SLAUGYTOJŲ SAVIVERTĖS IR PROFESINĖS GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJŲ ĮVERTINIMAS

PATVIRTINTA LSMU Slaugos fakulteto tarybos posėdyje 2015-08-27 protokolo Nr.SLF-15-09

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL

Ų UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

OLGA PAVLOVA

SLAUGYTOJŲ SAVIVERTĖS IR PROFESINĖS GYVENIMO

KOKYBĖS SĄSAJŲ ĮVERTINIMAS

Magistro studijų programos „Klinikinė slauga“ (valst. kodas „621B70002“) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Prof. Dr. Aurelija Blaževičienė

TURINYS

1.1 Savivertės sampratos raida ... 10

1.1.1 Slaugytojų savivertę vertinantys tyrimai ... 11

1.2 Gyvenimo kokybės koncepcijos raida ... 13

1.2.1 Gyvenimo kokybės vertinimas ... 14

1.2.2 Veiksniai, lemiantys slaugytojų gyvenimo kokybę... 15

1.2.3 Tyrimai, vertinantys slaugytojų gyvenimo kokybę ... 17

1.2.4 Tyrimai, vertinantys slaugytojų profesinę gyvenimo kokybę ... 19

1.3 Amžiaus kartų samprata ir įtaka slaugytojų profesinio gyvenimo suvokimui ... 21

2. TYRIMO METODIKA ... 24

2.1 Tyrimo eiga ir imtis ... 24

2.2 Tyrimo etika ... 25

2.3 Tyrimo instrumentas ... 26

2.4 Respondentų socialinės demografinės charakteristikos ... 27

2.5 Statistinės analizės metodai ... 29

3. TYRIMO REZULTATAI ... 30

3.1 Slaugos personalo, priklausančio įvairioms amžiaus kartoms, savivertės vertinimo analizė .. 30

3.2 Slaugos personalo, priklausančio įvairioms amžiaus kartoms, profesinės gyvenimo kokybės vertinimo analizė ... 35

3.3 Profesinės gyvenimo kokybės ir savivertės sąsajų palyginimas, įvairiose slaugytojų amžiaus kartose ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

IŠVADOS ... 52

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 54

LITERATŪRA ... 55

PRIEDAI ... 62

1 Priedas ... 62

3 Priedas ... 64

4 Priedas ... 70

5 Priedas ... 71

6 Priedas ... 72

SANTRAUKA

Olga Pavlova. Slaugytojų savivertės ir profesinės gyvenimo kokybės sąsajų įvertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos katedra. Kaunas, 101 p.

Darbo tikslas: Įvertinti slaugytojų, priklausančių, įvairioms amžiaus kartoms, savivertės ir profesinės gyvenimo kokybės sąsajas

Uždaviniai: 1. Įvertinti slaugos personalo, priklausančio įvairioms amžiaus kartoms, savivertę. 2. Įvertinti slaugos personalo, priklausančio įvairioms amžiaus kartoms, profesinę gyvenimo kokybę. 3. Palyginti profesinės gyvenimo kokybės ir savivertės sąsajas įvairiose slaugytojų amžiaus kartose. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2018 m. lapkričio – 2019 m. sausio mėnesiais VšĮ Kauno klinikinėje ir VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėse. Viso paruošta ir išdalinta 262 anketos. Pilnai užpildyti ir tinkami vertinimui grįžo 226 klausimynai (atsako dažnis – 86 proc.). Taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudotos standartizuota Slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės vertinimo anketa ir Rosenberg savivertės vertinimo skalė. Tyrimo duomenys apdoroti SPSS 21 kompiuterine programa. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų.

Tiriamieji: bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios Kauno klinikinėje ir Kauno respublikinėje ligoninėse.

Išvados: 1. Didžiosios dalies slaugytojų, priklausančių įvairioms amžiaus kartoms, savivertė vidutinio lygio. 2. Daugumos slaugytojų, priklausančių įvairioms amžiaus kartoms, profesinė gyvenimo kokybė vidutinio lygio. 3.Įvertinus sąsajas tarp slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės ir savivertės įvairiose slaugytojų amžiaus kartose, nustatytas teigiamas ryšys tarp Y kartos respondenčių ir tarp Kūdikio bumo kartos respondenčių - kuo aukštesnė buvo šių slaugytojų savivertė, tuo geriau jos vertino savo profesinę gyvenimo kokybę. Taip pat rastas neigiamas koreliacijos koeficientas tarp X kartos slaugytojų – kuo aukštesnė buvo šių slaugytojų savivertė, tuo prasčiau buvo įvertinta profesinė gyvenimo kokybė.

ABSTRACT

Olga Pavlova. Assessment of the links between self-esteem and quality of professional life of nurses. Master's Thesis. Supervisor: Prof. Dr. Aurelija Blaževičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 101 p.

The aim. To assess the links between self-esteem and quality of professional life of nurses belonging to different cohorts.

Objectives: 1. To evaluate the self-esteem of nursing staff belonging to various cohorts. 2. To evaluate the quality of professional life of nursing staff belonging to various cohorts. 3. To compare the links between quality of professional life and self-esteem in different cohorts of nurses.

Methodology: The study was conducted in November, 2018 - January, 2019 in the Public Institution Kaunas Clinical Hospital and Public Institution Kaunas Republican Hospital. In total, 262 questionnaires were prepared and distributed. 226 questionnaires were fully filled in and valid for analysis (response rate - 86%). Method used – anonymous questionnaire survey. A standardized questionnaire for assessing the quality of professional life of nurses and Rosenberg’s Self-Assessment Scale were used for the study. Research data was processed with SPSS 21 computer program. The research was conducted in accordance with ethical principles.

Participants of the research: nurses of general practice, working in Kaunas Clinical and Kaunas Republican hospitals.

Conclusions: 1. The self-esteem of the majority of nurses, who belong to various generations, is of medium level 2. The majority of nurses,who belong to various generations, have a medium-level of quality of professional life 3. After assessing the links between quality of professional life and self-esteem of nurses in various generations, a positive correlation between the Y generation respondents and positive correlation the Baby Boom generation was identified - the higher is the self-esteem of these nurses, the better they value the quality of their professional life; and a weak negative correlation was found between X-generation nurses - the higher is the self-esteem of these nurses, the lower they value the quality of their professional life.

PADĖKA

Jaučiu pareigą nuoširdžiai padėkoti mokslinio darbo vadovei prof. dr. A. Blaževičienei už jos kompetentingą pagalbą, rengiant šį baigiamąjį darbą. Dėkoju už jos patarimus, rekomendacijas, kurie, rašant mokslinį darbą, padėjo įveikti įvairias iškilusias problemas, bei kryptingai organizuoti magistro darbo rašymo etapus.

Taip pat norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą atliekant tyrimą vyresniosioms slaugytojoms – slaugos administratorėms, bei slaugytojoms, sutikusioms dalyvauti tyrimo apklausoje.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo šeimai, už jų supratimą, kantrybę ir dvasinę paramą šiuo man įtemptu ir sudėtingu laikotarpiu.

SANTRUMPOS

Procentai (PROC.) Paveikslas (PAV.) Metai (M.)

ŽODYNĖLIS

Profesinė gyvenimo kokybė – tai procesas, kuriuo metu atsiranda organizacijos darbuotojų ir suinteresuotų asmenų įžvalgos, kaip geriau dirbti kartu, siekiant pagerinti darbuotojų profesinę gyvenimo kokybę ir organizacinį efektyvumą (2).

Gyvenimo kokybė – tai individo vietos gyvenime suvokimas, priklausantis nuo kultūros, kurioje individas gyvena, jo vertybių sistemos, tikslų, vilčių, normų ir interesų (29).

Savivertė - individo jausmas, kad jis yra svarbus kaip asmuo (7).

Amžiaus karta - žmonių grupė, kuriuos sieja gimimo data, vieta ir esminiai gyvenimo įvykiai, kurie įvyko per jų kritinį vystymosi laikotarpį (72)

ĮVADAS

Pastaraisiais dešimtmečiais profesinė gyvenimo kokybė yra svarbi problema, nagrinėjama skirtingose organizacijose. Slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros darbuotojų grupę. Neįmanoma pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų ir pacientų priežiūros kokybę be slaugytojų įnašo, todėl jų profesinė gyvenimo kokybė turi būti aukšto lygio (1).

Profesinė gyvenimo kokybė – tai procesas, kuriuo metu atsiranda organizacijos darbuotojų ir suinteresuotų asmenų įžvalgos, kaip geriau dirbti kartu, siekiant pagerinti darbuotojų profesinę gyvenimo kokybę ir organizacinį efektyvumą. Ši koncepcija organizacijoms „nurodo kelią“ ne tik kaip sutelkti dėmesį į su darbu susijusias funkcijas, bet ir kaip apsaugoti holistinę darbuotojų gerovę (2).

Profesinė veikla yra svarbi asmens psichologinei sveikatai ir yra asmens savarankiškumo ir savivertės pagrindas. Tyrimu duomenimis, prasta profesinė gyvenimo kokybė lemia dažnesnį slaugytojų emocinį išsekimą, ko pasėkoje prastėja darbuotojų savivertė, pasitenkinimas darbu, atsiranda noras palikti darbovietę (3). Moksliniuose tyrimuose teigiama, kad slaugytojų profesinis gyvenimas reikšmingai įtakoja slaugytojų teikiamas priežiūros paslaugas pacientams (4). Prasta profesinė gyvenimo kokybė susijusi su dažna personalo kaita ir prasta darbo kokybe (5).

Temos aktualumas. Profesinė gyvenimo kokybė jau kelis dešimtmečius užsienyje sulaukia didelio mokslininkų susidomėjimo, tačiau Lietuvoje tai pakankamai naujas ir vis dar mažai nagrinėtas fenomenas. Lietuvoje sveikatos priežiūros specialistų profesinė gyvenimo kokybė tyrinėta labai nedaug. Pasaulyje yra ne daug tyrimų, nagrinėjančių profesinės gyvenimo kokybės sąsajas su saviverte, Lietuvoje nepavyko rasti nei vieno.

Gydymo įstaigoms aktualu vertinti ir tobulinti profesinę gyvenimo kokybę, siekiant aukšto įvertinimo, darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo. Nuolatinis profesinės gyvenimo kokybės vertinimas organizacijoms suteikia svarbios informacijos apie darbuotojų gerovę, o skiriant pakankamai dėmesio profesinės gyvenimo kokybės tobulinimui, galima padidinti darbuotojų laimę ir pasitenkinimą - tai teigiamai atsilieps darbuotojams, organizacijai ir pacientams (6), todėl galima teigti, kad profesinės gyvenimo kokybės ir savivertės sąsajų vertinimo tyrimas gali būti svarbus, siekiant užtikrinti slaugytojų gerovę ir tobulinti slaugos paslaugų kokybę sveikatos priežiūros sistemoje.

Darbo tikslas: Įvertinti slaugytojų, priklausančių, įvairioms amžiaus kartoms, savivertės ir profesinės gyvenimo kokybės sąsajas

Uždaviniai:

1. Įvertinti slaugos personalo, priklausančio įvairioms amžiaus kartoms, savivertę

3. Palyginti profesinės gyvenimo kokybės ir savivertės sąsajas įvairiose slaugytojų amžiaus kartose

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1

Savivertės sampratos raida

Savivertė apibūdinama kaip individo jausmas, kad jis yra svarbus kaip asmuo. Savivertė reiškia subjektyvų savęs kaip asmenybės vertinimą ir įprastai suvokiama kaip jausmas, kad viskas yra pakankamai gerai, todėl asmenys, turintys aukštą savivertę nebūtinai laiko save pranašesniais už kitus. Taigi, savivertė susijusi su savęs priėmimo ir savigarbos jausmais (7,8). Savivertės vertinimo kriterijais dažniausiai tampa asmens aplinkoje vyraujančios tarpkultūrinės, socialinės, asmeninės vertybės, stereotipai, moraliniai principai, elgesio taisyklės ir kiti vertinimo standartai, įsisavinti gyvenimo eigoje (9,10).

Savivertė lemia asmens veiksmus ir socialinį elgesį ir yra tiesiogiai susijusi su individo gyvenimo pasiekimais. Aukšta savivertė gali būti susijusi su geresniu pasitenkinimu tarpasmeniniais ir darbiniais santykiais, fizine ir psichologine gerove, veiksmingu streso ir konfliktiniu situacijų valdymu. Savivertės lygis lemia sėkmę svarbiose asmens gyvenimo srityse – sveikatos, socialinių santykių, darbo ir išsilavinimo (11).

Savivertė yra svarbus žmogaus bruožas, keliantis mokslininkams daug įvairių klausimų. Mokslinėje literatūroje nagrinėjama ar populiacijai yra svarbu, kokia yra asmens savivertė, ar aukštesnė žmogaus savivertė turi įtakos sukurti geresnius santykius su aplinkiniais, rasti geresnį darbą, ar šių žmonių sveikata yra geresnė, ar savigarbos lygis aukštesnis ir kt. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad savivertė įtakoja santykius šeimoje ir visuomenėje, fizinę bei psichinę sveikatą, mokymąsi, sėkmę darbe bei pasitenkinimą darbu (12).

Yra svarbu vertinti slaugytojų savivertę, nes sveikatos priežiūros reformos ir aukštojo mokslo iššūkiai numato slaugai naujojo sveikatos profesionalizmo svarbą, aukštą profesinę kompetenciją, įgalinančią profesinį slaugytojo savarankiškumą, atsakomybę ir profesinę savivertę. Tai rodo, kad šiandienos slaugytojas ne medicinos sesuo, kuri buvo rengiama slaugyti sergantįjį, vykdyti gydytojo nurodymus, bet savarankiškas specialistas, gebantis priimti sprendimus (13).

Apibendrinant galima teigti, kad savivertė – tai subjektyvus asmens suvokimas apie save. Savivertė yra svarbus žmogaus bruožas, kuris daro įtaką įvairioms gyvenimo sritims, todėl sulaukia didelio mokslininkų susidomėjimo. Literatūros duomenimis, yra svarbu vertinti slaugytojų savivertę, nes nuo slaugytojų savivertės priklauso sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

1.1.1

Slaugytojų savivertę vertinantys tyrimai

Savivertė yra nepakeičiama sąvoka slaugytojo profesijoje, nes yra įrodyta, kad nuo slaugytojų savivertės priklauso pasitenkinimas darbu ir pacientų priežiūros kokybė. Globaliniu mastu savivertė apibrėžiama kaip kompetencijos esmė, savęs priėmimas ir teigiamas požiūris į save (14).

Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė (40proc.) tyrime dalyvavusių slaugytojų turėjo žemą savivertę. Veiksniai, įtakojantys žemą slaugytojų savivertę – alkoholio vartojimas, žema kvalifikacija. Aukštą savivertę lėmė sukaupta darbo patirtis (15).

Ispanijoje atlikus tyrimą su slaugos studentais, nustatyta, kad savivertė – pagrindinis kintamasis, susijęs su savižudybės rizika. Taip pat rezultatai atskleidė, kad būsimiems slaugytojams, turintiems žemą savivertę sunkiau prisitaikyti prie nepalankių situacijų. Autoriai teigia, kad savalaikis savivertės identifikavimas yra svarbus veiksnys, padedantis kurti savižudybės prevencijos programas (16). Korėjos mokslininkai tyrė būsimųjų slaugytojų savivertę ir atskleidė, kad slaugos studentai, turintys aukštą savivertės lygį, sugeba sėkmingai dalyvauti bendrose grupės veiklose, geriau suvokia savo poreikius. Taip pat nustatė, kad savivertė siejama su akademiniais pasiekimais ir pasitenkinimu gyvenimu (17)

Liu ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriuo metu nustatė ryšį tarp slaugytojų suvokiamos organizacinės paramos, sėkmingos karjeros ir savivertės. Išanalizavus tiriamųjų atsakymus, buvo nustatyta, kad savivertė veikia kaip tarpininkas tarp suvokiamos organizacinės paramos ir sėkmingos karjeros. Taip pat autoriai nustatė, kad aukštesnis savivertės lygis, gerai suvokiamas organizacinis palaikymas ir sėkminga karjera turi įtakos likti dirbi slaugytoju savo šalyje (18).

Sturm su bendraautoriais tyrė ryšį tarp slaugytojų savivertės, asmeninio orumo, ir pasitenkinimo darbu. JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tarp slaugytojų asmeninio orumo ir savivertės vyrauja vidutinio stiprumo ryšys, taip pat nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp slaugytojų savivertės, pasitenkinimu darbu, dvasiniais įsipareigojimais, bei sveikatos būklės (19).

Taivane buvo atliktas tyrimas, kuriuo metu buvo nagrinėjami pagrindiniai veiksniai, lemiantys norą likti dirbti slaugytoju. Nustatyta, kad įstaigos, kurių darbas organizuojamas atsižvelgiant į slaugytojų savivertę, taip pat lemia pasitenkinimą darbu bei didesnį slaugytojų norą nekeisti profesijos (20).

Ling ir bendraautoriai savo tyrime nagrinėja slaugytojų nemandagų, netinkamą elgesį su pacientais, priklausomai nuo slaugytojų savivertės. Autoriai teigia, kad suirzę slaugytojai savo netinkamu elgesiu lemia prastą pacientų priežiūros kokybę. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojos su žema saviverte elgiasi netinkamai ir nemandagiai darbo metu. Taip pat slaugytojai,

turintys žemą savivertę, yra mažiau subrendę emociškai, turi mažiau darbo patirties bei yra mažiau išsilavinę, nei slaugytojai su aukštesnio lygio saviverte (21).

Ispanijoje atlikto tyrimo metu, kuriame buvo tiriamas ryšis tarp patiriamų patyčių darbe ir slaugytojų savivertės, nustatyta, kad slaugytojai, kurių savivertė yra žemo lygio, darbe patyčias patiria dažniau (22).

2011 metais Taivane buvo tirti vyrai slaugytojai. Tyrimo tikslas buvo nustatyti ar vyrų slaugytojų savivertė ir darbo organizavimas daro įtaką požiūriui į darbą. Autoriai teigia, kad požiūris į darbą daro didelę įtaką paslaugų teikimo kokybei, o savivertė – svarbus faktorius paslaugų kokybės prognozei. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek savivertė, tiek darbo organizavimas reikšmingai įtakoja vyrų slaugytojų požiūrį į darbą (23).

Remiantis išanalizuotais moksliniais straipsniais savivertė – pagrindinis veiksnys, lemiantis emocinį ir socialinį prisitaikymą bei įtakoja visus gyvenimo aspektus. Autoriai, atsižvelgus į didelį perdegimo sindromo paplitimą tarp slaugytojų, savo darbe išsikėlė tikslą - nustatyti ryšį tarp slaugytojų savivertės ir perdegimo sindromo. Tyrimo duomenimis buvo nustatytas ryšys tarp žemo lygio savivertės ir dažnai pasireiškiančių perdegimo sindromo aspektų, ypač išsekimo, todėl, autorių teigimu, svarbu imtis veiksmų didinančių slaugytojų savivertę (24).

Švedijoje tyrėjai atliko įdomų tyrimą su slaugytojais kuriuo metu tyrė, kaip paveikė slaugytojus tyrėjų vedami mokymai, kurių tikslas buvo padidinti slaugytojų savivertę. Autoriai aprašė tris pagrindines temas, kurias teigiamai paveikė mokymai apie savivertę: padidėjo slaugytojų savivertė, pagerėjo bendravimo įgūdžiai, slaugytojai į darbą pradėjo žiūrėti „kitomis spalvomis“. Autoriai padarė išvadą, kad mokymai didinantys savivertę gali sustiprinti kolektyvą ir pagerinti bendravimą, bei atmosferą darbe, todėl teigia, kad tokie mokymai gali būti itin naudingi įdiegus juos slaugytojų švietimo ir ugdymo programose (25).

Apibendrinant galima teigti, kad yra nemažai tyrimų, vertinančiu kaip savivertė veikia slaugytojo profesiją. Galime matyti, kad savivertė – svarbus veiksnys slaugytojo profesijoje, kuris susijęs su daugeliu įvairių veiksnių, tokių kaip savižudybės rizika, patyčių patyrimas darbe, sėkminga karjera, požiūriu į darbą, pacientų priežiūros kokybe, pasitenkinimu darbu ir gyvenimu, bei noru likti dirbti slaugytoju. Žema slaugytojų savivertė priklauso nuo alkoholio vartojimo ir žemos kvalifikacijos ir turi įtakos netinkamam slaugytoju elgesiui darbe. Aukštą savivertę turi labiau išsilavinę ir daugiau patirties turintys slaugytojai. Taip pat svarbu paminėti tai, kad mokymų apie savivertę integracija į slaugytojų švietimo ir ugdymo programas gali sustiprinti kolektyvą, atmosferą darbe, bei teigiamai pakeisti požiūrį į darbą.

1.2

Gyvenimo kokybės koncepcijos raida

XXI amžiuje gyvenimo kokybės sąvoka vartojama daugelyje mokslo sričių – medicinoje, ekonomikoje, socialiniame darbe, psichologijoje, antropologijoje ir kt. Mokslinėje literatūroje galima rasti nemažai gyvenimo kokybės sąvokų, apimančių pasitenkinimą būstu, užimtumu, pragyvenimo lygiu, santuoka, tarpasmeniniais santykiais, religija ir aplinka (26).

Po Antrojo pasaulinio karo frazė gyvenimo kokybė atsirado kaip atsakas į sparčias technologines sveikatos priežiūros naujoves, kurių dėka ilgėjo žmonių gyvenimas. Laikui bėgant šios sąvokos naudojimas tapo vis dažnesnis. Iki 20-ojo amžiaus pabaigos buvo atlikta nemažai gyvenimo kokybės koncepcijų analizių, siekiant sukurti “skaidrų” sąvokos apibrėžimą (27).

Gyvenimo kokybės sąvoka apima įvairius aspektus (materialius dalykus, saugą, įskaitant ekonominį saugumą, sveikatą, aplinką), kurie gali būti vertinami tiek objektyviai, tiek subjektyviai. Nors yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, tačiau iki šiol nėra vienareikšmiško gyvenimo kokybės sąvokos apibūdinimo (28).

PSO (1993) pasiūlytas apibrėžimas teigia, kad gyvenimo kokybė – tai individo vietos gyvenime suvokimas, priklausantis nuo kultūros, kurioje individas gyvena, jo vertybių sistemos, tikslų, vilčių, normų ir interesų. Tai sąvoka, nusakanti daugiakomponentį reiškinį, apimantį asmens fizinę sveikatą, psichologinę būseną, nepriklausomybės lygį, socialinius santykius, asmeninius įsitikinimus ir aplinką. Tai individo savos pozicijos suvokimas visuomenėje, kurioje jis gyvena. Gyvenimo kokybė apima pagrindines žmogaus veiklos sritis: fizinę, psichologinę, dvasinę, socialinę, ekonominę ir neatsiejamai yra susijusi su žmogaus sveikata (29,30).

Haas teigia, kad gyvenimo kokybė yra įvairiapusis individo dabartinių gyvenimo aplinkybių įvertinimas kultūros, kuriai jis priklauso, bei išpažįstamų vertybių kontekste (31).

Gyvenimo kokybės klausimus nagrinėja daugelis specialistų: medikai, psichologai, sociologai, filosofai. Socialiniai mokslai gyvenimo kokybę apibrėžia dviem reikšmėmis: materialia ir nematerialia gerove. Pragyvenimo lygis (turėjimas) – pasitenkinimo (subjektyvu) materialiais poreikiais (objektyvu) laipsnis; gerovė (mylėjimas ir buvimas) suvokiama kaip individų pasitenkinimas nematerialiais poreikiais bendraujant su kitais žmonėmis, visuomene, gamta. Psichologija gyvenimo kokybę apibrėžia kaip objektyvią psichinę gerovę. Medicininiu aspektu gyvenimo kokybė taip pat apibrėžiama daugiareikšmiškai, tačiau dėmesys sutelkiamas į sveikatos kriterijus. Taigi paciento gyvenimo kokybę galima apibūdinti šiomis sąvokomis: turtingumas, pilnatvė, laimė. Pacientas jausis daug geriau, jeigu turės pakankamą šeimos palaikymą, stiprų tikėjimą, o finansinės galimybės leis užtikrinti visus poreikius (32).

Medicinoje dažniausiai nagrinėjama su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė nukreipia dėmesį į asmens gyvenimo kokybę, kurią veikia liga ir ypač gydymas. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė - tai atspindys / refleksija to, kaip žmonės suvokia ir reaguoja į savo sveikatos būklę ir su sveikata susijusius veiksnius, tokius kaip fizinė, funkcinė, emocinė ir psichinė gerovė, bei su sveikata tiesiogiai nesusijusius veiksnius, tokius kaip darbas, šeima, draugai ir kt. Dauguma sveikatos rezultatų rodiklių atspindi sveikatos sampratos ligos modelį, vadinamą biomedicininiu modeliu, kuriuo besiremianti koncepcija yra labiau orientuota į ligą, o ne į pacientą. Socialinių, psichologinių ir kitų veiksnių aptarimas čia turi minimalią reikšmę, tačiau su sveikata susijusi gyvenimo kokybė suteikia išsamų vertinimą, apimantį visus svarbius gyvenimo kokybės aspektus, susijusius su sveikata (33).

Apibendrinant galima teigti, kad gyvenimo kokybė – plati sąvoka, neturinti vienareikšmio apibūdinimo, bei apimanti visas asmens gyvenimo sritis ir gali būti vertinama tiek objektyviai, tiek subjektyviai. Taip pat, remiantis analizuota literatūra, galime matyti, kad gyvenimo kokybė – platus ir aktualus fenomenas, nes jis yra nagrinėjamas įvairių sričių specialistų.

1.2.1

Gyvenimo kokybės vertinimas

Pastaruoju metu daugėja naujos krypties gyvenimo kokybės studijų, kuriuose tiriama sveikatos ir jos išteklių įtaka žmogaus gyvenimo kokybei, analizuojama žmogaus galimybė išsaugoti sveikatą, esant nepalankioms aplinkybėms: galimybė suvokti situaciją, kontroliuoti poelgius, rasti prasmę ir kt. (33).

Priklausomai nuo tyrimo tikslų, gyvenimo kokybei vertinti taikomos įvairios metodikos: tiriant visuomenės nuomonę naudojami klausimynai ir skalės, gyvenimo kokybę tapatinant su materialine gerove pasitelkiami pavieniai ekonominiai rodikliai, klinikiniai, sveikatingumo parametrai taikomi tirti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, taip pat naudojami ir sudėtiniai indeksai (pvz., žmogaus socialinės raidos indeksas) (29).

Literatūroje aprašomi bendrieji gyvenimo kokybės klausimynai, kurie naudojami populiacijos gyvenimo kokybei tirti ir sveikatos stebėsenai epidemiologiniuose tyrimuose, taip pat jie yra tinkami ir įvairių specifinių pacientų grupių gyvenimo kokybės vertinimui. Visame pasaulyje dažniausiai naudojami bendrieji klausimynai – tai Pasaulio sveikatos organizacijos gyvenimo kokybė 100 (World Health Organization Quality of Life 100 – WHOQOL-100), bei jo sutrumpintas variantas PSO-BREF-26. Taip pat dažnai gerai žinomi bendrojo pobūdžio klausimynai yra Trumpoji forma SF-36 (Short Form SF-36), Europos gyvenimo kokybės tyrimo klausimynas (EQ-5), Notingemo sveikatos vertinimo klausimynas (Nottingham Health Profile ‒ NHP) ir kt.

Specifinių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimynų pavyzdžiai apima Europos organizacijos vėžio tyrimuose ir gydyme naudojamą klausimyną (EORTC QLQC30) ir kitus klausimynus (26).

Brooks sukūrė standartizuotą klausimyną vertinti slaugytojų profesinio gyvenimo kokybę (Quality of Nursing Work Life - QNWL). Klausimynas sudarytas remiantis teorinėmis gyvenimo kokybės žiniomis. Klausimynas buvo plačiai išnagrinėtas ir patvirtino, kad įrankis gali padėti geriau suprasti ir įtakoti darbuotojų efektyvumą bei profesinį pasitenkinimą. Profesinės slaugytojų gyvenimo kokybės vertinimo skalė gali suteikti naudingą grįžtamąjį ryšį, kurį gali naudoti lyderiai, vadovaujantys darbuotojams ir siekiantis gerų organizacijos rezultatų (34).

Apibendrinant analizuotą literatūrą galime teigti, kad gyvenimo kokybės vertinimui sukurta nemažai įvairios metodikos: klausimynai, skalės, įvairūs rodikliai ir parametrai, kurie naudojami mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių.

1.2.2 Veiksniai, lemiantys slaugytojų gyvenimo kokybę

Šiuo metu yra žinoma, kad yra svarbu vertinti sveikatos priežiūros darbuotojų gyvenimo kokybę. Yra atliktų tyrimų, kurių duomenimis sveikatos priežiūros darbuotojai, kurių gyvenimo kokybė yra gera, teikia kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas. Literatūroje nurodoma, kad didelis slaugytojoms tenkantis darbo krūvis neigiamai įtakoja slaugos kokybę, pacientų priežiūrą ir profesinio gyvenimo kokybę (33). Irane atlikto tyrimo metu, nustatytą, kad slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų gyvenimo kokybė priklauso nuo šių veiksnių – didžiausią įtaką gyvenimo kokybei daro fizinė sveikata, kuri įtakoja fizinį aktyvumą, mažesnę priklausomybę nuo medikamentų, pakankamą kiekį energijos, gerą miegą, tinkamą poilsį bei gerus darbo rezultatus. Kiti nurodyti tiriamųjų veiksniai – gaunamos finansinės pajamos, galimybė įgyti naujos informacijos ir įgūdžių bei laisvalaikio veikla (35).

Brazilijoje atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad miego kokybė taip pat vienas iš svarbių slaugytojų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Savo darbe autoriai aprašo, kad darbuotojams, kurių darbas organizuojamas pamainomis ir kurių netinkamai sureguliuotas poilsio režimas, gali sutrikti paros miego – būdravimo režimas. Slaugytojo profesija yra gan sudėtinga, reikalaujanti daug dėmesio ir atsakomybės, todėl pernelyg ilgos darbo valandos ir pamaininis darbas darbuotojams gali sukelti stresą, dėl kurio atsiranda miego sutrikimai. Miego sutrikimas paveikia daugelį funkcijų ir sukelia reikšmingų pokyčių fizinėje, profesinėje ir socialinėje veikloje, kurių pasėkoje prastėja gyvenimo kokybė. Autoriai nurodė, kad tyrimo duomenimis didžioji dalis slaugytojų (65,1 proc.) turėjo miego sutrikimų ir kad miego sutrikimai buvo glaudžiai susiję su

suprastėjusią slaugytojų gyvenimo kokybe (30). Panašus tyrimas, vertinantis miego kokybės ir gyvenimo kokybės sąsajas buvo atliktas ir Taivane. Tyrimo autoriai taip pat nurodė, kad suprastėjęs miegas neigiamai įtakoja gyvenimo kokybę, sukeliant prieš menstruacinę distrofiją, įtakojant dažnesnes traumas darbe, įvairias ligas ir vaistų vartojimą (37).

Tzeng ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriuo metu tyrė, kaip gyvenimo kokybę įtakoja paslaugų teikimo – atlygio disbalansas. Tyrimo duomenis atskleidė, kad slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų, kurių paslaugų – atlygio disbalansas siekia aukštą lygį, gyvenimo kokybė yra prastesnė. Autoriai nustatė, kad šie respondentai dažniau turėjo psichologinių sutrikimų ir buvo prastenės fizinės sveikatos (38). Panašus tyrimas buvo atliktas ir Brazilijoje. Mokslininkai savo tyrime nustatė, kaip nepageidaujamos psichosocialinės darbo sąlygos įtakoja gyvenimo kokybę. Šie tyrėjai taip pat gavo rezultatus rodančius, kad pastangų – atlygio disbalansą turintys darbuotojai turi prastesnę gyvenimo kokybę, kuri pasireiškė fizinėje sveikatoje ir socialinėje aplinkoje (39).

Kiti tyrėjai atliko tyrimą, tiriantį slaugytojų neigiamą profesinę gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius. Remiantis tyrimo duomenimis, nustatyta, kad pagrindiniai veiksniai, neigiamai įtakojantys profesinę gyvenimo kokybę – dideli darbo krūviai, bei fizinės aplinkos neužtikrinimas (neturėjimas darbo priemonių, pvz.: pacientų kėlimo diržų) (39). Kito tyrimo metu, kuris buvo atliktas Turkijoje, buvo nustatyti veiksniai, kuriuos slaugytojai patiria darbe, įtakojantys gyvenimo kokybę. Autoriai nustatė, kad neigiamai įtakojantys veiksniai yra šie: nesupratimas kaip atlikti užduotis, naktinis darbas, pripažinimo trūkumas, prastos socialinės garantijos, aukšti emociniai poreikiai. Respondentų nuomone teigiamai jų gyvenimo kokybę įtakotų sudarytos sąlygos nuolat mokytis ir tobulėti (41)

Kiti autoriai savo straipsnyje tyrė ir aprašė pasitenkinimo darbu ir perdegimo sindromo sąsajas su gyvenimo kokybe. Autoriai rašo, kad slauga, nors ir kilni profesija, tačiau daugumoje šalių yra labai nuvertinama. Neigiamas požiūris į slaugytoją, jo darbo nuvertinimas įtakoja perdegimo sindromo atsiradimą ir slaugytojų nepasitenkinimą darbu. Tyrimo autoriai, kurie tyrė slaugytojus pedagogus ir slaugytojus, dirbančius sveikatos priežiūros įstaigose, nustatė žemesnę gyvenimo kokybę tiems respondentams, kurie yra patyrę perdegimo sindromą ir yra nepatenkinti savo darbu (42).

Pamila su bendraautoriais ištyrė ir aprašė, kaip įvairūs veiksniai įtakoja slaugytojų gyvenimo kokybę. Autoriai savo darbe orientavosi į fizinius, psichologinius veiksnius, lemiančius gyvenimo kokybę. Savo straipsnyje tyrėjai aprašė, kad slaugytojai, turi daugiausiai sveikatos sutrikimu, palyginus su kitais sveikatos priežiūros darbuotojais. Tyrimo duomenys atskleidė, kad dažniausiai fizinius sveikatos sutrikimus įtakoja pacientų kėlimas, perkėlimas ir pacientų padėties keitimas. Iš psichologinių veiksnių, neigiamai įtakojančių gyvenimo kokybę, autoriai nurodė mažai

patyrusių slaugytojų bendravimą su pacientų šeimomis, kuris slaugytojams labiausiai sukelia didelį stresą (43).

Apibendrinant, galima teigti, kad veiksnių, lemiančių gyvenimo kokybę yra išties nemažai ir jie apima įvairias gyvenimo sritis: fizinę, psichologinę, socialinę bei ekonominę. Nustatyta, kad gyvenimo kokybė įtakoja šie veiksniai: sveikata, gaunamos finansinės pajamos, galimybė įgyti naujos informacijos ir įgūdžių, laisvalaikio veikla, miego kokybė, paslaugų teikimo – atlygio disbalansas, nesupratimas kaip atlikti užduotis, naktinis darbas, pripažinimo trūkumas, prastos socialinės garantijos, aukšti emociniai poreikiai, perdegimo sindromas, pacientų kėlimas/padėties keitimas bei stresas.

1.2.3

Tyrimai, vertinantys slaugytojų gyvenimo kokybę

Lietuvoje dauguma tyrimų, vertinančių gyvenimo kokybę orientuoti į pacientus. Sveikatos priežiūros specialistų gyvenimo kokybė Lietuvoje pradėta vertinti neseniai, yra parašytų magistro darbų bei daktaro disertacijų, vertinančių slaugytojų gyvenimo kokybę.

Istomina su bendraautoriais ištyrė slaugytojų, dirbančių intensyviosios terapijos skyriuose gyvenimo kokybę. Autoriai teigia, kad vystantis medicinos ir slaugos mokslams, tobulėjant medicinos technikai, intensyvėjant gydymo procesui, svarbu tinkamai užtikrinti pacientų slaugos kokybę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas slaugytojų gerovei, kadangi svarbus vaidmuo paciento slaugos procese tenka mąstančiai, turinčiai pakankamai medicininių ir profesinių žinių bei įgūdžių, atidžiai ir rūpestingai slaugytojai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad intensyviosios terapijos slaugytojos gerai vertina darbo aplinką, yra aktyvios darbe, patenkintos savo profesine kompetencija, noriai tobulina savo profesines žinias. Tačiau kenksminga intensyviosios terapijos skyriaus aplinka tiesiogiai turi įtakos slaugytojų gyvenimo kokybei. Aplinkos rizikos veiksniai turėtų būti mažinami siekiant pagerinti slaugytojų gyvenimo kokybę (44).

Korėjoje buvo vertinama onkologijos skyriuose dirbančių slaugytojų profesinė gyvenimo kokybė priklausomai nuo slaugytojų profesionalumo. Slaugytojos savo profesinę gyvenimo kokybę įvertino vidutiniškai dėl jaučiamo nuovargio ir patiriamo streso darbe. Tyrimo duomenys atskleidė, kad „labiau profesionalios“ slaugytojos savo profesinę gyvenimo kokybę vertina geriau, nei slaugytojos turinčios mažiau patirties (45).

Čilėje taip pat buvo vertinama slaugytojų gyvenimo kokybę. Mokslininkai teigia, kad slaugytojų gyvenimo kokybę vertinti labai svarbu, nes jos „atiduodant“ savo laiką ir pastangas, kad užtikrinti kitų žmonių gerovę, užgniaužia savo fizinius, socialinius bei dvasinius poreikius. Išanalizavus respondentų atsakymus, nustatyta, kad geriausiai respondentų įvertintas gyvenimo

kokybės aspektas – socialiniai slaugytojų santykiai, o blogiausiai buvo įvertintas fizinis gyvenimo kokybės aspektas (46). Panašius rezultatus gavo ir kiti tyrėjai, kurių tyrimo tikslas buvo nustatyti slaugytojų gyvenimo kokybės parametrus. Autoriai taip pat nustatė, kad slaugytojos geriausiai įvertino socialinius santykius, o žemiausiu balu įvertino fizinį aspektą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad respondentų gyvenimo kokybei turėjo įtakos šeimynine padėtis, gaunamos pajamos ir darbo valandos (47).

Brazilijoje atlikto tyrimo metu buvo vertinama slaugytojų gyvenimo kokybės ir depresijos pasireiškimo sąsajos. Tyrėjai nustatė, kad respondentams, kurie turėjo sveikatos problemų, depresija pasireiškė dažniau ir jų gyvenimo kokybė buvo įvertinta žemesniais balais (48).

2012 metais buvo vertinama Irane, skirtingose ligoninėse dirbančių slaugytojų, gyvenimo kokybė. Tyrimo autoriai nustatė, kad slaugytojų gyvenimo kokybė gali būti paveikta įvairių veiksnių, tokių kaip personalo trūkumas, ilgos darbo valandos, patiriamas stresas, kurie, savo ruožtų, turi įtakos jų darbo kompetencijai. Remiantis tyrimo duomenimis, autoriai teigia, kad daugiau nei pusė apklaustųjų slaugytojų turi pakankamai gerą gyvenimo kokybę. Nustatyta, kad šių respondentų fizinė sveikata buvo geresnė, nei slaugytojų su prastesne gyvenimo kokybe (49).

Gholami su bendraautoriais taip pat vertino slaugytojų gyvenimo kokybę ir kai kuriuos ją įtakojančius veiksnius. Mokslininkai nustatė, kad daugumos tiriamųjų slaugytojų gyvenimo kokybė buvo pakankamai žemo lygio. Žemiausiais balais tiriamieji įvertino emocinius išgyvenimus, gyvybingumą bei savo, kaip darbuotojo vaidmenį. Aukščiausiais balais buvo įvertinti fizinis funkcionavimas, skausmas ir socialinis funkcionavimas (50).

Kiti mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo metu vertino slaugytojų gyvenimo kokybę ir jos ryšį su dvasinę gerovę. Autoriai straipsnyje aprašo, kad dvasinė gerovė koordinuoja įvairius gyvenimo aspektus, todėl gyvenimo kokybei gali turėti įtakos dvasiniai ir psichologiniai veiksniai. Išanalizavus tiriamųjų atsakymus buvo nustatyta, kad dauguma slaugytojų savo gyvenimo kokybę vertino vidutiniškai. Tyrimo duomenimis, respondentai, kurių dvasinė gerovė buvo aukštesnio lygio, savo gyvenimo kokybę įvertino geriau, nei respondentai, kurių dvasinė gerovė buvo prastesnė (51).

Kim su bendraautoriais teigia, kad slaugytojo profesija reikalauja specializuotų klinikinių kompetencijų, padedančių nustatyti paciento būseną, numatyti ir įveikti įvairias, gydymo metu, iškilusias problemas. Autoriai slaugytojų kompetenciją apibūdina kaip asmenines savybes, padedančias taikyti įgytas žinias ir įgūdžius, priimti sprendimus bei spręsti iškilusias problemas ir teigia, kad slaugytojų kompetencija yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo kokybe. Mokslininkai, atlikus tyrimą nustatė, kad slaugytojų, dažniau patiriančių nuovargį ir stresą, kompetencija yra žemesnė, ir jų gyvenimo kokybė buvo taip pat įvertinta žemesniais balais, nei slaugytojų, kurios turėjo aukštą kompetenciją (52).

Ya-Wen su bendraautoriais atliko įdomią studiją, kurios metu tyrė slaugytojų, dirbančių sveikatos priežiūros įstaigose, gyvenimo kokybę ir kaip gyvenimo kokybės rezultatai įtakoja darbuotojų norą likti dirbi esamoje darbovietėje. Išanalizavus tiriamųjų atsakymus, autoriai nustatė, kad daugiau nei pusė tiriamųjų teigia, kad jų gyvenimo kokybė yra pakankamai gera. Remiantis tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad slaugytojos, kurios savo gyvenimo kokybę vertino gerai, dažniau išreiškė norą likti dirbti esamoje darbovietėje, nei slaugytojos, kurios savo gyvenimo kokybę vertino prasčiau (53).

Italijoje atlikto tyrimo metu buvo įvertinta ir palyginta gydytojų ir slaugytojų gyvenimo kokybė. Tyrimo duomenys atskleidė, kad asmenų, su didesniu darbo stažu, sveikata buvo prastesnė ir šie respondentai gyvenimo kokybę vertino prasčiau. Asmenų, aktyviai dalyvaujančių socialinėje veikloje, psichologinė sveikata buvo geresnė ir tai įtakojo aukštesnius gyvenimo kokybės balus. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad slaugytojai savo gyvenimo kokybę vertino prasčiau nei gydytojai. Autoriai savo straipsnyje aprašė, kad slaugytojai prasčiau nei gydytojai įvertino šiuos gyvenimo kokybės aspektus: fizinį skausmą, socialinę funkciją bei emocinę gerovę (54).

Apibendrinant galima teigti, kad užsienio šalyse slaugytojų gyvenimo kokybės vertinimui skiriamas didelis dėmesys, deja Lietuvoje tokių tyrimų atlikta labai nedaug. Išanalizavus mokslinę literatūrą galime matyti, kad įvairiose šalyse slaugytojos skirtingai vertina savo gyvenimo kokybę ir su gyvenimo kokybe susijusius veiksnius. Gyvenimo kokybės aspektus slaugytojos vertino skirtingai: geriausiai vertino socialinius, o žemesniais balais – fizinius aspektus. Respondentai, kuriems pasireiškia depresiją, stresas, dirba ilgomis darbo valandomis savo gyvenimo kokybę įvertino prasčiau. O tie respondentai, kurių dvasinė ir psichologinė gerovė aukštesnio lygio, bei yra „labiau profesionalūs“ savo gyvenimo kokybę vertino geriau.

1.2.4

Tyrimai, vertinantys slaugytojų profesinę gyvenimo kokybę

Pastaraisiais dešimtmečiais profesinė gyvenimo kokybė yra svarbi problema, nagrinėjama skirtingose organizacijose. Slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros darbuotojų grupę. Neįmanoma pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų ir pacientų priežiūros kokybę be slaugytojų įnašo, todėl jų profesinė gyvenimo kokybė turi būti aukšto lygio (1).

Aukšta profesinė gyvenimo kokybė – esminis aspektas sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant turėti kvalifikuotus, pasiaukojančius ir įkvėptus darbuotojus. Slaugytojai sudaro didžiąją sveikatos priežiūros darbuotojų dalį, todėl svarbu suteikti jiems aukštą profesinę gyvenimo kokybę, siekiant užtikrinti kokybiškas priežiūros paslaugas (55). Daugumoje tyrimų, profesinė gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip subjektyvi darbuotojų patirtis, priklausanti nuo asmeninių jausmų ir

suvokimo ir susijusi su slaugytojų darbo aplinka (56,57,58). Kitų autorių nuomone, profesinė gyvenimo kokybė – tai procesas, kuriuo metu atsiranda organizacijos darbuotojų ir suinteresuotų asmenų įžvalgos, kaip geriau dirbti kartu, siekiant pagerinti darbuotojų profesinę gyvenimo kokybę ir organizacinį efektyvumą. Ši koncepcija organizacijoms „nurodo kelią“ ne tik kaip sutelkti dėmesį į su darbu susijusias funkcijas, bet ir kaip apsaugoti holistinę darbuotojų gerovę (2).

Kelbiso ir bendraautorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis apklaustųjų slaugytojų (67,2 proc.) nepatenkinti savo profesine gyvenimo kokybe. Panašius rezultatus atskleidė ir Saudo Arabijoje, Irane ir Nigerijoje atlikti tyrimai (nuo 52,4 proc. iki 68,8 proc.) (56,59,60,61,62).

Moradi teigia, kad profesinę gyvenimo kokybę įtakoja daugelis veiksnių, tokių kaip atlyginimas, asmenybė, nelaimingi atsitikimai darbe, profesinis stresas, saugos taisyklės ir darbo drausmė, darbo sąlygų nustatymas, gerovės sąlygos ir darbo perspektyvos. Atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad daugiau nei pusė slaugytojų (60 proc.) savo profesinę gyvenimo kokybę vertina vidutiniškai ir tik maža dalis apklaustųjų (2 proc.) teigė, kad turi gerą profesinę gyvenimo kokybę. Respondentai, turintys didesni nei 15 m. darbo stažą ir aukštesnį išsilavinimą, savo profesinę gyvenimo kokybę vertina geriau. Autorių nuomone svarbu skirti daugiau dėmesio slaugytojų profesinei gyvenimo kokybei ir ją įtakojantiems veiksniams (63).

Brooks su bendraautoriais tyrė skubios pagalbos slaugytojų profesinę gyvenimo kokybę. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės sričių lieka neišspręstos ir blogėja toliau: pasitenkinimas darbu, personalo kaita, darbo krūviai, personalo problemos, bendravimas, savarankiškumas, pripažinimas. Autoriai akcentavo tai, kad slaugytojų darbo krūviai per dideli, todėl darbuotojams nepakanka laiko gerai atlikti savo darbą (57).

Indijoje atlikto tyrimo metu, buvo apklausta 671-a slaugytoja. Tyrimo duomenimis dauguma slaugytojų negalėjo suderinti asmeninio ir profesinio gyvenimo, nes slaugytojų netenkino darbo valandos, šeimos poreikiai ir mažas energijos kiekis, liekantis po darbo. Autoriai teigia, kad pagrindinė šios priežasties problema, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas – slaugytojų trūkumas, kuris lemia didelius darbo krūvius (64). Taip pat nustatyta, kad atlyginimas – svarbus veiksnys, lemiantis slaugytojų pasitenkinimą darbu, įsipareigojimą institucijai ir darbo efektyvumą (65).

Didžiausia ir įvairiausia sveikatos priežiūros darbo jėga – slaugytojos. Slaugytojų profesinis gyvenimas – tai „pagrindas“, kuriame slaugytojos gali patenkinti asmeninius poreikius, per kokybišką pacientų priežiūrą ir pasiektus organizacijos tikslus. Tyrimo autoriai, tyrę slaugytojų profesinę gyvenimo kokybę, nustatė, kad aukščiausiais balais slaugytojos įvertino darbo planavimą, toliau pusiausvyrą tarp profesinio gyvenimo ir asmeninio gyvenimo, darbo aplinką ir žemiausiais balais įvertino darbo pasaulį (atlyginimas, apsaugos užtikrinimas, visuomenės požiūris į slaugytojo profesiją) (66).

Tyrimų duomenimis, profesinės gyvenimo kokybės tobulinimas – visapusiškas procesas, siekiat pritraukti ir išlaikyti personalą (67,68). Profesinė gyvenimo kokybė gali pagerinti darbuotojų įsipareigojimą, darbo našumą (67,69), psichosomatinę darbuotojų sveikatą (67,70) ir pasitenkinimą darbu (67).

Daugumos tyrimų duomenimis, profesinė gyvenimo kokybė stipriai koreliuoja su slaugytojų teikiamomis paslaugomis ir organizaciniu efektyvumu. Slaugytojos, kurių profesinio gyvenimo kokybė aukštesnio lygio teikia kokybiškesnes paslaugas pacientams. (1,65,67,69). Analizuojant mokslinę literatūrą, matome, kad profesinė gyvenimo kokybė koreliuoja su įvairiais veiksniais. Vertinant, kaip profesinė gyvenimo kokybė įtakoja gebėjimą rūpintis pacientais, autoriai nustatė statistiškai reikšmingus ryšius tarp šių aspektų. Autorių nuomone, profesinės gyvenimo kokybės gerinimas gali įtakoti geresnį slaugytojų rūpestingumą ir užtikrinti geresnę ir efektyvesnę pacientų priežiūrą (2). Kito tyrimo metu buvo nustatytas stiprus statistiškai reikšmingas ryšys tarp profesinės gyvenimo kokybės ir slaugytojų sveikatos. Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaugytojai, kurių profesinio gyvenimo kokybė žemesnio lygio, dažniau patiria psichosomatinius simptomus, nerimą, baimę, bei socialinę disfunkciją. Taip pat autoriai nustatė, kad blogėjant profesinei gyvenimo kokybei, didėja slaugytojų patiriamas stresas (3), panašius rezultatus gavo ir kiti tyrėjai (4). Taip pat nustatytas profesinės gyvenimo kokybės ryšys su patiriamu nuovargiu. Slaugytojos, kurių profesinė gyvenimo kokybė žemesnio lygio, linkusios dažniau jausti nuovargį (5).

Apibendrinant, profesinė gyvenimo kokybė – plati, sąvoka, kurį lemia kokybiškus pacientų priežiūros rezultatus. Profesinė gyvenimo kokybė – svarbi slaugytojų gyvenimo kokybės dalis, kuri reikšmingai siejasi su įvairiais veiksniais. Dauguma slaugytojų lieka nepatenkintos savo profesine gyvenimo kokybe, nes dauguma profesinės gyvenimo kokybės aspektų lieka neišspręsti ilgą laiką. Atsižvelgus į analizuotą literatūrą, galime teigti, kad svarbu skirti didelį dėmesį slaugytojų profesinei gyvenimo kokybei, bei jos tobulinimui.

1.3

Amžiaus kartų samprata ir įtaka slaugytojų profesinio gyvenimo

suvokimui

Amžiaus karta, taip pat vadinama kohorta, generacija (71). Amžiaus karta apibūdinama kaip žmonių grupė, kuriuos sieja gimimo data, vieta ir esminiai gyvenimo įvykiai, kurie įvyko per jų kritinį vystymosi laikotarpį (72). Kiekviena amžiaus grupė turi skirtingus vertybių rinkinius, kurie daro įtaką darbuotojų suvokimui apie profesinę gyvenimo kokybę, psichologinius veiksnius ir pasitenkinimą darbu (73).

Literatūroje skiriamos slaugos darbuotojų pagrindinės amžiaus kartos:

1. „Tylioji (veteranų) karta“ – gimę iki 1945 m. Šios kartos slaugytojų šeimos išgyveno Didžiosios depresijos ekonominius sunkumus ir šaltojo karo įtampą. Jie vertina darbo etiką, hierarchiją, profesinę pagarbą (74). Tai atkaklūs darbuotojai, mėgstantys kontrolę. Slaugos profesiją vertina kaip „pašaukimą“. Šie darbuotojai yra lojalūs savo organizacijai. Kitas amžiaus kartas vertina kaip neprofesionalius darbuotojus, kuriems trūksta pagarbos ir kurie neįvertina jų išminties (75).

2. „Kūdikio bumo karta“ – gimę 1946 – 1964 m. Ši amžiaus karta augo Vietnamo karo, pilietinių teisių judėjimo metu. Kuriant protestus prieš valdžią klestėjimo ir optimizmo laikais, ši karta išsiugdė jausmą, kad jie yra ypatingi ir gali pakeisti pasaulį per darbą ir indelį į visuomenę. Tai įtakojo jų pasitenkinimo ir savivertės pojūčius ir „vedė“ link darboholizmo (74). Šie darbuotojai nepriklausomi, pasižymi kritiniu mąstymu, atsako už savo veiksmus. Pripažįsta profesionalumą. Į slaugą žiūri kaip į profesiją, karjerą. Supranta, kad jie palaiko didžiausius darbo krūvius ir mato jaunų slaugos specialistų profesionalumo trūkumą (75).

3. „X karta“ – gimę 1965 – 1980 m. Amžiaus kartos vystymuisi įtakos turėjo AIDS epidemija, energetikos krizė, moterų teisių judėjimas, Berlyno sienos griuvimas. Šiai kartai priklausantys asmenys, augo palikti „patys sau“, nepriklausomi. Jie augo mišriose šeimose, susidūrė su tėvų skyrybomis. Šių vaikų tėvai pirmenybę teikė karjerai, tačiau jiems dažnai nepasisekdavo arba juos atleisdavo, todėl X kartai susiformavo nepasitikėjimas darboviete. Šios kartos atstovai dažnai apibūdinami kaip ciniški, nekonformistiniai ir pragmatiški. Jie vengia ilgalaikių įsipareigojimų ir hierarchinės aplinkos. Išmano šiuolaikines technologijas. Į slaugos profesiją žiūri kaip į plačias galimybes, taip pat jie jaučiasi nusivylę, manydami, kad trūksta evoliucijos darbo aplinkoje, darbo procesuose ir profesinėje praktikoje (74,75). 4. „Y karta“ – 1981-1999 Ši karta augo smurto ir terorizmo laiku (73). Šiai kartai svarbu

pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Jie puikiai išmano technologijas, atviri komandiniam darbui ir kolektyviniams veiksmams, dalinasi idėjomis. Daugumos tėvai, šios kartos atstovus šeimoje laikė kaip partnerius - jie buvo užimti, jų nuomonė buvo vertinama. Jie tikisi greitų ir naudingų rezultatų, nesidomi procesais ir tikisi, kad darbas bus įdomus ir novatoriškas. Dauguma šios kartos atstovų slaugą suvokia kaip darbą, o ne kaip profesiją ar karjerą. Jie jaučia neigiamą požiūrį ir pagarbos trūkumą iš vyresnių darbuotojų (75).

5. Mokslininkė Kennedy-Sheldon L, 2013 išskyrė ir penktąją slaugytojų kartą - „iKarta“ arba „Z karta“ – tai asmenys gimę nuo 1992 m., kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterių ir telefonų. „iKarta“ visą gyvenimą susiduria su negirdėta informacija iš interneto ir išmaniųjų prietaisų. Kartos vystymuisi turi įtakos galimybė tiesiogiai stebėti

uraganus ir žemės drebėjimus realiu laiku, 2008 m. išgyventa pasaulinė krizė. Kaip karta jie yra artimi šeimai, pasitikintys ir atviri pokyčiams (75).

Šiuo metu slaugos praktikoje galima sutikti visų penkių kartų atstovus (76). 2016 metais Jungtinėse Valstijose paskelbtame tyrime nurodoma, kad dominuoja kelios slaugytojų amžiaus kartos – „X kartos“ (39 proc.) ir „Kūdikių bumo kartos“ atstovai (32 proc.) (77).

Apibendrinant, galima teigti, kad kiekvienos amžiaus kartos atstovai, išgyvenę skirtingus jų laikmečiui būdingus įvykius, įgijo skirtingas vertybes, kurios suformavo savitą požiūrį į slaugytojo profesiją ir profesinį gyvenimą.

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo eiga ir imtis

Tyrimas atliktas 2018 m. lapkričio – 2019 m. sausio mėnesiais VšĮ Kauno klinikinėje ir VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėse.

Imties dydžio skaičiavimui naudota formulė:

N – populiacijos dydis;

Reikšmė 1,96 - atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį.

p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai pasirenkama p=0,5);

q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5); ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05

Tiriamąją populiaciją sudarė slaugytojos, dirbančios VšĮ Klinikinėje Kauno ligoninėje, bei VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėse. Tyrimo metu tiriamuosiuose skyriuose dirbo 826 slaugytojos. Atlikus skaičiavimus, nustatytas rekomenduojamas imties dydis yra 262 respondentas.

Viso paruošta ir išdalinta 262 anketos. Pilnai užpildyti ir tinkami vertinimui grįžo 226 klausimynai (atsako dažnis – 86 proc.).

Atliekant tyrimą, taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Atliktas kiekybinis tyrimas.

Tyrimo metu klausimynai buvo išdalinti tiriamųjų skyrių vyresniosioms slaugytojoms – slaugos administratorėms, kurios išdalino anketas slaugytojoms. Jos buvo supažindintos su tyrimo tikslu, klausimynų pildymo tvarka bei informuotos, kad anketa yra anoniminė ir konfidencialumas yra užtikrintas. Klausimynai buvo išduoti vokuose, į kuriuos respondentai, turėjo įdėti užpildytus klausimynus. Anketos buvo surinktos iš vyresniųjų slaugytojų - slaugos administratorių.

Respondentų įtraukimo į anketinės apklausos tyrimą kriterijai:

● dirbantys VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje ir VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ● sutikę dalyvauti tyrime.

Į tyrimą neįtraukti asmenys: ● nesutikę dalyvauti tyrime; ● atostogaujantys ar išvykę; q p N q p N n ⋅ ⋅ + − ⋅ ⋅ ⋅ ⋅ = ₂ 2 ₂ 96 , 1 ) 1 ( 96 . 1 ε

● slaugytojos, kurios buvo gimdymo, vaiko auginimo atostogose ar sirgo.

Tyrimui pasirinkti ligoninės stacionaro skyriai. Į tyrimą neįtraukti ambulatoriniai skyriai (poliklinika) bei akušerijos stacionaras.

Taigi, tyrime dalyvavo 226 slaugytojai iš šių VšĮ Kauno klinikinės ir VšĮ Respublikinės ligoninių stacionaro skyrių:

• Anesteziologijos skyrių;

• Suaugusiųjų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių; • Chirurgijos skyrių;

• Dienos chirurgijos skyrių; • Kardiologijos skyrių;

• Odos ir venerinių ligų skyriaus; • Operacinių skyrių

• Ortopedijos ir traumatologijos skyrių;

• Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus; • Geriatrijos skyriaus;

• Neurologijos skyrių;

• Vidaus ligų diagnostikos skyriaus; • Vidaus ligų skyrių;

• Urologijos skyriaus; • Priėmimo skyrių;

• Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių (traumatologijos punktas) • Ūmių psichikos sutrikimų

• Psichosomatinio • Ūmių psichozių • Depresijų gydymo

• Ūmios gerontopsichiatrijos

2.2 Tyrimo etika

Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas NR. BEC – KS(M) – 04 (Priedas 1). Gauti raštiški visų tiriamųjų informuoti sutikimai.

2.3 Tyrimo instrumentas

Respondentams pateiktą anketą sudarė 2 standartizuoti klausimynai:

I. Standartizuota Rosenberg savivertės skalė (Rosenberg‘s Self-Esteem scale). Ji buvo naudota siekiant įvertinti slaugytojų savivertės lygį.

Rosenberg savivertės skalė. Šią skalę sudaro 10 teiginių, atspindinčių asmens požiūrį į save,

savo vertę ir svarbą (anketos vidinis nuoseklumas (validumas) Kronbacho alfa (Cronbach‘s alpha) = 0,844 - pakankamai aukštas vidinis skalės nuoseklumas). Tiriamasis turi įvertinti, kiek kiekvienas teiginys atitinka jo požiūrį į save, pasirinkdamas vieną iš keturių atsakymo variantų: ,,visiškai sutinku“, „sutinku“, „nesutinku“ ir ,,visiškai nesutinku“. Rezultatai skaičiuojami, sumuojant visų teiginių įvertinimus ir gali svyruoti nuo 0 iki 30; kuo didesnis rezultatas, tuo aukštesnis savęs vertinimo laipsnis. Vertinant Rosenberg skalės rezultatus, sugrupavome atsakymus sutinku su visiškai sutinku, bei atsakymus nesutinku su visiškai nesutinku. Ši skalė yra laisvai prieinama viešojoje erdvėje, ja galima naudotis be apribojimų (2 priedas).

II. Brooks Slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės anketa (Brooks’ Quality of Nursing Worklife Survey) (priedas 3). Šis klausimynas skirtas slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės vertinimui. Gautas raštiškas autorės sutikimas, leidžiantis naudoti klausimyną (priedas 4).

Slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas. Šis klausimynas

sudarytas iš 42 klausimų, vertinančių slaugytojų profesinę gyvenimo kokybę (anketos vidinis nuoseklumas (validumas) Kronbacho alfa (Cronbach‘s alpha) = 0,848 - pakankamai aukštas vidinis skalės nuoseklumas).

Anketos vertimas į lietuvių kalbą ir pritaikymas Lietuvoje. Anketos tekstas dviejų nepriklausomų vertėjų buvo išverstas į lietuvių kalbą, abu lietuviški tekstai buvo sulyginti, siekiant nustatyti skirtumus ir neatitikimus. Toliau lietuviškas klausimynas buvo išverstas atgal į anglų kalbą, originalus ir išverstas tekstai anglų kalba nusiųsti sulyginti slaugytojai, gyvenančiai JAV ir dirbančiai slaugos srityje. Vertimų skirtumai buvo koreguoti. Lietuvių kalbą ir stilių redagavo lietuvių kalbos specialistė.

Pilotinio tyrimo atlikimas. Teiginių prasminiam suvokimui įvertinti buvo sudaryta grupė ir apklausta 15 slaugytojų, dirbančių Kauno Respublikinėje ligoninėje Chirurgijos klinikoje. Apklaustųjų gimtoji kalba - lietuvių, lytis – moterys, amžius svyravo nuo 25 m. iki 63 m., išsilavinimas nuo aukštesniojo iki aukštojo universitetinio, darbo stažas svyravo nuo 3 iki 34 metų. Apklaustiesiems anketų klausimai buvo aiškūs, nedviprasmiški, todėl galutiniame klausimyne lietuvių kalba po bandomojo tyrimo modifikacijų nebuvo atlikta.

1. Profesinis gyvenimas – asmeninis gyvenimas (klausimai- 5, 10, 12, 20, 25, 27, 36). Šiais klausimais tiriama pusiausvyra tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo.

2. Darbo dizainas (klausimai - 1, 2, 3, 6, 11, 16, 17, 18, 23, 42) - siekiama ištirti tiesioginę slaugytojų veiklą.

3. Darbo aplinka (klausimai - 7, 8, 9, 13, 14, 15, 19, 21, 22, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 38, 40). Šios grupės klausimai tiria klinikinę – praktinę aplinką ir kokią įtaką ji daro slaugytojams.

4. Darbo pasaulis (klausimai - 4, 24, 37, 39, 41) - tiriama visuomenės įtaka slaugytojo profesijai ir pokyčiai slaugytojų praktinėje veikloje.

Kiekvienas Slaugytojų profesinės gyvenimo kokybės anketos teiginys vertinamas pagal Likerto skalę: nuo 1 iki 6 (nuo visiškai nepritariu iki visiškai pritariu). Paskutinė šio klausimyno dalis (klausimai 43 – 58) skirta ištirti respondentų socialinius demografinius duomenis.

2.4

Respondentų socialinės demografinės charakteristikos

Išanalizavus anketų duomenis pateikiame socialines demografines respondentų charakteristikas.

Iš viso tyrime dalyvavo 226 respondentai, visi tiriamieji buvo moterys. Beveik pusė respondentų (46,9 proc.) priklauso X kartos atstovams, trečdalis respondentų (31 proc.) – Kūdikio bumo kartos atstovams ir šiek tiek daugiau, nei penktadalis (22,1 proc.) – Y kartos atstovams (1 pav.)

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus kartas

Tyrimo duomenis parodė, kad dauguma Y kartos respondentų (56 proc.) turi auštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, beveik trečdalis (30 proc.) aukštąjį universitetinį ir mažoji dalis (14proc.) aukštesnįjį

22,1 proc.

46,9 proc. 31,0 proc.

išsilavinimą. Didžioji dalis X kartos atstovų (62,3 proc.) įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, penktadalis (23,6 proc.) aukštąjį neuniversitetinį ir maža dalis (14,2 proc.) – aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Daugumos Kūdikio bumo kartos slaugytojų (78,6 proc.) išsilavinimas aukštesnysis, ir mažos dalies (15,7 proc. ir 5,7 proc.) – aukštasis neuniversitetinis ir aukštasis universitetinis.

Didžioji dalis Y kartos (66 proc.), X kartos (74,5 proc.) ir Kūdikio bumo (71,4 proc.) kartos atstovės susituokusios arba gyvena poroje.

Remiantis tyrimo duomenimis, nustatyta, kad didžioji dalis Y kartos (62 proc.) respondentų dirba 1 etatu darbo krūviu. Daugiau, nei pusė X kartos slaugytojų (51,9 proc.) ir beveik pusė (47,1 proc.) Kūdikio bumo kartos atstovių dirba didesniu, nei 1 etato darbo krūviu. Visų amžiaus kartų - Y kartos (52 proc.) , X kartos (66 proc.), Kūdikio bumo kartos (57,1 proc.) respondentai nurodo, kad dirba mišriose pamainose. Vidutinis Y kartos tyrimo dalyvių darbo stažas - 6.36±2.9 metai, X kartos - 25.36±7.7 metai, Kūdikio bumo - 37.21±5.8 metai (1 lentelė).

1 lentelė. Sociodemografinės respondentų charakteristikos

Požymiai Y karta, 20-38 metai (n=50) X karta, 39-54 metų (n=106) Kūdikio bumo karta, 55-73 metai (n=70) Lytis, n (proc.) Moterys 50 (100) 106 (100) 70 (100) Vyrai - - - Išsilavinimas, n (proc.) Aukštesnysis 7 (14.0) 66 (62.3) 55 (78.6) Aukštasis neuniversitetinis 28 (56.0) 25 (23.6) 11 (15.7) Aukštasis universitetinis 15 (30.0) 15 (14.2) 4 (5.7)

Šeiminė padėtis, n (proc.)

Vienišos /

išsiskyrusios / našlės 17 (34.0) 27 (25.5) 20 (28.6)

Susituokusios /

gyvenančios poroje 33 (66.0) 79 (74.5) 50 (71.4)

Vaikai šeimoje, n (proc.)

Turi vaikų 20 (40.0) 72 (67.9) 30 (42.9)

Neturi vaikų 30 (60.0) 34 (32.1) 40 (57.1)

Rūpinimasis pagyvenusiais savo arba savo partnerio tėvais

Rūpinasi 9 (18.0) 54 (50.9) 34 (48.6)

Nesirūpina 41 (82.0) 52 (49.1) 36 (51.4)

Darbo krūvis, n (proc.)

0,5 etato 7 (14.0) 8 (7.5) 6 (8.6) 1 etatas 31 (62.0) 43 (40.6) 31 (44.30 >1 etato 12 (24.0) 55 (51.9) 33 (47.1) Pamainos, n (proc.) Dieninė 17 (34.0) 29 (27.4) 27 (38.6) Naktinė 7 (14.0) 7 (6.6) 3 (4.3) Mišri 26 (52.0) 70 (66.0) 40 (57.1) Pareigos, n (proc.) Bendrosios praktikos 48 (96.0) 101 (95.3) 58 (82.9)

slaugytojos Vyresniosios slaugytojos

2 (4.0) 5 (4.7) 12 (17.1)

Darbo stažas, m±SN 6.36±2.9 25.36±7.7 37.21±5.8

2.5

Statistinės analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 programą.

Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.).

Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas vertintas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN). Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų, kurių skirstiniai, kurie netenkino normalumo prielaidos, palyginti Mann-Whitney U testu, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai lyginti Kruskal-Wallis testu.

Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls), poriniai palyginimai atikti z testu su Bonferroni korekcija.

Kintamųjų, netenkinančių normalumo prielaidos ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,001 - statistiškai labai reikšmingu.

3.

TYRIMO REZULTATAI

3.1

Slaugos personalo, priklausančio įvairioms amžiaus kartoms,

savivertės vertinimo analizė

Slaugytojų savivertei įvertinti buvo naudotas standartizuotas Rosenberg savivertės klausimynas. Tiriamasis turėjo įvertinti, kiek kiekvienas teiginys atitinka jo požiūrį į save, pasirinkdamas vieną iš keturių atsakymo variantų: ,,visiškai sutinku“, „sutinku“, „nesutinku“ ir ,,visiškai nesutinku“. Atsakymų variantai buvo vertinami nuo 0 iki 3 balų (visiškai sutinku – 0; sutinku – 1; nesutinku – 2; visiškai nesutinku – 3). Gautus rezultatus suskirstėme į savivertės lygius. Slaugytojų, kurios surinko mažiau nei 15 balų, savivertė žemo lygio, vidutinė savivertė – 15-25 balai, aukšta savivertė surinkus daugiau nei 25 balus.

Išanalizavus gautus rezultatus, nustatyta, kad daugumos (85,8 proc.) respondentų savivertė – vidutinio lygio. Aukšto lygio savivertę turi tik nedidelė apklaustųjų dalis (11,9 proc.). (2 pav.).

2 pav. Bendras slaugos personalo savivertės lygis

Vertinant slaugytojų, priklausančių įvairioms amžiaus kartoms savivertę, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Kiekvienoje kartoje didžiosios daugumos respondentų savivertė – vidutinio lygio ir tik mažos dalies – aukšto lygio (3 pav.).

2,2 proc.

85,8 proc. 11,9 proc.

3 pav. Slaugos personalo, priklausančio įvairioms amžiaus kartoms, savivertės lygis

Tyrimo duomenimis beveik visos kiekvienos kartos atstovės teigia, kad jos yra patenkintos savimi (Y kartoje - 88 proc., X kartoje – 94,3 proc., Kūdikio bumo kartoje – 88,6 proc.). Didžioji dalis kiekvienos kartos respondentų nesutinka arba visiškai nesutinka su teiginiu, kad kartais jaučiasi nieko verti (Y kartoje -74 proc., X kartoje – 78,3 proc., Kūdikio bumo kartoje – 71,4 proc.). Kiekvienoje kartoje tolygiai pasiskirstė atsakymai į teiginį „aš jaučiu, kad turiu eilę gerų savybių“. Beveik visi respondentai sutinka arba visiškai sutinka su šiuo teiginiu (Y kartoje – 96 proc., X kartoje – 98,2 proc., Kūdikio bumo kartoje – 98,6 proc.). Vertinant teiginį – sugebu dirbti taip, kaip daugelis kitų žmonių išryškėjo statistiškai reikšmingi skirtumai. X kartos respondentai rečiau sutinka arba visiškai sutinka su šiuo teiginiu, nei Kūdikio bumo kartos slaugytojos (p=0,028). Taip pat Kūdikio bumo kartos atstovės statistiškai reikšmingai dažniau, nei kitų kartų respondentės sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „aš nemanau, kad daug kuo galiu didžiuotis“ (p=0,001). X kartos slaugytojos statistiškai reikšmingai dažniau, nei Kūdikio bumo kartos respondentės, nesutinka su teiginiu „kartais galvoju, kad niekam netinku“ (p=0,001) (2 lentelė).

2,0 1,9 2,9 88,0 84,0 87,1 10,0 14,2 10,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Y karta X karta Kūdikio bumo karta

P

ro

cen

ta

i

2 lentelė. Respondentų savivertės aspektų vertinimas įvairiose amžiaus kartose Teiginiai Respondentų atsakymai Y karta(n=50) n (proc.) X karta (n=106) n (proc.) Kūdikio bumo karta (n=70) n (proc.) Statistinis reikšmingumas n (proc.) Bendrai paėmus, aš esu patenkintas savimi Sutinku/Visiškai sutinku 44 (88,0) 100 (94,3) 62 (88,6) χ²=6,2 lls=4 p=0,183 Nesutinku/Visiškai nesutinku 6 (12,0) 6 (5,7) 8 (11,4) Kartais jaučiuosi nieko vertas Sutinku/Visiškai sutinku 13 (26,0) 23 (21,7) 20 (28,6) χ²=2,9 lls=6 p=0,817 Nesutinku/Visiškai nesutinku 37 (74,0) 83 (78,3) 50 (71,4) Aš jaučiu, kad turiu eilę gerų savybių Sutinku/Visiškai sutinku 48 (96,0) 104 (98.2) 69 (98,6) χ²=10,4 lls=6 p=0,108 Nesutinku/Visiškai nesutinku 2 (4,0) 2 (1,8) 1 (1,4) Aš sugebu dirbti taip kaip daugelis kitų žmonių Sutinku/Visiškai sutinku 48 (96,0) 102 (96,3)* 70 (100) χ²=14,1 lls=6 p=0,028 Nesutinku/Visiškai nesutinku 2 (4,0) 4 (3,7) - Aš nemanau, kad daug kuo galiu didžiuotis Sutinku/Visiškai sutinku 8 (16,0) 33 (31,2) 39 (55,7)** χ²=23,6 lls=6 p=0,001 Nesutinku/Visiškai nesutinku 42 (84,0) 73 (68,8) 31 (44,3) Kartais aš galvoju, kad niekam netinku Sutinku/Visiškai sutinku 6 (12,0) 7 (6,6)* 19 (27,2) χ²=25,3 lls=6 p=0,001 Nesutinku/Visiškai nesutinku 44 (88,0) 99 (93,4) * 51 (72,8) Aš jaučiu, kad esu vertingas žmogus, bent jau neprastesnis už kitus Sutinku/Visiškai sutinku 45 (80,0) 100 (96,4) 64 (91,4) χ²=11,9 lls=6 p=0,064 Nesutinku/Visiškai nesutinku 5 (10,0) 6 (5,6) 6 (8,6) Aš norėčiau labiau save gerbti Sutinku/Visiškai sutinku 28 (56,0) 57 (53,7) 45 (64.3) χ²=7,9 lls=6 p=0,248 Nesutinku/Visiškai nesutinku 22 (54,0) 49 (46,3) 25 (37,7) Bendrai paėmus aš jaučiuosi nevykėliu Sutinku/Visiškai sutinku 1 (2,0) 3 (2,8) 3 (4,3) χ²=7,6 lls=6 p=0,272 Nesutinku/Visiškai nesutinku 49 (98) 103 (97,2) 67 (95,7) Aš teigiamai Sutinku/Visiškai sutinku 48 (96,0) 102 (96,3) 68 (97,2) χ²=7,6 lls=6

žiūriu į save Nesutinku/Visiškai nesutinku

2 (4,0) 4 (3,7) 2 (2,8) p=0,246

*-p<0,05, palyginus su Kūdikio bumo atstovais;

p-**-p<0,05, palyginus su Y ir X kartos atstovais (z testas su Bonferroni korekcija)

Vertinant slaugytojų, priklausančių įvairioms amžiaus kartoms, savivertę, priklausomai nuo išsilavinimo tyrimo duomenis atskleidė, kad statistiškai reikšmingų skirtumų, kaip išsilavinimas įtakoja slaugytojų savivertę nenustatyta. Kiekvienoje kartoje didžiosios dalies respondentų savivertė – vidutinio lygio. Taip pat nustatyta, kad Y kartoje dažniau turi aukštą savivertę slaugytojos su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu, X kartoje slaugytojos su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, o Kūdikio bumo kartos respondentės dažniau turi aukštą savivertę su aukštesniuoju išsilavinimu, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05) (3 lentelė).

3 lentelė. Skirtingų amžiaus kartų slaugytojų savivertės lygis priklausomai nuo išsilavinimo

Amžiaus karta Savivertės lygis Išsilavinimas Statistinis reikšmingumas Aukštesnysis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis Y karta (n=50) Žema - 1 (3,6) - χ²=2,4, lls=4, p=0,656 Vidutinė 7 (100) 23 (82,1) 14 (93,3) Aukšta - 4 (14,3) 1 (6,7) X karta (n=106) Žema 1 (1,5) - 1 (6,7) χ²=8,1, lls=4, p=0,088 Vidutinė 58 (87,9) 22 (88,0) 9 (60,0) Aukšta 7 (10,6) 3 (12,0) 5 (33,3) Kūdikio bumo karta (n=70) Žema 2 (3,6) - - χ²=1,1, lls=4, p=0,892 Vidutinė 47 (85,5) 10 (90,9) 4 (100) Aukšta 6 (10,9) 1 (9,1) -

Analizuojant tyrimo duomenis, kaip skirtingų kartų slaugytojų savivertė priklauso nuo darbo krūvio, nustatyta, kad respondentų, dirbančių 0,5 etato darbo krūviu kiekvienoje kartoje savivertė pasiskirsto į vidutinio arba aukšto lygio, o slaugytojų dirbančių 1 etato darbo krūviu ir didesniu, nei 1 etato darbo krūviu, atsiranda respondentų turinčių žemą savivertę (4 lentelė).