LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
RIMVYDAS BAKAS
FARMACIJOS SPECIALISTŲ DARBO SĄLYGŲ VISUOMENĖS
VAISTINĖSE SĄSAJOS SU PROFESINIŲ LIGŲ ATSIRADIMO
RIZIKA
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. J. Daukšienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
FARMACIJOS SPECIALISTŲ DARBO SĄLYGŲ VISUOMENĖS
VAISTINĖSE SĄSAJOS SU PROFESINIŲ LIGŲ ATSIRADIMO
RIZIKA
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė Dr. J. Daukšienė
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantas Rimvydas Bakas
TURINYS
Santrauka Summary Santrumpos Sąvokos ĮvadasDarbo tikslas ir uždaviniai 1. Literatūros apžvalga
1.1. Profesinės ligos samprata ir jos nustatymo procesas
1.2. Sveikatos priežiūros specialistų sveikatos sutrikimai susiję su darbo sąlygomis 1.3. Farmacijos specialisto, dirbančio visuomenės vaistinėje, svarba
2. Darbo metodika 2.1.Tyrimo organizavimas 2.2. Tyrimo metodai
2.3.Duomenų analizės metodas 2.4. Tyrimo instrumentas
2.5. Tyrimo imties dydžio nustatymas 2.6. Tiriamųjų kontingentas
3. Rezultatų analizė
3.1. Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, darbo sąlygų subjektyvus vertinimas
3.2. Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, savo sveikatos vertinimas 3.3. Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, nuomonė apie darbo aplinkos
sąlygojamą poveikį sveikatai
3.4. Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, nuomonės vertinimas apie sutrikimų priežastis atsirandančius dėl darbo sąlygų.
4. Rezultatų aptarimas 5. Išvados 6. Praktinės rekomendacijos Darbo viešinimas 7. Literatūros sąrašas 8. Priedai 4 5 6 7 8 9 10 10 11 14 18 18 18 18 19 19 20 22 22 26 29 33 38 40 41 42 43 47
SANTRAUKA
R.Bakas. Magistro baigiamasis darbas/ moksliniai vadovai dr. J. Daukšienė; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas, 50 p.
Magistrinio darbo tema: FARMACIJOS SPECIALISTŲ DARBO SĄLYGŲ VISUOMENĖS
VAISTINĖSE SĄSAJOS SU PROFESINIŲ LIGŲ ATSIRADIMO RIZIKA
Tikslas: Įvertinti farmacijos specialistų darbo sąlygų visuomenės vaistinėse sąsajas su profesinių ligų
atsiradimo rizika.
Uždaviniai: 1.Įvertinti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, nuomonę apie darbo
sąlygas. 2. Išanalizuoti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, sveikatos nusiskundimus. 3. Įvardinti farmacijos specialistų žinias apie profesines ligas ir prevenciją, nustatyti jų riziką.
Metodika: Tyrimo metodas – anketinė paklausa. . Anketoje buvo pateikta 21 uždarasis klausimas ir 1
atvirasis klausimas. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 22.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2016 programa.
Tyrimo dalyviai: Respondentai – farmacijos specialistai (vaistininkai ir vaistininko padėjėjai), kurie
dirba visuomenės vaistinėse. Apklausta 361 farmacijos specialistas.
Rezultatai: Darbo sąlygomis iš dalies patenkintas 61,2% farmacijos specialistas. Daugelis
respondentų, mano, kad jų darbo sąlygos susiję su padidėjusia ligų rizika. Farmacijos specialistai daugiausiai skundžiasi sunkumu ir tempimu kojose (89,2%), įtampos jausmu (87,5%), nugaros skausmu (82%), ištinusiomis kojomis (79,5%) ir išsiplėtusiu kojų venų tinklu (72,6%). Respondentai, mano, kad daugiausiai darbas turėjo įtakos sunkumui kojose, įtampos jausmui, ištinusioms kojoms, nugaros skausmui ir akių perštėjimui. Sergant profesine liga kur reiktų kreiptis nurodė žinantys 32,7% respondentas. Tik vienas iš trijų respondentų tikrinasi sveikatą profilaktiškai, o dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių darbe į gydytoja teko kreiptis 42,4% respondentų. Rizika atsirasti sutrikimams didėja priklausomai nuo pertraukų skaičius darbo metu ir nuo laiko praleidžiant stovint.
Išvados: Daugiau nei puse specialistų darbo sąlygomis patenkinti iš dalies. Respondentai daugiausiai
skundžiasi sunkumu ir tempimu kojose, įtampos jausmu, nugaros skausmu, ištinusiomis kojomis ir išsiplėtusiu kojų venų tinklu . Daugiausiai darbas turėjo įtakos sunkumui kojose, įtampos jausmui, ištinusioms kojoms, nugaros skausmui ir akių perštėjimui. Vienas iš trijų farmacijos specialistų žino, kur reiktų kreiptis įtariant, jog serga profesine liga. Dėl susirgimų darbo metu pas gydytoją kreipės keturi iš dešimties specialistų.
SUMMARY
Bakas R. Pharmacists working conditions in public pharmacies interfaces with the risk of occupational diseases. , master’s thesis/ supervisor dr. J. Daukšienė/ Lithuania University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Kaunas, 50p.
Aim of study: The relationship of working conditions at community pharmacy and occupational
health
Objectives:
1. To analyze the pharmacists assessment about working conditions. 2. To identify pharmacist opinion about their health.
3. Analyze pharmacist’s knowledge of occupational diseases and their risks, prevention.
Methods: The study was used to carry out quantitative research method - a structured questionnaire.
Used 21 closed question and 1 open question in questionnaire. Data were analyzed using SPSS version 22.00. Graphs and tables created using Microsoft Office Excel 2010.
The study participants: respondents – pharmacy specialist (pharmacist and pharmacy technical), who work in public pharmacy. 361 pharmacy professionals have participated in a survey.
Results: Majority of respondents (62,1%) partially express satisfaction with the working conditions.
90% of the respondents agreed with the statement that their work is related with an increased risk of disease. Respondents complain tension in the legs (89,2%), stress (87,5%), back pain (82%), swollen (79,5%) legs and highly visible veins (72,6%). In their opinion, the work has a significant impact for heaviness in the legs, stress, swollen legs, back pain and eyes irritation. Only one in three respondents prevent health check. Risk arise disorders increases with the number of breaks and standing time in work.
Conclusions: More than half of respondents partially express satisfaction with the working conditions.
Mainly people complain tension in the legs, stress, back pain, swollen legs, highly visible veins. The work has a significant impact for heaviness in the legs, stress, swollen legs, back pain and eyes irritation. One of the three pharmacists know what should to do if sick occupational diseases. Four of ten pharmacists visited doctor for diseases related of work.
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga
FIP – Tarptautinė Farmacijos Federacija JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos Respublika
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SPSS - Statistical Package for the Social Sciences – statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa
SĄVOKOS
Darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų,
pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų) [10].
Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios
tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai [10].
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [8].
Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau
kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga [10].
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei
patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra [8].
Sveikatos priežiūros įstaiga - įstaiga ar įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos
priežiūros paslaugas ir patarnavimus) [11].
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti,
kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [8].
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį
laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [8].
Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai
preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro (toliau SAM) įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [8].
ĮVADAS
Darbo sąlygų ryšys tarp sveikatos sutrikimų gana plačiai nagrinėjama tema pasaulyje. Tyrimų, kurie sietųsi su farmacijos specialistais nėra atlikta daug. Tyrimų apie Lietuvos farmacijos specialistų sveikatos sutrikimus, sąsajas su darbo sąlygomis neteko aptikti. Tačiau tai nereiškia, kad ši tema mūsų šalyje nėra aktuali.
Farmacijos specialistai turi sutrumpintą darbo laiką ir prailgintas kasmetines, kadangi LR įstatymai darbo pobūdį apibrėžia, kaip susijusi su didesne nervine, emocine, protine įtampa. 2013 metais Vaistinių asociacija pateikė siūlymą, kurio tikslas – nustatyti įprastinę darbo dieną, bei kasmetinių atostogų trukmę specialistams, kurie dirba visuomenės vaistinėse, motyvuodami, jog jų darbo sąlygos nėra kenksmingos sveikatai.
Visuomenės sveikatai didelę reiškmę turi veiksmingas sveikatos sistemos funkcionavimas, kurią taip pat sudaro ir farmacijos speciliastai. Specialistų, kurie dirba šioje sistemoje, sveikata labai siejasi su individualiais, profesiniais ir organizaciniais veiksniais. Sveikatos specialistus supantys darbo aplinkos veiksniai ir kitos profesinio darbo charakteristikos turi įtakos psichinei ir fizinei šios srities specialistų sveikatai.
Farmacijos specialistai, dirbantys visuomenės vaistinėse, yra labai svarbi sveikatos sistemos dalis. Rizika, kuri pasitaiko jų darbo aplinkoje yra daugialypė. Farmacijos specialisto sveikatos būklė priklauso nuo su darbo susijusių fizikinių (nepalankios darbo vietos mikroklimato sąlygos, triukšmas, oro užterštumas ir pan.), cheminių (vaistinės medžiagos, dezinfekcinės medžiagos ir pan.), ergonominių (darbo sunkumas, darbo įtampa, regos analizatorių įtampa ir pan.) ir psichosocialinių (stresas, netinkamos darbo sąlygos, aukšti darbo reikalavimai ir pan.) veiksnių.
Darbdavys yra atsakingas už darbuotojų sveikatą, saugumą, gerovę darbe, todėl esant netinkamoms darbo sąlygomis blogėja jų sveikatos būklė. Atliktame magistriniame darbe nagrinėjama farmacijos specialistų darbo aplinkos veiksnių ypatumus ir jų poveikį darbuotojo sveikatai, dėl kurio gali išsivystyti rizika susiformuoti profesinėms ligoms.
Tyrimo metodas šiame tyrime buvo pasirinktas anketavimas. Toks būdas atskleidžia respondento nuomonę, reikalauja minimalių atsakančiojo pastangų suteikiant maksimalų kiekį informacijos per trumpiausią laiką, bei žmogus išlieka anonimiškas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti farmacijos specialistų darbo sąlygų visuomenės vaistinėse sąsajas su profesinių ligų
atsiradimo rizika.
Uždaviniai:
1. Įvertinti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, nuomonę apie darbo sąlygas. 2. Išanalizuoti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, sveikatos nusiskundimus. 3. Įvardinti farmacijos specialistų žinias apie profesines ligas ir prevenciją, nustatyti riziką.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Profesinės ligos samprata ir jos nustatymo procesas
Ligų, kurios atsiranda bendroje populiacijoje, didžioji dalis yra susijusios su darbo sąlygomis, o pastarųjų dalis siejami su profesinėmis ligomis [13]. Lietuvoje 2015 metais nustatyta profesinė liga 437 žmonėms, iš kurių vienas buvo farmacijos specialistas [12].
Nuo 2003m. liepos 1 dienos, įsigaliojo Lietuvos Respublikos (toliau LR) darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kuriame profesinė liga apibrėžiama kaip darbuotojų ūmus ar lėtinis sveikatos sutrikimas kuris atsirado dėl kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Liga yra profesinė tik tada, jei ji nustatyta pripažinta tvarka [7]. Pasaulyje profesinių ligų apibrėžimai yra labai įvairūs ir priklauso nuo tam tikrų institucijų nutarties. Platesne prasme profesines ligas galima apibrėžti kaip ligas, atsiradusias būnant tarp pavojingų veiksnių susijusių su darbu [52].
LR profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai reglamentuoja profesinių ligų priežasčių tyrimą ir profesinių ligų diagnozės nustatymą. Profesinių ligų nustatymo kriterijuose pateikiami bendrieji profesinių ligų nustatymo kriterijai, apibrėžiama ryšiai tarp kenksmingos aplinkos ir galimų ligų. Jie yra skirti darbo medicinos gydytojams, kurie nustatinėja profesines ligas, bei tiems, kurie įtarią ją [10].
Darbo medicinos gydytojas yra gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs darbo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Įdomu tai, kad Lietuva yra viena iš paskutiniųjų ES, pagal tai, kiek darbo medicinos gydytojų tenka 1000 darbuotojų. Tai kelia pakankamai problemų, kadangi bendrosios praktikos gydytojams trūksta žinių ir praktinių įgūdžių, kad būtų laiku diagnozuota profesinis susirgimas arba kad liga būtų susieta su darbo sąlygomis [2].
Profesinių ligų nustatymas skirstomas į kelis etapus: profesinės ligos priežasčių tyrimas ir profesinės ligos nustatymą bei nustatytos ligos patvirtinimas [14].
Gavus pranešimą apie įtariamą profesinę ligą - pradedamos tirti priežastys. Tai daro profesinės ligos tyrimo komisija, bei ji pildo ligos patvirtinimo akto pirmąją dalį [4]. Darbuotojas ir įmonės vadovas yra pasirašytinai supažindinamas su šia akto dalimi. Toliau vyksta ilgas procesas, kada komisija tiria aplinką kurioje dirbo darbuotojas. Atlikus tyrimus, išanalizavus ir įvertinus situaciją, komisija nustato galimos ligos priežastis ir apsprendžia prevencines priemones. Užpildyta pirmojo akto dalis perduodama darbo medicinos gydytojui. Taip yra užbaigiamas profesinės ligų priežasčių tyrimas [9]. Toliau profesinės ligos nustatymo etape profesinės ligos komisija nebedalyvauja. [15]
Antrąją akto dalį pildo darbo medicinos gydytojas, kai nustato arba nenustato profesinės ligos diagnozę ir ją išsiunčia profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui. Komisijos pirmininkas gavęs darbo medicinos gydytojo užpildytą profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto antrąją dalį su
nustatyta arba nenustatyta profesinės ligos diagnoze, per 3 darbo dienas komisijos nariams pateikia pasirašyti šį aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad toks profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas su visos komisijos parašais yra baigiamasis dokumentas. [13] Apibendrinti profesinių ligų teisinio nustatymo etapai pateikti 1 paveiksle.
1 pav. Profesinės ligos teisiniai nustatymo etapai
Lietuvoje profesinių ligų tyrimo ir nustatymo procedūra yra sudėtinga, sudaryta iš kelių etapų. Šiame procese dalyvauja daug žmonių, kurių ne visų funkcijos yra aiškios ir pagrįstos, be to tai užima daug laiko. Siūlytina paprastinti profesinių ligų tyrimo ir nustatymo procedūrą taip pat daugiau ruoštis darbo medicinos gydytojų.
1.2 Sveikatos priežiūros specialistų sveikatos sutrikimai susiję su darbo
sąlygomis
Visuomenės svaikta glaudžiai siejasi su veiksmingu sveikatos sistemos funkcionavimu. Norint jog visuomenė būtų sveika, pirmiausiai turėtų būti sveikas medicinos personalas, kurio sveikata glaudžiai susijusi su individualiais, profesiniais ir organizaciniais veiksniais [47]. Pasaulyje yra atlikta daug tyrimų, kurie nagrinėja darbo aplinkos veiksnius, profesines charakteristikas. Tyrimais yra įrodyta, kad šie veiksniai yra glaudžiai susiję su darbuotojo psichine ir fizine sveikata [1,36]. Sveikatos sistemos specialistai yra vieni iš daugiausiai patiriančių stresą ir darbo krūvį, kuris yra per didelis [45].
Šie faktoriai lemia nuovargį, išsekią ir depresiją. Taip pat dėl to didėja klaidų tikimybė darbe, yra neigiamai veikiamas bendravimas su pacientais [21].
Sveikatos priežiūros darbuotojų savijautai darbe, jų gyvenimo kokybei turi įtakos ne tik cheminiai, fizikiniai, ergonominiai bet ir psichosocialiniai veiksniai.
Stresas darbe – pirminis faktorius, kuris 22% darbuotojų ES lemia sveikatos sutrikimų problemas [24]. Moksliniuose straipsniuose galima aptikti įvairių streso apibrėžimų. Dažnai pateikiama, kad stresas – įtampos būsena bei tam tikrų įvykių suvokimas, atsiliepimas į išorinių jėgų sukeltus nepalankius, nemalonius bei grėsmingus įvykius, kurie yra vadinami stresoriais [30]. Stresui įtakos turintys veiksniai skirstomi į universalius ir individualius. Universalais veiksniais vadiname tuos, kurie susiję su darbo užduotimis, darbuotojo vaidmeniu, bendravimo veiksniai, bei siejasi su mikroklimatu darbe. Individualūs, tai yra sunkumai šeimoje, asmenybės ypatumai, ekonominiai veiksniai [6].
Ilgalaikis stresas, kuris yra patiriamas darbe, gali būti tiek fizinių, tiek ir psichologinių problemų atsiradimo priežastis. Pasak Olandijos mokslininkų tyrimų duomenų - stresą, kaip profesinės veiklos palydovą identifikuoja nuo 13,0 iki 41,0proc sveikatos priežiūros darbuotojų [31]. Dažniausiai Europos Sąjungos šalyse yra sutinkama nugaros skausmas, kuris siejasi su darbo sąlygomis. Antrasis iš sutrikimų yra stresas darbe [20]. Dažnai stresą darbe sukelia darbo organizavimas ir valdymas. Šiuos aspektus galime pavadinti psichologiniai ir socialiniai veiksniai [19]. Štai Li-Ping Chou atliktas tyrimas rodo, kad iš penkių skirtingų medikų specialybių dažniausiai stresą patiria slaugytojos (66%), rezidentai (61,8%), gydytojai (38,6%), administracijos darbuotojai (36,1%) ir medicinos technikai (31,9%) (2 pav.) [5].
2 pav. Stresą dažniausiai patiriantys sveikatos priežiūros darbuotojai (proc.) [5]. 66% 61,80% 38,60% 36,10% 31,90% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Slaugytojos Rezidentai Gydytojai Administracijos darbuotojai Medicinos technikai
Sąveika, kuri yra tarp darbuotojo ir darbo vietos yra vadinama ergonominiais veiksniais. Šiems veiksniams priskiriama vienkartinio keliamo krovinio masę, stereotipinius darbo judesius ir pan. [5]. Didelis mokslininkų dėmesys yra skiriamas sveikaos specialistų darbo vietoms, kuriose žmonės daug laiko praleidžia sėdėdami ir teikdami informaciją pacientams žodžiu, bei telefonu. Taip pat dėmesys atkreipiamas į diagnostinius centrus, kuriuose specialistai itin daug laiko praleidžiama sėdėdami ir analizuodami informacija prie kompiuterio. Toks darbo pobūdis lemia dažną sergamumą raumenų, kaulų sistemos, mazginio venų išsiplėtimo, nosies ir gerklės, balso stygų ligomis. Taip pat specialistai patiria didelį nuovargį, įtampą, bei išsekimą [40].
Kaulų raumenų sistemos sutrikimams yra būdinga kūno raumenų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, kaulų, nervų pažeidimai, bei lokalios kraujo cirkuliacijos sutrikimas. Simptomai gali būti įvairūs. Varijuoja nuo diskomforto, skausmo tam tikrų kūno dalių iki organizmo funkcijų sutrikimo ar net negalios įgavimo [50]. Patirtis rodo, kad dažniausiai sutrikimai susiję su nugara, kaklu, pečiais ir viršutinėmis galūnėmis. Pakankamai dažnai pažeidžiamos ir apatinės galūnės [19]. Beveik kas ketvirtas ES šalių darbuotojų patiria nugaros skausmą, o 22% skundžiasi skausmais, kurie susiję su raumenimis. Naujosiose valstybėse narėse su šiomis problemomis susiduria dar daugiau gyventojų, atitinkamai net 39 ir 36% darbuotojų [29]. Vakarų šalyse pagrindinė darbingo amžiaus žmonių sergamumo priežastis, negalia ar nedarbingumas siejasi su nugaros, kaklo ir viršutinių galūnių skausmais [38].
Milerad ir Ekenvall studijavo kaklo, pečių, rankų ir plaštakų simptomus tarp 99 odontologijos specialistų ir 100 farmacijos specialistų. Buvo nustatyta, kad 44% odontologų ir 29% farmacininkų jaučia kaklo skausmus; 51% odontologų ir 23% farmacininkų jaučia skausmus pečių srityje. Dilbio skausmai skundėsi 12% odontologų ir tik 1% farmacininkų. Galūnių tirpimas, parastezijos taip dažniau pasireiškė odontologams, nei farmacininkams (3 pav.) [39].
3 pav. Odontologų ir farmacijos specialistų kaulų raumenų sistemos sutrikimai (proc.) [39] Kaklo skausmas Pečių skausmas Dilbio skausmas
Odontologai 44% 51% 12% Farmacijos specialistai 29% 23% 1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Darbo aplinkoje, kurioje būna sveikatos priežiūros darbuotojai apstu įvairių cheminių medžiagų: dezinfekuojančių ir valomųjų priemonių, vaistinių medžiagių, alkoholių, medikamentų, gumos gaminių ir kitų medžiagų. Šios cheminės medžiagos taip pat turi įtakos sveikatos priežiūros specialistų sveikatai [23]. Cheminių medžiagų veiklieji komponentai pasklidę garų pavidalu teršia ne tik darbo aplinkos orą, tačiau patenka į spcialistų kvėpavimo takus, nusėda ant pažeistos ar sveikos odos. Junginiai, kurie yra cheminės kilmės organizmą veikia toksiškai, kancerogeniškai, mutageniškai, bei alergizuojančiai. Tyrimais įrodyta, kad cheminės medžiagos itin dirgina odą ir gleivines [3,35].
Vienas iš vaistų grupių, kuri veikia itin kenksmingai yra priešnavikiniai vaistai arba citostatikai. Dažniausiai su šia vaistų grupe susiduria gydytojai, vaistininkai ir slaugos personale dirbantys specialistai. Tai žmonių grupės, kurios turi didelę riziką būti paveiktos šia vaistų grupe. Šie vaistai pasižymi tiesioginiu dirginančiu poveikiu odai, akims, gleivinei, bei kitiems audiniams. Užfiksuota atvejų, kai nesilaikant elementaraus atsargumo priemonių, ypač kai yra ruošiamos injekcijos, daugelis citotkinių vaistų gali sukelti vietines toksines ar alergines reakcijas. Taip pat gali atsirasti ir kancerogeninis ir mutageninis pavojus [44].
Sveikatos priežiūros darbuotojai dažnai susiduria su tam tikromis alergijomis. Vienos iš jų dažnai yra odos ligos, kurias sukelia padidėjęs jautrumas alergenams. Yra labai daug priežasčių sukeliančių odos alergijas, o paplitimas tarp sveikatos priežiūros specialistų yra daugiau nei 30%. Dažniausiai odos ligos pasitaiko tarp masažą atliekančių specialistų, laboratorijos darbuotojų, dietologų, itin dažnai rankų egzemos nustatomos medicinos seselėms [46].
1998 buvo tiriama alergijų paplitimas tarp sveikatos priežiūros specialistų. Dažniausiai galutinė diagnozė būdavo kontaktinis alerginis dermatitas. Jis pasitaikė tarp 27% odontologų ir 40% darbuotojų dirbančių laboratorijose. Taip pat daliai pasireiškia kaip alergijos forma - perštėjimas, tai buvo 14% odontologų padėjėjams ir 33% medicinos seselėms. Atopinis dermatitas labai retai pasireiškė tarp medicinos seselių (tik 2%), tačiau jis dažnesnis yra tarp masažą atliekančių specialistų – net 19%. Odos dilgėlinė buvo išvis reta. Visų tirtųjų pasireiškia tik vienam procentui, iš kurių didžioji dalis yra medicinos seselių ir odontologų padėjėjai [42].
2011 metais buvo atliktas tyrimas Azijoje dėl alerginio rinito ir alerginės astmos, kurios dažnai atsiranda farmacijos specialistams. Buvo tiriami šeši augalai, kurie dažnai naudojami farmacijos praktikoje. Buvo atliekamas bandymas, kai yra padaromas dūris su tam tikrų augalų ekstraktu į odą. Po to buvo stebima bronchų funkcija, IgE antikūnai. Buvo nustatyta, kad jog tirti augalai sukelia didesnį histamino išsilaisvinimą iš bazofilų, o tai lemia alerginę astmą ir rinitą [43].
Norint, jog sveikatos sistema tinkamai funkcionuotų labai svarbu, jog būtų sveiki patys joje dirbantys specialistai, tačiau ligų susijusių su darbo aplinka ir atmosfera sunku išvengti. Nustatyta, jog didelė dalis sveikatos priežiūros specialistų patiria stresą ar įtampą darbe. Taip pat tyrimai rodo, jog
priklausomai nuo darbo specifikos specialistai gali skųstis ir kitais sveikatos sutrikimais. Vienas iš taip pat dažnesnių yra kaulų raumenų sistemos sutrikimai. Specialistai, kurie dirba daugiau su tam tikromis medžiagomis gali įgyti odos alergijas ar astmą, bei rinitą.
1.3 Farmacijos specialisto, dirbančio visuomenės vaistinėje, svarba
2015 metų duomenimis licencijuotų farmacijos specialistų, t.y. įgijusių farmacijos magistro arba farmacijos profesinį bakalaurinį laipsnį, LR buvo 4603. Iš šio skaičiaus daugelis dirbo visuomenės vaistinėse t.y. vaistinėse, kuriose laikoma, kontroliuojama ir išduodama vaistiniai preparatai gyventojams, bei juridiniams asmenims. Šios vaistinės privalo vykdyti SAM įpareigojimus aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais. Tais pačiais metais LR veikė 1387 visuomenės vaistinės – vienai vaistinei tenka 2084 gyventojų, o tai rodo lengvą vaistinių prieinamumą (1 lentelė) [12].
1 Lentelė. Vienai vaistinei tenkantis gyventojų skaičius 2005-2015 metais [12].
Metai Vaistinių skaičius Gyventojų skaičius Vienai vaistinei tenka gyventojų 2005 1182 3 294 592 2787 2006 1497 3 253 634 2173 2007 1482 3 215 708 2169 2008 1515 3 186 817 2103 2009 1504 3 146 139 2091 2010 1482 3 057 440 2063 2011 1442 3 006 055 2084 2012 1404 2 974 176 2118 2013 1383 2 945 235 2130 2014 1380 2 922 943 2118 2015 1387 2 890 985 2084
Kaip matome Lietuvoje yra didelis vaistinių prieinamumas, o tai suteikia patogesnę ir labiau priimtiną galimybę pacientams užsiimti savigyda. Nors tai pacientams yra patogu, tačiau dėl tos pačios priežastis yra paplitęs neracionalus vaistų vartojimas ir to pasekoje ikyla polifarmacijos problema. Didelė dalis ligų, kuriomis serga žmonės, yra gydomos ambulatoriškai, nei stacionare. Tai taip liečia lėtines ligas. Pastarųjų ligų gydymą galima įvardinti taip pat kaip savigyda, nes žmonės jas dažniausiai gydosi savarankiškai [17]. Dauguma lėtinių ligų ir ne tik jų yra valdomos namuose. Šiuo atveju
vaistininkai itin svarbūs. Prieinamumo požiūriu jie yra lengviau pasiekiami nei gydytojai, taip pat turi išsilavinimą, kuris reikalingas rūpinantis gyventojų sveikata. Vaistininkas gali patarti įvairiais klausimais, įskaitant ir savigydos [5].
Lėtinėms ligoms priskiriamos tokios ligos, kaip: širdies ir kraujagyslių sistemos, vėžys, piktybiniai navikai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos ir diabetas. Šių ligų išsivystimą būtų galima užkirsti, jei būtų laiku kontroliuojami laiku rizikos veiksniai. Būtent dėl rizikos veiksinių nepaisymo, nežinojimo ir nekontroliavimo pasaulyje miršta įvairaus amžiaus žmonės. Remiantis Tarptautinės Federacijos (toliau FIP) duomenimis nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas ir taip pat rūkymas yra dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai tarp pasaulio gyventojų [25,27,48].
Pacientai atsiradus sveikatos problemoms pirmiausiai kreipiasi į vaistininkus. Atsiradus tik rimtiems sveikatos sutrikimams jie kreipęsi į gydytojus. Dėl šios priežasties, vaistininkai turi didesnę tikimybę aptikti lėtines ligas ankstyvose jų stadijose. Taip pat vaistininkui lengviau įspėti pacientus dėl jų gyvenimo būdo, kuris gali atsiliepti ateityje sveikatai. Vaistininkų konsultacija gali padėti sumažinti rizikos veiksnius, kurie ypač siejasi su svoriu, mitybos kontrole, fiziniu aktyvumu ar rūkymu. Farmacijos specialistai yra visuomenės žinių šaltinis, kuris padeda žmonėms suprasti lėtinių ligų keliamus pavojus bei paaiškina prevencijos svarbą [26].
Vaistų terapija yra itin plačiai paplitęs būdas gydytis, kurį siūlo gydytojai. Žmonių sergamumas didėja, todėl šios terapijos poreikis auga. Taip pat didėja vaistų rinka, nuolatos auga naujų vaistų teikiamos galimybės. Vaistininkai šiuo atveju yra vertingi informacijos skleidėjai. Farmacijos specialistai teikia informaciją apie medikamentus, gali profesionaliai ją vertinti, bei perteikti pacientui. Galų gale didėjant vaistų rinkai didėja ir nepageidaujamų reakcijų pavojus. Vaistininkai tinkamai prižiūrėdami farmakoterapiją, konsultuodami ir laiku atlikdami intervenciją, gali sumažinti riziką, kuri susijusi su vaistų terapija [5].
Vaistininkai yra paskutinis specialistas, kuris perduoda medikamentus pacientui. Farmacijos specialistai išduodant vaistus pacientams paaiškina jų vartojimą, kitus niuancus, suteikia farmacinę paslaugą. Viena iš didžiausių pasaulyje įvardintų problemų tarp pacientų yra vaistų vartojimo rėžimo nesilaikymas, bei neracionalus vaistų vartojimas. To pasekoje atsiranda smulkūs sveikatos sutrikimai, bei tai gali turėti įtakos ir ankstyvai mirčiai. Vartojant vaistus nuo užkrečiamųjų ligų, gydymo rėžimo nesilaikymas gali lemti spartų bakterijų atsparumo vaistams vystymasi. To pasekmė gali būti apsunkintas sėkmingas gydymas. Atliktuose tyrimuose, kurie siejasi su papildomis investicijomis, kad žmonės laikytųsi gydymo rėžimo pastebėta, kad tai per kelis metus visiškai atsiperka. Taip pat tai toliau padeda sumažinti išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugos sistemai. Gydymo rėžimas yra svarbus dėl daugelio priežasčių, todėl tai yra kiekvieno sveikatos specialisto siekiamybė. Tai naudinga, kadangi ženkliai pagerinamas gydymo rezultatas bei pacientų gyvenimo kokybė. Taip pat svarbu, kad yra garantuojamas paciento saugumas ir mažėja skiriamos lėšos ligonių gydymui. FIP teigia, kad
„efektyvesnis gydymo rėžimo laikymasis gali turėti žymiai didesnį poveikį gerinant visuomenės sveikatą nei kiti specifinio medicininio gydymo patobulinimai, o prie gydymo rėžimo laikymosi daugiausiai turėtų prisidėti vaistininkai“ [28].
Vaistininkas tiesiai į rankas pacientui atiduoda vaistą. Viena iš sričių, kuriose turėtų būti būtinas gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas, tai farmakoterapinių klaidų prevencija. Remiantis Brown ir jo kolegų atlikto tyrimo duomenimis, pacientai yra labiau linkę apie gydymo vaistais klaidas informuoti vaistininką, nei savo gydytoją. Svarbu tai, kad visuomenės vaistininkai surenka informaciją apie nepageidaujamas reakcijas bei netinkamą vaisto poveikį. Šios inforamcijos dalinimasis tarp gydytojo ir farmacijos specialisto pagerintų gydymo saugumą [22]. Apibendrintos pagrindinės funkcijos farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, pateiktos 4 paveiksle.
4 pav. Farmacijos specialisto, dirbančio visuomenės vaistinėje, pagrindinės funkcijos.
Vaistininkai šiuo metu yra daug lengviau prieinami visuomenėje, negu gydytojai. Taip pat yra svarbus lėtinių ligų gydyme, rizikos faktorių nustatyme, bei farmakoterapijos priežiūroje. Be to vaistininkai yra paskutinioji grandis per kurią patenka vaistai pas pacientą, todėl jie yra svarbūs perteikiant pacientams informacija apie vaistus.
FARMACI-JOS
SPECIA-LISTAS
Pacientų vartojamų vaistų rėžimo laikymosi kontrolė Informacijos rinkimas apie nepageidaujamas vaisto reakcijas Konsultacijos dėl vaisto/vaistų farmakotera-pijos Konsultacija dėl vaisto/vaistų vartojimo Lėtinių ligų kontrolė, prevencija, nustatymas. Konsultacijos sveikos gyvensenos klausimais2. DARBO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Ruošiantis tyrimui pirmiausiai buvo atlikta literatūros analizė, ieškoma informacijos ankstesniuose moksliniuose darbuose, kurie siejasi su sveikatos sutrikimais tarp sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatytas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai, bei pasirinktas tyrimo metodas. Remiantis generaline tyrimo aibe buvo nustatytas tyrimo imties tūris. Sudaryta anketa respondentams apklausti. Gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro pritarimas (Nr. BEC – FF – 31) tyrimui. Vykdyta apklausa. Gauti anketų rezultatai susisteminti ir atlikta jų analizę.
2.2 Tyrimo metodai
Ruošiant baigiamąjį magistrinį darbą buvo naudojami šie tyrimo metodai: 1. Teorinis analizės metodas.
2. Empirinis analizės metodas – anketinė apklausa. Jis pasirinktas, kadangi: Praktiškas;
Daug informacijos gaunama per trumpą laiką iš didelės grupės žmonių; Gauti rezultatai gali būti greitai ir lengvai kiekybiškai analizuojami pasitelkiant programines įrangas;
Gautus rezultatus paprasta interpretuoti ir palyginti su kitais tyrimais [33]. 3. Statistiniai tyrimo metodai.
2.3 Duomenų analizės metodas
Tyrimo metu gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS programos 22.00 versijos programinį paketą. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2016 programą. Statistiniams ryšiams įvertinti naudota:
susijusių požymių chi kvadrato (χ²) kriterijus - taikytas kokybinių kintamųjų priklausomumui nustatyti, kai grupėje yra po du kintamuosius.
stjudento t metodas - taikytas nepriklausomoms imtims, kai buvo norima palyginti dvejus nepriklausomus grupių vidurkius
ANOVA metodas – stjudento t apibendrintas kriterijus tik taikomas keletui imčių.
Santykinė rizika – taikyta nustatyti įvykių riziką tarp tam tikrų grupių. Apibūdina ryšį tarp dviejų skirtingų veiksnių [16].
2.4 Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketinė apklausa, kuri yra anoniminė. Anketoje buvo 21 uždarojo tipo klausimas ir 1 atvirojo tipo klausimas. Viename klausime apklaustieji galėjo rinktis keletą atsakymų.
Anketos struktūrinės dalys:
Įvadinė dalis. Joje tiriamiesiems paprastai paaiškinama, kodėl atliekamas tyrimas, pristatoma jo svarba ir koks tikslo tyrimas.
Klausimai apie respondento darbo sąlygas. Pateikiami klausimai, kurie leistų išsiaiškinti kokiomis darbo sąlygomis dirba respondentas ir kaip jis jomis yra patenkintas.
Klausimai apie respondento sveikatą. Klausimai siejami su sveikatos sutrikimai, kurie gali atsirasti dėl darbo sąlygų.
Demografinė charakteristika.
2.5. Tyrimo imties dydžio nustatymas
Rekomenduojama reprezentatyvų imties tūris nustatytas pasitelkiant specialią lentelę, kuri yra sudaryta su konkrečia paklaida esant tam tikram populiacijos dydžiui (2 lentelė).
2 lentelė. Imties tūrio nustatymo lentelė. Populiacijos dydis Imties paklaida Imties paklaida Imties paklaida ±3% ± 5% ±10% 100 92 80 49 250 203 152 70 500 341 217 81 750 441 254 85 1000 516 278 88 2500 748 333 93 5000 880 357 94 10000 964 370 81
Tikslinę tyrimo populiaciją sudarė visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai, t.y. vaistininkai ir vaistininko padėjėjai. Pagal Lietuvos Statistikos Departamento duomenis 2015 metais Lietuvoje farmacijos specialistų buvo 4603 (vaistininkai 3192, vaistininko padėjėjai 1411), todėl buvo pasirinkta imties paklaida +/-5%, kai populiacijos dydis 5000, todėl siekta apklausti 357 specialistus.
2.6. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2014 metų gegužės iki 2015 lapkričio mėnesio. Farmacijos specialistams iš viso buvo išdalintos 524 anketos, iš atgautųjų užpildytos ir tinkamos rezultatų analizei buvo 361. Tyrime dalyvavusių respondentų sociodemografinės charakteristikos pateiktos 3 lentelėje.
3 lentelė. Visos tyrimo kontingento sociodemografinės charakteristikos
Analizuojamo farmacijos specialistų požymiai N %
Lytis Moteris 322 10,8 Vyras 39 89,2 Amžius Iki 35 206 57,1 35-55 93 25,8 55 ir daugiau 62 17,2 Rūkymas Taip 32 8,9 Ne 329 91,1
3 lentelės tęsinys. Visos tyrimo kontingento sociodemografinės charakteristikos
Analizuojamo farmacijos specialistų požymiai N %
Vaikų skaičius 1 79 21,9 2 87 24,1 3 ir daugiau 16 4,4 0 179 49,6 Darbo stažas Iki 1 metų 30 8,3 1-5 metai 141 39,1 6-15 metų 80 22,22
Daugiau nei 15 metų 110 30,5
Darbo krūvis 0,25-0,75 17 4,7 1 215 59,6 1,25 101 28 1,5 28 7,8 Profesija Vaistininkas 307 85 Vaistininko padėjėjas 54 15
3. REZULTATŲ ANALIZĖ
3.1. Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, darbo sąlygų
subjektyvus vertinimas
Gauti duomenys parodė, jog daugelis (61,2%; N=221) farmacijos specialistų savo darbo sąlygomis yra patenkinti iš dalies. Daugiausiai respondentų pertraukų neturi arba turi vieną pertrauką iki 30min (30,7%; N= 111 ir 30,7%; N= 111). Duomenys rodo, jog keturi iš 10 specialistų (42,3%; N=153) visuomenės vaistinėje dirba dviese, o kas trečias specialistas (34,6%; N=125) dirba vienas. Darbo metu 42,9% (N=155) stovi 6-8val, o 8-10val 31,9% (N=111) respondentų. Taip pat gauti duomenys rodo, jog net 90% (N=325) mano, jog darbo sąlygos susiję su padidėjusia ligų rizika (5 pav.). Toliau pateikti duomenys yra analizuojami plačiau.
5 pav.Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, darbo sąlygų vertinimo
apibendrinimas.
Atlikus farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, sukauptų anketinių duomenų analizę, buvo nustatyta, jog savo darbo sąlygomis yra patenkintas beveik kas trečias specialistas (30,2%; N=109). Visiškai nepatenkintų darbo sąlygomis buvo žymiai mažiau. Tokią nuomonę išreiškė rečiau nei kas dešimtas specialistas (8,6%; N=31). Daugiau nei pusė respondetnų išreiškė, jog savo darbo sąlygomis yra patenkinti tik iš dalies (61,2%; N=221). Darbo sąlygų vertinimai skyrėsi tarp lyčių. Didesnė dalis vyrų buvo linkę sakyti, jog darbo sąlygomis yra patenkinti, o moterys buvo linkę sakyti, jog darbo sąlygomis yra patenkintos tik iš dalies (p<0.05) (6 pav.).
Darbo
sąlygos
Pertraukų skaičius: ▪ Neturi 30,7% (N=111)
▪ Viena pertrauka iki 30min. 30,7% (N=111)
61,2% (N=221) patenkinti darbo sąlygomis iš dalies
90% (N=325) mano, jog darbo sąlygos susiję su padidėjusia ligų rizika
Laikas praleistas stovint: ▪ 6-8val 42,9% (N=155) ▪ 8-10val 31,9% (N=111)
Vienu metu dirba farmacijos specialistų: ▪ 1 specialistas 34,6% (N=125)
* p<0,05 lyginant vyrus su moterimis
6 pav. Respondentų pasitenkinimas darbo sąlygomis pagal lytį (proc.).
Taip pat pastebėta, jog rūkančių farmacijos specialistų dalis yra labiau nepatenkinta darbo sąlygomis, nei nerūkančiųjų. Rūkančiųjų darbo sąlygos netenkina 21,9%, o nerūkančiųjų tik 7,3%. (p<0,05).
Tyrimo metu išsiaiškinta jog pertraukas turi ne visi farmacijos specialistai, dirbantys visuomenės vaistinėje. Atliktas tyrimas parodo, jog pertraukų neturi beveik trečdalis farmacijos specialistų (30,7%; N=111). Taip pat gauti rezultatai rodo, jog toks pats skaičius respondentų turi vieną pertrauką iki 30min (30,7%; N=111). Neapibrėžtą pertraukų skaičių turi šiek tiek daugiau nei penktadalis respondentų (22,4%, N=81). Jie pažymėjo, jog pertraukų skaičius ir ilgis priklauso nuo pacientų srauto vaistinėje. Kitų apklaustųjų rezultatai pasiskirstė taip: pertraukas du kartus per dieną iki 30min turi 10,3% (N=37), o atsakymo variantą „kitas“ pasirinko 5,9% (N=21). Detali gautų atsakymų informacija pateikta 7 paveiksle
7 pav. Respondentų atsakymai apie pertraukas darbo metu 43,60% 15,40% 41% 28,60% 7,80% 63,60% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Taip Ne Iš dalies
Vyrai Moterys 30,70% 30,70% 22,40% 10,30% 5,90% Pertraukos neturi
Viena pertrauka iki 30min
Pertraukų trukmė ir kiekis priklauso nuo pacientų skaičiaus Pertraukas turi du kartus per dieną Kita
Respondentų buvo prašoma pažymėti kiek farmacijos specialistų dirba vienu metu vaistinėje. Daugiausiai respondentų (42,3%; N=153) pažymėjo atsakymą, jog vaistinėje vienu metu dirba du specialistai. Antras iš populiariausių atsakymų buvo, jog dirba vienas specialistas, šį atsakymą pasirinko 34.6% (N=125). Kiti farmacijos specialistų pasirinkti atsakymai detaliau pateikti 8 paveiksle.
8 pav.Farmacijos specialistų skaičius dirbančių vaistinėje vienu metu (proc.).
Pastebėta, jog tie farmacijos specialistai, kurie dirba vaistinėje vieni – pertraukas turi žymiai rečiau, lyginant su tais kurie dirba daugiau nei vienas. Taip pat statistiškai reikšminga tai, jog tie, kurie dirba daugiau nei vienas specialistas, dažniau turi bent vieną pertrauką iki 30 minučių, lyginant su tais, kurie dirba vieni (p<0,05) (9 pav.).
*;** p<0,05, lyginant specialistus, kurie dirba vieni su dirbančiais daugiau nei vienas.
9 pav. Pertraukų priklausomybė nuo dirbančių žmonių skaičiaus vaistinėje vienu metu (proc). 34,60% 42,30% 15,00% 2,50% 1,70% 3,90% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 0 1 2 3 4 5 6 7 14,48% 35,90% 44,40% 55,60% 50,00% 42,90% 48,00% 26,10% 18,50% 0,00% 16,70% 0,00% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 1 2 3 4 5 6 ir daugiau
Dirbančių žmonių skaičius vaistinėje vienu metu
Darbo laiką stovint praleidžia daugiau nei 10 val tik 6,1% (N=22) respondentų. Mažiau nei 6val stovint praleidžia 19,9% (N=72) vaistinėje dirbantys farmacininkai ir vaistininko padėjėjai, dalyvavę apklausoje. Dauguma farmacijos specialistų stovi vaistinėje nuo 6-10val. Gauti rezultatai rodo, jog 6-8val stovi 42,9% (N=155), o 8-10val praleidžia 31,9% (N=111) (10 pav.).
10 pav.Respondentų atsakymai apie praleistą laiką stovint darbe (proc.)
Išanalizavus anketas, pastebėta, jog respondentai, kurie stovi iki 6val yra labiau patenkinti savo darbo sąlygomis, nei tie kurie stovi daugiau nei 6val. Net 40,3% farmacijos specialistų, kurie stovi iki 6val yra visiškai patenkinti savo darbo sąlygomis, o tie kurie stovi daugiau nei 6val darbo sąlygomis buvo patenkinti tik 26% (p>0,05).
Didžioji dalis apklaustųjų (90%; N=325), mano jog darbas visuomenės vaistinėje yra susijęs su padidėjusia ligų rizika, o likusioji dalis (10%, N=36) su tuo nesutinka ir teigia, jog darbas visuomenės vaistinėje nėra susijęs su padidėjusia ligų rizika. Statistiškai reikšminga, tai jog, tie kurie yra visiška patenkinti darbo sąlygomis yra labiau linkę manyti, jog darbas nėra susijęs su rizika sveikatai (p<0,05) (11 pav.).
11 pav. Respondentų pasitenkinimas darbo sąlygomis, priklausomai nuo nuomonės ar jų
darbas susijęs su padidėjusia ligų rizika (proc.) 19,90% 42,90% 31,10% 6,10% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
Iki 6 val. ≥6 - <8val. ≥8 - <10val. Daugiau nei 10val.
80,70% 93,50% 94,10% 19,30% 6,50% 5,90% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Patenkinti darbo sąlygom
Nepatenkinti darbo sąlygomis Iš dalies patenkinti
Mano, jog darbas susijęs su padidėjusia ligų rizika Mano, jog darbas nesusijęs su padidėjusia ligų rizika
Atliktus statistinę duomenų analizę lyginant amžių, lytį, profesiją, darbo patirtį ir darbo krūvį su aprašytais aspektais statistiškai patikimų duomenų daugiau nebuvo gauta.
3.2. Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, savo sveikatos
vertinimas
Respondentų savo sveikatą buvo prašoma įvertinti nuo 1 iki 10 balų. Vienetas reiškė, jog sveikata yra labai bloga, o 10 balų reiškė, jog sveikata yra puiki. Daugiausiai respondentų savo sveikatą vertina 8 balais, taip įvertino 41% (N=148) apklaustųjų. Vienetu ir trejetu savo sveikatos nebuvo įvertinusių. Dvejetu įvertino tik vienas respondentas. Ketvertu, penketu ir šešetu įvertino 17,5% (N=63). Daugiau nei kas penktas respondentas t.y. 22,7% (N=82) savo sveikatą vertino 7 balais. Devyniais balais savo sveikatą įvertino 15,7% (N=57) , o 10 balų tik 2,8% (N=10). Detali apdorota informacija, kuri buvo surinkta atliekant tyrimą, pateikta 12 paveiksle.
12 pav. Respondentų savo sveikatos vertinimas balais nuo 1 iki 10 (proc.)
Farmacijos specialistų, kurie dalyvavo apklausoje buvo prašoma pažymėti ar jie turi antsvorio, kadangi tai svarbus veiksnys toliau vertinant rezultatus. Mažiau nei ketvirtadalis, tai yra 22,2% (N=80), apklaustųjų pažymėjo, kad antsvorio turi, o likusioji dalis (77,8%; N=281) pažymėjo, kad antsvorio neturi.
Atlikus tolesnė apklausos analizę buvo išsiaiškinti kokias sveikatos nusiskundimais skundžiasi farmacijos specialistai, dirbantys visuomenės vaistinėje. Anketoje buvo išvardinti sveikatos sutrikimai, o respondentų buvo prašoma pažymėti, kuriuo sveikatos sutrikimu kaip dažnai skundžiasi (niekada, labai retai, kartais, dažnai, nuolat). Šiais klausimais buvo siekiama įvertinti bendrą specialistų sveikatą, neatsižvelgiant į darbo sąlygų įtaką.
0% 0,30% 0% 1,70% 5% 10,80% 22,70% 41% 15,70% 2,80% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Pastebima, jog didžiausias skaičius nuolatos ir dažnai farmacijos specialistų skundžiasi kojų skausmu. Kojų skausmą dažnai patiria 42,1% (N=152%), o nuolat jį jaučia 8,6% (N=31) respondentų. Likusieji skausmo nejaučia, jį patiria labai retai arba kartais. Detalesnė informacija pateikta 4lentelėje.
Statistiškai reikšminga tai, jog farmacijos specialistai, kurie stovi iki 6val ir 6-8val daugiau nei trečdalis nurodė, jog jiems kojas skauda tik kartais (38,9% ir 35.5%), o dažnu kojų skausmu skundžiasi daugiau nei puse specialistų, kurie stovi 8-10val (51,4%) (p<0,05).
Antras iš dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų tarp farmacijos specialistų yra galvos skausmas. Galvos skausmą dažnai patiria 23% (N=83) respondentai, o nuolat jį jaučia 2,8% respondentų. Kartais jį jaučia šiek tiek didesnė dalis specialistų, nei kojų skausmą (38% N=137). Likusioji dalis jį jaučia arba labai retai arba niekada. Detalesnė informacija pateikta 4 lentelėje.
Pakankamai dažnas nusiskundimas yra nugaros skausmas. Juo dažnai arba nuolat skundžiasi 24,4% (N=88). Žvelgiant į tikslesnius duomenis, gauta, kad kartais skundžiasi 41,8% (N=151), dažnai 20,2% (N=73), o nuolat 4,2% (N=15). Detalesni rezultatų pasiskirstymai 4 lentelėje.
4 lentelė. Farmacijos specialistų skundimosi dažnis kojų skausmu, galvos skausmu, nugaros
skausmu.
Niekada Labai retai Kartais Dažnai Nuolat
Kojų skausmas 3,9% 11,6% 33,8% 42,1% 8,6% Galvos skausmas 2,8% 9,6% 26,6% 38,0% 23,0% Nugaros skausmas 6,1% 27,7% 41,8% 20,2% 4,2%
Pastebėta, kad nugaros skausmui turi įtakos antsvoris. Juo nuolatos skundžiasi 10% atsakiusiųjų, kurie turi antsvorio, o tie kurie neturi antsvorio nugaros skausmą patiria nuolatos tik 2,5% (p<0,05).
Taip pat buvo tiriama, kaip dažnai respondentai skundžiasi pečių, sąnarių, rankų skausmu, bei virškinimo sutrikimais. Iš šių išvardintų sutrikimų dažnai arba nuolat pasitaiko daugiausiai virškinimo sutrikimas, rečiau pečių skausmas, o sąnarių ir rankų skausmas yra išvis retas. Detalesni duomenys gauti tyrimo metu pateikti 13 paveiksle.
13 pav. Rankų, sąnarių, pečių skausmo ir virškinimo sutrikimų skundimosi dažnis (proc.)
Rečiau nei kas trečias farmacijos specialistas pas savo gydytoją profilaktiškai nesitikrina sveikatos, likusieji sveikatą tikrinasi profilaktiškai. Pastebėta, kad sveikatą labiau yra linkę nesitikrinti vyrai. Savo sveikatos nesitikrina iš apklaustų vyrų 43,6%, o moterų tik 26,7%. Taip pat reikšmingai tai, jog savo sveikatą profilaktiškai linkę tikrintis farmakotehcniko išsilavinimą turintys specialistai, nei farmacininkai. Iš apklaustųjų farmakotechnikų savo sveikatą profilaktiškai tikrina 81,5%, o farmacininkai 69,7% (p<0,05).
Tam tikrų kūno dalių skausmo ir virškinimo sutrikimo paplitimo skundimosi dažniui įvertinti išvedėme vidurkį. Perkonvertuojant skausmo dažnį buvo pasitelkiama tokia skalė: 1 – skausmu niekada nesiskundė, 2 – laba retai, 3 – kartais, 4 – dažnai, 5 – nuolat. Buvo išvestas aritmetinis vidurkis. Pagal gautus skaičius galima spręsti kaip vidutiniškai skausmas yra paplitęs tarp farmacijos specialistų.
Gauti duomenys parodė, kad vidutiniškai labiausiai paplitęs yra galvos skausmas, jo
koeficientas gautas 3,7. Juo farmacijos specialistai vidutiniškai skundžiasi dažnai. Taip pat vienas iš dažniausių sutrikimų yra kojų skausmas. Jo gautas koeficientas yra 3,4. Juo farmacijos specialistai vidutiniškai skundžiasi rečiau nei galvos skausmu. Kitas dažnas sutrikimas yra nugaros skausmas. Jo koeficentas rodo, kad juo taip pat linkę vidutiniškai skųstis kartais. Šis sutrikimas pasireiškia rečiau nei kojų skausmas. Detalesni gauti koeficientai yra pateikti 14 paveiksle.
11,60% 24,90% 32,40% 45,20% 27,40% 27,40% 30,70% 27,70% 41,30% 29,90% 26,30% 20,80% 15,80% 15,50% 9,40% 6,10% 3,90% 2,20% 1,10% 0,30% 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00% Virkšinimo sutrikimai Pečių skausmas Sąnarių skausmas Rankų skausmas Niekada Labai retai Kartais Dažnai Nuolat
14 Pav.Sutrikimų pasireiškimo Vidutinis dažnis sutrikimų tarp farmacijos specialistų.
3.3. Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, nuomonė apie
darbo aplinkos sąlygojamą poveikį sveikatai
Pagal atliktą literatūros analizę buvo išskirti pagrindiniai sutrikimai, kurie dažniausiai pasitaiko tarp sveikatos sistemos darbuotojų. Jie buvo suskirstyti į tris grupes:
1. Psichosocialiniai, 2. Alerginės kilmės
3. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimai.
Prie psichosocialinių sutrikimų priskyrėme įtampos, nerimo jausmą darbe ir galvos svaigimą esant emociniam susijaudinimui. Respondentų prašėme, jog jie pažymėtų kokią įtaką šiems sutrikimams turi darbo sąlygos.
Gauti rezultatai parodė, jog nerimo jausmas lydi 63,7% (N=230) respondentų, kurie dalyvavo apklausoje. Daugiau nei puse (65,3%; N=150) turinčių šį sutrikimą tvirtina, jog darbas įtakos turėjo iš
3,7 2,4 2,9 1,8 2,2 2,7 3,4 Galvos skausmas Pečių skausmas Nugaros skausmas Rankų skausmas Virškinimo sutrikimai Sąnarių skausmas Kojų skausmas
dalies ir šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (26,06%; N=60) mano, jog darbo įtaka yra didelė. Likusioji dalis, kurie turi šį sutrikimą, mano, jog darbas įtakos neturėjo.
Įtampos jausmas yra dažnesnis nei nerimas tarp farmacijos specialistų. Jo nepatiria tik 12,5% (N=45) respondentų. Likusieji 87,5% (N=316) patiria. Iš įtampą patiriančių darbe vėl gi daugiau nei puse (58,24%; N=182) mano, jog tam įtakos darbas turėjo iš dalies, o net daugiau nei trečdalis (35,72%; N=118) tvirtina, jog darbas tam turėjo labai didelės įtakos. Likusieji tvirtina, kad darbas tam įtakos nepadarė.
Taip pat buvo klausiama respondentų apie galvos svaigimą, kuris atsiranda esant emociniam susijaudinimui. Daugiau nei pusė t.y. 54,3% (N=197) nurodė, kad jo nepatiria. Likusioji dalis nurodė, kad šis sutrikimas pasireiškia. Iš jų 45,45% (N=89) nurodo, kad darbas tam įtakos turėjo iš dalies. Labai maža dalis (4,39%; N=9) nurodo, kad darbas turėjo didelę įtaką. Pusę (50,16%; N=97) respondentų, kurie nurodė, kad galvos svaigimas pasireiškia, mano, kad tai nėra susiję su darbu(15 pav.).
15 pav.Darbo įtaka tarp specialistų, kurie turi psichosocialinių sutrikimų (proc.)
Prie alerginių reakcijų priskyrėme kosulį, slogą, odos niežėjimą, odos bėrimus, bei akių perštėjimą. Respondentų vėl buvo prašoma sužymėti kokią įtaką šiems sutrikimams, jų nuomone, turi darbas. Dažniausiai tarp farmacijos specialistų pasireiškė akių perštėjimas ir ašarojimas, bei dažna sloga. Kosulys, įvairūs odai bėrimai, bei odos niežėjimas paraudimas pasitaikė rečiau.
Akių perštėjimas, ašarojimas pasireiškia 72,6% (N=262) respondentų. Lygiai puse (50%; N=131) turinčių šį sutrikimą respondentų mano, jog tam darbas turėjo įtakos iš dalies. Šiek tiek mažiau (45%; N=118) tvirtina, jog šio sutrikimo atsiradimą lėmė darbo sąlygos. Likusieji 5% (N=13) mano, jog tai nėra susiję su darbu.
4,39% 35,72% 26,06% 45,45% 58,24% 65,30% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Galvos svaigimas Įtampos jausmas Nerimo jausmas
Dažna sloga skundžiasi 48,8% (N=176) respondentų. Iš besiskundžiančių sloga 53,89% (N=95) mano, jog tam darbas turėjo įtakos iš dalies. Kita dalis (20,9%; N=37) mano, jog tam turėjo didelės įtakos darbas. Likusieji 25,21% (N=44) mano, jog dažnai slogai darbas įtakos neturi.
Šiek tiek mažiau respondentų (41%; N=148) skundžiasi kosuliu, lyginant su tais, kurie skundžiasi dažna sloga. Iš besiskundžiančių kosuliu lygiai 50% (N=74) mano, jog tam darbas įtakos turėjo iš dalies, o tik 18% (N=27) mano, jog darbas tam turėjo didelę įtakas. Likusieji 32% (N=47) mano, jog darbas tam įtakos neturėjo.
Odos niežėjimas, paraudimas bei odos bėrimai pasitaiko rečiausiai iš alerginių reakcijų. Odos paraudimas ar niežėjimas pasitaiko 33,5% (N=121) respondentų, o bėrimai 20,7% (N=75) apklaustųjų. Detalesnė statistika pateikta 16 paveiksle.
16 pav. Darbo įtaka tarp specialistų, kurie patiria alergines reakcijas (proc.).
Paskutinioji respondentų grupė suskirstyta pagal kaulų – raumenų sistemos sutrikimus. Šiai grupei buvo priskirti šie sutrikimai:
1. Nugaros skausmas
2. Sunkumas, tempimo jausmas kojose 3. Kojų tirpimas
4. Ištinusios kojos darbo pabaigoje 5. Kojų mėšlungis naktimis
6. Išryškėjęs kojų venų tinklas
Daugiausiai respondentų (89,2%; N=322) sunkumo, tempimo jausmu kojose. Iš šį sutrikimą turinčių daugiau nei pusė (63,68%; N=205) mano, jog tam turėjo didelės įtakos jų darbo sąlygos. Šiek
50,00% 30,42% 29,70% 20,90% 50,00% 5,00% 60,80% 54,44% 53,89% 32% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Akių perštėjimas, ašarojimas Odos bėrimai Odos niežėjimas, paraudimas Dažna sloga Kosulys
tiek daugiau nei trečdalis (34,42%; N=111) mano, jog tam įtakos darbas turėjo iš dalies. Tik 1,9% (N=6) mano, kad tam įtakos darbas išvis neturėjo.
Labai dažnas nusiskundimas tarp farmacijos specialistų yra nugaros skausmas. Juo skundžiasi 82% (N=296) respondentų. Pastebima, jog daugiau nei puse (55,12%; N=163), kurie turėjo šį sutrikimą, mano, jog tam darbas turėjo įtakos iš dalies. Šiek tiek rečiau nei kas trečias respondentas (30,13%; N=89) šį sutrikimą sieja su didele darbo įtaka. Tik 14,87% (N=44) išvis mano, jog nugaros skausmui darbas įtakos išvis neturėjo.
Ištinusios kojos darbo pabaigoje taip yra gan dažnas sutrikimas paplitęs tarp farmacijos specialistų. Šiuo sutrikimu skundžiasi 79,5% (N=287) apklaustųjų. Didelė dalis (69,69%; N=200) mano, jog šio sutrikimo atsiradimui turėjo darbas didelę įtaką. Tik 3,14% (N=9) mano, jog tam darbas įtakos visiškai neturėjo. Likusieji, mano, kad sutinusioms kojoms darbas turėjo įtakos iš dalies.
Išryškėjusiu kojų venų tinklu skundžiasi taip pat didesnė dalis (72,6%; N=262) farmacijos specialistų. Beveik kas trečias (31,4%; N=82), kuris turi šį sutrikimą, mano, kad tam darbas turėjo didelę įtaką. Likusieji pasiskirsto vienodai ir tokia pat dalys mano, kad tam darbas turėjo įtakos iš dalies (34,3%; N=90) arba kad tam darbas įtakos neturėjo išvis (34,3%; N=90)
Taip pat daugiau nei kas antras farmacijos specialistas skundžiasi kojų mėšlungiu naktimis (58,4%; N=210), bei kojų tirpimu (51,4%; N=186). Kojų mėšlungis nesusijęs su darbo sąlygomis pasireiškia 12,3% (N=44), o kojų tirpimas 17,73% (N=64). Išsamesnė informacija pateikta17 paveiksle.
17 pav. Darbo įtaka tarp specialistų, kurie turi kaulų-raumenų sistemos sutrikimų (proc.) 55,12% 34,42% 27,17% 34,30% 52,18% 31,40% 30,13% 63,68% 69,69% 31,40% 35,52% 34,30% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Nugaros skausmas Sunkumas kojose Ištinusios kojos Išryškėjęs kojų venų tinklas Kojų mėšlungis Kojų tirpimas
Atlikus statistinę duomenų analizę lyginant amžių, lytį, profesiją, darbo patirtį ir darbo krūvį su ištinusių kojų darbo įtakos pasiskirstymu pagal sociodemgrafines charakteristikas statiškai patikimų duomenų nebuvo gauta (5 lentelė). Taip pat ir kitais aprašytais sveikatos sutrikimais statistiškai patikimų duomenų nebuvo gauta.
5 Lentelė. Ištinusių kojų darbo įtakos pasiskirstymas pagal sociodemografines
charakteristikas.
Darbas įtakos turėjo (n/N)% Chi kvadrato ir p reikšmės
Darbo patirtis Iki 1 metų (18/30) 60,0 p=0,753 ns χ2 =1,907; lls=3 1-5 metai (111/141) 78,23 6-15 metų (71/80) 88,75
Daugiau nei 15 metų (87/110) 79,09
Lytis Vyras (27/39) 64,10 p=0,525 ns χ2 =0.404; lls=0 Moteris (260/322)76,09 Profesija Vaistininkas (250/307) 81,43 p=0,268 ns χ2 =1,227; lls=0 Vaistininko padėjėjas (37/54) 68,51 Darbo krūvis Iki 1 etato (10/17) 58.23 p=0,204 ns χ2 =3,181; lls=2 1 etatas (175/215) 81,40
Daugiau nei 1 etatas (102/129) 79,0
Amžius
Iki 35 metų (171/206) 83,01
p=0,157 ns
χ2 =1,481; lls=2
35 – 55 metų (65/93) 69,89 Daugiau nei 55 metų (51/62) 82,25
ns- statistiškai nepatikimas skirtumas
3.4. Farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, nuomonės
vertinimas apie sutrikimų priežastis atsirandančius dėl darbo sąlygų
Respondentų buvo prašoma nurodyti, kas jų nuomonė turėjo įtakos jų sutrikimų atsiradimui, kuriuos sieja su darbu. Buvo galima pažymėti daugiau nei vieną atsakymo variantą. Daugiau nei puse respondentų t.y. 51,50% (N=186) nurodė, jog pertraukų trūkumas darbo metu. Labai panašus procentas respondentų (51%; N=184) kaip kitą priežastį nurodė, kad tai lėmė nepatogi darbo aplinka. Mažiau nei puse 40,4% (N=146), mano, jog sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų darbo sąlygų.
Mažiau nei trečdalis 29,6% (N=107) pripažįsta, kad sveikatos sutrikimus lėmė žinių trūkumas apie ergonomikos principus. Detaliau išnagrinėti respondentų atsakymai pateikti 18 paveiksle.
18 pav. Respondentų nuomonė, kas lėmė sveikatos sutrikimus atsiradusius darbe (proc.)
Dauguma (51,5%; N=186) respondentų nurodė, kad pertraukų trūkumas turi įtakos jų sveikatos sutrikimams. Šiuo kriterijų remiantis apskaičiuotas santykinė rizika tarp respondentų, kurie turi vieną pertrauką iki 30min darbo metu ir kurie pertraukos neturi išvis. Gauti rezultatai parodo kokia tikimybė, kad darbo sąlygos turės didelės įtakos tam tikram sveikatos sutrikimui. Santykinė rizika apskaičiuota psichosocialiniam ir kaulų – raumenų sistemos sutrikimams.
Apskaičiuotas psichosocialinė santykinė rizika pateikta 6 lentelėje. Didžiausias rizikos santykis yra galvos svaigimo. Apskaičiuoti duomenys rodo, kad turint vieną pertrauką 2,7 kartos yra mažesnė tikimybė, kad darbas turės didelės įtakos galvos svaigimo pasireiškimui. Kito psichosocialinio veiksnio – nerimo jausmo rizikos santykis yra 2,3. Tai rodo, kad turint vieną pertrauką darbo metu 2,3 karto mažesnė tikimybė patirti nerimą, kurio atsiradimui didelę įtaką turi darbas. Įtampos jausmo rizikos santykis nėra reikšmingas – jis rodo, kad tarp pertraukų skaičiaus įtampos pojūtis neturi didelio skirtumo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į procentinius skaičius, kurie rodo, kad tikimybė patirti įtampą, kurios atsiradimui turės didelę įtaką darbas, yra daugiau nei 30% procentų, nepriklausomai ar specialistas turi pertrauką ar jos neturi.
6 lentelė. Psichosocialinių sutrikimų rizikos santykis, kai darbas turi sutrikimui didelės įtakos. Rizika, jog pasireikš
turint 1 pertrauką
Rizika, jog pasireikš neturint pertraukos Santykinė rizika Galvos svaigimas 2,7% 7,2% 2,7 Nerimas 9,9% 22,5% 2,3 Įtampa 31,5% 34,0% 1,1 51,50% 51,00% 40,40% 29,60% 10,00% 9,70% 9,10% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
Apskaičiuoti kaulų – raumenų sistemos sutrikimų rizikos santykiai priklausomi nuo pertraukos turėjimo ir neturėjimo pateikti 7 lentelėje. Svarbu tai, kad viena pertrauka iki 30min padeda sumažinti mėšlungio riziką naktimis 1,9 karto. Kojų tirpimo išvengia pusantro karto rečiau tie specialistai, kurie turi vieną pertrauką, lyginant su tais, kurie išvis pertraukos neturi. Kiti duomenys rodo, kad nuo pertraukų skaičiaus reikšmingai nepriklauso ištinusios kojos darbo pabaigoje, bei sunkumas kojose. Šie sutrikimai ar turint vieną pertrauką ar neturint vis tiek tikimybė yra, jog pasireikš daugiau nei 50%. Taip pat reikšmingos įtakos vienos pertraukos turėjimas neturi kojų venų tinklo išsiplėtimui. Tikimybė, kad dirbant vaistinėje šis sutrikimas atsiras yra ne mažiau, nei 39,6%. Be to, nugaros skausmui taip neturi įtakos pertraukėlių skaičius. Rizika, jog nugaros skausmo atsiradimui darbas turės didelę įtaką yra didesnė nei 20%.
7 lentelė. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimų rizikos santykis, kai darbas turi sutrikimo
atsiradimui didelės įtakos. Rizika, jog pasireikš
turint 1 pertrauką
Rizika, jog pasireikš
neturint pertraukos Santykinė rizika
Mėšlungis naktimis 15,3% 29,7% 1.9
Kojų tirpimas 17,0% 25,2% 1.5
Ištinusios kojos 54,0% 57,0% 1.1
Sunkumas kojose 53,2% 55,9% 1.1
Kojų venų tinklo
išsiplėtimas 39,6% 41,0% 1.0
Nugaros skausmas 21,6% 22,0% 1.0
Pastebėta, kad rizikos santykio nėra didelis svyravimas kaulų – raumenų sutrikimus vertinant pagal pertraukų skaičių. Atliktas rizikos santykio apskaičiavimas pasitelkiant kitą kintamąjį – darbo laikas, kurį praleidžia farmacijos specialistas stovint.
Išsiaiškinta, kad nugaros skausmo rizika, kuriai didelę įtaką turės darbas, yra du kartus didesnė stovint darbe ≥6 - <8val, nei stovint iki 6val. Taip pat svarbu tai, kad rizika padidėja net 2,4 karto jei darbe stovima ir ≥8 - <10val, lyginant su stovėjimo trukme iki 6val. Kojų tirpimas, kuriam didelė įtaką turės darbas, pasireikš 1,6 kartos dažniau tiems, kurie stovi ≥6 - <10val lyginant su tais, kurie stovi iki 6val. Kojų mėšlungio rizika naktimis padidėja 1,5 ir 1,7 karto lyginant farmacijos specialistus su tais, kurie atitinkamai stovi ≥6 - <8val ir ir ≥8 - <10val. Taip pat pusantro karto didesnė tikimybė, kad bus ištinusios kojos darbo pabaigoje tiems, kurie stovi ir ≥6 - <8val, lyginant su tais, kurie darbe praleidžia stovint iki 6val. Kojų venų išsiplėtimas yra 1,3 karto dažnesnis tiems kurie stovi ir ≥6 - <10val, lyginant su tais, kurie stovi iki 6val. Kiti detalesni duomenys pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimai, kai darbas turi sutrikimo atsiradimui didelės įtakos. Rizika, jog pasireikš stovint iki 6val Rizika, jog pasireikš stovint ≥6 - <8val Rizika jog pasireikš stovint ≥8 - <10val. Santykinė rizika stovint iki 6val ir ≥6 - <8val Santykinė rizika stovint iki 6val ir ≥8 - <10val. Santykinė rizika stovint ≥6 - <8val ir ≥8 - <10val. Nugaros skausmas 12,5% 25,0% 29,7% 2,0 2,4 1,2 Kojų tirpimas 15,3% 23,9% 24,3% 1,6 1,6 1,0 Mėšlungis naktimis 13,9% 21,3% 23,42% 1.5 1,7 1,1 Ištinusios kojos darbo pabaigoje 38,9% 58,7% 61,3% 1,5 1,6 1,0 Kojų veno tinklo išsiplėtimas 34,7% 45,8% 45,9% 1,3 1,3 1,0 Sunkumas kojose 48,6% 56,8% 58,6% 1,2 1,2 1,0
Iš dalyvavusių apklausoje respondentų 42,4% (N=153) yra kreipęsi į savo gydytoją dėl susirgimų, atsiradusių darbo metu, likusieji 57,6% (N=208) nėra kreipęsi (21 pav.)
21 pav. Farmacijos specialistai, kurie kreipėsi arba nesikreipė į gydytoją dėl susirgimų darbo
metu. 42,40% 57,60% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
Farmacijos specialistai, kurie dalyvavo tyrime, 32,7% (N=118) nurodė, jog žino, ką reiktų daryti jei įtaria, jog serga profesine liga. Kiti farmacijos specialistai (67,3%; N=243) nurodė, kad nežino kaip reiktų elgtis, jei įtartų šios rūšies ligą. Reikšminga tai, kad vaistinėje dirbantys specialistai, kurie nurodė, kad mano, jog jų sveikatos sutrikimams darbas turėjo didelę įtaką tik kas trečias žino, ką reiktų daryti įtariant, jog tai profesinė liga (p<0,05).Detalesnė duomenų analizė pateikta 22 paveiksle.
22 pav.Farmacijos specialistai (nurodę, jog darbas turėjo didelę įtaką sutrikimams), kurie
žino, ką reiktų daryti įtariant profesinę ligą (proc.). 26,50% 25,70%
30,10%
23% 24% 25% 26% 27% 28% 29% 30% 31% Specialistai su psichosocialiniais sutrikimais
Specialistai, kurie skundžiasi alerginėmis reakcijomis
Specialistai su kaulų - raumenų sistemos sutrikimais
