1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS ANATOMIJOS KATEDRA
Anatominio ir atvirkščio viso peties sąnario endoprotezavimo rezultatų
palyginimas.
Sisteminė literatūros analizė
Baigiamasis magistrinis darbas
Marius Ramanauskas 6 kursas, 9 grupė
Darbo vadovas: doc. dr. Aušra Burkauskienė
Konsultantas: dr. Rokas Jurkonis
2
Turinys
1.Santrauka ... 3
2.Santrauka anglų kalba ... 4
3.Padėka ... 5 4.Interesų konfliktas ... 5 4.Santrumpos ... 6 5.Įvadas ... 7 6.Tikslas ir uždaviniai ... 8 7.Metodai ... 9 8.Rezultatai ... 11 9.Rezultatų aptarimas ... 21 10.Išvados ... 24 11.Literatūros šaltiniai ... 25
3
1. Santrauka
Autorius: Marius Ramanauskas.
Pavadinimas: Anatominio ir atvirkščio viso peties sąnario endoprotezavimo rezultatų palyginimas.
Sisteminė literatūros analizė.
Tyrimo tikslas: Surinkti tyrimus apie anatominio ir atvirkščio viso peties sąnario endoprotezavimo
rezultatus ir juos palyginti.
Metodas: Atlikta sisteminė literatūros analizė vadovaujantis PRISMA nuorodomis. Pagal PICO
sudaryti tyrimų kriterijai ir atrankiniai kriterijai. Vykdyta tyrimų paieška PubMed, Science Direct, Scopus duomenų bazėse. Taikant trijų lygmenų atrankos protokolą, naudojant tyrimų ir atrankinius kriterijus, atrinkti tyrimai, kurie įtraukti į analizę. Vertinta šališkumo rizika naudojant „Cochrane‘o kolaboracijos įrankį įvertinti šališkumo riziką“. Tyrimų duomenys analizuoti ir reikalinga informacija (ASES, Constant, judesių amplitudžių rodikliai) perkelta į paruoštas lenteles. Lentelėse esanti informacija analizuota ir palyginta. Išskirtiniai tyrimai analizuoti atskirai.
Tyrimo rezultatai: Iš 1308 rastų straipsnių apie anatominį ir atvirkščią viso peties sąnario
endoprotezavimą atrinkta 39. Juos išanalizavus, 17 buvo įtraukta į mūsų analizę. Šiuose tyrimuose stebėti geresni anatominio viso peties sąnario endoprotezavimo pacientų funkciniai rodikliai nei atvirkščio viso peties sąnario endoprotezavimo pacientų, tačiau didžiojoje dalyje tyrimų skirtumas nebuvo reikšmingas. Vertinant išorinę rotaciją stebimas reikšmingas anatominio viso peties sąnario endoprotezavimo pranašumas prieš atvirkščio viso peties sąnario endoprotezavimą, bet vertinant lenkimą reikšmingo skirtumo nebuvo. Komplikacijų dažniai daugelyje tyrimų reikšmingai nesiskyrė.
Išvados: Pacientai, kuriems atliktas anatominis ir atvirkščias viso peties sąnario endoprotezavimas,
turi panašius funkcinių rodiklių rezultatus ir komplikacijų dažnius, tačiau anatominį viso sąnario endoprotezą turinčių pacientų išorinės rotacijos judesio amplitudes yra reikšmingai didesnės.
4
2. Santrauka anglų kalba
Author: Marius Ramanauskas.
Title: Outcome comparison of Anatomic and Reverse total shoulder arthroplasty. Sistematic literature
analysis.
Aim: To collect the research about the outcomes of anatomic and reverse total shoulder arthroplasty
and compare the them.
Method: Sistematic literature analysis was done using PRISMA guidelines. Study and exclusion
criteria were made using PICO model. Study search was conducted in Pubmed, Science Direct, Scopus data bases. Using three level exclusion protocol we selected studies which were included in the analysis. Risk of bias was assessed using Cochrane Collaboration’s tool for assessing risk of bias. Studies were analysed and relevant information (ASES, Constant, range of motion scores) was extracted and placed in premade tables. Information in the tables was analysed and compared. Distinct studies were analysed separetely.
Results: Out of the 1308 articles found, 39 were selected for a full text review. After analysing these
articles, 17 were included in our study. In these studies we observed better functional outcomes in anatomic total shoulder arthroplasty patients than in reverse total shoulder arthroplasty patients, but most studies stated that the difference was insignificant. We observed significantly bigger external rotation in anatomic total shoulder arthroplasty patients, although difference in anterior flexion was insignificant. Difference in rate of complications in most studies was not observed.
Conclusion: Anatomic and reverse total shoulder arthroplasty have similar functional outcomes and
complication rates, although anatomic total shoulder arthroplasty have significantly better range of motion in external rotation.
5
3. Padėka
Norėčiau padėkoti savo magistrinio darbo vadovei doc. dr. Aušrai Burkauskienei ir konsultantui dr. Rokui Jurkoniui už suteiktą informaciją ir konsultavimą šiam darbui aktualiomis anatomijos, ortopedijos ir traumatologijos temomis.
4. Interesų konfliktas
6
4. Santrumpos
ATSA – (anatomic total shoulder arthroplasty) anatominis viso peties sąnario endoprotezavimas. ASES – (American shoulder and elbow surgeons stardartizes shoulder assessment form) Amerikos peties ir alkūnės chirurgų standartizuota peties įvertinimo forma.
Constant – (Constant–Murley shoulder outcome score) Constant–Murley peties rezultatų skalė.
MeSH – (medical subject headings) Jungtinių Amerikos Valstijų kontroliuojamas medicininių terminų žinynas suteikiantis vienodumą ir pastovumą indeksuojant ir katologuojant biomedicininę literatūrą. PICO – (patient, population, problem; intervention, prognostic factor, exposure; comparison,
intervention; outcome) populiacija, intervencija, lyginamasis, išeitys. Šis modelis padeda iškelti pagrindinį klinikinį klausimą, į kurį bando atsakyti tyrimas.
PRISMA – (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-analyses) įrodymais pagrįstas minimalus rinkinys įrankių skirtų sisteminėms analizėms ir meta–analizėms.
7
5. Įvadas
Per metus Lietuvoje atliekama apie 100 peties endoprotezavimo operacijų. Dažniausiai naudojami endoprotezai yra anatominis viso peties sąnario endoprotezas (toliau ATSA) ir atvirkščias viso peties sąnario endoprotezas (toliau RTSA). Ilgai pasaulyje buvo manyta, jog norint atstatyti peties sąnario funkciją reikia taikyti endoprotezą kuo panašesnį į natūralias anatomines sąnario dalis, tačiau greitai paaiškėjo anatominio endoprotezo trūkumai gydant peties sąnario pažeidimus su rotatorinės manžetės raumenų patologija [1], [2]. ATSA negalėjo suteikti kliniškai reikšmingo peties sąnario funkcijos atstatymo esant šiam pažeidimui, todėl buvo sukurtas kitokios formos ne pagal žmogaus anatomiją atvirkščias endoprotezas. RTSA pirmieji dizainai turėjo daug trūkumų ir taip pat negalėjo atstatyti pilnos peties sąnario funkcijos, tačiau Paul M. Grammont 1993 metais sukūrė naują dizainą „Delta III“, kuris leido deltiniams raumenims perimti rotatorių manžetės darbą, taip išspręsdamas dalį problemų persekiojusių pirmuosius RTSA dizainus [3]. Nors šie endoprotezai padėjo sugrąžinti dalį prarastos funkcijos pacientams su nebeatstatoma rotatorių manžetės patologija, tačiau jie turėjo didelį komplikacijų dažnį, pagal kai kuriuos šaltinius net 3 kartus didesnį nei ATSA [4], [5]. Tyrimai ir literatūros šaltiniuose pateikiami skitingi tyrimų duomenys. Tai apsunkina galimybę objektyviai sužinoti esamą situaciją, todėl mes nusprendėme atlikti sisteminę literatūros analizę remiantis naujausiais tyrimų duomenimis. Tiesioginis šių endoprotezų lyginimas turi reikšmingų apribojimų dėl taikymo esant skirtingoms indikacijoms. Sparčiai daugėjant pacientų vis dažniau atsiranda ir jaunų pacientų, kurių rotatorių manžetės pažeidimas nėra toks išreikštas. Tokiais atvėjais indikacijos nėra aiškios, todėl pasirinkimas darosi sudėtingas. Tačiau ATSA yra patikimas ir patikrintas metodas atstatyti prarastą peties sąnario funkciją. RTSA modernus dizainas sukurtas tik 1993 metais, o Jungtinėse Amerikos Valstijose leistas naudoti tik 2004 metais, todėl vis dar trūksta patikimos informacijos apie šio endoprotezo rezultatus [6], [7].
8
6. Tikslas ir uždaviniai
Literatūrinės analizės tikslas:
Surinkti tyrimus apie anatominio ir atvirkščio viso peties sąnario endoprotezavimo rezultatus ir juos palyginti.
Literatūrinės analizės uždaviniai:
1. Surasti ir pagal nustatytą protokolą atrinkti tinkamus straipsnius apie anatominio ir atvirkščio viso peties sąnario endoprotezavimą.
2. Išanalizuoti atrinktus straipsnius apie anatominio ir atvirkščio viso peties sąnario endoprotezavimo rezultatus.
9
7. Metodai
Atlikta sisteminė literatūros analizė vadovaujantis PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-analyses) nuorodomis [8]. PICO komponentai studijoje yra: pacientai, kuriems reikalingas peties sąnario gydymas taikant endoprotezavimą (P), anatominis viso peties sąnario endoprotezas (I), atvirkščias viso peties sąnario endoprotezas (C), protezuoto peties sąnario funkcijos pokytis po procedūros (O) [9].
Pagal PICO sudaryti kriterijai tyrimams:
1. Tyrime buvo tirti ATSA ir RTSA endoprotezų tipai.
2. Tyrime vertinta endoprotezuoto peties funkcija mažiausiai 1 metus po intervencijos. 3. Atlikti ASES ir (arba) Constant peties sąnario funkcijos tyrimai.
Atrankiniai kriterijai:
1. Tyrime tirti netinkami endoprotezai. 2. Tyrime tirtas tik vienas endoprotezas. 3. Tyrimas atliktas ne su žmonėmis. 4. Tirti rezultatai po revizijos. 5. Tyrimas ne anglų kalba. 6. Meta-analizė.
7. Tyrimas publikuotas prieš daugiau nei 10 metų.
Informacijos šaltiniai
Tyrimų ieškojome PubMed, Science Direct, Scopus duomenų bazėse naudodami paprastą paieškos ir PubMed MeSH (Medical Subject Headings) sistemas. Ieškojimui naudoti raktažodžiai: total anatomic reverse shoulder arthroplasty.
Tyrimų atranka
Komponentas Apibūdinimas
Populiacija (P) Pacientai, kuriems reikalingas peties sąnario gydymas taikant endoprotezavimą
Intervencija (I) Anatominis viso peties sąnario endoprotezas Lyginamasis (C) Atvirkščias viso peties sąnario endoprotezas
Išeitys (O) Protezuoto peties sąnario funkcijos pokytis po procedūros
10
Tyrimų atranką vykdė vienas tyrėjas. Pirmame lygmenyje tyrimai buvo atrenkami pagal pavadinimus atmetant duplikacijas ir tyrimus ne anglų kalba. Antrame lygmenyje analizuojamos tyrimų santraukos. Tyrimai atrenkami pagal iškeltus atrankinius kriterijus. Trečiame lygmenyje analizuojamas visas tyrimas, vertinama naudojant atrankinius ir pagal PICO sudarytus kriterijus, išankstinio nusistatymo rizika. Po trečiojo lygmens analizės lieka tik galutiniai tyrimai, kurie bus įtraukti į analizę.
Duomenų gryninimas ir rinkimas
Suradus galutinius tyrimus atitinkančius nustatytus kriterijus informacija buvo perkelta į jau specifiškai šiai analizei paruoštas lenteles (tyrimo pavadinimas, tiriamosios grupės, tyrimo metodas, tyrimo rezultatai, tyrimo išvados). Taip pat buvo renkama tyrimų autoriai, publikacijos data, tyrimo data, tyrimo tipas, finansavimas. Lentelėse esanti informacija analizuota, lyginta tarpusavyje, buvo ieškoma tendencijų, išskirtinių tyrimų, kol buvo priimtos bendros išvados.
Šališkumo rizikai įvertinti buvo naudotas „Cochrane‘o kolaboracijos įrankis įvertinti šališkumo riziką“ (Cochrane Collaboration’s tool for assessing risk of bias) [10].
Svarbiausi renkami duomenys yra ASES ir (arba) Constant skalių įvertinimai, išorinės rotacijos ir lenkimo peties judesių amplitudės. ASES – Amerikos peties ir alkūnės chirurgų
standartizuota peties įvertinimo forma [11]. Tai 100 balų paciento peties funkcijos skalė vertinanti skausmą ir kasdienę veiklą. Pusę ASES pildo pats pacientas, o kitą pusę vertinantis gydytojas.
Constant – Constant–Murley peties rezultatų skalė [12]. Šią skalę sudaro 100 balų. Ji yra skirta vertinti paciento peties sąnario funkciją bei skausmą. Pagrindinis skirtumas tarp ASES ir Constant yra jėgos vertinimas pastarojoje skalėje. Jungtinių Amerikos Valstijų tyrimai dažniausiai naudoja ASES, o Europos peties ir alkūnės chirurgijos asociacija auksiniu standartu laiko Constant skalę. Moksliniai tyrimai rodo, jog tarp abiejų skalių yra stipri koreliacija, todėl savo tyrime pasirinkome rinkti tyrimus, kurie turi vieną arba kitą skalę [12], [13]. Tokiu būdu mūsų analizė apėmė didesnį kiekį tyrimų dėl ko galėjome objektyviau įvertinti procedūrų rezultatus.
11
8. Rezultatai
Tyrimų atranka
Po pirminio tyrimų ieškojimo duomenų bazėse buvo identifikuoti 1308 tyrimai: 229 (PubMed), 897 (Science Direct), 182 (Scopus). Pirmo lygmens atrankos metu buvo pašalinta 431 duplikacijos, vienas tyrimas prancūzų kalba, trys tyrimai vokiečių kalba. Vienas tyrimas vokiečių kalba tiko mūsų analizei, tačiau pagal anksčiau nustatytus atrankinius kriterijus (tyrimai tik anglų kalba) mes negalėjome jo įtraukti. Antro lygmens atrankoje dalyvavo 873 tyrimai. Jie buvo analizuoti pagal jų santrumpas ir kartais greituoju būdu peržiūrint visą tekstą jei tyrėjui kildavo abejonių. Šio lygmens atrankoje buvo naudojami mūsų iškelti atrankiniai kriterijai. Antro lygmens atrankoje buvo pašalinti 834 tyrimai, kurie neatitiko atrankinių kriterijų. Trečio lygmens atrankoje buvo analizuojai 39 tyrimai. Jie buvo nagrinėjami skaitant visą tyrimą ir naudojant pagal PICO sudarytus kriterijus mūsų analizei. Šioje atrankoje buvo pašalinti 22 tyrimai. 19 tyrimų pašalinta dėl naudojamų peties sąnario funkcijos vertinimo būdų (radiologiniai aprašai, SST – simple shoulder test, VAS – visual analog scale, jėgos matavimai) ir nebuvimo ASES arba (ir) Constant. 3 tyrimai atmesti, nes mes negalėjome įtraukti meta-analizių. Trečiojo lygmens atrankos liko 17 tyrimų, kurie buvo dar kartą tikrinami, kol galiausiai jie buvo įtraukti į analizę.
Šališkumo rizika
Šališkumo rizikai įvertinti buvo naudotas „Cochrane‘o kolaboracijos įrankis įvertinti šališkumo riziką“ (Cochrane Collaboration’s tool for assessing risk of bias). Pagal šį įrankį praktiškai visi tyrimai turėjo didelę šališkumo riziką, tačiau reikia suprasti, kad tai kyla tikriausiai ne dėl autorių kaltės, bet dėl natūralių tokio tipo tyrimų apribojimų. Tiriant ir lyginant peties sąnario
endoprotezavimo rezultatus, taikant skirtingus endoprotezų tipus, yra sudėtinga (ar net daugeliui ligoninių neįmanoma) sudaryti kontrolines grupes, dėl mažo operuojamų pacientų kiekio ir skirtingų procedūros indikacijų. Tačiau tokių tyrimų nereiktų nurašyti, dažniausiai galima ATSA prilyginti kontrolinei grupei, nes toks endoprotezavimo metodas yra patikimas gydant skausmą ir atstatant prarastą peties sąnario judėjimo funkciją, kai tuo tarpu tyrimų, nagrinėjančių RTSA rezultatus, trūksta, o literatūroje galima rasti įvairias nuomones apie šio endoprotezo galimybes. Todėl daugelio tyrimų tikslas yra ištirti RTSA gydymo rezultatus ir juos palyginti su ATSA.
12
Trečio lygmens atranka Pirmo lygmens atranka Atmesta 431 duplikacija, atmestas vienas tyrimas prancūzų ir trys tyrimai vokiečių kalbomis
Likę 873 tyrimai analizuoti pagal antro lygmens kriterijus
Likę 39 tyrimai analizuoti pagal trečio lygmens kriterijus
Antro lygmens atranka Atmesti 834 tyrimai taikant atrankinius kriterijus
22 tyrimai atmesti dėl:
19 ASES ir (arba) Constant tyrimų trūkumo
3 meta–analizės
17 tyrimų įtraukta į literatūros analizę.
Pav. 1. Tyrimų atranka
Iš viso 1308 tyrimai indentifikuoti per duomenų bazių paiešką
13 Tyrimo pavadinimas Tiriamosios grupė
Tyrimo metodas Tyrimo rezultatai Tyrimo išvados Anatomic Total Shoulder Arthroplasty Versus Reverse Total Shoulder Arthroplasty for Post-Capsulorrhaph y Arthropathy Cuff et al [14] ATSA – 19 (18 vyrų, 1 moteris) 67.5 ±4.1 m. RTSA – 20 (20 vyrų) 68.1 ±3.4 m. Tirta ASES, pakėlimas, išorinė rotacija prieš ir po operacijos (ATSA – 59.5 ±20.7 mėnesiai, RTSA – 43.8 ±15.2 mėnesiai).
Priešoperaciniai ASES: ATSA – 37 ±3,3, RTSA – 38 ±3,1. Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 134º ±16,7º, išorinė rotacija - 25º ±9,2º; RTSA:
pakėlimas – 131º ±14,8º, išorinė rotacija - 22º ±10,3º.
Pooperacinis ASES: ATSA – 79 ±6,7, RTSA – 79 ±3,7.
Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 153º ±19,8º, išorinė rotacija - 43º ±6,0º; RTSA: pakėlimas – 139º ±8,5º, išorinė rotacija - 40º ±5,3º. Pacientai gydyti ATSA ir pacientai gydyti RTSA dėl po atviros priekinės stabilizacijos operacijos sukeltos artropatijos turėjo panašius ASES skalės ir judesių amplitudžių pagerėjimus. RTSA – yra saugi ir efektyvi alternatyva gydyti pacientus po atviros priekinės stabilizacijos operacijos sukeltos artropatijos. Anatomic total shoulder arthroplasty with posterior capsular plication versus reverse shoulder arthroplasty in patients with biconcave glenoids: A matched cohort study Alentorn et al [15] ATSA – 15 (14 vyrų, 1 moteris) 70,5 ±7,5 m. RTSA – 16 (11 vyrų, 5 moterys) 72,5 m. ±5,4. Tirta pakėlimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės prieš operaciją ir po operacijos. ASES po operacijos (ATSA – 42,7 ±18,4 mėn., RTSA – 35,1 ±14,2 mėn.). Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 87º ±22,4º, išorinė rotacija – 9,6º ±24,9º; RTSA:
pakėlimas – 86,8º ±18,9º, išorinė rotacija - 10º ±13,1º.
Pooperacinis ASES: ATSA – 91 ±6,7, RTSA – 80,3 ±14,3. Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 164,9º ±13,8º, išorinė rotacija – 61,7º ±19,2º; RTSA: pakėlimas – 160º ±22,5º, išorinė rotacija – 53,7º ±34,4º. Klinikiniai ATSA su galinės kapsulės trumpinimu rezultatai buvo panašūs į RTSA su osteoartritu ir preoperaciniu galiniu laisvumu.
Tyrimai įtraukti į analizę
14
Tyrimo pavadinimas
Tiriamosios grupė
Tyrimo metodas Tyrimo rezultatai Tyrimo išvados Bilateral Anatomic Total Shoulder Arthroplasty Versus Reverse Shoulder Arthroplasty Latif et al [16] 12 pacientų, kurių vienas petis ATSA, kitas – RTSA. Pacientų amžiaus vidurkis 70.8 ±10.6 m. Tirta Constant, lenkimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės prieš operaciją, po operacijos tirta Constant, ASES, lenkimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės. Tirta po operacijos: ATSA – 6,6 m. ±2,3 m., RTSA – 4,5 m. ±1,5 m. Priešoperaciniai Constant: ATSA – 27,9 , RTSA – 35,5. Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: lenkimas – 85,8º ±35,1º, išorinė rotacija – 2,9º ±15,4º; RTSA:
lenkimas – 85,8º ±35,8º, išorinė rotacija – 13,3º ±19,7º.
Pooperacinis Constant: ATSA – 76,8, RTSA – 72,6.
Pooperacinis ASES: ATSA – 89,6 , RTSA – 82,4.
Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: lenkimas – 143,3º ±27,4º, išorinė rotacija – 42,9º ±17,5º; RTSA: lenkimas – 142,1º ±14,9º, išorinė rotacija – 12,1º ±10,3º. Bilateralinės peties artroplastikos atliktos su skirtingais endoprotezų tipais kiekviename petyje turi gerus funkcinius rezultatus ir aukštus patenkinamumo rodiklius. Tačiau judesių amplitudės buvo geresnės pečiuose su ATSA, nors Constant neparodė reikšmingo skirtumo. Comparison of outcomes using anatomic and reverse total shoulder arthroplasty Flurin et al [17] ATSA – 73 (23 vyrai 66,6 m. ±10,4 m., 50 moterys 70 ±7,6 m.) 70,5 ±7,5 m. RTSA – 127 (34 vyrai 71,8 m. ±6,3 m., 93 moterys 73.3m. ±6,0 m.) Tirta ASES, Constant, lenkimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės prieš ir po operacijos. Tirta 31,4 ±9,7 mėn. po operacijos.
Priešoperaciniai ASES: ATSA – 38,6 ±14,9, RTSA – 35,2 ±10,8. Pooperacinis ASES: ATSA – 90,3 ±14,6, RTSA – 86,7 ±10,1. Priešoperaciniai Constant: ATSA – 39,6 ±12,2, RTSA – 30,0 ±11,5. Pooperacinis Constant: ATSA – 76,5 ±11,6, RTSA – 74,2 ±8,6. Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: lenkimas – 115,1º ±31,7º, išorinė rotacija – 1,2º ±17,3º; RTSA:
lenkimas – 85,0º ±44,7º, išorinė rotacija – 4,5º ±18,9º.
Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: lenkimas – 157,3º ±18,2º, išorinė rotacija – 37,3º ±16,7º; RTSA: lenkimas – 149,3º ±16,9º, išorinė rotacija – 32,6º ±13,6º. Šis palyginamasis klinikinis ATSA ir RTSA tyrimas taikant vienos platformos peties sistemą parodė teigiamus rezultatus su skirtingomis vertinimo skalėmis. Nors
pooperaciniai
rezultatai kiekvienoje skalėje buvo geresni nei priešoperaciniai naudojant abu endoprotezus, reikšmingi skirtumai taip pat buvo
pastebėti.
Tyrimai įtraukti į analizę
15
Tyrimo pavadinimas
Tiriamosios grupė
Tyrimo metodas Tyrimo rezultatai Tyrimo išvados
Correlation of Subjective and Objective Measures Before and After Shoulder Arthroplasty Harreld et al [18] ATSA – 93 (52 vyrai, 41 moteris) 66 m. [35-89]. RTSA – 81 ( 26 vyri, 55 moterys) 69 m. [40-88]
Tirta ASES prieš ir po operacijos (ATSA – 48 [35-89] mėnesiai, RTSA – 48 [31-72] mėnesiai). Priešoperaciniai ASES: ATSA – 39,53 , RTSA – 40,00. Pooperacinis ASES: ATSA – 80,87, RTSA – 79,61. Pacientų pildyti klausimynai nekoreliavo su objektyviu vertinimu. Šis netikslumas atskleidžia ne vertinimo sistemų trūkumą, o tikriausiai parodo, jog vertinimo metodai atskleidžia skirtingus bendros funkcijos aspektus. Outcomes after shoulder replacement comparison between reverse and anatomic total shoulder arthroplasty Kiet et al [19] ATSA – 47 pcientai, RTSA – 53 pacientai (tyrimas neskirsto pacientus į vyrus ir moteris). Tirta ASES, pakėlimo, pritraukimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės vidutiniškai 2 m. po operacijos.
Pooperacinis ASES: ATSA – 80 ±21, RTSA – 77 ±19.
Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 144º ±23º, pritraukimas – 136º ±28º, išorinė rotacija – 53º ±17º; RTSA: pakėlimas – 136º ±31º, pritraukimas – 129º ±34º, išorinė rotacija – 38º ±23º. RTSA rotatorių manžetės plyšimo artropatijai ir ATSA peties sąnario artritui yra sėkmingos procedūros su panašiais rezultatais, komplikcijų dažniais ir revizijų dažniu po 2 metų. Outcomes of an anatomic total shoulder arthroplasty with a contralateral reverse total shoulder arthroplasty Cox et al [20] 19 pacientų su kontralateraliai skirtingais endoprotezais. 8 vyrai, 11 moterų. ATSA – 70,1 m. ±7,7, RTSA – 71,6 m. ±7,9. Tirta pakėlimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės prieš operaciją ir ASES po operacijos (ATSA – 63,1 ±7,7 mėnesiai, RTSA – 38,1 ±31,9 mėnesiai). Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 103º ±32º, išorinė rotacija – 18º ±18º; RTSA:
pakėlimas – 73º ±14º, išorinė rotacija – 26º ±3º.
Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 136º ±14º, išorinė rotacija – 36º ±3º; RTSA:
pakėlimas – 142º ±16º, išorinė rotacija – 32º ±3º.
Pooperacinis ASES: ATSA – 87 ±11,6, RTSA – 81,5 ±20,6. Pacientai su ATSA ir kontralateraliu RTSA rodo panašius funkcinius rezultatus ir aukštą patenkintumo lygį abiejais endoprotezų tipais.
Tyrimai įtraukti į analizę
16
Tyrimo pavadinimas
Tiriamosios grupė
Tyrimo metodas Tyrimo rezultatai Tyrimo išvados Participation in Work and Sport Following Reverse and Total Shoulder Arthroplasty Kurowicki et al [21] Sporto: ATSA – 115 pacientai, RTSA – 75 pacientai. Darbo: ATSA – 159 pacientai, RTSA – 106 pacientai. ATSA pcientų amžius vidutiniškai 69 m. [32-89], RTSA pcientų amžius vidutiniškai 75 m. [46-88]. Tirta ASES po operacijos vidutiniškai 29 mėn [12-91].
Pooperacinis sporto ASES: ATSA – 83,03, RTSA – 77,14. Pooperacinis darbo ASES: ATSA – 79,61, RTSA – 72,18.
ATSA ir RTSA abu leidžia dirbti ir sportuoti, tačiau ATSA pacientų duomenys parodė geresnes galimybes dalyvauti aktyvioje veikloje. Sporte reikalaujančiame pečių funkcijos, ATSA pacientai dažniau nurodė maksimalią funkciją nei RTSA pcientai.
Rate of Improvement in Clinical Outcomes with Anatomic and Reverse Total Shoulder Arthroplasty Simovitch et al [22] ATSA – 978 pacientai, RTSA – 1569 pacientai. Pacientai neskirstyti į vyrus ir moteris. Pacientų amžius nėra nurodytas. Tirta ASES, Constant, lenkimo, pritraukimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės prieš ir 24-36 mėnesiai po operacijos.
Priešoperaciniai ASES: ATSA – 35,5 ±16,6, RTSA – 33,4 ±17,0. Pooperacinis ASES: ATSA – 86,6 ±17,7, RTSA – 84,2 ±17,6. Priešoperaciniai Constant: ATSA – 36,7 ±12,7, RTSA – 31,3 ±14,5.
Pooperacinis Constant: ATSA – 72,6 ±13,8, RTSA – 71,2 ±14,7. Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: priekinis lenkimas – 97,5º ±30,9º, pritraukimas – 80,4º ±26,6º, išorinė rotacija – 15,1º ±20,0º; RTSA: lenkimas – 84,5º ±40,6º, pritraukimas – 67,0º ±34,2º, išorinė rotacija – 14,3º ±21,9º. Pooperacinės judesių
amplitudžių pagerėjimas: ATSA: lenkimas – +49,9º ±38,0º, pritraukimas – +45,8º ±43,4º, išorinė rotacija – +33,6º ±22,0º; RTSA: lenkimas – +58,3º ±46,2º, pritraukimas – +43,4º ±36,6º, išorinė rotacija – +20,8º ±23,7º.
Šis klinikinis tyrimas parodo pacientų rezultatų gerėjimą ir būklės gerėjimo skirtumus per laiką po ATSA arba RTSA gydymo. Ši
informacija gali būti naudinga keičiant reabilitacijos planus po endoprotezavimo šio tipo endoprotezais.
Tyrimai įtraukti į analizę
17
Tyrimo pavadinimas
Tiriamosios grupė
Tyrimo metodas Tyrimo rezultatai Tyrimo išvados Anatomical and reverse shoulder replacement with a convertible, uncemented short-stem shoulder prosthesis: first clinical and radiological results Schnetzke et al [23] ATSA – 29 (12 vyrai, 17 moteris), RTSA – 24 ( 4 vyrai, 20 moterys). Pacientų amžius – 63 m. [38-79]. Tirta Constant, lenkimo, pritraukimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės prieš ir 25 mėnesiai [20-35] po operacijos. Priešoperaciniai Constant: ATSA – 33,5 , RTSA – 28,8. Pooperacinis Constant: ATSA – 93,7, RTSA – 76,1.
Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: lenkimas – 90º ±39º, pritraukimas – 80º ±43º, išorinė rotacija – 9º ±20º; RTSA: lenkimas – 62º ±26º, pritraukimas – 59º ±27º, išorinė rotacija – 12º ±31º. Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: lenkimas – 139º ±37º, pritraukimas – 141º ±34º, išorinė rotacija – 46º ±20º; RTSA: lenkimas – 119º ±43º, pritraukimas – 125º ±41º, išorinė rotacija – 23º ±19º.
Abu ATSA ir RTSA peties endoprotezai parodė gerus klinikinius rezultatus po trumpo pakartotinės apžiūros laikotarpio. Shoulder arthroplasty after prior anterior stabilization procedures do reverses have better outcomes Patel et al [24] ATSA – 15 (10 vyrai, 15 moterys) 54,9 m., RTSA – 10 ( 6 vyrai, 4 moterys) 65,4 m. Tirta ASES, Constant, pakėlimas, pritraukimo, išorinės rotacijos judesių amplitudės prieš ir 4 (ATSA), 3,3 (RTSA) metai po operacijos.
Priešoperaciniai ASES: ATSA – 43,4, RTSA – 32,0. Pooperacinis ASES: ATSA – 68,2, RTSA – 83,1.
Priešoperaciniai Constant: ATSA – 40,4, RTSA – 38,2. Pooperacinis Constant: ATSA – 68,9, RTSA – 76,5.
Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 103º, pritraukimas – 94º, išorinė rotacija – 11º; RTSA:
pakėlimas – 91º, pritraukimas – 84º, išorinė rotacija – 2º. Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 128º, pritraukimas – 120º, išorinė rotacija – 36º; RTSA: pakėlimas – 138º, pritraukimas – 128º, išorinė rotacija – 31º.
RTSA pacientai parodė polinkį į geresnius funkcinius rezultatus, tačiau tik ASES skalėje buvo matomas statistiškai reikšmingas
skirtumas. Šis tyrimas parodo, jog RTSA yra tinkamesnis
pacientams, kurie turėjo ankstesnių peties sąnario
stabilumo sutrikimų.
Tyrimai įtraukti į analizę
18
Tyrimo pavadinimas
Tiriamosios grupė
Tyrimo metodas Tyrimo rezultatai Tyrimo išvados Speed of recovery after shoulder arthroplasty a comparison of reverse and anatomic total shoulder arthroplasty Levy et al [25] ATSA – 166 (85 vyrai, 81 moteris) 69,3 m. [43-87], RTSA – 122 ( 38 vyrai, 84 moterys) 75,6 m. [51-81].
Tirta ASES prieš ir funkcijos pokytis intervalais 3,6 mėnesiai, 1,2 metai po operacijos.
Priešoperaciniai ASES: ATSA – 34,8, RTSA – 32,7. Pooperacinis 3 mėn. ASES: ATSA – +33,7, RTSA – +29,2.
Pooperacinis 6 mėn. ASES: ATSA – +46,2, RTSA – +30,3. Pooperacinis 1 m. ASES: ATSA – +48,4, RTSA – +36,3.
Pooperacinis 2 m. ASES: ATSA – +46,5, RTSA – +39,5.
Priešoperacinės judesių
amplitudės: ATSA: pakėlimas – 99,0º, pritraukimas – 70,1º, išorinė rotacija – 18º; RTSA: pakėlimas – 64,5º, pritraukimas – 54,2º, išorinė rotacija – 11,8º. Pooperacinės judesių amplitudės pagerėjimas po 2 metų: ATSA: pakėlimas – +46,9º, pritraukimas – +24,6º, išorinė rotacija – +31,7º; RTSA: pakėlimas – +54,9º, pritraukimas – +35,0º, išorinė rotacija – +23,9º. Galima tikėtis reikšmingų pagerėjimų vertinant skausmą, funkciją ir judėjimą tiek po ATSA, tiek po RTSA. Nors abi grupės gali tikėtis greito pokyčio, tačiau pacientai gydyti ATSA gali tikėtis tolygesnio ir
efektyvesnio gijimo proceso. Pacientai gydyti RTSA gali tikėtis ilgesnio gyjimo laiko, tačiau ir
didesnių pakėlimo ir pritraukimo judesių amplitudžių
pagerėjimo.
Tyrimai įtraukti į analizę
19
Tyrimo pavadinimas
Tiriamosios grupė
Tyrimo metodas Tyrimo rezultatai Tyrimo išvados Comparative Outcomes of Various Combinations of Bilateral Shoulder Arthroplasty Kurowicki et al [26] ATSA/ATSA – 94 pacientai, amžius – 70,5 m. ±7. RTSA/RTSA – 34 pacientai, amžius 74,5 ±7. ATSA/RTSA – 18 pacientų, amžius 76,0 m. ±7. Kiekvienas pacientas turi po du endoprotezus. Tirta ASES, judesių amplitudės prieš ir po operacijos. ATSA/ATSA laikas po operacijų – 50,9 mėnesiai [14-102]. RTSA/RTSA laikas po operacijų – 51,5 mėnesiai [ 24-118]. ATSA/RTSA laikas po operacijų – 54,0 mėnesiai [24-99]. Priešoperaciniai ASES: ATSA/ATSA –33 ±16, RTSA/RTSA – 30 ±22, ATSA/RTSA – 22 ±12. Pooperacinis ASES: ATSA/ATSA – 84 ±18, RTSA/RTSA – 78 ±23, ATSA/RTSA – 72 ±29. Priešoperacinės judesių amplitudės: ATSA/ATSA: pakėlimas – 100º ±28º, išorinė rotacija – 21º ±19º; RTSA/RTSA: pakėlimas – 67º ±39º, išorinė rotacija – 10º ±25º; ATSA/RTSA: pakėlimas – 72º ±35º, išorinė rotacija – 20º ±22º. Pooperacinės judesių amplitudės: ATSA/ATSA: pakėlimas – 144º ±20º, išorinė rotacija – 49º ±12º; RTSA/RTSA: pakėlimas – 124º ±26º, išorinė rotacija – 34º ±21º; ATSA/RTSA: pakėlimas – 134º ±18º, išorinė rotacija – 43º ±13º. Bilateralinis ATSA pasižymi geresne funkcija ir judesiais. Nors pooperaciniai rezultatai skiriasi tarp peties bilateralinių endoprotezavimo operacijų, bendras gydymo efektyvumas yra panašus. Determining the minimal clinically important difference for the American Shoulder and Elbow Surgeons score, Simple Shoulder Test, and visualanalog scale measuring pain after shoulder arthroplasty Tashjian et al [27] ATSA – 198 pacientai, RTSA – 124 pacientai. Vidutinis pacientų amžius – 67,4 metai ±9,4. Pacientai nebuvo skirstyti į vyrus ir moteris.
Tirta ASES prieš ir 3,5 metai ±1,6 po operacijos.
Priešoperaciniai ASES: ATSA – 33,3, RTSA – 29,8. Pooperacinis ASES: ATSA – 84,3, RTSA – 72,7.
Tyrimas rodo 1,4 taškų VAS, 20,9 taškų ASES pagerėjimą, kuris pasiekia kliniškai svarbų pagerėjimą po peties endoprotezavimo.
Tyrimai įtraukti į analizę
20
Tyrimo pavadinimas
Tiriamosios grupė
Tyrimo metodas Tyrimo rezultatai Tyrimo išvados Outcome and value of reverse shoulder arthroplasty for treatment of glenohumeral osteoarthritis a matched cohort Steen et al [28] ATSA – 96 pacientai, RTSA – 24 pacientai. Tyrėjai nurodo, jog tiriamosias grupės buvo panašios pagal amžių lytį ir patologiją.
Tirta ASES prieš ir 49 mėnesiai [25-97] (ATSA), 42 mėnesiai [24-92] (RTSA) po operacijos. Tirtos pakėlimo, pritraukimo, išorinės rotacijos amplitudės po operacijos.
Priešoperaciniai ASES: ATSA – 38,3 ±16,9, RTSA – 42,6 ±23,1. Pooperacinis ASES: ATSA – 80,4 ±22,4, RTSA – 79,9 ±20,2. Pooperacinės judesių
amplitudės: ATSA: lenkimas – 159,1º ±30,8º, pritraukimas – 147,9º ±34,5º, išorinė rotacija – 61,2º ±38,0º; RTSA: lenkimas – 153,3º ±32,7º, pritraukimas – 140º ±37,4º, išorinė rotacija – 47,1º ±38,9º. Pacientai su peties sąnario osteoartritu parodė panašius funkcinius bei judesių amplitudžių
pagerėjimus tiek su ATSA, tiek su RTSA. Nors gydymo kaina negali būti tiksliai nustatyta per skirtingas ligoninių sistemas, tačiau buvo pastebėta, jog taikant ATSA gydymas buvo reikšmingai pigesnis nei taikant RTSA. Quantifying success after total shoulder arthroplasty: the substantial clinical benefit Simovitch et al [29] ATSA – 911 pacientų (423 vyrai, 488 moterys) amžius – 66,5 metai ±9,1, RTSA – 610 pacientų (335 vyrai, 610 moterų) amžius – 72,5 metai ±7,5. Tirta ASES, Constant, lenkimo, pritraukimo, išorinės rotacijos rezultatų pokytis po 49,7 mėnesių ±27,5 (ATSA) ir 40,2 mėnesių ±27,5 (RTSA) po operacijos.
ASES pokytis: ATSA – +49,0 ±22,6, RTSA – +46,5 ±20,6. Constant pokytis: ASES – +34,5 ±16,2, RTSA – +35,8 ±16,7. Pooperacinės judesių
amplitudžių pokytis: ATSA: lenkimas – +45,6º ±39º, pritraukimas – +41,9º ±39,0º, išorinė rotacija – +32,2º ±23,1º; RTSA: lenkimas – +51,3º ±43,6º, pritraukimas – +43,0º ±38,7º, išorinė rotacija – +18,9º ±24,5º.
Tyrimas parodė, jog du trečdaliai pacientų pasiekė reikšmingos klinikinės naudos ribą. Reikšminga klinikinė naudos riba buvo aukštesnė ATSA nei RTSA. Functional internal rotation after shoulder arthroplasty: a comparison of anatomic and reverse shoulder arthroplasty Triplet et al [30] ATSA – 132 pacientai 70 metų [32-89], RTSA – 91 pacientas 76 metų [52-88]. Tyrimas neskirstė pacientų į vyrus ir moteris. Tirta ASES po 37 mėnesių [27-50] (ATSA) ir 35 mėnesių [25-40] (RTSA). ASES po operacijos: ATSA – 90 [72,5-100], RTSA – 85 [66-95].
Buvo rasta, jog ATSA turi reikšmingai geresnę funkcinę vidinę rotaciją lyginant su RTSA. ATSA ir RTSA pacientai gali efektyviai atlikti veiksmus susijusius su tualeto/perianaline higiena, tačiau pacientai gydyti ATSA turi geresnes galimybes atlikti kasdieninius veiksmus susijusius su vidine rotacija.
Tyrimai įtraukti į analizę
21
9. Rezultatų aptarimas
Išanalizavus duomenis matoma tendencija, jog ATSA ir RTSA endoprotezavimo metodų rezultatai skiriasi mažai, tačiau dalis studijų nurodo šiek tiek geresnius, bet ne statistiškai reikšmingus ASES ir Constant skalių rezultatų skirtumus taikant ATSA endoprotezą. ATSA taip pat daugelyje studijų turi didesnes peties išorinės rotacijos judesio amplitudes. Dalyje studijų šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Vertinant komplikacijų dažnį ATSA ir RTSA endoprotezai skiriasi mažai, todėl galima teigti, kad senesnės literatūros duomenys aprašantys RTSA komplikacijų dažnius 3 – 4 kartus didesnius nei ATSA, nėra teisingi. Vertinant studijų rezultatus ir tyrėjų apibendrinimus galima prieiti prie išvados, jog gydant osteoartrozę be rotatorių mandžetės defekto ATSA suteikia geresnius funkcinius rezultatus per mažesnį laiką už mažesnę kainą, tačiau esant net mažam rotatorių mandžetės defektui pacientai su ATSA turi didesnę tikimybę patirti komplikaciją, kuri pareikalaus revizijos į RTSA.
Pačios išskirtiniausios studijos įtrauktos į analizę buvo tiriančios pacientų su kontralateraliais ATSA ir RTSA endoprotezais funkcinius rezultatus Cox et al [20] ir Latif et al [16]. Kadangi tiriami pacientai turi abu endoprotezus, pacientų šališkumas praktiškai išnyksta, todėl gaunami labai tikslūs rezultatai. Išnagrinėjus šio tyrimo rezultatus matomos tos pačios tendencijos: ATSA rezultatai geresni nei RTSA, tačiau nepasiektas statistiškai reikšmingas skirtumas. Svorio
22
kėlimas virš peties lygio buvo atliekamos lengviau pacientų su ATSA. Komplikacijų dažnis taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Vienintelis SST (simple shoulder test) pasiekė reikšmingą skirtumą, tačiau šis testas nėra toks netikslus. Galiausiai tiek ATSA, tiek RTSA pacientai išreiškė aukšta pasitenkinimą savo endoprotezų funkcija [16], [20].
Kitas tyrimas, kurį reikia atskirai nagrinėti Levy et al [25], tiriantis rezultatų pokytį per laiką po operacijos. Šiame tyrime pacientai buvo tiriami iki 3 mėn., iki 6 mėn., iki 1 metų, iki 2 metų po operacijos, todėl galima stebėti laiką, per kurį paciento peties funkcija pasiekia plato fazę. Tyrimas parodė, jog ATSA vertinant ASES plato pasiekia per 6 mėnesius po operacijos, o RTSA – užtrunka apie 2 metus. Šis skirtumas statistiškai reikšmingas. Galiausiai po 2 metų ATSA rezultatai truputį geresni, bet skirtumas nėra reikšmingas. Tyrėjai padarė išvadą, jog ATSA pacientai gali tikėtis greitesnio ir tolygesnio reabilitacijos proceso nei RTSA.
Patel et al tyrimas nagrinėja endoprotezavimo rezultatus po peties priekinės stabilizacijos procedūros. Tik du kiti tyrimai tyrė peties sąnario artrito gydymo RTSA rezultatus po peties sąnario nestabilumą koreguojančios operacijos [24]. Šiame tyrime RTSA funkciniai rezultatai buvo geresni nei ATSA, bet tik ASES skirtumas buvo statistiškai reikšmingas. RTSA taip pat parodė žemesnį komplikacijų dažnį nei ATSA. Pasak autorių, tyrimas parodo, jog gydymas RTSA pacientams po peties sąnario nestabilumą koreguojančių procedūrų yra tinkamesnis dėl RTSA geresnių savybių gydyti rotatorių mandžetės defektus [24].
Plečiantis chirurginio gydymo indikacijoms pacientų populiacija didėja ir įvairėja. Šiuo metu vis dažniau operuojami aktyvūs žmonės, norintys toliau tęsti savo aktyvią gyvenseną. Tokius pacientus nagrinėja Kurowicki et al tyrimas [21]. Šiame tyrime buvo analizuota kiek pacientų po ATSA arba RTSA dar dirba ir kiek užsiima sportu ar namų apyvokos darbais. Tyrimo metu paaiškėjo, jog dalis pacientų pasiryžo chirurginiam gydymui ne dėl skausmo, bet tik dėl noro tęsti savo sportinę veiklą, kuri buvo apribota dėl peties judėjimo funkcijos sutrikimo. Išanalizavus duomenis buvo pastebėta, jog tiek pacientai su ATSA, tiek su RTSA gali tęsti aktyvų gyvenimą dirbdami ar sportuodami. Tačiau pagal pacientų duomenis, ATSA pacientams buvo lengviau dalyvauti aktyvioje veikloje nei RTSA pacientams. ATSA pacientai taip pat dažniau parodė maksimalias galimybes dalyvauti aktyvioje veikloje nei RTSA [21].
Paskutinis tyrimas, kurį būtina analizuoti – Simovitch et al [22]. Prieš tai analizuotas Levy
et al [25] tyrimas nagrinėjo endoprotezuoto peties funkcijos pokyčius per trumpą laiką, tuo tarpu
Simovitch et al ištyrė pokyčius, kurie vyksta per 10 metų po operacijos. Daugiau nei 95 procentai pacientų pasiekė peties funkcijos pagerėjimą per 6 mėnesius. Plato pasiekta per 24 mėnesius po operacijos. ATSA pacientai parodė geresnius išorinės rotacijos rezultatus nei RTSA, tačiau po 72
23
mėnesių išorinės rotacijos amplitudės pradėjo mažėti abiems endoprotezams. ASES ir Constant skalių rezultatai po 24 mėnesių beveik nesikeitė. Reikia atsižvelgti, kad autoriai pabrėžia, jog 94 procentai tyrimų buvo atlikti per pirmus 60 mėnesių. Tai reiškia, jog imtis po 60 mėnesių buvo kelis kartus mažesnė nei tyrimo pradžioje ir duomenys gali būti netikslūs.
Apibendrinant, anatominis ir atvirkštinis viso peties sąnario endoprotezavimas patikimai gydo osteoartrozės sukeltą skausmą ir grąžina didžiąją dalį sąnario judėjimo amplitudės bei funkcijos. ATSA turi šiek tiek geresnius pooperacinius funkcijos rezultatus, tačiau didžiojoje dalyje nagrinėtų tyrimų skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Senesnėje literatūroje buvo kalbama apie didelius RTSA komplikacijos dažnius, bet taip pat žinoma, kad RTSA turi reikšmingą mokymosi kreivę [4], [31]. Mūsų analizuotuose tyrimuose reikšmingo komplikacijų dažnio skirtumo nebuvo stebėta, tačiau taip gali būti dėl to, jog tokius tyrimus galima atlikti tik dideliuose medicininiuose centruose ir yra tyrimų rodančių, kad dideli centrai turi mažesnius RTSA komplikacijų dažnius [32]. Jungtinėse Amerikos Valstijose tik 2004 metais FDA (ang. Food and Drug Administration – maisto ir vaistų tarnyba) patvirtino RTSA [33]. Todėl JAV mokymosi kreivė galėjo sąlygoti dalį literatūroje randamų didelių RTSA komplikacijų dažnių [4], [5], [34]. Tačiau nėra pakankamai duomenų apie RTSA komplikacijų dažnio priklausomybę nuo mokymosi kreivės. Mūsų analizuotose studijose stebimas reikšmingas išorinės rotacijos skirtumas, kurį tikriausiai lėmė RTSA pakitusi judėjimo ašis. Norint grąžinti peties sąnario judėjimo amplitudes, esant pažeistai rotatorių manžetei, pagal Paul Grammont sukurtą RTSA „Delta III“ dizainą, judėjimo ašis pakreipiama medialiau ir distaliau [2]. Taip peties rotatorių darbą perima deltiniai raumenys. Apatinė priekinio deltinio raumens dalis praranda savo vidinės rotacijos ir pritraukimo funkcijas ir įgauna lenkimo, atitraukimo funkcijas, užpakalinis deltinis raumuo praranda savo išorinės rotacijos ir pritraukimo funkcijas, bet įgauna tiesimo ir atitraukimo funkcijas, o vidurinis deltinis raumuo įgauna stipresnę atitraukimo funkciją [3]. Šie biomechanikos pokyčiai sąlygoja mažesnes judesio amplitudes bei mažesnę jėgą keliant svorį aukščiau pečių lygio. Pakitusi sąnario biomechanika gali lemti ilgesnį reabilitacijos ir gyjimo laiką, kuris buvo stebėtas mūsų analizėje, tačiau šia tema ar kas tai nulėmė tyrimų rasti nepavyko. Pakitusi biomechanika taip pat gali sukelti komplikacijų, kurios būdingos tik RTSA: mentės įrantymai, mentės peties ir dyglio lūžiai [35]. Mentės įrantymai ir mentės peties lūžiai literatūroje laikomos kaip mažai reikšmingos komplikacijos, kurias galima gydyti konservatyviai, tačiau mentės dyglio lūžis dažnai reikalauja operacinio gydymo [35]. Mūsų tyrimas rodo, jog RTSA gali būti pakankamai saugiai naudojamas platesniame indikacijų spektre, suteikdamas panašius rezultatus kaip ATSA. Nors atvirkštiniai viso peties sąnario endoprotezai turi trūkūmų, tai yra vienintelis būdas gydyti pacientus su nepataisomu rotatorių manžetės defektu.
24
10.
Išvados
1) Iš 1308 rastų straipsnių apie anatominį ir atvirkščią viso peties sąnario endoprotezavimą atrinkta 39 tyrimai.
2) Išanalizavus 39 tyrimus, 17 buvo įtraukta į mūsų analizę.
3) Pacientai, kuriems atliktas anatominis ir atvirkščias viso peties sąnario endoprotezavimas, turi panašius funkcinių rodiklių rezultatus ir komplikacijų dažnius, tačiau anatominį viso sąnario endoprotezą turinčių pacientų išorinės rotacijos judesio amplitudes yra reikšmingai didesnės.
25
11. Literatūros šaltiniai
[1] C. S. Neer, “Replacement arthroplasty for glenohumeral osteoarthritis.,” J. Bone Joint Surg. Am., vol. 56, no. 1, pp. 1–13, Jan. 1974.
[2] E. L. Flatow and A. K. Harrison, “A history of reverse total shoulder arthroplasty,” Clin. Orthop. Relat. Res., vol. 469, no. 9, pp. 2432–2439, 2011.
[3] J. L. Berliner, A. Regalado-Magdos, C. B. Ma, and B. T. Feeley, “Biomechanics of reverse total shoulder arthroplasty,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 24, no. 1, pp. 150–160, Jan. 2015.
[4] C. Wierks, R. L. Skolasky, J. H. Ji, and E. G. McFarland, “Reverse total shoulder replacement: intraoperative and early postoperative complications.,” Clin. Orthop. Relat. Res., vol. 467, no. 1, pp. 225–34, Jan. 2009.
[5] L. B. Kempton, E. Ankerson, and J. M. Wiater, “A complication-based learning curve from 200 reverse shoulder arthroplasties.,” Clin. Orthop. Relat. Res., vol. 469, no. 9, pp. 2496–504, Sep. 2011.
[6] A. D. Armstrong and A. M. Murthi, Anatomic shoulder arthroplasty: Strategies for clinical management. 2016. [7] P. Boileau, R. J. Sinnerton, C. Chuinard, and G. Walch, “Arthroplasty of the shoulder,” J. Bone Joint Surg. Br., vol.
88-B, no. 5, pp. 562–575, 2006.
[8] D. Moher et al., “Preferred reporting items for systematic review and meta-analysis protocols (PRISMA-P) 2015 statement,” Syst. Rev., vol. 4, no. 1, p. 1, Dec. 2015.
[9] C. Howard, “Subject & Course Guides: Evidence Based Medicine: PICO.”
[10] “The Cochrane Collaboration tool for assessing risk of bias.” [Online]. Available: https://handbook-5-1.cochrane.org/chapter_8/table_8_5_a_the_cochrane_collaborations_tool_for_assessing.htm. [11] “ASES - Orthopaedic Scores.” [Online]. Available:
https://www.orthopaedicscore.com/scorepages/patient_completed_score.html.
[12] “Constant-Murley Shoulder Outcome Score - Physiopedia.” [Online]. Available: https://www.physio-pedia.com/Constant-Murley_Shoulder_Outcome_Score.
[13] V. J. Sabesan, D. J. Lombardo, J. Khan, and J. M. Wiater, “Assessment of the optimal shoulder outcome score for reverse shoulder arthroplasty,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 24, no. 10, pp. 1653–1659, Oct. 2015.
[14] D. J. Cuff and B. G. Santoni, “Anatomic Total Shoulder Arthroplasty Versus Reverse Total Shoulder Arthroplasty for Post-Capsulorrhaphy Arthropathy,” Orthopedics, vol. 41, no. 5, pp. 275–280, Sep. 2018.
[15] E. Alentorn-Geli, N. R. Wanderman, A. T. Assenmacher, J. W. Sperling, R. H. Cofield, and J. Sánchez-Sotelo, “Anatomic total shoulder arthroplasty with posterior capsular plication versus reverse shoulder arthroplasty in patients with biconcave glenoids: A matched cohort study,” J. Orthop. Surg., vol. 26, no. 2, pp. 1–8, 2018. [16] V. Latif, P. J. Denard, A. A. Young, J.-P. Liotard, and G. Walch, “Bilateral Anatomic Total Shoulder Arthroplasty
Versus Reverse Shoulder Arthroplasty,” Orthopedics, vol. 35, no. 4, pp. e479–e485, 2012.
[17] P. H. Flurin, Y. Marczuk, M. Janout, T. W. Wright, J. Zuckerman, and C. P. Roche, “Comparison of outcomes using anatomic and reverse total shoulder arthroplasty,” Bull. NYU Hosp. Jt. Dis., vol. 71, no. SUPPL. 2, pp. 101– 107, 2013.
[18] K. Harreld, R. Clark, K. Downes, N. Virani, and M. Frankle, “Correlation of Subjective and Objective Measures Before and After Shoulder Arthroplasty,” Orthopedics, vol. 36, no. 6. pp. 808–814, 2013.
[19] T. K. Kiet et al., “Outcomes after shoulder replacement: Comparison between reverse and anatomic total shoulder arthroplasty,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 24, no. 2, pp. 179–185, 2015.
[20] R. M. Cox et al., “Outcomes of an anatomic total shoulder arthroplasty with a contralateral reverse total shoulder arthroplasty,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 27, no. 6, pp. 998–1003, 2018.
26
[21] J. Kurowicki, S. Rosas, T. yee Law, and J. C. Levy, “Participation in Work and Sport Following Reverse and Total Shoulder Arthroplasty,” Am. J. Orthop., vol. 47, no. 5, pp. 1–15, 2018.
[22] R. Simovitch et al., “Rate of Improvement in Clinical Outcomes with Anatomic and Reverse Total Shoulder Arthroplasty,” J. Bone Jt. Surg., vol. 73, no. Suppl 1, pp. 111–117, 2015.
[23] M. Schnetzke, A. Preis, S. Coda, P. Raiss, and M. Loew, “Anatomical and reverse shoulder replacement with a convertible, uncemented short-stem shoulder prosthesis: first clinical and radiological results,” Arch. Orthop. Trauma Surg., vol. 137, no. 5, pp. 679–684, 2017.
[24] M. K. Patel, W. Z. Stone, A. M. Struk, K. W. Farmer, T. W. Wright, and J. J. King, “Shoulder arthroplasty after prior anterior stabilization procedures: do reverses have better outcomes?,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 28, no. 5, pp. 854–860, 2019.
[25] J. C. Levy, N. G. Everding, C. C. Gil, S. Stephens, and M. R. Giveans, “Speed of recovery after shoulder
arthroplasty: A comparison of reverse and anatomic total shoulder arthroplasty,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 23, no. 12, pp. 1872–1881, 2014.
[26] J. Kurowicki, J. J. Triplet, S. Rosas, D. D. Berglund, B. Horn, and J. C. Levy, “Comparative Outcomes of Various Combinations of Bilateral Shoulder Arthroplasty,” Hand, 2019.
[27] R. Z. Tashjian et al., “Determining the minimal clinically important difference for the American Shoulder and Elbow Surgeons score, Simple Shoulder Test, and visual analog scale (VAS) measuring pain after shoulder arthroplasty,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 26, no. 1, pp. 144–148, 2017.
[28] B. M. Steen et al., “Outcome and value of reverse shoulder arthroplasty for treatment of glenohumeral osteoarthritis: A matched cohort,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 24, no. 9, pp. 1433–1441, 2015.
[29] R. Simovitch, P. H. Flurin, T. Wright, J. D. Zuckerman, and C. P. Roche, “Quantifying success after total shoulder arthroplasty: the substantial clinical benefit,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 27, no. 5, pp. 903–911, 2018.
[30] J. J. Triplet, N. G. Everding, J. C. Levy, and M. A. Moor, “Functional internal rotation after shoulder arthroplasty: A comparison of anatomic and reverse shoulder arthroplasty,” J. Shoulder Elb. Surg., vol. 24, no. 6, pp. 867–874, 2015.
[31] M. Farshad and C. Gerber, “Reverse total shoulder arthroplasty-from the most to the least common complication.,” Int. Orthop., vol. 34, no. 8, pp. 1075–82, Dec. 2010.
[32] N. Jain, R. Pietrobon, S. Hocker, U. Guller, A. Shankar, and L. D. Higgins, “The relationship between surgeon and hospital volume and outcomes for shoulder arthroplasty.,” J. Bone Joint Surg. Am., vol. 86-A, no. 3, pp. 496–505, Mar. 2004.
[33] G. N. Drake, D. P. O’Connor, and T. B. Edwards, “Indications for reverse total shoulder arthroplasty in rotator cuff disease.,” Clin. Orthop. Relat. Res., vol. 468, no. 6, pp. 1526–33, Jun. 2010.
[34] C. H. Cho, K. S. Song, and T. W. Koo, “Clinical outcomes and complications during the learning curve for reverse total shoulder arthroplasty: An analysis of the first 40 cases,” CiOS Clin. Orthop. Surg., vol. 9, no. 2, pp. 213–217, 2017.
[35] P. Boileau, “Complications and revision of reverse total shoulder arthroplasty,” Orthop. Traumatol. Surg. Res., vol. 102, no. 1, pp. S33–S43, Feb. 2016.
