LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS LABORATORINĖS MEDICINOS BIOLOGIJA ANTROS
PAKOPOS STUDIJOS
Lukas Grigaliūnas
DEZINFEKCINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS MIKROORGANIZMAMS, PASIŽYMINTIEMS DAUGINIU ATSPARUMU ANTIBIOTIKAMS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Dr. Asta Dambrauskienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Mikroorganizmų atsparumo antibiotikams išsivystymo priežastys ir mechanizmai ... 11
1.2. Mikroorganizmų dauginio atsparumo antibiotikams keliami pavojai ... 13
1.3. Hospitalinės infekcijos keičia požiūrį į gydymą antibiotikais ir dezinfekciją ... 14
1.4. Dezinfekcinių medžiagų charakteristika ... 16
1.5. Dezinfekuojančios medžiagos, naudojamos prieš patogeninius mikroorganizmus ... 18
1.6. Dezinfekcinių medžiagų vertinimo ir patikimumo kriterijai ... 22
1.7. Dezinfekcinių medžiagų naudojimo klaidos, darbo ypatumai ir saugumo reikalavimai ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 24 2.1. Tyrimo objektas ... 24 2.2. Tyrimo eiga ... 24 2.3. Tyrimų planas ... 28 3. REZULTATAI ... 34 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47 IŠVADOS ... 50 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51 PRIEDAI ... 56
SANTRAUKA
Magistro darbo autorius: Lukas Grigaliūnas
Magistro darbo pavadinimas: DEZINFEKCINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS
MIKROORGANIZMAMS, PASIŽYMINTIEMS DAUGINIU ATSPARUMU ANTIBIOTIKAMS Baigiamojo darbo vadovas: Dr. Asta Dambrauskienė
Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai: LSMU Laboratorinės medicinos klinikos Mikrobiologijos laboratorija. 2020 m.
Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti klinikoje naudojamų dezinfekcinių medžiagų poveikį mikroorganizmams, pasižymintiems dauginiu atsparumu antibiotikams.
Darbo uždaviniai. 1. Ištirti dezinfekcinių medžiagų - Beta Guard, Incidin Plus, Globatabs ir Oxy‘Floor (naudojant gamintojų rekomenduojamas koncentracijas), poveikį dirbtinai užterštuose paviršiuose bakterijoms, pasižyminčiomis dauginiu atsparumu antibiotikams: Pseudomonas
aeruginosa, Acinetobacter baumannii ir Enterococcus faecalis. 2. Palyginti šių dezinfekcinių
medžiagų poveikio efektyvumą išvardintoms bakterijoms, praėjus skirtingam laikui po tiriamų dezinfekcinių medžiagų poveikio. 3. Nustatyti, ar bakterijų kiekis užterštame paviršiuje turi įtakos šių dezinfekcinių medžiagų efektyvumui.
Tyrimo objektas. Dezinfekcinės priemonės “Beta guard”, “Incidin Plus”, “Globatabs” ir “Oxy’Floor”. Tyrimo metodai. 1. Bakterijomis „užterštų” paviršių imitavimas; 2. Bakterijomis „užterštų“ paviršių dezinfekcija. 3. Bakterijų persėjimas nuo paviršių ant triptono sojos agaro (TSA) inkubavimui 35oC, 24 val. laikotarpiui. Pasėliai buvo sėjami ant TSA po skirtingo „užterštų“ paviršių dezinfekcijos ekspozicijos laiko - po 5 min., 10 min., 15 min. ir 30 min. Tik kontroliniai paviršiai, „užteršti“ bakterijomis, nebuvo dezinfekuojami.
Rezultatai. Tyrimo eigoje nustatytas skaičius bakterijų kolonijų, išaugusių persėjus bakterijas nuo 24 kontrolinių paviršių ir skaičius bakterijų kolonijų, išaugusių persėjus bakterijas nuo 96 paviršių po dezinfekcijos. Įvertinta 120 parametrų. Rezultatai statistiškai patikimi (p<0,05).
Išvados. 1. Beta Guard, Incidin Plus, Globatabs ir Oxy‘Floor efektyviai naikina bakterijas, pasižyminčias dauginiu atsparumu antibiotikams. 2. Šių dezinfekcinų priemonių poveikyje jau po 5 -- 10 min. rastas 85 proc. mažesnis bakterijų kolonijų skaičius pasėliuose ant TSA, lyginant su kontrolinėse lėkštelėse išaugusiu kolonijų skaičiumi. Praėjus 30 min. po paviršių, „užterštų“ bakterijomis, dezinfekcijos, paviršių pasėliuose bakterijų kolonijų ant TSA nebeišauga. 3. Bakterijų kiekio padidinimas paviršiuose (nuo 0,5 iki 2 KSV/ml pagal McFarland) neturėjo žymesnės įtakos dezinfekcinių priemonių antimikrobiniam efektyvumui.
SUMMARY
Author of Master Thesis Lukas Grigaliūnas
Title of Master Thesis: EFFECT OF DISINFECTANTS ON MICROORGANISMS RESISTANT TO MULTIPLE ANTIBIOTICS
Thesis supervisor: Dr. Asta Dambrauskiene
Place and year of the final thesis completion: Laboratory of Microbiology, Clinic of Laboratory Medicine, LSMU. 2020
The goal. of the study was to investigate and evaluate the effect of disinfectants used in the clinic on microorganisms with multiple antibiotic resistance.
Tasks. 1. To investigate the effect of disinfectants - Beta Guard, Incidin Plus, Globatabs and Oxy’Floor (using the concentrations recommended by their manufacturers) on microorganisms with multiple antibiotic resistance: Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter baumannii and Enterococcus
faecalis in artificially contaminated clinical environment surfaces. 2. To compare the effectiveness of
these disinfectants on Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter baumannii, Enterococcus faecalis at different times after the application of tested disinfectants. 3. Determine whether the amount of these microorganisms on the contaminated surface affects the effectiveness of the disinfectant. The object of the research is disinfectants „Beta guard“, „Incidin Plus“, „Globatabs“ and „Oxy’Floor“. Research methods. 1. Simulation of bacteria-contaminated surfaces; 2. Disinfection of bacteria-contaminated surfaces 3. Incubation of bacterial culture transfer from surfaces on tryptone soybean agar (TSA) at 35oC for 24 h. period. Only control surfaces "contaminated" with bacteria were not disinfected. Bacterial cultures were applied on TSA at different times after surface disinfection - after 5 min, 10 min, 15 min. and 30 min.
Results. In the course of the study, the number of bacterial colonies on 24 control surfaces and the number of bacterial colonies grown on 96 contaminated surfaces treated with different disinfectants were determined. 120 parameters were evaluated. results were statistically significant (p <0.05). Conclusions. 1. Disinfectants - Beta Guard, Incidin Plus, Globatabs and Oxy’Floor effectively kill microorganisms with multiple antibiotic resistance. 2. After exposure to these disinfectants after 10 min. Reduction of up to 85% of the number of bacterial colonies since the start of disinfection was found in surface cultures on TSA. After 30 minutes. after disinfection of surfaces contaminated with bacteria, bacterial colonies no longer grow. 3. The increase of microorganisms in the contaminated surfaces did not significantly affect the antimicrobial effectiveness of the disinfectants.
INTERESŲ KONFLIKTAS
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimams atlikti 2019-11-18 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr.BEC–LMB(M)– 87 (1 priedas).
SANTRUMPOS
m – metai mėn. – mėnuo kt. – kiti pav. – paveikslas pvz. – pavyzdžiui t.y. – tai yra Nr. – numerisKSV – kolonijas sudarantys vienetai TSA - triptono sojos agaras
proc. – procentai
ĮVADAS
Dezinfekcinių medžiagų tyrimo ir naudojimo aktualumą nulemia tai, kad pastaraisiais metais stebimas oportunistinių bakterijų – hospitalinių infekcijų sukelėjų atsparumo (rezistentiškumo) daugeliui antibiotikų didėjimas ir paplitimas, ypač ligoninių aplinkoje. Tai kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir tapo viena svarbiausių problemų [1, 9]. Daugeliu atveju tokio atsparumo priežastimi laikoma tai, kad pacientai pradėjo per dažnai, nesant būtinumo ir be gydytojo paskyrimo, netinkamais kiekiais vartoti antibiotikus, todėl pavojingoms bakterijoms pavyko išlikti ir daugintis [2]. Gydant infekcijas, sukeltas bakterijų, kurios atsparios daugeliui antibiotikų, reikia naujų brangių alternatyvių antibiotikų, kurie pacientams gali turėti ir žalingą šalutinį poveikį. Problemą sudaro ir tai, kad naujų efektyvių antibiotikų atrandama ir pasirodo rinkoje vis mažiau. Dezinfekcinės medžiagos, naikindamos daugeliui antibiotikų atsparius patogeninius mikroorganizmus gydymo įstaigų aplinkoje, padeda užkirsti kelią hospitalinių infekcijų plitimui [8]. Pagrindinės ligos gydymas yra daug sėkmingesnis be pašalinės infekcijos sukeltų komplikacijų.
Nuolat naudojant dezinfekcines medžiagas ligoninėse patalpų, medicininių instrumentų, aparatūros paviršiuose pasitaikančių patogeninių mikroorganizmų naikinimui, būtina patikrinti, ar esamose sąlygose jie yra tinkami šiai paskirčiai atlikti. Dezinfekcijos atlikimo procesas taip pat labai svarbus, užtikrinant aplinkos švarą ir, tuo pačiu, nedaleidžiant, kad infekcijų sukėlėjai taptų atsparūs dar ir dezinfekcinėms medžiagoms.
Darbas atliktas LSMU Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos Mikrobiologijos laboratorijoje. Tyrimo objektas - keturi pasirinkti naujesni dezinfekciniai preparatai (“Beta guard”, “Incidin Plus”, “Globatabs” ir “Oxy’Floor”). Dezinfekcinės medžiagos atsirinktos pagal jų veiklias medžiagas. Tikslas - patikrinti, ar dezinfekcinės medžiagos pakankamai efektyviai veikia, naudojant gamintojo rekomenduojamas jų koncentracijas nukenksminant daugeliui antibiotikų atsparius mikroorganizmus. Tyrimams atrinktos dažniausiai ligoninėse pasitaikančios, hospitalines infekcijas galinčios sukelti bakterijos - Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacteria baumannii ir Enterococcus
,faecalis. Jų dauginis atsparumas antibiotikams buvo nustatytas laboratorijoje. Tai bakterijos,
aptinkamos klinikos pacientų ėminiuose ir patalpų paviršiuose. Jos retai infekuoja sveikus žmones, bet sukelia pavojingas ligas hospitalizuotiems žmonėms, kurių imunitetas ir gynybinės jėgos yra nusilpusios arba nuslopintos imunodepresantais.
Baigiamajame magistro darbe pateikta mokslinės literatūros apžvalga, skirta mikroorganizmų, pasižyminčių dauginiu atsparumu antibiotikams išsivystymui, paplitimo pasaulyje priežastims ir jų keliamiems pavojams apibūdinti. Pateikta šiuo metu naudojamų bakterijų naikinimui skirtų dezinfekcinių medžiagų apžvalga. Aptariami dezinfekcinių medžiagų ypatumai, naudojimo būdai, trukmė ir tikslingumas. Kadangi dezinfekcinėse medžiagose būna viena ar daugiau antibakterinių
cheminių medžiagų, jų koncentraciją gamintojas rekomenduoja tokią, kad paveiktų ar suardytų bakterijų sieneles. Kad bakterijos būtų visiškai sunaikintos bei ilgainiui neįgytų ir antibaktericidinių savybių, klinikos aplinkoje dažniau užteršiami paviršiai turi būti reguliariai dezinfekuojami ir valomi, naudojant pakankamai efektyvius biocidus ir kartu veiksmingus ploviklius. Tai svarbus tikslas dezinfekciją atliekančiam personalui.
Šiame darbe tyrimams panaudotas “užterštų“ bakterijomis paviršių imitavimo metodas ir šių paviršių dezinfekcija. Nebuvo dezinfekuojami tik švarūs paviršiai, kontrolei „užteršti“ tyrimui panaudotomis bakterijomis. Nuo šių paviršių paimti pasėliai inkubuojami ant triptono sojos agaro (TSA) 350C temperatūroje 24 valandas bakterijų kolonijoms išauginti. Kontrolė reikalinga įvertinimui, kokį procentą bakterijų (Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacteria baumannii ir Enterococcus
,faecalis) kolonijų, lyginant su nuo dezinfekuotų paviršių pasėlių ant TSA Petri lėkštelėse išaugusiomis
kolonijomis, kiekviena tirta dezinfekcinė medžiaga sugeba sumažinti, priklausomai nuo jo poveikio bakterijoms praėjusio laiko. Eksperimentinės sąlygos leido patikrinti kiekvienos dezinfekcinės medžiagos efektyvumą paviršiuose, užterštuose skirtingais bakterijų kiekiais, nustatytais drumstomačio pagalba: (0,5 KSV/ml pagal McFarland ir 2 KSV/ml pagal McFarland). Kiekvienos dezinfekcinės medžiagos veikimas tirtas vienodomis eksperimentinėmis sąlygomis, analogiškai kontrolės sąlygoms. Dezinfekcinės medžiagos poveikis tyrimo metu buvo įvertinamas skaičiumi bakterijų kolonijų, išaugusių išsėtuose nuo užteršto vienos rūšies bakterijomis paviršiaus pasėliuose. Eksperimentų tikslas – nustatyti dezinfekcijos efektyvumą naikinant konkrečias pasirinktas bakterijas -
Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacteria baumannii ir Enterococcus ,faecalis, jau įgijusias
atsparumą daugeliui antibiotikų. Tikslas - patikrinti pasirinktųjų bakterijų jautrumą klinikoje vartojamoms dezinfekuojančioms medžiagoms, kas padėtų užtikrinant infekcijų sukėlėjų sunaikinimą aplinkos paviršiuose. Tikslinga palyginti kiekvienos dezinfekcinės medžiagos poveikio efektyvumą tiriant „užterštų“ paviršių pasėlius po dezinfekcijos – per kiek laiko sunaikinamos tiriamame paviršiuje buvusios bakterijos, kiek kolonijų nuo inkubuotų bakterijų pasėlių ant TSA išauga mažiau, lyginant su kontrole, ar visai nebeišauga. Taip pat svarbu palyginti kiekvienos tiriamos dezinfekcinės medžiagos poveikio skirtingoms bakterijoms efektyvumą.
Darbe pateikiama tyrimo eiga ir metodika, kuria remiantis atliktas dezinfekcinių medžiagų tyrimas ir efektyvumo vertinimas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti klinikoje naudojamų dezinfekcinių medžiagų poveikį mikroorganizmams, pasižymintiems dauginiu atsparumu antibiotikams.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti dezinfekcinių medžiagų - Beta Guard, Incidin Plus, Globatabs ir Oxy‘Floor (naudojant jų gamintojų rekomenduojamas koncentracijas), poveikį mikroorganizmams, pasižymintiems dauginiu atsparumu antibiotikams: Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter
baumannii ir Enterococcus faecalis, dirbtinai „užterštuose“ šiomis bakterijomis klinikos aplinkos
paviršiuose.
2. Palyginti tiriamų dezinfekcinių medžiagų - Beta Guard, Incidin Plus, Globatabs ir Oxy‘Floor poveikio prieš Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter baumannii, Enterococcus faecalis efektyvumą, praėjus skirtingam laikui nuo šių dezinfekcinių medžiagų poveikio.
3. Nustatyti, ar tyrimui panaudotų mikroorganizmų kiekio padidinimas užterštame paviršiuje (nuo 0,5 KSV/ml pagal McFarland iki 2 KSV/ml pagal McFarland) turi įtakos dezinfekcinės medžiagos efektyvumui.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mikroorganizmų atsparumo antibiotikams išsivystymo priežastys ir
mechanizmai
Mikroorganizmai arba mikrobai (graik. mikros – mažas) 0,1 mkm - 0,9 mm, vienaląsčiai arba kolonijiniai prokariotiniai organizmai, bakterijos, virusai. Jie paplitę vandenyse, žemėje, įvairiose klimato juostose. Mikroorganizmai skirstomi pagal sandarą, biologines savybes, kultivavimo sąlygas, augimo pobūdį, dažymasi įvairiais dažais, antigeninę struktūrą, patogeniškumo veiksnius, ekologiją, sukeliamas infekcijas ir epidemiologiją. Daugiau nei 70 proc. mikroorganizmų yra nepatogeniniai - nesukelia ligų žmonėms, gyvūnams, augalams. Dauguma mikroorganizmų žmonėms naudingi, be jų žmonių egzistavimo sąlygos būtų apsunkintos. Žmogaus kūne ir ant jo gyvena dešimtys tūkstančių. mikrobų rūšių (kvėpavimo takuose, virškinimo trakte, gleivinėse), jie sudaro žmogaus mikrobiomą [3]. Nuo aplinkos poveikio mikroorganizmus saugo apvalkalėlis, o jų DNR molekulė leidžia jiems sparčiai dalintis tinkamose sąlygose. Sudėjus visus mūsų mikrobiomo genus, gautume dviejų iki 20 mln. jų “genetinių instrukcijų” [7].
Tam tikromis sąlygomis nepatogeniniai mikroorganizmai gali virsti infekcijų sukėlėjais patogenais, žmonių ir gyvūnų infekcinių ligų kaltininkais. Apie 84 proc. virškinimo trakto mikroorganizmų normoje yra nepatogeninės žarninės lazdelės Escherichia coli, tačiau dalis jų mutavo ir tapo patogenais, paplito aplinkoje sukelia žarnyno, šlapimo takų ligas [2]. Kai kurie patogenai gali išskirti net labai kenksmingus toksinus. Sąlygiški patogenai yra mikrobai oportunistai - retai infekuojantys sveikus žmones, bet pavojingi senyviems, nusilpusiems žmonėms, kurių imunitetas yra sumažėjęs ar nuslopintas imunodepresantais. Oportunistų pavyzdžiai yra Pseudomonas aeruginosa, ir
Acinetobacter baumannii – aerobinės, gramneigiamos, karbapenemams atsparios bakterijos, galinčios
sukelti hospitalines infekcijas [1].
Dar prieš Flemingui atrandant vieną iš antibiotikų (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) – peniciliną, žmonėms buvo žinomos spirito, formalino, ketvirtinių amonio junginių, sulfonamidų) gamtinių antibiotikų – grybų, bakterijų, augalų dezinfekuojančios savybės bakterijoms, virusams, grybeliams, ir parazitams naikinti [10]. Bet antibiotikai pasirodė kaip žymiai efektingesnė priemonė susirgusiems dėl infekcijos ligoniams gydyti. Antibiotikai slopina patogeninių mikroorganizmo baltymų sintezę ir trukdo pasigaminti membranų lipidus. Todėl kai kurie antibiotikai gali būti vartojami ir kaip antiseptikai, naikinantys bakterijas. Šiuo metu antibiotikai vis dar yra svarbi gydymo priemonė prieš ligas sukeliančias bakterijas [9,16]. Be efektyvių antibiotikų organų transplantacija, chemoterapija ir chirurginės operacijos (pavyzdžiui, Cezario pjūvio operacija) būtų labai pavojingos.
Vienas antibiotikas gali naikinti vieną arba keletą bakterijų rūšių arba stabdyti jų augimą. Tačiau netinkamos plataus spektro antibiotikų dozės gali organizmui ir pakenkti, gali slopinti normalią organizmo mikroflorą, apsaugančią nuo infekcijų Tada organizme gali sutrikti B grupės vitaminų biosintezė ir susidaryti palankios sąlygos patogeniniams mikroorganizmams, ypač grybeliams daugintis [2].
Nemaža bakterijų evoliucijos bėgyje yra natūraliai atsparios kai kuriems antibiotikams (įgimtas atsparumas). Buvusių jautrių bakterijų įgytas atsparumas antibiotikams – tai jų prisitaikymas prie antibiotikų dėka bakterijų genetinių pokyčių. Kuo dažniau bakterijos susiduria su antibiotikais, tuo dažniau tarp jų gali pasitaikyti tokių, kurios išgyvens antibiotikų poveikyje ir net dauginsis. Taip gamtoje vyksta atsparių bakterijų atranka, kurioje atrenkantysis veiksnys yra antibiotikai. Įvykus bakterijos geno mutacijai, mutavusį geną gauna visi tos bakterijos palikuonys, taip vyksta vertikalioji genų pernaša. Manoma, kad vienos bakterijų rūšies atsparumas antibiotikams genais kartais gali persiduoti kitoms bakterijų rūšims per jų plazmides, transpozonus, vykstant horizontaliai genų pernašai [2]. Kai kuriais atvejais mikrobai savo genetinę informaciją gali perduoti ir kitos rūšies mikrobams.
Dar nesenai vaistus gaminančios įmonės gydytojams rekomendavo daug efektyvių antibiotikų ir sergantys asmenys pradėjo piktnaudžiauti - per dažnai, netinkamais kiekiais vartoti šiuos vaistus. Nesaikingai, o kartais ir be reikalo vartojant antibiotikus gali išsivystyti mikroorganizmų įgytas atsparumas keliems skirtingiems antibiotikams Taip ligoniams bakteriemiją sukėlusių
Pseudomonas aeruginosa padermių 18 proc. tapo atsparios ceftazidimui, 38 proc. – piperacilinui, 22
proc. – imipenemui/cilastatinui, 26 proc. – meropenemui, 24 proc. - ciprofloksacinui, 40 proc. – gentamicinui [5]. Šiuo metu dar 60–80 proc. klinikinių stebėjimų atvejų Staphylococcus aureus yra jautrios penicilinui, o likusiais atvejais šios bakterijos atsparios ne tik penicilinui, bet ir meticilinui (oksacilinui), vankomicinui [11]. Naujos kartos antibiotikai - cefalosporinai, fluorochinolonai ir karbapenemai tampa mažiau efektyvūs gydant bakterines infekcijas [6,12].
ES šalių patirtis rodo, kad nėra nei vieno antibiotiko, kuriam nebūtų atsparių bakterijų [13]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia užtikrinti, kad nusipirkti antibiotikų būtų galima tik pagal receptą. ES projekte ,,Bendrieji veiksmai antimikrobinio atsparumo ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų srityje” 2017 - 2020 m. dalyvauja ir LSMU ligoninė Kauno klinikos. EARSS 2007 m. metinė ataskaita ir nacionaliniai duomenys rodo, kad daugelio priemonių dėka mažėja
Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae atsparumas antibiotikams.
Svarbu ištirti ir suprasti bakterijų atsparumo antibiotikams atsiradimo mechanizmą. Ar atsparumas reiškia, kad bakterija suskaido antibiotiką? Gal bakterija tiesiog jo neįsileidžia? O gal jis aktyviai išmetamas iš ląstelės? Ar atsparumą antibiotikui viena bakterija gali perduoti kitai? Jau žinoma, kad bakterijų atsparumą antibiotikams ir kitoms bakteriostatiškai bei bakteriocidiškai
veikiančioms medžiagoms lemia daugiapakopis mechanizmas [14]. Į bakteriją patenkantis antimikrobinis agentas gali būti skaidomas arba modifikuojamas. Bakterijose yra aptinkami šie atsparumo antibiotikams mechanizmai: mažas ląstelės apvalkalėlio laidumas apsunkina antibiotiko patekimą į bakteriją, antibiotikus ardo bakterijų fermentai, arba vyksta aktyvus antibiotiko “išmetimas” iš bakterijos. Tiems procesams svarbios mikroorganizmų DNR taškinės mutacijos ar genų sąlygojamas antibiotikų darinių hidroksilinimas [15] ir nešiklių (transporterių) sistemos [16;17]. Dėka tokių sistemų mikroorganizmai sugeba “išmesti” antibiotiką (pvz., tetracikliną) arba vaistus, dezinfekantus, detergentus [19]. “Išstūmimo siurblių” vaidmuo bakterijose yra susijęs su kenksmingų bakterijai endogeninių metabolitų šalinimu [19, 20]. Nustatyta, kad Pseudomonas aeruginosa turi siurblių sistemą Mex (apie 12 transportinių sistemų), kuri lemia atsparumą daugeliui antibiotikų [20]. Mikroorganizmų atsparumas penicilinui gali priklausyti ir nuo juose esančių fermentų (penicilazės), ir nuo peniciliną surišančių baltymų (angl. penicillin-binding proteins PBPs). Vienoje bakterijoje gali veikti ir visi išvardinti mechanizmai [15].
1.2. Mikroorganizmų dauginio atsparumo antibiotikams keliami pavojai
Atsparumas (rezistentiškumas) antibiotikams – bakterijų gebėjimas išlikti ir net daugintis net gydant specifiniais antibiotikais tapo viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Šešių labai atsparių antimikrobiniams vaistams mikroorganizmų grupė vadinama ESKAPE (Enterococcus
faecium, Staphylococcus aureus, Klebsiella pneumoniae, Acinetobacter baumannii, Pseudomonas aeruginosa ir Enterobacter spp.). Jų išplitimui įtakos turi žmonių migracija, globalus maisto produktų
eksportas ir importas [22]. Gydant antibiotikams atsparių bakterijų sukeltas infekcijas reikia daugiau priežiūros bei alternatyvių ir brangesnių antibiotikų, kurie gali turėti ir žalingą šalutinį poveikį. Pastebėti atvejai, kai gydant pacientus antibiotikais, kilo stafilokokinių komplikacijų (pneumonija, sepsis), kurios buvo susijusios su organizmo disbakterioze. Ypač trūksta naujų antibiotikų gydyti gramneigiamų bakterijų sukeliamas infekcijas. Karbapenemai, naujesnės kartos antibiotikai, netoksiški žmogui ir kitiems šiltakraujams, nes jų ląstelių sienelės neturi mureino. Jie veikia baktericidiškai – tirpina mikroorganizmus tik tada, kai jie dauginasi ir sintezuoja mureiną (angliavandenių ir aminorūgščių polimerą), sudarantį vientisą sluoksnį bakterijų plazminės membranos išorėje. Bakterijos, atsparios karbapenemams, kelia pavojų jomis užsikrėtusiems ligoniams: dažnai būna komplikacijų ir didesnė mirties nuo infekcijos grėsmė [LR SAM, 2017].
Pseudomonas aeruginosa aerobinės, lazdelės pavidalo bakterijos išsiskiria savo atsparumu antibiotikams ir todėl jos yra ypač pavojingi patogenai, kaip ir Acinetobacter bakterijos, anksčiau laikytos nepatogeniškomis, bet greitai įgyjančios atsparumo antibiotikams genų ir tampančios
pavojingomis [9]. Gamtoje Pseudomonas aeruginosa bakterijos paplitusios drėgnose aplinkoje, dirvožemyje, gali sudaryti bioplėveles ant įvairių paviršių, vamzdžių, sodo laistymo žarnų, tad žmogaus kontaktas su jomis yra dažnas. Žmonėms gali sukelti kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto, kaulų ir sąnarių, minkštųjų audinių negyjančias opas, kraujo užkrėtimą. Kadangi Pseudomonas
aeruginosa bakterijos yra žmogaus normalios mikrofloros sudėtinė dalis, todėl prieš jas antibakterinis
imunitetas nesusidaro. Neužkrečia sveikų audinių, bet pavojingi pakenktiems audiniams ir pasinaudoja susilpnėjusia šeimininko imunine sistema.
Acinetobacter baumannii yra trumpos, gramneigiamos lazdelės, gerai auga ir dauginasi
drėgnoje aplinkoje, bet yra atsparios ir išdžiūvimui, nes turi apsauginę kapsulę. Tai oportunistinės bakterijos, santykinai patogenai, nes nuo aplinkos sąlygų priklauso jų patogeniškumas. Plinta per aplinkos paviršius ir sveikatos priežiūros darbuotojų rankų trumpalaikę kolonizaciją. Viso žinoma 32 Acinetobacter rūšys, kurių serologiniai ir fagotipavimo metodai sudėtingi. Mikroskopuojant acinetobakterijos ir meningokokai atrodo labai panašūs, išsidėstę poromis. Esant besimptominei šių bakterijų buvimo organizme būklei, ant sveikų žmonių odos Acinetobacter baumannii randama apie 25 proc. atvejų, ryklėje – maždaug pas 7 proc. asmenų, [21].
1.3. Hospitalinės infekcijos keičia požiūrį į gydymą antibiotikais ir dezinfekciją
Ligoninėse antibiotikams atsparias bakterijas gali platinti jų nešiotojais tapę sveiki infekuoti žmonės, patys nesirgdami, lankydami ar slaugydami ligonius. Tai pavojinga intensyvios terapijos skyrių pacientams su nusilpusia imunine sistema, kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms su odos ar gleivinių žaizdomis. Pastariesiems gresia hospitalinės (nozokominės) infekcijos, net nesusijusios su priežastimis, dėl kurių jie buvo paguldyti į ligoninę [Valintėlienė, 2010]. Gydymo įstaigose atsparūs mikroorganizmai gali plisti ir per įvairius paviršius, medicinos personalo rankas, vaistus, įrankius. Landecker (2019) duomenimis, kai kurių medicinos įstaigų patalpų nuoplovose išaugo 16 rūšių bakterijų, tarp jų Pseudomonas aeruginosa – 4,8 proc., Acinetobacter baumannii – 4,6 proc., Enterococus faecalis – 3,7 proc. [10].
Pseudomonas aeruginosa yra dažni operacinių žaizdų infekcijų sukėlėjai silpniems ligoniams. Šios bakterijos yra ir ekovarai - jos sugeba prisitvirtinti prie įvairių paviršių: venų, kateterių, drenų, audinių, įvairių daiktų. Prisidėjus šiai infekcijai, hospitalizuotų dėl onkologinių susirgimų, AIDS, cistinės fibrozės ar nudegimų, pacientų mirtingumas gali siekti 50 proc. [13].
Pseudomonas aeruginosa gali sukelti ligoninėse net iki 30 proc. šlapimo takų infekcijų, 20 proc.
dauginasi, o bakterijų toksinai ardo eritrocitus, neutrofilus. Bakterijų egzotoksinai ir endotoksinai palaiko infekciją [23, 24].
Įgydamos atsparumą antibiotikams Acinetoacter baumannii bakterijos tapo nerimą keliančių ligų sukėlėjomis pacientams su susilpnėjusiu imunitetu. Jiems susirgus, gydymui tenka parinkti plataus spektro antibiotikus [9]. Keli naujausiems antibiotikams atsparūs Acinetobacter
baumannii bakterijų klonai jau nustatyti ir Lietuvos ligoninėse [24]. Acinetobacter baumannii gali
sukelti hospitalinę infekciją stacionare besigydantiems, ligoniams su silpna imunine sistema, kai jiems atliekamos procedūros (kateterizavimas, punkcijos, tracheotomija) [35]. Bakterijos turi adhezijos veiksnius, kurie padeda prisitvirtinti prie tvirtų paviršių, kateterių, drenų, audinių. Ligoniams jos randamos drėgnose kūno vietose, pažastyse, kūno tarpupirščiuose. Intensyviosios terapijos skyriuose gydomiems, senyvo amžiaus ligoniams Acinetobacter baumannii gali sukelti meningitą, bakterinį endokarditą, plaučių uždegimą, tracheobronchitą, minkštųjų audinių infekciją, žaizdų infekcijas, šlapimo takų infekciją. Literatūros duomenimis, Acinetobacter baumannii perdavimas galimas dėl sąveikos tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, pacientų ir infekuotų ligonio aplinkos daiktų. Jei nesilaikoma personalo higieninio rankų paruošimo, infekcijos sukėlėjas gali būti pernešamas nuo daiktų ar nuo vieno paciento kitam. Nors plitimas oru nėra laikomas šios infekcijos sukėlėjo būdingu perdavimo keliu, tačiau tyrimai įrodė, kad Acinetobacter baumannii kultūrą galima išauginti ir iš palatoje esančio oro [41], bakterijos gali iš oro nusileisti ant personalo drabužių ir rankų, drenų, bei medicininės įrangos, kuri pervežama iš vienos palatos į kitą [29].
Singapūro laboratorijoje atsparių bakterijų Pseudomonas aeruginosa sunaikinimui buvo panaudotos modifikuotos Escherichia coli bakterijos, gaminančios baltymą, įjungiantį „susinaikinimo“ genus, kurie priverčia Escherichia coli į aplinką paskleisti toksinus, sunaikinančius Pseudomonas
aeruginosa [18]. Iki šiol O104:H4 serotipo Escherichia coli buvo žinoma kaip negaminanti šiga
toksino, bet ištirta, kad ši bakterija horizontalios genų pernašos būdu per bakteriofagus – bakterijų virusus jau įgijo šiga toksino geną, o atsparumo antibiotikams genus įgijo per plazmides [12, 26]. Hospitalinių infekcijų sukėlėjai lengvai prisitvirtina prie įvairių paviršių, išgyvena ant paviršių formuodami bioplėvelę, atsparūs antibiotikams, ligonių susilpnėjusiam imunitetui, bei kai kurių švelnių dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Dėl šių savybių bakterijos kuriam laikui gali išsilaikyti ligoninių aplinkoje. Dėl Acinetobacter baumannii dauginio atsparumo antibiotikams gydymo antibiotikais pasirinkimas tampa komplikuotas, o dažnai ir neefektyvus.
Enterokokai – gramteigiamos bakterijos, atsparios vankomicinui, taip pat yra dažna senyvo amžiaus žmonių hospitalinių infekcijų, endokarditų, ypač bakteriemijų priežastimi.
Enterococcus faecalis priklauso D grupės streptokokams, dalis jų yra sveikų žmonių žarnyno
mikrofloroje. Enterokokų yra visur, todėl ligoninėse prireikia nustatyti jų įtaką tik konkrečiam ligoniui. Svarbus Enterococcus faecalis požymis yra atsparumas dažniausiai naudojamiems antibiotikams –
vankomicinui, ampicilinui, penicilinui. Reikia pažymėti, kad nors antibiotikas ir veiktų šiuos enterokokus in vitro, ligoniui jis gali būti kliniškai neveiksmingas [39, 40].
Pavojingų ligų sukėlėjai gali ilgai išlikti ant sergančiojo aplinkos paviršių ir įvairiuose daiktuose. Ligoninėse dezinfekcijos objektai - chirurginiai instrumentai, indai, patalynė, drabužiai, operacinių, kambarių ir palatų sienos, grindys. Sergančiojo aplinkos ir jo daiktų dezinfekcija ypač reikalinga atsparių sąlyčio būdu perduodamų ligų židiniuose.
Infekcijų kontrolė - antibiotikams atsparių infekcijų plitimo stebėsena, pacientų skiepijimas reikiamu metu, ligonių, kuriems rasta atsparių bakterijų atranka ir izoliavimas gydymo metu, tinkama maisto higiena, rankų higiena, užterštų gydymo, slaugymo priemonių ir aplinkos dezinfekcija, užkrėstų biologinių atliekų nukenksminimas yra veiksmingos priemonės, jei taikomos teisingai ir laiku. Tam reikalingos papildomos sąnaudos dezinfekcinėms medžiagoms, atskiroms palatoms ligonių izoliavimui, didesniam aptarnaujančio atspariomis bakterijomis infekuotus ligonius medicininio personalo skaičiui.
1.4. Dezinfekcinių medžiagų charakteristika
Cheminė dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų (išskyrus jų sporas) sunaikinimas aplinkoje fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis. Užkrečiamų ligų židinių dezinfekcijos tikslas yra apsaugoti sveikus asmenis nuo galimo užsikrėtimo per infekuotą aplinką, žmogaus kūno skysčius, ekskretus, užterštus sergančių asmenų aplinkos daiktus. Svarbu mikroorganizmų šalinimas nuo aplinkos paviršių, jų valymas ir dezinfekcija sveikatos priežiūros įstaigose, kad jose negalėtų plisti infekcijos. Reikalingas integruotos infekcijų ir profesinių ligų prevencijos sistemos kūrimas [31]. Dezinfekcija - vienas iš aplinkos užterštumo ir infekcijų plitimo prevencijos būdų, apibrėžiamas kaip mikroorganizmų skaičiaus sumažinimas aplinkoje iki nekenksmingo lygio. Dezinfekcija skiriasi nuo cheminio sterilizavimo, nes pastaroji inaktyvuoja visas gyvas ląsteles. Dezinfekuoti paviršiai nebūna visiškai sterilūs. Dezinfekcinių medžiagų sugebėjimas sunaikinti daugumą mikroorganizmų ant užterštų paviršių, turi būti tikrinamas, kad įsitikinti šių medžiagų tinkamumu ir efektyvumu. Netinkamas dezinfekcinių priemonių naudojimo būdas ar padidinta jų koncentraciją gali padaryti žalą aplinkai.
Dezinfekcinės medžiagos gali būti baktericidiniai, sporicidiniai, fungicidiniai, virucidiniai ar mišraus poveikio preparatai. Jų poveikis charakterizuojamas kaip neefektyvus, efektyvus arba labai efektyvus. Biocidai – veikliosios dezinfekcinės medžiagos ir preparatai, skirti pavojingų mikroorganizmų – bakterijų, virusų, grybelių nukenksminimui. Biocidų grupei nepriskiriami valikliai, kurie skirti tik plovimui (plovimo skysčiai, milteliai). Dezinfekcinių medžiagų
neutralizatoriai gali būti komplektuojami su plovikliais, pagamintais organinės citrinos rūgšties pagrindu, jų sudėtyje negali būti fosfatų. Šarminiai plovikliai (įeina geriamoji soda), tinka plovimo mašinoms (pH – iki 12). Jų sudėtyje negali būti fosfatų ir silikatų. Dauguma pramoninių valiklių ar dezinfekcinių medžiagų efektyviai veikia prieš bakterijas, jei naudojami tinkamai (pagal gamintojo rekomendacijas) [47]. Dezinfekcinių medžiagų poveikis prieš mikrooorganizmus gali būti tikrinamas naudojant suspenduotus skysčiuose mikroorganizmus arba imituojant užterštus paviršius ir sėjant bakterijų pasėlius ant agarizuotų mitybinių terpių [8]. Kai kuriais atvejais bakterijos išgyvena ir po veiksmingai atliktos valymo ir dezinfekavimo procedūros dėl bakterijų sumažėjusio jautrumo dezinfekcinėms medžiagoms ar dėl išaugusio joms atsparumo. Tyrimai parodė, kad netinkamas dezinfekcinių priemonių naudojimas prisideda prie mikroorganizmų atsparumo joms padidėjimo [45].
Cheminiai dezinfekcijos preparatai pagal sudėtį, savybes, veiklumą yra skirtingi. Kartais ta pati medžiaga gali būti naudojama ir kaip antiseptikas, ir kaip dezinfekcijos priemonė. Tobulos dezinfekcijos medžiagos dar nesukurtos. Idealus dezinfekuojantis preparatas turėtų būti plataus antimikrobinio veiklumo spektro, greito veikimo, tirpus vandenyje, suderinamas su muilu, valikliais ir kitomis naudojamomis cheminėmis medžiagomis. Taip pat jis turėtų nekenkti pacientams ir aplinkai (audiniams, gumai, metalams, plastikams), neturėti nemalonaus kvapo, pasižymėti geromis valomosiomis savybėmis, neišskirti jautrinančių darbuotojus garų. Dezinfekcinių medžiagų poveikis gali būti sustiprintas naudojant priedus, pagerinančius sąlytį su paviršiais ir paviršių valymą.
Daugeliu atvejų, tam tikra dezinfekcinė medžiaga yra skirta konkrečiam tikslui ir turi būti naudojama tik tam tikru būdu. Dezinfekcijos metu dažnai naudojamos trys ir daugiau cheminių medžiagų, taip pat dezinfekuojama keliais metodais: rūkų ir aerozolių purškimo būdu, šiluminiu būdu – šildant aerozolius iki 80°C. Ligoninėse dažnai atliekama dezinfekcija naudojant chloro turinčias medžiagas, paliekant jas keletą minučių ant norimos dezinfekuoti vietos ir po to nuplaunant.
Pagrindinis patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija atliekama higienos plane numatytu laiku. Dezinfekcinis valomasis tirpalas – valymo priemonė su cheminės dezinfekcinės medžiagos priedais, skirtas valyti ir dezinfekuoti vienos procedūros metu (ppm – ištirpusios cheminės medžiagos koncentracija – mg/litre).
Nuolatinio kasdieninio patalpų valymo ir dezinfekcijos tikslas – apriboti ligų sukėlėjų plitimą tiriant, gydant ir slaugant pacientą.
1.5.
Dezinfekuojančios
medžiagos,
naudojamos
prieš
patogeninius
mikroorganizmus
Dezinfekcinių priemonių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, kurių koncentracija turi būti didesnė už mikroorganizmų minimalią slopinamąją koncentraciją. Netinkamas dezinfekcinių priemonių naudojimas, kai mikroorganizmai veikiami jiems nemirtinomis biocidų koncentracijomis, lemia tai, kad aplinkoje padidėja biocidų koncentracija, o mikroorganizmai gali būti nesunaikinti. Dezinfekuojančios medžiagos gali turėti skruzdžių rūgšties ar glutaro rūgšties aldehidų, fenolių ir krezolių junginių, jodo ir jodoformo, ketvirtinių amonio junginių, alkoholių. chloro junginių, formaldehidą, oksidatorių, šarminių junginių.
Chloraminai, Natrio hipochloritas. Kalcio hipochloritas. Plačiai naudojami. Pigūs. Plataus antimikrobinio veikimo. Greitai veikia. Blogai skverbiasi į baltymines medžiagas. Po poveikio reikia plauti, valyti cheminių medžiagų liekanas. Pavojingi žmogui ir aplinkai (ypač chlorkalkės). Chloras yra geras oksidatorius, bet stipriai dirgina gleivines ir odą, gali sukelti alergines reakcijas. Bakterijas veikia ir žemose temperatūrose. Gadina metalus. Skyla šviesoje, šilumoje. Praskiesti natriohipochlorito tirpalai nestabilūs (tirpalus reikia keisti kasdien). Chloro turintys junginiai naudojami įrankiams, paviršiams, patalynei dezinfekuoti.
Vandenilio peroksidas yra bespalvis, skystas vandenilio ir deguonies junginys. Cheminė formulė H₂O₂. Tai labai stiprus oksidatorius. Stipriai reaguoja su įvairiomis medžiagomis: variu, žalvariu, kalio jodidu. Reaguoja su acetonu, sudarydamas acetono peroksidą. Greitai veikia bakterijas (3-6 proc. koncentracijos tirpalas), veikia ir sporas. Bekvapis. Turi valomųjų savybių. Nekenksmingas aplinkai (skaidosi į deguonį ir vandenį). Dėl tiesioginio sąlyčio galimi akių pakenkimai. Acto perrūgštis arba peroksiacto rūgštis plataus antimikrobinio veikimo. Greitai veikia. Nekenksmingas aplinkai (skaidosi į vandenį, acto rūgštį, deguonį, vandenilio peroksidą). Ant dezinfekuotų paviršių nepalieka nuosėdų (liekanų). Aštrus kvapas. Gadina kai kuriuos metalus. Erzina odą,.
Formaldehidai yra potencialūs karcinogenai, todėl darbiniai tirpalai turi būti gaminami prieš vartojimą. Formalinas (vandeninis formaldehido tirpalas) Plataus antimikrobinio veikimo (veikia bakterijas, jų sporas, virusus,). Aštraus kvapo. erzina akių, nosies gleivines.
Glutaraldehidas. Plataus antimikrobinio veikimo (veikia bakterijas, virusus, sporas). Kenksmingas. Brangus. Aštraus kvapo. Dirgina akių gleivinę, odą, kvėpavimo takus, gali sukelti alergines reakcijas. Nesant vėdinimo, nedėvint apsaugos priemonių gali vystytis astma, dermatitas, rinitas. Gliutaraldehidas tinka greitam dezinfekciniam poveikiui, turi platų antimikrobinio veikimo spektrą, naudojamas medicininių instrumentų dezinfekavimui. Negadina metalų, tinka dezinfekuoti nerūdijančio plieno kriauklėms, kurioms kenkia chloras Dezinfekcinėse medžiagose iš aldehidų dažniausiai yra skruzdžių rūgšties ir glutaro rūgšties aldehidai. Gliutaraldehidas yra greito
dezinfekcinio poveikio, plataus antimikrobinio veikimo spektro; naudojami, kai negalima naudoti hipochloritų.
Fenolai (chloroksilenoliai;2-fenilfenolis). Koncentratai stabilūs. Pigūs. Kenksmingi. Neveikia bakterijų sporų, silpnai veikia nelipidinius virusus. Aštraus kvapo. Įsigeria į akytas (poringas) medžiagas (pvz., gumą.). Fenolis ir jo junginiai (krezolis, ksilenolis) vis rečiau naudojami patalpų dezinfekcijai dėl didelio toksiškumo. Fenolių turinčios dezinfekcinės medžiagos gali sukelti odos alerginį pažeidimą kontakto su jais vietoje.
Alkoholiai naudojami dezinfekcijai (70 proc. etanolio tirpalas ir 60-70 proc. izopropanolio
tirpalai) greitai veikia ir garuoja. Aktyvūs prieš bakterijas, daugumą virusų. Paviršių dezinfekcijai naudojamos sausos servetėlės, kurias galima impregnuoti dezinfekcine medžiaga izopropilo alkoholiu
(10 proc.). Alkoholis yra pigus ir lengvai gaunamas, pasižymi greitu baktericidiniu poveikiu, be toksiškumo problemų. Yra labai degus, ėsdinantis metalus, neefektyvus esant organinėms šiukšlėms. Garuoja, sunku užtikrinti pakankamą kontakto laiką atvirose sistemose.
Ketvirtiniai amonio junginiai veikia gramteigiamas bakterijas geriau nei gramneigiamas. Suardo mikroorganizmų membranas, skatina ląstelių lizę. Neveikia sporų. Silpnai veikia virusus. Organinės medžiagos susilpnina poveikį mikroorganizmams. Tirpalai stabilūs. Pigūs. Plačiai naudojami kaip valymo priemonės, muilai, anijoninės valymo priemonės. Toksiški žmonėms. Gali dirginti odą ir kvėpavimo organus [33]. Dirbantiems su ketvirtiniais amonio junginiais gali būti alerginis odos pažeidimas, akių perštėjimas ir ašarojimas.
Bacticid naudojamas greitai medicinos prietaisų ir nedidelių paviršių dezinfekcijai (gamintojas Chemi-Pharm AS, Estija). Tirpalas yra paruoštas naudojimui. Dezinfekcinės priemonės gamintojas rekomenduoja naudoti neskiedžiamą, jau gamintojo paruoštą tirpalą, kurį galima nedelsiant naudoti medicinos prietaisų ir nedidelių paviršių dezinfekcijai. Sudėtyje neturi glutaraldehido. Tinka dezinfekuoti visus alkoholiui atsparius paviršius. Preparato sudėtyje yra spiritas ir dvi skirtingos ketvirtinės amonio druskos. Sudėtyje yra švarus, mažo lakumo etilo alkoholis respiratorinių alergijų mažinimui. Veikia bakterijas, kurios greitai tampa rezistentinėmis kitoms dezinfekcinėms medžiagoms ir bakterijas su stipriomis riebalinėmis kapsulėmis, nes spiritas pagerina dezinfekcinų medžiagų prasiskverbimą per bakterijų kapsules. Veikimo laikas nuo 30 sek. iki 3 min. Bakticid sunaikina
Pseudomonas aeruginosa bakterijas ant paviršių per 30 sek.
Chlor–Clean tablets yra baltos tabletės su chloro kvapu. Gamintojas (Guest Medical Ltd. Didžioji Britanija) rekomenduoja: paviršių dezinfekcijai naudoti 0,1 proc. tirpalą ir šio tirpalo poveikio bakterijoms ekspozicijos laiką 5 min., arba 0,02 proc. tirpalą ir šio tirpalo poveikio bakterijoms ekspozicijos laiką 15 min. Chlor-Clean yra paviršių, inventoriaus, sanitarinių įrenginių dezinfekuojanti priemonė ir valiklis. Chlor-Clean vandens tirpalas yra skaidrus. Tabletės, tirpdamos vandenyje, putoja. Pagamintas tirpalas gerai valo ir greit dezinfekuoja vienu metu, neutralizuoja rūgštis, pašalina riebalus.
Užterštų paviršių prieš dezinfekciją nereikia papildomai valyti. Chlor-Clean tirpalas naikina bakterijas, grybelius, virusus (HB, ŽIV ir kt.). Chloro ir ploviklio negalima maišyti. Jei liko ploviklio likučių, juos reikia nuplauti švariu gėlu vandeniu. .
Chlorheksidinas sintezuotas 1954 m., yra biocidas, naudojamas odos dezinfekcijai prieš operaciją bei bendro naudojimo patalpų dezinfekcijai.
2019 m. buvo tirtas chlorheksidino antimikrobinis aktyvumas prieš atsparias karbapenemui
Acinetobacter baumannii padermes [Biswas ir kt., 2019]. Tyrėjai dezinfekcinės priemonės
poveikio bakterijų membranoms vertinimui naudojo labai jautrius metodus: srauto citometrijos tyrimą (FACS), elektroninės mikroskopijos (SEM), Furjė transformacijos infraraudonųjų spindulių
spektroskopiją (FTIR). Gyvybingų ląstelių skaičius buvo nustatomas ultravioletiniu spektrofotometru. 32 μg/ml chlorheksidino poveikis 3 val. laikotarpyje buvo kiekybiškai įvertintas kaip Acinetobacter
baumannii kolonijų kitimo skaičius ir palygintas su kontrole. Tyrimai parodė, kad chlorheksidinas gali
būti naudojamas ligoninėse, prieš hospitalinių infekcijų plitimą. Jis tirpdo bakterijų membranų fosfolipidus. Lietuvoje naudojamas chirurginio lauko apdorojimui ir sterilizavimui. Jis veikia lėčiau, palyginus su alkoholiais. Chlorheksidinu dezinfekuojamos rankos (0,05 proc.), instrumentai (0,5 proc.), termometrai, kompiuteriai, baldai (1 proc,). 0,2 proc. chlorheksidino tirpalas naudojamas. dezinfekcijai ginekologijoje, o 0,5 proc. tirpalas dezinfekuoja žaizdas.
BETA GUARD Gamintojas (Laboratorium Dr Deppe GmH, Vokietija) rekomenduoja paviršių dezinfekcijai naudoti 1 proc. tirpalą ir poveikio bakterijoms ekspozicijos laiką 1 val. Naudojant 3 proc. tirpalą rekomenduojamas poveikio bakterijoms ekspozicijos laikas yra 15 min. Veiklioji medžiaga – 5 proc, didecildimetilamonio chloridas (kitos medžiagos - propan-2-olio tetranatrio gliutamato diacetatas ir nejoninės, paviršinio aktyvumo medžiagos – 1,0 - 5,0 proc., katijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos – 5,0 - 10,0 proc.). Be aldehidų ir fenolių. Beta Guard pagrindą sudaro ketvirtiniai amonio junginiai, 72 proc. etanolis. pH 6,5 – 7,5. Veikia baktericidiškai, virucidiškai, fungicidiškai. Ypač toksiškas - smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis. Gali pakenkti organams, sukelia ilgalaikius pakitimus, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai. Apsaugai reikia mūvėti apsaugines pirštines, dėvėti apsauginius drabužius, naudoti akių (veido) apsaugos priemones. Dezinfekcinė priemonė atitinka Direktyvos 93/42/EEC (EC 0481) reikalavimus.
Dezinfekcinės medžiagos INCIDIN PLUS gamintojas - Ecolab Deutschland GmH, Vokietija rekomenduoja: paviršių dezinfekcijai gaminti 1 proc. tirpalą ir šio tirpalo poveikio bakterijoms ekspozicijos laiką 30 min. arba gaminti 2 proc. tirpalą ir išlaikyti šio tirpalo poveikio bakterijoms ekspozicijos laiką 15 min. INCIDIN PLUS yra išbandytas pagal naująjį EN 16615 standartą. Tinka dezinfekuoti medinius paviršius ir inventorių. Platus veikimo spektras. Veikia atsparius stafilokokus (MRSA), Tinka naudoti medicinos įstaigose ir valyti medicinos prietaisus. Sudėtyje nėra aldehidų ir ketvirtinių amonio junginių. Vienu metu valo ir greit dezinfekuoja. Efektyviam valymui užtenka mažo
kiekio. Naudojamas ligoninėse, bendrosios praktikos gydytojų kabinetuose, skubiai nedidelių paviršių, sunkiai prieinamų vietų, plyšių dezinfekcijai. Preparatas be kvepalų ir dažiklių. Nekenkia vartotojui ir aplinkai, nes biologiškai suyra.
GLOBATABS – (gamintojas Goodpoint Chemicals OU, Tallinn (Estija). Tabletės su chloru. Naudotinas chloro poveikio atspariems paviršiams, įrankiams ir intentoriui, (išskyrus medicinos prietaisus), dezinfekuoti sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos, švietimo įstaigose. Tinka krauju ir kitais organizmo skysčiais užterštiems paviršams, panaudotoms vienkartinėms medicininėms priemonėms nukenksminti. Veiklioji medžiaga natrio dichlorizocianurato dihidratas. Darbiniai tirpalai gaminami prieš naudojimą, į reikiamą kiekį vandens įdedant globatabs tabletes. Kasdieniniam valymui ir dezinfekcijai rekomenduojama 1 tabletė 5 litrams vandens (aktyviojo chloro darbinis tirpalas). Ekspozicijos laikas 15 min. Dirbant su dezinfekciniu tirpalu reikia naudoti pirštines, atsparias cheminėms medžiagoms. Naudotini kiekiai nustatyti laikantis LST EN ISO 7393 -1:2000.
OXY‘FLOOR (arba Anios Oxy‘floor Sanosil Super) - Šveicarijos kompanijos Sanosil - Ltd gamybos 25 Ag - 2 tipo biocidas). Valymo priemonė grindims ir paviršiams. Milteliai bekvapiai, higroskopiniai. Dvigubas poveikis: valymas ir plataus spektro dezinfekcija tuo pačiu metu. Alternatyva chlorui. Produktas turi būti atskiestas 25 g > 5 l. Atskiedus tirpalas tampa mėlynos spalvos, naudojimo laikas 8 val. Dezinfekcinė priemonė pagaminta iš stabilizuoto vandenilio peroksido. Ji naudotina prausimuisi skirto karšto vandens dezinfekcijai (draudžiama gerti). Sertifikatas ISO/ IEC 27000.
Dauguma pramoninių valiklių ar dezinfekcinų medžiagų yra efektyvios prieš bakterijas, jei naudojamos tinkamai, pagal gamintojo rekomendacijas. Kiekviena dezinfekcinė priemonė yra skirta konkrečiam tikslui ir turi būti naudojamas tik tam tikru būdu. Dezinfekuojama gali būti keliais metodais: rūkų ir aerozolių purškimo būdu, šiluminiu būdu – šildant iki 80°C. Daugelis dezinfekcinių preparatų yra sudaryti iš vieno cheminio junginio arba kelių junginių derinių, sustiprinančių vienas kito veikimą (pvz., vandenilio peroksido ir peracto rūgšties derinys). Pavyzdžiais gali būti natrio hipochlorito ir vandenilio peroksido deriniai, vario jonai ir ketvirtiniai amonio junginiai, eukalipto aliejus ir chlorheksidinas, sidabras ir paviršinio aktyvumo medžiagos.
Sveikatos priežiūros įstaigose paviršių valymas ir dezinfekcija turi būti atliekama vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“.
1.6. Dezinfekcinių medžiagų vertinimo ir patikimumo kriterijai
Standartizuoti dezinfekcinių medžiagų testai skirstomi į keturias kategorijas: kiekybiniai, pusiau-kiekybiniai, kokybiniai, alternatyvūs testai [8].
Kiekybiniai testai. Ant plastmasinės (stiklo) plokštelės užnešamas žinomas kiekis mikroorganizmų. Plokštelės paviršius su mikroorganizmais paveikiamas dezinfekcinės medžiagos tirpalu. Mikroorganizmai nuo paviršiaus išsėjami ant agarizuotos terpės stengiantis, kad atskiros jų ląstelės būtų tolygiai paskirstytos ir atskirtos viena nuo kitos. Inkubavimo metu kiekviena atskira ląstelė dalijasi ir tampa matoma kaip vienos ląstelės klonų kolonija. Kolonijų skaičius priklauso nuo išsėtų ląstelių skaičiaus KSV/cm2 (KSV - kolonijas sudarantys vienetai kvadratiniame centimetre), nuo mitybinės terpės sudėties, temperatūros, pH ir kt.
Dauguma kiekybinių testų paremti mitybinės terpės kiekio, įpilto ar įlašinto, standartinio mikroorganizmų kiekio matavimu ir išaugusių, suspenduotų, gyvybingų mikroorganizmų kolonijų skaičiavimu.
Pusiau-kiekybiniai testai. „Teigiamas“ rezultatas yra tada, kai, dezinfekcinės medžiagos poveikyje ant lėkštelės ar suspensijoje išlieka nors viena gyvybinga ląstelė, o „neigiamas“ - kai neišlieka gyvybingų mikroorganizmų (kai visi dezinfekcine medžiaga paveikti mikroorganizmai žūna). Tokių tyrimų patikimumui padidinti pasitelkiami elektroniniai prietaisai, kompiuterinė technika, membraninės filtracijos metodai.
Kokybiniai testai. Dezinfekcinių medžiagų tyrimo rezultatai vertinami kaip „teigiami“ ar „neigiami”. Stebimi tik paveikti dezinfekcine medžiaga paviršiai (nelyginama su nepaveiktais) ir imama didelė mėginių imtis (60 ar daugiau). Dezinfekcinė medžiaga laikoma veiksminga (Hamilton, 2010), jei visų paveiktų paviršių reikšmės yra neigiamos (59 ar 60 neigiamos iš 60) [8].
Alternatyviems testams gali būti pasitelkiamos įvairios technikos: išlikusių gyvybingų mikroorganizmų suspensijos optinio tankio matavimas, matematininis prognozavimas, kompiuterinės automatizuotos technikos ir įvairių priemonių kombinacijos [31].
1.7. Dezinfekcinių medžiagų naudojimo klaidos, darbo ypatumai ir saugumo
reikalavimai
Cheminei dezinfekcijai naudojamos tik nustatyta tvarka aprobuotos ir registruotos cheminės medžiagos Dezinfekciniai tirpalai privalo būti gaminami pagal jų gamintojo instrukcijas. Ant pagaminto tirpalo indo turi būti užrašytas tirpalo pavadinimas, paskirtis, koncentracija, pagaminimo data ir laikas.
Dažniausiai pasitaikančios dezinfekcinių medžiagų naudojimo klaidos:
1) Naudojama dezinfekcinė medžiaga, kurios galiojimo terminas yra pasibaigęs; 2) Naudojama mažesnė dezinfekcinės medžiagos koncentracija;
3) Dezinfekcinė medžiaga naudojamas ne pagal paskirtį;
4) Netinkamai praskiestas dezinfekcinės madžiagos koncentratas; 5) Pasibaigęs praskiestos dezinfekcinės medžiagos galiojimo laikas;
6) Kelių dezinfekcinių medžiagų maišymas arba maišymas su valikliais, jei instrukcijoje nenurodyta, ar tai galima;
7) Valomas paviršius neišlieka drėgnas per rekomenduojamą dezinfekcinės medžiagos ekspozicijos laiką;
8) Nesilaikoma dezinfekcinės medžiagos naudojimo instrukcijų ar rekomendacijų; 9) Nepagrįstai taupomos dezinfekcinės medžiagos;
10) Neapmokytas personalas, atliekantis dezinfekciją.
Darbuotojai, atliekantys dezinfekciją, turi būti gerai susipažinę su cheminių priemonių naudojimo instrukcija. Tvarkant išsiliejusius skysčius, įsidūrus aštriais daiktais iškart būtina atlikti pirminę dezinfekciją. Darbo vietoje turi būti cheminės medžiagos neutralizatorius, pirmos pagalbos rinkinys ir vanduo akims plauti, jei išsitaškytų dezinfekcinis tirpalas. Apribojamas darbo su glutaraldehido garais laiką, nes 0.05 ppm koncentracija ore dirgina akis, gerklę, nosį. Dirbant su orto-ftalaldehidu (OPA) būtina dėvėti neperšlampančius darbo drabužius, akių ir burnos apsaugines priemones, pirštines. Saugos reikalavimus numato Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 [Valstybės žinios, 2012-10-25, Nr. 124-6241]. Sveikatos priežiūros įstaigose naudojamų cheminių dezinfekcinių preparatų sudėtyje gali būti viena veiklioji cheminė medžiaga - alkoholis, formaldehidas vandenilio peroksidas arba chloro, gliutaraldehido, ortoftalaldehido, acto perrūgšties, fenolų, ketvirtinių amonio ir kitų medžiagų deriniai. Darbuotojai, gaminantys dezinfekcinius tirpalus ir atliekantys dezinfekciją, turi dėvėti apsauginius rūbus, cheminėms medžiagoms atsparias pirštines, akių ir veido apsaugos priemones. Užkrečiamosios ligos židinio dezinfekcijos metu panaudotos asmeninės apsauginės priemonės nuimamos tam skirtoje patalpoje, su talpomis ar maišais pirštinėms ir apsauginiams rūbams, batams dezinfekuoti, indas su tirpalu rankoms ir pirštinėms apdoroti ir 70 proc. etilo alkoholio akiniams dezinfekuoti [„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtinti SAM 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, įsigaliojo nuo 2013-05-0115 HN 47-1:2012].
Pagaminti dezinfekciniai tirpalai turi būti sunaudojami per 24 val., po to būtina įvertinti, ar jie tebėra aktyvūs ir efektyvūs. Išvalytiems B kategorijos medicinos prietaisams pakartotinai naudojamo vieno komponento aukšto lygio dezinfekcinio preparato (pvz., 2 proc. glutaraldehido tirpalo) koncentracija tikrinama cheminiu indikatoriumi. Šis tirpalas gali būti naudojamas pakartotinai, jei patikrinus indikatoriumi, tirpalo koncentracija yra 1,0–1,5 proc. ribose.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo objektas
Pasirinkta tirti keturių medžiagų, naudojamų dezinfekuoti klinikų patalpas, paviršius, įrengimus, instrumentus: Beta Guard, Incidin plus, Globatabs ir Oxy‘Floor poveikį, tikslu sunaikinti ant paviršių patenkančias bakterijas Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter baumannii ir
Enterococcus faecalis.
Šiems tyrimams dezinfekcinių medžiagų koncentracijos parinktos remiantis gamintojų rekomendacijomis, bet tyrimų eigoje nustatytos platesnės tyrimų po dezinfekcijos trukmės:
1) Po Beta Guard 3 proc. tirpalo poveikio bakterijų pasėliai nuo dezinfekuotų paviršių imami po 5 min, 10 min., 15 min. ir 30 min.
2) Incidin plus 2 proc. tirpalo poveikio bakterijų pasėliai nuo dezinfekuotų paviršių imami po 5 min, 10 min., 15 min. ir 30 min.
3) Globatabs 0,3 proc. tirpalo poveikio bakterijų pasėliai nuo dezinfekuotų paviršių imami po 5 min, 10 min., 15 min. ir 30 min.
4) Oxy’Floor 0,5 proc. tirpalo poveikio bakterijų pasėliai nuo dezinfekuotų paviršių imami po 5 min, 10 min., 15 min. ir 30 min.
Šiame darbe pasirinktų dezinfekcinių medžiagų poveikio mikroorganizmams efektyvumo palyginamieji tyrimai atlikti gavus trijų rūšių bakterijų: Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter
baumannii ir Enterococcus faecalis, kurios išskirtos iš klinikinės tiriamosios medžiagos pacientams,
gydytiems LSMUL KK. Bakterijos laboratorijoje identifikuotos, jos priskirtos dauginį atsparumą antibiotikams turinčioms bakterijoms. Šios bakterijų rūšys, žinomos kaip galimos hospitalinių infekcijų sukėlėjos, retkarčiais aptinkamos ir LSMU Kauno klinikų aplinkoje. Mikrobiologiniai tyrimai parodė, kad Acinetobacter baumannii, Pseudomonas aeruginosa atsparios karbapenemams ir kt. Enterococcus faecalis atsparios vankomicinui [33].
2.2. Tyrimo eiga
Dezinfekcinių medžiagų efektyvumo nustatymas ir palyginimas:
1) mikroorganizmų (Acinetobacter baumannii, Pseudomonas aeruginosa ir Enterococcus
faecalis) išsėjimas steriliose Petri lėkštelėse ant standžios mitybinės agaro terpės.
2) kiekvienos rūšies padaugintųjų mikroorganizmų 0,9 proc. NaCl tirpale paruošimas drumstomačio pagalba, pagal kontrolinį 0,5 KSV/ml McFarland skaičių arba pagal 2 KSV/ml McFarlend skaičių.
3) vienodo kiekio mikroorganizmų (Acinetobacter baumannii, Pseudomonas aeruginosa
arba Enterococcus faecalis) užnešimas ant vienodo 100 cm2 ploto švarių, lygių ir plokščių paviršių (ir ant kontrolinių paviršių, ir ant ruošiamų dezinfekcijai paviršių); 4) dirbtinai „užterštų“ paviršių dezinfekcija (išskyrus kontrolei skirtus paviršius);
5) plovinių nuo „užterštų“ mikroorganizmais ir dezinfekuotų paviršių, išsėjimas į sterilias Petri lėkšteles ant TSA po 5 min, 10 min., 15 min. ir 30 min. Lėkštelės inkubuojamos 35o C temperatūroje 24 val.;
6) išaugusių Petri lėkštelese po inkubavimo bakterijų kolonijų suskaičiavimas.
Prieš atliekant tyrimus bakterijų Acinetobacter baumannii, Pseudomonas aeruginosa ir
Enterococcus faecalis dauginis atsparumas antibiotikams laboratorijoje jau buvo nustatytas.
Tyrimams reikalingų mikroorganizmų padauginimui naudotos neatrankiosios gausinamosios (išskiriamosios) terpės, nes jos neslopina jokių mikroorganizmų augimo. Tam bakterijų kultūros iki dezinfekcijos perkeliamos į Petri lėkšteles ant TSA (2.2.1 pav.) ir inkubuojamos termostate 35o C temperatūroje.
2.2.1 pav. Bakterijų Enterococcus faecalis (viršuje), Acinetobacter baumannii (apačioje, kairėje) ir Pseudomonas aeruginosa (apačioje, dešinėje) padermės, išaugusios padauginant jas ant
TSA buvo gaminamas laboratorijoje: 1000 ml distiliuoto vandens ištirpinama kazeino peptono 15 g, sojos pupelių peptono 5 g, NaCl 5 g, agaro 15 g. TSA sterilinamas autoklave, 1 atm. slėgyje, 121°C temperatūroje 20 min. Terpės pH 7,0± 0,2 [38].
Bakterijų kiekis, prieš pernešant jas ant švarių (10cm x10cm) paviršių (platmasės), nustatytas drumstomačio pagalba, pridedant vienos rūšies bakterijų į mėgintuvėlį su 0,9 proc. NaCl tirpalu. Tyrimams buvo ruošiami dvejopi bakterijų tirpalai pagal drumstumą: 1) kad atitiktų 0,5 McFarland standartą (≈ 1,5 x 108 KSV/ml); 2) kad atitiktų 2 McFarland parodymą – t. y.tirpalą, kuriame būtų 4 kartus daugiau bakterijų (≈ 6 x 108 KSV/ml). KSV – kolonijas sudarantys vienetai).
Po to, kai vienoduose tūriuose 0,9 proc. tirpalo tyrimams reikalingi Acinetobacter baumannii,
Pseudomonas aeruginosa arba Enterococcus faecalis kiekiai, naudojantis drumstomačio parodymais,
būdavo paruošti, kiekvienos šių rūšių bakterijos atskirais drėgnais steriliais tamponais (2.2.2 pav.) buvo pernešamos ir paskleidžiamos ant vienodo ploto 100 cm2 (10x10 cm) paviršių. Tokius paviršius panaudojame ir kontrolei, ir dezinfekcinių medžiagų veikimo efektyvumui nustatyti. Paviršiai, dirbtinai “užteršti” viena rūšimi šių bakterijų, imitavo įprastas dezinfekcinių medžiagų naudojimo sąlygas ligoninės patalpose.
2.2.2 pav. Tyrimų atlikimo vieta mikrobiologijos laboratorijoje. Ant stalo – Petri lėkštelės mikroorganizmų pasėliams. Stove – sterilūs tamponai mėgintuvėliuose su
sudrėkinamuoju skysčiu. Jais bakterijos nuo užkrėstų paviršių parnešamos ant TSA Petri lėkštelėse. Mėgintuvėlių vatos kamščiai saugo tamponus nuo užsiteršimo
Prieš bakterijų užsėjimą kontroliniai ir kiti tyrimams reikalingi paviršiai švariai nuvalomi, kad ant jų nepatektų pašaliniai mikroorganizmai. Po to kontroliniai paviršiai buvo ‚užteršiami‘ bakterijomis, bet nebuvo dezinfekuojami. Nuo kontrolinių paviršių bakterijos sėjamos į tiesiai ant sterilaus TSA Petri lėkštelėse. Kiti paviršiai buvo užteršiami vienos iš trijų rūšių bakterijomis tokiu pat būdu, kaip ir kontroliniai (2.2.3 pav.), bet buvo dezinfekuojami, laikantis dezinfekcinės medžiagos gamintojo rekomendacijų.
2.2.3 pav. Kontrolinio pasėlio bakterijų Pseudomonas aeruginosa) kolonijos, išaugusios nuo bakterijomis užteršto paviršiaus (2 KSV/ml pagal McFarland), nepaveikus jo jokia dezinfekcine
priemone. Kolonijos išaugo Petri lėkštelčje ant agaro mitybinės terpės per 24 val. 35o C
temperatūroje
Paviršiai, užteršti bakterijomis, būdavo paveikiami vienu iš dezinfekcinų medžiagų ir laikomi kambario temperatūroje tiksliai fiksuotą laiką po dezinfekcijos (5 min. 10 min., 15 min. arba 30 min). Praėjus numatytam dezinfekavimo laiko, dezinfekcinė medžiaga nebuvo neutralizuojama. Svarbų tyrimų etapą sudarė bakterijų, išlikusių po dezinfekcijos, perkėlimas į Petri lėkšteles ant TSA inkubavimui termostate. Tam po nustatyto dezinfekcinės medžiagos poveikio laiko, bakterijos nuo „užterštųjų“ paviršių buvo imamos taip pat steriliais drėgnais tamponais ir pasėjamos į sterilias Petri lėkšteles ant TSA. Kad visiems tyrimams būtų sudarytos vienodos sąlygos, panaudoti tokie pat sterilūs tamponai, sudrėkinti 0,9 proc. NaCl tirpalu ir toks pat bakterijų nuėmimo nuo paviršiaus būdas, kaip ir paviršius „užteršiant“ bakterijomis. Ant visų Petri lėkštelių užrašomas užsėjimo laikas, data, bakterijų rūšis ir dezinfekcinės medžiagos ekspozicijos laikas. Lėkštelės patalpinamos į termostatą 35o C
temperatūroje 24 val. Jei lėkštelėje išaugo bakterijų kolonijos, jos suskaičiuojamos, gautas kolonijų skaičius užfiksuojamas eksperimentų žurnale.
2.2.4 pav. Rezultatų skyriaus lentelėse bakterijų kolonijų skaičius nurodytas Petri lėkštelėse, kurių S=57 cm2 plote, Lėkštelės spindulys r = 4,25 cm.
Pastaba: Visose rezultatų skyriaus lentelėse bakterijų kolonijų skaičius nurodytas Petri lėkštelėse, kurių spindulys r = 4,25 cm, o plotas S=57 cm2 (2.2.4 pav.). Perskaičiuojant tyrimų metu gautą bakterijų kolonijų skaičių 100 cm2 paviršiaus plotui, lentelėje nurodytą kiekvieną kolonijų skaičių reikia dauginti iš 1,75, (o perskaičiuojant1 m2 paviršiaus plotui - dauginti iš 175).
2.3. Tyrimų planas
Prieš atliekant šiuos tyrimus bakterijų Acinetobacter baumannii, Pseudomonas aeruginosa ir
Enterococcus faecalis dauginis atsparumas antibiotikams laboratorijoje jau buvo nustatytas. Atliekant
šį darbą dezinfekcinių priemonių veikimo prieš Acinetobacter baumannii, Pseudomonas aeruginosa ir
Enterococcus faecalis efektyvumas tikrintas vienodo ploto (100 cm2) laboratorijos paviršiuose.
Tyrimai laboratorijoje buvo atliekami pagal šį planą:
1. 3 proc. dezinfekcinės priemonės Beta Guard tirpalo poveikio bakterijoms Pseudomonas
aeruginosa tikrinimas, praėjus 5 min., 10 min., 15 min. ir 30 min. po dezinfekcijos;
b) padaugintų bakterijų kiekis drumstomačio pagalba nustatomas 0,9 proc. NaCl tirpaluose pagal kontrolinį 0,5 KSV/ml McFarland skaičių ir pagal 2 KSV/ml McFarland skaičių.
c) Pseudomonas aeruginosa bakterijos iš 0,9 proc. NaCl tirpalo steriliu tamponu perkeliamos ir paskleidžiamos ant vienodo 100 cm2 ploto švarių paviršių.
d) paviršiai, išskyrus kontrolinį, paveikiami 3 proc. dezinfekcine priemone Beta Guard. e) praėjus 5 min. po dezinfekcijos - nuo pirmojo paviršiaus, po 10 min. - nuo antrojo, po 15 min. - nuo trečiojo, ir po 30 min. - nuo ketvirtojo paviršiaus bakterijos steriliais tamponais perkeliamos į atskiras Petri lėkšteles ant TSA. Lėkštelės talpinamos į termostatą 35o C temperatūroje 24 val.
f) išaugusių Petri lėkštelese po inkubavimo bakterijų kolonijų suskaičiavimas. Tyrimo rezultatai pateikti 3.1 lentelėje.
2. 3 proc. dezinfekcinės priemonės Beta Guard tirpalo poveikio bakterijoms Acinetobacter
baumannii tikrinimas, praėjus 5 min., 10 min., 15 min. ir 30 min. po dezinfekcijos;
a) Acinetobacter baumannii bakterijų padauginamos ant agaro mitybinės terpės;
b) padaugintų bakterijų kiekis drumstomačio pagalba nustatomas 0,9 proc. NaCl tirpaluose pagal kontrolinį 0,5 KSV/ml McFarland skaičių ir pagal 2 KSV/ml McFarland skaičių.
c) Acinetobacter baumannii bakterijos iš 0,9 proc. NaCl tirpalų steriliu tamponu perkeliamos ir paskleidžiamos ant vienodo 100 cm2 ploto švarių paviršių.
d) paviršiai, išskyrus kontrolinį, paveikiami 3 proc. dezinfekcine priemone Beta Guard. e) praėjus 5 min. po dezinfekcijos - nuo pirmojo paviršiaus, po 10 min. - nuo antrojo, po 15 min.- nuo trečiojo, ir po 30 min. - nuo ketvirtojo paviršiaus bakterijos steriliais tamponais perkeliamos į atskiras Petri lėkšteles ant TSA. Lėkštelės talpinamos į termostatą 35o C temperatūroje 24 val.
f) išaugusių Petri lėkštelese po inkubavimo bakterijų kolonijų suskaičiavimas. Tyrimo rezultatai pateikti 3.2 lentelėje.
3. 3 proc. dezinfekcinės priemonės Beta Guard tirpalo poveikio bakterijoms Enterococcus
faecalis tikrinimas, po 5 min.,10 min., 15 min. ir 30 min. po dezinfekcijos;
a) Enterococcus faecalis bakterijų padauginamos ant agaro mitybinės terpės;
b) padaugintų bakterijų kiekis drumstomačio pagalba 0,9 proc. NaCl tirpaluose nustatomas: pagal kontrolinį 0,5 KSV/ml McFarland skaičių ir pagal 2 KSV/ml McFarland skaičių.
c) Enterococcus faecalis bakterijos iš 0,9 proc. NaCl tirpalų steriliu tamponu perkeliamos ir paskleidžiamos ant vienodo 100 cm2 ploto švarių paviršių.
e) praėjus 5 min. po dezinfekcijos - nuo pirmojo paviršiaus, po 10 min. - nuo antrojo, po 15 min.- nuo trečiojo, ir po 30 min. - nuo ketvirtojo paviršiaus bakterijos steriliais tamponais perkeliamos į atskiras Petri lėkšteles ant TSA. Lėkštelės talpinamos į termostatą 35o C temperatūroje 24 val.
f) išaugusių Petri lėkštelese po inkubavimo bakterijų kolonijų suskaičiavimas. Tyrimo rezultatai pateikti 3.3 lentelėje.
4. 2 proc. dezinfekcinės priemonės Incidin Plus tirpalo poveikio bakterijoms Pseudomonas
aeruginosa tikrinimas po 5 min., 10 min., 15 min. ir 30 min. po dezinfekcijos
a) Pseudomonas aeruginosa bakterijų padauginamos ant agaro mitybinės terpės;
b) padaugintų bakterijų kiekis drumstomačio pagalba 0,9 proc. NaCl tirpaluose nustatomas: pagal kontrolinį 0,5 KSV/ml McFarland skaičių ir pagal 2 KSV/ml McFarland skaičių.
c) Pseudomonas aeruginosa bakterijos iš 0,9 proc. NaCl tirpalų steriliu tamponu perkeliamos ant ir paskleidžiamos ant vienodo 100 cm2 ploto švarių paviršių.
d) paviršiai, išskyrus kontrolinį, paveikiami 2 proc. dezinfekcine priemone Incidin Plus. e) praėjus 5 min. po dezinfekcijos - nuo pirmojo paviršiaus, po 10 min. - nuo antrojo, po 15 min. - nuo trečiojo, ir po 30 min. - nuo ketvirtojo paviršiaus bakterijos steriliais tamponais perkeliamos į atskiras Petri lėkšteles ant TSA. Lėkštelės talpinamos į termostatą 35o C temperatūroje 24 val.
f) išaugusių Petri lėkštelese po inkubavimo bakterijų kolonijų suskaičiavimas. Tyrimo rezultatai pateikti 3.4 lentelėje.
5. 2 proc. dezinfekcinės priemonės Incidin Plus tirpalo poveikio bakterijoms Acinetobacter
baumannii tikrinimas po 5 min., 10 min., 15 min. ir 30 min. po dezinfekcijos
a) Acinetobacter baumannii bakterijų padauginamos ant agaro mitybinės terpės;
b) padaugintų bakterijų kiekis 0,9 proc. NaCl tirpaluose drumstomačio pagalba nustatomas: pagal kontrolinį 0,5 KSV/ml McFarland skaičių ir pagal 2 KSV/ml McFarland skaičių.
c) Acinetobacter baumannii bakterijos iš 0,9 proc. NaCl tirpalų steriliu tamponu perkeliamos ir paskleidžiamos ant vienodo 100 cm2 ploto švarių paviršių.
d) paviršiai, išskyrus kontrolinį, paveikiami 2 proc. dezinfekavimo priemone Incidin Plus. e) praėjus 5 min. po dezinfekcijos - nuo pirmojo paviršiaus, po 10 min. - nuo antrojo, po 15 min. - nuo trečiojo, ir po 30 min. - nuo ketvirtojo paviršiaus bakterijos steriliais tamponais perkeliamos į atskiras Petri lėkšteles ant TSA. Lėkštelės talpinamos į termostatą 35o C temperatūroje 24 val.
f) išaugusių Petri lėkštelese po inkubavimo bakterijų kolonijų suskaičiavimas. Tyrimo rezultatai pateikti 3.5 lentelėje.
