LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ernesta Pocevičienė
Specifinių žymenų identifikavimas šviežiapienių karvių
ankstyvajai klinikinių mastitų diagnostikai
Identification of the specific markers for early diagnosis of
clinical mastitis in fresh dairy cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. doc. dr. Ramūnas Antanaitis
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Specifinių žymenų identifikavimas šviežiapienių karvių ankstyvajai klinikinių mastitų diagnostikai“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
3
TURINYS
SANTRAUKA... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1. Mastitas ... 81.1.1. Mastito etiologija ir epidemiologija ... 8
1.1.2. Mastito patogenezė ... 10
1.2. Bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai ... 12
1.2.1. Pieno kiekis ... 12
1.2.2. Elektrinis pieno laidumas ... 12
1.2.3. Kūno svoris ... 12
1.2.4. Pieno sudėtis ... 12
1.2.5. Somatinių ląstelių skaičius ... 13
1.2.6. Pieno temperatūra ... 14 1.2.7. Atrajojimo trukmė ... 14 2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 15 3. TYRIMO REZULTATAI ... 18 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27 IŠVADOS ... 30 REKOMENDACIJOS... 31 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32 PRIEDAI ... 37 1 priedas... 37 2 priedas... 44 3 priedas. ... 45
4
SANTRAUKA
„Specifinių žymenų identifikavimas šviežiapienių karvių ankstyvajai klinikinių mastitų diagnostikai“
Ernesta Pocevičienė Magistro baigiamasis darbas
Darbas atliktas siekiant išsiaiškinti bandos valdymo programos fiksuojamų rodiklių, tokių kaip pieno kiekis, atskirų tešmens ketvirčių elektrinis pieno laidumas, melžimosi trukmė, kūno svoris, pieno sudėtis (riebalų, baltymų, laktozės kiekiai), pieno riebalų ir baltymų santykis, somatinių ląstelių skaičius bei atrajojimo trukmė kaitą, karvei sergant klinikiniu mastitu.
Medžiagos ir metodai. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018-10-01 iki 2019-04-30 X ūkyje, esančiame Kauno rajone. Ūkyje laikoma 3300 gyvulių iš kurių 1100 - melžiamos karvės.
Darbui atlikti, atsižvelgiant į karvių laktacijos tarpsnį, buvo atrinktos 150 šviežiapienių karvių (ne < 4 paros po apsiveršiavimo ir ne > 30 dienų po apsiveršiavimo). Iš atrinktų karvių, identifikuotos sveikos ir klinikiniu mastitu sergančios karvės. Prieš įtraukiant karves į tyrimą, atliktas klinikinis tyrimas, kuriuo nustatyta, jog karvė kliniškai sveika, arba serganti klinikiniu mastitu. Sudarytos dvi grupės – eksperimentinių: sergančių klinikiniu mastitu (n – 10) ir kontrolinė - kliniškai sveikų karvių (n – 10). Panaudojant kompiuterinės bandos valdymo programos sukauptus duomenis, buvo surinkti rodiklių duomenys 7 paros iki tos paros, kai buvo atliktas klinikinis tyrimas ir diagnozuotas klinikinis mastitas.
Rezultatai. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno kiekis tyrimo metu buvo vidutiniškai 12,6 proc., baltymų kiekis 3,5 proc., laktozės kiekis 3,6 proc. mažesnis už sveikų karvių. Klinikiniu mastitu sergančių karvių atrajojimo trukmė tyrimo metu buvo vidutiniškai 7,6 proc., o melžimo trukmė vidutiniškai 6,4 proc. trumpesnė už sveikų karvių. Klinikiniu mastitu sergančių karvių elektrinis pieno laidumas tyrimo metu buvo vidutiniškai 8,8 proc. (KP), 6,4 proc. (DP), 14,4 proc. (KU), 12,5 proc. (DU) didesnis už sveikų karvių. Klinikiniu mastitu sergančių karvių kūno svoris tyrimo metu buvo vidutiniškai 0,6 proc., pieno riebalų ir baltymų santykis 4,2 proc., o somatinių ląstelių skaičius piene tyrimo metu buvo vidutiniškai 89,3 proc. didesnis už sveikų karvių.
Raktiniai žodžiai: karvės, mastitas, kompiuterinė bandos valdymo programa, šviežiapienės karvės, diagnostika.
5
SUMMARY
Identification of the Specific Markers for Early Diagnosis of Clinical Mastitis in Fresh Dairy Cows
Ernesta Pocevičienė Master‘s Thesis
The aim of this study was to evaluate changes in milk yield, milk electrical conductivity in individual quarters, milking duration, bodyweight, milk composition (amount of fat, protein and lactose), milk fat and protein ratio, somatic cell count and duration of regurgitation when a cow is diagnosed with clinical mastitis
Materials and Methods: The study took place in X farm in Kaunas district from 2018-10-01 until 2019-04-30. The farm has 3300 cattle of which 1100 is milking dairy cows. In order to conduct the study, 150 fresh lactation dairy cows were chosen (no less than 4 days and no more than 30 days after calving). Out of this group of cows, we identified animals that were clinically healthy and those, who showed signs of clinical mastitis. Before cows were selected for the study, a clinical examination was done in order to confirm that a cow is either clinically healthy or diagnosed with clinical mastitis. Two groups were made – experimental with cows that were diagnosed with clinical mastitis (n – 10) and control with clinically healthy cows (n-10). Using herd management software and the data that has been recorded by it, we collected data 7 days prior the day when a clinical examination and diagnosis of the clinical mastitis was made.
Results: In experimental group milk yield throughout the study was 12,6 %, milk protein 3,5 % and milk lactose 3,6 % lower than in control group. In experimental group regurgitation duration was 7,6 % and milking duration 6,4 % shorter than in control group. In experimental group milk electrical conductivity was 8,8% (front left), 6,4 % (front right), 14,4 % (back left), 12,5 % (back right) higher than in control group. In experimental group bodyweight was 0,6 %, milk fat and protein ratio 4,2 %, somatic cell count 89,3 % higher than in control group.
6
SANTRUMPOS
CMT – Kalifornijos mastito testas
DP – dešinysis priekinis ketvirtis
DU – dešinysis užpakalinis ketvirtis
EPL – elektrinis pieno laidumas
KNS – koaguliazei neigiamas stafilokokas
KP – kairysis priekinis ketvirtis
KU – kairysis užpakalinis ketvirtis
R:B – riebalų ir baltymų santykis
SLS – somatinių ląstelių skaičius
7
ĮVADAS
Žvelgiant į dabartinę pieno ūkių padėtį, matomi ryškūs pasikeitimai lyginant su situacija, buvusia žvelgiant kelerius metus atgal. Statistika rodo, jog Lietuvoje 2013 -2014 metais vidutinis karvės primilžis per laktaciją siekė 6968 kg pieno, o 2017 - 2018 metais šis skaičius išaugo iki 7618 kg pieno per laktaciją (55). Pieno ūkiui siekiant išlikti dabartinėje rinkoje, didžiausias prioritetas – didinti pajamas plečiant bandą bei didinant gaunamos produkcijos kiekį. Kartu su karvių produkcijos kilimu, savaime suprantama, kinta ir gyvulio sveikatingumas. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria pienininių galvijų laikytojai – šviežiapienių karvių mastitas. Tai itin dažnai pasitaikanti ir padaranti nemažai nuostolių ūkiui liga – pasireiškus klinikiniam mastitui mažėja produkcija, gydymas ilgas ir brangus, atsiliepiantis tolimesniam karvės produktyvumui ateityje. Atliktų tyrimų duomenimis, karvei susirgus klinikiniu mastitu, nuostolis siekia nuo 61 € iki 97 € per metus (42).
Kaip jau minėta anksčiau, pieno ūkis turi nuolat žengti į priekį bei tobulėti. Tai neatsiejama ir su bandos sveikatingumo užtikrinimu. Tam tikslui labai svarbu gebėti kuo anksčiau pastebėti ligos simptomus, o tam padeda šiuolaikinės kompiuterinės bandos valdymo programos. Jų pagalba veterinarijos gydytojas gali lengvai ir efektyviai kontroliuoti bandos gyvūnų sveikatingumą. Sekant ir analizuojant bei interpretuojant programų fiksuojamus parametrus galima laiku, dar iki ligos klinikinių požymių pasireiškimo, atpažinti specifiškus parametrų pokyčius, būdingus tam tikroms ligoms ir taip sumažinti ūkio ekonominius nuostolius užkertant kelią klinikinei ligos išraiškai, bei produkcijos kritimui. Šiuo metu bandos valdymo programos dažniausiai naudojamos efektyviam rujų stebėjimui – programa registruoja gyvulio aktyvumą, kurio padidėjimas reiškia rujos pradžią. Taip pat, bandos valdymo programoje užprogramavus fiziologinius karvių duomenų rodiklius, programa gali pranešti apie jų pokyčius ir galimus sveikatos sutrikimus. Duomenys pateikiami grafikuose, kuriuos veterinarijos gydytojui nesunku interpretuoti.
Darbo tikslas: Identifikuoti specifinius žymenis, skirtus šviežiapienių karvių ankstyvajai mastitų diagnostikai.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti kaip kinta bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai (pieno kiekis, elektrinis pieno laidumas, pieno sudėtis, somatinių ląstelių skaičius, gyvūnų atrajojimo trukmė, kūno masė, melžimo trukmė) iki pasireiškiant klinikiniam mastitui.
2. Įvertinti klinikinio mastito diagnostikos galimybę remiantis minėtais kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojamais rodikliais.
3. Nustatyti tirtųjų fiziologinių rodiklių pokyčių specifiškumą klinikinio mastito diferencinei diagnostikai.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mastitas
Mastitas – tai pieno liaukų uždegimas, kurį sukelia įvairūs kontaginiai ir aplinkos patogenai, iš kurių dažniausios yra bakterijos. Uždegimo metu pažeidžiamos pieną išskiriančios ląstelės, todėl dažnai mastito pasekmė būna sumažėjęs primilžis. Priklausomai nuo mastito sukėlėjo patogeniškumo, alveolių funkcija gali ir neatsistatyti. Mastitas gali būti tiek infekcinės, tiek neinfekcinės kilmės, o eiga skirstoma į žaibinę, ūmią, poūmę ir lėtinę (2). Mastitas skiriamas į dvi pagrindines formas – klinikinį ir slaptąjį (subklinikinį). Dažniausiai abiem atvejais pasireiškia vietinio uždegimo simptomai, tačiau pasitaiko itin ūmių atvejų, kai uždegimas tampa sisteminiu, išsivysto agalaktija, o ligos baigtis gali būti letali. Mastitas, kaip jau buvo minėta anksčiau, pasireiškia keliomis formomis, kurioms būdingi skirtingi simptomai ar jų išreiškimo stiprumas. Tai priklauso nuo patogeninio mikroorganizmo savybių pakenkti audiniams bei nuo gyvūno organizmo atsako į patogeną – pieno liaukos atsparumo (1).
1.1.1. Mastito etiologija ir epidemiologija
Mastitą sukeliantys patogenai skirstomi į kontaginius ir aplinkos priklausomai nuo infekcijos rezervuaro bei perdavimo būdo (3). Kontaginės bakterijos plinta kontakto metu - jos perduodamos nuo sergančios mastitu karvės kitai sveikai karvei (4). Priklausomai nuo specifinių virulentiškumo faktorių, mikroorganizmai pažeidžia įvairias pieno liaukos dalis, o tai pasireiškia skirtinga klinikinių simptomų išraiška. 2015 metų lapkričio – 2016 balandžio mėnesiais Tesfaheywet Zeryehun ir Gerema Abera atliktas tyrimas parodė, jog subklinikinio mastito atveju dažniausiai išskirtas buvo koaguliazei neigiamas stafilokokas (62 proc.), o klinikinio mastito atveju –
Streptococcus dysgalactiae (12 proc.) (5). 2015 metais UAB „Pieno tyrimai“, Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto Gyvūnų veisimo ir mitybos katedros Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje buvo atliktas Vidos Juozaitienės vadovaujamas tyrimas, siekiant nustatyti mastito sukėlėjus Lietuvos bandose. Gauti rezultatai parodė, jog labiausiai paplitęs yra
9 1 lentelė. Mastito sukėlėjai, išskirti iš Lietuvos bandose mastitu sergančių karvių (51).
Mastito sukėlėjai Vnt. Enterokokai 9 Escherichia coli 33 Gram- lazdelės 575 Gram+ lazdelės 453 Mieliagrybiai 3
Mišri mikroflora (išaugo
įvairių rūšių bakterijos) 1029
Nepatogeniniai stafilokokai 605 Patogeniniai stafilokokai 417 Serologinės C grupės streptokokai 64 Serologinės D grupės streptokokai 21 Serologinės G grupės streptokokai 4 Staphylococcus aureus 661 Streptococcus agalactiae 209 Streptokokai 240 Viso 4323
Oportunistiniai mikroorganizmai, randami galvijų gyvenamojoje aplinkoje, laikomi pirminiais aplinkos patogenais. Dažniausiai išskiriamos tokios Gram- bakterijos, kaip E.coli, Klebsiella
pneumoniae, Enterobacter aerogenes, tačiau išskiriamos ir Gram+ bakterijos (S. uberis, S. dysgalactiae, Enterococcus faecalis ir Enterococcus faecium), kurios randamos gyvulių laikymo
vietose. Šie mikroorganizmai į spenio sfinkterį gali patekti nuo nešvarių guoliaviečių, užterštų išmatomis, netinkamų pakratų, žemės ar nešvaraus vandens (3). Aplinkos bakterijų, išskiriamų mastito atvejais įvairovė nuolat kinta dėl pritaikomų naujų technologinių laikymo sprendimų, pavyzdžiui, vis daugiau įvairių medžiagų pritaikoma guoliaviečių kreikimui (šiaudai, smėlis, pjuvenos, durpės, separuotas mėšlas ir pan.). Jei spenių oda užteršiama aplinkos mikroorganizmais, ženkliai išauga intramaminės infekcijos tikimybė, ypač tuomet, jei spenio sfinkteris yra atviras. Taip pat, aplinkos bakterijos mastitą gali sukelti tuomet, kai netinkamai dezinfekuojami speniai prieš naudojant intramaminius preparatus. Laktacijos stadija taip pat turi didelę įtaką karvės imlumui užsikrėsti aplinkos bakterijomis. Didžiausias užsikrėtimas koliforminėmis bakterijomis pastebimas tarp užtrūkintų karvių (50).
Kontaginių bakterijų rezervuarai dažniausiai yra chroniniu subklinikiniu mastitu sergančios karvės. Dažniausiai kontaginį mastitą sukelia Staphylococus aureus, koaguliazei neigiami stafilokokai - KNS, Streptococcus agalactiae ir Mycoplasma spp. (5). Patogenai perduodami per užkrėstą pieną, kuriame gausu bakterijų. Šie sukėlėjai dažniausiai sukelia lėtines subklinikines
10 infekcijas. Dažniausiai bakterijos plinta ir yra perduodamos melžimo metu – per melžiklius, prieš tai naudotus sergančiai karvei, melžėjų rankas, šluostes, skirtas nuvalyti ar nusausinti speniams, blogai dezinfekuotą melžimo įrangą, netaisyklingą melžimo procesą (esant netolygiam vakuumui patogenai iš infekuoto ketvirčio gali patekti į sveiką).
1.1.2. Mastito patogenezė
Karvių tešmuo sudarytas iš keturių ketvirčių, kurie kiekvienas baigiasi speniu, ir turi dvi dalis – stromą (sudarytą iš jungiamojo audinio) ir parenchimą (sudarytą iš liaukinio audinio). Svarbiausia yra parenchima, kuri sudaryta iš alveolių ir pieno ištekamųjų latakėlių. Alveolių sienelės išklotos liaukiniu epiteliu, kuris išskiria pieną. Išskirtas pienas pieno ištekamaisiais latakėliais suteka į tešmens cisterną, kurią nuo spenio cisternos skiria žiedinė gleivinės raukšlė. Už spenio cisternos yra spenio kanalas, kurį uždaro ar atidaro spenio sfinkteris (1 pav.)
1 pav. Tešmens anatomija (52).
Jeigu patogenas patenka į pieno liauką pro spenio kanalą, prasideda bakterijų dauginimasis piene (42). Tuomet įsijungia apsauginis procesas, už kurį atsakingos įgimto imuniteto reakcijos, siekiant mažinti tolimesnį bakterijų dauginimąsi. Kadangi mastitą dažniausiai sukelia bakteriniai patogenai, pirmosios ląstelės, įsijungiančios į apsaugos mechanizmą yra polimorfonukleariniai neutrofilai (3). Polimorfiniai neutrofilai fagocituoja ir sunaikina patogeninius mikroorganizmus (41). Dėl slėgio pokyčių melžimo metu traumuojama spenio kanalo gleivinė, kuri tampa palankia terpe mikroorganizmams daugintis ir pereiti į pieno cisterną, pieno išvedamuosius latakus bei alveoles (2). Tam, jog bakterija galėtų daugintis, visų pirma ji turi prisitvirtinti prie gleivinės epitelio receptorių per ligando – receptoriaus kompleksą. Šiam procesui įvykus, bakterijos sąlygoja procesus, kurių dėka patogenai sugeba išlikti infekcijos vietoje – pavyzdžiui, Staphylococcus
11 δ-toksinus (29). Jų pagalba pažeidžiamos organizmo ląstelių membranos, sukeliama ląstelių žūtis bei aktyvuojamas gleivinės makrofagų atsakas. Aktyvuoti gleivinės makrofagai išskiria prouždegiminius citokinus (IL-1, IL-6 ir TNF-α), kurie sukelia vasodiliataciją, neutrofilų infiltraciją uždegimo vietoje, o pastarieji lemia didėjantį somatinių ląstelių skaičių piene (3). Dėl patogenų išskiriamų toksinų bei audinių irimo produktų rezorbcijos pradeda irti tešmens audinių struktūra bei funkcija, pasireiškia simptomai – edema, skausmas, paraudimas, vietinis temperatūros pakilimas. Priklausomai nuo patogeno virulentiškumo ir jo išskiriamo toksinų kiekio bei stiprumo priklauso mastito forma (29).
1.1.3. Mastito diagnozavimas
Dažniausiai mastitas diagnozuojamas analizuojant somatinių ląstelių skaičių. Šis metodas subklinikinio mastito diagnozavimui naudojamas jau keli dešimtmečiai kaip auksinis standartas. Būtent somatinių ląstelių skaičius yra vienas iš reglamentuojamų rodiklių, kuris lemia pieno supirkimo kainą bei galimybes, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įsakymą dėl pieno supirkimo taisyklių. Somatinių ląstelių skaičiaus riba, ties kuria teigiama, jog karvė serga subklinikiniu (slaptuoju) mastitu - ≥ 200,000 ląst./ml (46).
Somatinių ląstelių skaičius gali būti nustatomas tiesioginiais ir netiesioginiais būdais (46). Tiesioginiu būdu nustatant SLS, naudojami automatiniai ląstelių skaičiuotuvai, kuriuos galima pritaikyti praktikoje, arba analizatoriai, naudojami laboratorijose (46). Netiesioginis metodas, kuriuo nustatomas SLS piene – Kalifornijos mastito testas. Testas atliekamas į pieno mėginį įpilant testo reagento, kuris skatina ląstelių lizę, nukleininių rūgščių išskyrimą ir klampios, gelinės konsistencijos formavimąsi (47). Boehmer et al. atliktas tyrimas parodė, jog Kalifornijos mastito testo jautrumas nustatant infekciją tešmenyje buvo 66,7 proc., o specifiškumas – 54,8 proc. (48). Pagrindiniai šio testo privalumai yra patikimumas, žema tyrimo kaina, greitas atlikimas, greitai gaunami bei nesunkiai interpretuojami rezultatai.
Dar vienas netiesioginis metodas, siekiant nustatyti somatinių ląstelių skaičių piene – tai Viskonsino mastito testas (WMT). Šis metodas naudojamas laboratorijose, naudojant tokį patį reagentą, kaip ir atliekant Kalifornijos mastito testą. Atliekant Viskonsino mastito testą vertinama ne konsistencija ir jos pokyčiai, tačiau gelinės konsistencijos aukštis mėgintuvėlyje (47).
Be somatinių ląstelių skaičiaus, mastito diagnostikai naudojamas elektrinis pieno laidumas, kurį dažniausiai fiksuoja melžimo robotai melžimo metu. Šis metodas pagrįstas jonų koncentracijos pokyčiais esant uždegiminėms reakcijoms tešmenyje, kuomet padidėja natrio, kalio, magnio ir chloro kiekiai. Hovinen et al. atlikto tyrimo metu nustatė, jog elektrinis pieno laidumas yra naudingas rodiklis mastito diagnostikai, tačiau dėl klaidingų teigiamų rezultatų jis gali būti naudojamas tik kaip pagalbinis ir tik tuomet, kai vertinamas kartu su kitais mastitui specifiškais rodikliais (49).
12
1.2. Bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai
1.2.1. Pieno kiekis
Vienas iš bandos valdymo programų fiksuojamų rodiklių – pieno kiekis. Melžiamo pieno kiekis matuojamas įdiegiant pieno matuoklius (milkmetrus) į melžimo sistemą (6). Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, jog pieno produkcijos pokyčiai tiesiogiai susiję su metaboliniais ar virškinamojo trakto sutrikimais. Dėl šios priežasties, pieno produkcijos kritimas gali būti panaudojamas identifikuojant galimai sergančius gyvulius ankstyvojoje ligos stadijoje (7).
1.2.2. Elektrinis pieno laidumas
Atsiradus pokyčiams tešmenyje, dėl ląstelių pažeidimo ima kisti pieno cheminės savybės – keičiasi laktozės bei druskos kiekis. Pieno elektrinis laidumas nustatomas pagal natrio, kalio, kalcio, magnio, chloro ir kitų jonų koncentraciją (8,9), kurią keičia padidėjęs elektrinis laidumas. Pieno elektrinio laidumo matavimas yra vienas iš pagrindinių metodų anksti diagnozuoti mastitą automatizuotose melžimo sistemose (10). Tešmens uždegimu nesergančių karvių elektrinis laidumas yra 4,0 – 5,5 mS/cm, o esant didesniam laidumui nei 6,0 mS/cm galima įtarti tešmens audinių pokyčius bei slaptą mastitą (11).
1.2.3. Kūno svoris
Tranzitiniu periodu 3 savaites prieš, bei 3 savaites po apsiveršiavimo, karvės organizmui yra vienas iš didžiausių iššūkių (12). Tai kritinis periodas, kai nelaktuojanti karvė turi pereiti į laktacijos periodą, o tai tiesiogiai veikia ir karvės sveikatingumą dėl didelių fiziologinių, metabolinių, mitybinių bei imunologinių pokyčių organizme (13). Laktacijos pradžioje, kai karvė yra tranzitiniame periode, organizmas dažnai patiria neigiamą energijos balansą (NEB) dėl staigių hormoninių, mitybinių bei metabolinių pokyčių, susijusių su periodu po apsiveršiavimo. Tinkamai nepatenkinant pakitusių šviežiapienės karvės energetinių poreikių, karvė pradeda eikvoti savo kūno riebalus, pradeda kristi svoris.
1.2.4. Pieno sudėtis
Pieno sudėties kitimas – vienas iš požymių, jog gyvūno organizme vyksta pokyčiai, galimai susiję su įvairiomis ligomis. Karvei sergant mastitu, padaugėja proteolitinių fermentų bei druskų, o pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai mažėja (19).
1.2.4.1. Pieno riebalai. Geros kokybės piene, pieno riebalų vidutiniškai būna apie 3,5 proc. (19). Apie 50 proc. riebiųjų rūgščių piene yra sintetinamos pieno liaukoje, o likęs 50 proc. - tiesiogiai iš kraujo. Mastitas yra viena iš priežasčių, lemiančių pieno riebalų sumažėjimą piene, tačiau šis pokytis mažesnis lyginant su laktozės ir kazeino sumažėjimu tešmens uždegimo atveju (20).
13 1.2.4.2. Baltymai. Sveikos karvės piene baltymų kiekis vidutiniškai siekia 3,61 proc. (19). 94 – 95 proc. baltymų piene yra randami bendrųjų baltymų forma, iš kurių 80 proc. sudaro kazeinas ir 20 proc. pieno serumas. Karvės, sergančios mastitu, piene baltymų kiekis paprastai nekinta, tačiau drastiškai pasikeičia pieno baltymų sudėtis. Pieno baltymų, sintetinamų pieno liaukoje (kazeinas, β-laktoglobulinas ir α-laktalbuminas) kiekis sumažėja, o baltymų, sintetinamų iš kraujo serumo – padidėja (20).
1.2.4.3. Laktozė. Karvių piene, vidutiniškai laktozės kiekis siekia 4,9 proc. (19). Laktozė yra osmotinis reguliatorius, lemiantis pieno kiekį. Laktozės kiekis mažėja mastito pažeistuose ketvirčiuose dėl alveolių epitelinių ląstelių pažeidimų. Esant minėtiems ląstelių pažeidimams, laktozė patenka ne į pieną. Yra nustatyta, jog mastitu sergančių karvių šlapime bei kraujyje randama pakilusi laktozės koncentracija, o piene – sumažėjusi (24).
1.2.4.4. Riebalų ir baltymų santykis (R:B). Pieno riebalų ir baltymų santykis parodo karvės energijos balansą. Kai šis santykis yra < 1, didelė tikimybė, jog karvė serga acidoze. Santykis tarp 1 ir 5 būdingas sveikoms, metabolinėmis ligomis nesergančioms karvėms, o > 5 santykis byloja apie ketozę (21). Karvės, kurių pieno riebalų ir baltymų santykis yra mažesnis arba didesnis negu norma, patiria metabolinį stresą ir yra imlesnės infekcinėms ligoms, pavyzdžiui, mastitui (22).
1.2.5. Somatinių ląstelių skaičius
Somatinių ląstelių skaičius (SLS) – dažniausiai naudojamas rodiklis, vertinant tešmens sveikatingumą. Sveikos karvės piene somatinių ląstelių skaičius būna apie 100 tūkst./ml ir mažiau. Piene nustačius 200 tūkst./ml somatinių ląstelių ir daugiau – galima įtarti uždegiminius procesus bent viename iš ketvirčių. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo intensyvesnis uždegimas tešmenyje (17). Esant uždegimui, kraujagyslių pralaidumas didėja, todėl uždegiminės ląstelės patenka į pieną (45). Piene esančios somatinės ląstelės – neutrofilai, makrofagai, limfocitai, epitelio ląstelės (43). Visų jų funkcija tokia pati, kaip ir kitoje organizmo vietoje – apsaugoti nuo infekcijų. Laktacijos metu, makrofagų skaičius piene yra didžiausias laktacijos pradžioje (68 proc.), o mažiausias vėlyvoje laktacijos stadijoje (21 proc.) (41). Limfocitai yra vienintelės imuninės sistemos ląstelės, kurios membranos receptoriais specifiškai atpažįsta didelę antigeninių struktūrų įvairovę (44). T – limfocitai ir B – limfocitai yra du limfocitų porūšiai, kurie skiriasi savo atliekama funkcija ir baltyminiais produktais bei atlieka specifines funkcijas užtikrinant imunitetą (41). Pieno liaukos epitelinės ląstelės atlieka apsauginę funkciją – jos geba sunaikinti fagocituotus mikrobus bei gamina uždegiminius mediatorius, tokius kaip citokinai, chemokinai, arachidono rūgšties metabolitai (3).
14 1.2.6. Pieno temperatūra
Pakilusi kūno temperatūra yra vienas iš pirmųjų uždegiminio proceso požymių ir vienas reikšmingiausių rodiklių, leidžiančių identifikuoti sergančius gyvūnus. Bandos valdymo programos matuoja pieno temperatūrą melžimo metu. 2014 metais buvo atliktas tyrimas (18), kurio metu pastebėta koreliacija tarp temperatūros makštyje ir piene buvo 0,52. Temperatūra makštyje buvo aukštesnė (39.1 ± 0.4°C) už pieno temperatūrą (38.6 ± 0.7°C), o vidutiniškai skirtumas buvo 0.5 ± 0.6°C. Tai gali būti gana reikšmingas rodiklis siekiant identifikuoti sergančius gyvulius, kadangi duomenys kaupiami kiekvieno melžimo metu – karvei nesukeliamas papildomas stresas matuojant kūno temperatūrą tiesiojoje žarnoje.
1.2.7. Atrajojimo trukmė
Atrajojimo laikas – tai vienas iš rodiklių įvertinti karvės sveikatingumui (14). Sveika karvė vidutiniškai atrajoja ne trumpiau nei 450 minučių per parą, užtrūkusi karvė – šiek tiek trumpiau. Sutrumpėjęs atrajojimo laikas gali būti ankstyvas šlubavimo, virškinimo sutrikimų ar infekcijų požymis, kurį galima panaudoti ankstyvajai ligų diagnostikai (15). Atrajojimo trukmė glaudžiai susijusi su suvartojamo pašaro kiekiu, o kartu ir produkcijos kiekiu: kuo karvė daugiau suėda, tuo jos atrajojimo laikas bus ilgesnis, o produkcija didesnė. Manoma, jog atlikus atrajojimo trukmės išsamią analizę, šį rodiklį įmanoma panaudoti siekiant įvertinti tikėtiną produkcijos kiekį (16). Kaufman et al. pastebėjo, jog atrajojimo trukmei kasdien ilgėjant po 30 minučių, pieno kiekis atitinkamai pakilo 0.18 ± 0.086 kg/d (16).
15
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas dviem etapais – visų pirma, atrinkta 150 šviežiapienių karvių. Iš atrinktų karvių identifikuota dešimt karvių, kurioms nustatytas klinikinis mastitas bent viename iš ketvirčių, bei dešimt kliniškai sveikų karvių kontrolei. Klinikiniu mastitu sergančios karvės buvo gydomos pagal ūkyje nustatytą klinikinio mastito gydymo protokolą.
Antrame tyrimo etape buvo analizuojami atrinktų karvių duomenys „LELY T4C“ kompiuterinėje bandos valdymo programoje. Duomenys buvo analizuojami 7 paros iki tos paros, kai buvo atliktas klinikinis tyrimas ir diagnozuotas klinikinis mastitas.
Bandymo vieta, laikas ir sąlygos – tyrimas buvo atliekamas nuo 2018-10-01 iki 2019-04-30 ūkyje, esančiame Kauno rajone. Ūkyje laikoma 3300 gyvulių iš kurių 1100 melžiamos karvės. Kasdien ūkis parduoda apie 30 tonų pieno, kasmet apie 250 veislinių telyčių Lietuvos ir Lenkijos ūkiams bei apie 750 tonų galvijienos. Ūkyje įrengti 12 „LELY Astronaut“ melžimo robotų, melžiančių apie 700 karvių (56) Karvės melžiasi vidutiniškai 3 kartus per parą. Per mėnesį vidutiniškai apsiveršiuoja apie 40 – 50 karvių. Karvės laikomos palaidai šalto tipo tvartuose visus metus. Karvės šeriamos daugiakomponenčiu pašaro mišiniu (TMR – angl. total mixed ration), kurio sudėtyje 30 proc. kukurūzų, 10 proc. žolės siloso, 4 proc. šieno ir 50 proc. grūdų koncentrato. Racionas skaičiuojamas 550 kg sveriančiai Holšteinų veislės pieninei karvei, duodančiai 35 kg/d pieno. Pašaras išdalinamas du kartus per parą – 10 val. ryto ir 20 val. vakaro. Kad karvės neraginamos eitų melžtis, robote per parą karvei duodami papildomi 2 kg koncentratų. Vidutinis kūno masės indeksas ūkyje – 3,85 (± 0,35). Ūkyje įdiegta kompiuterinė bandos valdymo programa „LELY T4C“ (Time for Cows), kuri fiksuoja fiziologinius karvės parametrus, rodo įspėjimus jiems nukrypus nuo nustatytos normos, fiksuoja pašaro kiekius, pieno kokybės parametrus, melžimo vizitus, jų trukmę.
Karvių fiziologinių rodiklių analizė ir tiriamųjų grupių sudarymas – atsižvelgiant į karvių laktacijos tarpsnį, buvo atrinktos 150 šviežiapienių karvių (ne < 4 paros po apsiveršiavimo ir ne > 30 dienų po apsiveršiavimo) (2 pav.). Sudarytos dvi grupės – sergančių klinikiniu mastitu (n – 10) ir kliniškai sveikų karvių (n – 10). Galimai klinikiniu mastitu sergančios karvės identifikuotos pasitelkiant bandos valdymo programos sudarytą sveikatingumo ataskaitą, kurioje buvo nurodytos karvės, kurių piene užfiksuotas didesnis nei 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius. Įtariamai sergančios karvės buvo atskirtos iš grupių ir ištirtos klinikiniu tyrimu (3 priedas): matuota temperatūra tiesiojoje žarnoje, įvertintas didžiojo prieskrandžio darbas (fiziologinė norma 2 – 5 susitraukimai per minutę), atliktas rektinis reprodukcinių organų tyrimas, šliužo dislokacijos tyrimas auskultacijos – perkusijos metodu tam, jog būtų įsitikinta, jog gyvūnas neserga kitomis ligomis. Atliktas gliukozės ir ketoninių kūnų įvertinimas iš kraujo naudojant aparatą FreeStyle
16 Optium Neo (Ispanija), taikant skirtingas gliukozės ir ketoninių kūnų matavimo juosteles siekiant atmesti ketozės arba acidozės galimybę. Mastitas diagnozuotas iš klinikinių požymių: pakilusi temperatūra tešmens srityje, paraudimas, patinimas, skausmas. Taip pat, diagnozė patvirtinta pieną iš visų ketvirčių patikrinus Kalifornijos mastito testu (CMT) pasitelkiant Mastitest® reagentą bei sulaukus teigiamos testo reakcijos. Visos klinikiniu mastitu sergančios karvės sirgo vidutiniškai 16 laktacijos dieną.
Kliniškai sveikų karvių grupė suformuota vadovaujantis analogiškumo principu, atsižvelgiant į laktacijos trukmę, svorį, pieno kiekį ir kitus duomenis. Visų kliniškai sveikų karvių bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai buvo fiziologinės normos ribose. Pasirinktos karvės atskirtos iš grupių ir patikrintos pritaikant tokį patį klinikinį tyrimą (3 priedas), kaip ir klinikiniu mastitu sergančioms karvėms.
Fiziologinių rodiklių fiksavimas – „LELY T4C“ programos pagalba buvo fiksuojami šie fiziologiniai karvių rodikliai: pieno kiekis (kg/kartą), atskirų ketvirčių elektrinis pieno laidumas (mS/cm), pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai (proc.), pieno riebalų ir baltymų santykis, somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml), karvių kūno svoris (kg), pieno temperatūra (C°) ir karvių atrajojimo trukmė (min/d). Panaudojant kompiuterinės bandos valdymo programos sukauptus duomenis, buvo surinkti išvardintų rodiklių duomenys 7 paros iki tos paros, kai buvo atliktas klinikinis tyrimas ir diagnozuotas klinikinis mastitas.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu“ Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122-6126) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybinės veterinarinės tarnybos įsakymu: „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (2008-12-18, Nr. B1-639).
Statistinė duomenų analizė - duomenys buvo išanalizuoti naudojant socialinių mokslų statistinį paketą SPSS 20,0, MS Office Excel 2007. Rezultatai buvo pateikti kaip vidutinės vertės ir standartinės davikacijos. T testas buvo naudojamas nustatyti dviejų grupių statistiniams skirtumams. Rezultatai buvo laikomi reikšmingais, kai P ≤ 0,05. Papildomos statistinių skaičiavimų lentelės pateikiamos 1 priede.
Mokslinis tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3- LMT-K-712 ,,Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės veiklos kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
17 2 pav. Tyrimo schema
Karvių atranka tyrimui pagal bandos valdymo programos duomenis
Iš viso n=150
Klinikinis tyrimas
• Kliniškai sveikos (n=10) • Sergančios klinikiniu mastitu (n=10) Duomenų rinkimas ir analizė •Panaudojant kompiuterinės bandos valdymo programos sukauptus duomenis, buvo surinkti rodiklių duomenys 7 paros iki tos dienos, kai buvo diagnozuotas klinikinis mastitas18
3. TYRIMO REZULTATAI
Pieno kiekio vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 14,4 kg/kartą ± 0,8, o sergančių 12,8 kg/kartą ±1,2.
Elektrinio pieno laidumo vidurkis KP ketvirtyje sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 6,9 mS/cm ± 0,1, o sergančių 7,4 mS/cm ± 0,3.
Elektrinio pieno laidumo vidurkis DP ketvirtyje sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 6,9 mS/cm ± 0,1, o sergančių 7,3 mS/cm ± 0,2.
Elektrinio pieno laidumo vidurkis KU ketvirtyje sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 6,9 mS/cm ± 0,1, o sergančių 7,8 mS/cm ± 0,6.
Elektrinio pieno laidumo vidurkis DU ketvirtyje sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 7,0mS/cm ± 0,1, o sergančių 7,8 mS/cm ± 0,4.
Kūno svorio vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 698,9 kg ± 9,1 o sergančių 702,9 kg ± 12,3.
Melžimo trukmės vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 08:04 min ± 00:25, o sergančių 07:33 min ± 00:30.
Pieno riebalų vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 4,4 % ± 0,2, o sergančių 4,6 % ± 0,1.
Pieno baltymų vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 4 % ± 0,09, o sergančių 3,83 % ± 0,08.
Pieno laktozės vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 4,6 % ± 0,03, o sergančių 4,4 % ± 0,02.
R:B santykio vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 1,1 ± 0,02, o sergančių 1,2 ± 0,04.
SLS vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 145,6 tūkst./ml ± 56,4, o sergančių 1367 tūkst./ml ± 666,2.
Atrajojimo trukmės vidurkis sveikų karvių grupėje tyrimo metu buvo 445 min/24h ± 23,9, o sergančių 411 ± 16,7.
3.1. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno kiekio kaita.
Lyginant sergančių grupės duomenis su sveikų karvių grupės duomenimis galima pastebėti, jog sveikų karvių grupės pieno kiekis visą tyrimo laikotarpį (išskyrus penktą dieną iki diagnozės) išlieka didesnis vidutiniškai 12,6 proc.. Paveiksle matoma, jog didžiausias skirtumas tarp tiriamųjų grupių buvo trečią dieną iki klinikinės diagnozės – sveikų karvių pieno kiekis buvo 26,9 proc. didesnis nei sergančių karvių (p < 0,05) (3 pav). Analizuojant pokyčius bandomojoje grupėje
19 matoma, jog ryškus pieno kiekio mažėjimas stebimas likus 5 paroms iki klinikinės diagnozės dienos – pieno kiekis nuo 5 iki 3 paros sumažėjo nuo 13,8 kg/kartą ± 3,5 kg iki 11,4 kg/kartą ± 4,4 kg.
3 pav. Pieno kiekio kaita tyrimo metu.
3.2. Klinikiniu mastitu sergančių karvių elektrinio pieno laidumo kairiajame priekiniame tešmens ketvirtyje kaita.
Visą tyrimo laikotarpį sergančių karvių grupės elektrinis pieno laidumas kairiajame priekiniame tešmens ketvirtyje buvo vidutiniškai 8,8 proc. didesnis už sveikų karvių grupės pieno laidumą. Paveiksle matoma, jog ryškus elektrinio pieno laidumo didėjimas sergančių karvių grupėje pasireiškė likus penkioms paroms iki klinikinės diagnozės. Nuo -5 iki 0 paros sergančių karvių grupės elektrinis pieno laidumas pakilo 8,8 proc. (4 pav.). Ryškiausias skirtumas tarp tiriamųjų grupių buvo mastito diagnozavimo dieną – sergančių karvių grupės elektrinis pieno laidumas kairiajame priekiniame ketvirtyje buvo 12,8 proc. didesnis už sveikų grupės elektrinį pieno laidumą (p < 0,05).
4 pav. Elektrinio pieno laidumo kaita KP ketvirtyje tyrimo metu 11.0 12.0 13.0 14.0 15.0 16.0 17.0 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 P ie no ki ek is (k g/ kar tą)
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr. 6.7 6.9 7.1 7.3 7.5 7.7 7.9 8.1 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 E le k tr in is p ie n o lai d u m as (m S /c m )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr.
20 3.3. Klinikiniu mastitu sergančių karvių elektrinio pieno laidumo dešiniajame priekiniame
tešmens ketvirtyje kaita.
Lyginant sveikų karvių elektrinį pieno laidumą dešiniajame priekiniame ketvirtyje su sergančių karvių elektriniu pieno laidumu matoma, jog sergančių karvių grupės pieno laidumas visą tyrimo laikotarpį buvo vidutiniškai 6,4 proc. didesnis už sveikų karvių grupės. Paveiksle matoma, jog ryškiausias skirtumas tarp grupių stebimas likus dvejoms paroms iki klinikinės diagnozės dienos – EPL sergančių karvių grupėje buvo 8,1 proc. didesnis už sveikų grupės (p < 0,05) (5 pav.). Nuo -5 paros iki 0 paros, EPL bandomojoje grupėje pradėjo kilti ir pakilo 1,4 proc..
5 pav. Elektrinio pieno laidumo kaita DP ketvirtyje tyrimo metu.
3.4. Klinikiniu mastitu sergančių karvių elektrinio pieno laidumo kairiajame užpakaliniame tešmens ketvirtyje kaita.
Visą tyrimo laikotarpį sergančių karvių pieno elektrinis laidumas kairiajame užpakaliniame tešmens ketvirtyje buvo vidutiniškai 14,4 proc. didesnis už sveikų grupės. Paveiksle matoma, jog likus trims paroms iki klinikinės mastito diagnozės, sergančių grupės pieno laidumas buvo 16,9 proc. didesnis už sveikų grupės pieno elektrinį laidumą (p < 0,05) (6 pav.). Nuo -5 paros iki 0 paros, EPL bandomojoje grupėje pakilo 13,4 proc..
6.8 6.9 7.0 7.1 7.2 7.3 7.4 7.5 7.6 7.7 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 E le k tr in is p ie n o lai d u m as (m S /c m )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr.
21 6 pav. Elektrinio pieno laidumo kaita KU ketvirtyje tyrimo metu.
3.5. Klinikiniu mastitu sergančių karvių elektrinio pieno laidumo dešiniajame užpakaliniame tešmens ketvirtyje kaita.
Visą tyrimo laikotarpį, sergančių karvių grupės elektrinis pieno laidumas užpakaliniame dešiniajame ketvirtyje buvo vidutiniškai 12,5 proc. didesnis už sveikų karvių grupės pieno elektrinį laidumą. Paveiksle matoma, jog likus dvejoms paroms iki klinikinės mastito diagnozės, sergančių karvių elektrinis pieno laidumas buvo 14,2 proc. didesnis už sveikų grupės pieno laidumą (p < 0,05) (7 pav). Nuo -5 paros iki 0 paros, EPL sergančių grupėje pakilo 8,75 proc..
7 pav. Elektrinio pieno laidumo kaita DU ketvirtyje tyrimo metu. 3.6. Klinikiniu mastitu sergančių karvių kūno svorio kaita.
Visą tyrimo laikotarpį, sergančių karvių svoris išliko vidutiniškai 0,6 proc. didesnis už sveikų karvių svorį. Likus septynioms paroms iki klinikinio mastito diagnozavimo, sergančių karvių svoris
6.7 6.9 7.1 7.3 7.5 7.7 7.9 8.1 8.3 8.5 8.7 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 E le k tr in is p ie n o lai d u m as (m S /c m )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr. 6.8 7.0 7.2 7.4 7.6 7.8 8.0 8.2 8.4 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 E le k tr in is p ie n o lai d u m as (m S /c m )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr.
22 sumažėjo 3,2 proc. lyginant su svoriu ligos diagnozavimo dieną (p < 0,05). Paveiksle matoma, analizuojant sergančių grupės duomenis matoma, jog likus septynioms paroms iki ligos diagnozavimo, sergančių karvių kūno svoris tolygiai mažėja iki - 1 paros (8 pav.).
8 pav. Kūno svorio kaita. 3.7. Klinikiniu mastitu sergančių karvių melžimo trukmės kaita.
Sveikų karvių grupė beveik visą tyrimo laikotarpį melžėsi vidutiniškai 6,4 proc. ilgiau, nei sergančių karvių grupė. Paveiksle matoma, jog nuo -4 iki -2 paros iki klinikinio mastito diagnozavimo, melžimo trukmė sergančių karvių grupėje sutrumpėjo 1 minute 41 sekunde arba nuo 08:14 min ± 02:19 sutrumpėjo iki 06:32 min ± 02:35 (9 pav.). Ryškiausias pokytis tarp grupių matomas likus 2 paroms iki klinikinės diagnozės (p < 0,05).
9 pav. Melžimo trukmės kaita. 685.0 690.0 695.0 700.0 705.0 710.0 715.0 720.0 725.0 730.0 735.0 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 K ar vė s svor is (k g)
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr. 06:00 06:28 06:57 07:26 07:55 08:24 08:52 09:21 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 M el ži m o tr uk m ė (m in )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr.
23 3.8. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno riebalų kiekio kaita.
Sveikų karvių grupės pieno riebalų kiekis beveik visą tyrimo laikotarpį buvo vidutiniškai 4,1 proc. mažesnis nei sergančių grupės. Paveiksle matoma, jog sergančių grupės duomenimis, pieno riebumo pokyčiai stebimi likus keturioms paroms iki klinikinio mastito diagnozavimo paros - pieno riebumas pakilo 4,29 proc. (p < 0,05) (10 pav.).
10 pav. Pieno riebalų kiekio kaita. 3.9. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno baltymų kiekio kaita.
Sveikų karvių grupės pieno baltymų kiekis visą tyrimo laikotarpį buvo vidutiniškai 3,5 proc. didesnis už sergančių grupės. Paveiksle matoma, jog sergančių karvių grupės rezultatai rodo, jog nuo šeštos paros iki ligos diagnozavimo pieno baltymingumas tolygiai sumažėjo 6,08 proc. (11 pav.). Panašūs rezultatai buvo matomi ir kontrolinėje karvių grupėje – 6 paros iki tyrimo dienos, pieno baltymingumas tolygiai sumažėjo 6,35 proc. lyginant su para, kai buvo diagnozuotas klinikinis mastitas (p < 0,05).
11 pav. Pieno baltymų kiekio kaita. 4.1 4.2 4.3 4.4 4.5 4.6 4.7 4.8 4.9 5.0 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 R ie b al ai (% )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr. 3.6 3.7 3.8 3.9 4.0 4.1 4.2 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 B al tym ai (% )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr.
24 3.10. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno laktozės kiekio kaita.
Viso tyrimo metu sergančių karvių pieno laktozės kiekis buvo vidutiniškai 3,6 proc. mažesnis už sveikų grupės. Paveiksle matoma, jog ryškiausias skirtumas stebimas ketvirtą parą iki klinikinio mastito diagnozavimo – sergančių karvių laktozės kiekis piene buvo 4,6 proc. mažesnis už sveikų grupės (p < 0,05) (12 pav.). Analizuojant duomenis bandomojoje grupėje matoma, jog laktozės kiekis tolygiai sumažėjo – nuo -7 paros iki -4 paros pieno laktozės kiekis numažėjo 4,6 proc..
12 pav. Pieno laktozės kiekio kaita.
3.11. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno riebalų ir baltymų santykio kaita.
Atlikto tyrimo gauti duomenys rodo, jog sergančių karvių grupės pieno riebalų ir baltymų santykis visą tyrimo laikotarpį išliko vidutiniškai 4,2 proc. didesnis už sveikų karvių grupės. Paveiksle matoma, jog sergančių grupėje pieno riebalų ir baltymų santykis 4 paros iki mastito diagnozavimo buvo 7,9 proc. mažesnis nei ligos diagnozavimo dieną (13 pav.). Didžiausias skirtumas tarp tiriamųjų grupių stebimas klinikinio mastito diagnozavimo dieną – sergančių grupės pieno riebalų ir baltymų santykis buvo 3,4 proc. mažesnis už sveikų grupės (p < 0,05).
13 pav. Pieno riebalų ir baltymų santykio kaita. 4.35 4.40 4.45 4.50 4.55 4.60 4.65 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Lak to zė (% )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr. 1.05 1.10 1.15 1.20 1.25 1.30 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 R ie bal ų/ bal tym ų sa n tyk is
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr.
25 3.12. Klinikiniu mastitu sergančių karvių somatinių ląstelių skaičiaus kaita.
Atlikto tyrimo metu gauti rezultatai rodo, jog viso tyrimo metu sergančių grupės karvių piene SLS buvo vidutiniškai 89,3 proc. didesnis už karvių, esančių sveikų grupėje. Paveiksle matoma, jog ryškiausias somatinių ląstelių skaičiaus augimas sergančių grupės karvių piene stebimas nuo 6 paros iki ligos diagnozavimo – SLS skaičius padidėjo 70,3 proc. (14 pav.). Ryškiausias skirtumas tarp grupių stebimas tyrimo atlikimo dieną, kai skirtumas tarp grupių buvo 95,2 proc. (p < 0,05).
14 pav. Pieno somatinių ląstelių skaičiaus kaita.
3.13. Klinikiniu mastitu sergančių karvių atrajojimo trukmės kaita.
Atlikto tyrimo metu gauti rezultatai rodo, jog viso tyrimo metu sergančių karvių atrajojimo trukmė buvo vidutiniškai 7,6 proc. trumpesnė už karvių, esančių kontrolinėje grupėje. Paveiksle matoma, jog sergančių karvių grupėje likus 6 paroms iki ligos diagnozavimo, atrajojimo trukmė iki 4 paros sutrumpėjo 10,8 proc. (15 pav.). Didžiausias skirtumas tarp tiriamųjų grupių matomas 4 paros iki klinikinio mastito diagnozavimo – atrajojimo trukmė sergančių grupėje buvo 11,8 proc. trumpesnė, nei bandomojoje grupėje. Ligos diagnozavimo dieną atrajojimo trukmė sveikų karvių grupėje buvo 12,7 proc. ilgesnė nei sergančių grupėje (p < 0,05).
0.0 500.0 1000.0 1500.0 2000.0 2500.0 3000.0 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 So m ati ni ų ląs te li ų sk ai či us (tū k st. /m l)
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr.
26 15 pav. Atrajojimo trukmės kaita.
3.14. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno temperatūros kaita.
Išanalizavus duomenis paaiškėjo, jog pieno temperatūros pokyčiai buvo statistiškai nepatikimi, todėl į rezultatų aptarimą neįtraukti. Gauti rezultatai matomi 16 paveiksle.
16 pav. Pieno temperatūros kaita. 380 390 400 410 420 430 440 450 460 470 480 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 A tr aj o ji m o tr uk m ė (m in /24h )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr. 38.4 38.5 38.6 38.7 38.8 38.9 39.0 39.1 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 P ie no te m pe ratū ra (℃ )
Paros iki klinikinio mastito diagnozavimo
Sveikų gr. Sergančių gr.
27
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Visi rodikliai, išskyrus pieno temperatūrą, tyrimo metu kito. Tokie rezultatai svarbūs tuom, jog yra tikimybė, jog bandos valdymo programos fiksuojamus rodiklius bus galima panaudoti kaip neinvazinę pagalbinę priemonę ankstyvajai klinikinio mastito diagnozei. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog tirti rodikliai pradėjo kisti dar iki klinikinio mastito diagnozavimo dienos.
Pieno kiekis yra vienas pirmųjų rodiklių, kuris parodo ankstyvąją ligos stadiją (30). Literatūros duomenimis, karvėms sergant klinikiniu mastitu, jau ligos pradžioje ryškiai pradeda mažėti jos primilžis (25). Kocak et al. atlikto tyrimo duomenys parodė, jog karvių, sirgusių klinikiniu mastitu primilžis per laktaciją sumažėjo 600,8 kg (31). Ankstyvoji mastito diagnostika yra aktuali todėl, jog klinikinis mastitas sukelia negrįžtamus pieno liaukos pažeidimus. Rajala-Schultz atliktas tyrimas atskleidė, jog tiriamosios karvės po pasveikimo produkavo 0,7 – 2,5 kg/d mažiau pieno visą likusį laktacijos laikotarpį (32). Mūsų atliktas tyrimas parodė, jog trečią parą iki klinikinės diagnozės – sveikų karvių pieno kiekis buvo 26,9 proc. didesnis nei sergančių grupės karvių. Galima daryti išvadą, jog kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojamas pieno kiekis yra kliniškai reikšmingas siekiant pastebėti ankstyvuosius pieno kiekio pokyčius prieš pasireiškiant klinikiniams mastito požymiams.
Per pastaruosius dešimtmečius nustatyta, jog elektrinis pieno laidumas yra vienas iš mastito indikatorių. Mūsų atliktas tyrimas patvirtina kitų autorių atliktų tyrimų rezultatus (51,52) – pieno elektrinis laidumas bandomojoje grupėje buvo didesnis už sveikų grupės visuose keturiuose tešmens ketvirčiuose. Viso atlikto tyrimo laikotarpiu, elektrinis pieno laidumas buvo 8,8 proc. (KP), 6,4 proc. (DP), 14,4 proc. (KU) bei 12,5 proc. (DU) didesnis už sveikų grupės karvių pieno elektrinį laidumą. Visuose keturiuose ketvirčiuose, pieno elektrinio laidumo pokyčiai stebimi 5 paros iki klinikinio mastito diagnozės dienos. Ryškiausiai pokyčiai matomi KU ir DU ketvirčiuose. Kadangi į metodiką nebuvo įtraukta registracija apie tai, kuriame ar kuriuose ketvirčiuose buvo nustatytas klinikinis mastitas, galima daryti prielaidą, jog mastitu sergančių karvių grupėje vyravo klinikinis mastitas būtent šiuose ketvirčiuose.
Atliktas tyrimas parodė, jog karvių kūno svoris pradėjo mažėti jau likus 7 paroms iki klinikinio mastito diagnozavimo. Visą tyrimo laikotarpį, sergančių grupės karvių svoris buvo neženkliai didesnis (vidutiniškai 0,6 proc.) už karvių, esančių kontrolinėje grupėje. Tokių rezultatų priežastis gali būti ta, jog jau seniai atrasta teigiama koreliacija tarp karvės svorio ir pieningumo: didesnio svorio karvės produkuoja didesnį kiekį pieno (33,34,35,36). Literatūroje rašoma, jog dažniausiai klinikiniu mastitu sergančios karvės prieš ligos diagnozavimą yra pieningesnės nei sveikos, mastitu nesergančios karvės (32), todėl galima daryti prielaidą, jog didesnio svorio karvės, kurios duoda didesnį kiekį pieno, yra labiau linkusios sirgti tešmens uždegimu. Mūsų atlikto tyrimo
28 rezultatai rodo, jog nuo -7 iki 0 paros, sergančių karvių grupės svoris sumažėjo 3,2 proc.. Panašūs rezultatai gauti ir mokslininkų atlikto tyrimo (26) metu, kuomet buvo pastebėtas karvių svorio kritimas nuo 0 iki 10 laktacijos savaitės, po kurios svoris pamažu pradeda didėti. Tai siejama su ryškiu neigiamu energijos balansu, kuris būdingas šviežiapienėms karvėms. Po apsiveršiavimo produkuojamo pieno kiekis didėja staiga, o sausosios medžiagos suvartojimas - pamažu, todėl organizmas pradeda mobilizuoti kūno riebalų atsargas – kūno svoris pamažu krinta (37).
Tyrimo metu sergančių grupės karvės buvo melžiamos vidutiniškai 6,4 proc. trumpiau už sveikas karves. Kitų mokslininkų atlikti tyrimai taip pat rodo, jog klinikiniu mastitu sergančių karvių melžimo trukmė iki gydymo buvo trumpesnė už sveikų karvių (38). Hammer et al. atlikto tyrimo rezultatai panašūs – klinikiniu mastitu sergančių karvių (kurių piene nustatytas aukštas somatinių ląstelių skaičius) melžimo trukmė buvo trumpesnė nei sveikų karvių (39).
Mūsų atliktas tyrimas parodė, jog vidutiniškai, viso tyrimo metu sergančių grupės karvių pieno riebumas buvo 4,1 proc. didesnis už sveikų karvių pieno riebumą. Bruckmaier et al. atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, jog tiriant pieno sudėtį, pieno riebumas buvo pakilęs toms karvėms, kurioms buvo diagnozuotas mastitas (28). Pieno riebalai sergant klinikiniu mastitu gali pakilti dėl sutrikusios laktozės sintezės ir sumažėjusio pieno kiekio (28). Atlikus mūsų tyrimą paaiškėjo, jog pieno riebumo pokyčiai matomi likus 4 paroms iki klinikinio mastito diagnozavimo.
Sergančių grupės karvių grupės tyrimo rezultatai rodo, jog nuo šeštos paros iki ligos diagnozavimo pieno baltymingumas tolygiai sumažėjo 6,08 proc.. Panašūs rezultatai buvo matomi ir kontrolinėje karvių grupėje – 6 paros iki tyrimo paros, pieno baltymingumas tolygiai sumažėjo 6,35 proc. lyginant su para, kai buvo diagnozuotas klinikinis mastitas. Sergančių grupės karvių pieno baltymų kiekis viso tyrimo metu buvo vidutiniškai 3,5 mažesnis už sveikų karvių grupės pieno baltymingumą. Bruckmaieret al. atliktas tyrimas taip pat atskleidė panašius rezultatus – pieno baltymingumas reikšmingai nekito tarp klinikiniu mastitu sergančių ir sveikų karvių grupių (28).
Viso tyrimo metu sergančių grupės karvių pieno laktozės kiekis vidutiniškai buvo 3,6 proc. mažesnis už sveikų grupės. Panašūs rezultatai gauti ir mokslinėje literatūroje aprašytame tyrime (40) – progresuojant klinikiniam mastitui, laktozės kiekis piene mažėja. Mokslinėje literatūroje pastebėta tendencija, jog augant somatinių ląstelių skaičiui, laktozės kiekis mažėja dėl sulėtėjusios sintezės tešmens liaukiniame audinyje (41). Mūsų tyrimo metu, pieno laktozės kiekio pokyčiai matomi likus 7 paroms iki klinikinės mastito diagnozės.
Atlikto tyrimo gauti duomenys rodo, jog sergančių karvių grupės pieno riebalų ir baltymų santykis visą tyrimo laikotarpį buvo vidutiniškai 4,2 proc. didesnis už sveikų karvių grupės. Winding et al. 2005 metais atliktas tyrimas parodė, jog tiek pakilęs, tiek sumažėjęs riebalų ir baltymų santykis yra predispozicija klinikiniam mastitui (23). Pieno riebalų ir baltymų santykio pokyčiai matomi likus 4 paroms iki klinikinės mastito diagnozės.
29 Somatinių ląstelių skaičius yra vienas pagrindinių rodiklių, leidžiančių įvertinti tešmens sveikatingumą. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog visą tyrimo laikotarpį sergančių grupės karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo 89,3 proc. didesnis nei sveikų karvių piene. 2009 metais buvo atliktas mokslinis tyrimas, kuris parodė, jog somatinių ląstelių skaičiui perkopus 200 tūkst./ml ir toliau kylant, atitinkamai didėja ir karvių, kurioms patvirtinta klinikinio mastito diagnozė, skaičius (41). Pieno somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiai matomi likus 6 paroms iki klinikinės mastito diagnozės.
Išanalizavus mūsų tyrimo duomenis galima pastebėti, jog atrajojimo trukmė viso tyrimo metu sergančių grupės karvių atrajojimo trukmė buvo vidutiniškai 7,6 proc. ilgesnė už karvių, esančių kontrolinėje grupėje. Panašūs rezultatai gauti ir Clarke et al. atlikto tyrimo metu, kai buvo pastebėta, jog nuolatiniai neigiami atrajojimo trukmės pokyčiai buvo matomi 7 paros iki ligų diagnozavimo (26).
30
IŠVADOS
1. Pieno kiekis. Mastitu sergančių karvių pieno kiekis tyrimo metu buvo vidutiniškai 12,6 proc. mažesnis už sveikų karvių. Ryškiausi pokyčiai stebimi likus 3 paroms iki klinikinės diagnozės.
Elektrinis pieno laidumas. Klinikiniu mastitu sergančių karvių elektrinis pieno laidumas tyrimo metu buvo vidutiniškai 8,8 proc. (KP), 6,4 proc. (DP), 14,4 proc. (KU), 12,5 proc. (DU) didesnis už sveikų karvių. Elektrinio laidumo pokyčiai visuose ketvirčiuose ryškiausi 5 paros iki klinikinio mastito diagnozės paros.
Kūno svoris. Klinikiniu mastitu sergančių karvių kūno svoris tyrimo metu buvo vidutiniškai 0,6 proc. didesnis už sveikų karvių. Ryškiausi pokyčiai stebimi likus 7 paroms iki klinikinės diagnozės.
Pieno sudėtis. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno riebalų kiekis tyrimo metu buvo vidutiniškai 4,1 proc. didesnis už sveikų karvių (ryškiausi pokyčiai – 4 paros iki diagnozės), baltymų kiekis 3,5 proc., laktozės kiekis 3,6 proc. mažesnis už sveikų karvių (ryškiausi pokyčiai – 7 paros iki diagnozės).
Pieno riebalų ir baltymų santykis buvo vidutiniškai 4,2 proc. didesnis už sveikų karvių. Ryškiausi pokyčiai stebimi likus 4 paroms iki klinikinės diagnozės.
Melžimo trukmė. Klinikiniu mastitu sergančių karvių melžimo trukmė tyrimo metu buvo vidutiniškai 6,4 proc. trumpesnė už sveikų karvių. Ryškiausi pokyčiai stebimi likus 4 paroms iki klinikinės diagnozės.
Somatinių ląstelių skaičius. Klinikiniu mastitu sergančių karvių somatinių ląstelių skaičius piene tyrimo metu buvo vidutiniškai 89,3 proc. didesnis už sveikų karvių. Ryškiausi pokyčiai stebimi likus 6 paroms iki klinikinės diagnozės.
Atrajojimo trukmė. Klinikiniu mastitu sergančių karvių atrajojimo trukmė tyrimo metu buvo vidutiniškai 7,6 proc. trumpesnė už sveikų karvių. Ryškiausi pokyčiai stebimi likus 6 paroms iki klinikinės diagnozės.
2. Tirti bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė mastito diagnostikai vidutiniškai 5 paros iki ligos pasireiškimo. Jų pagalba galima neinvaziniu būdu identifikuoti galimai klinikiniu mastitu sergančias karves nesukeliant gyvūnams papildomo streso.
3. Pieno kiekis, elektrinis pieno laidumas, melžimo trukmė, pieno riebalų ir laktozės kiekiai bei somatinių ląstelių skaičius gali būti laikomi specifiniais žymenimis mastitui, kadangi jų kaita tyrimo metu buvo ryškiausia.
31
REKOMENDACIJOS
Atlikto tyrimo rezultatai parodo, jog visi tirtieji rodikliai kinta dar iki klinikinio mastito diagnozavimo bei matomi aiškūs skirtumai analizuojant Klinikiniu mastitu sirgusias ir sveikas karves. Rekomenduojama panaudoti bandos valdymo programos fiksuojamus žymenis, tokius kaip pieno kiekis, elektrinis pieno laidumas, kūno svoris, somatinių ląstelių skaičius, pieno riebalų ir baltymų kiekis, pieno riebalų ir baltymų santykis, atrajojimo trukmė bei melžimo trukmė vertinant karvių sveikatingumą bei pasitelkti šiuos duomenis kaip pagalbinę diagnostikos priemonę.
Tikslinga atlikti tolimesnius tyrimus įtraukiant daugiau žymenų bei analizuojant duomenis, registruotus dar anksčiau nei 7 paros.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Benites N, Guerra J, Melville P, Costa E. Aetiology and Histopathology of Bovine Mastitis of Espontaneous Occurrence. Journal of Veterinary Medicine Series B. 2002;49(8):366-370. 2. Aniulis E., PATELIŲ PIENO LIAUKŲ LIGOS (2007)
3. Smith B. Large animal internal medicine. St. Louis, Mo.: Mosby/Elsevier; 2009. 4. Garcia A. Contagious vs. Environmental Mastitis. 2004
5. Zeryehun, T. and Abera, G. (2017). Prevalence and Bacterial Isolates of Mastitis in Dairy Farms in Selected Districts of Eastern Harrarghe Zone, Eastern Ethiopia. Journal of Veterinary
Medicine, 2017, pp.1-7.
6. Antanaitis, Ramūnas; Žilaitis, Vytuolis pieninio tipo karvių bandos sveikatingumo vertinimas. Metodinis leidinys veterinarijos fakulteto studentams, veterinarijos gydytojams. 2016 LSMU, VA Ramūnas Antanaitis Vytuolis Žilaitis
7. Edwards J, Tozer P. Using Activity and Milk Yield as Predictors of Fresh Cow Disorders. Journal of Dairy Science. 2004;87(2):524-531.
8. Hamann J., Gyodi P. Somatic cells and electrical conductivity in relation to milking frequency. Milchwissensch. 55. 2000. P. 303–307.
9. Alhussien MN, Dang AK. Milk somatic cells, factors influencing their release, future prospects, and practical utility in dairy animals: An overview. Vet World. 2018;11(5):562–577
10. Špakauskas V, Klimienė I, Matusevičius A. A comparison of indirect methods for diagnosis of subclinical mastitis in lactating dairy cows. Vet. arhiv. 2006;76(2):101-109
11. Hamann J., Gyodi P. Electrical conductivity in fraction-collected quarter milk samples with low somatic cell counts. Milchwissensch. 54. 1999. P. 487–491. 12.
12. Bell A.W. Regulation of organic nutrient metabolism during transition from late pregnancy to early lactation. J. Anim. Sci. 1995;73:2804–2819.
13. Mrode R.A., Swanson G. J. T. Estimation of genetic parameters for somatic cell count in the first three lactations using random regression. Livest. Prod. Sci. 2003. 79. P. 239–247.
14. Nielsen, H. M., Friggens, N. C., Løvendahl, P., Jensen, J., & Ingvartsen, K. L. (2003). Influence
of breed, parity, and stage of lactation on lactational performance and relationship between body fatness and live weight. Livestock Production Science, 79(2-3), 119– 133. doi:10.1016/s0301-6226(02)00146-x
15. Lopreiato, Vincenzo & Minuti, Andrea & Morittu, Valeria & Ceniti, Carlotta & Trimboli, Francesca & Zappia, Edoardo & Pugliese, Antonio. (2018). RUMINATION TIME IN THE FIRST WEEK AFTER CALVING INFLUENCES MILK QUALITY IN SIMMENTAL DAIRY COWS.
33 16. Kaufman E, Asselstine V, LeBlanc S, Duffield T, DeVries T. Association of rumination time and health status with milk yield and composition in early-lactation dairy cows. Journal of Dairy Science. 2018;101(1):462-471.
17. Heuer, C., Schukken, Y.H., Dobbelaar, P. ( 1999) Postpatrum body condition score and results from the first test day milk as predictors of disease, fertility, yield, and culling in commercial dairy herds.J. Dairy Sci., 82, 295– 304.
18. A. Pohl, W. Heuwieser, O. Burfeind, Technical note: Assessment of milk temperature measured by automatic milking systems as an indicator of body temperature and fever in dairy cows, Journal of Dairy Science, Volume 97, Issue 7, 2014, Pages 4333-4339, ISSN 0022-0302
19. W.Nelson Philpot, Stephen C. Nickerson. KAIP LAIMĖTI KOVĄ PRIEŠ MASTITĄ (2011) 29 psl.
20. J. G. Linn. Factors Affecting the Composition of Milk from Dairy Cows., National Research Council (US) Committee on Technological Options to Improve the Nutritional Attributes of Animal Products, Washington (DC): National Academies Press (US); 1988.
21. Paudyal, S., Maunsell, F., Richeson, J., Risco, C., Donovan, D., & Pinedo, P. (2018). Rumination time and monitoring of health disorders during early lactation. Animal, 12(7), 1484-1492. doi:10.1017/S1751731117002932
22. Windig, J.J., Calus, M.P.L., de Jong, G., Veerkamp, R.F. ( 2005) The association between somatic cell patterns and milk production prior to mastitis. Livest. Prod. Sci., 96, 291– 299. 23. Jenkins NT, Peña G, Risco C, Barbosa CC, Vieira-Neto A, Galvão KN. Utility of inline milk fat
and protein ratio to diagnose subclinical ketosis and to assign propylene glycol treatment in lactating dairy cows. Can Vet J. 2015 Aug;56(8):850-4. PMID: 26246632; PMCID: PMC4502854.
24. Petrovski K. R., Stefanov E., Milk composition changes during mastitis. 2006.
25. Zwald N, Weigel K, Chang Y, Welper R, Clay J. Genetic Analysis of Clinical Mastitis Data from On-Farm Management Software Using Threshold Models. Journal of Dairy Science. 2006;89(1):330-336.
26. Clarke T., Cuthbertson E. M., Greenall R. K., Hannah M. C., Shoesmith D. Incomplete milking has no detectable effect on somatic cell count but increased cell count appears to increase strip yield. Australian Journal of Experimental Agriculture. 2012. 48. P. 1161–1167.
27. A. Pohl, W. Heuwieser, O. Burfeind, Technical note: Assessment of milk temperature measured by automatic milking systems as an indicator of body temperature and fever in dairy cows, Journal of Dairy Science, Volume 97, Issue 7, 2014, Pages 4333-4339, ISSN 0022-0302, https://doi.org/10.3168/jds.2014-7997.
34 28. M. Bruckmaier, R & Ontsouka, Corneille & W. Blum, J. (2004). Fractionized milk composition in dairy cows with subclinical mastitis. Veterinarni Medicina. 49. 283-290. 10.17221/5706-VETMED
29. Zachary J, Huff T, Britton R. Pathologic basis of veterinary disease. St. Louis (Missouri): Elsevier; 2017.
30. Antanaitis, Ramunas & Žilaitis, V. & Kucinskas, Audrius & Juozaitienė, Vida & Leonauskaite, K.. (2015). Changes in cow activity, milk yield, and milk conductivity before clinical diagnosis of ketosis, and acidosis. Veterinarija ir Zootechnika. 70. 3-9.
31. Kocak, Omur. (2006). Influence of Mastitis on Milk Yield in Holstein Cows. Acta Veterinaria Brno - ACTA VET BRNO. 75. 507-513. 10.2754/avb200675040507.
32. Rajala-Schultz P, Gröhn Y, McCulloch C, Guard C. Effects of Clinical Mastitis on Milk Yield in Dairy Cows. Journal of Dairy Science. 1999;82(6):1213-1220.
33. Harville, D. A. and C.R. Henderson, 1983. Interrelationships between body size and milk production. J. Animal Sci., 57:849 (Sup. 2).
34. Kerr, D., A. C. Bird, and I. K. Buchanan, 1985. Heifer live weight influences lifetime production. Animal Breeding Abst., 53:5627.
35. Sieber, M., A. E. Freeman, and D. H. Kelley, 1988. Relationships between body measurements, body weight and productivity in Holstein dairy cows. J. Dairy Sci., 3437-3445
36. Glunski, P. and Z. Litwinczuk, 1999. An evaluation of the relationships between type and dairy performance in Polish Black and White cows. Animal Breeding Abst., 67:3419
37. Buckley F, O'Sullivan K, Mee J, Evans R, Dillon P. Relationships Among Milk Yield, Body Condition, Cow Weight, and Reproduction in Spring-Calved Holstein-Friesians. Journal of Dairy Science. 2003;86(7):2308-2319.
38. Antanaitis, Ramunas & Žilaitis, V. & Juozaitienė, Vida & Palubinskas, G. & Kucinskas, Audrius & Sederevičius, Antanas & Beliavska-Aleksiejūnė, Danuta. (2015). Efficient diagnostics and treatment of bovine mastitis according to herd management parameters. Veterinarija ir Zootechnika. 69. 3-10.
39. Hammer J, Morton J, Kerrisk K. Quarter-milking-, quarter-, udder- and lactation-level risk factors and indicators for clinical mastitis during lactation in pasture-fed dairy cows managed in an automatic milking system. Australian Veterinary Journal. 2012;90(5):167-174.
40. Berning L, Shook G. Prediction of Mastitis Using Milk Somatic Cell Count, N-Acetyl-β-D-Glucosaminidase, and Lactose. Journal of Dairy Science. 1992;75(7):1840-1848.
41. Sharma, Neelesh & Singh, Naresh & Bhadwal, Mohinder. (2011). Relationship of Somatic Cell Count and Mastitis: An Overview. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences. 24. 10.5713/ajas.2011.10233.
