FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
GRETA TOTILYTĖ
KAZLŲ RŪDOS MIESTO GYVENTOJŲ MAISTO PAPILDŲ
VARTOJIMO YPATUMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Algirdas Baranauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. Ramunė Morkūnienė
Data (metai, mėnuo, diena)
KAZLŲ RŪDOS MIESTO GYVENTOJŲ MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMO YPATUMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Algirdas Baranauskas Data (metai, mėnuo, diena)
Recenzentas Darbą atliko
Vardas, pavardė, parašas Magistrantė Greta Totilytė
Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 SĄVOKOS ... 10 ĮVADAS ... 11DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Sveikos mitybos ir gyvensenos įtaka sveikatai ... 14
1.2. Maisto papildai ... 16
1.3. Maisto papildų vartojimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje ... 18
1.4. Maisto papildų vartojimo priežastys Lietuvoje ir pasaulyje ... 20
1.5. Maisto papildų pasirinkimo kriterijai ... 22
1.6. Farmacijos specialistų įtaka maisto papildų pasirinkimui ... 23
1.7. Maisto papildų sudėties reikalavimai ... 25
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 27
2.1. Tyrimo planavimas ... 27
2.2. Tyrimo objektas ... 27
2.3. Tyrimo metodai ... 27
2.4. Tyrimo instrumentas ... 28
2.5. Statistiniai duomenų analizės metodai ... 29
2.6. Tiriamųjų atranka ... 29
2.7. Socialinės- demografinės tyrimo dalyvių charakteristikos ... 29
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Maisto papildų vartojimo dažnumas, priežastys, vartojamos maisto papildų rūšys ... 32
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 45
5. IŠVADOS ... 49
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 51
SANTRAUKA
G. Totilytės magistro baigiamasis darbas „Kazlų Rūdos miesto gyventojų maisto papildų vartojimo ypatumai”. Mokslinis vadovas doc. dr. Algirdas Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2019.
Tyrimo tikslas: Nustatyti Kazlų Rūdos miesto gyventojų maisto papildų vartojimo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti maisto papildų vartojimo paplitimą, priežastis, dažnumą ir
vartojamas maisto papildų rūšis. 2. Nustatyti kriterijus, kuriais vadovaudamiesi gyventojai renkasi maisto papildus. 3. Įvertinti gyventojų nuomonę ir žinias apie maisto papildus. 4. Įvertinti farmacijos specialistų rekomendacijos svarbą parenkant maisto papildus.
Tyrimo metodika ir tyrimo dalyviai: Atlikta anoniminė anketinė apklausa visuomenės
vaistinėje, kurioje dalyvavo 286 respondentai. Anketinės apklausos atsakomumas siekia 81,0 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą. Statistiniai ryšiai įvertinti pagal Pirsono suderinamumo ( χ2) kriterijų. Ryšiai tarp kintamųjų ar tiriamųjų, pasiskirstymo skirtumai grupėse vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, jog 80,4 proc. respondentų vartoja maisto papildus. Maisto
papildai dažniausiai vartojami 2-3 mėnesius per metus. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusi respondentus vartoti maisto papildus - noras pagerinti savo savijautą. Pagrindiniai kriterijai, lemiantys maisto papildų pasirinkimą – kaina, taikoma nuolaida ir informacija pateikta ant pakuotės. 45,7 proc. respondentų žino ką reiškia referencinė maistinė vertė (RMV). 78,2 proc. apklaustųjų palankiai vertina farmacijos specialistų rekomendacijos svarbą, renkantis maisto papildus. Moterys lyginant su vyrais dažniau patenkintos farmacijos specialistų rekomendacijomis renkantis maisto papildą (p<0,05).
Išvados: 1. Tyrimo metu nustatyta, kad 80,4 proc. respondentų vartoja maisto papildus. Tyrimo
dalyviai maisto papildus vartoja dažniausiai 2-3 mėnesius per metus. Pagrindinė maisto papildų vartojimo priežastis- noras pagerinti savo savijautą. Nustatytos dažniausiai respondentų vartojamos maisto papildų rūšys – žuvų taukai, maisto papildai širdžiai ir kraujotakos sistemai stiprinti bei imunitetui stiprinti. 2. Nustatyta, kad kaina ir taikomos nuolaidos labiausiai įtakoja respondentų apsisprendimą rinktis norimą maisto papildą. Tyrimo dalyviai rinkdamiesi maisto papildus taip pat atsižvelgia į savo sveikatos sutrikimus bei į gydytojo ir farmacijos specialisto rekomendacijas. 3. Tyrimo rezultatai rodo nepakankamą respondentų informuotumą apie maisto papildus, kadangi didesnė dalis respondentų mano, kad maisto papildai - tai vitaminų ir mineralinių medžiagų produktai arba, kad tai yra preparatai skirti ligos ar negalavimų simptomams sumažinti. Taip pat, mažiau nei pusė apklaustųjų supranta ką reiškia referencinė
maistinė vertė. 4. Farmacijos specialistas atlieka svarbų vaidmenį parenkant maisto papildus, kadangi didžioji dalis respondentų farmacijos specialisto rekomendacijos svarbą vertina palankiai. Moterys lyginant su vyrais dažniau yra patenkintos farmacijos specialistų
rekomendacijomis renkantis maisto papildą (p<0,05).
Praktinės rekomendacijos: Farmacijos specialistams: 1) Būtina didinti vaistinės klientų
informuotumą apie maisto papildus ir jų paskirtį. Vaistinės klientams: 1) Prieš įsigyjant bet kokius maisto papildus rekomenduojama tartis su gydytoju arba farmacijos specialistu.
SUMMARY
The Master Thesis by G. Totilytė: “Food supplement consumption characteristics of Kazlų Rūda population”. Thesis supervisor: doc. dr. Algirdas Baranauskas; Lithuanian University of Health Sciences, the Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social
Pharmacy, Kaunas, 2019.
Aim of the study: To determine food supplement consumption characteristics of Kazlų Rūda
citizens.
Research objectives: 1. To determine the prevalence of food supplement consumption, its
causes, frequency and types of food supplements consumed. 2. To set criteria according to which people choose food supplements. 3. To assess people’s opinion and knowledge with regard to food supplements. 4. To assess the importance of recommendations by pharmacy specialists in the choice of food supplements.
Methodology and participants: An anonymous survey in public pharmacies was conducted.
286 respondents were surveyed. Responsiveness reached 81,0 percent. Statistical data analysis was conducted using SPSS. Statistical links were assessed according to Pearson's chi-squared test. Links between variables or subjects, differences of distribution within groups are assessed as statistically significant when p<0,05.
Results: It was set during research that 80,4 percent of respondents consume food supplements.
For the most part research participants consume food supplements for 2-3 months per year. The main motive of food supplement consumption is a wish to feel better. Main food supplement choice criteria are: price, discounts applied and label information. 45,7 percent of respondents know the notion of dietary reference value (DRV). 78,2 percent of them welcome recommendations by pharmacy specialists regarding the choice of food supplements. In contrast with men, women more often are satisfied with aforementioned recommendations when choosing a food supplements (p<0,05).
Conclusions: 1. It was set during research that 80,4 percent of respondents consume food
supplements. For the most part research participants consume food supplements for 2-3 months per year. The main motive of food supplement consumption is a wish to feel better. 2. It was set that mainly price and discounts applied influence respondents’ choice of food supplements. When choosing food supplements research participants also take into account their health issues and recommendations by doctors or pharmacy specialists. 3. Obtained research results show respondents’ insufficient awareness with regard to food supplements. The greater part of respondents assume that food supplements are products that consist of vitamins and minerals or that they are preparations for the abatement of symptoms inflicted by illnesses or other
ailments. Less than half of participants are aware of the notion of dietary reference value. 4. A pharmacy specialist plays an important role in choosing food supplements, since the greater part of respondents welcome recommendations by pharmacy specialists. In contrast with men, women more often are satisfied with aforementioned recommendations when choosing a food supplement (p<0,05).
Practical recommendations: For pharmacy specialists: 1) It is necessary to increase pharmacy
clients’ awareness with regard to food supplements and their purpose. For clients: 1) Before buying any food supplements whatsoever it is recommended to consult a doctor or a pharmacy specialist.
SANTRUMPOS
ALR- α - linoleno rūgštis DHR- dokozaheksaeno rūgštis EPR- eikozapentaeno rūgštis mln. – milijonas
mlrd. – milijardas
p – reikšmingumo lygmuo
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija RMV- referencinė maistinė vertė
SPSS - statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa VMVT - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
χ2
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [73].
Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas
arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis [29].
Socioekonominis statusas - asmens užimama padėtis visuomenėje, atsižvelgiant į išsilavinimą,
pajamas bei profesiją [74].
Transriebalai – nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Gali būti pramoniai ir natūralios kilmės [76].
Urbanizacija - socialinis- demografinis vyksmas: miestų ir jų gyventojų skaičiaus, miestų ir
ĮVADAS
Temos aktualumas. Maisto papildų rinka sparčiai auga tiek Lietuvoje, tiek
pasaulyje, didėja maisto papildų pardavimų apimtys ir stebimas didėjantis maisto papildų vartojimas [31,32,35]. Todėl šiuo tikslu bus atliktas tyrimas, siekiant įvertinti Kazlų Rūdos miesto gyventojų maisto papildų vartojimo ypatumus, kadangi tokio pobūdžio tyrimas Kazlų Rūdos mieste dar nebuvo atliktas. Nesidomėta Kazlų Rūdos miesto gyventojų požiūriu į maisto papildus ir jų vartojimu.
Remiantis PSO duomenimis, 2015 metais lėtinės neinfekcinės ligos lėmė 89 procentus (proc.) mirčių Europoje [1]. Lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas - širdies ir kraujagyslių ligų, lėtinių kvėpavimo takų ligų, cukrinio diabeto, kai kurių formų piktybinių navikų - yra vyraujanti visuomenės sveikatos problema XXI amžiuje [2]. Išskiriami keturi pagrindiniai rizikos faktoriai lėtinių neifenkcinių ligų plitimui: tabako vartojimas, alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba - padidėjęs sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos ir cukraus vartojimas bei fizinio aktyvumo trūkumas. Šie veiksniai lemia metabolinius bei fiziologinius pokyčius žmogaus organizme - padidėjusį kraujo spaudimą, antsvorį ar nutukimą, padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje bei padidėjusį cholesterolio kiekį [1,3]. PSO duomenimis, 2010 metais 56,1 proc. suaugusiųjų populiacijos Europoje buvo turintys antsvorio ir šis skaičius didėjo iki 58,0 proc. 2014 metais [1].
Sveika gyvensena apima kelis pagrindinius elementus - fizinį aktyvumą, racionalią mitybą, darbo bei poilsio režimo laikymąsi bei žalingų įpročių nebuvimą [4]. Remiantis Europoje atliktų tyrimų duomenimis, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui didelę įtaka turi nesubalansuota mityba [9,10,13]. Taip pat, atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus ir Lietuvos gyventojų mityba nėra pakankama [5,11,12]. Nustatyta, jog vyraujantys Lietuvos gyventojų maisto produktų pasirinkimo kriterijai - skonis ir kaina. Nedaugelis juos renkasi sveikatos gerinimo tikslu. Būtent subalansuota mityba gali padėti išvengti letinių neinfekcinių ligų [5]. Mitybos raciono papildymui vartojami maisto papildai. Maisto papildas – koncentruotas ir dozuotas maistinių medžiagų arba kitų medžiagų šaltinis, kuris tiekiamas įvairiomis farmacinėmis formomis [29]. Maisto papildai – tai papildomas maistinių medžiagų šaltinis, naudojamas jų trūkumui kompensuoti [8].
Šiame darbe bus analizuojami Kazlų Rūdos miesto gyventojų maisto papildų vartojimo ypatumai bei jų nuomonė ir žinios apie maisto papildus. Bus siekiama nustatyti priežastis, dėl kurių žmonės renkasi vartoti maisto papildus, maisto papildų pasirinkimo kriterijus ir įvertinti farmacijos specialistų rekomendacijos svarbą parenkant maisto papildus. Mokslinis tyrimas bus atliekamas anketavimo būdu apklausiant Kazlų Rūdos miesto gyventojus
visuomenės vaistinėje. Tyrimo dalyviai - vaistinės pacientai, tyrimo objektas - jų žinios bei nuomonė apie maisto papildus. Tyrimo tikslas - nustatyti Kazlų Rūdos miesto gyventojų maisto papildų vartojimo ypatumus.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Nustatyti Kazlų Rūdos miesto gyventojų maisto papildų vartojimo ypatumus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti maisto papildų vartojimo paplitimą, priežastis, dažnumą ir vartojamas maisto papildų rūšis.
2. Nustatyti kriterijus, kuriais vadovaudamiesi gyventojai renkasi maisto papildus. 3. Įvertinti gyventojų nuomonę ir žinias apie maisto papildus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikos mitybos ir gyvensenos įtaka sveikatai
Sveika mityba – tai vienas svarbiausių žmogaus sveikatą ir savijautą lemiančių veiksnių. Įvairus ir visavertis maistas užtikrina, kad organizmas gautų visas būtinas maistines ir biologiškai aktyvias medžiagas[6]. Sveika mityba ir kartu derinamas fizinis aktyvumas yra svarbūs faktoriai gerai savijautai [7]. Remiantis mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi nuo 25 iki 30 procentų įtakos sveikatai [8]. Daugelis sveikatinimo organizacijų yra paskelbusios sveikos mitybos, fizinio aktyvumo bei kitų pakeičiamų faktorių rekomendacijas (kūno svorio koregavimo, alkoholio kiekio suvartojimo) siekiant sumažinti onkologinių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų paplitimo riziką bei tokiu būdu siekiama prisidėti prie žmonių paskatinimo sveikai maitintis, užsiimti fiziniu aktyvumu bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Europos šalyse pastebimas vis didėjantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis būtent dėl nevisavertės mitybos [9,10]. 2013 metais nustatyta, jog tik penktadalis (21,3 proc.) Lietuvos gyventojų rinkdamiesi maisto produktus galvoja kokią naudą jie turės sveikatai[11]. 2014 metais atliktas Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimas parodė, jog 48,0 proc. žmonių kasdien valgo vaisius, o daržoves - 54,0 proc. [12]. Nustatyta, jog Lietuvos gyventojų mityboje pastebimas daržovių ir vaisių trūkumas, nepakankamas grūdinių produktų bei žuvies produktų vartojimas [5]. Šie tyrimai įrodo, jog didžiosios dalies žmonių mityba yra nevisavertė, neužtikrinanti maistinių medžiagų poreikio. Pasaulio vėžio tyrimų fondo (angl. The
World Cancer Research Fund) duomenimis, teigiama jog apie 20 procentų vėžio atvejų
diagnozuojamų Jungtinėse Amerikos Valstijose yra susiję su nutukimu, fizinio aktyvumo trūkumu, per dideliu alkoholio kiekio suvartojimu bei nesubalansuota mityba, kuri neužtikrina organizmo aprūpinimo būtinomis maistinėmis medžiagomis [13]. Taip pat galimybė įsigyti jau pagaminto maisto, kurio biologinė vertė gali būti sumažėjusi dėl gamybos proceso, gyvenimo būdo pokyčiai, spartėjantis gyvenimo tempas, urbanizacijos procesas, nuolat patiriamas stresas ir įtampa lemia nevisavertės mitybos paplitimą bei būtiniausių maistinių medžiagų trūkumą organizme [6,7,14].
Amerikos Vėžio Asociacija (angl. American Cancer Society) yra paskelbusi mitybos bei fizinio aktyvumo rekomendacijas vėžio prevencijai [10]. Suaugusiems rekomenduojama užsiimti bent 75 minutes didelio intensyvumo fiziniu aktyvumu per savaitę. Sveikos mitybos rekomendacijos susijusios su tuo, jog rekomenduojama valgyti didelio kaloringumo maistą mažesnėmis porcijomis, svarbus daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų vartojimas, cukraus kiekio ribojimas, saldžių gėrimų vartojimo ribojimas. Svarbu paminėti, jog
prie pakeičiamų gyvensenos veiksnių priskiriami- kūno svorio koregavimas, alkoholio kiekio vartojimo ribojimas, rūkymo atsisakymas [15]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo ruožtu taip pat pateikia sveikos mitybos rekomendacijas atskirai suaugusiems, kūdikiams bei vaikams.Bendras riebalų kiekis neturėtų viršyti daugiau nei 30 procentų viso energijos kiekio. Sveikos mitybos dalis yra ir cukraus kiekio ribojimas, jo turėtų būti vartojama mažiau nei 10 procentų viso energijos kiekio. Druskos kiekio ribojimas maiste svarbus tuo (rekomenduojamas kiekis mažiau nei 5 gramai per parą), jog gali sumažinti kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos narės sutiko, jog pasaulinės populiacijos mastu druskos kiekio vartojimas turėtų sumažėti 30 procentų iki 2025 metų [16,17]. Mokslinių tyrimų metu įrodyta, jog subalansuota mityba, kurioje vyrauja vaisiai, daržovės ir skaidulomis praturtintas maistas padeda sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo riziką dėl vaisiuose ir daržovėse esančių biologiškai aktyvių medžiagų, ir jų antioksidacinio poveikio [18]. Amerikos širdies asociacijos (angl. American Heart Association) teigimu - tinkamas gyvenimo būdo ir mitybos pasirinkimas yra pagrindinis veiksnys užkertant kelią širdies ir kraujagyslių ligoms [19], mityba atlieka svarbų vaidmenį pagerinant insulino jautrumą bei mažinant diabeto riziką [20]. Užkertant kelią lėtinių ligų atsiradimui didelę įtaką turi omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas [21].
2010 metais Graikijoje atlikto tyrimo metu, kurio metu buvo tiriami medicinos studentų mitybos įpročiai, nustatyta, jog 45,4 proc. vaikinų bei 40,2 proc. merginų dažniausiai maitinosi aliejuje keptu maistu. Daugiau nei 3 kartus per savaitę 36,9 proc. vaikinų ir 19,2 proc. merginų mitybos racioną sudarė „greitas maistas“ [22]. Tai parodo, jog studentai taip pat nesirenka visavertės ir subalansuotos mitybos. Apibendrinant, Europos maisto saugos tarnybos
(angl. European Food Safety Authority, EFSA) duomenimis, daugumoje ES šalių dažniausiai
paplitusios ligos, susijusios su nesubalansuota mityba – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nutukimas, hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas bei osteoporozė ir dantų ėduonis. Nustatyta, jog net 93 proc. ES šalių suvartojamas bendras riebalų kiekis viršija 30 procentų viso energijos kiekio, daugiausiai suvartojama Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje. Tik Italijoje bendras suvartojamas riebalų kiekis yra mažesnis nei 10 procentų [23].
Subalansuotos mitybos pagrindas yra užtikrinti maistingųjų medžiagų proporcingumą ir energijos balansą. Dėl nevisavertės mitybos pamažu silpsta imuninė sistema, dažniau juntamas nuovargis - tai sąlygoja ir lėtinių neinfekcinių ligų plitimą. Ne mažiau svarbus yra ir fizinis aktyvumas bei sveiko gyvenimo būdo palaikymas, kadangi lėtinių neinfekcinių ligų paplitimui įtakos turi ir žalingų gyvenimo būdo įpročių palaikymas - rūkymas ir alkoholio vartojimas [23].
1.2. Maisto papildai
Tiek Lietuvos, tiek pasaulio rinkoje šiuo metu galime atrasti įvairiausios rūšies ir paskirties maisto papildų. Pasak prof. R. Stuko, „maisto papildai pasižymi konkrečiu medicininiu poveikiu žmogaus organizmui“ [24]. Maisto papildai skirti mitybai papildyti, todėl jie nepasižymi savybėmis dėl kurių tiktų ligų profilaktikai ar jų gydymui. Netgi ženklinant maisto papildą draudžiama daryti bet kokias nuorodas į gydomąsias ar profilaktines savybes. Literatūroje galima rasti teiginių, jog maisto papildai gali būti naudingi sveikatos rizikos veiksnių mažinimui bei padedant išvengti lėtinių ligų, nepaisant jų abejotino veiksmingumo, esant tokiems atvejams. Pasak Simone R.B.M. Eussen et al., maisto papildai, atsižvelgiant į vartotojus, skirstomi į dvi kategorijas: pirmoji kategorija apima tuos asmenis, kurie nepasižymi padidintu rizikos faktoriumi jų sveikatos būklei, todėl jie maisto papildus vartoja tik įprasto mitybos raciono papildymui arba savijautos pagerinimui. Antroji kategorija apima tuos asmenis, kurie vartoja vaistus ligų gydymui, kad sumažintų jau esamą sveikatos rizikos faktorių. Ir tuo pačiu papildomai galima derinti maisto papildų vartojimą kartu su vaistų terapija. Tokiu atveju tai gali būti naudinga tiems pacientams, kurie nepasiekia optimalaus gydymojo efekto gydant juos tik vaistų monoterapija. Pavyzdžiui, tai galėtų būti fitosteroliais praturtintų maisto papildų vartojimas derinant kartu su statinų terapija širdies ligų prevencijai. Taip pat maisto papildai, kuriuose yra ilgosios grandinės ω-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių - eikozapentaeno (EPR) arba dokozaheksaeno (DHR), gali būti derinami kartu su antihipertenzinių vaistų vartojimu [25].
Maisto papildo apibrėžimas pateiktas JAV Maisto ir vaistų administracijos (angl.
US Food and Drug Administration, FDA) 1994 metais paskelbtame Maisto papildų ir sveikatos
mokymo akte (angl. Dietary Supplement and Health Education Act, DSHEA). JAV Maisto ir vaistų administracija užsiima maisto papildų kokybės kontrole - jau pagamintų maisto papildų bei jų sudedamųjų dalių reguliavimu, nustato geros gamybos praktikos reikalavimus maisto papildų gamybai ir pateikia išsamius maisto papildų ženklinimo reikalavimus. Maisto papildas apibrėžiamas kaip produktas, skirtas papildyti mitybos racionui, vartojamas tik per os, kurio sudedamosios dalys gali būti vitaminai, mineralinės medžiagos, augalų komponentai, amino rūgštys, kitos sudedamosios dalys- koncentratai, metabolitai, ekstraktai ar jų deriniai. Svarbu pažymėti, jog maisto papildas skirtas tik mitybos raciono papildymui ir negali būti vartojamas kaip maisto pakaitalas, tad ant ženklinimo etiketės turi būti aiškiai pažymėta, jog tai „maisto papildas“, nurodoma informacija apie maistingumą, sudėtį, pateikiamas gamintojo adresas ir
pavadinimas bei sudedamųjų dalių grynasis kiekis. Ingredientai nurodomi pagal svorį mažėjančia seka, jei gamyboje buvo naudojami augalai, nurodoma konkreti augalo dalis (pavyzdžiui, lapai, žiedai, šaknys). Maisto papildai yra tiekiami įvairiomis farmacinėmis formomis - kapsulėmis, tabletėmis, milteliais, skysta forma [26,27,28]. Maisto papildo sąvoką Lietuvoje apibrėžia Lietuvos higienos norma HN: 17:2016 „Maisto papildai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“ patvirtinimo“, kurioje pateikiama, jog „maisto papildas – įprastam racionui papildyti skirtas maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis“ [29]. 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo nurodoma, jog maisto papildai tiekiami dozuota forma, o maisto papildus sudarančios maistinės medžiagos - vitaminai ir mineralinės medžiagos [30].
Pasaulyje ir Lietuvoje maisto papildų vartojimo apimtys plečiasi. Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog maisto papildus vartoja 71 proc. Lietuvos gyventojų, jaunesnių nei 35 metų amžiaus bei išsilavinusių [31]. Mokslinių tyrimų duomenimis, maisto papildų vartojimas JAV didėjo per paskutiniuosius 30 metų, maždaug pusė suaugusiųjų vartoja 1 arba daugiau maisto papildų [32]. Maistų papildų vartojimas pasižymi ir priežastiniu ryšiu – juos vartojantieji propaguoja sveiką gyvenimo būdą, yra išsilavinę, aukštesnio socioekonominio statuso, vyresnio amžiaus, nerūkantys, fiziškai aktyvesni lyginant su nevartojančiais bei nustatyta, jog dažniau juos vartoja moterys [33]. Nustatyta, jog vidutiniškai 1 iš 7 suaugusiųjų vartoja maisto papildus reguliariai ir apytiksliai apie 40 proc. žmonių vartojo bent vieną arba daugiau maisto papildų per gyvenimą [34]. Didėja ir maisto papildų pardavimų apimtys - nustatyta, jog JAV gyventojai maisto papildams išleidžia daugiau nei 32 mlrd. dolerių per metus [35]. Nustatyta, jog ir augalinių maisto papildų pardavimai JAV padidėjo 7,7 proc. 2016 metais- vartotojai išleido 7,4 mlrd. dolerių. Pardavimai kasmet didėja, lyginant su 2015 metais jie siekė 6,9 mlrd. dolerių, tad skirtumas ryškus [36].
Maisto papildo sąvoka aiškiai apibrėžta tiek JAV Maisto ir vaistų administracijos paskelbtame Maisto papildų ir sveikatos mokymo akte, tiek Lietuvos higienos normoje HN 17:2016 „Maisto papildai“ bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB. Maistų papildų vartojimas asocijuojasi su sveiku gyvenimo būdo propagavimu, poreikiu papildyti įprastą mitybos racioną.
1.3. Maisto papildų vartojimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
Maisto papildai gali būti vartojami, norint papildyti įprastą mitybos racioną ir pagerinti bendrą sveikatą bei savijautą, todėl stebimas jų vartojimo padidėjimas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis. 2007 metais atlikto tyrimo metu Lietuvoje nustatyta, jog maisto papildus vartojo didesnes pajamas gaunantys žmonės, gyvenantys mieste bei dažniau turintys aukštąjį išsilavininimą lyginant su nebaigtą vidurinį ir vidurinį išsilavinimą turinčiais asmenimis (50,9 proc., p<0,05). Atlikto tyrimo metu, nustatyta, jog maisto papildai vartojami dažniausiai 1-3 mėnėsius per metus. Dažniausiai vartojami multivitaminai (62,3 proc.), vitaminas C (46,5 proc.), magnio preparatai (37,5 proc.) bei kalcio preparatai (37,0 proc) [37]. Siekiant nustatyti maisto papildų vartojimo ypatumus, esant skirtingiems mitybos įpročiams 2016 metais Lietuvoje atlikto tyrimo metu ištirta, jog vegetarai taip pat dažnai renkasi vartoti maisto papildus (58,7 proc.) kaip ir visavalgiai (59,9 proc.). Tačiau būtina pastebėti, jog visavalgiai dažniau vartoja tam tikras papildų grupes lyginant su vegetarais - regėjimui stiprinti, žuvų taukus bei vitaminus besilaukiančioms ir maitinančioms [38]. 2017 metų tyrimo duomenimis, kurio metu dalyvavo 1012 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus - nustatyta, jog viso 59,4 proc. tyrime dalyvavusių asmenų vartoja maisto papildus. Moterų vartojančiųjų maisto papildus daugiau nei vyrų. Taip pat pastebima tendencija, jog maisto papildus dažniau vartoja aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys ir kurių pajamos didesnės nei 500 eur/ mėn [39]. 2017 metais rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko tyrimą „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl sveikatos apsaugos“, kurio metu dalyvavo 1009 respondentai ir buvo nustatyta, jog vaistai yra dažniausias pirkinys sudarantis 77 proc. šeimos sveikatos apsaugai skiriamų lėšų. Antroje vietoje - maisto papildai ir vitaminai [40]. Galima teigti, jog maisto papildų vartojimą įtakoja tokie faktoriai kaip amžius, lytis, pajamos bei išsilavinimas.
JAV maisto papildų vartojimo tyrimus atlieka Nacionalinės sveikatos ir mitybos įvertinimo tyrimai NHANES (angl. National Health and Nutrition Examination Surveys). 2011-2014 metais NHANES atliktų tyrimų metu nustatyta, jog daugiau nei pusė 19-71 amžiaus suaugusiųjų (52,0 proc.) dalyvavusių tyrime vartojo mažiausiai vieną maisto papildą per paskutiniąsias 30 dienų. Dažniau vartojo moterys (59,0 proc.) lyginant su vyrais (45,0 proc.), vyresnio amžiaus - 71 metų moterys pasižymi didžiausiu maisto papildų vartojimu (79,0 proc.), o 19-30 metų vyrai pasižymi mažiausiu maisto papildų vartojimu (32,0 proc.) Nustatyta, jog baltaodžiai dažniau (58,2 proc.) lyginant su juodaodžiais (40,3 proc.) vartoja maisto papildus bei išsilavinę asmenys (58,1 proc.) lyginant su vidurinio išsilavinimo (47,2 proc.) ir nebaigto vidurinio išsilavinimo (37,8 proc.) dažniau vartoja maisto papildus. Dažnesnė maisto papildų
vartojimo tendencija pastebima tarp tų respondentų, kurie atsakė, jog jų sveikatos būklė yra gera (57,8 proc). lyginant su tais, kurie atsakė, jog jų sveikatos būklė bloga (49,0 proc.). Statistiškai patikimiau maisto papildus linkę vartoti asmenys, kurie anksčiau rūkė, bet dabar nerūko (61,0 proc.), nerūkantys (53,5 proc.), nevartojantys alkoholio (54,7 proc.) bei kurių KMI (kg/m2) yra tarp 25.0- 29.9 [41].
Prancūzijoje atliktas suaugusiųjų maisto papildų vartojimo tyrimas, atsižvelgiant į sociodemografinius, gyvenimo būdo bei mitybos veiksnius. Nustatyta, jog per paskutiniuosius 12 mėnesių maisto papildus vartojo 46,1 proc. moterų ir 24,4 proc. vyrų. Dažniausiai vartojami maisto papildai - magnio preparatai (42,1 proc.), vitamino B6 (29,8 proc.), vitamino C (27,2
proc.), cinko (25,1 proc.) ir geležies preparatai (24,3 proc.). Tuo tarpu amino rūgščių (3,4 proc.), liuteino (3,4 proc.), vitamino K (1,3 proc.) vartojimas nebuvo populiarus. Ištirta, jog maistų papildų vartojimas didėja rudens ir žiemos mėnesiais bei dažniausiai maisto papildus žmonės įsigijo pagal gydytojo arba farmacijos specialisto rekomendaciją. Mokslinių tyrimų duomenimis, nustatytas ryšys tarp maisto papildų vartojimo ir sveikos mitybos: vartojantieji maisto papildus sveikiau maitinasi - valgo daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, jūros produktų, vengia pasaldintų gėrimų. Taip pat dažniau vartojantieji maisto papildus yra vyresnio amžiaus (vyresni nei 55 metai – 43,8 proc.), išsilavinę (42,6 proc.), fiziškai aktyvūs (44,5 proc.), nerūkantys (42,5 proc.) bei kurių KMI (kg/m2) yra mažiau nei 18,5 [42].
Siekiant ištirti maisto papildų vartojimą įvairiose Europos šalyse, tyrimas buvo atliktas dešimtyje šalių - Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje. Nustatyta, jog didesniu maisto papildų vartojimu pasižymėjo Skandinavijos šalys - Norvegija, Danija, Švedija, tuo tarpu Viduržemio jūros šalys – mažiausiu maisto papildų vartojimu. Palyginimui, Danijos moterų maisto papildų vartojimas yra 10 kartų didesnis nei Graikijos moterų - 65,8 proc. ir 6,7 proc. atitinkamai. Visose tirtose šalyse pastebėta tendencija, jog moterys vartoja maisto papildus dažniau nei vyrai. Skirtingose šalyse stebimas ir skirtingų maisto papildų rūšių vartojimas, pavyzdžiui, Graikijoje stebimas kalcio, vitamino C, vitamino D vartojimas moterų tarpe, Vokietijoje – magnio, kalcio, vitamino E, o Ispanijoje - kalcio, geležies, vitamino C vartojimas didesnis taip pat moterų tarpe. Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje labiausiai paplitęs yra vitamino C, vitamino E ir vitamino D vartojimas [43].
Jungtinėje Karalystėje taip pat stebimas didelis maisto papildų vartojimo paplitimas - 2009 m. duomenimis maisto papildų pardavimai siekia 324, 2 mln. svarų per metus. Tiriant maisto papildų vartojimą tarp 59-73 metų amžiaus tyrimo dalyvių nustatyta, jog daugiau nei pusė vyresnio amžiaus suaugusiųjų vartoja maisto papildus – 45,4 proc. vyrų ir 57,5 proc. moterų. Dažniausios vartojamos maisto papildų rūšys – žuvų taukai (84,0 proc.),
augaliniai maisto papildai, sudėtyje turintys česnako (49,0 proc. iš visų augalinių maisto papildų), vitaminai ir mineralai, kuriuos vartoja 16,8 proc. vyrų ir 22, 4 proc. moterų [44].
Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vartojantieji maisto papildus pasižymi panašiomis savybėmis: juos vartojantieji asmenys dažniausiai yra moterys, vyresnio amžiaus, išsilavinę, gaunantys didesnes pajamas, sveikai besimaitinantys ir propaguojantys sveiką gyvenimo būdą - fiziškai aktyvūs, nerūkantys, nevartojantys alkoholio. Priklausomai nuo šalies ir regiono, stebimas skirtingų rūšių maisto papildų vartojimas bei stebima tendencija, jog maistų papildų vartojimas didėja rudens ir žiemos mėnesiais.
1.4. Maisto papildų vartojimo priežastys Lietuvoje ir pasaulyje
Maisto papildai gali būti vartojami dėl įvairiausių priežasčių. Maisto papildų vartojimą gali lemti tokie faktoriai kaip amžius, lytis, išsilavinimas, uždarbis ir netgi gyvenimo būdas [45]. 2008 metais Jungtinės Karalystės Maisto standartų agentūros (angl. Food Standards
Agency) tyrimas rodo, jog trečdalis žmonių Juntinėje Karalystėje vartoja maisto papildus.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės vartoja maisto papildus – bendros savijautos ir sveikatos pagerinimui [46]. Lietuvoje yra atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti studentų maisto papildų vartojimą ir jų priežastis. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, kurių metu buvo tiriamas fiziškai aktyvių studentų maisto papildų vartojimas, nustatyta, jog maisto papildus studentai vartoja dažniausiai dėl šių priežasčių: nori sustiprinti imuninę sistemą (30,1 proc.), dėl poreikio kompensuoti vitaminų ir mineralų trūkumą maiste (20,3 proc.) bei atminties pagerinimui (13,9 proc.). Išskirtinumas tiriant fiziškai aktyvių studentų maisto papildų vartojimo priežastis buvo tas, jog studentai rinkosi maisto papildus sportuojantiems, pavyzdžiui, maisto papildus su aminorūgštimis bei padedančius riebalų deginimui. Fiziškai aktyvesni (44,7 proc.) studentai dažniau linkę vartoti maisto papildus nei fiziškai pasyvesni (40,6 proc.). Taip pat nustatyta, jog dažniau maisto papildus vartoja tie studentai, kurie dažnai patiria stresą (48,6 proc.) [47]. Tiriant Klaipėdos universiteto studentų maisto papildų vartojimo priežastis nustatyta, jog studentai maisto papildus vartoja taip pat norėdami sustiprinti imuninę sistemą bei kompensuoti vitaminų ir mineralų trūkumą maiste [48]. Tiriant maisto papildų vartojimo ypatumus tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, nustatyta, jog pagrindinės priežastys, dėl kurios studentai vartoja maisto papildus yra - imuniteto stiprinimui (29,5 proc.), vitaminų ir mineralų trūkumui maiste kompensuoti (20,1 proc.), trečia pagal dažnumą priežastis – sveikai odai, nagams ir plaukams palaikyti (10,6 proc.) [49]. Apibendrinant, studentų maisto
papildų vartojimo priežastys yra panašios - imuniteto stiprinimui, mineralų ir vitaminų trūkumui maiste kompensuoti, atminties gerinimui. Tiriant Lietuvos gyventojų maisto papildų vartojimo priežastis 2017 m. nustatyta, jog pirma pagal dažnumą priežastis dėl kurios suaugę Lietuvos gyventojai vartoja maisto papildus - imuniteto stiprinimui (25,5 proc.), kitos priežastys- profilaktiškai (19 proc)., energijos trūkumui kompensuoti (17,7 proc.) ir regėjimo stiprinimui (14, 9 proc.) [39].
Tiriant dažniausias maisto papildų vartojimo priežastis Jungtinėje Karalystėje nustatyta, jog maisto papildai dažniausiai vartojami sąnarių funkcijai palaikyti (36,0 proc.), širdies ir kraugyslių sistemai stiprinti (19,0 proc.), imuninei sistemai stiprinti (9,0 proc.), kaulų funkcijai palaikyti (9,0 proc.) [46]. JAV atliktų tyrimų duomenimis žmonės maisto papildus vartoja dėl dviejų pagrindinių priežaščių: sveikatos pagerinimui (45,0 proc.) ir sveikatos palaikymui (33,0 proc.) [32]. Gydytojai yra vieni svarbiausių sveikatos priežiūros specialistų, skatinantys visuomenę rinktis sveiką gyvenimo būdą. Prie sveiko gyvenimo būdo, esant poreikiui gali prisidėti ir maisto papildų vartojimas. 2008 metais JAV atliktas tyrimas siekiant ištirti kardiologų, dermatologų bei ortopedų maisto papildų vartojimo priežastis. Nustatyta, jog maisto papildus reguliariai vartoja 37,0 proc. kardiologų, 59,0 proc. dermatologų bei 50,0 proc. ortopedų. Galima pastebėti skirtingas maisto papildų vartojimo priežastis: kardiologai maisto papildus renkasi vartoti - bendros sveikatos ir savijautos pagerinimui, širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti, cholesterolio kiekiui mažinti, dermatologai - kaulų funkcijai palaikyti, odos, nagų, plaukų būklei stiprinti, imuninei sistemai stiprinti, ortopedai- sąnarių funkcijai palaikyti, širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti, cholesterolio kiekiui mažinti. Net 91,0 proc. ortopedų ir 72,0 proc. kardiologų rekomenduoja maisto papildus vartoti ir savo pacientams [50].
Japonijoje žmonės linkę tikėti, jog maisto papildai yra saugūs ir naudingi sveikatai. Tačiau ne visada jie vartojami teisingai ir pagal paskirtį. Japonijoje atliktų tyrimų metu nustatyta, jog maisto papildai yra vartojami ne tik dėl bendros savijautos pagerinimo ir mitybos papildymo, bet ir ligų gydymui ar jų prevencijai, todėl tai gali sukelti gana rimtų sveikatos problemų, ypač tokiu atveju, jeigu nėra konsultuojamasi su gydytoju ar farmacijos specialistu. Netinkamai vartojant maisto papildus gali pasireikšti – toksinis poveikis, perdozavimas, sąveikos su vaistiniais preparatais arba kartu su vartojamais kitais maisto papildais ir be abejo nepageidaujamos reakcijos. Japonijoje maisto papildų teisinis reguliavimas yra labiau komplikuotas lyginant su JAV ar Europos šalimis. Maisto produktai su teiginiais apie sveikatingumą (angl. Food with Health Claims) apima tuos maisto produktus, kurie atitinka Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerijos nustatytus reikalavimus bei standartus ir yra ženklinami, nurodant jų maistinę ar sveikatai palankią funkcijas. Jie skirstomi į dvi kategorijas, atsižvelgiant į jų paskirtį bei funkciją: maisto produktai su maistinių medžiagų funkcijomis
(vitaminai, mineralai) bei maisto produktai, kurie pasižymi fiziologiniu poveikiu žmogaus organizmui. Tačiau Japonijoje nėra tikslaus maisto papildo apibrėžimo, jie tapatinami su kitais maisto produktais ir manoma, kad jie gali būti tokie pat efektyvūs kaip ir vaistai, todėl tuo tikslu ištirtos maisto papildų vartojimo priežastys ir nustatyta, kad dažniausiai maisto papildai vartojami sveikatai ir savijautai pagerinti (70,6 proc.), mitybos papildymui (36,7 proc.), ligų prevencijai (29,0 proc). Pastebėta, jog 8,3 proc. suaugusiųjų vartoja maisto papildus ligų gydymui. Kadangi maisto papildas skirtas mitybos papildymui, todėl jis nepasižymi gydomosiomis ar profilaktinėmis savybėmis. Netinkamas maisto papildų vartojimas gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Todėl bet koks maisto papildas, o ypač jeigu yra kartu vartojami ir kiti vaistai, neturėtų būti vartojamas prieš tai nepasitarus su gydytoju ar farmacijos specialistu [51].
JAV pastebimas maisto papildų vartojimas norint sulieknėti. Maisto papildų pasirinkimas norint sulieknėti reikalauja mažiau pastangų lyginant su gyvenimo būdo pokyčiais - sveika mityba bei fiziniu aktyvumu. Taip pat, juos paprasta įsigyti ir nereikalingas gydytojo receptas. Moterys dažniau linkusios vartoti maisto papildus lieknėjimui lyginant su vyrais. 25-34 metų amžiaus grupės asmenys dažniausiai linkę vartoti maisto papildus lieknėjimui bei pastebėta, jog mažiau išsilavinusieji taip pat dažniau linkę rinktis maisto papildus lieknėjimui [52].
Apibendrinant, maisto papildai gali būti vartojami dėl įvairiausių priežasčių, remiantis atlikta literatūros analize dažniausios jų - imuniteto stiprinimui, bendros sveikatos ir savijautos pagerinimui, mineralų ir vitaminų trūkumui maiste kompensuoti. Svarbu atminti, jog maisto papildas neskirtas ligų gydymui ar jų prevencijai, todėl maisto papildai turi būti vartojami pagal paskirtį ir neviršijant rekomenduojamos paros normos.
1.5. Maisto papildų pasirinkimo kriterijai
Svarbu atkreipti dėmesį taip pat į kriterijus, kuriais vadovaudamiesi vaistinės klientai renkasi maisto papildus. Kriterijai gali būti įvairūs – maisto papildo pasirinkimą gali lemti kaina, kokybė, reklama, gydytojo ar farmacijos specialisto rekomendacija. Lietuvoje atliktų tyrimų metu nustatyta, jog dažniausi kriterijai renkantis maisto papildus buvo šie – preparato kokybė (42,5 proc.), kaina (32,5 proc.) bei tėvų ar draugų rekomendacijos (10,0 proc.) [48]. Nemažą įtaką taip pat turi informacija pateikta ant pakuotės (22,3 proc.), kaina (21,5 proc.) bei nuolaida (18,7 proc.), mažiausiai lemia pakuotės išvaizda bei vieta lentynoje [53]. Fiziškai
aktyvių studentų maisto papildų pasirinkimą taip pat įtakoja kokybė (24,4 proc. ), tėvų bei draugų rekomendacijos (22,6 proc.), invidualus poreikis (21,4 proc.) bei optimali kaina (20,8 proc.). Moterys statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau negu vyrai linkę rinktis maisto papildus pagal optimalią kainą [54]. Tiriant maisto papildų pasirinkimo kriterijus respondentai labiausiai buvo linkę sutikti su teiginiais, jog renkasi maisto papildus pagal savo savijautą (69,0 proc.) bei maisto papildus jiems rekomendavo gydytojas (54,0 proc.). Respondentai nesutiko su teiginiais, jog maisto papildus renkasi pagal pakuotės dizainą (72,0 proc.) bei pagal maisto papildo populiarumą (53,0 proc.) [7]. Taip pat nustatyta, jog renkantis maisto papildus įtakos dažnai turi gydytojo arba vaistininko rekomendacija (40, 0 proc.) bei reklama per televiziją apie akciją (22,0 proc.) [55].
Taigi, galima teigti, jog maisto papildų pasirinkimą dažniausiai lemia kokybės ir kainos santykis, taip pat nemažą vaidmenį atlieka farmacijos specialistų arba gydytojų rekomendacijos. Nustatyta, jog vartotojai nelinkę rinktis papildus vien dėl jų populiarumo arba pakuotės dizaino.
1.6. Farmacijos specialistų įtaka maisto papildų pasirinkimui
Farmacininkas yra vienas svarbiausių sveikatos priežiūros specialistų, turintis nemažą įtaką formuojant visuomenės sveikatą. Vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai yra svarbūs tuo, jog jie yra atsakingi prisidedant prie vaistinės klientų švietimo apie maisto papildus bei patariant jiems [56]. Maisto papildų dabar galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir prekybos centruose bei sveiko maisto parduotuvėse [57]. Kadangi pasaulyje stebima didėjanti maisto papildų vartojimo tendencija ir jų paklausa, todėl daugėja žmonių besidominčių maisto papildais ir prašančių farmacijos specialisto patarimų bei pagalbos, norint išsirinkti efektyvų maisto papildą. Todėl farmacijos specialistas turi būti pasiruošęs suteikti išsamią ir objektyvią informaciją apie maisto papildo efektyvumą, saugumą bei padėti vaistinės klientui priimti pagrįstus sprendimus dėl maisto papildo pasirinkimo ir jo vartojimo. Būtina pastebėti, kad šiuolaikiniai vartotojai yra išsilavinę, reiklūs ir galintys patys susirasti informaciją apie juos dominančius maisto papildus savarankiškai, pavyzdžiui, internete. Taip pat farmacijos specialistas atlieka ir kitą svarbų vaidmenį - jis turi aptikti ir užkirsti kelią galimoms maisto papildo ir vaisto sąveikoms, pavyzdžiui, išduodant vaistą pagal receptą, turi būti klausiama ir apie maisto papildų vartojimą. Šiaurės Amerikoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog vaistinių preparatų vartojimas kartu su maisto papildais yra pakankamai aukštas (16, 0 proc.), todėl tai
kelią susirūpinimą dėl nenumatytų sąveikų [58, 59, 60]. Dažniausiai žmonės domisi šia informacija apie maisto papildus – jų nauda organizmui (56,4 proc), vartojimo priežastimis ir kam jis skirtas (41,1 proc), mažiau domimasi nepageidaujamu poveikiu (24,2 proc), dozavimu (15,6 proc.) bei sąveika su kitais vaistiniais preparatais (11, 5 proc.). Dauguma vaistinės klientų mano, jog farmacijos specialistas turi suteikti išsamią informaciją apie maisto papildus ir jų pasirinkimą. Įvertinta, jog vartojantieji maisto papildus informaciją norėtų gauti iš šių trijų informacijos šaltinių: gydytojų, farmacijos specialistų ir ieškodami informacijos patys internete. Taip pat vartotojai pageidauja, jog farmacijos specialistai padėtų atsirinkti patikimus informacijos šaltinius [58]. Farmacijos specialistas turi pakankamai žinių ir profesinės kompetencijos parinkti tinkamą maisto papildą vaistinės klientui, paaiškinti jo vartojimą, įvertinti sąveiką su vartojamais vaistiniais preparatais ir kitais maisto papildais bei skatinti racionalų maisto papildų vartojimą. Farmacijos specialistai turi supažindinti vartotojus su informacija ir padėti ją įvertinti, tačiau būtent vaistinės kliento sprendimas būna lemiamas, ar jis ruošiasi įsigyti parinktą maisto papildą [61]. Siekiant ištirti farmacijos specialistų įtaką maisto papildų pasirinkimui, nustatyta, jog prisidedant prie hipertenzijos koregavimo maisto papildai rekomenduoti tik 4 vaistinėse iš 38 (p <0.001), tuo tarpu tyrime dalyvavusios visos sveiko maisto parduotuvės (20) rekomendavo maisto papildus hipertenzijos korekcijai. Šiuo atveju farmacijos specialistai rekomendavo maisto papildus, sudėtyje turinčius česnako (5,3 proc.) , B grupės vitaminus (2,6 proc.) , kalcio, magnio preparatus (2,6 proc.). Taip pat farmacijos specialistai patarė, jog šios priemonės gali būti skirtos tik silpnos hipertenzijos korekcijai. Pastebimas skirtumas tarp farmacijos specialistų ir sveiko maisto parduotuvių konsultantų žmonėms pateikiamos informacijos – sveiko maisto parduotuvių konsultantų manymu, maisto papildai yra taip pat efektyvūs kaip ir vaistiniai preparatai. Tokie teiginiai vertinami kaip stokojantys įrodymų ir nesiremiantys mokslinėmis žiniomis [62,63]. Galima teigti, jog farmacijos specialistų žinios pasižymi aukštu profesionalumo lygiu apie maisto papildus, lyginant su sveiko maisto parduotuvių darbuotojais – atliktų tyrimų metu farmacijos specialistų atsakymai vertinami kaip „pakankamai teisingi/teisingi“, o sveiko maisto parduotuvių darbuotojų kaip stokojantys žinių ir įrodymų [63,64]. Vaistinės klientų nuomone, farmacijos specialistas turi suteikti saugumo informaciją apie maisto papildą - patikrinti ar nėra sąveikos tarp planuojamo įsigyti maisto papildo ir vartojamo vaistinio preparato. Taip pat, farmacijos specialistas turi jausti profesinę atsakomybę prieš vaistinės klientus, tad ir pats turi nuolat tobulėti [61].
Farmacijos specialistas turi užtikrinti ir skatinti racionalų bei saugų maisto papildų vartojimą, suteikti išsamią informaciją apie maisto papildo efektyvumą ir saugumą, perspėti apie galimą nepageidaujamą poveikį bei užkirsti kelią galimoms sąveikoms. Vaistinės
klientų švietimas apie maisto papildus ir jų paskirtį gali sumažinti nepageidaujamų reiškinių bei nenumatytos sąveikos riziką.
1.7. Maisto papildų sudėties reikalavimai
Maisto papildų sudėties reikalavimams taikomas Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1170/2009 iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB ir Europos Parlamento Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurių galima pridėti į maisto produktus, įskaitant maisto papildus, sąrašų. Komisijos Reglamente (EB) Nr. 1170/ 2009 I priede nurodomi tie vitaminai ir tos mineralinės medžiagos, kurios gali būti vartojamos maisto papildų gamybos procese ir naudotini vienetai (µg ar mg). Pavyzdžiui, maisto papildų gamyboje gali būti naudojamas vitaminas A (µg RE), vitaminas D (µg), vitaminas C (mg), vitaminas E (mg α -TE), geležis (mg) ir kiti vitaminai bei mineralai. II priede yra pateikta kokiomis formomis vitaminai ir mineralinės medžiagos turi būti naudojamos maisto papildų gamyboje, pavyzdžiui, vitaminas D - cholekalciferolio ir ergokalciferolio formomis, vitaminas K - filochinono ir menachinono formomis ir kt. II priede išvardintoms medžiagoms taikomi grynumo kriterijai, apibrėžti Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose.Jei gamyboje naudojamos medžiagos grynumo kriterijus neapibrėžtas ES aktuose, taikomi tarptautinių institucijų patvirtinti grynumo kriterijai [65]. Lietuvos higienos normoje HN 17:2016 „Maisto papildai“ pateiktos 166 augalinės kilmės sudedamosios dalys ir nurodomos draudžiamos naudoti augalų dalys maisto papildų gamyboje, išskyrus jei produktas pateikiamas rinkai kitose ES šalyse [29].
Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva bei Lietuvos higienos norma HN 17:2016 “Maisto papildai”, nėra reglamentuojamas vitaminų ir mineralinių medžiagų didžiausias ar mažiausias leistinas kiekis, kuris gali būti maisto papildo sudėtyje. Nurodomos tik rekomenduojamos vitaminų ir mineralinių medžiagų paros suvartojimo normos. 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB nurodoma, jog didžiausi vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai, kurie gali būti suvartojami per parą nustatomi atsižvelgiant į saugią vitaminų ir mineralinių medžiagų koncentraciją, kuri gali būti nustatoma trimis skirtingais būdais bei atsižvelgiama į vitaminų ir mineralų įsisavinimą iš kitų šaltinių [30]. Maisto papildų sudėties reikalavimams taikomas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų. Nurodomos
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo planavimas
Prieš pradedant tyrimą buvo atliekamas mokslinės literatūros rinkimas ir jos analizė. Straipsnių paieškai naudotos duomenų bazės - Google Scholar, ScienceDirect ir PubMed. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo sudarytas tyrimo planas: iškeltas tyrimo tikslas, suformuluoti darbo uždaviniai, pasirinktas tyrimo metodas ir nustatyta tyrimo imtis. Remiantis surinktos literatūros analize apie maisto papildus paruošta anketa tiriamųjų apklausai. Dėl leidimo atlikti apklausą visuomenės vaistinėje, kad būtų užtikrintas tiriamųjų anonimiškumas ir tyrimo duomenų konfidencialumas gautas leidimas iš Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro Nr. BEC-FF-03, kuris išduotas 2018-11-02 (priedas Nr. 2). Leidimas vykdyti tyrimą taip pat buvo gautas iš UAB „Eurovaistinės“ tinklo (priedas Nr. 3). Tyrimui pasirinkta visuomenės vaistinė - „Eurovaistinė“, esanti Kazlų Rūdoje.
2.2. Tyrimo objektas
Tyrimo dalyviai - Kazlų Rūdos miesto gyventojai vyresni kaip 18 metų amžiaus, visuomenės vaistinės lankytojai. Tyrimo dalyvių atranka yra atsitiktinė. Tyrimo objektas - tyrimo dalyvių žinios, nuomonė ir asmeninė patirtis susijusi su maisto papildais ir jų vartojimu.
2.3. Tyrimo metodai
1. Teorinis analizės metodas. Atlikta su magistro baigiamojo darbo tema susijusių mokslinių publikacijų paieška ir jų analizė. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize paruošta anoniminė anketinė apklausa.
2. Empirinis analizės metodas. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tiriamiesiems atvykusiems į vaistinę buvo pasiūlyta užpildyti anketą ir sudarytos sąlygos atsakyti į anketos klausimus jiems patogiu metu, pavyzdžiui, anketą išsinešant į namus ir grąžinant ją vėliau. Kadangi anketa yra anoniminė tiriamųjų konfidencialumas garantuotas. Anoniminė anketinė apklausa buvo vykdoma 2018 metų
gruodžio – 2019 metų vasario mėnesiais. Gauti tyrimo rezultatai bus apibendrinti, pateikti grafikų ir lentelių forma.
2.4. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo paruošta anoniminė anketinė apklausa (priedas Nr.1). Prieš pradedant tyrimą buvo atliktas anketos validavimas siekiant įvertinti, ar anketa paruošta aiškiai ir suprantamai. Anketos buvo pateiktos 15 asmenų bandomajai grupei. Pastebėti trūkumai buvo ištaisyti - pakeistas klausimų eiliškumas ir pakoreguotos tam tikrų klausimų formuluotės. Anketą sudaro 15 uždarojo tipo klausimų. Respondentai galėjo pasirinkti vieną arba kelis galimus atsakymų variantus. Taip pat prie klausimų Nr. 3,4,5,8 respondentams buvo sudaryta galimybė pateikti savo atsakymo variantą, jei tarp kelių galimų atsakymų variantų nerado labiausiai tinkančio atsakymo varianto. Sudarytas trumpas 16 klausimų klausimynas, nes jis yra praktiškesnis nei ilgas klausimynas tiriant bendrą nuomonę [67]. Klausimai sudaryti remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, kuriais siekiama įvertinti Kazlų Rūdos miesto gyventojų maisto papildų vartojimo priežastis, dažnumą bei vartojamas maisto papildų rūšis. Siekiama nustatyti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi tiriamieji renkasi maisto papildus. Pateikiami klausimai siekiant įvertinti jų žinias apie maisto papildus bei nuomonę apie farmacijos specialistų rekomendacijos svarbą parenkant maisto papildus.
Anketą sudaro 4 struktūrinės dalys:
1) Įvadinė dalis. Joje paaiškinama, kokiu tikslu yra atliekamas tyrimas bei pateikiama anketos žymėjimo instrukcija;
2) Antrąją dalį sudaro klausimai apie maisto papildų vartojimo dažnumą, priežastis, vartojamas maisto papildų rūšis bei kriterijus, renkantis maisto papildą;
3) Trečiąją dalį sudaro klausimai, siekiant nustatyti respondentų informuotumą apie maisto papildus: maisto papildo, referencinės maistinės vertės sąvokos suprantamumą bei farmacijos specialistų rekomendacijos svarbą;
4) Ketvirtąją dalį sudaro klausimai apie socialinę – demografinę tiriamųjų padėtį (lytis, amžius, išsilavinimas, pajamos).
2.5. Statistiniai duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS programinį paketą (22.0 versija). Grafikams ir lentelėms sudaryti naudota „MS Office“ programa „Excel 2013“. Statistiniai ryšiai įvertinti pagal Pirsono suderinamumo ( χ2) kriterijų. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Ryšiai tarp kintamųjų ar tiriamųjų, pasiskirstymo skirtumai grupėse vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
2.6. Tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvaujantys asmenys – Kazlų Rūdos miesto gyventojai vyresni nei 18 metų amžiaus, kurie lankosi visuomenės vaistinėje „Eurovaistinė“. Prieš pradedant tyrimą svarbu teisingai pasirinkti imties dydį. Imties dydis apskaičiuotas pagal 1 formulę. Ją galima taikyti tuo atveju, kai populiacijos dydis yra žinomas. Tyrimo visuma - Kazlų Rūdos miesto gyventojai [68]. n= 𝑁 ∗ 1.96 2∗ 𝑝 ∗ 𝑞 ε2∗ (N − 1) + 1.962∗ 𝑝 ∗ 𝑞 (1 formulė) ; Atliktas skaičiavimas: n = 5716 ∗ 1.96 2∗ 0,5 ∗ 0,5 0,052∗ (5716 − 1) + 1.962∗ 0,5 ∗ 0,5=360
Remiantis Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis 2018 metais Kazlų Rūdos mieste buvo 5716 gyventojų [69]. Paskaičiavus pagal formulę tyrimo imtį turi sudaryti 360 Kazlų Rūdos miesto gyventojų.
Iš viso respondentams buvo išdalinta 360 anketų. Tyrėjui sugrįžo 291 anketa. Paskaičiuota, jog anketinės apklausos atsakomumas siekia 81,0 proc. Kitos anketos buvo negrąžintos, o dar 5 anketos buvo sugadintos dėl ne visų atsakytų klausimų, todėl iš viso buvo analizuojamos 286 anketos.
2.7. Socialinės- demografinės tyrimo dalyvių charakteristikos
Tyrime dalyvavo 286 respondentai. 1 paveiksle matomas demografinis respondentų pasiskirstymas pagal lytį. Tyrime dalyvavo 22,4 proc. vyrų ir 77,6 proc. moterų.
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)
Didžiausią respondentų dalį sudarė 45-59 metų asmenys - 43,0 proc., 60-75 metų asmenys – 30,8 proc., 31-44 metų- 17,1 proc., 18-30 metų- 6,3 proc. ir mažiausią respondentų dalį sudarė asmenys vyresni nei 76 metų amžiaus - 2,8 proc. Papildomai įvertinta, jog tyrime dalyvavo 66,4 proc. respondentų iki 60 metų amžiaus ir 33,6 proc. 60 metų amžiaus ir vyresnių (2 pav.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (proc.)
Nustatyta, jog daugiausiai respondentų – 33,9 proc. sudarė aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys asmenys, 33,2 proc. - vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, 30,4 proc. – aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys ir 2,4 proc. nurodė, kad jų išsilavinimas- pagrindinis (3 pav.).
22.4% 77.6% Vyrai Moterys 6.3% 17.1% 43.0% 30.8% 2.8% 66.4% 33.6% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 18-30 m. 31-44 m. 45- 59 m. 60-75 m. > 76 m. Iki 60 m. amžiaus 60 m. ir vyresni
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)
Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog daugumos respondentų pajamos yra mažesnės nei 400 eurų/ mėn. - 47,9 proc., 400-599 eurų/mėn. gaunančių – 31,8 proc., 600-899 eurų/ mėn.- 15,7 proc. ir daugiau nei 900 eurų/mėn. - 4,5 proc (4 pav.).
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mėnesio pajamas (proc.)
30.4% 33.9% 33.2% 2.4% Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Vidurinis Pagrindinis 47.9% 31.8% 15.7% 4.5% < 400 € 400- 599 € 600-899 € > 900 €
3. REZULTATAI
3.1. Maisto papildų vartojimo dažnumas, priežastys, vartojamos maisto papildų
rūšys
Anketos klausimas „Ar per pastaruosius 6-12 mėn. vartojote maisto papildus?“ buvo užduotas siekiant užtikrinti, kad rezultatuose atsispindėtų tik vartojančiųjų arba neseniai vartojusių maisto papildus asmenų nuomonė. Detalesnėje analizėje naudoti 230 apklaustųjų (80,4 proc.), kurie teigė per pastaruosius 6–12 mėnesių vartoję maisto papildus, duomenys (5 pav).
5 pav. Tyrimo dalyvių, vartojusių maisto papildus per pastaruosius 6-12 mėnesių, dalis (proc.)
Atliekant duomenų analizę nustatyta, jog iš apklaustųjų, kurie pastaruoju metu vartojo maisto papildus yra 19,1 proc. vyrų ir 80,9 proc. moterų (6 pav).
6 pav. Tyrimo dalyvių, pastaruoju metu vartojusių maisto papildus, pasiskirstymas pagal lytį (proc.)
80.4% 19.6% Taip Ne 19.1% 80.9% Vyrai Moterys
Respondentų buvo teiraujamasi, kaip dažnai jie vartoja maisto papildus. Nustatyta, jog tyrime dalyvavę asmenys maisto papildus vartoja dažniausiai 2-3 mėnesius per metus - taip teigė 38,7 proc. apklaustųjų., 20,9 proc. – vieną mėnesį per metus, 17,4 proc. respondentų nurodė juos vartojantys nuolat, 14,8 proc. – 4-5 mėnesius per metus ir 8,2 proc. ˗ ilgiau nei 6 mėnesius per metus (7 pav.).
7 pav. Maisto papildų vartojimo dažnumas (proc.)
Tyrimo apklausos metu buvo siekiama įvertinti maisto papildų vartojimo dažnumo priklausomybę nuo pajamų. Rezultatai, pateikti 1 lentelėje, rodo, kad daugumos (50,0 proc.) nuolat maisto papildus vartojančiųjų, 1 mėnesį per metus vartojančiųjų (52,1 proc.) ir 2-3 mėnesius per metus maisto papildus vartojančiųjų (49,4 proc.) pajamos yra iki 400 eurų per mėnesį. Respondentai, teigę, kad maisto papildus vartoja 4-5 mėnesius per metus arba daugiau nei 6 mėnesius per metus, dažniausiai gauna 400-599 eurų mėnesines pajamas (respondentų dažnis atitinkamai 44,1 proc. ir 52,6 proc.). Didžiausias mėnesines pajamas gaunantys asmenys maisto papildus vartoja iki 3 mėnesių per metus. Statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant maisto papildų vartojimo dažnį ir mėnesines respondentų pajamas nenustatyta (p>0,05).
1 lentelė. Maisto papildų vartojimo dažnumo (N, proc.), priklausomybė nuo pajamų
Vartojimo dažnis Mėnesio pajamos (N, proc.)
< 400 € 400- 599 € 600-899 € > 900 € Vartoja nuolat 20 (50,0%) 14 (35,0%) 6 (15,0%) 0 1 mėn. per metus 25 (52,1%) 13 (27,1%) 8 (16,7%) 2 (4,2%) 2-3 mėn. per metus 44 (49,4%) 24 (27,0%) 16 (18,0%) 5 (5,6%) 4-5 mėn. per metus 12 (35,3%) 15 (44,1%) 7 (20,6%) 0 > 6 mėn. per metus 7 (36,8%) 10 (52,6%) 2 (10,5%) 0
Statistinis patikimumas taikant χ2 = 12, 731, df=12, p > 0,05 17.4% 20.9% 38.7% 14.8% 8.2% Vartoja nuolat 1 mėn. per metus 2-3 mėn. per metus 4-5 mėn. per metus > 6 mėn. per metus
Atliekant tyrimą buvo siekiama nustatyti priežastis, paskatinusias vartoti maisto papildus. Du trečdaliai respondentų nurodė, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi juos vartoti maisto papildus, yra siekis pagerinti savijautą - taip nurodė 67,0 proc. apklaustųjų. Antroji pagal dažnumą priežastis - gydytojo patarimas vartoti maisto papildus (33,9 proc. respondentų). Trečioji pagal dažnumą priežastis - vaistininko patarimas varoti maisto papildus (20,0 proc. respondentų). Rečiausiai žmones vartoti maisto papildus skatina tai, kad juos galima įsigyti be recepto (6,5 proc.), reklama (5,2 proc.) bei kitos priežastys, kurias nurodė 1,7 proc. respondentų (8 pav.).
8 pav. Maisto papildų vartojimo priežastys (proc.)
Atlikus statistinę duomenų analizę pagal Pirsono suderinamumo (χ2) kriterijų
nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų moterų ir vyrų respondentų grupėse, nurodant priežastis, kurios paskatino vartoti maisto papildus (p>0,05). Vyrus, lyginant su moterų grupe, kiek dažniau paskatino reklama (atitinkamai 6,8 proc. ir 4,8 proc. tyrime dalyvavusių asmenų). Lyginant su vyrais, moterys kiek dažniau teigė, kad vartoti maisto papildus joms patarė vaistininkas (21,5 proc.), gydytojas (36,6 proc.), vartojo savijautai pagerinti (67,2 proc.) bei dėl to, kad juos galima įsigyti be recepto (7,0 proc.) ar dėl kitų priežasčių (2,2 proc.).
2 lentelė. Maisto papildų vartojimo pasirinkimą įtakojančios priežastys tarp vyrų ir moterų Dėl kokios priežasties pradėjote vartoti maisto papildus? (N, proc.)
Vyrai Moterys Paskatino reklama χ2=0,282, df=1, p> 0,05 3 (6,8%) 9 (4,8%) Patarė vaistininkas 6 (13,6 %) 40 (21,5%) 67.0% 33.9% 20.0% 6.5% 5.2% 1.7% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% Savijautai pagerinti
Patarė gydytojas Patarė vaistininkas Galima įsigyti be recepto Paskatino reklama Kitos priežastys
χ2=1,377, df=1, p>0,05 Patarė gydytojas χ2=3,038, df=1, p>0,05 10 (22,7%) 68 (36,6%) Savijautai pagerinti χ2=0,027, df=1, p>0,05 29 (65,9 %) 125 (67,2 %) Galima įsigyti be recepto χ2=0,349, df=1, p>0,05 2 (4,5%) 13 (7,0%) Kitos priežastys χ2=0,963, df=1, p>0,05 0 4 (2,2%)
Įvertinus tyrimo dalyvių atsakymus į klausimą „Kokias dažniausiai vartojate maisto papildų rūšis?“ nustatyta, jog tyrime dalyvavę asmenys teigė dažniausiai vartojantys žuvų taukus (taip teigė 47,0 proc. apklaustųjų). Kitos dažnai vartojamos maisto papildų rūšys - širdžiai ir kraujotakos sistemai stiprinti (pasirinko 36,1 proc. respondentų), imunitetui stiprinti (28,3 proc.) bei vitaminų kompleksai (25,2 proc.), taip pat maisto papildai skirti stiprinti regėjimui (24,8 proc.) ir kaulų, raumenų sistemai stiprinti (22,6 proc.). Rečiausiai nurodytos vartojamos maisto papildų rūšys - lieknėjimui (0,4 proc.), maitinančioms ir besilaukiančioms moterims (0,4 proc.) bei šlapimo takų sistemai (7,4 proc.) (9 pav.).
9 pav. Vartojamos maisto papildų rūšys (proc.)
Siekiant įvertinti skirtingų maisto papildų rūšių pasirinkimo priklausomybę nuo lyties pagal Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2) nenustatyta statistiškai reikšmingų maisto
47.0% 36.1% 28.3% 25.2% 24.8% 22.6% 20.4% 20.0% 16.1% 14.3% 13.9% 13.5% 10.0% 9.6% 7.4% 0.4% 0.4% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% Žuvų taukus
Širdžiai ir kraujotakos sistemai stiprinti Imunitetui stiprinti Vitaminų kompleksus Regėjimui stiprinti Kaulų ir raumenų sistemai stiprinti Nervų sistemos veiklai stiprinti Atminčiai ir smegenų veiklai gerinti Cholesterolio kiekiui mažinti Odai, plaukams ir nagams Energijai ir tonusui palaikyti
Virškinimui gerinti Miegui gerinti Probiotikus Šlapimo takų sistemai
Lieknėjimui Besilaukiančioms ir maitinančioms
papildų pasirinkimo skirtumų vyrų ir moterų grupėse (p>0,05). Tačiau rezultatai atskleidžia, kad maisto papildus širdžiai bei kraujotakos sistemai stiprinti, regėjimui stiprinti bei vitaminų kompleksus kiek dažniau renkasi vyrai, o žuvų taukus ir maisto papildus imuninei sistemai stiprinti kiek dažniau renkasi moterys (10 pav.).
10 pav. Dažniausiai vartojamų maisto papildų rūšių pasirinkimo priklausomybė nuo lyties (proc.)
Taip pat tyrimo metu buvo siekiama įvertinti skirtingų maisto papildų rūšių pasirinkimo priklausomybę nuo amžiaus. Nustatyta, jog žuvų taukus dažniausiai renkasi vartoti 45-59 m. amžiaus asmenys (53,1 proc.), rečiausiai – 18-30 metų amžiaus asmenys (21,4 proc.). Tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų renkantis vartoti žuvų taukus skirtingose amžiaus grupėse nenustatyta (p>0,05). Maisto papildus širdies ir kraujotakos sistemai stiprinti dažniausiai renkasi vartoti 60-75 metų amžiaus asmenys (52,1 proc.), rečiausiai – jauniausia respondentų grupė (18-30 metų amžiaus) ir tai sudaro 14,3 proc. respondentų. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2) galima teigti, kad šie skirtumai renkantis vartoti šios rūšies
maisto papildus skirtingose respondentų amžiaus grupėse yra statistiškai reikšmingi (χ2=15,666, df = 4, p<0,05).
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, jog maisto papildus imunitetui stiprinti kiek dažniau renkasi vartoti 45-59 metų amžiaus asmenys (32,7 proc.), rečiausiai – vyresni nei 76 metų asmenys (14,3 proc.). Tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų renkantis minėtos grupės maisto papildus atskirose respondentų amžiaus grupėse pagal Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2) nenustatyta (p>0,05).
Statistinės analizės pagal Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2) rezultatai
atskleidė, kad egzistuoja statistiškai reikšmingi skirtumai renkantis vitaminų kompleksus skirtingose asmenų amžiaus grupėse (χ2=11,497, df=4, p<0,05). Vitaminų kompleksus
dažniausiai vartoti renkasi 45-59 metų amžiaus asmenys (35,7 proc. šios amžiaus grupės
40.9% 45.5% 27.3% 29.5% 31.8% 48.4% 33.9% 28.5% 24.2% 23.1% 18.0% 23.0% 28.0% 33.0% 38.0% 43.0% 48.0% 53.0%
Žuvų taukai Širdžiai ir kraujotakos
sistemai stiprinti
Imunitetui stiprinti Vitaminų kompleksai Regėjimui stiprinti
asmenų), rečiausiai – vyresni nei 60 metų amžiaus tyrime dalyvavę asmenys (vos 14 proc. respondentų).
Maisto papildus regėjimui stiprinti dažniausiai renkasi vartoti vyresni nei 76 metų amžiaus asmenys (42,9 proc.), rečiausiai – 45-59 metų amžiaus asmenys (16,3 proc). Statistiškai reikšmingų skirtumų renkantis vartoti minėtus maisto papildus skirtingose amžiaus grupėse nenustatyta (p>0,05) (12 pav.).
12 pav. Dažniausiai vartojamų maisto papildų rūšių pasirinkimo priklausomybė nuo amžiaus (proc.)
Siekiant įvertinti į kokius veiksnius respondentai atsižvelgia rinkdamiesi maisto papildus, nustatyta, jog daugiau nei pusė apklaustųjų, kurie vartoja maisto papildus, teigia, kad juos renkasi pagal savo sveikatos sutrikimus (51,3 proc.), 37,8 proc. respondentų nurodė, jog maisto papildus jiems rekomenduoja gydytojas, 33,9 proc. teigė, kad maisto papildus jiems rekomenduoja vaistininkas. 9,1 proc. respondentų nurodė, jog įsigyti maisto papildą juos paskatina reklama. Mažiausiai tiriamieji pasitiki artimųjų rekomendacijomis rinkdamiesi maisto papildus (5,2 proc.) arba nurodo kitas pasirinkimo priežastis, kurios sudaro 1,3 proc., pavyzdžiui, nuolat vartoja tuos pačius maisto papildus ir nesirenka naujų (13 pav.).
21.4% 37.5% 53.1% 49.3% 42.9% 14.3% 20.0% 33.7% 52.1% 42.9% 21.4% 32.5% 32.7% 22.5% 14.3% 28.6% 20.0% 35.7% 14.1% 14.3% 28.6% 35.0% 16.3% 28.2% 42.9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 18-30 m. 31-44 m. 45- 59 m. 60-75 m. > 76 m. Žuvų taukai
Širdžiai ir kraujotakos sistemai stiprinti Imunitetui stiprinti
Vitaminų kompleksai Regėjimui stiprinti
13 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, pagal tai, į ką jie atsižvelgia rinkdamiesi maisto papildus (proc.)
Respondentų buvo klausiama, kokie kriterijai įtakoja apsisprendimą pasirinkti norimus maisto papildus. Respondentai galėjo pasirinkti po kelis atsakymų variantus. Daugiau nei pusė apklaustųjų (67,5 proc.) teigia, kad maisto papildo pasirinkimą labiausiai lemia kaina, 42,3 proc. teigia, kad atsižvelgia į taikomas nuolaidas maisto papildams, 37,8 proc. atsižvelgia į informaciją pateiktą ant pakuotės, 16,1 proc. respondentų įtakoja rinkoje atsiradusi naujovė, mažiausiai įtakos turi - pakuotės dizainas (4,2 proc.) ir vieta vaistinės lentynose (1,7 proc.) (14 pav.).
14 pav. Maisto papildų pasirinkimo kriterijai (proc.)
51.3% 37.8% 33.9% 9.1% 5.2% 1.3% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% Renkuosi pagal savo sveikatos sutrikimus Rekomenduoja gydytojas Rekomenduoja vaistininkas Paskatina reklama Rekomenduoja artimieji Kita 67.5% 42.3% 37.8% 16.1% 4.2% 1.7% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0%
Kaina Nuolaida maisto papildui
Informacija, pateikta ant pakuotės
Rinkoje atsiradusi
