LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Rūta Kisieliūtė
Narvo dydţio įtaka audinių hierarchijos pasireiškimui,
traumų tyrimas ir gydymo analizė
Influence of cage size on minks hierarchy, injury research
and treatment analysis
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Dr. Gediminas Gerulis
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Narvo dydţio įtaka audinių hierarchijos pasireiškimui, traumų tyrimas ir gydymo analizė“:
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Rūta Kisieliūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
Graţina Gurevičiūtė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.
(data)
Gediminas Gerulis
(darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 81.1. Kanadinių audinių laikymas ... 8
1.2. Kanadinės audinės ... 9
1.2.1. Kanadinių audinių mityba ... 10
1.2.2. Kanadinių audinių elgsenos sutrikimai... 11
1.2.3. Kanadinėms audinėms pasireiškiančios ligos... 12
1.2.3.1. Neuţkrečiamosios ligos... 12
1.2.3.2. Infekcinės audinių ligos ... 12
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 16
2.1. Audinių laikymo, higieninių sąlygų ir svorio tyrimo metodika ... 16
2.2. Išorinių audinių paţeidimų ir elgesio sutrikimų tyrimo metodika ... 19
3. REZULTATAI ... 21
3.1.Audinių laikymo, higieninių sąlygų ir svorio tyrimų rezultatai ... 21
3.2. Išorinių audinių paţeidimų ir elgesio sutrikimų tyrimų rezultatai ... 23
REZULTATŲ APTARIMAS ... 26
IŠVADOS ... 28
PASIŪLYMAI ... 29
4 NARVO DYDŢIO ĮTAKA AUDINIŲ HIERARCHIJOS PASIREIŠKIMUI, TRAUMŲ
TYRIMAS IR GYDYMO ANALIZĖ Rūta Kisieliūtė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Darbo esmė buvo išsiaiškinti, kokią įtaką audinių traumų pasireiškimui turi narvo dydis bei kokiomis priemonėmis gydomi pasireiškę suţalojimai. Atliktas audinių narvų tyrimas, pasireiškusių traumų stebėsena bei gydymo analizė.
Tyrimas atliktas audines išskirsčius į dvi grupes – 12 audinių, laikomų maţesnio tipo narvuose bei 12 audinių, laikomų didesnio tipo narvuose. Stoginių viduje buvo matuojami išorinių higieninių sąlygų rodikliai, tokie kaip temperatūra, drėgmė bei vėjo greitis stoginėse, taip pat audinių svoris, išoriškai matomų audinių paţeidimų ir audinių elgesio pakitimų stebėsena.
Atliktas tyrimas parodė, jog išorinės higieninės sąlygos atitinka kailiniams ţvėreliams keliamus reikalavimus. Taip pat nustatyta, jog maţesniuose narvuose audinių svoriai būna didesni – patinų ir patelių svoriai atitinkamai 12,8 proc. ir 9,7 proc. didesni uţ didesniuose narvuose laikomų audinių patinų ir patelių svorius. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, jog narvo dydis turi įtakos audinių elgesio sutrikimų pasireiškimo daţnumui – maţesniuose narvuose daţniau pasireiškė stereotipinis elgesys, tačiau nepastebėta statistiškai reikšmingo ryšio tarp narvo dydţio ir išoriškai stebimų audinių paţeidimų. Tirtame ūkyje pasireiškiančios nedidelės ţaizdos gydomos „Pederipra― purškiama priemone.
5 INFLUENCE OF CAGE SIZE ON MINKS HIERARCHY, INJURY RESEARCH AND
TREATMENT ANALYSIS
Rūta Kisieliūtė
Master‘s Thesis
SUMMARY
The aim of this study was to investigate how cage size influences minks injuries manifestation and how such injuries are treated. Cage size examination, injuries monitoring and treatment analysis were made.
The study was divided into two groups – 12 minks housed in smaller cages and 12 minks housed in larger cages. Hygiene parameters such as temperature, humidity and wind velocity were measured inside the sheds as well as minks’ weight, externally visible injuries and changes in minks’ behaviour.
Results of research showed that housing conditions meet the requirements for fur animals. Minks that were housed in smaller cages were also found to have higher average weight rate – mink males weighs approximately 12,8 % and females 9,7 % higher than those in larger cages. According to the study cage size influences changes in minks behaviour. For instance, stereotypies were seen more frequent in smaller cages fur animals than in larger ones. However, no statistically significant difference was observed between cage size and externally visible injuries. Small wounds in mink farm were treated with „Pederipra― spray.
6
SANTRUMPOS
°C – Celsijaus laipsnis, temperatūrinė išraiška cm – centimetras
kcal/kg – kilokalorijos kilograme kg – kilogramai
m/s – vėjo greitis išreikštas metrais per sekundę m2 – kvadratinis metras
m – metras mėn. – mėnesis pav. – paveikslėlis
pH – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas proc., % – procentinė išraiška
7
ĮVADAS
Audinių, kaip kailinių ţvėrelių laikymas, yra gerai išvystyta ekonominė šaka. Europos Sąjunga yra pagrindinė kailių eksportuotoja pasaulyje, atsakinga uţ 64 proc. visos kailių produkcijos. Daugiausiai audinių uţauginama Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Graikijoje (1). Kailinių ţvėrelių auginimas paplitęs ir Lietuvoje. Daţniausiai kailiui auginamos Kanadinės audinės (lot. Mustela vison), kilusios iš Šiaurės Amerikos. Norint uţauginti kokybišką produkciją, svarbu uţtikrinti subalansuotą racioną. Laisvėje gyvenančios audinės daugiausiai minta ţuvimi, varlėmis ar smulkiais ţinduoliais. Nors tai yra plėšrūs gyvūnai, angliavandeniai taip pat uţima svarbią vietą šių kailinių ţvėrelių racione (2).
Iki šiol atlikta nemaţai tyrimų dėl kiauninių šeimos plėšrių ţinduolių laikymo, jų elgsenos nelaisvėje ir yra pastebėta, jog ūkiuose auginamoms audinėms pasireiškia uodegų kramtymas, įvairių formų stereotipinis elgesys. Tai daugiausiai siejama su laikymo sąlygomis – narvų įrengimu bei išorinėmis higieninėmis sąlygomis, kurios priklausomai nuo kokybės audinėms gali sukelti stresą, o jam pasireiškus ir nenormalų elgesį (3).
Paskutiniu metu ypač daug diskutuojama apie tai, ar ţvėreliai turėtų būti ţudomi dėl jų kailio. Tačiau nepriklausomai nuo diskusijų, kiekviename ūkyje turi būti uţtikrintas tinkamas audinių laikymas, kiek įmanoma labiau atsiţvelgiama į jų fiziologiją ir garantuojami gyvūnų gerovės reikalavimai bei nuolatinis aplinkos sąlygų tobulinimas (4).
Audinių aplinkos sąlygų tyrimai bei jų įtaka audinių sveikatai, elgsenos pokyčiams, turėtų būti atliekami nuolatos, nes skirtingai nei kiaulių ar galvijų domestikacija, audinės nelaisvėje pradėtos auginti sąlyginai neseniai. Dėl šios prieţasties apie kailinius ţvėrelius sukaupta maţai informacijos tam, kad būtų galima uţtikrinti reikalingus fiziologijai parametrus. Tyrimai turi tiek ekonominę, tiek gyvūnų gerovei reikšmingą vertę (5).
Dėl pastaruoju metu kylančių abejonių dėl šio verslo reikalingumo, mums kilo mintis panagrinėti laikymo sąlygų poveikį audinių laikymui.
Darbo tikslas: Ištirti, kokią įtaką audinių hierarchijos ir traumų pasireiškimui turi narvo dydis bei atlikti taikomo gydymo analizę.
Darbo uţdaviniai:
1. Ištirti, kaip narvo dydis susijęs su audinių hierarchijos pasireiškimu; 2. Nustatyti, kokios traumos pasireiškia audinių ūkyje;
8
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Kanadinių audinių laikymas
Kanadinės audinės laisvėje nemaţai laiko praleidţia vandenyje, pačios susimedţioja sau pašarą. Ūkiuose auginamų audinių laisvė yra suvarţyta, todėl būtina kiek įmanoma labiau uţtikrinti gerovę atitinkančias laikymo sąlygas. Jos daro įtaką tiek kailinių ţvėrelių sveikatingumui, tiek produkcijos kiekiui ir kokybei (6).
Kanadinės audinės Lietuvos ūkiuose laikomos pagal nustatytus standartus. Juose pabrėţiama, jog ţvėreliai bet kuriuo paros metu turi turėti priėjimą prie švaraus geriamo vandens, pašaras turi būti pateikiamas pagal gyvūnų fiziologinius poreikius. Kailiniams ţvėreliams skiriamas plotas apskaičiuojamas atsiţvelgiant į jų amţių, lytį, svorį, biologinius poreikius ir grupės dydį. Ūkininkai turi naudoti priemones, kurios sumaţintų elgsenos ar kitų sutrikimų pasireiškimo galimybę. Higieninės sąlygos, tokios kaip temperatūra, ventiliacija, drėgmė, triukšmas, neturi paţeisti audinių gerovės, kelti joms streso. Kailinių ţvėrelių laikymo būdai išskiriami į vieninių narvų laikymą ir laikymą po du arba grupėmis. Gyvūnų amţių atitinkantys laikymo būdai aprašyti 1 lentelėje:
1 lentelė. Audinių laikymo būdai (7)
Gyvūnų rūšis Amţiaus grupė Laikymo būdas Laikymo vieta
Audinės
Patelės Vieniniuose narvuose Stoginėse Patinai Vieniniuose narvuose Stoginėse Jaunikliai Laikomi po du arba
grupėmis
Stoginėse arba ţvėrelidėse Pagrindinių gamybinių pastatų, jų patalpų ir įrangos sąrašas pateikiamas 2 lentelėje: 2 lentelė. Kailinės žvėrininkystės ūkių gamybinių pastatų, jų patalpų ir įrangos sąrašas (7)
Statinys Gyvūnų rūšis Patalpų sudėtis, statinio
elementas arba įranga Stoginė a) Audinės: – patelės, patinai; – jaunikliai Stoginė
Narvai su girdymo įranga Uţdarieji lizdai
Prieţiūros takas
Mėšlo šalinimo įrenginiai
Minimalias audinių laikymo ploto normas apibrėţia Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro įsakymas „Dėl kailinės ţvėrininkystės ir triušininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių patvirtinimo―, jos nurodytos 3 lentelėje:
9 3 lentelė. Minimalios ploto normos kanadinėms audinėms (7)
Gyvūnų laikymo įranga. Patalpos elementas Gyvūnų skaičius patalpos įrangos elementui Minimali laisvo grindų ploto norma, m2 Minimalūs elementų matmenys, m
ilgis plotis aukštis
Kailinių ţvėrelių laikymo įrenginiai stoginėse Audinėms:
Narvas suaugusiam gyvūnui 1 0,26 0,9 0,3 0,45
Narvas patelei su jaunikliais 1 lizdui 0,26 0,9 0,3 0,45 Narvas dviem nujunkytiems
jaunikliams
2 0,26 0,9 0,3 0,45
- plotas 2 jauniklių narve papildomam jaunikliui
+1 0,085 - - -
Kailinių ţvėrelių bandos sudėtis ir vidutiniai atskirų amţiaus grupių dydţio koeficientai nurodyti 4 lentelėje:
4 lentelė. Audinių bandos sudėtis ir amžiaus grupių koeficientai (7)
Ūkis Grupės dydţio koeficientas
patelės patinai jaunikliai
Audinės 1,0 0,2 5,0
Laikant audines svarbu išrinkti tinkamą kraiko rūšį bei uţtikrinti gerą jo kokybę. 5 lentelė. Kraiko rūšys ir vidutinės reikmės normos (7)
Gyvūnų rūšis Kraiko rūšis Kraiko keitimo
periodiškumas
Kraiko reikmė vienam gyvūnui per
metus, kg Audinės ir šeškai (reprodukcinė banda) Šiaudai be akuotų, smulkios medţio droţlės Pagal taršą 3 Audinės ir šeškai (prieauglis) Šiaudai be akuotų, smulkios medţio droţlės, pjuvenos Pagal taršą 1
1.2. Kanadinės audinės
Kanadinės audinės (Mustela vison) pirmąkart įveţtos į Europą apie 1928 metus (4). Pagrindinis įveţimo siekis buvo kailių produkcija. Tačiau dalis audinių iš ūkių pabėgdavo ir gamtoje išstūmė vietines Europines audines. Kanadinės audinės laisvėje tapo invazyvia gyvūnų rūšimi, dėl kurios pastebėta neigiama įtaka ant ţemės perintiems paukščiams, varliagyviams ir grauţikams (8).
10 Veisiant Kanadines audines svarbiausi aspektai, į kuriuos atsiţvelgiama, yra gebėjimas vesti didesnes vadas, kailio kiekis bei kailio kokybė. Audinės yra ţinomos kaip daugiavedţiai gyvūnai, galintys atsivesti nuo vieno iki aštuonių jauniklių. Vados dydis ir jauniklių išgyvenamumas nuo gimimo iki atjunkymo – tai du pagrindiniai faktoriai, lemiantys produkcijos kiekį (9). Ką tik gimę audinių jaunikliai būna akli, be kailio, sveria apie 10 gramų (10). Fiziologinė termoreguliacija dar nebūna išsivysčiusi, dėl to hipotermija įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių audinių palikuonių gaišimui (11). Didţiausias jauniklių gaištamumas pastebimas pirmomis dienomis po gimimo. Patelės savybės, tokios kaip pieno produkcija, pašaro sunaudojimas, turi didelę įtaką jauniklių išgyvenamumui ir ankstyvam vystymuisi (12).
Laisvėje gyvenančios audinės sveria nuo 0,7 iki 1,1 kg. Patinėliai gali sverti iki dviejų kartų daugiau nei patelės (13). Ūkiuose auginamos suaugusios audinės pasiekia 3 kg, o patinėliai ir 5 kg svorį (14).
1.2.1. Kanadinių audinių mityba
Kailinių ţvėrelių augintojams privalu uţtikrinti subalansuotą ir fiziologinius poreikius atitinkantį racioną. Mityba kartu daro tiesioginę įtaką audinių kailių kokybei bei svorio priaugimui, todėl tai yra didelė investicija, kuri turi pasiteisinti. Derėtų atsiţvelgti į tai, jog audinės yra plėšrūs ţinduoliai, todėl svarbiausias komponentas racione – tinkamas baltymų kiekis. Tačiau ne tik baltymai uţtikrina visapusišką audinių sveikatingumą, todėl priklausomai nuo audinės gyvenimo tarpsnio, turi būti garantuotas ir reikiamas angliavandenių, riebalų, mineralinių medţiagų ir vitaminų santykis (15).
Baltymų kiekis veikia audinių augimą, o baltymų kokybė labai svarbi visam audinių kailio augimo periodui (16). Nustatyta, kad baltymai turėtų sudaryti apie 40 proc. viso pašaro sudėties. Šis skaičius varijuoja priklausomai nuo audinės augimo periodo. Jaunikliui pradėjus maitintis pašaru, sunaudojamas baltymų kiekis turėtų būti apie 45 proc. viso pašaro sudėties, o esant intensyviam augimui, maţdaug 2 mėnesių amţiuje – 30 proc. Dvi svarbiausios aminorūgštys, būtinos audinių organizmams, yra metioninas ir cisteinas. Jos turėtų sudaryti apie 5 proc. visų gaunamų baltymų (17).
Pagrindinė riebalų rolė audinių organizmuose yra suteikti energiją. Trigliceridai, pirminė riebalų forma pašare, suteikia daug energijos (>9000 kcal/kg) ir yra lengvai virškinami. Nesočiosios rūgštys, tokios kaip ţuvis ar augalų aliejus, yra lengviau virškinamos nei sočiosios, tokios kaip lajus. Riebalai turėtų sudaryti nuo 35 iki 55 proc. visos pašaro sudėties, priklausomai nuo audinės vystymosi periodo (18).
Angliavandeniai kailinių ţvėrelių racione uţima maţąją dalį pašaro sudėties. Daugiausiai sacharidų sunaudoja audinių jaunikliai, ţįsdami patelės pieną, tačiau net ir tuo metu pagrindinė
11 energija gaunama iš riebalų. Laktacijai progresuojant, laktozės kiekis piene maţėja, tuo pačiu maţėja ir fermento laktazės kiekis (19).
Paprastai į audinių racioną įtraukiamas nemaţas, lyginant su kitais gyvūnais, riebaluose tirpstančių vitaminų kiekis. Taip atsitinka dėl vitaminų praradimo grėsmės kituose greitai gendančiuose audinių raciono produktuose, pavyzdţiui, skerdyklų ar ţuvų industrijos subproduktuose. Vitaminai yra būtini norint garantuoti efektyvią imuninės sistemos veiklą bei tolygų augimą. Daţniausiai kailinių ţvėrelių pašare vyraujantys riebaluose tirpūs vitaminai yra retinolis, cholekalciferolis bei tokoferolis. Retinolis reikalingas regėjimui, epiteliniams paviršiams, imuninei sistemai (20). Cholekalciferolis įtrauktas į kalcio apykaitos procesus kraujo plazmoje ir kauluose. Tokoferolis organizme veikia kaip antioksidantas ir taip pat labai svarbus imuninės sistemos funkcijai (21).
1.2.2. Kanadinių audinių elgsenos sutrikimai
Stereotipinis elgesys apibrėţiamas kaip pasikartojančios elgsenos modelis, kuris neturi jokio tikslo ir funkcijos. Su laiku stereotipiniam elgesiui įtakos gali nebedaryti prieš tai pirmine prieţastimi buvęs išorinės aplinkos veiksnys, įgytas nenormalios elgsenos modelis gali pasikartoti savaime (22). Audinėms nenormalus elgesys daţniausiai pasireiškia kailio kramtymu, pešimu, uodegų kandţiojimu, betiksliu bėgiojimu iš vieno narvo galo į kitą, laipiojimu narvo sienomis ar galvos lingavimu (23).
Gamtoje jauniklių atsiskyrimas nuo patelės yra laipsniškai vykstantis procesas, į kurį įeina trumpai trunkantys konfliktiniai epizodai, kurie pasibaigia jaunikliams tapus pilnai savarankiškais. Palyginus su gamtoje vykstančiu atjunkymu, ūkiuose vykdomas dirbtinis atskyrimo procesas vyksta staiga ir jaunikliams esant ţymiai jaunesniems. Tai gali paskatinti pasireikšti ilgai išliekantį ar net nuolatinį neigiamą poveikį audinių palikuonims, kuris ryškiausiai pastebimas elgsenoje (24).
Gamtoje jaunikliai pirmąkart iš guolio išeina būdami apie 6-7 savaičių amţiaus, o vis daţniau pasireiškiančios patelės atstūmimo reakcijos pradeda reikštis jaunikliams esant apie 10-12 savaičių amţiaus (25). Ūkinėmis sąlygomis audinių palikuonys atskiriami 6-8 savaičių amţiaus. Lietuvoje atjunkymas reglamentuotas ir vykdomas pasiekus 8 savaičių amţių (7). Po atskyrimo jaunikliai tampa nebepriklausomi nuo patelės pieno, maitinasi savarankiškai jiems teikiamu pašaru. Anksčiau atjunkytiems, priešingai nei vėlesniame amţiuje atskirtiems jaunikliams, pastebimas stereotipinio elgesio pasireiškimas, pavyzdţiui, uodegos kandţiojimas (26).
Be atskyrimo proceso pastebėtas ir kitas svarbus veiksnys, lemiantis vystymosi ir elgsenos sutrikimus – tai laikymo sąlygos, kuriose jaunikliai auginami po atjunkymo. Paţymima, jog audinių palikuonims, laikomiems po vieną, daţniau pasireiškia nenormalus elgesys nei grupėmis laikomiems gyvūnams. Taip pat įtakos turi ir narvo dydis bei narvo praturtinimas elementais, kurie
12 padeda audinėms uţsiimti įvairesne veikla – pavyzdţiui, pateikiamas priėjimas prie vandens, tuneliai, šiaudai (27). Nurodoma, jog papildomi narvo komponentai leidţia audinėms sumaţinti stereotipinio elgesio pasireiškimą (28). Be visų anksčiau išvardintų veiksnių, nenormaliai elgsenai įtakos turi ir genetiniai faktoriai (29).
1.2.3. Kanadinėms audinėms pasireiškiančios ligos 1.2.3.1. Neuţkrečiamosios ligos
Neuţkrečiamos audinių ligos, tai tokios ligos, kurios paprastai labiausiai susijusios su audinių šėrimu. Šiai ligų grupei priskiriama – kepenų lipidozė, šlapimo pūslės akmenligė.
Priklausomai nuo audinės vystymosi periodo, joms duodamas skirtingos sudėties pašaras. Riebalams sudarant didţiąją dalį raciono, pasireiškia kepenų lipidozė – viena daţniausiai sutinkamų audinių neuţkrečiamųjų ligų. Ji gali pasireikšti ir dėl amino ir riebalų rūgščių disbalanso, esant cholino ar vitamino B trūkumui, prastos pašaro kokybės ar riboto priėjimo prie pašaro. Šios ligos poţymiai yra staigus kūno masės sumaţėjimas arba priešingai – nutukimas (30). Kepenų lipidozės atveju riebalai kaupiasi kepenyse, taip sutrikdomas audinių metabolizmas. Pačios kepenys būna geltonos, padidėjusios (31).
Kita labai svarbi su pašaru susijusi audinių vidaus organų liga yra šlapimo pūslės akmenligė. Ši patologija paprastai pasireiškia audinių patinams dėl jų anatomijos – susikaupę akmenys sunkiau praeina siaura šlaple. Taip pat stebimas skausmingas šlapinimasis, dėl dalies uţsilikusio šlapimo ant audinių kailio prastėja produkcijos kokybė, ūkiai gali patirti didelius nuostolius. Pagrindinės prieţastys, lemiančios šią ligą, yra šlapimo pH svyravimai. Esant rūgštiniam pH (<6), šlapime identifikuojami kalcio oksalatų kristalai, o esant šarminiam pH (>6,5), nustatomi struvitai (32).
1.2.3.2. Infekcinės audinių ligos
Infekcinės audinių ligos gali padaryti didţiulius ekonominius nuostolius, jei nėra imamasi prevencinių priemonių. Šios ligos greitai perduodamos nuo sergančio gyvūno sveikam, taip pat greitai stebimi klinikiniai poţymiai, kurie galiausiai būna letalūs. Dėl pasireiškusios infekcinės ligos per gana trumpą laiką gali nugaišti keliasdešimt tūkstančių kailinių ţvėrelių. Šiuo metu ūkininkai stengiasi uţtikrinti visas būtinas sąlygas, uţkertančias tokių ligų plitimą. Vykdoma domestikuotų audinių vakcinacija, darbuotojai supaţindinami su biosaugos reikalavimais, vykdomas ūkio įrenginių, pašaro, vandens monitoringas, reguliari dezinfekcija.
Pagrindinėms infekcinėms audinių ligoms priskiriama aleutinė liga, mėsėdţių maras, C tipo botulizmas, virusinis enteritas, pseudomonozė.
13 Aleutinė audinių liga – pavojingiausia liga, kuri gali pasireikšti kailinių ţvėrelių ūkyje. Kitaip dar vadinamas plazmocitoze, šis infekcinis susirgimas gali būti perduodamas vertikaliai per placentą ir horizontaliai per orą, gyvūnų išskyras (seiles, kraują, išmatas, šlapimą), pašarą, vandenį. Ligos sukėlėjas yra Parvoviridae šeimai priklausantis virusas, jį platinti gali ne tik klinikinius poţymius rodantys individai, bet ir ligos nešiotojai (33). Patogenas sukelia ilgai išliekančią infekciją, pasireiškiančią svorio kritimu, anoreksija, splenomegalija, limfinių mazgų reakcija, plazmocitoze. Taip pat pastebimas didesnis imlumas kitoms ligoms. Vykdant audinių, nugaišusių nuo Aleutinės ligos skrodimą, matomas kraujas virškinamajame trakte, susitraukę, maţi arba priešingai – padidėję inkstai, padidėjusi bluţnis ir kepenys, sureagavę ţarnų pasaito limfiniai mazgai (34). Skrodimo metu matomi inkstų pakitimai pavaizduoti 1 paveikslėlyje:
1 pav. Padidėję, blyškūs inkstai atlikus Aleutine liga sergančios audinės skrodimą (35) Mėsėdţių marą sukelia Paramyxoviridae šeimai priklausantis virusas. Inkubacinis periodas trunka 9-14 dienų. Klinikiniai poţymiai pasireiškia išskyromis iš nosies ir akių, hiperemija, leukopenija, odos sukietėjimais snukio, kojų ir ventralinėje pilvo dalyje, taip pat neurologiniais reiškiniais, pavyzdţiui, kojų paralyţiumi (36).
2 pav. Audinės jauniklis, rodantis mėsėdžių maro požymius, į kuriuos įeina išskyros iš akių ir
nosies, patinę akių vokai (35)
Protrūkio atveju sergančios audinės turėtų būti sunaikinamos, o likusios sveikos kaip įmanoma greičiau vakcinuojamos (35).
14 Botulizmas yra paralyţiumi pasireiškianti liga, kurią sukelia anaerobinės Clostridium
botulinum bakterijos išskiriamas toksinas. Atsiţvelgiant į skirtingus serologinius rodiklius,
nustatyta, jog šių bakterijų toksinai skirstomi nuo A iki G tipo, iš kurių C tipo toksinas sukelia audinių botulizmą. Ligos protrūkiai kailinių ţvėrelių ūkiuose paprastai pasireiškia dėl maisto apsinuodijimo, kuomet toksinas vystosi pašare naudojamuose netinkamai atvėsintuose skerdyklos subproduktuose. Paprastai gyvūnai gaišta per 24 valandas po toksino patekimo, kai paralyţuojami kvėpavimo raumenys (37).
Virusinis enteritas – greitai plintanti virusinė liga, kurią kaip ir aleutinę audinių ligą sukelia
Parvoviridae šeimai priklausantis virusas. Imliausi yra audinių jaunikliai, inkubacinis periodas
trunka 4-8 dienas, virusas plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Klinikiniai poţymiai pasireiškia staigia anoreksija, depresija, vandeningu, gleivėtu viduriavimu su krauju, dehidratacija (38).
3 pav. Žarnų uždegimas dėl virusinio enterito atlikus audinės skrodimą (35)
Protrūkio pradţioje audinės, kurioms pasireiškė klinikiniai poţymiai, turėtų būti sunaikinamos arba izoliuojamos, o likusios kliniškai sveikos kuo greičiau vakcinuojamos. Vėliau rekomenduojama kasmetinė vakcinacija nuo uţkrečiamųjų ligų (39).
Pseudomonozę, dar kitaip vadinamą hemoragine pneumonija, sukelia gramneigiama
Pseudomonas aeruginosa bakterija. Ši liga siejama su metų laiku – daţniausiai pasireiškia nuo
rugsėjo iki gruodţio pradţios, taip pat su nusilpusiu imunitetu ir stresu, kuris būtent šiuo metų laiku gali pasireikšti dėl rudeninio šėrimosi. Bakterija plinta per išskyras iš kvėpavimo takų, per vandenį, pašarą. Audinės gaišta dar nepasirodţius klinikiniams poţymiams. Po gaišimo pastebimos kraujingos išskyros iš nosies, atlikus skrodimą matomos paţeistos plaučių skiltys (40).
15 4 pav. Audinių hemoraginė pneumonija (41)
Kaip ir kitų uţkrečiamųjų ligų atveju, taip ir pasireiškus hemoraginei pneumonijai, sveiki gyvūnai turėtų būti vakcinuojami, o uţsikrėtę atskiriami (41).
16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
Darbo tyrimas buvo atliktas X audinių ūkyje, įsikūrusiame Kauno rajone. Tyrimui atlikti buvo matuojami audinių narvų parametrai dviejose skirtingus narvų išmatavimus turinčiose stoginėse. Kartu su narvų išmatavimu buvo atliktas ir išorinių higieninių sąlygų, audinių svorio kitimo, išoriškai matomų audinių paţeidimų, pasikeitusio elgesio tyrimai. Išorinės higieninės sąlygos, svoris, paţeidimai, elgsenos pakitimai tirti 2 kartus – 2019 metais liepos mėnesio pradţioje ir lapkričio mėnesio pradţioje. Tyrime panaudoti 24-ies audinių rodikliai. Pirmoji grupė sudaryta iš 12 audinių (6 patinai ir 6 patelės), kurios laikomos maţesnį plotą uţimančiuose narvuose, antroji grupė sudaryta iš 12 audinių (6 patinai ir 6 patelės), kurios laikomos didesnio ploto narvuose. Į išorinių higieninių sąlygų tyrimą įėjo temperatūros stoginėje, vėjo greičio ir drėgmės stoginėje matavimai.
2.1. Audinių laikymo, higieninių sąlygų ir svorio tyrimo metodika
Tyrimui pasirinkti dviejų stoginių, kurių narvų matmenys skiriasi, narvai. Pirmajai tiriamajai grupei buvo priskirtos audinės, auginamos maţesniuose narvuose, antrajai – auginamos didesniuose narvuose. Narvų matavimui naudotas lazerinis „Parkside― atstumų matuoklis. Narvai tirtame ūkyje pavaizduoti 5 paveikslėlyje:
17 5 pav. Asmeninė nuotrauka. Kairėje – mažesnių išmatavimų narvas, dešinėje – didesnių
išmatavimų audinių narvas
Išorinių higieninių sąlygų tyrimas bei svorio matavimai buvo atlikti du kartus – 2019 metais liepos mėnesio pradţioje ir lapkričio mėnesio pradţioje. Higieninių sąlygų rodikliai matuoti ką tik įėjus į stoginę – jos pradţioje, taip pat viduryje ir gale. Temperatūra stoginėje matuota infraraudonųjų spindulių termometru „HoldPeak HP-320― (6 pav.).
6 pav. Asmeninė nuotrauka. Infraraudonųjų spindulių termometras „HoldPeak HP-320“ Vėjo greitis audinių laikymo stoginėse matuotas „testo 405-V1― anemometru (7 pav.).
18 7 pav. Asmeninė nuotrauka. Anemometras „testo 405-V1“
Oro drėgmei išmatuoti panaudotas „Dewpoint pro― higrometras (8 pav.).
19
2.2. Išorinių audinių paţeidimų ir elgesio sutrikimų tyrimo metodika
Kaip ir prieš tai matuoti rodikliai, išoriniai paţeidimai bei elgesio sutrikimai matuoti du kartus – liepos ir lapkričio mėnesiais. Vertinant paţeidimus, išskirtas kailio išplikimas ar ţaizdos uodegos srityje (dėl uodegos kramtymo), ţaizdos ant kūno, netolygus kailis (dėl kailio kramtymo ar pešimo).
Elgesio sutrikimai abu kartus vertinti atliekant tiriamų audinių elgsenos stebėseną. Kiekvieno karto metu audinės stebėtos po 30 minučių ir vertinta, pasireiškė ar nepasireiškė nenormalus, stereotipinis elgesys bei kokio tipo narve fiksuoti sutrikimai.
Tyrimų duomenys apipavidalinti lentelėmis ir pateikti grafikais, kuriuose matomi palyginimai tarp dviejų tirtų grupių gyvūnų pagal jų laikymą skirtingus matmenis turinčiuose narvuose.
Visi tyrimo duomenys apdoroti ir skaičiuoti „Microsoft Office Excel 2010― programa, taip pat jos pagalba sudaryti grafikai. Darbo maketavimas atliktas su „Microsoft Office Word 2010― programa. Naudotas patikimumo koeficiento apskaičiavimas siekiant išsiaiškinti, ar rezultatai yra statistiškai reikšmingi (reikšmingi, kai p<0,05).
20 Audinių atranka tyrimui (n=24)
Pirmoji grupė maţesniuose narvuose (n=12)
Antroji grupė didesniuose narvuose (n=12)
Narvų matmenų, higieninių sąlygų, svorio bei išorinių audinių
paţeidimų ir elgesio sutrikimų tyrimas liepos mėn.
Narvų matmenų, higieninių sąlygų, svorio bei išorinių audinių
paţeidimų ir elgesio sutrikimų tyrimas lapkričio mėn.
Laikymo sąlygų įtakos audinių traumoms interpretacija
21
3.
REZULTATAI
3.1. Audinių laikymo, higieninių sąlygų ir svorio tyrimų rezultatai
Išmatavus narvus, kuriuose laikomos audinės, nustatyti rodikliai parodyti 6 lentelėje: 6 lentelė. Audinių narvų matmenys
Narvo tipas Ilgis, cm Plotis, cm Aukštis, cm
Maţesni narvai 92 30,5 46
Didesni narvai 92 30,5 72
Gauti matmenys parodo, jog didesnių dviaukščių narvų matmenys skiriasi aukščio parametrais. Šie narvai aukštesni uţ maţesnius senesnės konstrukcijos vienaukščius narvus 26 centimetrais.
Liepos ir lapkričio mėnesiais matavus temperatūrą stoginėse, gauti tokie rezultatai:
10 pav. Temperatūra stoginėse liepos ir lapkričio mėnesiais
Aukščiausia temperatūra liepos mėnesio matavimo metu nustatyta maţesnių ir didesnių narvų stoginių viduryje, ţemiausia temperatūra – maţesnių narvų stoginės pabaigoje bei didesnių narvų stoginės pradţioje ir pabaigoje. Aukščiausia lapkričio mėnesio temperatūra nustatyta maţesnių narvų stoginės viduryje, ţemiausia temperatūra – maţesnių ir didesnių narvų stoginių pabaigoje.
17,5 18 17 17 18 17 9,5 9,8 9 9,4 9,5 9 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
Pradţioje Viduryje Pabaigoje Pradţioje Viduryje Pabaigoje
Maţesni narvai Didesni narvai
T em perat ūra, °C Liepos mėn. Lapkričio mėn.
22 Oro drėgmės stoginėse rezultatai pavaizduoti 11 paveikslėlyje:
11 pav. Oro drėgmė stoginėse liepos ir lapkričio mėnesiais
Didţiausia oro drėgmė liepos mėnesio matavimo metu uţfiksuota didesnių narvų stoginės pabaigoje, maţiausia – didesnių narvų stoginės pradţioje. Didţiausia oro drėgmė lapkričio mėnesio matavimo metu uţfiksuota maţesnių narvų stoginės pabaigoje, o maţiausia – didesnių narvų stoginės pradţioje.
Vidutinis vėjo greitis, priklausomai nuo tiriamos stoginės, pavaizduotas 12 paveikslėlyje:
12 pav. Vidutinis vėjo greitis stoginėse liepos ir lapkričio mėnesiais
71,2 73 73,6 68,4 70,3 75 69,6 72 76 68,4 70,5 74,3 64 66 68 70 72 74 76 78
Pradţioje Viduryje Pabaigoje Pradţioje Viduryje Pabaigoje
Maţesni narvai Didesni narvai
D rė gm ė, % Liepos mėn. Lapkričio mėn. 0,24 0,54 0,67 0,29 0,55 0,82 0,26 0,78 1,19 0,29 0,68 0,73 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4
Pradţioje Viduryje Pabaigoje Pradţioje Viduryje Pabaigoje
Maţesni narvai Didesni narvai
V ėj o gre it is, m /s Liepos mėn. Lapkričio mėn.
23 Didţiausias vidutinis vėjo greitis liepos mėnesio matavimo metu uţfiksuotas didesnių narvų stoginės pabaigoje, o maţiausias – maţesnių narvų stoginės pradţioje. Didţiausias vidutinis vėjo greitis lapkričio mėnesio matavimo metu uţfiksuotas maţesnių narvų stoginės pabaigoje, o maţiausias – maţesnių narvų stoginės pradţioje.
Grafiškai audinių svorio kitimas nuo liepos iki lapkričio mėnesio pavaizduotas 13 paveikslėlyje:
13 pav. Audinių svorio kitimas priklausomai nuo narvų dydžio
Didţiausias vidutinis svoris tiek liepos, tiek lapkričio mėnesiais nustatytas audinių patinams, laikomiems maţesniuose narvuose, ir jis atitinkamai siekė 1,3 kg ir 3,9 kg. Maţiausias svoris tiek liepos, tiek lapkričio mėnesiais nustatytas audinių patelėms, laikomoms didesniuose narvuose ir atitinkamai siekė 1 kg ir 2,8 kg. Svoris tarp grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05).
3.2. Išorinių audinių paţeidimų ir elgesio sutrikimų tyrimų rezultatai
Įvertinus išoriškai matomus audinių paţeidimus, nustatytas vienas paţeidimo atvejis – netolygus kailis. Šis atvejis uţfiksuotas maţesnio tipo narve. Tačiau gauti išorinių paţeidimų pasiskirstymo rezultatai tarp grupių nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05). Jeigu audinių ūkyje pastebimi išoriškai matomų ţaizdelių atvejai, suţalojimai gydomi „Pederipra― purškiama priemone, kurios veiklioji medţiaga yra chlortetraciklinas. Purškiama priemonė pavaizduota 14 paveikslėlyje:
1,1 1,3 1 1,2 3,1 3,9 2,8 3,4 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 Vid. patelių svoris Vid. patinų svoris Vid. patelių svoris Vid. patinų svoris
Maţesni narvai Didesni narvai
Svori
s,
kg
Liepos mėn. Lapkričio mėn.
24 14 pav. „Pederipra“ purškiama priemonė
Per liepos ir lapkričio mėnesiais atliktą audinių elgsenos stebėseną, nustatyti elgsenos pakitimai apipavidalinti ir pavaizduoti 15 paveikslėlyje:
15 pav. Audinių elgesio sutrikimų pasiskirstymas skirtingo dydžio narvuose
Stebėjimo metu pastebėtas vienas kailio kramtymo/pešimo atvejis, po du betikslio bėgiojimo pirmyn ir atgal ir laipiojimo narvo sienomis atvejai maţesniuose narvuose bei vienas
0 1 2
Maţesni narvai Didesni narvai
Elg es io sut ri k im ų pas isk ir st ym as
Kailio kramtymas/pešimas Uodegų kandţiojimas
Betikslis bėgiojimas pirmyn ir atgal Laipiojimas narvo sienomis
25 pasikartojančio galvos lingavimo atvejis didesniame narve. Gauti rezultatai tarp grupių yra statistiškai reikšmingi (p<0,05).
26
REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus audinių narvų matmenų tyrimą nustatyta, jog jie atitinka VMVT Įsakymo „Dėl kailinės ţvėrininkystės ir triušininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŢŪ TPT 13:2016 patvirtinimo― (TAR, 2016-10-14, Nr. 25174) reikalavimus. Didesniuose narvuose virš pagrindinio narvo įrengta papildoma konstrukcija, kuri šiuos narvus uţ tirtus maţesniuosius paaukština 26-iais centimetrais.
Ištyrus išorinius higieninių sąlygų rodiklius audinių ūkyje, nenustatyta paţeidimų. Temperatūros, oro drėgmės, vėjo greičio rodikliai tiek liepos mėnesio pradţioje, tiek lapkričio mėnesio pradţioje atliktų matavimų metu atitiko kailinių ţvėrelių laikymui keliamus reikalavimus (7; 42). Maţesnių ir didesnių narvų stoginėse temperatūra liepos mėnesio matavimo metu skyrėsi 0,2 °C, oro drėgmė – 1,4 proc., o vėjo greitis – 0,07 m/s. Lapkričio mėnesio matavimo metu temperatūra stoginėse skyrėsi 0,1 °C, oro drėgmė – 1,4 proc., vėjo greitis – 0,52 m/s. Aukščiausia temperatūra fiksuota liepos mėnesio matavimo metu abiejų narvų tipų stoginių viduryje ir siekė 18 °C. Ţemiausia temperatūra fiksuota lapkričio mėnesio matavimo metu tiek maţesnių, tiek didesnių narvų stoginių pabaigoje ir siekė 9 °C.
Liepos mėnesį tirtų audinių patinų svoris skirtingo dydţio narvuose skyrėsi 0,1 kg arba 7,7 proc., o audinių patelių – 0,1 kg arba 9,1 proc. Lapkričio mėnesį audinių patinų svoris skyrėsi 0,5 kg arba 12,8 proc., patelių – 0,3 kg arba 9,7 proc. Galima teigti, jog patinai maţesnių išmatavimų narvuose priaugo 12,8 proc. daugiau svorio nei patinai didesniuose narvuose, o patelės 9,7 proc. daugiau nei patelės didesniuose narvuose. Gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Audinių svoris skirtingu amţiaus periodu lyginant su literatūroje pateiktais svoriais skiriasi neţymiai (43; 44; 45).
Tiriant išoriškai matomus audinių kūno dalių paţeidimus, nustatytas vienas paţeidimas – netolygus kailis, pasireiškęs maţesnio tipo narve. Tačiau atlikus statistinę analizę ir apskaičiavus patikimumo koeficientą, gauti duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05). Visgi literatūroje aprašytos audinių traumos dėl pasireiškusio stereotipinio elgesio, paprastai nustatytos atsiţvelgiant į auginamo narvo dydį ir jo papildymą skirtingų elementų variantais (tuneliais, šiaudais, priėjimu prie vandens), kurie padėtų audinėms uţsiimti įvairesne veikla, maţinančia nuobodulį (46; 47; 48). Atlikus audinių elgsenos stebėseną, iš viso nustatyti 6 pakitusio elgesio atvejai. 5 atvejai maţesnio tipo narvuose, kuriuose nustatytas vienas kailio kramtymo/pešimo atvejis ir po du betikslio bėgiojimo pirmyn ir atgal bei laipiojimo narvo sienomis atvejai. Didesnio tipo narvuose pastebėtas vienas pasikartojančio galvos lingavimo atvejis. Gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05), todėl galima teigti, jog audinių elgesio sutrikimams vystytis reikšmės turi narvo dydis. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog didesnė rizika pasireikšti stereotipiniam elgesiui yra
27 tada, kai audinės laikomos maţesnių išmatavimų narvuose. Analizuotoje literatūroje taip pat pastebima, jog nenormalus elgesys daţniausiai atsiranda skurdţiuose narvuose, kuriuose per maţai vietos arba papildomų komponentų, skatinančių audinių uţimtumą (49; 50; 51; 52).
28
IŠVADOS
1. Ištyrus narvus, kuriuose laikomos audinės ir atlikus audinių išorinių paţeidimų tyrimą nustatyta, jog maţesniuose narvuose traumos pasireiškė daţniau nei didesniuose, tačiau pasitaikęs tik vienas netolygaus kailio atvejis duomenis paverčia statistiškai nereikšmingais (p>0,05). Todėl remiantis darbo tyrimo duomenų rezultatais galime teigti, jog traumų pasireiškimas nepriklauso nuo narvo dydţio.
2. Tiriamajame ūkyje atlikus audinių elgesio stebėseną nustatyta, jog daţniausiai pasireiškia psichologinės traumos. Į šias traumas įeina stereotipinio elgesio poţymiai – kailio kramtymas/pešimas, betikslis bėgiojimas pirmyn ir atgal, laipiojimas narvo sienomis bei pasikartojantis galvos lingavimas. Taip pat nustatytas vienas netolygaus kailio atvejis.
3. Tiriamajame ūkyje suţalojimai, pasireiškę nedidelėmis ţaizdelėmis, gydomi „Pederipra― purškiama priemone, kurios veiklioji medţiaga chlortetraciklinas.
29
PASIŪLYMAI
Audinių laikytojai turėtų atsiţvelgti į audinių poreikius ir norėdami išvengti traumų, taikyti laikymo sąlygų gerinimą, narvų plėtimą. Tai atlikti galima narvus praturtinant tokiais komponentais, kurie padėtų uţimti audines – tuneliais, šiaudais, priėjimu prie didesnių vandens talpų. Pridėti uţimtumą gerinančių ţaidimų.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. I. Zarkadas, G.Dontis, G. Pilidis, D.A. Sarigiannis. Exploring the potential of fur farming wastes and byproducts as substrates to anaerobic digestion process. Renewable Energy. 2016.
2. T. Zhang, H. Zhang, X. Wu, Q. Guo, Z. Liu, W. Qian, X. Gao, F. Yang, G. Li. Effects of dry dietary protein on digestibility, nitrogen-balance and growth performance of young male mink. Animal Nutrition.2015;1:60-64.
3. Mason, G.J. Cambridge. Age and context affect the stereotypies of caged mink. 1993;127:191-229.
4. A. J. Nimon, D. M. Broom. The welfare of farmed mink (Mustela vison) in relation to housing and management: a review. Animal Welfare (Cambridge) 1999;205-228.
5. P. M. Svendsen, B. K. Hansen, J. Malmkvist, S. W. Hansen, R. Palme, L. L. Jeppesen. Selection against stereotypic behaviour may have contradictory consequences for the welfare of farm mink (Mustela vison). Applied Animal Behaviour Science (Vienna). 2007;110-119.
6. G.J. Mason, J. Cooper, C. Clarebrough. Frustrations of fur-farmed mink. Nature (Oxford). 2001. 7. VMVT Įsakymas „Dėl kailinės ţvėrininkystės ir triušininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŢŪ TPT 13:2016 patvirtinimo― (TAR, 2016-10-14, Nr. 25174).
8. T. Porteus, M. Short, S. Richardson, J. Reynolds. Empirical development of strategy for the control of invasive American mink by trapping. European Journal of Wildlife Research. 2012;58: 403-413.
9. K. Karimi, M. Sargolzaei, G. S. Plastow, Z. Wang, Y. Miar. Genetic and phenotypic parameters for litter size, survival rate, gestation length, and litter weight traits in American mink. Journal of Animal Science. 2018;96.
10. A.-H. Tauson, R. Fink, K. B. Hansen, N. E. Hansen, A. Chwalibog. Utilization of milk energy by suckling mink kits. Archives of Animal Nutrition (Frederiksberg, Denmark) 2004;58:181-194. 11. A. Castella, J. Malmkvist. The effect of heat incubators on chilled mink kits. Applied Animal Behaviour Science (Tjele, Denmark) 2008;113:265-269.
12. Hansen B. K., Berg P. Tjele. Mink kit growth performance in the suckling period. Animal Science (Denmark) 1997;240-246.
13. M. Verica, A. Rizah, H. Nedţad, T. Faruk, P. Branislav, T. Ratko, P. B. Bolka. Renal vasography in mink (Mustela vison). Acta Veterinaria (Belgrade) 2017;67:71-81.
14. H. Korhonen, P. Niemii. Effect of ad libitum and restrictive feeding on seasonal weight changes in captive minks (Mustela vison). Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition (Kannus, Finland) 1998;79:269-280.
31 15. Sørensen K., Grossman M., Koops W. J. Wageningen. Multiphasic Growth Curves in Mink (Mustela vison) Selected for Feed Efficiency. Acta Agriculturae Scandinavica (The Netherlands). 2003;53:41-50.
16. T.T. Zhang, Z.Q. Zhang, X.H. Gao, F.H. Yang, X.M. Xing. Jilin. Effects of dietary protein levels on digestibility of nutrients andgrowth rate in young female mink (Mustela vison). Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition (China). 2013;97:271-277.
17. Ø. Ahlstrøm, A.H. Tauson, A.L. Frydendahl Hellwing, L.T. Mydland, A. Skrede. Growth performance, nitrogen balance and urinary purine derivatives in growing-furring mink (Mustela vison) fed bacterial protein produced from natural gas. Journal of Animal and Feed Sciences. 2006;15:491-504.
18. A. M. Mustonen, R. Käkelä, P. Nieminen. Different fatty acid composition in central and peripheral adipose tissues of the American mink (Mustela vison). Comparative Biochemistry and Physiology (Joensuu, Finland). 2007;147:903-910.
19. A. M. Mustonen, T. Pyykönen, T. Paakkonen, A. Ryökkynen, J. Asikainen, J. Aho, J. Mononen, P. Nieminen. Adaptations to fasting in the American mink (Mustela vison): carbohydrate and lipid metabolism. Comparative Biochemistry and Physiology (Joensuu, Finland). 2005;140:195-202. 20. H. Lone, C. Tove, J. Søren, K. Holstebro. Interactions between retinol, α-tocopherol and cholecalciferol needconsideration in diets for farmed mink (Mustela vison). British Journal of Nutrition (Denmark). 2016;115:751-758.
21. Nakamura YK., Omaye ST. Vitamin E-modulated gene expression associated with ROS generation. J. Funct Foods. 2009;1:241-252.
22. Mason G., Georgia J. Stereotypies: a critical review. Animal Behaviour (Cambridge). 1991;1015-1037.
23. Mason G. Stereotypic Behaviour in Captive Animals: Fundamentals and Implications for Welfare and Beyond. Stereotypic Animal Behaviour (Canada) 2006.
24. L.L. Jeppesen, K. E. Heller, T. Dalsgaard. Effects of early weaning and housing conditions on the development of stereotypies in farmed mink. Applied Animal Behaviour Science (Copenhagen, Denmark). 2000;68:85-92.
25. Jens Malmkvist, Dennis D. Sørensen, Torben Larsen, Rupert Palme, Steffen W. Hansen. Weaning and separation stress: maternal motivation decreases with litter age and litter size in farmed mink. Applied Animal Behaviour Science (Vienna, Austria). 2016;181:152-159.
26. A. L. Brink, L. L. Jeppesen. Behaviour of mink kits and dams (Mustela vison) in the lactation period. Canadian journal of animal science (Copenhagen, Denmark). 2005;7-12.
27. Rebecca K. Meagher, Georgia J. Mason. Environmental Enrichment Reduces Signs of Boredom in Caged Mink. 2012.
32 28. S. W. Hansen, S. H. Møller, B. M. Damgaard. Feed restriction and tubes for environmental enrichment in growing mink—Consequences for behaviour and welfare. Applied Animal Behaviour Science (Tjele, Denmark). 2011;134:193-200.
29. Pernille M. Svendsen, R. Palme, J. Malmkvista. Novelty exploration, baseline cortisol level and fur-chewing in farm mink with different intensities of stereotypic behaviour Applied Animal Behaviour Science. 2013;147:172-178.
30. K. Rouvinen-Watt, L. Harris, M. Dick, C. Pal, S. Lei, A. M. Mustonen, P. Nieminen. Role of hepatic de novo lipogenesis in the development of fasting-induced fatty liver in the American mink (Neovison vison). British Journal of Nutrition (Finland). 2012;108:1360-1370.
31. K. Rouvinen-Watt, A. M. Mustonen, R. Conway, C. Pal, L. Harris, S. Saarela, U. Strandberg, P. Nieminen. Rapid Development of Fasting-Induced Hepatic Lipidosis in the American Mink (Neovison vison): Effects of Food Deprivation and Re-Alimentation on Body Fat Depots, Tissue Fatty Acid Profiles, Hematology and Endocrinology. 2010;45:111-128.
32. Ø., Ahlstrøm. Effect of dietary sulphur containing amino acids on urine pH in adult mink. 2006;2-7.
33. S. N. Kashtanov, L. E. Salnikova. Aleutian Mink Disease: Epidemiological and Genetic Aspects. Biology Bulletin Reviews (Moscow, Russia). 2017;137:468-478.
34. A. Prieto, R. Fernández-Antonio, J. M. Díaz-Cao, G. López, P. Díaz, J. M. Alonso, P. Morrondo, G. Fernández. Distribution of Aleutian mink disease virus contamination in the environment of infected mink farms. Veterinary Microbiology. 2017;204:59-63.
35. Viral diseases of mink [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.] https://www.merckvetmanual.com/exotic-and-laboratory-animals/mink/viral-diseases-of-mink. 36. J. Zhao, N. Shi, Y. Sun, V. Martella, V. Nikolin, C. Zhu, H. Zhang, B. Hu, X. Bai, X. Yan. Pathogenesis of canine distemper virus in experimentally infected raccoon dogs, foxes, and minks. Antiviral Research. 2015;122:1-11.
37. Miia Lindstrom, Mari Nevas, Joanna Kurki, Raija Sauna-aho, Annikki Latvala-Kiesila, Ilpo Polonen, Hannu Korkeala. Type C Botulism Due to Toxic Feed Affecting 52,000 Farmed Foxes and Minks in Finland. Journal of Clinical Microbiology. 2004;42:4718-4725.
38. Daoli Yuan, Jigui Wang, Zhili Li, Yaping Mao, Jia-zeng Sun, Ji Xi, Shuang Wang, Qiang Hou, Bao Yi, Weiquan Liu. Establishment of a rescue system for an autonomous Parvovirus mink enteritis virus. Virus Research (Beijing, China). 2014;183:1-5.
39. Jiao-yu WANG, Xiao-yan WANG, Ling LI, Xin ZHANG, Yan-li WANG, Rong-yao CHAI, Guo-chang SUN. Evidence for natural recombination between mink enteritis virus and canine parvovirus. Rice Science. 2012;19:252-258.
33 40. Jing Qi, Lulu Li, Yijun Du, Shourong Wang, Jinwen Wang, Yanbo Luo, Jie Che, Jinxing Lu, Hui Liu, Guangchun Hu, Jixia Li, Yanwen Gong, Guisheng Wang, Ming Hu, ShiganYan, Yuqing Liu. The identification, typing, and antimicrobial susceptibility of Pseudomonas aeruginosa isolated from mink with hemorrhagic pneumonia. Veterinary Microbiology. 2014;170:456-461.
41. Bacterial diseases of mink [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.] https://www.merckvetmanual.com/exotic-and-laboratory-animals/mink/bacterial-diseases-of-mink. 42. Święcicka N., Bernacka H. The effect of microclimatic parameters and the birth date on the number of Mahogany mink kits born and reared. Acta Agriculturae Scandinavica. 2015;65:115-121. 43. Zong-yue Liu, Fang-yong Ning, Zhi-heng Du, Chun-san Yang, Jing Fu, Xing Wang, Xiu-juan Bai. Modelling growth of five different colour types of mink. South African Journal of Animal Science (Harbin, China). 2011;41.
44. L.L. Jeppesen, K. E. Heller, M. Bildsøe. Stereotypies in female farm mink (Mustela vison) may be genetically transmitted and associated with higher fertility due to effects on body weight. Applied Animal Behaviour Science. 2004;86:137-143.
45. G. Lagerkvist. Economic profit from increased litter size, body weight and pelt quality in mink (Mustela vison). Acta Agriculturae Scandinavica. 2008;47.
46. Jamie A. Dallaire, Rebecca K. Meagher, Georgia J. Mason. Individual differences in stereotypic behaviour predict individual differences in the nature and degree of enrichment use in caged American mink. Applied Animal Behaviour Science. 2012;142:98-108.
47. Rebecca K. Meagher, Dana L. M. Campbell, Georgia J. Mason. Boredom-like states in mink and their behavioural correlates: A replicate study. Applied Animal Behaviour Science, 2017;197:112-119.
48. Leena Ahola, Jaakko Mononen, Maarit Mohaibes. Effects of access to extra cage constructions including a swimming opportunity on the development of stereotypic behaviour in singly housed juvenile farmed mink (Neovison vison). Applied Animal Behaviour Science, 2011;134:201-208. 49. María Díez-León, Margaret Quinton, Georgia Mason. How tall should a mink cage be? Using animals’ preferences for different ceiling heights to improve cage design. Applied Animal Behaviour Science. 2017;192:24-34.
50. R. K. Meagher, D. L. M. Campbell, J. A. Dallaire, M. D. León, R. Palme, G. J. Mason. Sleeping tight or hiding in fright? The welfare implications of different subtypes of inactivity in mink. Applied Animal Behaviour Science. 2013.
51. C. C. Burn. Bestial boredom: a biological perspective on animal boredom and suggestions for its scientific investigation. Animal Behaviour. 2017;130:141-151.
34 52. Meagher R., Dallaire J., Campbell D., Ross M., Møller S., Hansen S., Díez-León M., Palme R., Mason G. Benefits of a Ball and Chain: Simple Environmental Enrichments Improve Welfare and Reproductive Success in Farmed American Mink (Neovison vison). 2014;9.
