Specifinių žymenų identifikavimas šviežiapienių karvių ankstyvai subklinikinių acidozių diagnostikai Identification of the specific markers for fresh lactation cows early diagnosis of subclinical acidosis

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Ieva Navalinskaitė

Specifinių žymenų identifikavimas šviežiapienių karvių

ankstyvai subklinikinių acidozių diagnostikai

Identification of the specific markers for fresh lactation

cows early diagnosis of subclinical acidosis

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Ramūnas Antanaitis

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Specifinių žymenų identifikavimas

šviežiapienių karvių ankstyvai subklinikinių acidozių diagnostikai“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3 TURINYS TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Acidozė ... 11

1.2. Kompiuterine bandos valdymo programa fiksuojami specifiniai žymenys ... 12

1.2.1. Pieno kiekis ... 12

1.2.2. Elektrinis pieno laidumas ... 13

1.2.3. Karvės svoris ... 13

1.2.4. Melžimo trukmė ... 13

1.2.5. Pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekis ... 13

1.2.6. Somatinių ląstelių skaičius ... 14

1.2.7. Pieno temperatūra ... 14

1.2.8. Pieno riebalų ir baltymų santykis ... 14

1.2.9. Atrajojimo trukmė ... 15

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 16

2.1. Tyrimo laikas ir vieta ... 16

2.2. Tyrimo schema ... 17

2.3. Tyrimo objektas ... 17

2.4. Tyrimo eiga ... 18

2.5. Duomenų analizė ir statistika ... 18

REZULTATAI ... 19

3.1. Pieno kiekio kaita ... 19

3.2. Kairiojo priekinii ketvirčio elektrinio laidumo kaita ... 20

3.3. Dešiniojo priekinio ketvirčio elektrinio laidumo kaita ... 21

3.4. Kairiojo užpakalinio ketvirčio elektrinio laidumo kaita ... 22

3.5. Dešiniojo užpakalinio ketvirčio elektrinio laidumo kaita ... 23

3.6. Karvės svorio kaita ... 24

3.7. Melžimo trukmės kaita ... 25

3.8. Riebalų kiekio kaita ... 26

3.9. Baltymų kiekio kaita ... 27

3.10. Laktozės kiekio kaita ... 28

(4)

4

3.12. Pieno riebalų – baltymų santykio kaita ... 31

3.13. Pieno temperatūros kaita ... 32

3.14. Atrajojimo trukmės kaita ... 33

REZULTATŲ APTARIMAS ... 34

IŠVADOS ... 36

REKOMENDACIJOS ... 37

LITERATŪRA ... 38

(5)

5 SPECIFINIŲ ŽYMENŲ IDENTIFIKAVIMAS ŠVIEŽIAPIENIŲ KARVIŲ ANKSTYVAI

SUBKLINIKINIŲ ACIDOZIŲ DIAGNOSTIKAI Ieva Navalinskaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas yra identifikuoti specifinius žymenis, kuriuos

būtų galima panaudoti šviežiapienių karvių ankstyvajai subklinikinių acidozių diagnostikai. Siekiant įgyvendinti tikslą, buvo kelti tokie uždaviniai: nustatyti ir įvertinti pieno kiekio, atskirų tešmens ketvirčių elektrinio pieno laidumo, melžimo trukmės, pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės kiekio, riebalų – baltymų tarpusavio santykio), somatinių ląstelių skaičiaus, pieno temperatūros, kūno svorio ir atrajojimo trukmės, kaip subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės ankstyvosios diagnostikos rodiklių, pokyčius bei diagnostinę vertę.

Medžiagos ir metodai. Tyrimas buvo atliktas pieninio tipo galvijų ūkyje „X“ kuriame laikoma

1100 melžiamų karvių, iš jų 700 karvių melžiamos robotuose. Analogų principu (atsižvelgiant į produktyvumą, amžių, veislę ir kt.) iš 60 šviežiapienių karvių buvo atrinkta 10 karvių, kurioms buvo diagnozuota subklinikinė didžiojo prieskrandžio acidozė, remiantis R:B santykiu <1,2 ir atliktu klinikiniu tyrimu ligos diagnozavimo dieną. Iš tų pačių 60 šviežiapienių karvių analogų principu buvo suformuota kliniškai sveikų karvių grupė, sudaryta iš 10 karvių, remiantis specifinių rodiklių normomis (R:B 1,2, SLS <200 tūkst./ml ir kt.) ir klinikinio tyrimo rezultatais. Naudojant kompiuterinę bandos valdymo programą „Lely T4C“, buvo surinkta informacija apie atrajojimo, kūno masės, pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo, pieno sudėties, pieno temperatūros, melžimo trukmės rodiklių pokyčius likus 1 - 7 dienoms iki ligos pasireiškimo.

Rezultatai. Sergančių karvių pieno kiekis sumažėjo 20 proc., atskirų ketvirčių elektrinis pieno

laidumas padidėjo 3 proc., melžimo trukmė sumažėjo 43 proc., viso tyrimo metu sergančių karvių riebalų kiekis buvo 7 proc. mažesnis už sveikų karvių, baltymų kiekis 2 proc. didesnis už sveikų karvių, riebalų - baltymų tarpusavio santykis 8 proc. mažesnis už sveikų karvių, somatinių ląstelių skaičius 84 proc. didesnis už sveikų karvių, laktozės kiekis sergančių karvių grupėje daugiausiai sumažėjo 1 proc., o pieno temperatūra sumažėjo 2 proc., sergančių karvių kūno svoris viso tyrimo metu yra 2 proc. mažesnis nei sveikų karvių, sergančių karvių atrajojimo trukmė sumažėjo 7 proc. Pieno kiekis, riebalų kiekis, baltymų kiekis, riebalų ir baltymų tarpusavio santykis ir somatinių ląstelių skaičius yra identifikuotini kaip specifiniai žymenys subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės diagnostikoje.

(6)

6

Raktažodžiai: karvės, poūmė didžiojo prieskrandžio acidozė, kompiuterinė bandos valdymo

(7)

7 IDENTIFICATION OF THE SPECIFIC MARKERS FOR FRESH LACTATION COWS

EARLY DIAGNOSIS OF SUBCLINICAL ACIDOSIS Ieva Navalinskaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Objective and tasks. The aim of this research was to identify specific markers that could be

used in the early diagnosis of subclinical acidosis in fresh dairy cows. To accomplish this goal, the following tasks have been identified: to determine and evaluate changes in milk yield, electrical milk conductivity, milking time, milk composition (milk fat, protein and lactose content, ratio of fat to protein), somatic cell count, milk temperature, cow weight and rumination time as a diagnostical indicators of subclinical acidosis.

Materials and methods. The study was implemented on dairy cattle farm X, which has 1100

dairy cows, including 700 cows which are milking on robots. Analogically (based on productivity, age, breed, etc.), 10 cows diagnosed with subclinical acidosis were selected from 60 fresh milk cows based on decreased ratio of fat to protein <1.2 and clinical examination on the day of diagnosis. A group of 10 healthy cows was formed from the same 60 fresh milk cows based on specific parameters (ratio fat to protein 1.2, SCC <200 thousand / ml, etc.) and clinical examination results. Using a Lely T4C computerized herd management program information about rumination time, body weight, milk yield, electrical milk conductivity, milk composition, milk temperature, milking time was held 1-7 days before first signs of the disease.

Results. The milk yield of the sick cows decreased by 20%, the electrical conductivity of the

individual quarters increased by 3%, the milking time decreased by 43%, fat content of the sick cows in the whole study was 7% less than healthy cows, protein content 2% higher than healthy cows, ratio of fat to protein 8% less than healthy cows, somatic cell count 84% higher than healthy cows, lactose levels in the group of cows decreased most by 1%, milk temperature decreased by 2%, the body weight of the cows was 2% less than healthy cows, the rumination time of sick cows decreased by 7%. Milk yield, fat content, protein content, ratio of fat to protein and somatic cell count are identified as specific markers in the diagnosis of subclinical rumen acidosis.

Keywords: cows, subacute ruminal acidosis, computerized herd management program,

(8)

8

SANTRUMPOS

R:B – riebalų ir baltymų tarpusavio santykis. Glu - gliukozė.

NaHCO3 – natrio hidrokabonatas.

NDF - neutraliais tirpalais išplauta ląsteliena. ADF – rūgštiniais tirpalais išplauta ląsteliena. SLS – somatinių ląstelių skaičius.

KP – kairysis priekinis. DP – dešinysis priekinis. KU – kairysis užpakalinis. DU – dešinysis užpakalinis.

(9)

9

ĮVADAS

Pienininkystė yra viena svarbiausių ūkininkavimo šakų pasaulyje, turinti didelę ekonominę reikšmę. Pieno produktai yra neatskiriama daugelio žmonių mitybos dalis, be kurios jie neįsivaizduotų savo kasdienių įpročių, todėl pieno poreikis mitybos grandinėje yra didelis ir ūkininkai suinteresuoti jo gavybą padidinti kiek įmanoma labiau. Tam, kad būtų maksimaliai išnaudojamas karvės produktyvumas, reikia gerai išmanyti karvės šėrimo racioną, tinkamas laikymo sąlygas, pažinti svarbiausias ligas ir laiku užkirsti joms kelią (1).

Pagrindinės ekonomiškai nuostolingiausios karvių ligos pasireiškia pirmaisiais mėnesiais po apsiveršiavimo arba prieš karvių veršiavimąsį. Jos gali būti įvairios – tiek reprodukcinės sistemos, tiek medžiagų apykaitos sutrikimai, tačiau daugiausiai pasireiškiančių neužkrečiamųjų ligų – net apie 40 - 50 proc. - sudaro virškinamojo trakto ligos (1).

Viena iš nuostolingų po apsiveršiavimo pasireiškiančių ligų, ypatingai susijusi su netinkamu raciono subalansavimu – subklinikinė didžiojo prieskrandžio acidozė. Liga pasireiškia karvių laktacijos pradžioje, intensyviai šeriant jas lengvai virškinamais angliavandeningais pašarais, tokiais kaip cukriniai runkeliai ir jų atliekos, grūdai, miltai (1). Dažniausiai liga diagnozuojama išmatuojant prieskradžio pH ir lyginant jį su norma, o tam naudojami tokie metodai kaip prieskrandžio punkcija, zondo įvedimas arba kaniulės įstatymas su ilgalaikiu pH duomenų kaupimu (2). Šie metodai yra patikimi ir tinkami ankstyvai acidozės diagnostikai, tačiau kai kurie jų reikalauja chirurginės intervencijos, kurios naudojimas ilgą laiką gali kelti klausimų dėl gyvūnų gerovės. Būtent todėl pravartu ieškoti kitų alternatyvų ankstyvajai poūmės acidozės diagnostikai. Vienas iš neinvazinių būdų galėtų būti kompiuterinės bandos valdymo programos siūlomų specifinių žymenų užfiksuoti pokyčiai. Jau yra žinoma, jog apie acidozės atsiradimą gali signalizuoti pakitęs riebalų – baltymų tarpusavio santykis, taip pat yra duomenų apie gliukozės kiekio kraujyje pokyčius (1). Šie žymenys yra pakankamai specifiški acidozės diagnostikoje, tačiau didesnis specifinių žymenų kiekis leistų nustatyti diagnozę greičiau ir tiksliau. Kompiuterinės bandos valdymo programos registruoja tokius rodiklius kaip pieno kiekis, atskirų tešmens ketvirčių elektrinis pieno laidumas, karvės svorio pokyčiai, melžimo trukmė, pieno riebumas ir baltymingumas, laktozės kiekis, somatinių ląstelių skaičius, pieno temperatūra, pieno riebalų – baltymų santykis ir atrajojimo trukmė. Vertinant šių žymenų pokyčius galima įžvelgti tam tikrų tendencijų, kurios pagreitintų ir palengvintų šios ligos diagnozavimą.

Darbo tikslas: įvertinti specifinių žymenų panaudojimo galimybes šviežiapienių karvių subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės ankstyvajai diagnostikai.

(10)

10 Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti pieno kiekio, atskirų tešmens ketvirčių elektrinio pieno laidumo, melžimo trukmės, pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės kiekio, riebalų – baltymų tarpusavio santykio), somatinių ląstelių skaičiaus, pieno temperatūros, kaip subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės ankstyvosios diagnostikos rodiklių, pokyčius bei diagnostinę vertę;

2. Nustatyti ir įvertinti kūno svorio, kaip subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės ankstyvosios diagnostikos rodiklio, pokyčius bei diagnostinę vertę;

3. Nustatyti ir įvertinti atrajojimo trukmės, kaip subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės ankstyvosios diagnostikos rodiklio, pokyčius bei diagnostinę vertę;

(11)

11

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. ACIDOZĖ

Subklinikinė didžiojo prieskrandžio acidozė yra palyginus dažna liga galvijų tarpe. Ji išsivysto tuomet, kai karvės gauna didelius kiekius koncentruotųjų pašarų ir mažus kiekius ląstelienos (1). Tyrimai rodo, kad subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės atsiradimas ankstyvosios laktacijos metu sudaro 11 – 29,3 proc. visų ligos atvejų, o atsiradimas laktacijos viduryje apie 18 – 26,4 proc. visų ligos atvejų (3). Viso to priežastis yra netinkamai subalansuotas karvės racionas. Ankstyvoje laktacijoje ryškiai išauga karvės energetinis poreikis, tad norėdami jį kompensuoti, savininkai gyvulius šeria dideliais kiekiais koncentruotųjų pašarų. Tokiu būdu energijos poreikis patenkinamas, tačiau išauga didelė rizika susirgti subklinikine didžiojo prieskrandžio acidoze (4). Taip pat šia liga gali susirgti nutrūkę arba pabėgę galvijai, kurie atsitiktinai prisiėda koncentratų arba angliavandeningų pašarų, pvz. cukrinių runkelių (1).

Ligos patogenezė yra susijusi su visišku didžiojo prieskrandžio mikrofloros disbalansu. Sumažėja celiuliolitinių bakterijų skaičius ir išauga pieno rūgšties bakterijų veikla, kurios pasekoje prieskrandžiuose pagaminama didelis kiekis pieno rūgšties (1). Taip pat literatūros šaltiniuose minima, jog net 30 – 50 proc. rūgščių paprastai neutralizuojama seilėse esančių šarmų dėka. Karvių racione esant mažam kiekiui ląstelienos, mažėja atrajojimo laikas ir tuo pačiu išsiskiria mažiau seilių, tad atsiranda dar didesnė tikimybė ligos pasireiškimui (5). Paprastai karvės prieskrandžių pH yra 6,5– 7,0, tad parametrams nukritus iki 5,0 – 5,5 ir tokiai būsenai užsitęsus 24 val., diagnozuojama subklinikinė didžiojo prieskrandžio acidozė (1).

Liga laikoma nuostolinga, kadangi tais pačiais pašarais paprastai minta ne vienas, o daug galvijų, todėl acidozė gali pasireiškti net daugiau nei pusei bandos (6). Žinoma ir tai, kad ši acidozės forma yra sunkiai diagnozuojama arba retsykiais visiškai nediagnozuojama dėl neryškių klinikinių požymių (3, 7), o jos padariniai gali būti labai įvairūs – pablogėjęs virškinamumas dėl virškinamojo trakto sutrikimų, sumažėjęs pieno kiekis ir riebumas, kepenų abscesai ir laminitas (4), galvijo masės sumažėjimas, negyvybingų (silpnų) veršelių gimimas, galimas ragų pagrindo formos pakitimas (gilios ir netaisyklingos rievės, suskilinėję ragai), taip pat galimas gretutinis sirgimas ketoze ir pododermatitu (6). Pasireiškus šiai ligai ir laiku jos nepastebėjus neretai reikalingas ir priverstinis brokavimas (7).

Yra žinoma, jog subklinikinė didžiojo prieskrandžio acidozė neturi specifinių klinikinių požymių, jos klinika daugiau susijusi su kitų organų uždegimais. Ligą galima įtarti, jei matomas pieno kiekio ir suėdamo pašaro kiekio sumažėjimas, retesnis atrajojimas, susilpnėjusi prieskrandžių motorika, viduriavimas (6). Visa tai galima įvertinti klinikinio tyrimo metu, tačiau tai nėra specifiški subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės požymiai, todėl reikalinga dar keletas tyrimų tikslios

(12)

12 diagnozės suformavimui. Tam yra pasitelkiama keli būdai, kurie yra susiję su didžiąjame prieskrandyje esančio turinio pH įvertinimu. Populiariausiai taikoma yra ruminocentezė arba dirbtinės fistulės suformavimas, tačiau taip pat praktikoje taikytina skrandžio tubuso arba elektrodo įvedimai ir kt. (3) Visi šie būdai yra daugiau ar mažiau invazyvus, kai kurie jų ne visiškai tikslingi esant tam tikroms sąlygoms (pvz. iškart po ėdimo), tad reikalinga daugiau požymių tiksliai diagnozės nustatyti. Šiuo atveju gali pagelbėti kraujo parametrų kaitos stebėjimas, ypač gliukozės kiekio (esant acidozei Glu gali padidėti net iki 3,5 mmol/l), taip pat progresuojant ligai galimas kalcio trūkumo išsivystymas (1).

Siekiant išvengti šios ligos, arba karvei susirgus ją gydyti, svarbiausia yra sutvarkyti šėrimo sistemą. Kadangi ligą predisponuoja koncentruotųjų pašarų peršėrimas, reikia mažinti jų kiekį, prie tokio pašaro pratinti palaipsniui, į racioną įtraukti pakankamą kiekį ląstelienos (1). Ląsteliena yra pagrindinis faktorius, kuris užtikrina tinkamą pašaro sukramtymą, seilių gamybą ir prieskrandžio pH sureguliavimą (8). Kiti autoriai užsimena apie teigiamą natrio hidrokarbonato poveikį. Anot jų, karvių šėrimas šarminėmis medžiagomis turėjo teigiamą poveikį išvengiant acidozės pasireiškimo (9). Tyrėjai teigia, kad rizikingu karvei laikotarpiu (po veršiavimosi) kasdien suduodant po 150 g NaHCO3 peroraliai matomas padidėjęs pieno kiekis, pašarų suėdamumas ir tinkamas pieno riebalų

kiekis (8). Pasak tų pačių autorių, teigiamą poveikį virškinamumui ir bendrai karvės savijautai turi probiotikai, kurių šėrimas daro daug įtakos rūgštingumo prieskrandyje sumažėjimui ir koncentratų virškinamumui. Literatūros šaltiniuose taip pat minimas gydymo metodas yra skrandžio praplovimas ir sveikos karvės prieskrandžio turinio supilimas sergančiąjai, rekomenduotina apie 5 – 10 l, taip pat galima duoti 0,5 – 1,5 l skystų alaus mielių arba 100 – 200 g presuotų kepimo miltelių ir 500 g medicininės anglies (6). Sergant subklinikine didžiojo prieskrandžio acidoze taip pat indikuotini yra B grupės vitamininiai preparatai (1).

1.2. KOMPIUTERINE BANDOS VALDYMO PROGRAMA FIKSUOJAMI

SPECIFINIAI ŽYMENYS

1.2.1. Pieno kiekis

Pieno kiekis yra nespecifiškas rodiklis subklinikinės didžiojo prieskrandžio acidozės nustatymui, kadangi karvės produktyvumas krenta esant daugeliui ligų, tokių kaip virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos, reprodukcinės sistemos ir nagų ligos. Tai galima būtų sieti su mažesniu pašaro suvartojimo kiekiu ligos metu, dėl kurio krentant karvės svoriui mažeja ir produktyvumas. Svarbu paminėti tai, jog pieno kiekio pasikeitimai pasireiškia dar prieš pasireiškiant klinikiniams ligos požymiams (10). Literatūros šaltiniuose minima, jog tyrimo metu nustatytas pieno kiekio kritimas likus 6 dienoms iki acidozės klinikinių požymių atsiradimo (11). Šis rodiklis nėra laikomas pagrindiniu ir gali būti vertinamas tik kaip papildomas rodiklis ligos diagnozavimui (12).

(13)

13

1.2.2. Elektrinis pieno laidumas

Pieno elektrinis laidumas yra laikomas svarbiu pieno kokybės rodikliu. Normalus laidumas yra 4 - 5 mS/cm, o jo pokyčiai leidžia įtarti tešmens funkcijos sutrikimą (12). Šis pokytis aiškinamas tuo, jog esant uždegiminiam procesui pieno liaukoje kinta makroelementų kiekis, ypač padidėja natrio ir chloro jonų koncentracija, kuriai veikiant didėja ir pieno elektrinis laidumas (13). Daugiausiai šis rodiklis yra siejamas su mastito atsiradimu, tačiau tam tikrais atvejais gali būti pritaikomas ir kitų ligų – ketozės, metrito, acidozės ir kt. – diagnostikai (12).

1.2.3. Karvės svoris

Karvės svorio kaita daugiausiai yra siejama su sausųjų medžiagų suvartojimo pasikeitimu (14). Kai atsirado pirmosios automatinės matavimo sistemos, karvių svoris buvo pradėtas matuoti kiekvieną dieną, pagal tai įvertinant nuolat kintantį karvės energijos balansą (15). Skirtingu laktacijos periodu energijos balanso pokyčiai taip pat svyruoja, o sergant įvairiomis ligomis – virškinamojo trakto, reprodukcinės sistemos, medžiagų apykaitos ir kt. - svorio kaita matoma ryškiausiai dėl sumažėjusio pašaro suėdamumo.

1.2.4. Melžimo trukmė

Šis rodiklis paprastai yra vertinamas kartu su melžimo greičiu ir didžiausia pieno tekėjimo srove. Jie yra pakankamai informatyvus, kadangi atspindi visą melžimo eigą. Melžimo trukmė labai priklauso nuo individualių karvės savybių, tešmens paruošimo melžimui ir kt., tačiau svyruoja nuo 3 iki 5 minučių. Tyrėjų duomenimis, melžimas vidutiniškai vyksta apie 4,5 min (16). Šis rodiklis gali būti informatyvus diagnozuojant tokias ligas kaip mastitą. Šios ligos atveju trumpėja melžimo trukmė dėl pagreitėjusio pieno atleidimo greičio.

1.2.5. Pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekis

Pieno riebalai – tai mišinys trigliceridų, t.y. glicerolio ir riebiųjų rūgščių esterių. Skirtingų karvių pieno riebumas skiriasi, dažnai tai priklauso nuo karvės veislės, laktacijos fazės, šėrimo tipo, individualiųjų savybių, tačiau paprastai sudaro vidutiniškai 4,16 proc.

Pieno baltymai – tai svarbiausia pieno sudėtinė dalis. Piene galima rasti daugiau nei 20 skirtingų baltymų rūšių. Pieno baltymingumas taip pat svyruoja skirtingoms karvėms, tačiau vidutiniškai yra 3,25 proc. Yra duomenų, jog pieno baltymų kiekis gali kisti esant uždegiminiam procesui tešmenyje. Tai aiškinama tuo, jog piene sumažėja kazeino, bet padidėja albuminų ir gamaglobulinų kiekiai, todėl bendras proteinų kiekis dėl imuninės reakcijos padidėja (12).

(14)

14 Pieno laktozė yra svarbiausias angliavandenis, dar kitaip vadinamas pieno cukrumi. Normaliomis sąlygomis esant sveikai karvei piene laktozės randama apie 4,7 proc. Yra manoma, kad pieno laktozė gali turėti tiesioginę sąsają su Glu kiekiu kaujyje, t.y. sumažėjus laktozės kiekiui galima įtarti ir apie Glu sumažėjimą karvės kraujyje (17). Taip pat literatūros šaltiniuose minima, jog esant intensyviam patologiniam procesui pieno liaukoje ir organizme laktozės kiekis taip pat turi tendenciją mažėti (12).

1.2.6. Somatinių ląstelių skaičius

Somatinėmis ląstelėmis yra vadinami iš kraujo į tešmenį patekę leukocitai. Paprastai jų norma piene laikoma iki 200 tūkstančių somatinių ląstelių viename mililitre pieno (vidutiniškai 50-75 tūkst./ml). Nors šio rodiklio pasikeitimai jau seniai susiejami su mastito atsiradimu, jis gali kisti ir dėl kitų priežasčių. Tokius svyravimus gali lemti bet kuri liga, ypač pasireiškianti sisteminiais simptomais, traumos, pasikeitusios aplinkos ar šėrimo sąlygos. Taip pat įtakos turi laktacijos laikotarpis, karvės amžius, metų laikas, karvių bandos dydis, melžimo sąlygos (18). Karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25–35 proc., iš karvės per laktaciją – 10–15 proc., iš karvių bandos per laktaciją – 5–10 proc.

1.2.7. Pieno temperatūra

Pieno temperatūra praktikoje naudojama kaip papildomas rodiklis diagnozės nustatymui. Literatūros duomenimis, pieno temperatūra vidutiniškai yra 0,15°C aukštesnė nei rektinė temperatūra, tad ją beveik galima prilyginti rektinei (19). Kitų autorių nuomone pieno temperatūra yra net pranašesnė už rektinę temperatūrą, todėl, kad pieno liauka dėl gausios vaskuliarizacijos yra linkusi išlaikyti realiąją vidinę kūno temperatūrą (20). Šis rodiklis, kartu su pieno kiekiu, karvės svoriu, vizualiu pieno spalvos įvertinimu gali būti naudingas mastito, acidozės, ketozės aptikimui ir diagnozavimui.

1.2.8. Pieno riebalų ir baltymų santykis

Fiziologinė pieno R:B norma laikoma 1,2 – 1,4, o nuokrypis nuo šios normos gali indikuoti susirgimą. Šis santykis paprastai skaičiuojamas, kai norima nustatyti ligą ir paskirti gydymą (17). Literatūros duomenimis, didesnis nei 1,5 pieno R:B gali būti puikus indikatorius nustatant ketozę, šliužo diskolaciją, kiaušidžių cistas, mastitą ir laminitą (21,22). Esant mažesniam nei 1,2 R:B, galima įtarti acidozę, dėl kurios sumažėja karvės didžiojo prieskrandžio pH (1, 17).

(15)

15

1.2.9. Atrajojimo trukmė

Atrajojimas yra svarbus gyvulių sveikatos indikatorius. Paprastai karvė per dieną atrajoja 450 – 500 minučių laiko. Atrajojimo laiko sutrumpėjimas gali būti aiškus signalas apie didžiojo prieskrandžio veiklos sutrikimą ir pakitusią gyvūno sveikatos būklę. Atrajojimas yra lemiamas įvairių veiksnių, tokių kaip stresas (23), įvairios ligos (24, 25), pašarai ir jų kokybė (26) ir pašarų dalijimo sistemos klaidos (27). Taip pat atrajojimo trukmės kintamumą gali nulemti reprodukcinis karvės statusas, produktyvumas, aplinkos sąlygos ir bendra sveikatos būklė (28).

(16)

16

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. TYRIMO LAIKAS IR VIETA

Tyrimas buvo atliktas pieninio tipo galvijų ūkyje „X“ nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Ūkis yra Kauno rajone, jame laikoma 3300 gyvulių, iš kurių 1100 yra melžiamos karvės. Kasdien įmonė parduoda po 30 tonų pieno. Fermose šiuo metu yra 12 melžimo robotų, kurie melžia apie 700 karvių. Melžimas vyksta „Lely astronaut A4“ robotais, karvės melžtis ateina savo noru vidutiniškai 3 kartus per parą, dėl paskatinimo robotuose tiekiama 2 kg koncentruotųjų pašarų per melžimą. Visos karvės laikomos tomis pačiomis sąlygomis – ištisus metus fermoje, palaidos. Nepaisant laktacijos periodo yra šeriamos tokiu pačiu pašaru, sudaryto iš 30 proc. kukurūzų siloso, 10 proc. žolės siloso, 4 proc. žolės šieno ir 50 proc. grūdų koncentratų. Dieta yra parengta pagal NRC (2001) nustatytas normas taip, kad atitiktų 550 kg holšteinio karvės, gaminančios 35 kg per dieną pieno, fiziologinius reikalavimus. Analizuojant racioną, su pašaru gaunama 48,8 proc. sausųjų medžiagų, 28,2 proc. NDF, 19,8 proc. ADF, 38,7 angliavandenių, 15,8 proc. žaliųjų baltymų ir 1,6 mcal/kg NEL grynosios energijos. Šis racionas duodamas 10:00 val. ir 20:00 val. Kūno masės indekso vidurkis ūkyje svyruoja 3,85 (± 0,35).

(17)

17

2.2. TYRIMO SCHEMA

1 pav. Tyrimo schema

2.3. TYRIMO OBJEKTAS

Tyrimo objektas yra šviežiapienės karvės. Analogų principu (atsižvelgiant į produktyvumą, amžių, veislę ir kt.) iš 60 šviežiapienių karvių buvo atrinkta 10 karvių, kurioms buvo diagnozuota subklinikinė didžiojo prieskrandžio acidozė (1 pav). Grupė buvo suformuota remiantis kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuotu sumažėjusiu R:B santykiu <1,2 ir atliktu klinikiniu tyrimu ligos diagnozavimo dieną. Klinikinio tyrimo metu taip buvo siekiama atmesti kitas po apsiveršiavimo pasitaikančias ligas, tokias kaip metritas, mastitas, ketozė, šliužo dislokacija į kairę arba į dešinę pusę.

Šviežiapienės karvės

n = 60

Šioms karvėms registruotas pieno kiekis,

elektrinis pieno laidumas, karvės svoris,

pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai,

SLS, pieno temperatūra, pieno R:B,

atrajojimo trukmė

n = 10

Kontrolinė grupė

Sveikos karvės, neturinčios jokių

klinikinių požymių, įvertinus bandos

valdymo programos rodiklius ir

klinikinio tyrimo rezultatus

n = 10

Bandomoji grupė

Karvės, kurioms nustatyta subklinikinė

acidozė, įvertinus sumažėjusį R:B

tarpusavio santykį ir atlikus klinikinį

(18)

18 Iš tų pačių 60 šviežiapienių karvių kontrolei analogų principu suformuota kliniškai sveikų karvių grupė, sudaryta iš 10 karvių (1 pav). Kontrolei atrinktos karvės buvo kliniškai sveikos, vertinant visų 7 dienų kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojamų specifinių rodiklių normas (R:B 1,2, SLS <200 tūkst./ml ir kt.). Karvės taip pat buvo tirtos pagal bendrą klinikinės apžiūros planą 0 dieną, įsitikinant, jog yra sveikos.

2.4. TYRIMO EIGA

Buvo suformuotos dvi grupės. Pirmoji - kontrolinė (kliniškai sveikų) karvių grupė sudaryta iš 10 karvių, ir antroji - sudaryta iš 10 subklinikine acidoze sergančių karvių. Naudojant kompiuterinę bandos valdymo programą „Lely T4C“, buvo surinkta informacija apie atrajojimo, kūno masės, pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo, pieno sudėties, pieno temperatūros, melžimo trukmės rodiklių pokyčius likus 1 - 7 dienoms iki ligos pasireiškimo.

2.5. DUOMENŲ ANALIZĖ IR STATISTIKA

Duomenys buvo išanalizuoti naudojant socialinių mokslų statistinį paketą SPSS 20,0. Rezultatai buvo pateikti kaip vidutinės vertės ir standartinės davikacijos. Siekiant nustatyti ryšį tarp tirtųjų rodiklių naudota Pearsono koreliacija, X2 testas ir linijinės regresijos lygtys. T testas buvo naudojamas nustatyti dviejų grupių statistiniams skirtumams. Rezultatai buvo laikomi reikšmingais, kai P<= 0,05, p<=0,01, p<=0,001.

Šis mokslinis tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

(19)

19

REZULTATAI

Gautieji tirtųjų grupių vidurkiai pagal rodiklius: bandomosios grupės pieno kiekis 16,2 kg/kartą; KP ketvirčio el.laidumas 6,93 mS/cm; DP ketvirčio el.laidumas 6,96 mS/cm; KU ketvirčio el.laidumas 6,98 mS/cm; DU ketvirčio el.laidumas 7,05 mS/cm; karvės svoris 617,2 kg; melžimo trukmė 9:12 min; riebalų kiekis 4,11 proc., baltymų kiekis 4,07 proc.; laktozės kiekis 4,58 proc.; SLS 268,5 tūkst./ml.; R:B 1,02; pieno temperatūra 38,71 0_{C; atrajojimo trukmė 451 min/parą. Kontrolinės}

grupės pieno kiekis 14,41 kg/kartą; KP ketvirčio el.laidumas 6,88 mS/cm; DP ketvirčio el.laidumas 6,92 mS/cm; KU ketvirčio el.laidumas 6,94 mS/cm; DU ketvirčio el.laidumas 6,98 mS/cm; karvės svoris 629,5 kg; melžimo trukmė 8:04 min; riebalų kiekis 4,37 proc., baltymų kiekis 3,97 proc.; laktozės kiekis 4,58 proc.; SLS 145,55 tūkst./ml.; R:B 1,10; pieno temperatūra 38,70 0C; atrajojimo trukmė 436 min/parą.

3.1. PIENO KIEKIO KAITA

1 lentelė.Pieno kiekio kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

Dienos Grupė Vidurkis Standartinis

nuokrypis Min. Max.

-7 B 16.1 5.5 9.1 24.1 K 14.9 4.8 9.8 22.5 -6 B 16.3 6.1 7.2 25.4 K 13.7 2.8 10.3 19.0 -5 B 17.8 5.7 10.6 28.2 K 13.6 3.3 7.9 19.9 -4 B 15.6 5.3 5.2 22.0 K 13.7 2.2 10.8 17.3 -3 B 14.3 6.3 1.6 22.4 K 15.6 4.3 10.9 26.4 -2 B 16.1 5.7 6.7 24.9 K 13.6 1.7 10.7 16.5 -1 B 16.4 6.3 5.7 25.0 K 15.2 3.7 11.3 24.2 0 B 16.8 6.2 7.2 25.2 K 15.0 3.8 12.2 24.9

(20)

20

2 pav. Pieno kiekio kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje ryškiausias pieno kiekio sumažėjimas matomas likus 5 ir 3 paroms iki ligos diagnozavimo, kai iš 17,8 l kiekis mažėja iki 14,3 l per melžimą (20 proc.). Tuo tarpu kontrolinėje grupėje matomas pieno kiekio svyravimas be proporcingo didėjimo arba mažėjimo (1 lentelė, 2 pav). Rodiklis laikomas statistiškai patikimu kontrolinės ir bandomosios grupių lyginimo kontekste (p<0,05).

3.2. KAIRIOJO PRIEKINIO KETVIRČIO ELEKTRINIO LAIDUMO

KAITA

2 lentelė. KP ketvirčio laidumo kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

Dienos Grupė Vidurkis Standartinis nuokrypis Min. Max.

-7 B 6.9 0.3 6.3 7.2 K 6.8 0.3 6.3 7.2 -6 B 6.9 0.3 6.3 7.4 K 7.1 0.7 6.4 8.4 -5 B 6.9 0.4 6.2 7.4 K 7.0 0.5 6.3 7.9 -4 B 6.9 0.5 6.2 7.9 K 6.8 0.3 6.4 7.5 -3 B 7.1 0.7 6.3 8.9 K 6.9 0.3 6.4 7.6 -2 B 7.1 0.8 6.3 9.0 K 6.8 0.3 6.4 7.3 -1 B 6.9 0.6 6.3 8.2 K 6.8 0.2 6.4 7.1 0 B 6.8 0.5 6.0 7.8 K 6.8 0.3 6.3 7.2 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Pie n o k ie kis (kg/ka rtą )

Paros iki ligos diagnozavimo

(21)

21

3 pav. KP ketvirčio laidumo kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje matomas KP ketvirčio laidumo didėjimas nuo 5 iki 2 paros iki ligos pasireiškimo, kai nuo 6,87 mS/cm laidumas didėja iki 7,06 mS/cm (3 proc.). Vėliau laidumas mažėja iki pat ligos pasireiškimo dienos. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje įžvelgiamas laidumo mažėjimas nuo 6 paros iki mėginių ėmimo dienos, kai iš 7,1 mS/cm sumažėja iki 6,8mS/cm (4 proc.) (2 lentelė, 3 pav).

3.3. DEŠINIOJO PRIEKINIO KETVIRČIO ELEKTRINIO LAIDUMO

KAITA

3 lentelė. DP ketvirčio laidumo kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

-7 B 6.9 0.3 6.4 7.2 K 6.8 0.2 6.4 7.2 -6 B 6.9 0.2 6.4 7.1 K 7.1 0.5 6.4 8.3 -5 B 6.8 0.3 6.2 7.2 K 7.0 0.5 6.5 8.1 -4 B 6.9 0.5 6.1 8.1 K 6.8 0.3 6.4 7.6 -3 B 7.0 0.7 6.3 9.1 K 7.0 0.3 6.4 7.5 -2 B 7.0 0.6 6.2 8.6 K 6.8 0.2 6.5 7.2 6.70 6.75 6.80 6.85 6.90 6.95 7.00 7.05 7.10 7.15 7.20 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Ele kt rinis p ie n o laidu m as KP k etv irty je (m S/cm )

(22)

22

-1 B 7.0 0.6 6.2 8.0

K 6.8 0.2 6.6 7.3

0 B 6.9 0.6 5.9 8.1

K 6.8 0.3 6.4 7.3

4 pav. DP ketvirčio laidumo kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje matomas elektrinio pieno laidumo didėjimas nuo 5 iki 2 paros, kai nuo 6,8 mS/cm padidėja iki 7,0 mS/cm (3 proc.). Tuo tarpu kontrolinėje grupėje didžiausias elektrinis laidumas matomas 6 paros iki mėginių ėmimo (7,17 mS/cm), vėliau sumažėja 4 parą (6,88 mS/cm) – 4 proc., o mėginių ėmimo dieną yra lygus 6,85 mS/cm (3 lentelė, 4 pav).

3.4. KAIRIOJO UŽPAKALINIO KETVIRČIO ELEKTRINIO LAIDUMO

KAITA

4 lentelė. KU ketvirčio laidumo kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

-7 B 7.0 0.3 6.4 7.3 K 6.8 0.2 6.4 7.1 -6 B 6.9 0.2 6.4 7.3 K 7.1 0.6 6.5 8.4 -5 B 6.9 0.2 6.6 7.3 K 7.0 0.5 6.4 8.2 -4 B 6.9 0.4 6.3 8.0 K 6.9 0.4 6.4 7.8 -3 B 7.0 0.5 6.4 8.4 K 6.9 0.4 6.4 7.7 6.7 6.8 6.9 7 7.1 7.2 7.3 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Ele kt in is p ie n o laid u mas DP ketv irty je (m S/cm )

(23)

23 -2 B 7.0 0.4 6.6 8.2 K 6.8 0.2 6.4 7.3 -1 B 6.9 0.4 6.4 7.9 K 6.8 0.3 6.4 7.4 0 B 6.8 0.3 6.4 7.4 K 6.8 0.3 6.3 7.3

5 pav. KU ketvirčio laidumo kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje galima įžvelgti eletrinio pieno laidumo didėjimą nuo 4 iki 2 paros, kai nuo 6,9 mS/cm padidėja iki 7,0 mS/cm (3 proc.). Kontrolinėje grupėje didžiausias laidumumas įžvelgiamas 6 parą iki mėginių ėmimo (7,16 mS/cm) ir vėliau mažėja iki pat mėginių ėmimo dienos, kai pasiekia 6,87 mS/cm (4 proc.) (4 lentelė, 5 pav).

3.5. DEŠINIOJO UŽPAKALINIO KETVIRČIO ELEKTRINIO LAIDUMO

KAITA

5 lentelė. DU ketvirčio laidumo kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

-7 B 7.0 0.3 6.3 7.6 K 6.9 0.4 6.5 7.7 -6 B 7.0 0.3 6.3 7.5 K 7.1 0.7 6.4 8.5 -5 B 7.0 0.4 6.2 7.9 K 7.0 0.5 6.4 8.0 -4 B 7.0 0.5 6.0 8.2 K 6.9 0.3 6.5 7.6 6.7 6.8 6.9 7 7.1 7.2 7.3 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Ele kt rin is p ie n o la id u m as KU ketv irty je (m S/cm )

(24)

24 -3 B 7.2 0.6 6.3 8.8 K 7.0 0.3 6.6 7.5 -2 B 7.0 0.4 6.2 8.0 K 6.9 0.3 6.5 7.4 -1 B 7.0 0.5 6.2 8.0 K 6.8 0.3 6.3 7.2 0 B 6.9 0.5 5.9 7.9 K 6.9 0.4 6.3 7.7

6 pav. DU ketvirčio laidumo kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje galima įžvelgti elektrinio pieno laidumo didėjimą nuo 5 iki 3 paros, kai iš 7,04 mS/cm padidėja iki 7,2 mS/cm (3 proc.). Tuo tarpu kontrolinėje grupėje galima didžiausi pokyčiai matomi 6 ir 4 parą iki mėginių ėmimo – elektrinis pieno laidumas nuo 7,19 mS/cm sumažėja iki 6,95 mS/cm – 3 proc. (5 lentelė, 6 pav).

3.6. KARVĖS SVORIO KAITA

6 lentelė. Svorio kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

-7 B 628.6 97.0 492.3 808.5 K 631.3 66.4 538.3 721.7 -6 B 627.2 94.1 503.5 806.0 K 627.8 59.6 530.0 718.3 -5 B 626.6 98.2 475.0 809.0 K 627.5 56.4 539.0 715.0 -4 B 621.1 86.5 506.0 803.5 K 630.3 54.8 539.0 708.0 6.8 6.85 6.9 6.95 7 7.05 7.1 7.15 7.2 7.25 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Ele kt rin is p ie n o la id u mas D U ketv irty je (m S/cm )

(25)

25 -3 B 607.8 102.2 473.0 812.3 K 624.2 60.4 522.0 706.0 -2 B 625.3 98.0 492.0 851.0 K 628.8 59.0 531.0 716.0 -1 B 606.3 97.0 466.0 792.0 K 625.8 59.4 538.3 725.3 0 B 594.5 98.5 416.5 784.5 K 641.0 72.4 529.5 751.5

7 pav. Svorio kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje galima įžvelgti tolygų svorio mažėjimą nuo 7 paros (628,6 kg) iki 3 paros (607,8 kg) – 3 proc., tuomet 2 parą svoriui padidėjus iki 625,3 kg jis vėl ėmė mažėti iki ligos diagnozavimo dienos – 5 proc. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje laikosi pakankamai stabilus svoris, išskyrus 1 parą iki mėginių ėmimo, kai svoris ėmė didėti ir ėmimo dieną pasiekė 641,0 kg – padidėjimas lygus 2 proc. (6 lentelė, 7 pav). Lyginant kontrolinę su bandomąja grupe gauta p=0,058, tačiau to neužtenka rodiklio laikyti statistiškai patikimu.

3.7. MELŽIMO TRUKMĖS KAITA

7 lentelė. Melžimo trukmės kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

-7 B 10:44 4:01 7:09 18:21 K 8:00 1:56 4:28 11:13 -6 B 10:05 3:39 5:26 18:28 K 8:44 3:01 5:19 15:41 -5 B 9:18 2:40 5:02 12:58 K 7:11 1:25 5:08 9:41 590 600 610 620 630 640 650 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Karv ės s vo ris (kg)

(26)

26 -4 B 11:21 6:03 2:45 21:00 K 8:05 3:04 5:23 15:44 -3 B 6:26 3:19 0:19 12:09 K 8:18 3:19 5:32 17:18 -2 B 8:42 3:13 4:04 14:16 K 8:05 3:25 5:17 17:19 -1 B 8:59 2:45 5:35 13:43 K 7:59 2:31 4:57 13:58 0 B 8:05 2:42 5:29 14:23 K 8:12 2:42 5:16 15:07

8 pav. Melžimo trukmės kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje ryškiausias melžimo trukmės kitimas matomas 4 ir 3 parą, kai iš 11:21 min laikas sutrumpėjo iki 6:26 min – 43 proc. Nuo 3 paros matomas melžimo trukmės ilgėjimas, kol pasiekiama 8:05 min ligos diagnozavimo dieną. Kontrolinėje grupėje melžimo laikas yra pakankamai stabilus, nestebimas joks progresyvus trumpėjimas arba ilgėjimas (7 lentelė, 8 pav).

3.8. RIEBALŲ KIEKIO KAITA

8 lentelė. Riebalų kiekio kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

Dienos Grupė Vidurkis Standartinis nuokrypis Min. Max.

-7 B 4.1 0.6 3.0 4.6 K 4.2 0.5 3.4 4.9 -6 B 4.1 0.5 3.2 4.7 K 4.5 0.8 3.5 6.2 -5 B 4.1 0.6 3.1 5.0 K 4.6 0.9 3.3 6.7 -4 B 4.4 0.8 3.2 5.6 0:00 2:24 4:48 7:12 9:36 12:00 14:24 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Me lžim o tru kmė (m in )

(27)

27 K 4.6 0.7 3.5 5.8 -3 B 4.2 0.6 3.3 5.5 K 4.4 0.7 3.4 5.6 -2 B 4.1 0.5 3.4 4.9 K 4.3 0.6 3.6 5.7 -1 B 4.0 0.5 3.4 4.7 K 4.2 0.6 3.6 5.6 0 B 4.0 0.4 3.4 4.6 K 4.2 0.6 3.1 5.5

9 pav. Riebalų kiekio kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje stebimas riebalų kiekio mažėjimas nuo 4 paros iki ligos pasireiškimo dienos, kai iš 4,4 proc. turi tendenciją kristi iki 4,0 proc (sumažėja 9 proc.). Stebint kontrolinės grupės grafiką, matomas tolygus riebalų kiekio mažėjimas nuo 4 paros (4,6 proc.) iki mėginių ėmimo dienos (4,2 proc.) (sumažėja 8 proc.) (8 lentelė, 9 pav). Lyginant bandomąją ir kontrolinę grupes, nustatytas statistinis patikimumas riebalų kiekio kitimo atžvilgiu (p<0,001).

3.9. BALTYMŲ KIEKIO KAITA

9 lentelė. Baltymų kiekio kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

-7 B 4.0 0.6 3.5 5.4 K 4.0 0.2 3.7 4.3 -6 B 4.2 0.9 3.5 5.9 K 4.1 0.3 3.7 4.7 -5 B 4.1 0.8 3.4 5.8 3.9 4 4.1 4.2 4.3 4.4 4.5 4.6 4.7 4.8 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Rie b ala i (% )

(28)

28 K 4.1 0.3 3.7 4.6 -4 B 4.2 0.8 3.4 5.6 K 4.0 0.3 3.6 4.5 -3 B 4.1 0.7 3.4 5.3 K 4.0 0.2 3.7 4.3 -2 B 4.0 0.6 3.4 5.3 K 3.9 0.1 3.7 4.1 -1 B 4.0 0.6 3.4 5.2 K 3.9 0.1 3.7 4.1 0 B 3.9 0.5 3.5 5.0 K 3.8 0.1 3.7 4.0

10 pav. Baltymų kiekio kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje žymiausias baltymų kiekio kitimas matomas 4 parą iki ligos diagnozavimo, kai pieno baltymų kiekis iš 4,2 proc. sumažėja iki 3,9 proc. ligos diagnozavimo dieną (6 proc. sumažėjimas). Tuo tarpu kontrolinėje grupėje stebimas pieno baltymų kiekio mažėjimas nuo 5 paros (4,1 proc.) iki mėginių ėmimo dienos, kai kiekis lygus 3,8 proc. (7 proc. sumažėjimas) (9 lentelė, 10 pav). Lyginat bandomąją ir kontrolinę grupes, apskaičiuotas statistinis patikimumas tarp baltymų kiekio kaitos (p<0,01).

3.10. LAKTOZĖS KIEKIO KAITA

10 lentelė. Laktozės kiekio kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

-7 B 4.58 0.10 4.50 4.79 K 4.61 0.09 4.44 4.75 -6 B 4.58 0.08 4.50 4.77 3.7 3.8 3.9 4 4.1 4.2 4.3 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Balty m ai (% )

(29)

29 K 4.53 0.20 4.19 4.74 -5 B 4.59 0.08 4.52 4.77 K 4.56 0.17 4.26 4.74 -4 B 4.58 0.12 4.32 4.81 K 4.58 0.14 4.31 4.74 -3 B 4.58 0.14 4.26 4.81 K 4.60 0.11 4.37 4.73 -2 B 4.57 0.14 4.24 4.78 K 4.62 0.08 4.45 4.72 -1 B 4.58 0.14 4.25 4.78 K 4.62 0.08 4.48 4.70 0 B 4.60 0.12 4.34 4.82 K 4.62 0.09 4.48 4.74

11 pav. Laktozės kiekio kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje laktozės kiekis laikosi apytiksliai panašus. Ryškiausias sumažėjimas matomas likus 5 ir 2 paroms iki ligos diagozavimo, kai iš 4,59 proc. sumažėjo iki 4,57 proc. (1 proc. sumažėjimas). Tuo tarpu kontrolinėje grupėje ryškiausi pokyčiai matomi 7 parą ir 6 parą iki mėginių ėmimo, kai iš 4,6 proc. kiekis sumažėjo iki 4,5 proc. (2 proc. sumažėjimas), vėliau nuo 6 paros laktozės kiekis didėja iki pat mėginių ėmimo dienos - matomas 3 proc. padidėjimas (10 lentelė, 11 pav).

3.11. SLS KIEKIO KAITA

11 lentelė. SLS kiekio kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

4.52 4.54 4.56 4.58 4.60 4.62 4.64 4.66 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 La kt o zė (% )

(30)

30 -7 B 292.5 283.3 109.0 715.0 K 266.9 377.6 85.0 1118.5 -6 B 216.2 249.0 82.0 657.0 K 187.1 158.6 101.0 544.0 -5 B 204.5 223.1 81.0 600.5 K 148.8 71.2 100.0 304.5 -4 B 268.0 161.1 128.8 466.0 K 123.9 35.5 85.0 185.0 -3 B 290.8 286.6 74.0 803.0 K 105.1 26.6 78.0 140.7 -2 B 221.1 177.5 68.0 485.0 K 117.4 48.3 73.0 221.0 -1 B 251.3 171.3 94.0 453.0 K 108.6 40.1 60.0 195.0 0 B 403.9 415.5 89.0 1256.5 K 106.6 41.2 61.0 202.5

12 pav. SLS kiekio kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje reikšmingiausias somatinių ląstelių skaičiaus didėjimas matomas 2 parą (221,1 tūkst./ml), kai didėja iki pat ligos pasireiškimo dienos (403,9 tūkst./ml) – padidėjimas lygus 45 proc. Kontrolinėje grupėje somatinių ląstelių skaičius visą laiką mažėja. Didžiausias kiekis stebimas 7 parą iki mėginių ėmimo (266,9 tūkst./ml), o mėginių ėmimo dieną sumažėja iki 106,6 tūkst./ml – sumažėjimas lygus 60 proc. (11 lentelė, 12 pav). Lyginant dvi grupes nustatyta, jog SLS kitimas statistiškai patikimas (p<0,01).

50 100 150 200 250 300 350 400 450 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Somat in ių lą steli ų s ka iči u s (tū kst./m l)

(31)

31

3.12. PIENO RIEBALŲ – BALTYMŲ KIEKIO KAITA

12 lentelė. R:B santykio kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

13 pav. R:B santykio kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje didžiausias R:B tarpusavio santykio sumažėjimas stebimas 4 parą, kai nuo 1,08 mažėja iki 1,01 1 parą – 7 proc. Kontrolinėje grupėje didžiausias R:B santykis matomas 4 parą iki mėginių ėmimo (1,14), vėliau skaičius mažėja iki pat mėginių ėmimo dienos – 5 proc. (12 lentelė, 13 pav). Lyginant bandomąją ir kontrolinę grupes nustatytas R:B santykio kitimo statistinis patikimumas (p<0,001). 0.85 0.90 0.95 1.00 1.05 1.10 1.15 1.20 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Rie b alų ir b alt ym ų san ty kis

(32)

32

3.13. PIENO TEMPERATŪROS KAITA

13 lentelė. Pieno temperatūros kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

14 pav. Pieno temperatūros kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje didžiausias pokytis matomas likus 3 paroms iki ligos diagnozavimo, kai temperatūra nuo 38,9 sumažėja iki 38,3 – sumažėjimas lygus 2 proc. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje temperatūros svyravimai nėra žymūs, žemiausia vertė matoma 6 paros iki mėginių ėmimo (38,5), o ėmimo dieną reikšmė lygi 38,7 (13 lentelė, 14 pav).

38.2 38.3 38.4 38.5 38.6 38.7 38.8 38.9 39 39.1 39.2 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Pie n o t em p era tū ra ( 0 C)

(33)

33

3.14. ATRAJOJIMO TRUKMĖS KAITA

14 lentelė. Atrajojimo trukmės kaita bandomojoje ir kontrolinėje grupėje tyrimo metu

nuokrypis Min. Max.

-7 B 446 75 322 548 K 430 174 218 526 -6 B 455 43 393 507 K 390 131 81 504 -5 B 463 40 400 512 K 440 69 314 520 -4 B 458 27 410 483 K 445 75 287 537 -3 B 453 31 401 487 K 446 54 353 497 -2 B 429 99 228 496 K 459 53 387 529 -1 B 470 40 422 542 K 464 48 397 522 0 B 438 77 286 503 K 454 59 360 541

15

pav. Atrajojimo trukmės kaitos kontrolinėje ir bandomojoje grupėje grafikas

Bandomojoje grupėje įžvelgiamas atrajojimo laiko sutrumpėjimas nuo 5 iki 2 paros, kai iš 463 min/parą sutrumpėja iki 429 min/parą – 7 proc. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje atrajojimo laikas turi tendenciją ilgėti, 6 parą matoma 390 min/parą reikšmė padidėja iki 454 min/parą ligos diagnozavimo dieną – padidėjimas lygus 14 proc. (14 lentelė, 15 pav).

350 370 390 410 430 450 470 490 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Atra jo jimas (m in /p ar ą)

(34)

34

REZULTATŲ APTARIMAS

Literatūroje aprašomas atvejai, kai buvo tiriamas pieno kiekio sąryšis su subklinikine didžiojo prieskrandžio acidoze - užsienio mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu eksperimentiškai buvo sukelta ši liga. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, jog esant acidozei pieno kiekis sumažėjo nuo 35,2 kg/d iki 31,7 kg/d ir neatsistatė net praėjus kelioms dienoms po eksperimento pabaigos (13). Mūsų tyrimo metu pieno kiekis bandomojoje grupėje daugiausiai buvo sumažėjęs 20 proc. Nustatytas statistinis patikimumas tarp bandomosios ir kontrolinės grupių leidžia daryti prielaidą, jog subklinikinė acidozė daro tiesioginę įtaką pieno kiekio mažėjimui.

Stebint grafikų pokyčius atskiruose ketvirčiuose, galima matyti, jog daugiausiai elektrinis pieno laidumas padidėja 3 proc., tačiau tai nenustatomas kaip statistiškai patikimas rezultatas tarp abiejų grupių. Remiantis literatūros duomenimis, 6 – 7 dienos iki diagnozuojant acidozę elektrinis pieno laidumas turi tendenciją didėti (11). Kituose literatūros šaltiniuose laidumo pokyčiai acidozės metu vertinami dviprasmiškai. Nors ir mokslininkai tyrimų metu nustatė 1,2 proc. padidėjusį elektrinį pieno laidumą subklinikinės acidozės atveju, tačiau galutiniame rezultate prieinama išvada, kad tai nėra specifinis rodiklis šios ligos diagnostikoje (12).

Literatūros šaltiniuose yra aprašomas tyrimas, kurio metu dirbtinai sukėlus subklinikinę didžiojo prieskrandžio acidozę nustatyta, jog sausųjų medžiagų suvartojimas sumažėjo 25 proc., tad kai kurių autorių nuomone, svorio sumažėjimas gali būti laikomas kaip specifinis šios ligos diagnostikai (3). Mūsų tyrimo metu bandomojoje grupėje svoris daugiausiai buvo sumažėjęs 5 proc., o lyginant bandomąją su kontroline grupe, sergančiųjų svoris viso tyrimo metu buvo 2 proc. mažesnis nei sveikų karvių. Statistinis patikimumas tarp rodiklio reikšmių taip pat nebuvo nustatytas (p=0,058). Karvių suėdamas sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo, tačiau ne tiek stipriai, kad šį rodiklį būtų galima identifikuoti kaip specifinį.

Melžimo trukmė bandomojoje grupėje daugiausiai buvo sumažėjusi 43 proc. Literatūros duomenų apie konkrečią šio rodiklio koreliaciją su subklinikine acidoze nerasta. Mano manymu, šį sumažėjimą galėjo lemti sumažėjęs pieno kiekis sergant šia liga.

Mokslininkai tyrė riebalų ir baltymų kiekio piene pakitimus eksperimentiškai sukeldami ligą. Jų tyrimas atskleidė tai, kad esant šiai ligai pieno riebalų kiekis mažėja, tačiau pieno baltymų kiekis didėja. Kitų autorių nuomone, ši liga per trumpą laikotarpį išvis nedaro įtakos baltymų ir riebalų kiekio pokyčiams (29,30). Mūsų tyrimo rezultatuose atskleista, jog riebalų kiekis bandomojoje grupėje daugiausiai buvo sumažėjęs 9 proc., o lyginant bandomąją su kontroline grupe, riebalų kiekis yra 7 proc. mažesnis bandomojoje grupėje viso tyrimo metu. Baltymų kiekis bandomojoje grupėje daugiausiai sumažėjo 6 proc., tačiau lyginant bandomąją ir kontrolinę grupę, baltymų kiekis sergančiųjų karvių yra 2 proc. didesnis už sveikų karvių viso tyrimo metu. Lyginant kontrolinę ir

(35)

35 bandomąją grupes, abu šie rodikliai laikomi statistiškai patikimais. Vertinant šiuos pieno rodiklių pokyčius, taip pat svarbus yra ir R:B. Šis rodiklis literatūros duomenimis laikomas vienu iš specifiškiausių subklinikinės acidozės diagnostikoje (17). Tyrimo metu bandomojoje grupėje fiksuojamas 7 proc. sumažėjimas, o lyginant bandomąją su kontroline grupe, sergančiųjų R:B reikšmė 8 proc. mažesnė nei sveikų karvių viso tyrimo metu. Šio rodiklio duomenys laikomi statistiškai patikimais sveikų ir sergančių karvių lyginimo kontekste.

Šiame tyrime buvo atskleista, kad per 3 paskutines dienas iki ligos diagnozavimo, SLS padidėjo net 2 kartus, ir tai davė statistinį patikimumą lyginant bandomąją su kontroline karvių grupe. Reikšmingiausias SLS padidėjimas bandomojoje grupėje yra 45 proc., o lyginant bandomąją ir kontrolinę grupę, nustatytas 84 proc. didesnis SLS viso tyrimo metu. Mano nuomone, tokį SLS padidėjimą gali lemti tai, kad ši liga dažnai pasireiškia įvairių organų uždegimais, todėl toks padidėjimas galėjo predisponuoti subklinikinio mastito atsiradimą. Apie galimą subklinikinį mastitą minima ir literatūros šaltiniuose (3).

Literatūroje trūksta duomenų apie subklinikinės acidozės įtaką laktozės kiekiui piene. Tačiau yra ištirta koreliacija tarp laktozės kiekio ir subklinikinio mastito. Sergant subklinikiniu mastitu laktozės kiekis turi tendenciją mažėti (31). Kadangi mūsų tyrimo metu gautas SLS yra būdingas subklinikiniam mastitui, būtų galima kelti hipotezę ir apie laktozės kiekio pokyčius piene. Tačiau tyrimo metu bandomojoje grupėje laktozė daugiausiai sumažėjo 1 proc., o lyginant abi tirtąsias grupes nebuvo gauti statistiškai patikimi rezultatai, tad šis rodiklis atmetamas kaip specifinis.

Subklinikinės acidozės įtaka pieno temperatūrai nėra pilnai ištirta, tačiau galima kelti įvairias hipotezes dėl šio rodiklio sąsajos su liga. Mokslininkai yra išsiaiškinę, jog sergant šia acidozės forma kraujyje matomas žymus kalcio kiekio sumažėjimas dėl to, jog šis elementas naudojamas kaip šarmų rezervas (32). Kituose tyrimuose yra išsiaiškinta, jog kalcio kiekio sumažėjimas turi tiesioginės įtakos temperatūros sumažėjimui (33). Susiejant šiuos literatūros duomenis, galima daryti prielaidą, jog subklinikinės acidozės metu pieno temperatūra mažėja dėl kalcio kiekio sumažėjimo. Tokie duomenys gaunami ir mūsų tyrime. Bandomojoje grupėje fiksuojamas 2 proc. temperatūros sumažėjimas. Nors tarp bandomosios ir kontrolinės grupės rezultatų nėra statistinio patikimumo, tačiau toks rodiklio pasikeitimas gali kelti įvairių minčių apie pieno temperatūros svarbą šios ligos diagnostikoje.

Atrajojimo trukmė literatūros šaltiniuose minimas kaip galimai naudotinas žymuo poūmės didžiojo prieskrandžio acidozės diagnostikoje. Anot mokslininkų, tyrimais išsiaiškinta, jog atrajojimo trukmė sergant šia liga trumpėja (8). Mūsų tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog atrajojimo trukmė daugiausiai buvo sumažėjusi 7 proc. bandomojoje grupėje. Nors tendencija mažėti grafike įžvelgiama, tačiau lyginant bandomąją ir kontrolinę grupę nebuvo gautas statistinis patikimumas.

(36)

36

IŠVADOS

1. Įvertinus gautus rezultatus, nustatyta, jog sergančių karvių pieno kiekis 3 parą sumažėjo 20 proc., atskirų ketvirčių elektrinis pieno laidumas 3 parą padidėjo 3 proc., melžimo trukmė 3 parą sumažėjo 43 proc., viso tyrimo metu sergančių karvių riebalų kiekis buvo 7 proc. mažesnis už sveikų karvių, baltymų kiekis 2 proc. didesnis už sveikų karvių, riebalų - baltymų tarpusavio santykis 8 proc. mažesnis už sveikų karvių, somatinių ląstelių skaičius 84 proc. didesnis už sveikų karvių, laktozės kiekis sergančių karvių grupėje daugiausiai sumažėjo 1 proc. 2 parą, o pieno temperatūra sumažėjo 2 proc. 3 parą. Pieno kiekis, somatinių ląstelių skaičius, riebalų kiekis, baltymų kiekis ir riebalų – baltymų tarpusavio santykis yra identifikuotini kaip specifiniai žymenys ir gali būti naudojami subklinikinės acidozės diagnostikoje.

2. Sergančių karvių svoris viso tyrimo metu yra 2 proc. mažesnis nei sveikų karvių. Šis rodiklis nėra identifikuojamas kaip specifinis ir negali būti naudojamas subklinikinės acidozės diagnostikoje.

3. Sergančių karvių atrajojimo trukmė labiausiai sumažėja 2 parą iki ligos diagnozavimo – 7 proc. Šis todiklis nėra identifikuojamas kaip specifinis ir negali būti naudojamas subklinikinės acidozės diagnostikoje.

(37)

37

REKOMENDACIJOS

Remiantis literatūros šaltiniais, karvių svoris yra laikomas pakankamai reikšmingu rodikliu acidozės diagnostikoje. Mūsų tyrimo gauti rezultatai ir statistinis patikimumas yra gautas pakankamai ribinis (p=0,058), tačiau to neužtenka, kad šį rodiklį laikyti specifiniu ligai. Panaši situacija yra vertinant atrajojimo trukmę. Literatūros duomenimis, tai galėtų būtų specifinis rodiklis šiai ligai, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatytas statistinis patikimumas. Rekomenduotina tęsti tyrimus prailginant tyrimo laiką ir padidinti bandomosios ir kontrolinės grupių imtį, galbūt tai turėtų įtakos daliniam rezultatų pasikeitimui.

Praktikams rekomenduotina pieno kiekį, somatinių ląstelių skaičių, riebalų kiekį, baltymų kiekį ir pieno riebalų – baltymų tarpusavio santykį naudoti kaip specifinius žymenis subklinikinės acidozės diagnostikoje. Taip pat patariama tiriant subklinikinę acidozę atlikti gretutinius kalcio kiekio kraujyje tyrimus dėl galimos hipokalcemijos rizikos.

(38)

38

LITERATŪRA

1. Antanaitis R. Galvijų neužkrečiamosios virškinimo organų ligos. Mokomoji knyga, Kaunas, 2017. p. 22-3.

2. Eihvalde I, Kairisa D, Sematovica I. Long - term continous monitoring of ruminal pH and temperature for dairy cows with indwelling and wireless data transmitting unit. Engineering for Rural Development. 2016:726-731.

3. Tajik J, Nazifi S. Asian journal of animal sciences. Diagnosis of subacute ruminal acidosis: A Review. 2011; 5(2):80-90

4. Abdela N. Sub-acute Ruminal Acidosis (SARA) and its Consequence in Dairy Cattle: A Review of Past and Recent Research at Global Prospective. Achievements in the Life Sciences. Volume 10, Issue 2. 2016. p. 187-196

5. Hernández J, Benedito J.L, Abuelo A, Castillo C. Ruminal Acidosis in Feedlot: From Aetiology to Prevention. Scientific World Journal. 2014

6. Bakūnas J. Galvijų stemplės ir prieskrandžių ligos. Kaunas, „Terra publica“, 2004. p. 98-104.

7. Li S, Gozho G.N, Gakhar N, Khafipour E, Krause D.O, Plaizier J.C. Evaluation of diagnostic measures for subacute ruminal acidosis in dairy cows. Canadian Journal of Animal Science. 2012;92(3):353-364

8. Enemark J. M. D. The monitoring, prevention and treatment of sub-acute ruminal acidosis (SARA): A review. The Veterinary Journal, 176(1), 2008. p. 32–43.

9. 30. Garry, F.B., Large Animal Internal Medicine, third ed. Mosby, St. Louis and Baltimore, 2002. p. 722–747.

10. Edwards J.L., Tozer P.R. Using Activity and Milk Yield as Predictors of Fresh Cow Disorders J. Dairy Sci. 87(2):524-31. 2004. p. 524–531

11. Antanaitis R., Žilaitis V., Kučinskas A., Juozaitienė V., Leonauskaitė K. Changes in cow activity, milk yield and milk conductivity before clinical diagnosis of ketosis and acidosis. Veterinarija ir zootechnika 70 (92). 2015.

12. Antanaitis R, Žilaitis V. Pieninio tipo karvių bandos sveikatingumo vertinimas. Metodinis leidinys, Kaunas, 2016. p 48-52.

13. Krause K.M, Oetzel G.R. Inducing Subacute Ruminal Acidosis in Lactating Dairy Cows. Journal of Dairy Science. Volume 88, Issue 10. 2005. p. 3633-3639

14. Maltz E, Devir S, Metz J.H.M, Hogeveen H. The body weight of the dairy cow I. Introductory study into body weight changes in dairy cows as a management aid. Livestock Production Science. Volume 48, Issue 3. 1997. p. 175-186

(39)

39 15. Beck P.A., Stewart C.B., Gadberry M.S., Haque M., Biermacher J. Effect of mature body weight and stocking rate on cow and calf performance, cow herd efficiency, and economics in the southeastern United States. Journal of Animal Science, Volume 94, Issue 4, April 2016, p. 1689– 1702

16. Zwald N.R., Weigel K.A., Chang Y.M., Welper R.D., Clay J.S. Genetic evaluation of dairy sires for milking duration using electronically recorded milking times of their daughters. J Dairy Sci 88 (3). 2005. p. 1192-8.

17. Antanaitis R. Stambiųjų atrajotojų medžiagų apykaitos ligos. Metodinis leidinys. Kaunas, 2018. p. 14-6.

18. Norberg E, Hogeveen H, Korsgaard I.R, Friggens N.C, Sloth K.H.M.N, Løvendahl P. Electrical Conductivity of Milk: Ability to Predict Mastitis Status. Journal of Dairy Science. Volume 87, Issue 4. 2004. p. 1099-1107

19. West J.W., Hill G.M., Fernandez J.M., Mandebvu P., Mullinix B.G. Effects of dietary fiber on intake, milk yield, and digestion by lactating dairy cows during cool or hot, humid weather. Journal of Dairy Science. Volume 82, Issue 11. 1999. p. 2455-2465

20. West J.W., Mullinix B.G., Bernard J.K. Effects of Hot, Humid Weather on Milk Temperature, Dry Matter Intake, and Milk Yield of Lactating Dairy Cows. Journal of Dairy Science. Volume 86, Issue 1. 2003. p. 232-242

21. Geishauser T.D., Leslie K., Duffield T., Edge V. An evaluation of protein/fat ratio in first DHI test milk for prediction of subsequent displaced abomasum in dairy cows. Can. J. Vet. Res. 1998. p. 144-147

22. Heuer C., Schukken Y.H., Dobbelaar P. Postpartum BCS and results from the first test day milk as predictors of disease, fertility, yield, and culling in commercial dairy herds. J. Dairy Sci., 82. 1999. p. 295-304

23. Herskin M.S., Munksgaard L., Ladewig J. Effects of acute stressors on nociception, adrenocortical responses and behavior of dairy cows. Physiol. Behav., 83. 2004. p. 411-420

24. Welch J.G. Rumination, particle size and passage from the rumen. J. Anim. Sci., 54. 1982. p. 885-894

25. Hansen S.S., Norgaard P., Pedersen C., Jorgensen R.J., Mellau L.S.B., Enemark J.D. The effect of subclinical hypocalcaemia induced by Na2EDTA on the feed intake and chewing activity of dairy cows. Vet. Res. Commun., 27. 2003. p. 193-205

26. Welch J.G. , Smith A.M. Forage quality and rumination time in cattle. J. Dairy Sci., 53. 1970. p. 797-800

(40)

40 27. Grant, R. J., Albright J.L. Farm animal metabolism and nutrition. Wallingford, UK. 2006. p. 365–382

28. Calamari L., N.Soriani N., Panella G., Petrera F., Minuti A., Trevisi E. Rumination time around calving: An early signal to detect cows at greater risk of disease. Journal of Dairy Science Volume 97, Issue 6. 2014. p. 3635-3647

29. Fairfield A.M., Plaizier J.C., Duffield T.F., Lindinger M.I. Bagg R., Dick P., McBride B.W. Effects of Prepartum Administration of a Monensin Controlled Release Capsule on Rumen pH, Feed Intake, and Milk Production of Transition Dairy Cows. Journal of Dairy Science. Volume 90, Issue 2. 2007. p. 937-945

30. Khafipour E., Krause D.O., Plaizier J.C. Alfalfa pellet-induced subacute ruminal acidosis in dairy cows increases bacterial endotoxin in the rumen without causing inflammation. Journal of Dairy Science. Volume 92, Issue 4. 2009. p. 1712-1724

31. Sharif A., Ahmad T., Bilal M.Q., Yousaf A., Muhammad G. Effect of severity of sub-clinical mastitis on somatic cell count and lactose contents of buffalo milk. Pakistan Vet J., 27 (3), 2007. p. 142-144.

32. Danscher A.M., Li S., Andersen P.H., Khafipour E., Kristensen N.B., Plaizier J.C. Indicators of induced subacute ruminal acidosis (SARA) in Danish Holstein cows. Acta Veterinaria Scandinavica, 57(39), 2015.

33. Kimura K., Reinhard T.A., Goff J.P. Parturition and Hypocalcemia Blunts Calcium Signals in Immune Cells of Dairy Cattle. Journal of dairy science, vol. 89, issue 7. 2006. p. 2588-2595.

(41)

41

PRIEDAI

Paskelbti moksliniai straipsniai:

1. Lošytė, G., Navalinskaitė, I., Prokopavičiūtė, Ž., Pocevičienė, E., & Antanaitis, R. (2019). The effect of carprofen on fresh dairy cows health. Žemės ūkio mokslai, 26(1). 2. Malašauskienė, D.; Televičius, M.; Juozaitienė, V.; Prokopavičiūtė, Ž.; Navalinskaitė, I.; Pocevičienė, E.; Antanaitis, R. Association of rumination time with some biomarkers from automatic milking system // 17th International Conference on Production Diseases in Farm Animals (ICPD) : proceedings : June 27-29, 2019, Bern, Switzerland / Editors: Rupert M. Bruckmaier, Josef J. Gross ; Veterinary Physiology, Vetsuisse Faculty University of Bern. Bern : Bern University, 2019. ISBN 9783906813936. p. 83. DOI: 10.7892/boris.131406. [Indėlis: 0,142]