Brigita Janavičiūtė
5 kursas, 2 grupėPEDIATRŲ IR ODONTOLOGŲ ŽINIŲ APIE ANTIBIOTIKŲ
VARTOJIMO ANKSTYVOJE VAIKYSTĖJE POVEIKĮ VAIKŲ
NUOLATINIŲ DANTŲ KIETŲJŲ AUDINIŲ BŪKLEI
ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Prof. Eglė Slabšinskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
PEDIATRŲ IR ODONTOLOGŲ ŽINIŲ APIE ANTIBIOTIKŲ VARTOJIMO ANKSTYVOJE VAIKYSTĖJE POVEIKĮ VAIKŲ NUOLATINIŲ DANTŲ KIETŲJŲ AUDINIŲ BŪKLEI
ĮVERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20...m. ... 20...m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų
rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
___________________________ _____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1. 1 Kandžių – moliarų hipoplazija ... 12
1.2 Antibiotikai ankstyvoje vaikystėje ir danties kietųjų audinių anomalijos ... 14
1.3 Amoksicilino įtaka danties kietųjų audinių vystymuisi ... 16
1.4 Bronchinė astma ir emalio defektai ... 17
1.5 Vaistų sukeliami danties spalvos pokyčiai ... 18
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 22
2.1 Imties dydžio nustatymas... 22
2.2 Tiriamųjų atranka ... 23
2.3 Statistinė duomenų analizė ... 23
3. REZULTATAI ... 24 REZULTATŲ APTARIMAS ... 41 IŠVADOS ... 44 PADĖKA ... 45 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46 PRIEDAI ... 51
PEDIATRŲ IR ODONTOLOGŲ ŽINIŲ APIE ANTIBIOTIKŲ VARTOJIMO
ANKSTYVOJE VAIKYSTĖJE POVEIKĮ VAIKŲ NUOLATINIŲ DANTŲ
KIETŲJŲ AUDINIŲ BŪKLEI ĮVERTINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Danties kietųjų audinių anomalijos - viena iš dažniausių vaikų burnos sveikatos problemų pasaulyje. Daugybę tyrimų parodė, kad emalio vystymasis jautrus išorinių veiksnių ir antibiotikų poveikiui. Šių medikamentų skyrimas ankstyvoje vaikystėje gali kelti grėsmę besivystantiems dantims. Šio darbo tikslas buvo įvertinti ir palyginti Kauno miesto pediatrų ir odontologų žinias apie antibiotikų vartojimo ankstyvoje vaikystėje poveikį vaikų nuolatinių dantų kietųjų audinių būklei.
Medžiaga ir metodai. Kauno miesto poliklinikose atskirai odontologams ir pediatrams buvo dalinamos anketos. Anketos taip pat dalintos ir privačiose odontologijos klinikose Kaune. Pediatrai užpildė 70 anketų, odontologai 84. Užkodavus anketinius duomenis „Microsoft Excel 2016“, atlikta statistinė analizė SPSS programa. Nustatyti, ar duomenys statistiškai reikšmingi, naudotas Chi kvadrato kriterijus. Vertinant rezultatus statistinio patikimumo lygmuo pasirinktas 0,05.
Rezultatai. 94 proc. odontologų vaikui iki 3 metų esant uždegiminėms pieninių dantų komplikacijoms skirtų amoksiciliną, ir tik 6 proc. fenoksimetilpeniciliną. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp antibiotikų skyrimo ir gydytojų amžiaus bei darbovietės (p<0,05). 91,4 proc. pediatrų skirtų vaikui iki 1 metų įtarus tipinę bakterinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją skirtų amoksiciliną. Statistiškai reikšmingai daugiau odontologų lyginant su pediatrais mano, kad amoksicilino vartojimas iki 1 metų gali daryti įtaką nuolatinių dantų kietųjų audinių anomalijų išsivystymui (p<0,05). Dauguma ir odontologų, ir pediatrų mano, kad antibiotikų kursų skaičius ir antibiotiko rūšis turi didžiausią įtaką dantų kietųjų audinių pažeidimo laipsniui. Palyginus abi tiriamasias grupes, paaiškėjo, kad teisingų atsakymų daugiau pažymėjo pediatrai (64,2 proc.) nei odontologai (54,6 proc.).
Išvados. Odontologų 1-ojo pasirinkimo antibiotikas esant vaikų pieninių dantų uždegiminėms komplikacijoms yra amoksicilinas, tuo tarpu Europos vaikų odontologijos akademija rekomenduoja fenoksimetilpeniciliną. Nors daugiau odontologų mano, kad dažnas amoksicilino vartojimas iki 1 metų gali daryti įtaką nuolatinių dantų kietųjų audinių anomalijų išsivystymui, pediatrų žinios apie antibiotikų įtaką dantų kietųjų audinių anomalijų išsivystymui yra geresnės.
Raktiniai žodžiai: ANTIBIOTICS, AMOXICILLIN, DRUG-INDUCED ENAMEL HYPOPLASIA, EARLY CHILDHOOD.
ASSESSMENT OF THE KNOWLEDGE OF PEDIATRICIANS AND
DENTISTS ABOUT THE EFFECTS OF ANTIBIOTICS TO THE
CONDITION OF PERMANENT TEETH HARD TISSUES IN EARLY
CHILDHOOD
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Dental hard tissue anomalies are one of the most common children‘s oral health problems in the world. Many studies have shown that enamel development is sensitive to the effects of external factors and antibiotics. The use of these medications in early childhood can be a threat to developing teeth. The purpose of this work was to evaluate and compare the knowledge of pediatricians and dental practitioners in Kaunas city about the effect of antibiotics in early childhood on the status of children‘s permanent tooth hard tissue.
Material and methods. In Kaunas outpatient clinics individual questionnaires were distributed to dentists and pediatricians. Questionnaires are also distributed at the private dental clinics in Kaunas. The pediatricians filled out 70 questionnaires, dentists 84. After completing the questionnaire data in Microsoft Excel 2016, a statistical analysis of the SPSS program was carried out. To determine whether the data is statistically significant, the Chi-square criterion was used. In the assessment of the results, the level of statistical reliability is 0.05. Results. 94 percent of dentists would prescribe amoxicillin for children under 3 years old for inflammatory dental caries complications and only 6% of participants would prescribe phenoxymethylpenicillin. There is a statistically significant relationship between the allocation of antibiotics and the age and workplace of doctors (p<0.05). 91.4 percent of pediatricians would prescribe amoxicillin for a child under 1 year old for typical bacterial upper respiratory tract infection . A statistically significant increase in the number of dental practitioners in comparison with pediatricians suggests that the use of amoxicillin up to 1 year can influence the development of permanent dental hard tissue anomalies (p<0.05). Most dental pr actitioners and pediatricians believe that the number of antibiotic courses and the type of antibiotic have the greatest impact on the degree of tooth hard tissue damage. Comparing both groups, it turned out that the correct answers were more marked by pediatricians (64.2%) than dentists (54.6%).
Conclusions. Dentists first choice of antibiotics for children with dental inflammatory complications is amoxicillin, while the European Pediatric Dentistry Academy recommends phenoxymethylpenicillin. Although more dental practitioners believe that the common use of amoxicillin up to 1 year can affect the development of permanent dental hard tissue abnormalities, pediatricians have a better understanding of the effects of antibiotics on the development of dental hard tissue abnormalities.
Keywords: ANTIBIOTICS, AMOXICILLIN, DRUG-INDUCED ENAMEL HYPOPLASIA, EARLY CHILDHOOD.
10
ĮVADAS
Paskutiniais dešimtmečiais pasaulyje antibiotikų suvartojimas didėja [1]. Vaikystėje įprastai sergama infekciniais susirgimais, todėl pirmaisiais keliais gyvenimo metais dažnai paskiriami antibiotikai [2].Vaikams ir naujagimiams 74 proc. antibiotikų skiriami empiriškai, kai nėra žinomas tikslus patologijos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikui [3]. Todėl tikėtina, kad ne visada antibiotikų skyrimas yra tikslingas ir veiksmingas. Taip pat ne visada laikomasi antibiotikų skyrimo vaikams rekomendacijų. Tyrime, kurio tikslas buvo išsiaiškinti neracionalų antibiotikų skyrimą vaikams iki 15 metų, padarytos išvados, kad apie 75 proc. antibiotikų yra paskiriama netinkamai ir 36,7 proc. visų antibiotikų skirta vaikams nuo 1 iki 12 mėnesių amžiaus [1].
Emalio vystymosi sutrikimai ir dantų ėduonis - dažniausios vaikų burnos sveikatos problemos pasaulyje [4]. Danties vystymuisi daro įtaką ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai, todėl emalio defektai gali atsirasti dėl bet kokio žalingo veiksnio, atsiradusio amelogenezės metu. Daugybę tyrimų parodė, kad emalio vystymasis jautrus išorinių veiksnių ir antibiotikų poveikiui, dėl kurių susidaro įvairių tipų emalio defektai [2]. Pastarieji skirstomi į emalio hipoplaziją ir emalio hipomineralizaciją. Hipoplazija – tai kiekybinis defektas, hipomineralizacija – kokybinis, charakterizuojamas kaip sumažėjęs emalio skaidrumas. Tai dažnas reiškinys ir pieniniame, ir nuolatiniame sąkandyje [5]. Epidemiologinės studijos rodo, kad emalio vystymosi defektų paplitimas pasaulyje svyruoja nuo 23 proc. iki 49 proc. pieniniame sąkandyje ir nuo 18 proc. iki 63 proc. nuolatiniame sąkandyje [2].
Penicilinai ir cefalosporinai - vieni populiariausių antibakterinių preparatų. Nors teigiama, kad jie priklauso mažos rizikos vaistų grupei kūdikiams, kai kurie tyrimai teigia, kad jie susiję su emalio vystymosi defektais, daugiausia, difuzinių dėmių atsiradimu. Pastarosios, spėjama, yra emalio hipomineralizacijos pasekmė, kliniškai primenančios fluorozės vaizdą [2]. Viename moksliniame straipsnyje rašoma, kad rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp antibiotikų vartojimo dažnio ir dantų hipomineralizacijos. Vaikų, ankstyvoje vaikystėje vartojusių penicilinus arba cefalosporinus, nuolatinių dantų emalis buvo hipomineralizuotas [6]. Per paskutinius 10 metų publikuota daug straipsnių, keliančių hipotezę, kad būtent amoksicilinas gali sukelti danties pažeidimus panašius į fluorozę [7]. Nustatyta, kad iš visų antibiotikų, išrašytų vaikams iki 15 metų, dažniausiai skirtas amoksicilinas – net 40,9 proc. atvejų [1]. Kiti moksliniai tyrimai teigia, kad vaikai, vartoją amoksiciliną, yra didesnės rizikos grupėje atsirasti danties kietųjų audinių defektams [7].
11 Taigi, antibiotikų vartojimas daro įtaką ne tik bendrai vaiko sveikatai, bet ir burnos bei dantų būklei [8]. Šių medikamentų skyrimas ankstyvoje vaikystėje gali kelti grėsmę besivystantiems dantims. Taip emalio vystymosi defektai tampa visuotine sveikatos problema, todėl ši patologija turi būti laiku diagnozuota, tinkamai gydoma ir diegiamos optimalios profilaktikos priemonės jai išvengti [2].
Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti Kauno miesto pediatrų ir odontologų žinias apie antibiotikų vartojimo ankstyvoje vaikystėje poveikį vaikų nuolatinių dantų kietųjų audinių būklei.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą, išsiaiškinti galimą antibiotikų poveikį nuolatinių dantų kietųjų audinių anomalijų išsivystymui.
2. Įvertinti, kokio 1–ojo pasirinkimo antibiotiką priklausomai nuo darbo stažo trukmės ir darbovietės pobūdžio skiria odontologai esant uždegiminėms vaikų pieninių dantų komplikacijoms.
3. Įvertinti odontologų žinias apie galimą antibiotikų, skiriamų ankstyvoje vaikystėje, poveikį emalio hipoplazijos išsivystymui nuolatiniame sąkandyje ir šios patologijos gydymą.
4. Palyginti odontologų ir pediatrų žinias apie galimą antibiotikų, skiriamų ankstyvoje vaikystėje, poveikį emalio hipoplazijos išsivystymui nuolatiniame sąkandyje.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1 Kandžių – moliarų hipoplazija
Dantų emalio hipomineralizacija - tai anomalija, kai emalio mineralizacija mažesnė lyginant su skambančiu emaliu ir yra didesnis polinkis ėduoniui. Ši patologija skirstoma į antrųjų pieninių krūminių dantų hipomineralizaciją ir pirmųjų nuolatinių krūminių dantų hipomineralizaciją kuri dar vadinami kandžių – moliarų hipomineralizacija [9]. Ji apibrėžiama kaip sisteminės kilmės hipomineralizacija, pažeidžianti nuo vieno iki keturių pirmųjų nuolatinių krūminių dantų, dažnai pažeidžianti ir kandžius [10,11]. Literatūroje šiai būklei apibūdinti minimi terminai: emalio dėmės, neturinčios fluoro (angl. non fluoride enamel opacities), emalio neskaidrumas (angl. enamel opacities), vidinė emalio hipoplazija (angl. internal enamel hypoplasia), neaiškios kilmės emalio dėmės (angl. idiopathic enamel opacities), sūrio moliarai (angl. cheese molars) [10]. Kandžių – moliarų hipoplazijos paplitimas pasaulyje siekia 14,2 proc., didžiausias Pietų Amerikoje ir Ispanijoje. Ši patologija dažnesnė tarp dešimtmečių ir jaunesnių, bet nėra pastebėti skirtumai tarp lyčių [12].
Kandžių – krūminių dantų hipomineralizacijos priežastis išlieka neaiški, bet manoma, kad yra keletas etiologinių faktorių, susijusių tarpusavyje [10,13]. Etiologijoje minimi prenataliniai, perinataliniai ir postanataliniai veiksniai [12]. Genetiniai pokyčiai, priešlaikinis gimdymas, ūminis vidurinės ausies uždegimas, vėjaraupiai, kvėpavimo takų susirgimai pirmaisiais gyvenimo metais ir jų gydymas antibiotikais gali būti susiję su kandžių – moliarų hipoplazija [14, 30-33]. Literatūroje taip pat minimos aplinkos sąlygos, perinatalinės komplikacijos, hipoksija, per mažas kūdikio svoris, kalcio fosforo metabolizmo sutrikimai, dioksinai [10]. Polichlorinti bisfenoliai, dioksinai - lipofiliniai aplinkos teršalai, gali būti perduodami kūdikiui per motinos pieną, todėl maitinimas krūtimi taip pat gali būti vertinamas kaip etiologinis faktorius, bet tik tuose regionuose, kuriuose aplinkos užterštumas yra didelis [15]. Tačiau pastaruosius 3 dešimtmečius Europoje polichlorintų bisfenolių ir dioksinų aplinkoje mažėja, todėl negalima teigti, kad maitinimas krūtimi gali būti potencialus rizikos faktorius [17]. Buvo įrodytos sąsajos tarp astmos, pneumonijos, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, vidurinės ausies uždegimo ir kandžių – moliarų hipoplazijos tarp 516 aštuonmečių Švedijoje [17]. 45 dešimtmečių tarpe Olandų tyrime taip pat buvo pastebėta, kad vidurinės ausies uždegimas, pneumonija ir karščiavimas susiję su šios patologijos pasireiškimu [18]. Kitame tyrime nustatyta, kad 10 metų vaikai sirgę bent kartą kvėpavimo takų susirgimu turėjo 2,48 karto didesnę riziką išsivystyti kandžių – moliarų hipoplazijai [15].
Pažeistų pirmųjų nuolatinių krūminių dantų skaičius varijuoja nuo vieno iki keturių, defektai tarp pažeistų dantų skiriasi savo morfologija, nuo intaktinių dėmių iki plačių emalio lūžių.
13 Vaikams, kuriems buvo nustatyta kandžių – moliarų hipoplazija, 80 proc. atvejų pažeisti du ar daugiau krūminiai dantys. Jei vienoje pusėje pažeidimas sunkus, tikėtina, kad pažeistas ir priešingos pusės dantis. Kai kuriais atvejais dėmės randamos ir ant viršutinių ar apatinių kandžių [9,10]. Rizika atsirasti pažeidimams viršutiniuose kandžiuose didėja, jei pažeista daugiau pirmųjų nuolatinių krūminių dantų. Pažeidimai kandžiuose nepasižymi emalio praradimu. Kandžių – moliarų hipoplazijai būdingas pažeidimų asimteriškumas. Asimetrinis moliarų pažeidimas leidžia daryti prielaidą, kad ameloblastai paveikti sisteminės patologijos konkrečioje vystymosi stadijoje. Kai kurie tyrėjai mano, kad ameloblastai pažeidžiami ankstyvojoje brendimo stadijoje arba dar anksčiau – vėlyvojoje sekrecijos fazėje. Kliniškai hipomineralizuotas emalis yra švelnus, porėtas, trapus, kreidinis, primenantis sūrio vaizdą, iškart po danties išdygimo ar vėliau linkęs skilinėti dėl kramtomųjų jėgų poveikio [10]. Kandžių – moliarų hipoplazija pasireiškia aiškių ribų, didesnėmis nei 1 mm, baltomis, kreminėmis, geltonomis ar rudomis asimetrinėmis dėmėmis kramtomuosiuose ir skruostiniuose paviršiuose, visada aiškia riba atskirtos nuo sveiko, skambančio emalio [19,20,10]. Geltonos, rudos spalvos dėmės linkusios greičiau įlūžti nei baltos spalvos [21]. Toks vaizdas gali priminti hipoplaziją, tačiau pastarosios atveju defekto kraštai pereinantys į normalų emalį yra lygūs, o kandžių – moliarų hipoplazijos atveju defekto kraštai po emalio įlūžimų į sveiką emalį pereina netolygiai. Kandžių – moliarų hipoplazija tai pat gali būti painiojama fluoroze ar amelogenesis imperfecta. Fluorozės atveju dėmės yra difuzinės, būdingas rezistentiškumas ėduoniui, kandžių – moliarų hipoplazijos atveju dėmės yra aiškių ribų, pastebimas polinkis į ėduonį [10,13]. Labai sunkiais atvejais krūminių dantų vaizdas gali priminti amelogenesis imperfecta. Amelogenesis imperfecta būdingas paveldimumas, krūminiai dantys rentgenologiškai gali priminti taurodontizmą [10].
Pirmieji trys metai - kritinis periodas pirmųjų nuolatinių krūminių dantų, ilčių ir kandžių formavimuisi [5]. Vaikai su prasta sveikatos būkle pirmaisiais keturiais gyvenimo metais turėtų būti priskirti rizikos grupei ir atidžiai stebimi dygstant pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Jeigu dygstant pirmajam krūminiam dančiui pasirodo dėmės, dantis lūžinėja, vaikas turi būti dažnai stebimas, kol pilnai išdygsta visi keturi moliarai. Pažeisti dantys yra trapūs, jautrūs terminiams dirgikliams, lengvai pažeidžiami ėduonies, sunkiai nuskausminami [10]. Yra aprašytų atvejų, kai jaučiami šaudančio pobūdžio skausmai valantis dantis [21].
Vaikų odontologai ir burnos higienistai turėtų skirti daug dėmesio šios patologijos gydymui, ypač tarp vaikų, jaunesnių nei 10 metų [12]. Adekvati vietinė anestezija yra svarbus faktorius, padedantis sumažinti vaikų odontologinę baimę ir diskomfortą. Vaikai vengia valyti jautrius dantis, todėl, siekiant užkirsti kelią ėduonies atsiradimui, be kruopščios individualios burnos higienos, tėvų
14 ir vaiko švietimo, reikalingos fluoro lako aplikacijos, stiklo jonomeriniai silantai, sumažinantys dantų jautrumą. Restauraciniam gydymui rekomenduojama naudoti adhezyvines medžiagas. Restauracijos ribos turėtų baigtis pilnai mineralizuoto, ,, skambančio“ emalio ribose. Kadangi šią ribą atrasti sunku, neretai restauracijos riboje emalis pradeda irti, atsiranda naujų dėmių ir ertmių. Didelio jautrumo ir stipraus pažeidimu atveju gali būti naudojamos pusiau laikinos restauracijos: nerūdijančio plieno ar metaliniai vainikėliai. Danties ekstrakcija ir ortodontinis gydymas yra vienas iš alternatyvių gydymo metodų, kai danties prognozė yra prasta. Optimalus laikas ekstrakcijai yra, kai vaikas 8,5 – 9,5 metų amžiaus, apatinio nuolatinio antrojo krūminio danties šaknies bifurkacijoje prasidėjusi kalcifikacija. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad po pusės metų dažniausiai tenka išrauti ir viršutinius nuolatinius pirmuosius krūminius dantis. Ortodontinis gydymas dažnai reikalingas norint pasiekti norimą gydymo rezultatą. Dažniausiai kandžiai pažeidžiami mažiau nei krūminiai dantys, tačiau gydymo prireikia dėl estetinių priežasčių. Pirmo pasirinkimo restauracinis gydymas yra kompozitinės restauracijos. Kandžių – krūminių dantų hipoplazijos atveju gydymo planas turėtų būti orientuotas į ilgalaikę prognozę, stengiantis kuo ilgiau dantis išlaikyti gyvybingus [10].
Taigi, ši patologija sukeliama įvairių aplinkos faktorių, kurie veikia sistemiškai nėštumo metu ir vaikystėje [11]. Tiksli emalio hipomineralizacijos priežastis išlieka neaiški, todėl norint išvengti dantų kietųjų audinių pažeidimo svarbu laiku atpažinti rizikos faktorius ir juos šalinti [9].
1.2 Antibiotikai ankstyvoje vaikystėje ir danties kietųjų audinių anomalijos
Antibiotikų vartojimas ankstyvoje vaikystėje asocijuojamas su kandžių – moliarų hipoplazija [11,13]. Pirmieji metai yra pats kritiškiausias periodas išsivystyti emalio defektams. Iš 23 vaikų, kurie turėjo kandžių – moliarų hipoplaziją, 52,2 proc. vartojo antibiotikus pirmaisiais metais. Beta laktaminiai antibiotikai, iš jų amoksicilinas, dažniausiai skiriami vaikų infekcinėms ligoms gydyti. Pietų Švedijoje ištyrus 141 vidutiniškai 10 metų amžiaus moksleivius nustatyta, kad pirmaisiais keturiais gyvenimo metais 15 proc. nevartojo jokių antibiotikų, 43 proc. vartojo dvi ar daugiau rūšių antibiotikų. Penicilinas V ir amoksicilinas buvo dažniausiai skiriami. Pirmaisiais gyvenimo metais 34,8 proc. vaikų vartojo peniciliną arba amoksiciliną arba abu antibiotikus. Nustatyta, kad 16,3 proc. tiriamųjų turėjo kandžių – moliarų hipoplaziją. Antibiotikų kursų skaičius, skirtas vaikui iki 4 metų, koreliavo su kandžių moliarų hipoplazijos dažniu ir sunkumo laipsniu, tačiau skirtingų antibiotikų skaičius nebuvo siejamas su šia patologija [13].
Taip pat buvo nustatytas ryšys ir tarp eritromicino, vienintelio makrolido, skiriamo vaikams iki 1 metų, ir kandžių moliarų hipoplazijos sunkumo laipsnio [13]. Makrolidų poveikis
15 dantims analizuotas ir kituose tyrimuose. Ištyrus žiurkių kandžius, nustatyta, kad makrolidai amelogenezės sekrecijos ir maturacijos fazėse skatino ameloblastų branduolių degeneracinius pokyčius taip sukeldamas lastelių degeneraciją. Galiausiai emalyje aptikti hipomineralizacijos plotai, leidžiantys iškelti hipotezę, kad šis antibiotikas taip pat turi neigiamą poveikį ameloblastams [16,11]. Tačiau, kadangi eritromicinas retai skiriamas vaikams pirmaisiais metais, jo įtaką danties vystymuisi dar sunku tiksliai vertinti [13].
Tačiau kyla klausimas, ar šiuos dantų sutrikimus sukelia liga atskirai ar ją pagydyti naudojami vaistai [10,15]. Tyrime, kuriame pelės embrioniniai dantys 10 dienų buvo laikyti amoksicilino tirpale, pastebėta, kad pagreitėja emalio, bet ne dentino, formavimasis ir emalis storėja. Manoma, kad amoksicilinas skatina emalį formuotis anksčiau ar padidina jau susiformavusio emalio augimą. Jeigu būtų manoma, kad toks modelis, trikdantis amelogenezės etapų seką, atspindi pokyčius ir žmogaus dantyse, būtų galima paaiškinti hipomineralizuoto emalio kilmę. Danties formavimosi metu, įvykus emalio tarpląstelinės medžiagos baltymų degradacijai, pradeda formuotis emalio kristalai ir emalis pilnai mineralizuojasi. Amoksicilinas skatindamas amelogenezę ir emalio augimo greitį, trukdo pilnai mineralizacijai [10]. Remiantis šiuo tyrimu, gali būti įtariama, kad būtent antibiotikai, o ne liga, sukelia emalio hipomineralizaciją [15]. Šią hipotezę patvirtina ir kitame tyrime gauti rezultatai. Kaip jau minėta anksčiau beta laktaminiai antibiotikai laikomi kūdikiams saugūs ir yra išrašomi įprastinėms vaikų infekcijoms gydyti, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimui. Nustatyta, kad pirmaisiais 32 mėnesiais 70 -85 proc. vidurinės ausies uždegimo atvejų paskiriamas amoksicilinas. Ši liga atskirai nebuvo asocijuojama su emalio defektais, todėl galima manyti, kad pažeidimus tiesiogiai sukelia amoksicilinas [22].
Antibiotikų vartojimas siejamas ne tik su kandžių moliarų hipoplazija, bet taip pat su fluorozės tipo pažeidimais atsiradusiais ant dantų, kurie mineralizuojasi pirmaisiais gyvenimo metais [13]. Yra stiprus ryšys tarp amoksicilino vartojimo ankstyvame amžiuje ir nuolatinių dantų fluorozės [22]. Amerikiečių atliktos analizės tikslas buvo įvertinti amoksicilino įtaką nuolatinių dantų fluorozei. Nustatyta, kad šio antibiotiko vartojimas nuo 3 iki 6 mėnesių amžiaus padidina fluorozės riziką. Taip pat pastebėta, kad egzistuoja ryšys tarp amoksicilino vartojimo 20 - 24 amžiaus mėnesiais ir šios patologijos, tačiau kiti antibiotikai: penicilinai, cefalosporinai, eritromicinas, jai įtakos neturi. Dantų fluorozė diagnozuota 45,6 proc. tiriamųjų, vartojusių amoksiciliną daugiau nei 10 dienų, 36,8 proc., vartojusių nuo 1 iki 10 dienų, ir 30,7 proc., kurie nevartojo šio antibiotiko. Tai leidžia daryti prielaidą, kad fluorozės atsiradimui turi įtakos dozė. Fluorozės tipo pažeidimai atsiranda vėlyvosiose nuolatinio sąkandžio formavimosi stadijose, tikėtina, tarp 3 ir 6 metų amžiaus. Manoma, kad kritinis laikotarpis - sekrecijos fazė, pirmoji emalio formavimosi stadija [13].
16 Taigi, vertinant mokslinių tyrimų rezultatus, kurie teigia kad vaikų, vartojusių amoksiciliną arba eritromiciną pirmaisiais gyvenimo metais, dantys buvo pažeisti dažniau, galima daryti išvadą, kad antibiotikų skyrimo vaikui ankstyvoje vaikystėje nauda ir žala turi būti gerai apsvarstoma [13].
1.3 Amoksicilino įtaka danties kietųjų audinių vystymuisi
Nuolatiniai dantys pradeda formuotis nėštumo metu, jų mineralizacija baigiasi 4 – 5 -aisiais gyvenimo metais, dantims išdygus šaknys dar formuojasi 2 -3 metus [23]. Pieninių dantų kalcifikacija prasideda maždaug ketvirto nėštumo mėnesio pabaigoje ir baigiasi vaikui sulaukus 11-14 mėnesių amžiaus [24]. Moksliniai tyrimai rodo, kad hormoniniai, mitybos, sisteminiai, genetiniai ir aplinkos faktoriai gali trikdyti amelogenezę. Šie veiksniai skirtingai veikia ameloblastus ir amelogenezę, priklausomai nuo ameloblastų gyvavimo ciklo, ir sukelia skirtingus emalio defektus [11].
Amelogenezės metu ameloblastai atlieka šias funkcijas: baltymų sekreciją, jonų transportą ir baltymų degradaciją. Ameloblastų forma keičiasi priklausomai nuo atliekamos funkcijos morfogenezės, diferenciacijos, sekrecijos ir maturacijos stadijose. Amelogeninas, išskiriamas ameloblastų, esminis baltymas formuojantis emaliui. Yra tyrimų, rodančių, kad jis reguliuoja hidroksiapatito kristalų formavimąsi ir dalyvauja emalio kristalų augime [11].
Žinoma, kad amoksicilino vartojimas pažeidžia amelogenezę in vitro [13]. Tačiau ląsteliniai ir molekuliniai pokyčiai, sukeliantys emalio defektų atsiradimą, iki šiol neaiškūs [25,26]. Išsiaiškinti, kaip amoksicilinas sutrikdo emalio vystymąsi, buvo atliktas tyrimas su 15 nėščių žiurkių, suskirstytų į tris grupes: pirmoji grupė – kontrolinė, gavo fiziologinį tirpalą, antroji – 100 mg/kg amoksicilino per dieną, trečioji – 500 mg/kg per dieną. Ištyrus palikuonių viršutinius pirmuosius moliarus pastebėta, kad amoksiciliną gavusių žiurkių grupėse nebuvo rasta jokių ameloblastų ar odontoblastų formos ar išsidėstymo pokyčių, tačiau pastebėtas žymus emalio storio sumažėjimas bei rasta vakuolės tipo struktūrų ameloblastų proksimalinėse dalyse. Įtariama, kad šie citoplazminiai pokyčiai gali būti atsakingi už emalio sekrecijos sumažėjimą, todėl mažėja emalio storis. Panašūs rezultatai gauti ir kitame in vitro tyrime, kuriame nustatyta, kad emalio storis mažėja, nes amoksicilinas turi neigiamą poveikį ameloblastų diferenciacijai [11].
Amoksiciliną gavusių žiurkių grupėse taip pat pastebėti dentino pažeidimai kandžiuose. Manoma, kad amoksicilinas mažina odontoblastų aktyvumą [11]. Kitame tyrime, kuriame žiurkės gavo 3 gramus amoksicilino, krūminių dantų dentine pastebėti dideli hipomineralizacijos plotai leidžia daryti prielaidą, kad šis antibiotikas trikdo dentino mineralizaciją [26]. Kadangi dentino
17 sekrecija vyksta anksčiau nei emalio formavimasis ir yra svarbus faktorius ameloblastų diferenciacijai, amoksicilinas, inhibuodamas danties epitelio diferenciaciją, mažina emalio matrikso sekreciją. Tai patvirtina ir kitame tyrime gautos išvados, teigiančios, kad amoksicilinas, inhibuodamas dentino matrikso atsidėjimą ir mineralizaciją, atideda ameloblastų diferenciaciją ir trukdo jiems virsti sekrecinėmis ląstelėmis [25,26].
Taigi, šio antibiotiko lėtinis neigiamas poveikis pradinėse sekrecijos ir ankstyvos mineralizacijos amelogenezės fazėse sąlygoja emalio matrikso sumažėjimą ir ameloblastų morfologinius pažeidimus [11].
1.4 Bronchinė astma ir emalio defektai
Yra straipsnių, teigiančių, jog yra ryšys tarp emalio defektų ir kvėpavimo takų susirgimų [27]. Bronchinės astmos paplitimas daugelyje šalių sparčiai auga, todėl pradedama manyti, kad ši liga taip pat gali būti vienas iš etiologinių faktorių [5,27].
Brazilijoje atlikto tyrimo metu buvo stengiamasi išsiaiškinti emalio vystymosi defektų paplitimą, susijusį su bronchinės astmos sunkumo laipsniu, simptomų pradžia ir gydymu vaikų amžiuje. 89,7 proc. tiriamųjų, sergančių bronchine astma, nuolatinių dantų emalyje diagnozuotos aiškių ribų difuzinės dėmės lyginant su 38,2 proc. kontrolinėje grupėje. Emalio defektų atsiradimas koreliavo su bronchinės astmos sunkumo laipsniu ir ankstyva simptomų pradžia. Nustatyta, kad vaikams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astmos forma, kai ligos simptomai prasideda iki trejų metų amžiaus, rizika atsirasti emalio defektams didėja. Kai kurie autoriai teigia, kad ši rizika taip pat didėja, jei pirmuosius tris gyvenimo metus vaiko bendra sveikata yra prasta. Kito tyrimo metu nustatyta, kad 67 proc., turinčių emalio defektų, serga kvėpavimo takų ligomis. Ameloblastai labai jautrūs deguonies trūkumui, todėl galima iškelti hipotezę, kad pacientai, sergantys astma ir turintys emalio defektų, tikriausiai yra patyrę deguonies trūkumą. Taip pat pastebėta, kad emalio defektai neturi jokio sąryšio su gydymo pradžia ar vartojamų medikametų dažniu. Todėl galima manyti, kad emalio defektai susiję su pačia liga, o ne su jos gydymu [5].
Tačiau danų mokslininkai įtaria, kad būtent vaistai, skirti gydyti bronchinei astmai, padidina šios patologijos paplitimą. Jie tyrė 647 6-8 metų amžiaus vaikus, suskirstytus į vartojančių ir nevartojančių vaistus nuo brochinės astmos grupes. 31,9 proc., vartojusių inhaliuojamus beta 2 agonistus ir inhaliuojamus kortikosteroidus iki 3 metų amžiaus, pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys buvo dėmėti ir 12,8 proc. aptiktas kietųjų danties audinių praradimas. 36,4 proc. tiriamųjų, nevartojusių jokių vaistų, ant pirmųjų nuolatinių krūminių dantų pastebėtos
18 dėmės ir 4,9 proc. - kietųjų danties audinių praradimas. Padaryta išvada, kad vaikai, vartoją inhaliuojamos vaistus nuo bronchinės astmos iki 3 metų, nėra didesnės rizikos grupėje atsirasti dėmėms ant pirmųjų nuolatinių krūminių dantų, bet pastebėta, kad jiems iškyla didesnė rizika atsirasti didesniems pažeidimams, lydintiems į kietųjų danties audinių praradimą. Šio tyrimo metu taip pat pastebėta, kad vaistus nuo bronchinės astmos vartojančių grupėje mažiau vaikų dantys buvo pilnai išdygę lyginant su sveikais vaikais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad bronchinė astma ir jai gydyti skirti vaistai atideda danties išdygimą. Kortikosteroidų vartojimas slopina osteoblastų formavimąsi ir aktyvumą, todėl kaulo formavimasis sulėtėja. Panašus poveikis galimas ir ameloblastams. Kaulas yra dinamiškas audinys, kuris per visą gyvenimą nuolat remodeliuojasi, o dėmės - tai negrįžtamas procesas. Taigi, jeigu emalio defektai atsiranda dėl vaistų, skirtų gydyti bronchinei astmai, vartojimo, tai galima pagrįsti tuo, kad jie lemia lėtesnį danties išdygimą [27].
Sergantiems bronchine astma nustatyta 11 kartų didesnė rizika atsirasti emalio defektams nuolatiniuose dantyse, todėl vaikams, esantiems rizikos grupėje, reikalinga atidi odontologinė priežiūra [5].
1.5 Vaistų sukeliami danties spalvos pokyčiai
Tetraciklinai – tai plataus veikimo spektro antibiotikai, veikiantys gram teigiamas ir gram neigiamas bakterijas, taip pat mikoplazmas, riketsijas ir chlamidijas. Šiai antibiotikų grupei priklauso tetraciklinas, oksitetraciklinas, chlortetraciklinas, doksiciklinas, minociklinas. Jie geba pereiti placentą ir gali toksiškai veikti vaisių, todėl nėštumo metu yra kontraindikuotini. Dantų spalvos pokyčiai, emalio hipoplazija, lėtesnis kaulų augimas – jų vartojimo nėštumo metu pasekmės [24,28].
Jau nuo XX amžiaus 7 dešimtmečio pradžios pastebėta, kad tetraciklino grupės antibiotikai sukelia danties spalvos pokyčius. Gerai žinoma, kad šie antibiotikai, skiriami nėštumo antrajame arba trečiajame trimestre, sukelia danties spalvos pokyčius [23]. Šio reiškinio paplitimas svyruoja nuo 3 iki 6 proc. [24]. Tarp vaikų, vartojusių tetracikliną, trečdalis skundžiasi dantų spalvos pokyčiais [23].
Sisteminės kilmės vidiniai spalvos pokyčiai atsiranda danties vystymosi metu vykstant pokyčiams emalyje ir dentine. Tačiau tikslus šių pokyčių mechanizmas dar nėra aiškus [23]. Manoma, kad tetraciklinas, jungdamasis su kalcio jonais, sudaro chelatus audiniuose, kurie tuo metu kalcifikuojasi, t.y dantyse, kremzlėse, kauluose [24]. Vartojamas danties vystymosi kalcifikacijos fazėje negrįžtamai jungiasi su kalcifikuotomis danties struktūromis ir sukelia pieninių bei nuolatinių
19 dantų spalvos pokyčius [23,24]. Nuolatiniuose dantyse pigmentacija nėra tokia intensyvi, tačiau labiau išplitusi nei pieniniuose dantyse. Dėl tetraciklino ir oksitetraciklino dantys įgauna geltoną spalvą, dėl chlortetraciklino - pilkai rusvą. Iš visų tetraciklino grupės antibiotikų oksitetraciklinas mažiausiai kenksmingas. ,,Ledermix“ pasta, savo sudėtyje turinti tetraciklino ir naudojama endodontinio gydymo metu, taip pat gali pakeisti dantų spalvą į tamsiai pilšvą ar rusvą [23]. Tetraciklinas yra jautrus šviesai, todėl vykstant oksidaciniams procesams danties spalva keičiasi [24]. Pradžioje šviesiai geltona spalva ilgainiui, per kelis mėnesius ar metus, gali virsti pilka ar rusva [23, 24]. Būdinga tai, kad priekinių dantų spalva lūpiniame paviršiuje patamsėja, kai tuo tarpu gomuriniai ir žandiniai šoninių dantų paviršiai išlieka gelsvos spalvos [24]. Pagal sunkumą skiriami trys šios būklės laipsniai: pirmasis, kai spalva kinta nuo šviesiai gelsvai pilkos iki rusvos, antrasis, kuriam priskiriama tamsiai geltona ar pilka dantų spalva ir trečiasis laipsnis, kai dantų spalva tamsiai pilka ar melsva su horizontaliomis juostomis [23]. Spalva kinta priklausomai nuo tetraciklino tipo, dozės, vartojimo trukmės, paciento amžiaus ir mineralizacijos proceso aktyvumo [23,24]. Kuo didesnis mineralizacijos greitis audiniuose, tuo tetraciklino žalingas poveikis didesnis [24]. Pasekmės didesnės vartojant antibiotiką danties vystymosi metu ir kai paros dozė viršija 3 gramus arba gydymas užtrunka ilgiau nei 10 dienų [23].
Minociklinas, pusiau sintetinis tetraciklino derivatas, naudojamas aknei ir kaip papildomas vaistas periodonto ligoms gydyti [23,24]. Be danties spalvos pokyčių, suaugusiems, vartojantiems minocikliną, atsiranda ir odos, nagų, kaulų, odenos, junginės pigmentacija [23]. Audiniai įgauna melsvai pilką, tamsiai pilką ar žalsvą atspalvį, išdygusių dantų šaknų spalva varijuoja nuo juodos iki žalios. Kaulo pigmentacija dažniausia viršutinio ir apatinio žandikaulio alveolinės ataugos priekinėje dalyje, apatinio žandikaulio užpakalinėje dalyje iš liežuvinės pusės bei kietajame gomuryje. Prisitvirtinusios dantenos, liežuvis, žando srities gleivinė dažniausiai nepažeidžiami. Maždaug apie 10 proc. pacientų, vartojančių minocikliną ilgau nei 1 metus, burnos ertmėje atsiranda juosva kaulo pigmentacija, vartojant ilgiau nei 4 metus, ji pasireiškia 20 proc. pacientų [24]. Priešingai nei tetraciklinas, minociklinas sukelia generalizuotą vidinį dantų nusidažymą jau po jų išdygimo. Minociklino ir tetraciklino sukelti dantų pokyčiai skiriasi [23]. Minociklinas dažniausiai pasireiškia melsvai pilka juostos formos pigmentacija kandamajame krašte ir viduriniajame vainiko trečdalyje, o tetraciklinas sukelia pokyčius priedanteniniame trečdalyje [24]. 3 - 6 proc. suaugusiųjų, ilgai vartojančių minocikliną didesnėmis dozėmis nei 100 mg per dieną, atsiranda dantų spalvos pokyčiai. Vis dar nėra aišku, kaip minociklinas keičia danties spalvą. Egzistuoja keturios teorijos, aiškinančios minociklino poveikį dantims [23]. Pirmoji, vadinama išorine teorija, teigia, kad minociklinas, išskiriamas dideliais kiekiais dantenų vagelės skystyje susijungia su glikoproteinais
20 danties pelikulėje, rūgština emalį ir prasideda demineralizacijos/remineralizacijos ciklas [23,24]. Dėl kontakto su oru ar mikroorganzimų veiklos vysta oksidacija, sukelianti aromatinio žiedo skilimą ir netirpaus juodojo chinino susiformavimą [23]. Antroji, vadinama vidine teorija, teigia, kad minociklinas jungiasi su plazmos baltymais ir atsideda kolageno turinčiuose audiniuose, pavyzdžiui, danties pulpoje, dentine, cemente ar kaule. Ilgainiui dėl šviesos poveikio vyksta lėta šio komplekso oksidacija ir susidaro šalutinis pigmentinis produktas [23,24]. Šie pokyčiai vyksta išimtinai tik dentino matrikse formuojantis antriniam ir reparaciniam dentinui. Minociklinas ar jo metabolitai neturi įtakos emaliui [23]. Remiantis šia teorija, teigiančia, kad susidaręs pigmentas yra oksidacijos reakcijos produktas, galima iškelti hipotezę, kad antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminas C galėtų blokuoti minociklino pigmento formavimąsi [24]. Trečioji teorija teigia, kad hemosiderinas, geležies metabolizmo produktas, su minociklinu sudaro netirpius chelatus. Ketvirtoji teorija teigia, kad minociklinas kaupiasi dentine dentinogenezės metu [23]. Viename tyrime rašoma apie neišsivysčiusių nuolatinių kandžių spalvos pokyčius po ciprofloksacino, metronidazolio, minociklino antibiotikų pastos vartojimo. Septynmečiui pacientui triguba antibiotikų pasta naudota kaip intrakanalis medikamentis. Autoriai teigia, kad iš šių trijų antibiotikų, danties spalvos pokyčius sukėlė tik minociklinas [29].
Doksiciklinas, kaip ir tetraciklinas, vaikams taip pat gali patamsinti dantis, tačiau jo poveikis silpnesnis, nes jis mažiau linkęs jungtis su kalciu [23]. Amerikos pediatrų akademija ir infekcinių ligų komitetas rekomenduoja neskirti tetraciklino grupės antibiotikų jaunesniems nei 8 metų vaikams [23,29]. Tačiau yra tyrimų, teigiančių, kad šie nurodymai nepagrįsti. Pavyzdžiui, viename tyrime nepastebėta jokių danties spalvos pokyčių tarp 31 2-8- erių metų amžiaus vaikų, gydytų doksiciklinu iki 4 kursų po 2 mg/kg per dieną 9 dienas [23]. Amerikos pediatrų žurnalas aprašo kitą atvejį, kai doksiciklinas nesukelė jokių danties spalvos pokyčių. Straipsnyje aprašoma uolinių kalnų dėmėtoji karštligė, riketsijų sukeliama infekcija, dažnai yra mirtina, jei negydoma. Gydymas empirinis ir doksiciklinas vienintelis efektyvus vaistas. Vaikai, gyvenantys Amerikos indėnų rezervate pietų Arizonoje, kur uolinių kalnų dėmėtoji karštligės paplitimas didelis, buvo suskirstyti į dvi grupes: vartojusių doksicikliną iki 8 metų ir nevartojusių. 58 vaikai, vartoją šį antibiotiką, gavo vidutiniškai 1,8 kursus po vidutiniškai 7,3 dienas. Tačiau nepastebėta jokių tetraciklinio tipo dėmių, emalio hipoplazijos, fluorozės tipo hipomineralizacijos, ar tamsesnės dantų spalvos [28].
Negrįžtami nuolatinių dantų spalvos pokyčiai sukelia estetines ir psichologines problemas, todėl dažnai reikalingas gydymas. Balinimas yra tik iš dalies veiksmingas gydymo metodas, nes pigmentacija yra vidinė ir nors dantys pašviesėja, norimas estetinis efektas
21 nepasiekiamas. Gali būti taikomi kiti gydymo būdai: kompozicinės ar porcelianinės laminatės, porcelianiniai vainikėliai [24].
Literatūroje yra duomenų, kad antibiotikai taip pat sukelia išorinius danties spalvos pokyčius. Kai dantis išdygęs amoksicilinas su klavuano rūgštimi, ciprofloksacinas sukelia paviršinius spalvos pokyčius, kurie gali būti panaikinami valantis dantis. Olandų centras, tiriantis neigiamas reakcijas į antibiotikų vartojimą, aprašė 37 atvejus, kai danties spalva pakito po amoksicilino, doksiciklino ar metronidazolio vartojimo. Įtariama, kad paviršiniai spalvos pokyčiai atsiranda dėl nuosėdų pelikulėje arba dėl pagreitėjusio mikroorganizmų augimo. Kiti autoriai aprašo 3 danties spalvos pokyčių atvejus 3 – 6-erių metų amžiaus vaikams po 100 - 400 mg amoksicilino su klavuano rūgštimi vartojimo kas 8 valandas. Kitame šaltinį rašoma apie 13 kūdikių, gydytų 10 -40 mg/kg/d ciprofloksacino dozėmis intraveniškai. Kai kuriems iš jų dantų spalva pakito į žalsvą, dantys buvo dėmėti, atsirado diskalcifikacija kaklelinėje dalyje. Šie pokyčiai nebuvo pašalinami mechaniniais pokyčiais, todėl patartina vengti skirti ciprofloksaciną kūdikiams [23].
Taigi, kai kurie medikamentai gali neigiamai paveikti dantis ne tik embrioninio vystymosi metu, bet ir jiems išdygus. Taip atsiranda ne tik vidiniai, bet ir išoriniai dantų spalvos pokyčiai. Todėl tokių vaistų skyrimas nėščiosioms ir vaikams turi būti kontraindikuotinas arba mažinamas [23].
22
n = ≈ 66
n = ≈ 82
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Imties dydžio nustatymas
Planuojant tyrimą, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tiriamųjų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Jeigu populiacijos dydis žinomas, rekomenduojamą imties dydį galima apskaičiuoti pagal formulę:
n – imties dydis;
zα/2 - standartinio normaliojo skirstinio N(0,1) α lygmens kritinė reikšmė (su 95 proc. patikimumu zα/2
= 1,959);
N – atrankinės visumos dydis;
π - mus dominančio parametro proporcija atrankinėje visumoje; jei iš ankstesnių tyrimų neturime
informacijos apie atrankinės visumos proporcijas, tariame, kad π=0,5; e - atrankos paklaida.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 metais vaikų ligų specialistų Kauno miesto savivaldybėje dirbo 213, odontologų – 546. Kadangi iš ankstesnių tyrimų neturime informacijos apie atrankinės visumos proporcijas, kaip reikšmę π pasirenkame 0,5. Pasirinkta atrankos paklaida 10 proc. Kauno mieste dirba skirtingas kiekis specialistų, todėl imties dydis abiem tiriamosioms grupėms apskaičiuotas atskirai. Atlikus skaičiavimus, nustatytas pediatrų imties dydis:
1,9592×213×[0,5×(1 − 0,5)] 0,12×(213 − 1) + 1,9592×[0,5×(1 − 0,5)]
Ir odontologų imties dydis:
1,9592×546×[0,5×(1 − 0,5)] 0,12×(546 − 1) + 1,9592×[0,5×(1 − 0,5)]
Taigi, norint gauti statistiškai patikimus duomenis, minimalus pediatrų respondentų kiekis yra 66, odontologų – 82.
23
2.2 Tiriamųjų atranka
Kauno miesto poliklinikose atskirai odontologams ir pediatrams buvo dalinamos anketos. Anketos taip pat dalintos ir privačiose odontologijos klinikose Kaune. Prieš pradedant tyrimą, gauti poliklinikų vadovų raštiški sutikimai ir LSMU bioetikos centro leidimas (1 priedas). Tyrimas truko nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 metų vasario mėnesio. Tyrimo dalyviai – visų specializacijų gydytojai odontologai ir gydytojai pediatrai. Sutikę dalyvauti tyrime, sutikimą patvirtino pasirašydami tiriamojo asmens sutikimo formoje (4 priedas). Anketos paruoštos atskirai odontologams ir pediatrams (2 ir 3 priedai). Jose pirmieji trys klausimai sutapo abiem grupėms. Jų tikslas buvo išsiaiškinti respondentų lytį, amžių, darbovietę. Klausimas apie amžių skirtas nustatyti gydytojų darbo stažo trukmę. Ketvirtas klausimas išsiskyrė dėl darbo specifikos. Toliau užduoti klausimai vėl sutapo abiem tiriamosioms grupėms. Odontologams buvo papildomai užduoti keturi klausimai apie dantų su kietųjų audinių anomalijomis požymius, profilaktikos ir gydymo metodus. Pediatrų anketą iš viso sudarė 12 klausimų, odontologų – 16. Vaikų ligų specialistai užpildė 70 anketų, gydytojai odontologai 84.
2.3 Statistinė duomenų analizė
Peržiūrėjus anketas, duomenys užkoduoti „Microsoft Excel 2016“ programa. Duomenų statistinei informacijai apdoroti duomenys perkelti į SPSS programą. Nustatyti, ar duomenys statistiškai reikšmingi, naudotas Chi kvadrato kriterijus. Rezultatų grafiniam pateikimui naudotos stulpelinės diagramos. Vertinant rezultatus statistinio patikimumo lygmuo pasirinktas 0,05.
24
3. REZULTATAI
Tyrimo metu pediatrai užpildė 70 anketų, odontologai - 84. Pirmieji trys anketos klausimai sutapo abiem respondentų grupėms. Šiais klausimais išsiaiškintos bendrosios charakteristikos: lytis, amžius, darbovietė. Klausimas apie amžių skirtas nustatyti gydytojų darbo stažą.
1 pav. Odontologų pasiskirstymas pagal lytį
Nagrinėjant tiriamųjų odontologų populiaciją dauguma buvo moterys (1 pav.).
2 pav. Odontologų pasiskirstymas pagal amžių
Nagrinėjant odontologų pasiskirstymą pagal amžių, nustatyta, kad didžioji dauguma vyresni nei 45 metų amžiaus (2 pav.).
7,10% 92,90% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Vyras Moteris 15,50% 11,90% 72,60% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
25 - 35 metai 35 - 45 metai Daugiau nei 45
25
3 pav. Odontologų pasiskirstymas pagal darbovietę
Nagrinėjant odontologų pasiskirstymą pagal darbovietę, nustatyta, kad didžioji dauguma dirba valstybinėse gydymo įstaigose (3 pav.).
4 pav. Pediatrų pasiskirstymas pagal lytį
Nagrinėjant tiriamųjų pediatrų populiaciją didžioji dauguma buvo moterys (4 pav.).
5 pav. Pediatrų pasiskirstymas pagal amžių
Nagrinėjant pediatrų pasiskirstymą pagal amžių, nustatyta, kad daugiau nei pusė vyresnei nei 45 metų amžiaus (5 pav.).
14,30% 72,60% 13,10% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Privati klinika Valstybinė
gydymo įstaiga Privati klinika, sudariusi sutartį su TLK 10% 90% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Vyras Moteris 14,30% 20% 65,70% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
25 - 35 metai 35 - 45 metai Daugiau nei 45
26
6 pav. Pediatrų pasiskirstymas pagal darbovietę
Nagrinėjant pediatrų pasiskirstymą pagal darbovietę, nustatyta, kad didžioji dauguma dirba valstybinėse gydymo įstaigose (6 pav.).
7 pav. Odontologų atsakymų pasiskirstymas į klausimą ,,Kokius 1-ojo pasirinkimo
antibiotikus skirtumėte vaikui iki 3 metų esant pūlingoms buteliuko ėduonies komplikacijoms (periapikaliniam abscesui)?“
Apklausus odontologus, kokius antibiotikus skiria vaikui iki 3 metų esant pūlingoms buteliuko ėduonies komplikacijoms, nustatyta, kad didžioji dauguma skiria amoksiciliną (7 pav.).
0% 97,10% 2,90% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Privati klinika Valstybinė
gydymo įstaiga Privati klinika, sudariusi sutartį su TLK 94% 6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas Fenoksimetilpenicilinas
27
8 pav. Odontologų ryšys tarp antibiotikų skyrimo ir amžiaus (χ2 = 12,840; p<0,05)
Vertinant ryšį tarp antibiotikų skyrimo ir respondentų amžiaus nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys. Didžioji dalis odontologų, skiriančių amoksiciliną, yra vyresni nei 45 metų amžiaus. Daugiau nei pusė, skiriančių fenoksimetilpeniciliną, yra 25 – 35 metų amžiaus (8 pav.).
9 pav. Odontologų ryšys tarp antibiotikų ir lyties (χ2 = 1,639; p>0,05)
Tiriant, kokius antibiotikus vaikui iki 3 metų esant pūlingoms buteliuko ėduonies komplikacijoms (periapikaliniam abscesui) skiria odontologai, ryšys su lytimi nėra statistiškai reikšmingas (9 pav.). 12,70% 60% 12,70% 74,60% 40,00% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas Fenoksimetilpenicilinas
25 - 35 metai 35 - 45 metai Daugiau nei 45 metai
7,60% 92,40% 100% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas Fenoksimetilpenicilinas Vyras Moteris
28
10 pav. Odontologų ryšys tarp antibiotikų ir darbovietės (χ2 = 36,000; p<0,05)
Vertinant ryšį tarp antibiotikų skyrimo ir respondentų darbovietės pobūdžio nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys. Dauguma odontologų, skiriančių amoksiciliną, dirba valstybinėse gydymo įstaigose. Visi, skiriantys fenoksimetilpeniciliną, dirba privačiose klinikose, sudariusiose sutartis su TLK (10 pav.).
11 pav. Pediatrų atsakymų pasiskirstymas į klausimą ,,Kokius 1-ojo pasirinkimo antibiotikus skirtumėte vaikui iki 1 metų įtarus tipinę bakterinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją?“
Apklausus pediatrus, kokius antibiotikus skiria vaikui iki 1 metų įtarus tipinę bakterinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją, nustatyta, kad didžioji dalis skiria amoksiciliną, mažiau nei dešimtadalis – fenoksimetilpeniciliną (11pav.).
15,20% 77,20% 7,60% 100% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas Fenoksimetilpenicilinas
Privati klinika Valstybinė gydymo įstaiga
Privati klinika, sudariusi sutartį su TLK
91,40% 8,60% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas Fenoksimetilpenicilinas
29 Kiti aštuoni anketos klausimai buvo vienodi ir odontologams, ir pediatrams. Todėl atsakymai į šiuos klausimus buvo lyginti tarp šių dviejų respondentų grupių.
12 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Nuo kurio amžiaus yra saugu vaikui skirti tetraciklino grupės antibiotikus?“ pasiskirstymas (χ2 = 15,218; p<0,05)
Lyginat odontologų ir pediatrų žinias, nuo kurio amžiaus saugu skirti tetraciklino grupės antibiotikus, gauti statistiškai reikšmingi duomenys. Daugiau nei trečdalis odontologų mano, kad tetraciklino grupės antibiotikai vaikams nėra saugūs, iš pediatrų daugiau nei pusė mano, kad šiuos antibiotikus saugu skirti nuo 12 metų amžiaus (12pav.).
34,50% 20% 23,80% 15,70% 23,80% 54,30% 8,30% 4,30% 9,50% 5,70% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Odontologai Pediatrai
30
13 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Ar dažnas amoksicilino vartojimas iki 1 metų gali daryti įtaką nuolatinių dantų kietųjų audinių neišsivystymui?‘‘ pasiskirstymas (χ2 = 8,559; p<0,05)
Lyginat odontologų ir pediatrų žinias, ar dažnas amoksicilino vartojimas iki 1 metų gali daryti įtaką nuolatinių dantų kietųjų audinių neišsivystymui, gauti statistiškai reikšmingi duomenys. Daugiau odontologų lyginant su pediatrais atsakė į klausimą teigiamai (13pav.).
14 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,, Kuris faktorius (-iai) turi didžiausią įtaką dantų kietųjų audinių pažeidimo laipsniui vartojant antibiotikus?“ pasiskirstymas
58,30% 2,40% 77,40% 62,90% 17,10% 92,90% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Antibiotikų kursų skaičius Skirtingų antibiotikų skaičius Antibiotikų rūšis
Odontologai Pediatrai 69,0% 45,7% 31,0% 54,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Odontologai Pediatrai Taip Ne
31
Lentelė Nr. 1 Respondentų atsakymų į klausimą ,, Kuris faktorius (-iai) turi didžiausią įtaką dantų kietųjų audinių pažeidimo laipsniui vartojant antibiotikus?“ pasiskirstymas
Odontologai Pediatrai Statistiniai parametrai Antibiotikų kursų skaičius 58,3% 62,9% χ2 = 0,327; p>0,05 Skirtingų antibiotikų skaičius 2,4% 17,10% χ2 = 10,068; p<0,05 Antibiotiko rūšis 77,4% 92,9% χ2 = 6,951; p<0,05
Lyginat odontologų ir pediatrų žinias, ar antibiotikų kursų skaičius turi didžiausią įtaką dantų kietųjų audinių pažeidimo laipsniui vartojant antibiotikus, gauti statistiškai nereikšmingi duomenys. Lyginant abiejų tiriamųjų grupių žinias, ar skirtingų antibiotikų skaičius ir antibiotiko rūšis turi didžiausią įtaką dantų kietųjų audinių pažeidimo laipsniui vartojant antibiotikus, duomenys statistiškai reikšmingi (14 pav., lentelė Nr. 1).
15 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,, Kaip manote, ar bronchinė astma ir su šia liga susijęs gydymas gali daryti įtaką emalio hipoplazijai?“ pasiskirstymas (χ2 = 3,170; p>0,05)
Vertinant tiriamųjų žinias apie bronchinės astmos įtaką emalio hipoplazijai, nustatyta, kad pusė odontologų ir daugiau nei pusė pediatrų mano, kad ši liga ar su ja susijęs gydymas gali daryti įtaką emalio hipoplazijai. Palyginus abi grupes tarpusavyje gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai (15 pav.). 50% 64,30% 50% 35,70% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Odontologai Pediatrai Pažymėjo Nepažymėjo
32
16 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,, Ar Jums teko matyti emalio hipoplaziją ( vainiko defektai, horizontalios linijos, duobelės, danties spalvos pokyčiai (baltos dėmės lygiu blizgiu paviršiumi)?“ pasiskirstymas (χ2 = 13,578;p<0,05)
Apklausus respondentus, ar jiems yra tekę matyti emalio hipoplaziją, nustatyta, kad didžiajai daliai odontologų ir daugiau nei pusei pediatrų savo klinikinėje praktikoje yra tekę susidurti šia patologija. Palyginus abi grupes tarpusavyje gauti statistiškai reikšmingi duomenys (16 pav.).
17 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Kurie faktoriai gali daryti įtaką fluorozės atsiradimui nuolatiniuose dantyse ankstyvoje vaikystėje?“ pasiskirstymas
88,10% 62,90% 11,90% 37,10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Odontologai Pediatrai Taip Ne 95,20% 79,80% 72,60% 2,40% 31% 36,90% 88,60% 82,90% 84,30% 44,30% 40% 50% 24,30% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Padidėjęs geriamojo vandens fluoro kiekis Papildomų sisteminių fluoro preparatų vartojimas Dantų pastos su fluoru netinkamas vartojimas Dažnas antibiotikų vartojimas ankstyvoje vaikystėje Žarnyno absorbcijos sutrikimai Mitybos pobūdis Inkstų veiklos sutrikimai Odontologai Pediatrai
33
Lentelė Nr. 2 Respondentų atsakymų į klausimą ,,Kurie faktoriai gali daryti įtaką fluorozės atsiradimui nuolatiniuose dantyse ankstyvoje vaikystėje?“ pasiskirstymas
Odontologai Pediatrai Statistiniai parametrai Padidėjęs geriamojo vandens fluoro kiekis 95,2% 88,6% χ2 = 2,362; p>0,05 Papildomų sisteminių fluoro preparatų vartojimas 79,8% 82,9% χ2 = 0,239; p>0,05 Dantų pastos su fluoru netinkamas vartojimas 72,6% 84,3% χ2 = 3,021; p>0,05 Dažnas antibiotikų vartojimas ankstyvoje vaikystėje 2,4% 44,3% χ2 = 39,822;p<0,05 Žarnyno absorbcijos sutrikimai 31% 40% χ2 = 1,373; p>0,05 Mitybos pobūdis 36,9% 50% χ2 = 2,674; p>0,05 Inkstų veiklos sutrikimai 0% 24,3% χ2 = 22,931; p<0,05
Lyginant odontologų ir pediatrų žinias, ar dažnas antibiotikų vartojimas ankstyvoje vaikystėje gali daryti įtaką fluorozės atsiradimui nuolatiniuose dantyse ankstyvoje vaikystėje, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai. Kituose atsakymo variantuose, išskyrus paskutiniajame, duomenys nėra statistiškai patikimi (17 pav., Lentelė Nr. 2).
34
18 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Ar Jums teko matyti dantų fluorozę (baltos matinės dėmės, juostelės, dėmės nuo tamsiai geltonos iki tamsiai rudos spalvos?“
pasiskirstymas (χ2 = 20,239; p<0,05)
Apklausus respondentus, ar jie yra matę dantų fluorozę, nustatyta, kad didžioji dalis odontologų ir daugiau nei pusė pediatrų savo klinikinėje praktikoje yra susidūrę su šia patologija. Lyginant abiejų grupių klinikines patirtis gauti statistiškai reikšmingi duomenys (18 pav.).
19 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Ar Jums teko matyti tetraciklininius dantis (dantų spalva nuo geltonos iki tamsiai pilkos, dantų forma ir dydis normalūs)?“
pasiskirstymas (χ2 = 20,822; p<0,05)
Apklausus respondentus, ar jiems tekę matyti tetraciklininius dantis, nustatyta, kad didžioji dalis odontologų ir šiek tiek mažiau nei pusė pediatrų savo klinikinėje praktikoje yra susidūrę su šia kietųjų danties audinių anomalija. Palyginus abu grupes tarpusavyje duomenys statistiškai reikšmingi (19 pav.). 91,70% 61,40% 8,30% 38,60% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Odontologai Pediatrai Taip Ne 81,00% 45,70% 19,00% 54,30% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Odontologai Pediatrai Taip Ne
35 Gydytojams odontologams užduoti papildomi keturi klausimai, norint išsiaiškinti jų žinias apie danties kietųjų audinių anomalijų požymius, profilaktikos priemones prieš ėduonį ir gydymo metodus.
20 pav. Odontologų atsakymų į klausimą ,, Ar tokie požymiai kaip emalio defektai iškart po danties išdygimo, negalėjimas pilnai nuskausminti danties, danties jautrumas ir emalio neskaidrumas gali būti siejami su dantų kietųjų audinių neišsivystymu?“ pasiskirstymas
Didžioji dauguma respondentų mano, kad emalio defektai iškart po danties išdygimo, negalėjimas pilnai nuskausminti danties, danties jautrumas ir emalio neskaidrumas gali būti siejami su dantų kietųjų audinių neišsivystymu. Tačiau šiame klausime nerastas statistiškai reikšmingas ryšys nei su amžiumi, nei su darboviete ar lytimi (20 pav.). Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir darbovietę pavaizduotas lentelėje Nr. 3.
77,40% 22,60% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Taip Ne
36
Lentelė Nr. 3 Odontologų atsakymų į klausimą ,, Ar tokie požymiai kaip emalio defektai iškart po danties išdygimo, negalėjimas pilnai nuskausminti danties, danties jautrumas ir emalio neskaidrumas gali būti siejami su dantų kietųjų audinių neišsivystymu?“ pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir darbovietę
Lytis Amžius Darbovietė
Vyr as Moter is 25 – 35 meta i 35 – 45 meta i Da ugiau ne i 45 meta i P riva ti kli nika Va lst ybinė gydymo įst aiga P riva ti kli nika, suda riusi sutar tį su TLK Taip 9,2% 90,8% 20% 12,3% 67,7% 15,4% 67,7% 16,9% Ne 0% 100% 0% 10,5% 89,5% 10,5% 89,5% 0%
21 pav. Odontologų atsakymų į klausimą ,, Kokias profilaktines priemones prieš ėduonį taikote dantims su kietųjų audinių anomalijomis?“ pasiskirstymas
Nagrinėjant, kokius profilaktikos metodus dantims su kietųjų audinių anomalijomis naudoja odontologai, nustatyta, kad daugiau nei pusė renkasi remineralizuojančią terapiją fluoro preparatais, šiek tiek mažiau nei pusė – stiklo jonomerinius silantus, likusieji netaiko jokių profilaktikos priemonių (21 pav.). Tačiau ryšys tarp profilaktikos metodo ir lyties, amžiaus ar
65,50% 45,20% 23,80% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Remineralizuojanti terapija fluoro preparatais Stiklo jonomeriniai silantai
37 darbovietės nėra statistiškai reikšmingas. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir darbovietę pavaizduotas lentelėje Nr. 4.
Lentelė Nr. 4 Odontologų atsakymų į klausimą ,, Kokias profilaktines priemones prieš ėduonį taikote dantims su kietųjų audinių anomalijomis?“ pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir
darbovietę
Lytis Amžius Darbovietė
Vyr as Moter is 25 – 35 meta i 35 – 45 meta i Da ugiau ne i 45 meta i P riva ti kli nika Va lst ybinė gydymo į staiga P riva ti kli nika, suda riusi sutar tį su TLK Remineralizuojanti terapija fluoro preparatais 10, 9% 89,1 % 23,6% 14,5% 61,8% 18,2% 61,8% 20% Stiklo jonomeriniai silantai 5,3 % 94,7 % 10,5% 10,5% 78,9% 15,8% 84,2% 0% Netaikau jokių 0% 100% 0% 0% 100% 10% 90% 0%
22 pav. Odontologų atsakymų į klausimą ,,Kurį gydymo metodą rinksitės pirmiesiems krūminiams dantims su emalio hipomineralizacija?“ pasiskirstymas
Nagrinėjant, kokius gydymo metodus pirmiesiems krūminiams dantims su emalio hipomineralizacija renkasi odontologai, nustatyta, kad didžiajai daugumai 1-ojo pasirinkimo gydymo
9,50% 81% 9,50% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Nerūdjančio plieno vainikėliai Stiklo jonomerinio cemento plomba
38 metodas yra stiklo jonomerinio cemento plombos (22 pav.). Statistiškai reikšmingas ryšys pastebėtas tik tarp amžiaus, darbovietės ir pasirinkto gydymo metodo (23 pav., 24 pav.). Respondentų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas lentelėje Nr. 5
Lentelė Nr. 5 Odontologų atsakymų į klausimą ,,Kurį gydymo metodą rinksitės pirmiesiems krūminiams dantims su emalio hipomineralizacija?“ pasiskirstymas pagal lytį
Vyras Moteris Nerūdijančio plieno vainikėliai 25% 75% Stiklo jonomerinio cemento
plomba
5,9% 94,1%
Kompozicinė plomba 0% 100%
23 pav. Odontologų ryšys tarp gydymo metodo ir amžiaus (χ2 =40,678;p<0,05)
Tiriant odontologų žinias apie gydymo metodus pirmiesiems krūminiams dantims su emalio hipoplazija, gautas statistiškai reikšmingas ryšys su amžiumi. Didžioji dalis, pasirinkusių nerūdijančio plieno vainikėlius, yra 35 – 45 metų amžiaus, didžioji dalis, kurie rinktųsi stiklo jonomerinio cemento plombą ar kompozicinę plombą, yra vyresni nei 45 metų amžiaus (23 pav.).
25% 16,20% 75% 2,90% 25% 80,90% 75% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Nerūdijančio plieno vainikėliai
Stiklo jonomerinio cemento plomba
Kompozicinė plomba
39
24 pav. Odontologų ryšys tarp gydymo metodo ir darbovietės (χ2 =27,890;p<0,05)
Tiriant odontologų žinias apie gydymo metodus pirmiesiems krūminiams dantims su emalio hipoplazija, gautas statistiškai reikšmingas ryšys su darboviete. Dauguma, pasirinkusių nerūdijančio plieno vainikėlius, dirba privačiose klinikose, dauguma, pasirinkusių stiklo jonomerinio cemento plombas ar kompozicines plombas, dirba valstybinėse gydymo įstaigose (24 pav.).
25 pav. Odontologų atsakymų į klausimą ,,Kokį gydymo metodą pasirinktumėte tetraciklininiams dantims?“ pasiskirstymas
Tiriant, kaip odontologai gydo tetraciklininius dantis, nustatyta, kad daugiau nei pusė gydytojų renkasi porcelianines/keramikines laminates (25 pav.). Statistiškai reikšmingas ryšys pastebėtas tik tarp amžiaus ir pasirinkto gydymo metodo (26 pav.). Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir darbovietę pavaizduotas lentelėje Nr. 6.
75,0% 8,8% 25,0% 77,9% 75,0% 13,2% 25,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Nerūdijančio plieno vainikėliai
Stiklo jonomerinio cemento plomba
Kompozicinė plomba
Privati klinika Valstybinė gydymo įstaiga Privati klinika, sudariusi sutartį su TLK
13,10% 64,30% 22,60% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
40
Lentelė Nr. 6 Odontologų atsakymų į klausimą ,,Kokį gydymo metodą pasirinktumėte tetraciklininiams dantims?“ pasiskirstymas pagal lytį ir darbovietę
Lytis Darbovietė Vyr as Moter is P riva ti kli nika Va lst ybinė gydymo įst aiga P riva ti kli nika, suda riusi sutar tį su TLK Balinimas 0% 100% 18,2% 81,8% 0% Porcelianinės/keramikinės laminatės 7,4% 92,6% 11% 72,2% 16,7% Porcelianiniai vainikėliai 10,5% 89,5% 21,1% 68,4% 10,5%
26 pav. Odontologų ryšys tarp gydymo metodo ir amžiaus (χ2 =9,584; p<0,05)
Tiriant odontologų žinias apie gydymo metodus tetraciklininiams dantims, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys su amžiumi. Didžioji dalis, pasirinkusių balinimą ar porcelianines/keramikines laminates ir daugiau nei pusė, pasirinkusių porcelianinius vainikėlius, yra vyresni nei 45 metų amžiaus. Trečdalis, pasirinkusių porcelianinius vainikėlius, yra 35 – 45 metų amžiaus (26 pav.). 18,2% 16,7% 10,5% 7,4% 31,6% 81,8% 75,9% 57,9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Balinimas Porcelianinės/keramikinės laminatės Porcelianiniai vainikėliai
