RANKININKŲ PEČIŲ LANKO FUNKCINIŲ RODIKLIŲ, KAMUOLIO METIMO BIOMECHANIKOS IR SKAUSMO SĄSAJŲ TYRIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

GRETA MARTIROSIANAITĖ

RANKININKŲ PEČIŲ LANKO FUNKCINIŲ RODIKLIŲ,

KAMUOLIO METIMO BIOMECHANIKOS IR SKAUSMO

SĄSAJŲ TYRIMAS

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas

Darbo vadovas

doc. dr. Laimonas Šiupšinskas

TURINYS

1.1. Peties sąnario kineziologija ir biomechanika... 11

1.2. Pakeltomis rankomis sportuojančiųjų peties sąnario pažeidimai... 14

1.2.2. Rotatorių manžetės pažeidimai... 15

1.2.3. Mentės diskinezija... 18

1.2.4. Peties sąnario ankštumo sindromas... 20

1.2.4.1. Pomentinės ataugos ankštumo sindromas su sukamųjų saugyslių daliniu, visišku plyšimu ar be plyšimo... 22

1.2.5. Peties sąnario lėtinis nestabilumas... 22

1.2.6. Viršutinės - priekinės - užpakalinės sąnarinės lūpos pažeidimai (“SLAP” pažeidimai)... 23

1.3. Kūno judėjimo etapai, kamuolio metimo metu... 24

1.4. Peties sąnario traumų rizika, pakeltomis rankomis sportuojantiems... 27

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS... 30

2.1. Tyrimo objektas... 30

2.2. Tiriamieji ir tyrimo organizavimas... 30

2.3. Tyrimo metodai... 32

3. REZULTATAI... 44 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 50 IŠVADOS... 53 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 54 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS... 55 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 56 PRIEDAI... 61

SANTRAUKA

Greta Martirosianaitė. Rankininkų pečių lanko funkcinių rodiklių, kamuolio metimo

biomechanikos ir skausmo sąsajų tyrimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – doc. dr. Laimonas Šiupšinskas. Lietuvos sveikatos ir mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto Institutas. Kaunas, 2016; 60 p.

Tyrimo tikslas. Ištirti rankininkų pečių lanko funkcinių rodiklių, kamuolio metimo biomechanikos

ir skausmo sąsajas.

Tiriamieji. Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ rankininkai. 2016 m. Kovo – Vasario mėn. buvo ištirta 20

žaidėjų.

Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti rankininkų peties sąnario skausmą klinikiniais peties sąnario

provokaciniais testais. 2. Įvertinti rankininkų pečių lanko dinaminį stabilumą. 3. Išanalizuoti rankininkų kūno judesių biomechaniką, kamuolio metimo metu. 4. Nustatyti sąsajas tarp skausmo peties sąnaryje klinikinių testų metu, pečių juostos dinaminio stabilumo ir judesių biomechanikos kamuolio metimo metu.

Tyrimo metodika. 1. Klinikiniai peties sąnario provokaciniai testai: Apley, Neer, Tuščios skardinės,

Hawkins-Kennedy, išorinės/vidinės žasto rotacijos; 2. Funkciniai testai: dinaminio stabilumo ir pusiausvyros testas viršutinei galūnei, uždaros kinematinės grandinės testą viršutinei galūnei 3. Dvimatė kūno judesių analizė, kamuolio metimo į vartus metu.

Išvados. 1. Įvertinus rankininkų peties sąnario skausmą klinikiniais peties sąnario provokaciniais

testais, nustatyta, jog dvigubai dažniau skausmas buvo juntamas Apley ir Hawkins-Kennedy provokacinių testų metu, kamuolį metančioje (dešinėje) rankoje. 2. Įvertinus rankininkų pečių lanko dinaminį stabilumą, nustatyta jog kairės rankos dinaminis stabilumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei dešinės, kamuolį metančiosios rankos (p<0,001). 3. Išanalizavus rankininkų kūno judesių biomechaniką kamuolio metimo metu, nustatyta jog daugiausia sutrikimų buvo pagreitėjimo ir sulėtėjimo fazėse. 4. Kamuolio metimo biomechanikos sutrikimai pagreitėjimo ir sulėtėjimo fazėse statistiškai reikšmingai (p<0,05) susiję su skausmu peties sąnaryje provokacinių testų metu. Teigiami provokacinių testų rezultatai sąlygoja sutrikusią judesių biomechaniką pagreitėjimo ir sulėtėjimo fazėse.

ABSTRACT

Greta Martirosianaitė. Research of the links between shoulders girdle functional parameters, ball

throwing biomechanics and pain. Master‘s thesis. Supervisor – doc. dr. Laimonas Šiupšinskas. Institute of Sports, Faculty of Nursing, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2016; 60 p.

The aim of the research. Investigate the links between shoulders girdle functional parameters, ball throwing biomechanics and pain.

Participants. Kaunas „Granitas-Gaja-Karys“ handball team of male. The March – February months

of 2016, was analyzed all of 20 players.

The tasks of the research. 1. To assess handball players shoulder joint pain clinical provocative

tests. 2. To assess handball players shoulder complex dynamic stability. 3. Analyze handball players all body movement biomechanics, throwing the ball at the time. 4. To establish the relationship between pain in the shoulder joint by the clinical provocative tests, dynamic stability tests and movement biomechanics throwing the ball at the time.

Methodology of the research. 1. Clinical shoulder joint provocative tests: Apley, Neer, Empty can,

Hawkins-Kennedy, external/internal rotation. 2. Functional test: Upper quarter y-balance, Closed kinetic chain upper stability. 3. Two-dimension movement analyze (throw the ball in to the goal).

Conclusions. 1. To evaluation of handball players shoulders joint, clinical shoulder joint provocative

tests showed that twice as the pain was felt during Apley and Hawkins-Kennedy provocative tests in throwing arm (right). 2. To evaluation of handball shoulder girdle dynamic stability tests showed that non-throwing (left) arm dynamic stability was statistically significantly higher than throwing arm (p<0,001). 3. The analysis of handball body movements biomechanics throwing the ball at the time, we found that the biggest problem were mainly in the acceleration and deceleration phases. 4. Ball throwing biomechanics problems in acceleration and deceleration phases statistically significant (p<0,05) related with positive, shoulder joint provocative tests, pain results. Positive shoulder joint provocative tests result have relationship with biomechanics problem in acceleretation and deceleration phases.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui doc. dr. Laimonui Šiupšinskui, už profesionalią pagalbą viso tyrimo metu, užsibrėžtų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bei nuolatinį skatinimą judėti pirmyn.

SANTRUMPOS

KT – kompiuterinė tomografija, UT – ultragarsinis tyrimas, ET – elektromiografijos tyrimas, MRT – magnetinis rezonanso tyrimas.

ŽODYNĖLIS

DSPTVG – dinaminio stabilumo ir pusiausvyros testas viršutinei galūnei, UKGTVG – uždaros kinetinės grandinės testas viršutinei galūnei,

ĮVADAS

Rankinyje kaip ir kitose sporto šakose, kur atliekami nuolatiniai judesiai pakeltomis rankomis (lauko tenisas, tinklinis, beisbolas ir kt.), ypatingas vaidmuo bei didžiulis krūvis tenka sportininkų peties sąnariui. Petys - mobiliausias kūno sąnarys, tačiau šis mobilumas kelia pavojų stabilumui, o tai ypač svarbu minėtiems sportininkams, kuriems rizika patirti traumai yra didelė ir vis labiau „auganti“ (padidėja žaidėjų greitumas, jėga ir svoris, ypatingas dėmesys buvo ir yra skiriamas „metimo į vartus“ galios didinimui) (4).

Dėl didelės raumenų įtampos ir stiprios jėgos veikiančios peties sąnarį, pasireiškia anatominės kaulinių ir minkštųjų audinių adaptacijos: pakitusi peties sąnario judesių amplitudė, pakitusi mentės pozicija ir judesiai, padidėjusi žastikaulio retroversija, taip pat stebimi pakitimai tarp dominuojančios ir nedominuojančios rankų (4).

Rankinis yra „grubus“, kontaktinis sportas, kurį lydi daug susidūrimų tarp oponentų, kas sąlygoja gausius sužalojimus ir pasikartojančias traumas. Žaidėjams privalu išvystyti aukščiausių standartų fizinį, psichologinį ir strateginį pasirengimą, o visų šių komponentų kompleksinė darna, kaip žinia, ir lemia sėkmę šioje sporto šakoje. Nemažiau svarbu yra žinoti ir dažniausiai pasitaikančių traumų etiologiją bei specifinius elementus, būdingus PRS, kad imtis visų įmanomų priemonių mažinant riziką patirti traumą (49).

Pakeltomis rankomis sportuojančiųjų, dažniausios peties sąnario traumos yra rotatorių manžetės pažeidimai, mentės diskinezija, peties sąnario ankštumas ar nestabilumas, distalinio raktikaulio galo išnirimas ar lūžis, bei sąnario struktūriniai pakitimai. Distalinio raktikaulio galo pažeidimai ir peties sąnario išnirimai yra dažnesni tarp kontaktinio sporto atstovų, o rotatorių manžetės plyšimai ir sąnario nestabilumas ir ankštumas yra dažnesni tarp atletų, kurių sportas reikalauja didelės sprogstamosios jėgos. Kaulų lūžiai aplink peties sąnarį dažniausiai pasitaiko sportininkams krentant iš didelio aukščio (3).

Labai dažnai sunku adekvačiai ištirti peties sąnario pažeidimo „sunkumą“, todėl yra būtina įvykus traumai taikyti ištyrimą, kuriame būtų visi atitinkami ir reikalingi ne tik klinikiniai ar funkciniai testai, bet ir instrumentiniai tyrimai (MRT, KT, UT ir kt.) (3).

Darbo aktualumas. Šiandien vis dažniau galime girdėti apie trenerių, sporto medicinos

gydytojų bei pačių sportininkų garsiai kalbamą problemą – lėtinės traumos. Dėl nuolatinės raumenų ar kitų struktūrų perkrovos, atsirandančios dėl netaisyklingos judesių biomechanikos ar nuovargio

įvyksta įvairūs uždegimai, stresiniai lūžiai, vargina nuolatiniai skausmai, raumenų bei sausgyslių patempimai ar plyšimai. Ankstyva sportininko kompleksinė diagnostika yra ypač svarbi ir rekomenduotina, kad būtų kuriamos kokybiškos bei individualios prevencinės programos, sumažinti traumų riziką iki minimalios.

Darbo tikslas. Ištirti rankininkų pečių lanko funkcinių rodiklių, kamuolio metimo

biomechanikos ir skausmo sąsajas.

Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti rankininkų peties sąnario skausmą klinikiniais peties sąnario

provokaciniais testais. 2. Įvertinti rankininkų pečių lanko dinaminį stabilumą. 3. Išanalizuoti rankininkų kūno judesių biomechaniką kamuolio metimo metu. 4. Nustatyti sąsajas tarp skausmo peties sąnaryje klinikinių testų metu, pečių juostos dinaminio stabilumo ir judesių biomechanikos kamuolio metimo metu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Peties sąnario kineziologija ir biomechanika

Visa pečių juostos anatominė sandara ir biomechanika yra sudėtinga bei visai nepanaši į kitų sąnarių (37). Viršutinės galūnės judesiuose aktyviai ir sinchroniškai dalyvauja trys sąnariai, dvi jungtys, 26 raumenys bei jų dalys, todėl ir nedideli anatominiai kremzlinės, raištinės, kaulinės, sausgyslinės ar raumeninės dalies pokyčiai ilgainiui sukelia ryškius funkcinius sutrikimus peties sąnaryje. Sportininkui galima padėti tik tuo atveju, jei pavyksta nustatyti sutrikimo vietą ir pašalinti sutrikimo priežastis (6).

Peties sąnarys (3):

 pats judriausias kūno sąnarys ir tuo pačiu pats nestabiliausias;  forma – rutulinis (juda visose trijose plokštumose ir apie visas ašis);  iš prigimties nėra stabilus, kadangi stabilumas yra aukojamas mobilumui;  peties kompleksą sudaro: raktikaulis, žastikaulis, mentė, krūtinkaulis;

 peties sąnarį stabilizuoja: peties sąnario raiščiai, rotatorių manžetės raumenys, ilgoji dvigalvio raumens galva, sąnarinė lūpa.

Norint atlikti bet kokį judesį, tiek mentė, tiek žastikaulis turi judėti koordinuotai ir sinchroniškai, be jokių kliūčių, papildomų pastangų ar skausmo.

Aktyvūs peties sąnario judesiai (28):

● žasto lenkimas galimas iki 1800 _{– rankų judesys, sagitalinėje plokštumoje, vykstantis apie}

skersinę ašį;

● žasto atitraukimas galimas iki 1800 _{– rankų pakėlimas kaktinėje plokštumoje;}

● atgręžimas atliekamas apie 00 _{atitraukimo, normoje – 45}0_{, prie 90}0 _{atitraukimo 80}0_{- 90}0_;

● nugręžimas galimas iki 700_;

● tiesimas galimas iki 400_–500_;

● horizontalus pritraukimas galimas iki 1300_{, rankų judėjimas/pritraukimas link šoninės}

plokštumos;

Normalioje padėtyje mentės sąnarinės duobės paviršius pakrypęs aukštyn, pirmyn bei į šalį. Žastikaulio galva, būdama rutulio formos, krypsta žemyn ir į šalį. Todėl aukštyn pakrypęs sąnarinės duobės apatinis kampas atlieka svarbų darbą – apsaugo žastikaulio galvą nuo pasislinkimo žemyn. Mentės judesiai (1 lentelė) (9 pav.) sutrinka esant silpniems ar pažeistiems raumenims (55).

Mentės - žastikaulio ritmas (atliekant lenkimą ar atitraukimą) (9 pav.):  Iki 300 _{juda tik žastikaulis;}

 Nuo 300 _{juda rimtu 2:1 (2 laipsniai lenkimo/atitraukimo, 1 laipsnis mentės rotacijos).}

1 pav. Mentės judesių kineziologija: 1 – rankos atitraukimas, 2 – rankos kėlimas aukštyn, 3 –

1 lentelė. Pagrindiniai mentės raumenys ir judesiai

Raumuo Judesys

Trapecinis r.

a) Viršutinė dalis – mentės pakėlimas, rotacija aukštyn, padeda atlikti mentės pritraukimą;

b) Vidurinė dalis – mentės pritraukimas, padeda atlikti mentės rotaciją žemyn; c) Apatinė dalis – mentės nusileidimas,

rotacija žemyn, padeda atlikti mentės pritraukimą

d) Visos trys dalys sinergistiškai veikia pritraukiant mentę;

e) Viršutinė ir apatinė dalys yra antagonistai (pakėlimas/nuleidimas), ir agonistai atliekant mentės pritraukimą. Mentės keliamasis r. Mentės pakėlimas, rotacija žemyn, padeda

atlikti mentės pritraukimą Rombinis r. Mentės pakėlimas, rotacija žemyn,

pritraukimas

Priekinis dantytasis r. Mentės atitraukimas, rotacija aukštyn, išlaiko mentę prie krūtinės ląstos

Mažasis krūtinės r. Mentės nusileidimas, atitraukimas, rotacija žemyn, mentės pasvirimas atgal

Peties sąnario biomechanikos raktą (4 pav.) sudaro keturi mažieji sukamieji raumenys (podyglinis, viršdyglinis, pomentinis ir mažasis apvalusis) ir deltinis raumuo (2, 3 pav.). Pagrindinė mažųjų sukamųjų raumenų funkcija yra spausti žastikaulio galvą į apačią, į mentės sąnarinę duobę, ir sugebėti sukti ją įvairiomis kryptimis, kai deltinis raumuo kelia ranką įvairiose plokštumose. Darniai tarpusavyje funkcionuojant šiems raumenims ir peties sąnariui, pečių juostos judesiai nesutrinka, o didžioji raumenų dalis arba suteikia jėgos minėtam biomechanikos raktui arba atlieka papildomus pečių juostos judesius (6).

Jei dėl kokių nors priežasčių nusilpsta mažųjų sukamųjų raumenų funkcija ir žastikaulio galva, susitraukus deltiniam raumeniui, pradeda kilti į viršų, pasireiškia ankštumo sindromas po

petine atauga. Šioje srityje atsiranda lėtinis dirginimas, ūminis uždegimas, atletas pradeda jausti skausmus (6).

2 pav. 1 – deltinis raumuo (6) 3 pav. 1 – viršdyglinis r., 2 – podyglinis

r., 3 – mažasis apvalusis r.(6)

4pav. Peties sąnario biomechanikos raktas – grafinis vaizdas (6)

1.2. Pakeltomis rankomis sportuojančiųjų peties sąnario pažeidimai

Rankinyje, raumenys ir raiščiai metimo metu patiria neįprastą, pakartotinę įtampą. Dėl didelės ekscentrinės jėgos, išvystomos išorinės rotacijos metu, petyje gali pasireikšti nestabilumas, ankštumas bei rotatorių manžetės plyšimas, todėl reikalingas darnus darbas tarp trijų pagrindinių peties struktūrų: mentę stabilizuojančių raumenų, rotatorių manžetės, kapsulės stabilizatorių (18).

Normalių judesio amplitudžių netekimas iššaukia “kompensacinius” judesius ir viso organizmo adaptacijas, kas sąlygoja traumų rizikos nuolatinį didėjimą bei judesio vientisumo pažeidimą (4).

Peties sąnario vientisumą išlaikyti padeda keletas struktūrų, stiprinančių peties stabilumą (30):

 sąnarinė lūpa ir kapsulė (pirminiai stabilizatoriai), rotatorių manžetės raumenys su lūpiniais žastiniais raiščiais (antriniai stabilizatoriai);

 rotatorių manžetės raumenys sąlygoja peties sąnario stabilumą, ribodami žastikaulio galvos slydimą;

 viršutinis lūpinis žasto raištis palaiko statinį žastikaulio galvos stabilumą;  vidurinis raištis apsaugo žastikaulio galvą nuo priekinio slydimo;

 apatinis raištis apsaugo nuo slydimo vidinės ir išorinės rotacijos metu.

1.2.2. Rotatorių manžetės pažeidimai

Rankinyje, dažniausiai girdima peties skausmo priežastis yra rotatorių manžetės pažeidimas (dažniausiai pažeidžiami yra antdyglinis ir podyglinis raumenys). Rotatorių manžetę sudaro keturių sausgyslių ir jas supančių raumenų (antdyglinis, pomentinis, podyglinio ir mažasis apvalusis) kompleksas, kuris apima visą peties sąnarį (4). Ši manžetė padeda išlaikyti peties stabilumą ir leidžia ranką pakelti žemyn ar aukšyn, pasukti ją į vidų, į išorę (7).

Tinkamai veikianti ir gerai koordinuota rotatorių manžetė (1pav.) yra būtina, kad vyktų sklandus, su didele jėga vykstantis, metimas/perdavimas. PRS atletai, dažnai skundžiasi per visą peties sąnarį sklindančiu skausmu (taip pat pasitaikančiu skausmu naktį), sumažėjusia judesio amplitude, silpnumu bei metimo greičio sumažėjimu (61).

Dėl dažno kontakto ar kritimo ant peties sąnario, itin „populiarūs“ rankinyje yra daliniai (neapimantys viso sausgyslės storio) ar visiški (apimantys visą sausgyslės storį) peties rotatorių sausgyslių plyšimai (5pav.). Jeigu plyšimas didėja ir plinta, pažeidžiamos greta esančios sausgyslės (podyglinio ar pomentinio raumens) (7).

Rotatorių manžetės pažeidimai metimo metu (7): • „Wind-up“: rotatorių manžetė neaktyvi šioje fazėje. • „Early cocking stage“: išorinė rotacija.

• „Late cocking stage“: aktyvi rotatorių manžetė ypač pomentinis raumuo išorinėje rotacijoje esant dinaminiam stabilumui.

• „Acceleration stage“: fazė lydima žastikaulio vidinės rotacijos ir kamuolio „paleidimo“. Rotatorių mažetė iš dalies aktyvi.

• „Follow-through“: labiausiai aktyvūs visi rotatorių manžetės raumenys. Antdyglinio raumens vaidmuo ypaš svarbus letėjimo fazėje ir vidinės rotacijos metu.

Sporte, tinkamas gydymas ir optimalus raumenų funkcijos atstatymas yra būtinas užtikrinant sklandžią judesio biomechaniką išvengiant rizikos patirti traumai (32), o ankstyvas šio pažeidimo diagnozavimas padeda sportininkams išvengti chirurginio gydymo, kas gali įtakoti blogesnius rezultatus grįžus į aikštelę (2).

Rankinyje rotatorių manžetės raumenų pažeidimas, kai (32):

• atliekamas dažnas, didele jėga vykstantys rankos judesys virš galvos (pvz. metimai, perdavimai, smūgiavimas) - dėl antdyglinio raumens sustorėjimo padidėja trintis tarp didžiojo žastikaulio gumburėlio ir apatinio petinės ataugos paviršiaus bei snapinio peties raiščio;

• kamuolio išmetimo metu laipsniškai turi būti sumažintas maksimalus rankos greitis, o tai reikalauja greito ir gerai koordinuoto viršutinių ir užpakalinių rotatorių manžetės raumenų susitraukimo;

• dažna traumų priežastis - dėl didelio „stresas“ dėl nuolatinių judesių virš galvos patiria - podyglinis bei mažasis apvalusis raumenys;

• Williams ir bendraautoriai (59) teigia, kad rotatorių manžetės raumenų pažeidimai įvyksta, dėl: 1) įtempimo tarp rotatorių manžetės sausgyslių skaidulų sutrikimas, 2) priekinės kapsulės laisvumas, 3) užpakalinės kapsulės kontraktūra, 4) rotatorių manžetės jėgų disbalansas, 5) silpni mentę stabilizuojantys raumenys;

• Safran (48) teigia, kad rotatorių manžetės plyšimai įvyksta dėl (4pav): 1) persitreniravimo, ypač po ilgo nejudros laiko, 2) nepakankamo/sutrikusio kraujo tiekimo į manžetę; 3) kritimo ant ištiestos rankos (kontakto metu, užkliuvus ar metimo metu leidžiantis; 4) Rotatorių manžetės raumenų sausgyslių silpnumo.

Rotatorių manžetės, raumenų jėgos panaudojimo santykis metimo momentu (41): • “galingiausias” raumuo – pomentinis - 53 proc.;

• podyglinis raumuo – 22 proc.; • antdyglinis raumuo – 14 proc.; • mažasis apvalusis raumuo – 10 proc.

Ultragarsinis ir magnetinio rezonanso tyrimai padeda geriau diagnozuoti ir prognozuoti traumas bei jų patyrimo riziką (22). Kiekvienas ištyrimas turi būti lydimas išsamia sportininko sveikatos patikra, esamais ar buvusiais nusiskudinimais bei traumos pobūdžio, tik taip galėsime siekti kokybiškos būklės įvertinimo ir imtis efektyvių prevencinių priemonių mažinant riziką patirti pakartotinę traumą (1).

UT – yra tikslus, dinamiškas ir nebrangus, o tam tikrais atvejais gali būti atliekamas iš karto po traumos, taip pat dažnai naudojamas netiesiogiai matuoti žastikaulio sukimąsi (6 pav.) (38).

MRT – palyginus su ultragarsiniu tyrimu yra brangesnis ir ”sunkiau” prieinamas, tačiau suteikia tikslesnę informaciją apie raumenis ar kitas peties sąnario struktūras (7 pav.) (38). MRT palyginus su kitais radiologiniais tyrimais yra išsamesnis ir kartais gali parodyti tokių struktūrų pažeidimus, kurių „nemato“ kiti tyrimai. Tai vienas iš svarbiausių tyrimų vertinant įvairias peties anomalijas (rotatorių manžetės pažeidimus, tendinopatijas, kapsulės plyšimus ir kt.) (49).

7 pav. Magnetinio rezonanso tyrimas rotatorių manžetės pažeidimui nustatyti (38)

ET – gali padėti nustatyti peties inervacijos būklę po patirtos traumos (11).

Pasyvių ir aktyvių judesių vertinimas – visiškai plyšus sukamąjai manžetei sportininkas galės tik kilstelti pažeistą petį ar šiek tiek susigūžti (45). Vertinant pasyvius judesius labai svarbu judesio pradžios pozicija ir stabilizavimas (12).

1.2.3. Mentės diskinezija

Mentės diskinezija yra diagnozuojama asmenims, kurie jaučia skausmą peties sąnaryje, kaip ir dėl kitų patologijų, pavyzdžiui, ankštumo sindromas, rotatorių manžetės plyšimas, kapsulės plyšimas ar sąnario nestabilumas (25).

Rankinio žaidėjams stebimas ženklesnis mentės atitraukimas, palyginus su kitais sportininkais atliekančius pakartotinius judesius pakeltomis rankomis. Tokie laikysenos skirtumai, stebimi klinikinio vertinimo metu, gali būti siejami su patologija, o nemažai specialistų sutinka, jog dėl mentės patologijos sportininkas nebegali atlikti pagrindinių judesių, nes kartu nustatomas ir žymus, paveiktos pusės, mentės padėties netaisyklingumas bei asimetrija (31). Toks sutrikimas įvardijamas, kaip serganti mentis „SICK Scapula“ (S – mentis, I – vidinis, C- korakoidinis, K- diskinezija) (36).

Pagrindiniai „sergančios mentės“ požymiai (36):

• mentės nusileidimas, žemesnė padėtis lyginant su sveikąja puse; • mentė pritraukta ar nusvirusi labiau į šoną nuo stuburo.

Galima išskirti kelis mentės diskinezijos tipus, kurie gali tarpusavyje ir persipinti (50): • kai vidinis - vidurinis mentės paviršius išsikiša, ir dar labiau išryškėja tam tikroje

pozicijoje - dėl priekinės peties sienos įsitempimo (nelanksčių didžiojo/mažojo krūtinės raumenų) ir trapecinio bei priekinio dantytojo raumens silpnumo.

• užpakalinio mentės kampo pakreipimo metu esant perdideliam judesiui susiaurėja sąnario ertmė - skausmas išorinio pasukimo metu.

8 pav. Korakoidinė bursa ir subakromialinė bursa (39)

9 pav. Mentės judesiai: A - vaizdas iš nugaros, B – iš viršaus, C- iš šono (39)

Dėl mentės stabilizatorių silpnumo, galima netiksli mentės rotacija žastikaulio atitraukimo metu - subakromialinio tarpo ūmus susiaurėjimas (8 pav.), ir taip sukeliami ankštumo simptomai/bursitas. Sportininkai dažniausiai patiria dviejų tipų peties sąnario pažeidimus, kurie gali būti susiję ir su traumomis bei nuolatine perkrova (21):

1. Pomentinės ataugos ankštumo sindromas su sukamųjų sausgyslių daliniu, visišku plyšimu ar be plyšimo;

2. Peties sąnario nestabilumas su žastikaulio panirimas ar išnirimas; 3. Petinio raktikaulio galo panirimai ir išnirimai.

1.2.4. Peties sąnario ankštumas

Egzistuoja stiprus ryšys tarp mentės diskinezės ir ankštumo simptomų (36). Peties sąnario ankštumas yra dažna peties „problema“ ir klinikoje (44–65%) (55), ir tarp sportininkų, pavyzdžiui, rankinyje reguliariai pasikartojantys abdukcijos, išorinės rotacijos judesiai, nuolatinių judesių virš galvos, anatominių, morfologinių, viršutinės galūnes „pernaudojimo“, sąnario nestabilumo, mentės kontrolės praradimo, kas skatina raumenų nuovargį ir didina ankštumo riziką (8).

Rankininkai privalo turėti stabilią mentę ir sinchroniškus bei koordinuotus judesius tarp mentės ir žastikaulio (23). Tyrimai parodė (26), kad mentės disfunkcija gali sukelti ne tik ankštumą, bet ir mikrotraumas bei lėtinį skausmą sportininkams. Neer aprašė tris ankštumo sindromo stadijas (40):

I stadija – esant edemoms ir kraujosrūvoms bursoj (būdinga jauniems (apie 25m.) asmenims (7 pav.);

II stadija (negrįžtami pakeitimai) – tendinitas ir rotatorių manžetės fibrozė (pasireiškia 25-40m. asmenims);

III stadija – dalinė arba visiška sausgyslės degeneracija (būdinga asmenims virš 40m.). Rankininkams peties sąnario ankštumą, diagnozuoja dėl (51):

• Išorinių veiksnių;

• Nuolatinių veiksmų virš galvos atsiradusi trintis sąnaryje; • Netaisyklingos judesio biomechanikos.

Peties sąnario ankštumą diagnozuoti, padeda klinikiniai ir instrumentiniai tyrimo metodai. Ultragarsas ir magnetinio rezonanso tyrimai nustato peties sąnario (storį), aplinkinių struktūrų būklę, tačiau būtina ištyrimui naudoti ir klinikinius testus (peties sąnario provokacinius skausmo testus), kad nustatyti koks tai ankštumo tipas (10 pav.) (11).

ANKŠTUMO SIMPTOMAI

Tuščios skardinės + Tuščios skardinės -

Suspaudimo (priekinės) + Suspaudimo (užpakalinis) +

Hawkins-Kennedy + Hawkins-Kennedy -

Priekinis baimės + Užpakalinis baimės +

IŠORINIS ANKŠTUMAS VIDINIS ANKŠTUMAS

Atstatymo - Atstatymo + Atstatymo +

PIRMINIS ANKŠTUMAS ANTRINIS ANKŠTUMAS

Pilnos

skardinės + SAT, SRT + Sverto+ Aktyvus Žasto

Baimės mod. + suspaudimo + vid. rotacija

Atstatymo mod. + Speed +

10 pav. Testų taikymas peties sąnario pažeidimams nustatyti (11)

ROTATORIŲ MANŽETĖS PAŽEIDIMAS

MENTĖS

DISKINEZIJA NESTABILUMAS SLAP

PAŽEIDIMAS

1.2.4.1. Pomentinės ataugos ankštumo sindromas su sukamųjų saugyslių daliniu,

visišku plyšimu ar be plyšimo

Tai dažniausia sportininkų su peties sąnarių susijusių būklių, dažnai labai apribojanti normalią sportinę veiklą. Pomentinės ataugos ankštumo sindromas gali atsirasti dėl (21):

• Viršdyglinio, podyglinio ir kitų smulkiųjų sukamųjų peties sąnario raumenų sausgyslių peties sąnarių degeneracijos ir uždegimo (šios būklės dažniau būna tiems sportininkams, kurie savo sporto šakoje nuolatos atlieka rankos judesius virš galvos ar kelia rankas į viršų - žastikaulio didysis gumburėlis ir sukamosios sausgyslės yra suspaudžiamos popetine mentės atauga).

• Viršdyglinio, podyglinio ir kitų smulkiųjų sukamųjų peties sąnario raumenų sausgyslių peties sąnarių plyšimo (dalinio ar visiško).

Jaučiant skausmą ar bet kokį diskomfortą peties sąnaryje svarbiausia atlikti visapusę sportininko diagnostiką. Visų pirma reikia išsiaiškinti priežastį ir tik tuomet imtis gydymo, be kokybiškos ir visapusės traumos priežasties, nebus efektyvus joks gydymas be liekamųjų reiškinių, kas įtakos nuolat pasikartojančias traumas bei didins riziką ją patirti iš naujo.

1.2.5. Peties sąnario lėtinis nestabilumas

Peties sąnario lėtinis nestabilumas - būklė, kai dėl peties sąnario viduje esančių raiščių plyšimo, mentės sąnarinės dalies ir žastikaulio galvos kremzlės bei kaulo pažeidimų, įvairiomis kryptimis iš mentės sąnarinės duobės atliekant judesius išnyra arba panyra žastikaulis (21).

Šių panirimų metu plyšta peties sąnarį stabilizuojantys: sąnario lūpa ir raiščiai. Po tokių traumų sportininkai nebegali tęsti sportinės karjeros, jų peties sąnarys tampa nestabilūs ir pasidaro nebefunkcionalūs (21).

Peties sąnario nestabilumas yra skirstomas į tris pagrindines kategorijas (5):

• Trauminis išnirimas. Kai kaulas išnyra paveikus išorinei jėgai (sudaro 80-90 proc. visų išnirimų). Trauminio išnirimo metu sąnarį gali veikti tiesioginė jėga arba netiesioginė jėga, pvz. kai žastikaulis išnyra krintant ant riešo ar alkūnės. Trauminio išnirimo

priežastis gali būti ir per stipriai susitraukiantys raumenys, ypač esant silpniems sąnariniams raiščiams ar patologiškai pakitusiam pačiam sąnariui.

• Netrauminis išnirimas. Tai nutinka kai peties sąnarys veikiamas minimalios jėgos (ko nors siekiant, verčiantis lovoje) išnyra. Dažniausiai sąnarys atsistato savaime ar su minimalia pagalba. Tokio tipo sąnario išnirimas pasireiškia žmonėms, kurie turi per didelį sąnarių laisvumą, kurių sąnariuose pastebima hiperekstenzija.

• Pozicinis netrauminis išnirimai. Tai yra grupė žmonių, kurių sąnariai išnyra savaime (įgimta), be traumos.

Rankinis, kaip ir minėta ankščiau, yra „kietas“, kontaktinis žaidimas, tad nuolat pasikartojantys susistumdymai tarp oponentų, o dažnai ir kritimai iš aukštai ant peties sąnario gali sąlygoti degeneracinių procesų pradžią bei viso peties sąnario komplekso laisvumą – nestabilumą.

1.2.7. Viršutinės - priekinės - užpakalinės sąnarinės lūpos pažeidimai (“SLAP”

pažeidimai)

Peties sąnario pažeidimai yra sudėtingi, bet iki galo nėra ištyrinėti, sunkiai diagnozuojami ir įvairiai interpretuojami. Vidinis - viršutinis - užpakalinis arba viršutinis - apatinis peties sąnario ankštumas, atsirandantis žasto abdukcijos ir sukimo iš išorės į vidų metu yra dažniausia jaunų fiziškai aktyvių žmonių ir sportininkų funkcinio peties sąnario judesių apribojimo priežastis. Šis apribojimas pažeidžiant peties sąnario dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės ir sąnarinės lūpos žiedo tvirtinimosi prie mentės krašto peties sąnaryje vientisumą (21).

Šis peties kompleksas pažeidžiamas, kai tempimo, spaudimo ir atplėšimo jėgos atitinkamai pasiskirsto peties sąnaryje, dėl to pamažu ar momentiškai susidaro degeneracinis poveikis viršutinei sąnario lūpai ir ji palengva ar staiga plyšta. Šie pažeidimai dažniausiai įvyksta, kai atlieki pasikartojantys rankos judesiai virš galvos ar įvykus staigiam rankos hiperekstenzijos momentui (21). Artroskopija yra nepakeičiamas diagnostikos todėl, kad nėra labai specifinių peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės komplekso (SLAP) pažeidimo simptomų, kuriais remiantis būtų galima dar prieš planuojamą operaciją nustatyti tikslią peties sąnario funkcinio sutrikimo ir skausmo priežastį (21).

Vienas iš specifiškiausių SLAP pažeidimų klinikinių mėginių yra klasikinis Jobe išnirimo ir panirimo baimės testas, „Whiple“ priekinės supraspinatus dalies plyšimo testas, kuris nėra specifinis, tačiau nustato priekinės peties sąnario dalies pažeidimus, ir apkrovos-prašokimo testas, kuriuo nustatomas padidėjęs žasto judrumas ar net krepitacija. Visų simptomų intensyvumas priklauso nuo pažeidimo tipo ir dydžio. Simptomai kartojami anestezijos metu, o po artroskopinės rekonstrukcijos jie turi būti neigiami (21).

Diagnozuoti SLAP pažeidimus padeda ir branduolių magnetinio rezonanso (BMR) tomografija naudojant kontrastinę medžiagą ar be jos, kuri dažnai padeda diagnozuoti ir rasti, kitus, susijusiuspeties sąnario pažeidimus (peties sukamųjų raumenų plyšimas, kremzlės pažeidimas ir slaptas peties sąnario mikronestabilumas) (29).

1.3. Kūno judėjimo etapai, kamuolio metimo metu

Rankinis yra nepastovus, didelio intensyvumo, kūno kontaktinis bei komandinis sportas, kuris reikalauja aerobinio ir anaerobinio pajėgumo norint atlikti gerai koordinuojus bei reikalaujamus judesius (12).

Nors aerobinis pajėgumas yra minimalaus lygio jis yra būtinas norint efektyviai žaisti, tuo tarpu anaerobinis pajėgumas padeda pasiekti maksimalių pastangų per trumpą laiką (pvz. šokinėti, staigiai pradėti judesį, mesti kamuolį iš visų jėgų), kas lemia žaidimo rezultatus. Siekiant suderinti minėtus poreikius efektyviam žaidimui, konkurencingas žaidėjas turi turėti tam tikras fizines ir fiziologines savybes, o jų mokymo metu turėtų būti sutelkiamas dėmesys į šių savybių lavinimą. Nustatyta, kad sėkmingas rankinio žaidėjas turėtų būti aukšto ūgio, dominuojančia liesa kūno mase ir aukšto lygio anaerobinio pajėgumo (62).

Judesiai atliekami virš galvos, ypač kamuolio metimas didele jėga, išvystant kuo didesnį greitį, reikalauja itin judesių lankstumo, raumenų jėgos, koordinacijos, sinchroniškumo bei judesių kontrolės. Atliekant kamuolio metimą ar perdavimą, jėga yra formuojama bei „gaunama“ iš viso peties komplekso. Nustatyta, kad greitėjimo etapas (angl. acceleration phase) (6 pav.) yra greičiausias judesys (16).

Broga (6) teigia, kad „metiko“ petis turi būti pakankamai „laisvas“ mesti, bet pakankamai stabilus, kad išvengti traumų. Norint to išvengti ar sumažinti traumų riziką, reikia vadovautis atitinkama judesių biomechanika kamuolio padavimo metu (15). Padavimas turėti būti kombinuotas, sinchroniškas bei kompleksiškas viso kūno judesys (11 pav.), o siekiant palengvinti taisyklingą metimo analizę yra sukurti 6 komponentai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį norint sumažinti/išvengti traumų rizikos (8):

1. Pasiruošimas 2. Pradinis žingsnis 3. Rankos užsimojimas

4. Pagreitėjimas (angl. acceleration) 5. Sulėtėjimas (angl. deceleration)

6. Metimo sekimas (angl. follow through)

11 pav. Kamuolio išmetimo etapai (34)

Viena iš pagrindinių šiuolaikinių biomechanikos tyrimų krypčių yra racionalus sporto technikos parengimas tam, kad sportininko organizmo sukuriama energija efektyviai transformuotųsi į jo judamąją funkciją (27).

Rankinyje, svarbiausia yra suprasti peties sąnario funkciją , nes ji nėra tipiška lyginant su kitomis sporto šakomis (krepšinis ar badmintonas), o vertinant funkciją būtina išanalizuoti patį veiksmą, t.y. norint padavimą atlikti maksimalia jėga yra būtina nepažeista kinetinė grandinė, mentės funkcija bei statiniai ir dinaminiai peties „stabilizatoriai“ (57).

Atliekant kamuolio padavimo/metimo judesį, kinetinė grandinė (kojos, klubai, petis, alkūnė ir riešas) sudaro sąlygas generuoti, apibendrinti ir perduoti jėgas nuo kojos iki rankos, todėl visos grandinės dalys turi būti nepriekaištingos būklės, kad sukurti pakankamai energijos atliekant

padavimą/metimą. Van der Hoeven su bendraautoriais (57) apskaičiavo, kad 51% bendros kinetinės energijos ir 54% bendros jėgos sukuriama kojose, klubuose, liemenyje ir gali būti apibrėžiamos kaip jėgos generatorius kinetinėje grandinėje, petis gali būti kaip jėgos reguliatorius, o ranka, alkūnė ir riešas veikia kaip jėgos pristatymo mechanizmas (57).

Pasak Ranson (45), dažniausi paties ir alkūnės pažeidimai (12 pav.), sportuojantiems iškeltomis rankomis yra šie:

12 pav. Dažniausiai patiriamos metamosios rankos (angl. dominant arm) peties ir alkūnės traumos

(57)

Elektromiografija veikdama kompleksiškai su pečių kinematikos ir kinetikos vertinimu, ne tik padeda geriau suprasti raumenų “įsijungimo” greitį, bet ir suteikia informacijos apie raumenų tipo susitraukimą (ekscentrinis ar koncentrinis) įvykus traumai. Taip pat jis padeda išsiaiškinti kiekybinį raumenų pajėgumą, ypač vertinant sportininkų traumų riziką, suprasti kada ir kokiu pajėgumu “įsijungia” raumuo (pvz. kamuolio padavimo metu) (14).

Dvimatė ar trimatė judesių analizė labai padeda pastebėti ar nustatyti netaisyklingą judesį, kuris turi itin didelę įtaką traumai (13 pav.). Esant netaisyklingam judesiui mūsų kūnas patiria didelį „stresą“, kurio pasekmė – priverčiamos dirbti tos struktūros, kurioms atitinkamas judesys nėra būdingas (pvz.: netaisyklingas bėgiojimas turi didelę įtaką stuburo slanksteliams, kurie ima veikti kaip „amortizatoriai“ kompensuodami viršutinės dalies judesio nebuvimą, taip pat kaip ir

Dažniausi peties pažeidimai (metamosios rankos)

Dažniausi alkūnės pažeidimai (metamosios rankos)

1. Rotatorių manžetės plyšimai 1. Šalutinio alkūnkaulio raiščio patempimas

2. Rotatorių manžetės tendinopatija 2. Alkūninės sąnario osteofitai 3. Kapsulės pažeidimai 3. Medialinis epikondilitas 4. Sąnarinės lūpos pažeidimai 4. Alkūnės neuropatija 5. Dvigalvio žasto sauslygyslės

plyšimas ir tendinopatija

5. Staigus kritimas ant alkūnės sanario

netaisyklingas bei nuolatos vykstantis kamuolio metimas ar perdavimas, kuris įtakoja griaučių-raumenų ar kitų sistemų degeneracinius pokyčius).

13 pav. Kamuolio metimo vaizdo analizė skirtingose metimo pozicijose: A – stovint, B -

pašokant, C - įsibėgant, D - sukantis (41)

1.5. Peties sąnario traumų rizika, pakeltomis rankomis sportuojantiems

Rizika peties sąnario traumai patirti, tarp PRS, yra ypač didelė rankinyje, tenise ar tinklinyje, dėl didelę apkrovą bei įtampą tenkančiam sąnariui metimo pradžioje ir pabaigoje. Su amžiumi ši rizika vis didėja, todėl siūloma investuoti daugiau lėšų tyrimams nustatant galimą patirti traumą kuo anksčiau (44).

Nesilaikant saugumo reikalavimų (treniruočių/varžybų metu, ar taisyklingos ir rekomenduotinos judesių biomechanikos), atletai visuomet traumų riziką padidina bent kelis kartus. Traumų etiologijoje randamas ryšys tarp vidinių ir išorinių veiksnių, kurie gali lemti priežastį ir sąlygą traumai įvykti.

Vidiniai rizikos veiksniai, manoma, sąlygoja, peties sąnario mobilumo sumažėjimą, raumenų disbalansą, raumenų silpnumą ir mentės asimetriją, išoriniai veiksniai gali sąlygoti, peties sąnario stabilumą, mikro pažeidimus, kurie daro įtaką traumai (14 pav.) (33).

Rizikos veiksniai patirti traumai Traumos mechanizmas Vidiniai rizikos veiksniai:

● amžius ● lytis ● kūno kompozicija (svoris, riebalų masė, KMI, antropometrija) ● sveikata (ankstesnės traumos, sąnarių stabilumas) ● anatomija (raumenų jėga/stiprumas) ● įgūdžių lygis (specifinė sporto technika, posturalinis stabilumas)

Išoriniai rizikos veiksniai: ● žmogiškieji faktoriai (komandos draugai, varžovai, teisėjai);

● apsaugos priemonės (šalmas, blauzdų ir kitų kūno dalių apsaugos);

● sporto įranga (slidės, dviratis, riedučiai);

● aplinka (oras, sniego ir šalčio sąlygos, grindų ar velėnos tipas, eksplotacija).

Kontakto metu:

● sąnarių judesiai (kinematika, judesių kompleksiškumas)

● žaidimo metu (įgūdžiai) ● treniravimo programa

● varžybų tvarkaraštis

14 pav. Dinaminis traumatizmo modelis (33)

Nepaisant aplinkos ar kitų rizikos veiksnių, ir toliau nemažinant apkrovos ir intensyvumo, atsiranda padidėjusio lokalaus raumenų tonuso zona. Sportininkui dėl to padidėja raumenų tonusas, stangrumas ir sumažėja elastingumas. Susitraukdamas raumuo praranda sugebėjimą optimaliai funkcionuoti ir negali pilnavertiškai susitraukti ir atsipalaiduoti. Esant ilgalaikėms raumenų įtampoms, gali nukentėti raumenų kraujotaka, limfotaka ir inervacija. Visa tai veikia sportininko laikyseną, jo gebėjimą veikti fiziologiškai optimaliai (24).

Kai sportininkas patiria traumą, smegenys skiria daugiau dėmesio pažeistai vietai . Tam, kad kontroliuotų pažeistos vietos būseną ir apsaugotų ją nuo galimų naujų pažeidimų, aktyvių nervinių centrų kiekis smegenyse padidėja, tad nėra neįprasta matyti sugrįžtantį po traumos sportininką, kurio puikūs fiznių testų bei pasirengimo rezultatai, bet vis dar stipriai priklausantį nuo buvusios patirtos traumos. Ši priklausomybė – nerimas, kuris yra individualus ir priklauso ir nuo vidinių, ir nuo išorinių faktorių (baimė praleisti finalines ar kitas svarbias rungtynes, netekti pajamų arba svarbių apdovanojimų) (21). Polinkį traumoms turintys sportininkai Imlūs traumai sportininkai Trauma Trauma

Kaip žinoma sporte, ypač kalbant apie profesionalų sportą, atleto psichologinis paruošimas yra itin svarbus. Labai dažnai nutinka taip, kad patyrus traumą, o ypač jei tai didelio ir vidutinio sunkumo pažeidimai, atleto sportinis gyvenimas laikinai sugriūva, todėl specialistai, kurie nėra susidūrę su tokių treniruočių ypatybėmis yra priskiriami taip pat prie rizikos veiksnių kurie sąlygoja sportininko traumatizmą (24).

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo objektas

Peties sąnario skausmas, nestabilumas, ankštumas, išnirimo baimė, sukamosios manžetės pažeidimai. Peties sąnario testavimas funkciniais ir klinikiniais peties sąnario provokaciniais testais siekiant nustatyti traumų riziką, bei dvimatis (2-D) judesių filmavimas kamuolio metimo į vartus momentu, kas padėtų išanalizuoti esamą/atitinkamą/individualią metimo biomechaniką.

2.2. Tiriamieji ir tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas LSMU Sporto instituto sporto salėje, 2016 metų vasario - kovo mėnesiais. Tiriamąją grupę sudarė 20 vyrų - profesionalių rankinio žaidėjų, kur vyrauja pakartotini judesiai virš galvos. Visi tiriamieji tyrime dalyvavo laisva valia.

Visi rankininkai buvo nuodugniai ištirti, panaudoti skausmo provokaciniai testai, padedantys nustatyti/įsitikinti ar esantis skausmas susijęs su peties sąnariu, raumenų funkciniai testai, padedantys įvertinti rotatorių būklę (13 pav.). Taip pat dvimatis (2-D) judesių filmavimas, padedantis nustatyti peties sąnario biomechaniką, kamuolio metimo į vartus metu taip įvertinant traumų riziką esant nekompleksiškam judesiui, apžiūra ir apklausa - įvertinti raumenų hipertrofijos buvimą dominuojančioje rankoje bei sužinoti apie praeityje buvusias/esamas traumas, skausmingus taškus peties sąnaryje judesio, po fizinio krūvio ar ramybės metu.

2 lentelė. Rankininkų charakterisniai rodikliai

Tiriamųjų rodikliai Amžius

(metai) Ūgis (cm) Svoris (kg) Rankininkai (n=20) 24,5 ± 5,44 188,85 ± 7,72 84,95 ± 8,5

I ETAPAS

20 tiriamųjų (vyrai, rankininkai)

Taikyti klinikiniai peties sąnario testai:

Vidiniai/išoriniai peties sąnario rotacijos testai Hawkins Kennedy testas

Tuščios skardinės testas Apley testas

Neer testas

Taikyti funkciniai testai

Uždaros kinematinės grandinės stabilumo testas viršutinei galūnei (angl. Closed kinetic chain upper extremity stability test - CKCUEST)

Dinaminio stabilumo ir pusiausvyros testas (angl. Upper Quarter Y-Balance test - UQYBT)

2D filmavimas

Dvimatė judesio analizė, kamuolio metimo metu

Darbe taikyti testai:

Apklausa. Prieš vykdant ištyrimą testais bei filmavimu, kiekvieną tiriamąjį apklausėme dėl

esamų/buvusių nusiskundimų ar traumų susijusių su peties sąnariu. Esant skausmo atveju nuodugniai apklausėme apie jo lokalizacija, intensyvumą ir pobūdį.

Apžiūra. Kiekvieną sportininką apžiūrėjome - įvertinti peties sąnario vientisumą bei sąnario

kontūrus iš priekinio, nugarinio, šoninio, viršutinio bei apatinio paviršių.

Klinikiniai peties sąnario testai. Atlikome testus, kurie padeda susieti gautą informaciją su

nusiskundimais, anamneze bei klinika (esant teigiamiems testų rezultatams visuomet turime patvirtinti diagnozę remiantis ir instrumentiniais tyrimo metodais).

Specialūs funkciniai testai. Šie testai skirti tam, kad būtų galima matyti/įvertinti raumenų

darbo sinchroniškumą judesio atlikimo metu bei išskirti atsiradusį skausmą lokaliame judesio atlikimo kampe. Šie testai leidžia nustatyti rizikos „laipsnį“ traumai patirti.

Dvimatė (2-D) judesių analizė. Buvo atliktas dviejų plokštumų filmavimas metimo į vartus

momentu (stovint), kurio pagalba buvo analizuoti judesių biomechanika, bei aiškinamasi netinkamo judesio įtaką traumų rizikai.

Buvo atlikti specialūs testai, kurių pagalba galima atpažinti peties sąnario ankštumo simptomus, nustatyti rotatorių manžetės plyšimus, bei peties sąnario nestabilumą bei išnirimo galimybės padidėjimą. Testus sudarė: suspaudimo, Hawkins-Kennedy, tuščios skardinės, Neer, išorinės/vidinės rotacijos provokaciniai testai.

2.1. Tyrimo metodai

Tyrimą pradėjome žinodami, kad nei vienas rankininkas neturėjo jokių sveikatos nusiskundimų, taip pat kalbėjome su komandos kineziterapeutu ir fizinio parengimo treneriu dėl praėjusių sportininkų traumų ar jų dažnumo. Nei vienas rankininkas nebuvo patyręs peties sąnario traumos, taip pat neturėjo jokių viršutinės galūnės funkcijos sutrikimų.

Klinikinius peties sąnario provokacinius testus atlikome prieš prasidedant treniruotei, norėdami įvertinti sportininkų raumenų darbą, kai viso kūno raumenys dar nėra „darbiniam rėžimui“.

Specialieji funkciniai testai ir dvimatis filmavimas kamuolio metimo metu, buvo vygdomas po įprastinio komandos apšilimo.

Klininkiniai peties sąnario provokaciniai testai:

Apley testas (14 pav.). Padeda nustatyti judesio ribinius taškus viršutiniai galūnei. Teigiamas testas

rodo rotatorių manžetės tendinopatiją, dažniausiai antdyglinio raumens sausgyslės (10).

14 pav. Apley testas (10)

Neer testas (15 pav). Padeda nustatyti subakromialinį ankštumą. Teigiamas testas (jaučiamas

15 pav. Neer testas (59)

Tuščios skardinės testas (16 pav.). Padeda nustatyti antdyglinio raumens ankštumą bei raumenų ir

sausgyslių vientisumą. Teigiamas testo rezultatas rodo rotatorių manžetės patologiją, tarp jų ir antdyglinio raumens tendinopatija bei peties komplekso raumenų sausgyslių plyšimus (59).

Hawkins-Kennedy testas (17 pav.). Padeda nustatyti subkromialinį ankštumą. Teigiami testo

rezultatai žymi skaumą esant vidinei rotacijai, kas sąlygoja apie subakromialinį ankštumą, taip pat rotatorių manžetės tendinopatija ar plyšimą (59).

17 pav. Hawkins - Kennedy testas (59)

Vidinės ir išorinės rotacijos testas (18 pav.). Padeda nustatyti rotatorių manžetės būklę. Teigiami

testo rezultatai rodo raumenų silpnumą, galima lyginanti su priešinga ranka ir gali būti susijęs su pomentinio ir mažojo apvaliojo raumenų tendinopatija ar sausgyslės (į-) plyšimu (ypač, kai silpna išorinė rotacija) (59).

18 pav. Išorinės rotacijos / pomentinio raumens testas jėgai vertinti (59)

Uždaros kinematinės grandinės stabilumo testas viršutinei galūnei (angl. CKCUEST)

Rankinyje viršutinės galūnės pažeidimai yra labai dažni, ypač kamuolio metimo paskutiniuose etapuose ar kontakto metu, kuomet peties sąnarys gauna itin daug “streso”. Gerai tai, kad šis testas nereikalauja specialių sąlygų ar įrengimų norint įvertinti viršutinės galūnės stabilumą (37). Šis testas yra vienas populiariausių sporte, tiriant peties sąnario stabilumą bei lyginant tiriamųjų galūnių asimetrijas (56).

Testas pradedamas “plank” pozicijoje (19 pav.), kai rankos viena nuo kitos nutolusios apie 91,4 cm, prie dviejų atstumą žyminčių juostos kraštų, o kojos klubų plotyje (kojų padėtis yra itin svarbi, nes kuo daugiau apatinės galūnės nutolusios viena nuo kitos, tuo testą yra „lengviau“ atlikti, o rezultatai nebus patikimi).

19 pav. Pasiruošimo (angl. set-up) ir pradinė (angl. starting) pozicija uždaros kinematinės

grandinės stabilumo testo metu (60)

Kiekvienas sportininkas iš pradžių atliko po vieną bandymą, kad suprastų testo atlikimo metodiką. Registruojami buvo sekantys 3 bandymai, kurių metu tiriamųjų buvo prašoma per 15 sek. keičiant rankas priešinga kryptimi, kuo greičiau paliesti atstumą žyminčią juostą (20 pav.).

Testas nėra užskaitomas ir kartojamas, jei: • Tiriamasis neišlaiko pusiausvyros;

• Tiriamasis nepaliečia, ranka (kaire ar dešine) už juostos žyminčios atstumą; • Testo metu pasikeičia kojų padėtis (padidėja atstumas).

Dinaminio stabilumo ir pusiausvyros testas viršutinei galūnei (angl. upper quarter Y balance test)

Mokslininkai mano, jog naudojant specialius testus, tokius kaip DSPTVG (21 pav.), kurie reikalauja dinaminio galūnės stabilumo, raumenų stiprumo ir judesių amplitudės, galima nustatyti traumų rizikos tikimybę (43).

Tiriamasis atlieka kelis bandymus kiekviena ranka visomis trimis kryptimis (22 pav.) (į priekį, į šoną ir žemyn) prieš tikrąjį testavimą . Tiriamasis turi būti tokioje “atsispaudimo” pozicijoje, kad atraminė ranka būtų ant pažšymėtos raudonos starto linijos, o kojos (testas atliekamas be jokios avalynės - basomis) būtų klubų plotyje.

Dinaminio stabilumo ir pusiausvyros testo atlikimo eiga:

• Atsirėmus dešine ranka ant platformos, kairiosios rankos pirštų galais yra siekiama pirmyn (stumiama kaladėlė, centrimentrine įrankio detale), paskui iš karto siekama žemyn ir į šoną; • Atsirėmus kairiąja ranka ant platformos, visa siekimo eiga kartojama su dešiniąja (kiekvienas

rankininkas testą atlieka 3 kartus);

• Pasiektas atstumas matuojamas, ties įrankio kraštine, į kurį remiasi siekiančios tolyn rankos pirštai. Geriausias bandymas yra naudojamas statistinei analizei (42).

• Tada apskaičiuojamas kombinuotas rezultatas pagal formulę:

Kombinuotas rezultatas = priekinė kryptis (cm) + šoninė kryptis (cm) + žemyn kryptis (cm) 3 * rankos ilgis (cm)

Testas yra neužskaitomas ir kartojamas (tol, kol pavyksta testą atlikti 3 kartus sėkmingai), jei (20): 1. Neišlaikoma pusiausvyra, kai remiamasi tik viena ranka (aktyvi ranka paliečia grindis ar

nukrenta nuo platformos);

2. Neišlaikomas kontaktas su siekimo žymekliu, kai atliekamas judesys (įsiremia rankos pirštais į platformą, o nelydi pirštų galais);

3. Kai kūno svoris pernešamas žymeklio siekiančiai rankai, taip sukurdamas didesnį kūno stabilumą bei atramą;

4. Nesugebama grįšti į pradinę padėtį.

C

22 pav. Siekimo kryptys, DSPTVG testo metu: A - siekimas į šoną, B - siekimas pirmyn, C -

siekimas atgal (60)

Šie funkciniai testai yra specifiniai ir pritaikyti griaučių-raumenų sistemos vientisumo ir traumų rizikos nustatymui - PRS atletams, tokiems kaip rankininkai, krepšininkai ar tenisininkai.

Dvimatė (2-D) kūno judesių analizė, kamuolio metimo metu

Judesių fiksavimas bei registravimas sporte yra labai reikalingas ir reikšmingas vertinant judėjimo klaidų įtaką traumai.

Rankininkų, po apšilimo (kurio metu sportininkai metė į vartus įvairiose pozicijose), prašėme iš stovimos padėties mesti kamuolį į vartus kiek tik gali stipriau, negalvodami apie taisyklingą judesį, tiesiog mesti kamuolį taip, kaip jiems yra „patogu“. Kiekvienas metimas buvo filmuojamas iš metančiosios rankos pusės (23 pav.) ir iš nugaros (24 pav.). Vertinome kiekvieno sportininko judesius, pagal judėjimo fazių modelį (3 lentelė) (22). Filmavimas buvo kartojamas, kai dėl pašalinių trukdžių, kamuolio mesti vartų link nepavykdavo.

3 lentelė. Kūno judėjimo modelis, kamuolio metimo metu (24)

1. Pasiruošimo fazė

1.1. Kojų pozicija – stabili/atraminė 1.2. Pėdos pastatytos tiesiai į vartus

1.3. Kūno svoris pernešamas ant „galinės“ kojos

2. Pradinis žingsnis

2.1. „Priekinė“ koja nukreipiama į vartus 2.2. „Priekinės“ kojos kelio sulenkimas apie 450

2.3. Žengiamas žingsnis į priekį (apie 80% rankininko ūgio) 2.4. Pakreipiamas dubuo vartų link

2.5. Peties sąnario judesiai: atitraukiamas 1000, išorinė rotacija 500 ir horizontalus atitraukimas 200 2.6. Alkūnės sulenkimas 900

3. Rankos užsimojimas

3.1. Dubens rotacija link vartų, lydint rankos judesį 3.2. „Priekinė“ ranka pereina į padėtį „ iš priekio į šoną“ 3.3. „Priekinės“ kojos kelis – stabilus

3.4. Viršutinė galūnė forsuojama į vid. rot. kartu su peties sąn. , mentis leidžiasi žemyn, liemuo ekstenzijoj alkūnė valgus padėtyje

4. Pagreitėjimas (angl. acceleration)

4.1. Greitas peties sukimąsis į vidų ir horizontalus pritraukimas 4.2. Mentės protrakcija

4.3. Alkūnės ekstenzija

4.4. „Priekinė“ koja ekstenzijoje, stabdomas dubens susikamąsis 4.5. Tęsiama liemens fleksija ir sukimąsis į vidų

5. Sulėtėjimas (angl. deceleration)

23 pav. Liemens rotacija, pečių juostos rotacija į vidų, alkūnės išorinė rotacija ir perėjimas į

fleksija kamuolio “išleidimo” metu (vaizdas iš šono)

24 pav. Kamuolio metimas į vartus – judesių biomechanika (vaizdas iš nugaros)

2.4. Statistinė duomenų analizė.

Statistinė duomenų analizė atliekama naudojant „IBM SPSS Statistics“ programinę įrangą. Duomenys pateikiami kaip realieji skaičiai (procentai), vidutiniai dydžiai ir standartiniai nuokrypiai (SN). Duomenims, kurie atitiko normaliojo skirtinio buvo naudoti parametriniai kriterijai. Duomenims, kurie neatitiko normaliojo skirtisnio buvo naudoti neparametriniai kriterijai. Nepriklausomų imčių palyginimui buvo naudotas „Paired sample test“ – nepriklausomų imčių Stjudent t testas. Provokacinių testų palyginimui, kai duomenys kokybiniai, buvo naudotas X 2

kriterijus (Chi kirterijus) ir Fisher testai. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip vidurkis, mediana, o kokybiniai – procentais. Intervaliniams kintamiesiems, skaičiavome Spirmeno koreliacijos koeficientus. Lyginant skirstinius skirtumas laikytas kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

3. REZULTATAI

3.1. Skausmo įvertinimas pagal klinikinius provokacinius peties sąnario testus.

Vertinant peties sąnarį pagal Apley testą, nustatėme, kad dešinės rankos skausmą pajuto 63%, o kairės rankos 31% lyginant skausmą tarp rankų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p=0,053), vertinant pagal Neer testą, dešinės rankos skausmą pajuto 58%, o kairės rankos 38% lyg inant skausmą tarp rankų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p=1,67), vertinant pagal Tuščios skardinės testą, dešinės rankos skausmą pajuto 57%, o kairės rankos 41% lyginant skausmą tarp rankų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p=2,62), vertinant pagal Hawkins-Kennedy testą, dešinės rankos skausmą pajuto 60%, o kairės rankos 33% lyginant skausmą tarp rankų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p=0,97), vertinant išorinės/vidinės rotacijos testą, dešinės rankos skausmą pajuto 58%, o kairės rankos 38% lyginant skausmą tarp rankų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p=0,167).

24 pav. Kairės ir dešinės rankų palyginimieji provokacinių testų rezultatai

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Apley Neer Tuščios skardinės Hawkins-Kennedy Išorinė/Vidinė rotacija 63% _58% 57% 60% 58% 31% 38% 41% 33% 38% Proc. Provokaciniai testai

Teigiami provokacinių testų rezultatai

3.2.

Uždaros kinematinės grandinės stabilumo testas viršutinei galūnei

rezultatai

Rankininkų, palietimų vidurkis per 15sek. buvo 22,57 ± 6,31 (25 pav.). Minimalus palietimų vidurkis buvo 14, maksimalus – 34,6 (3 lentelė), taip pat radome stiprų koreliacinį ryšį tarp rankų jėgos ir greičio (r=0.72, N=20, p<0.001), tad kuo didesnė jėga ir stabilumas rankoje, tuo užduoties atlikimo greitis yra didesnis.

Balai = Palietimų vidurkis Galia = 68% svoris * palietimų vidurkis

Ūgis 15

3 lentelė. Testuotų rankininkų uždaros kinematinės grandinės stabilumo testo viršutinei galūnei

rezultatai

Uždaros kinematinės grandinės testo viršutinei galūnei rezultati parodė, kad rankininkų palietimų vidurkis yra 22,5 ± 6,31. Minimaliai buvo atlikta 14k./15sek., maksimaliai buvo paliestą – 35 k./15sek.

25 pav. Uždaros kinematinės grandinės testo viršutinei galūnei rezultatai (pateikti rankininkų

palietimų vidurkiai per 15 sek.) ( - - - žymima linija yra traumos rizikos laipsnio riba (19 palietimų

ir mažiau))

Tiriamieji Balai (angl. score) Galia W (angl. power) Palietimų vidurkis

3.3. Dinaminio pusiausvyros ir stabilumo testo kombinuotas (dešinės ir kairės

rankos) rezultatas

Rankininkų, viršutinės galūnės, kombinuoto rezultato vidurkis, dešinės rankos buvo 94 ± 1,54, kairės rankos 102,51 ± 1,72 (25 pav.). Lyginant rankininkų rankas nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001).

25 pav. Dinaminio pusiausvyros ir stabilumo testo, kombinuotas rankų rezultatas ( - - - žymima

linija yra traumos rizikos laipsnio riba (88 ir mažiau suminių balų))

3.4. Dinaminio pusiausvyros ir stabilumo testo viršutinės galūnės priekinės

krypties skirtumas

Rankininkų, priekinės krypties dešinės rankos skirtumo vidurkis buvo 103,25 ± 8,68, o kairės rankos 100,41 ± 10,06 (26 pav.). Lyginant rankininkų dešinę ir kairę rankas statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatytas reikšmingas (p=0,260).

26 pav. Dinaminio pusiausvyros ir stabilumo testo, priekinės krypties skirtumas (- - - žymima linija

yra traumos rizikos laipsnio riba (95 ir mažiau suminių balų))

3.5. Dinaminio pusiausvyros ir stabilumo testo viršutinės galūnės žemyn krypties

skirtumas

Rankininkų, žemyn krypties, dešinės rankos skirtumo vidurkis buvo 81 ± 14,17, o kairės rankos 80 ± 17,32. Lyginant rankininkų dešinę ir kairę rankas statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,993).

27 pav. Dinaminio pusiausvyros ir stabilumo testo, žemyn krypties skirtumas (- - - žymima linija

yra traumos rizikos laipsnio riba (99 ir mažiau suminių balų))

3.6. Dinaminio pusiausvyros ir stabilumo testo viršutinės galūnės šoninės

krypties skirtumas

Rankininkų, šoninės krypties, dešinės rankos skirtumo vidurkis buvo 94,05 ± 9,86, o kairės rankos 95,4 ± 14,16. Lyginant rankininkų dešinę ir kairę rankas statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatytas reikšmingas (p=0,579).

28 pav. Dinaminio pusiausvyros ir stabilumo testo, šoninės krypties skirtumas ( - - - žymima linija

yra traumos rizikos laipsnio riba (98 ir mažiau suminių balų))

3.7. Dvimatė kūno judesių analizė, kamuolio metimo metu

Judesius, metimo metu, vertinome pagal taisyklingų judesių protokolą, nufilmuodami rankininkus dvimatėje erdvėje (iš nugaros ir iš šono) (22, 23 pav.). Lentelėje pateikėme procentinį rankininkų pasiskirstymą (pagal judesių fazes (22 lentelė) , ar kiekvienas iš rankininkų atliko tinkamą judesį ar ne).

3 lentelė. Rankininkų (%) judesių vertinimas metimo momentu

Judesio fazė Tinkamas judesys (yra)

Netinkamas judesys arba jo nėra

Pasiruošimas (angl. preparation) 66% 34%

Pradinis žingsnis (angl. stride) 61% 39%

Rankos užsimojimas (angl. arm cocking) 55% 45%

Pagreitėjimas (angl. acceleration) 32% 68%

Sulėtėjimas (angl. deceleration) 46% 54%

Metimo palydėjimas (angl. follow through) 50% 50%

Nustatėme, kad pagreitėjimo (angl. acceleration) fazė turi silpną koreliacinį ryšį su išorinės rotacijos provokacinio testo rezultatais ir yra statistiskai reikšmingas (r=0,36,N=20, p<0,05), o judesio lėtėjimo (angl. deceleration) fazė turi silpną koreliacinį ryšį su Hawkins-Kennedy (r=0.34, p=0.03) ir Apley (r=0,39, p=0.01) peties sąnario provokacinių testų rezultatais ir yra statistiškai reikšmingi.

Kamuolio metimo biomechanikos sutrikimai statistiškai reikšmingai susiję su skausmu peties sąnaryje provokacinių testų metu.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus dinaminį pusiausvyros ir stabilumo testą bei suskaičiavus kombinuotą rezultatą tarp rankų, dešinės - 94 ± 1,54, kairės - 102,51 ± 1,72, taip pat nustatėme statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0,001). Tam pritaria kiti tyrėjai (60), kurie taip pat rado reikšmingą skirtumą tarp rankų (p<0,05), jų tiriamųjų kombinuotas rezultatas 85,7 ± 8,3 dešinė, 87,3 ± 8,3 kairė (60).

Borsa su bendraautoriais (5), teigia, kad skirtumas tarp dominuojančios ir nedominuojančios rankų yra dėl peties „pernaudojimo“ (angl. overuse), kada keičiasi ne tik raumenų ar raiščių jėga, bet ir peties sąnario paslankumas bei viso komplekso vientisumas.

Dinaminio stabilumo ir pusiausvyros testo priekinės (dešinės rankos - 103,25 ± 8,68, kairės - 100,41 ± 10,06, p=0,260), žemyn (dešinės rankos - 81 ± 14,17, kairės - 80 ± 17,32, p=0,993) ir šoninės (dešinės rankos - 94,05 ± 9,86, kairės - 95,4 ± 14,16, p=0,579) krypčių balai lyginant rankininkų rankas, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.

Kiti tyrėjai (60), taip pat nustatė, kad jų priekinės (86 ± 8 dešinė, 86,5 ± 7,8 kairė), skersinės (58,2 ±8,5 dešinė, 61,2 ± 9,3 kairė) ir šoninės (82,5 ±12,2 dešinė, 3,5 ±12,1 kairė) krypčių, kombinuotas rezultatas, statistiškai reikšmingumo nebuvo.

Uždaros kinematinės grandinės testo duomenų rezultatai parodė, kad rankininkų palietimų vidurkis per 15sek., buvo 22,57 ± 6,31. Ellenbecker ir bendraautoriai (13), surinko kur kas mažesnį palietimų vidurkį – 18,5.

Kiti tyrėjai (37), kurie taip pat tyrė rankininkų viršutinės dalies stabilumą, nurodė 30,41 ± 3,87, o Goldbleck ir bendraautoriai (19) - 27,8 ± 1,77. Mokslininkai teigia, kad nėra kito tokio „jautraus“ testo viršutinei galūnei, nustatant traumų tikimybę (19).

Atlikus visus provokacinius peties sąnario testus ir suskaičiavus gautus duomenis, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rankų nebuvo, tačiau dešinė ranka atliekant visus testus „pirmavo“ (24 pav.). Jobe su bendraautoriais (23) teigia, kad yra būtina tikrinti rankininkus ir visus atletus, kurie atlieka pasikartojančius judesius pakeltomis rankomis,.

Svarbūs yra ne tik funkciniais ar klinikiniais testais, bet ir traumų diagnostikai būtina naudoti įvairius instrumentinius tyrimus, judesio vaizdo įrašus ir kt., pasak autorių, tik taip galėsime užtiktinti traumų rizikos mažinimą (23).

Mūsų atliktų klinikinių peties sąnario provokacinių testų rezultatai parodė, kad rankininkų dominuojančios rankos (metančiosios) teigiamų provokacinių testų buvo du kartus daugiau nei nedominuojančios (kairės). Tokius rezultatus pateikia ir Borsa su bendraautoriais (5), kurie teigia, jog dominuojančios rankos skausmas provokacinių peties sąnario testų metu bei viršutinės galūnės funkcija ir viso peties komplekso struktūriniai pakitimai lyginant su nedominuojančia, yra kaip „stipraus ir taiklaus“ metimo pasekmė.

Dvimatė judesių analizė parodė, kad daugiau nei pusė rankininkų kamuolio metimą į vartus užbaigia (angl. acceleration-deceleration-follow though) netaisyklingai. Esant struktūriškai pakitusiems rotatorių manžetės ramenų ilgiams (ypač esant išorinei rotacijai, kur vyrauja nuokrypis nuo normos apie 100-150), kamuolio metimo metu, žastikaulio sukimosi momentu galimas peties sąnario dalinis arba visiškas išnirimas.

Tam pritaria ir Fradet su bendraautoriais (17), kurie taip pat teigia, kad esant modifikuotam „patogiam“ kamuolio metimui, nei nurodyta taisyklingo judesio modelyje, metimo technika bei judesių biomechanika, gali būti sukurta specialiai - strateginiu pagrindu, apgauti ar suklaidinti varžovą, o tokių strategijų naudojimas tik didina traumų riziką.

Atsižvelgiant į tai, kad rankininkai per metus atlieka daugiau nei 48 000 metimų, visas peties kompleksas yra svarbiausia ir daugiausiai naudojama struktūra. Rankininkai viršutinės galūnės traumas dažnai patiria dėl persitreniravimo (angl. overtraining) ar galūnės pernaudojimo (angl. overuse). Galūnės pernaudojimas gali sąlygoti tokias traumas ar simptomus kaip skausmas, peties sąnario nestabilumas ar sutrikusi mentės funkcija (1).

Norint išvengti pakartotinės traumos rizikos svarbu užtikrinti ne tik individualų ir tikslingą gydymą, imtis kuo geriausių prevencinių priemonių, bet svarbu ir kokybiškas skausmo įvertinimas. Skausmo „ignoravimas“, taip pat yra viena iš priežaščių patirti traumai ir dažnai sutinkama kalbant apie profesionalų sportą.

Jauni sportininkai dažnai yra linkę apie skausmą ar nemalonius pojūčius vienoje ar kitoje viso organizmo struktūroje „nutylėti“ vardan to, kad komandos treneriai ar gydytojai, jiems leistų žaisti kuo daugiau, tikslas – kuo daugiau laiko praleisti aikštelėje (6).

Sporto medicinos gydytojams, kineziterapeutams, fizinio parengimo bei sporto šakų treneriams nuolat tenka kontroliuoti su perkrovomis ar sportinėmis traumomis susijusias būkles ir nuolat balansuoti tarp sportininko poreikių bei jo sveikatos išsaugojimo. Laimei, tobulėjant sporto traumotologijai ir visam sporto medicinos mokslui, viską (persitreniravimą, nuolat naudojamų

galūnių „pernaudojimo“ ir kt.) galima kontroliuoti bei gydyti taip, kad sportininkas galėtų saugiai tęsti karjerą (12).

IŠVADOS

1. Įvertinus rankininkų peties sąnario skausmą klinikiniais peties sąnario provokaciniais testais, nustatyta, jog dvigubai dažniau skausmas buvo juntamas Apley ir Hawkins-Kennedy provokacinių testų metu, kamuolį metančioje (dešinėje) rankoje.

2. Įvertinus rankininkų pečių lanko dinaminį stabilumą, nustatyta jog kairės rankos dinaminis stabilumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei dešinės, kamuolį metančiosios rankos (p<0,001)

3. Išanalizavus rankininkų kūno judesių biomechaniką kamuolio metimo metu, nustatyta jog daugiausia sutrikimų buvo pagreitėjimo ir sulėtėjimo fazėse.

4. Kamuolio metimo biomechanikos sutrikimai pagreitėjimo ir sulėtėjimo fazėse statistiškai reikšmingai (p<0,05) susiję su skausmu peties sąnaryje provokacinių testų metu. Teigiami provokacinių testų rezultatai sąlygoja sutrikusią judesių biomechaniką pagreitėjimo ir sulėtėjimo fazėse.