LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Dalia Janulionytė
Veislės įtaka karvių nagų būklei ir ryšys su produktyvumu
baigiamasis darbasDarbo vadovė Prof. dr. Vida Juozaitienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veislės įtaka karvių nagų būklei ir ryšys su produktyvumu“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Dalia Janulionytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Dalia Jaulionytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Vida Juozaitienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE Giedrius Palubinskas
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
2.1.Karvių nagų ligos ... 9
2.1.1. Pirštų odos uždegimas (DD) ... 9
2.1.2. Tarpupirščio odos uždegimas (ID) ... 9
2.1.3. Tarpupirščio nekrobaciliozė (IP) ... 9
2.1.4. Laminitas ... 9
2.1.5. Pado opa (SU) ... 11
2.2 Veiksniai turintys įtakos kojų nagų ligoms ... 12
2.2.1. Karvių šlubavimo priežastys ... 12
2.2.2. Nagų tvarkymo sezonas ... 13
2.2.3. Laikymo sistema ... 13
2.2.4. Veislė ... 14
2.3. Nagų ligų genetiniai tyrimai ir parametrai ... 14
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 18
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 20
4.1. Karvių kojų nagų būklės rodikliai ... 20
4.2. Kojų nagų būklės įvertinimas pagal veisles ... 22
4.3. Bulių dukterų kojų nagų būklės įvertinimas ... 25
4.4. Kojų nagų būklės įvertinimo įtaka karvių produktyvumo, pieno sudėties rodikliams ... 26
4.5. Nagų būklės įtaka karvių melžimo kreivės bimodališkumui ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI... 33
4
SANTRAUKA
Autorė: Dalia Janulionytė
Darbo vadovė: Prof. dr. Vida Juozaitienė
Tema: Veislės įtaka karvių nagų būklei ir ryšys su produktyvumu.
Darbo struktūra: Įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, darbo rezultatai ir jų aptarimas, išvados. Literatūros sąraše – 67 šaltinis. Darbo apimtis – 37 puslapiai. Pateikta: 3 lentelės, 6 paveikslai.
Darbo tikslas: Įvertinti veislės įtaką nagų būklei ir ryšiui su produktyvumu.
Darbo uždaviniai: Ištirti nagų būklę pagal ICAR rekomendacijas pieninių galvijų fermoje. Nustatyti veislės įtaką nagų būklės rodikliams. Įvertinti nagų būklės, karvių produktyvumo, pieno sudėties, somatinių ląstelių ir melžimo kreivės bimodališkumo sąsajas.
Metodika: Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2018-2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo katedroje bei pieninių galvijų ūkyje. Buvo įvertintos 26 holšteinų ir Lietuvos juodmargių veislių karvės (2-4 laktacijos, 2-6 laktacijos mėnesio) prieš nagų tvarkymą. Karvių kojų nagų būklės rodikliai buvo įvertinti pagal ICAR rekomendacijas. Karvių melžimo kreivė tirta įranga Lactocorder. Prieš nagų tvarkymą buvo įvertinti karvių pieno rodikliai: pieno kiekis, riebumas, pieno baltymingumas, somatinių ląstelių kiekis, urėja ir laktozė. Tyrimų rezultatai buvo analizuojami SPSS-25 paketu.
Tyrimų rezultatai: Pagal ICAR rekomendacijomis nustatyta 11 sutrikimų pagal paplitimą: asimetrinės nagos – 14,42 proc., pirštų odos uždegimas – 1,92 proc., tarpupirščio odos uždegimas – 9,62 proc., daugiasluoksnė pado opa – 7,69 proc., įtrūkis/skilimas vidinėje nagos sienelėje – 6,73 proc., tarpupirščio nekrobaciliozė – 4,81 proc., žirklinės nagos – 13,46 proc., difuzinė pado hemoragija – 17,31 proc., pado hemoragija ribotame nagos plote – 3,85 proc., pado opa – 12,50 proc. ir baltosios linijos skilimas/įtrūkis – 5,77 proc. Labiausiai paplitę kojų nagų sutrikimai Lietuvos juodmargių veislės karvių buvo žirklinės nagos ir baltos linijos sklilimas/įtrūkimas, holšteinų veislės karvėm - pado opa ir difuzinė pado hemoragija. Mažiausias pieno primilžis buvo karvių, kurioms nustatyta pado hemoragija ribotame nagos plote. Didžiausi somatinių ląstelių kiekiai buvo piene karvių, kurioms nustatyta tarpupirščio nekrobaciliozė, asimetrinė nagos ir daugiasluoksnė pado opa. Daugiausiai bimodališkų melžimo kreivių buvo nustatyta karvėms, kurioms užfiksuota įtrūkis/skilimas vidinėje nagos sienelėje, pado hemoragija ribotame nagos plote, baltosios linijos skilimas/įtrūkis ir pado opa, (36,6-39,4 proc.). Rekomenduojama vertinti karvių nagų būklės rodiklius ir juos panaudoti veislininkystės sistemoje genetiškai vertinant ir gerinant pieninius galvijus pagal nagų būklės rodiklius.
5
SUMMARY
Author: Dalia Janulionytė
Supervisor: Prof. Dr. Vida Juozaitienė.
Topic: Influence of breed on cow claw condition and relation to productivity.
Structure of this thesis: Introduction, literature overview, methodology of research, work results and discussion, conclusions. Reference list contains 67 sources. Thesis consists of 37 pages. Submitted: 3 tables, 6 pictures.
The aim of the thesis: To assess the influence of breed on cow claw condition and relation to productivity.
Tasks of the thesis: To investigate claw condition in the dairy cattle farm according to ICAR recommendations. To determine the influence of breed on claw condition. To assess the relation between the claw condition, productivity of cows, milk content and somatic cells count.
A brief methodology: Scientific research was carried out in 2018-2019 in Lithuanian University of Health Sciences, in Department of Animal Breeding in Veterinary Academy and in a farm of dairy cattle. The 26 dairy cows (2-4 lactations and 2-6 month of lactation) of Holstein and Lithuanian Black-and-White breeds were evaluated. Cow claw condition was assessed according to ICAR recommendations. The curve of cow milking was investigated using Lactocorder. Before claw treatment, following milk traits were evaluated: milk yield, fat, SCC, urea, lactose. The research results were analyzed using the SPSS-25 package.
The results of research: According to ICAR recommendations and cows' claw condition, 11 common diseases were diagnosed: asymmetric claws 57.69 %, digital dermatitis 7.69%, interdigital/superficial dermatitis 38.46 %, double sole 30.77 %, axial horn fissure 26.92 %, interdigital phlegmon 19.23 %, scissor claws 53.85 %, sole hemorrhage diffused form 69.23 %, sole hemorrhage circumscribed form 15.38 %, sole ulcer 50 % and white line fissure 23.08 %. The most prevalent claw disorders among Lithuanian Black-and-White were scissor claws and white line fissure, among Holstein breed cows – sole ulcer and sole hemorrhage diffused form. The lowest milk yield was detected among cows, which had sole hemorrhage circumscribed form. The highest level of somatic cells was found in milk of cows, which were diagnosed with interdigital phlegmon, asymmetric claws and double sole. The bimodality of milk flow curve was most prevalent in cows with axial horn fissure, sole hemorrhage circumscribed form white line fissure and sole ulcer (36.6-39.4 proc.). It is recommended to evaluate cows claw condition indicators and use in breeding system for genetic evaluation of dairy cattle.
6
Santrumpos
1. AC - Asymmetric claws. Asimetrinės nagos
2. DD - Digital dermatitis. Mortellaro liga/ pirštų odos uždegimas 3. ID - Interdigital/superficial dermatitis. Tarpupirščio odos uždegimas 4. DS - Double sole. Daugiasluoksnė pado opa
5. HFA - Axial horn fissure. Įtrūkis/Skilimas vidinėje nagos sienelėje 6. IP – Interdigital phlegmon. Tarpupirščio nekrobaciliozė
7. SC - Scissor claws. Žirklinės nagos
8. SHD - Sole hemorrhage diffused form. Difuzinė pado hemoragija
9. SHC - Sole hemorrhage circumscribed form. Pado hemoragija ribotame nagos plote 10. SU - Sole ulcer/ pado opa
11. WLF - White line fissure. Baltosios linijos skilimas/įtrūkis 12. LJ – Lietuvos juodmargės
13. H – holšteinės
14. SLS – somatinių ląstelių skaičius 15. U - urėja
16. L – laktozė
17. EUR – euras
18. USD – doleris
7
ĮVADAS
Pėdų ir nagų sutrikimai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių karvės išbrokuojamos iš bandų, o laminitas sudaro nuo 10 iki 15 proc. priežasčių. Net 80 proc. šlubavimo atvejų pieniniams galvijams sukelia problemos, esančios pėdose. Šios problemos sutrikdo gyvulio gerbūvį ir sukelia didelius ekonominius nuostolius, nes gyvuliui paveikiama produkcija ir reprodukcija, padidėja priverstinio skerdimo atvejų, taip pat daug išlaidų tenka gydomajam ir prevenciniam nagų tvarkymui [1].
Galvijų laminitas turi didelį ekonominį poveikį pieno pramonei, o tai yra trečiojoje vietoje, esantis sveikatos sutrikimas, dėl gydymo kainos po mastito ir reprodukcijos sutrikimų dažnumu ir sąnaudomis [2].
Pieninių galvijų bandoje šlubavimas yra svarbi problema ekonomikos požiūriu ir viena svarbiausių problemų, siekiant užtikrinti gyvulių gerovę. Pagrindinė šlubavimo priežastis yra nagų ligos, darančios neigiamą poveikį gamybai, nes sumažina pieno primilžį, reprodukcijos kiekius ir didina priverstinio skerdimo riziką. Šlubuojančios karvės dažniau serga mastitu, medžiagų apykaitos sutrikimais ir sumažėja vaisingumas [3].
Laminitas yra neabejotinai svarbi problema, kurią pieno ūkiai turi išspręsti, o jo didėjantis paplitimas šiuolaikinėse pienininkystės sistemose visame pasaulyje rodo, kad iki šiol naudojamos pastangos užkirsti kelią ligai nepakanka [4].
Jei nedelsiant nesiimama priemonių ir karvė negydoma, net ir gana nežymūs pėdos sužalojimai gali progresuoti, sukeldami nagų, sausgyslių, raiščių ir pirštakaulių infekcijas. Šie giliau esantys audiniai taip pat gali užsikrėsti nuo durtinių sužeidimų, plėštinių žaizdų, nagų sužalojimų ar progresuončių padų pūlinių. Todėl ligos diagnozavimas laiku ir jos skubus gydymas yra labai svarbus [5].
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti veislės įtaką nagų būklei ir ryšiui su karvių produktyvumu ir pieno sudėtimi.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti nagų būklę pagal ICAR rekomendacijas pieninių galvijų fermoje; 2. Nustatyti veislės įtaką nagų būklės rodikliams;
9
2.
LITERATŪROS APŽVALGA
2.1.Karvių nagų ligos
Pieninių galvijų produktyvumą ir gerovę dažniausiai trikdo karvių šlubavimas [7;8]. Viena iš priemonių šlubavimo gydymui yra terapinis ir profilaktinis nagos apipjaustymas [9]. Karvių šlubavimą gali sukelti įvairios nagų ligos, todėl labai svarbi tiek savalaikė karvių nagų priežiūra ir tvarkymas, tiek ir paties gyvulio stebėjimas, nes kai kurias ligas gali išduoti ir netipinis gyvulio elgesys ar stovėsena.
2.1.1. Pirštų odos uždegimas (DD)
Pirštų odos uždegimas (DD) – tai galvijų pirštų odos liga, pasižyminti odos uždegimu. Ligos protrūkis sveikoje galvijų bandoje pasireiškia bandą papildžius telyčiomis. Ši liga užkrečiama ir sukelia įvairaus laipsnio diskomfortą ir šlubavimą. Pažeidžiami visų galūnių pirštai, bet užpaklinėse galūnėse liga randama dažniau. Ligos protrūkiai dažnesni palaidai laikomose bandose, o boksuose laikomiems galvijams pastebimi reti atvejai. Dažniausiai liga siejama su antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau ir tvarkingomis sąlygomis laikomi galvijai suserga [10].
2.1.2. Tarpupirščio odos uždegimas (ID)
Tarpupirščio odos uždegimas (ID) – tai ūmus arba lėtinis odos epidermio uždegimas dorsalinėje, palmarinėje tarpupirščio srities dalyje nepažeidžiant gilesnių sluoksnių. Liga paplitusi visame pasaulyje. Ji ypač dažna drėgno klimato zonoje, kai galvijai laikomi drėgnuose tvartuose, kur blogos higieninės sąlygos ir intensyvi pieno gamyba [10].
2.1.3. Tarpupirščio nekrobaciliozė (IP)
Tarpupirščio nekrobaciliozė (IP) – tai infekcinė ūmios arba poūminės eigos galvijų liga, pasireiškianti sparčiai plintančiu odos ir poodinio audinio uždegimo tarpupirštyje ir apynagės srityje. Ja sergančių galvijų produktyvumas sumažėja. Tvarte laikant galvijus palaidai padidėja rizika ligos protrūkiui, nes atsiranda daugiau kontaktų tarp galvijų [10].
2.1.4. Laminitas
10 Laminitas dažniausiai atsiranda dėl nagų pažeidimų, kurie gali būti suskirstyti į dvi rūšis: 1) infekcinius ir 2) neinfekcinius. Kai kurie infekcinių pažeidimų pavyzdžiai apima pirštų odos uždegimą (DD) ir tarpupirščio odos uždegimą (ID), kulno eroziją ir pėdų puvinį. Neinfekcinių pažeidimų pavyzdžiai yra opos, baltosios linijos liga, horizontalūs, vertikalūs ir ašiniai įtrūkiai nagų sienelėje. Laminitas nėra laikomas liga – tai ligų ar sutrikimų rezultatas. Laminitas yra klinikinis požymis atsiradęs dėl pėdų ar kojų sužalojimų bei ligų [12].
Išskiriami tokie klinikiniai požymiai, susiję su laminitu:
Judėjimo pokyčiai (asimetrija, nereguliarus žingsnis);
Pasikeitusi laikysena ar kūno judesiai (įskaitant išlenktą nugarą);
Svorio pasiskirstymo modelių pokyčiai (šlubavimas, galvos linkčiojimas);
Elgesio pokyčiai (nenoras judėti, sumažėjas poreikis ėsti);
Sąnarių standumas [11].
Šie išvardyti klinikiniai požymiai, kuriuos sukelia laminitas, ženkliai pablogina tiek galvijų bendrą savijautą, tiek jų gyvenimo gerovę. Tai taip pat turi įtakos įvairiems rodikliams: pieno kokybei, produktyvumui, reprodukcijai ir kt. Todėl laminitas yra laikomas viena iš opiausių gyvūnų gerovės problemų pieno pramonėje (po mastito ir reprodukcinio nepakankamumo).
Viena iš potencialių priežasčių, dėl kurios atsiranda laminitas apsiveršiavusioms karvėms, gali būti siejama su stresu, atsirandančiu jas perkėliant į kitą grupę, nes laktuojančioje bandoje reikia susikurti hierarchiją ir socialinį statusą. Be to, lyginant su pirmos ir antros laktacijos karvėmis, didesnė susirgimo rizika laminitu pasireiškia karvėms, kurios yra ketvirtos ar vyresnės laktacijos. Laminito sergamumui įtakos turi ir galvijų įmitimo indeksas. [11;12]
Laminitas susijęs su neigiamu poveikiu karvių produktyvumui: sumažėjęs pieno kiekis [13;14], vaisingumas [15] ir padidėjusi skerdimo rizika [16,17]. Rizikos veiksniai skiriasi nuo pažeidimų ir gali būti suskirstyti į sisteminius veiksnius, susijusius su veršiavimusi ir laktacijos pradžia [18], vadovavimo praktika, medžiagų apykaita ir aplinkos veiksniais [19] bei nagų tvarkymo eiga [20]. Karvių nagų pažeidimams didelę įtaką daro veiksniai, susiję su veisle, laktacijos tarpsniu ir pieno kiekiu [21]. Didžiausias iššūkis nagų priežiūrai galvijų bandose yra laminitas. Laminitu sergantiems galvijams būdingi lėtinio pobūdžio pažeidimai, gydymas dažnai būna konservatyvus, todėl gijimo laikotarpis būna ilgas ir gydymo metu juntamas perdėtas jautrumas skausmui [22]. Priežastys, dėl kurių atsiranda laminitas, yra intensyvus šėrimas ir kieti paviršiai [18;20;23], o staigūs šių sąlygų pokyčiai, susiję su veršiavimusi, dar labiau padidina su laminatu susijusių nagų pažeidimų riziką [24].
11 2.1.5. Pado opa (SU)
12 2.2 Veiksniai turintys įtakos kojų nagų ligoms
2.2.1. Karvių šlubavimo priežastys
Galvijų augintojams naudinga žinoti, kurios karvės labiau linkusios šlubuoti, ir sutelkti dėmesį į laminitu sergančius galvijus. Dauguma tyrėjų sutinka, kad 4 savaitės iki veršiavimosi ir 4 savaitės po veršiavimosi yra laikotarpis, kurio metu padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant laminitą. Apsiveršiavusių karvių susirgimui laminitu įtakos gali turėti stresas. Kadangi laktuojančioje bandoje svarbu susikurti atitinkamą socialinį statusą, perkeliant galvijus į kitą vietą šie patiria stresą [4;15].
Dėl skausmo, šlubuojantys galvijai duoda mažesnį pieno kiekį, suvartoja mažiau pašarų ir suprastėja jų reprodukciniai rodikliai, o tai padidina skerdimo riziką.
13 2.2.2. Nagų tvarkymo sezonas
Tvartuose laikomiems galvijams kyla didesnė rizika susirgti infekcinėmis, su higienos stoka susijusiomis ligomis. Pavyzdžiui, dėl užteršimo išmatomis arba pernelyg kieto grindinio. Tyrimai parodė, kad su higienos stoka susiję pažeidimai išgydomi ir mažiau tikėtina, kad ganykloje atsiras naujų tokių pažeidimų [27].
Nagų priežiūra intensyviai tvarkomuose pieninės krypties ūkiuose bei veislinių bulių centruose yra pagrindinis veiksnys, palaikantis galvijų pirštų (ypatingai nagų) sveikatingumą ir tuo pačiu užtikrinantis kiekvienos karvės ir visos bandos sveikatingumą. [10]
Reguliarus nagų karpymas atliekamas du kartus per metus: rudenį, prieš uždarant karves tvartiniam laikotarpiui, ir pavasarį, prieš išgenant jas į ganyklas. [10]
Didelio sergamumo bandose gali pablogėti kojų nagų sveikata, o tai reiškia, kad nagų tvarkymas turi vykti dažniau [28]. Tačiau labiau tikėtina, kad reguliarus nagų tvarkymas sumažins naujų pažeidimų dažnumą ir paplitimą. Pavyzdžiui, Manske ir kt. [29] nustatė, kad lyginant tik su vienu kojų nagų tvarkymu, atliekamu pavasarį, rudenį atliktas papildomas metinis kojų nagų sutvarkymas sumažino šlubuojančių karvių skaičių ir su laminitu susijusių pažeidimų paplitimą. Taip pat sumažėjo poreikis ūminėms pjaustymo operacijoms tarp periodinių nagų tvarkymų.
2.2.3. Laikymo sistema
Laikymo sistema yra svarbus veiksnys, turintis įtakos nagų pažeidimų paplitimui [30]. Susirgimų rizika pririštai laikomiems galvijams mažesnė, lyginant su tais, kurie laikomi palaidai. Todėl laikymo sistemų skirtumai, gali paveikti sergamumo rodiklius, kaip ir bandų valdymo metodai.
14 2.2.4. Veislė
Remiantis Bergsteno [32] ir Manske ir kt. [29] duomenimis, Švedijos žalųjų karvių kojų nagų sveikata buvo geresnė nei Švedijos holšteinų karvių. Kitose šalyse taip pat buvo pranešta apie didesnį holšteinų karvių susirgimų dažnį kojų nagų pažeidimais ir laminitu, lyginant su kitų veislių karvėmis [33;34]. Aukštesnis holšteinų karvių produktyvumas buvo viena iš priežasčių, dariusių įtaką didesniam sergamumui. Tačiau, netgi pritaikius papildomas analizes, Barker ir kt. [34] aptiko glaudų ryšį tarp laminito ir veislės. Kadangi tarp holšteinų veislės karvių sergamumas laminitu ir kojų nagų sutrikimais dažnesnis, siekiant pagerinti genetines savybes Švedijoje veisiamos žalosios karvės. Šioje veislėje geriau paveldimi funkciniai bruožai: atsparumas ligoms ir ilgaamžiškumas. Švedijos žalųjų karvių atsparumas laminito pažeidimams didesnis ir jos geba geriau prisitaikyti prie bandų valdymo pokyčių, lyginant su holšteinų veislės karvėmis [31]. Holšteinų veislės karvės pasižymi didesniu sergamumu ligomis, negu kitų veislių galvijai [35].
2.3. Nagų ligų genetiniai tyrimai ir parametrai
Kojų nagų sutrikimų paveldimumo vertinimas yra pagrįstas nagų tvarkymo duomenų kaupimu ir analize veislininkystės informacinėje sistemoje. Remiantis duomenimis, gautais iš nagų tvarkytojų, analizuojami kojų nagų sutrikimų paveldimumo įvertinimai. Paveldimumo koeficientai tiesinių modelių įvertinimais paprastai buvo maži, svyruojantys nuo 0,01 iki 0,14. Kai kuriuose tyrimuose DD ir ID ligos buvo statistiškai vertinamos kaip viena, tuo tarpu kituose tyrimuose jie laikomi atskirais rodikliais. Daugelio tyrimų duomenimis, ID buvo nustatytas ženklus paveldimo koeficientas [1].
15 Genetinė atranka yra svarbi ilgalaikio ūkio planavimo sudedamoji dalis. Ši atranka atlieka svarbų vaidmenį kojų nagų sveikatos gerinimui. Siekiant išgauti maksimalią naudą augintojams ir užtikrinti galvijų gerovę, reikėtų apsvarstyti geresnes ūkių valdymo galimybes [1].
Kai kurie kojų nagų sutrikimai paveldimi retai, tačiau jiems įtaką daro panašūs biologiniai veiksniai. Siekiant padidinti vertinimui naudojamų duomenų bazę, juos reikėtų suskirstyti į sudėtinius bruožus. Tiesinio modelio paveldimumo (bet kokio pažeidimo) įvertinimai svyravo nuo 0,05 iki 0,07, o netiesinio modelio skaičiavimai svyravo nuo 0,07 iki 0,13. [37].
Nors karvių nagų būklės fenotipinio vertinimo apibrėžtys įvairiose studijose skiriasi, kategorijos dažniausiai buvo apibrėžtos pagal etiologiją. Buch ir kt. [38] pasiūlė, kad su higiena
(dermatito ir HHE) bei su pašarais (SH ir SU) susijusių kojų nagų sutrikimai būtų sugrupuoti, nes genetinės koreliacijos tarp grupių buvo įvairios. Ødegård ir kt. [39] sugrupavo kojų nagų sutrikimus, susijusius su laminitu (SU, WL, SH) ir infekcinėmis (dermatitu DD, HHE, IP) kojų nagų ligomis. Johansson ir kt. [40] pasiūlė klasifikuoti infekcines kojų nagų ligas (dermatitą, HHE). Chapinal ir kt. [41] susistemino nagų sutrikimus į infekcinius pažeidimus. Jie taip pat išskyrė priekinių ir galinių galiūnių pažeidimus. Dhakalir kt. [42] sugrupavo karvių kojų nagų ligas į infekcines ir neinfekcines.
Infekcinių kojų nagų sutrikimų grupės rodo didesnį paveldimumą. Kai kurie vertinimo rodikliai bruožai netinka gerai apibrėžtoms grupėms, bet gali suteikti naudingos informacijos apie kojų nagų sveikatą. Chapinal ir kt. [41] apskaičiavo, kad didesnis kojų nagų ligų paveldimumas buvo nustatytas karvių galinių galūnių nagose.
Didžiausios genetinės koreliacijos buvo nustatytos tarp SH, SU ir WL (neinfekcinių) ir tarp dermatito (DD / ID) bei HHE (infekcinių) kojų nagų sutrikimų. Chapinal ir kt. [41] nustatė stiprią teigiamą genetinę koreliaciją tarp priekinių ir galinių galūnių infekcinių pažeidimų (0,77) [1;43].
Teigiamos genetinės koreliacijos gali būti palankios vienam požymiui ir įvertintos dėl naudingumo selekcijoje [1;44].
Be informacijos, gautos iš kojų nagų tvarkytojų, kojų nagų būklei nustatyti naudojami kiti tiesioginiai ir netiesioginiai požymiai. Pavyzdžiui, duomenys apie judėjimą ir laminito vertinimą yra netiesioginiai požymiai, o veterinarinio gydymo duomenys yra tiesioginiai kojų nagų sveikatos požymiai [44;45;46].
16 naudingas indikatorius kojų nagų sveikatai [37;47;48]. Veterinarinio gydymo duomenys paprastai apima tik labai sunkius kojų nagų sutrikimų atvejus.
Nustatyti kojų nagų būklės sutrikimus pagal produktyvumo duomenis ir pieno rodiklius yra sudėtinga. Kadandi pieno rodikliams ir produktyvumui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, pvz., pašaras, mastitas, kt., sunku atskirti kojų nagų sutrikimus lemiančias priežastis nuo poveikio. Pavyzdžiui, judėjimo problemos (ir sveikatos problemos apskritai) dažniau pasireiškia karvėms, gaminančioms didelį pieno kiekį per pirmąjį laktacijos trečdalį [19;49]. Kita vertus, judėjimo problemos mažina reprodukcinį efektyvumą, padidina skerdimo riziką ir sumažina pieno gamybą [14;50;51]. Hamannas ir Krömkeris [1] nustatė, kad pieno kiekio pokyčiai dažnai atspindi klinikines problemas. Pieno sudėties rodiklių pokyčiai susiję su subklinikiniais iššūkiais, atsirandančiais dėl kojų nagų sveikatos pablogėjimo. Keliuose tyrimuose [19] pranešta apie priežastis, sukeliančias judėjimo problemų, kurios susijusios su laminitu.
Koenig ir kt. [52] nustatė genetinę koreliaciją tarp pieno gamybos ir individualių kojų nagų sutrikimų, kurie svyravo nuo 0,17 iki 0,44. Jie nustatė, kad veisimo strategijos, orientuotos į didesnį pieno kiekį, darys įtaką didesniam kojų nagų sutrikimų dažniui.
Landmann ir Koenig [1] prognozavo, kad 1 vieneto padidėjimas bet kokio kojų nagų sutrikimo, įvertinto balai, sumažina pieno kiekį per kitą bandymo dieną iki 0,67 kg. Remiantis apytikslėmis genetinėmis koreliacijomis,
Dhakal ir kt. [42] nustatė, kad genominių duomenų įtraukimas į vieno etapo vertinimą padidino jaunų bulių veislės patikimumą ir atsparumą infekcinėms ir neinfekcinėms kojų nagų ligoms atitinkamai 0,24 ir 0,18. Stoop ir kt. [53] pabrėžė, kad genominė informacija padidino geresnės nagų sveikatos indekso patikimumą 32 proc. Naudojant pėdų ir kojų eksterjero vertinimo rodiklius, šiek tiek pagerėjo genominio vertinimo vertės prognozavimo gebėjimas ligai CC, tačiau neturėjo įtakos prognozuojamoms infekcinių ir laminito ligoms. Galvijų nagų sveikatos duomenys, pagrįsti gautais iš nagų tvarkytojų, yra reikalingi genominiam vertinimui ir atrankai [1].
Genetinį pranašumą lemia bruožo paveldimumas, atrankos intensyvumas, veislė ir intervalas tarp kartų. Net jei paveldimumas yra žemas, genetiniai skirtumai egzistuoja. Paveldimumo įvertinimai paprastai buvo didesni, kai naudojami duomenys buvo gauti iš kojų nagų tvarkytojų [52;54;55;56]. Norint pasiekti maksimalią genetinę naudą, susijusią su galvijų kojų nagų sveikata, buvo panaudotas sveikatos indeksas [56;57;58].
18
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Pastaruoju metu išaugo pieninių galvijų augintojų informacijos poreikis apie karvių judėjimo sistemos svarbą jų sveikatai ir gerovei. Keletas šalių neseniai įdiegė elektronines sistemas, skirtas reguliariai registruoti nagų sutrikimus pieniniams galvijams ir vis daugiau šalių rengia planus arba įsipareigojo artimiausiu metu pradėti tokią informaciją kaupti. Tai paskatino ICAR darbo grupę rinkti duomenis apie karvių funkcinius požymius ir teikti pirmenybę pėdų ir nagų sveikatai bei dirbti su tarptautiniu mastu pripažintais karvių nagų ekspertais, kad būtų sukurta geriausia duomenų įrašymo praktika. Šis bendradarbiavimas skirtas papildyti esamus tyrimus dėl konkrečių pieninių galvijų nagų ir kojų aspektų, daugiausia dėmesio skiriant standartizavimui ir duomenų registravimo suderinimui. Suderinti aprašymai yra rezultatyvus tarpdisciplininis bendradarbiavimas tarp daugelio įvairių sričių ekspertų (nagų sveikatos ekspertai, nagų tvarkytojai, galvijų gydytojai, genetikai), užtikrinant visapusišką teorinių ir taikomų poreikių aprėptį. Jis skirtas kaip įrankis nagų tvarkytojams, ir pateikia gaires, kaip užregistruoti svarbias sąlygas, turinčias įtakos galvijų nagų sveikatai. Aprašomieji požymių apibrėžimai naudojami siekiant užtikrinti tikslią klasifikaciją, kuri padės rinkti palyginamus ir kokybiškus duomenis šalies viduje ir tarp jų, siekiant paremti daugelį veiklos rūšių (pvz., genetinio vertinimo tikslais). Standartizuota „ICAR Claw Health Atlas“ metodinė medžiaga yra skirta pagerinti pėdų ir nagų sutrikimų registravimą ir yra vertinga priemonė galvijų sveikatai ir gerovei gerinti [6].
Tyrimas buvo atliktas 2018 - 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete VA Gyvūnų veisimo katedroje bei pieninių galvijų ūkyje.
Buvo atrinktos 26 karvės. Jos ištisus metus laikomos tvarte. Taikomas palaidas laikymo būdas, galvijai gali laisvai judėti. Tyrimams atrinktos karvės buvo 2-4 laktacijų 2-6 laktacijos mėnesio.
Buvo vertinami pieninių karvių nagų būklės rodikliai pagal „ICAR Claw Health Atlas“ ir produktyvumo kontrolės rodikliai [6]. Visi duomenys apie karvių kilmę ir produktyvumą, pieno sudėtį ir kokybę buvo gauti iš VĮ „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“ ir pieninių galvijų ūkio. Karvių nagų būklė įvertinta nagų tvarkymo metu, pieno rodikliai - paskutinio kontrolinio melžimo iki nagų tvarkymo
Atrinktos karvės dviejų veislių: Lietuvos juodmargės ir holšteines. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarp grupių.
20
3. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Karvių kojų nagų būklės rodikliai
Vertinant tiriamųjų karvių kojų nagas (1 pav.), pastebima, kad labiausiai paplitusi buvo difuzinė pado hemoragija (SHD), šis sutrikimas fiksuotas 18 galūnių ir tai yra 1,2 karto dažnesnis sutrikimas, negu asimetrinių nagų (AC) ir 1,3 dažnesnis negu žirklinės nagos (SC). Mažiausiai paplitusi kojų nagų liga – pirštų odos uždegimas, kuris nustatytas 2 galūnėse.
1 pav. Karvių kojų nagų būklės rodikliai
Atlikus karvių kojų nagų būklės pagal ICAR rekomendacijas analizę (1 lentelė) nustatyta, kad kojų nagų problemos pasireiškė dažniau užpakalinėse kojose (50 proc.), negu priekinėse (48 proc.) ir tik 2 proc. galūnių buvo sveikos. Reikia įvertinti tai, kad ICAR klasifikatorius yra rekomenduojamas taikyti gyvulių veislininkystėje ir nagų ligų profilaktikoje, fenotipiškai įvertinant nagų būklės rodiklius susijusius su nagų priežiūra.
15 2 10 8 7 5 14 18 4 13 6 14,42 1,92 9,62 7,69 6,73 4,81 13,46 17,31 3,85 12,50 5,77 0 5 10 15 20 AC DD ID DS HFA IP SC SHD SHC SU WLF K oj ų vnt.
Kojų nagų būklės rodikliai
21 1 lentelė. Karvių kojų nagų būklės rodikliai, įvertinti pagal ICAR [6] rekomendacijas
Priekinėse galūnėse Galinėse galūnėse Viso
AC 6 9 15 DD 0 2 2 ID 5 5 10 DS 4 4 8 HFA 3 4 7 IP 3 2 5 SC 7 7 14 SHD 9 9 18 SHC 0 4 4 SU 10 3 13 WLF 3 3 6
22 4.2. Kojų nagų būklės įvertinimas pagal veisles
Atlikus tirtų duomenų statistinę analizę (2 pav.) pagal veisles, pastebėta, kad Lietuvos juodmargių veislės kojų nagų problemos karvėms dažniau pasireiškė vienoje galūnėje. Labiausiai paplitę kojų nagų sutrikimai Lietuvos juodmargių veislės karvių buvo žirklinės nagos (SC) ir baltos linijos sklilimas/įtrūkimas (WLF), kuris nustatytas 4 karvėms.
2 pav. Lietuvos juodmargių veislės karvių kojų nagų būklės rodiklių paplitimas
Didžiausias paplitimas, esantis dviejose galūnese, pas Lietuvos juodmargių veislės karves buvo difuzinis pado hemoragijos (SHD) sutrikimas.
0 1 2 3 4 AC DD ID DS HFA IP SC SHD SHC SU WLF 3 1 1 2 2 2 4 2 1 3 4 2 0 1 0 2 0 2 4 0 0 0
Ka
rv
ių
sk
ai
či
us
Kojų nagų rodikliai
23 Atlikus tirtų duomenų statistinę analizę (3 pav.) labiausiai paplitę kojų nagų sutrikimai Holšteinų veislės karvėm buvo pado opa (SU) ir difuzinė pado hemoragija (SHD), kuris nustatytas 10 ir 9 karvėms atitinkamai, o sutrikimai, esantys dviejose galūnese, buvo fiksuojami retai.
3 pav. Holšteinų veislės karvių kojų nagų būklės rodikliai 0 2 4 6 8 10 AC DD ID DS HFA IP SC SHD SHC SU WLF 5 1 5 6 1 3 2 9 3 10 2 1 0 1 0 0 0 1 0 0 0 0
Ka
rv
ių
sk
ai
či
us
24 4 pav. Bulių dukterų kojų nagų būklės rodiklių paplitimas (proc.)
0 10 20 30 40 50 60 70 80 AC DD ID DS HFA IP SC SHD SHC SU WLF P rocen tai
Kojų nagų būklės rodikliai
CA103455300
DE349652638
DE662670096
DK249262
25 4.3. Bulių dukterų kojų nagų būklės įvertinimas
Atlikus tirtų duomenų statistinę analizę (4 pav.) pagal bulių dukteris, nustatyta, bandoje naudoto buliaus CA103455300 dukterys sirgo visomis nustatytomis kojų ligomis. Buliaus CA103455300 dukterims labiausiai paplitę kojų nagų sutrikimai: asimetrinės nagos (AC) (50 proc.), žirklinės nagos (SC) (66,67 proc.), difuzinė pado hemoragija (SHD, 66,67 proc.). Buliaus CA103455300 dukterims vienintelėms pasireiškė pirštų odos uždegimas (DD).
Mažiausiai pasireiškė kojų nagų sutrikimai bandoje naudoto buliaus NL498338414 dukterims - 50 proc. mažiau, negu buliaus CA103455300 dukterims (p<0,05). Labiausiai kojų nagų sutrikimai pasireiškė karvių bandoje naudotų reproduktorių: CA103455300, DE662670096 ir bulių DK249262 dukterims.
26 4.4. Kojų nagų būklės įvertinimo įtaka karvių produktyvumo, pieno sudėties
rodikliams
Įvertinus karvių produktyvumo ir pieno sudėties rodiklius prieš kojų nagų sutvarkymą (2 lentelė), esant skirtingiems karvių kojų galūnių nagų sutrikimams, buvo nustatyta mažiausias pieno kiekis karvių, kurioms pastebėta pado hemoragija ribotame nagos plote (SHC) ir tarpupirščio nekrobaciliozė (IP) (17,63-20,26 kg).
2 lentelė. Karvių produktyvumo, pieno sudėties rodikliai
P/kg U/ mmol/l L/%
Asimetrinės nagos (AC)
27,18 20,67 3,7
mx 2,85 2,42 0,95
Pirštų odos uždegimas (DD)
36 20,71 4,48
mx 0,61 0,06 0,06
Tarpupirščio odos uždegimas (ID)
35,54 24,31 4,52
mx 1,03 0,71 0,05
Daugiasluoksnė pado opa (DS)
26,68 23,74 3,97
mx 2,67 2,13 0,81
Įtrūkis/skilimas vidinėje nagos sienelėje (HFA)
34,06 26,03 4,53
mx 1,66 0,65 0,09
Trapupirščio nekrobaciliozė (IP)
20,26 16,88 2,76
mx 4,19 3,79 1,52
Žirklinės nago (SC)
22,67 19,27 3,26
mx 3,29 2,93 1,16
Difuzinė pado hemoragija (SHD)
25,39 21,42 3,85
mx 2,59 2,18 0,83
Pado hemoragija ribotame nagos plote (SHC)
17,63 12,97 2,28
mx 5,06 4,17 1,75
Pado opa (SU)
28,05 22,2 3,85
mx 2,68 2,25 0,87
27
27,97 22,46 3,74
mx 3,22 2,48 0,95
Didžiausias pieno kiekis nustatytas karvėms, kurioms kojų nagų sutrikimas buvo pirštų odos uždegimas (DD,36,00 kg) ir tai 2 kartais daugiau negu pado hemorgija ribotame nagos plote (SHC) sutrikimo (p<0,05).
Mažiausias urėjos kiekis nustatytas karvėms, kurioms kojų nagų sutrikimas buvo pado hemoragija ribotame nagos plote (SHC, 12,97 mmol/l) ir 2 kartus žemesnis negu, kad įtrūkis/skilimas vidineje nagos sienelėje (HFA) sutrikimo (p<0,05).
Mažiausias laktozės kiekis nustatytas karvėms, kurioms kojų nagų sutrikimas buvo pado hemoragija ribotame nagos plote (SHC, 2,28 proc.) ir 1,98 karto žemesnis negu, kad įtrūkis/skilimas vidineje nagos sienelėje (HFA) sutrikimo (p<0,05).
Atlikus tirtų duomenų statistinę analizę (5 pav.), įvertinant pieno somatinių ląstelių skaičių pagal skirtingų karvių kojų nagų sutrikimų paplitimą, didžiausias jų kiekis nustatytas karvėms, kurioms užfiksuota tarpupirščio nekrobaciliozė (287,80 tūkst./ml) ir tai 5,4 kartų didesnis SLS kiekis, lyginant su karvėmis, kurioms nustatyta pado hemoragija ribotame nagos plote (SHC) sutrikimo (p<0,05).
5 pav. Somatinių ląstelių kiekis
Taip pat somatinių ląstelių skaičius viršijo 200 tūkst./ml ribą pas karves, kurioms buvo nustatyta asimetrinė nagos ( 260,55 tūkst./ml) ir daugiasluoksnė pado opa (275,63 tūkst./ml).
Atlikus tirtų duomenų statistinę analizę (6 pav.) ir įvertinus karvių pieno riebumo ir baltymingumo rodiklius, didžiausias jų lygis buvo pas karves, kurioms nustatytas tarpupirščio
0,00 50,00 100,00 150,00 200,00 250,00 300,00 350,00 AC DD ID DS HFA IP SC SHD SHC SU WLF
Tūk
st./m
l
28 odos uždegimas. Jų pieno riebumas buvo 2,4 karto ir baltymingumas - 2 kartus didesnis negu karvių, kurioms nustatyta pado hemoragija ribotame nagos plote (p<0,05).
6 pav. Pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai
3,73 4,60 4,80 4,25 3,90 2,64 3,46 4,08 1,98 3,95 3,90 3,02 3,09 3,47 3,27 3,47 2,26 2,64 3,11 1,76 3,07 2,85 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 AC DD ID DS HFA IP SC SHD SHC SU WLF
P
ro
cen
ta
i
Kojų nagų būklės rodikliai
29 4.5. Nagų būklės įtaka karvių melžimo kreivės bimodališkumui
Duomenys apie karvių pieno tekėjimo srauto formą pateikti 3 lentelėje, pagal kurios duomenis matoma, kad netaisyklingų melžimo kreivių, nustatytų įranga Lactocorder, rodiklis varijuoja, priklausomai nuo kojų nagų būklės rodiklių.
3 lentelė. Karviųmelžimo krevės bimodališkumo tyrimas
Rodikliai Melžimo krevės
bimodališkumas, proc. 95 proc. PI
AC 29,9 28,9 – 31,5 DD 33,3 30,3-33,2 ID 27,2 24,3 -32,4 DS 28,7 26,7 -31,5 HFA 39,4 34,1 -38,8 IP 35,1 32,0 -38,9 SC 28,8 24,6 -31,9 SHD 31,5 30,4 -33,3 SHC 37,7 35,5 -41,2 SU 36,8 34,3 -39,9 WLF 37,2 36,0 -39,1
Daugiausiai bimodališkų melžimo kreivių buvo nustatyta karvėms, kurioms nagų tvarkymo metu buvo užfiksuotos šios galūnių problemos: įtrūkis/skilimas vidinėje nagos sienelėje (HFA), pado hemoragija ribotame nagos plote (SHC), baltosios linijos skilimas/įtrūkis (WLF) ir pado opa (SU), (36,6-39,4 proc.).
30
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Karvių kojų nagų sutrikimai ir laminitas yra trečia dažniausia ir brangiausia pieninių galvijų sveikatos problema, o su jais susijęs diskomfortas ir skausmas daro neigiamą poveikį galvijų gerovei. Tiek bandos valdymas, tiek gyvulių atranka gali būti naudojami pėdų ir nagų sveikatai gerinti, tačiau tik genetinis pagerėjimas suteikia nuolatinį pelną gyvulių laikytojams. Egzistuoja įvairūs duomenų šaltiniai apie kojų nagų sveikatą, o informacija, užfiksuota kojų nagų tvarkytojų, yra labai vertinga. Daugelis stebėjimų reikalingi tam, kad būtų sukurtas didelio patikimumo genetinis vertinimas dėl žemo daugelio nagų sveikatos požymių paveldimumo. Dėl šios priežasties gali prireikti papildomų požymių, turinčių teigiamų genetinių ryšių su tiesiogine karvių kojų nagų sveikata. Svarbu nustatyti registravimo sistemas, kuriose būtų naudojami bendri bruožų apibrėžimai ir įrašymo standartai, siekiant užtikrinti, kad vertinimai būtų pagrįsti aukštos kokybės duomenimis. Elektroninės įrašymo sistemos padės motyvuoti karvių nagų tvarkytojus dalyvauti duomenų rinkime [1;60;61].
Pirštų odos uždegimo (DD) rizikai įtakos turi tokie veiksniai kaip laktacija [13;36;62]. Telyčioms būdinga didžiausia užsikrėtimo rizika, o po antrosios laktacijos ši rizika mažėja su kiekvienu veršiavimusi [23]. Užsikrėtimo rizika taip pat yra didesnė pirmaisiais mėnesiais po veršiavimosi [1;36]. Liga nustatoma dažniausisiai užpakalinėse galūnėse [63]. Pagal Ames [1], 90 proc. šlubavimo atvejų pasireiškia dėl patologijų, esančių užpakalinėse galūnėse. Atlikus kojų nagų tyrimą pagal ICAR standartus, nustatyta, kad 50 proc. kojų nagų sutrikimų buvo užpakalinėse galūnėse, o priekinėse galūnėse – 48 proc.
Tirtos karvės buvo 2-4 laktacijų 2-6 laktacijos mėnesio. Moksliniai tyrimais nustatyta, kad vyresnių laktacijų karvėms buvo pastebėta didesnė rizika pado opai pasireikšti [62]. Vyresnės laktacijos karvėms atsiranda didesnė rizika susirgti laminitu ir kitais kojų nagų sutrikimais [1;64;65].
Heringstad ir kt.[1] atliktas tyrimas nustatė, kad genetiniai veiksniai (bulius ir kt.) turi įtakos karvių nagų būklei. Įvairių nagų sutrikimų pakartojamumas paprastai buvo mažas, o tai rodo, kad tam tikri kojų nagų įvertinimai bėgant laikui keitėsi. Kai galvijas turi tam tikrą nagų sutrikimą tvarkymo metu, kartais tai nebūtinai reiškia, kad vėlesniame kojų nagų tvarkyme bus toks pat nagų sutrikimas.
Atlikus tyrimą, nustatyta reproduktorių įtaka dukterų nagų būklei. Bandoje plačiausiai naudoto reproduktioriaus CA103455300 dukterims labiau pasireiškė tokie kojų nagų sutrikimai: asimetrinės nagos, žirklinės nagos, difuzinė pado hemoragija.
31 (14,42 proc.). Mažiausiai paplitę kojų nagų sutrikimai buvo pirštų odos uždegimas (1,92 proc.) ir pado hemoragija ribotame nagos plota (3,85 proc.). Tarpupirščio nekrobaciliozė (IP) kojų nagų sutrikimas nustatyta 4,81 proc. karvių. Pagal Pérez-Cabal ir Charfeddine [65], du dažniausiai pasitaikantys kojų nagų sutrikimai buvo SU ir WL , o IH ir IP paplitimo rodikliai buvo mažesni nei 1%.
Atlikus tyrimą matoma, kad kojų nagų sutrikimo tarpupirščio odos uždegimo (ID) paplitimas tirtoms karvėms buvo – 9,62 proc. Amory ir kt. [12] nustatė, kad labiausiai paplitusios ligos buvo pirštų odos uždegimas (DD) – 21,7 proc., ir tarpupirščio odos uždegimas (ID) – 38,7 proc.
Mokslinėje literatūroje [1,66] nurodomas skirtingas nagų sutrikimų dažnis. Jis priklauso nuo tvartų įrenginių, bandos valdymo sistemos. Amory ir kt. [13] atliktame tyrime labiausiai paplitęs sutrikimas buvo 21,7% pirštų odos uždegimams (DD) ir 38,7% - tarpupirščio odos uždegimas (ID).
Atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp Lietuvos juodmargių veislės karvių labiausiai paplitę kojų nagų sutrikimai buvo: žirklinės nagos (SC) ir baltos linijos skilimas/įtrūkis (WLF), o pas holšteinių veislės karves – pado opa ir difuzinė pado hemoragija. Häggman ir Juga [5] nustatė, kad WL paplitimas buvo 10,64% ir buvo vienas iš pagrindinių nagų sutrikimų Suomijos holšteinų karvėms. Veislė gali turėti įtakos ligos paplitimo lygiui, kaip teigia Ødegård ir kt. [39], susirgimai pas Norvegijos žaląsias karves pagal kojų nagų sutrikimus buvo WL (2,9 proc.), SU (2,7 proc.) ir IP (0,2 proc.).
DD paveldimumas yra nuo 0,01 iki 0,09 [43; 53;56] ir paveldimumas nuo 0,0005 iki 0,11 - ID [36;47;56]. Pagal Buch ir kt. [38] Švedijos žalmargės ir Norvegijos žalosioms karvėms paveldimumo modelis yra tas pats, nepriklausomai nuo veislės ir rodo panašius genetinius parametrus.
Remiantis van der Linde ir kt. [58] pateiktais rezultatais, apskaičiuotas aukštas kojų nagų sutrikimų pasikartojamumas (išskyrus IH ir IP) rodo, kad toks pat sutrikimas dar kartą pasireikš.
33
5.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Remiantis ICAR rekomendacijomis ir ištyrus karvių nagų būklę, nustatyta 11 sutrikimų pagal paplitimą: asimetrinės nagos – 14,42 proc., pirštų odos uždegimas – 1,92 proc., tarpupirščio odos uždegimas – 9,62 proc., daugiasluoksnė pado opa – 7,69 proc., įtrūkis/skilimas vidinėje nagos sienelėje – 6,73 proc., tarpupirščio nekrobaciliozė – 4,81 proc., žirklinės nagos – 13,46 proc., difuzinė pado hemoragija – 17,31 proc., pado hemoragija ribotame nagos plote – 3,85 proc., pado opa – 12,50 proc. ir baltosios linijos skilimas/įtrūkis – 5,77 proc.
2. Labiausiai paplitę kojų nagų sutrikimai Lietuvos juodmargių veislės karvių buvo žirklinės nagos ir baltos linijos sklilimas/įtrūkimas, holšteinų veislės karvėm - pado opa ir difuzinė pado hemoragija.
3. Mažiausias pieno primilžis buvo karvių, kurioms nustatyta pado hemoragija ribotame nagos plote (17,63±5,06kg ). Didžiausi somatinių ląstelių kiekiai buvo piene karvių, kurioms nustatyta tarpupirščio nekrobaciliozė (287,80±32,83 tūkst./ml), asimetrinė nagos (260,55±25,34 tūkst./ml) ir daugiasluoksnė pado opa (275,63±25,73 tūkst./ml). Daugiausiai bimodališkų melžimo kreivių buvo nustatyta karvėms, kurioms nagų tvarkymo metu buvo užfiksuota įtrūkis/skilimas vidinėje nagos sienelėje, pado hemoragija ribotame nagos plote, baltosios linijos skilimas/įtrūkis ir pado opa, (36,6-39,4 proc.).
34
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Heringstad B, Egger-Danner C, Charfeddine N, Pryce JE, Stock KF, Kofler J, Sogstad AM, Holzhauer M, Fiedler A, Müller K, Nielsen P, Thomas G, Gengler N, de Jong G, Ødegård C, Malchiodi F, Miglior F, Alsaaod M, and. Cole JB. Invited review: Genetics and claw health: Opportunities to enhance claw health by genetic selection. Journal of dairy science, 2018, 101(6), 4801-4821.
2. Sjöström K, Fall N, Blanco-Penedo I, Duval JE, Krieger M, & Emanuelson U. Lameness prevalence and risk factors in organic dairy herds in four European countries. Livestock science 2018, 208, 44-50.
3. Andrea A, Sjogren J. Veterinary Technician’s Large Animal Dairy Reference Guide. Wiley Blackwell, 2014, 59–61.
4. Bicalho RC, Oikonomou G. Control and prevention of lameness associated with claw lesions in dairy cows. Livestock Science 2013. 156(1-3), 96-105.
5. Häggman J, Juga J. Effects of cow-level and herd-level factors on claw health in tied and loose-housed dairy herds in Finland. Livestock Science 2015. 181, 200-209.
6. ICAR CLAW HEALTH ATLAS [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2019 vasario 15 d.] Prieiga per internetą: https://www.icar.org/Documents/ICAR_Claw_Health_Atlas.pdf.
7. Archer SC, Bell NJ, Huxley JH. Lameness in UK dairy cows: a review of the current status. 2010. In Practice 32, 492–504.
8. Huxley JN. Impact of lameness and claw lesions in cows on health and production. 2013. Livestock Science 156, 64–70.
9. Archer Simon C. Claw length recommendations for dairy cow foot trimming. The Veterinary Record, 2015, 177.9: 222.
10. Noreika A. Galvijų pirštų ligos. Kaunas, 2009.
11. Olechnowicz J, JAŚKOWSKI JM. Risk factors influencing lameness and key areas in reduction of lameness in dairy cows. Medycyna Wet 2010.66, 507-510.
12. Warnick LD, Janssen D, Guard CL, Gröhn YT: The effect of lameness on milk production in dairy cows. J Dairy Sci 2001, 84:1988–1997.
13. Amory JR, Barker ZE, Wright JL, Mason SA, Blowey RW, Green LE. Associations between sole ulcer, white line disease and digital dermatitis and the milk yield of 1824 dairy cows on 30 dairy cow farms in England and Wales from February 2003-November 2004. Prev Vet Med 2008, 83:381–391. 7.
35
15. Holzhauer M, Brummelman B, Frankena K, Lam TJGM. A longitudinal study into the effect of grazing on claw disorders in female calves and young dairy cows. The Veterinary Journal 2012, 193(3), 633-638.
16. Booth CJ, Warnick LD, Grohn YT, Maizon DO, Guard CL, Janssen D: Effect of lameness on culling in dairy cows. J Dairy Sci 2004, 87:4115–4122.
17. Sogstad ÅM, Østerås O, Fjeldaas T, Nafstad O: Bovine claw and limb disorders related to culling and carcass characteristics. Livest Sci 2007, 106:87–95.
18. Webster AJF: Effects of housing and two forage diets on the development of claw horn lesions in dairy cows at first calving and in first lactation. Vet J 2001, 162:56–65.
19. Collard BL, Boettcher PJ, Dekkers JM, Petitclerc D, Schaeffer LR. Relationships between energy balance and health traits of dairy cattle in early lactation. Journal of dairy science 2000, 83(11), 2683-2690.
20. Stoddard GC, Cramer G. A Review of the Relationship Between Hoof Trimming and Dairy Cattle Welfare. Veterinary Clinics: Food Animal Practice 2017, 33(2), 365-375.
21. Hultgren J, Manske T, Bergsten C. Associations of sole ulcer at claw trimming with reproductive performance, udder health, milk yield, and culling in Swedish dairy cattle. Prev Vet Med 2004, 62:233–251.
22. Bergsten C. Causes, risk factors, and prevention of laminitis and related claw lesions. Acta Vet Scand 2003, 157–166.
23. Somers JGCJ, Frankena K, Noordhuizen-Stassen EN, Metz JHM. Prevalence of claw disorders in Dutch dairy cows exposed to several floor systems. J Dairy Sci 2003, 86:2082– 2093.
24. Tarlton JF, Holah DE, Evans KM, Jones S, Pearson GR, Webster AJ. Biomechanical and histopathological changes in the support structures of bovine hooves around the time of first calving. Vet J 2002, 163:196–204.
25. Ettema JF, Østergaard S. Economic decision making on prevention and control of clinical lameness in Danish dairy herds. Livest Sci 2006, 102:92–106.
26. Bruijnis MR, Hogeveen H, Stassen EN. Assessing economic consequences of foot disorders in dairy cattle using a dynamic stochastic simulation model. J Dairy Sci 2010, 93:2419– 2432.
27. Hernandez-Mendo O, Keyserlingk MAG, Veira DM, Weary DM, von Keyserlingk MAG. Effects of pasture on lameness in dairy cows. J Dairy Sci 2007, 90: 1209–1214.
36 29. Manske T, Hultgren J, Bergsten C. The effect of claw trimming on the hoof health of
Swedish dairy cattle. Prev Vet Med 2002, 54:113–129.
30. Sogstad ÅM, Fjeldaas T, Østeras O, Forshell KP. Prevalence of claw lesions in Norwegian dairy cattle housed in tie stalls and free stalls. Prev Vet Med 2005, 70:191–209.
31. Nielsen C, Stengärde L, Bergsten C, Emanuelson U. Relationship between herd-level incidence rate of energy-related postpartum diseases, general risk factors and claw lesions in individual dairy cows recorded at maintenance claw trimming. Acta veterinaria scandinavica 2013, 55(1), 55.
32. Bergsten C. Betydelsen av golvkomfort för klöv- och benhälsa hos kvigor och kor, Forskning Special (Swedish Dairy Association). Forskning Special, Stockholm; 2009:2. 33. Holzhauer M, Hardenberg C, Bartels CJM, Frankena K. Herd- and cow-level prevalence of
digital dermatitis in The Netherlands and associated risk factors. J Dairy Sci 2006, 89:580– 588.
34. Barker ZE, Leach KA, Whay HR, Bell NJ, Main DCJ. Assessment of lameness prevalence and associated risk factors in dairy herds in England and Wales. J Dairy Sci 2010, 93:932– 941.
35. Baird LG, O’Connell NE, McCoy MA, Keady TWJ, Kilpatrick DJ. Effects of breed and production system on lameness parameters in dairy cattle. Journal of dairy science 2009, 92(5), 2174-2182.
36. Schöpke K, Gomez A, Dunbar KA, Swalve HH, Döpfer D. Investigating the genetic background of bovine digital dermatitis using improved definitions of clinical status. Journal of dairy science 2015, 98(11), 8164-8174.
37. Weber A, Stamer E, Junge W, Thaller G. Genetic parameters for lameness and claw and leg diseases in dairy cows. Journal of dairy science 2013, 96(5), 3310-3318.
38. Buch LH, Sørensen AC, Lassen J, Berg P, Eriksson JÅ, Jakobsen JH, Sørensen MK. Hygiene-related and feed-related hoof diseases show different patterns of genetic correlations to clinical mastitis and female fertility. Journal of Dairy Science 2011, 94(3), 1540-1551.
39. Ødegård C, Svendsen M, Heringstad B. Genetic analyses of claw health in Norwegian Red cows. Journal of dairy science2013, 96(11), 7274-7283.
40. Johansson K, Eriksson JÅ, Nielsen US, Pösö J, Aamand GP. Genetic evaluation of claw health in Denmark, Finland and Sweden. Interbull Bulletin 2011, (44).
37
42. Dhakal K, Tiezzi F, Clay JS, Maltecca C. Genomic selection for hoof lesions in first-parity US Holsteins. Journal of dairy science 2015, 98(5), 3502-3507.
43. Onyiro OM, Andrews LJ, Brotherstone S. Genetic parameters for digital dermatitis and correlations with locomotion, production, fertility traits, and longevity in Holstein-Friesian dairy cows. Journal of Dairy Science 2008, 91(10), 4037-4046.
44. Volkmann N, Kemper N. Claw condition and claw health in dairy cows: how important is access to pasture?. Veterinary Record 2018, 182(3), 76-78.
45. Kougioumtzis A, Valergakis GE, Oikonomou G, Arsenos G, Banos G. Profile and genetic parameters of dairy cattle locomotion score and lameness across lactation. Animal 2014, 8(1), 20-27.
46. Alsaaod M, Huber S, Beer G, Kohler P, Schüpbach-Regula G, Steiner A. Locomotion characteristics of dairy cows walking on pasture and the effect of artificial flooring systems on locomotion comfort. Journal of dairy science 2017, 100(10), 8330-8337.
47. Boelling D, Laursen MV, Mark T. Claw trimming records and locomotion can improve selection for feet and legs. In Book of Abstracts of the 59rd Annual Meeting of the Association of European Animal Production, Vilnius, Lithuania. Wageningen Academic Publishers, Wageningen, the Netherlands 2008, (pp. 211-216).
48. Köck A, Fuerst-Waltl B, Steininger F, Egger-Danner C. Genetic parameters for body weight, body condition score and lameness in Austrian dairy cows. Interbull Bulletin 2016, (50).
49. Green LE, Huxley JN, Banks C, Green MJ. Temporal associations between low body condition, lameness and milk yield in a UK dairy herd. Preventive Veterinary Medicine 2014, 113(1), 63-71.
50. Bicalho RC, Oikonomou G. Control and prevention of lameness associated with claw lesions in dairy cows. Livest. Sci. 2013. 156: 96–105.
51. Kocak O, Ekiz B. The effect of lameness on milk yield in dairy cows. Acta Veterinaria Brno 2006, 75(1), 79-84.
52. Koenig S, Sharifi AR, Wentrot H, Landmann D, Eise M, Simianer H. Genetic parameters of claw and foot disorders estimated with logistic models. Journal of dairy science 2005, 88(9), 3316-3325.
38
54. Laursen MV, Boelling D, Mark T. Genetic parameters for claw and leg health, foot and leg conformation, and locomotion in Danish Holsteins. Journal of dairy science 2009, 92(4), 1770-1777.
55. Zavadilová L, Krupa E, Kašná E, Fleischer P, Štípková M. (Analysis of foot and claw
diseases/disorders in Czech Holstein cows.Acta Fytotechnica et Zootechnica 2018,21(4), 194-199.
56. Uggla E, Jakobsen JH, Bergsten C, Eriksson JÅ, Strandberg E. Genetic correlations between claw health and feet and leg conformation traits in Swedish dairy cows. Interbull bulletin 2008, (38), 91.
57. Hoffman AC, Moore DA, Wenz JR, Vanegas J. Comparison of modeled sampling strategies for estimation of dairy herd lameness prevalence and cow-level variables associated with lameness. Journal of dairy science 2013, 96(9), 5746-5755.
58. Van der Linde C, De Jong G, Koenen EPC, Eding H. Claw health index for Dutch dairy cattle based on claw trimming and conformation data. Journal of dairy science 2010, 93(10), 4883-4891.
59. Chawala AR. The effect of breed and crossbreeding on the incidence of recorded lameness in the New Zealand dairy cattle: a thesis presented in partial fulfilment of the requirements for the degree of Master of Science in Animal Science at Massey University, Palmerston North, New Zealand 2011(Doctoral dissertation, Massey University).
60. Van Nuffel A, Zwertvaegher I, Pluym L, Van Weyenberg S, Thorup VM, Pastell M. Lameness Detection in Dairy Cows. Part 1. How to Distinguish between Non-Lame and Lame Cows Based on Differences in Locomotion or Behavior. Animals (Basel). 2015;5(3):838-60.
61. Oberbauer AM, Berry SL, Belanger JM, McGoldrick RM, Pinos-Rodriquez JM, Famula TR. Determining the heritable component of dairy cattle foot lesions. Journal of dairy science 2013, 96(1), 605-613.
62. Biemans F, Bijma P, Boots NM, de Jong MC. (Digital Dermatitis in dairy cattle: The contribution of different disease classes to transmission. Epidemics 2018, 23, 76-84.
63. Jacobs C, Beninger C, Hazlewood GS, Orsel K, Barkema HW. Effect of footbath protocols for prevention and treatment of digital dermatitis in dairy cattle: A systematic review and network meta-analysis. Preventive veterinary medicine 2019, 164, 56-71.
39
65. Pérez-Cabal MA, Charfeddine N. Models for genetic evaluations of claw health traits in Spanish dairy cattle. Journal of dairy science 2015, 98(11), 8186-8194.
66. Hultgren J, Manske T, Bergsten C. Associations of sole ulcer at claw trimming with reproductive performance, udder health, milk yield, and culling in Swedish dairy cattle. Prev Vet Med 2004, 62:233–251.
