LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gabrielė Puluikytė
Gliukozės kiekio kaita alpakų kraujyje, lemiantys veiksniai ir jos
ryšys su pasirinktais kraujo parametrais
Glucose Level Changes in Alpacas‘ Blood, its Determinants and
Evaluation of Selected Blood Parameters
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: vet. gydytoja Jurgita Autukaitė
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Gliukozės kiekio kaita alpakų kraujyje, lemiantys veiksniai ir jos ryšys su pasirinktais kraujo parametrais“: 1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Gabrielė Puluikytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba yra taisyklinga.
Gražina Kuprienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.
Vet. gydytoja Jurgita Autukaitė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Doc. dr. Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas Doc. dr. Vaida Andrulevičiūtė
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Alpakų kilmė ... 11 1.2. Gliukozė ... 11 1.3. Hiperglikemija ... 11 1.4. Gliukoneogenezė ... 12 1.5. Energijos metabolizmas ... 13 1.6. Hiperglikemija dėl streso ... 131.7. Stresas ir jo sukeliamos reakcijos ... 13
1.8. Karščio sukeltas stresas ... 14
1.9. Kortizolis ... 14
1.10. Kraujo biocheminių rodiklių profilis ... 15
1.10.1. Bendras baltymas (TP) ... 15
1.10.2. Albuminai (Alb) ... 16
1.10.3. Alanino transaminazė (ALT) ... 16
1.10.4. Gama-glutamil transferazė (GGT) ... 16
1.10.5. Kreatinkinazė (CK-NAC) ... 17
1.10.6. Kalcis (Ca) ... 17
1.10.7. Geležis (Fe) ... 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, trukmė ir objektas ... 18
2.2. Tyrimo eiga ir metodai ... 18
2.3. Tyrimo schema ... 19
2.4. Tyrimo duomenų statistinė analizė ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 21
3.1. Gliukozės kiekio svyravimai ... 21
3.2. Gliukozės kiekio svyravimai vertinant kiekvienos alpakos koncentracijų vidurkį ... 22
3.3. Biocheminių kraujo parametrų vidurkių analizė ir jų lyginimas su fiziologinėmis normų ribomis ... 23
4
3.4. Gliukozės kiekio kaita tiriant skirtingais būdais ... 31
3.5. Gliukozės ir kortizolio koncentracijų vidurkių svyravimai ... 32
3.6. Biocheminių parametrų tarpusavio ryšys ... 33
3.7. Ryšys tarp kortizolio, gliukozės ir kitų kraujo parametrų ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
IŠVADOS ... 37
REKOMENDACIJOS ... 38
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39
5 GLIUKOZĖS KIEKIO KAITA ALPAKŲ KRAUJYJE, LEMIANTYS VEIKSNIAI IR JOS
RYŠYS SU PASIRINKTAIS KRAUJO PARAMETRAIS Gabrielė Puluikytė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Darbo tikslas − ištirti gliukozės kiekio svyravimus alpakų kraujyje skirtingais laiko intervalais, nustatyti įtakos turinčius veiksnius ir ištirti pasirinktų kraujo parametrų (bendrojo baltymo (TP), albuminų (Alb), alanino transaminazės (ALT), gama-glutamil transferazės (GGT), kreatinkinazės (CK-NAC), gliukozės (Glu), kalcio (Ca), geležies (Fe)) bei kortizolio ryšį su gliukozės kiekio svyravimais.
Tyrimas buvo atliktas LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Tyrimui atrinktos 6 kliniškai sveikos alpakos. Gliukozės koncentracija buvo tiriama devynis kartus: keturis kartus kas 15 min., du kartus kas 30 min. ir 60 min. bei vieną kartą praėjus 120 min. Kraujo mėginiai biocheminiam tyrimui buvo imami du kartus – I ir IX kartą, o kortizolio – I, IV, VI, VIII ir IX kartus.
Nucentrifugavus kraują, kraujo serumas buvo užšaldytas -18 C temperatūroje ir atšildžius visi mėginiai ištirti vienu metu. Buvo atliktas biocheminis kraujo tyrimas ir nustatytos TP, Alb, ALT, GGT, CK-NAC, Glu, Ca, Fe koncentracijos kraujyje. Įvertintas gliukozės ryšys su kortizoliu ir tirtaisiais kraujo biocheminiais parametrais.
Tyrimo metu, skirtingais laiko intervalais, gliukozės koncentracijos vidurkis kraujyje kito netolygiai, bet atitiko fiziologines normos ribas. Didžiausias gliukozės koncentracijos vidurkis nustatytas antrojo matavimo metu (7,70 mmol/l) bei šeštojo matavimo metu (7,15 mmol/l). Penktojo matavimo metu gliukozės koncentracijos vidurkis buvo mažiausias (6,62 mmol/l). Aštuntojo (6,63 mmol/l), devintojo (6,62 mmol/l), pirmojo (6,83 mmol/l), trečiojo (7,13 mmol/l), ketvirtojo (7,02 mmol/l) ir septintojo (6,82 mmol/l) matavimų metu, gliukozės koncentracijos vidurkiai skyrėsi nežymiai.
Matuojant gliukozės kiekį skirtingais matavimo būdais, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gliukomačio ir antrojo biocheminio tyrimo etapo matavimų (p = 0,046; p < 0,05).
Kortizolio koncentracija kiekvieno matavimo metu tolygiai didėjo, o gliukozės kito netolygiai, tačiau pirmame ir paskutiniame matavimų etapuose rezultatai susilygino.
6 Nustatyta stipri koreliacija tarp Glu ir TP (r = 0,818, p < 0,01), taip pat tarp Alb ir Fe (r = 0,939, p < 0,01). Remiantis tyrimų rezultatais, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp: GGT ir Alb (r = -0,648, p < 0,05) bei GGT ir Fe (r = -0,685, p < 0,05).
Analizuojant gliukozės ir kortizolio ryšį su pasirinktais kraujo parametrais (TP, Alb, ALT, GGT, CK-NAC, Glu, Ca, Fe) nustatytas statistiškai reikšmingas stiprus ryšys tarp kortizolio ir kalcio (r = -0,699, p < 0,05).
7 GLUCOSE LEVEL CHANGES IN ALPACAS‘ BLOOD, ITS DETERMINANTS AND
EVALUATION OF SELECTED BLOOD PARAMETERS
Gabrielė Puluikytė
Master‘s Thesis
SUMMARY
The aim of the study was to investigate the fluctuations of the content glucose in alpacas‘ blood at different time intervals, to determine the influencing factors and investigate the connection of the selected blood parameters (total protein (TP), albumin (Alb), alanine transaminase (ALT), gamma-glutamyl transferase (GGT), creatine kinase (CK-NAC), glucose (Glu), calcium (Ca), iron (Fe)) and the fluctuation between cortisol and glucose.
The research was performed at LSMU Veterinary Academy Large Animal Clinic from 20th November, 2019 to 1st September 2020. 6 clinically healthy alpacas were selected for the research. The concentration of glucose was tested nine times: four times every 15 minutes, twice every 30 minutes and 60 min. and once 120 min. later. Blood samples for biochemical analysis were taken twice, I and IX times, and for cortisol I, IV, VI, VIII and IX times.
After blood centrifugation, the serum was frozen at -18 °C and the samples were tested simultaneously after having thawed them. The biochemical blood test was performed and blood concentrations of TP, Alb, ALT, GGT, CK-NAC, Glu, Ca, Fe were determined. The connection between glucose and cortisol and the investigated biochemical blood parameters was evaluated.
During the study, at different time intervals, the blood glucose concentration varied unevenly and it stayed within the physiological range. The highest average of glucose concentration was found during the second survey (7.70 mmol/l) and during the sixth survey (7.15 mmol/l). During the fifth survey, the average of glucose concentration was lowest (6.62 mmol/l). During the eighth (6.63 mmol/l), ninth (6.62 mmol/l), first (6.83 mmol/l), third (7.13 mmol/l), fourth (7.02 mmol/l) and the seventh (6.82 mmol/l) surveys, the average of the glucose concentrations were slightly different.
When measuring glucose content by different survey methods, a statistically significant difference was found between the surveys of the glucometer and the stage second of the biochemical survey (p = 0.046; p < 0,05).
Cortisol concentrations increased steadily with each measurement and glucose content varied unevenly, but the results were equal in the first and last stages of the surveys.
A strong correlation was found between Glu and TP (r = 0.818, p < 0.01), as well as between Alb and Fe (r = 0.939, p < 0.01). Because of the results of the surveys, a statistically significant
8 relationship was found between GGT and Alb (r = -0.648, p < 0.05) and GGT and Fe (r = -0.685, p < 0.05).
Analysing the relationship between glucose and cortisol with selected blood parameters (TP, Alb, ALT, GGT, CK-NAC, Glu, Ca, Fe), a statistically significant strong relationship was found between cortisol and calcium (r = -0.699, p < 0.05).
9
SANTRUMPOS
TP – bendras baltymas; Alb – albuminai;
ALT – alanino transaminazė; GGT – gama-glutamil transferazė; CK-NAC – kreatinkinazė; Glu – gliukozė; Ca – kalcis; Fe – geležis; proc. – procentai; val. – valandos; min. – minutės; mėn. – mėnesiai; m. – metai;
ATP − adenozino trifosfatas; AST − aspartato transaminazė; Pvz. − pavyzdžiui.
10
ĮVADAS
Alpakoms fiziologiškai būdinga aukštesnė gliukozės koncentracija kraujyje, lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis (1). Remiantis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, nustatyta, kad alpakų gliukozės metabolizmas yra unikalus. Alpakų organizmui būdingas lėtesnis gliukozės klirensas bei silpnesnis insulino atsakas į intraveninius gliukozės tirpalus nei kitiems gyvūnams (2).
Alpakoms būdinga fiziologiškai aukšta gliukozės koncentracija kraujyje. Pagrindinis hiperglikemijos pasireiškimo veiksnys – stresas (3). Vertinant gliukozės kiekį galima spręsti apie gyvūnų energijos statusą, tačiau alpakoms toks vertinimas yra netikslingas. Kamelidų gliukoneogenezės procesas vyksta intensyviau nei atrajotojų, nepriklausomai nuo šėrimo. Tai ir lemia fiziologiškai aukštesnę alpakų gliukozės koncentraciją. Įtakos gali turėti ir veiksniai, iššaukiantys hormoninį atsaką organizme. Prasideda greitesnė glikogeno mobilizacija, blokuojamas gliukozės įsisavinimas, o taip dar labiau padidinamas gliukozės kiekis kraujyje (4).
Vienas iš sveikatos būklės įvertinimo būdų yra kraujo parametrų analizė. Norint tikslingai interpretuoti gautus rezultatus, būtina atsižvelgti į skirtingų gyvūnų rūšių skirtumus bei veiksnius, kurie gali turėti įtakos rezultatams (lytis, amžius, šėrimas, sezonas) (5). Tikslinga kraujo parametrų analizė palengvina ligų diagnozavimą (5).
Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, susijusių su gliukozės kaita alpakų kraujyje skirtingais laiko intervalais, neanalizuotas ryšys su kortizoliu ir kraujo parametrais. Šis tyrimas svarbus vertinant alpakų aukštą gliukozės koncentraciją, jos svyravimus, streso mechanizmą, jo įtakoje kintančius rodiklius bei tiriant veiksnius, predisponuojančius gliukozės svyravimus.
Darbo tikslas: ištirti gliukozės kiekio svyravimus alpakų kraujyje skirtingais laiko intervalais, nustatyti įtakos turinčius veiksnius ir ištirti pasirinktų kraujo parametrų (TP, Alb, ALT, GGT, CK-NAC,Glu, Ca, Fe) bei kortizolio ryšį su gliukozės kiekio svyravimais.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti gliukozės kiekį skirtingais laiko intervalais ir nustatyti gliukozės kiekio svyravimus.
2. Įvertinti bendrojo baltymo (TP), albuminų (Alb), alanino transaminazės (ALT), gama-glutamil transferazės (GGT), kreatinkinazės (CK-NAC), gliukozės (Glu), kalcio (Ca) ir geležies (Fe) koncentracijų vidurkius kraujyje ir palyginti su fiziologinėmis normų ribomis.
3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos gliukozės kiekio kitimui alpakų kraujyje ir išsiaiškinti ar yra ryšys tarp gliukozės, kortizolio ir biocheminių kraujo parametrų.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Alpakų kilmė
Pietų Amerikos kamelidai - guanakas (Lama guanicoe) ir vikunija (Vicugna vicugna) yra laukinės rūšys, o alpaka (Lama pacos) ir lama (Lama glama) – žmonių prijaukintos (6). Alpakos yra laukinių vikunijų palikuonis (Vicugna pacos), kilusios iš Peru, Bolivijos, Čilės, Argentinos, Andų kalnų, o šiuo metu jų didžiausia populiacija yra Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Europoje ir Australijoje (7). Jos buvo prijaukintos Pietų Kolumbijoje, Pietų Amerikoje, prieš maždaug 6000 − 7000 metų (8). Alpakų skaičius Europoje pastaruoju metu sparčiai didėja, tačiau apie šiuos gyvūnus vis dar žinoma labai mažai (9).
1.2. Gliukozė
Gliukozė yra paprastasis angliavandenis, monosacharidas, suteikiantis organizmui energijos. Ji yra būtina energijos metabolizmo procesams, vykstantiems kepenyse, eritrocituose, leukocituose, periferiniuose nervuose bei daugelyje organizmo ląstelių. Kai kurių audinių gliukozės poreikis didesnis, kaip pvz.: pieno liaukos, smegenų bei vaisiaus dangalų. Šį gliukozės poreikį alpakų organizmas kompensuoja iš pašaro, glikogeno atsargų bei kepenų gliukoneogenezės metu vykstančių procesų. Dalis gliukozės kaupiama glikogeno pavidalu kepenyse, tačiau šis rezervas greitai išnaudojamas, jei organizme vyksta procesai reikalaujantys daug energijos. Lakiosios riebalų rūgštys ir beta hidroksibutiratai yra pirminis (80 proc.) kamelidų energijos šaltinis (10).
Gliukozės kiekiui nustatyti kraujas gali būti imamas iš venos, kapiliarų. Matavimai gali būti atliekami iš kraujo, kraujo serumo arba plazmos (11).
Gliukozės eliminacija iš alpakų organizmo daugiausia vyksta per audinius. Ląstelės gliukozę įsisavina per natrio-gliukozės kotransporterius arba per gliukozės pernešėjus (GLUT). Natrio-gliukozės transportiniai baltymai kamelidų organizme mažai tirti, nes manoma, kad aukštai kraujo gliukozės koncentracijai tai įtakos neturi. Gliukozės netoleravimui įtakos gali turėti inkstų reabsorbcinės funkcijos (4).
1.3. Hiperglikemija
Alpakoms būdinga fiziologiškai aukšta gliukozės koncentracija kraujyje (10). JAV Oregono valstijos universitete atlikus biocheminius kraujo tyrimus buvo nustatyta, kad 42 proc. iš visų tirtųjų alpakų buvo patvirtinta laikinoji hiperglikemija. Atliekant šį tyrimą vienas iš pagrindinių nustatomų sutrikimų buvo glikozurija. Ji pasireiškia, kai inkstų slenkstis viršijamas ir sutrinka gliukozės reabsorbcija inkstų kanalėliuose. Viena iš šios anomalijos priežasčių yra katecholaminas arba steroidiniai hormonai. Kortikosteroidai ir dekstrozė taip pat gali sukelti arba pabloginti jau esamą
12 hiperglikemiją (4). Dažniausiai alpakoms pasireiškia hiperglikemija, sukelta streso ir ligų (pvz. pankreatitas, kepenų lipidozė). Aukštas gliukozės kiekis sergančių alpakų organizme gali išlikti tol, kol nėra paskiriamas tinkamas gydymas. Alpakos pasižymi silpna tolerancija gliukozei ir ,palyginti su kitais gyvūnais, yra atsparios insulinui. Tai apsunkina gydymą bei atsaką į jį (12).
Hiperglikemija dažna alpakoms, kurioms nustatoma anoreksija, todėl šiems gyvūnams būtina ypač atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje (13). Hiperglikemijos patogenezę su anoreksija būtų galima paaiškinti taip: kai gyvūnas kenčia nuo anoreksijos, metabolizmas pasikeičia, mobilizuodamas riebalus į energiją. Lipazė suintensyvina lipolizę, išskirdama glicerolį, kuris vėliau virsta gliukoze. Lipazė yra aktyvuojama epinefrino (adrenalino), norepinefrino (noradrenalino), gliukokortikoidų ir kortikotropino. Šie hormonai gali suaktyvėti dėl pernelyg didelio susijaudinimo, fizinio krūvio bei simpatinės nervų sistemos dirginimo (10).
Lengvo ar vidutinio sunkumo hiperglikemija pasireiškia diuretiniu poveikiu, poliurija ir polidipsija. Esant nuolatinei hiperglikemijai yra stimuliuojamos kasos beta ląstelės ir kepenys gamina daugiau insulino. Insulinas yra pagrindinis gliukozės ir riebalų santykio reguliatorius. Didelė kraujo gliukozės koncentracija skatina insulino gamybą ir atpalaidavimą, padidina gliukozės kaupimąsi bei panaudojimą, mažina riebalų mobilizaciją (4).
Hipoglikemija yra daug rečiau nustatoma būklė alpakoms, tačiau ji gali pasireikšti esant sepsiui, nesubalansuotam šėrimui ar taikant insulino terapiją (1). Tikroji hipoglikemija dažniausiai diagnozuojama kamelidų jaunikliams, kuriems nustatomi lėtiniai infiltraciniai kepenų pažeidimai (4).
Tiksli gliukozės produkcijos vieta alpakų organizme nėra žinoma. Jų organizmas nesugeba pasisavinti didelių kiekių gliukozės, nes prieskrandžių mikroflora efektyviai fermentuoja cukrų į lakiąsias riebalų rūgštis. Todėl, mokslininkai įtaria, kad gliukoneogenezės metu pagaminama gliukozė kepenų ląstelėse yra labiausiai tikėtinas gliukozės šaltinis. Tai yra moksliškai pagrįsta gliukoneogeninių fermentų dominavimu prieš glikolitinius fermentus alpakų kepenyse (4).
1.4. Gliukoneogenezė
Kamelidams būdingas specifinis gliukozės metabolizmas (10). Riebalai, cukrūs ir proteinai organizme yra katabolizuojami išgaunant energiją, kuri panaudojama ląstelių funkcijoms. Baltymų katabolizmas ir lipolizė dalyvauja gliukoneogenezėje. Jos metu yra gaminama gliukozė iš ne angliavandenių substratų, tokių kaip laktatai, glicerolis ir gliukogeninės aminorūgštys. Tai yra nemažai energijos reikalaujantis metabolinių reakcijų mechanizmas (4,14). Atrajotojai yra prisitaikę prie aukštesnio gliukozės poreikio, ypač laktacijos ar vaikingumo periodu. Jie sugeba palaikyti žemesnę kraujo gliukozės koncentraciją nei monogastriniai gyvūnai, dėl to yra ribojamas insulino veikimas. Kamelidai tuo ir skiriasi nuo atrajotojų – jų kraujo gliukozės koncentracija yra maždaug du kartus didesnė. Tai galima paaiškinti maža insulino koncentracija, lėtu gliukozės klirensu bei
13 gliukozės-6-fosfatazės veikimu per gliukokinazę ir heksokinazę. Moksliniuose tyrimuose teigiama, kad tai gali būti vienintelis paaiškinimas unikaliai metabolizmo sistemai (7).
1.5. Energijos metabolizmas
Alpakų organizmas geba pasisavinti nedidelį kiekį dietinių angliavandenių dėl savo virškinamojo trakto ypatumų bei mikrofloros. Mikrobai pasižymi augalinių angliavandenių (celiuliozės, hemiceliuliozės) skaidymu į paprastuosius cukrus bei vykdo paprastųjų cukrų fermentaciją į trumpąją grandinę ar lakiąsias riebalų rūgštis. Kai kurie lipidai ir baltymai yra virškinami tokiu pačiu principu. Gausiausia yra acetato, propionato ir butirato lakiųjų riebalų rūgščių. Šios medžiagos suteikia alpakoms didžiąją dalį energijos, dalyvauja audinių oksidacijos procese, lipidų reakcijose kepenyse, o propionatas itin reikšmingas kepenų gliukoneogenezei (4).
1.6. Hiperglikemija dėl streso
Pagrindinė alpakų hiperglikemijos priežastis yra stresas. Atrajotojų ir arklių gliukozės koncentracija kraujyje hiperglikemijos būsenoje gali pasiekti iki 16,65 mmol/l, o stresą patiriančių alpakų – 27,5 mmol/l. Viena iš piežasčių, lemiančių aukštą cukraus koncentraciją kraujyje yra silpnas gliukozės klirenso mechanizmas. Gliukozės kiekis taip pat gali padidėti dėl sutrikusios maistinių medžiagų absorbcijos, intraveninių gliukozės tirpalų naudojimo bei greitesnių nei įprastai gliukoneogenezės ir glikogenolizės procesų. Epinefrinas ir kortizolis mobilizuoja glikogeną. Epinefrinas sukelia staigų kraujo gliukozės padidėjimą, o kortizolis lėtesnį (prireikia nuo 90 iki 120 min.), tačiau ilgiau besitęsiantį poveikį. Abu šie hormonai taip pat gali paskatinti gliukoneogenezės procesą (15).
Streso sukelta hiperglikemija dažniausiai nesukelia sunkių sveikatos sutrikimų, kurie galėtų būti pavojingi gyvybei. Gliukozės koncentracijai kraujyje viršijus inkstų slenkstinę ribą, gliukozės ir vandens su šlapimu netenkama daugiau, o tai lemia dehidratacijos atsiradimą. Streso sukelta hiperglikemija diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus, tačiau būtina atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali turėti įtakos streso išsivystymui. Medikamentinis gydymas šiuo atveju nereikalingas, tačiau būtina pašalinti veiksnius, kurie gali sukelti stresą. Jei šių veiksnių pašalinti nepavyksta ir gyvūnas tampa apatiškas, liesėja, vystosi dehidratacija – medikamentinis gydymo taikymas turėtų būti apsvarstytas (15).
1.7. Stresas ir jo sukeliamos reakcijos
Stresas yra vidinė gyvūno reakcija į aplinkos dirgiklius. Tai yra fiziologinių, psichologinių ir elgesio pokyčių reakcijų kompleksas. Alpakos į stresą reaguoja dėl specifinių receptorių. Atsakas į receptoriaus stimuliavimą gali atsirasti vienu iš trijų būdų: motoriniu, autonominiu ir neuroendokrininiu. Pavyzdžiui, kai šalčio receptoriai yra stimuliuojami, kūnas patiria šalčio pojūtį. Įvairūs somatiniai ir elgesio pokyčiai padeda gyvūnui prisitaikyti prie naujos situacijos (10).
14 Stresą sukeliantis faktorius (stresorius) yra bet koks dirgiklis, kai gyvūnas suvokia nespecifinį atsaką. Galimi somatiniai stresoriai (stimuliuojant fizinius jutimus), kurie gali turėti įtakos alpakų kūno temperatūrai, vokalizacijai, gali atsirasti raumenų tempimas atliekant fiksavimo procedūras, troškulys bei alkis. Psichologiniai stresoriai apima nerimą, išgąstį, pyktį, įniršį. Stresoriai yra glaudžiai susiję su aplinkos veiksniais – nauja aplinka, hierarchija bandoje, pašaro trūkumu. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad pojūčių stimuliacija turi vis didesnę įtaką ilgalaikiam stresui. Visų stresorių poveikis gali tapti kumuliacinis, kenkti gyvūnui ir baigtis letaliai (10).
1.8. Karščio sukeltas stresas
Karščio streso priežastis gali būti aukštesnė temperatūra ar padidėjusi šilumos gamyba metabolizmo metu. Karščio kaupimosi mechanizmas organizme vyksta greičiau nei karščio išskyrimas. Karščio stresas pasireiškia, kai vyrauja aukšta temperatūra bei didelė drėgmė. Todėl alpakoms labiau tinkama yra vėsi bei sausa aplinka. Tokiose vietovėse alpakų vilna yra plonesnė, jos prisitaikiusios gulėti sternalinėje pozicijoje, kai visos kojos yra paslėptos po kūnu tam, kad sulaikytų šilumą (4). Iki tam tikros ribos alpakos geba prisitaikyti prie aplinkos temperatūros pokyčių, tačiau sveikatos sutrikimai atsiranda tada, kai temperatūra ir drėgmė yra per didelė, kad organizmas galėtų prisitaikyti (16). Fizinis aktyvumas (hierarchija bandoje, veisimas, raumenų drebėjimas, kitų gyvūnų persekiojimas) yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių endogeninės šilumos padidėjimą (4).
Įprastai kamelidų šeimos atstovai šilumą išskiria garindami vandenį per iškvėptą orą bei per prakaitą. Daugiausiai išsidėsčiusių prakaito liaukų yra ties akimis ir kirkšnies srityse, kur nėra vilnos ir kur yra didelė kraujo cirkuliacija. Norėdamos pagerinti ventiliacijos efektyvumą alpakos stovi arba guli, užpakalines kojas šiek tiek sulenkdamos atgal. Pajautusios karštį ieško vėsesnės vietos, šalto vandens šaltinio arba stengiasi atsivėsinti daugiau gulėdamos (4).
Nuolat patiriant karščio stresą gali išsivystyti sveikatos sutrikimai. Stengiantis organizmui prisitaikyti, suintensyvėja metabolizmas ir padidėja deguonies poreikis, dėl ko gali išsivystyti elektrolitų disbalansas (4).
1.9. Kortizolis
Kortizolis yra streso hormonas, gaminamas antinksčių. Jo koncentracijos padidėjimo priežastys alpakoms gali būti aplinkos pasikeitimas, ligos bei kiti veiksniai, sukeliantys stresą (17). Kortizolio koncentracijos padidėjimas yra patikimas rodiklis, diagnozuojant trumpalaikį stresą (18).
Kortizolis mažina karštį, skausmą bei patinimą, veikdamas priešuždegimiškai. Priešuždegiminis poveikis pasireiškia kapiliarų endotelio patinimo sumažinimu, taip sumažinant kapiliarų pralaidumą. Kapiliarinio kraujo tekėjimo greitis lėtėja dėl kortizolio veikimo, tai gali būti pranašumas šoko terapijoje (6).
15 Padidėjus kortizolio koncentracijai, eozinofilų produkcija mažėja. Audinių pažeidimų ir alerginių reakcijų atvejais nustatyta, kad eozinofilų produkcija yra tiesiogiai susijusi su histamino gamyba. Kortizolis neutralizuoja histaminus ir slopina putliųjų ląstelių regranuliaciją, sumažindamas histamino produkciją. Padidėjusi kortizolio produkcija bei katecholaminai sukelia eozinopeniją. Be to, kortizolis stimuliuoja padidėjusią kraujyje cirkuliuojančių eritrocitų gamybą (10).
Stresas sukelia fiziologinę reakciją, sudarytą iš įvykių grandinės, kurių pabaigoje išsiskiria gliukokortikoidai, t.y. kortizolis. Mokslininkai kortizolio dalyvavimo streso reakcijose neneigia, tačiau jį apibūdina ne kaip vienintelį, o kaip vieną iš galimų veiksnių reakcijų grandinėje (10).
Nuolatinė antinksčių žievės stimuliacija ir perdėta kortizolio gamyba gali sukelti metabolinius sutrikimus. Moksliškai įrodyta, kad kortizolis gali sukelti sunkesnę hiperglikemiją alpakoms nei kitiems gyvūnams, kuriems būdinga didesnė insulino gamyba (19). Antinksčių žievės stimuliacijos patologiniai klinikiniai požymiai nustatyti kai kurioms rūšims (arkliams, šunims, laboratoriniams gyvūnams), tačiau apie kamelidų korticizmą žinoma labai nedaug (10).
Pirmieji bandymai, kurių metu norėta įvertinti alpakų patiriamą stresą, buvo atliekami matuojant kortizolio koncentraciją. Tyrimo metu nustatytas reikšmingas kortizolio koncentracijos padidėjimas po alpakų transportavimo. Elgesio ypatybės bei širdies ritmas buvo užfiksuoti kaip nespecifiniai rodikliai, vertinant stresą (20).
Jauniklių atskyrimas yra reikšmingas gyvenimo įvykis. Alpakų jaunikliai atskiriami rugsėjo ar spalio mėnesiais, ir tai yra svarbus veiksnys, streso atsiradimui. Dėl atskyrimo metu pasireiškiančio streso, alpakų ir jauniklių organizme pakyla streso hormonų koncentracija. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2001 m. buvo atliktas tyrimas − juo patvirtinta, kad atskyrimo laikotarpiu kortizolio koncentracija pakyla (17).
Dėl padidėjusios kortizolio koncentracijos kraujyje gali išsivystyti sveikatos sutrikimai, tokie kaip laikinoji hiperglikemija, reprodukcijos sutrikimai, skrandžio opos, kepenų lipidozė, hiperosmolinis sindromas (19).
1.10. Kraujo biocheminių rodiklių profilis
Biocheminiai kraujo parametrai yra svarbūs rodikliai, vertinant alpakų sveikatingumą. Nustačius šiuos parametrus, gali būti tiriama jų sąsaja bei priklausomybė vienas nuo kito (3).
1.10.1. Bendras baltymas (TP)
Baltymai yra polipeptidinės makromolekulės, sudarytos iš vienos ar daugiau aminorūgščių grandinių. Tarpusavyje jos sujungtos stipriomis peptidinėmis jungtimis (21). Baltymai yra pagrindiniai kraujo plazmos komponentai, sudaryti iš albuminų ir globulinų, kurių pagrindinė funkcija kraujyje yra palaikyti onkotinį slėgį, dalyvauti krešėjimo reakcijose ir kt. (21,22).
16 Alpakų kraujyje aiškios koreliacijos tarp gliukozės ir TP nėra, jie kinta nepriklausomai vienas nuo kito (3). Vaikingų alpakų kraujyje nustatoma didesnė TP koncentracija nei nevaikingų, dėl padidėjusio imunoglubulinų kiekio vaikingumo metu (23).
1.10.2. Albuminai (Alb)
Albuminai yra kraujo sudedamieji komponentai, kurių žinduolių organizme nustatoma daugiausiai. Jų molekulės yra ganėtinai didelės, lyginant su kitomis kraujo sudedamosiomis dalimis. Albuminų produkcija vyksta kepenyse, vėliau jie transportuojami į kraujo plazmą.
Organizme Alb atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip metabolitų ar vaistų transportavimas bei palaiko osmosinį slėgį (24). Vieni iš pirmųjų klinikinių simptomų, esant žemai Alb koncentracijai alpakų kraujyje, yra sumažėjęs kūno svoris, išretėjusi vilna, anoreksija ir sulėtėjęs augimas (4,25).
1.10.3. Alanino transaminazė (ALT)
Alanino transaminazė (ALT) yra fermentas, kurio pagrindinė produkcija vyksta hepatocituose, tačiau reikšmingas kiekis gali būti randamas inkstuose, skeleto raumenyse ir miokarde (26). Piruvatas ir glutamatas yra suformuojami vykstant alanino ciklui, kai alanino transaminazė yra katalizuojama ir amino grupė pakeičiama į alfa-ketoglutamatą. Mažesni kiekiai aptinkami kasoje, blužnyje ir plaučiuose.
ALT kiekis kraujo serume didėja, kai vyksta ląstelių nekrozė. ALT ir aspartato aminotransferazė (AST) turi būti vertinama kartu, jeigu yra įtariami kepenų pažeidimai, tačiau pastarasis rodiklis alpakoms yra nespecifinis (3). Aukšta ALT koncentracija kraujyje kamelidams nustatoma taip pat toksikozių atvejais (4).
1.10.4. Gama-glutamil transferazė (GGT)
GGT yra enzimas, kurio didžiausia dalis randama kepenyse, inkstuose, kasoje ir blužnyje. Jis yra susijęs su glutationo metabolizmu, kuris atlieka svarbų vaidmenį alpakų organizmo antioksidacinėse reakcijose (27,28).
Tiesioginis GGT ryšys su Glu nėra ištirtas, tačiau yra išnagrinėtas atvejis, kai vienos dienos amžiaus alpakai, GGT parametras buvo pakilęs, o tuo tarpu Glu – sumažėjęs (3). Pakilusi GGT koncentracija signalizuoja apie kepenų ligas (pvz., kepenų lipidozė), tačiau šis parametras turi būti vertinamas kartu su bendru biocheminio tyrimo profiliu, dėl savo dalinio specifiškumo (29).
17 1.10.5. Kreatinkinazė (CK-NAC)
Kreatinkinazė yra enzimas, kuris taip pat žinomas kaip kreatinfosfokinazė. Jis organizme dalyvauja kaip katalizatorius, vykstant kreatino ir ATP sintezei. Didžiausias CK-NAC aktyvumas nustatomas raumenyse, širdyje ir smegenyse. Padidėjusi koncentracija gali būti dėl raumenų nekrozės ar kitų ligų (27).
CK-NAC svarbi alpakų raumenų pažeidimų diagnozavimui (30). Šio baltymo ištyrimas rekomenduojamas, jei gyvūnui įtariamas širdies nepakankamumas ar raumeninio audinio patologijos. Taip pat kreatinkinazė gali būti tiriama alpakoms, sergančioms neurologinėmis ligomis. Tokiu atveju, dažniausiai nustatoma padidėjusi CK-NAC koncentracija kraujo serume (30,31).
1.10.6. Kalcis (Ca)
Kalcis yra svarbus mineralas kaulų formavimuisi ir reikšmingas nervinių impulsų perdavime. Bendrą kalcio kiekį sudaro dvi jo formos – laisva ir surišta. Įtakos kalcio koncentracijai turi racionas, serumo baltymai. Mineralo koncentracija gali pakilti dėl inkstų ligų ir neoplazijų, o sumažėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo ar magnio trūkumo (27).
Kalcis reikalingas vaisiaus ir jauniklio augimui. Kalcio ir P (fosforo) kiekis mažėja trūkstant vitamino D, dėl to kaulai plonėja ir darosi trapūs. Tokiems gyvūnams gali vystytis rachitas ir kaulų deformacijos (32). Hipokalcemija alpakoms nustatoma retai, tačiau keletas klinikinių atvejų buvo patvirtintų laktacijos periodu, Australijoje (33).
1.10.7. Geležis (Fe)
Geležis yra hemoglobino ir mioglobino sudedamoji dalis. Hemoglobinas kraujyje reikalingas deguonies bei kitų svarbių elementų pernešimui gyvūnų organizme. Hemoglobino produkcija gali sumažėti dėl geležies, vitamino B12 ir vario trūkumo (27).
Dėl Fe trūkumo, alpakoms gali išsivystyti anemija, tačiau to priežastys taip pat gali būti virškinamojo trakto parazitai ir infekcinės ligos. Taip pat esant mažam Fe kiekiui organizme, alpakoms nustatoma mikrocitozė, sulėtėja jauniklių vystymasis. Maža Fe koncentracija kraujo serume yra gana specifinis ūmaus sepsio rodiklis (4).
18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, trukmė ir objektas
Tyrimas atliktas nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. LSMU, Veterinarijos Akademijos, Stambiųjų gyvūnų klinikoje. Kraujo mėginiai imti iš atsitiktine tvarka pasirinktų 6 kliniškai sveikų alpakų (3 patelės ir 3 patinai). Alpakų amžius buvo nuo 3 mėn. iki 10 metų. Prieš kraujo mėginių ėmimą alpakos buvo šeriamos šienu ir savaitę iki tyrimo papildomai negavo jokių kitų pašarų. Tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme numatytomis taisyklėmis (Žin. 2012-10-03 Nr. XI-2271).
2.2. Tyrimo eiga ir metodai
Kraujo mėginiai gliukozės ir kortizolio koncentracijai serume nustatyti imti skirtingais laiko intervalais. Pirmasis kraujo mėginys imtas 9 val. ryte. Gliukozės koncentracija buvo matuojama gliukometru ,,Glucocard X-mini plus Arkray“ (Japonija) devynis kartus: keturis kartus kas 15 min., du kartus kas 30 ir 60 min. bei vieną kartą, praėjus 120 min. nuo paskutinio tyrimo. Tyrimui kiekvieną kartą kraujas buvo imtas iš v. jugularis į mėgintuvėlius su 10 proc. EDTA. Paėmus kraujo mėginius iš karto buvo matuojamas gliukozės kiekis.
Mėginiai biocheminiam kraujo tyrimui buvo imami du kartus – pirmąjį ir devintąjį kartą. Kraujas buvo surenkamas į vakuuminius mėgintuvėlius be priedų. Kraujas buvo centrifuguojamas 10 min. ir gautas kraujo serumas užšaldomas -18 C temperatūroje.
Atšildyti mėginiai buvo tiriami visi vienu metu. Kraujo tyrimai buvo tiriami „Randox RX Daytona“ analizatoriumi (Didžioji Britanija, 2005 m.). Analizatoriumi tirtos: bendro baltymo (TP), albuminų (Alb), alanino transaminazės (ALT), gama-glutamil transferazės (GGT), kreatinkinazės (CK-NAC), gliukozės (Glu), kalcio (Ca) ir geležies (Fe) koncentracijos kraujo serume.
Mėginiai kortizolio tyrimui imti – pirmąjį, ketvirtąjį, šeštąjį, aštuntąjį ir devintąjį kartus. Kraujo mėginiai buvo surenkami į vakuuminius mėgintuvėlius be priedų. Kraujas buvo centrifuguojamas 10 min. ir gautas kraujo serumas užšaldomas -18 C temperatūroje. Atšildžius mėginius, visi buvo tiriami vienu metu. Kortizolis iš kraujo serumo buvo tiriamas automatiniu analizatoriumi TOSOH® AIA-360 (Pietų San Fransiskas, Kalifornija, 2014 m.). Jo veikimo principas pagrįstas fluorescuojančių fermentų imunologiniu tyrimu. Analizatoriuje yra naudojamos nedidelės, vienkartinio naudojimo talpos, kuriose yra visi tyrimui atlikti būtini reagentai. Prietaisas yra reguliariai tikrinamas, kalibruojamas, naudojantis gamintojo pateiktu vadovu (Higgs et al. 2014).
19
2.3. Tyrimo schema
1 pav. Tyrimo schema
Kliniškai sveikos alpakos (n = 6)
Kraujo ėmimas iš v.
jugularis I kartas, 15 min. II kartas, 15 min. III kartas, 15 min. IV kartas, 15 min. V kartas, 30 min. VI kartas, 30 min. VII kartas, 60 min. VIII kartas, 60 min. IX kartas, 120 min.
Gautų rezultatų analizė Kraujo mėginių
ėmimas kortizolio tyrimui
Kraujo mėginių ėmimas biocheminių parametrų tyrimui (TP, Alb, ALT, GGT, CK-NAC, Glu, Ca,
Fe) Gliukozės
koncentracijos matavimas
20
2.4. Tyrimo duomenų statistinė analizė
Tyrimo metu gauti duomenys susisteminti „Microsoft Office Excel 2020“ programa. Vėliau duomenys apdoroti „IBM SPSS Statistics 23.0“ statistiniu paketu. Lyginamosioms grupėms apskaičiuoti aprašomosios statistikos rodikliai: mediana, vidurkis, standartinis nuokrypis, mažiausia ir didžiausia reikšmės. Grupių vidutiniai rodikliai palyginti Stjudento testu. Skirtumai laikomi statistiškai patikimais, kai p < 0,05. Koreliacinių ryšių patikimumas tarp biocheminių rodiklių vertintas apskaičiavus Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientus. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05, p < 0,01. Taip pat taikytas tiesinės regresinės analizės modelis bei ANOVA vienfaktorinė dispersinė analizė. Fiziologinės parametrų normos vertintos naudojant fiziologinių parametrų lentelę (žr. 1 lentelę). Koreliacijų reikšmės vertintos naudojant koreliacijos reikšmių lentelę (žr. 2 lentelę). Gauti duomenys perteikti lentelėmis ir grafikais naudojant „Microsoft Office Excel 2020“ programą.
1 lentelė. Tiriamųjų parametrų fiziologinės normos (13)
Bendras baltymas (TP) 51,0−79,0 g/l
Albuminai (Alb) 25,0−42,0 g/l
Alanino transaminazė (ALT) 4,0−34,0 IU/l Gama-glutamil transferazė (GGT) 13,0−50,0 U/l
Kreatinkinazė (CK-NAC) 56−662 U/l
Gliukozė (Glu) 5,1−9,1mmol/l
Kalcis (Ca) 2,0−2,7 mmol/l
Geležis (Fe) 12,5−26,5 umol/l
2 lentelė. Koreliacijos reikšmės (36) Neigiamos reikšmės Koreliacijos
vertinimas Koreliacijos koeficiento reikšmės 0,00 Koreliacijos nėra 0,00 0,19 − -0,01 Labai silpna 0,01−0,19 -0,39 − -0,20 Silpna 0,20−0,39 -0,69 − -0,40 Vidutinė 0,40−0,69 -0,89 − -0,70 Stipri 0,70−0,89 -0,99 − -0,90 Labai stipri 0,90−0,99 -1,00 Tiesinis ryšys 1,00
21
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Gliukozės kiekio svyravimai
Tyrimo metu atlikta kraujo gliukozės koncentracijos analizė ir įvertinti jos svyravimai skirtingais laiko intervalais.
2 pav. Gliukozės koncentracijos vidurkių kitimas skirtingais laiko intervalais
Nustatyta (2 pav.), kad didžiausia gliukozės koncentracija buvo antrojo 7,70 mmol/l (15 min.) ir šeštojo (7,15 mmol/l) (30 min.) matavimų metu. Penktojo matavimo metu gliukozės koncentracija buvo mažiausia (6,62 mmol/l) (30 min). Aštuntojo (6,63 mmol/l) (60 min.), devintojo (6,62 mmol/l) (120 min.), pirmojo (6,83 mmol/l), trečiojo (7,13 mmol/l) (15 min.), ketvirtojo (7,02 mmol/l) (15 min.) ir septintojo (6,82 mmol/l) (60 min.) matavimų metu, gliukozės koncentracija skyrėsi nežymiai.
6,83 7,70 7,13 7,02 6,62 7,15 6,82 6,63 6,62 6,00 6,20 6,40 6,60 6,80 7,00 7,20 7,40 7,60 7,80
Pradžia 15 min 15 min 15 min 30 min 30 min 60 min 60 min 120 min
G li uk oz ė, m m ol/ l
Gliukozės koncentracijos vidurkių svyravimai
22
3.2. Gliukozės kiekio svyravimai vertinant kiekvienos alpakos koncentracijų
vidurkį
3 pav. Tiriamųjų alpakų gliukozės koncentracijos vidurkių svyravimai
Gliukozės koncentracijos vidurkių svyravimas (3 pav.) tarp tiriamųjų alpakų kito netolygiai, tačiau fiziologinių normos ribų neviršijo. Aukščiausia gliukozės koncentracija nustatyta antrajai (8,57 mmol/l) ir penktajai (8,11 mmol/l) alpakai. Pirmosios (5,88 mmol/l), trečiosios (6,72 mmol/l), ketvirtosios (6,24 mmol/l) ir šeštosios (6,13 mmol/l) alpakų gliukozės koncentracija skyrėsi nežymiai. 5,88 8,57 6,72 6,24 8,11 6,13 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 G li uk oz ė, m m ol/ l
Fiziologinės normos 5,1-9,1 mmol/l
Gliukozės koncentracijos vidurkių svyravimas
23
3.3. Biocheminių kraujo parametrų vidurkių analizė ir jų lyginimas su
fiziologinėmis normų ribomis
Atlikus tyrimą nustatytas (4 pav.) statistiškai nereikšmingas TP koncentracijos vidurkių skirtumas abiem etapais − pirmojo etapo metu gautas rezultatas yra mažesnis (63,9 ± 5,7 g/l), bet statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo antrojo etapo (67,6 ± 13,1 g/l) (p > 0,05). Bendra nustatyta TP koncentracijos vidutinė reikšmė (65,6 ± 5,3 g/l) fiziologinių normų neviršija.
Patinų ir patelių TP koncentracijos vidurkiai skiriasi nežymiai − patelių 64,1 ± 7,4 g/l, o patinų − 66,8 ± 10,1 g/l. Patelių įverčių vidurkis žemesnis nei patinų abiem tyrimų etapais. Pirmojo ir antrojo tyrimų metu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp rodiklių nustatyta nebuvo (p > 0,05).
4 pav. Bendrojo baltymo koncentracijos vidurkių svyravimas vertinant skirtingus laiko intervalus ir lytį
Analizuojant (5 pav.) Alb koncentracijos vidurkį nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas abiem etapais − pirmojo etapo metu gautas rezultatas yra mažesnis (38,8 ± 4,0 g/l), bet statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo antrojo etapo (40,6 ± 8,2 g/l) (p > 0,05). Bendra nustatyta Alb koncentracijos vidutinė reikšmė (39,6 ± 3,4 g/l) fiziologinių normų neviršija.
Nustatyti patinų ir patelių Alb koncentracijos vidurkių (patelių žemesnis 35,7 ± 4,7 g/l (p < 0,01), patinų – aukštesnis – 42,9 ± 3,5 g/l (p < 0,01)) skirtumai statistiškai patikimi (p < 0,01). Fiziologines normas nežymiai viršija tik patinų antrojo etapo koncentracijos vidurkis (44,3 g/l).
65,6 63,9 67,6 64,1 66,8 65,4 62,2 62,4 71,2 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0
Viso I kartas II kartas Patelės Patinai I kartas II kartas I kartas II kartas
Patelės Patinai Be n d ra sis b alt y m as, g /l
Bendrojo baltymo koncentracijos vidurkių svyravimas
24 5 pav. Albuminų koncentracijos vidurkių svyravimas vertinant skirtingus laiko
intervalus ir lytį
Vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai * - p < 0,01.
Nagrinėjant (6 pav.) ALT koncentracijos vidurkį nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas abiem etapais – pirmojo etapo metu gautas rezultatas yra mažesnis (14,2 ± 8,3 IU/l), bet statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo antrojo etapo (16,8 ± 11,2 IU/l) (p > 0,05). Bendra nustatyta ALT koncentracijos vidutinė reikšmė (15,4 ± 5,4 IU/l) fiziologinių normų neviršija.
Statistiškai reikšmingai nesiskiria patinų ir patelių ALT koncentracijos vidurkiai (patelių aukštesnis 16,4 ± 10,1 IU/l, patinų – žemesnis – 14,5 ± 9,1 IU/l) (p > 0,05). Nei pirmojo nei antrojo tyrimo metu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nustatyta nebuvo (p > 0,05).
39,6 38,8 40,6 35,7 42,9 36,2 35,0 41,4 44,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0
Viso I kartas II kartas Patelės Patinai I kartas II kartas I kartas II kartas
p<0,01 Patelės Patinai A lb u m in ai, g /l
Albuminų koncentracijos vidurkių svyravimas
25 6 pav. Alanino transaminazės koncentracijos vidurkių svyravimas vertinant skirtingus laiko intervalus ir lytį
Ištyrus (7 pav.) Ca koncentracijos vidurkį nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas abiem etapais – pirmojo etapo metu gautas rezultatas yra didesnis (2,45 ± 0,2 mmol/l), bet statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo antrojo etapo (2,36 ± 0,2 mmol/l) (p > 0,05). Bendra nustatyta Ca koncentracijos vidutinė reikšmė (2,41 ± 0,12 mmol/l) fiziologinių normų neviršija.
Patinų ir patelių Ca koncentracijos vidurkių (patelių žemesnis 2,29 ± 0,12 mmol/l (p < 0,05), patinų – aukštesnis – 2,51 ± 0,16 mmol/l (p < 0,05)) skirtumai statistiškai patikimi (p < 0,05). Nustatyta, kad patelių ir patinų pirmojo matavimo metu koncentracijos vidurkis buvo aukštesnis. Pirmojo ir antrojo tyrimų metu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nustatyta nebuvo (p > 0,05).
15,4 14,2 16,8 16,4 14,5 16,0 17,0 12,3 16,7 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0
Viso I kartas II kartas Patelės Patinai I kartas II kartas I kartas II kartas
Patelės Patinai A lan in o tran sa m in az ė, IU/l
Alanino transaminazės koncentracijos vidurkių
svyravimas
26 7 pav. Kalcio koncentracijos vidurkių svyravimas vertinant skirtingus laiko intervalus ir lytį
Vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai * - p < 0,05.
Ištyrus (8 pav.) Glu koncentracijos vidurkį nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas abiem etapais – pirmojo etapo metu gautas rezultatas yra mažesnis (5,01 ± 2,59 mmol/l), bet statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo antrojo etapo (5,03 ± 3,54 mmol/l) (p > 0,05). Bendra nustatyta Glu koncentracijos vidutinė reikšmė (5,02 ± 1,68 mmol/l) fiziologinių normų neviršija.
Statistiškai reikšmingai nesiskiria patinų ir patelių Glu koncentracijos vidurkiai, nors patelių aukštesnis − 5,34 ± 0,12 mmol/l (p > 0,05), patinų – žemesnis 4,75 ± 3,69 mmol/l (p > 0,05). Nustatyta, kad patelių pirmojo ir antrojo matavimų metu koncentracijos vidurkis yra vienodas, o patinų antrojo matavimo metu koncentracijos vidurkis buvo aukštesnis. Nei pirmojo nei antrojo tyrimo metu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nustatyta nebuvo (p > 0,05).
2,41 2,45 2,36 2,29 2,51 2,31 2,26 2,58 2,43 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00
Viso I kartas II kartas Patelės Patinai I kartas II kartas I kartas II kartas
p<0,05 Patelės Patinai Ka lcis, m m o l/ l
Kalcio koncentracijos vidurkių svyravimas
27 8 pav. Gliukozės koncentracijos vidurkių svyravimas vertinant skirtingus laiko
intervalus ir lytį
Ištyrus (9 pav.) Fe koncentracijos vidurkį nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas abiem etapais – pirmojo etapo metu gautas rezultatas yra mažesnis (21,38 ± 9,56 umol/l), bet statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo antrojo etapo (29,56 ± 22,04 umol/l) (p > 0,05). Bendra nustatyta Fe koncentracijos vidutinė reikšmė − 25,10 ± 9,15 mmol/l. Rezultatas antrojo matavimo metu viršijo fiziologines normos ribas.
Patinų ir patelių Fe koncentracijos vidurkis skiriasi − patelių žemesnis – 14,94 ± 3,62 umol/l, patinų – aukštesnis − 33,57 ± 13,69 umol/l. Šių vidurkių skirtumas statistiškai patikimas (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad patelių pirmojo matavimo metu koncentracijos vidurkis yra nežymiai didesnis už antrojo, o patinų – priešingai − antrojo matavimo metu koncentracijos vidurkis buvo aukštesnis už pirmojo. Patinų koncentracijos vidurkis viršijo fiziologines normos ribas.
5,02 5,01 5,03 5,34 4,75 5,34 5,34 4,67 4,83 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 9,00 10,00
Viso I kartas II kartas Patelės Patinai I kartas II kartas I kartas II kartas
Patelės Patinai G li uk oz ė, m m ol/ l
Gliukozės koncentracijos vidurkių svyravimas
28
9 pav. Geležies koncentracijos vidurkių svyravimas vertinant skirtingus laiko intervalus ir lytį
Vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai * - p < 0,05.
Nagrinėjant (10 pav.) GGT koncentracijos vidurkį nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas abiem etapais − pirmojo etapo metu gautas rezultatas yra mažesnis (37,2 ± 13,0 U/l), bet statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo antrojo etapo (35,8 ± 22,12 U/l) (p > 0,05). Bendra nustatyta GGT koncentracijos vidutinė reikšmė (36,6 ± 9,60 U/l) fiziologinių normų neviršija.
Patinų ir patelių GGT koncentracija skiriasi − patelių aukštesnė – 47,3 ± 17,02 U/l, patinų – žemesnė − 27,7 ± 7,33 U/l. Šių vidurkių skirtumas statistiškai patikimas (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad patelių pirmojo matavimo metu (44,2 U/l) koncentracijos vidurkis yra mažesnis už antrojo (51,8 U/l), o patinų – priešingai − antrojo matavimo metu (25,2 U/l) koncentracijos vidurkis mažesnis už pirmojo (30,2 U/l). 25,10 21,38 29,56 14,94 33,57 15,20 14,55 27,57 39,57 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00
Viso I kartas II kartas Patelės Patinai I kartas II kartas I kartas II kartas
p<0,05 Patelės Patinai G elež is, um ol/ l
Geležies koncentracijos vidurkių svyravimas
29 10 pav. Gama-glutamil transferazės koncentracijos vidurkių svyravimas vertinant skirtingus laiko intervalus ir lytį
Vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai * - p < 0,05.
Išanalizavus (11 pav.) CK-NAC koncentracijos vidurkį nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas abiem etapais – pirmojo etapo metu gautas rezultatas yra mažesnis (147,3 ± 147,33 U/l), bet statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo antrojo etapo (505,8 ± 505,80 U/l) (p > 0,05). Bendra nustatyta CK-NAC koncentracijos vidutinė reikšmė (310,3 ± 310,27 U/l) fiziologinių normų neviršija.
Patinų ir patelių CK-NAC koncentracija skiriasi − patelių žemesnė – 127,2 ± 120,53 U/l, patinų – aukštesnė 462,8 ± 462,83 u/l. Taip pat nustatyta, kad patelių ir patinų pirmojo matavimo metu koncentracijos vidurkis yra žemesnis už antrojo. Patinų antrojo matavimo karto koncentracijos vidurkis viršija normos ribas (749,3 U/l).
36,6 37,2 35,8 47,3 27,7 44,2 51,8 30,2 25,2 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0
Viso I kartas II kartas Patelės Patinai I kartas II kartas I kartas II kartas
p<0,05 Patelės Patinai G am a-glu tam il tran sf era zė , U/l
Gama-glutamil transferazės koncentracijos vidurkių
svyravimas
30 11 pav. Kreatinkinazės koncentracijos vidurkių svyravimas vertinant skirtingus laiko intervalus ir lytį 310,3 147,3 505,8 127,2 462,8 118,3 140,5 176,3 749,3 0,0 200,0 400,0 600,0 800,0 1000,0 1200,0 1400,0 1600,0 1800,0
Viso I kartas II kartas Patelės Patinai I kartas II kartas I kartas II kartas
Patelės Patinai K re atin kin az ė, U /l
Fiziologinės normos 56-662 U/l
31
3.4. Gliukozės kiekio kaita tiriant skirtingais būdais
Siekiant įvertinti, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp gliukozės matavimų skirtingais būdais, buvo pritaikytas Stjudento T kriterijus dviems priklausomoms imtims. Išnagrinėti galimi skirtumai tarp skirtingų matavimų biocheminio tyrimo (pirmojo ir antrojo) etapo atveju bei palygintas skirtumas su matavimais gliukomačiu.
Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp biocheminių tyrimo etapų (p = 0,439; p > 0,05) bei gliukomačio ir pirmojo etapo (p = 0,064; p > 0,05) nenustatytas. Gliukomačio ir antrojo etapo skirtumas statistiškai reikšmingas (p = 0,046; p < 0,05). Matuojant gliukozės koncentraciją gliukomačiu nustatytas vidurkis 6,95 ± 1,13 mmol/l. Biocheminio tyrimo metu pirmojo etapo vidurkis 5,0 ± 2,47 mmol/l, antrojo etapo metu - 4,19 ± 1,13 mmol/l.
12 pav. Gliukozės koncentracijų vidurkių svyravimas matuojant skirtingais metodais
Vidurkiai skyrėsi tarpusavyje statistiškai reikšmingai (p < 0,05) * - p = 0,046
6,95 5,0 4,19 0 1 2 3 4 5 6 7 8 I II III G li uk oz ė, m m ol/ l
tiriant gliukomačiu (I); I biocheminio tyrimo kartas (II); II biocheminio tyrimo kartas (III)
32
3.5. Gliukozės ir kortizolio koncentracijų vidurkių svyravimai
13 pav. Gliukozės ir kortizolio koncentracijų kraujyje svyravimai skirtingais laiko intervalais
Duomenų kitimas įvertintas pritaikant vienfaktorinę ANOVA analizę. Įvertinus (13 pav.) gliukozės ir kortizolio koncentracijų vidurkių pokyčius skirtingais matavimo laikotarpiais ,nustatyta, kad gliukozės kiekis nuo matavimo pradžios padidėja 5,8 proc. (p = 0,944; p > 0,05) antrojo matavimo metu, o kortizolio kiekis – 13,1 proc. (p = 0,568; p > 0,05) – skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Kortizolio kiekio koncentracija kartojant matavimus tolygiai didėja. Gliukozės koncentracija kinta netolygiai – antrojo (7,70 mmol/l), trečiojo (7,13 mmol/l) ir šeštojo (7,15 mmol/l) matavimų metu staigiai padidėja, tačiau pradiniame (6,83 mmol/l) ir paskutiniame (6,62 mmol/l) matavimų etapuose rezultatai beveik sutampa.
0,41 0,52 0,50 0,52 0,57 6,83 7,70 7,13 7,02 6,62 7,15 6,82 6,63 6,62 0,00 0,10 0,20 0,30 0,40 0,50 0,60 5,00 5,50 6,00 6,50 7,00 7,50 8,00 Prad ži a 15 min 15 min 15 mi n
30 min 30 min 60 min 60 min 120 min
Kort izo lis , u g/d L G liuk o zė, m m o l/l Kortizolis Gliukozė
33
3.6. Biocheminių parametrų tarpusavio ryšys
Remiantis koreliacijos duomenimis (3 lentelė.) nustatyta statistiškai reikšminga teigiama stipri koreliacija tarp Glu, TP, Alb ir Fe koncentracijų kraujyje (r = 0,818, p < 0,01), (r = 0,939, p < 0,01). Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga vidutiniškai stipri neigiama sąsaja tarp GGT ir Alb (r = -0,648, p < 0,05) bei Fe (r = -0,685, p < 0,05) koncentracijų, t.y. didėjant GGT koncentracijai, mažėja Fe ir ALT parametrai.
3 lentelė. Biocheminių parametrų koreliacija pirmojo ir antrojo matavimų metu
Koreliacija yra statistiškai reikšminga * - p < 0,05; ** - p < 0,01.
Bendras baltymas (TP), albuminai (Alb), alanino transaminazė (ALT), gama-glutamil transferazė (GGT), kreatinkinazė (CK-NAC), gliukozė (Glu), kalcis (Ca), geležis (Fe).
Alb ALT Ca Glu Fe CK-NAC GGT
TP 0,273 0,584 -0,042 0,818** 0,358 -0,115 -0,479 Alb - -0,006 0,624 0,188 0,939** 0,248 -0,648* ALT - - 0,018 0,097 0,152 -0,255 0,097 Ca - - - -0,103 0,539 -0,261 -0,297 Glu - - - - 0,164 -0,176 -0,552 Fe - - - 0,333 -0,685* CK-NAC - - - -0,285
34
3.7. Ryšys tarp kortizolio, gliukozės ir kitų kraujo parametrų
4 lentelė. Ryšys tarp kortizolio, gliukozės ir kitų kraujo parametrų
TP Alb ALT Ca Glu Fe CK-NAC GGT
Kortizolis -0,085 -0,353 -0,171 -0,699* 0,061 -0,401 0,122 0,517 Gliukozė 0,448 -0,018 -0,166 -0,227 0,583 0,117 0,006 -0,325
* - koreliacija yra statistiškai reikšminga. Patikimumas < 0,05
Bendras baltymas (TP), albuminai (Alb), alanino transaminazė (ALT), gama-glutamil transferazė (GGT), kreatinkinazė (CK-NAC), gliukozė (Glu), kalcis (Ca), geležis (Fe).
Nustatytas statistiškai reikšmingas stiprus ryšys tarp kortizolio ir kalcio (r = -0,699; p < 0,05), t.y. kortizolio kiekiui didėjant, Ca kiekis mažėja (4 lentelė.).
35
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Įvertinus tyrimo metu gautus gliukozės koncentracijos kraujyje svyravimus, nustatyta, kad gliukozės kiekis kito netolygiai, tačiau fiziologinių normos ribų neviršijo.
Mūsų atlikto tyrimo metu ištirta, kad aukščiausias gliukozės koncentracijos vidurkis alpakų kraujyje buvo nustatytas antrojo (7,70 mmol/l) ir šeštojo (7,15 mmol/l) matavimų metu, tiriant gliukomačiu. Literatūroje teigiama, jog alpakoms, patiriant stresą, būdingas pakilęs gliukozės koncentracijos kiekis. Kadangi hiperglikemija alpakoms yra fiziologiškai būdinga būsena, nežymus gliukozės kiekio padidėjimas neturėtų būti vertinamas kaip sutrikimas (1). Mūsų gauti duomenys rodo, jog abu rezultatai neviršijo fiziologinių normų ribų (5,1-9,1 mmol/l) (13).
TP, ALT, Ca ir Glu koncentracija kraujyje atitiko fiziologines normos ribas, vertinant dviejų tyrimų kartų vidurkius. Alb, Fe, GGT ir CK-NAC koncentracijų vidurkiai viršijo fiziologines normos ribas nežymiai, palyginti su M. Hilbe ir bendraautorių pateiktomis šių parametrų fiziologinėmis normomis (34). T. Husakova ir bendraautoriai ištyrė, kad GGT koncentracijos padidėjimas fiksuojamas šiltesniu laikotarpiu, kurio viena iš priežasčių yra suintensyvėjęs metabolizmas. Tai būtų galima susieti su mūsų gautais rezultatais, nes tyrimai buvo atliekami ir vasaros metu (5). CK-NAC koncentracijos padidėjimas nustatomas raumenų, širdies patologijų atvejais (30). Savo tyrimų rezultatams to pritaikyti negalime, nes tyrime dalyvavo tik kliniškai sveikos alpakos.
Išnagrinėję galimus skirtumus tarp skirtingų matavimo būdų, nustatėme, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp biocheminių tyrimo etapų (p = 0,439; p > 0,05) bei gliukomačio ir pirmojo etapo (p = 0,064; p > 0,05) nėra. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp gliukomačio ir antrojo etapo matavimų (p = 0,046; p < 0,05). O. Beemer ir bendraautoriai atliko tyrimą, kurio metu tirta, ar gliukomačiu ir biocheminiu kraujo tyrimu yra gaunami skirtingi gliukozės kiekiai. Tyrimo išvadose autoriai pateikia, jog skirtumo, atliekant tyrimą skirtingais būdais, nenustatė, o tai iš dalies sutampa su mūsų atlikto tyrimo rezultatais. Taip pat, gliukomačio naudojimas gliukozės koncentracijos matavimui yra greitesnis gliukozės tyrimo metodas, kurį galima atlikti tuoj pat po kraujo mėginio paėmimo (1).
Įvertinus biocheminius kraujo parametrus, nustatyta, kad stiprus ryšys sieja gliukozę ir bendrajį baltymą bei albuminus ir geležį (p < 0,01). L.C. Sharkey pateiktoje alpakų biocheminių tyrimų rezultatų analizėje, koreliacija tarp šių parametrų neužfiksuota (3).
Ištyrus gliukozės ir kortizolio ryšį su biocheminiais kraujo parametrais, nustatytas stiprus ryšys tarp kortizolio ir kalcio (r = -0,699; p < 0,05). Kortizolis turi netiesioginį poveikį kauliniam audiniui. Jis blokuoja kalcio absorbciją, taip sumažindamas osteoblastocitų produkciją. Sutrikus kalcio homeostazei organizme, suintensyvėja kaulinio audinio rezorbcija, kurios metu kalcis iš kaulinio
36 audinio patenka į kraują (35). Tyrimo metu nustatėme, kad kortizolio kiekiui didėjant, kalcio kiekis mažėja. Tyrimų, fiksuojančių kortizolio ir kalcio ryšį alpakų kraujyje atlikta nėra.
37
IŠVADOS
1. Nustatyta, kad gliukozės koncentracijos kiekis kraujyje skirtingais laiko intervalais kito netolygiai, bet fiziologinių normos ribų neviršijo. Didžiausias gliukozės koncentracijos vidurkis nustatytas antrojo (7,70 mmol/l) ir šeštojo (7,15 mmol/l) matavimų metu. Penktojo matavimo metu gliukozės koncentracijos vidurkis buvo mažiausias (6,62 mmol/l), o aštuntojo (6,63 mmol/l) ir devintojo (6,62 mmol/l) matavimų metu rezultatai skyrėsi labai nežymiai.
2. Nustatyta, kad biocheminio tyrimo metu tirtųjų parametrų TP, ALT, Ca ir Glu koncentracijų vidurkių reikšmė atitiko fiziologinių normų intervalo ribas, o CK-NAC, GGT, Fe ir Alb koncentracijų vidurkiai viršijo fiziologines normos ribas.
3. Užfiksuota teigiama stipri koreliacija tarp Glu ir TP (r = 0,818; p < 0,01), Alb ir Fe koncentracijų (r = 0,939; p < 0,01). Didėjant GGT koncentracijai, mažėja Fe ir ALT parametrų koncentracijos. Atlikus tyrimą, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kortizolio ir kalcio (r = -0,699; p < 0,05).
38
REKOMENDACIJOS
1. Alpakas įsigyti iš patikimų pardavėjų.
2. Sveikatos priežiūra turėtų būti atliekama reguliariai kvalifikuoto veterinarijos gydytojo. 3. Tinkamai sugrupuoti alpakas, taip sumažinant jų patiriamą stresą.
4. Tinkamos laikymo sąlygos, apsaugoti nuo šalčio, karščio, skersvėjų, lietaus.
5. Procedūras atlikti laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, stengtis sukelti kiek įmanoma mažiau streso.
6. Vežant, laikytis transportavimo reikalavimų 5. Šerti subalansuotu pašaru.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. O. Beemer, S. Byers and A. Bohn. Evaluation of Four Point-Of-Care Glucose Meters in Alpacas. Journal of Veterinay Internal Medicine. June 2013; p. 1–6.
2. M. Gerke, C. Renieri. South American camelids research. Wageningen Academic Publishers The Netherlands. 2006; p. 161-162.
3. L. C. Sharkey, R. M. Judith. Manual of Veterinary Clinical Chemistry : A Case Study Approach. Vol. 4, Veterinary Clinical Pathology. 2011; p. 93;382.
4. Chris Cebra, E. David, A. T. Anderson. Llama and Alpaca Care. Medicine, Surgery,
Reproduction, Nutrition, and Herd Health. Ahmed Tibary, (Chris Cebra DEA, editor); 2014; p. 21-25; 34-40.
5. T. Husakova, L. Pavlata, A. Pechova, K. Hauptmanova, E. Pitropovska , L. Tichy. Reference values for biochemical parameters in blood serum of young and adult alpacas (Vicugna pacos); 2014;8(9): p. 1-8.
6. M. Kadwell, M. Fernandez, H. F. Stanley, R. Baldi, J. C. Wheeler, R. Rosadio et al. Genetic analysis reveals the wild ancestors of the llama and the alpaca. Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences. 2001;2 p. (1485):2575–84.
7. J. Vaughan. Ovarian function in South American camelids (alpacas, llamas, vicunas, guanacos). Animal Reproduction Science. 2011;124(3–4): p. 1-7. Interneto prieiga: http://dx.doi.org/10.1016/j.anireprosci [žiūrėta 2020-05-05].
8. T. Pfau, E. Hinton, C. Whitehead, A. Wiktorowicz-Conroy, J. R. Hutchinson. Temporal gait parameters in the alpaca and the evolution of pacing and trotting locomotion in the
Camelidae. Journal of Zoology. 2011;283(3): p. 193–202.
9. D. E. Anderson. Veterinary Techniques for Llamas and Alpacas. 18 April 2013; 307: p. 11-13.
10. M. E. Fowler, P. W. Bravo. Medicine and Surgery of Camelids. 3 rd. Edition, 2010; 645: p. 17-29; 272-279;398;412.
11. T. M.S. Wolever. Carbohydrate and the regulation of blood glucose and metabolism. Nutrition Reviews. 2003; p. 1-3. (5 II).
12. C.K. Cebra, S.J. Tornquist, R.J. Van Saun, B.B. Smith. Glucose tolerance testing in llamas and alpacas. American Journal of Veteinary Research. 2001;62(5): p. 1-4.
40 13. A. Foster, C. Bidewell, J. Barnett, R. Sayers. Haematology and biochemistry in alpacas and
llamas. In Practice. 2009; p. 31. (6):276–81.
14. J. Sheldon. Gluconeogenesis Function Control. Teach Me Physiology. 2020. Interneto prieiga: https://teachmephysiology.com/basics/atp-production/gluconeogenesis/. [žiūrėta 2020-08-10]
15. Christopher Cebra, E. David Anderson, LaRue W. Johnson. Llama Alpaca Care. 2014; p. 537-552. Interneto prieiga: https://www.sciencedirect.com/book/9781437723526/llama-and-alpaca-care. [žiūrėta 2020-03-01]
16. G. Jackson. Heat stress in alpacas in Australia. Alpacas Australian Association. 2002;(39): p. 8–9.
17. P. W. Bravo, J. Garnica, E. Aviles. Short communication: Cortisol concentrations in the perinatal and weaning periods of alpacas. Animal Reproduction Science. 2001;67 (p. 1– 2):125–9.
18. Y.N. Majchrzak, G. F. Mastromonaco, W. Korver, G. Burness. Use of salivary cortisol to evaluate the influence of rides in dromedary camels. General and Comparative
Endocrinology. 2015;211:123–30; p. 1;3;5. Interneto prieiga:
http://dx.doi.org/10.1016/j.ygcen.2014.11.007. [žiūrėta 2020-08-10]
19. C.K. Cebra, S. J. Tornquist, S. A. McKane. Effects of hydrocortisone on substrates of energy metabolism in alpacas. American Journal of Veterinary Research. 2002;63(9):1269–74; p. 1-2.
20. N. Arias, M. Requena, R. Palme. Measuring faecal glucocorticoid metabolites as a non-invasive tool for monitoring adrenocortical activity in South American camelids. Animal Welfare. 2013;22(1): p.1-3.
21. L. Steven. Stockham MAS. Fundamentals of Veterinary Clinical Pathology. 2nd edition. Blackwell Pub.; 2008. p. 934.
22. N.L. Anderson, N. G. Anderson. The human plasma proteome: history, character, and diagnostic prospects. Molecular Cellular Proteomics. 2002;1(11):845–67.
23. D.M. Weaver, J. W. Tyler, R. S. Marion, L.M Wallace, J. K. Nagy, J.M. Holle. Evaluation of assays for determination of passive transfer status in neonatal Llamas and Alpacas. Vet Med. 2000;216(4).
24. K.A. Majorek, P.J. Porebski, A. Dayal, M. D. Zimmerman, K. Jablonska, A. J. Stewart et al. Structural and immunologic characterization of bovine, horse, and rabbit serum albumins.
41 Molecular Immunology. 2012;52(3–4): p. 1-2. Interneto prieiga:
http://dx.doi.org/10.1016/j.molimm.2012.05.01. [žiūrėta 2020-03-10].
25. LaRue W. Johnson. Diseases of Llamas and Alpacas. MSD Veterinary Manual. September 2014.
26. H. M’Kada, M. Munteanu, H. Perazzo, Y. Ngo, N. Ramanujam, F. Imbert-Bismut et al. What are the best reference values for a normal serum alanine transaminase activity (ALT)? Impact on the presumed prevalence of drug induced liver injury (DILI). Regulatory Toxicology and Pharmacology. 2011;60(3):290–5. p. 1-3. Interneto prieiga:
http://dx.doi.org/10.1016/j.yrtph.2011.04.02. [žiūrėta 2020-09-09].
27. I. M. Washington, G. Van Hoosier. Clinical Biochemistry and Hematology. The Laboratory Rabbit, Guinea Pig, Hamster, and Other Rodents. 2012. p. 63–70.
28. S. Milinković-Tur, V. Perić, Z. Stojević, M. Zdelar-Tuk, J. Piršljin. Concentrations of total proteins and albumins, and AST, ALT and GGT activities in the blood plasma of mares during pregnancy and early lactation. Vet Arh. 2005;75(3): p. 195–202.
29. Robert J. Van saun, DVM. Recognizing Hepatic Lipidosis in Llamas and Alpacas. 2013. Interneto prieiga: https://extension.psu.edu/recognizing-hepatic-lipidosis-in-llamas-and-alpacas. [žiūrėta 2020-09-01].
30. R. J. Bildfell, C. V. Löhr, S. J. Tornquist. Diagnostic Sampling and Gross Pathology of New World Camelids. Veterinary Clinics of North America - Food Animal Practice.
2012;28(3):577–91; p. 585.
31. F. R. Bertin, S. D. Taylor. Cerebrospinal Nematodiasis in 20 Camelids. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2016;30(4):1390–5.
32. F. I. Hill, K. G. Thompson, N. D. Grace. Alpacas are more susceptible to deficiencies of Vitamin D (rickets) than other grazing animals in New Zealand. 2017; p. 2.
33. Patrick Staples, State Veterinary Diagnostic Laboratory, Emai M. An Introduction To Diseases Of Alpacas In Australia. March 2016.
34. M. Hilbe, N. Robert, A. Pospischil, C. Gerspach. Pulmonary Arterial Lesions in New World Camelids in Association With Dicrocoelium dendriticum and Fasciola hepatica Infection. Veterinary Pathology. 2015;52(6): p. 1-8.
35. S.L. Mathis, R.S. Farley, D. K. Fuller, A. E. Jetton, J. L. Caputo. The Relationship between Cortisol and Bone Mineral Density in Competitive Male Cyclists. British Journal of Sports Medicine. 2013; p. 1–7.
42 36. Jonė Venclovienė. Statistiniai metodai medicinoje. Bendrasis vadovėlis aukštosioms
