LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Erika Šulcaitė
Brachicefalinio sindromo paplitimas ir pasireiškimas tarp
mopsų, pekinų ir bokserių veislių šunų
The prevalence and display of brachycephalic airway
syndrome among Pugs, Pekingese and Boxer breeds
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. A. Černauskas
2
DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Brachicefalinio sindromo paplitimas ir pasireiškimas tarp mopsų, pekinų ir bokserių veislių šunų“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Erika Šulcaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Erika Šulcaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Algirdas Černauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE Audrius Kučinskas
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SUTRUMPINIMAI ... 6 ĮVADAS... 7 1 LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1 Brachicefalinio sindromo samprata ... 9
1.2 Kaukolės ir viršutinių kvėpavimo takų anatomija ... 10
1.3 Patofiziologija ... 11
1.4 Kitos su sindromu susijusios ligos ... 13
1.5 Poţymiai ... 14
1.6 Diagnozė ... 14
1.7 Gydymas ... 16
2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGOS... 21
2.1 Tyrimo planas ir eiga ... 23
3 TYRIMO REZULTATAI ... 24
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
5 IŠVADOS ... 34
4 SANTRAUKA
Magistrinio darbo pavadinimas: Brachicefalinio sindromo paplitimas ir pasireiškimas tarp mopsų, pekinų ir bokserių veislių šunų .Darbo autorė: Erika Šulcaitė, darbo vadovas: Doc.dr. Algirdas Černauskas. Magistrinio darbo apimtis: 38 puslapiai, darbe yra 2 paveikslai, 3 lentelės, 8 diagramos, 52 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas: Nustatyti brachicefalinio sindromo paplitimą ir pasireiškimą tarp mopsų, pekinų ir bokserių veislių šunų.
Darbo apibūdinimas: Atlikti kokybiniai tyrimai 20 šunų su kvėpavimo sistemos sutrikimais. Tyrimo metu nagrinėjamas brachicefalinio sindromo poţymių pasireiškimas bei paplitimas tarp 3 skirtingų veislių (mopsai, pekinai, bokseriai).
Tyrimo metodika:
Duomenys tyrimui buvo renkami nuo 2014 07 10 iki 2014 10 10, privačioje veterinarijos klinikoje, Turkijoje.
Sindromo pasireiškimo nustatytmui buvo atliekamas klinikinis tyrimas bei tyrimas laringoskopu, prieš atliekant tyrimus surinkti šunų identifikavimo duomenys bei anamnezė. Paplitimo nustatymui buvo apskaičiuojamas santykis tarp atskiros tiriamosios veislės ir visų
tyrime dalyvavusių veislių.
Tyrimo rezultatai aprašomi naudojant Microsoft Word 2010 ir Microsoft Excel 2010 programas.
Rezultatai ir išvados:
Daţniausias nustatytas brachicefalinio sindromo poţymis buvo per ilgas minkštasis gomurys, jis pasireiškė 95% šunų. Stenozinės šnervės buvo nustatytos beveik vienodai daliai šunų ( 90% ). Išvirtę gerkliniai maišeliai pasireiškė rečiausiai iš visų tirtų sutrikimų (75% šunų).
Bokseriai yra vienintelė veislė, kuriai visi sutrikimai pasireiškė po vienodai kartų, pekinams vienodai pasireiškė du poţymiai, stenozinės šnervės ir išvirtę gerkliniai maišeliai. Mopsams visi poţymiai pasireiškė skirtingai kartų .
Nei vienam šuniui nepasireiškė tik išvirtę gerkliniai maišeliai be kartu diagnozuotų ir stenozinių šnervių.
Mopsai buvo daţniausia veislė, kuriai pasireiškė brachicefalinis sindromas (45%), o rečiausiai šis sindromas buvo nustatytas bokserių veislės šunims (20%).
5 SUMMARY
The Title of the Final Paper: Prevalence and display of Brachicephalic syndrome among Pug, Pekinese and Boxer breeds. The Student: Erika Šulcaitė. The Tutor: Sen.Lect. Algirdas Černauskas. Key Features of the Final Paper: 38 pages total, 2 pictures, 3 tables, 8 charts, 52 reference books used. The Objectives of the Final Paper: To identify the prevalence and display of brachicephalic syndrome among Pugs, Pekineses and Boxers.
The Description of Activities:
Performing quantitative analysis of 20 dogs with the problems of respiratory system. Thorough examining of brachiocephalic syndrome symptoms, their prevalence and display among 3 different breeds of dogs (Pugs, Pekineses and Boxers).
The Methods of Research:
The collection of data for the reseach from July 10th 2014 till October 10th 2014 at a private veterinary clinic in Turkey.
The study of clinical case to identify the display of the syndrome.
The examination of the patient using laryngoscope. The identification data and anamnesis of the patient were collected.
The calculation of the proportion of syndrome occurrences between one separate breed and all breeds was carried out to determin the prevalence.
Microsoft Word 2010 and Microsoft Excel 2010 used to process the results of research. The Results and Conclutions:
The most frequent symptom of brachiocephalic syndrome was too long soft palate (in 95% of dogs), nostril stenosis occured in 90% of dogs. Everted saccules were the rarest (75% of dogs)
Boxsers were the most susceptable to all symptoms equally , Pekineses showed mainly two symptoms: nostril stenosis and everted saccules. Pugs showed all the three symptoms differently.
Not a single case with everted saccules only, it always went together with nostril stenosis.
The most susceptable breeds to brachicephalic syndrome were Pugs (85%). Boxers had the least predisposition to brachicephalic syndrome (20%).
6 SUTRUMPINIMAI
TI- krūtinės anga (angl.thoracic inlet)
TD- trachėjos skersmuo (angl.tracheal diameter) IV- į veną
IM- į raumenis SC- po oda
PSI- protonų siurblių inhibitorius BSD- (ang.) bipolar sealing device T0- temperatūra
KPL- kapiliarų prisipildymo laikas P-pulsas s-sekundės m- metai mėn- mėnesiai mm- milimetrai mg- miligramai kg- kilogramai
7 ĮVADAS
Brachicefalinis sindromas (angl. BAS), taip pat ţinomas kaip brachicefalinis kvėpavimo takų obstrukcijos arba nepakankamumo sindromas pasireiškia daugumai brachicefalinių veislių šunų. (17,18) Taip yra dėl evoliucijos metu kitusios šių šunų kaukolės struktūros, kadangi jų kaukolės kaulai yra anatomiškai standartinio pločio, bet gerokai trumpesni uţ kitų veislių šunų. (1,20) Tokia kaukolės kaulų struktūra sukelia pirminius kvėpavimo takų sistemos sutrikimus, kurie yra stenozinės šnervės ir prailgintas minkštasis gomurys. Jeigu šie sutrikimai nėra labai ryškūs bei šuniui nėra labai apsunkinamas kvėpavimo procesas, su šiuo sindromu jis gali gyventi visą gyvenimą, tačiau jeigu viršutiniai kvėpavimo takai itin siauri, o minkštasis gomurys labai ilgas, per laiką išsivysto ir antriniai sindromo sutrikimai, tokie kaip išvirtę gerkliniai maišeliai, gerklų kolapsas, taip pat virškinimo sistemos sutrikimai. Sunkiausiu atveju šuo gali nugaišti, todėl itin svarbu laiku pastebėti sindromo sukeltus klinikinius poţymius ir suteikti reikiamą medikamentinę bei chirurginę pagalbą. (1,20,33)
Klinikinės praktikos metu atliktas tyrimas Turkijoje, kurio metu buvo analizuojamas sindromo pasireiškimas bei papltimas tarp pasirinktų brachicefalinių veislių šunų. Šioje šalyje brachicefalinis sindromas diagnozuojamas daţnai dėl brachicefalinių šunų veislių populiarumo bei šiltesnių klimato sąlygų, kadangi šie šunys yra itin jautrūs karščiui ir kvėpavimo sistemos sutrikimai jiems pasitaiko daţnai. Lietuvoje brachicefalinis sindromas nėra taip daţnai diagnozuojamas bei nėra akcentuojama jo svarba, nors brachicefalinės veilsės yra taipogi populiarios. Todėl tikimasi, kad šio tyrimo metu pateikta informacija ir rezultatai bus naudingi ateities studijoms.
8 Darbo tikslas:
Nustatyti brachicefalinio sindromo paplitimą ir pasireiškimą tarp mopsų, pekinų ir bokserių veislių šunų.
Darbo uţdaviniai:
1. Palyginti kaip sindromo poţymiai pasireiškė bendrai visiems tyrime dalyvavusiems šumims bei atskirai kiekvienai veislei.
2. Nustatyti, kuris iš sindromo poţymių daţniausiai pasireiškė visiems tyrime dalyvavusiems šunims bei atskirai kiekvienai veislei.
9 1 LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Brachicefalinio sindromo samprata
Naminių šunų dydţių įvairovė yra labai didelė ir pranoksta bet kokias vis dar egzistuojančias ir išnykusias Canidae šunų šeimos rūšis. Šunims būdingi kaukolių dydţiai ir formos gali varijuoti daug labiau negu bet kurių kitų ţinduolių. Pagal struktūras šunų kaukolės yra skirstomos į ilgas ir siauras (dolichocefalinis tipas), trumpas ir siauras (brachicefalinis tipas) arba turinčias vidutines proporcijas (mezocefalinis tipas). (12) Brachicefalinio tipo veislėse šunų apatinis ţandikaulis yra anatomiškai įprasto ilgio, o viršutinis ţandikaulis yra daug trumpesnis, lyginant su kūno dydţiu. (25,37) Visi viršutinio ţandikaulio audiniai vienodai egzistuoja tiek ilgasnukiams, tiek trumpasnukiams šunims, tik pastarųjų audiniai suspausti į maţesnį plotą, dėl ko susiaurinamas viršutinių kvėpavimo takų spindis, didėja spaudimas į gerklų sieneles ir apsunkinamas kvėpavimas. (13)
Brachicefalis sindromas- tai viršutinių kvėpavimo takų sutrikumų grupė, būdinga brachicefaliniams šunims. Daţniausiai pasitaikantys sutrikimai yra stenozinės (susiaurėjusios) šnervės, prailgintas minkštasis gomurys ir gerklinių maišelių išsivertimas. (21,25,35,41) Taip pat būdingos anomalijos- burnos gleivinės edema, gerklų kolapsas, tonzilių išsivertimas,trachėjos hipoplazija (daţniausiai buldogams).(2,11,15,23,35,41,46,). Sindromas pasireiškia šioms veislėms: Čihuahua, Prancūzų buldogams, Anglų buldogams, Karaliaus Čarlzo spanieliams, mopsams, Bostono terjerams, Šarpėjams, Maltos bišonams, pekinesams, nikštukiniams pinčiariams, ši-cu, Jorkšyro terjerams ir bokseriams. Dėl kitokios kaukolės struktūros, šių veislių šunys nuolat serga ne tik kvėpavimo takų ligomis, bet ir linkę turėti veido nervo paralyţių, hidrocefaliją, odos dermatitą, akies obuolio prolapsą bei netaisyklingą dantų išsidėstymą.(40,47)
10 1.2 Kaukolės ir viršutinių kvėpavimo takų anatomija
Ryškiausias skirtumas, pagal kurį šunys yra skirstomi į brachicefalinius ir nebrachicefalinius yra kaukolės struktūra. Anot vokiečių mokslininkų, alternatyvūs matavaimai yra paremti kampo tarp kaukolės pagrindo (pamatinės ašies) ir veidinės kaukolės dalies ašies matavimu. Brachicefalių šunų kraniofacialiniai kaukolės kampai siekia nuo 9 iki 14 laipsnių, mezocefalinių- nuo 9 iki 21 laipsnio, o dolichocefalinių- nuo 25 iki 26 laipsnių. (1 pav.) (5,35)
Kaip ir kaukolės struktūra, brachicefalinio tipo šunys turi ir kitų anatominių ypatumų. Nosis kaip ir ilgasnukių šunų yra sudaryta iš medialinių ir lateralinių sparnų (ala nasi medialis et lateralis), kuriuos skiria sparninis griovelis (sulcus alaris). Tačiau nosies šnervės (nares) yra itin susiaurėjsios ir suglaustos (stenozinės), kas nebūdinga nebrachicefaliniams šunims. Per vidurį nosį skiria nosies griovelis (philtrum). Dorsalinės ir ventralinės lateralinės ir predinė nosies kremzlės (cartilago lateralis dorsalis et ventralis) formuoja nosies lubas ir sienas. (9) Nosies ląstą sudaro dorsalinė, etmoidalinė ir ventralinė kriauklės (concha dorsalis, ethmoidalis et ventralis), kurios pas nebrachicefalinius šunis tęsiasi išilgai nosies angos, tačiau pas trumpasnukius jos iškraipytos ir suslėgtos. Taip pat dorsalinė, medialinė ir ventralinė nosies landos (meatus nasi dorsalis, medius et ventralis) pas brachicefalikus yra daug siauresnės negu pas kitų veislių šunis. (7,22) Ties kaudaline choanos dalimi yra išsidėstęs minkštasis gomurys (palatum molle). Ne brachicefalinėse veislėse, minkštasis gomurys baigiasi ties antgerklio viršūne (epiglottis), tačiau pas brachicefalikus jis gerokai ilgesnis ir baigiasi uţ antgerklio. (7,23) Toliau einančios gerklos susideda iš kremzlių, raumenų bei raiščių ir kontroliuoja oro patekimą į trachėją. (7) Po pagrindinės gerklų ţiedinės kremzlės (cartilago cricoidea) yra didţiausia skydinė kremzlė (cartilago thyreoidea), kuri susideda iš kūno ir dviejų plokštelių (lamina thyreoidea dextra et sinistra), kurių priekiniame ir uţpakaliniame galuose yra rageliai (cornu orale et aborale). Toliau esti porinė vedeginė kremzlė (cartilago arytaenoidea), kuri turi dvi ataugas, dorsaliai ir ventraliai (proc. corniculatus et proc. vocalis ), taip pat ventraliniame kampe yra balsinis raištis ir balso stygos, o dorsolateraliai- ataugos raumenims prisitvirtinti. (9). Gerkliniai maišeliai lokalizuojasi iškart uţ gerklų, tarp balso ir skilvelinių raukšlių.(7,9) Taip pat svarbu paminėti, kad brachicefalinių veislių trachėja yra trečdaliu trumpesnė uţ kitų veislių šunų, kurių dydis ir svoris yra panašus. (24)
11 1 pav. Kraniofacialinio kaukolės kampo matavimas. (6)
1.3 Patofiziologija
Nosies kriauklių dydis ir forma nusako oro judėjimą nosies ertmėse.(25) Įkvėpimo metu oras keliauja per šnerves į ventralinę ir medialinę nosies landas, kur yra sušildomas ir sudrėkinamas, taip pat praeina pro minkštąjį gomurį ir per gerklas pasiekia trachėją, kur toliau keliauja į plaučius. (25,37) Esant didelėms įkvėpimo pastangoms taip pat paliečiama dorsalinė nosies landa bei stimuliuojama nosį išklojanti gleivinė. Iškvėpimo metu oras iš plaučių grįţta per trachėją, gerklas, praeina kaudalinę choanos dalį, nosies landas ir yra pašalinamas lauk. (25) Stenozinės šnervės, prailgintas minkštasis gomurys, išvirtę gerkliniai maišeliai- tai daţniausios būdingos anomalijos šunims, turintiems kvėpavimo nepakankamumo sindromą. Šie šunys gali turėti vieną arba visus minėtus sutrikimus, kurie vėliau gali iššaukti ir kitas viršutinių kvėpavimo takų problemas (edema, tonzilių išsivertimas, gerklų kolapsas ir kt.). (26)
12
Stenozinės šnervės
Kadangi brachicefalinių veislių šunys turi itin siauras šnerves, o jų vidinės nosies landos ir kriauklės yra kreivos ir trumpesnės negu nebrachicefalinių šunų, tai apsunkina oro sušildymą, sudrėkinimą ir judėjimą viršutiniais kvėpavimo takais. (37) Visi šunys kaip ir ţmonės įkvėpimui naudoja neigimą (maţesnį negu išorėje) slėgį, tačiau brachicefaliniai šunys turi padidinti pastangas norint įkvėpti oro pro siauras šnerves, taip padidindami ir neigiamą slėgį. (44). Dėl šio didesnio neigiamo slėgio, įkvėpiant padidėja įtampa kvėpavimo takų sienelėse ir kuo stipriau bandoma įkvėpti, tuo labiau sienelės yra tempiamos vidun. Tai dar labiau uţdaro kvėpavimo takus. (24,45)
Per ilgas minkštasis gomurys
Įgimtas per ilgas minkštasis gomurys yra daţniausia anomalija susijusi su brachicefaliniu kvėpavimo sindromu. Anatomiškai visiems šunims būdingas minkštasis gomurys siekia arba išsikiša šiek tiek (1-3mm) uţ antgerklio viršūnės, tačiau pas brachicefalinius šunis jis išsikiša daugiau negu 1-3 mm kaudaliai nuo antgerklio viršūnės, yra kietesnis ir uţtveria kelią orui laisvai judėti į trachėją. Įkvėpimo metu minkštasis gomurys yra traukiamas atgal ir kartais jo prailgintas galas patenka tarp vedeginių kremzlių ataugų, kas ir sukelia daugumai brachicefalikų būdingą knarkimą arba šnarpštimą. (26,37) Tai reikalauja didesnių pastangų įkvėpiant, taip pat būdingas daţnas dirginimo ir uţdegimo procesas minkštajame gomuryje ir vedeginių kremzlių ataugose. (46) Tai sukelia ir šunų knarkimą arba šnarpštimą. Esant karštam orui arba po fizinio krūvio, lekuodamas šuo pašalina karščio perteklių, tačiau trumpasnukiams šis procesas taip pat gali būti pavojingas. Taip yra todėl, kad lekuojant oras greitai įkvėpiamas pro nosį, tada sudrėkinamas nosies landose, o iškvėpiamas pro burną. Tam, kad oras būtų greitai sudrėkinamas seilių liaukos išskiria daugiau seilių, tuomet jos pasiekusios prailgintą minkšojo gomurio galą būna suplakamos ir šuo gali uţspringti arba pradėti vemti putomis.(40) Laikui bėgant, vykstant visiems minėtiems procesams, minkštojo gomurio sienelės sustorėja, vyksta gomurio hiperplazija, kas gali sukelti vis didesnę kvėpavimo takų obstrukciją. (19)
Gerklinių maišelių išsivertimas ir gerklų kolapsas
Gerklinių maišelių išsivertimas bei gerklų gleivinės uţdegimas yra pirma gerklų kolapso stadija. (3) Šie maišeliai lokalizuojasi tarp balso stygų ir skilvelinių raukšlių ir paprastai nėra matomi. Dėl apsunkinto oro keliavimo viršutiniais kvėpavimo takais ir padidinto neigiamo slėgio įkvėpiant, padidėja gerklinių maišelių sienelių tempimas ir jie išstumiami iš savo kriptų, tai sukelia jų uţdegimą ir pabrinkimą. Edemiški, minkšti ir išvirtę maišeliai dalinai uţdengia balso stygas, taip
13 pat ventralinį antgerklio galą, taip uţtverdami kelią orui laisvai tekėti į trachėją. Jei nesiimama jokių priemonių, toliau gerklų kolapsas pereina į antrą ir trečią stadijas, kurių metu paţeidţiamas atgerklis ir vedeginės kremzlės. (26) Esant antrai stadijai, vedeginės kremzlės praranda savo lankstumą, taip pat paliečiamas ir antgerklio ventralinis galas, čia esančios kūgio formos ataugos (proc. cuneiformis) išlinksta medialiai. Trečia sadija- tai visiškas gerklų kolapsas, kai blokuojamas oro tekėjimas į apatinius kvėpavimo takus, paţeidţiama dorsaliniame vedeginės kremzlės gale esanti (proc.corniculatus) atauga. (30)
1.4 Kitos su sindromu susijusios ligos Virškinimo sistemos sutrikimai:
Disfagija, regurgitacija bei vėmimas-daţniausiai pasitaikantys poţymiai, pasireikškiantys tuomet kai šunys, turintys kvėpavimo nepakankamumo sindromą, yra sukaitę, pavargę, po fizinio krūvio. (29) Su stemple susijusios neuţdegiminio pobūdţio anomalijos yra atonija, stemplės iškrypimas, išvarţa ir gastroezofaginis refluksas. Brachicefaliniams šunims būdingi ir skrandţio veiklos sutrikimai, tai yra skrandţio stazė, skrandţio vartų gleivinės hiperplazija, skrandţio vartų angos susiaurėjimas ir atonija. (29,32)
Širdies veiklos nepakankamumas:
Kadangi brachicefalinių šunų kvėpavimo takai siauri ir kvėpavimas apsunkintas, iš plaučių alveolių membranų į kraują yra išskiriamas nepakankamas kiekis deguonies. Dėl šios prieţasties kai kuriose plaučių dalyse susiaurėja kapiliarai. Lėtinis kraujagyslių susiaurėjimas ir padidėjęs kraujospūdis plaučiuose didina kraujospūdį dešinėje širdies pusėje ir galiausiai gali sukelti dešiniojo širdies skilvelio nepakankamumą. (28)
Termoreguliacija:
Visų šunų nosis atlieka svarbų vaidmenį termoreguliacijos procesuose. Esant kaitriam orui arba po fizinio krūvio, kvėpavimas pro siauras nosies šnerves, susiaurintas, trumpas landas ir iškraipytas nosies kriaukles sutrikdo išgarinti šilumos perteklių brachicefalinių veislių šunims ir jie gali lengvai perkaisti, taip pat dar labiau apsunkinamas jų kvėpavimas. Todėl būtina ţinoti, kad šie šunys ypač jautrūs karščiui ir net po trumpos fizinės mankštos gali prireikti kelių valandų atsigauti.(29)
14 1.5 Poţymiai
Tipiniai brachicefalinio sindromo poţymiai yra knarkimas, šnypštimas, dusimas, padidintos pastangos norint įkvėpti, pratimų netoleravimas, vėmimas ir/arba regurgitacija, seilėjimasis ir sunkiais atvėjais- sąmonės netekimas. (8,10,13,25,34,36,47) Kitas labai daţnas poţymis yra hipertermija, dėl sutrikusios šuns termoreguliacijos ir jautrumo karščiui. (1,13)
Brachicefalinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas daţniausiai diagnozuojamas 2-3 metų šunims, tačiau 2006 m. atliktas tyrimas Airijoje, Dubline, kurio metu šis sindromas buvo nustatytas šuniukams, jaunesniems negu 6 mėn., kuriems taip pat buvo diagnozuotas ir antros stadijos gerklų kolapsas. Tai įrodo, kad diagnozuojant šį sindromą būtina ištirti ir jaunus šuniukus, kuriems pasireškia ligos poţymiai. (31) Taip pat sindromas daţniau pasireiškia patinams negu patelėms. (13,31,42)
Trumpasnukiams pasireiškiantys kvėpavimo sutrikimai, įtariant šį sindromą gali būti skirstomi į lengvus, vidutinio sunkumo ir sunkius. Šunims, kuriems pasireiškia lengvi sutrikimai, atlikus klinikinį tyrimą, gleivinių spalva būna rausvos spalvos, jie šiek tiek jautrūs aplinkos dirgikliams, tačiau laikysena normali. Vidutinio sunkumo sutrikimai nustatomi, kai šuns gleivinės būna rausvos, tačiau šuo būna itin neramus, net ir neveikiant aplinkos dirgikliams, stovėdamas atitraukia alkūnes nuo kūno ir išsuka į šonus. Šunims su sunkiais kvėpavimo sutrikimais nustatomos tamsios, cianotiškos gleivinės, šunys gali nesiorentuoti aplinkoje, būti visiškai nejautrūs, taip pat stovėdami atitraukia ir išsuka alkūnes , sutrinka raumenų veikla. (1)
1.6 Diagnozė
Brachicefalinis kvėpavimo takų sindromas prelimenariai gali būti diagnozuotas kai šuo girdimas dūstant ar knarkiant bei ištiriamas kliniškai. Galutinė ir tiksli diagnozė nustatoma tada, kai atliekama anamnezės analizė, fizinių poţymių tyrimas, ištiriami rentgenologiniai duomenys, kraujo dujų duomenų analizė, viršutinių kvėpavimo takų ir virškinimo trakto endoskopija. Svarbu anksti diagnozuoti brachicefalinį sindromą tam, kad išvengti ligos progresavimo į sunkesnes stadijas. (1,13,20,31,42)
Fizinių požymių tyrimas:
Stenozinės šnervės yra lengvai diagnozuojamos apţiūrint deformuotas dorsalines nosies kremzles. (1,10,11) Prailgintas minkštasis gomurys taip pat įvertinamas vizualiai, atvėrus burnos
15 angą ir ištraukus lieţuvį. (11) Toliau apţiūrimi gerkliniai maišeliai. Jeigu jie išvitrtę, matomi kaip blizgančios, baltos, išgaubtos struktūros kranialiai balso stygų. (15,20) Atlikti krūtinės ląstos auskultaciją yra ganėtinai sunku dėl siaurų viršutinių kvėpavimo takų, kurie neleidţia tinkamai įvertinti plaučių veiklos, tačiau auskultuojant galima nustatyti lengvą ar vidutinio sunkumo tachikardiją ir tachipnėją. (14,22) Taip pat įvertinama gleivinių spalva, šuns stovėsena, kvėpavimo būdas, raumenų veikla. (1)
Rentgenologiniai duomenys:
Rentgeno tyrimas yra atliekamas tada, kai norima įvertinti apatinių kvėpavimo takų funkcionavimą, taip pat trachėjos hipoplaziją, širdies, plaučių anomalijas (aspiracinė pneumonija, plaučių edema). Aptikus plaučių anomalijas, jos turėtų būti gydomos prieš chirurginę intervenciją tam, kad sumaţinti anestetikų riziką ir pagreitinti gyjimą po operacijos. (11,21,42,49) Atliekant rentgeno tyrimą yra matuojama krūtinės angos linija (TI) nuo pirmo krūtinės slankstelio iki krūtinkaulio viršūnės (manubrium). Trachėjos skersmuo (TD) yra nustatomas ties ta vieta, kur krūtinės angos linija kertasi su trachėja. (2 pav.) (8,13,49) Tuomet kai TD ir TI santykis lateralinėje krūtinės ląstos retgenogramoje yra <0,16, trachėja yra laikoma hipoplastinė. (1,10,25,38,49) Įgimta hipoplastinė trachėja daţniausiai pasitaiko Anglų buldogų veislės šunims, jų TD ir TI santykis- 0,13. (39)
2 pav. Krūtinės angos (TI) ir trachėjos skersmens (TD) matavimas. TI- juoda linija, TD- balta linija. (9)
16 Kraujo dujų analizė:
Arterinio kraujo dujų analizė yra svarbi tiriant pacientus, kurie gali turėti brachicefalinį kvėpavimo nepakankamumo sindromą, dėl deguonies prisotinimo kraujyje, rūgščių ir šarmų pusiausvyros bei anglies dioksido kiekio organizme. Jei neįmanoma atlikti arterinio kraujo dujų tyrimo, galimas ir veninio kraujo dujų tyrimo variantas. Šiais tyrimais nustatomas kraujo pH, bikarbonatų kiekis ir anglies dioksido kiekis . (20,22) Jeigu vertinant kraujo dujas deguonies prisotinimas yra maţesnis uţ 80%, svarbu kuo greičiau pradėti tiekti deguonį. Tokiems pacientams gali pasireikšti sąmonės praradimas, kolapsas. (22) Atliekant kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimus, šunims, turintiems brachicefalinį kvėpavimo takų sindromą,gauti rodikliai daţniausiai būna normos ribose. (22,28)
Viršutinių kvėpavimo takų endoskopija:
Viršutinių kvėpavimo takų endoskopijos pagalba galima tiksliai nustatyti, ar tiriamam pacientui yra pasireiškęs brachicefalinis kvėpavimo takų sindromas. Endoskopija daţniausiai atliekama tik seduojant gyvūną, taip pat prieš chirurginę intervenciją. (11,16,21,22,49) Laringoskopo pagalba nustatomas prailgintas minkštasis gomurys, išvirtę gerkliniai maišeliai arba tonzilės, taip pat gerklų kolapsas. (4)
Virškinimo trakto endoskopija:
Šunims, kuriems įtariamas brachicefalinis kvėpavimo takų sindromas atliekant viršutinių kvėpavimo takų endoskopiją būtina ištirti ir virškinimo traktą. Taip yra todėl, kad kartu su kvėpavimo sutrikimais šuniui gali pasireikšti ir virškinimo sistemos sutrikimai, net ir tuomet kai šuniui dar nepasireiškia jokių simptomų. (29) Endoskuopuojant galima aptikti tokias anomalijas kaip ezofagitas, gastroezofaginis refluksas, stemplės išvarţa, skrandţio stazė, skrandţio vartų gleivinės hiperplazija, atonija, dvylikapirštės ţarnos uţdegimas. (29,39)
1.7 Gydymas Medikamentinis gydymas
Medikamentinis kvėpavimo takų nepakankamumo sindromo gydymas paremtas uţdegimo, edemos, gleivinių cianozės maţinimu viršutiniuose kvėpavimo takuose bei esant kritinei situacijai kai šuo dūsta, yra apimtas streso arba hipertermijos. (43) Pacientams su šiuo sindromu turi būti
17 maţinamas stresas, fizinis krūvis, taip pat turi būti reguliuojamas šuns svoris, hipertermijos atveju skiriama vėsi patalpa. (20,36) Apsunkinto kvėpavimo atveju tiekiamas deguonis, jeigu šuniui prasidėjęs dusimas atliekama tracheostomija. (1,13) Perkaitęs šuo gydomas jį patalpinus į vėsią patalpą, taip pat skiriami izotoniniai tirpalai. (1,39) Viena dozė trumpai veikiančių gliukokortikoidų (Dexamethasone, 0,5-2 mg/kg, IV,IM arba SC) leidţiama sumaţinti patinimą kvėpavimo takuose ir edemą. (1,13) Itin svarbu gydyti streso apimtus šunis, nes stresas gali sukelti sunkesnius klinikinius poţymius, o blogiausiu šuo gali nugaišti. (1) Tokie pacientai turi būti seduojami ( Butorphanol, 0,2-0,4 mg/kg, IV, IM arba SC; Acepromazine, 0,02 mg/kg (maksimali dozė-1mg) IV,IM arba SC; Diazepam 0,2 mg/kg IV), taip sumaţinamas nerimas. (1,13) Įvairios diagnostikos procedūros, tokios kaip rentgeno tyrimas arba kraujo ėmimas turėtų būti atidėtos, kol šuns būklė tampa stabili. (1)
Šunims, kurių trachėja yra hipoplastinė, nei medikamentinis, nei chirurginis gydymas nėra taikomi.(49) Tokia trachėja nėra neigiamos prognozės rodikllis, kol tai nesukelia antrinių pakitimų, tokių kaip gerklų kolapsas. (22)
Daugumai šunų, kuriems diagnozuotas kvėpavimo takų nepakankamumo sindromas, pasireiškia ir virškinimo sistemos sutrikimai. Gydoma skiriant H2 blokatorius, protonų siurbių
inhibitorius (PSI), prokinetikus, antibiotikus, antacidinius ir steroidinius vaistus. (29,32)
Chirurginis gydymas
Pagrindinis tikslas, skiriant chirurginį gydymą brachicefaliniams šunims yra lengvas oro srauto sklidimas, sumaţinant obstrukciją viršutiniuose kvėpavimo takuose. (13)
Stenozinės šnervės:
Stenozinėmis šnervėmis vadinamos šnervės su siaura kvėpavimo anga. (13) Deformuotos dorsolateralinės nosies kremzlės traukiamos į vidų įkvėpimo metu ir šuniui darosi sunku įkvėpti pakankamą kiekį oro. (10,13,23) Tokia būsena yra aptinkama 50-85% šunų, turinčių brachicefalinį sindromą. (8,10,31,39) Atliekant stenozinių šnervių operaciją tikslas yra padidinti šnervių skersmenį, kad oras galėtų lengvai sklisti pro dorsolateralines kremzles. (42) Tokią rinoplastiką rekomenduotina atlikti 3-4 mėn. šuniukams, siekiant išvengti tolimesnių komplikacijų, tokių kaip gerklų kolapsas arba edema. (1,25, 49)
18 Atliekant rinoplastiką brachicefaliniams šunims taikomos įvairios technikos ( horizontalaus arba vertikalaus pleišto rezekcija, „Trader“ technika, „ Ellison-Alapexy“ technika ), tačiau daţniausiai atliekama vertikalaus pleišto rezekcija. Šuo yra guldomas ant krūtinės, smakras uţdedamas ant padėklo, galva pritvirtinama prie chirurginio stalo, kad būtų išvengiama pozicijos pakeitimo. Šnervių kraštas yra prilaikomas su chirurginėmis ţnyplėmis, kol išpjaunamas piramidės formos pleištas. Pjūvis atliekamas naudojant 11 galvutės numerio skalpelį. Kraujavimas būna gausus, tačiau kontroliuojamas digitaliniu spaudimu. Atlikus pjūvį kraštai suartinami ir uţsiuvami trimis arba keturiomis paprastosiomis mazginėmis siūlėmis naudojant 3-0 arba 4-0 monofilamentį tirpstantį siūlą. Tokia pati procedūra atliekama ir kitai šnervei. (13)
Per ilgas minkštasis gomurys:
Per ilgas minkštasis gomurys diagnozuojamas tada kai jis išsikiša daugiau nei 1-3mm uţ antgerklio viršūnės.Toks minkštasis gomurys nustatomas 80-100% šunų su brachicefaliniu sindromu. (10, 13,49)
Palatoplastija arba minkštojo gomurio rezekcija atliekama pašalinant pakankamą kiekį audinio, kad oras galėtų lengvai tekėti viršutiniais kvėpavimo takais. (49) Prieš rezekciją ištraukiamas lieţuvis, kad būtų galima lengvai apţiūrėti ir įvertinti minkštojo gomurio ilgį. (42) Chirurginės ţnyplės naudojamos pakelti kaudalinį minkštojo gomurio kraštą rostraliai, dvejomis siūlėmis, chirurginiu markeriu arba smulkiu įpjovimu paţymima būsima rezekcijos vieta. (13,49) Itin svarbu teisingai išmatuoti minkštojo gomurio ilgį, pašalinus per maţą kiekį audinio, galima tolimesnė kvėpavimo takų obstrukcija, o pašalinus per didelį kiekį audinio galima sukelti nasofaringinį refliuksą. (8) Pjūvio vieta yra laikoma nuo antgerklio viršūnės iki kaudalinės tonzilių kriptų sienos.(49) Taip pat tiksliam matavimui atlikti svarbu ir galvos bei kaklo padėtis, endotrachėjinio vamzdelio padėtis bei storis. (15) Toliau atliekama audinio rezekcija prilaikant minkštojo gomurio galą chirurginėmis ţnyplėmis, ţaizdos kraštai susiuvami paprasta ištisine siūle. Paprastai pjaunama skalpeliu arba kerpama ţirklėmis, tačiau galima naudoti ir elektrinį skalpelį, BSD (angl.bipolar sealing device), CO2 lazerį. Kai naudojami BSD arba lazeris, siuvimas nevisada
reikalingas, taip pat sumaţinamas kraujavimas, patinimas ir skausmas po operacijos.( 4,8,36) Išvirtę gerkliniai maišeliai:
Išvirtę gerkliniai maišeliai- tai ūmios ir ilgai negydomos kvėpavimo takų obstrukcijos pasekmė. (13) Šių maišelių audinys veikiamas tempimo jėgos ir neigiamo slėgio išvirsta ventraliai
19 antgerklio, taip dar labiau blokuodamas jau ir taip siaurus kvėpavimo takus. (13) Šis sutrikimas yra randamas 40-60% šunų su brachicefaliniu kvėpavimo takų sindromu. (8,49)
Atliekant išvirtusių maišelių šalinimą, pacientas guldomas ant krūtinės, pritvirtinama galva, burna pritvirtinama atvira, ištraukiamas lieţuvis. Patinimo po operacijos išvengimui skiriami trumpo veikimo kortikosteroidai (Dexamethasone 0,2-1,0 mg/kg IV ). Išvirtusi lateralinė maišelių audinio dalis suimama chirurginėmis ţnyplėmis arba hemostatiniu pincetu, jeigu ţnyplės nėra pakankamai ilgos. Išvirtęs audinys pakeliamas rostraliai bei maišelis nukerpamas ties jo pagrindu. Kerpant svarbu nekliudyti balso stygų, kurios guli iškart kaudaliai gerklinių maišelių. Šalinimui taip pat gali būti naudojamas 15 galvutės dydţio skalpelis, elektrinis skalpelis. (13,10,49) Siuvimas nereikalingas, nes kraujavimas daţniausiai būna minimalus. (22)
Gerklų kolapsas:
Gerklų kolapsas yra klasifikuojamas į I, II ir III stadijas. Pirmoje stadijoje išvirsta laringiniai maišeliai, o antroje ir trečioje stadijose paţeidţiamos gerlų kremzlės, jos praranda lankstumą ir išlinksta. Vidutinio sunkumo ir ūmi (II ir III stadijos) yra diagnozuojamos 50-64% šunims su brachicefaliniu kvėpavimo takų sindromu. (10,49)
Gerklų kolapso gydymas priklauso nuo esamos stadijos sunkumo, diagnozavimo laiko. Esant pirmai stadijai, ji gydoma pašalinant kvėpavimo takų obstrukcijos prieţastį (pvz. Stenozinės šnervės arba prailgintas minkštasis gomurys). Antros stadijos atveju atliekama dalinė arytenoidektomija. (49) Trečios stadijos metu taikoma permanentinė tracheostomija. (1,25,31,49)
Anestezija ir pooperacinis laikotarpis
Prieš atliekant chirurgines procedūras pacientui su brachicefaliu sindromu svarbu tinkama premedikacija bei deguonies tiekimas operacijos metu. Indukcija ir intubacija atliekamos kuo greičiau. Prieš operaciją pacientui skiriami kortikosteroidai, patinimui ir uţdegimui po operacijos maţinti. (13,39) Anticholinerginiai vaistai, tokie kaip atropinas arba glikopirolatas, skiriami išvengti bradikardijos. (1,49) Atlikus operaciją, endotrachėjinio vamzdelio ekstubacija turetų būti atliekama neiškart, o tik įsitikinus, kad pacientas gali kvėpuoti tinkamai. (36) Esant ūmiam patinimui ar uţdegimui po operacijos arba paciento kvėpavimo sutrikimams gali būti taikoma laikina tracheostomija. (8,42) Taip pat svarbu atlikti monitoringą, paciento kvėpavimo daţnis ir pastangos kvėpuojant turėtų būti stebimos maţiausiai 12-24 val., skausmui po operacijos maţinti turi būti
20 skiriami analgetikai. (1,17) Maisto davimas turi būti sustabdomas 18-24 val., nes ryjant gali būti traumuojami audiniai, dėl ko gali kilti tokios komplikacijos kaip padidintas tinimas, obstrukcija arba aspiracija. Norint išvengti skrandţio ir ţarnyno sutrikimų, po operacijos skiriami protonų siurblių inhibitoriai (Omeprazole, 1mg/kg/ kas 24 val.) ir prokinetikai (Cisapride, 1-2mg/kg/ kas 8val.). (13)
21 2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGOS
Tyrimas atliktas klinikinės praktikos metu, „MED VET veteriner klinik“ klinikoje, Izmir, Turkija. Duomenys apie pacientus buvo kaupiami nuo 2014 07 10 iki 2014 10 10.
Prieš atliekant tyrimą, buvo susitarta su klinikos vedėju, jam davus leidimą, pranešama pacientų šeimininkams, kurie taip pat buvo supaţindinti su tyrimo tikslais, metodais bei eiga, tik jiems sutikus, pacientas buvo įtraukiamas į tyrimą. Taip pat prieš atliekant bet kokias manipuliacijas, buvo uţtikrinama gyvūnų gerovė, jų saugumas, laikomasi 2012-10-03 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įsakymo“ Nr. XI-2271 ir kitų privalomų teisės aktų ir reikalavimų. Viso tyrimo eigos metu atliekami veiksmai su šunimis buvo lydimi veterinarijos gydytojo prieţiūros.
Tyrimo eigos ir rezultatų aprašymui buvo naudojama Microsoft Word 2010 bei Microsoft Excel 2010 programos. Statistiniams duomenims apdoroti buvo naudojama Microsoft Excel 2010 programa. Tyrimo duomenys buvo laikomi patikimi, kai p<0,05, o nepatikimi, kai p>0,05.
Tiriamieji gyvūnai:
Tyrimui atlikti buvo atrinkti visi mopsų (9), pekinų (7) ir bokserių (4) veislių šunys, kurie į kliniką buvo atvesti tyrimo laikotarpiu ir turėjo kvėpavimo sistemos sutrikimų. Šunys, kurie buvo kitų brachicefalinių veislių arba šių trijų minėtų veislių, tačiau į kliniką buvo atvesti dėl kitų prieţasčių, į tyrimą nebuvo įtraukti. .Taip pat, šios trys veislės buvo pasirinktos tyrimui dėl to, kad tai buvo daţniausiai į kliniką atvesti brachicefalinių veislių pacientai. Prieš atliekant tyrimą šunys buvo pasverti, uţrašomi jų vardai, veislė, amţius, lytis bei anamnezė. (1 lentelė)
22 1 lentelė. Tiriamieji šunys.
Nr. Vardas, veislė Amţius /svoris
Lytis Anamnezė
1. Polat, Bokseris 3m. /33kg Patinas Šuo kartais springsta , kosti. 2. Mavis,Mopsas 6m./10kg Kalė Šuo sunkiai kvėpuoja, prunkščia. 3. Bobi, Pekinas 4m./6kg Patinas Susijaudinęs pradeda kosėti, springsta. 4. Batman, Pekinas 4m./4kg Patinas Kosti, čiaudėja, sunkiai kvėpuoja.
5. Karabas, Mopsas 2m./8kg Patinas Sunkiai kvėpuoja,kvėpuodamas skleidţia garsus. 6. Suslu, Pekinas 1,5m./4kg Kalė Po fizinio krūvio pradeda kosėti.
7. Cakir, Mopsas 3m./12kg Kalė Susijaudinęs pradeda sunkiai kvėpuoti.
8. Gofret, Mopsas 7m./8kg Patinas Kvėpuodamas sukelia knarkimo garsą, seilėjasi. 9. Rifki, Pekinas 5m./6kg Patinas Daţnai springsta, vemia seilėmis.
10. Lila, Mopsas 2m./5kg Kalė Kartais kvėpuodamas pradeda kosėti. 11. Jessy, Bokseris 3m./35kg Kalė Sunkiai kvėpuoja.
12. Minnos, Bokseris 8m./29kg Patinas Jau kurį laiką turi sunkumų kvėpuojant. 13. Arap, Mopsas 2m./7kg Patinas Kvėpuodamas skleidţia knarkimo garsą. 14. Sari, Pekinas 1m./3kg Patinas Susijaudęs pradeda sunkiai kvėpuoti. 15. Fino, Pekinas 1m./3kg Kalė Jau kurį laiką turi sunkumų kvėpuojant. 16. Raki, Mopsas 3m./8kg Patinas Vemia putomis, kartais būna apatiškas. 17. Garip, Pekinas 2m./5kg Patinas Kosti, čiaudi.
18. Inci, Mopsas 4m./6kg Kalė Greitai pavargsta po pratimų, kosti. 19. Boncuk, Bokseris 5m./30kg Kalė Sunkiai kvėpuoja, kvėpuodamas šnypščia. 20. Toni, Mopsas 2m./11kg Patinas Po fizinio krūvio daug čiaudi, sunkiai kvėpuoja.
23 2.1 Tyrimo planas ir eiga
Brachicefalinio kvėpavimo takų sindromo nustatymui buvo tiriami trys pagrindiniai pasireiškiantys sutrikimai (stenozinės šnervės, per ilgas minkštasis gomurys, išvirtę gerkliniai maišeliai), turint šį sindromą. Jų pasireiškimo nustatymui buvo atliekamas klinikinis tyrimas bei tyrimas laringoskopu. Paplitimo nustatymui buvo apskaičiuojamas santykis tarp atskiros tiriamosios veislės ir visų (mopsų, pekinų ir bokserių) tyrime dalyvavusių veislių. Viso tyrimo metu buvo stebima gyvūno būklė, prieš atliekant tyrimus ir jų metu konsultuojamasi su vet. gydytoju, o po tyrimų analizuojami gauti rezultatai.
Klinikinio tyrimo eiga :
Šio tyrimo metu šuo buvo uţkeliamas ant priešoperacinio stalo bei atliekama įprastinė klinikinė apţiūra (T0, P, kvėpavimo daţnis, gleivinų spalva, KPL), taip pat įvertinamas įmitimas,
vizualiai įvertinamos šnervės (stenozinės ar ne), taip pat nosies landa . Apţiūrėjus gleivinių spalvą ir šuns laikyseną buvo įvertinama pasireiškusių kvėpavimo sutrikimų forma (lengva- gleivinės rausvos, šuns laikysena normali, jis nejautrus aplinkos dirgikliams, vidutinė- gleivinės rausvos, šuo jautrus aplinkos dirgikliams, sunki- gleivinės cianotiškos, šuo itin jautrus aplinkos dirgikliams, blaškosi ).
Laringoskopijos atlikimo eiga:
Prieš tyrimą laringoskopu šuo buvo uţkeliamas ant priešoperacinio stalo ir atlikta sedacija (Xylazine/ketamine 1ml/10kg). Toliau paruošiamas laringoskopas, uţmaunamas jo antgalis ir nuvalomas dezinfekciniu tirpalu . Šuo buvo guldomas ant krūtinės, galva laikoma pakelta, ištraukiamas lieţuvis. Įkišus laringoskopo antgalį į gerklę, gerai apţiūrimi gerkliniai maišeliai (jeigu jie išvirtę-balti, išgaubti, blizga) ir minkštasis gomurys, jo ilgis (ar išsikiša >3 mm uţ antgerklio viršūnės).
24 3 TYRIMO REZULTATAI
1. Klinikinio tyrimo rezultatai:
2 lentelė. Bendri klinikinio tyrimo duomenys. Šuns Nr. Veislė Temp. 0 C Pulsas k/min Kvėpa- vimas k/min Gleivinių spalva,KPL (s) Šnervių apţiūra Kvėpavimo sutrikimų forma
1.Bokseris 37,7 60 24 Rausvos,3s + Vidutinio sunkumo
2.Mopsas 38 80 20 Rausvos,2s +++ Lengva
3. Pekinas 38,3 88 24 Rausvos,2s ++ Vidutinio sunkumo
4. Pekinas 37,9 92 20 Cianotiškos,3s +++ Sunki
5.Mopsas 39,2 72 28 Rausvos,2s +++ Vidutinio sunkumo
6. Pekinas 39,5 132 28 Rausvos,2s ++ Lengva
7. Mopsas 38,1 80 24 Rausvos,3s +++ Lengva
8. Mopsas 38,4 68 20 Rausvos,3s +++ Lengva
9. Pekinas 39 104 24 Rausvos,2s ++ Vidutinio sunkumo
10.Mopsas 39,2 100 28 Rausvos,1s +++ Lengva
11. Bokseris 38,8 92 16 Cianotiškos,3s +++ Sunki
12. Bokseris 38,6 100 16 Rausvos,2s +++ Vidutinio sunkumo
13. Mopsas 38,6 96 16 Rausvos,3s ++ Lengva
14. Pekinas 37,9 68 24 Rausvos,2s +++ Lengva
15. Pekinas 39,1 116 28 Rausvos,2s +++ Vidutinio sunkumo
16. Mopsas 38,2 88 20 Rausvos,3s ++ Lengva
17. Pekinas 38,2 120 24 Rausvos,2s +++ Lengva
18. Mopsas 39,1 116 32 Rausvos,3s + Lengva
19. Bokseris 39 116 32 Rausvos,1s +++ Lengva
20. Mopsas 38,9 80 24 Rausvos,3s +++ Vidutinio sunkumo
+ šnervės be anatominių pakitimų, nosies landa plati; ++ šnervės šiek tiek anatomiškai pakitusios, stenozinės, nosies landa siaura; +++ šnervės stenozinės, nosies landa itin siaura.
25 1 diagrama. Bendras stenozinių šnervių pasireiškimas visiems (20) tyrime dalyvavusiems šunims.
1 diagramoje matome, kad stenozinės šnervės be anatominių pakitimų pasireiškė tik 2 šunims, šiek tiek stenozinės šnervės buvo nustatytos 5 šunims, o labai siauros šnervės 13 šunų. (p<0,05)
2 diagrama. Stenozinių šnervių pasireiškimas atskirai kievienai veislei (mopsams, pekinams, bokseriams).
Kaip matome 2 diagramoje, mopsai buvo vienintelė veislė, kuriai pasireiškė visų trijų tipų šnervės bei kurioje labai stenozinių šnervių rodiklis buvo didţiausias (6 kartai), tuo tarpu šiek tiek stenozinės šnervės buvo nustatytos 2, o šnervės be anatominių pakitimų 1 kartą. Pekinų veislės šunims labai stenozinės šnervės buvo nustatytos 4 kartus, šiek tiek stenozinės 2 kartus. Bokseriai buvo veislė, kurios visi rodikliai buvo ţemiausi (šnervės be anatominių pakitimų nustatytos 1 kartą, o labai stenozinės šnervės 3 kartus).
26 3 diagrama. Pasireiškusių kvėpavimo sutrikimų forma kiekvenai veislei (mopsams, pekinams, bokseriams).
Kaip matome 3 diagramoje lengva kvėpavimo sutrikimų forma buvo daţniausiai pasireiškianti (55%), o sunki forma pasireiškė rečiausiai (10% šunų), tuo tarpu vidutinio sunkumo forma pasireiškė 35% tirtų šunų. Mopsams daţniausiai pasireiškė lengva forma (7 kartai), pekinams vidutinio sunkumo ir sunki formos (po 3 kartus), o bokseriams vidutinio sunkumo forma (2 kartai). Sunki kvėpavimo sutrikimų forma viso tyrimo metu buvo nustatyta tik 2 kartus, po vieną kartą bokserių ir pekinų veislėms.
27 2.Tyrimo laringoskopu rezultatai:
3 lentelė. Bendri tyrimo laringoskopu duomenys: Šuns Nr.
Veislė
Minkštasis gomurys Išvirtę gerkliniai maišeliai 1.Bokseris Taip + 2.Mopsas Taip ++ 3. Pekinas Taip ++ 4. Pekinas Taip +++ 5.Mopsas Taip ++ 6. Pekinas Taip ++ 7. Mopsas Taip ++ 8. Mopsas Taip ++ 9. Pekinas Taip + 10.Mopsas Taip ++ 11. Bokseris Ne +++ 12. Bokseris Taip ++ 13. Mopsas Taip + 14. Pekinas Taip ++ 15. Pekinas Taip ++ 16. Mopsas Taip + 17. Pekinas Taip ++ 18. Mopsas Taip + 19. Bokseris Taip ++ 20. Mopsas Taip ++
Taip – minkštasis gomurys išsikiša > 3 mm uţ antgerklio, Ne – minkštasis gomurys išsikiša < 3mm uţ angerklio; + gerkliniai maišeliai nepakitę, ++ gerkliniai maišeliai padidėję, +++ gerkliniai maišeliai labai dideli, balti, blokuojamas oro tekėjimas.
28 4 diagrama. Bendras prailginto gomurio pasireiškimas visiems (20) tyrime dalyvavusiems šunims.
4 diagramoje matome, kad per ilgas minkštasis gomurys (>3mm uţ antgerklio) buvo nustatytas beveik visiems tyrime dalyvavusiems šunims, šis sutrikimas nepasireiškė tik 1 kartą, bokserių veislės šuniui.
5 diagrama. Bendras gerklinių maišelių pasireiškimas visiems (20) tyrime dalyvavusiems šunims.
5 diagramoje matome, kad nepakitę gerkliniai maišeliai buvo nustatyti 5 šunims, padidėję, išvirtę gerkliniai maišeliai nustatyti didţiausiam skaičiui šunų (13), o labai dideli, balti maišeliai nustatyti tik 2 šunims. (p<0,05)
29 6 diagrama. Išvirtusių gerklinių maišelių pasireiškimas kiekvienai veislei (mopsams, pekinams, bokseriams).
6 diagramoje matome, kad padidėję, išvirtę gerkliniai maišeliai visoms veislėms buvo nustatyti daţniausiai, o labai dideli, išvirtę balti maišeliai buvo rečiausiai nustatytas sutrikimas. Mopsams nepakitę gerkliniai maišeliai buvo nustatyti 3 kartus, o padidėję dvigubai daugiau kartų (6 kartus), tačiau šiai veislei nepasitaikė nei vieno atvėjo kai buvo nustatyti labai dideli, išvirtę, balti gerkliniai maišeliai, kai tuo tarpu kitoms dviems veislėms (pekinams ir bokseriams) šis sutrikimas buvo nustatytas po 1 kartą. Taip pat, iš visų tyrime dalyvavusių pekinų veislės šunų (7), padidėję gerkliniai maišeliai buvo nustatyti net 5 kartus, o iš 4 bokserių veilsės šunų- 2 kartus.
30 7 diagrama. Bendri visų pasireiškusių sutrikimų (stenozinių šnervių, per ilgo minkštojo gomurio ir išvirtusių gerklinių maišelių) rezultatai visiems (20) tyrime dalyvavusiems šunims.
Kaip matome 7 diagramoje atlikus tyrimą ir apskaičiavus rezultatus, daţniausias nustatytas brachicefalinio sindromo poţymis buvo per ilgas minkštasis gomurys, jis pasireiškė 95% šunų. Tuo tarpu stenozinės šnervės buvo nustatytos beveik vienodai daliai šunų ( 90% ). Išvirtę gerkliniai maišęliai pasireiškė rečiausiai iš visų tirtų sutrikimų (75% šunų). Svarbu paminėti, kad norint apskaičiuoti bendrą išvirtusių gerklinių maišelių pasireiškimą viso tyrimo metu, buvo apskaičiuota suma tarp padidėjusių, išvirtusių gerklinių maišelių ir labai didelių, išvirtusių maišelių. Toks pats skaičiavimas buvo atliekamas ir tarp šiek tiek stenozinių šnervių ir labai siaurų, stenozinių šnervių. Gautos sumos taip pat buvo naudojami sudarant 7 diagramą.
31 8 diagrama. Visų pasireiškusių tyrimo metu sutrikimų (stenozinių šnervių, per ilgo minkštojo gomurio ir išvirtusių gerklinių maišelių) rezultatai kiekvienai veislei (mopsams, pekinams, bokseriams).
8 diagramoje matome, kad bokseriai buvo vienintelė veislė, kuriai visi tirti poţymiai pasireiškė vienodai kartų (po 3 kartus ), pekinams vienodai pasireiškė du poţymiai, stenozinės šnervės bei per ilgas minkštasis gomurys (po 7 kartus), o išvirtę gerkliniai maišeliai iš viso pasireiškė 6 kartus. Mopsų veislės šunims visi poţymiai pasireiškė skirtingai, stenozinės šnervės buvo nustatytos 8 kartus, per ilgas minkštasis gomurys 9 kartus, o išvirtę gerkliniai maišeliai 6 kartus.
3. Brachicefalinio sindromo paplitimas tarp visų tirtų veislių šunų:
Sindromo papalitimas tarp mopsų veislių: P = 9/20x100= 45%
Sindromo paplitimas tarp pekinų veislių: P = 7/20x100=35%
Sindromo paplitimas tarp bokserių veislių: P = 4/20x100= 20%
Iš gautų paplitimo skaičiavimo rezultatų, matome, kad mopsams sindromas pasireiškė daţniausiai (45%), o rečiausiai pasireiškė bokseriams (20%).
32 4 REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo metu daţniausias diagnozuotas brachicefalinio sindromo sutrikimas buvo per ilgas minkštasis gomurys, jis iš 20 tyrime dalyvavusių šunų, buvo nustatytas 19 kartų (95%). Tokie gauti rezultatai yra labai artimi tyrimui, atliktui Jungtinėse Amerikos Valstijose, Misisipės universitete (1991-2008 m.). Tyrime dalyvavo 90 šunų, iš kurių per ilgas minkštasis gomurys buvo diagnozuotas 94%.(50) Taip pat gauti rezultatai yra panašūs ir su ankščiau atliktu tyrimu, Australijoje, Sidnėjaus universitete (2006m.). Šiuo atveju, iš 73 tyrime dalyvavusių šunų, per ilgas minkštasis gomurys buvo nustatytas 86,3% šunų. (52)
Brachicefalinių veislių šunims būdinga anatomiškai trumpa kaukolės struktūra nesąlygoja minkštųjų audinių vystymosi, todėl per ilgas minkštasis gomurys yra vienas iš pagrindinių ir daţniausiai nustatomų sindromo sutrikimų. Tai yra vienas iš svarbiausių faktorių, dėl ko apsunkinamas visas brachicefalinių šunų kvėpavimo procesas bei nesuteikiant reikiamo gydymo, šuo yra lydimas šių sunkumų visą savo gyvenimą. (27)
Šiame darbe aprašome tyrime stenozinės šnervės buvo antras daţniausiai nustatomas sindromo poţymis, jis visiems tirtiems šunims pasireškė 18 kartų (90%). Tačiau šie gauti rezultatai skiriasi skiriasi nuo anksčiau minėto tyrimo Australijoje gautų rezultatų, kai stenozinės šnervės buvo nustatytos tik 42,5% tirtų šunų. Esant tokiam dideliam skirtumui, galima daryti prielaidą, kad mopsai, buldogai ir bokseriai yra veislės, labiau anatomiškai linkusios turėti šį sutrikimą negu Sidnėjaus universitete tirtos veislės. (Karaliaus Čarlso spanieliai, anglų buldogai, Stafordšyro terjerai). (52)
Stenozines šnerves turinčios veislės, šiame tyrime daţnai turėjo ir išvirtusius gerklinius maišelius. Nei vienam tirtam šuniui nepasireiškė tik išvirtę gerkliniai maišeliai be kartu nustatytų ir stenozinių šnervių. Šis sutrikimas iš 20 tyrime dalyvavusių šunų, pasireiškė 15 kartų (75%). Panašūs rezultatai buvo gauti ir 1991-2008m. Misisipės universitete, kai šie išvirtę gerkliniai maišeliai iš 90 tirtų šunų buvo diagnozuoti 59 šunims (66%). (50) 1991-2004m. atliktas tyrimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio metu iš 36 tirtų anglų buldogų šis sutrikimas pasireiškė 20 šunų (55,6%). (51)
Išvirtę gerkliniai maišeliai yra antrinis brachicefalinio sindromo sutrikimas, kuris atsiranda dėl stenoznių šnervių. Taip yra todėl, kad šunims, turintiems itin siauras šnerves, kvėpuojant reikia
33 naudoti didesnes pastangas, nei šunims su plačia nosies landa. Kuo didesnės pastangos traukiant orą, tuo didėja ir tempimas gerklės audiniuose, kas ir lemia gerklinių maišelių audinio išsivertimą iš savo kriptų. Išvirtę gerkliniai maišeliai- tai vienas daţniausiai nustatomų sutrikimų brachicefalinių veislių šunims su lėtine viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija. (7)
Tyrimo metu nutatant brachicefalinio sindromo paplitimą, daţniausia veislė buvo mopsai, o rečiausiai sindromas buvo diagnozuotas bokserių veislės šunims. Galima daryti prielaidą, kad tokie rezultatai buvo gauti dėl to, jog per visą tyrimo laikotarpį į kliniką daugiausiai pacientų, atvestų su kvėpavimo sistemos sutrikimais, buvo mopsų veislės šunys. Tačiau visuose anksčiau minėtuose tyrimuose mopsų veislė taip pat buvo dominuojanti iš visų kitų veislių, kurioms buvo nustatytas šis sindromas.
34 5 IŠVADOS
1. Per ilgas minkštasis gomurys buvo daţniausias brachicefalinio sindromo poţymis. (95 %) 2. Bokseriams visi sutrikimai pasireiškė po vienodai kartų.
3. Pekinams vienodai pasireiškė stenozinės šnervės ir išvirtę gerkliniai maišeliai. 4. Mopsams visi poţymiai pasireiškė skirtingai kartų.
5. Nei vienam šuniui nepasireiškė tik išvirtę gerkliniai maišeliai be kartu diagnozuotų ir stenozinių šnervių.
35 6 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aron DN, Crowe DT. Upper airway obstruction. General principles and selected conditions in the dog and cat. Vet Clin North Am Samll Anim Pract. 1985. P. 891-917.
2. Bernaerts F, Talavera J, Leemans J, et al. Description of original endoscopic findings and respiratory functional assessment using barometric whole-body plethysmography in dogs suffering from brachycephalic airway obstruction syndrome. Vet J. 2010. P. 95-102.
3. Bowlt K, Moore A H. Surgery of the upper respiratory tract part 2: brachycephalic obstructive airway syndrome (BOAS). Companion Animal .2009. P. 19-26.
4. Brdecka D, Rawlings C, Howerth E, et al. A histophatological comparison of two techniques for soft palate resection in normal dogs. J Am Anim Hosp Assoc. 2007. P. 39-44. 5. Brehm H, Loeffler K, Komeyli H. Schadelformen beim Hund. Zbl Vet Med C Anat Histol
Embryol. 1985. P. 324-331.
6. Daniel A. KO, Susanne AR, Madeleine HU,Pierre M. MO. Brachycephalic Syndrome in Dogs. 2003. P. 50.
7. Daniel J BR, David E HO. BSAVA Manual of Canine and Feline Head, Neck and Thoracic Surgery. 2005. P.85-93.
8. Davidson EB, Davis MS, Campbell GA, et al. Evaluation of carbon dioxide laser and conventional incisional techniques for resection of soft palates in brachysephalic dogs. J Am Anim Hosp Assoc. 2001. P. 776-781.
9. Dena L LO, Cheryl S HE. Brachycephalic Airway Syndrome: Pathophysiology and Diagnosis. 2012. P. E3.
10. Dupre G. Brachycephalic syndrome: new knowledge, new treatments. Proc 33rd World Small Anim Vet Assoc. Fecava. 2008.
11. Ellison GW. Alapexy: an alternative technicue for repair of stenotic nares in dogs. J Am Anim Hosp Assoc. 2004. P. 484-489.
12. Evans HE. Miller’s Anatomy of the Dog. WB Saunders. Philadelphia. 1993. 3th ed.
13. Fossum TW, Hedlund CS, Hulse DA, et al. Surgery of the upper aiway system. Small Animal Surgery. 2002. 2th ed. P. 716-759
14. Ginn JA, Kumar MS, McKiernan BC, Powers BE. Nasopharyngeal turbinates in brachycephalic dogs and cats. J Am Anim Hosp Assoc. 2008. P. 243-249.
15. Harvey CE. Everted laryngeal saccule surgery in brachycephalic dogs. J Am Anim Hosp Assoc. 1982. 3th ed. P. 545-547.
36 17. Helund CS. Brachycephalic syndrome. Current Techniques in Small Animal Surgery
Philadelphia. 1998. 4th ed. P. 357-362.
18. Helund CS. Stenotic nares. Small Animal Surgery. 2002. P. 727-30.
19. Hendricks J. Recognition and treatment of congenital respiratory tract defects in brachycephalics. Kirk’s Current Veterinary Therapy XII small animal practice. W.B. Saunders. Philadelphia. 2000. 892p.
20. Hendricks JC. Brachycephalic airway syndrome. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 1992. P. 1145-1153.
21. Hendricks JC. Brachycephalic airway syndrome. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 1992. P. 1145-1153.
22. Hobson HP. Brachycephalic syndrome. Semin Vet Med Surg (Small Anim). 1995. P. 109-114.
23. Huck JL, Stanley BJ, Hauptman JG. Technique and outcome of nares amputation (Trader’s technique) in immature shih tzus. J Am Anim Hosp Assoc. 2008. P.82-85.
24. Knecht CD. Upper airway obstruction in brachycephalic dogs. Compend Contin Educ Pract Vet. 1989. P. 25-31.
25. Koch DA, Arnold S, Hubler M, Montavon PM. Brachycephalic syndrome in dogs. Compend Contin Ecuc Pract Vet. 2003. P. 48-55.
26. M. Joseph Bojrab, Don Ray Waldon, James P. Toombs. Current Techniques in Small Animal Surgery. 2014. 5th edidtion. P. 383-388.
27. Michaela PI, Silvana AR, Paola RO, Stefano RO. Anatomy of the Dog Soft Palate II. Histological Evaluation of the Caudal Soft Palate in Brachycephalic Breeds With Grade I Brachycephalic Airway Obstructive Syndrome.
http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ar.21417/pdf . priega per internetą 2014-08-27. 28. Monnet E. Brachycephalic airway syndrome. Text book of Small Animal Surgery. WB
Sounders. Philadelphia. 3th ed. 2008. P.808-813.
29. Oechtering TH, Oechtering GU , Noeller C . Computed tomographic imaging of the nose in brachycephalic dog breeds. Tierärztliche Praxis Kleintiere. 2007. P.177-187.
P. 273-279.
30. Pink J, Doyle R, Hughes J, Tobin E, Bellenger C.Laryngeal collapse in seven brachycephalic puppies. Journal of Small Animal Practice. 2006. P. 131–135.
37 31. Pink JJ, Doyle RS, Hughes JM, et al. Laryngeal collapse in seven brachycephalic puppies. J
Small Anim Pract. 2006. P. 131-135.
32. Poncet C M et al. Long-term results of upper respiratory syndrome surgery and gastrointestinal tract medical treatment in 51 brachycephalic dogs. The Journal of Small Animal Practice. 2006. P. 137-142.
33. Poncet C M et al. Prevalence of gastrointestinal tract lesions in 73 brachycephalic dogs with upper respiratory syndrome. Journal of Small Animal Practice.2005.
34. Poncet CM, Dupre Gp, Freiche VG, Bouvy BM. Long-term results of upper respiratory syndrome surgery and gastrointestinal tract medical treatment in 51 brachycephalic dogs. J Small Anim Pract. 2006. P. 137-142.
35. Regodon S, Vivo JM, Franco A, et al. Craniofacial angle in dolicho-, meso-, and brachycephalic dogs: Radiological determination and application. Anat Anz. 1993. P. 361-363.
36. Reicks TW, Birchard SJ, Stephens JA. Surgical correction of brachycephalic syndrome in dogs: 62 cases (1991-2004). J Am Vet Med Assoc. 2007. P. 1324-1328.
37. Reid Shufer, D.V.M. Brachycephalic (Snub-nose Breed) Respiratory Sindrome. 2009. 38. Robinson NE. Airway physiology. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 1992.
P.1043-1064.
39. Rozanski E, Chan DL. Approach to the patient with respiratory distress. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 2005. P. 307-317.
40. Schmidt-Nielsen K, Bretz WL, Taylor CR. Panting in dogs:Unidirectional airflow over evaporative surfaces. Science. 1990. P. 1102-1104.
41. Scott D, Miller W, Griffin C. Environmental skin diseases. Muller and Kirk’s Small Animal Dermatology. WB Sounders. Philadelphia. 2001. 6th ed. P. 1073-1111.
42. Seim HB. Brachycephalic syndrome. Proc Atl Coast Vet Conf. 2001. 43. Seim HB. Brachycephalic syndrome. Proc Atl Coast Vet Conf. 2001. 44. Shell L. Brachycephalic Airway Syndrome. 2008.
45. Singleton WB. Partial velum palatiectomy for relief of dyspnea in brachycephalic breeds. J Small Anim Pract. 1992. P. 215-1-216.
46. Torrez C , Hunt G .Results of surgical correction of abnormalities associated with brachycephalic airway obstruction syndrome in dogs in Australia. Journal of Small Animal Practice. 2006. P. 150–154.
38 47. Torrez CV, Hunt GB. Results of surgical correction of abnormalities associated with brachycephalic airway obstruction syndrome in dogs in Australia. J Small Anim Pract. 2006. P. 150-154.
48. Wegner W. Genetisch bedingte Zahnanomalien. Der praktische Tierarzt. 1987. P. 19-22. 49. Wykes PM. Brachycephalic airway obstructive syndrome. Probl Vet Med. 1991. P. 188-197.
50. Fasanella FJ, Shivley JM, Wardlaw JL, Givaruangsawat S. Brachycephalic airway obstructive syndrome in dogs: 90 cases (1991-2008).
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21034343 . prieiga per internetą 2014-09-05.(50) 51. Riecks TW, Birchard SJ, Stephens JA. Surgical correction of brachycephalic syndrome in
dogs: 62 cases (1991-2004). http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17472557 . prieiga prie interneto 2014-08-21.
52. Torrez CV, Hunt GB. Results of surgical correction of abnormalities associated with brachycephalic airway obstruction syndrome in dogs in Australia.
