1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
IMUNOLOGIJOS IR ALERGOLOGIJOS KLINIKA
IŠPLĖSTINIS SERGANČIŲJŲ ASTMA IR/AR NUOLATINIU ARBA
EPIZODINIU ALERGINIU RINITU GYVENIMO KOKYBĖS IR LIGOS
SIMPTOMŲ RAIŠKOS VERTINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Medicinos vientisųjų studijų programa
Mokslinio darbo vadovė
Prof. Brigita Šitkauskienė
Darbą parengė
Ugnė Dvarionaitė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1. Astmos ir alerginio rinito epidemiologija ... 10
10.2. Astmos rizikos veiksniai ... 10
10.3. Alerginio rinito rizikos veiksniai ... 11
10.4. Astmos ir alerginio rinito patogenezės ryšys ... 12
10.5. Gyvenimo kokybė sergant astma ir/ar alerginiu rinitu ... 12
11. TYRIMO METODIKA ... 14 12. REZULTATAI ... 17 13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25 14. IŠVADOS ... 27 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29 17. PRIEDAI ... 33
1 priedas. Anketa, skirta įvertinti sergančiųjų astma ligos ypatumus ir gyvenimo kokybę ... 33
2 priedas. Anketa, skirta įvertinti sergančiųjų alerginiu ligos ypatumus ir gyvenimo kokybę ... 35
3
1. SANTRAUKA
Autorė: Ugnė Dvarionaitė
Tema: Išplėstinis sergančiųjų astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu gyvenimo kokybės ir ligos simptomų raiškos vertinimas.
Tyrimo tikslas: įvertinti sergančiųjų astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu gyvenimo kokybę ir ligos simptomų raišką.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti sergančiųjų astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu ligos eigos pobūdį ir simptomų raišką. 2. Nustatyti pacientų, sergančių astma, gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į lytį, amžių, gyvenamąją vietą. 3. Nustatyti pacientų, sergančių alerginiu rinitu, gyvenimo kokybę, vertinant jų lytį, gyvenamąją vietą, ligos pobūdį. 4. Įvertinti ir palyginti pacientų, sergančių tik astma, tik alerginiu rinitu ir astma su alerginiu rinitu, gyvenimo kokybę.
Tyrimo metodika: atlikta anketinė apklausa LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatoriniame padalinyje. Tyrime dalyvavo pacientai, vyresni nei 18 metų, sergantys astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu. Buvo naudoti gyvenimo kokybės klausimynai AQLQ(s) ir RQLQ(s) pagal E. Juniper bei papildomos anketos, skirtos nustatyti ligos ir jos eigos ypatumus, demografinius pacientų duomenis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 statistikos paketą. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Tyrimo rezultatai: Tik AR sergančiųjų grupėje dažnesnis buvo epizodinis nei nuolatinis rinitas (68,7%vs.31,3%), o sergančiųjų astma ir AR grupėje dažnesnis buvo nuolatinis nei epizodinis rinitas (65,7%vs.34,3%) (p=0,002). AQLQ(s) klausimyno bendras vidurkis astma sergančiųjų grupėje buvo 5,1±0,8; sergančiųjų AR grupėje RQLQ(s) klausimyno bendras vidurkis 1,9±1,2, konvertuotas – 5,0±1,19; sergančiųjų astma ir AR bendras AQLQ(s)/RQLQ(s) klausimynų vidurkis – 4,6±0,8.
Tyrimo išvados: 1. Sergantieji vien tik AR dažniau sirgo epizodine AR forma ir patyrė mažiau simptomų paūmėjimų per pastaruosius metus nei sergantys AR su astma, kurie dažniau sirgo nuolatine AR forma ir patyrė daugiau AR simptomų paūmėjimų per metus. 2. Gyvenimo kokybė tarp astma sergančių vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė. 34-54 metų amžiaus pacientams astma labiau trukdė užsiimti įvairia veikla nei jaunesniems ar vyresniems pacientams. Mieste gyvenančių sergančiųjų astma emocinė būklė buvo reikšmingai prastesnė nei gyvenančių kaime. 3. AR sergančias moteris reikšmingai dažniau nei vyrus vargino akių simptomai ir nemalonios emocijos. Sergančiuosius nuolatiniu AR reikšmingai labiau vargino nosies ir bendrieji simptomai, dėl to buvo labiau ribojama jų veikla ir dažnesnės praktinės problemos lyginant su sergančiais epizodiniu AR. Nebuvo reikšmingo skirtumo tarp AR sergančių gyvenimo kokybės lyginant gyvenančius mieste ir kaime. 4. Kartu astma ir AR sergančių moterų gyvenimo kokybė buvo blogesnė nei vyrų.
4
2. SUMMARY
Author: Ugnė Dvarionaitė
Title: Assessment of Quality of Life and Manifestation of Symptoms in Patients with Asthma and/or Persistent or Intermittent Allergic Rhinitis.
Aim: To assess the Quality of Life (QoL) and manifestation of symptoms in patients with asthma and/or persistent or intermittent allergic rhinitis (AR).
Tasks: 1. To evaluate the course of the disease and the expression of symptoms in patients with asthma and persistent and/or intermittent AR. 2. To determine the QoL in patients with asthma, depending on gender age, place of residence. 3. To determine the QoL in patients with AR, according to their gender, place of residence, course of the disease. 4. To compare the overall QoL in patients with asthma or AR or comorbid asthma and AR.
Methods: A questionnaire survey was conducted at the Hospital LUHS KC Immunology and allergology clinic outpatient unit. The study involved patients over 18 y/o with a with asthma and/or persistent or intermittent AR. AQLQ(s) and RQLQ(s) questionnaires by E. Juniper were used, as well as additional questions to determine characteristics of the disease and demographical data of patients. Statistical analysis was performed using SPSS 23.0 software program. P value less than 0,05 was considered as statistically significant.
Results: AR only patients presented more often with intermittent vs. persistent AR (68,7% vs. 31,3%), asthma with AR patients more often had persistent vs. intermittent AR (65,7% vs. 34,3%) (p=0,002). The AQLQ(s) overall score in asthma patients was 5,1 ± 0,8; the RQLQ(s) overall score in AR patients was 1,9 ± 1,2 in scale 0-6 (5,0 ± 1,19 in the converted scale 7-1); the overall AQLQ(s)/RQLQ(s) score in asthma with AR patients was 4,6 ± 0,8.
Conclusions: 1. AR patients more often presented with intermittent AR and had less exacerbations of AR symptoms than patients with comorbid AR and asthma, who presented more with persistent AR with more exacerbations of symptoms. 2. QoL between men and women with asthma had no significant difference. The activity of 34-54 y/o asthma patients was more impaired than younger and older patient groups. Asthma patients residing in urbanized areas had poorer emotional QoL compared with the ones living in countryside. 3. Women with AR significantly more than men suffered from eye symptoms, impaired emotional state. Patients with persistent AR compared with intermittent AR significantly more often suffered from nose and general symptoms, which also impaired their activities and caused practical problems. No significant difference was determined between AR patients living in urbanized areas vs. countryside. 4. Women with comorbid asthma and AR had poorer overall QoL than men.
5
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo magistrinio darbo vadovei LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos prof. dr. Brigitai Šitkauskienei už visapusišką palaikymą, vertingus patarimus bei žinias planuojant, vykdant bei aprašant tyrimą.
Taip pat dėkoju Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytojams ir gydytojams rezidentams bei medicinos seserims už pagalbą LSMUL KK Konsultacinėje poliklinikoje apklausiant pacientus.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
2016-04-11 gautas LSMU Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą. Leidimo nr. BEC-MF-423.
6
6. SANTRUMPOS
AR – alerginis rinitasARIA – Allergic Rhinitis Impact on Asthma – alerginis rinitas ir jo poveikis astmai
AQLQ(s) – Standartized version of Asthma Quality of Life Questionaire – sergančiųjų astma gyvenimo kokybės anketa su standartizuota veikla
COX-1 – ciklooksigenazė 1
GINA – Global Initiative for Asthma – pasaulinė astmos iniciatyva GERL – gastroezofaginio refliukso liga
IgE – imunoglobulinas E
IGK – inhaliuojamasis gliukokortikoidas
IVBA – ilgo veikimo įkvepiamasis β2-agonistas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
RQLQ(s) – Standartized version of Rhinoconjuctivitis Quality of Life Questionaire – gyvenimo kokybės sergant alergine sloga įvertinimo klausimynas su standartiniais užsiėmimais
TLK 10-AM – Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija
TVBA – trumpo veikimo įkvepiamasis β2-agonistas
7
7. SĄVOKOS
Alergenui specifinis IgE – kraujo serumo rodiklis, kuriuo galima įvertinti organizmo sensibilizaciją konkrečiam alergenui.
Alergenų specifinė imunoterapija – ligos eigą modifikuojantis alergijos gydymo metodas, kai pacientui palaipsniui didinamomis dozėmis yra skiriamas specifinis alergenas. Gydymo eigoje mažėja organizmo įsijautrinimas specifiniam alergenui, dėl to išnyksta arba sumažėja alergijos simptomai, užkertamas kelias ligos progresavimui.
Antihistamininiai vaistai – medikamentai, blokuojantys H1 ar H2 receptorius ir slopinantys jo poveikį, vartojami alerginių ligų simptomams palengvinti.
Bronchospazmas - grįžtama kvėpavimo takų obstrukcija dėl vidutinių ir smulkių bronchų lygiųjų raumenų spazmo.
Dekongestantai – medikamentai, vartojami esant nosies gleivinės paburkimui, kurie mažina skysto, vandeningo nosies gleivinės sekreto išsiskyrimą.
Pakopinis astmos gydymas – astmos gydymo taktika, pagrįsta konkretaus paciento astmos kontrolės lygiu ir jo pokyčiais, kuomet tikslas yra pasiekti mažiausią kontroliuojamojo vaisto (įkvepiamojo gliukokortikoido) dozę, leidžiančią kontroliuoti astmos simptomus.
Simptominis astmos gydymas – ligos simptomams šalinti vartojamas inhaliuojamasis TVBA ar TVMB, alternatyva – maža arba vidutinė IGK dozė (ligos kontrolei pasiekti vartojamas vaistas). Simptominis AR gydymas – ligos simptomams palengvinti skiriami geriamieji arba į nosį purškiami antihistamininiais vaistai, dekongestantai.
8
8. ĮVADAS
Astma apibrėžiama kaip lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas padidėjęs bronchų reaktyvumas bei kintamosios bronchų obstrukcijos sukeliami simptomai: dusulys, švokštimas, pasunkėjęs įkvėpimas ir/ar iškvėpimas, oro trūkumas, sunkumo jausmas krūtinėje bei kosulys. Astmos simptomams būdingas pasikartojimas, jie gali išnykti savaime arba taikant gydymą, todėl pirmuosius astmos simptomus svarbu laiku objektyvizuoti ir dokumentuoti, nustatyti kintamąją bronchų obstrukciją [1]. Astmos gydymas yra kompleksinis, apimantis tiek ligos kontrolei skirtą medikamentinį pakopinį gydymą, tiek nemedikamentines priemones: ligą provokuojančių veiksnių nustatymą bei jų vengimą, pacientų ir jų šeimos narių mokymą, astmos paūmėjimų bei gretutinių ligų gydymą [1, 2].
Alerginis rinitas (AR) apibūdinamas kaip simptominė nosies gleivinės liga, atsirandanti dėl uždegiminės reakcijos, dalyvaujant specifiniams IgE antikūnams. Pagrindiniai ligos simptomai yra nosies gleivinės užburkimas, rinorėja, nosies niežėjimas, čiaudulys, dažniausiai pasireiškiantys po kontakto su provokuojančiu veiksniu: žiedadulkėmis, namų dulkių erkutėmis, aštriais kvapais, oro teršalais, tabako dūmais. Ypač svarbu paminėti, kad AR yra nepriklausomas rizikos veiksnys astmos patogenezėje [3].
Šiuolaikinėje globalioje visuomenėje susiduriame su didėjančiu sergamumu astma bei AR. Nustatyta, kad astmos paplitimas siekia 1-21% suaugusiųjų populiacijose. Yra teigiama, kad kai kuriose valstybėse galima stebėti hospitalizacijų ir mirčių dėl astmos sumažėjimą, tačiau per pastaruosius 20 metų kasdien patiriamų astmos simptomų ir ligos paūmėjimų dažnis išaugo 30% [4]. Tuo tarpu straipsnių autoriai teigia, kad kliniškai patvirtinto AR paplitimas Europoje svyruoja nuo 17% iki 28,5% suaugusiųjų populiacijų ir net 20-40%, kai ligos simptomus įvardija pats pacientas (angl. self-reported
cases) [3]. Tiek astma, tiek AR buvimas lemia pablogėjusią pacientų gyvenimo kokybę, sumažėjusį
darbingumą, didesnius su sveikatos priežiūra susijusius kaštus. Laiku nenustačius ligos ar esant blogai jos kontrolei, pacientai ne tik kenčia dėl įprastų ligos simptomų, tačiau yra paveikiama ir jų kasdienė veikla, ilgainiui liga turi įtakos darbiniam ir buitiniam produktyvumui, emocinei būklei [4, 5].
Šiuo moksliniu tyrimu siekiama nustatyti pacientų, sergančių astma ir/ar AR, gyvenimo kokybę bei ligos simptomų raiškos ypatumus.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti sergančiųjų astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu gyvenimo kokybę ir ligos simptomų raišką.
Tyrimo uždaviniai:
1.
Įvertinti ir palyginti sergančiųjų astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu ligos eigos pobūdį ir simptomų raišką.2. Nustatyti pacientų, sergančių astma, gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į lytį, amžių, gyvenamąją vietą.
3. Nustatyti pacientų, sergančių alerginiu rinitu, gyvenimo kokybę, vertinant jų lytį, gyvenamąją vietą, ligos pobūdį.
4. Įvertinti ir palyginti pacientų, sergančių tik astma, tik alerginiu rinitu ir astma su alerginiu rinitu, gyvenimo kokybę.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Astmos ir alerginio rinito epidemiologija
Yra skaičiuojama, kad astma paveikia 300 milijonus žmonių, o AR – 500 milijonų žmonių visame pasaulyje [3, 4]. Tai lemia gerėjančios gyvenimo sąlygos, urbanizacija, oro užterštumas, didėjantis žmonių polinkis sirgti alerginėmis ligomis.
Higienos instituto (HI) duomenimis Lietuvoje nuo 2006 iki 2016 metų buvo fiksuojamas sergamumo alergine astma ir AR didėjimas – sergamumas šiomis ligomis išaugo 3 kartus. Lietuvoje 2016 m. dominuojančia alergine astma sirgo 23684 asmenys, iš jų 13659 – vaikai [6]. 2016 m. dėl AR į gydymo įstaigas kreipėsi 27277 gyventojai, iš kurių 21168 buvo pacientai iki 19 m., t. y. beveik 78 proc. sergančiųjų šia liga buvo asmenys iki 19 metų amžiaus [7]. Naujausiais HI duomenimis 2017 m. Lietuvoje buvo 57559 asmenys, sergantys astma, kuriems pagal TLK 10-AM nustatytos diagnozės J45-J461 bei 35555 asmenys, sergantys AR, kuriems pagal TLK 10-AM nustatytos diagnozės J30.1-J30.42.
[8]
2016 m. lenkų tyrėjų atliktame moksliniame darbe buvo nustatyta, kad AR 1,5 karto dažniau pasireiškia urbanizuotų vietovių gyventojams, nei asmenims, gyvenantiems kaime. Tiriamosios grupės vaikų populiacijoje astma buvo dažniau nustatoma kaime gyvenantiems vaikams, o suaugusiųjų populiacijoje – miestų gyventojams [9].
10.2. Astmos rizikos veiksniai
Norint geriau suprasti astmos eigos pobūdį ir simptomų raišką, būtina įvardinti dažniausius simptomus provokuojančius ir ligos pasireiškimo rizikos veiksnius.
Vieni svarbiausių astmos simptomų paūmėjimus provokuojantys veiksniai yra išoriniai įkvepiamieji alergenai (žiedadulkės, namų dulkių erkės, grybeliai, gyvūnų epidermis) bei kvėpavimo takų infekcijos, ypač sukeltos respiracinio sincitijaus viruso ir kitų virusų, taip pat Chlamydiae spp., Mycoplasma spp. rūšies bakterijų [10, 11]. Astmos pasireiškimui ir simptomų suintensyvėjimui taip pat įtakos turi gyvensenos ypatumai (gyvenimas kaimo vietovėje, mityba, antibiotikų vartojimas), gretutinės ligos (AR, atopinis dermatitas, nutukimas), profesiniai rizikos veiksniai (įkvepiamieji chemikalai, garai),
1J45 – astma; J46 – astminė būklė.
2J30.1 – alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių / alergija žiedadulkėms, nepatikslinta / šienligė / polinozė; J30.2 – kitas
11 genetinė predispozicija [12]. Fizinis krūvis gali išprovokuoti bronchospazmą, kuomet dėl padidėjusio kvėpavimo dažnio ir gilesnių įkvėpimų yra labiau dirginami kvėpavimo takai [13]. Taip pat simptomų paūmėjimą gali sukelti NVNU, slopinantys COX-1, tokie kaip aspirinas, tai nustatoma 5-10% sergančiųjų astma. Aspirino išprovokuota astma yra susijusi su eozinofiliniu rinosinusitu, nosies polipoze ir įsijautrinimu aspirinui [14]. Yra nustatyta, kad 25-80% vaikų ir suaugusiųjų, sergančių astma, serga ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Išskiriami keli mechanizmai, kuriais GERL provokuoja astmos simptomus - lokalus aksoninis atsakas, per klajoklinį nervą (lot. n. vagus) medijuojamas dirginimas, padidėjęs bronchų reaktyvumas, mikroaspiracija [15]. Psichosocialiniai faktoriai, tokie kaip stresas namų, darbo, visuomeninėje aplinkoje yra glaudžiai susiję su astmos paūmėjimų padažnėjimu ir intensyvumu. Wright ir kolegų atliktas tyrimas atskleidė, kad tėvų patiriamas stresas yra susijęs su jų vaikų astmos paūmėjimais [16]. Yra nustatyta, kad vaikystėje astma labiau linkę sirgti yra berniukai, tačiau vėliau paauglystėje pasiekus lytinės brandos periodą, šis santykis tarp lyčių pasikeičia ir astma dažniau nustatoma moterų populiacijoje [17].
10.3. Alerginio rinito rizikos veiksniai
AR eigai ir simptomų raiškiai daugiausiai įtakos turi įkvėpimo metu į organizmą patekę alergenai. Dažniausiai nustatomi alergenai yra medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės, dulkės, pelėsių sporos, šunų, kačių, graužikų ir kitų gyvūnų alergenai, namų dulkių erkės, profesiniai alergenai [18]. Įvairių autorių duomenimis, AR simptomų pasireiškimui įtakos turi šie rizikos veiksniai: AR sergantys pirmos eilės giminės, vyriška lytis, gimimas žiedadulkių sezono metu, antibiotikų vartojimas jauname amžiuje, pasyvaus rūkymo poveikis pirmaisiais gyvenimo metais, nuolatinis namų aplinkos alergenų, tokių kaip namų dulkių erkės, poveikis, iki 6 metų amžiaus nustatyta padidėjusi IgE koncentracija kraujo serume (IgE>100 IU/ml), nustatyti alergenui specifiniai IgE kraujo serume [19-21]. Svarbus veiksnys, lemiantis AR išsivystymą, yra gyvenamoji vieta. Christensen su bendraautoriais, ištyrę 13 376 gyventojų iš Danijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos (Šiaurės Europos valstybių) nustatė, kad gyvenimas urbanizuotose vietovėse ankstyvoje vaikystėje yra reikšmingai susijęs su AR atsiradimu ir vėliau gyvenime pasireiškiančiais nosies simptomais. Anot autorių, pirmuosius 5 gyvenimo metus kaimiškose vietovėse augę tyrimo dalyviai reikšmingai rečiau patyrė AR nosies simptomus, lyginant su mieste gyvenusiais tiriamaisiais [22].
12 10.4. Astmos ir alerginio rinito patogenezės ryšys
Astma ir AR yra glaudžiai susijusios ligos, neretai pasireiškiančios kartu. Jau kelis pastaruosius dešimtmečius vis dažniau mokslinėje literatūroje yra aptarinėjama jungtinių kvėpavimo takų teorija, kurioje teigiama, kad AR ir alerginės astmos, kaip viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų alerginio uždegimo, simptomai yra skirtinga tos pačios atopinės organizmo būklės išraiška [23]. Šią teoriją patvirtina ir astmos bei AR epidemiologija. Kai kurių autorių teigimu 40% segančiųjų AR serga ir astma, o net 30-80% sergančiųjų astma yra diagnozuotas AR [24]. Simons su kolegomis teigia, kad jų atliktame tyrime net 98.9% alergine astma sergančių pacientų buvo nustatytas AR [25]. Taip pat šioms ligoms dažnai yra nustatomi tie patys simptomus provokuojantys veiksniai. Kadangi alerginės astmos ir AR patofiziologinis mechanizmas yra pagrįstas veikimu per IgE, šios ligos gali būti provokuojamos tų pačių panašių alergenų, tokių kaip įvairios žiedadulkės, namų dulkių erkių alergenai, pelėsių sporos, gyvūnų alergenai [23].
10.5. Gyvenimo kokybė segant astma ir/ar alerginiu rinitu
Tiek astma, tiek AR yra siejamas su gyvenimo kokybės pablogėjimu. Su šiomis ligomis susijusiai gyvenimo kokybei įvertinti paprastai yra naudojami standartizuoti gyvenimo kokybės klausimynai ir kiti metodai, kurie leidžia ne tik įvertinti tiriamuoju momentu esančią gyvenimo kokybę, bet ir jos pokytį ligos eigoje taikant gydymą [26, 27]. 2016 m. buvo nustatyta, kad iš 153 sveikatos priežiūros įstaigose Europoje ištirtų 8119 astma sergančių asmenų tik 43% jų astma buvo kontroliuojama [28]. Tai leidžia formuoti nuomonę, kad Europoje astma vis dar yra nepakankamai kontroliuojama, dėl ko kenčia pacientų gyvenimo kokybė.
Astma labiau riboja fizinį aktyvumą dėl fizinio krūvio metu atsirandančių simptomų, tai pablogina ne tik galimybę sportuoti, bet ir trukdo kasdienėje veikloje, tokioje, kaip namų ruošos darbai, lipimas laiptais [29, 30]. Astma sergančiųjų gyvenimo kokybei taip pat turi įtakos teisingas inhaliatoriaus naudojimas – neteisingai inhaliuojančių vaistus nuo astmos asmenų gyvenimo kokybė yra blogesnė [31].
Dėl astmos simptomų nukenčia pacientų lytinio gyvenimo kokybė. 2017 m. ispanų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad astma yra susijusi su blogesne tiriamujų lytinio gyvenimo kokybe. Buvo ištirti 276 asmenys, kuriuos sudarė 172 astmos pacientų grupė ir 104 sveikų (astma nesergančių asmenų) kontrolinė grupė. Astma sergančių moterų FSFI (Moterų lytinės funkcijos indeksas, angl. Female Sexual
13 vyrų IIEF (Tarptautinis erekcijos funkcijos indeksas, angl. International Index of Erectyle Dysfunction) buvo reikšmingai mažesnis, nei kontrolinės grupės vyrų [32].
Nors AR dažnai yra laikomas nesunkia liga, AR sergančių pacientų gyvenimo kokybė yra prastesnė nei sveikų asmenų. Dėl AR simptomų pacientai jaučia nuovargį dienos metu, sunkiai užmiega, pasižymi emociniu labilumu, gali pablogėti jų kognityvinės, psichinės funkcijos [23]. Sergantieji AR taip pat dažniau patiria su sveikata susijusių išlaidų, finansinių nuostolių, nes perka medikamentus AR gydymui arba dėl paūmėjusios ligos negali dirbti [33, 34].
AR gydymui yra skiriamos įvairios medikamentų formos, viena jų yra į nosį purškiami medikamentai (H1 antihistamininiai vaistai, dekongestantai, gliukokortikoidai, kromonai, anticholinerginiai vaistai, leukotrienų modifikatoriai) [35]. Nustatyta, kad simptomų palengvėjimas ir dėl to pagerėjusi savijauta yra susijusi su į nosį purškiamų vaistų vartojimo technika. Kai dozatorius purškiamas nestipraus įkvėpimo metu, daugiau vaisto patenka į nosies ertmę ir jis geriau pasiskirsto ant gleivinės, todėl jo poveikis yra stipresnis, sumažėja nosies obstrukcija ar rinorėja [36]. Viena inovatyviausių AR ir alerginės astmos gydymo taktikų yra alergenų specifinė imunoterapija. Remiantis 2016 m. lenkų tyrimu, kuriame įvertinus gyvenimo kokybę prieš skiriant ir po 3 metų gydymo imunoterapija AR arba astma sergantiems pacientams, buvo nustatyta, kad šis gydymo metodas reikšmingai pagerina tiek AR, tiek astma sergančių gyvenimo kokybę, todėl galima teigti, kad imunoterapija yra efektyvus AR ir alerginės astmos gydymo metodas [37].
14
11. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliekamas 2016-2018 m. LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatoriniame padalinyje.
Tyrimo objektu buvo pasirinkti pacientai, vyresni nei 18 metų amžiaus, sergantys astma su ir be AR. Vertinant anketų atsakymus respondentai suskirstyti į tris tiriamąsias grupes:
§ 1 grupė – pacientai, sergantys tik astma; § 2 grupė – pacientai, sergantys tik AR; § 3 grupė – pacientai, sergantys astma ir AR.
Iš viso buvo išanalizuotos 141 pacientų užpildytos anketos. 15 anketų buvo netiksliai arba ne iki galo užpildytos, todėl į tyrimą buvo įtrauktos 126 anketos.
Pacientų gyvenimo kokybei įvertinti pasirinktas anketinės apklausos metodas. Apklausai buvo naudojamas sergančiųjų astma gyvenimo kokybės anketa su standartizuota veikla (AQLQ(s)) ir gyvenimo kokybės sergant alergine sloga įvertinimo klausimynas su standartiniais užsiėmimais (RQLQ(s)) pagal E. Juniper, gavus autorės leidimą. Klausimynus pacientai pildė patys.
AQLQ(s) klausimynas. Pacientai atsakė į 32 klausimus. Anketa sudaryta naudojant standartinę Likerto skalę nuo 1 iki 7. Bendras klausimyno rezultatas gaunamas apskaičiuojant visų atsakymų balų vidurkį (balų suma dalinama iš 32). Mažesnis skaičius skalėje atspindi prastesnę, o didesnis – geresnę gyvenimo kokybę per pastarąsias 2 savaites (pvz., Kiek jūsų astma ribojo jus užsiimant daug jėgų
reikalaujančia veikla per pastarąsias 2 savaites? 1 – visiškai ribojo, 2 – nepaprastai ribojo, 3 – labai
ribojo, 4 – vidutiniškai ribojo, 5 – šiek tiek ribojo, 6 – beveik neribojo, 7 – visai neribojo). Anketos klausimai yra suskirstyti į 4 sritis:
1. Astmos simptomai – spaudimas krūtinėje; oro trūkumas; švokštimas krūtinėje; kosulys; sunkumas krūtinėje; poreikis kostelėti; sunkumas įkvėpti ir/ar iškvėpti; sunkus kvėpavimas; prabudus ryte jaučiami astmos simptomai; prabudinėjimas naktį dėl astmos simptomų; neišsimiegojimas dėl astmos simptomų; poreikis iš visų jėgų įkvėpti oro. Šioje klausimyno dalyje nustatomas astmos simptomų raiškos intensyvumas ir jų įtaka gyvenimo kokybei.
2. Veiklos ribojimas – sunki fizinė veikla; įprastinė fizinė veikla, socialinė veikla; su darbu susijusi veikla; miegas; vengimas įkvėpti cigarečių dūmų, dulkių, stiprių kvapų/kvepalų; oro sąlygų ir užterštumo vengimas; veiklos sričių vengimas; apibendrintas veiklos vengimas. Nustatoma, kaip dažnai ir kokiu intensyvumu astmos simptomai ribojo visas šias veiklas.
3. Emocinis priėmimas – nerimas dėl to, kad serga astma; nusivylimas ir susierzinimas; nerimas dėl vaistų nuo astmos; baimė neturėti vaistų nuo astmos; baimė, kad pritrūks oro. Vertinama, kaip dažnai pacientai dėl astmos simptomų patyrė minėtas emocijas.
15 4. Aplinkos dirgiklis – erzina cigarečių dūmai, dulkės; oro sąlygos ir užterštumas; stiprūs kvapai /
kvepalai. Vertinama, kaip dažnai pacientus vargino minėti aplinkos dirgikliai.
RQLQ(s) klausimynas. Pacientai atsakė į 28 klausimus. Klausimynas sudarytas naudojant standartinę Likerto skalę su reikšmėmis nuo 0 iki 6. Bendras klausimyno rezultatas gaunamas apskaičiuojant visų atsakymų balų vidurkį (balų suma dalinama iš 28). Mažesnis skaičius skalėje atspindi geresnę, o didesnis – blogesnę gyvenimo kokybę per pastarąją savaitę (pvz., Kaip praėjusią
savaitę jus vargino veikla lauke, nes ja užsiimti trukdė nosies / akių simptomai? 0 – nevargino, 1 – beveik
nevargino, 2 – šiek tiek vargino, 3 – vidutiniškai vargino, 4 – gerokai vargino, 5 – labai vargino, 6 – ypatingai vargino). Anketos klausimai yra suskirstyti į 7 sritis:
1. Veikla – įprasta veikla namuose ir darbe; veikla lauke; visuomeninė veikla. Šioje klausimyno dalyje yra vertinama, kaip minėta veikla vargino respondentus dėl AR simptomų.
2. Miegas – miego trūkumas; sunkumas užmigti; prabudinėjimas naktį. Šioje klausimyno dalyje yra vertinama, kaip AR simptomai turėjo įtakos pacientų miego kokybei.
3. Bendrieji simptomai – galvos skausmas; nuovargis; sumažėjęs darbingumas; sunkumas susikaupti; troškulys; mieguistumas; išsekimas. Vertinama, kaip AR simptomai turėjo įtakos minėtų bendrųjų simptomų pasireiškimui.
4. Praktinės problemos – nepatogumas, kad reikia su savimi nešiotis popierines servetėles ar nosinę; poreikis nuolat pūsti nosį; poreikis nuolat trinti nosį/akis. Vertinama, kaip AR simptomai turėjo įtakos minėtų praktinių problemų pasireiškimui.
5. Nosies simptomai – varvanti nosis; užgulta/užsikimšusi nosis; nosies sekreto tekėjimas į gerklę; čiaudulys. Šioje klausimyno dalyje vertinamas AR nosies simptomų pasireiškimas.
6. Akių simptomai – ašarotos akys; niežtinčios akys; patinusios akys; perštinčios akys. Šioje klausimyno dalyje vertinamas AR akių simptomų pasireiškimas.
7. Emocijos – dirglumas; susierzinimas; nesmagumo jausmas dėl ligos simptomų; nekantrumas ar neramumas. Vertinama, kaip dažnai dėl AR simptomų pacientą vargino minėtos emocijos.
Tam, kad būtų galima palyginti gyvenimo kokybę tarp sergančiųjų tik astma, tik AR ir astma su AR grupių tarpusavyje, RQLQ(s) klausimyno skalė nuo 0 iki 6 buvo konvertuota į skalę nuo 7 iki 1. Konvertuoti RQLQ(s) klausimyno duomenys buvo naudoti tik lyginant apibendrintą respondentų gyvenimo tarp minėtų tiriamųjų grupių. Buvo apskaičiuotas bendras sergančių astma ir AR tiriamųjų grupės AQLQ(s) ir RQLQ(s) klausimynų balų vidurkis. Toks skalių balų konvertavimas leido palyginti apibendrintą gyvenimo kokybę tarp visų tiriamųjų grupių.
Siekiant išsiaiškinti papildomus tiriamųjų demografinius duomenis ir ligos eigos ypatumus buvo pateiktos papildomos anketos. (žr. 16. Priedai).
16 Duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudota SPSS 23.0 programa. Kiekybinio požymio, tenkinančio normalaus skirstinio sąlygas, dviejose grupėse vidurkiai tarpusavyje lyginti taikant parametrinį Stjudento t kriterijų, daugiau negu dvejose – ANOVA kriterijus. Šių parametrinių kriterijų rezultatai aprašyti pateikiant kiekybinio požymio reikšmių vidurkius ir standartinius nuokrypius lygintose tyrimo imtyse. Kiekybinis požymis, netenkinantis normalaus skirstinio sąlygų, dviejose grupėse buvo lygintas taikant neparametrinį Mano Vitnio kriterijų arba Vilkoksono kriterijų. Esant daugiau nei dviems tiriamųjų grupėms buvo taikytas neparametrinis Kruskalio-Voliso kriterijus. Šių neparametrinių kriterijų taikymo rezultatai aprašyti pateikiant kiekybinio požymio reikšmių medianą atitinkančius vidurkius su standartiniu nuokrypiu. Koreliacijai (ryšiui) tarp dviejų kintamųjų nustatyti buvo naudotas Pirsono koreliacijos koeficientas arba Spirmeno koreliacijos koeficientas. c2
(Chi-kvadratas) ir Kramerio koeficientas taikyti, norint įvertinti ryšį tarp dviejų nominalinių požymių. Klausimynų ir jų teiginių sričių patikimumas vertintas Kronbacho α (alfa) koeficientu. Skirtumų ir priklausomybės tarp požymių statistiniam reikšmingumui vertinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05. Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
17
12. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 126 pacientai. Iš visų tiriamųjų tik astma sirgo 43, tik AR – 48, o astma su AR – 35 pacientų.
Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 36,7 ± 14,1 metai. Sergančiųjų tik astma pacientų amžiaus vidurkis buvo 43,6 ± 13,8, tik AR – 30,9±10,8, o astma su AR – 36,4±15,1 metai. Nustatyta, kad astma sergantys pacientai buvo statistiškai reikšmingai vyresni nei AR pacientai (p<0,001). AR sergančių pacientų grupėje vyrų amžiaus vidurkis (25,8 ± 4,4) buvo reikšmingai mažesnis nei moterų (34,5 ± 12,5) (p<0,001).
38,1% (48) visų pacientų buvo vyrai, 61,9% (78) – moterys. Tik astma sirgo 27,9% (12) vyrų ir 72,1%, (31) moterų, tik AR sirgo 58,3% (28) vyrų ir 41,7% (20) moterų, ir astma ir AR sirgo 45,7%, (16) vyrų ir 54,3% (19) moterų. Vyrų ir moterų pasiskirstymas tarp sergančiųjų tik astma, tik AR ir astma su AR tiriamųjų grupių buvo tolygus, todėl pacientų lytis rezultatų lyginimui įtakos neturėjo (p>0,05).
Nustatyta, kad 67,4% (29) tik astma sergantys pacientai gyvena mieste, 32,6% (14) – kaime. 85,4% (41) sergančiųjų AR gyvena mieste, 14,6% (7) – kaime, o astma su AR sergančiųjų grupėje 65,7% (23) gyvena mieste, 34,3% (12) – kaime. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sergančiųjų tik astma, tik AR ir astma su AR tiriamųjų grupių pasiskirstymo pagal gyvenamąją vietą nebuvo (p>0,05).
Apskaičiavus nustatytas astma sergančiųjų ligos trukmės vidurkis 13,2 ± 16,9, AR sergančiųjų – 9,2 ± 8,9, o sergančiųjų astma ir AR grupėje – 13,0 ± 12,4, tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,266).
Įvertinus alerginės ir nealerginės astmos dažnį sergančiųjų tik astma ir astma su AR pacientų grupėse, nustatyta, kad tik astma sergančiųjų grupėje 72,1% (31) diagnozuota alerginė, 27,9% (12) – nealerginė astma. Sergančiųjų astma ir AR grupėje 86,3% (30) sirgo alergine, 13,7% (5) – nealergine astma. Astmos fenotipų dažnis skirtingose pacientų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,147). Įvertinus epizodinio ir nuolatinio AR dažnį sergančiųjų tik AR ir astma su AR pacientų grupėse, nustatyta, kad tik AR sergančiųjų grupėje 68,7% (33) diagnozuotas epizodinis, 31,3% (15) – nuolatinis AR. Sergančiųjų astma ir AR grupėje 34,3% (12) epizodiniu, 65,7% (23) – nuolatiniu AR. AR eigos pobūdžio dažnis skirtingose pacientų grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,002) (1 lentelė).
1 lentelė. AR tipo dažnis sergančių tik AR ir astma su AR pacientų grupėse. AR eigos pobūdis Sergantieji AR Sergantieji astma ir AR p reikšmė Epizodinis
18 AR eigos pobūdis Sergantieji AR Sergantieji astma ir AR p reikšmė
Nuolatinis
N, (%) 15, (31,3) 23, (65,7) 0,003
Reikšmės lentelėje: N – tiriamųjų skaičius, % - procentai
11,1% visų tiriamųjų be astmos ar AR sirgo kita alergine liga (alerginiu konjuktyvitu, alerginiu ar atopiniu dermatitu).
32,7% tyrimo dalyvių turėjo pirmos eilės giminių, sergančių ta pačia kaip ir jie alergine liga. Sergančiųjų astma ir astma su AR pacientų per pastaruosius 12 mėnesių patirtų astmos paūmėjimų skaičius skirtingose pacientų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,06) (2 lentelė).
2 lentelė. Vidutinis sergančių tik astma ir astma su AR pacientų astmos paūmėjimų skaičius per pastaruosius 12 mėn.
Rodiklis Sergantieji astma Sergantieji astma ir AR p reikšmė Astmos paūmėjimų
skaičius per
pastaruosius 12 mėn.
2,5 ± 1,9 3,3 ± 2,1 0,069
Reikšmės lentelėje pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis
Sergančiųjų AR ir AR su astma pacientų per pastaruosius 12 mėnesių patirtų AR paūmėjimų skaičius skirtingose tiriamųjų grupėse reikšmingai skyrėsi. Daugiau AR paūmėjimų per metus patyrė AR su astma sergantieji, nei sergantys tik AR (p=0,005) (3 lentelė).
3 lentelė. Vidutinis sergančių tik AR ir astma su AR pacientų AR paūmėjimų skaičius pastaruosius 12 mėn.
Rodiklis Sergantieji AR Sergantieji astma ir AR p reikšmė AR paūmėjimų
skaičius per
pastaruosius 12 mėn.
4,3 ± 3,6 6,8 ± 5,5 0,005
Reikšmės lentelėje pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis
Astma sirgusių tyrimo dalyvių 7,7% buvo taikomas tik simptominis gydymas TVBA (ar TVMB), 35,9% (16) buvo gydomi IGK ir simptomiškai TVBA (ar TVMB), likę 56,4% (24) vartojo IVBA ir IGK derinius bei simptominius vaistus. 54,2% AR sergantys pacientai gydymui vartojo simptominius
19 medikamentus (antihistamininius vaistus ar dekongestantus), 39,8% kartu su simptominiais vaistais buvo gydomi gliukokortikoidais, 6,0% buvo taikoma imunoterapija.
88,1% respondentų teigė, kad vaistus nuo alergijos vartoja taip, kaip jiems nurodė gydytojas. Visi astma sergantieji pažymėjo, kad buvo išmokyti teisingai naudoti inhaliatorių, 33,7% AR pacientų pažymėjo, kad nebuvo išmokyti teisingai naudoti į nosį purškiamų vaistų.
Nustatyta, kad aštrūs kvapai sergantiesiems tik astma ligos simptomus provokuoja reikšmingai dažniau, nei sergantiesiems AR ar AR su astma. Tuo tarpu sergantiesiems AR bei astma su AR ligos simptomus reikšmingai dažniau nei sergantiesiems astma provokuoja žiedadulkės ir dulkės (4 lentelė).
4 lentelė. Ligos simptomus provokuojančių aplinkos veiksnių pasireiškimo dažnis tarp sergančiųjų tik astma, tik AR bei astma su AR
Aplinkos veiksnys Sergantieji astma N=43 Sergantieji AR N=48 Sergantieji astma ir AR N=35 P reikšmė Dulkės 30,2 % 68,8 % 60,0 % 0,005 Aštrūs kvapai 76,6 % 25,0 % 31,4 % <0,001 Vėjas 7,0 % 12,5 % 11,4 % 0,497 Šaltis 31,6 % 14,5 % 22,9 % 0,271 Karštis 11,6 % 20,8 % 20,0 % 0,311 Žiedadulkės 58,1 % 83,3 % 91,4 % <0,001 Kita 32,6 % 20,8 % 54,3 % 0,065
Reikšmės lentelėje pateikiamos kaip procentai %, N skaičius nurodo tiriamosios grupės imtį
Iš visų tyrimo dalyvių 16,1% (13) nurodė turintys alergija medikamentams (analginui, aspirinui, eritromicinui, paracetamoliui, penicilinui ir kt.), 11,9% (11) teigia, kad yra alergiški maisto produktams (bananai, citrusiniai vaisiai, medus, obuoliai, pomidorai ir kt.). 7,1% (9) buvo rūkantys.
1 (0,8%) pacientas iš visų tiriamųjų sirgo I tipo cukriniu diabetu, 1 (0,8%) – reumatoidiniu artritu ir 4 (3,2%) autoimuniniu tiroiditu.
23% (29) tiriamųjų pažymėjo, kad astmos arba AR simptomai ribojo jų lytinį aktyvumą.
Kronbacho α koeficientu patikrinome AQLQ(s) klausimyno skalės patikimumą. AQLQ(s) klausimyno bendras ir atskirų sričių Kronbacho α>0,7, tai rodo stiprų skalių vidinį suderinamumą. Skalių vidutiniai balai pateikiami nurodant vidurkį ± standartinį nuokrypį.
Bendras šios grupės pacientų klausimyno rezultatas buvo 5,1 ± 0,8 skalėje nuo 1 iki 7, kai 1 – visiškai blogina gyvenimo kokybę, 7 – visai neblogina gyvenimo kokybės. Visų klausimyno sričių balai tarp savęs tiesiogiai, reikšmingai koreliavo (r>0,75). Klausimyno astmos simptomų srities vidurkis 5,3
20 ± 1,1, Veiklos ribojimo srities vidurkis 5,1 ± 1,0, emocinio priėmimo srities – 5,2 ± 1,2, aplinkos dirgiklio srities – 4,8 ± 1,2.
AQLQ(s) klausimyno atskirų sričių balų vidurkių pasiskirstymas ir palyginimas tarp vyrų ir moterų pateiktas 5 lentelėje. AQLQ(s) sričių balų vidurkiai, atsižvelgiant į pacientų lytį reikšmingai nesiskyrė (visų sričių p>0,05).
5 lentelė. AQLQ(s) klausimyno atskirų sričių vyrų ir moterų vidutiniai balų vidurkiai ir jų palyginimas
AQLQ(s) sritis Vyrai Moterys p reikšmė
Simptomai 5,2 ± 1,2 5,4 ± 1,1 0,587 Veiklos ribojimas 5,2 ± 1,3 5,1 ± 0,9 0,518 Emocinis priėmimas 5,1 ± 1,5 5,0 ± 1,2 0,670 Aplinkos dirgiklis 4,9 ± 1,4 4,9 ± 1,2 0,947 Bendras klausimyno balų vidurkis 5,1 ± 1,4 5,2 ± 1,3 0,746
Reikšmės lentelėje pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis
Tyrimo metu buvo išskirta trys astma sergančių pacientų amžiaus grupės: 18 – 34, 34 – 54 ir >54 metų amžiaus. Palyginti AQLQ(s) klausimyno sričių balai tarp skirtingo amžiaus grupių pacientų, rezultatai pateikiami 1 paveiksle. 34-54 metų amžiaus pacientus astma labiau vargino užsiimant įvairaus intensyvumo ir pobūdžio veikla, nei jaunesnius 18-34 metų amžiaus pacientus (p=0,048). Vyresnius pacientus reikšmingai mažiau vargino klausimyno srityje išvardinti aplinkos dirgikliai nei 34-54 metų amžiaus pacientus (p=0,039).
21 1 paveikslas. AQLQ(s) klausimyno atskirų sričių balų vidurkiai ir palyginimas pagal pacientų
amžiaus grupes. Reikšmės pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis, *p<0,05
Įvertinti ir palyginti astma sergančių pacientų gyvenimo kokybė pagal atskiras AQLQ(s) klausimyno sritis atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, balai pateikiami 2 paveiksle. Mieste gyvenantys astma sergantys tiriamieji reikšmingai dažniau dėl ligos patyrė nerimą, susierzinimą baimę ir kitas nemalonias klausimyno srityje išvardintas emocijas, nei gyvenantys kaime (p=0,048).
2 paveikslas. AQLQ(s) klausimyno atskirų sričių balų vidurkiai ir palyginimas pagal pacientų gyvenamąją vietą. Reikšmės pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis, *p<0,05
5.4±1,1 5.5±0,9* 5.1±1,1 4.7±1,4 5.1±0,9 4.3±1,0* 5.2±0,9 4.2±1,3* 5.3±1,1 4.9±0,8 4.4±0,8 5.6±1,2* 0 1 2 3 4 5 6 7
Simptomai Veiklos ribojimas Emocinis priėmimas Aplinkos dirgiklis
A Q L Q (s ) ba la i
18-34 metai 34-54 metai >54 metai
5.2±1,4 5.1±1,1 4.7±1,0* 4.9± 1,3 4.8±1,2 4.8±0,6 5.4±1,0* 4.3±0,8 0 1 2 3 4 5 6 7
Simptomai Veiklos ribojimas Emocinis priėmimas Aplinkos dirgiklis
A Q L Q (s ) ba la i Miestas Kaimas
22 Kronbacho α koeficientu patikrintas RQLQ(s) klausimyno skalės patikimumas. RQLQ(s) klausimyno bendras ir atskirų sričių Kronbacho α>0,7, tai rodo stiprų skalių vidinį suderinamumą. Skalių vidutiniai balai pateikiami nurodant vidurkį ± standartinį nuokrypį.
Bendras šios grupės pacientų klausimyno rezultatas buvo 1,9 ± 1,2 skalėje nuo 0 iki 6, kai 0 – AR visai neblogina gyvenimo kokybės, 6 – AR ypatingai blogina gyvenimo kokybę. Visų klausimyno sričių balai tarp savęs tiesiogiai, reikšmingai koreliavo. Nustatyta, kad veiklos srities balų vidurkis buvo 1,7 ± 1,5, miego srities – 2,4 ± 1,5, bendrųjų simptomų srities – 2,1 ± 1,4, praktinių problemų srities – 1,7 ± 1,7, nosies simptomų srities – 2,1 ± 1,2, akių simptomų srities – 1,5 ± 1,4, emocijų srities – 2,2 ± 1,42.
RQLQ(s) klausimyno atskirų sričių balų vidurkių pasiskirstymas ir palyginimas tarp vyrų ir moterų pateiktas 3 paveiksle. AR sergančias moteris reikšmingai dažniau nei AR sergančius vyrus vargino akių simptomai (p=0,003) ir nemalonios emocijos (p=0,05).
3 paveikslas. RQLQ(s) klausimyno atskirų sričių vyrų ir moterų vidutiniai balų vidurkiai ir jų palyginimas. Reikšmės pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis, *p<0,05
Įvertinti ir palyginti epizodiniu AR su nuolatiniu AR sergančių pacientų gyvenimo kokybė pagal atskiras RQLQ(s) klausimyno sritis, jų balai, pateikiami 4 paveiksle. Reikšmingai skyrėsi veiklos (p=0,038), bendrųjų simptomų (p=0,035), praktinių problemų (p=0,003) ir nosies simptomų (p=0,003) sričių balai. 1.4±1,4 2.2±1,5 1.9±1,4 1.4±1,7 1.9±1,1 0.9±1,1* 1.8±1,1* 1.9±1,8 2.5±1,6 2.1±1,4 1.9±1,8 2.3±1,2 1.9±1,5* 2.4±1,5* 0 1 2 3 4 5 6
Veikla Miegas Bendrieji
simptomai problemosPraktinės simptomaiNosies simptomaiAkių Emocijos
R Q L Q (s ) ba la i Vyrai Moterys
23 4 paveikslas. RQLQ(s) klausimyno atskirų sričių balų vidurkiai ir palyginimas pagal pacientų ligos
tipą. Reikšmės pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis, *p<0,05
Įvertinti ir palyginti AR sergančių pacientų gyvenimo kokybė pagal atskiras RQLQ(s) klausimyno sritis, atsižvelgiant į tiriamųjų gyvenamąją vietą (miestas ar kaimas). Gauti sričių balų vidurkiai, atsižvelgiant į pacientų gyvenamąją vietą reikšmingai nesiskyrė (visų sričių p>0,05) (6 lentelė).
6 lentelė. RQLQ(s) klausimyno atskirų sričių balų vidurkiai ir palyginimas pagal pacientų gyvenamąją vietą
RQLQ(s) sritis Miestas Kaimas p reikšmė
Veikla 1,6 ± 1,4 1,9 ± 1,6 0,373 Miegas 2,4 ±1,5 2,2 ±1,6 0,513 Bendrieji simptomai 1,9 ± 1,3 2,5 ± 1,6 0,146 Praktinės problemos 1,8 ±1,9 1,4 ±0,9 0,356 Nosies simptomai 2,1 ± 1,2 2,3 ±1,0 0,579 Akių simptomai 1,5 ±1,5 1,4 ±0,6 0,772 Emocijos 2,2 ± 1,4 2,1 ±1,1 0,701
Reikšmės lentelėje pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis
Tam, kad būtų galima apibendrinti ir palyginti AQLQ(s) ir RQLQ(s) klausimynų bendrus rezultatus, RQLQ(s) skalė buvo konvertuota iš 0 – 6 į 7 – 1. Apibendrinus pacientų grupės, kurie sirgo
1.7±1,3* 2.3±1,4 1.4±1,3* 1.2±1,6* 1.8±1,1* 1.2±1,2 1.9±1,2 2.4±1,5* 2.5±1,6 2.1±1,5* 2.3±1,7* 2.5±1,2* 1.7±1,5 2.5±1,4 0 1 2 3 4 5 6
Veikla Miegas Bendrieji
simptomai problemosPraktinės simptomaiNosies simptomaiAkių Emocijos
R Q L Q (s ) ba la i Epizodinis AR Nuolatinis AR
24 ir astma, ir AR, AQLQ(s) ir RQLQ(s) klausimynų atsakymus, nustatyta, kad šios tiriamosios grupės pacientų gyvenimo kokybė dėl astmos ir AR yra šiek tiek pablogėjusi (anketų bendras vidurkis – 4,65 ± 0,86 skalėje nuo 1 iki 7, kai 1 – ypatingai blogina gyvenimo kokybę, 7 – visai neblogina gyvenimo kokybės).
Palyginus apibendrintus klausimynų vidurkius buvo nustatyta gyvenimo kokybė tarp tik astma, tik AR ir astma su AR sirgusių pacientų grupėse skalėje nuo 1 iki 7, kai 1 – ypatingai blogina gyvenimo kokybę, 7 – visai neblogina gyvenimo kokybės. AQLQ(s) klausimyno balų vidurkis segančiųjų tik astma pacientų grupėje buvo 5,1 ± 0,8. RQLQ(s) klausimyno balų vidurkis segančiųjų tik AR pacientų grupėje buvo 5,0 ± 1,2. AQLQ(s) ir RQLQ(s) klausimynų balų bendras vidurkis buvo 4,6 ± 0,8. Tik astma ir tik AR sergančių pacientų gyvenimo kokybė dėl ligos buvo šiek tiek pablogėjusi, o sergančiųjų astma ir AR kartu gyvenimo kokybė buvo vidutiniškai arba šiek tiek pablogėjusi – statistiškai reikšmingai rezultatai tarp trijų tiriamųjų grupių nesiskyrė.
Palyginus apibendrintus klausimynų vidurkius tarp vyrų ir moterų tiriamosiose grupėse buvo nustatyta, kad astma ir AR sergančių moterų gyvenimo kokybė buvo blogesnė nei vyrų (p=0,042). Tik astma ir tik AR sergančių tiriamųjų grupėse reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų gyvenimo
kokybės nustatyta nebuvo (p>0,05) (5 paveikslas).
5 paveikslas. Bendrų klausimynų balų vidurkiai ir jų palyginimas tiriamosiose grupėse pagal lytį. Reikšmės pateikiamos kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis, *p<0,05
5.1±0,8 5.2± 1,1 4.9±0,7* 4.9±0,8 4.8± 1,2 4.3± 0,9* 0 1 2 3 4 5 6 7
Sergantieji astma Sergantieji AR Sergantieji astma ir AR
G yve ni m o kokyb ės ba lų vi dur ki s Vyrai Moterys
25
13. R EZULTATŲ APTARIMAS
Atsižvelgiant į didėjančias sergamumo astma, ypač alergine, bei AR tendencijas Lietuvoje, buvo pasirinkta įvertinti šių pacientų gyvenimo kokybę bei tam tikrus ligų eigos ir simptomų raiškos ypatumus. Šiuo metu Lietuvoje dar nėra atlikta daug tyrimų sergančiųjų astma ar AR gyvenimo kokybei įvertinti naudojant standartizuotus AQLQ(s) bei RQLQ(s) klausimynus. Šiame tyrime buvo pasirinkti minėti standartizuoti klausimynai, dėl to šio tyrimo rezultatus buvo galima standartizuotai palyginti su kitų autorių tyrimais, kuriuose buvo naudoti tie patys klausimynai.
Torchyan ir kolegos 2017m. naudodami AQLQ klausimyną įvertino 260 sergančiųjų astma gyvenimo kokybę trijose ligoninėse Saudo Arabijoje bei palygino gautus rezultatus tarp tarp vyrų ir moterų. Tyrėjai apskaičiavo, kad bendras vyrų klausimyno vidurkis buvo 4,3 ± 1.5, moterų – 4,0 ± 1,3, (p=0,113). Taip pat nustatė, kad rūkančių vyrų ir moterų, kurių namų aplinkoje buvo rūkoma, gyvenimo kokybė buvo prastesnė [38]. Šiame tyrime nustatyta astma sergančiųjų gyvenimo kokybė vertinant bendrą klausimyno vidurkį buvo panaši – vyrų 5,1 ± 1,4 moterų 5,2 ± 1,3 (p=0,746). Dėl mažesnio šio tyrimo dalyvių skaičiaus nebuvo galima patikimai įvertinti, kokią įtaką rūkymas turėjo respondentų gyvenimo kokybei.
Mancuso ir bendraautoriai 2013 m. ištyrė 256 astma sergančių pacientų gyvenimo kokybę naudojant AQLQ. Atsižvelgiant į tai, kad sergantys astma asmenys žino apie fizinio aktyvumo naudą, tačiau dažnai vengia fizinio krūvio ir mankštos, nes bijo, kad gali būti išprovokuoti astmos simptomai, tyrimo tikslas buvo įvertinti astmos eigos ir gyvenimo kokybės pokytį skatinant sergančiųjų astma fizinį aktyvumą. Pirminės apklausos rezultatų vidurkis buvo 5,0 ± 1,3, kuris tyrimo eigoje didėjant pacientų fiziniam aktyvumui padidėjo iki 5,9 ± 1,1 (koreliacija 0.35 (p < 0,001) [39]. Šio tyrimo rezultatai neparodė reikšmingo gyvenimo kokybės pablogėjimo, atsižvelgiant į veiklos ribojimą dėl astmos, tačiau ištyrus didesnę pacientų populiaciją galima tikėtis kitokių rezultatų, detaliau nurodančių labiausiai astmos paveikiamas gyvenimo kokybės sritis.
Svarbus veiksnys, turintys įtakos sergančiųjų astma gyvenimo kokybei, yra jų gebėjimas teisingai naudoti inhaliatorių. 2017 m. mokslininkai iš Indijos ištyrė 330 astma sergančių ir inhaliatorius naudojančių pacientų. Gydytojų stebimi tiriamieji turėjo naudodami inhaliatorių įkvėpti medikamentus astmai gydyti – 36,6% tiriamųjų tai atliko klaidingai. Įvertinę tiriamųjų gyvenimo kokybę, tyrėjai nustatė, kad blogesnė gyvenimo kokybė yra reikšmingai susijusi su neteisinga medikamentų inhaliavimo technika (p<0,001) [31]. Šiame tyrime visi astma sergantys respondentai pažymėjo, kad buvo išmokyti teisingai naudoti inhaliatoriumi, todėl nebuvo atsižvelgiama į vaistų inhaliavimo techniką vertinant
26 sergančiųjų astma gyvenimo kokybę. Tikėtina, kad paprašius pacientų pademonstruoti, kaip jie naudoja inhaliatorių, būtų nustatyta pacientų dalis, kurie vaistus nuo astmos inhaliuoja klaidingai.
M. S. Benninger ir R. M. Benninger 2009 m. įvertino AR pacientų ir kontrolinės grupės (AR nesergančių pacientų) miego kokybę, nuovargį ir seksualinę funkciją. Buvo nustatyta, kad sergančiųjų AR miego kokybė ir seksualinė funkcija buvo reikšmingai prastesnė, nei kontrolinės grupės tiriamųjų (p<0,001) [40]. Šiame tyrime įvertinus AR sergančiųjų RQLQ(s) atskirų sričių vidurkius buvo nustatyta, kad didžiausią neigiamą įtaką AR turėjo tiriamųjų miegui, miego srities balų vidurkis 2,4 ± 1,5, ši sritis atspindi respondentų miego trūkumą, sunkumą užmigti bei prabudinėjimą naktį dėl AR simptomų. Šiame tyrime nebuvo kontrolinės grupės, nes RQLQ(s) klausimynas nėra pritaikytas AR nesergantiems asmenims, tačiau galima numanyti, kad miegas, seksualinė funkcija ir nuovargis būtų labiau išreikštas tarp AR pacientų lyginant su sveikais AR nesergančiais asmenimis.
Bousquet ir kolegos 2013 m. naudodami RQLQ ir kitus instrumentus gyvenimo kokybei vertinti nustatė, kad jų AR sergančių tiriamųjų grupėje, kurioje buvo 990 suaugusieji, dažniausia gyvenimo kokybės pablogėjimo priežastis buvo akių simptomai [41]. Šiame tyrime nustatyta, kad labiausiai dėl AR nukentėjusi tiriamųjų gyvenimo kokybės sritis buvo miegas.
M. Filanowicz su kolegomis įvertino 101 polinoze ir 99 astma sergančių pacientų gyvenimo kokybę prieš ir po skiriant gydymą imunoterapija. Gyvenimo kokybei nustatyti tyrėjai naudojo AQLQ ir RQLQ klausimynus, vertino atsakymų pokytį prieš ir po gydymo, taip pat lygino klausimynų balus tarpusavyje (RQLQ 0-6 skalę konvertavo į 7-1) [37]. Šiame tyrime nebuvo vertinamas tiriamųjų gyvenimo kokybės pokytis gydymo eigoje, tačiau buvo taikytas analogiškas RQLQ(s) klausimyno skalių konvertavimas, pakeičiant RQLQ(s) klausimyno 0-6 skalę į 7-1. Šiame tyrime papildomai buvo apskaičiuotas bendras abiejų klausimynų vidurkis ir lygintos trys pacientų grupės – sergantys tik astma, sergantys tik AR bei sergantys abejomis ligomis kartu. Mažiausias gyvenimo kokybės balų vidurkis buvo nustatytas sergančiųjų astma ir AR pacientų grupėje 4,6 ± 0,8.
Atlikus išplėstinį trijų tiriamųjų grupių – sergančių astma, sergančių AR ir sergančių astma su AR – gyvenimo kokybės vertinimą buvo nustatyta, kad prasčiausia gyvenimo kokybė buvo sergančiųjų astma su AR tiriamųjų grupėje, nors gautas rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas, tačiau tai galėjo būti dėl per mažos tyrimo imties.
27
14. IŠVADOS
1.
Sergantieji vien tik AR dažniau sirgo epizodine AR forma ir patyrė mažiau ligos paūmėjimų per pastaruosius metus nei sergantys AR su astma, kurie dažniau sirgo nuolatine AR forma ir patyrė daugiau AR paūmėjimų per metus. Sergantiems tik astma simptomus dažniausiai provokuoja aštrūs kvapai, o sergantiems astma su AR bei tik AR – žiedadulkės ir dulkės.2. Gyvenimo kokybė tarp astma sergančių vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė. 34-54 metų amžiaus pacientams astma labiau trukdė užsiimti įvairia veikla nei jaunesniems ar vyresniems pacientams. Mieste gyvenančių sergančiųjų astma emocinė būklė buvo reikšmingai prastesnė nei gyvenančių kaime.
3. AR sergančias moteris reikšmingai dažniau nei vyrus vargino akių simptomai ir nemalonios emocijos. Sergančiuosius nuolatiniu AR reikšmingai labiau vargino nosies ir bendrieji simptomai, dėl to buvo labiau ribojama jų veikla ir dažnesnės praktinės problemos lyginant su sergančiais epizodiniu AR. Nebuvo reikšmingo skirtumo tarp AR sergančių gyvenimo kokybės lyginant gyvenančius mieste ir kaime.
4. Bendras gyvenimo kokybės balų vidurkis tarp sergančių astma, AR ir astma su AR reikšmingai nesiskyrė. Kartu astma ir AR sergančių moterų gyvenimo kokybė buvo blogesnė nei vyrų.
28
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar AR, nukenčia sergančiųjų gyvenimo kokybė, todėl yra svarbu šias ligas laiku diagnozuoti ir pakankamai efektyviai gydyti, taikyti savalaikę profilaktiką.
Siekiant tiksliau įvertinti sergančiųjų astma, AR bei astma su AR gyvenimo kokybę, būtų galima atlikti didesnės imties tyrimą panaudojant standartizuotus AQLQ(s) ir RQLQ(s) klausimynus. Taip pat šie klausimynai kaip papildoma priemonė leidžia ne tik esamu metu nustatyti pacientų gyvenimo kokybę, tačiau ir įvertinti, kaip ji kinta taikant gydymą. Panaudojant šiuos klausimynus būtų galima įvertinti paciento gyvenimo kokybę pirmo vizito pas gydytoją metu naujai diagnozavus astmą arba AR (prieš pradedant gydymą) bei vėlesnių vizitų metu. Gyvenimo kokybės dinamika gydymo eigoje yra vertinama pagal klausimyno balų pokytį. Tokiu atveju nustatyta gyvenimo kokybė galėtų padėti nustatyti skirto gydymo efektyvumą.
29
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sakalauskas R, Danila E, Malakauskas K, Zablockis R, Bagdonas A, Biekšienė K ir kt. Lietuvos suaugusiųjų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. Kaunas, UAB „Vitae Litera“; 2015. p. 4-5. 2. Murray B, O'Neill M. Supporting self-management of asthma through patient education. Br J Nurs.
2018;27(7):396-401.
3. Brożek JL, Bousquet J, Agache I, Agarwal A, Bachert C, Bosnic-Anticevich S et. al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) guidelines—2016 revision. J Allergy Clin Immunol. 2016;140(4);950-8.
4. Reddel HK, Bateman ED, Becker A, Boulet LP, Cruz AA, Drazen JM et. al. A summary of the new GINA strategy: a roadmap to asthma control. Eur Respir J. 2015;46(3):622-39.
5. Seidman MD, Gurgel RK, Lin SY, Schwartz SR, Baroody MF, Bonner JR et. al.; Guideline Otolaryngology Development Group. AAO-HNSF. Otolaryngol Head Neck Surg. 2015;152:1-43. 6. Skrobotovas R. Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo Lietuvoje apžvalga 2016 m.
[elektroninis išteklius] Higienos institutas. Vilnius, 2017. [žiūrėta 2018 m. balandžio 29d.] Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/2017,%208(27).pdf.
7. Ustinavičienė R, Želvienė A. Alerginiai susirgimai Lietuvoje: ligotumas ir tendencijos. [elektroninis išteklius] Higienos institutas. Vilnius, 2015. [žiūrėta 2018 m. balandžio 29d.] Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Ligotumas%20alergijomis%20Lietuvoje.pdf. 8. Sergančių asmenų skaičius pagal diagnozių grupes [elektroninis išteklius] 2017. [žiūrėta 2018 m.
gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168.
9. Krzych-Fałta E, Furmańczyk K, Piekarska B, Tomaszewska A, Sybilski A, Samoliński BK. Allergies in urban versus countryside settings in Poland as part of the Epidemiology of the Allergic Diseases in Poland (ECAP) study – challenge the early differential diagnosis. Postepy Dermatol Alergol. 2016; 33(5):359-68.
10. Braun-Fahrlander C, Riedler J, Herz U, Eder W, Waser M, Grize L et al. Environmental exposure to endotoxin and its relation to asthma in school-age children. N Engl J Med. 2002; 347: 869-77.
11. Mihrshahi S, Peat JK, Marks GB, Mellis CM, Tovey ER, Webb K et al. Eighteen-month outcomes of house dust mite avoidance and dietary fatty acid modification in the Childhood Asthma Prevention Study (CAPS). J Allergy Clin Immunol. 2003;111:162-8.
12. Gonzalez-Garcia M, Caballero A, Jaramillo C, Maldonado D, Torres-Duque CA. Prevalence, risk factors and underdiagnosis of asthma and wheezing in adults 40 years and older: A population-based study. J. Asthma. 2015;52:823-30.
30 13. Lemanske RF, Busse WW. 6. Asthma: Factors underlying inception, exacerbation, and disease
progression. J Allergy Clin Immunol. 2006;117(2):456-61.
14. Szczeklik A, Stevenson DD. Aspirin-induced asthma: advances in pathogenesis, diagnosis, and management. J Allergy ClinI mmunol. 2003;111:913-92
15. Sontag S, Harding S. Gastroesophageal reflux and asthma [Internet]. Nature.com. 2006 [cited 3 May 2018]. Available from: https://www.nature.com/gimo/contents/pt1/full/gimo47.html#top.
16. Wright RJ, Cohen S, Carey V, Weiss ST, Gold DR. Parental stress as a predictor of wheezing in infancy: a prospective birth-cohort study. Am J Respir Crit Care Med. 2002;165:358-65.
17. Guidelines for the Diagnosis and Management of Asthma. Bethesda (MD): National Heart, Lung, and Blood Institute (US) [Internet] 2007. [cited 2018 April 29]. P. 22-3. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK7232/pdf/Bookshelf_NBK7232.pdf.
18. Lesinskas E. Ausų, nosies ir gerklės ligos. Vilnius: Vilniaus universitero leidykla, 2014. p. 222-3. 19. Matheson MC, Dharmage SC, Abramson MJ, Walters EH, Sunyer J, de Marco R et. al. Early-life risk
factors and incidence of rhinitis: results from the European Community Respiratory Health Study--an international population-based cohort study. J Allergy Clin Immunol 2011;128(4):816-23.
20. Frew AJ. Advances in environmental and occupational diseases 2003. J Allergy Clin Immunol 2004; 113(6):1161-6.
21. Saulyte J, Regueira C, Montes-Martínez A, Khudyakov P, Takkouche B. Active or Passive Exposure to Tobacco Smoking and Allergic Rhinitis, Allergic Dermatitis, and Food Allergy in Adults and Children: A Systematic Review and Meta-Analysis. PLoS Med. 2014;11(3);e1001611. [PMC free article] [PubMed].
22. Christensen S, Timm S, Janson C, Benediktsdóttir B, Forsberg B, Holm M et al. A clear urban–rural gradient of allergic rhinitis in a population-based study in Northern Europe. Eur Clin Respir J. 2016;3:33463. doi: 10.3402/ecrj.v3.33463. [PMC free article] [PubMed].
23. Feng CH, Miller MD, Simon RA. The united allergic airway: Connections between allergic rhinitis, asthma, and chronic sinusitis. Am J Rhinol Allergy. 2012;26(3):187-90.
24. Kim H, Bouchard J, Renzix P. The link between allergic rhinitis and asthma: A role for antileukotrienes? Can Respir J. 2008;15(2):91-8.
25. Simons FE. Allergic rhinobronchitis: the asthma-allergic rhinitis link. J Allergy Clin Immunol. 1999; 104(3):534-40.
26. Correia de Sousa J, Pina A, Cruz AM, Quelhas A, Almada-Lobo F, Cabrita J et. al. Asthma control, quality of life, and the role of patient enablement: a cross-sectional observational study. Prim Care Respir J 2013;22(2):181-7.
31 27. Virchow JC, Kay S, Demoly P, Mullol J, Canonica W, Higgins V et al. Impact of ocular symptoms on quality of life (QoL), work productivity and resource utilisation in allergic rhinitis patients--an observational, cross sectional study in four countries in Europe. J. Med. Econ. 2011;14 305-14. 28. Braido F, Brusselle G, Guastalla D, Ingrassia E, Nicolini G, Price D et al. Determinants and impact of
suboptimal asthma control in Europe: The International Cross-Sectional And Longitudinal Assessment On Asthma Control (LIAISON) study. Respir Res 2016;17:51. 10.1186/s12931-016-0374-z [PMC free article] [PubMed].
29. Leynaert B, Neukirch C, Liard R, Bousquet J, Neukirch F. Quality of life in allergic rhinitis and asthma. A population-based study of young adults. Am J Respir Crit Care Med. 2000;162(4):1391-6.
30. Tomic Spiric V, Bogic M, Jankovic S, Maksimovic N, Matovic Miljanovic S, Peric Popadic A, et al. Assessment of the Asthma Quality of Life Questionnaire (AQLQ): Serbian translation. Croat Med J. 2004;45:188-94.
31. Chogtu B, Holla S, Magazine R, Kamath A. Evaluation of relationship of inhaler technique with asthma control and quality of life. Indian Journal of Pharmacology. 2017;49(1):110-15.
32. Soto Campos JG, Rojas Villegas J, Padilla Galo A, Marina Malanda N, Garcia Rivero JL, Pinedo Sierra C et. al. Impact of Asthma on the Sexual Functioning of Patients. A Case-Control Study. Arch Bronconeumol 2017;53(12):667-74.
33. Blaiss MS. Allergic rhinitis: Direct and indirect costs. Allergy Asthma Proc. 2010;31(5):375-80. 34. Bernstein JA. Allergic and mixed rhinitis: Epidemiology and natural history. Allergy Asthma Proc
2010;31:365-9.
35. Watson WT, Becker AB, Simons FE. Treatment of allergic rhinitis with intranasal corticosteroids in patients with mild asthma: effect on lower airway responsiveness. J Allergy Clin Immunol. 1993;91(1):97-101.
36. Tay SY, Chao SS, Mark KT, Wang Y. Comparison of the distribution of intranasal steroid spray using different application techniques. Int Forum Allergy Rhinol. 2016 Nov;6(11):1204-10.
37. Filanowicz M, Szynkiewicz E, Cegła B, Bartuzi Z. Analysis of the quality of life of patients with asthma and allergic rhinitis after immunotherapy. Postepy Dermatol Alergol. 2016 Apr;33(2):134-41. 38. Torchyan AA, BinSaeed AA, Khashogji SA, Alawad SH, Al-Ka'abor AS, Alshehri MA et. al. Asthma
quality of life in Saudi Arabia: Gender differences. J Asthma. 2017;54(2):202-9.
39. Mancuso CA, Choi TN, Westermann H, Wenderoth S, Wells MT, Charlson ME. Improvement in asthma quality of life in patients enrolled in a prospective study to increase lifestyle physical activity. J Asthma. 2013;50(1):103-7.
40. Benninger MS, Benninger RM. The impact of allergic rhinitis on sexual activity, sleep, and fatigue. Allergy Asthma Proc 2009;30: 358-65.
32 41. Bousquet PJ, Demoly P, Devillier P, Mesbah K, Bousquet J. Impact of Allergic Rhinitis Symptoms on
33
17. PRIEDAI
1 priedas. Anketa, skirta įvertinti sergančiųjų astma ligos ypatumus 1. Amžius _____________ 2. Lytis: □ Vyras □ Moteris 3. Gyvenamoji vieta: □ Miestas □ Kaimas
4. Kiek laiko sergate astma? ___________________________________________________________ 5. Kokia astma sergate:
□ Alergine □ Nealergine
6. Ar sergate kita alergine liga? □ Ne
□ Alerginiu rinitu
□ Alerginiu arba atopiniu dermatitu □ Alerginiu akių uždegimu
7. Ar turite giminaičių, sergančių astma? □ Ne □ Tėvai □ Seneliai □ Broliai/seserys □ Dėdės/tetos □ Pusbroliai/pusseserės
8. Kiek astmos paūmėjimų buvo per paskutinius 12 mėnesių? ________________________________ 9. Kokius vaistus vartojate astmai gydyti? ________________________________________________ 10. Ar vaistus vartojate taip, kaip nurodė Jus gydantis gydytojas?
□ Taip □ Ne
11. Ar buvote išmokytas(-a) teisingai naudoti inhaliatorių? □ Taip
□ Ne
12. Kokie aplinkos veiksniai Jums išprovokuoja astmos simptomus? □ Dulkės
34 □ Aštrūs kvapai □ Vėjas □ Šaltis □ Karštis □ Žiedadulkės □ Kita (įrašykite) _________________________________________________________________ 13. Kuriuo metų laiku pablogėja astmos simptomai?
□ Žiemą □ Vasarą □ Pavasarį □ Rudenį
14. Ar esate alergiškas(-a) vaistams? □ Ne
□ Taip (įrašykite vaisto pavadinimą) __________________________________________________ 15. Ar esate alergiškas(-a) maisto produktams?
□ Ne
□ Taip (įrašykite maisto produkto pavadinimą) __________________________________________ 16. Ar rūkote?
□ Ne
□ Taip (įrašykite, kiek pakelių per savaitę surūkote) ______________________________________ 17. Ar astmos simptomai trukdo Jūsų lytiniam gyvenimui?
□ Taip □ Ne
18. Ar jums yra diagnozuota autoimuninė liga? □ Ne
□ I tipo cukrinis diabetas □ Autoimuninis tiroiditas □ Reumatoidinis artritas
□ Kita (įrašykite)________________________________
35 2 priedas. Anketa, skirta įvertinti sergančiųjų alerginiu rinitu ligos ypatumus
1. Amžius _____________ 2. Lytis: □ Vyras □ Moteris 3. Gyvenamoji vieta: □ Miestas □ Kaimas
4. Kiek laiko sergate alerginiu rinitu? ___________________________________________________ 5. Kokia alerginio rinito forma sergate:
□ Nuolatiniu □ Epizodiniu
6. Ar sergate kita alergine liga? □ Ne
□ Alergine astma
□ Alerginiu arba atopiniu dermatitu □ Alerginiu akių uždegimu
7. Ar turite giminaičių, sergančių alerginiu rinitu? □ Ne □ Tėvai □ Seneliai □ Broliai/seserys □ Dėdės/tetos □ Pusbroliai/pusseserės
8. Kiek alerginio rinito paūmėjimų buvo per paskutinius 12 mėnesių? __________________________ 9. Kokius vaistus vartojate alerginiam rinitui gydyti? _______________________________________ 10. Ar vaistus vartojate taip, kaip nurodė Jus gydantis gydytojas?
□ Taip □ Ne
11. Ar buvote išmokytas(-a) teisingai naudoti į nosį purškiamus vaistus? □ Taip
□ Ne
12. Kokie aplinkos veiksniai Jums išprovokuoja alerginio rinito simptomus? □ Dulkės
36 □ Vėjas □ Šaltis □ Karštis □ Žiedadulkės □ Kita (įrašykite) _________________________________________________________________ 13. Kuriuo metų laiku pablogėja alerginio rinito simptomai?
□ Žiemą □ Vasarą □ Pavasarį □ Rudenį
14. Ar esate alergiškas(-a) vaistams?
□ Taip (įrašykite vaisto pavadinimą)__________________________________________________ □ Ne
15. Ar esate alergiškas(-a) maisto produktams?
□ Taip (įrašykite maisto produkto pavadinimą)__________________________________________ □ Ne
16. Ar rūkote?
□ Taip (įrašykite, kiek pakelių per savaitę surūkote)______________________________________ □ Ne
17. Ar alerginio rinito simptomai trukdo Jūsų lytiniam gyvenimui? □ Taip
□ Ne
18. Ar jums yra diagnozuota autoimuninė liga? □ Ne
□ I tipo cukrinis diabetas
□ Autoimuninis tiroiditas (autoimuninis skydliaukės uždegimas) □ Reumatoidinis artritas
□ Kita (įrašykite)__________________________________________________________________
37 3 priedas. Leidimas naudoti standartizuotus klausimynus
Ugnė Dvarionaitė <ugne.dvarionaite@gmail.com> Re: Request to use AQLQ and RQLQ for student research 3 laiškai(ų) Penny Freeman <penny@qoltech.co.uk> 2016 m. birželio 7 d. 11:38 Kam: ugne.dvarionaite@gmail.com Cc: Jilly Styles <jill@qoltech.co.uk> Dear Ugné, Professor Juniper thanks you for your email which she has passed to me for a response. We are happy to provide you with the AQLQ and RQLQ Lithuanian translations for Lithuania but need your full postal address. We send the complete packages which include the questionnaires, validation papers, instruction booklet and coloured response cards. We send by airmail and free of charge to academics, clinicians and non commercial organisations. I look forward to hearing from you to progress your request. With best wishes Victoria Sayer Assistant to Jilly Styles QOL Technologies Ltd 20 Marcuse Fields Bosham West Sussex PO18 8NA. UK Telephone: + 44 (0) 1243 572124 Facsimile: + 44 (0) 1243 573680 e:mail: victoria@qoltech.co.uk Original Message From: "Ugnė Dvarionaitė" <ugne.dvarionaite@gmail.com> To: juniper@qoltech.co.uk Date: 06/06/16 15:36 Subject: Request to use AQLQ and RQLQ for student research Dear Professor Elizabeth Juniper, My name is Ugnė Dvarionaitė, I am currently a fourth year medicine student in Lithuanian University of Health Sciences (LUHS). I am doing a student research in the clinic of Pulmonology and Immunology in LUHS university hospital, called "Evaluation of the quality of life and disease control in patients with continuous and / or intermittent allergic rhinitis and asthma".
