ŽINIŲ APIE HIPERCHOLESTEROLEMIJĄ IR JOS KOREKCIJĄ REIKŠMĖ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJAI

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

AUŠRA KALASAUSKIENĖ

ŽINIŲ APIE HIPERCHOLESTEROLEMIJĄ IR JOS KOREKCIJĄ REIKŠMĖ

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJAI

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas

Darbo vadovas Dr. Jurgita Gulbinienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanas

Jūratė Macijauskienė

2015 m………...mėn...d.

ŽINIŲ APIE HIPERCHOLESTEROLEMIJĄ IR JOS KOREKCIJĄ REIKŠMĖ

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJAI

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas

TURINYS

SANTRAUKA ... 6

SUMMARY ... 8

SANTRUMPOS ... 10

ĮVADAS ... 11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1.1. Dislipidemija, jos paplitimas ir pasekmės ... 14

1.2. Dislipidemijų klasifikacija ir priežastys ... 15

1.3. Lipidų ištyrimas, normos ... 16

1.4. Dislipidemijos ryšys su kitais rizikos veiksniais ... 18

1.5. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas ... 21

1.6. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos vykdymas ... 25

1.7. Slaugytojų veikla širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikoje ... 27

1.8. Pacientų žinios apie hipercholesterolemiją ... 29

1.9. Dislipidemijos korekcija ... 32

1.9.1. Mityba koreguojant hiperlipidemiją ... 33

1.9.2. Fizinis aktyvumas hiperlipidemijos korekcijoje ... 35

1.9.3. Dislipidemijos korekcija medikamentais ... 37

2. TYRIMO METODIKA ... 39

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ... 39

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 39

2.3. Tyrimui naudotas klausimynas ... 41

2.3.2. Klausimynas „Pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas pagal

gyvenseną”………42

2.3.3. Pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas pagal „Bendrosios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo sistemą (SCORE)“ ... 43

2.3.4. Bendrieji klausimai ... 44

2.4. Tyrimo organizavimas ... 44

2.5. Statistinė duomenų analizė ... 45

3. REZULTATAI ... 46

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 46

3.2. Pacientų rezultatai po pirmosios apklausos ... 47

3.2.1. Pacientų žinios apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją prieš mokymą ... 47

3.2.2. Informacijos apie padidėjusio cholesterolio įtaką organizmui suteikimas pacientams gydymo įstaigose ... 50

3.2.3. Pacientų rizikos įvertinimas susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ... 56

3.2.3.1. Pacientų rizikos įvertinimas susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis pagal gyvenseną ... 56

3.2.3.2. Pacientų mirties rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų 10-ties metų laikotarpyje (pagal SCORE) ... 57

3.2.4. Pacientų žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją bei rizikos susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų sąsajos ... 59

3.3. Pacientų apklausos rezultatai praėjus 3 mėn. po pirmosios apklausos ... 61

3.3.1. Pacientų žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją pokytis tiriamųjų grupėse . 61 3.3.2. Pacientų žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją palyginimas tarp grupių .... 66

3.3.3. Tiriamosios grupės pacientų nuomonė apie lankstinuko naudą ... 68

3.3.4.1. Pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pagal gyvenseną pokytis tiriamųjų

grupėse ... 68

3.3.4.2. Pacientų rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis pagal gyvenseną palyginimas tarp grupių ... 70

3.3.4.3. Pacientų žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją bei rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sąsajos pokytis tiriamųjų grupėse ... 71

3.3.4.4. Pacientų žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją bei rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sąsajos pokytis tarp grupių ... 72

SANTRAUKA

Kalasauskienė A. Žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, magistranto baigiamasis darbas /mokslinis vadovas dr. J. Gulbinienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2015: 111 p.

Raktažodžiai: žinios, hipercholesterolemija, dislipidemija, prevencija, širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Darbo tikslas - įvertinti žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų, turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį, žinias apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją bei žinių pokytį, praėjus 3 mėnesiams

2. Įvertinti pacientų, turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį, riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis pagal gyvenseną bei pokytį praėjus 3 mėnesiams

3. Įvertinti pacientų, turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį, riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (SCORE vertinimo sistema)

4. Nustatyti pacientų žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją ryšį su rizika susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir jo pokytį

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2014-2015 m. Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Metodai - anketinė apklausa, eksperimentas ir anketinė apklausa paštu. Klausimynas sudarytas iš 4 dalių: pacientų žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją įvertinimas, pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas pagal gyvenseną ir mitybą, pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas pagal (SCORE), papildomi klausimai.

SUMMARY

Kalasauskienė A. The Importance of Knowledge of Hypercholesterolemia and Its Correction for Cardiovascular Disease Prevention, Master thesis / Research adviser dr. Jurgita Gulbinienė; Department of Nursing and Care, Faculty of Nursing, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2015: 111 p.

Keywords: knowledge, hypercholesterolemia, dyslipidemia, prevention, cardiovascular disease risk.

The objective of this study was to assess the importance of knowledge of hypercholesterolemia and its correction for the prevention of cardiovascular diseases.

Research tasks:

1. To evaluate the knowledge of the patients with an increased level of cholesterol on hypercholesterolemia and its correction and the change of knowledge three months later.

2. To evaluate the risk to develop cardiovascular diseases for the patients with an increased level of cholesterol taking into consideration their life style and diet, and the change three months later.

3. To evaluate the risk of death from cardiovascular diseases for the patients with an increased level of cholesterol (SCORE evaluation system).

4. To establish the relation of the patients’ knowledge with the risk to develop cardiovascular diseases and die from them, and the change three months later.

Research methodology. The research was carried out in 2014 - 2015 in Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos. Methods: a questionnaire an experiment and a questionnaire sent out via mail.

SANTRUMPOS

B-Ch– bendrasis cholesterolis

DTL-Ch –didelio tankio lipoproteinų cholesterolis EKD – Europos kardiologų draugija

IŠL – išeminė širdies liga KŠL – koronarinė širdies liga

Lit Hir – Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojama asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (angl. The Lithuanian High Cardiovascular Risk primary prevention programme)

MI – miokardo infarktas

MTL-Ch – mažo tankio lipoproteinų cholesterolis

NCEP – Nacionalinė cholesterolio mokymo programa (angl. The National Cholesterol Education Program)

NCEP ATP III – JAV lipidų vertinimo ir gydymo rekomendacijos (III redakcija) suaugusiems, suformuluotos NCEP ekspertų komiteto (angl. the Third Report of NCEP-Panel )

NHLBI – National Heart, Lung and Blood Institute (liet. Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas) PAL – periferinių arterijų liga

PSP – pirminė sveikatos priežiūra

PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras

SCORE – bendrosios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo sistema (angl. Systemic Coronary Risk Evaluation)

ĮVADAS

Dislipidemija – kraujo riebalų arba lipidų apykaitos sutrikimas - labai paplitęs širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys tiek tarp sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, tiek tarp nesergančių jomis [10, 21, 23, 38].

Lietuvoje bendro cholesterolio koncentracijos (B-Ch) padidėjimas nustatytas 88,8 proc. asmenų t.y. beveik 9 iš 10-ties darbingo amžiaus žmonių, o tarp suaugusių, sergančių išemine širdies liga, dislipidemijos paplitimas dar didesnis – iki 90 proc. [21, 23]. Europos šalyse dislipidemijos paplitimas labai skiriasi: žemo pragyvenimo lygio šalyse jis mažesnis, o aukšto - labai didelis, pvz., 2012 m. Tadžikistane aukštesnis nei 5 mmol/l. B-Ch lygis nustatytas 24 proc. vyresnių nei 25 m. suaugusiųjų, o Islandijoje padidintą cholesterolį turėjo 70 proc. suaugusių gyventojų [81].

Padidėjusio cholesterolio kraujyje pasekmė - aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos vystymasis. Širdies ir kraujagyslių aterosklerozė yra lėtinė liga, paprastai progresuojanti ankstyvose stadijose, kol dar nepasireiškia jokie simptomai, o jos sąlygotos ŠKL Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra dažniausia mirtingumo priežastis [73, 24]. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudarė 47,6 proc. vyrų ir 65,0 proc. moterų mirties priežasčių [13]. Europoje dėl šių ligų kasmet miršta virš 4 milijonų žmonių, ir tai sudaro 46 proc. visų mirčių [81].

Temos aktualumas. Lietuvoje dislipidemijos diagnostika ir korekcija vis dar išlieka nepakankama. Padidėjęs lipidų kiekis kraujyje nėra veiksmingai mažinamas medikamentinėmis priemonėmis, o pacientų gyvensenos korekcijai (netinkamai mitybai, antsvorio mažinimui, rūkymo nutraukimui, fizinio aktyvumo didinimui) skiriama per mažai dėmesio, todėl išlieka ŠKL grėsmė sveikatai ir gyvybei [5, 62, 71].

Siekiant sumažinti ŠKL sergamumą ir mirtingumą, būtina ankstyva rizikos veiksnių diagnostika ir korekcija bei prevencijos programų, apimančių sveikos gyvensenos mokymą, vykdymas [24, 51]. Atlikti tyrimai rodo, kad žmonėms trūksta informacijos apie pagrindinius širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, tame tarpe ir apie cholesterolį. Dauguma pacientų neturi pakankamai informacijos apie nemedikamentines priemones, koreguojant dislipidemiją t. y. apie mitybos korekciją, fizinį aktyvumą ir kt. [4].

Lietuvoje, pacientų ŠKL rizikai nustatyti naudojama SCORE sistema ( angl. Systemic COronary Risk Evaluation), vertinanti tradicinių rizikos veiksnių rodiklius: rūkymą, arterinio kraujo spaudimo (AKS), B-Ch reikšmes, amžių [8]. Manoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika turėtų būti nustatoma ne tik pagal kraujospūdį ir cholesterolio rodiklius, bet ir pagal kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pasireiškimui įtaką darančius veiksnius [18]. Todėl pacientų ŠKL rizikai nustatyti naudojome ne tik SCORE sistemą, bet ir papildomą „Širdies ir kraujagyslių rizikos įvertinimo klausimyną“ (angl.“Cardiovascular Risk Assessment Questionnaire“), kurį 2005m. parengė užsienio kardiologai ir naudoja gydymo įstaigose stebėti širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų progresą.

Darbo praktinė reikšmė. PSO pabrėžia profilaktikos paradoksą: profilaktikos priemonių nauda didžiausia didelės rizikos asmenims, tačiau daugiausia mirčių nuo ŠKL ištinka mažos rizikos asmenis [38]. Atliekamo eksperimentinio tyrimo metu, tirdami besimptomius, padidintą cholesterolį turinčius pacientus, nustatėme, kad daugelis jų priklauso mažai ir vidutinei rizikai susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligos per artimiausius 10 metų. Todėl medicinos personalo suteikiama papildoma informacija apie nemedikamentines priemones, koreguojant dislipidemiją bei dalyvavimas prevencijos programose, apimančios sveikos gyvensenos mokymą, sumažintų sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL. Tyrėjai teigia, kad aktyvus besimptomių pacientų dalyvavimas rizikos veiksnių, sąlygojančių ligas, valdyme yra labai svarbus. Dalijantis informacija su asmenimis apie jiems nustatytą kardiovaskulinių įvykių riziką pagal esamų gairių rekomendacijas, galima pasiekti nors ir nedidelį, bet išmatuojamą cholesterolio terapijos veiksmingumo padidėjimą [52].

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti žinių apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai

Darbo uždaviniai

5. Įvertinti pacientų, turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį, žinias apie hipercholesterolemiją ir jos korekciją bei žinių pokytį, praėjus 3 mėnesiams

6. Įvertinti pacientų, turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį, riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis pagal gyvenseną bei pokytį praėjus 3 mėnesiams

7. Įvertinti pacientų, turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį, riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (SCORE vertinimo sistema)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dislipidemija, jos paplitimas ir pasekmės

Kraujo riebalai arba lipidai, kurių pagrindinis yra cholesterolis – vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnių. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija [16]. Į sąvoką “dislipidemija” įeina tiek įvairių lipidų kiekių padidėjimas, tiek sumažėjimas [4]. Didelis cholesterolio kiekis žmogaus kraujyje (hipercholesterolemija) - tai būklė, kuri neturi požymių arba simptomų [1]. Dislipidemija ir hiperholesterolemija yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuris lemia padidėjusį sergamumą ir mirtingumą visame pasaulyje [21, 1]. Rinkūnienės ir kt. (2012) teigimu, tai klastingas sutrikimas, kurį reikia gydyti [21]. Epidemiologinėse studijose nustatyta, kad bendro cholesterolio (B-Ch) koncentracija koreliuoja su koronarinės širdies ligos (KŠL) rizika. Cholesterolio kiekio sumažinimas 1 proc. KŠL riziką sumažina 2–3 proc. Sergantiesiems KŠL, cholesterolio sumažinimas mažina pakartotinų įvykių riziką, pagerina išgyvenamumą [21]. Naujausi tyrimai patvirtina ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) koncentracijos padidėjimo reikšmę ankstyvajam aterosklerozės pasireiškimui, jos progresavimui kraujagyslių sienelėje bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai [8].

Dislipidemijos sąlygota aterosklerozė - tai liga, kuriai būdingos susidarančios ir nuolat didėjančios aterosklerozinės plokštelės arterijų sienelėse [20]. Tai lėtas ir daugelį metų besitęsiantis besimptomis procesas, dar vaikystėje prasidedantis riebaliniais ruoželiais, vėliau progresuoja iki plokštelių, ir tik atsiradus didesniems arterijų sienelių morfologiniams pokyčiams, sukelia audinių (širdies raumens, smegenų audinio) išemiją [8, 73], kol pasiekia kulminaciją – trombozinę okliuziją ir sukelia koronarinius įvykius vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Koronarinė širdies liga – dažniausiai aterosklerozės sukeltas vainikinių arterijų sukietėjimas ir susiaurėjimas, lemiantis mažesnį širdies raumens aprūpinimą deguonimi ir maistingosiomis medžiagomis [2]. Kaip teigia Marcinkevičienė (2010), “remiantis klasikiniu aterosklerozinio kraujagyslių pažeidimo modeliu, ankstyviausia šio pažeidimo stadija yra endotelio disfunkcija, kuri gali tęstis kelis dešimtmečius iki klinikinio pasireiškimo asmenims, turintiems rizikos veiksnių” [36].

duomenimis, JAV 15 proc. pacientų B-Ch koncentracija viršijo 6 mmol/l [82]. EURIKA tyrimo, atlikto 2009-2010 m. dvylikoje Europos šalių, siekiant įverinti tradicinių rizikos veiksnių kontrolę klinikinėje praktikoje, duomenimis, dislipidemijos paplitimas siekė 57,7 proc. [53]. Lietuvoje dislipidemijos paplitimas yra žymiai didesnis nei kitose šalyse. Rinkūnienės ir kt. (2009) atlikto retrospektyvinio tyrimo duomenimis, t. y. išanalizavus 1997-2005m. hospitalizuotų į VUL Santariškių kliniką pacientų ligos istorijas, tarp sergančiųjų išemine širdies liga (IŠL), dislipidemija nustatyta 90,1 proc. pacientų (priklausomai nuo amžiaus ir lyties, paplitimas svyravo nuo 88,9 iki 97,6 proc.) [23]. Dislipidemijos paplitimas tarp ŠKL simptomų neturinčių Lietuvos gyventojų, esant tik bendrojo cholesterolio koncentracijos padidėjimui, siekia iki 81,2 proc., o bendras dislipidemijos paplitimas (esant bent vieno lipidogramos rodiklio nuokrypiui nuo normos) siekia 88,9 proc. (vyrai – 85,8 proc., moterys – 90,8 proc.) [38]. Rinkūnienė ir kt. (2009) teigia, kad 2020 m. aterosklerozė bus pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje [23].

Rinkūnienės ir kt. (2012) nuomone, nepakankama dislipidemijos diagnostika bei korekcija yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, kurios sprendimui turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio [21]. Žinant dislipidemijos paplitimą Lietuvoje bei jos gydymo naudą pirminėje prevencijoje, reikėtų visas jėgas skirti savalaikei dislipidemijos diagnostikai bei tinkamai korekcijai. Tik taip galima sumažinti ŠKL plitimą Lietuvoje [21].

Apibendrinant galime teigti, kad dislipidemija, nepasireiškianti jokiais akivaizdžiais simptomais, prasideda dar ankstyvoje jaunystėje ir ilgainiui sukelianti kraujagyslių aterosklerozę. Tai vienas iš pagrindinių ir svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligas sąlygojančių veiksnių, kuris Lietuvoje ir Europoje yra labai paplitęs tiek tarp sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, tiek tarp sąlyginai sveikų suaugusių asmenų. Šio rizikos veiksnio didelį paplitimą reikėtų mažinti pasitelkiant ankstyvą diagnostiką ir korekciją.

1.2. Dislipidemijų klasifikacija ir priežastys

1 lentelė. Dislipidemijų klasifikacija pagal Lietuvos Širdies Asociaciją

[Lietuvos Širdies asociacija. Cholesterolis ir lipoproteinai. Prieiga per internetą: http://www.heart.lt [35]

Lipidų sutrikimai Padidėję rodikliai

Hipercholesterolemija padidėjęs tik cholesterolis, trigliceridai normos ribose Hipertrigliceridemija padidėję trigliceridai, cholesterolis normos ribose

Mišri forma padidėję ir trigliceridai, ir cholesterolis

Retai pasitaiko dar viena forma - izoliuotas DTL cholesterolio (DTL-Ch) sumažėjimas. Sunkios šeiminės dislipidemijos tipas pagal sudėtingesnę Fredrickson’o klasifikaciją nustatomas dideliuose laboratoriniuose centruose. Cukriniam diabetui, sutrikusiai gliukozės apykaitai, pilvinio tipo nutukimui būdingas trigliceridų padidėjimo ir DTL-Ch sumažėjimo derinys. Tai labai aterogeniška forma. Netgi pakankamai sumažinus MTL-Ch, šis metabolinis dislipidemijos tipas atspindi liekamąją riziką [35].

Dislipidemijos gali būti pirminės ir antrinės. Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko šie pirminės dislipidemijos tipai:

 šeiminė hipercholesterolemija,  poligeninė hipercholesterolemija,

 šeiminė kombinuota hiperlipidemija ir III tipo hiperlipidemija [21].

Cholesterolio koncentracija dažniausiai padidėja dėl antrinių priežasčių: daug sočiųjų riebalų rūgščių turintis maistas, hipotiroidizmas, nefrotinis sindromas ir lėtinės kepenų ligos. Rinkūnienė ir kt. (2012) teigia, kad hipercholesterolemiją gali sąlygoti ir peroralinių kontraceptikų vartojimas [21]. Kartu su metaboliniu sindromu dažnai nustatoma ir aterogeninė dislipidemija, kuri pasireiškia padidėjusia trigliceridų (TG) ir sumažėjusiu DTL-Ch koncentracija [25]. Todėl svarbu nustatyti antrines dislipidemijos priežastis bei šeiminę dislipidemiją [21].

1.3. Lipidų ištyrimas, normos

programa”, kuri mūsų šalyje vykdoma remiantis 2005 m. lapkričio 25 d. ministro įsakymu Nr. V913 [11], profilaktiniai lipidų patikrinimai turi būti atlikti vyrams nuo 40 metų, moterims - nuo 50 metų. Pacientai, kurie priskiriami didelės rizikos grupei, t.y. kurių šeimos anamnezėje yra bent vienas ŠKL atvejis (iki 45 m. vyrams, iki 55 m. moterims), lipidų profilio tyrimą rekomenduojama atlikti nepaisant amžiaus [1, 11].

Laboratorijoje galima nustatyti keturis kraujo riebalų (lipidų) rodiklius:  Bendrąjų cholesterolį;

 Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį;  Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį;  Trigliceridus.

Lipidograma atliekama iš veninio kraujo anksti ryte 8-12 valandų nevalgiusiam pacientui [16]. Remiantis Europos kardiologų draugijos (EKD) kardiovaskulinių ligų prevencijos rekomendacijomis, paskelbtomis 2003 m., lipidų normatyvai nesergantiems kardiovaskuline liga ar cukriniu diabetu skiriasi nuo normatyvų jau sergantiems [35]. Normos ribos negali būti vienareikšmiškai nustatomos, nes pacientų, sergančių išemine širdies liga, kitomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei cukriniu diabetu viršutinė riba turėtų būti žemesnė nei sveikųjų [4] (žr. 2 lentelė).

2 lentelė. 2012 m. Europos kardiologų draugijos rekomenduojamos cholesterolio normos

[European Guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice (version 2012) http://www.escardio.org [73]

I. Lipidų normos NESERGANTIEMS širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu

Bendrasis cholesterolis < 5 mmol/l.

MTL cholesterolis < 3 mmol/l.

DTL cholesterolis vyrams > 1,2 mmol/l.

moterims > 1,4 mmol/l.

Trigliceridai <1,7 mmol/l.

II. Lipidų normos SERGANTIEMS širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu Bendrasis cholesterolis < 4,5 mmol/l.

MTL cholesterolis _{< 2,5 mmol/l.}

DTL cholesterolis vyrams > 1,2 mmol/l.

moterims > 1,4 mmol/l.

Trigliceridai <1,7 mmol/l.

3 lentelė. Lipidų frakcijos padidėjimo lygiai

[European Guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice (version 2012) http://www.escardio.org [73]

Padidėjimo lygiai Lipidų frakcijo reikšmės

Bendrojo cholesterolio MTL cholesterolio Trigliceridų Saikingai padidėjęs 5 - 6,5 mmol/l 3 - 4,1 mmol/l 1,7 – 4,5 mmol/l

Ženkliai padidėjęs 6,5 - 8 mmol/l 4,1 - 6 mmol/l 4,5 - 11 mmol/l Kritiškai padidėjęs > 8 mmol/l > 6 mmol/l > 11 mmol/l

DTL-Ch ir TG gydymo tikslai nėra apibrėžti, tačiau DTL-Ch koncentracija < 1,0 mmol/l vyrams ir < 1,2 mmol/l moterims bei TG koncentracija > 1,7 mmol/l yra padėjusios ŠKL rizikos žymenys [31].

Tačiau, kaip teigia Rinkūnienė ir kt. (2012), norint gydyti dislipidemiją ir sumažinti KŠL riziką svarbu ne tik nustatyti lipidų koncentraciją kraujyje, bet ir surinkti išsamią paciento bei šeiminę anamnezę, įvertinti gyvenseną, rizikos laipsnį, ištirti pacientą (ūgis, svoris, kūno masės indeksas, liemens apimtis, arterinis kraujo spaudimas, dislipidemijos, aterosklerozės, skydliaukės ligos požymiai), atlikti laboratorinius tyrimus [31].

1.4. Dislipidemijos ryšys su kitais rizikos veiksniais

Dislipidemija yra dažnas ŠKL rizikos veiksnys tarp vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų, nesergančių ŠKL [21]. Nors dislipidemija laikoma vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu [20], svarbu tai, kad ŠKL kilmė yra daugialypė, todėl būtina išsiaiškinti ir kitus rizikos veiksnius [2]. Pasak Petrulionienės (2011), kuo daugiau žmogus turi rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis [17]. Aterosklerozės išsivystymui įtakos turi rizikos veiksniai, kuriems veikiant, neišvengiamai atsiranda aterosklerozės vystymąsi sąlygojanti endotelio disfunkcija [21, 36].

4 lentelė. ŠKL sąlygojantys rizikos veiksniai

[Europos širdies sveikatos chartija. Prieiga per internetą: http://www.heartcharter.org [32]

Biologiniai Susiję su gyvensena

Kiti

Nemodifikuojami Modifikuojami Padidėjęs

kraujospūdis Tabako naudojimas Amžius Pajamos

Padidėjusi gliukozės

koncentracija Nesveika mityba Lytis Išsilavinimas

DTL cholesterolis Piktnaudžiavimas

alkoholiu Genetika Gyvenimo sąlygos

Antsvoris/nutukimas Mažas fizinis

aktyvumas Rasė Darbo sąlygos

Pagal Europos širdies sveikatos chartiją, pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivytimą yra: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas [32]. Tai patvirtina ir vieno didžiausio epidemiologinio INTERHEART tyrimo rezultatai, vykdyto 1999-2002 m. [70]. Tyrimo metu buvo vertinti 12 461 paciento iš 52 šalių rizikos veiksniai bei jų įtaka ūminio infarkto išsivystymui ir įrodyta, kad iš šių 9 rizikos veiksnių keturi pagrindiniai - dislipidemija, arterinė hipertenzija, rūkymas ir cukrinis diabetas lemia net 90 proc. miokardo infarkto rizikos [38]. Kadangi įrodyta šių rizikos veiksnių svarba IŠL patogenezei, dažnai jie dar vadinami „tradiciniais“ rizikos veiksniais [23]. Petrulionienė (2009), Rinkūnienė ir kt. (2009) teigia, kad tradicinių rizikos veiksnių svarba didinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką yra aiškiai įrodyta ir nekelia abejonių, o jų paplitimas, ypač tarp sergančių IŠL, tikrai didelis [23, 37]. Rinkūnienė ir kt. (2009) teigia, kad ypač dažnai tradiciniai rizikos veiksniai nustatomi jaunesniems nei 55 m. amžiaus pacientams [23].

Yra ŠKL rizikos veiksnių, kurių mes negalime keisti - tai amžius, lytis ir paveldimumas. Kitus rizikos veiksnius galima valdyti [17]. Prie nemodifikuojamų ŠKV veiksnių priskiriamos tokios genetinės priežastys, kaip pirmos eilės giminių ankstyvos KV ligos ir mirtys (vyrams iki 55 m., moterims iki 65 m.) bei paveldimas polinkis sirgti ateroskleroze, KŠL ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Dalį ligų lemia vieno geno mutacijos, perduodamos iš kartos į kartą (monogeninės ligos), tačiau dauguma ligų vystosi dėl aplinkos ir paveldimų veiksnių sąveikos (daugiaveiksnės etiologijos ligos) [2].

palikuonims perduoda ne tik genus, bet dalinasi bendra aplinka, mitybos, gyvensenos įpročiais [2]. Kaip teigia Burokienė ir kt. (2013), kartais sunku pasakyti, ar liga genetiškai paveldėta, ar atsirado dėl blogų šeimos įpročių, nes įtakos gali turėti ne tik genetiniai veiksniai, bet ir iš kartos į kartą perduodami kenksmingi įpročiai: vaikai nesąmoningai mėgdžioja tėvų gyvenseną, tą patį mitybos būdą, fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio vartojimą, o įpročio valgyti sūrų, riebų maistą kartais sunku atsisakyti visą gyvenimą [2].

Cukrinis diabetas (CD) yra susijęs su gerokai didesne ŠKL rizika [54], IŠL dažnai diagnozuojama CD sergantiems pacientams [23], todėl, remiantis 2012 m. Europos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėmis, sergantieji CD priskiriami didelės (be kitų KV rizikos veiksnių ir organų taikinių pažeidimo) ir labai didelės (turintieji kitų KV rizikos veiksnių ir/ar organų taikinių pažeidimų) kardiovaskulinės rizikos grupei [73]. Nustatyta, kad CD, kaip ir vyriškoji lytis, didina aterosklerozės riziką visose vainikinėse arterijose [66].

Lipidai ir rūkymas ypač didina riziką jaunesnio amžiaus pacientams (vyrams <55 ir moterims <65 metų), lyginant su vyresnio [70]. Jau minėtoje INTERHEART studijoje nustatyta, kad rūkymas miokardo infarkto (MI) riziką padidina tris kartus. Rizika labai priklauso ir nuo surūkytų cigarečių skaičiaus. Surūkant 1–5 cigaretes per dieną, MI rizika padidėja 38 proc., o surūkant 40 cigarečių – net 90 proc. Sumažinant cigarečių skaičių per pusę, MI rizika sumažėja pusiau [70].

Kaip teigia Raila (2009), nesveikas gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai visuomenėje labai paplitę, o tai įtakoja sergamumą širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis [18]. ŠKL vystymąsi lemia daugelis veiksnių [32]. Tyrimais nustatyta, kad kartu esantys rizikos veiksniai bendrą ŠKL riziką didina sinergistiškai [22]. Todėl būtina, kad visi rizikos veiksniai būtų koreguojami tiek visuomenės lygiu, tiek individualiai [32]. Paveldimų veiksnių įtaka gali būti sumažinta arba ligos išvengta, keičiant asmens įpročius, vengiant rizikos veiksnių, galinčių ją išprovokuoti [2]. Jei rizikos veiksnius pavyktų koreguoti jauniems žmonėms, tai galėtų turėti įtakos sergamumui [18].

1.5. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas

Penktadalis koronarinių mirčių ištinka asmenis, anksčiau nesirgusius koronarine širdies liga [8], nes kai atsiranda ligos simptomų, aterosklerozė jau būna pažengusi [33]. Pasaulio patirtis rodo, kad mirtingumas nuo ŠKL ženkliai mažėja (daugiau nei 50 proc.) populiacijoje pritaikius pirminės profilaktikos principus - daugumai asmenų nustačius ir koregavus pagrindinius rizikos veiksnius [38]. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodiklius [23]. Todėl labai svarbu nustatyti asmenis, turinčius padidėjusią riziką [33]. Europos kardiologų draugijos “Dislipidemijų diagnostikos ir gydymo 2011 m. rekomendacijose” nurodoma, kad antilipideminio gydymo taktika ir tikslinė lipidų koncentracija priklauso nuo ŠKL rizikos dydžio: kuo rizika didesnė, tuo mažesnių lipidų parametrų turėtų būti siekiama pirminei ir antrinei profilaktikai [10].

1 pav. Bendrosios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo sistema (SCORE). Didelės

kardiovaskulinės rizikos lentelė

[Lietuvos širdies asociacija. Sužinok savo riziką. Prieiga per internetą: http://www.heart.lt [35]

Didelės KV rizikos SCORE lentelė naudojama kitose Europos šalyse: Armėnijoje, Adzerbaidžane, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Gruzijoje,Kazakstane, Kirgistane, Latvijoje, Lietuvoje, Makedonijoje, Moldavijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Uzbekistane [73].

Remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, vertinti bendrąją ŠKL riziką pagal SCORE reikia tada kai:

 pacientas pats to pageidauja,

 konsultacijos metu paaiškėja, jog asmuo: vidutinio amžiaus rūkorius arba nustatoma vienas ar daugiau rizikos veiksnių (padidėjusi cholesterolio ar gliukozės koncentracija kraujyje, centrinio tipo nutukimas, padidėjęs AKS);

 ankstyva ŠKL anamnezė arba vienas pagrindinių rizikos veiksnių (pvz., ženkli hiperlipidemija);

 yra ŠKL simptomų [31].

5 lentelė. Kardiovaskulinės rizikos laipsniai pagal SCORE sistemą

[European Guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice (version 2012) http://www.escardio.org [73]

Rizikos laipsnis Rizikos nustatymo kriterijai

Labai didelė rizika

Dokumentuota KŠL, persirgtas MI, IŠL, periferinių arterijų liga (PAL), I ar II tipo CD su vienu ar daugiau KV rizikos veiksniu ir/ar organų

taikinių pažeidimu, Sunki lėtinė inkstų liga,

Apskaičiuota SCORE rizika ≥ 10 proc.

Didelė rizika

Žymiai padidėjęs vienas iš rizikos faktorių (šeiminė dislipidemija ar sunki hipertenzijos forma,

I ar II tipo CD be KV rizikos veiksniu ir/ar organų taikinių pažeidimo, Vidutinio sunkumo inkstų liga,

Apskaičiuota SCORE rizika ≥ 5 proc. ir < 10 proc. KV rizika per 10 m. Vidutinė rizika Apskaičiuota SCORE rizika ≥ 1 proc. ir < 5 proc. KV rizika per 10 m.

Maža rizika Apskaičiuota SCORE rizika < 1 proc.

Pacientai, jau patyrę klininį įvykį, kaip pavyzdžiui, ūminį koronarinį sindromą ar insultą, priskiriami didelės rizikos grupei taip pat [73]. Esant visoms šioms būklėms bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra didelė ir būtina imtis intensyvių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo priemonių [41]. Jei ŠKL patvirtinta, ligonis serga CD, rizikos veiksniai turi būti įvertinti, tačiau SCORE vertinimas yra nereikalingas, nes toks pacientas priklauso labai didelės rizikos grupei [31]. Europos kardiologų draugija (EKD) prie prioritetinių asmenų, kuriems reikia vykdyti ŠKL prevenciją klinikinėje praktikoje, priskiria ir besimptomius asmenis, kuriems dėl daugelio rizikos veiksnių rizika sirgti ŠKL yra padidėjusi (≥ 5 proc. rizika, kad per 10 metų įvyks ŠKL sąlygota mirtis) [31].

SCORE lentelė gali būti panaudota ir nurodant kurio nors rizikos veiksnio modifikavimo indikacijas, pavyzdžiui, kaip keistųsi rizikos dydis (proc.), jeigu asmuo mestų rūkyti ar sumažintų kurį nors kitą rizikos veiksnį [35].

1.6. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos vykdymas

Širdies ligos yra pagrindinė mirties ir stacionarizavimo priežastis visame pasaulyje, o dėl brangių gydymo procedūrų ir didelio paplitimo šios ligos sudaro didelių papildomų išlaidų sveikatos priežiūros sektoriui. Nesveikas gyvenimo būdas reikšmingai padidina sveikatos priežiūros išlaidas, susijusias su širdies ligomis, ir tai neigiamai įtakoja sveikatos priežiūros biudžetą, nukreipiant lėšas nuo kitų pacientų grupių [60]. Pasak Petrulionienės (2009), Lietuva pagal daugelį gyvensenos, rizikos veiksnių paplitimo ir antrinės prevencijos priemonių taikymo kokybės rodiklių, ypač lipidų kontrolės srityje, stipriai atsilieka nuo kitų Europos šalių, daugeliu rodiklių užimdami pačią blogiausią vietą tarp 22 Europos šalių [37].

Vis dažniau akcentuojama ŠKL rizikos veiksnių jaunėjimo problema, tad visos tarptautinės organizacijos pabrėžia pirminės profilaktikos svarbą. Profilaktikos priemones skatinama pradėti kuo anksčiau - nuo gimimo (ar dar anksčiau), propoguojant sveiką gyvenseną šeimose ir mokyklose, atkreipiant dėmesį į sveiką aplinką darbo vietose [17, 73]. Prevencinės pastangos turi būti ilgalaikės, ir tęstis iki senatvės [73]. Pasiūlytas naujas terminas „pirmapradė profilaktika“ (angl. primordial prevention) - tai pati ankstyviausia profilaktika, siekianti visiškai apsaugoti nuo rizikos veiksnio pirminio pasireiškimo [17].

Visos išsivysčiusios šalys pirminėje sveikatos priežiūros grandyje įgyvendina plačias ŠKL programas. Pirminė sveikatos priežiūra gali įgyvendinti ir ligų prevenciją, ir gydymą. Ji suteikia visuomenei galimybę ne tik gydyti, bet ir apsisaugoti nuo ligų [18]. Kaip teigiama 2012 m. Europos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos rekomendacijose, mirtingumo nuo ŠKL sumažėjimą daugiau nei 50 proc. lemia rizikos veiksnių pokyčiai ir 40 proc. - geresnis gydymas [37]. Tyrimais nustatyta, kad, taikant prevencines priemones, MI ir insulto riziką galima sumažinti atitinkamai – 63 ir 31 proc. [56].

Asmenų, turinčių padidintą ŠKL riziką, atranka yra svarbi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos prevencijos dalis [64]. Identifikavus tokius pacientus, jie skatinami keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių, pradedama farmakologinė prevencija. Tokie pacientai nuolat stebimi sveikatos priežiūros specialistų [18].

prevention programme) [21,11]. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus, kurioje dalyvauja 50–65 m. moterys ir 40–55 m. vyrai, nesergantys širdies ir kraujagyslių ligomis [33, 21]. 2012 m. duomenimis, LitHiR programoje jau dalyvavo 385 iš 420 (91,6 proc.) specializuotų kardiovaskulinės prevencijos ir pirminės sveikatos priežiūros centrų. Programoje 2006–2010 m. iš viso patikrintas 266 391 asmuo [21].

Siekiant geresnių sveikatos rodiklių Lietuvoje, būtina kuo daugiau gyventojų įtraukiti į sveiką gyvenseną skatinančias programas. Tačiau vien to neužtenka, programas reikia ir tinkamai valdyti, todėl programos efektyvumo vertinimas yra labai svarbus elementas [24]. Kaip teigia Raila (2009), naudojamos prevencinės priemonės priimtinos ir efektyvios [18]. Tačiau, mirtingumas nuo ŠKL nedžiugina [1]. 2012 m. LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje atlikto epidemiologinio tyrimo, kuriame buvo analizuoti širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinėje programoje dalyvavusių pacientų duomenys, metu nustatyta, kad 97,9 proc. pacientų neskirta jokio gydymo (nei medikamentinio, nei nemedikamentinio), nors visiems šiems pacienrams buvo nustatyta didelė išeminė širdies ligų rizika [14]. EuroAspire III tyrimo (angl. European Action on Secondary and Primary Prevention by Intervention to Reduce Events III) rezultatai taip pat atskleidė, kad, nepaisant skiriamų lėšų, aktyvaus reabilitacinio gydymo, rizikos veiksniai – rūkymas, dislipidemija, glikemija, viršsvoris – koreguojami nepakankamai [6].

Norint sėkmingai įgyvendinti profilaktines gaires, reikia žinoti galimas kliūtis. Pirmoji kliūtis yra pačių gydytojų žinios ir pritarimas. Gairių gausa, kurias gydytojai gauna iš daugybės mokslo draugijų, organizacijų ar sveikatos priežiūros tarnybų ir kurios dažnai kartojasi, silpnina žinių tvirtumą. Net maži gairių skirtumai gali sukelti sumaištį ir įtarimus, kad kai kurias gaires gali pernelyg sąlygoti mokslo duomenų pateikimo šališkumas, farmacijos kompanijų įtaka arba privačios bei visuomeninės sveikatos priežiūros institucijos [41]. Sheppard ir kt. (2014) Didžiojoje Britanijoje atlikę retrospektyvinį NICE (angl. The National Institute for Health and Care Excellence) tyrimą, išaiškino rekomenduojamų gairių laikymosi pirminėje ir antrinėje ŠKL prevencijoje galimybes. Jie nustatė, kad 10 metų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (pagal Framingham), buvo nustatyta 43 proc. pacientų ir tik du trečdaliai jų gavo optimalų gydymą, paremtą nacionalinėmis rekomendacijomis [64].

paciento gyvensenai. Tai sveikos gyvensenos mokymas, medicininės priemonės, krūvio ir atsipalaidavimo pratimai, rūkymo metimo programos, pagal poreikį siūloma individuali ar grupinė terapija. Tai ypač rekomenduojama pacientams, kuriems yra ryškūs IŠL simptomai ar didelė jos rizika [9].

„EPA – kardio“ programos rezultatai rodo, kad naudojami gyvenimo būdo keitimą skatinantys metodai gali būti ne tokie veiksmingi. Dauguma suaugusiųjų nenori keisti savo gyvenimo būdo, nepriima naujų informacijos skleidimo būdų, o tik tradicinę gydytojo ar slaugytojo konsultaciją [18]. Raila (2009) pažymi, jog gyvenimo būdą keisti skatinantys pokalbiai pirminėje sveikatos priežiūroje gali būti labai efektyvūs, jei jie bus įprastos konsultacijos dalimi [18]. Kanadoje Fortin ir kt. (2010) atliktas tyrimas parodė, kad pacientai linkę pasitikėti savarankiškai dirbančiomis slaugytojomis ir kreipiasi į jas dėl lėtinių ar nesunkių ligų [49]. Taigi, į pacientą orientuotas konsultavimas gali pagerinti pacientų sveikos gyvensenos rekomendacijų laikymąsi ir tuo pagerinti klinikinius rezultatus [46].

Apibendrinant šį skyrių, svarbu pabrėžti, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, siekiant sumažinti sergamumą šiomis ligomis, turėtų būti pradedama kuo anksčiau, dar net nepasireiškus ŠKL rizikos veiksniams. Sveika gyvensena turėtų būti skatinama visiems asmenims- ne tik jau segantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar pasireiškus rizikos veiksniams (dislipidemijai, padidintam kraujospūdžiui, viršsvoriui, nutukimui, rūkymui), bet ir sveikiems asmenims.

1.7. Slaugytojų veikla širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikoje

Pirminės sveikatos priežiūros grandies slaugytojai gali ženkliai pagerinti ŠKL prevenciją, nes viena iš slaugytojų pareigų - dalyvauti sveikatos mokyme, propaguoti sveiką gyvenseną, mokyti pacientus bei jų artimuosius, kaip išvengti ligų [9, 27]. Vakarų šalyse sparčiai populiarėja praktikuojančio slaugytojo (angl. nurse practitioner) vaidmuo [7], kur praktikuojantis slaugytojas gali padėti pacientui siūlydamas tinkamus mokymus, konsultavimą ir intervencijas [62]. Šie slaugytojai daug dirba savarankiškai ir turi daug atsakomybių [45]. Mason (2005) nustatė, kad praktikuojantys slaugytojai puikiai tinka vadovauti pacientams, koreguojant hipercholesterolemiją. Jie gali apjungti visus pacientų priežiūros aspektus: peržiūrėti ŠKL rizikos veiksnių įvertinimą, įskaitant ir cholesterolio, kraujo spaudimo, viršsvorio ar nutukimo, rūkymo korekciją, inicijuoti medikamentinį gydymą, ir sudaryti pacientams individualias programas, apimančias mokymą, paramą ir tęstinę priežiūrą [62].

fizinės, psichinės bei socialinės gerovės užtikrinimą, bet ir į visuomenės mokymą bei sveikos gyvensenos formavimą [15]. Kaip teigia Kontrimienė ir kt. (2013), atlikti tyrimai rodo, kad gydytojų funkcijas paskyrus kitiems PSP komandos nariams, galima pagerinti pacientų gydymo procesą ir jo rezultatus. Todėl sėkmingai dirbančiose PSP komandose bendruomenės slaugytojo vaidmuo yra itin svarbus [7].

Dislipidemija yra lėtinė liga, kuri gali būti valdoma pasitelkiant užsienyje praktikuojamą “atvejo vadybos sistemą” (angl. “case management system”), kuri skiriasi nuo tradicinių sveikatos priežiūroje naudojamų metodų. Ši sistema charakterizuojama slaugytojo sudarytu gydymo planu, apimančiu farmokologinį, mitybos, fizinių pratimų ir svorio mažinimo korekciją [62]. Mason (2005) palaiko šį sveikatos priežiūroje naudojamą metodą ir pabrėžia, kad kai kiekvienam pacientui sudaroma išsami individuali programa, įskaitant susitikimų grafikus, paciento pažangumo ataskaitas, mokymus ir paramą, praktikuojantis slaugytojas išvengia įprastų kliučių, trukdančių pacientui laikytis paskirtų lipidus mažinančios terapijos rekomendacijų ir tokiu būdu sumažinti sergamumą ŠKL ir mirtingumą nuo šių ligų. Praktikuojantis slaugytojas, dirbantis su pacientais ir naudodamas “atvejo vadybos sistemą”, pacientus daug labiau motyvuoja siekti tikslo abipusiai bendradarbiaujant [62].

Kontrimienės 2013 m. Kauno miesto ir rajono PSP atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos bendruomenės slaugytojų veikla labai skiriasi nuo Vakarų šalyse populiarėjančio praktikuojančio slaugytojo veiklos [7]. Cholesterolio mokymo tendencijos, apsiribojančios tik sąvokų aiškinimu, nekeičia pacientų supratimo apie cholesterolį ir nemotyvuoja jų mažinti cholesterolį. Kaip teigia Goldman ir kt.(2006), pacientai nemano, kad vien savo cholesaterolio reikšmių žinojimas gali motyvuoti juos keisti elgesį [50].

Gydytojo, slaugytojos ir paciento ryšys – svarbi priemonė siekiant tikslo. Paciento socialinis gydytojo ir slaugytojo palaikymas yra svarbiausias veiksnys, padedantis išlaikyti sveikus įpročius bei laikytis medicininių nuorodų [9].

Pacientai turi teisę gauti išsamią informaciją apie sveikatą ir jos išsaugojimą, gydymą, kuri padėtų jiems tinkamai pasirinkti ir užtikrinti vienodą galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nepriklausomai nuo išsilavinimo, gyvenamosios vietos, kalbos [30]. Reikėtų atsižvelgti į paciento bendrą ir sveikatos raštingumą, etniškumą ir kultūrą, sveikų produktų prieinamumą, paciento pasiruošimą keistis, kad konsultavimas taptų labiau orientuotas į pacientą [46]. Žemesnio išsilavinimo žmonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio, diegiant sveikos mitybos įpročius. Tam būtina sukurti patrauklesnes informacijos skleidimo formas ir padaryti jas prieinamas visiems visuomenės sluoksniams [39]. Gyvensenos keitimo rekomendacijos turi būti pateikiamos ne tik žodžiu, bet ir įgyvendinamos atitinkamai keičiant elgseną ir periodiškai įtvirtinant pokyčius [41].

Apibendrinant šį skyrių, galime teigti, kad slaugytojai, dirbantys kartu su kitais komandos nariais, gali ženkliai pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevenciją. Viena iš pagrindinių slaugytojų pareigų – skatinti sveiką gyvenseną bei mokyti pacientus bei jų artimuosius ligų profilaktikos, taip padedant valdyti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

1.8. Pacientų žinios apie hipercholesterolemiją

Pacientų mokymas yra kasdienė slaugos ir priežiūros dalis, tačiau dažnai pacientai turi nepakankamai žinių gydymo, slaugymo ir profilaktikos klausimais [27]. Pacientų sugebėjimas rūpintis savo sveikata ir naudotis sveikatos priežiūros sistema labai priklauso nuo jo informuotumo. Žinių trūkumas apie ligą, skirtus vaistus ir gyvenimo būdą sąlygoja paciento nenorą vadovautis gydytojo skirtu gydymo režimu [26]. Nielsen-Bohiman ir kt. (2004) JAV atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusės suaugusiųjų raštingumo lygis trukdo jiems suprasti medicininę informaciją ir panaudoti ją darant sprendimus. Todėl medikai yra skatinami įvertinti savo pacientų bendrąjį ir sveikatos raštingumą, kad konsultavimas ir numatomas gydymas būtų produktyvesnis [63].

gydytojų kabinetų [4]. Rezultatai atskleidė, kad dauguma tiriamųjų (72 proc.) mano, kad nemedikamentinis hipercholesterolemijos gydymas yra veiksmingas, bet žinių, kaip tą daryti trūksta. 70 proc.respondentų nežinojo, kokios dietos reikia laikytis norint koreguoti cholesterolio kiekį kraujyje. Apie fizinio aktyvumo naudą, koreguojant cholesterolio kiekį kraujyje, žinojo tik 4 proc. apklaustųjų. Dauguma pacientų (90 proc.) nurodė, kad jei turėtų pakankamai informacijos, sutiktų koreguoti dislipidemiją nemedikamentinėmis priemonėmis. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų dislipidemiją pradėtų koreguoti dieta [4].

Augustauskaitės ir kt. (2013) 2011-2012 m. Kauno PSP centruose atlikto tyrimo metu siekta įvertinti pacientų žinias apie cholesterolio normas, tyrimo dažnį, bei profilaktikos programą, skirtą cholesterolio patikrinimui [1]. Atsitiktinės atrankos būdu buvo apklausti 682 PSPC pacientai, laukiantys prie šeimos gydytojų kabinetų. Rezultatai atskleidė, kad sergantieji ŠKL turėjo daugiau žinių apie cholesterolio korekciją, nei sveiki pacientai. Apklausos metu paaiškėjo, kad nesergantys ir sergantys ŠKL pacientai per mažai informuojami, koks turėtų būti cholesterolio kiekis kraujyje, todėl jiems gali būti sunku teisingai vertinti savo cholesterolio rodiklius bei jų pokyčius gydymo metu. Sergantieji reikšmingai geriau žinojo savo bendrojo cholesterolio kiekį (49,5 proc. sergančių ŠKL ir 24,6 proc. nesergančių ŠKL), dažniau buvo girdėję apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą (atitinkamai 78,3 proc. ir 21,7 proc.). Tik 38,6 proc. visų tiriamųjų žinojo sveiko žmogaus bendrojo cholesterolio kiekio kraujyje normas [1]. Pacientų nuomone, šeimos gydytojai dažniau pasiūlo ištirti cholesterolį vyresnio amžiaus pacientams bei sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nei sveikiams pacientams [1].

Railos ir kt. (2013) atlikto tyrimo metu atsitiktinai pasirinktuose Kauno PSPC tikslas buvo įvertinti pacientų žinias apie maisto produktus ir veiksnius, didinančius cholesterolio kiekį kraujyje bei informacijos šaltinius [19]. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveiki tiriamieji apie mažai cholesterolio turinčias dietas žinojo mažiau, nei sergantieji širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Apie mažai cholesterolio turinčias dietas žinojo 47,2 proc. nesergančių ŠKL pacientų, o iš sergančiųjų didelės rizikos KV ligomis apie dietas žinojo 74,6 proc. Tyrėjų nuomone, tai rodo, kad pacientai domisi racionalia mityba ir sveiku gyvenimo būdu bei stengiasi užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi. Didžioji dalis apklaustųjų apie mažai cholesterolio turinčias dietas teigė sužinoję iš žiniasklaidos - 40,2 proc., iš šeimos gydytojo - 31,0 proc., internete, 15,5 proc., iš gydytojo-kardiologo – 7,7 proc., ir iš kitų medicinos specialistų - 5,6 proc. [19].

Consoli ir Bruckert (2004) Prancūzijoje vykdė didelės apimties (n=1579) tyrimą (angl. FRACTION survey), kuris atskleidė, kad pacientų žinios apie cholesterolį ir hipercholesterolemiją skyrėsi priklausomai nuo lyties ir išsimokslinimo lygio. Vyrai cholesterolio padidėjimą siejo su viršsvoriu, šiuolaikišku gyvenimo būdu, piktnaudžiavimu maistu ir gerų įpročių stoka. Turintys acientai aukštą cholesterolį bei žemą išsilavinimą, pasižymėjo prastomis žiniomis apie ŠKL rizikos veiksnius [44].

Cheng ir kt. (2005) 1998-2000 m. JAV atliktos REACH (angl. Reinforcing Education About Cholesterol) studijos metu siekė išsiaiškinti dėl KŠL hospitalizuotų pacientų (n=738) žinias apie cholesterolį, jo frakcijas bei rekomenduotinas tikslines šių rodiklių normas [43]. Studijos rezultatai parodė, kad pacientų, hospitalizuotų dėl ŠKL, žinios apie jų cholesterolio lygius ir siektinas normas buvo prastos. Nors nacionalinės cholesterolio mažinimo programos, remiamos tokių organizacijų kaip Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas (angl. National Heart, Lung and Blood Institute), Amerikos širdies asociacija (angl. American Heart Association) skatino pacientų cholesterolio normų ir siektinų reikšmių supratimą, ypač tarp žmonių, sergančių ŠKL ligomis, nustatyta, kad tik 45 proc. pacientų žinojo savo cholesterolio lygį ir, tik 55 proc. žinojo siektinas cholesterolio normas. Mažiau nei 10 proc. ŠKL sergančiųjų galėjo pasakyti savo MTL ir DTL cholesterolio rezultatus ir siektinas jų normas. Žinios apie siektinas cholesterolio ir jo frakcijų kraujyje normas buvo ypač prastos tarp moterų, ne baltosios rasės žmonių ir pacientų, neturinčių aukštojo (koledžo) išsilavinimo. Pacientai, turintys daugelį ŠKL rizikos veiksnių ir anksčiau turėję kardiovaskulinių ligų, apie siektinas cholesterolio normas žinojo ne daugiau, nei asmenys, nesergantys šiomis ligomis [43].

Dailey ir kt. (2006) JAV atliko kokybinį tyrimą, kurio tikslas – atskleisti pacientų (n= 23) žinias apie padidintą cholesterolį, sveikos gyvensenos poveikį hipercholesterolemijos korekcijai bei kliūtis, trukdančias gyventi sveikai. Tyrimo rezultatai parodė, kad žinių apie padidintą cholesterolį trūkumas gali būti susijęs su tuo, kad pacientai iš savo gydytojų negauna aiškių patarimų arba gauna prieštaringų patarimų iš kitų šaltinių. Pacientų nurodytos sveikos gyvensenos vykdymo kliūtys: sunkumai laikantis dietos/fizinio aktyvumo režimo ir žinių apie aukštą cholesterolį stoka [46]. JAV gydytojų teigimu, kuo paciento žinios apie hipercholesterolemiją geresnės, tuo aktyviau jis gali dalyvauti savo sveikatos priežiūroje ir, tikėtina, geriau laikysis cholesterolio mažinimo rekomendacijų [46].

sveikatą, nors daugelis iš jų teigė, kad tik neseniai sužinojo apie šį rodiklį. Kai kurie pacientai cholesterolį siejo su kraujo spaudimu, manydami, kad jeigu yra padidėjęs vienas iš šių rodiklių, bus padidėjęs ir kitas. Daugelis pacientų didelį cholesterolio kiekį kraujyje laikė mažiau pavojingu sveikatai, nei kraujospūdį, teikdami, kad cholesterolis kraujyje gali būti valdomas, o aukštas kraujospūdis yra nevaldomas [50].

Apibendrinant šį skyrių galima teigti, kad Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių pacientų žinios apie cholesterolį, jo normas, padidinto cholesterolio poveikį sveikatai bei jo korekciją yra prastos. Blogesnėmis žiniomis pasižymėjo pacientai, nesergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

1.9. Dislipidemijos korekcija

Dislipidemija yra nejuntama būklė ir dažnai žmonės sužino savo cholesterolį tik atlikus jiems kraujo tyrimą [1], tačiau tai yra labai paplitęs klastingas sutrikimas kurį reikia koreguoti [38]. Epidemiologiniai tyrimais įrodytas ryšys tarp KŠL rizikos ir padidėjusios cholesterolio koncentracijos kraujyje [20], todėl norint sumažinti KŠL riziką, svarbu koreguoti dislipidemiją [23, 19]. Laucevičius (2014) pabrėžia, kad kraujo lipidų kiekį mažinantis gydymas yra pripažintas vienas svarbiausių gydymo tikslų, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių komplikacijų dažnumą ir jų pasikartojimo riziką [10]. Koreguojant dislipidemiją daugiausiai dėmesio skiriama B-Ch ir MTL-Ch koncentracijos padidėjimo korekcijai, nes jas galima sumažinti gyvensenos keitimu ir medikamentais. Kai dislipidemija nėra ryški, koreguoti galima nemedikamentinėmis priemonėmis [21]. Rinkūnienės ir kt. (2012) teigimu, nemedi-kamentinės priemonės galėtų būti taikomos ir kaip dislipidemijos prevencija [21].

įskaitant edukacines programas, skirtas pacientams ir jų šeimoms [48], nes labai svarbu šviesti ir ugdyti visuomenės sveikos gyvensenos ir mitybos įpročius [19].

1.9.1. Mityba koreguojant hiperlipidemiją

Žmogaus organizmas pats gamina cholesterolį arba jį gauna su maistu. Ypatingai daug jo yra gyvūninės kilmės produktuose: pieno produktuose, mėsoje [78], kiaulių ir jaučių smegenyse ir kepenyse, kiaušinių tryniuose, ikruose, viščiukų kepenėlėse, svieste ir kt. [3] ir visai nėra vaisiuose, daržovėse ir grūdiniuose produktuose [39]. Cholesterolio koncentracija kraujyje gali didėti, kai su maistu ir daug sočiųjų riebiųjų rūgščių (SRR), bei per didelis maisto kaloringumas [28]. SRR ir transriebiosios rūgštys, kurių gausu riebioje mėsoje, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste yra patys stipriausi MTL cholesterolio padidėjimą įtakojantys veiksniai mityboje [28, 78]. Kaip teigia Ramažauskienė (2011), per didelis gyvūninės kilmės maisto produktų, turinčių daug SRR ir cholesterolio vartojimas, didelis druskos ir cukraus kiekis maisto davinyje, per mažas daržovių, vaisių ir rupaus malimo grūdinių produktų vartojimas, per didelė maisto davinio energinė vertė yra susijusi ne tik su cholesterolio padidėjimu, bet ir su kitais pagrindiniais lėtinių ligų rizikos veiksniais – nutukimu, arterine hipertenzija, angliavandenių apykaitos sutrikimais [39].

Per pastaruosius dešimtmečius keitėsi žmonių mityba: išaugo maisto produktų prieinamumas, padidėjo jų įvairovė, daugiau suvartojama mažos mitybinės vertės maisto produktų [39]. Daugumos Europos valstybių gyventojų davinyje rastas cholesterolio kiekis viršijo PSO rekomenduojamus 300 mg [78]. Atlikus tyrimus, didžiausias su maistu gautas cholesterolio kiekis užfiksuotas Lenkijos, Lietuvos ir Vengrijos gyventojų maisto davinyje [65].

mažo tankio lipoproteinus nuo oksidacijos ir stabdo aterosklerozės progresavimą. Folatai mažina homocisteino, kuris laikomas vienu iš išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, koncentraciją kraujyje [28].

Daugelis su mityba susijusių veiksnių, tokių kaip tam tikrų mitybos komponentų keitimas, specifinių produktų, pvz., riešutų, sojos produktų, kuriais rekomenduojama keisti SRR bei transriebiųjų rūgščių savo sudėtyje turinčius produktus, maisto papildų vartojimas (augalinių stenolių ir sterolių, omega-3 riebiųjų rūgščių) bei pagrindinių sveikos mitybos principų laikymasis, gali turėti įtakos cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažėjimui [57].

Dietos, savo sudėtyje turinčios mažai riebalų, daug sojos baltymų ir daug skaidulų mažina bendrą cholesterolį, MTL cholesterolį ir trigliceridus [42]. Tokios savybės būdingos - Poetfolio ir Viduržemio jūros regiono dietoms [61, 57]. Pertfolio dieta - tai kanadiečio tyrėjo Jenkins D., augaliniu pagrindu sudaryta kombinuota dieta, susidedanti iš keturių MTL-Ch mažinančių komponentų: tirpių skaidulų (avižos, miežiai), sojos ir kitų augalinių baltymų, augalinių sterolių (margarinas), ir migdolų [61, 58]. Katcher ir kt. (2009) tyrimas, kuriame buvo naudota Portfolio dieta, atskleidė, kad pacientai, kurie laikosi šios dietos, sumažino MTL cholesterolio kiekį kraujyje 29-35 proc., lyginant su pacientais, kurie vartojo mažai sočiųjų riebiųjų rūgščių ir cholesterolio turinčią dietą derinyje su lovastatinu 20mg./d. [76]. Jenkins, Kendall ir kt. (2006 ) tyrimas atskleidė, kad, naudodami Portfolio dietą vienerius metus 32 proc. tiriamųjų sumažino savo kraujyje MTL cholesterolio koncentraciją daugiau kaip 20 proc.[55].

Viduržemio jūros regiono dieta pasižymi dideliu mononesočiųjų riebiųjų rūgščių (daugiausiai iš alyvuogių aliejaus ) ir mažu SRR suvartojimu [76], t.y. ribotu raudonos mėsos, pieno produktų, kiaušinių paukštienos ir padidintu žuvies, riešutų, daržovių, pilno grūdo produktų bei vidutiniško kiekio raudono vyno suvartojimu [57]. Estruch ir kt. (2006) atlikto tyrimo metu dvi Viduržemio jūros regiono dietos (su alyvuogių aliejumi ir riešutų pagrindu) buvo palygintos su mažai riebalų turinčia dieta. Rezultatai parodė, kad abi Viduržemio jūros regiono dietos labiau sumažino cholesterolio kiekį [74]. Taigi, šios dietos yra rekomenduojamos aukštą cholesterolio kiekį turintiems pacientams arba gali būti kaip alternatyva hipercholesterolemijai koreguoti [57]. Nors medikamentinė terapija skiriama vidutinę ir didelę kardiovaskulinę riziką turintiems pacientams, mitybos pokyčiai rekomenduojami visiems asmenims [78], o dietos korekcija, kaip pradinė intervencija - esant lengvai ir vidutinio sunkumo dislipidemijai [42].

MTL-Ch koncentraciją kraujyje. Moterų mityba buvo sveikesnė nei vyrų: jų didesnis virtų daržovių, varškės sūrių, košių ir dribsnių vartojimas buvo susijęs su mažesne MTL-Ch koncentracija kraujyje [39]. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų mityba labai skiriasi nuo sveikos mitybos rekomendacijų, todėl siekiant sumažinti riebalų, ypač sočiųjų, kiekį Lietuvos gyventojų maisto davinyje, būtina didinti liesų maisto produktų asortimentą [39].

Amerikos širdies asociacijos 2006 m. Mitybos ir gyvensenos rekomendacijose pabrėžiama, kad mitybos įpročiai jaunystėje yra susiję su ŠKL padariniais vėlesniame amžiuje, nes gyvensenos įgūdžiai suformuoti jaunystėje, naudojami ir vėlesniame amžiuje. Todėl rekomenduojama įtvirtinti sveikos mitybos ir gyvensenos įgūdžius ankstyvoje jaunystėje [78].

Dietos ir gyvensenos terapijos išlieka pamatinėmis klinikinėmis intervencijmis vykdant profilaktiką, nors dideli postūmiai ŠKL prevencijoje ir gydyme buvo padaryti skiriant medikamentinį gydymą [78]. Kai kuriems pacientams lipidus mažinančio gydymo tikslas nepasiekiamas net skiriant maksimalias vaistų derinių dozes [3], todėl gyvenseną reikėtų keisti visiems pacientams, kuriems įmanoma, įskaitant tuos, kuriems reikia gydymo vaistais [41]. Remiantis EDK rekomendacijomis,visiems pacientams turi būti paaiškinta apie mitybos pokyčius, kurie mažina ŠKL riziką. Asmenis, kuriems nustatyta didelė rizika, esant galimybei turėtų konsultuoti dietologas [31].

1.9.2. Fizinis aktyvumas hiperlipidemijos korekcijoje

Svarbus cholesterolio kiekio reguliavimo veiksnys yra fizinis aktyvumas, kuris padeda sureguliuoti svorį ir sumažina ŠKL [19]. Viršvoris ir nutukimas tiesiogiai neigiamai veikia ŠKL rizikos veiksnius: didina MTL-Ch ir TG bei gliukozės kiekį, mažina DTL-Ch kraujyje, kelia arterinį kraujospūdį [78]. Todėl suvartojamų kalorijų mažinimas ir reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbiausi veiksniai mažinant kūno svorį [31], nes energijos perteklius virsta riebalais ir kaupiasi organizme, o fizinė veikla padeda sueikvoti kalorijas [28]. Tikėtina, kad teigiami centrinio riebalų metabolizmo poslinkiai prasideda padidinus fizinį aktyvumą dar net nesumažėjus kūno svoriui [31]. Maron ir kt. (2004) teigimu, reguliarus fizinis aktyvumas ne tik teigiamai veikia ŠKL rizikos veiksnius, kaip lipidų, gliukozės kiekį kraujyje ar arterinį kraujospūdį. Jis taip pat mažina lėtinių ligų tokių kaip pvz.: 2 tipo diabeto, osteoporozės, nutukimo depresijos, krūties ir žarnyno vėžio išsivystymo riziką [80].

Fizinio aktyvumo veikla įvairi – nuo organizuoto sporto iki „aktyvaus vykimo į darbą ir iš jo“ (pėsčiomis, dviračiu ar kitu aktyviu būdu) ar užsiėmimo lauke [29]. Tačiau teigiamas poveikis sveikatai atsiranda, kai palaikomas reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas - mažiausiai 30 min. (pageidautina 60 min.) per dieną nepertraukiamai arba su pertraukomis, 5 dienas per savaitę [25]. Toks vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas per dieną, daugelį dienų per savaitę sumažina riziką bei gerina fizinę būklę [31]. Kodama ir kt. (2007) teigia, kad norint padidinti DTL-Ch kiekį kraujyje, per savaitę reikia sudeginti mažiausiai 900 kcal. energijos arba aerobikos pratimus atlikti 120 minučių [77]. Pacientams dažnai nelengva pasiekti šių tikslų. Norint išlaikyti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, reikia tinkamai planuoti laiką, ypatingą dėmesį kreipiant į sėslaus gyvenimo būdo (sėdėjimo prie televizoriaus, naršymo internete ar kompiuterinių žaidimų žaidimo) mažinimą ir daugiau judėti kasdieninėje veikloje (pvz. lipti laiptais, o ne važiuoti liftu) [78]. Fiziniai pratimai suteikia papildomai naudos, jei jie atliekami reguliariai [57]. Tai patvirtina Hagner-Derengowska ir kt. (2015) atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo viršsvorį turinčiomis ir nutukusiomis moterims įvertinti fizinės veiklos poveikį kraujo rodikliams, lyginant ėjimo šiaurietiškomis lazdomis ir pilates grupes su kontroline grupe, kuri atliko įprastus fizinius pratimus. Rezultatai parodė, kad šiaurietiško ėjimo pratimus atlikusių moterų bendras cholesterolis reikšmingai sumažėjo 10.4 proc., o DTL-Ch – padidėjo 9,6 proc., pilates grupės moterų bendras cholesterolis sumažėjo 5,3 proc., o DTL-Ch padidėjo 8,3 proc., lyginant su kontroline grupe [75].

Varanauskienė ir Kazanavičius (2009) teigia, kad dietos ir fizinių pratimų derinys yra veiksmingiausias [25]. Dietos pokyčiai skatina bendrojo cholesterolio, MTL-Ch ir TG, o fiziniai pratimai – DTL-Ch padidėjimą bei trigliceridų sumažėjimą kraujyje, todėl tikslinga šiuos du metodus apjungti [57]. Varady ir Jones (2005) atliktas tyrimas įrodė, kad pacientams fizinius pratimus derinant su mažai SRR turinčia dieta, MTL-Ch ir TG kiekis kraujyje sumažėjo atitinkamai 7-15 ir 4-18 proc., DTL-Ch kiekis padidėjo 5-14 proc. Fizinius pratimus derinant su dieta, praturtinta mitybos papildais (žuvų taukais, avižų sėlenom, augaliniais steroliais), pacientų MTL-Ch ir TG kiekis sumažėjo atitinkamai 8-30 ir 12-39 proc., o DTL-Ch kiekis kraujyje pakilo 2-8 proc. Šie rezultatai parodė, kad kombinuota dietos ir gyvensenos pokyčių terapija yra veiksminga priemonė mažinant cholesterolį esant dislipidemijai, ir turėtų būti naudojama vietoj medikamentinio gydymo [67].

sustiprina vienas kitą ir padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, kombinuota dietos ir gyvensenos pokyčių terapija sąlygoja mažesnes išlaidas ir gali turėti didesnę naudą asmens sveikatai [67].

1.9.3. Dislipidemijos korekcija medikamentais

Aterosklerozės progresavimo stabdymas visais atvejais pradedamas nuo rizikos veiksnių modifikavimo [37], tačiau esant indikacijoms, t.y. ryškiai dislipidemijai, kai bendro cholesterolio koncentracija > 8 mmol/l, o MTL cholesterolio > 6 mmol/l, ar didelei kardiovaskulinei rizikai (KŠL, cukrinis diabetas ir kt.), rekomenduojama prie gyvensenos korekcijos pridėti ir medikamentinį gydymą [21, 37]. Dislipidemijos gydymo nauda yra aiškiai įrodyta daugelyje tyrimų ir nekelia abejonių [6]. Yra kelios vaistų grupės, galinčios sulėtinti aterosklerozės progresavimą [37]. Šiuo metu prieinamos penkios lipidų profile keičiančios vaistų grupės: statinai, rezinai, fibratai, nikotino rūgšties dariniai ir cholesterolio reabsorbcijos inhibitoriai [25].

Vieni pagrindinių ir plačiausiai vartojamų - statinai mažina cholesterolio kiekį ląstelėse ir stimuliuoja MTL-C receptorių sintezę, ypač kepenyse. Dėl šių poveikių labai sumažėja MTL-C ir nedaug arba vidutiniškai TG kiekis [21]. Tyrimais įrodyta, kad statinai mažina ne tik dislipidemiją, bet ir kardiovaskulinių įvykių, mirtingumo bei perkutaninių koronarinių intervencijų ir aortokoronarinių jungčių operacijų dažnį. Didelės statinų dozės skatina aterosklerozės regresiją [21]. Statinai pasižymi papildomais pleotropiniais poveikiais: gerina endotelio funkciją, slopina trombocitų adheziją ir agregaciją, mažina kraujo krešumo veiksnių koncentraciją, mažina kraujagyslių sienelės uždegimą ir stabilizuoja pavojingas (galinčias plyšti) ateromines plokšteles [25, 10]. Tai saugūs vaistai, kuriuos paprasta vartoti [21]. Gydymas statinais mažina pavojingų ŠKL komplikacijų riziką:

 miokardo infarkto 54 proc.,  insulto – 48 proc.,

 vainikinių arterijų revaskulizacijos dažnumą – 46 proc. [10].

Tulžies rūgščių surišikliai taip pat mažina bendro ir MTL-Ch koncentracijas, bet gali padidinti trigliceridų kiekį. Fibratai ir nikotininė rūgštis skiriami norint sumažinti trigliceridų ir padidinti DTL –Ch koncentraciją. Žuvų taukai (omega-3 riebalų rūgštys) mažina trigliceridų kiekį. Kai kuriems pacientams reikia skirti kombinacinį gydymą antilipidiniais vaistais [21].

tyrimų rezultatai rodo, kad gyventojų mitybos įpročiams tapus sveikesniems, sumažėja ir kitų nesveikos gyvensenos rizikos veiksnių [37]. Pirminės sveikatos priežiūros specialistai turi žinoti, kokios gyvenimo būdo keitimo programos prieinamos, kad galėtų nukreipti pacientus. Gydytojai ir slaugytojos turėtų būti reguliariai mokomi suteikti žinias apie ŠKL priežiūrą [18]. Gyvensenos pokyčių terapijos, kaip pirminės intervencijos, mažinant padidintą cholesterolį, taikymas ir įgyvendinimas yra svarbi intervencija, padedanti išvengti vaistų sukeltų pašalinių poveikių, pasitaikančių taikant medikamentinį gydymą. Taikant kombinuotą dietos ir gyvensenos pokyčių terapiją, kaip papildomą intervenciją, kartu su cholesterolį mažinančiu medikamentiniu gydymu, galima skirti mažesnes vaistų dozes, norint pasiekti dislipidemijos gydymo tikslų [67].

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimas atliktas 2014 m. balandžio mėn. - 2015 m. sausio mėn. Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Vidaus ligų prevencijos kabinete, gavus skyriaus administratoriaus ir gydymo įstaigos vadovo sutikimą ir bioetikos komisijos leidimą (žr.: 1 priedas). Visi tyrime dalyvaujantys pacientai buvo informuoti apie tyrimo eigą ir sutiko dalyvauti tyrime, pasirašydami informuoto tiriamojo asmens sutikimą (žr.: 2 priedas).

Šiame darbe naudoti tyrimo metodai: anketinė apklausa, eksperimentas ir anketinė apklausa paštu bei elektroniniu paštu.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Perspektyvinio atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo 160 pacientų, apsilankiusių VUL SK Vidaus ligų prevencijos kabinete, turinčių padidintą bendrąjį cholesterolio kiekį kraujyje.

Prieš tyrimą atsitiktinės atrankos principu (traukiamas vokas su numeriu, o numeriai atsitiktinės skaičių eilutės būdu suskirstyti į dvi grupes) buvo sudarytos dvi pacientų grupės:

 Tiriamoji grupė (mokyti) – 80 pacientų, turinčių padidintą bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, kuriems buvo suteikta papildoma informacija apie hipercholesterolemiją, jos kontrolę ir gyvenimo būdo korekciją, įteikiant jiems remiantis moksline literatūra tyrėjų sudarytą lankstinuką.

 Kontrolinė grupė (papildomai nemokyti) – 80 pacientų, turinčių padidintą bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, kuriems tyrėjai, atlikus kraujo lipidų tyrimus, nesuteikė papildomos informacijos apie hipercholesterolemiją, jos kontrolę ir gyvenimo būdo korekciją.

Vidutiniškai po 3 mėn. antrą kartą vykdytoje apklausoje dalyvavo 128 pacientai. Atsako dažnis 80 proc. Tiriamųjų grupėje liko 63 pacientai, o kontrolinėje - 65 pacientai (žr.: 6 lentelė).