LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
KRISTINA LEONAUSKAITö VI kursas 6 grup÷
Ankstyvasis ligų komplekso po apsiveršiavimo diagnozavimas
panaudojant fiziologinių duomenų kitimų tendencijas
Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. R. Antanaitis
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ankstyvasis ligų komplekso po apsiveršiavimo diagnozavimas panaudojant fiziologinių duomenų kitimų tendencijas“:
1. yra atliktas mano pačios;
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2013-01-24 Kristina Leonauskait÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2013-01-24 Kristina Leonauskait÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRINIO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
GYNIMO
2013-01-25 dr. Ramūnas Antanaitis
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2013-01-24 doc.dr. Andrius Kučinskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
3
TURINYS
SUTRUMPINIMAI ...4 SANTRAUKA...5 SUMMARY...6 ĮVADAS...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...91.1. Ligų kompleksas po apsiveršiavimo ...9
1.1.1. Medžiagų apykaitos sutrikimai...10
1.1.2. Reprodukcijos sutrikimai...16
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...20
2.1. Tyrimo objektas, atlikimo vieta, laikas...20
2.2. Tyrimo metodika...20
2.2.1. ŽŪB „X“ 2011 m. sveikatingumo analiz÷ ...20
2.2.2. Grupių sudarymo metodika ...20
2.2.3. Fiziologinių parametrų steb÷jimas...21
2.3 Statistin÷ duomenų analiz÷ ...21
3. TYRIMO REZULTATAI ...22
3.1.Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant ligomis po apsiveršiavimo...23
3.1.1. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant ketoze ...23
3.1.2. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant acidoze...25
3.1.3. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant ŠDK ...27
3.1.4. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant metritu ...29
3.1.5. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant endometritu...31
3.1.6. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant mastitu ...33
4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...35
IŠVADOS ...38
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...39
4
SUTRUMPINIMAI
Acetyl – CoA acetilo kofermentas A BHB β- hidroksibutiratai LRR laisvosios riebalų rūgštys
NEFA neesterifikuotų riebiųjų rūgščių koncentracija NRR nesočiosios riebalų rūgštys
PEL pieno elektrinis laidumas mS milisimensai
ŠDK šliužo dislokacija į kairę pusę µmol/L mikromoliai litre
5
SANTRAUKA
Ankstyvasis ligų komplekso po apsiveršiavimo diagnozavimas panaudojant fiziologinių duomenų kitimų tendencijas
Kristina Leonauskait÷,
Veterinarijos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Tilž÷s – 18, LT – 47181 Kaunas, Lietuva, 2013.
Darbo tikslas – įvertinti ankstyvąją ligų komplekso po apsiveršiavimo diagnostiką panaudojant fiziologinių duomenų kitimų tendencijas.
Tyrimui pasirinktos 77 šviežiapien÷s (iki 60 laktacijos parų) karv÷s, kurios suskirstytos į grupes pagal ligą – sergančios ketoze, acidoze, šliužo dislokacija į kairę pusę, metritu, endometritu ir klinikiniu mastitu. Ligos diagnozuotos pagal būdingus klinikinius simptomus, laboratorinių tyrimų duomenis ir taikytą perkusijos- auskultacijos tyrimo metodą.
Ankstyvąją ligų diagnostiką vertinome pagal bandos valdymo programa fiksuojamų parametrų (pieno kiekio, gyvulio aktyvumo, pieno elektrinio laidumo) pokyčius. Parametrai sekami dvylika parų iki klinikin÷s ligos diagnoz÷s ir ligos nustatymo dieną.
Nustatyta, kad ankstyvajam ketoz÷s diagnozavimui statistiškai patikimą klinikinę reikšmę tur÷jo pieno kiekis ir aktyvumas. Likus keturioms paroms iki ligos pasireiškimo pieno kiekis 9,9 proc. (p<0,005) mažesnis, o aktyvumas likus dviem paroms 20,4 proc. (p<0,01) didesnis negu sveikų karvių grup÷s. Likus šešioms paroms iki acidoz÷s diagnozavimo, karvių aktyvumas 34,5 proc. (p<0,005) didesnis negu kontrolin÷s grup÷s. Šliužo dislokacijos į kairę pusę ankstyvajai diagnostikai kliniškai svarbūs buvo pieno kiekio ir aktyvumo kitimai. Likus vienai parai pieno kiekis 15,7 proc. (p<0,01) o aktyvumas likus dviem paroms 27,7 proc. (p<0,05) mažesni negu kontrolin÷s karvių grup÷s. Diagnozuojant metritą likus trims paroms pieno kiekis 23,8 proc. (p<0,05) mažesnis negu sveikų, o aktyvumas likus dviem paroms 24,8 proc. (p<0,01) mažesnis negu kliniškai sveikų karvių grup÷s. Endometrito diagnozavimo metu nustatyta, kad likus 5 dienoms iki susirgimo pieno kiekis ženkliai krenta – 16,4 proc. (p<0,01) mažesnis negu kontrolin÷s karvių grup÷s. Ankstyvajam mastito diagnozavimui statistiškai patikimai svarbūs buvo pieno kiekio ir elektrinio pieno laidumo rodikliai. Likus dviem paroms iki ligos diagnozavimo pieno kiekis mažesnis 10,3 proc. (p<0,05), o elektrinis pieno laidumas 8,1 proc. (p<0,01) didesnis negu kliniškai sveikų karvių grup÷s.
6
SUMMARY
Early diagnosis of the disease complex after calving using physiological data variation tendencies
Kristina Leonauskait÷,
Veterinary academy, Lithuanian university of health sciences, Tilž÷s – 18, LT – 47181 Kaunas, Lietuva, 2013
Purpose of the research – to evaluate early diagnosis of the disease complex after calving using physiological data variation tendencies.
To fulfill the research there were 77 postpartum cows (up to 60 days of lactation) chosen that were divided into groups according to their disease (ketosis, acidosis, abomasum dislocation to the left side, metritis, endometritis and clinical mastitis). Diseases were diagnosed according to characteristic clinical symptoms, laboratory testing data.
Early diagnosis of diseases was evaluated according to the changes fixated in the parameters (milk yield, animal activity, milk electrical conductivity) using herd management program. Parameters were monitored for twelve days till the diagnosis of clinical disease and that day when the disease was determined.
It was found that for diagnosis of early ketosis statistically reliable clinical significance have milk yield and animal activity. Four days before falling ill, milk yield was 9.9 % (p<0.005) lower, and two days before disease the activity was 20.4 % (p<0.01) higher in comparison to healthy cows. Six days before the diagnosis of acidosis cow activity was 34.5 % (p<0.005) higher in comparison to control group. For the diagnosis of abomasum dislocation to the left side clinically significant were changes of milk yield and activity. One day before disease milk yield was 15.7 % (p<0.01) lower and two days before disease activity was 27.7 % (p<0,05) lower in comparison to control group of cows. Three days before diagnosing metritis, milk yield was 23.8 % (p<0.05) lower in comparison to healthy cows and the activity before two days was 24.8 % (p<0.01) lower in comparison to clinically healthy cow group. Diagnosing endometritis it has been found that 5 days till falling ill milk yield significantly decreases, it becomes 16.4 % (p<0.01) lower in comparison to control group. For the early diagnosis of mastitis statistically reliable and significant indicators were milk yield and milk electrical conductivity. Two days before disease diagnosis milk yield was 10.3 % (p<0.05) lower and milk electrical conductivity was 8.1 % (p<0.01) higher in comparison to clinically healthy cow group.
7
ĮVADAS
Vienas iš sud÷tingiausių laikotarpių patel÷s fiziologijoje yra periodas po apsiveršiavimo. Karv÷ms šis periodas trunka,kol ji apsivaisina, t.y. iki 2-3 m÷nesių (Stankevičien÷ ir kt.,2006).
Ingvartsen et al. (2003) atliktų tyrimų duomenimis, ligų kompleksas po apsiveršiavimo dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 10 dienų po apsiveršiavimo.
Prieš ir po veršelio atvedimo karv÷s organizmas patiria labai stiprius endokrinin÷s sistemos, maisto medžiagų apykaitos, virškinimo sistemos ir fiziologinius pokyčius. Šie pasikeitimai labai įtakoja pašaro sausų medžiagų suvartojimą (maž÷jimą), kas pablogina negatyvų energijos balansą po apsiveršiavimo. Jeigu neigiamas energijos balansas po apsiveršiavimo stipriai išryšk÷ja, medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip kepenų surieb÷jimas ar ketoz÷, tampa neišvengiamos (Spain, Scheer,2001).
Hammon ir kt. (2006) atliktų tyrimų duomenimis, karv÷ms sergančioms reprodukcin÷mis ligomis (metritu, slaptuoju ar klinikiniu endometritu) padid÷ja NEFA koncentracija kraujyje.
Visos šios ligos labai brangiai kainuoja d÷l poveikio primilžiui, reprodukcijai, ir karv÷s atsparumui kitoms laktacijos ligoms (Spain, Scheer,2001).
Tod÷l ypač svarbu, kuo anksčiau ir patikimomis priemon÷mis diagnozuoti periodo po veršiavimosi sutrikimus. Laiku įvertinus karvių būklę, užkertamas kelias komplikacijoms, atsirandančioms periodu po atvedimo. Ligų diagnostika privalo būti efektyvi, nes dauguma komplikacijų po veršiavimosi prasideda subklinikine forma (Oetzel, 2003).
Šiuo tikslu labai vertinga kompiuterin÷s bandos valdymo programos fiksuojamų parametrų – karv÷s judrumo, kūno mas÷s, pieningumo, elektrinio pieno laidumo ir pieno sud÷ties pokyčių visapusis įvertinimas. Tai padeda atlikti ankstyvąją susirgimų diagnostiką ir pritaikyti profilaktines priemones, bei išvengti galimų komplikacijų (Sederevičius ir kt.,2007).
Tinkama karvių priežiūra pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasideda likus 3 savait÷ms iki veršiavimosi ir baigiasi 3 savait÷s po jo, įtakoja gerą melžiamos karv÷s sveikatą, mažina infekcinių ir medžiagų apykaitos ligų pasireiškimą, pagerina gyvulio reprodukcinę veiklą v÷lesn÷se laktacijose (Spain, Scheer,2001).
Šiuo laikotarpiu karv÷s mityba privalo būti organizuota daug subtiliau nei laktacijos metu. Požymis, kad užtrūkinimo laikotarpiu netinkamai subalansuota mityba – ryškus karv÷s svorio netekimas po atsivedimo.
8 Darbo tikslas: Įvertinti ankstyvąją ligų komplekso po apsiveršiavimo diagnostiką panaudojant fiziologinių duomenų kitimų tendencijas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ligų komplekso po apsiveršiavimo pasireiškimo dažnumą;
2. Įvertinti, kokie fiziologiniai rodikliai turi klinikinę reikšmę diagnozuojant ketozę; 3 Įvertinti, kokie fiziologiniai rodikliai turi klinikinę reikšmę diagnozuojant acidozę;
4 Įvertinti, kokie fiziologiniai rodikliai turi klinikinę reikšmę diagnozuojant šliužo dislokacija į kairę pusę;
5. Įvertinti, kokie fiziologiniai rodikliai turi klinikinę reikšmę diagnozuojant metritą; 6. Įvertinti, kokie fiziologiniai rodikliai turi klinikinę reikšmę diagnozuojant endometritą; 7. Įvertinti, kokie fiziologiniai rodikliai turi klinikinę reikšmę diagnozuojant mastitą.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ligų kompleksas po apsiveršiavimo
Karv÷s prieš ir po apsiveršiavimo patiria labai stiprius fiziologinius pokyčius organizme. Šiuo laikotarpiu kinta ne tik hormonin÷ organizmo veikla, bet keičiasi medžiagų apykaitos, mitybos pokyčiai (Goff, 2008). D÷l streso, kurį karv÷s patiria veršiavimosi metu, gali ilgam išnykti gimdos sienel÷s tonusas, ko pas÷koje, gimdoje gali susilaikyti lochijos. Joms nepasišalinus, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis, o tai paskatina gimdos uždegimo pasireiškimą (Masiulis ir kt., 2003).
Kadangi veiksnių įtakojančių ligų komplekso po apsiveršiavimo pasireiškimą yra labai daug, tod÷l daugelis autorių (Ingvartsen et al.,2003;Le Blanc,2008) pabr÷žia, kad komplekso po apsiveršiavimo ligas galima suskirstyti į dvi grupes:
Medžiagų apykaitos sutrikimus (ketoz÷, acidoz÷, šliužo dislokacija, mastitai).
Reprodukcijos sutrikimus (metritai, endometritai, nuovalų susilaikymas, funkciniai lytin÷s fiziologijos sutrikimai).
Visi šie susirgimai turi tiesioginę neigiamą įtaką reprodukcijai (Žilaitis, 2007). Vienas pagrindinių faktorių, sąlygojančių ligų po apsiveršiavimo pasireiškimą - karvių nutukimas prieš apsiveršiavimą.
1 pav. Medžiagų apykaitos ir reprodukcijos sutrikimai, kurie būdingi nutukusioms karv÷ms po apsiveršiavimo (Tyler, Ensminger, 2006)
10 Prasid÷jus laktacijai karvių organizmui reikalingi didesni energijos kiekiai. Kadangi karvių apetitas šiuo laikotarpiu labai sumaž÷jęs, tod÷l energijos organizmas gauna skaidydamas savo kūno riebalus. Jiems skylant organizme susidaro ketoniniai kūnai, kurie sukelia kepenų surieb÷jimą ir ketozę. Taip pat nustatyta, kad nutukusioms karv÷ms dažniau pasitaiko sunkūs veršiavimaisi, parez÷s atvejai (Smith et al.,2007).
Visos veršiavimosi komplekso ligos tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, parez÷ yra reikšmingas rizikos faktorius kitoms pereinamojo periodo karv÷s problemoms, tokioms kaip ketoz÷, placentos susilaikymas, mastitas, šliužo dislokacija (Spain, Scheer,2001).
Tod÷l siekiant išvengti min÷tų ligų, reik÷tų subalansuoti gyvūnų š÷rimo racionus, išlaikyti normalią kūno kondiciją prieš apsiveršiavimą, stiprinti gyvulio imuninę sistemą (Smith et al.,2007).
1.1.1. Medžiagų apykaitos sutrikimai
Ketoz÷ – viena dažniausiai pasitaikančių medžiagų apykaitos ligų. Tai pieningų ir gerai įmitusių karvių liga. Pagrindin÷ priežastis, įtakojanti ligos pasireiškimą, yra sutrikusi angliavandenių ir lakiųjų riebalų rūgščių apykaita, kuri lydima padid÷jusiu ketoninių kūnų kiekiu kraujyje, piene ir šlapime (Grummer, 2008). Ši medžiagų apykaitos liga dažniausiai išsivysto ankstyvoje laktacijos stadijoje ir asocijuojasi su kitomis problemomis, tokiomis kaip susilaikiusi placenta, mastitai, metritai, šliužo dislokacija (Smith et al., 2007).
V. Žilaičio (2007) duomenimis, apie 80 proc. produktyvių karvių serga įvairiomis ketoz÷s formomis. Labai dažnai pasitaiko slapta ketoz÷s forma, kada jokių klinikinių požymių nepastebima. Trūkstant kraujyje gliukoz÷s, kepenyse ir didžiojo prieskrandžio epitelyje pradeda gamintis ketonin÷s medžiagos. Riebiosios rūgštys kaupiasi kepenyse kaip acetyl – CoA, nes kepenys turi ribotą galimybę jas pašalinti. Kada ketonų pagaminama daugiau negu periferiniai audiniai gali jų sunaudoti, ketonai kaupiasi kraujotakoje taip sukeldami ketozę (Spain, Scheer,2001).
Minkevičius ir Pikelis (2006) teigia, kad apie 70–80 proc. ketoz÷s atvejų yra subklinikin÷s (slaptos) formos, tod÷l liga nepastebima ir tik v÷liau susiduriama su jos padariniais.
Karv÷s, kurios po veršiavimosi susirgo ketoze, mažiau ÷da, netenka kūno svorio, mažiau duoda pieno, pažeidžiama centrin÷ nervų sistema, o esant ypač sunkiems atvejams atsiranda acetono kvapas.
Kūno temperatūra, kv÷pavimas ir pulso dažnis išlieka fiziologin÷s normos ribose, bet sumaž÷ja prieskrandžio motorika. Tiriant rektaliai išmatų negausu, jos gleivingos ir sausos (Spain, Scheer,
11 2001). Tyrimais nustatyta, kad sergant ketoze, vidutiniškai netenkama iki 3 kg pieno per parą. Pieningumas sumaž÷ja dar nesant akivaizdžių ketoz÷s požymių (Antanaitis, Žilaitis, 2008).
Riebalų apykaita paprastai sutrinka pirmosiomis dienomis po veršiavimosi, bet karv÷s imliausios ketozei 3 savaites po veršiavimosi. Dvi savait÷s iki karvei susergant ketoze, serume padid÷ja trigliceridų koncentracija (Žilaitis, 2007).
Ketoz÷s nustatymui naudojami įvairūs ekspres diagnostikos metodai tiriant pieną, šlapimą. Šie metodai n÷ra itin jautrūs, tod÷l viena patikimiausių priemonių ligai nustatyti yra β- hidroksibutiratų koncentracijos matavimas kraujyje. Duffield (2000) teigia, kad padid÷jusi BHB koncentracija kraujo serume ir piene nuo 1000 µmol/l iki 1400 µmol/l yra subklinikin÷s ketoz÷s požymis.
Ketozę taip pat galima nustatyti remiantis laktoz÷s kiekiu piene. Sveikos karv÷s laktoz÷s kiekis svyruoja nuo 4,7 % iki 5,2 % , jei jo būna mažiau nei 4,7 %, galima įtarti, kad karvei trūksta energetinių medžiagų, nes daugiausiai laktoz÷s sintetinama iš kraujo gliukoz÷s (Grummer, 2008).
Ketoz÷ išvengiama, naudojant tokius š÷rimo metodus, kurie mažina kepenų surieb÷jimą.
Geriausia „riebių kepenų“ prevencija yra š÷rimas, įtakojantis trigliceridų atsid÷jimo kepenyse mažinimą ir glikogenų atsid÷jimo kepenyse didinimą (Spain, Scheer, 2001).
Anot V. Žilaičio (2007), viena iš populiariausių ketoz÷s profilaktikos priemonių yra pašaro papildymas gliukoz÷s pirmtakais (propilenglikoliu ir gliceroliu), kurie stimuliuoja insulino sekreciją kasoje. Insulinas gali sumažinti NRR tiekimą į kepenis, stabdyti kepenų ketogenezę ir padidinti ketonų pasišalinimą per periferinius audinius. Šiuos preparatus patartina vartoti 2-3 savaites prieš apsiveršiavimą ir 3 savaites po apsiveršiavimo.
Remiantis Grummer (2008) duomenimis, viena efektyviausių ketoz÷s profilaktinių priemonių yra pašarų papildai su propilenglikoliu ir cholinu. Propilenglikolis stabdo lipolizę, o cholino preparatai palengvina riebalų rūgščių pasišalinimą iš kepenų. D÷l skirtingų veikimo pobūdžio abu kartu jie veikia sinergetiškai.
Papildai su niacinu, kurie gali sumažinti plazmos ketonų beta-hidroksibutiratų kiekį ir L-karnitinas, kuris aktyvina riebiųjų rūgščių jud÷jimą, taip pat padeda išvengti ketoz÷s problemų.
Acidoz÷ – didžiojo prieskrandžio fermentacijos sutrikimas, d÷l kurio fermentacijos produktai kaupiasi prieskrandyje ir sukelia klinikinius simptomus (Žilaitis, 2007). Liga dažniausiai pasireiškia pirmą laktacijos m÷nesį.
Užtrūkimo periodo pradžioje karv÷s pradedamos šerti ap÷mingesniais pašarais su labai mažais koncentratų kiekiais racione. Šie racionai būna su santykinai dideliu ląstelienos kiekiu ir mažesniu
12 energijos tankiu negu laktuojančių karvių racionai. Mažesn÷s energijos racionai keičia prieskrandžio gaurelių ilgį ir paviršiaus plotą. Šie pasikeitimai apie 50 proc. sumažina prieskrandžio gaurelių geb÷jimą įsiurbti laisvąsias riebalų rūgštis (LRR) per pirmąsias 7 užtrukimo savaites. Po apsiveršiavimo gaurelių ilgis ir plotas privalo pasikeisti tiek, kad pasiektų LRR absorbcijos maksimumą, tačiau tai įvyksta tik ketvirtą – šeštą savaitę po grįžimo prie aukšto energijos lygio racionų. Jeigu fermentuojamos organin÷s medžiagos kiekis po apsiveršiavimo did÷ja greičiau negu prieskrandžio gaureliai pasiekia reikiamą ilgį ir plotą, karv÷ negali efektyviai įsisavinti laisvųjų riebalų rūgščių. LRR gali susikaupti prieskrandyje, krinta prieskrandžio pH ir kaip rezultatas išsivysto didžiojo prieskrandžio acidoz÷ (Spain, Scheer,2001).
Dažniausiai klinikiniai acidoz÷s požymiai atsiranda pra÷jus 12-36 val. po š÷rimo koncentratais. Karv÷ms pasireiškia silpnumas, depresija, nekoordinuota eisena, padid÷ja kv÷pavimo dažnis, atsiranda pilvo skausmai. Sergančių gyvulių išmatose daug nesuvirškintų pašarų dalelių. Acidoz÷s metu išsivysto laminitai, sumaž÷ja pašarų suvartojimas, gyvūnai netenka svorio, krenta pieno kiekis, sutrinka prieskrandžių motorika, sutrump÷ja atrajojimo laikas, pasireiškia viduriavimas (Jaster,2009), ruminitas (Enemark,2008), imunosupresija (Kleen et al.,2003; Enemark,2008) ir uždegimas (Plaizier et al.,2008). Acidoz÷ gali sutrikdyti insulino sekreciją, ko pasekoje sumaž÷ja gliukoz÷s kiekis, padid÷ja kortizolio sekrecija, o visa tai sąlygoja sumaž÷jusią fagocitų veiklą ir migracijos greitį (Enemark, 2008).
Acidoz÷s diagnozavimui tikslinga nustatyti didžiojo prieskrandžio aktyvųjį rūgštingumą. Tai viena patikimiausių priemonių acidoz÷s diagnostikoje. Intubaciniai zondai šiuo atveju netinkami, nes prieskrandžio turinys gali susimaišyti su seil÷mis, kurios pakeičia turinio pH. Šiam tikslui taikoma didžiojo prieskrandžio ruminocentez÷ (didžiojo prieskrandžio punkcija). Antrame ir trečiame paveiksle parodoma, kaip taisyklingai atlikti rumenocentezę.
Rūgštingumo pH ribos yra 5,6 – 5,8, o normalus didžiojo prieskrandžio pH yra 5,8 (Enemark et al., 2004), jei pH mažesnis nei 5,5, galima įtarti, kad karv÷ serga subklinikine acidoze (Žilaitis., 2007).
13 2 pav. Taisyklinga rumenocentez÷s taikymo
vieta, praduriant kairįjį pilvo šoną (Enemark ir kt., 2002)
3 pav. Didžiojo prieskrandžio turinio pa÷mimas, taikant rumenocentez÷s metodą (Enemark ir kt., 2002)
Gerai subalansuotas racionas, tinkamas žolinių pašarų ir koncentratų santykis racione, ne per didelis greitai fermentuojamų angliavandenių kiekis – pačios svarbiausios acidoz÷s profilaktikos priemon÷s racione (Minkevičius, Pikelis, 2008).
Ypatingas d÷mesys turi būti skiriamas karv÷ms prieš veršiavimąsi. Karvių racionus dvi tris savaites iki veršiavimosi patariama papildyti nedideliais koncentratų kiekiais, kad būtų stimuliuojami prieskrandžio gaureliai, taip pat didinti prieskrandžio bakterijų, galinčių perdirbti laktatus, populiaciją (Žilaitis, 2007).
Ląsteliena užtikrina normalų virškinimą, reguliuoja pašaro slinkimo greitį per virškinimo traktą, gromuliavimo trukmę ir didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą. Karv÷ms optimalus pašaro gromuliavimas turi trukti nuo 8 iki 9 valandų per parą. Kad karv÷s geriau atrajotų, nuo 15 iki 25 proc. žolinių pašarų turi būti susmulkinta ne trumpesn÷mis kaip 2,5 cm ilgio dalel÷mis (Gailevičius,2009).
Riebalai ir aliejai yra pagrindinis energijos šaltinis, tačiau per didelis jų kiekis karvių racionuose sutrikdo angliavandenių fermentacijos procesus, gali sumažinti pašarų ląstelienos virškinamumą ir didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą. Tod÷l nerekomenduojama į karvių kombinuotuosius pašarus prid÷ti daugiau kaip 2 proc. specialių neapdorotų augalinių aliejų. Šeriant specialiai paruoštus apsaugotus riebalus, bendras riebalų kiekis racione gali siekti iki 7 proc. raciono sausųjų medžiagų kiekio (Gailevičius, 2009).
Šliužo dislokacija – šliužo anatomin÷s–topografin÷s vietos pakitimo išraiška (Antanaitis, 2008). Šios ligos atveju šliužas išpunta nuo dujų arba skysčių ir pasislenka į netinkamą poziciją. Taip pat
14 pasteb÷ta, kad didelis koncentratų lygis užtrūkusių karvių racione v÷lyvojo veršingumo metu ir iš karto po jo, padidina šliužo dislokacijos atvejų riziką. Literatūros šaltiniuose yra minima, kad pereinamojo laikotarpio metu, tarp trečios savait÷s prieš apsiveršiavimą iki keturių savaičių po apsiveršiavimo yra didžiausia rizika šliužo pasislinkimui ir teigiama, kad apie 85% atvejų yra kairin÷s šliužo dislokacijos (Kocak, Ekiz, 2006).
Šliužo dislokacijos į kairę pusę atveju sumaž÷ja pieno produkcija, nusilpsta apetitas, taip pat būdingas normalus arba truputį sustipr÷jęs širdies ritmas, antrin÷ ketoz÷ (Antanaitis,2008). Reik÷tų pažym÷ti ir tai, kad sergant šliužo dislokacija į kairę pusę, be ryškių klinikinių požymių, galimas tik produkcijos sumaž÷jimas 2 - 5 litrais per dieną, išreikštas neigiamas energijos balansas (kūno mas÷s praradimas, kūno įmitimo indekso sumaž÷jimas). Būdingas viduriavimas – nuo nežymaus iki stipriai išreikšto – kraujingo, dehidratacija (Antanaitis, 2008).
Sergant šliužo dislokacija į dešinę pusę, su 180° šliužo užsisukimu, sutrinka pašaro praeinamumas, atsiranda diar÷ja ir išsivysto dehidratacija. Tokiems gyvuliams akivaizdžiai pablog÷ja sveikata, išnyksta apetitas, padažn÷ja širdies ritmas (Antanaitis,2008).
Šliužo dislokacijos diagnostikai dažniausiai atliekamas perkusijos – auskultacijos tyrimo metodas, kurio metu atliekama auskultacija fonendoskopu ir digitalin÷ perkusija (Kocak, Ekiz, 2006).
Rektinis tyrimas ne visada informatyvus. Jis gali būti naudojamas diferencinei diagnostikai. Taip pat galima šliužo punkcija, norint nustatyti šliužo turinio pH, diagnostin÷ laparatomija, laparoskopinis tyrimas, sonografija (Antanaitis,2008).
Itoh et al. (2006) s÷kmingai panaudojo specialų magnetą šliužo vietai nustatyti bei galimai šliužo dislokacijai diagnozuoti.
Norint išvengti neigiamų pasekmių, atsiradusių d÷l šliužo dislokacijos, būtina tiksliai žinoti rizikos faktorius, galinčius sukelti šį susirgimą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti. Tod÷l labai svarbu konkrečioje bandoje nustatyti priežastis, d÷l kurių randasi šliužo dislokacija (Antanaitis ir kt.,2007).
Didelį d÷mesį reik÷tų atkreipti į užtrukusių karvių š÷rimą. Labai svarbu, kad karv÷s prieskrandis po veršiavimosi greitai prisipildytų pašaro mas÷s. Šienas ir šiaudai turi sudaryti ne mažiau kaip 17 proc. raciono (Žilaitis,2007).
Kitas svarbus aspektas yra išlaikyti normalią karv÷s kūno kondiciją užtrūkimo periodu. Normali karv÷s kūno kondicija prieš veršiavimąsi tur÷tų būti 3,25-3,75 balų (Kocac, 2006).
Mastitas – tai pieno liaukos uždegimas, d÷l kurio sumaž÷ja pieno sintez÷, pasikeičia jo sud÷tis, pablog÷ja dietin÷s ir technologin÷s savyb÷s. Jį sukelia mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos, kurios
15 patenką per atvirą spenio kanalą. Mastitas skirstomas į klinikinį ir subklinikinį. Karv÷ms sergančioms klinikiniu mastitu pakinta pieno konsistencija, atsiranda krešulių ar dribsnių, patinsta tešmuo ar pažeistas ketvirtis. Pakyla bendra kūno temperatūra, padid÷ja širdies dažnis, atsiranda silpnumas, depresija. Subklinikine forma sergančių karvių pienas ir tešmuo būna be akivaizdžiai pastebimų pakitimų, tačiau piene padaug÷ja somatinių ląstelių skaičius (http://research.vet.upenn.edu/dairy/mastitis/mastitisdefinitions/tabid/3934/default.aspx, 2012).
Karvių tešmens uždegimo diagnostiką sudaro diagnostinių tyrimų kompleksas –anamnez÷, bendras klinikinis karvių tyrimas ir laboratoriniai tyrimai (Japertien÷, Japertas, 2011).
Labai aktualu kuo anksčiau diagnozuoti mastitą, nes tešmens audinys pakinta kur kas anksčiau, negu šie pokyčiai pasireiškia kliniškai. Šiuo tikslu mastito diagnostikai taikomi įvairūs metodai, kuriais nustatomi fizikiniai ir cheminiai pieno pokyčiai. Vieni iš jų greiti (ekspres) mastito diagnostikos metodai, kuriais pieno pokyčius galima įvertinti tiesiog melžiant (Japertien÷, Japertas,2011).
Uždegiminio proceso metu pieno liaukoje ypač kinta makroelementų apykaita (Žilaitis,2007). Sergant klinikiniu ir slaptuoju mastitu keičiasi anijonų ir katijonų koncentracija piene. D÷l pasikeitusios Na+, K+ ir Cl− koncentracijos mastitiniame piene keičiasi pieno elektrinis laidumas (PEL) (Aniulis.,2007). Jei jis yra didesnis nei 6,0 mS/cm, galima įtarti patologinius procesus tešmens audinyje (Juozaitien÷ ir kt.,2010).
Mastitams įtakos turi š÷rimo, virškinimo sutrikimai, apsinuodijimas trąšomis, individualios karvių savyb÷s, paveldimumas, vitamino E trūkumas, aktyvaus mociono trūkumas, netinkamas cukraus ir proteinų santykis, genetiniai faktoriai, nuovalų susilaikymas, endometritas ir pan. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Aniulis E., Klimien÷ J., Japertas S. 2001).
Geriausia kovos su mastitu priemon÷ - profilaktika. Mastitų profilaktika turi būti taikoma tiek laktacijos, tiek užtrūkimo metu. Pagrindin÷s mastito profilaktin÷s priemon÷s: optimalios karvių laikymo sąlygos, visavertis ir subalansuotas š÷rimas, tinkamas tešmens paruošimas melžimui, tinkama bei gerai eksploatuojama melžimo technika, dezinfekcija po melžimo, ankstyva mastito diagnostika bei efektyvus gydymas laktacijos ir užtrūkimo periodu (Japertien÷, Japertas, 2011).
Atliekant profilaktiką svarbiausia yra stiprinti karvių organizmo atsparumą ir išsiaiškinti bei pašalinti įvairias mastitą galinčias sukelti priežastis (Makovec, 2003).
16 1.1.2. Reprodukcijos sutrikimai
Metritas (gimdos uždegimas) - gana dažna karvių liga, kurios metu infekcija apima ne tik gimdos gleivinę, bet plinta ir į gilesnius jos sluoksnius (Sheldon et al.,2008).
Liga dažniausiai pasireiškia 1-10 dieną po veršiavimosi (Masiulis, 2003), bet anot kitų mokslininkų, liga gali būti diagnozuojama iki 21dienos po apsiveršiavimo (Sheldon et al.,2008).
Metritas atsiranda komplikuoto ir sunkaus veršiavimosi pas÷koje, d÷l įvairių genitalijų srities operacijų, mechaninių gleivin÷s pažeidimų, nesterilaus s÷klinimo ar susilaikusios placentos (Žilaitis, 2007). Nors placentos susilaikymas yra svarbus rizikos veiksnys metrito pasireiškimui, bet Dubuc et al. (2010) teigia, kad tai sąlygoja tik 35% metritų atvejų.
Liga diagnozuojama pagal bendrą gyvulio klinikinę būklę ir rektin÷s palpacijos duomenis. Sergančiai karvei apčiuopiama padid÷jusi gimda, joje kaupiasi dvokiantis raudonai rudos spalvos vandeningas skystis. Be šių požymių ligos metu pasireiškia bendri sveikatos sutrikimai (sumaž÷ja produkcija, padažn÷ja pulsas, pasireiškia apatiškumas, karščiavimas ir kiti toksemijos požymiai) (Sheldon et al.,2008).
Benzoquen et al. (2007) atliktais tyrimais teigia, kad rektin÷s temperatūros matavimas po apsiveršiavimo negali būti patikimas metodas metrito diagnozavimui.
Norint išvengti metrito svarbu stiprinti karvių organizmo atsparumą prieš ir po apsiveršiavimo. Laikytis gerų laikymo ir zoohigieninių sąlygų (Masiulis ir kt.,2003). Taip pat reik÷tų laiku diagnozuoti ir gydyti ligas, kurios turi didel÷s įtakos metrito pasireiškimui (placentos susilaikymą, distocijas ir kt.) (Sheldon et al.,2008).
Endometritas – paviršinis gimdos gleivin÷s uždegimas, kuris neplinta giliau spongiosum sluoksnio. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių akušerinių – ginekologinių susirgimų (Aniulis, 2002). Pogimdyminiai endometritai dažniausiai diagnozuojami 2 - 8 savaitę po apsiveršiavimo. Ligą sukelia nuovalų susilaikymas ir gimdos motorikos sutrikimai (Masiulis ir kt.,2003).
Ligos požymiai – pilkos, pūlingos išskyros, kurios v÷liau tampa gelsvai baltos, tąsios (Žilaitis, 2007). I. Sheldon (2008) teigia, kad endometrito metu gimda nepadid÷ja, bet joje kaupiasi pūlingas skystis (pūlių kiekis <50%), gimdos sienel÷ sustor÷ja, tampa kieta.
Dažniausiai endometritas yra antrinis susirgimas, siejamas su kitomis ligomis, ypač medžiagų apykaitos sutrikimais. Gimdos uždegimas gali įgauti ir l÷tinę formą, tuomet iš lytinių takų išsiskiria nedidelis kiekis eksudato, kurio galima ir nepasteb÷ti. Palpuojant per tiesiąją žarną, gimdos pakitimus sunku nustatyti (Žilaitis, 2007).
17 Karv÷ms sergančioms endometritu bendri klinikiniai požymiai retai pasireiškia. Karvių apetitas, produkcija ir lytinis ciklas paprastai nepakinta. Tačiau karv÷s sunkiai ar visai neapsivaisina, ruja kartojasi kelis kartus. Pasikeičia gimdos pH, gleivių klampumas, atsiranda spermą neigiamai veikiančių savybių. Jeigu kiaušin÷lis apsivaisina, zigota arba embrionas žūsta, karv÷ išsimeta ankstyvojoje veršingumo stadijoje (Žilaitis, 2007).
Endometrito profilaktikoje labai svarbu pasirūpinti aplinka, kurioje karv÷ laikoma iki veršiavimosi ir po jo. Tyrimai rodo, kad ūkiuose, kur nesilaikoma sanitarijos ir zoohigienos reikalavimų, karv÷s dažniau serga endometritu. Ar karv÷ susirgs endometritu ir, jei susirgs, tai kokia bus ligos eiga, labai priklauso nuo karv÷s organizmo (Masiulis ir kt.,2003).
18
1.2. Gyvulio sveikatingumo žymikliai
Bene svarbiausia karvių bandos valdymo grandis – karvių sveikatos steb÷sena ir tikslus būkl÷s vertinimas (Antanaitis, Žilaitis,2008). Norint užkirsti kelią „periodo po atvedimo ligų kompleksui“, svarbu kuo anksčiau ir tiksliau įvertinti bandos sveikatos būklę (Antanaitis ir kt.,2010). Šiam tikslui pasiekti, kai kuriuose stambiuosiuose pieno ūkiuose taikomas kompiuterizuotas karvių bandos sveikatos būkl÷s identifikavimas.
1.2.1. Pieno kiekis
Pieno produkcija gali būti vertinama kaip papildomas po apsiveršiavimo pasitaikančių ligų diagnostinis rodiklis (Antanaitis, Žilaitis, 2008).
Ankstyvosios laktacijos pradžioje sveikų ir šeriamų pilnaverčiais pašarais karvių pieno kiekis sparčiai did÷ja. Sergant daugeliu ligų, tokiomis kaip virškinimo sutrikimai, parez÷ po apsiveršiavimo, nuovalų užsilaikymas, metritas, kiaušidžių cistos, šliužo dislokacija, ketoz÷, acidoz÷, esant nagų pažeidimams, visuomet daugiau ar mažiau sumaž÷ja pieno kiekis. Labai svarbu tai, kad pieno kiekis gali sumaž÷ti dar iki klinikin÷s ligos pasireiškimo formos, tod÷l kasdienis automatizuotas pieno kiekio matavimas gali būti pagalbin÷ priemon÷ diagnozuojant subklinikines ar klinikines sveikatos problemas (Žiogas, 2011).
Edwards ir Torez (2004) atliktais tyrimais nustatyta, kad sergant ketoze, pieningumas sumaž÷ja dar nesant akivaizdžių ketoz÷s požymių, vidutiniškai netenkama iki 3 kg pieno per parą. Taip pat nustatyta, kad primilžiai pradeda maž÷ti 2-4 savaites prieš pasireiškiant klinikiniams simptomams. Taigi šis požymis gali būti svarus rodiklis, vertinant karv÷s aprūpinimą energetin÷mis medžiagomis (Antanaitis, Žilaitis,2008).
1.2.2. Elektrinis pieno laidumas
Elektrinis pieno laidumas – atvirkštinis rodiklis pieno varžai, dažniausiai priklausantis nuo kraujagyslių tvirtumo. Jis nustatomas pagal anijonų ir katijonų koncentraciją, bei matuojamas milisimensais(mS). Teigiama, kad šiuo rodikliu galima pasinaudoti diagnozuojant mastitą (Norberg., 2005). Tiesioginę koreliaciją tarp sergamumo mastitais ir elektrinio pieno laidumo padid÷jimo nustat÷ R. Goodling ir kt. (2001), R. Mrode ir T. Swanson (2003).
19 yra didesnis nei 6,0 mS/cm, galima įtarti patologinius procesus tešmens audinyje (Juozaitien÷ ir kt.,2010).
V. Špakauskas, I. Klimien÷ ir A. Matusevičius (2006) ištyr÷, kad sveikų karvių elektrinis pieno laidumas svyruoja nuo 4,3 mS/cm iki 5,7 mS/cm. Tais atvejais, kai karv÷ serga tešmens uždegimu, elektrinis laidumas did÷ja nuo 6,1 mS/cm iki 8,5 mS/cm. Did÷jant elektriniam laidumui (nuo 6,1 mS/cm iki 8,5 mS/cm), pieno somatinių ląstelių skaičius padid÷ja nuo 500 tūkst./ml iki 1500 tūkst./ml.
Tikrinant pieno elektrinį laidumą, pieno primilžį, pieno temperatūrą kiekvieno melžimo metu galima nustatyti iki 53 – 55 % slaptų mastitų. Manoma, kad PEL koreliuoja su bakteriologinio ir citologinio tyrimo rezultatais. PEL įtakos turi ir kiti veiksniai: laktacijos stadija, pieno riebumas, įvairios ligos ir kt. (Aniulis E., Japertas S. 2001).
1.2.3. Aktyvumas
Gyvulio aktyvumas – svarbus gyvulio sveikatingumo rodiklis. Jis matuojamas pedometrų pagalba ir kartu su kitais simptomais (apetito sumaž÷jimu, diar÷ja) yra reikšmingas diagnozuojant ligas (Žiogas, 2011).
Aktyvumas (judrumas) individualus bruožas kiekvienam gyvuliui, tod÷l jam reikšmingos įtakos neturi laktacijos laikas, aplinka (Žilaitis, 2012).
Remiantis Adewuyi et al.(2006) duomenimis, gyvulio aktyvumo ir pieno kiekio kitimai patikimai rodo patologinius pokyčius organizme, netgi tokius kaip NEFA koncentracijos padid÷jimą kraujyje.
Taip pat nustatyta ,kad l÷tine ligos forma sergančios karv÷s aktyvumas yra didesnis, tod÷l pagal pieno produkcijos sumaž÷jimą, judrumą, prieš 5-6 paras galima spęsti apie susirgimą ketoze, skrandžio dislokacija, virškinimo sutrikimus. Judrumo suaktyv÷jimą gali sąlygoti ir fiziologiniai reiškiniai. Rujos metu karv÷s judrumas ženkliai padid÷ja (Žilaitis, 2012)
20
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo objektas, atlikimo vieta, laikas
Tyrimai atlikti nuo 2011 sausio iki 2012 spalio m÷nesio, ŽŪB „ X “, kuriame laikoma 2018 galvijų, iš kurių 856 melžiamos karv÷s. Ūkyje karv÷s laikomos šalto tipo tvarte, palaidos. Karv÷s šeriamos pagal atskirai kiekvienai grupei sudarytus, fiziologinius karvių poreikius atitinkančius, racionus. Karv÷s melžiamos du kartus per parą, karusel÷s tipo melžimo aikštel÷je. Veršiavimosi sezoniškumo n÷ra. Bandos valdymui ir apskaitai naudojama „DairyPlan C21“ (Vokietija) kompiuretin÷ bandos valdymo programa, registruojanti pagrindinius fiziologinius duomenis – pieno kiekį (kg), gyvulio aktyvumą (žingsnių skaičių per valandą), elektrinį pieno laidumą (mS). Visų karvių duomenys registruojami kiekvieno melžimo metu ir išsaugomi kompiuterin÷je atmintyje.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11–06 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu“ Nr. 8 - 500 („Valstyb÷s žinios“ 1997 – 11 - 286 Nr. 108 ) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įstatymų: „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 – 12 - 316 Nr. 4 - 361) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999-01 - 18, Nr. 4 - 16).
2.2. Tyrimo metodika
2.2.1. ŽŪB „X“ 2011 m. sveikatingumo analiz÷
ŽŪB ,,X” 2011 metais buvo sekama 806 karvių po apsiveršiavimo sveikatos būkl÷, kurioms laktacija trunka ne daugiau kaip 60 dienų, atlikta jų susirgimų statistin÷ analiz÷.
2.2.2. Grupių sudarymo metodika
Tyrimui buvo atrinktos 77 šviežiapien÷s (iki 60 laktacijos parų) karv÷s. Jos suskirstytos į grupes pagal ligą – sergančios ketoze, acidoze, šliužo dislokacija į kairę, klinikiniu mastitu, metritu, endometritu, ir kontrolin÷s – sveikos.(1shema)
21 1schema: Grupių sudarymo schema
Susirgimai diagnozuoti pagal klinikinius požymius: ketoz÷ – pagal ketoninių kūnų nustatymą šlapime, kraujyje ir piene, pieno kiekio sumaž÷jimą; acidoz÷ – pagal išmatų konsistenciją ir nesuvirškintas pašarų daleles jose, didžiojo prieskrandžio peristaltikos nusilpimą; šliužo dislokacija – auskultacijos - perkusijos tyrimo metodu; klinikinis mastitas – pagal tešmens ketvirčio skausmingumą, padid÷jusią vietinę temperatūrą, netipiškus darinius piene; metritas ir endometritas – pagal išskyrų pobūdį, gimdos palapuojamąją formą. Metrito atveju gimda padid÷jusi, išskyros dvokiančios, raudonai rudos spalvos, vandeningos. Endometrito atveju išskyros balkšvos, pūlingos, gimda nepadid÷jusi. (1 priedas)
2.2.3. Fiziologinių parametrų steb÷jimas
Norint nustatyti, ar galima užkirsti kelią ligų komplekso po apsiveršiavimo pasireiškimui, karvių būkl÷s po apsiveršiavimo steb÷senai buvo pasirinkti 3 parametrai (pieno kiekis, pieno elektrinis laidumas, karv÷s aktyvumas), kurių nuolatin÷ kontrol÷ ir seka svarbūs ankstyvai ligų po apsiveršiavimo diagnostikai. (Roche et al., 2007)
Parametrai fiksuojami bandos valdymo programa likus 12 parų iki klinikin÷s ligos diagnoz÷s ir ligos metu.
2.3 Statistin÷ duomenų analiz÷
Tyrimo duomenys apdoroti SPSS statistiniu paketu (SPSS for Windows 15.0, SPSS
Inc.,Chicago, IL, USA, 2006). Duomenis laik÷me statistiškai patikimais, kai p<0,05; p<0,01; p<0,005.
Tyrime dalyvavusių karvių skaičius n= Medžiagų apykaitos ligos n= Kontrolin÷s karv÷s n= Reprodukcin÷s ligos n=37 Ketoz÷ n=12 Acidoz÷ n=10 Mastitas n=12 ŠDK n=5 Metritas n=12 Endometritas n=13 Tyrime dalyvavusių karvių skaičius n=77 Medžiagų apykaitos ligos n=27 Kontrolin÷s karv÷s n=13
22
3. TYRIMO REZULTATAI
Nustat÷me, kad tiriamuoju laikotarpiu daugiausiai karv÷s sirgo mastitu (21,3 proc.), antrą vietą už÷m÷ gimdos infekcijos 16,6 proc. (metritas – 6,7 proc., endometritas – 9,9 proc.,), trečia vieta teko įvairioms karvių ligoms, tokioms kaip parez÷ po apsiveršiavimo, placentos susilaikymas, traumos ir kt.- 8,4 proc. Mažiausia tikimyb÷ susirgti ŠDK – 0,8 proc. (4 pav.).
4 pav. ŽŪB „X“ karvių ligų po apsiveršiavimo susirgimų analiz÷ (n=806)
Analizuodami ligas po apsiveršiavimo nustat÷me, kad karv÷ms ligos dažniausiai pasireikšdavo 8-19 dieną po apsiveršiavimo, išskyrus mastitą, kuris dažniausiai pasireikšdavo 52 laktacijos dieną. (1 lentel÷)
1 lentel÷: Ligų po apsiveršiavimo susirgimų laikas Liga Diena, kurią dažniausiai diagnozuojama
Ketoz÷ 14 Acidoz÷ 17 ŠDK 8 Metritas 10 Endometritas 19 Mastitas 52
23
3.1.Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant ligomis po apsiveršiavimo
3.1.1. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant ketoze
Tyrimo metu nustatyta, kad sergančių karvių pieno kiekis 6,4 proc. (p<0,05) mažesnis negu sveikų karvių grup÷s. Pieno kiekis prad÷jo maž÷ti likus 7 paroms iki ligos diagnozavimo ir vidutiniškai jo netenkama apie 3,2 litrus per parą. Likus 6 paroms iki ligos diagnozavimo sergančių karvių pieno kiekis statistiškai patikimai (p<0,05) 3,4 proc. mažesnis negu sveikų, likus 5 dienoms (p<0,05) – 6,4 proc. Statistiškai patikimai (p<0,005) likus 4 paroms iki ligos diagnozavimo skirtumas tarp grupių tampa labai ryškus - 9,9 proc., likus 3 paroms (p<0,05) – 10,8 proc., likus 2 paroms (p<0,01) -12,5 proc., likus vienai parai – 15,3 proc. (p<0,01). Ligos patvirtinimo dieną skirtumas tarp grupių tapo 16,6 proc. (p<0,01).
5 pav. Pieno kiekio kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams ketoz÷s požymiams
Iš 6 paveiksle pateiktos diagramos matome, kad sergančių karvių aktyvumas sekant 12 parų iki klinikin÷s ligos diagnozavimo buvo 8,8 proc. didesnis negu sveikų karvių grup÷s. Aktyvumas prad÷jo did÷ti likus 10 parų iki ligos diagnoz÷s patvirtinimo. Likus trim paroms iki ligos diagnozavimo aktyvumas sergančių karvių grup÷s sparčiai kilo ir tampo 9,2 proc. (p<0,05) didesnis negu sveikų karvių. Likus 2 paroms iki ligos diagnozavimo sergančių karvių grup÷s aktyvumas 20,4 proc. (p<0,05) buvo didesnis negu sveikų, o likus vienai parai - 17,78 proc. (p< 0,01).
24 6 pav. Aktyvumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams ketoz÷s požymiams
Sergančių karvių elektrinis pieno laidumas buvo 1,8 proc. didesnis negu sveikų karvių grup÷s. Elektrinis pieno laidumas, sekant rodiklius 12 parų iki ketoz÷s klinikinių požymių pasireiškimo, pakilo 3,9 proc.
7 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams ketoz÷s požymiams
25 3.1.2. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant acidoze
Sergančių karvių pieno kiekis likus 12 parų iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo buvo 2,7 proc. mažesnis negu sveikų karvių grup÷s. Likus 5 paroms iki diagnoz÷s patvirtinimo pieno kiekis sergančių karvių grup÷s buvo 0,8 proc. didesnis negu sveikų karvių. Likus 4 paroms sergančių karvių pieno kiekis sumaž÷jo (3,2 proc. mažesnis (p<0,01) negu sveikų karvių grup÷s) ir ši tendencija išliko iki klinikinių ligos simptomų pasireiškimo. Statistiškai patikima, kad likus vienai parai iki ligos diagnozavimo pieno kiekis sergančių karvių buvo 7 proc. (p<0,01) mažesnis negu sveikų, o acidoz÷s patvirtinimo dieną skirtumas išaugo iki 15,5 proc. (p<0,01).
8 pav. Pieno kiekio kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams acidoz÷s požymiams
Acidoze sergančių karvių aktyvumas (9 pav.) sekant 12 parų iki ligos diagnozavimo buvo 18,4 proc. mažesnis negu sveikų karvių grup÷s. Nustatyta, kad sveikų ir sergančių karvių grupių aktyvumas staigiai sumaž÷jo likus 7 paroms iki klinikin÷s ligos diagnozavimo ir skirtumas tarp grupių tapo 18,4 proc. (p<0,05). Karvių aktyvumas likus 6 paroms iki klinikinių acidoz÷s požymių pasireiškimo buvo 34,5 proc.(p<0,005) mažesnis sergančių karvių grup÷s. Per likusias 5 paras iki ligos patvirtinimo aktyvumas tarp grupių skyr÷si 27,9 proc.
26 9 pav. Aktyvumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams acidoz÷s požymiams
Acidoz÷ elektrinio pieno laidumo kitimams didel÷s įtakos netur÷jo. Sergančių karvių grup÷s elektrinis pieno laidumas buvo tik 0,8 proc. didesnis nei sveikų karvių grup÷s (p<0,05).
10 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams acidoz÷s požymiams
27 3.1.3. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant ŠDK
Sergančių karvių pieno kiekis sekant 12 parų iki ŠDK diagnoz÷s patvirtinimo buvo 11,5 proc. mažesnis negu sveikų (p<0,05).
Pieno kiekio skirtumas tarp grupių iki -2 paros prieš ŠDK diagnozavimą statistiškai patikimai (p<0,05) buvo 3,6 proc. mažesnis sergančių karvių grup÷s negu sveikų, likus vienai parai skirtumas išaugo iki 15,8 proc. (p<0,01), o klinikin÷s ligos diagnoz÷s patvirtinimo dieną skirtumas tarp grupių tapo net 83,8 proc. (p<0,005).
11 pav. Pieno kiekio kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams ŠDK požymiams
Kaip matome 12 paveiksl÷lyje, ŠDK tur÷jo didel÷s įtakos karvių aktyvumui. Iki ketvirtos paros prieš susergant ŠDK, karvių aktyvumas buvo 10,4 proc. didesnis negu sveikų, likus 4 paroms iki klinikin÷s ligos diagnoz÷s pasireiškimo, aktyvumas sergančių karvių grup÷s sparčiai sumaž÷jo ir ši tendencija tarp grupių išliko iki ŠDK diagnozavimo. Skirtumas tarp grupių tapo 24,6 proc. (p<0,05). Likus vienai parai, skirtumas tarp grupių buvo didžiausias- 38,1 proc. (p<0,01).
28 12 pav. Aktyvumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams ŠDK požymiams
Sergančių ŠDK karvių elektrinis pieno laidumas buvo 1,8 proc. didesnis negu sveikų karvių grup÷s. Prieš susergant ŠDK elektrinis pieno laidumas padid÷jo 4,9 proc. Staigus PEL pakilimas, kaip matyti diagramoje, atsirado likus 3 paroms iki susirgimo ir išliko iki pat ligos diagnoz÷s patvirtinimo.
13 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams ŠDK požymiams
29 3.1.4. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant metritu
Kaip matyti grafike, metritas turi didžiul÷s įtakos pieno kiekio kaitai. Likus 7 paroms iki susirgimo diagnozavimo, pieno kiekis pradeda sparčiai kristi ir ši tendencija išlieka iki pat ligos patvirtinimo. Likus 7 paroms iki klinikin÷s ligos diagnoz÷s patvirtinimo, pieno kiekis metritu sergančių karvių grup÷s buvo 4,3 proc. mažesnis nei sveikų karvių grup÷s. Statistiškai patikima, kad likus 3 paroms iki susirgimo patvirtinimo, pieno kiekis sergančių karvių grup÷s buvo 11,2 proc. (p<0,05) mažesnis negu sveikų grup÷s, likus dviem paroms – 12,6 proc.(p<0,05), o likus vienai parai – 19,4 proc. (p<0,05) mažesnis negu sveikų.
14 pav. Pieno kiekio kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams metrito požymiams
Metritas aktyvumo pokyčiams įtakos tur÷jo likus 2 paroms iki ligos diagnoz÷s patvirtinimo. Tą parą aktyvumas sergančių karvių ženkliai sumaž÷jo ir buvo 24,8 proc. (p<0,01) mažesnis nei sveikų. Likus vienai parai skirtumas padid÷jo iki 25,4 proc. (p<0,01), o diagnoz÷s patvirtinimo parą, aktyvumo skirtumas tarp grupių išaugo iki 27 proc. (15pav.)
30 15 pav. Aktyvumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams metrito požymiams
Elektrinis pieno laidumas tarp grupių beveik nesiskyr÷. Metritu sergančių karvių grup÷s PEL buvo 0,5 proc. didesnis negu sveikų. Didžiausias skirtumas tarp grupių pastebimas klinikin÷s ligos diagnoz÷s patvirtinimo dieną. Sergančių karvių PEL tapo 1,3% didesnis nei sveikų karvių grup÷s.
16 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams metrito požymiams
31 3.1.5. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant endometritu
Kaip matome iš diagramos, endometritas tur÷jo didel÷s įtakos pieno kiekio kitimams.
Sergančių karvių grup÷s pieno kiekis, lyginant su sveikų karvių grupe, buvo 11,9 proc. mažesnis. Statistiškai patikima, kad likus 5 paroms iki ligos patvirtinimo, pieno kiekis sergančių karvių grup÷s ženkliai sumaž÷ja – 11,4 proc. (p<0,01) mažesnis, lyginant su sveikų karvių grupe. Likus trims paroms sergančiųjų pieno kiekis padid÷ja, bet lyginant su sveikų karvių grupe, pieno kiekis išlieka mažesnis – 8,4 proc. (p<0,01). Likus dviem paroms skirtumas v÷l išauga iki – 14,5 proc., o likus vienai parai jis siekia – 17,6 proc. (p<0,005).
17 pav. Pieno kiekio kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams endometrito požymiams
Sergančių karvių grup÷s aktyvumas likus 12 dienų iki ligos diagnoz÷s patvirtinimo buvo 4,2 proc. didesnis negu sveikų grup÷s. Statistiškai patikimai (p<0,05) likus 5 paroms iki diagnoz÷s patvirtinimo, aktyvumas sergančių karvių grup÷s maž÷jo (6,5 proc. mažesnis) ir ši tendencija išliko iki ligos klinikinių požymių pasireiškimo. Likus vienai parai aktyvumas sergančių karvių grup÷s buvo 6,6 proc. mažesnis negu sveikų karvių grup÷s.(18 pav.)
32 18 pav. Aktyvumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams endometrito požymiams
Elektrinis pieno laidumas tarp sergančių ir sveikų karvių grupių beveik nesiskyr÷. Endometritu sergančių karvių grup÷s PEL buvo 0,3 proc. didesnis negu sveikų. PEL sergančių karvių grup÷je padid÷jo tik klinikin÷s ligos diagnoz÷s patvirtinimo dieną ir skirtumas tarp grupių tapo 1,9 proc.
19 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams endometrito požymiams
33 3.1.6. Fiziologinių parametrų pokyčiai prieš susergant mastitu
Pieno kiekis mastitu sergančių karvių grup÷s buvo 9,6 proc. mažesnis negu sveikų. Tyrimo metu nustatyta, kad pieno kiekis sparčiai kristi prad÷jo likus dviem paroms iki ligos požymių pasireiškimo. Tą dieną sergančių karvių grup÷s pieno kiekis statistiškai patikimai (p<0,05) 10,3 proc. mažesnis negu sveikų, likus vienai parai 23,6 proc. (p<0,05) mažesnis, klinikinę mastito diagnoz÷s patvirtinimo dieną pieno kiekis sergančių karvių buvo 46,7 proc. (p<0,005) mažesnis negu sveikų karvių grup÷s.
20 pav. Pieno kiekio kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams mastito požymiams
Mastitu sergančių karvių aktyvumas buvo 8 proc. mažesnis negu sveikų karvių grup÷s. Aktyvumas sergančių karvių grup÷s prad÷jo maž÷ti likus 6 paroms iki susirgimo ir ši tendencija išliko iki pat ligos diagnozavimo. Likus 2 paroms aktyvumas sergančių karvių grup÷s tapo 10 proc.(p<0,05) mažesnis, o likus vienai parai 13,7 proc. (p<0,05) mažesnis negu sveikų karvių grup÷s. (21 pav.)
34 21 pav. Aktyvumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams mastito požymiams
Elektrinis pieno laidumas sergančių karvių grup÷s buvo 4,7 proc. didesnis negu sveikų grup÷s. PEL tarp grupių ryškiai išsiskirti prad÷jo likus 2 paroms iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo. Tą parą elektrinis pieno laidumas buvo statistiškai patikimai (p<0,01) 8,1 proc. didesnis negu sveikų karvių grup÷s, likus vienai parai – 14,3 proc.(p<0,01), o mastito diagnoz÷s patvirtinimo dieną - 27,3 proc. (p<0,005) didesnis negu sveikų karvių.
22 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimas 12 parų prieš pasireiškiant klinikiniams mastito požymiams
35
4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Melžiamoms karv÷ms kritiškiausias laikotarpis yra kelios paros iki veršiavimosi, veršiavimosi metu ir po apsiveršiavimo (Goff and Horst,1997). Mokslininkai teigia, kad karv÷s dažniausiai suserga pra÷jus 10 dienų po apsiveršiavimo (Ingvartsen et al.,2003)
Išanalizavę ir apibendrinę tyrimo rezultatus, nustat÷me dažniausiai pasitaikančias ligas po apsiveršiavimo. Paaišk÷jo, kad karv÷s dažniausiai sirgo mastitais – 21,3 proc., gimdos infekcijomis (metritu ir endometritu)- 16,6 proc., virškinimo sutrikimais (ketoze ir acidoze) – 12,6 proc. Mažiausiai (0,8 proc.) karv÷s sirgo ŠDK. Analizuodami ligas po apsiveršiavimo, nustat÷me, kad karv÷ms ligos dažniausiai pasireikšdavo 3 savait÷s po apsiveršiavimo, išskyrus mastitą, kuriuo karv÷s dažniausiai sirgdavo 51 parą po apsiveršiavimo.
Norint kuo anksčiau pasteb÷ti komplikacijas po veršiavimosi, tikslinga vertinti, kaip kinta produktyvumas, pieno elektrinis laidumas, judrumas, gyvulio mas÷ iki pasireiškiant klinikiniams simptomams. (Antanaitis ir kt.,2012)
Pieno produkcija gali būti vertinama kaip papildomas po apsiveršiavimo pasitaikančių ligų diagnostinis rodiklis.( Antanaitis, Žilaitis,2008)
Kai kurie autoriai teigia, kad karvei sergant ŠDK, pieno produkcijos sumaž÷jimas 8,1 kg per parą pastebimas prieš 2 savaites iki ligos diagnozavimo, o susirgus ketoze ir kitomis medžiagų apykaitos ligomis, pieno produkcija sumaž÷ja 6,2 kg per parą prieš savaitę. ( Kocak, Ekiz, 2006). Kiti autoriai rašo, kad sergant ketoze, pieno netenkama iki 10 kg per parą. Krause et al. (2005) teigia, kad acidoze sergančių karvių produktyvumas sumaž÷ja be aiškios priežasties.
Mūsų atliktų tyrimų duomenimis, prieš susergant ketoze vidutiniškai netenkama 3,2 kg pieno per parą ir ryškus produkcijos maž÷jimas pastebimas likus savaitei iki ligos diagnozavimo. Sergant acidoze pieno kiekis sumaž÷jo 2,7 kg per parą likus 4 paroms iki ligos diagnozavimo. ŠDK atveju ryškus pieno kiekio sumaž÷jimas pastebimas likus 2 paroms iki klinikin÷s ligos diagnozavimo ir per dvi dienas pieno netenkama 11,5 kg/parą.
Diagnozavus mastitą, pasteb÷ta, kad per dvi savaites iki diagnozavimo karv÷s neteko 3 kg pieno per parą. Ryškus pieno kiekio sumaž÷jimas atsiranda likus 2 paroms iki diagnozavimo, t.y. 10 proc. (p<0,04) mažesnis negu sveikų.
Vieni autoriai teigia, kad gimdos infekcijos turi neigiamos įtakos pieno kiekio kitimams, kiti tai neigia (Dubuc, 2011). Overton ir Fetrow (2008); Wittrock et al, (2009) atliktais tyrimais nustat÷, kad metritu sergančios karv÷s netenka 2-13 kg pieno per parą. Wittrock (2009) teigia, kad pirmaverš÷ms
36 karv÷ms metritas pieno produkcijai neigiamos įtakos neturi.
Mūsų atliktų tyrimų duomenimis, metritu sergančios karv÷s netenka 2,6 kg pieno per parą. Produkcijos maž÷jimas pastebimas likus 9 paroms iki metrito pasireiškimo ir ši tendencija išlieka iki susirgimo diagnozavimo. Endometrito atveju, pieno kiekio netenkama 2,2 kg per parą. Pieno kiekio sumaž÷jimas stebimas likus savaitei iki diagnozavimo, bet staigus produkcijos kitimas pasteb÷tas likus 2 dienoms iki klinikin÷s ligos nustatymo.
Karvių judrumas siejamas su požymiais, apibūdinančiais sveikatos būklę, ir jis padid÷ja prieš atsirandant klinikiniams ligos požymiams (Edwards,2004). J. B. Adewuyi ir kitų tyr÷jų(2006) duomenimis, gyvulio aktyvumas ir pieno kiekio kaita patikimai rodo patologinius pokyčius organizme.
Adewuyi et al. (2006) pasteb÷jo neigiamą ryšį tarp aktyvumo ir NEFA koncentracijos kraujo plazmoje. Mūsų atliktų tyrimų duomenimis, prieš susergant ketoze karvių aktyvumas 8,8 proc. didesnis negu sveikų. Aktyvumo padid÷jimas prieš gyvulio susirgimą gali būti siejamas su atsiradusia gyvulio streso būsena ir padid÷jusiu jo nerimavimu prad÷jus sirgti. (Antanaitis,2008)
Likus savaitei iki acidoz÷s diagnoz÷s patvirtinimo, sergančių karvių aktyvumas buvo 18,4 proc. mažesnis negu sveikų, o mastito atveju, aktyvumas sergančių karvių grup÷s buvo 8 proc. mažesnis nei sveikų likus dviem savait÷m iki ligos diagnozavimo. ŠDK metu iki ketvirtos paros aktyvumas sergančių karvių buvo 10,4 proc. didesnis negu sveikų, bet likus dviem paroms iki susirgimo aktyvumas prad÷jo maž÷ti ir ši tendencija išliko iki susirgimo klinikinių požymių pasireiškimo. Anot R. Antanaičio sumaž÷jęs karv÷s judrumas yra ankstyvas šliužo dislokacijos požymis, o did÷jantis aktyvumas siejamas su s÷kminga reabilitacija.
Mūsų atliktų tyrimų metu, diagnozuojant metritą 12 parų prieš ligos pasireiškimą, buvo stebimas nuolatinis aktyvumo kitimas. Likus dviem paroms iki susirgimo, aktyvumas sumaž÷ja 24,8 proc. (p<0,02) lyginant su sveikomis. Endometritų atveju, aktyvumas sergančių karvių grup÷s buvo 4,2 proc. didesnis nei kontrolin÷s karvių grup÷s. Likus 5 paroms iki diagnozavimo aktyvumas prad÷jo maž÷ti ir ši tendencija išliko iki diagnoz÷s patvirtinimo.
E. Norberg (2005) įžvelgia labai glaudžią koreliaciją tarp elektrinio pieno laidumo ir sergamumo mastitais. L. Werber (2007) teigia, kad karv÷ms susirgus mastitu, sumaž÷ja pieno kiekis ir padid÷ja pieno elektrinis laidumas. Remiantis literatūros duomenimis, kai PEL skirtumas viršija 15 proc., galima teigti, kad tešmuo yra apimtas uždegimo. (Janzekovic,2007)
Remiantis mūsų atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, kad mastitu sergančių karvių pieno elektrinis laidumas likus 2 paroms iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo buvo 8,1 proc. (p<0,01) didesnis negu sveikų karvių.
37 Tiek ketoze, tiek ŠDK sergančių karvių elektrinis pieno laidumas buvo 1,8 proc. didesnis negu sveikų karvių grup÷s likus savaitei iki klinikin÷s ligos diagnoz÷s patvirtinimo. L. Werber (2007) teigia, kad karv÷ms susirgus mastitu, sumaž÷ja pieno kiekis ir padid÷ja pieno elektrinis laidumas. Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad karv÷s sergančios ketoze ir ŠDK, šiuo periodu yra linkusios sirgti ir mastitu.
Metrito, endometrito ir acidoz÷s atveju, elektrinis pieno laidumas padid÷ja tik ligos diagnozavimo dieną, tod÷l siekiant nustatyti ryšį, ar šios ligos daro įtaką mastito pasireiškimui, reik÷tų atlikti tolimesnę tiriamųjų rodiklių analizę.
38
IŠVADOS
1. Atlikus ūkio bandos sveikatingumo analizę, nustatyta, kad dažniausiai karv÷ms po apsiveršiavimo pasireišk÷ mastitai 21,3 proc. Gimdos infekcijos (metritas, endometritas) pasireišk÷ 16,6 proc. karvių, o medžiagų apykaitos ligos (ketoz÷, acidoz÷, ŠDK) pasireišk÷ 13,4 proc. karvių.
2. Atliekant ankstyvąją ketoz÷s diagnostiką, klinikinę reikšmę turi pieno kiekis ir aktyvumas. Likus keturioms paroms iki susirgimo pieno kiekis 9,9 proc. (p<0,005) mažesnis negu kontrolin÷s karvių grup÷s, aktyvumas likus dviem paroms iki susirgimo 20,4 proc. (p<0,01) didesnis negu sveikų karvių.
3. Diagnozuojant acidozę klinikinę reikšmę turi pieno kiekis ir aktyvumas. Likus vienai parai iki susirgimo diagnozavimo pieno kiekis 7 proc. (p<0,01) mažesnis negu sveikų karvių grup÷s. Statistiškai patikimai (p<0,005) likus šešioms paroms iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo, sergančių karvių aktyvumas 34,5 proc. didesnis nei kontrolin÷s grup÷s.
4. Šliužo dislokacijos į kairę pusę ankstyvajai diagnostikai kliniškai svarbūs pieno kiekio ir aktyvumo rodikliai. Likus vienai parai iki susirgimo pieno kiekis 15,8 proc. mažesnis (p<0,01) negu kontrolin÷s grup÷s karvių. Sergančių karvių grup÷s aktyvumas likus dviem paroms iki susirgimo 27,7 proc. mažesnis (p<0,05) negu kontrolin÷s karvių grup÷s
5. Nustatin÷jant metritą kliniškai svarbūs pieno kiekio ir aktyvumo rodikliai. Likus trims paroms statistiškai patikimai (p<0,05) pieno kiekis sergančių karvių 11,2 proc. mažesnis negu kontrolin÷s karvių grup÷s. Likus dviem paroms iki ligos pasireiškimo aktyvumas 24,8 proc. (p<0,01) mažesnis negu sveikų.
6. Diagnozuojant endometritą klinikinę reikšmę turi pieno kiekis. Likus penkioms paroms iki ligos diagnozavimo sergančių karvių pieno kiekis ženkliai sumaž÷ja ir tampa 11,4 proc. (p<0,01) mažesnis negu kontrolin÷s karvių grup÷s.
7. Atliekant ankstyvąją mastito diagnostiką, kliniškai svarbūs pieno kiekio ir elektrinio pieno laidumo rodikliai. Pieno kiekis likus dviem paroms iki susirgimo 10,3 proc. (p<0,05) mažesnis nei sveikų karvių grup÷s. Elektrinis pieno laidumas likus dviem paroms iki susirgimo statistiškai patikimai (p<0,01) 8,1 proc. didesnis mastitu sergančių karvių grup÷s negu sveikų.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adewuyi J.B., Roelofs E., Gruys M.J., Toussaint M., Eerdenburg F.J.C.M. Relationship of plasma nonesterified fatty acids and walking activity in postpartum dairy cows. J. Dairy. Sci. 2006. Vol.89. P.297-299.
2. Aniulis E. Karvių latentinio endometrito diagnostika ir gydymas. Vetinfo. Kaunas. 2002. Nr.3. P. 24.
3. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas.2007. P. 103-113. 4. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. 2001 P.80-85
5. Aniulis E., Klimien÷ J., Japertas S. Slaptojo karvių mastito suk÷l÷jai ir jų kitimas nuo gydomųjų ir antimastitinių preparatų. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2001. T. 12 (34) P. 58
6. Antanaitis R. Fiziologinių duomenų tyrimai šliužo dislokacijos diagnostikai, profilaktikai ir gydymui.2008. Daktaro disertacija. P. 17-26.
7. Antanaitis R., Kučinskien÷ J., Kučinskas A. Šliužo dislokacijos etiologijos ir prevencijos analiz÷ pieninių veislių Lietuvos karvių bandoje. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2007. T. 38 (60) P. 3 - 7.
8. Antanaitis R., Žilaitis V. Melžiamų karvių kompiuterinis valdymas. Mano ūkis. Kaunas. 2008. NR.7. P. 58-60.
9. Antanaitis R., Žilaitis V., Juozaitien÷ V., Žiogas V. Sveikatos būkl÷s, sezono ir laktacijos įtaka karvių judrumo, mas÷s, produkcijos ir pieno elektrinio laidumo pokyčiams. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2010. T. 49 (71). P. 2-6.
10. Antanaitis R., Žilaitis V., Kučinskas A. Šliužo dislokacijos ankstyvosios diagnoz÷s bei pooperacinio pasveikimo galimybių įvertinimas kompiuterine bandos valdymo programa. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2009. T.45(67). P.3-7.
11. Benzaquen M.E., Risco C.A., Archbald L.F., Melendez P., Thatcher M.J., Theatcher W.W. Rectal temperature, calving-related factors, and the incidence of puerperal metritis in postpartum dairy cows. J. Dairy. Sci. 2007. Vol.90 P.2804-2814.
12. Dubuc J. Postpartum uterine diseases: prevalence, impacts, and treatments. WCDS Advances in Dairy Technology. 2011. Vol. 23 P.255-267
13. Dubuc, J., T. F. Duffield, K. E. Leslie, J. S. Walton, and S. J. LeBlanc. Risk factors for postpartum uterine diseases in dairy cows. J. Dairy Sci. 2010.Vol.93. P.5764-5771
40 14. Duffield T.F. Subclinical ketosis in lactating dairy cattle. Metabolic disorders of ruminants. The
veterinary clinics of North America. 2000. Vol. 16 No. 2. P. 231-253.
15. Edwards J.L., Tozer P.R. Using activity and milk yield as predictors of fresh cow disorders. J Dairy Sci., 2004. Vol.87. P. 524-531.
16. Enemark J. M. D., Jorgensen R J., Enemark P. St. Rumen acidosis with special emphasis on diagnostic aspects of subclinical rumen acidosis: a review. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2002. T.20 (42). P.16-18.
17. Enemark J. M., Jorgensen R. J., Ktistensen N. B. An evaluation of parameters of the detection of subclinical rumen acidosis in dairy herds. Vet. Res. Commun. 2004. Vol.28. P. 687-691 18. Enemark J.M.D. The monitoring, prevention and treatment of subacute ruminal acidosis
(SARA) – a review. The Veterinary Journal. 2008. T.176 (1) P. 32–43
19. Gailevičius R.M. Pašarų įtaka karvių nagoms. Mano ūkis. Kaunas. 2009. Nr.8. 44-48.
20. Goff J.P. Transition cow immune function and interaction with metabolic diseases. Tri-state dairy nutrition conference. 2008. P. 45-54
21. Goodling R. C., Rogers G.W., Cooper J.B., Rune B. genetic relationships among electrical conductivity of milk, somatic cell scores, and mastitis. J. Dairy Sci., 2001. Vol. 84(1). P. 484-486.
22. Grummer R.R. Nutritional and management strategies for the prevention of fatty liver in dairy cattle. The Veterinary Journal.2008. T.76 (1) P. 10–20
23. Hammon D.S., Evjen I.M., Dhiman T. R., Goff J. P., Walters J. L. Neutrophil function and energy status in holstein cows with uterine health disorders. Vet. Immunol. Immunopathol. 2006. Vol.113 (1-2) P.21–29
24. Ingvartsen K.L., Dewhurst R.J., Friggens N.C. On the relationship between lactational performance and health: is it yield or metabolic imbalance that cause production diseases in dairy cattle? A position paper. Livestock Production Science. 2003. Vol.83. P. 277–308
25. Japertien÷ R., Japertas S. Pieno kokyb÷. 2011. UAB “Indigo print”. Kaunas. P.32-43
26. Jeremejeva J., Orro T., Waldmann A., Lindjärv R., Kask K. Effect of two different treatments on the clinical signs and inflammatory parameters in case of experimentally induced acute puerperal metritis in dairy cows. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2010. T. 52 (74). P.49-56. 27. Juozaitien÷ V., Šlapkauskait÷ J., Tušas S., Brazauskas A., Japertien÷ R. Kintančio elektrinio
pieno laidumo melžimo faz÷se tyrimai ir ryšys su karvių produktyvumu ir somatinių ląstelių skaičiumi piene. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2010. T. 51 (73). P. 23-27
41 28. Kafil H., Amjad U., Surinder K.G.Management of sub-acute ruminal acidosis in dairy cattle for
improved production: A Review. Journal of advanced veterinary research. 2011. P.80-93.
29. Kleen J.L., Hooijer G.A., Rehage J., Noordhuizen J.P.T.M. Subacute ruminal acidosis (SARA): a review. Journal of Veterinary Medicine Series A, 2003. T.50 P. 406–414
30. Kocac O., Ekiz B. Effect of left displaced abomasum, ketosis and digestive disorders on milk yield in dairy cows. Bulgarian journal of veterinary medicine. 2006. V.9(4). P. 273 – 280. 31. Krause K.M., Oetze G.R. Inducing subacute ruminal acidosis in lactating dairy cows. J.Dairy.
Sci., 2005. Vol. 88. P. 3633-3699
32. Le Blanc S.J. Post-partum uterine disease and dairy herd reproductive performance- a review. The Veterinary Journal. 2008. Vol.176 (1) P. 102–114
33. Makovec J. A., Ruegg L. Results of milk samples submitted for microbiological examination in Wisconsin from 1994 to 2001. J Dairy Sci. 2003. Vol. 86. P.3466–3467.
34. Masiulis M., Žilinskas H., Šiugždait÷ J., Riškevičien÷ V. Mikrobiologinis karvių lochijų tyrimas. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2003. T. 21 (43). P.25-28.
35. Mastitis Definitions.
(http://research.vet.upenn.edu/dairy/mastitis/mastitisdefinitions/tabid/3934/default.aspx). Prieiga per internetą 2012 – 02 – 18.
36. Medžiagų apykaitos sutrikimų ligų priežasčių nustatymas ir š÷rimo prevencija – specialūs melžiamų karvių š÷rimo aspektai. 7-asis vidurio Europos kongresas Slov÷nijoje. 2006. (http://ebookbrowse.com/medziagu-apykaitos-sutrikimu-ligu-priezasciu-nustatymas-ir-serimo-prevencija-pdf-d107426489). Prieiga per internetą 2012 – 03 – 03
37. Minkevičius V., Pikelis V. Produktyvių melžiamų karvių š÷rimas ir priežiūra. Mano ūkis. Kaunas. 2006. Nr. 12. P. 52 - 53.
38. Mrode R. A., Swanson T.G.J. Estimation of genetic parameters for somatic cell count in the first three lactations using random regression. Livestock Production Science, 2003. Vol. 79. P. 239-247.
39. Norberg E. Electrical conductivity of milk as a phenotypic and genetic indicator of bovine mastitis: A rewiew. Livestock Production Science. 2005. Vol. 96. P. 129-139.
40. Oetzel G. R. Calcium chloride gel treatment of parturient dairy cows: Effect on hypocalcemia and parturient diseases. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2003. Vol.223 (7). P. 954-955.
