LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLO FAKULTETAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
AUDRIUS STELMOKAS
ANGUS VEISLĖS MĖSINIŲ BULIUKŲ AUGINIMAS, TAIKANT NAUJĄ ŠĖRIMO TECHNOLOGIJĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Prof., dr. Rolandas Stankevičius
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Angus veislės mėsinių buliukų auginimas, taikant šėrimo naują technologiją“.
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ar užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės(-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1 Mėsinių galvijų kilmė ir biologiniai ypatumai ... 10
1.2 Angus veislės mėsiniai galvijai ... 10
1.3 Atrajotojų daugiakamerinis skrandis ... 11
1.4 Veršelių virškinamojo trakto vystymasis... 12
1.5 Šienainio ypatumai ... 13
1.6 Pašarų baltymai ... 14
1.7 Grūdų mišiniuose naudojamų žaliavų ypatumai ... 15
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 18
3. REZULTATAI ... 21
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
IŠVADOS... 29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30
4 SANTRUMPOS
ADF – rūgštiniame tirpale netirpi ląsteliena AE – apykaitos energija
d. – diena g – gramai kg – kilogramai
NDF – neutraliame tirpale netirpi ląsteliena RNB – ruminalinis azoto balansas SM – sausosios medžiagos
VšĮ – viešoji įstaiga ŽB – žali baltymai ŽR – žali riebalai
5 SANTRAUKA
Darbo autorius: Audrius Stelmokas, gyvūnų mokslo magistro ištęstinių studijų programos studentas.
Darbo vadovas: prof., dr. Rolandas Stankevičius.
Darbo tema: „Angus veislės mėsinių buliukų auginimas, taikant naują šėrimo technologiją“.
Darbo tikslas: įvertinti, ar taikoma šėrimo technologija iki atjunkymo turės poveikį mėsinių buliukų priesvoriams irtolimesniam penėjimui.
Darbo uždaviniai: išsiaiškinti traiškytų grūdų iki atjunkymo šėrimo naudą, nustatant buliukų svorius atjunkymo metu ir penėjime.
Tyrimo metodai ir rezultatai: tyrimui atlikti buvo pasirinktos 3 tiriamosios grupės. Tiriamąsias grupes sudarė po 12 angus veislės mėsinių buliukų iš skirtingų ūkių, taikančių skirtingas šėrimo technologijas veršeliams iki atjunkymo. Penėjimas vyko Baltos avies kooperatyvo ūkyje, penėjimo fermoje. Svėrimai buvo atliekami kas 21 d. Svėrimui buvo naudojami svėrimo davikliai „Load Bars MP1010”. Pirmoji tiriamoji grupė, kurią sudarė Pure Fields augintojų buliukai, gaudavo neribotą kiekį traiškytų grūdų ir jų vidutiniškai suvartodavo po 1,83 kg/d. vienam gyvuliui. Antrai grupei – Black Angus Hill – vidutiniškai būdavo sušerta po 1 kg/d. traiškytų grūdų vienam buliukui. Trečioji tiriamoji grupė – Red Angus – negaudavo papildomų pašarų. Traiškytus grūdus gamino ir tiekė AB „Kauno grūdai“. Penėjime šeriamų žolinių pašarų – šienainio – kokybinius rodiklius nustatė VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, kuri naudoja „AgriNir“ pašarų analizatorių.
Penėjimo pradžioje geriausius rodiklius turėjo grupė, kuri gavo neribotą kiekį traiškytų grūdų – 1,229 kg/d. augimą. Antroji grupė atvyko su 0,998 kg/d. augimu, o trečioji grupė, kuri negavo papildomų pašarų turėjo 0,901 kg/d. augimą. Nepaisant skirtingų priesvorių iki atjunkymo, penėjime tiriamosios grupės augo ganėtinai tolygiai nuo 1,350 kg/d. iki 1,491 kg/d.
6 SUMMARY
Author: Audrius Stelmokas, student of Lithuanian University of Health Sciences of Veterinary Academy Faculty in animal science master’s degree program.
Work manager: Professor, doctor Rolandas Stankevičius.
Master thesis: “Angus beef cattle bull growing applying new feed technology”
The aim of the thesis: to evaluate if the feeding technology until weaning will have any impact on bulls daily gain weight and what affect it will have later on fattening.
The tasks of the thesis: to clarify benefits of cereal grain feed until weaning by weighing bulls after weaning and in the fattening.
The research methods and results: to complete the research we picked 3 test groups from 3 different Angus cattle breeders in Lithuania which had different feeding technologies until weaning. Fattening took place in White sheep cooperative farm in fattening station. Weights were done every 3 weeks. To collect weights we used “Load Bars MP1010”. First test group – Pure Fields breeder gave bulls cereal grains “ad libitum” which averagely consumed about 1.83 kg. per day. Second group – Black Angus Hill’s bulls consumed 1 kg per day for one bull. The third test group – Red Angus bulls didn’t get any cereal grains until weaning. Cereal grains were produced and supplied by company “Kauno Grūdai”. Quality of forage feed in fattening were determined by “Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ using “AgriNir” pasture analyzer.
At the start of fattening the best group with 1.229 daily gain were bulls that received cracked grains ad libitum. Second best bulls were from Black Angus Hill breeder with 0.998 daily gain. And the lowest group was cattle from Red Angus breeder which didn’t give any cereal grains with 0.901 daily gain. Nevertheless all 3 groups produced significantly good results in fattening farm gaining from 1.320 kg per day to 1.491 daily gain.
7 ĮVADAS
Galvijininkystė yra viena seniausių gyvulininkystės šakų. Galvijo protėvis – Tauras per eilę metų buvo sėkmingai prijaukintas ir naudojamas pieno, mėsos gamybai. Didėjant žmonių kiekiui pasaulyje ir augant badaujančių skaičiui, galvijininkystė užima gan svarbų vaidmenį mėsos produkcijoje [1].
Vystant galvijininkystę labai svarbus klausimas Lietuvoje, kaip efektyviausiai sudaryti sąlygas užauginti sveiką, duodantį gerą produkciją gyvulį. Mėsinė galvijininkystė yra jauna žemės ūkio šaka, kuri dar nepasiekusi savo potencialo, kai kurie ūkiai neturi sukaupę didelės patirties, todėl gyvulių auginimas jiems tampa iššūkiu. Bandymai, naujos šėrimo technologijos ir duomenų kaupimas leidžia tobulėti, pasiekti naujų rezultatų ir padaryti išvadas. Norima suprasti, kaip ir kada taisyklingai pritaikyti atitinkamą šėrimo būdą bei racioną, taip išgaunant didžiausią ekonominę naudą auginant mėsinius galvijus [1-3].
Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti ar veršelių šėrimas papildomais pašarais iki atjunkymo duoda tiesioginę naudą, kaip kinta jų priesvoriai atjunkymo metu, ar tai turės teigiamą poveikį tolimesniame jų penėjime. Traiškytų grūdų šėrimas būtent veršeliams pritaikytose šėryklose skatina virškinamojo trakto vystymąsi. Žoliniuose pašaruose esanti ląsteliena, stambūs ir grubūs pašarai, kaip šienas ar sausas šienainis gerai stimuliuoja prieskrandžio sienelę ir taip skatina jos vystymąsi. Traiškyti grūdai šiuo aspektu yra pranašesni nei maltos frakcijos grūdinės žaliavos ar kitaip apdirbti koncentruotieji pašarai. Ląstelienos kiekis, grubi traiškytų grūdų frakcija taip pat puikiai stimuliuoja virškinamojo trakto epitelio sienelę bei pasižymi greitu krakmolo pasisavinimu ir dideliu maisto medžiagų kiekiu [12].
Atrajotojų daugiakamerinis skrandis išsiskiria nuo monogastrinius skrandžius turinčių organizmų tuo, kad gali suvirškinti sunkiai skaidomus angliavandenius, ląstelieną. Virškinamajame trakte pagrindinę funkciją atlieka mikroorganizmai, jie kaip simbiontai, naudoja į virškinamąjį traktą patekusius žaliuosius baltymus, kaip maistines medžiaga dauginimuisi ir savo vystymuisi. Atrajotojų tikrasis skrandis – šliužas, kuris sudaro vos 10 – 15 proc. daugiakamerinio skrandžio atliekama funkcija analogiška, kaip ir monogastrinių žinduolių, išskiria virškinimo fermentą – pepsiną, jame aptinkama rūgštinė terpė. Čia pašarai, kitaip nei didžiajame prieskrandyje, tinklainyje ar knygenose lieka ir toliau keliauja į plonąsias žarnas tolimesniam virškinimui [13, 15, 18].
Veršelių iki 3 – 4 savaičių amžiaus virškinamasis traktas kardinaliai skiriasi nuo suaugusio galvijo skrandžio, kol galutiniai išsivysto. Iki mėnesio amžiaus veršeliai išgyvena vartodami tik žindenės produkuojamą pieną, kuris stemplės griovelio pagalba tiesiogiai nukeliauja į šliužą [16, 18].
8 Kiekviena grūdinė žaliava išsiskiria savo savybėmis, vienos pasižymi greitu krakmolo virškinimu ir pasisavinimu, kitos kiek sunkiau ar lėčiau suvirškinamos, bet toks palaikomas balansas aprūpina jauną organizmą visomis reikiamomis medžiagomis. Papildomai pasisotina vitaminais, mineralinėmis medžiagomis [35 – 38].
9 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti ar taikoma šėrimo technologija iki atjunkymo turės poveikį mėsinių buliukų priesvoriams ir kokį poveikį turės tolimesniam penėjimui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti, ar skirtingos šėrimo technologijos iki atjunkymo turi įtakos buliukų priesvoriams atjunkymo metu;
2. Įvertinti, ar skirtingos šėrimo technologijos iki atjunkymo turi įtakos buliukų rezultatams penėjime;
3. Išanalizuoti, ar papildomos investicijos šeriant iki atjunkymo padės pasiekti geresnius ekonominius rodiklius, jei buliukus realizuojame atjunkant, ar nupenėjus ir pasiekus skerdimui tinkamą svorį.
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Mėsinių galvijų kilmė ir biologiniai ypatumai
Pagal sistematinę gyvūnų klasifikaciją galvijai ir jų laukiniai protėviai priskiriami žinduolių klasei, porakanopių būriui, atrajotojų pobūriui, dykaragių šeimai, stambiųjų raguočių genčiai ir galvijų rūšiai. Pagrindinis galvijų protėvis – tauras.
Galvijų evoliucijos procese išskiriami du pagrindiniai etapai: gyvulių prisijaukinimas ir domestikavimas. Medžiojant suaugusius gyvulius buvo bandyta pasilikti ir prisijaukinti jauniklius, kadangi suaugusį gyvulį sunkiau prijaukinti atitraukiant jį nuo natūralios aplinkos. Nelaisvėje jie nevesdavo palikuonių ir buvo nesutramdomi. Žmogui pakeitus laikymo sąlygas, pagerinus šėrimą, gyvuliai tapo sutramdomi ir prasidėjo pirmieji veisimai [11].
Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra jauna žemės ūkio šaka, kuri vis labiau įgauna pagreitį. Dauguma mėsinių galvijų yra prisitaikę prie prastų oro sąlygų ir permainingų Lietuvos orų. Jų priežiūra nereikalauja daug žmogiškųjų išteklių. Mėsiniai galvijai didesnę metų dalį praleidžia ganyklose, o kartais net ir ištisus metus. Jų mėsa yra labai vertinama, jos kokybę nulemia parinktų žolynų sudėtis ir tvartiniam laikotarpiui pagamintų pašarų kokybė. Verta paminėti, kad veršeliai nuo gimimo ištisus 6 – 8 mėnesius žindo karvę iki atjunkymo, kuomet pradeda lytiškai bręsti [3].
1.2 Angus veislės mėsiniai galvijai
Mėsinių galvijų veislė angus yra kilusi iš šiaurės rytų Škotijos. Tradiciniai angusai yra trumpų kojų, gilia krūtine ir gerai išreikštu užpakaliniu raumeniu. Šios veislės telyčios subręsta palyginus greičiau nei kitų veislių galvijai. Taip gaunamas didesnis palikuonių skaičius per ilgesnį laikotarpį. Jų mišrinimas prasidėjo, kuomet buvo kryžminami su šiaurės Amerikos buliais, kurie davė ilgesnių kojų ir ilgesnio karkaso požymius. Šios veislės galvijai pasižymi aukštos kokybės mėsa su geru marmuringumu. Nereikalauja aukštos kokybės ganyklų ir nereiklūs pašarams. Pagal SEUROP raumeningumą klasifikuojantį standartą, angus veislės mėsinių galvijų karkaso raumeningumas siekia R – E kategorijas. Dažniausiai pasitaikanti R ir U raumeningumo kategorija, bei 3 – 5 laipsnio riebumas, nusakantis išorinį
11 riebalų susikaupimą. Skerdenos išeiga svyruoja tarp 53 – 59% priklausomai nuo galvijo įmitimo ir lyties [4-6].
Šios veislės galvijų dominuojanti juoda spalva, tačiau pasitaiko ir raudonos spalvos išreikštą recesyvinį geną turintys galvijai. Naudojami kryžminimui norint padidinti mėsos marmuringumą, įterpti beragiškumo požymį, kaip dominuojantį. Priskiriami prie vidutinio intensyvumo gamybos veislių [7].
Mėsinių galvijų veršelių atjunkymas įprastai atliekamas jaunikliui sulaukus 210 – 240 d. amžiaus: • Tokio amžiaus veršeliui, nepakanka karvės pagaminamo pieno kiekio ir maisto medžiagų jame, kūno masei auginti;
• Nepageidaujamas, giminingas susikergimas su tėvais, broliais ar seserimis; • Karvės poilsis ir kūno masės atstatymas iki kito veršiavimosi.
Tačiau Angus veislės mėsiniai galvijai išsiskiria savo ankstyva branda. Sveiki, gerai įmitę Angus veislės veršeliai gali lytiškai subręsti nuo 200 d. amžiaus. ir susikergti net gi 7 – 8 mėn. amžiaus [8,9].
1 lentelė. Grynaveislių karvių skaičius Lietuvoje (Lietuvos statistikos departamentas, 2019)
2018-01-01 2019-01-01 Augimas, proc. Simentalai 1166 1314 12.7 Herefordai 603 687 13.9 Šarolė 1834 2162 17.9 Aubrakai 2163 2715 25.5 Limuzinai 3045 3928 29.0 Angusai 2556 3595 40.6
Lietuvoje populiariausia veisle tarp mėsinių galvijų išlieka Limuzinai, tačiau paskutinių metų statistika rodo, kad didžiausias grynaveislių karvių augimas tarp Angus veislės mėsinių galvijų [10].
1.3 Atrajotojų daugiakamerinis skrandis
Atrajotojų virškinamasis traktas skiriasi nuo kitų žinduolių daugiakameriniu skrandžiu, kuriame suvirškinami sunkiai skaidomi angliavandeniai. Šie angliavandeniai yra pagrindinis atrajotojų energijos šaltinis, gaunamas iš ląstelienos ir kitų medžiagų, kurių negali skaidyti žinduoliai su vienkameriniu skrandžiu [12].
12 Vidinis virškinamojo trakto plokščiasis epitelis neišskiria virškinimo fermentų, tačiau ši dalis yra kupina mikroorganizmų gaminančių virškinimo fermentus, kurie anaerobinėmis sąlygomis skaido organines medžiagas. Suskaido tokius angliavandenius, kaip celiuliozė ar hemiceliuliozė – vieni daugiausiai energijos sukaupiančių angliavandenių augaluose. Virškinamo pašaro trukmė priklauso nuo jo struktūros ir ląstelienos kiekio jame. Taip pat sintetina B grupės vitaminus. Fermentacijos metu galvijo virškinamasis traktas pagamina įvairius galutinius produktus, naudingus organizmui, kuriuos įsisavina per virškinamojo trakto sienelę, tokius kaip lakiosios riebalų rūgštys [13 – 15].
Atrajotojų virškinamojo trakto mikroflorą sudaro mikroorganizmai, pirmuonys ir grybai. Mikroorganizmai atlieka pagrindinę fermentaciją, tačiau pagamintas maisto medžiagas naudoja savo dauginimuisi. Stabilus jų kiekis išlieka esant stabiliam šėrimo grafikui ir racionui. Staigus raciono pasikeitimas, badavimas ar per didelis maisto medžiagų kiekis negu įprasta, gali sutrikdyti susidariusią natūralią mikroflorą. Tai gali pakenkti galvijo produktyvumui ir sveikatingumui [13 – 15].
Tikrasis skrandis, kitaip vadinamas šliužu, galvijų virškinamajame trakte atlieka tokią pačią funkciją, kaip ir monogastrinių gyvūnų skrandžiai. Šliužas sintezuoja fermentą pepsiną ir vandenilio chloridą. Šliužas nėra kaupiamasis skrandis, kaip didysis prieskrandis, tinklainis ar knygenos. Jame vyksta pastovus atrajoto pašaro judėjimas į plonąsias žarnas. Per suaugusio galvijo šliužą paros laike transportuojama apie 60 – 100 l. pašaro [13 – 15].
1.4 Veršelių virškinamojo trakto vystymasis
Gimusio veršelio virškinamasis traktas iki 1 – 2 mėn. amžiaus funkcionuoja panašiai, kaip monogastrinių žinduolių skrandžiai. Pirmąjį gyvenimo mėnesį veršeliai maitinasi tik motinos pienu. Verta paminėti koks svarbus yra karvės pirmasis pienas – krekenos, jose didelis pieno baltymų ir riebalų kiekis, taip pat susidaręs imunoglobulinas reikalingas veršelio imunitetui vystytis. Su kiekviena valanda imunoglobulinų kiekis mažėja, todėl labai svarbu, kad veršelis jų gautu per pirmąsias gimimo valandas. Tik bandydami atkartoti suaugusius galvijus, po truputi ragauja stambius žolinius ir koncentruotus pašarus [16, 17].
Skrandžių vystymosi stadijoje šliužas užima apie 80 proc. viso virškinamojo trakto, o likusi dalis atitenka dar nesusiformavusiam didžiajam prieskrandžiui, knygenoms ir tinklainiui. Daugiakamerinio skrandžio vystymą stimuliuoja žolinių pašarų trintis į skrandžio sienelę ir cheminiai procesai, kuriuos sukelia fermentacijos produktai, tokie, kaip sviesto rūgštis [16, 18].
13 Virškinamasis traktas greičiau ir geriau išsivysto, veršeliams gaunant žolinius pašarus – kukurūzo, žolės silosą, šienainį, šieną ir traiškytus grūdus ar miltus. Šiene esantis didelis ląstelienos kiekis sulėtina virškinimo procesus ir dėl prasto maistingumo tik didina virškinamojo trakto tūrį. Šienainis ar silosas, geriau pasisavinami žoliniai pašarai, kurie skatina vystymąsi, tačiau minimalus ląstelienos kiekis yra būtinas – skatina atrajojimą, taip pat palaiko stabilų skrandžio rūgštingumą. Traiškyti grūdai pranašesni už miltus, dėl savo struktūros – virškinamasis traktas užkraunamas darbu ir skatinamas vystymasis, o didelis maisto medžiagų kiekis spartina veršelio augimą [16, 18, 19].
1 pav. Veršelio ir suaugusio galvijo daugiakamerinio skrandžio ypatumai
(Šaltinis: https://www.lifestyleblock.co.nz/lifestyle-file/livestock-a-pets/cattle/calves-and-calving/item/74-calf-rearing-digestion-in-the-calf?tmpl=component&print=1)
1.5 Šienainio ypatumai
Šienainis – pašaras gautas nupjovus žolę ir pavytinus iki 40-60 proc. drėgnumo, klasifikuojamas stambiųjų pašarų klasei. Paruošta žolė sukama į rulonus ir paliekama mažiausiai 30 dienų konservuotis, kol išsiskiria anglies dioksidas bei organinės rūgštys – vyksta anaerobinis rūgimas. Šio proceso metu vyksta fermentacija. Fermentacijos metu angliavandeniai virsta organinėmis rūgštimis. Rūgštingumas, kurį sukelia organinės rūgštys, tokios kaip pieno, propiono ir acto rūgštis ir mažas deguonies kiekis stabdo
14 pašaro gedimą, kurį sukelia mikroorganizmai. Svarbiausi faktoriai yra greitas oro pašalinimas ir staigi pieno rūgšties gamyba, kuri mažina pH, todėl ir vyksta fermentacija. Lyginant su silosu šienainis lėčiau fermentuojasi dėl mažo drėgmės procento ir turi aukštesnį pH, jis taip pat 2 – 3 kartus maistingesnis. Tinkamai pavytintas šienainis gali atstoti netgi šieną. Šienainio maistinė vertę lemia augalų kokybė, vegetacijos tarpsnis kuomet buvo pjauta žolė ir jei reikia papildomas tręšimas [20 – 24].
Ruošiant stambiuosius pašarus tvartiniam laikotarpiui žolės pjovimo laikotarpis yra labai svarbus. Vienas svarbiausių faktorių pjaunant liucerną šienainio gamybai, tai yra vegetacijos tarpsnis. Norint pagaminti aukštos kokybės liucernos šienainį, turime pjauti žolę tarp butonizacijos ir žydėjimo pradžios. Toks pjovimo laikotarpis šienainiui suteiktų išskirtines savybes: apie 20 proc. žalių baltymų, virš 30 proc. ADF ir daugiau nei 40 proc. NDF [24, 25].
Šienavimas prasideda kuomet pievų augalai pasiekia tinkamą vegetacijos tarpsnį, patartina nevėliau žydėjimo pradžios. Šienavimo aukštis negali būti žemiau 6-7 cm. Žemiau pjaunant didėja tikimybė užteršti pašarus žemėmis nuo kurmiarausių ar nelygumų [26, 27].
1.6 Pašarų baltymai
Atrajotojai, kaip visi kiti gyvi organizmai reikalauja aminorūgščių augimui, reprodukcijai, laktacijai. Taip pat reikalinga fermentams, kurie atlieka visą metabolizmą. Pašaro virškinimas prasideda jau burnoje, kuomet suvilgoma seilių ir jų pagalba skaidomi angliavandeniai. Baltymų pasisavinimas prasideda didžiajame prieskrandyje, tęsiasi šliuže ir pasibaigia plonosiose žarnose. Dalį baltymų sunaudoja mikroorganizmai savo gyvybingumui palaikyti ir dauginimuisi, esantys didžiajame prieskrandyje. Likusi dalis įsisavinama šliuže ir plonosiose žarnose [28,30].
Galvijams reikalingas baltymų kiekis svyruoja priklausomai nuo gyvulio dydžio, amžiaus ir augimo greičio. Didesniam galvijui reikės daugiau masės žalių baltymų negu mažesniam galvijui, tačiau judviejų sausųjų medžiagų suvartojimas bus panašaus lygio. Kitaip tariant lengvesniam galvijui aukštos kokybės pašarų reikia mažiau negu sunkesniam galvijui [30].
Baltymai labai skiriasi savo cheminėmis, fizikinėmis savybėmis, dydžiu forma, tirpumu ir biologine funkcija. Visi proteinai yra sudaryti iš aminorūgščių. Egzistuoja daugiau nei 200 skirtingų aminorūgščių, tačiau tik 20 iš jų galima rasti baltymo struktūroje ir apie 10 yra reikalingi gyvulių mityboje dėl subalansuoto šėrimo [29].
15 Žaliųjų baltymų kiekis pašaruose gali kisti nuo 50 g/kg SM iki 300 g/kg SM, priklausomai nuo pašarų botaninės sudėties ir vegetacijos tarpsnio. Didžiausią įtaką žalių baltymų kiekiui turi stiebų ir lapų santykis. Stiebai yra praturtinti ląsteliena ir vandeniu. Gausiausiai žaliųjų baltymų randama lapuose, tačiau jų kiekis mažėja atitinkamai nuo vėlesnio vegetacijos tarpsnio. Jaunuose augaluose, dėl vegetacijos tarpsnio, žalių baltymų daugiau, nes ankstesniu vegetacijos laikotarpiu augalai maistines medžiagas, ypač azotą, įsisavina greičiau negu auga jų masė [31].
Proteinai gali būti klasifikuojami pagal formą; tirpumą vandenyje, druskoje, rūgštyse, bazėse ir alkoholyje; ir pagal kitas specialias charakteristikas [29, 30].
1.7 Grūdų mišiniuose naudojamų žaliavų ypatumai
2 lentelė. Galvijų šėrime naudojamų grūdinių žaliavų maisto medžiagų ypatumai („Feeding maze grain to dairy cows” Dr. Steve Little. Dairy Australia)
Grūdinė žaliava Energija, (AE MJ/ 1 kg SM) Krakmolo kiekis proc./ 1kg SM Fermentacijos greitis, (1 – lėtas, 5 – greitas) Žaliųjų baltymų kiekis proc./ 1 kg SM Kukurūzai 13,5 70 – 75 1 8,5 – 9 Kviečiai 13 65 – 70 5 13 – 14 Miežiai 12 55 – 60 3 12 – 13 Avižos 11 45 – 50 2 11 – 12 Žirniai 12,5 50 – 55 2 19 – 23
Kukurūzo grūdai pasižymi dideliu kiekiu krakmolo. Šeriant gyvulius šia žaliava pagreitiname gyvulio metabolizmo procesus dėl jame esančio didelio energijos kiekio. Krakmolas iš grūdų virškinamas trijose vietose:
• Didžiajame prieskrandyje – mikroorganizmų suvirškintas krakmolas galvijų didžiajame prieskrandyje virsta lakiosiomis riebalų rūgštimis. Šios rūgštys pasisavinamos pro sienelę ir per kraujotaką nukeliauja į kepenis, kuriose panaudojamos, kaip energijos šaltinis;
• Plonosiose žarnose – iki galo nesuvirškintas krakmolas iš kukurūzo patenka į plonąsias žarnas. Čia jis paverčiamas į gliukozę, kuri sparčiai pasisavinama ir iškarto panaudojamas organizmo.
Nespėjus pasisavinti viso teikiama krakmolo iš kukurūzo grūdo, jis su išmatomis patenka į aplinką [33].
16 Lyginant kukurūzo grūdą su kitomis grūdinėmis žaliavomis galime išskirti jame esančio krakmolo ir apykaitos energijos kiekius. Tačiau, jo virškinimas yra vienas ilgiausių lyginant su kitais grūdais ir turi mažiausią žaliųjų baltymų rodiklį. Žvelgiant iš sveikatingumo pusės, nors ir lėtai virškinami, bet tai padeda stabilizuoti gyvulio skrandžio pH [33, 34].
Kviečiai yra viena populiariausių auginamų grūdinių kultūrų. Jie naudojami ne tik galvijų ar kitų gyvulių šėrime, bet ir maisto pramonėje iš jų gaminama: duona, makaronai ir kiti žmonių racioną papildantys produktai. Nepaisant gausingos kviečių klasifikacijos, jie išlieka viena brangiausių žaliavų mėsinių galvijų šėrime, tačiau pasižymi puikiais maistinių medžiagų parametrais. Kviečiai turi nedaug ląstelienos, pasižymi dideliu kiekiu krakmolo, dėl lengvo virškinimo galima sulyginti net gi su krakmolo prisotintu kukurūzo grūdu. Taip pat pasižymi didesniu žaliųjų baltymų kiekiu nei kiti grūdai, kaip miežiai, avižos. Nepaisant visų paminėtų privalumų, kviečių grūdus racione reikia riboti, rekomenduojama neviršyti 40 proc. viso grūdų mišinio. Norint į racioną įterpti kviečių grūdus, reikia tai daryti palaipsniui, pradedant nuo 10 – 15 proc. viso grūdo mišinio maksimaliai didinant iki ankščiau minėtų 40 proc. Greitai skaidomas krakmolas ir kitų grūdinių kultūrų, kaip kukurūzas, deficitas gali sukelti skrandžio acidozę, išsipūtimus [35, 36].
Miežiai pasižymi gera adaptacija prie prastesnių augimo sąlygų, nereikalauja derlingo dirvožemio. Miežių grūdų nepasižymi išskirtinėmis maistinėmis savybėmis, turi mažiau baltymų nei kviečiai, mažiau krakmolo negu kukurūzo grūdai. Natūralu, kad dėl šių priežasčių ir miežių grūdai yra kiek pigesni bei lengviau prieinami ūkininkams. Kaip ir kviečių, miežių grūdai pasižymi greitu krakmolo skaidymu virškinamajame trakte, todėl patariama miežių grūdus maišyti su kitomis grūdinėmis kultūromis. Puiki žaliava, norint užtikrinti penėjimo pabaigą jei šeriama kukurūzo silosu. Iš siloso gauname didelį ilgiau virškinamo krakmolo kiekį, o miežiai palaiko baltymų ir ląstelienos deficitą [37].
Avižos bene mažiausiai baltymų ir apykaitos energijos generuojanti žaliava. Pasižymi dideliu kiekiu ląstelienos dėl luobelės – ji sudaro apie 24 – 30 proc. viso grūdo masės. Avižos yra puiki žaliava veršelių auginimui. Luobelė ir didelis skaidulinių medžiagų kiekis skatina virškinamojo trakto vystymąsi ir paruošia organizmą prisitaikyti prie grūdinių žaliavų bei žolinio pašaro. Grūdų mišinyje gali būti net 50 – 70 proc. avižų, o palaipsniui įterpiant kitas grūdines žaliavas galima sumažinti iki 20 – 30 proc. nesukeliant streso organizmui. Auginant pakaitines telyčias nerekomenduojama šerti avižų grūdais su laisva prieiga prie šėryklų, jei yra galimybės geriau šerti maišant su žoliniais pašarais, taip išvengsime nutukimo, apsivaisinimo ir veršiavimosi komplikacijų [38, 39].
17 Žirniai pasižymi dideliu žaliųjų baltymų kiekiu, kone dvigubai lyginant su kitomis grūdinėmis kultūromis. Tai viena pagrindinių žaliavų norint į racioną įterpti didesnį baltymų kiekį, tačiau negalima viršyti 20 – 25 proc. bendro grūdų mišinio. Piktnaudžiaujant žirnių grūdais racione galimi išsipūtimo atvejai, ypatingai jauniems veršeliams. Apykaitos energija panaši, kaip ir ankščiau minėtų grūdinių žaliavų [40, 41].
Valgomoji druska – NaCl dažnai naudojamas priedas galvijų šėrime. Jo cheminė struktūrą sudaro Na – natris ir Cl – chloras, šie elementai dalyvauja įvairiose organizmo reakcijose. Druska gali būti naudojama, kaip pašarų suvartojimo reguliatorius. Naudojant druską apdorotų grūdinių žaliavų mišiniuose ar duodant galvijui laisvą prieigą prie laižomosios druskos, matomas ryškus suvartojamo vandens padidėjimas [42].
18 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Magistro baigiamasis darbas buvo atliktas 2017 – 2018 metais Baltos avies kooperatyvo ūkyje. Baltos avies kooperatyvas įsikūręs Elektrėnų sav., Lunkiškių kaime.
Kooperatyvas užsiima angus veislės mėsinių buliukų nuo atjunkymo penėjimu. Penėjimas vyksta atviro tipo, apvaliame, cirko areną primenančiame įrenginyje.
Tyrimo objektas – 3 grupės po 12 mėsinių angus veislės buliukų. Pirmoji grupė – Pure Fields linijos auginami buliukai. Baltos avies kooperatyvo narių, iš motininių bandų suformuota grupė. Antroji – Black Angus Hill atjunkytų buliukų grupė iš Vilniaus rajono. Trečioji grupė – Red Angus linijos auginami buliukai iš Zarasų rajono.
3 lentelė. Visų grupių svorių ir amžių vidurkiai tyrimo pradžioje
Pure Fields Black Angus Hill Red Angus
Amžius, d. 213 303 244
Svoris, kg. 293 336 250
Šiuos augintojus sieja keletas dalykų:
• Motininės bandos atrinktos ir atvežtos iš Vokietijos bei Čekijos – šiose šalyse Angus veislės mėsiniai galvijai nėra stambinami, kaip Danijos, Kanados ar Amerikos augintojų;
• Turi tiek rudeninį, tiek pavasarinį veršiavimąsi;
• Karvės su veršeliais ganosi nederlinguose, kalvotose vietovėse, o žiemos laikotarpiu laikomi laukuose su nedidele pašiūre ar miško plotu.
Esminiai augintojų skirtumai:
• Pure Fields linijos veršeliai ganykliniu laikotarpiu gaudavo traiškytų grūdų mišinį – ad libitum; • Black Angus Hill auginami veršeliai gaudavo ribotą kiekį to pačio mišinio;
• Red Angus užauginti veršeliai negaudavo jokių papildomų pašarų tuo pačiu laikotarpiu.
Pirmoji – Pure Fields ir antroji – Black Angus Hill tiriamosios grupės koncentruotuosius pašarus šėryklose ganykliniu laikotarpiu pradėjo gauti pirmiesiems veršeliams sulaukus apie 60 d. amžiaus. 60 – 120 d. amžiaus laikotarpiu 12 – ai veršelių Pure Fields sunaudojo 894 kg traiškytų grūdų. Vienam veršeliui teko apie 1,24 kg/d. 120 – 210 d. amžiaus laikotarpiu sunaudota 2400 kg traiškytų grūdų, o tai yra apie 2,2 kg/d. vienam veršeliui. Vidutinis traiškytų grūdų suvartojimas vienam veršeliui – 1,83 kg/d.
19 Black Angus Hill 60 – 120 d. amžiaus laikotarpiu 12 – ai buliukų sunaudojo 540 kg traiškytų grūdų. Vienam veršeliui teko apie 0,75 kg/d. 120 – 210 d. amžiaus laikotarpiu sunaudota 1350 kg ir vienam veršeliui teko apie 1,25 kg/d. Vidutinis traiškytų grūdų suvartojimas vienam veršeliui – 1 kg/d.
Galvijai buvo laikomi vienodomis sąlygomis: kreikiama šiaudų smulkintuvu „Jeantil PR 2000“ avižiniais ir kviečių šiaudais kiekvieną dieną ryte. Šeriama stambiuoju pašaru su pašarų dalytuvu „Keenan mech fiber 300“, 8 valandą ryte ir 19 valandą vakare. Koncentruotieji pašarai išberiami ant šienainio 9 val. ryte, 14 val. dienos metu bei 18 val. vakare. 10 kg kūno masės skiriama 100 g traiškytų grūdų, pvz.: bendra vidutinė grupės masė – 370 kg, tai per dieną vienam gyvuliui tenka 3,7 kg traiškytų grūdų. Gyvuliams vanduo ir pašaras tiekiamas ad libitum. Šėrimo takas 1 m. pločio, o pašarai pastoviai pristumiami.
Racioną sudarė šienainis ir traiškyti grūdai. 30 proc. viso raciono SM sudarė traiškyti grūdai. Reikia paminėti, kad kukurūzo grūdai buvo smulkinami iki miltų frakcijos, dėl prastai pasisavinamo traiškyto kukurūzo. Traiškytų grūdų mišinį sudarė: 10 proc. kviečių, 17 proc. miežių, 40 proc. kukurūzų grūdai, 19,5 proc. avižų, 12 proc. žirnių ir 1,5 proc. NaCl – valgomoji druska.
Stambieji pašarai konservuojami į rulonus naudojant kombinuotąjį presą „CLAAS Rollant 454 Uniwrap“. Naujos technologijos pašarų ruošimo presas turi pakankamai peilių, kurie susmulkina žolę iki 6-8 cm, o tai pagerina žolinių pašarų ėdamumą.
Stambiųjų pašarų tyrimus atliko VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ naudojantis mobiliąja laboratorija, pašarų analizatoriumi „AgriNir“. Šienainio tyrimai buvo atliekami 30 dienų po presavimo ir vyniojimo į plėvelę, kuomet būna įvykusi pilna fermentacija.
Atliekant tyrimus buvo laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, vadovaujantis „Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais“, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, 2002 m. gegužės 16 d. Nr. 223.
Tyrimas užtruko 395 dienas, nuo 2017-11-01 iki 2018-12-01. Šiame laikotarpyje tiriamosios grupės buvo sveriamos, kas 21 dieną, kiekvieną penktadienį. Svėrimas vykdavo nuo 10:30 iki 11:30. Svėrimui buvo naudojami svėrimo davikliai „Load Bars MP1010” tvirtinami po veterinarinėmis staklėmis ir su davikliais sujungiamas skaitmeninis ekranas „Indicator EziWeigh 7i” nurodantis svorį.
Pure Fields auginamų buliukų pirmasis svėrimas buvo užfiksuotas 2017 – 11 – 17 dieną. Šiai grupei buvo atlikta 17 svėrimų iki 2018 – 10 – 19 dienos. Black Angus Hill buliukai iš Vilniaus rajono atvyko kiek vyresni ir pirmasis svėrimas buvo atliktas 2018 – 02 – 09. Viso padaryta 14 svėrimų iki 2018 – 11 – 09. Red Angus buliukai iš Zarasų į penėjimo stotį pristatyti ir pirmą kartą pasverti 2017 – 12 – 29. Viso atlikta 16 svėrimų, kas 21 dieną iki 2018 – 11 – 09.
20 4 lentelė. Ištirtų pašarų „AgriNir“ pašarų analizatoriumi parametrai ir suvestinė.
Šienainio pašarų serija SM, proc. ŽB %, 1 kg SM nŽB. g/1 kg SM RNB, g/1 kg SM ADF, proc./1 kg SM NDF, proc./1 kg SM Pelenai, proc./1 kg SM ŽR proc./ 1 kg SM AE, MJ/1 kg SM A1 32 17,3 133 6,4 19,5 35,1 9,9 5,4 9,7 A2 34,8 16,7 128 5 28,6 53,5 8,9 4,2 8,61 B1 51,7 16,5 136 4,6 23,1 38,5 8,5 3,7 10,16 C1 42,4 17,2 127 7,2 24,8 41 9,8 3,3 9,22 C2 29,9 19,1 127 7,2 22,4 37,2 9,7 3,9 9,25 D1 43,5 15,1 127 3,8 23,8 41,1 9,6 4 9,51 D4 41,6 16,1 130 5 22,2 41 9 3,5 9,6 G2 43 16,4 130 2,7 24 44,7 9 2,8 9,87 Vidurkis 39,8 16,8 129 5,2 23,5 41,5 9,3 3,85 9,49
„AgriNir“ pašarų analizatoriumi atlikti tyrimai rodo, kad penėjimo laikotarpiu šertas šienainis buvo geros kokybės. Šios pašarų serijos buvo atrenkamos būtent penėjimui skirtiems gyvuliams dėl turimų parametrų. Sausųjų medžiagų kiekis atitinkantis šienainio standartą, nėra sausas ir nėra labai šlapias, dėl šių savybių matome ganėtinai stabilų ADF ir NDF, kurie nusako neutralioje ir rūgštinėje terpėje tirpią ląstelieną. Pagal tai galime nuspręsti apie pašarų virškinamumą atrajotojų skrandyje. Pašaras prisotintas žaliųjų baltymų, pasižymi gera apykaitos energija. A1 ir C1 serijose matomas padidėjęs pašarų užterštumas, tačiau ne virš normos ribų.
5 lentelė. Traiškytų grūdų cheminiai ir maistiniai kokybiniai parametrai Drėgmė, proc. Žali baltymai, proc. Neapdoroti aliejai, riebalai, proc. Ląsteliena, proc. Krakmolas, proc. Procentai 10 12,3 2,9 5,1 53,4
Naudojant „MS Excel 2013“ buvo apskaičiuoti tiriamųjų grupių priesvoriai bei ± paklaida. „MS Excel 2013“ programa taip pat buvo nustatomas skirtumo patikimumas tarp dviejų tiriamųjų grupių vidurkių. Kuomet p > 0,05 laikyta statistiškai nepatikima.
21 3. REZULTATAI
Atlikta visų trijų tiriamųjų grupių svėrimo duomenų analizė, kaip kito jų viso gyvenimo priesvoris per parą prieš penėjimą ir po bei augimo sparta penėjimo fermoje. Rezultatai pateikiami 4 lentelėje. 6 lentelė. Tiriamų buliukų grupių svėrimo duomenų analizė po atjunkymo
Pure Fields Black Angus Hill Red Angus
Viso gyvenimo, kg/d. po atjunkymo 1,229±0,05 a 0,998±0,026 b 0,901±0,039 b c Vid. Amžius po atjunkymo, d. 213±10 a 303±8 b 244±7 c Vid. Svoris po atjunkymo, kg. 293±13 a 336±12 b 250±7 c
a,b,c – vidurkiai, lentelės eilutėje pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai patikimai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Pirmoji tiriamoji grupė – Pure Fields angus buliukai penėjimo pradžioje turėjo 1,229 augimo spartą. Šis rezultatas užfiksuotas pirmojo svėrimo metu, tuo laikotarpiu grupės vidutinis amžius buvo 213 dienų, su 10 dienų paklaida. Svoris siekė 293 kg su 13 kg paklaida. Šio grupės buliukų augimo parametrai buvo geriausi iš visų trijų tiriamųjų grupių.
Antroji tiriamoji grupė – Black Angus Hill buliukų užfiksuotas augimas buvo 0,998 kg per parą po atjunkymo. Penėjimą pradėjo būdami vidutiniškai 303 dienų amžiaus su 8 dienų paklaida. Svoris siekė 336 kg su 12 kg paklaida.
Trečioji tiriamoji grupė – Red Angus buliukai po atjunkymo, pirmojo svėrimo metu augo vos 0,901 kg/d. Šio grupės rezultatas po atjunkymo, penėjimo pradžioje buvo prasčiausias iš visų. Rezultatas užfiksuotas pirmojo svėrimo metu, kuomet buliukai vidutiniškai buvo 244 dienų amžiaus su 7 dienų paklaida ir siekė vidutiniškai 250 kg svorį su 7 kg paklaida.
6 lentelėje skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai patikimai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). Prieš penėjimo pradžią, po atjunkymo, vienintelis parametras lyginamas tarp Black Angus Hill ir Red Angus grupių statistiškai patikimai nesiskyrė tarpusavyje, tai buvo viso gyvenimo priesvoris per parą. Vidutiniai amžiaus ir svorio parametrai statistiškai patikimai (p<0,05) skyrėsi tarpusavyje lyginant visas grupes. Didžiausias parametrų skirtumas tarp grupių buvo lyginant Pure Fields viso gyvenimo priesvorį po atjunkymo su Red Angus buliukų viso gyvenimo priesvoriais. Taip pat žymiai išsiskyrė Pure Fields ir Black Angus Hill buliukų amžiaus vidurkiai, bei Black Angus Hill ir Red Angus buliukų svoriai.
22 7 lentelė. Tiriamų buliukų grupių svėrimo duomenų analizė po penėjimo
Pure Fields Black Angus Hill Red Angus
Viso gyvenimo, kg/d. po penėjimo 1,328±0,038 a 1,196±0,023 b 1,206±0,029 b c Vid. Amžius po penėjimo, d. 547±12 a 578±11 a 558±7 a Vid. Svoris po penėjimo, kg 758±24 a 725±22 a 705±14 a Penėjime, kg/d 1,350±0,056 a 1,491±0,044 a 1,417±0,042 a
a,b,c – vidurkiai, lentelės eilutėje pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai patikimai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Pirmoji tiriamoji grupė – Pure Fields visą tyrimo laikotarpį penėjimo fermoje vidutiniškai augo po 1,35 kg per parą. Ši grupė pasižymėjo gerais parametrais penėjimo pradžioje, todėl 700 kilogramų skerdimui tinkamą svorį pasiekė greičiausiai, taip pat būdami jauniausi. Vidutiniškai 700 kg gyvą svorį grupė pasiekė vos per 507 dienas amžiaus. Tyrimo pabaigoje visa grupė pasižymėjo vidutiniškai didžiausiu svoriu – 758 kg su 24 kg paklaida, taip pat tai pavyko pasiekti būnant jauniausia tiriamąją grupe.
Antroji tiriamoji grupė – Black Angus Hill penėjimo fermoje pademonstravo didžiausią augimo spartą, siekdami – 1,491 kg per parą augimą. Nepaisant puikaus augimo penėjimo metu, skerdimui tinkamą svorį grupė pasiekė vidutiniškai per 553 dienas. Būdami vyriausia tiriamąją grupe, tyrimo pabaigoje siekė 725 kg gyvą svorį su 22 kg paklaida.
Trečioji tiriamoji grupė – Red Angus buliukai nepaisant prasčiausio viso gyvenimo per parą parametro tyrimo pradžioje, penėjimo fermoje vidutiniškai augo 1,417 kg/d. Šiek tiek atsilikdami nuo antrosios tiriamosios grupės, skerdimui tinkamą 700 kg gyvą svori pasiekė būdami 555 dienų amžiaus. Tyrimo pabaigoje, grupė vidutiniškai svėrė 705 kg su 14 kg paklaida.
Skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai patikimai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). Pagal gautus rezultatus, matome, kad viso gyvenimo priesvoris per parą yra statistiškai patikimas. Nepaisant geresnių Black Angus Hill ir Red Angus buliukų augimo parametrų penėjimo fermoje, geriausią viso gyvenimo priesvorių per parą augimą užfiksavo Pure Fields augintojų buliukai. Vidutinio amžiaus, svorio ir penėjime užfiksuoto augimo spartos parametrai lyginant patikimumą statistiškai nereikšmingi.
23 2 pav. Pirmoji tiriamoji grupė – Pure Fields augimo penėjime kreivės
Grafike pavaizduotas Pure Fields angus veislės mėsinių buliukų augimas penėjimo fermoje. Šios grupės buliukų viso gyvenimo priesvorio kreivė yra stabiliausia iš trijų tiriamųjų grupių. Tačiau kreivė žyminti augimo spartą tarp svėrimų kg/d. turi daugiausiai augimo ir kritimo rodiklių. Pirmasis svėrimas grafike užfiksuotas 2017 – 11 – 17 dieną, žymintis 1,430 kg per parą augimą ir jį sekantis ženklus kritimas iki 2017 – 12 – 29, kuomet pasiekiamas vienas prasčiausių šio grupės augimo laikotarpių – vos 0,881 kg/d. Tai galėjo sukelti stresinis laikotarpis, kuomet veršeliai buvo patraukiami nuo motinų – pieno deficitas ir aplinkos pasikeitimas: nauji gyvuliai, pašaras ir technikos, kaip pašarų dalytuvo ar šiaudų putimo keliami garsai. Geriausius rodiklius šios grupės gyvuliai demonstravo nuo 2018 – 05 – 05 iki 2018 – 08 – 17, turėjo pastovų augimą per parą, kurio metu vidutiniškai augo 1,733 – 1,776 kg per parą ištisas 42 dienas. Penėjimui einant į pabaigą buvo užfiksuotas dar vienas staigus kritimas, po kurio sekė stabilizavimasis iki tų pačių 1,370 kg per parą.
0.500 0.700 0.900 1.100 1.300 1.500 1.700
Pure Fields
24 3 pav. Antroji tiriamoji grupė – Black Angus Hill augimo penėjime kreivės
Grafike pavaizduotas Black Angus Hill buliukų augimas penėjimo fermoje. Šio tiriamosios grupės veršeliai, penėjimo fermoje parodė geriausius rezultatus. Nuo pirmojo svėrimo, kuris buvo atliktas 2018 – 02 – 09 veršeliai stabiliai augo, su nežymiais pokyčiais vidutiniškai išlaikydami 1,475 kg per parą priesvorį. Šios grupės buliukai atitinkamais laikotarpiais tarp svėrimų augdavo daugiau, kaip 1,6 kg/d. Esminis grupės pokytis įvyko 2018 – 09 – 07, kuomet vidutinis grupės augimas krito iki 0,967 kg/d., tačiau kito svėrimo metu buvo užfiksuotas geriausias šios grupės rezultatas – 1,752 kg augimas per parą. Grupei po truputi siekiant 700 kg gyvo svorio vidurkį, augimai šiek tiek nusmuko iki 1,386 kg/d. ir 1,286 kg/d.
0.500 0.700 0.900 1.100 1.300 1.500 1.700
Black Angus Hill
25 4 pav. Trečioji tiriamoji grupė – Red Angus augimo penėjime kreivės
Grafike pavaizduotas Red Angus buliukų augimas penėjimo fermoje. Šios grupės pirmasis svėrimas penėjime fermoje atliktas 2017 – 12 – 29. Sekančio svėrimo 2018 – 01 – 19 metu rezultatai šiek tiek nustebino, nes buliukų grupė pastarąją 21 dieną praktiškai neaugo, užfiksuotas tik 137 g priesvoris per parą. Panaši situacija buvo ir su Pure Fields atjunkytais buliukais, kuomet antrojo svėrimo metu buvo užfiksuoti rezultatai žemiau vidurkio. Trečiojo svėrimo 2018 – 02 – 09 užfiksuotas 1,485 kg per parą augimas. Po šio svėrimo rodikliai augo ganėtinai sparčiai be reikšmingų priesvorio per parą sumažėjimų, kuomet pasiekė rekordinę augimo spartą – 1,922 kg per parą. Šis rodiklis užfiksuotas 2018 – 07 – 27. Tik 2018 – 09 – 28 buvo užfiksuotas žemiausias augimo rodiklis nuo vasario mėnesio – 1,251 kg/d. ir artėjant prie 700 kg gyvo svorio pastaroji augimo sparta nusistovėjo iki skerdimo laikotarpio.
0.100 0.300 0.500 0.700 0.900 1.100 1.300 1.500 1.700 1.900
Red Angus
26 8 lentelė. Skirtingų grupių traiškytų grūdų sunaudojimas iki atjunkymo
Traiškytų grūdų sunaudojimas Traiškytų grūdų sunaudojimas iki atjunkymo
60 - 120 d. 120 - 210 d.
Pure Fields 894 2400 3294
Black Angus Hill 540 1350 1890
Red Angus 0 0 0
Pure Fields auginami buliukai nuo 60 dienų iki 210 dienų atjunkomo amžiaus suvartojo 3294 kg. koncentruotųjų pašarų – traiškytų grūdų mišinio. Vienam gyvuliui vidutiniškai teko 1,83 kg/d. traiškytų grūdų per 150 dienų laikotarpį. Black Angus Hill auginami buliukai per tą patį laikotarpį gaudami ribotą kiekį traiškytų grūdų suvartojo 1890 kg. Šios grupės vienam buliukai teko lygiai 1 kg/d. traiškytų grūdų per tą patį 150 dienų laikotarpį. Red Angus buliukai nebuvo šeriami papildomais pašarais.
Papildomų pašarų pagalba, jų neribojant, pirmosios tiriamosios grupės veršeliai į penėjimo fermą atvyko geriausiais priesvoriais, siekiančiais – 1,267 kg/d. Kiek žemesnius rodiklius parodė ribotą 1kg. traiškytų grūdų per parą gavę buliukai – 0,998 kg/d. Trečioji tiriamoji grupė, kuri negavo papildomų pašarų į penėjimo fermą atvyko augdami tik po 0,898 kg per parą.
Nepaisant antrosios ir trečiosios tiriamųjų grupių rezultatų penėjimo fermoje ir sparčių augimo šuolių, skerdimui tinkamą 700 kg gyvą svorį pirmieji pasiekė pirmosios tiriamosios grupės – Pure Fields buliukai, būdami tik 507 d. amžiaus. Black Angus Hill buliukai skerdimui tinkamą svorį vidutiniškai pasiekė būdami 553 dienų amžiaus, o Red Angus buliukai šiek tiek atsiliko, 700 kg. gyvą svorį užaugino būdami 555 dienų amžiaus. Antroji grupė užtruko papildomai 46 dienas penėjimo fermoje, trečioji atitinkamai 48 dienas.
9 lentelė. Traiškytų grūdų sunaudojimas per papildomas penėjimo dienas iki skerdimui tinkamo svorio
Vidutinis traiškytų grūdų sunaudojimas penėjime
per parą gyvuliui, kg
Gyvulių kiekis grupėje, vnt. Papildomos šėrimo dienos iki skerdimo, d. Iš viso
Black Angus Hill 6.5 12 46 3588
Red Angus 6.5 12 48 3744
27 10 lentelė. Bendras traiškytų grūdų sunaudojimas nuo gimimo iki skerdimui tinkamo svorio tarp tiriamųjų grupių
Traiškytų grūdų sunaudojimas Iš viso Iki atjunkymo, kg Papildomam penėjimui, kg
Pure Fields 3294 0 3294
Black Angus Hill 1890 3588 5478
Red Angus 0 3744 3744
Pagal traiškytų grūdų sunaudojimą, nuo gimimo iki skerdimui tinkamo svorio, matomas aiškus traiškytų grūdų poveikis galvijui iki atjunkymo. Nerodydami aukščiausių rodiklių penėjime, „Pure Fields“ angus veislės buliukai, per visą augimo laikotarpį sunaudojo mažiausiai koncentruotųjų pašarų. 450 kilogramų daugiau suvartojo trečioji tiriamoji grupė, kuri iki atjunkymo negavo papildomų pašarų. Šiuo aspektu prasčiausias rezultatas tenka „Black Angus Hill“ buliukų grupei, kurie iki atjunkymo suvartojo beveik 2 tonas traiškytų grūdų, papildomai užtruko penėjime ir bendrame rezultate suvartojo 5478 kg. traiškytų grūdų.
28 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar veršelių iki atjunkymo šėrimas traiškytais grūdais turės poveikį priesvoriams atjunkymo metu ir tolimesniame penėjime.
S. L. Boyles ir kt. aptarė, kaip šėrimas miežių grūdais ganykliniu laikotarpiu gali paveikti pašarų pasisavinimą. Jų aprašomame darbe diskutuojama, kad papildomų pašarų – grūdų šėrimas bus optimalus tik tokiu atveju, jeigu racione yra pakankamas baltymų kiekis. Jie pamini, kad sausųjų medžiagų suvartojimas padidėjo į racioną įterpus kukurūzo ir miežių grūdų, tačiau neigiamai paveikė šieno sausųjų medžiagų suvartojimą.
M. Bauer ir kt. taip pat yra vieningos nuomonės dėl grūdinių žaliavų šėrimo ir jų penėjimo įvairioms galvijų grupėms: veršeliams, pakaitinėms telyčios, laktuojančioms mėsinių galvijų karvėms.Grūdai skatina virškinamojo trakto darbą ir jeigu racione yra pakankamas baltymų kiekis, padidėja sausųjų medžiagų suvartojimas ganykliniu laikotarpiu arba šeriant silosuotais pašarais. Atliktame tyrime veršeliai traiškytų grūdų mišinį gavo ganykliniu laikotarpiu, o penėjime buvo šeriami vidutiniškai 39,8 proc. sausųjų medžiagų turintį šienainį.
C. K. Reynolds ir kt. savo aprašomame darbe apie energijos pasisavinimo gerinimą galvijų organizme rašo apie traiškytų grūdų naudojimą ir jų naudą. Traiškyti grūdai padeda stabilizuoti racione esantį apykaitos energijos trūkumą šeriant baltymų prisotintais pašarais – ganykliniu laikotarpiu pievose arba drėgnų šienainiu. Tačiau pastebi, kad padidėja rizika susirgti acidoze taikant didelį kiekį grūdų. K. Walsh rezultatuose pateikia duomenis, kad šeriant gyvulius konservuotais žoliniais pašarais ir naudojant atitinkamą kiekį grūdų mišinio pagaminamas mažesnis kiekis apykaitos energijos. Tokiu būdu negaminamas energijos perteklius, kuris pašalinamas su išmatomis, šlapimo ar dujų pavidalu. Toks žolinių pašarų ir grūdų mišinys pagerina pašarų konversiją į karkaso augimą. Šiame tiriamajame darbe apie buliukų penėjimą, matome, kad traiškyti grūdai veršeliams iki atjunkymo padėjo pasiekti geresnius priesvorius, o penėjime užtikrino stabilų augimą.
29 IŠVADOS
1. Šaltiniai teigia, kad skirtingi grūdai bei jų išskirtinės savybės teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Kiekviena grūdinė žaliava skirtingai sąveikauja su organizmu – kukurūzai prisotinti sunkiau ir ilgiau virškinamo krakmolo, miežiai bei kviečiai pasižymi greitu baltymų ir angliavandenių pasisavinimu, štai avižos išsiskiria dideliu ląstelienos kiekiu dėl jį gaubiančios luobelės, o žirniai praturtina racioną didesniu baltymų kiekiu.
2. Traiškytų grūdų šėrimas iki atjunkymo turi poveikį veršelių priesvoriams atjunkymo metu. Trečia – kontrolinė – tiriamoji grupė, kuri negavo traiškytų grūdų ganykliniu laikotarpiu iki atjunkymo turėjo žymiai prastesnius priesvorius nei grupė, kuri gavo neribotą traiškytų grūdų kiekį. Traiškytų grūdų neribotą kiekį gavusi grupė augo 26,7 proc. geriau negu kontrolinė grupė. Ribotą kiekį traiškytų grūdų gavusi antroji tiriamoji grupė augo 9,7 proc. geriau negu kontrolinė grupė. Antrąją ir trečiąją tiriamasis grupes skiria 18,8 proc. augimo sparta.
3. Nepaisant priesvorių įvairovės po atjunkymo penėjimo fermoje, tiek kontrolinė, tiek tiriamosios grupės augo labai neišsiskirdamos, su tam tikrai nuokrypiais, tačiau rezultatai buvo geri. Geriausią augimo spartą penėjimo fermoje turėjo antra tiriamoji grupė – gavusi ribotą kiekį grūdų iki atjunkymo – 1,491 kg. per parą. 5 proc. blogiau augo kontrolinė grupė, o prasčiausia augimo sparta užfiksuota pirmosios tiriamosios grupės – 9,5 proc. mažiau.
4. Papildomos investicijos – veršeliams pritaikyta šėrykla ir traiškyti grūdai – nesuteiks greitų pajamų ir ekonominės grąžos per vieną vadą. Atsižvelgus į ūkio taikomą auginimo modelį, galime nuspręsti, kokių veiksmų imtis: jeigu veršeliai auginami iki atjunkymo, efektyviau būtų juos papildomai šerti traiškytais grūdais, kad pasiektume didesnį gyvą svorį prieš pardavimą, stengtis neriboti, šerti „ad libitum“ ir nuolat palaikyti prieigą prie papildomų pašarų veršeliams. Jeigu ūkis turi galimybes buliukus penėti ir penėjimo metu šerti geros kokybės žoliniais pašarais, kurie užtikrina baltymų kiekį racione bei papildyti racioną traiškytų grūdų mišiniu, juos auginti nuolat šeriant papildomais pašarais arba visai neduoti traiškytų grūdų iki atjunkymo. Taigi nustatyta, jog įtakos rezultatams neturi papildomas šėrimas traiškytais grūdais arba jų nedavimas iki atjunkymo.
30 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikus tyrimą ir išanalizavus jame pateiktus duomenis bei išvadas, galima pateikti keletą praktinių rekomendacijų atsižvelgus į tam tikro ūkio poreikius.
Ūkio pajamos ir stabilumas priklauso nuo pasirinktos auginimo technologijos – tam tikri veiksmai ir auginimo technologijos ypatybės gali atnešti ekonominę naudą. Vienas pagrindinių sėkmės rodiklių yra veršelių išgyvenimo procentas iki atjunkymo. Yra žinoma, jog bandoje gyvuliai – tiek buliukai, tiek telyčios – dažniausiai gimsta santykiu 1:1.
Šeriant veršelius papildomais pašarais, šiuo atveju traiškytais grūdais, gauname geresnius priesvorius atjunkymo metu, dėl to:
• Gaunama daugiau pajamų už atjunkomus buliukus. Supirkėjai veršelius perka už gyvą jų svorį, atitinkamo amžiaus ir svorio. Taip pat buliukai būdami jauni įgauna geresnę prekinę išvaizdą – didesnį svorį – todėl tokia prekė tampa patrauklesnė supirkėjui. Atsiranda galimybė buliukus parduoti kaip veislinę medžiagą, nes atliekant kontrolinį svėrimą bus užfiksuotas didesnis svoris, dėl kurio veislinės vertės indeksas taps aukštesnis.
• Papildomus pašarus suvartodamos telyčios įgauna geresnę eksterjero kondiciją, o tai aktualu būtent angus veislės mėsiniams galvijams, nes telyčios dažnai kergiamos jau 14 – 16 mėn. amžiaus, tačiau privalo pasiekti ne mažesnį, kaip 450 kg. gyvą svorį. Taip pat geresnis telyčių įmitimas užtikrina sveikatingumą bei padaro patrauklesnėmis parduodant kaip veislinę medžiagą.
Turėdami spartesnę augimo pradžią, kaip ir matoma tyrime, buliukai greičiau pasiekia skerdimui tinkamą svorį. Tai aktualu jeigu penėjimo fermoje per kalendorinius metus norima išgauti daugiau apyvartinių pinigų, kai gyvulys trumpiau šeriamas ir prižiūrimas, nes toje pačioje, vienam gyvuliui skirtoje, vietoje greičiau rotuojasi buliukai.
11 lentelėje pavaizduota hipotetinė situacija vaizduojanti, kodėl ekonomiškai naudinga buliukų nešerti papildomais pašarais iki atjunkymo.
11 lentelė. Buliukų auginimo kaštai iki atjunkymo ir penėjime
Grupė Nr. 1 Nr. 2
Buliukų vid. Gyvenimo priesvoris, kg/d. 1.229 0.901
Buliukų vid. Amžius, d. 210 210
Buliukų vid. Svoris, kg. 288 219
31
Suma, eur. 720 548
Vid. Amžius pasiekus 700 kg. gyvą svorį 507 555
Dienos penėjime 297 345
Dienos penėjime kaina, eur. 2 2
Penėjimo suma, eur. 594 690
Papildomas penėjimas, d. 0 48
Suvartojami papildomi traiškyti grūdai, kg/d. 6.5 6.5
Traiškytų grūdų kaina kg/eur. 0.19 0.19
Papildomi traiškyti grūdai penėjime, kg. 0 312
Papildomi kaštai penėjime, eur. 0 59
Traiškytų grūdų kaina kg/eur. 0.19 0.19
Traiškyti grūdai iki atjunkymo, kg. 274.5 0
Traiškyti grūdai iki atjunkymo, eur. 52 0
Viso: 1366 1297
Pateiktoje lentelėje augimo sparta iki skerdimui tinkamo 700 kg. gyvo svorio naudota pagal kontrolinę – „Red Angus“ (Nr. 2) ir pirmąją tiriamąją grupę – „Pure Fields“ (Nr. 1). Kaip matome, perkant pigesnį gyvulį, nepaisant papildomų 48 penėjimo dienų, uždirbame papildomus 69 eurus nuo gyvulio. Verta nepamiršti, jog tai įmanoma pasiekti tik šeriant geros kokybės žoliniais pašarais bei traiškytų grūdų mišiniu penėjimo metu.
32 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. J.F. Hocquette, V. Chantellier. „Prospects for the European beef sector over the next 30 years“. 2011.
2. J. Čėsna, R. Bleizgys. „Gyvulininkystės technologijų inžinerija“. ASU leidybos centras. 2012. 3. Č. Jukna, V. Jukna. „Mėsinių galvijų auginimas“, VšĮ „Terra Publica“. 2004.
4. M. D. MacNeil, J.D. Nkrumah, B.W. Woodward, S.L. Northcutt, „Genetic evaluation of Angus cattle for carcass marbling using ultrasound and genomic indicators“. 2013. Journal of Animal Science, Volume 88, Issue 2. 517 – 522 p.
5. Jukna V. Galvijų ir kiaulių mėsos produkcijos gerinimas. Monografija. Kaunas: Ūkininko patarėjas; 2017
6. The Universities Federation for Animal Welfare, edited by John Webster, „Management and Welfare of Farm Animals“. 2012. Wiley-Blackwell publication. 135-136p.
7. A. Šileika, R. Japertienė, V. Juozaitienė, E. Šlyžius, A. Muzikevičius, L. Anksienė, „Lietuvoje veisiamos ir auginamos ūkinių gyvūnų veislės“. 2013. LSMU leidybos namai, Kaunas. 10-25p. 8. N.C. Amyes, C.A. Morris, „Responses to selection for pubertal traits in Angus cattle over 23
years“2009. Proceedings of the New Zealand Society of Animal Production, Canterbury, New Zealand.
9. https://www.ncba.org/CMDocs/BeefUSA/Producer%20Ed/Beef%20Cattle%20Information/Ma nagement%20Sept.%202015.pdf. Prieiga: 2019-11-22.
10. Interneto puslapis. Lietuvos statistikos departamentas. https://osp.stat.gov.lt/zemes-ukis1. Prieiga: 2019-11-22.
11. D.J. Garrick, A. Ruvinsky. „The Genetics of Cattle, 2nd Edition“. 2015.
12. I. Monkevičienė. „Digestive system anatomy of domestic animals“ e-book. 2015. Kaunas. 13. Sjaastad Ø.V., Sand O., Kove K. “Psysiology of Domestic Animals”, Oslo, 2010, p. 804 – 825. 14. Tyler H.D. Dairy Cattle Science. 2006, p. 417.
15. Patterson D.J., Smith M.T. “Beef Heifer Development”, An Issue of Veterinary Clinics: Food Animal Practice. 2013, USA.
16. I. Monkevičienė, R. Želvytė. „Gyvūnų virškinimo sistemos anatomija ir fiziologija“. 2014. Kaunas. p. 98 – 135.
33 18. Sederevičius A. Galvijų didžiojo prieskrandžio fiziologinių ir patologinių procesų tyrimai.
Mokslo darbų apžvalga. Kaunas: LVA Spaudos ir leidybos skyrius. 2005. 37 p. 19. Chilliard Y. Ruminant physiology. Wageningen, 2009, p. 860 – 865.
20. J.J. Romero, M.S. Castillo. 2013. Forage Conservation: Troubleshooting Hay and Silage Production.
21. Burns, J.C., and E.S. Leonard. 2013. Silages of native switchgrass and gamagrass: fermentation characteristics, nutritive value, and quality. Tech. Bull. 332. NC Cooperative Extension, NC State University, Raleigh.
22. Albrecht, K.A., and K.A. Beauchemin. 2003. Alfalfa and other perennial legume silage. In Silage science and technology. No. 42, Agronomy. ASA-CSSA-SSA Publishers, Madison, WI
23. https://www.gov.mb.ca/agriculture/crops/production/forages/pubs/baled_silage_production.pdf. Prieiga: 2019 – 11 – 20
24. Muck, R.E., and L. Kung. 2007. Silage production. In Forages: the science of grassland agriculture, pp. 617-633. R.F. Barnes, C.J. Nelson, K.J. Moore, and M. Collins, eds. Blackwell Publishing, Ames, IA.
25. S.R. Smith. 2013. “Keys to Success When Harvesting Alfalfa as Baleage”. 26. D. Undersander. 2013. “Making Grass silage”.
27. http://www.bonsilage.de/_pdf/FIBEL_BONSILAGE_grass_en.pdf. Prieiga: 2019 – 11 – 15. 28. The Universities Federation for Animal Welfare, edited by John Webster, „Management and
Welfare of Farm Animals“. 2012. Wiley-Blackwell publication.140psl.
29. W.G. Pond, D.C. Church, K.R. Pond, P.A. Schoknecht. Basic Animal Nutrition and Feeding. John Wiley & Sons, Inc. 2005,113-114psl.
30. H. Jeroch, V. Pilipavičius, S. Mikulionienė, O. Steinhöfel, P. Matusevičius. „Pašarai tradiciniai ir eklogiški“, Kaunas 2015, P. 42-45.
31. J. A. Parish. 2011. “Protein in Beef Cattle Diets”.
32. M. Dehghan – Banadaky, R. Corbett, M. Oba. “Effect of barley grain processing on productivity of cattle”, Animal feed science and technology, Volume 137, Issues 1 – 2. 2007, p. 1 – 24. 33. S. Little. “Feeding maize grain to dairy cows”. Dairy Australia.
34. T. J. Klopfenstein, G. E. Erickson, L. L. Berger. “Maize is a critically important source of food, feed, energy and forage in the USA”. Field Crops Research, Volume 153, 2013, p. 5 – 11.
34 35. T. G. Nagaraja, K. F. Lechtenberg, “ Acidosis in Feedlot cattle”, Veterinary clinics on North
America: food animal practice, volume 23, issue 2, 2007, p. 333 – 350.
36. E. J. McGeough, P. O’Kiely, K. J. Hart, A. P. Moloney, T. M. Boland, D. A. Kenny. “Methane emissions, feed intake, performance, digestibility, and rumen fermentation of finishing beef cattle offered whole – crop wheat silages differing in grain content”. Journal of animal science, volume 88, issue 8, 2010, p. 2703 – 2716.
37. https://www.ag.ndsu.edu/publications/livestock/barley-grain-and-forage-for-beef-cattle. Prieiga: 2019 – 11 – 24.
38. https://agnr.osu.edu/sites/agnr/files/imce/pdfs/Beef/OatsAsFeedForBeefCattle.pdf. Prieiga: 2019 – 11 – 24.
39. A. Huuskonen. “The effect of cereal type (barley versus oats) and rapeseed meal supplementation on the performance of growing and finishing dairy bulls offered grass silage – based diets”, Livestock science, volume 122, issue 1, 2009, p. 53 – 62.
40. https://www.ag.ndsu.edu/publications/livestock/field-pea-grain-and-forage-for-beef-cattle. Prieiga: 2019 – 11 – 24.
41. M. Vander Pol, A. N. Hristov, S. Zaman, N. Delano, C. Schneider. “Effect of inclusion of peas in dairy cow diets on ruminal fermentation, digestibility and nitrogen losses”. Animal feed science and technology, volume 150, issues 1 – 2, 2009, p. 95 – 105.
42. K. Johansson. “Salt to ruminants and horses”. Swedish university of Agricultural sciences, 2008, p. 7 – 11.
43. C. K. Reynolds, L. A. Crompton, J. A. N. Mills. “Improving the efficiency of energy utilization in cattle”. Animal production science 51, 2011, p. 6 – 12.
44. K. Walsh, P. O’Kiely, A. P. Moloney, T. M. Boland. “Intake, performance and carcass characteristics of beef cattle offered diets based on whole – crop wheat or forage maize relative to grass silage or ad libitum concentrates”, Livestock science 116, 2008, p. 223 – 236.
