LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Sandra Kondrataitė

LIETUVOS PAAUGLIŲ ŽINIŲ IR POŽIŪRIO Į MITYBĄ SĄSAJOS SU

MITYBOS ĮPROČIAIS

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinis vadovas

Prof. habil. dr. A.Zaborskis

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

LIETUVOS PAAUGLIŲ ŽINIŲ IR POŽIŪRIO Į MITYBĄ SĄSAJOS SU MITYBOS ĮPROČIAIS

Sandra Kondrataitė

Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Zaborskis. A.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Visuomenės sveikatos katedra. Kaunas; 2014

Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos paauglių žinių ir požiūrio į mitybą sąsajas su mitybos

įpročiais.

Darbo uždaviniai: Išanalizuoti paauglių mitybos įpročius. Išnagrinėti paauglių žinias ir

požiūrį į mitybą. Įvertinti paauglių mitybos įpročių ryšį su žiniomis ir požiūriu į mitybą.

Tyrimo metodika: Iš viso buvo apklausti 3465 moksleiviai. Tyrime dalyvavo 1802 ‒ 52 proc. mergaitės ir 1663 ‒ 48,0 proc. berniukai. Imtis buvo atrenkama panaudojant atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Anoniminei apklausai naudotas originalus klausimynas apie moksleivių mitybos įpročius, bei žinias ir požiūrį į mitybą. Tiriamųjų skirstinys pagal klases buvo tolygus: septintosios klasės moksleivių apklausta 1160; 33,5 procentai, devintosios – 1212; 35,0 procentai, vienuoliktosios – 1093; 31,5 procentai. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Naudoti trys reikšmingumo lygiai, kurie buvo pažymėti taip: 0,01<p≤0,05; 0,001<p≤0,01; p≤0,001. Logistinė regresinė analizė buvo taikyta siekiant įvertinti moksleivių žinių ir požiūrio į mitybą ryšį su mitybos įpročiais atsižvelgiant į mokymosi klasę, lytį, socialinį ekonominį statusą ir gyvenamąją vietą.

Rezultatai: Paauglių vaisių ir daržovių vartojimas yra nedidelis 32,5 proc., 33,5 proc. Vaisius

ir daržoves vartoja dažniau mergaitės nei berniukai. Taip pat mieste gyvenantys paaugliai vaisius ir daržoves vartoja dažniau nei kaime gyvenantys paaugliai. Nesveikus maisto produktus saldainiai/šokoladai, tortai/pyragėliai, bulvių traškučiai/čipsai, greitas maistas, bei kokakola ir kiti saldieji gėrimai paaugliai vartoja ypač retai, tačiau tarp vartojančių juos, dažniau vartoja berniukai negu mergaitės. Geras žinias apie mitybą turi tik nedidelė dalis paauglių 35,3 procentai; p<0,001, geresnes žinias apie mitybą turi mergaitės. Mieste gyvenantys paaugliai pasižymi geresnėmis žiniomis apie mitybą nei kaime gyvenantys paaugliai; žinios apie mitybą gerėjo su amžiumi. Teigiamą požiūrį į mitybą turi tik 36,2 proc.

(3)

paauglių, mergaitės pasižymėjo labiau teigiamu požiūriu į mitybą nei berniukai. Kuo geresnės žinios bei geresnis teigiamas požiūris į mitybą, tuo paauglių mitybos įpročiai geresni, jie daugiau vartoja vaisių bei daržovių, taip pat rečiau vartoja nesveikus maisto produktus.

Išvados: paauglių mityba reikšmingai siejosi su žiniomis apie sveiką mitybą ir požiūriu į

sveikatą bei sveiką mitybą. Kuo geresnės paauglių žinios apie sveiką mitybą bei labiau teigiamas požiūris, tuo dažniau buvo vartojama vaisių bei daržovių, taip pat rečiau vartojama nesveikų maisto produktų.

(4)

SUMMARY

Public Health ( Public Health Nutrition )

LITHUANIA ADOLESCENTS KNOWLEDGE AND ATTITUDE TO NUTRITION ASSOCIATIONS WITH EATING HABITS

Sandra Kondrataitė

Scholar Prof. habil. dr. A. Zaborskis

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2014

The aim of the study: is to analyze the relation between the knowledge and attitude to

nutrition of Lithuanian teenagers and their eating habits.

The objectives of the study: to analyze the dietary habits of adolescents. To examine the

knowledge and attitude of adolescents to diet. To evaluate the link between the eating habits of teenagers and their knowledge and attitude to nutrition.

Research methods: total of 3465 students surveyed. The study included 1802 (52%) girls and

1663 (48.0%) boys. The sample was selected using the principle of random selection and a hierarchical scheme. The original questionnaire on students' eating habits, knowledge and attitudes to diet was used for the anonymous survey. Distribution of subjects by grade was the following: 1160 (33.5%) of the students of the seventh grade; 1212 (35.0%) of the ninth grade, 1093 (31.5%) of the eleventh grade. Chi-square (χ2) test was used for the qualitative assessment of the relation. The levels of significance used were the following: -0.01 <p ≤ 0.05; 0.001 <p ≤ 0.01; p ≤ 0.001. Logistic regression analysis was used to assess students' knowledge and attitudes to nutrition in relation with the eating habits with regard to their class, gender, socio-economic status and place of residence.

Results: Adolescents‘ fruit and vegetable consumption is low (32.5% and 33.5%

accordingly), girls consumed fruits and vegetables more frequently than boys. Adolescents living in the city eat fruit and vegetables more frequently than the ones living in rural areas. Unhealthy foods sweets/ chocolates, cakes/pies, crisps/chips, fast food, coke and other soft drinks were consumed by teenagers extremely rarely. Boys consumed unhealthy food more frequently than girls. Only a small percentage of teenagers (35.3%; p<0.001) had good knowledge about nutrition; girls had better knowledge about nutrition than boys. Teenagers living in the city had better knowledge about nutrition than adolescents living in rural areas;

(5)

the knowledge about nutrition had improved with age. Only 36.2% had a positive approach to nutrition. Girls had more positive attitude to nutrition than boys. The better knowledge and more positive attitude to nutrition teenagers had, the better eating habits they had. They ate more fruits and vegetables but less unhealthy foods.

Conclusions: teenagers‘ nutrition significantly correlated with their knowledge about healthy

diet and attitude to health and a healthy diet. The healthier diet and more positive attitude teenagers had, the more fruit and vegetables but less unhealthy foods they ate.

(6)

SANTRUMPOS

GS ‒ galimybių santykis PI ‒ pasikliautinumo lygmuo P ‒ reikšmingumo lygis VS ‒ versus (lyginant)

LLS – laisvės laipsnių skaičius Proc. - procentas

(7)

TURINYS

ĮVADAS ... DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 6

1.1.Paaugliai ... 6

1.2. Paauglių mityba ir jos samprata ... 6

1.3. Paauglių mityba Lietuvoje ir kitose šalyse ... 7

1.4. Mitybos ir sveikatos problemos ... 9

1.5. Sveika mityba ... 10

1.6. Paauglių mitybos įpročius lemiantys veiksniai ... 13

1.7. Paauglių žinios apie mitybą ... 13

1.8. Paauglių požiūris į mitybą ... 15

1.9.Paauglių žinių ir požiūrio į mitybą sąsajos su mitybos įpročiais ... 16

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 17

2.1.Tyrimo aprašymas. ... 17

2.2.Tyrimo klausimynas ... 18

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 21

2.4.Tiriamųjų kontingentas ... 23

2.5.Magistrantės indėlis į vykdytą tyrimą ... 24

3. REZULTATAI ... 25

3.1. Paauglių mitybos įpročių vertinimas ... 25

3.2.Paauglių žinių apie mitybą vertinimas ... 32

3.3. Paauglių požiūrio į mityba vertinimas ... 34

3.4.Vienaveiksnė analizė ... 36 3.5. Daugiaveiksnė analizė ... 40 4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 48 IŠVADOS ... 53 REKOMENDACIJOS ... 54 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 55 PRIEDAI ... 61

(8)

ĮVADAS

Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25–30 proc. [21]. Vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei virškinimo sistemos organų ligų profilaktikos elementų yra sveikos mitybos įpročiai [78].

Sergamumas ir mirtingumas siejamas su gyvensenos ligomis, jį galima sumažinti, jei yra įgyjama pakankamai žinių ir praktikos apie mitybą ankstyvame gyvenime ir bus palaikoma ateityje. Formuojant individualų požiūrį į mitybą siekiama informuoti asmenis apie sveiką mitybą, jos pagrindus taip, kad jie galėtų savo įgytas žinias panaudoti praktikoje. Palyginti su vis dar ribotu pažintiniu vaikų gebėjimu, paaugliai pilnai geba naudoti teisingą mitybos praktiką ir maisto pasirinkimą. Be to, paauglystė yra periodas, kai šeimyninė įtaka vaiko mitybos įpročiams mažėja ir asmeninė atsakomybė tampa svarbesnė. Todėl paauglystė yra periodas, kai žinios apie mitybą, išsimokslinimas ir informacija paaugliams yra ypač svarbu. Žinios apie mitybą apima tokius dalykus, kaip asmenų informavimą apie sveiką mitybą ir praktinį sveikos mitybos įgyvendinimą [64].

Turimos geros žinios apie sveiko maisto pasirinkimą gali turėti išankstinį poveikį sveikos mitybos elgsenai [67].

Paauglystės laikotarpiu paauglių požiūris į mitybą priklauso nuo daugelio dalykų, tokių kaip draugų įtaka, greito maisto pasirinkimo pagunda, didelis užimtumas, tačiau didelę reikšmę paauglių gyvenime turi kūno vaizdas. Priežastys, sukeliančios didesnį rūpestį savu kūnu, gali būti susijusios su biologiniais, socialiniais, kultūriniais, šeimos, psichologiniais skirtumais. Jos sukelia padarinius, kurių pagrindas yra tam tikra elgsena, susijusi su atitinkamu maisto vartojimo būdu pvz., dieta, sportavimu, svorio priauginimu arba jo mažinimu. Vykstant šiems procesams, teigiamai arba neigiamai kinta kūno vaizdas, o kartu su juo ir emocijos, pažinimo procesai bei motyvai, susiję su požiūriu į savo kūną [29].

Naujausi tyrimų duomenys leidžia teigti, kad paaugliai maitinasi neracionaliai, nesilaiko mitybos rekomendacijų, žinios apie įvairių maisto produktų vertę yra nepakankamos, o požiūris į maitinimąsi yra prastas. Panašios tendencijos ir kitų šalių ataskaitose. Nepaisant pastarųjų faktų, vis dėlto dar trūksta duomenų, neabejotinai įrodančių glaudžias žinių ir požiūrio į maitinimąsi sąsajas su mitybos įpročiais. Minėti teiginiai pagrindžia tyrimų, orientuotų į žinių ir požiūrio į maitinimąsi sąsajas su mitybos įpročiais, atskleidimą ir jų aktualumo įvardijimą. Trūksta mokslinių darbų, kurie tyrinėtų šias sąsajas. Dėl išvardintų

(9)

dalykų keliamas tyrimo probleminis klausimas: ar egzistuoja žinių ir požiūrio į mitybą sąsajos su mitybos įpročiais? Tokiai mokslinei problemai spręsti ir skirtas šis darbas.

(10)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas ‒ išanalizuoti Lietuvos paauglių žinių ir požiūrio į mitybą sąsajas su mitybos įpročiais.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti paauglių mitybos įpročius. 2. Išnagrinėti paauglių žinias ir požiūrį į mitybą.

(11)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paaugliai

Kaip apibrėžia PSO, paaugliai – tai 10-19 amžiaus asmenys. Laipsniško perėjimo iš vaikystės į pilnametystę laikotarpis, kuris paprastai prasideda nuo pradžios, o brendimo požymiai pasižymi svarbiausiais ne tik fiziologiniais, bet ir psichologiniais bei socialiniais pokyčiais. Paauglystėje yra svarbūs kultūriniai skirtumai. Paaugliai yra toli gražu nevienarūšė grupė, atsižvelgiant į brandą ir gyvenimo būdą. Paauglystė gali būti suskirstyta į tris raidos etapus, remiantis fiziniais, psichologiniais ir socialiniais pokyčiais:

• Ankstyva paauglystė, 10/13-14/15 metų ; • Vidutinė paauglystė, 14/15-17 ;

• Vėlyva paauglystė, tarp 17-21.

Paaugliai sudaro maždaug 20 % visų pasaulio gyventojų. Besivystančiose šalyse paaugliai turi dar didesnį demografinį svorį, pavyzdžiui, maždaug 26% Salvadore, Filipinuose manoma, kad paaugliai sudaro vieną ketvirtadalį visų gyventojų [75].

Dėl sparčiai vykstančių biologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių, susijusių su padidėjusiais nepriklausomumo ir autonomiškumo nuo suaugusių, tapatumo atradimo ir pritapimo bendraamžių grupėje poreikiais bei būtinybės prie jų prisitaikyti, paauglystė yra vienas labiausiai tyrinėjamų amžiaus tarpsnių. Remiantis ekologiniu modeliu, paauglystėje biologinių, psichologinių ir socialinių sistemų tarpusavio sąveika didina sunkumų atsiradimo pavojų arba nuo jų apsaugo. Tyrimų rezultatai patvirtina tokią nuostatą ir rodo, kad raidos metu sunkumų atsiranda dėl daugelio veiksnių – tiek vidinių (temperamentas, psichikos bei fizinė sveikata ir pan.), tiek išorinių (tėvų psichikos sveikata, auklėjimas, skurdas šeimoje, draugų delinkventinis elgesys), tiek ir jų sąveikos. Viena svarbiausių sėkmingos raidos dedamųjų – vaiko prisitaikymo prie rizikos ir apsauginių veiksnių sąveikos sukurto konteksto procesas ir jo rezultatas [52]. Kadangi paauglystė yra sudėtingas periodas, kuomet iš vaikystės pereinama į pilnametystę, todėl ypač svarbu paaugliams suformuoti sveikus mitybos įpročius, kuriuos jie taikytų vėlesniame savo gyvenime.

1.2. Paauglių mitybą ir jos samprata

Mityba – organizmo veiklos sritis, apimanti maisto paiešką, jo kramtymą ir rijimą, virškinimą bei įsisavinimą. Žmogaus atveju į mitybą įeina ir maisto produktų paruošimas

(12)

valgymui, patiekalų gamyba. Mityba plačiąja prasme apima maisto, panaudojimą organizmo statybai, nuolatiniam atsinaujinimui, medžiagų apykaitai ir įvairioms funkcijoms. Šis labai svarbus biologinis žmogaus poreikis yra virtęs socialiniu, psichologiniu, kultūriniu žmogaus gyvensenos komponentu [70].

Žmogaus organizmo audiniai sudaryti iš vandens ir tam tikrų organinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Pagrindinės maisto medžiagos: baltymai, riebalai ir angliavandeniai, oksiduodamiesi organizme išskiria energiją, vitaminai įtraukiami į chemines reakcijas, kadangi įeina į fermentų sudėtį, o mineralinės medžiagos atlieka savitas funkcijas [36].

Kai trūksta įvairiausių maisto medžiagų išsivysto sveikatos problemos: dėl jodo trūkumo gali sutrikti skydliaukės funkcija, mažėja darbingumas, gebėjimas susikaupti; esant fluoro trūkumui ima gesti dantys; trūkstant geležies susergama anemija, atsiranda silpnumas, mažas fizinis aktyvumas, mažėja organizmo atsparumas infekcijoms. Jei su maistu gaunama mažai energijos, sutrinka fizinė vaiko raida ir atsilieka augimas bei svoris. Tai gali didinti ligų riziką [69].

Paskutiniame dvidešimto amžiaus ketvirtyje įrodyta, kad mitybos veiksniai labai svarbūs mažiausiai penkių iš dešimties ligų, dažniausiai tampančių mirties priežastimi, patogenezės vystymuisi. Netinkama mityba skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, nutukimo, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kitų lėtinių ligų atsiradimą. Lėtinių ligų epidemija dvidešimto amžiaus antroje pusėje siejama su išaugusiu didelės energinės vertės maisto produktų, turinčių daug gyvulinių riebalų, cukraus ir mažai maistinių skaidulų, vartojimu, taip pat daržovių, vaisių, grūdinių produktų vartojimo sumažėjimu [45].

1.3. Paauglių mityba Lietuvoje ir kitose šalyse

Atliktame 2011 metų paauglių mitybos įpročių vertinime lyties ir fizinio aktyvumo požiūriu buvo nustatyta, jog berniukai dažniau valgo pusryčius, o užkandžiaudami renkasi bandeles, traškučius, daugiau vartoja keptų produktų. Taip pat elgiasi ir mažesnio fizinio aktyvumo moksleiviai. Mergaitės užkandžiaudamos linkusios dažniau valgyti vaisių, žalių daržovių. Dauguma moksleivių maistą renkasi pagal skonį, berniukai dažniau pagal kainą ir sveikatingumą. Daugiausia informacijos apie sveiką mitybą paaugliai gauna iš tėvų ir interneto, mergaitės daugiau iš žurnalų ir interneto nei berniukai [72].

Atliktame 2009 metų Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos įpročių tyrime buvo nustatyta, jog tiek Kauno miesto, tiek Raseinių rajono moksleiviai nesilaikė mitybos režimo. Pusė jų į mokyklą eina nepusryčiavę. Iš

(13)

nerekomenduojamų vartoti maisto produktų moksleiviai dažniau vartojo saldumynus ir rūkytos mėsos gaminius kas antras moksleivis, vienodai dažnai Kauno mieste ir Raseinių rajone), kas dešimtas valgė picas ir keptas bulves, kas ketvirtas gėrė gazuotus vaisvandenius dažniau Kauno moksleiviai, bei valgė bulvių traškučius dažniau Kauno moksleiviai nei Raseinių rajono). Iš rekomenduojamų vartoti maisto produktų pusė apklaustų moksleivių valgė vaisius 51,3 procentai Kauno ir 66,3 procentai Raseinių moksleivių, ir daržoves 45,0 procentai Kauno ir 41,9 procentai. Raseinių moksleivių. Kas ketvirtas moksleivis gėrė liesą pieną, dažniau Kauno nei Raseinių, o rupaus malimo duoną valgė 18,8 proc. Raseinių rajono ir 25,4 proc. Kauno miesto moksleivių. Raseinių rajono moksleiviai daugiau žinojo apie sveiką mitybą nei Kauno. Didesnė dalis moksleivių žinių apie sveiką mitybą gavo iš žiniasklaidos Kauno moksleivių – 50,9 procentai ir Raseinių rajono – 46,3 procentai ir tik kas dešimtas žinių apie sveiką mitybą gavo iš gydytojų 2,4 procentai. – Kauno moksleivių ir 8,8 procentai. – Raseinių rajono [61].

Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo ataskaitoje teigiama, jog remiantis Lietuvos gyventojų demografinių rodiklių ir sveikatos pokyčių 1998–2007 metų laikotarpiu duomenimis, Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai keitėsi, gyventojų mityba tapo sveikesnė. Maistui gaminti gyventojai dažniau pradėjo vartoti aliejų, valgyti šviežių daržovių. Kaip rašoma šioje ataskaitoje, siekiant užtikrinti maisto saugumą, per 1998–2007 m. laikotarpį maisto saugos srityje buvo parengta daugiau kaip 100 teisės aktų, patvirtintos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos [37].

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenimis 2010 metais, moksleivių mityba nepakankamai racionali: tik 39 proc. moksleivių kasdien vartoja vaisius bei šviežias daržoves, 40,1 procentai geria gazuotus saldžius gėrimus [1].

2009 metų, atliktame suaugusiųjų Lietuvos žmonių faktinės mitybos tyrime ir vertinime pateikiami duomenys leidžia teigti, jog tirtų suaugusiųjų Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota: vartojama per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat cholesterolio, cukraus. Moterys nepakankamai su maistu vartoja vitaminų D, B1, PP, B12, vyrai – vitamino B12. Tiek moterys, tiek vyrai su maistu per daug vartoja natrio, tačiau nepakankamai kalcio ir jodo. Pažymėtina, kad moterys mažiau negu rekomenduojama vartoja magnio, geležies ir cinko. Palyginus Lietuvos ir Belgijos gyventojų faktinės mitybos tyrimų rezultatus nustatyta, kad Lietuvos gyventojų vidutinio paros maisto davinio energinė vertė iš esmės nesiskyrė nuo Belgijos gyventojų davinio energinės vertės, tačiau skyrėsi energiniu maisto medžiagų suvartojimo rodikliai: belgai mažiau negu lietuviai vartojo riebalinės kilmės

(14)

kalorijų, tačiau daugiau angliavandenių kilmės kalorijų. Būdinga, kad belgai itin daug vartojo cukraus. Baltymų suvartojimo rodikliai Lietuvoje ir Belgijoje iš esmes nesiskyrė [7].

Švedijos 2012 metų atliktame tyrime buvo nustatyta, jog per didelis kūno svoris buvo labiau paplitęs tarp berniukų nei mergaičių. Nutukę berniukai ir mergaitės buvo fiziškai pasyvesni. Berniukų nutukimas buvo siejamas su pusryčių praleidimu. Mergaičių nutukimas buvo siejamas su šeimos padėtimi, jei mergaitės gyveno tik su vienu iš tėvų, taip pat su daug valandų praleidimu prie televizoriaus [67].

Kroatijos 2009 metų atliktas tyrimas parodė, kad nesveikus mitybos įpročius turi maždaug kas ketvirtas suaugęs Kroatijos gyventojas neatsižvelgiant į Kroatijos sritis, kuriose jie gyveno. [31]. Apibendrinant galima teigti, jog daugelio Lietuvos bei kitų pasaulio šalių paauglių mitybos įpročiai nėra pakankamai sveiki ir tai sukelia daugybę ligų žmogaus organizmui.

1.4. Mitybos ir sveikatos problemos

Šiandien sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad nesveika, neteisinga mityba daro įtaką lėtinių neinfekcinių ligų, ypač kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų, sudarančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, atsiradimui ir vis dažniau pripažįstama įprastu šių ligų rizikos faktoriumi [22, 19, 20].

Įrodyta, kad gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas gali būti vienas iš kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnių, o mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, kaip ir tinkamų bei palankių sveikatai maisto produktų gamyba ir vartojimas, gali padėti išvengti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų. Įrodyta, kad gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas gali būti vienas iš kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnių, o mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, kaip ir tinkamų bei palankių sveikatai maisto produktų gamyba ir vartojimas, gali padėti išvengti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai, su kuriais siejamos kraujotakos sistemos ligos: aukštas kraujospūdis, cholesterolio kiekis ir rūkymas. Maistas, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, transmononesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje ir skatina išeminės širdies ligos atsiradimą. Augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Omega-3 polinesočiosios rūgštys, kurių yra jūrų žuvų riebalų sudėtyje, mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, kraujo krešuminės sistemos aktyvumą, todėl

(15)

apsaugo nuo aterosklerozės atsiradimo. Cholesterolio koncentraciją mažinančiu poveikiu pasižymi tirpiosios maistinės skaidulos. Nustatyta, kad arterinis kraujospūdis dažniau padidėja nutukusiems žmonėms. Hipertenzijos riziką taip pat didina didelis valgomosios druskos kiekis maiste. Moksliniais tyrimais nustatytas ryšys tarp kai kurių antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių vitaminų (pavyzdžiui, vitaminų E, C, β-karotenų) trūkumo maiste bei padidėjusios rizikos susirgti kraujotakos sistemos bei onkologinėmis ligomis [20, 2]. Dėl ypač didelės nesveikos mitybos žalos žmogaus organizmui būtina paaugliams suformuoti sveikos mitybos įpročius.

1.5. Sveika mityba

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, deja, blogėjančią gyventojų mitybos būklę, kuri sąlygoja reikšmingą nutukimo, kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ligų paplitimo didėjimą [59, 18].

Gyventojai dažnai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai. Todėl Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Pasaulinėje strategijoje dėl dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos valstybės narės skatinamos imtis visų priemonių, skatinančių visuomenę sveikai maitintis ir mažinančių lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Būtent sveika ir tinkama mityba gali aprūpinti žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrinti normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą, teikti veikliąsias medžiagas, o neatitinkanti fiziologinių organizmo poreikių mityba gali būti antsvorio ir nutukimo priežastis bei nulemti įvairių ligų, visų pirma kraujotakos sistemos ligų, vėžio ir kt. atsiradimą [22, 18].

Žmogui tinkamiausias yra mišrus maistas. Su augaliniu maistu gaunama daugiau angliavandenių, kurie lengvai skyla ir teikia energiją, daug nesočiųjų riebalinių rūgščių turinčių riebalų, vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių druskų. Su gyvūniniu maistu daugiau gaunama pilnaverčių baltymų, daug sočiųjų riebalinių rūgščių turinčių riebalų bei juose tirpstančių vitaminų [47].

Kuo labiau maisto racionas moksliškai pagrįstas, tuo labiau maisto davinys atitiks organizmo poreikius, tuo žmogus bus atsparesnis nepalankiems aplinkos veiksniams [41].

(16)

Taigi maisto racionas turi atitikti žmogaus eikvojamos energijos kiekį ir būti įvairus. Kuo įvairesnį maistą valgysime, tuo labiau bus patenkinti visi organizmo poreikiai. Neracionalu sveikam žmogui visiškai atsisakyti kurios nors produktų grupės, pavyzdžiui, gyvulinių riebalų, ar cukraus, tačiau juos reikia vartoti saikingai [42].

Lietuvos Sveikatos Apsaugos Ministerija 2014 metais pateikia sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijas:

• Valgykite maistingą, įvairų, dažniau augalinį, nei gyvulinės kilmės maistą. • Kelis kartus per dieną valgykite grūdinių produktų (rūpi duona, košės ir pan.)

• Kelis kartus per dieną valgykite įvairių (geriau šviežių) daržovių ir vaisių bent 400g. per dieną.

• Išlaikykite normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20/25) kasdien aktyviai judėkite. • Mažinkite riebalų vartojimą. Gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių keiskite augaliniais aliejais.

• Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.

• Vartokite liesą pieną ir pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).

• Rinkitės maisto produktus, turinčius mažai cukraus, mažiau vartokite saldžių gėrimų, saldumynų.

• Valgykite nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi viršyti 5g. per dieną. Rinkitės druską su jodu.

• Atsisakykite alkoholio arba ribokite jo vartojimą.

• Žindykite vaikus iki 6 mėnesių, o jei turite galimybę žindymą tęskite iki 2 metų ar ilgiau, užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą maitinimą.

• Valgykite reguliariai [38].

Taip pat Lietuvos Sveikatos Apsaugos Ministerija reglamentuoja, kokia turi būti sveiko maisto pasirinkimo piramidė:

(17)

1.4.1. pav. Maisto pasirinkimo piramidė [38].

Naujosios mitybos piramidės apačioje atsirado 8 stiklinės vandens (tai vidutinis privalomas skysčių per parą suvartojimo kiekis), o aplink piramidę – fizinio aktyvumo figūros. Mityba ir fizinis aktyvumas glaudžiai susiję, juk mityba – tai maisto medžiagų ir energijos gavimas, o fizinis aktyvumas – eikvojimas, todėl svarbu balansas tarp gavimo ir eikvojimo. Nesilaikant šio balanso – kaloringai maitinantis ir mažai judant – gresia antsvoris, nutukimas, širdies kraujagyslių ir kitos lėtinės ligos. Suaugusiam žmogui rekomenduojama per dieną aktyviai judėti bent pusę valandos, o vaikams – ne mažiau kaip valandą. Judėti reikia gana aktyviai, kad sušiltum, o širdis pradėtų plakti greičiau. Ankstesnės mitybos piramidės pagrindas buvo duona, grūdai ir bulvės. Nuo šiol atsižvelgus į tai, kad Lietuvos gyventojai mažai vartoja daržovių bei vaisių ir gauna nepakankamai biologiškai aktyvių medžiagų, kurių yra šiuose produktuose, apatinis piramidės aukštas suskaldytas į du sektorius. Viename liko grūdiniai produktai ir bulvės, kitame – daržovės ir vaisiai. Jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Daržovių ir vaisių dienos norma 400-500 gramų. Antrame piramidės aukšte – mėsos ir pieno produktai. Nedidelę šio aukšto dalį užima aliejus bei riešutai. Šiame aukšte išdėstytų produktų reikia vartoti kasdien arba rečiau, bet saikingai. Piramidės viršūnėje yra tie produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir mažais kiekiais. Tai saldainiai, sviestas, pyragaičiai, cukrus ir druska. Trys piramidės aukštai

(18)

pažymėti skirtingomis spalvomis: apatinis žalias, vidurinis geltonas, viršutinis raudonas. Tai atitinka šviesoforo spalvų reikšmę [38].

1.6. Paauglių mitybos įpročius lemiantys veiksniai

Didelę įtaką paauglių sveikiems mitybos įpročiams turi: šeima, maisto pasiekiamumo reikšmė namie, mokykloje, ar kitoje jų buvimo aplinkoje, greito maisto industrija. Žiniasklaida, ypač televizija, taip pat turi didžiulę įtaką, ir gali daryti didelį neigiamą poveikį sveikiems mitybos įpročiams ne tik paaugliams, bet ir jų šeimoms. Gruzijos (2012) metų moksleivių tyrimas taip pat parodė, jog įtaką moksleivių sveikai mitybai darė tėvų informacijos trūkumas apie sveiką mitybą, taip pat trūkumas laiko maisto ruošimui, nesugebėjimas sukontroliuoti moksleivių mitybą, socialinis ekonominis statusas [33].

Amerikiečių 2002 metų atliktame tyrime buvo nustatyta, jog paauglių mitybos įpročiams ir maisto pasirinkimui daro įtaką elgesys, veikiamas aplinkos. Tai gali būti asmeninė įtaka (psichosocialinė, biologinė), socialinė aplinka (šeimos ir bendraamžių), fizinė aplinka (mokyklose, greito maisto parduotuvėse, patogiose parduotuvėse) ir visuomenės informavimo priemonės (žiniasklaida, rinkodara ir reklama, socialinės ir kultūrinės normos) [60]. Slovakijos (2013) metų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad socialiniai ekonominiai skirtumai tarp paauglių taip pat turi įtakos jų sveikai mitybai. Paaugliai su žemesniu socialiniu ekonominiu statusu, pasižymėjo prastesniu elgesiu sveikatos požiūriu. Taip pat Slovakijos (2013) metų tyrime buvo nustatyta, kad ypač paauglėms mergaitėms, esančioms žemo socialinio ekonominio statuso, reikia gerinti su sveikata susijusį elgesį, ypač mitybos įpročius [40]. Taip pat labai svarbūs paauglių sveiką mitybą lemiantys veiksniai yra žinios bei požiūris mitybą [62].

1.7. Paauglių žinios apie mitybą

Žinios apie mitybą yra labai svarbus paauglių sveikatą lemiantis veiksnys. Jos yra būtinos norint formuoti ir naudoti sveikos mitybos įpročius visą gyvenimą. Palyginti su vis dar apribotu pažintiniu vaikų gebėjimu, paaugliai pilnai geba naudoti teisingą maitinimosi praktiką ir maisto pasirinkimą. Be to, paauglystė yra periodas, kai šeimyninė įtaka vaiko mitybos įpročiams mažėja ir asmeninė atsakomybė ir autonomija tampa svarbesnės. Todėl paauglystė gali būti periodas, kai žinios apie mitybą, išsimokslinimas ir informacija paaugliams yra laukiami labiausiai. Sergamumas ir mirtingumas siejamas su gyvensenos ligomis, jį galima sumažinti, jei yra įgyjama pakankamai žinių ir praktikos apie maitinimąsi

(19)

ankstyvame gyvenime, kurios turi būti palaikomos ir ateityje. Sveikatos apsaugos strategijos palaikyti sveiką gyvenseną yra pagrįstos ir asmens, ir aplinkos požiūriu. Formuojant individualius požiūrius į mitybą siekiama informuoti žmones apie sveiką mitybą, jos pagrindus taip, kad jie galėtų savo įgytas žinias panaudoti praktikoje [57].

Tačiau to taip pat nepakankama, kad motyvuotų laikytis sveikos mitybos principų, būtina nagrinėti ir psichosocialinius veiksnius [12].

Informacija apie maistą ir mitybą neabejotinai daro įtaką maisto produktų pasirinkimui ir mitybos įpročiams, o tinkamas tokios informacijos pateikimas yra svarbi sveikatą stiprinančio gyvenimo būdo ir saugaus maisto produktų vartojimo užtikrinimo priemonė [59, 71].

Mokslinėje literatūroje kaip informacijos apie maistą ir mitybą šaltiniai nurodomi: televizija, radijas, žurnalai, laikraščiai, specializuoti leidiniai apie mitybą ir sveikatą, sveikatos ir mitybos specialistai, socialinė aplinka (šeimos nariai, draugai, bendradarbiai), internetas, vartotojų asociacijos, maisto produktų gamintojai, maisto produktų reklama ir maisto produktų ženklinimo informacija [6, 11, 14, 39].

Nors paauglių žinios apie mitybą pakartotinai vertinamos, rezultatus lyginti yra sudėtinga todėl, kad naudojami skirtingi matavimo instrumentai ir apibrėžimai. Be to, žinios apie mitybą yra veikiamos biologinių ir socialinių veiksnių (amžiaus, lyties ir socialinės padėties) bei paauglių ir suaugusiųjų. Jei žinios apie mitybą, atitinkami veikiantys veiksniai, paauglių mokymo poreikis žinių apie mitybą galėtų būti išmatuoti geresniu būdu, žinios apie maitinimąsi galėtų būti nustatytos tiksliau. Vėliau pritaikytos programos galėtų būti skirtos palaikyti sveikos mitybos įpročius šioje jautrioje amžiaus grupėje [57].

Tačiau daugelio mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog paauglių žinios apie mitybą nėra pakankamos. R. Žekas (2005) metais nustatė, kad prasčiausios žinios tarp mokinių nustatytos analizuojant duomenis apie sveiką mitybą – 66 proc. Moksleivių žinios apie įvairių maisto produktų (riebalų, sviesto, cukraus ir kt.) mitybinę vertę yra nepakankamos [80]. Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atliktos (2009) metų moksleivių apklausos apie mitybą duomenimis, moksleiviams taip pat trūksta žinių apie sveiką mitybą, nes mokykloje bei šeimoje jie per retai apie tai kalba [52].

Remiantis Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (2010) metų duomenimis, moksleiviai dažniausiai apie sveiką mitybą informacijos gauna iš tėvų, pamokose, penktadalis žiūrėdami televizijos laidas ir kas dešimtas tokios informacijos randa internete [1]. Taigi žinios apie mitybą yra neatsiejama gyvenimo dalis, be kurių žmogaus

(20)

organizmui galima smarkiai pakenkti. Ypač jos yra aktualios paauglystėje, kuomet asmuo turi jas pritaikyti praktiškai.

1.8. Paauglių požiūris į mitybą

Paauglystė yra vienas iš svarbiausių gyvenimo tarpsnių, tačiau dažnai jame yra pamirštama apie būtiną sveiką mitybą. Paaugliai yra asmenybės, turinčios idealistinį požiūrį ir savo teises. Paauglystėje formuoti tinkamus mitybos įpročius sunkiausia, nes šiuo laikotarpiu didesnę įtaką daro draugai, o ne tėvai [35].

Petrauskienės (2003) nuomone, paauglystėje mityba susidomima dėl išvaizdos ir kūno pokyčių. Mergaitėms ypač padaugėja kūno riebalų, joms anksčiau nei berniukams ima augti ilgieji kaulai, berniukams ryškėti vyriškieji požymiai [49].

Šiuolaikinė visuomenė yra apimta nuolatinio rūpesčio dėl svorio mažinimo būdų. Daugelis paauglių stengiasi atrodyti ir elgtis kaip kiti, bijodami kuo išsiskirti, išties mintyse jie kovoja dėl savo individualumo. Elgesys konstruojamas ne visada pagal reikalingumo ar būtinybės matą, bet pagal teisingumo. Tiesiog normalu būti/pateikti save tokį, kokio vaizdinį eskaluoja socialinis žinojimas [65].

Todėl jaunimas, siekdamas pripažinimo tarp bendraamžių ir norėjimo atitikti visuomenėje sukurtą kūno idealą, alina save dietomis ir netinkamomis treniruotėmis. Teigiamas kūno vaizdas yra svarbus paauglių geros savijautos komponentas [68].

Todėl įvairūs bandymai mažinti ar didinti kūno masę yra smarkiai paplitę visose išsivysčiusiose šalyse [48].

Taip patPetrauskienės (2003) nuomone, mityba neretai susidomima iš neigiamos pusės. Žavėjimasis lieknumu, greito maisto pasirinkimo pagunda, per didelis užimtumas ir kiti veiksniai gali lemti netinkamą paauglių mitybą. Sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla ir įtaigi reklama veikia paauglių mitybos įpročius. Jauni žmonės ypač imlūs vykstantiems pokyčiams. Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, geria dirbtiniais saldikliais saldintus gėrimus. Petrauskienės teigimu, minėtosios aplinkybės sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją [49].

(21)

1.9. Paauglių žinių ir požiūrio į mitybą sąsajos su mitybos įpročiais

Lietuvoje bei kitose šalyse labai mažai yra tyrinėjamos sąsajos tarp žinių ir požiūrio į mitybą ir mitybos įpročių, nors ir žinios apie mitybą yra teigiamai ir reikšmingai susijusios su požiūriu į mitybą. Indijos (2014) metų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad sportininkai, nors ir turintys prastas žinias apie mitybą, turėjo teigiamą požiūrį į mitybą, kuris gali skatinti imlesnį švietimą mitybos klausimais ateityje. Be to, žinios ir požiūris į mitybą taip pat yra svarbus veiksnys geriems sportininkų rezultatams [43].

Taigi dar kalbant apie sportininkų žinias ir požiūrį į mitybą, keli autoriai pabrėžė, kad sportininkai nors ir turintys prastas žinias apie mitybą, turi teigiamą požiūrį, todėl jų švietimas mitybos klausimais yra būtinas, nes jie pozityviai priimtų, taip jiems būtinas žinias apie mitybą [80, 15].

Taip pat [2, 26] tyrimų duomenimis nustatyta, kad mityba, žinios ir požiūris reikšmingai ir teigiamai koreliuoja: kuo turima daugiau žinių apie mitybą, tuo teigiamesnis požiūris į mitybą. Tačiau teigiamos žinios ir požiūris į mitybą nebūtinai turi didelį poveikį jiems pasireikšti praktikoje [26]. Taigi, apibendrinant galima teigti, jog ryšys tarp žinių ir požiūrio į mitybą su mitybos įpročiais egzistuoja: kuo geresnės žinios apie mitybą, tuo teigiamesnis požiūris, tuo geresni mitybos įpročiai, tačiau ne visais atvejais. Praktiškai gali žinios ir požiūris į mitybą ir nepasireikšti, t.y. mitybos įpročiai gali būti prasti.

(22)

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

2.1. Tyrimo aprašymas

2012 m. kovo-balandžio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, anketinės apklausos būdu atliko šalies septintųjų, devintųjų ir vienuoliktųjų klasių mokinių mitybos tyrimą (tyrimo vadovas prof. habil. dr. A. Zaborskis). Tyrimas vyko trylikos šalies savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose.

Imtis buvo atrenkama panaudojant atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą (iš pradžių atsitiktiniu būdu atrenkamos savivaldybės, po to – mokyklos, ir paskutiniame atrankos etape – klasės, jei atrinktoje mokykloje buvo kelios paralelinės to paties lygio klasės (tyrime dalyvauti kviečiami visi atrinktos klasės mokiniai, nežiūrint jų amžiaus). Taip pat buvo siekiama, kad tiriamųjų imtis reprezentuotų visas Lietuvos mokyklas vietovės (didžiųjų šalies miestų, rajonų centrų ar mažų miestelių) bei kalbos, kuria vykdomas mokymas (lietuvių, rusų ar lenkų) atžvilgiu. Numatomas apklausti moksleivių skaičius buvo apskaičiuotas naudojant Epi Info statistinę programą. Tam, kad būtų užtikrintas pakankamas išvadų patikimumas (α=0,05 ir β=0,20), atlikti skaičiavimai parodė, kad kiekvienoje tiriamųjų grupėje reikia ištirti ne mažiau kaip 388 moksleivių.

Tyrimo vykdymui pritarė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, jam vykdyti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (1 priedas). Atrinktų mokyklų vadovai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir apklausos vykdymo metodika. Gavus jų pritarimą vykdyti tyrimą, moksleivių tėvams buvo išdalinti informaciniai lapeliai apie vykdomą tyrimą ir prašoma jų sutikimo apklausti vaiką. Remiantis biomedicinių tyrimų etiniais reikalavimais, jei tiriamieji yra jaunesni 16 metų, tyrime galėjo dalyvauti tik tie moksleiviai, kuriems sutikimo dalyvauti tyrime formą pasirašė abu tėvai.

Tam, kad tyrimas netrukdytų ugdymo procesui, apklausos laikas iš anksto buvo suderinamas su mokyklų vadovais. Moksleiviai anketas pildė klasėse. Šiam darbui vadovavo klasės auklėtojas, kuris moksleivius supažindindavo su atliekamu tyrimu, išdalydavo anketas ir paaiškindavo, kaip jas pildyti. Kiekvienas moksleivis pildė anketą individualiai. Buvo siekiama, kad moksleiviai atsakytų į klausimus savarankiškai ir jaustųsi saugiai. Anketos užpildymui buvo skiriama viena pamoka. Kai visi moksleiviai baigdavo darbą, anketos buvo surenkamos, sudedamos į didelį voką (maišelį), kuris buvo užklijuojamas ir ant jo užrašomas mokyklos bei klasės pavadinimas. Taip supakuotos, užpildytos anketos buvo perduodamos į mokslinę laboratoriją tolimesniam apdorojimui.

(23)

2.2. Tyrimo klausimynas

Klausimynas sudarytas iš 72-jų klausimų, kuriuos galima suskirstyti į 9 grupes (2 priedas). Pirmą grupę sudarė bendrieji klausimai apie moksleivių lytį, gimimo metus, gyvenamąją vietą, ūgį ir svorį (1 – 8 klausimai). Antra grupė klausimų apėmė mitybos įpročius mokykloje (9-14 klausimai) ir namuose (15-21 klausimai). Taip pat buvo klausimų apie maisto ruošimo įgūdžius (22). Kita klausimų grupė buvo apie moksleivių žinias, susijusias su mityba (23-43; 44-45 klausimai). Anketoje taip pat buvo klausiama ir apie moksleivių savijautą (46-50). Šešta klausimų grupė apėmė moksleivių mokymosi ypatumus (51-52 klausimai). Septinta grupė - klausimai apie moksleivių fizinį aktyvumą (53-54 klausimai). Dar vienai grupei galima priskirti žalingus įpročius (55-58 klausimai). Paskutiniąją grupę sudarė klausimai apie socialinius veiksnius (59-72 klausimai).

Siekiant įvertinti paauglių mitybos įpročius, žinias bei požiūrį į mitybą, tyrime panaudotos keturios klausimų grupės: bendri klausimai, mitybos įvertinimo klausimai, žinių apie mitybą bei požiūrio į mitybą klausimai.

Tiriant moksleivių mitybą mus domino, kaip dažnai moksleiviai valgo arba geria šiuos septynis maisto produktus, būdingus sveikai mitybai arba paauglystės amžiui:

- vaisius; - daržoves;

- saldainius, šokoladą;

- tortą, pyragaičius, sausainius; - bulvių traškučius;

- greito maisto produktus (mėsainius, picą, kebabus ir kt.); - kokakolą, fantą ar kitus gazuotus saldžius gėrimus.

Atsakydami į šiuos klausimus, moksleiviai galėjo pasirinkti atsakymus: 1) niekada; 2) rečiau nei kartą per savaitę; 3) kartą per savaitę; 4) 2-4 dienas per savaitę; 5) 5-6 dienas per savaitę; 6) kasdien, kartą per dieną; 7) kasdien, kelis kartus per dieną. Apibendrinant duomenis, 1-5 ir 6-7 atsakymų variantai buvo apjungti į dvi kategorijas, pavadintas „ne kasdien valgoma“ ir „kasdien valgoma“.

Moksleivių žinioms apie sveiką mitybą įvertinti buvo panaudota 14 klausimų grupė (2.2.1. lentelė). Kiekvienam iš šios grupės klausimų buvo siūloma keletas atsakymų variantų, tačiau ne visi jie buvo teisingi. Respondentui pasirinkus teisingą atsakymo variantą, jis gaudavo vieną žinių balą. Sunkesnių klausimų atveju už itin tikslų atsakymą buvo skiriami du balai. Peržvelgus atsakymus į visus klausimus apie mitybą, tiriamojo surinkti balai buvo

(24)

susumuoti. Taikant šią žinių patikrinimo metodą, respondento surinktų žinių apie sveiką mitybą balų suma galėjo kisti nuo 0 iki 23.

2.2.1. lentelė. Moksleivių žinių apie sveiką mitybą vertinimui naudoti klausimai, galimi atsakymų variantai ir jų vertinimas

Klausimas Galimi atsakymo variantai Atsakymo įvertinimas žinių balais

23 kiek, tavo nuomone, yra naudingi sveikatai šie maisto produktai?

‒ šviežiai pagamintos vaisių ar daržovių sultys

1 ‒ visai nenaudingi arba žalingi 2 ‒ nelabai naudingi 3 ‒ vidutiniškai naudingi 4 ‒ naudingi 5 ‒ labai naudingi 0 0 1 2 2

‒ kokakola, fanta ar kiti gazuoti saldinti gėrimai

23 kiek, tavo nuomone, yra naudingi šie maisto produktai?

‒ juoda rupi duona

‒ balta duona, batonas

‒ bulvių traškučiai („čipsai“)

‒ liesas pienas

‒ natūralus kaimiškas pienas

‒ saldūs sūreliai, ledai

‒ saldainiai

24 klausimas ‒ kuriame iš šių maisto produktų, tavo nuomone, yra daugiausiai vitaminų? (žymimas

tik vienas atsakymo variantas).

1 ‒ juodojoje rupioje duonoje 2 ‒ makaronuose

3 ‒ baltoje duonoje, batone

1 0 0

(25)

4 ‒ nežinau. 0

25 klausimas ‒ kokiose daržovėse, tavo nuomone, yra daugiausiai vitaminų? (žymimas tik vienas

atsakymo variantas) 1 ‒ žaliose 2 ‒ virtose 3 ‒ konservuotose 4 ‒ nežinau. 1 0 0 0

26 klausimas ‒ kiek, tavo nuomone, per dieną reikia suvalgyti vaisių ir daržovių? (žymimas tik

vienas atsakymo variantas)

1 ‒ apie 100 g 2 ‒ apie 200 g 3 ‒ apie 300 g 4 ‒ 400 g ir daugiau 5 ‒ nežinau 0 0 0 1 0

27 klausimas ‒ kodėl, tavo nuomone, labiausiai nesveika valgyti daug saldumynų? (žymimas tik

vienas atsakymo variantas)

1 ‒ gali sugesti dantys 2 ‒ galima nutukti

3 ‒gali pradėti skaudėti pilvą 4 ‒ gali pradėti skaudėti galvą 5 ‒ nežinau 0 1 0 0 0

29 klausimas ‒ ką tavo nuomone, reikia pirmiausiai daryti norint numesti per didelį svorį?

1 ‒ gerti svorio reguliavimui skirtus vaistus

2 ‒ nepersivalgyti ir daugiau judėti 3 ‒ laikytis labai griežtos (bado) dietos 4 ‒ nevalgyti vakare 5 ‒ nežinau 0 1 0 0 0

Priklausomai nuo surinktų žinių apie sveiką mitybą balų skaičiaus, tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: jei surinko 0-13 balų ‒ prastų žinių apie mitybą grupė, jei surinko 14-16 balų ‒ vidutinių žinių apie mitybą grupė, jei surinko 17-23 balų ‒ gerų žinių apie mitybą grupė.

Panašiu būdu buvo vertinamas ir moksleivių požiūris į sveiką mitybą. Tam tikslui buvo sudaryta 6 klausimų grupė (2.3.2 lentelė). Kai kurie iš šių klausimų atspindėjo ne tik požiūrį į sveiką mitybą, bet apskritai požiūrį į sveiką gyvenseną arba sveikatą. Labiausiai priimtinas, sveikatai palankus požiūris buvo vertinamas 2 balais, mažiau priimtinas - 1 balu, nesuderinamas su sveika gyvensena arba sveika mityba - 0 balų. Respondento surinkti požiūrio į mitybą balai buvo susumuoti. Taikant šį žinių patikrinimo metodą, respondento surinktų balų suma galėjo kisti nuo 0 iki 11 balų.

(26)

2.2.2. lentelė. Paauglių požiūrio į mitybą vertinimui naudoti klausimai, galimi atsakymų variantai ir jų įvertinimas balais

Klausimas Galimi atsakymo variantai Atsakymo įvertinimas požiūrio balais 28 klausimas ‒ kaip manai, kas iš išvardintų

asmenų turi daugiausiai rūpintis tavo sveikata?

(žymimas tik vienas atsakymo variantas).

1 ‒ gydytojai 2 ‒ mokytojai 3 ‒ tėvai 4 ‒ aš pats 5 ‒ kiti (parašyk) 0 0 0 1 0

31 klausimas ‒ ar tu norėtum gauti naujų žinių apie sveiką mitybą ir sveikatos stiprinimą?

1 ‒ nuolatos 2 ‒ dažnai 3 ‒ retkarčiais 4 ‒ niekada 2 1 0 0

32 klausimas ‒ ar tau įdomu žiūrėti televizijos laidas arba skaityti knygas apie maisto ruošimo būdus, patiekalų receptus?

1 ‒ labai įdomu 2 ‒ įdomu 3 ‒ neįdomu 4 ‒ visai neįdomu 2 1 0 0

33 klausimas ‒ ar tau svarbu sveikai maitintis? 1 ‒ labai svarbu 2 ‒ svarbu 3 ‒ nelabai svarbu 4 ‒ nesvarbu 5 ‒ visai nesvarbu 2 1 0 0 0

36 klausimas ‒ ar pats (pati) stengiesi sveikai maitintis?

1 ‒ nuolatos 2 ‒dažnai 3 ‒ retkarčiais

4 ‒ tik tada, kai susergu 5 ‒ visai nesistengiu 2 1 0 0 0

39 klausimas ‒ kurį iš šių užkandžių išsirinktum, jei tau būtų pasiūlyta pasivaišinti?

1 ‒ aliejuje paskrudintą duoną su česnaku

2 ‒ obuolį

3 ‒ šokoladinį saldainį

4 ‒ paskrudintus su druska riešutus 5 ‒ džiovintus vaisius 0 2 0 0 1

Perkodavę požiūrio į mitybą klausimų atsakymus į balus, paauglius suskirstėme į tris grupes. Pirmajai grupei, kuriai būdingas prastas požiūris į mitybą, priskyrėme paauglius, surinkusius 0-3 balus; antrajai, arba vidutinio požiūrio į mitybą, grupei priskyrėme paauglius, surinkusius 4-5 balus; trečiajai grupei, pasižyminčiai teigiamu požiūriu į mitybą, priskyrėme paauglius, kurie surinko 6-11 požiūrio į sveiką mitybą balų.

2.3. Statistinė duomenų analizė

Statistinė analizė buvo atlikta naudojant programų paketą SPSS (17 versija). Analizės pradžioje išnagrinėtos aprašomosios statistikos: atvejų dažniai (procentai), vidurkiai bei duomenų sklaidos charakteristikos: standartinis nuokrypis s ir 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI). Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus.

(27)

Naudoti trys reikšmingumo lygiai, kurie buvo pažymėti taip: * 0,01<p≤0,05; ** 0,001<p≤0,01 ir *** p≤0,001.

Siekiant įvertinti paauglių mitybos įpročių ryšį su žiniomis bei požiūriu į mitybą atsižvelgiant į lytį, mokymosi klasę ir gyvenamąją vietą bei socialinį ekonominį statusą, buvo atlikta daugiaveiksmė logistinė regresinė analizė. Tokia analizė leido apskaičiuoti galimybių santykį (GS) ir jo 95 proc. pasikliautinąjį intervalą (PI). Šiame darbe GS rodė, kiek kartų moksleiviai, turintys geras žinias apie mitybą arba teigiamą požiūrį į sveiką mitybą, yra labiau linkę (turi daugiau galimybių) lyginant su moksleiviais, kurių žinios apie mitybą yra prastos arba nepareiškė teigiamo požiūrio į sveiką mitybą.

Vienas svarbių šio tyrimo metodikos dalių buvo patikrinti, kiek patikimas tyrime naudojamas klausimynas. Paprastai prieš apklausas klausimynai yra išbandomi. Šiame tyrime norint patikrinti tyrimo klausimyno patikimumą, buvo apklausta po dvi septintokų, devintokų ir vienuoliktokų klases – iš viso 108 mokiniai. Apklausa pakartota po dviejų savaičių. Atsakymai palyginti panaudojant kappa statistiką (jos reikšmės, artimos 1, rodo didelį požymio stabilumą, t.y. abejuose tyrimuose respondentai į tą patį klausimą atsakinėja vienodai). Toks duomenų ir klausimynų patikrinimo metodas vadinamas test-retest [66].

Pirmiausia mus domino, ar respondentai patikimai atsakinėja į klausimus apie mitybą. Pavyzdžiui, jei tiriamasis asmuo iš tikrųjų dažnai valgo vaisius, tada jis tai privalo vienodai nurodyti abejuose tyrimuose. Test-retest analizės rezultatai, gauti testuojant klausimus apie mus dominančių produktų vartojimo dažnį, pateikti 2.3.1 lentelėje. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, tyrime naudotų klausimų apie tai, kaip dažnai moksleiviai valgo ar geria įvairius maisto produktus, patikimumas buvo vidutinis arba aukštas. Panašūs įvertinimai buvo gauti ir tiriant klausimų apie moksleivių žinias apie mitybą ir požiūrį į sveiką mitybą patikimumą (duomenys nepateikiami). Taigi šiame tyrime naudotą klausimyną galima laikyti patikimu.

2.3.1. Klausimų apie įvairių maisto produktų vartojimo dažnį patikimumo vertinimas

test-retest metodu

Klausimas Kappa statistika Patikimumo

įvertinimas# Kaip dažnai valgai bet kokius vaisius? 0,464*** Vidutinis Kaip dažnai valgai bet kokias daržoves? 0,707*** Didelis Kaip dažnai valgai saldainius ir šokoladą? 0,497*** Vidutinis Kaip dažnai valgai tortą, pyravaičius, sausainius? 0,424*** Vidutinis Kaip dažnai valgai kukurūzų ir bulvių traškučius? 0,619 Didelis Kaip dažnai valgai greito maisto produktus? 0.598 Vidutinis Kaip dažnai geri kokakolą, fantą ar kitus saldžius

gazuotus gėrimus?

0,604 Didelis

(28)

# vidutinis patikimumas, kai 0,4<kappa<0,6; aukštas patikimumas, kai 0,6<kappa<0,8.

2.4. Tiriamųjų kontingentas

Iš viso buvo apklausti 3465 moksleiviai. Tyrime dalyvavo 1802 (52 proc.) mergaitės ir 1663 (48,0 proc.) berniukai (2.4.1. lentelė). Kadangi moksleiviai atsakė ne į visus klausimus, tiriamųjų skaičius lentelėse kinta. Tiriamųjų skirstinys pagal klases buvo tolygus: septintosios klasės moksleivių apklausta 1160 (33,5 proc.), devintosios – 1212 (35,0 proc.), vienuoliktosios – 1093 (31,5 proc.). Mergaitės ir berniukai tarp septintokų ir devintokų pasiskirstę maždaug per pusę, o tarp vienuoliktokų buvo daugiau mergaičių (skirtumas sudaro 19,4 proc.).

2.4.1 lentelė. Tirtų berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal klasę

Pagal gyvenamąją vietą ištirtas kontingentas buvo pasiskirstęs taip: 1024 moksleiviai gyveno didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 735 moksleiviai gyveno miestuose, kurie yra rajono ar savivaldybės centras, 731 moksleiviai gyveno miesteliuose ir 959 kaime (2.4.2. lentelė).

Lytis

Klasė

7 9 11 Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

Berniukai 579 51,5 626 51,7 440 40,3 1663 100

Mergaitės 563 48,5 586 48,3 653 59,7 1802 100

(29)

2.4.2. lentelė. Ištirtų berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą

Lytis

Gyvenamoji vieta Didieji miestai

Miestai, kurie yra rajono/savivaldyb

ės centras

Miesteliai Kaimai Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

Berniukai 487 47,6 337 45,9 365 49,9 462 48,2 1651 100

Mergaitės 537 52,4 398 54,1 366 50,1 497 51,8 1798 100

Iš viso 1024 29,7 735 21,3 731 21,2 959 27,8 3449 100

Tirtų berniukų ir mergaičių skaičius pagal gyvenamą vietą (didieji miestai 29,7 procentai ir kaimai 27,8 procentai) skiriasi nežymiai, tačiau yra šiek tiek didesnis nei moksleivių, gyvenančių miestuose, kurie yra rajono ar savivaldybės centras (21,2 procentai ir moksleivių, kurie gyvena miesteliuose 21,2 procentai).

2.5. Magistrantės indėlis į vykdytą tyrimą

Atliktas tyrimas yra didelės apimties, todėl jį vykdant dirbo keletas tyrėjų. Šiame tyrime dalyvavau rengiant moksleiviams klausimus apie mitybos žinias ir požiūrį į sveikatą bei sveiką mitybą, paruošiau žinių ir požiūrio vertinimo metodiką. Kartu su dar viena magistrante atlikau taikyto klausimyno validumo tyrimą test-retest metodu, talkinau suvedant pagrindinio tyrimo duomenis į kompiuterinę duomenų bazę. Šis magistrinis darbas, apimantis literatūros analizę, tyrimo duomenų statistinę analizę bei gautų analizės rezultatų interpretavimą, yra savarankiškas darbas.

(30)

3. REZULTATAI

3.1. Paauglių mitybos įpročių vertinimas

Vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei virškinimo sistemos organų ligų profilaktikos elementų yra sveikos mitybos įpročiai [79]. Siekiant išanalizuoti mūsų tyrime dalyvavusių paauglių mitybos įpročius, nagrinėjome šiuo vartojamus paauglių maisto produktus: vaisiai, daržovės, saldainiai/šokoladai, tortai/pyragėliai, bulvių traškučiai/čipsai, greitas maistas, kokakola ir kiti saldieji gėrimai. Mūsų tyrimo duomenys atskleidė tokius vaisių ir daržovių vartojimo rezultatus žr. 3.1.1. lentelėje.

3.1.1. lentelė. Paauglių vaisių ir daržovių vartojimo pasiskirstymas pagal klasę procentais Vaisiai Daržovės Klasė Vartoja retai Vartoja dažnai Vartoja retai Vartoja dažnai 7 65,0 35,0 67,5 32,5 9 67,6 34,4 67,4 32,6 11 70,4 29,6 64,3 35,7 Iš viso 67,5 32,5 66,5 33,5 χ2 = 6,54 lls = 2 p<0,05 χ2 = 2,87 lls = 2 p>0,05

Dažnai vaisius vartoja tik 35,0 proc. septintokų paauglių, panašus vaisių vartojimo rodiklis taip pat ir devintokų paauglių 34,4 proc. Paaugliai vienuoliktokai 29,6 proc. vaisių vartoja dar šiek tiek mažiau. Lyginant visų 7,9,11 klasių paauglių vaisių vartojimą, jis nėra labai didelis 32,5 proc.; p<0,05.

Dažnai daržoves vartoja tik 35,7 proc. vienuoliktokų paauglių, taip pat panašūs vaisių vartojimo rodikliai tarp devintokų paauglių 32,6 proc. bei septintokų paauglių 32,5 proc. Lyginant visų 7,9,11 klasių paauglių daržovių vartojimą, jis nėra didelis 33,5 proc. Daržovių vartojimas nuo klasės nepriklausė.

(31)

3.1.2. lentelė. Paauglių vaisių ir daržovių vartojimo pasiskirstymas pagal lytį procentais Vaisiai Daržovės Lytis Vartoja retai Vartoja dažnai Vartoja retai Vartoja dažnai Berniukai 71,2 28,8 71,4 28,6 Mergaitės 64,3 35,7 61,7 38,3 Iš viso: 67,6 32,4 66,5 33,5 χ2 = 16,51 lls= 1 p≤0,001 χ2 = 31,87 lls= 1 p≤0,001

Dažnai vaisius vartoja tik 35,7 proc. mergaičių. Šiek tiek mažiau vaisių vartoja berniukai 28,8 proc. Rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai berniukai/mergaitės vaisius dažnai vartoja tik 32,4 proc.; p<0,001.

Dažnai daržoves vartoja 38,3 proc. paauglių mergaičių, tačiau paaugliai berniukai daržoves vartoja rečiau 28,6 proc. Rezultatai leidžia teigti, jog tarp paauglių dažnai daržoves vartoja tik 33,5 proc. p<0,001.

3.1.3. lentelė. Paauglių vaisių ir daržovių vartojimo pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą procentais

Vaisiai Daržovės Gyvenamoji vieta Vartoja retai Vartoja dažnai Vartoja retai Vartoja dažnai Miestas 64,7 35,3 63,9 36,1 Kaimas 70,8 29,2 69,1 30,9 χ2 = 12,77 lls= 1 p≤0,001 χ2 = 8,94 lls= 1 p<0,05

Lyginant moksleivių paauglių gyvenančių mieste ar kaime vaisių vartojimą, mieste gyvenantys paaugliai moksleiviai 35,3 proc. vaisius vartoja šiek tiek dažniau nei kaime gyvenantys paaugliai moksleiviai 29,2 proc.; p<0,001.

(32)

Lyginant moksleivių paauglių daržovių vartojimą pagal gyvenamą vietą miestas/kaimas, dažniau daržoves vartoja mieste gyvenantys moksleiviai paaugliai 36,1 proc. nei kaime gyvenantys moksleiviai paaugliai 30,9 proc. p<0,05.

3.1.4 lentelė. Paauglių saldainių/šokoladų ir tortų/pyragėlių vartojimo pasiskirstymas pagal klasę procentais

Saldainiai/Šokoladai Tortai/Pyragėliai

Klasė Vartoja retai

7 62,2 80,6 9 62,0 83,7 11 64,5 88,5 Iš viso 62,8 84,2 χ2 = 0,31 lls= 2 p>0,05 χ2 = 26,64 lls= 2 p≤0,001

Paaugliai septintokai 62,2 proc., vartoja retai saldainius/šokoladus, panašus saldainių/šokoladų vartojimo rodiklis ir tarp devintokų paauglių 62,0 proc.. Vienuoliktokai paaugliai saldainius/šokoladus vartoja šiek tiek rečiau 64,5 proc. nei septintokai ar devintokai paaugliai. Rezultatai leidžia teigti, jog visų klasių 7,9,11 saldainių/šokoladų vartojimas yra ganėtinai mažas 62,8 proc. Saldainių/šokoladų vartojimas nuo klasės nepriklausė.

Lyginant tortų/pyragėlių vartojimą tarp klasių, rezultatai leidžia teigti, jog vienuoliktokai paaugliai 88,5 proc. vartoja tortus/pyragėlius rečiau nei paaugliai devintokai 83,7 proc. ar paaugliai septintokai 80,6 proc. Visų klasių 7,9,11 tortų/pyragėlių vartojimas yra mažas 84,2 proc.; p<0,001. Taip pat rezultatai leidžia teigti, jog moksleiviai paaugliai septintokai, devintokai, vienuoliktokai vartoja daugiau saldainių/šokoladų 62,8 proc. nei tortų/pyragėlių 84,2 proc.

3.1.5 lentelė. Paauglių saldainių/šokoladų ir tortų/pyragėlių vartojimo pasiskirstymas pagal lytį procentais

Saldainiai/Šokoladai Tortai/Pyragėliai

Lytis Vartoja retai

Berniukai 67,5 84,0

Mergaitės 58,5 84,5

Iš viso: 63,0 84,2

χ2

(33)

Lyginant paauglių saldainių/šokoladų vartojimą pagal lytį, rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai berniukai 67,5 proc. vartoja saldainius/šokoladus rečiau nei paauglės mergaitės 58,5 proc. Taip pat rezultatai leidžia teigti, jog moksleiviai paaugliai berniukai/mergaitės, gana retai vartoja saldainius/šokoladus 63,0 proc. p<0,05.

Lyginant paauglių tortų/pyragėlių vartojimą pagal lytį, rezultatai leidžia teigti, jog tiek mergaičių 84,5 proc., tiek berniukų 84,0 proc. tortų/pyragėlių vartojimo dažnis labai panašus, abiejų lyčių moksleiviai jį vartoja labai retai. Rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai berniukai/mergaitės labai retai vartoja tortus/pyragėlius 84,2 proc. Tortų/pyragėlių vartojimas nuo lyties nepriklausė.

3.1.6 lentelė. Paauglių saldainių/šokoladų ir tortų/pyragėlių vartojimo pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą procentais

Vartoja retai

Saldainiai/Šokoladai Tortai/Pyragėliai Gyvenamoji

vieta

Miestas Kaimas Miestas Kaimas

63,0 59,5 83,2 85,2

Iš viso 62,8 84,2

χ2

= 0,20 lls= 1 p>0,05 χ2 = 2,57 lls= 1 p>0,05

Lyginant moksleivių paauglių saldainių/šokoladų vartojimą pagal gyvenamą vietą, mieste gyvenantys paaugliai vartoja šiek tiek rečiau saldainius/šokoladus 63,0 proc. nei kaime gyvenantys paaugliai 59,5 proc. Rezultatai taip pat leidžia teigti, jog paaugliai gyvenantys mieste/kaime gana retai vartoja saldainius/šokoladus 62,8 proc. Saldainių/šokoladų vartojimas nuo gyvenamosios vietos nepriklausė.

Lyginant moksleivių paauglių tortų/pyragėlių vartojimą pagal gyvenamą vietą, kaime gyvenantys paaugliai moksleiviai vartoja šiek tiek rečiau tortus/pyragėlius 85,2 proc. nei mieste gyvenantys paaugliai 83,2 proc.. Taip pat rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai moksleiviai gyvenantys mieste/kaime labai retai vartoja tortus/pyragėlius 84,2 proc.. Tortų/pyragėlių vartojimas nuo gyvenamosios vietos nepriklausė.

(34)

81,1 85,9 92,9 75 80 85 90 95 Septintokai Devintokai Vienuoliktokai χ2 = 67,70 lls= 2 p≤0,001

3.1.7. pav. Paauglių bulvių traškučių/čipsų vartojimo „retai“ pasiskirstymas pagal klasę procentais

Lyginant bulvių traškučių/čipsų vartojimą pagal klasę, rezultatai leidžia teigti, jog vienuoliktokai paaugliai 92,9 proc. vartoja bulvių traškučius/čipsus rečiau nei paaugliai devintokai 85,9 proc. ar paaugliai septintokai 81,1 proc.; p<0,001.

83,4

89,5

80 82 84 86 88 90 Berniukai Mergaitės χ2 = 27,44 lls=1 p≤0,001

3.1.8. pav. Paauglių bulvių traškučių/čipsų vartojimo „retai“ pasiskirstymas pagal lytį procentais

Lyginant paauglių bulvių traškučių/čipsų vartojimą pagal lytį, rezultatai leidžia teigti, jog mergaitės vartoja rečiau bulvių traškučius/čipsus 89,5 proc. nei paaugliai berniukai 83,4 proc. p<0,001.

(35)

88 84,9

70 75 80 85 90 Miestas Kaimas χ2 = 7,05 lls=1 p>0,05

3.1.9. pav. Paauglių bulvių traškučių/čipsų vartojimo „retai“ pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą procentais

Lyginant paauglių bulvių traškučių/čipsų vartojimą pagal gyvenamą vietą, rezultatai leidžia teigti, jog mieste gyvenantys paaugliai moksleiviai 88,0 proc. vartoja bulvių traškučius/čipsus rečiau nei kaime gyvenantys paaugliai moksleiviai 84,9 proc. Bulvių traškučių/čipsų vartojimas nuo gyvenamosios vietos nepriklausė.

3.1.10. lentelė. Paauglių greito maisto ir kokakolos bei kitų saldžiųjų gėrimų vartojimo pasiskirstymas pagal klasę procentais

Klasė Greitas maistas Kokakola ir kiti saldieji gėrimai 7 88,8 81,1 9 88,9 83,3 11 93,9 91,1 Iš viso: 90,5 85,0 χ2 _{= 22,51 lls=2 p≤0,001 χ}2 = 48,57 lls=2 p≤0,001

Lyginant paauglių moksleivių, greito maisto vartojimą pagal klasę, rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai vienuoliktokai 93,9 proc. rečiau vartoja greitą maistą nei paaugliai devintokai 88,9 proc. ar paaugliai septintokai 88.8 proc. Taip pat, rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai moksleiviai ypač retai vartoja greitą maistą 90,5 proc.; p<0,001.

(36)

Lyginant paauglių moksleivių, kokakolos ir kitų saldžiųjų gėrimų vartojimą pagal klasę, rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai vienuoliktokai kokakolą ir kitus saldžiuosius gėrimus vartoja rečiausiai 91,1 proc. nei paaugliai devintokai 83,3 proc. ar paaugliai septintokai 81,1 proc. Taip pat rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai moksleiviai 85,0 proc. gana retai vartoja kokakolą ir kitus saldžiuosius gėrimus; p<0,001.

3.1.11. lentelė. Paauglių greito maisto ir kokakolos bei kitų saldžiųjų gėrimų vartojimo pasiskirstymas pagal lytį procentais

Vartoja retai Lytis Greitas maistas Kokakola ir kiti saldieji gėrimai Berniukai 87,2 80,5 Mergaitės 93,5 89,2 Iš viso: 90,5 85,1 χ2 _{= 38,42 lls=1 p≤0,001} _χ2 _{= 51,47 lls=1 p≤0,001}

Lyginant paauglių moksleivių, greito maisto vartojimą pagal lytį, rezultatai leidžia teigti, jog paauglės mergaitės vartoja greitą maistą rečiau 93,5 proc. nei paaugliai berniukai 87,2 proc.. Taip pat rezultatai leidžia teigti, jog paaugliai (berniukai/mergaitės) ypač retai vartoja greitą maistą 90,5 proc. p<0,001.

Lyginant paauglių moksleivių kokakolos ir kitų saldžiųjų gėrimų vartojimą pagal lytį, rezultatai parodė, jog paauglės mergaitės vartoja kokakola ir kitus saldžiuosius gėrimus rečiau 89,2 proc. nei paaugliai berniukai 80,5 proc. Taip pat rezultatai parodė, jog paaugliai moksleiviai labai retai vartoja kokakolą ir kitus saldžiuosius gėrimus 85,1 proc.; p<0,001.

3.1.12. lentelė. Paauglių greito maisto ir kokakolos bei kitų saldžiųjų gėrimų vartojimo pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą procentais

Vartoja retai Gyvenamoji vieta Greitas maistas Kokakola ir kiti saldieji gėrimai Miestas 90,9 85,8 Kaimas 90,0 84,4 Iš viso: 90,5 85,1 χ2 = 0,89 lls=1 p>0,05 χ2 = 1,33 lls=1 p>0,05