Profilaktinės medicinos katedra
Agnė Aleliūnaitė
12 - 15 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO
SPAUDIMO PAPLITIMAS KAUNO MIESTO MOKYKLOSE IR KAI
KURIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA JO RIZIKAI
Magistro baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė:
Doc. dr. Virginija Dulskienė
Konsultantas:
Doc. dr. Ričardas Radišauskas
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
12 - 15 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ PADIDĖJUSIO ARTERINIO KRAUJO SPAUDIMO PAPLITIMAS KAUNO MIESTO MOKYKLOSE IR KAI KURIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA JO RIZIKAI
Agnė Aleliūnaitė
Mokslinė vadovė doc. dr. Virginija Dulskienė. Konsultantas doc. dr. Ričardas Radišauskas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2012. 67 p.
Darbo tikslas. Nustatyti padidėjusio arterinio kraujo spaudimo procentinį paplitimą tarp
12-15 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose ir išanalizuoti kai kuriuos rizikos veiksnius.
Uždaviniai. 1. Nustatyti 12 – 15 metų amžiaus vaikų padidėjusio arterinio kraujo spaudimo
procentinį paplitimą Kauno miesto mokyklose. 2. Išanalizuoti tam tikrų rizikos veiksnių įtaką padidėjusio arterinio kraujo spaudimo rizikai. 3. Įvertinti tam tikrų rizikos veiksnių įtaką padidėjusio arterinio kraujo spaudimo rizikai.
Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas visose Kauno miesto mokyklose. Tyrime dalyvavo
5896 6-9 klasių moksleiviai. Moksleivių padidėjusio arterinio kraujo spaudimo (AKS) nustatymui buvo atliekami arterinio kraujo spaudimo, ūgio, svorio, juosmens apimties matavimai. Jie buvo vykdomi ryte apie 9-11 val., ramioje mokyklos patalpoje. AKS buvo matuojamas sertifikuotu elektroniniu matuokliu, mokiniui sėdint arba gulint. Matavimo procedūra buvo kartojama 3 kartus su 5-7 min. pertrauka. Galutiniu rezultatu buvo laikomas rodmenų vidurkis. Atlikus matavimus, mokiniai buvo prašomi atsakyti į klausimus, kurie buvo paruošti anketose-klausimynuose. Duomenys buvo suvesti į kompiuterinę duomenų bazę ir analizuojami naudojant SPSS 17.0 versijos programą. Buvo apskaičiuotas procentinis AKS paplitimas bei išanalizuoti ir įvertinti rizikos veiksniai.
Rezultatai. Po pirminio matavimo padidėjęs AKS buvo užregistruotas 39 proc. tyrime
dalyvavusių moksleivių. Kraujospūdis didėjo su vaikų amžiumi. Didesnis AKS dažniau buvo užregistruotas tarp berniukų. Analizuojant rizikos veiksnius nustatėme, kad nepakankamas fizinis aktyvumumas, sutrikęs miegas, neigiamos emocijos arterinį kraujo spaudimą didino nuo 7 iki 18 proc. Esminės įtakos AKS didėjimui turėjo netinkama mityba.
Išvados. Padidėjęs AKS buvo išmatuotas vyresnio amžiaus moksleiviams. Arterinį kraujo
spaudimą didino nesureguliuota moksleivių mityba.
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
OCCURRENCE OF INCREASED ARTERY BLOOD PRESSURE IN CHILDREN AGED 12-15 IN KAUNAS SCHOOLS AND EFFECT OF CERTAIN FACTORS ON ITS RISK Agnė Aleliūnaitė
Supervisor V. Dulskienė, Dr. Sc. Assoc. Professor. Consultant of the study Dr. Sc. Assoc. Professor Ričardas Radišauskas.
Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2012. 67 p.
Aim of the study. To determine percentual occurrence of increased artery blood pressure
among children aged 12-15 in Kaunas schools and analyse risk factors.
Objectives. 1. To determine percentual occurrence of increased artery blood pressure
between children aged 12-15 in Kaunas schools. 2. To analyse effect of certain risk factors on risk of increased artery blood pressure. 3. To assess effect of certain risk factors on the risk of increased blood pressure.
Methods. Research was carried out in all Kaunas schools. 5896 pupils from classes 6-9 took
part in the research. In order to determine pupils’ increased artery blood pressure (ABP) measurements of artery blood pressure, height, weight and waist circumference were performed. The measurements were performed in the moment at 9-11 o‘clock in a calm premise at school. ABP was measured with a certified electronic meter on a sitting or laying down pupil. The procedure of measurement was carried out in 3 repetitions with a break of 5-7 minutes. The average of readings was considered final result. Having performed measurements, pupils were asked to answer some questions prepared in advance in questionnaires. Data was put into a computer database and analysed with a statistic programme SPSS 17.0. Percentual occurrence of ABP was determined and risk factors were analysed.
Results. The first measurement showed increased artery blood pressure in 39 percent of
pupils who had taken part in the research. Blood pressure increased as children got older. Higher ABP was observed in boys. When analysing risk factors we determined that insufficient physical activity, impaired sleep and negative emotions increased blood pressure by 7 to 8 percent. Unsuitable nutrition did not have essential effect on increased ABP.
Conclusions. Increased ABP was measured in older pupils. Artery blood pressure was
increased by unregulated pupils’ nutrition.
PADĖKA
Dėkoju doc. dr. Virginijai Dulskienei už puikų vadovavimą, nuoširdžią pagalbą bei patarimus planuojant ir rengiant diplominį darbą. Esu labai dėkinga už suteiktas vertingas mokslines konsultacijas bei nuoširdžius patarimus. Ačiū už palaikymą ir padrąsinimą. Visa tai man suteikė galimybę mokytis ir tobulėti.
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11
1.1. Arterinės hipertenzijos samprata ...11
1.1.1. Arterinės hipertenzijos ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio paplitimas ...13
1.1.2. Arterinės hipertenzijos ir padidėjusio arterinio kraujo spaudimo diagnozavimas vaikams ...15
1.2. Pirminė ir antrinė arterinė hipertenzija ...16
1.2.1. Pirminė arterinė hipertenzija ...16
1.2.1.1 Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai ...17
1.2.2. Antrinė arterinė hipertenzija ...20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...23
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...24
3.1. Padidėjusio arterinio kraujo spaudimo paplitimas ...24
3.2. Sąsajos tarp kai kurių aplinkos veiksnių ir arterinio kraujo spaudimo ...44
3.2.1. Aktyvumas ...44 3.2.2. Emocijos ...47 3.2.3. Miegas ...52 3.2.4. Mityba ...54 IŠVADOS ...61 LITERATŪRA ...62 PRIEDAI ...68
SANTRUMPOS
AH arterinė hipertenzijaAKS arterinis kraujo spaudimas
CINDI lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programa ES Europos Sąjunga
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos KMI kūno masės indeksas
PAH pirminė arterinė hipertenzija PSO Pasaulinė sveikatos organizacija
ŽODYNĖLIS
Antsvoris – tai liguistas kūno masės padidėjimas dėl per gausaus riebalų susikaupimo
jo audiniuose (www.sveikaszmogus.lt).
Arterinė hipertenzija – tai progresuojanti širdies ir kraujagyslių pažeidimo
sindromas, sukeliantis kraujagyslių ir širdies, inkstų, smegenų bei kitų organų pažeidimą (Jankauskienė ir kt., 2007).
Arterinis kraujo spaudimas – tekančio kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles.
Kraujospūdis tuo didesnis, kuo didesnis minutinis kraujo tūris (kraujo kiekis, kurį širdis susitraukdama išstumia į aortą per 1 min.), kuo didesnis pasipriešinimas kraujagyslėse, kuo kraujas klampesnis (Medicinos enciklopedija,1991).
Diastolinis kraujo spaudimas – žemiausias spaudimas didžiosiose kraujagyslėse
širdies kairiojo skilvelio atsipalaidavimo metu (Petružytė, 2004).
Išeminė širdies liga – širdies raumens pažeidimas dėl sumažėjusios arba kartais ir
visai nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos (Medicinos enciklopedija, 1991).
Nutukimas – tai energijos balanso sutrikimas, kurį sąlygoja per didelis energijos
kiekio patekimas su maistu, palyginus su jos sunaudojimu. Dėl to nutukusiųjų organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis (Čėsna, 2008).
Sistolinis kraujo spaudimas – aukščiausias spaudimas didžiosiose kraujagyslėse
ĮVADAS
Mokslininkai teigia, kad šiuo metu pagrindinė mirštamumo priežastis pasaulyje yra nepakankama padidėjusio kraujospūdžio kontrolė (Simanauskas, Kasiulevičius, 2007). Kiekvienais metais net pusę Lietuvos gyventojų mirčių lemia miokardo infarktas ir smegenų insultas (Baubinienė ir kt., 2010). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni žmonės, taip pat daugėja jaunimo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (Paulauskienė ir kt., 2008).
XX a. penktajame dešimtmetyje Fremingeme (JAV) buvo pradėti populiaciniai epidemiologiniai tyrinėjimai, kurie atskleidė rizikos veiksnių reikšmę širdies ir kraujagyslių ligoms. XX a. aštuntajame dešimtmetyje, vadovaujant Pasaulinei sveikatos organizacijai, Lietuvoje ir Olandijoje vykdyta tarptautinė programa (KRIS studija) parodė, kad Lietuvoje pirmaujantis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys yra arterinė hipertenzija (AH). Vėliau buvo sukaupti ir populiacinių tarptautinių tyrimų duomenų bankai, kurie galutinai įrodė rizikos veiksnių lemiamą reikšmę ne tik širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, bet ir kai kurioms kitoms lėtinėms ligoms (Baubinienė ir kt., 2010). Dabar neabejojama, kad AH yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Ji turi įtakos koronarinės širdies ligos, miokardo infarkto, insulto ir terminalinio inksto nepakankamumo vystymuisi (Simanauskas, Kasiulevičius, 2007). Pasak Elfimov (2005), hipertenzinė liga jau įgijo „slenkančiosios epidemijos“ charakterį ir yra viena iš svarbiausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.
Tačiau norint efektyviai gydyti AH bei užkirsti kelią šios ligos komplikacijoms, būtina laiku ją diagnozuoti. Tradicinis atsitiktinis arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimas šiuo metu yra pagrindinis tyrimas AH diagnostikoje. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad AH yra nustatoma tik daliai atvejų, o gydymą gauna dar mažiau ligonių (Jankauskienė, Černiauskienė ir kt., 2006). Viena iš priežasčių, kodėl AH ar rizika ja susirgti ateityje nustatoma tik daliai atvejų, yra retai matuojamas AKS. Nereikėtų pamiršti ir tai, kad vienkartinis AKS matavimas gydytojo kabinete negali atspindėti tikrojo AKS, nes dažnai AKS padidėjimas būna susijęs su „balto chalato“ hipertenzija (Jankauskienė, Černiauskienė ir kt., 2006), ir ypač vaikams. Lietuvos reprezentaciniam moksleivių kontingentui buvo atlikti AKS matavimai, kurie parodė, kad apie 13 proc. vaikų jau turi padidėjusį AKS (Baubinienė ir kt., 2010), o nuolatos padidėjęs sistolinis ir diastolinis kraujospūdis yra nepalankios prognozės požymis. Būtina atkreipti dėmesį į epidemiologinių tyrimų duomenimis, kurie rodo, kad padidėjęs AKS jau nustatomas 1-2 proc. mokyklinio amžiaus vaikams ir 10 proc. paaugliams (Jankauskienė ir kt., 2006).
Norint kuo anksčiau diagnozuoti AH ir apsaugoti organus nuo ankstyvo pažeidimo, būtinas visuotinis AKS matavimas gyventojams. Kadangi AH pasireiškia jau vaikystėje, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiai jaunai populiacijos grupei.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
nustatyti padidėjusio arterinio kraujo spaudimo procentinį paplitimą tarp 12 – 15 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose ir išanalizuoti kai kuriuos rizikos veiksnius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti 12 – 15 metų amžiaus vaikų padidėjusio arterinio kraujo spaudimo procentinį paplitimą Kauno miesto mokyklose.
2. Išanalizuoti tam tikrų rizikos veiksnių įtaką padidėjusio arterinio kraujo spaudimo rizikai. 3. Įvertinti tam tikrų rizikos veiksnių įtaką padidėjusio arterinio kraujo spaudimo rizikai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Arterinės hipertenzijos samprata
Arterine hipertenzija (AH) vadinamas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS). Esant padidėjusiam kraujospūdžiui yra pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse (Norkienė, Šablauskytė, 2011). Kiti autoriai AH apibūdina kaip daugybės tarpusavyje susijusių priežasčių nulemtą kardiovaskulinį sindromą, kurio progresavimas yra glaudžiai susijęs su funkciniais ir struktūriniais kraujagyslių bei širdies sutrikimais. Atsiradę minėti sutrikimai gali pažeisti širdį, inkstus, smegenis bei kitus organus ir nulemti ankstyvą ligotumą bei mirtį (Jankauskienė ir kt., 2007; Laucevičius ir kt., 2006).
AH pagal AKS padidėjimo tipą yra klasifikuojama į (Laucevičius, Steponėnienė, 2006):
1. diastolinę AH. Ši hipertenzija yra būdinga jaunesniems asmenims. Jei šių asmenų šeimos anamnezė teigiama arba jiems nustatomas metabolinis sindromas, tuomet vyresniame amžiuje jiems gana dažna sistolinė hipertenzija. Tačiau kitais atvejais reikia ieškoti antrinės hipertenzijos priežasties.
2. sistolinę ir diastolinę AH. Ši AH dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus asmenims. 3. sistolinę AH. Ji labiau būdinga vyresniems asmenims, taip pat sergantiems antrinės
AH formomis.
Mokslininkai teigia, kad aukštas AKS sukelia 54 proc. insulto atvejų, 47 proc. išeminės širdies ligos atvejų ir 25 proc. kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (Lawes et al, 2001). Tyrimai rodo, kad AH yra įvardijama kaip viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų (Simanauskas, Kasiulevičius, 2007). Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 45 proc. JAV asmenų, vyresnių nei 20 metų, turi AH, o apie 8 proc. suaugusiųjų ji dar nediagnozuota (Fryar et al, 2010).
Nors yra žinoma, kad AH didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, bei mirštamumą nuo jų (Norkienė, Šablauskytė, 2011), tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad negydyta hipertenzija sutrumpina gyvenimo trukmę nuo 5 (Česnulevičienė, 2010) iki 10-20 metų (Baliukonytė, 2008).
AH negalima sutapatinti su arterinio kraujospūdžio padidėjimu (Laucevičius ir kt., 2006). AH diagnozuojama tik tada, kai pakartotinai matuojant AKS, jis pastoviai būna padidėjęs (Jankauskienė ir kt., 2007). Trumpalaikį, nors ir ryškų AKS padidėjimą gali išprovokuoti sunkus fizinis darbas, emocinė įtampa ar stresas (Jankauskienė ir kt., 2007;
Braždžionytė ir kt., 2001). Nekomplikuota AH gana ilgai nesukelia jokių simptomų, o ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Net apie 50 proc. sergančiųjų nežino, kad turi padidėjusį AKS, nes jiems jis nebuvo matuojamas (Jankauskienė ir kt., 2007). Tyrimai rodo, kad žmogui sergant AH, pablogėja jo fizinis aktyvumas, sumažėja energingumas bei gyvybingumas, pablogėja ir savo sveikatos būklės vertinimas (Raškelienė ir kt., 2009).
Suaugusiems AH susitarta laikyti tada, kai AKS pastoviai yra 140 ir/ar 90 mmHg ir didesnis, nes tikslios ribos tarp normalaus ir padidėjusio AKS nėra (Sveikata ir kt., 2011; Babarskienė ir kt., 2001). Tačiau vaikų AKS yra vertinamas kitaip nei suaugusiųjų (Mačinskas, Valius, 2008).
Vaikams AH nustatoma tada, kai AKS (sistolinis ir/ar diastolinis) yra lygus arba didesnis kaip 95-asis procentilis (AKS vertinimas diagramomis, atsižvelgiant į lytį, amžių, ūgį), nustačius padidėjusį AKS ne mažiau kaip 3 kartus. Kai AKS (sistolinis ar diastolinis) yra tarp 90-ojo ir 95-ojo procentilių, tada jis apibūdinamas kaip „aukštas normalus“, arba „prehipertenzija“. Kai paauglių AKS yra 120/80 mmHg ar didesnis, jis laikomas prehipertenzija, net ir tada, kai vertinant pagal kraujospūdžio skales, jų AKS būtų mažesnis negu 90-asis procentilis (Bakšienė ir kt., 2008; Jankauskienė, 2007; Swinford, Portman, 2004; Pediatrics, 2004). Pacientui, kuriam tik ligoninėje arba gydytojo kabinete matuojant AKS nustatomas didenis nei 95 procentilis, galima įtarti, kad tai „baltojo chalato“ hipertenzija (Bakšienė ir kt., 2008). Šis „balto chalato“ sindromas yra gana dažnas pediatrijoje. Mokslininkų duomenimis, šis sindromas nustatomas 25 proc. vaikų, kurių AKS normalus, ir 50 proc. vaikų, kurie serga AH (Jankauskienė, Černiauskienė ir kt., 2006).
Vaikų AH nėra taip plačiai ištyrinėta kaip suaugusiųjų, todėl negalima tinkamai prognozuoti AH baigčių. AKS vaikystėje ir paauglystėje kyla augant ir bręstant vaiko organizmui. Pastaraisiais dešimtmečiais atliekama vis daugiau epidemiologinių tyrimų, kurie analizuoja kraujospūdžio kitimą vaikystėje, jo etiologiją bei galimus rizikos veiksnius (Baubinienė ir kt., 2010).
Kadangi AH atsiradimą gali įtakoti gyvenimo bei elgesio būdas, kuris formuojasi vaikystėje ir paauglystėje, todėl labai svarbu vaikus ir paauglius, linkusius į kraujagyslių distoniją, išsiaiškinti dar mokykliniame amžiuje ir pradėti taikyti ankstyvąją profilaktiką (Bojarskas, Zaborskis, 1996).
1.1.1. Arterinės hipertenzijos ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio paplitimas
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kiekvienais metais 7 mln. priešlaikinių mirčių įvyksta dėl AH (Sveikata, Marozienė, 2011). Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad AH serga apie 25-30 proc. žmonių (Norkienė, Šablauskytė, 2011), o jos paplitimas pasaulyje ir toliau didėja. AH paplitimas tarp Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) suaugusiųjų padidėjo nuo 50 mln. 1988–1994 metais iki 65 mln. 1999–2004 metais. Manoma, kad AH paplitimas padidės nuo 1,0 mlrd. nuo 2000 metų iki 1,5 mlrd. 2025 metų (Česnulevičienė, 2010).
Beveik visos Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, dalyvauja CINDI programoje, kuri stebi rizikos veiksnius reprezentatyvinėse gyventojų populiacijose nuo 1982 metų. Stebėjimų duomenys rodo tikrąją AH situaciją Lietuvoje. Programos duomenimis Lietuvoje pusė suaugusių gyventojų turi padidėjusį AKS, o veiksmingai jis kontroliuojamas tik 3 proc. vyrų ir 7 proc. moterų. Dauguma Europos šalių kontroliuoja efektyviau (Europos šalių vidurkis yra apie 30 proc.) (Baubinienė ir kt., 2010; Baubinienė, 2007). Mažai efektyvią kontrolę Lietuvoje galima paaiškinti tuo, kad nesant aktyvaus AKS matavimo sveikoje populiacijoje, mažai išaiškinama asmenų, kurie turi I stadijos AH, kai dar nepasireiškia jokių simptomų (Baubinienė ir kt., 2010).
Lietuvoje AH 2001 metais buvo diagnozuota 10114,38/100 000 gyventojų, o 2010 metais jau net 17368,72/100 000 gyventojų. Moterų sergamumas AH kiekvienais metais didėja. Sergamumas, tenkantis 100 000 moterų 2001 metais buvo 10114,38, o 2010 metais – 17368,72. Moterų grupėje nuo 18 iki 44 metų sergamumas AH nežymiai didėjo nuo 1813,45 (2001 metais) iki 2322,11 (2010 metais). Vyresnio amžiaus grupėse moterų sergamumas AH buvo ženkliai didesnis. 45-64 metų moterų grupėje sergamumas buvo nuo 17653,85 (2001 metais) iki 24229,09 (2010 metais), 65 ir > metų grupėje – nuo 30643,09 (2001 metais) iki 51179,71 (2010 metais). Moterų sergamumas AH mažesnis nei vyrų tik jauniausioje amžiaus grupėje, o nuo 45 metų ima didėti ir pralenkia vyrų sergamumą. Moterų sergamumas AH didėja senstant populiacijai. Vyresnių nei 65 metų amžiaus moterų AH serga daugiau nei vyrų (Šerpytis ir kt., 2011). Net 33 proc. mirčių Lietuvoje nulemia pirminės AH komplikacijos (Šakalytė ir kt., 2010).
Kadangi AH pasireiškia jau vaikystėje, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiai populiacinei grupei. Lietuvos reprezentaciniam moksleivių kontingentui buvo atlikti AKS matavimai, kurie parodė, kad padidėjusį AKS turi apie 13 proc. vaikų (Baubinienė ir kt.,
2010; Baubinienė, 2007). Kiti epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad padidėjęs AKS nustatomas 1-2 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir 10 proc. paauglių (Jankauskienė ir kt., 2006). Tačiau tikslaus skaičiaus, kiek AH yra paplitusi tarp Lietuvos vaikų, nėra.
1977-1995 metais Kauno medicinos universitete buvo vykdyta Juvenilinės arterinės hipertenzijos programa, kurios metu buvo ištirta daugiau nei 20 000 7-18 m. vaikų ir paauglių. Padidėjęs AKS buvo diagnozuotas tada, jei viršijo 90 procentilę. Naudojant šį kriterijų, 15,0 proc. Lietuvos mergaičių ir 15,9 proc. berniukų buvo nustatytas padidėjęs AKS (Bojarskas, Zaborskis, 1996).
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje Vaikų ligoninėje 1999–2000 metais buvo tirti vaikai, sergantys pirmine arba antrine AH. AH buvo diagnozuotas, jei AKS viršijo 95 procentilę. Tyrimų rezultatai parodė, kad net 54,7 proc. tirtų vaikų buvo nustatyta antrinė AH, kurios priežastis - inkstų arba širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Pirminė AH buvo nustatyta 45,3 proc. tirtų vaikų. Vaikai, sergantys pirmine AH (14,7±1,8 metų), buvo reikšmingai vyresni už vaikus, sergančius antrine AH (11,4±3,9 metų) (p<0,001), 93 proc. vaikų, sergančių pirmine AH, buvo 12–16 metų amžiaus (Bačiulis ir kt., 2002).
2004–2006 metais Vilniaus miesto dviejose vaikų ligų klinikose buvo tirti 8-18 metų amžiaus vaikai, kurie buvo hospitalizuoti ištyrimui dėl padidėjusio AKS. Pirminė AH buvo diagnozuota net 80,5 proc. ištyrimui hospitalizuotų vaikų. Pirminė AH buvo būdingesnė paaugliams. Diagnozės nustatymo metu pusei sergančiųjų buvo nustatyti organų – taikinių pažeidimo požymiai (Paulauskienė ir kt., 2008).
Amerikiečių atlikti tyrimai rodo, kad 2004 metais AH sirgo 1–5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, o antrinė AH sudarė 70–80 proc. visų ligos atvejų (Paulauskienė ir kt., 2008). Portugalijoje 1997 metais buvo ištirti 889 5-18 metų amžiaus vaikai. Iš jų 5,2 proc. buvo nustatytas padidėjęs AKS. Padidėjęs AKS buvo diagnozuotas, jei viršijo 90 procentilę. (Macedo et al, 1997).
Kituose atliktuose tyrimuose padidėjęs AKS buvo diagnozuotas tada, jei jis viršijo 95 procentilę. 2005 m. lenkų mokslininkai ištyrė 637 vaikus, kurių amžius buvo 9-14 metų. Iš jų 3,3 proc. vaikų (3,8 proc. berniukams ir 2,9 proc. mergaitėms) nustatytas padidėjęs AKS (Kardas et al, 2005). Vokietijoje 1994 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu išmatuotas 410 vaikų, nuo 4 iki 18 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai parodė, kad padidėjęs AKS buvo nustatytas 2,93 proc. vaikų (Klimm, Reuter-Kuhn, 1994). 2008 metais turkų mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo ištirtas 14-18 metų amžiaus 1041 vaikas. 4,4 proc. tirtųjų (5,4 proc. berniukams ir 3,0 proc. mergaitėms) buvo nustatytas padidėjęs AKS (Nur et al, 2008).
1.1.2. Arterinės hipertenzijos ir padidėjusio arterinio kraujo spaudimo diagnozavimas vaikams
Pasak Baubinienės (2007), Lietuvoje yra labai prasta AH kontrolė, kuri apimtų pirmiausia ankstyvą jos nustatymą, o vėliau nuolatinį jos reguliavimą. Nors AH labai svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti ją kuo anksčiau gydyti (Jankauskienė, 2007), kad būtų išvengta komplikacijų, tačiau tai padaryti yra pakankamai sunku, nes dažnai pagrindiniu simptomu ilgą laiką gali būti tik padidėjęs AKS. Tačiau vaikai pripranta prie padidėjusio AKS ir neturi jokių nusiskundimų sveikata (Jankauskienė, 2006). Vaikams AH rekomenduojama vertinti remiantis ketvirtuoju vaikų ir paauglių AH diagnostikos, tyrimo ir gydymo protokolu, kuris buvo paskelbtas 2004 m. Amerikos Pediatrijos Akademijos žurnale „Pediatrics“ (Mačinskas, Valius, 2008). Vaikų AKS normos turi būti vertinamos atsižvelgus į vaiko lytį, amžių bei ūgį ir siekiamas tikslas turėtų būti – AKS mažesnis nei 95 procentilės pagal amžių, ūgį ir lytį (Jankauskienė, 2007).
Reguliarios moksleivių sveikatos patikros sudaro puikias sąlygas be jokių papildomų sąnaudų ir pastangų kiekvienais metais jiems pamatuoti AKS. Tačiau Baubinienė (2007) iškėlė klausimą: „Tad kodėl nepastebimas padidėjęs AKS?“ ir nurodė keletą priežasčių, galinčių įtakotį žemą padidėjusio AKS nustatymą tarp vaikų:
1. Netaisyklingas AKS matavimas nenaudojant pagal amžių pritaikytų manžečių.
2. Netinkamas normos vertinimas. Lietuvoje yra privaloma vadovautis lentele, sudaryta remiantis AKS išsidėstymu decilėmis įvairiose amžiaus grupėse. Tokią lentelę privalo turėti pirminės sveikatos priežiūros darbuotojai ir ja griežtai vadovautis – tai garantuotų nepavėluotą AKS pakilimo nustatymą bei tolesnį vaiko stebėjimą.
3. Pirminės sveikatos priežiūros darbuotojai nėra linkę matuoti AKS, jei to neprašo pats pacientas.
Išvardintos priežastys galėtų pateisinti Klaipėdos apskrities (Klaipėdos ir Palangos m., Klaipėdos raj.) pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vaikų ir paauglių duomenis, kurie rodo, kad vaikai ir paaugliai, turintys AH, sudaro vos 0,3 proc. pas dar išlikusius apylinkių pediatrus ir 0,7 proc. – pas šeimos gydytojus. Tačiau tokia situacija neatitinka realybės nei Klaipėdos apskrityje, nei kitose Lietuvos vietovėse (Baubinienė ir kt., 2010).
1.2. Pirminė ir antrinė arterinė hipertenzija
AH yra skirstoma į pirminę (esencialinę ar idiopatinę) arterinę hipertenziją – kai padidėjusio arterinio kraujo spaudimo priežasties nepavyksta nustatyti, ir į antrinę arterinę hipertenziją – kai jos priežastis yra nustatoma. Pirminė AH sudaro iki 95 proc. atvejų, o antrinė AH sudaro tik 5-10 proc. (Norkienė, Šablauskytė, 2011; Bagdonas, 2009; Jankauskienė ir kt., 2007).
Tiek pirminė AH, tiek ir antrinė AH yra svarbus trumpalaikio ir ilgalaikio kardiovaskulinio sergamumo, kuris prasideda jau vaikystėje, veiksnys (Jankauskienė, 2008). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vaikams, ypač iki paauglystės, priešingai nei suaugusiems, gerokai dažniau yra diagnozuojama antrinė AH (Hansen et al, 2007; Jankauskienė ir kt., 2006; Šileikienė, Ziutelienė, 2006). Vaikų AH dažniausiai lemia inkstų ligos, tačiau galima ir pirminė AH esant ankstyvam vaikų amžiui (Jankauskienė, 2008).
1.2.1. Pirminė arterinė hipertenzija
Pirmine AH apibūdinama liga, kuriai būdinga nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis organus taikinius – širdį, smegenis, kraujagysles ir inkstus, didinantis širdies ir kraujagyslių ligų riziką (Žaliūnas, Šakalytė, 2009). Pirminė AH yra dažniausiai pasitaikanti AH forma (iki 95 proc.) (Norkienė, Šablauskytė, 2011; Bagdonas, 2009).
Klinikinių ligos požymių per pirmuosius 15–20 metų gali ir nebūti, tačiau vėliau atsiranda kairiojo širdies skilvelio hipertrofija, hipertenzinė nefropatija bei retinopatija, taip pat ir kraujagyslių pažeidimas. Dar vėliau pasireiškia ir krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas. Ryšys tarp AKS ir širdies ir kraujagyslių ligų yra tiesioginis – tiek sistolinio, tiek diastolinio AKS padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką (nuo 115/75 mmHg širdies ir kraujagyslių ligų rizika dvigubėja kas 20/10 mmHg). Tyrimai rodo, kad jeigu pirminė AH negydoma, pusė ligonių mirs nuo išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis – nuo insulto ir 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo (Šakalytė, 2010; Žaliūnas, 2009).
Iki 1971 metų apie pirminę AH vaikų amžiuje nebuvo nei kalbėta, nei rašyta, nes buvo manoma, kad ši patologija būdinga tik suaugusiesiems. Iki tol pirminė AH buvo
laikoma vaikams neįprasta liga. 1971 metais Gruskin penkerių metų mergaitei išmatavo padidėjusį AKS ir nustatė, kad tai tikrai ne antrinė, o pirminė AH (Flynn, Alderman, 2005).
Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai pastebėjo, kad tarp vaikų daugėja rizikos veiksnių, kurie turi neigiamos įtakos jų sveikatai. Dabartinis vaikų ir paauglių gyvenimo būdas bei įpročiai yra gerokai pakitę. Druskos ir beverčių angliavandenių perteklius maiste, neribotas sėdėjimas prie kompiuterio, plintantis jaunimo alkoholio vartojimas bei rūkymas, minimalus fizinis aktyvumas ar per dideli krūviai (nuovargis mokyklose, nervinė įtampa ir lėtinis stresas), gali turėti įtakos arterinio kraujospūdžio padidėjimui ir išprovokuoti AH pasireiškimą (Paulauskienė ir kt., 2008).
Atlikti tyrimai parodė, kad vaikams, sergantiems pirmine AH, būdingas nutukimas, nuovargis, galvos skausmas, dirglumas, tachikardija, kardialgijos, padidėjusi kairiojo skilvelio masė ir akių dugno arterijų susiaurėjimas (Bačiulis ir kt., 2002).
1.2.1.1. Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai
Bet kuris vidinis arba paveldimas bei iš išorės veikiantis veiksnys gali būti vadinamas rizikos veiksniu, jeigu didelio masto bei ypač ilgai trunkančių tyrimų ir stebėjimų duomenys patvirtina, kad (Arterinė hipertenzija, 2000):
• populiacijoje, kurioje asmenys turi konkretų veiksnį, AH vystosi patikimai dažniau, nei nesant jo;
• pašalinus tokį veiksnį, AH nesivysto arba vystosi patikimai rečiau.
Taip buvo įrodyta, kad pirminės AH išsivystymui įtakos turi šie rizikos veiksniai:
1. antsvoris ir nutukimas. Tai veiksniai, kurie padidina riziką sirgti AH 2-6 kartus
(Arterinė hipertenzija, 2000). Antsvoris ir nutukimas yra vienas pagrindinių vaikų sveikatos rizikos veiksnių, kuriuos dažniausiai sąlygoja mažas fizinis aktyvumas (Čėsna, 2008; Paulauskienė ir kt., 2008). Nutukimui įtakos gali turėti ir paveldimumas, kadangi nutukimas yra susijęs su maždaug 250 genų. Atlikti tyrimai atskleidė, kad nutukęs tėtis savo vaiko nutukimo riziką padidina 4,1 karto, o nutukusi mama – 3,2 karto. Abiejų tėvų nutukimas riziką padidina net 9 kartus. Tačiau yra ištirta, kad vidutinio intensyvumo ir intensyvus fizinis krūvis mažina FTO geno įtaką (Ruiz et al, 2010).
Teigiama, kad didėjant kūno masei, didėja ir sergamumas AH, kuri nutukusiems žmonėms pasitaiko apie 50 proc. atvejų. Populiaciniais tyrimais įrodyta, kad kūno masė arba kūno masės indeksas (KMI) prognozuoja hipertenzijos išsivystymą. Naujas Framingham
tyrimas rodo, kad 70 proc. naujų AH atvejų priežastis – nutukimas ar neseniai padidėjusi kūno masė (Norkienė, Šablauskytė, 2011). Kiti mokslininkai teigia, kad nutukusių asmenų rizika sirgti AH yra 5 kartus didesnė nei normalų kūno svorį turinčių asmenų. Net 85 proc. atvejų AH prasideda antsvorį turintiems pacientams (Simanauskas, Kasiulevičius, 2007).
2005 metais penkiose Vilniaus pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad statistiškai reikšmingai didesnis AKS buvo dažnesnis tarp viršsvorį turinčių ir nutukusių ligonių, nei tarp ligonių be viršsvorio (Simanauskas, Kasiulevičius, 2007). Kiti mokslininkai teigia, kad pirminės AH reliatyvią riziką net 3,26 karto didina vaikų antsvoris, o padidėjęs kraujospūdis apie du kartus dažnesnis tarp antsvorį turinčių 3–7 metų vaikų. Tačiau būtina nepamiršti, kad didėjantis sergamumas pirmine AH ir šios ligos jaunėjimas tik iš dalies gali būti paaiškinamas antsvorio ir nutukimo didėjančiu paplitimu (Paulauskienė ir kt., 2011).
2. valgomosios druskos vartojimas viršijant fiziologinį poreikį. Šis poreikis yra 3-5 g
per dieną (Arterinė hipertenzija, 2000). Teigiama, kad vartojant daug druskos yra skatinamas AH vystymasis. Daugelis mokslinių tyrimų įrodė druskos įtaką sergamumui AH (Škėmienė ir kt., 2007). Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tyriami AH sergantys pacientai. Šio tyrimo duomenys parodė, kad valgomosios druskos vartojimo sumažinimas nuo pradinio 10,5 g per dieną kiekio iki 4,7–5,8 g per dieną sumažina AKS vidutiniškai 4–6 mmHg. Tačiau šis poveikis buvo labai nepastovus (Mancia et al, 2007).
Tarp vaikų yra populiarūs “greito maisto” patiekalai bei užkandžiai (traškučiai, sūdyti riešutai ir kt.), kurie turi daug druskos. Dėl to šis maistas priskiriamas prie daugiau nei įprasta sūdytų produktų. Nustatyta, kad JAV paaugliai vidutiniškai suvartoja net apie 9 g druskos per dieną. Manoma, kad dėl to didėja AKS ne tik nutukusiems, bet ir normalaus svorio asmenims. Amerikos širdies asociacija paaugliams rekomenduoja druskos suvartoti ne daugiau kaip 3 g per dieną (Bibbins-Domingo et al, 2010).
3. alkoholio gausus vartojimas. Moksliniai tyrimai įrodė, kad 10 proc. AH atvejų
susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu (Arterinė hipertenzija, 2000). Dažnas bei gausus alkoholio vartojimas turi įtakos AH atsiradimui, taip pat jis didina mirties širdies ir kraujagyslių ligų bei galvos smegenų insulto riziką net iki 4 kartų (Norkienė, 2004). Buvo tirtas ryšys tarp alkoholio vartojimo formos ir hipertenzijos rizikos. Tyrime dalyvavo 2609 Niujorko gyventojai, kurie neturėjo širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos. Pradiniai duomenys parodė, kad asmenys, kurie kas dieną vartojo alkoholį, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo geriamas valgio metu ar atskirai, buvo nustatyta didesnė hipertenzijos rizika. Tačiau šie duomenys pakito, kai paaiškėjo, kad dalis tiriamųjų alkoholį vartojo be maisto. Galutiniai
tyrimo rezultatai parodė, kad 64 proc., vartojančiųjų alkoholį be maisto, buvo nustatyta didesnė hipertenzijos atsiradimo rizika. Šie duomenys sutapo ir su ankstesne italų studija, kurioje pastebėta, kad gėrusiems vyną be valgio ar užkandžių buvo nustatyta žymiai didesnė mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika (Randakevičienė, 2007). Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti alkoholio įtaką šios šalies vyrų kraujospūdžiui. Iš viso buvo ištirta 5317 Kinijos vyrų, kurių amžius 35-74 metai. Kraujospūdžio tyrimas atskleidė alkoholio neigiamą poveikį didesnius alkoholio kiekius vartojančių vyrų grupėje (kurie išgerdavo daugiau kaip 30 standartinių alkoholio vienetų per savaitę). Šioje studijoje buvo stebėta, kokią įtaką alkoholis daro sistoliniam, sistoliniam ir diastoliniam bei atskirai diastoliniam kraujospūdžiui.Kraujospūdis atitinkamai kilo 13,9 proc., 13,4 proc. ir 12,0 proc. atitinkamose grupėse (Randakevičienė, 2007; Wildman et al, 2005).
4. fizinio aktyvumo stoka (Arterinė hipertenzija, 2000). Atsižvelgus į amžių, lytį,
AKS ir KMI, buvo nustatyta, kad fiziškai mažai aktyvūs asmenys 1,5 karto turi didesnę santykinę riziką išsivystyti AH, lyginant su fiziškai labai aktyviais asmenimis (Blair et al, 1984). JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirti 12–19 metų amžiaus paaugliai ir nustatyta, kad viena valanda fizinio neaktyvumo (sėdėjimas prie televizoriaus, kompiuterio) padidina sistolinį AKS 0,2 mmHg (Sugiyama et al, 2007).
5. paveldimumas. Nors paveldimumo negalima paveikti, bet jį visada būtina
išsiaiškinti ir ypač kruopčiai reguliuoti esamus kitus rizikos veiksnius, kad bent tokiu būdu būtų galima sumažinti riziką. Abiejų tėvų AH padvigubina AH riziką vaikams (Arterinė hipertenzija, 2000). Vaikams ir paaugliams dažniausiai diagnozuojama tokia pirminė AH, kurios atsiradimui didžiausią reikšmę turi genetiniai veiksniai. Teigiama, kad genetiniai veiksniai vaikų pirminė AH etiologijoje sudaro 59 proc., o aplinkos rizikos veiksniai – 41 proc. (Bakšienė ir kt., 2008). Kiti mokslininkai teigia, kad genetinis polinkis svarbus pirminės AH patogenezei, tačiau manoma, kad tik iki 30 proc. pirminės AH atvejų yra susijusių su genetiniu paveldėjimu. Dauguma tyrimų patvirtina nuomonę, kad paveldėjimas yra daugiaveiksnis ir kad keletas skirtingų genetinių defektų fenotipiškai pasireiškia padidėjusiu AKS (Norkienė, Šablauskytė, 2011).
Yra teigiama, kad pirminė AH yra heterogeniška liga, todėl sergantiems padidėjusio kraujospūdžio liga dažnai būdinga teigiama šeiminė anamnezė. Italijoje buvo atliktas nedidelės imties 15–35 metų amžiaus asmenų tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad vyrai, kurių šeimoje bent vienas iš tėvų serga pirmine AH iki 55 metų amžiaus, statistiškai reikšmingai skiriasi didesniu sistoliniu AKS, padidėjusiu širdies dažniu, didesniu natriuretinio peptido kiekiu, autonominės nervų sistemos kontrole. Tačiau pastebėta, kad šie
skirtumai nėra būdingi moterims. Todėl manoma, kad rezultatai siejami su testosterono poveikiu AKS bei Y chromosomos įtaka AKS genezei, didėjant simpatinės nervų sistemos aktyvumui (Pitzalis et al, 2001).
JAV buvo atliktas tyrimas tarp vyrų, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti šeiminės anamnezės reikšmę AH išsivystymui. Šiuo tyrimo metu buvo stebimi asmenys nuo jaunystės 54 metus. Taip pat buvo atsižvelgiama ir į kitus AH rizikos veiksnius (KMI, rūkymą, fizinį, aktyvumą alkoholio ir kavos vartojimą). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyrams, kurių motinos sirgo AH, hipertenzijos išsivystymo rizika didėjo 1,5 karto, o vyrams, kurių tėvas sirgo AH, hipertenzijos išsivystymo rizika didėjo 1,8 karto. Kai AH sirgo abu tėvai, tada vyrams AH išsivystymo rizika padidėjo 2,4 karto. Tačiau ankstyvas abiejų tėvų sergamumas AH (sulaukus ≤ 55 metų), AH vystymosi riziką vyrams per gyvenimą padidina 6,2 karto ir net 20 kartų, sulaukus 35 metų. Taigi tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią AH riziką vyrams daro abiejų tėvų sergamumas šia lėtine liga, o mažiausiai įtakoja vien tik mamos sergamumas AH (Wang et al, 2008).
Indijoje atlikus vaikų, sergančių pirmine AH paveldėjimo išsiaiškinimo tyrimą, buvo nustatyta, kad dažniausiai šių vaikų šeimoje pirmine AH sirgo močiutė (36 proc.), truputi tėtis (31 proc.), mama (28 proc.), o rečiausiai sirgo vaiko senelis (5 proc.) (Joshi et al, 2003).
6. rūkymas. Žinoma, kad aktyvus rūkymas yra siejamas su didele kardiovaskuline
rizika. Atlikti tyrimai patvirtino, kad pasyvus rūkymas taip pat yra pavojingas, ypatingai jei jis patiriamas vaikystėje. Vokietijoje buvo atliktas vaikų, kurių amžiaus vidurkis buvo 5,7±0,4 metai, tyrimas. Jo metu buvo nustatyta, kad rūkančių tėvų vaikams 21 proc. dažniau išmatuojamas didesnis sistolinį ir diastolinį AKS, net įvertinus ir kitų rizikos veiksnių poveikį (vaiko KMI, ūgį ir kt.). Kitų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad mamos rūkymas turi didesnės įtakos vaiko AKS, negu tėvo (Simonetti et al, 2011).
1.2.2. Antrinė arterinė hipertenzija
Apie 5 proc. pacientų kraujospūdžio padidėjimą sukelia kitos ligos (inkstų, antinksčių, aortos ir kt.). Tai antrinė AH, jos metu kraujospūdžio padidėjimas tėra vienas iš ligos simptomų (Norkienė, Šablauskytė, 2011). Bagdono (2009) teigimu, antrinė AH pasireiškia kaip kitos ligos komplikacija. Taigi, antrinė AH dažnai būna sunkių inkstų ar kraujagyslių ligų simptomas (Bačiulis ir kt., 2002). Jankauskienė (2008) antrinę AH apibūdina kaip lėtinių inkstų ligų komplikaciją ir vieną iš šių ligų progresavimo rizikos veiksnių. Pasak Bagdono
(2009), dažniausios antrinės AH priežastys yra tokios kaip inkstų arterijų ligos, inkstų parenchimos ligos, endokrininiai ir metaboliniai sutrikimai, centrinės nervų sistemos sutrikimai, aortos koarktacija.
Įvairių tyrimų duomenimis, antrinė AH vaikams, ypač iki paauglystės, diagnozuojama žymiai dažniau (net 80 proc.) negu pirminė AH (Jankauskienė ir kt., 2006; Šileikienė, Ziutelienė, 2006). Taigi vaikams, kurių kraujospūdis būna vidutiniškai ar labai padidėjęs, dažniausiai diagnozuojama antrinė AH (Bačiulis ir kt., 2002; Broekhuizen-de Gast et al, 2001). Manoma, kad antrine AH serga nuo 1 proc. iki 3 proc. vaikų ir paauglių (Jankauskienė ir kt., 2009; Šileikienė, Ziutelienė, 2006). Atlikti tyrimai parodė, kad vaikams, sergantiems antrine AH, dažniausiai nustatoma besimptomė ligos eiga, mitybos sutrikimai, blyškumas, akių dugno arterijų susiaurėjimas ir kairiojo skilvelio masės padidėjimas (Bačiulis ir kt., 2002).
Dažniausiai vaikų antrinę AH sukelia inkstų kraujagyslių ligos, parenchiminės inkstų ligos (glomerulonefritai, lėtiniai pielonefritai), rečiau kitos ligos (endokrininės, nervų sistemos ligos) (Šileikienė, Ziutelienė, 2006). Reziumuojant, dažniausios antrinės AH priežastys yra renovaskulinės ir tik nedidelę kitą dalį sudaro kardiologinės (aortos koarktacija, vaskulitai) bei endokrinologinės priežastys (Jankauskienė ir kt., 2006).
Taigi, inkstų kraujagyslių ligos yra viena dažniausių vaikų antrinės AH priežasčių (Jankauskienė ir kt., 2009; Jankauskienė, Gutauskas, 2006). Jos sudaro nuo 5 iki 25 proc. visų antrinių AH. Inkstų kraujagyslinei hipertenzijai, kitaip dar vadinamai renovaskulinei hipertenzijai, būdingas labai padidėjęs AKS, t.y. kraujospūdžio padidėjimas būna didesnis už 95 procentilį pagal amžių, lytį ir ūgį (Jankauskienė ir kt., 2009; Šileikienė, Ziutelienė, 2006; Jankauskienė, Gutauskas, 2006). Vaikams, sergantiems renovaskuline hipertenzija, labai dažnai pažeidžiami taikininiai organai. Todėl šios ligos gydymas turi būti labai aktyvus (Jankauskienė ir kt., 2009; Šileikienė, Ziutelienė, 2006; Jankauskienė, Gutauskas, 2006) (1.1 lentelė).
1.1 lentelė. Dažniausios vaikų renovaskulinės hipertenzijos priežastys (Šileikienė, Ziutelienė,
2006).
Priežasčių grupės Ligos
Fibromuskulinė displazija
Uždegimas Kawasaki sindromas Sarkoidozė Takayasu arteritas
Paveldimos ligos
Degoso ir Köhlmeier liga Ehlerso ir Danloso sindromas Feuersteino ir Mimso sindromas
Klippelio, Trenaunay ir Weberio sindromas Marfano sindromas
Neurofibromatozė Retto sindromas
Williamso ir Beureno sindromas
Aterosklerozė Hiperlipidemija
Kraujagyslių anomalijos A. renalis aneurizma Arterioveninė anomalija
Spaudimas iš išorės Limfmazgiai
Navikai
Kitos priežastys Retroperitoninė fibrozė Operacijos
Traumos
Endokrinologinės antrinės AH priežastys vaikų amžiuje sudaro apie 11 proc. Manoma, kad kiekvienas genas, koduojantis baltymus, ir kuris yra įtrauktas į kraujospūdžio reguliavimą, potencialiai gali būti AH priežastimi. Kadangi kraujospūdis priklauso nuo kairiojo skilvelio kontraktiliškumo, kraujo kiekio ir periferinio rezistentiškumo, todėl kiekviena genų, lemiančių kontrališkumą, periferinį pasipriešinimą ar kraujo kiekį, mutacija ar polimorfizmas, gali daryti poveikį kraujospūdžiui (Jankauskienė ir kt., 2006).
Norint pradėti antrinės AH gydymą, pirmiausiai reikia išsiaiškinti AH priežastis, nes esant skirtingoms priežastims, skirtingas būna ir gydymas.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių padidėjusio arterinio kraujo spaudimo nustatymo tyrimas buvo vykdomas visose Kauno miesto mokyklose. Tyrime dalyvavo 5896 6-9 klasių moksleiviai. Tyrime dalyvausiančių vaikų tėvams buvo pateikta informacija apie būsimą tyrimą ir buvo gautas raštiškas tėvų sutikimas, leidžiantis vaikams dalyvauti jame.
Tyrimui vykdyti buvo gautas Kauno regiono biometikos komiteto leidimas, Kauno miesto Švietimo skyriaus direktoriaus sutikimas, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus sutikimas, mokyklų direktorių sutikimai.
Moksleivių padidėjusio arterinio kraujo spaudimo nustatymui buvo atliekami arterinio kraujo spaudimo, ūgio, svorio, juosmens apimties matavimai.
Matavimai buvo atliekami ramioje mokyklos patalpoje, apie 9-11 val. ryte, kol moksleiviai nebuvo gavę didesnio fizinio krūvio (prieš kūno kultūros pamokas). Arterinis kraujo spaudimas buvo matuojamas sertifikuotu elektroniniu matuokliu, mokiniui sėdint arba gulint. Manžetė buvo parenkama atsižvelgus į vaikų amžių ir neveržiant užvyniojama ant žąsto 2 cm aukščiau alkūnės linkio. Arterinio kraujo spaudimo matavimo procedūra buvo kartojama 3 kartus su 5-7 min. pertrauka. Galutiniu rezultatu buvo laikomas rodmenų vidurkis. Tyrimų rezultatus vertino gydytojai specialistai.
Ūgis ir svoris buvo matuojami nusivilkus viršutinius rūbus ir nusiavus batus. Ūgis buvo registruojamas 1 cm, svoris – 0,1 kg tikslumu.
Gauti matavimų rezultatai buvo surašomi į anketas ir suvedami į kompiuterinę duomenų bazę. Duomenų analizė atlikta remiantis statistinių programų paketais.
Atlikus matavimus, mokiniai buvo prašomi atsakyti į klausimus, kurie buvo paruošti anketose-klausimynuose. Anketas mokiniai pildė vietoje, todėl anketų sugrįžimas buvo 100 proc. Klausimyną sudarė klausimai, mokslinėje literatūroje nurodomi kaip galimi arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai. Klausimai buvo apjungti į grupes: sociodemografiniai klausimai, klausimai apie gyvenseną, elgseną, klausimai apie mokinių sveikatos problemas, klausimai apie tėvų lėtines ligas. Klausimynų duomenys buvo suvesti į kompiuterinę duomenų bazę ir analizuojami SPSS 17.0 versijos programą. Suvedant anketų duomenis buvo pastebėta atsakymų netikslumų, ne visi moksleiviai atsakinėjo į klausimus sąžiningai. Atsakymų netikslumo procentas buvo apie 1-3 proc. Buvo paskaičiuotas procentinis padidėjusio sistolinio, diastolinio bei sistolinio, ir diastolinio arterinio kraujo spaudimo paplitimas tarp Kauno miesto mokyklose besimokančių 12-15 metų amžiaus vaikų. Paskaičiuota veiksnių keliama rizika (RS) ir jos pasikliautiniai intervalai (95 proc. PI).
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Padidėjusio arterinio kraujo spaudimo paplitimas
Buvo atliktas atvejo-kontrolės epidemiologinis tyrimas, skirtas nustatyti padidėjusio arterinio kraujo spaudimo (AKS) procentiniam paplitimui tarp 12-15 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose bei įvertinti kai kurių rizikos veiksnių įtaką AKS padidėjimui.
Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad tarp tyrime dalyvavusių 12-15 metų amžiaus moksleivių (5896), padidėjęs AKS buvo nustatytas 39 proc. (2304).
Padidėjusį AKS išskyrėme į dvi grupes: aukštą normalų AKS ir padidėjusį AKS, kuris atitinka arterinės hipertenzijos I arba II stadiją.
Išmatuoto AKS rodmenų procentinis pasiskirstymas pateiktas 3.1 paveiksle.
Tiriant padidėjusio AKS procentinį paplitimą tarp 12-15 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose, gauti rezultatai parodė, kad vaikų su aukštu normaliu AKS didžiausias procentas buvo užregistruotas Santaros (52 proc.), S.Dariaus ir S.Girėno (41 proc.) bei Maironio (35 proc.) gimnazijose. Remdamiesi tyrimo rezultatais galime teigti, kad aukštas normalus AKS labiau buvo paplitęs tarp gimnazijose besimokančių moksleivių, lyginant su pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose to paties amžiaus besimokančiais vaikais. Mažiausias aukšto normalaus AKS procentas buvo nustatytas Vaižganto (7 proc.) ir M.Mažvydo vidurinių mokyklų (8 proc.), bei Eigulių pagrindinės mokyklos (8 proc.) moksleiviams.
Analizuodami padidėjusio AKS procentinį paplitimą tarp 12-15 metų amžiaus vaikų nustatėme, kad didžiausias procentas vaikų su padidėjusiu AKS buvo užregistruotas tarp P.Eimučio jaunimo mokyklos (89 proc.), A.Smetonos gimnazijos (36 proc.) bei Šv.Kazimiero vidurinės mokyklos (36 proc.) moksleivių. Mažiausia moksleivių su padidėjusiu AKS buvo užregistruota KTU (3 proc.), Saulės (3 proc.) ir Aušros (4 proc.) gimnazijose.
Remiantis kitų tyrėjų duomenimis, padidėjęs vaikų AKS paplitimas skirtingose šalyse yra nevienodas. Jis svyruoja nuo 1-2 proc. iki 13 proc. tarp mokyklinio amžiaus vaikų (Baubinienė ir kt., 2010; Kardas et al, 2005; Macedo et al, 1997; Klimm, Reuter-Kuhn, 1994) ir apie 10 proc. tarp paauglių (Jankauskienė ir kt., 2006).
Mūsų didelį padidėjusio AKS paplitimo procentą galima būtų paaiškinti tuo, kad duomenys buvo analizuoti po pirminio kraujospūdžio matavimo (nebuvo atliktas pakartotinas kraujospūdžio matavimas, nebuvo atlikti reikiami tyrimai diagnozės verifikavimui).
3.1 pav. Normalaus, aukšto normalaus ir padid
metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose.
A. Puškino vid. m-kla A. Smetonos gimn. A. Stulginskio pagr. m-kla Atžalyno vid. m-kla Aušros gimn. Ąžuolo katal. vid. m-kla Dainavos vid. m-kla Eigulių pagr. m-kla Gedimino sporto ir sveikatinimo vid. m-kla J. Dobkevičiaus vid. m-kla J. Naujalio muzikos gimn. J. Basanavičiaus gimn. J. ir P. Vileišių vid. m-kla J. Jablonskio gimn. J. Žemaičio-Vytauto pagr. m-kla Julijanavos katal. vid. m-kla J. Grušo meno vid. m-kla J. Urbšio vid. m-kla K. Griniaus vid. m-kla Santaros gimn. Kovo 11-osios vid. m-kla KTU gimn. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras M. Mažvydo vid. m-kla Maironio gimn. Milikonių vid. m-kla Nemuno vid. m-kla P. Eimučio jaunimo m-kla Palemono vid. m-kla Petrašiūnų vid. m-kla Pilėnų vid. m-kla P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras Purienų vid. m-kla Rasos gimn. S. Lozoraičio vid. m-kla S. Dariaus ir S. Girėno gimn. S. Daukanto vid. m-kla Saulės gimn. Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m-kla Senamiesčio pagr. m-kla Šančių vid. m-kla Šv. Kazimiero vid. m-kla Šv. Mato vid. m-kla T. Ivanausko vid. m-kla V. Kuprevičiaus vid. m-kla V. Kudirkos vid. m-kla Vaidoto pagr. m-kla Vaišvydavos pagr. m-kla Vaižganto vid. m-kla Varpo gimn. Versmės vid. m-kla Veršvų vid. m-kla Vilijampolės vid. m-kla Vydūno pagr. m-kla Vyturio katal. vid. m-kla Žaliakalnio progimnazija Žiburio vid. m-kla
M o k y k lo s
Normalaus, aukšto normalaus ir padidėjusio AKS procentinis paplitimas tarp 12 Kauno miesto mokyklose.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 kla A. Smetonos gimn. kla kla Aušros gimn. kla kla kla kla kla J. Naujalio muzikos gimn. J. Basanavičiaus gimn. kla J. Jablonskio gimn. kla kla kla kla kla Santaros gimn. kla KTU gimn. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras kla Maironio gimn. kla kla kla kla kla kla P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras kla Rasos gimn. kla S. Dariaus ir S. Girėno gimn. kla Saulės gimn. kla kla kla kla kla kla kla kla kla kla kla Varpo gimn. kla kla kla kla kla Žaliakalnio progimnazija kla Procentai (%) Normalus AKS Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
paplitimas tarp 12-15 Normalus AKS
Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
Nustatę bendrą padidėjusio AKS procentinį paplitimą, analizavome AKS rodmenis amžiaus grupėse.
Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp 12 metų amžiaus vaikų aukštas normalus AKS dažniausiai buvo išmatuotas Šv.Kazimiero (33 proc.) ir T.Ivanausko (32 proc.) vidurinėse mokyklose, bei Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (33 proc.). Tuo tarpu mažiausias aukšto normalaus AKS procentas buvo nustatytas Ąžuolo katalikiškoje (3 proc.), M.Mažvydo (4 proc.) ir Pilėnų (5 proc.) vidurinėse mokyklose besimokantiems moksleiviams. Pasitaikė mokyklų, kuriose dėl mažo tyrime dalyvavusių 12 metų amžiaus vaikų skaičiaus (po 3 moksleivius iš kiekvienos mokyklos), aukštas normalus ir padidėjęs AKS nebuvo užregistruotas. Visi tirti 12 metų amžiaus vaikai tose mokyklose turėjo normalų AKS. 3.2 paveiksle pateikti 12 metų amžiaus vaikų AKS matavimo rodmenų rezultatai.
Mūsų tyrimų duomenimis, daugiausia dvylikamečių moksleivių su padidėjusiu AKS mokėsi A.Smetonos gimnazijoje (45 proc.), Veršvų (37 proc.) bei J. ir P.Vileišių (35 proc.) vidurinėse mokyklose. Analizuojant padidėjusio AKS paplitimą tarp 12 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose nustatėme, kad mažiausias procentas moksleivių, kuriems buvo išmatuotas padidėjęs AKS, mokėsi Milikonių (4 proc.), Ąžuolo katalikiškoje (6 proc.), Šančių (7 proc.) vidurinėse mokyklose.
Padidėjusio AKS pasiskirstymas 13 metų amžiaus grupėje pavaizduotas 3.3 paveiksle. Mūsų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 13 metų amžiaus grupėje, aukšto normalaus AKS daugiausia buvo išmatuota tarp J.Jablonskio gimnazijoje (100 proc.), A.Stulginskio pagrindinėje mokykloje (55 proc.) bei Šv.Kazimiero vidurinėje mokykloje (43 proc.) besimokančių moksleivių. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad J.Jablonskio gimnazijoje 13 metų amžiaus vaikų tyrime dalyvavo tik vienas moksleivis, kuriam buvo išmatuotas padidėjęs AKS. Aukštas normalus AKS nebuvo išmatuotas Vaišvydavos ir Eigulių pagrindinėse mokyklose, P.Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, Dainavos ir A.Puškino vidurinėse mokyklose. Iš S.Lozoraičio vidurinėje mokykloje besimokančių vaikų, tyrime dalyvavo tik keturi minėto amžiaus moksleiviai ir jiems visiems išmatuotas AKS buvo normalus.
Šioje amžiaus grupėje su padidėjusiu AKS didžiausias procentas moksleivių buvo P.Eimučio jaunimo mokykloje (100 proc.), tačiau iš šioje mokykloje besimokančių 13 metų amžiaus vaikų tyrime dalyvavo tik vienas. Nemažas procentas trylikamečių moksleivių su padidėjusiu AKS buvo Šv.Mato vidurinėje mokykloje (36 proc.) ir A.Smetonos gimnazijoje (34 proc.). Padidėjęs AKS 13 metų amžiaus grupėje nebuvo išmatuotas tarp Senamiesčio pagrindinės mokyklos, Petrašiūnų ir Milikonių vidurinių mokyklų bei J.Jablonskio gimnazijos moksleivių.
3.2 pav. Normalaus, aukšto normalaus ir padid amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose.
A. Puškino vid. m A. Smetonos gimn. A. Stulginskio pagr. m
Atžalyno vid. m Aušros gimn. Ąžuolo katal. vid. m
Dainavos vid. m Eigulių pagr. m Gedimino sporto ir sveikatinimo vid. m J. Dobkevičiaus vid. m J. Naujalio muzikos gimn.
J. Basanavičiaus gimn. J. ir P. Vileišių vid. m J. Žemaičio-Vytauto pagr. m Julijanavos katal. vid. m J. Grušo meno vid. m J. Urbšio vid. m K. Griniaus vid. m Kovo 11-osios vid. m Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras
M. Mažvydo vid. m Milikonių vid. m Nemuno vid. m Palemono vid. m Petrašiūnų vid. m Pilėnų vid. m P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
Purienų vid. m S. Lozoraičio vid. m S. Daukanto vid. m Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m Senamiesčio pagr. m Šančių vid. m Šv. Kazimiero vid. m Šv. Mato vid. m T. Ivanausko vid. m V. Kuprevičiaus vid. m V. Kudirkos vid. m Vaidoto pagr. m Vaišvydavos pagr. m Vaižganto vid. m Versmės vid. m Veršvų vid. m Vilijampolės vid. m Vydūno pagr. m Vyturio katal. vid. m Žaliakalnio progimnazija Žiburio vid. m M o k y k lo s
normalaus ir padidėjusio AKS procentinis paplitimas tarp 12 m
Kauno miesto mokyklose.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
A. Puškino vid. m-kla A. Smetonos gimn. A. Stulginskio pagr. m-kla Atžalyno vid. m-kla Aušros gimn. Ąžuolo katal. vid. m-kla Dainavos vid. m-kla Eigulių pagr. m-kla Gedimino sporto ir sveikatinimo vid. m-kla J. Dobkevičiaus vid. m-kla J. Naujalio muzikos gimn. J. Basanavičiaus gimn. J. ir P. Vileišių vid. m-kla Vytauto pagr. m-kla Julijanavos katal. vid. m-kla J. Grušo meno vid. m-kla J. Urbšio vid. m-kla K. Griniaus vid. m-kla osios vid. m-kla Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras M. Mažvydo vid. m-kla Milikonių vid. m-kla Nemuno vid. m-kla Palemono vid. m-kla Petrašiūnų vid. m-kla Pilėnų vid. m-kla P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras Purienų vid. m-kla S. Lozoraičio vid. m-kla S. Daukanto vid. m-kla Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m-kla Senamiesčio pagr. m-kla Šančių vid. m-kla Šv. Kazimiero vid. m-kla Šv. Mato vid. m-kla T. Ivanausko vid. m-kla V. Kuprevičiaus vid. m-kla V. Kudirkos vid. m-kla Vaidoto pagr. m-kla Vaišvydavos pagr. m-kla Vaižganto vid. m-kla Versmės vid. m-kla Veršvų vid. m-kla Vilijampolės vid. m-kla Vydūno pagr. m-kla Vyturio katal. vid. m-kla Žaliakalnio progimnazija Žiburio vid. m-kla
Procentai (%)
Normalus AKS Aukštas normalus AKS
Padidėjęs AKS
paplitimas tarp 12 metų Normalus AKS Aukštas normalus Padidėjęs AKS
3.3 pav. Normalaus, aukšto normalaus
13 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose.
A. Puškino vid. m A. Smetonos gimn. A. Stulginskio pagr. m
Atžalyno vid. m Aušros gimn. Ąžuolo katal. vid. m
Dainavos vid. m Eigulių pagr. m Gedimino sporto ir sveikatinimo vid. m J. Dobkevičiaus vid. m J. Naujalio muzikos gimn.
J. Basanavičiaus gimn. J. ir P. Vileišių vid. m
J. Jablonskio gimn. J. Žemaičio-Vytauto pagr. m
Julijanavos katal. vid. m J. Grušo meno vid. m J. Urbšio vid. m K. Griniaus vid. m Kovo 11-osios vid. m Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras
M. Mažvydo vid. m Milikonių vid. m Nemuno vid. m P. Eimučio jaunimo m Palemono vid. m Petrašiūnų vid. m Pilėnų vid. m P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
Purienų vid. m S. Lozoraičio vid. m S. Daukanto vid. m Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m Senamiesčio pagr. m Šančių vid. m Šv. Kazimiero vid. m Šv. Mato vid. m T. Ivanausko vid. m V. Kuprevičiaus vid. m V. Kudirkos vid. m Vaidoto pagr. m Vaišvydavos pagr. m Vaižganto vid. m Versmės vid. m Veršvų vid. m Vilijampolės vid. m Vydūno pagr. m Vyturio katal. vid. m Žaliakalnio progimnazija Žiburio vid. m M o k y k lo s
Normalaus, aukšto normalaus ir padidėjusio AKS procentinis paplitimas tarp Kauno miesto mokyklose.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
A. Puškino vid. m-kla A. Smetonos gimn. A. Stulginskio pagr. m-kla Atžalyno vid. m-kla Aušros gimn. Ąžuolo katal. vid. m-kla Dainavos vid. m-kla Eigulių pagr. m-kla Gedimino sporto ir sveikatinimo vid. m-kla J. Dobkevičiaus vid. m-kla J. Naujalio muzikos gimn. J. Basanavičiaus gimn. J. ir P. Vileišių vid. m-kla J. Jablonskio gimn. Vytauto pagr. m-kla Julijanavos katal. vid. m-kla J. Grušo meno vid. m-kla J. Urbšio vid. m-kla K. Griniaus vid. m-kla osios vid. m-kla Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras M. Mažvydo vid. m-kla Milikonių vid. m-kla Nemuno vid. m-kla P. Eimučio jaunimo m-kla Palemono vid. m-kla Petrašiūnų vid. m-kla Pilėnų vid. m-kla P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras Purienų vid. m-kla S. Lozoraičio vid. m-kla S. Daukanto vid. m-kla Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m-kla Senamiesčio pagr. m-kla Šančių vid. m-kla Šv. Kazimiero vid. m-kla Šv. Mato vid. m-kla T. Ivanausko vid. m-kla V. Kuprevičiaus vid. m-kla V. Kudirkos vid. m-kla Vaidoto pagr. m-kla Vaišvydavos pagr. m-kla Vaižganto vid. m-kla Versmės vid. m-kla Veršvų vid. m-kla Vilijampolės vid. m-kla Vydūno pagr. m-kla Vyturio katal. vid. m-kla Žaliakalnio progimnazija Žiburio vid. m-kla
Procentai (%)
Normalus AKS Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
paplitimas tarp Normalus AKS
Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
14 metų amžiaus grupės moksleivių padidėjusio AKS procentinis paplitimas pavaizduotas 3.4 paveiksle.
Išanalizavus aukšto normalaus AKS paplitimą tarp 14 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose galima teigti, kad didžiausias procentas aukšto normalaus AKS buvo išmatuotas Versmės (52 proc.), Šv.Kazimiero (50 proc.) vidurinėse mokyklose bei Rasos gimnazijoje (50 proc.) besimokantiems moksleiviams. Aukštas normalus AKS nebuvo išmatuotas Maironio gimnazijoje, Petrašiūnų ir S.Lozoraičio vidurinėse mokyklose besimokantiems 14 metų amžiaus vaikams, tačiau didelis procentas šių mokyklų moksleivių turėjo padidėjusį AKS, lyginant su šio amžiaus vaikais, besimokančiais kitose Kauno miesto mokyklose.
Vaižganto vidurinėje mokykloje ir P.Daunio aklųjų ir silpnaregių centre besimokantiems keturiolikmečiams buvo išmatuotas tik normalus AKS. Vaižganto vidurinėje mokykloje tyrime dalyvavo trylika 14 metų amžiaus vaikų, o P.Daunio aklųjų ir silpnaregių centre šio amžiaus moksleivių tyrime buvo tik vienas.
Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad padidėjusio AKS didžiausias procentas tarp keturiolikmečių buvo išmatuotas Maironio gimnazijoje (100 proc.), S.Lozoraičio vidurinėje (67 proc.) bei P.Eimučio jaunimo (67 proc.) mokyklose. Tuo tarpu padidėjusio AKS nebuvo nustyta tarp Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, Eigulių pagrindinės mokyklos, Puškino ir Dainavos vidurinių mokyklų bei Rasos gimnazijos minėto amžiaus moksleivių. Rasos gimnazijoje besimokančių ir tyrime dalyvavusių 14 metų amžiaus moksleivių išmatuoto aukšto normalaus AKS procentas buvo vienas didžiausių, lyginant su šios amžiaus grupės moksleiviais tarp kitų Kauno miesto mokyklų.
Išanalizavome padidėjusio AKS paplitimą ir tarp 15 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose. Duomenys pateikiami 3.5 paveiksle.
Tiriant padidėjusio AKS paplitimą tarp 15 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose, gauti rezultatai parodė, kad didžiausias procentas aukšto normalaus AKS buvo išmatuotas Santaros gimnazijoje (67 proc.) ir Žiburio vidurinėje mokykloje (56 proc.). Trijose mokyklose (Vaidoto pagrindinėje mokykloje, Petrašiūnų ir Nemuno vidurinėse mokyklose) net 50 proc. moksleivių buvo išmatuotas aukštas normalus AKS. Padidėjusio AKS nebuvo užregistruota V.Kuprevičiaus ir M.Mažvydo vidurinėse mokyklose. J.Žemaičio-Vytauto pagrindinėje mokykloje bei K.Griniaus vidurinėje mokykloje besimokančių ir tyrime dalyvavusių 15 metų amžiaus vaikų AKS buvo normalus.
3.4 pav. Normalaus, aukšto normalaus ir
14 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose.
A. Puškino vid. m-kla A. Smetonos gimn. A. Stulginskio pagr. m-kla Atžalyno vid. m-kla Aušros gimn. Ąžuolo katal. vid. m-kla Dainavos vid. m-kla Eigulių pagr. m-kla Gedimino sporto ir sveikatinimo vid. m-kla J. Dobkevičiaus vid. m-kla J. Naujalio muzikos gimn. J. Basanavičiaus gimn. J. ir P. Vileišių vid. m-kla J. Jablonskio gimn. J. Žemaičio-Vytauto pagr. m-kla Julijanavos katal. vid. m-kla J. Grušo meno vid. m-kla J. Urbšio vid. m-kla K. Griniaus vid. m-kla Santaros gimn. Kovo 11-osios vid. m-kla KTU gimn. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras M. Mažvydo vid. m-kla Maironio gimn. Milikonių vid. m-kla Nemuno vid. m-kla P. Eimučio jaunimo m-kla Palemono vid. m-kla Petrašiūnų vid. m-kla Pilėnų vid. m-kla P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo Purienų vid. m-kla Rasos gimn. S. Lozoraičio vid. m-kla S. Dariaus ir S. Girėno gimn. S. Daukanto vid. m-kla Saulės gimn. Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m-kla Šančių vid. m-kla Šv. Kazimiero vid. m-kla Šv. Mato vid. m-kla T. Ivanausko vid. m-kla V. Kuprevičiaus vid. m-kla V. Kudirkos vid. m-kla Vaidoto pagr. m-kla Vaišvydavos pagr. m-kla Vaižganto vid. m-kla Varpo gimn. Versmės vid. m-kla Veršvų vid. m-kla Vilijampolės vid. m-kla Vydūno pagr. m-kla Vyturio katal. vid. m-kla Žaliakalnio progimnazija Žiburio vid. m-kla
M o k y k lo s
normalaus ir padidėjusio AKS procentinis paplitimas tarp Kauno miesto mokyklose.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 kla A. Smetonos gimn. kla kla Aušros gimn. kla kla kla kla kla J. Naujalio muzikos gimn. J. Basanavičiaus gimn. kla J. Jablonskio gimn. kla kla kla kla kla Santaros gimn. kla KTU gimn. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras kla Maironio gimn. kla kla kla kla kla kla P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo …
kla Rasos gimn. kla S. Dariaus ir S. Girėno gimn. kla Saulės gimn. kla kla kla kla kla kla kla kla kla kla Varpo gimn. kla kla kla kla kla Žaliakalnio progimnazija kla Procentai (%) Normalus AKS Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
paplitimas tarp Normalus AKS
Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
3.5 pav. Normalaus, aukšto normalaus
15 metų amžiaus vaikų Kauno miesto mokyklose.
A. Puškino vid. m A. Smetonos gimn. A. Stulginskio pagr. m
Atžalyno vid. m Aušros gimn. Ąžuolo katal. vid. m
Dainavos vid. m Eigulių pagr. m Gedimino sporto ir sveikatinimo vid. m J. Dobkevičiaus vid. m J. Naujalio muzikos gimn.
J. Basanavičiaus gimn. J. ir P. Vileišių vid. m
J. Jablonskio gimn. J. Žemaičio-Vytauto pagr. m
Julijanavos katal. vid. m J. Grušo meno vid. m J. Urbšio vid. m K. Griniaus vid. m
Santaros gimn. Kovo 11-osios vid. m
KTU gimn. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras
M. Mažvydo vid. m Maironio gimn. Nemuno vid. m Palemono vid. m Petrašiūnų vid. m Pilėnų vid. m P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras
Purienų vid. m Rasos gimn. S. Lozoraičio vid. m S. Dariaus ir S. Girėno gimn.
S. Daukanto vid. m Saulės gimn. Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m
Šv. Kazimiero vid. m Šv. Mato vid. m T. Ivanausko vid. m V. Kuprevičiaus vid. m Vaidoto pagr. m Vaišvydavos pagr. m Vaižganto vid. m Varpo gimn. Versmės vid. m Veršvų vid. m Vilijampolės vid. m Vydūno pagr. m Vyturio katal. vid. m Žaliakalnio progimnazija Žiburio vid. m M o k y k lo s
Normalaus, aukšto normalaus ir padidėjusio AKS procentinis paplitimas tarp Kauno miesto mokyklose.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
A. Puškino vid. m-kla A. Smetonos gimn. A. Stulginskio pagr. m-kla Atžalyno vid. m-kla Aušros gimn. Ąžuolo katal. vid. m-kla Dainavos vid. m-kla Eigulių pagr. m-kla Gedimino sporto ir sveikatinimo vid. m-kla J. Dobkevičiaus vid. m-kla J. Naujalio muzikos gimn. J. Basanavičiaus gimn. J. ir P. Vileišių vid. m-kla J. Jablonskio gimn. Vytauto pagr. m-kla Julijanavos katal. vid. m-kla J. Grušo meno vid. m-kla J. Urbšio vid. m-kla K. Griniaus vid. m-kla Santaros gimn. osios vid. m-kla KTU gimn. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras M. Mažvydo vid. m-kla Maironio gimn. Nemuno vid. m-kla Palemono vid. m-kla Petrašiūnų vid. m-kla Pilėnų vid. m-kla P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras Purienų vid. m-kla Rasos gimn. S. Lozoraičio vid. m-kla S. Dariaus ir S. Girėno gimn. S. Daukanto vid. m-kla Saulės gimn. Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagr. m-kla Šv. Kazimiero vid. m-kla Šv. Mato vid. m-kla T. Ivanausko vid. m-kla V. Kuprevičiaus vid. m-kla Vaidoto pagr. m-kla Vaišvydavos pagr. m-kla Vaižganto vid. m-kla Varpo gimn. Versmės vid. m-kla Veršvų vid. m-kla Vilijampolės vid. m-kla Vydūno pagr. m-kla Vyturio katal. vid. m-kla Žaliakalnio progimnazija Žiburio vid. m-kla
Procentai (%)
Normalus AKS Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
paplitimas tarp Normalus AKS
Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
Nors aukšto normalaus AKS ir nebuvo nustatyta tarp V.Kuprevičiaus vidurinėje mokykloje besimokančių ir tyrime dalyvavusių moksleivių, tačiau didelė dalis šios mokyklos moksleivių pateko į padidėjusio AKS grupę.
Penkiolikmečių padidėjusio AKS tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausias procentas padidėjusio AKS buvo išmatuotas tarp V.Kuprevičiaus vidurinėje mokykloje (57 proc.) bei A.Smetonos gimnazijoje (51 proc.) besimokančių moksleivių. Padidėjęs AKS nebuvo nustatytas tarp Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, Eigulių ir Vaidoto pagrindinėse mokyklose, Petrašiūnų ir Dainavos vidurinėse mokyklose bei KTU gimnazijoje besimokančių minėto amžiaus moksleivių.
Atlikus AKS rodmenų analizę amžiaus grupėse galime teigti, kad aukšto normalaus ir padidėjusio AKS paplitimas didėja, didėjant vaikų amžiui. Tyrimai parodė, kad 162 12 metų amžiaus vaikams buvo išmatuotas aukštas normalus ir 235 padidėjęs AKS, kai tuo tarpu, 15 metų amžiaus grupėje aukštą normalų AKS turėjo 354 vaikai, o padidėjęs AKS buvo nustatytas 270 penkiolikmečių.
Mūsų tyrimo duomenys sutampa su kitų tyrėjų duomenimis, kad vaikų kraujospūdis didėja su amžiumi (Nur et al, 2008; Baubinienė, 2007; Kardas et al, 2005).
Išanalizavę aukšto normalaus ir padidėjusio AKS paplitimą amžiaus grupėse, analizavome aukšto normalaus ir padidėjusio AKS paplitimą tarp lyčių (3.6 ir 3.7 pav).
Tiriant aukšo normalaus AKS paplitimą tarp 12-15 metų amžiaus berniukų ir mergaičių Kauno miesto mokyklose, gauti rezultatai parodė, kad aukštas normalus AKS dažniau buvo paplitęs tarp berniukų. Didžiausias procentas aukšto normalaus AKS buvo nustatytas tarp šiose mokyklose besimokančių berniukų: P.Eimučio jaunimo mokykloje, Senamiesčio pagrindinėje mokykloje (po 100 proc.), Varpo gimnazijoje (87 proc.). Mažiausias aukšto normalaus AKS paplitimas tarp berniukų buvo nustatytas Vaidoto pagrindinėje mokykloje (13 proc.), kai tuo tarpu, tarp mergaičių šioje mokykloje aukšto normalaus AKS paplitimas buvo nustatytas didžiausias (88 proc.).
Mūsų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad padidėjęs AKS taip pat dažniau buvo išmatuotas tarp berniukų. Didžiausias procentas berniukų su padidėjusiu AKS buvo užregistruotas Santaros gimnazijoje (100 proc.), Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (89 proc.). Pasitaikė ir tokių mokyklų, kuriose berniukams nebuvo išmatuotas padidėjęs AKS, tai KTU ir Aušros gimnazijos.
Didžiausias padidėjusio AKS paplitimas tarp tyrime dalyvavusių mergaičių buvo nustatytas KTU ir Aušros gimnazijose (po 100 proc.). Padidėjęs AKS tarp mergaičių nebuvo užregistruotas Santaros gimnazijoje.
