LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Justinas Geryba
VITAMINO E IR SELENO POVEIKIS
GALVIJŲ PERIODO PO
ATVEDIMO IR NEONATALINĖMS LIGOMS
EFFECTS OF VITAMIN E AND SELENIUM ON BOVINE
POSTPARTUM AND NEONATAL DISEASES
Veterinarin
ės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis
DARBAS ATLIKTAS LSMU VETERINARIJOS AKADEMIJOS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vitamino E ir seleno poveikis galvijų periodo po atvedimo ir neonatalinėms ligoms“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo(-jos) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRUMPOS ... 3 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Vitamino E ir seleno charakteristika ... 10
1.2. Imuniteto svarba ... 12
1.3. Vitamino E ir seleno įtaka imunitetui ... 13
1.4. Seleno ir vitamino E įtaka karvių ligoms ... 14
1.4.1. Placentos susilaikymas ... 14
1.4.2. Endometritas ... 15
1.4.3. Mastitas ... 15
1.5. Seleno ir vitamino E įtaka veršelių ligoms ... 16
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 18
2.1. Tyrimo schema ... 18
2.2. Ūkio charakteristika ... 19
2.3. Tyrimo metodika ... 19
2.3.1. Tiriamųjų grupių sudarymo ir tyrimo principai ... 19
2.3.2. Morfologiniai karvių kraujo tyrimai ... 20
2.3.3 Veršelių kraujo hematokrito procento ir plazmos bendrųjų baltymų nustatymas. ... 21
2.4. Duomenų statistinė analizė ... 24
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25
3.1. Karvių kraujo tyrimų rezultatai ... 25
3.1.1 Leukocitų kiekio kraujyje pokyčiai ... 25
3.1.2. Limfocitų kiekio kraujyje pokyčiai ... 26
3.1.3. Neutrofilų kiekio kraujyje pokyčiai ... 27
3.1.4. Trombocitų kiekio kraujyje pokyčiai ... 28
3.2. Karvių ligų atvejų analizė ... 29
3.3. Veršelių kraujo plazmos bendrųjų baltymų tyrimo rezultatai ... 30
3.4. Veršelių susirgimo atvejų analizė ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
IŠVADOS ... 36
SANTRUMPOS
Se – selenasVit E – vitaminas E, alfa – tokoferolis SM – sausosios medžiagos
s.c. (lot. sub cutem) – po oda GPx – gliutationo peroksidazė PGF2α – prostaglandinasF2α
EDTA (angl. Ethylenediaminetetraacetic acid) – etilendiamintetraacto rūgštis (antikoaguliantas) IgG – imunoglobulinas G
Sr – santykinė rizika ŠS – šansų santykis proc. – procentai mg – miligramai
pp – post partum (liet. – periodas po atvedimo) µl – mikrolitrai
EDTA - etilendiamintetraacetatas aps/min – apsukos per minutę min. – minutės
val. – valandos nm – nanometrai
SANTRAUKA
V
itamino E ir seleno poveikis galvijų periodo po atvedimo ir neonatalinėms ligoms
Justinas GerybaMagistro baigiamasis darbas
Baigiamojo darbo apimtis: puslapiai - 41, paveikslai – 13, naudotų literatūros šaltinių - 36 Raktiniai žodžiai: selenas, vitaminas E, α-tokoferolis,karvė, veršelis, kraujas, liga
Darbo tikslas – nustatyti vitamino E ir seleno įtaką karvių ir veršelių sveikatingumui bei naujų susirgimų atvejų pasireiškimui pirmą mėnesį po apsiveršiavimo, panaudojant vienkartinę 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 mg α-tokoferolio acetato turinčios emulsijos dozę kaip profilaktinę priemonę užtrūkinimo metu.
placentos susilaikymo, mastito) bei veršelių ligų (omfalito, pneumonijos, viduriavimą sukeliančių ligų, raumenų distrofijos) atvejų skaičiai bei kraujo tyrimų rezultatai.
Pagrindiniai rezultatai ir išvados. Analizuojant ligas, nustatyta, kad lyginat su kontroline grupe, karvės gavusios vitamino E ir seleno, turėjo didesnę (SR=0,59; p>0,05) riziką susirgti placentos susilaikymu, vienodą riziką (SR=1,03; p>0,05) – endometritu ir mažesnę (SR=2,06, p>0,05) sirgti mastitu.
Kraujo tyrimai parodė perspektyvius rezultatus tolimesniems tyrimams. Juose atsispindi periodo po apsiveršiavimo metu esanti karvių neutrofilų imunosupresija kontrolinėje grupėje, kuomet kraujo ląstelių skaičiaus pokyčiai kontrolinėje grupėje išlieka pastovūs. Tiriamojoje grupėje tuo pat metu buvo matomas aktyvesnis neutrofilų veikimas. Padidėjus neutrofilų migracijai, jų skaičius kraujyje mažėjo pirmąją savaitę, o vėliau, kaip ir kitų parametrų – leukocitų ir limfocitų – koncentracija didėjo viso tyrimo metu.
Veršelių susirgimų analizė parodė, kad tiriamojoje grupėje naujų atvejų santykinė rizika mažesnė viduriavimą sukeliančioms ligoms (SR=0,78; p>0,05), pneumonijai (SR=0,8; p>0,05), omfalitui (SR=0,97; p>0,05) nei kontrolinėje grupėje. Šio tyrimo metu matomi pokyčiai rodo veršelių ligų mažėjimo tendencijas, tačiau reikia atlikti detalesnius tyrimus.
SUMMARY
Effects of Vitamin E and Selenium on Bovine Postpartum and Neonatal
diseases
Justinas Geryba Magistro baigiamasis darbas
The coverage of the work: pages – 41, figures – 13, literature used – 36 Keywords: selenium, vitamin E, α-tocopherol, cow, calf, blood, diseases
Aim of research – to determine Vitamin E and selenium influence on welness and new disease cases of cows and calves at the first month after calving, using a single dose 20,0 mg of sodium selenite and 1000,0 mg α-tocopherol acetate containing emulsion as prophylaxis at dry off.
Main results and conclusions. Assess of diseases determined that cows, which were treated with vitamin E and selenium, had higher risk for retained placenta (RR=2,06, p>0,05), the same risk for endometritis (RR=1,03; p>0,05) and lower risk for mastitis (RR=0,59; p>0,05), compared to the control group.
Blood test results showed perspective results for future research. They reflect cow neutrophil immunosupression in the control group at post partum, when changes in count of various immune cells are minimal. At the same time in the supplemented group higher neutrophil activity can be observed. Due to improved migration, neutrophil count in blood had decreased through the first week, after that, like other parameters – leucocyte and limphocyte count was rising through all period of observations.
Analysis of calf illnesess showed that the supplemented group had lower relative risks compared to the control group for diarrhea causing diseases (RR=0,78; p>0,05), pneumonia (RR=0,8; p>0,05), omphalitis (RR=0,97; p>0,05). Differences appointed in these observations could approve the decrease in calf disease cases, but more research is needed.
ĮVADAS
Lietuvoje, o taip pat ir daugelyje išvystytų gyvulininkystės šalių, pieninių galvijų augintojų ūkių sėkmingo vystymosi garantas yra gera gyvulių sveikata. Galvijams bei jų jaunikliams pasireiškiančios ligos ekonomiškai silpnina ūkį net iki jo išnykimo ir neužtikrinama gyvūnų gerovė. Silpnesniems veršeliams reikalinga pastovi priežiūra, jie dažnai serga, o jiems nugaišus naujo prieauglio reikia laukti beveik metus. Panašios problemos kyla karvių ūkiuose. Susirgusių karvių gydymas dažnai yra labai brangus. Dažni susirgimai, vaistai reikalingi sergantiems galvijams gydyti, išlauka, darbo sąnaudos ir kiti veiksniai verčia galvijų ūkių laikytojus domėtis naujausiomis technologijomis ir mokslo pasiekimais. Jiems yra daug naudingiau taikyti profilaktines priemones, siekiant palaikyti bandos sveikatingumą, sumažinti antibiotikų bei kitų vaistinių preparatų sunaudojimą, minimalizuoti nuostolius. Atsižvelgint į galvijų ūkių laikytojų poreikius, pastaruoju laikotarpiu vis daugiau tyrimų yra skiriama naujų profilaktikos priemonių bei metodų paieškoms, nes pats geriausias gyvūnas ūkininkui yra tas, kurio nereikia gydyti.
Jau seniai yra žinoma, kad galvijų gerą sveikatos būklę įtakoja metų laikas, laikymo sąlygos, šėrimas, gyvulio amžius, lytis, svoris, įmitimo laipsnis, atsparumas ligoms ir organizmo sukaupti medžiagų rezervai. Naujausi tyrimai patvirtina ir įrodo, kad dėl mineralų disbalanso galvijų organizme sutrinka biocheminiai procesai. Gong, Xiao (11) teigia, kad pereinamuoju laikotarpiu (kai karvės iš neveršingos laktuojančios tampa veršinga nelaktuojančia) karvių organizme antioksidantų veikimas yra nusilpęs, susidaro daugiau laisvųjų radikalų, lipidinių peroksidų. Ilgą laiką gaunant nepakankamą kiekį reikalingų organizmui medžiagų, gali nusilpti imunitetas, sutrikti gyvybiškai svarbių organų funkcijos. Padažnėja karvių sergamumas metritais, endometritais, mastitais, placentos susilaikymu bei kitomis ligomis. Medžiagų apykaitos procesuose dalyvaujančių medžiagų trūkumas, veikia ir atvestų veršelių sveikatingumą; jie gali dažniau sirgti viduriavimą sukeliančiomis, baltraumenine liga, omfalitu, pneumonija ir kitomis ligomis.
Tyrimo tikslas - nustatyti vitamino E ir seleno įtaką karvių ir veršelių sveikatingumui bei įvairių ligų pasireiškimui pirmą mėnesį po apsiveršiavimo, panaudojant vienkartinę 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 mg α-tokoferolio acetato turinčios emulsijos dozę kaip profilaktinę priemonę užtrūkinimo metu. Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti vitamino E ir seleno įtaką karvių morfologiniams kraujo rodikliams tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.
2. Įvertinti vitamino E ir seleno įtaką karvių ligų pasireiškimui periode po apsiveršiavimo.
3. Įvertinti vitamino E ir seleno įtaką veršelių bendrųjų baltymų įsisavinamumui. Nustatyti bendrųjų baltymų kiekį veršelių kraujyje.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vitamino E ir seleno charakteristika
Selenas (Se) yra cheminis elementas, užimantis 66-tą vietą pagal paplitimą žemėje. Jis yra organizmui svarbus mikroelementas, reikalingas organizme vykstantiems biocheminiams procesams, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir įtakoja audinių gyvybines funkcijas. Kadangi selenas nesintetinamas gyvūnų organizme, o patenka su vandeniu ir pašaru, labai svarbi jo koncentracija dirvožemyje ir gruntiniame vandenyje. Tyrimais buvo nustatyta, kad „Se koncentracija vidurio Lietuvos žemėse yra maža.“ kaip teigia Antanaitis et al. (1) Šio elemento trūkumas yra ir Lietuvos vandenyse, ką patvirtina Europoje atlikti hidrologiniai matavimai (1 priedas 1pav.). Kadangi augalai greičiau įsisavina artimą selenui sierą, mažas seleno arba didelis sieros kiekis dirvoje lemia nepakankamą seleno kiekį augaliniame pašare. Pašaruose selenas būna selenometionino pavidalu, kurį lengvai įsisavina atrajojantys gyvuliai. Nustatytas labai svarbus ryšys tarp pašarų kokybės ir gyvulių sveikatingumo: trūkstant šio mineralo pašaruose, pastebimas jo trūkumas galvijų organizme. Dėl seleno trūkumo gyvuliai suserga tada, kai seleno yra mažiau kaip 0,1 mg 1 kg sauso pašaro. Tačiau pašare esantis didesnis nei 3–4 mg/kg seleno kiekis gali sukelti apsinuodijimą.
Lietuvą lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis galima teigti, kad jose vidutinė seleno koncentracija dirvoje yra didesnė nei Lietuvoje, tačiau jo trūkumo problema egzistuoja ir ten. Govasmark et al. (12) pateikia Norvegijoje atliktus tyrimus, kurie parodė, kad „žemiausios seleno koncentracijos nustatytos tų ūkių karvių kraujyje, kuriuose nebuvo naudojami pašarų papildai“. Pavlata et al. (32) atliko tyrimus dvidešimtyje ūkių. Jis nustatė, kad „kas penktame ūkyje seleno trūko karvėms, ir net 50 procentų iš tirtų ūkių – telyčioms“. Iš atlikto tyrimo (1 pav.), galima pastebėti, kad, jei karvės organizme trūko seleno, tai jo trūks ir jos pieno gaunantiems jaunikliams. Jei trūkumo nebuvo, jis gali pasireikšti veršelius atjunkius arba vėliau, jiems per greitai augant. Duomenys taip pat parodo, kad atlikdami antioksidacines funkcijas varis ir cinkas konkuruoja su selenu. Seleno trūkumas karvių kraujyje nustatytas net tuomet, kai cinko ir vario kiekis kraujyje buvo pakankamas.
1 pav. Mineralų trūkumo atvejai tiramųjų ūkių galvijų kategorijose. (Atitinkamo elemento trūkumas žymimas +). Autorius
Pavlata et al. (26). Red. J.Geryba
Vitaminas E, priešingai nei varis ir cinkas, stiprina seleno poveikį gyvulių organizmui.
Vitaminas E gerai tirpsta riebaluose, todėl jo gausu augaluose turinčiuose daug riebalų: kviečių gemaluose, rapsuose, sojoje.
Yaremcio (18) siūlo tokias vitamino E paros normas pašare (α-tokoferolio Tarptautinis Vienetas (TV) = 2/3 miligramo):
Galvijų grupė Paros norma TV Paros norma mg
Veršingoms karvėms 200-300 133-200
Laktuojančioms karvėms 300-500 200-333
Jauniems veršeliams 80-150 53-100
Paaugusiems veršeliams 100-200 66-133
Jaučiams ir telyčioms 400-1250 266-833
„Vitaminas E ir beta-karotinas yra svarbūs ląsteliniai antioksidantai. Selenas dalyvauja antioksidantų sistemoje ir yra svarbus gliutationo peroksidazės (GPx) baltymui“ – aprašo Spears ir Weiss (40). GPx – tai fermentų grupė, kuri, besijungdama su peroksidu (H2O2) susijungia su pertekliniu deguonimi ir sumažina žalą organizmui.
,,Selenas ir vitaminas E yra būtini geram ir greitam galvijų vystymuisi, jų medžiagų apytakai, reprodukcijai“ (Charlton ir Ewing (8)), imuninei sistemai. Su šių medžiagų trūkumu siejamas nusilpęs imunitetas, didėja rizika susirgti infekcinėmis ligomis. Kai karvės negauna pakankamai seleno ir vitamino E, didėja tikimybė pasireikšti reprodukciniams sutrikimams, tokiems kaip „susilaikiusi placenta, abortas, negyvų veršelių atvedimas, nereguliari ruja, ankstyva embriono žūtis, kiaušidžių cistos, mastitas, metritas, endometritas“ – nurodo Kumar et al (23); Yasothai (19). Veršeliams, kuriems trūksta seleno, dažniausiai pasireiškia judėjimo sutrikimai, pablogėja augimas, silpnėja imunitetas, gali padidėti jautrumas infekcinėms ligoms, gali pasireikšti raumenų distrofija (baltraumeninė liga).
1.2. Imuniteto svarba
Waldron et al. (43) nurodo, kad ,,stresas gali būti potencialus imunosupresantas ir visos idealios šėrimo programos bus neefektyvios, jei karvės patiria stresą”. Daug autorių taip pat nagrinėja imunologinį fenomeną, kuomet sumažėja karvių imuninių ląstelių aktyvumas. Melžiamos karvės patiria susilpnėjusią imuninę funkciją nuo trečios savaitės prieš veršiavimąsi iki trijų savaičių po veršiavimosi. Šis imunologinis pokytis įtakoja padažnėjusias ir sustiprėjusias infekcijas po apsiveršiavimo.
teigia Burvenich et al. (7) ,,oportunistinės infekcijos pasitaiko tada, kai pakinta organizmo fiziologinis balansas ir imunitetas yra labiausiai pažeidžiamas. Karvių įgimto imuniteto sistema pereinamuoju periodu yra nusilpusi, o tai predisponuoja dažnesnius klinikinius koliforminių bakterijų sukeltus mastitų atvejus“.
Waldron (43) teigia, kad imuninei apsaugai svarbūs ne tik metabolitai, bet ir pašaro maistinės medžiagos. Vienos maistinės medžiagos įtakoja imuninių ląstelių funkciją, o kitos - sumažina imuninį atsaką priešuždegiminio proceso metu. Uždegimo metu atsiradęs oksidacinis stresas (nestabilios molekulių oksidacijos reakcijos su organizmo audinių riebalais, baltymais ir DNR) padaro daug žalos.
Japonų mokslininkas Kimura et al. (22) kaip tik ir atliko tokį tyrimą: kraujo mėginiai buvo paimti iš 142 veršingų karvių dviejose bandose. Dvidešimčiai karvių buvo susilaikiusi placenta (tai yra 14,1%). Karvėms iš abiejų grupių, kurioms buvo susilaikiusi placenta, nustatyta sutrikusi neutrofilų funkcija. Šis funkcijos sutrikimas tęsėsi 1-2 savaites po atvedimo. Kimura et al. (22) pateikė išvadą, kad apsiveršiavusioms karvėms sumažėjusi neutrofilų funkcija yra placentos susilaikymą įtakojantis veiksnys.
1.3. Vitamino E ir seleno įtaka imunitetui
Meglia (26) aprašo, kad leukocitų skaičiui, limfocitų subpopuliacijų santykiui, neutrofilų fagocitozei, oksidaciniam stresui ir klinikinėms bei subklinikinėms ligoms mažai turėjo įtakos melžiamų karvių šėrimas pašarais su skirtingu maistinių medžiagų kiekiais. Autorius taip pat pabrėžia, kad reikalingi papildomi maistinių medžiagų tyrimai, norint išaiškinti sąveiką tarp mitybos ir imuniteto karvių veršiavimosi periodu. Kiti mokslininkai taip pat nurodo vitamino E ir seleno įtaką po in vitro atliktų tyrimų su veršelių vaisiaus serumu. Pollock et al. (33) nustatė, kad B limfocitų procentas didžiausias buvo α-tokoferoliu ir selenu gydytų veršelių kraujyje.
Smith et al. (38) nurodo, kad „poodinė vitamino E injekcija apytikriai nuo 10 iki 5 parų prieš veršiavimąsi, padidino polimorfinių neutrofilų kiekį bei α-tokoferolio koncentraciją veršiavimosi metu. Po vitamino E injekcijos suintensyvėjo neutrofilų priešbakterinis poveikis. Spears ir Weiss (40) patvirtina, kad tuo pačiu periodu „nepakankamas vitamino E ir seleno kiekis pašare sumažina neutrofilų funkciją“. „Veršeliai, kurie gimė bandose, reguliariai naudojančiose vitamino E ir Se injekcijas, turėjo daug mažesnę tikimybę susirgti ar nugaišti” Cheryl et al.(9).
vitamino E ir Se papildai gali būti naudingi leukocitų skaičiaus didinimui, fagocitozei ir neutrofilų funkcijos pagerinimui. Seleno ir Vit E turintys pašarai padarė didesnę įtaką neutrofių funkcijai.
Meglia (26) tyrimų metu nustatė, kad veršiuojantis dėl neutrofilijos ir monocitozės atsiranda leukocitozė. Veršiuojantis taip pat nustatyta, kad sumažėjusi vitamino E ir A bei cinko koncentracija gali turėti neigiamos įtakos imuninei sistemai ir padidėjusiam sergamumui.
1.4. Seleno ir vita
mino E įtaka karvių ligoms
1.4.1. Placentos susilaikymasPlacentos susilaikymas – tai liga, kuomet gimus veršeliui, nuo gimdos sienelės neatsiskiria vaisiaus dangalai. Susilaikiusi placenta yra gera buveinė mikroorganizmams daugintis ir plisti, todėl didėja tikimybė karvėms susirgti mastitu, metritu, endometritu ir kitomis, ne tik reprodukcinės sistemos, bet ir sisteminėmis ligomis. ,,Tai didelių išlaidų reikalaujanti liga, nes ji siejama su imunosupresija, infekcijomis, padidėjusia lipidų mobilizacija ir išsekusiu antioksidantų rezervu, įskaitant α- tokoferolį ’‘Qu Y (34).
Tiksliai nėra žinomos placentos susilaikymo po apsiveršiavmo priežastys. Atlikę statistinį tyrimą su daugiau nei 50000 karvių, Navid ir Mehrnaz (29) daro išvadą, kad pagrindinės nuovalų susilaikymo priežastys yra: „distokija (ŠS=3,17), negyvo veršelio atvedimas (ŠS=3,18), abortas (ŠS=8,46), parezė (ŠS=3,66), poros veršelių atvedimas (ŠS=2,69), veršiavimasis žiemos sezonu (ŠS=1,86), trumpesnis gestacijos periodas (ŠS=3,82)“. Dažnai abortas būna bakterinės ar virusinės infekcijos (infekcinio rinotracheito, virusinės galvijų diarėjos) priežastis ir, esant silpnam karvės imunitetui, jos gimda laiku neišsivalo. Bakterijoms užsilaikius placentoje, nuovalos tampa tiesioginiais vartais bakterijoms patekti į karvės gimdą ir atveria kelią naujoms ligoms. Kiti mokslininkai nurodo ir daugiau placentos užsilaikymo priežasčių. Maas (24) nustatė, kad placentos užsilaikymą didina energijos ar baltymų trūkumas veršingumo metu, taip pat ir vitaminų A ir E, seleno bei jodo trūkumas. Kumar et al (23) taip pat sieja seleno ir vitamino E trūkumą su placentos susilaikymu. Jovanović et al. (20) nustatė, kad 800 mg vitamino E ir 20 mg natrio selenito injekcija 3 savaitės prieš veršiavimąsi dvigubai sumažina placentos užsilaikymo atvejus.
Yra manoma, kad karvės organizme esant pakankamam seleno kiekiui placenta susilaiko rečiau. Qu (34) tyrimo išvadose nurodo, kad karvėms, kurių kraujyje trūko vitamino E, likus 2 savaitėms iki
1.4.2. Endometritas
Endometritas - tai endometriumo (vidinės gimdos sienelės) uždegimas. Į karvės gimdą po apsiveršiavimo dažnai patenka mikroorganizmų. Imuninės lastelės dalyvaudamos uždegiminiame procese žūva gimdoje, gaminasi gleives, kurioms pasišalinant išsivalo gimda. Gimdai valantis ilgiau nei 2 savaites, gali pasireikšti endometritas. Kai kurioms karvėms gimda natūraliai gali valytis iki 14 savaičių. Pagal Ball ir Peters (3) pagrindinius gimdos pokyčius ir endometritą sukelia tokie sukėlėjai kaip: Campylobacter fetus, Trichomonas fetus, Esherichia coli, Fusobacterium necrophorum,
Corynebacterium pyogenes, Brucella abortus. Staphylococcus aureus, Mycoplasma bovis, Streptococcus spp. Riziką susirgti endometritu gali padidinti įvairios priežastys: abortas, distokija,
susilaikiusios nuovalos, metritas arba gretutinės ligos. Toks platus sukėlėjų ir priežasčių sąrašas tik patvirtina, koks svarbus karvei yra stiprus imunitetas veršiavimosi metu. Remiantis Jovanović et al. (20) tyrimų rezultatais, tikimasi, kad užtrūkinimo metu karvei padaryta vitamino E ir natrio selenito injekcija sumažins nuovalų susilaikymą ir susirgimo riziką.
2 pav. Karvių gimdos pokyčiai po apsiveršiavimo. Aut. Hansen (14)
1.4.3. Mastitas
besiveršiuojančių karvių leukocitai rodo sumažėjusį pasipriešinimą infekcijomis, kurios sukelia mastitą ir gimdos uždegimus. Neutrofilai yra pagrindinės įgimto imuniteto ląstelės, užkertančios kelią pieno liaukos infekcijai. Jų funkciją įtakoja daugybė fiziologinių pakitimų pereinamuoju laikotarpiu (nuo 3 savaičių prieš veršiavimąsi iki 3 savaičių po veršiavimosi). Oportunistinės (susidarančios esant geroms sąlygoms) infekcijos pasitaiko tada, kai pakinta organizmo fiziologinis balansas ir imunitetas yra labiausiai pažeidžiamas. Karvių įgimto imuniteto sistema pereinamuoju periodu yra nusilpusi, todėl jos dažniau serga klinikiniu mastitu.
Souza(41) atliktų tyrimų in vitro rezultatai parodė, kad seleno papildymas sumažina vandenilio peroksido produkciją. Taip pat parodo padidėjusį kraujo ir pieno neutrofilų baktericidinį efektą karvių, kurios gauna pakankamai seleno, organizme. ,,Remiantis šiais rezultatais, galima daryti išvadą, kad seleno papildai gali padidinti imuninį atsaką net ir toms karvėms, kurioms nėra seleno trūkumo. Blanco-Penedo et al. (5), Bayril et al. (2) nurodo, kad vitaminas E ir selenas gali sumažinti klinikinių mastitų atvejų skaičių.
1.5.
Seleno ir vitamino E įtaka veršelių ligoms
Pirmą mėnesį po gimimo veršeliai dažniausia suserga viduriavimą sukeliančiomis ligomis, pneumonija ir omfalitu, raumenų distrofija (baltraumeninė liga). Vos tik gimęs jauniklis pirmąją apsaugą gauna kartu su krekenomis ir jose esančiais imunoglobulinais. Didžiausią jų dalį sudaro imunoglobulinas G (IgG). Dėl fiziologinių savybių veršeliai krekenas įsisavina nevienodai.
Yra žinoma, kad vitaminas E nepereina placentos barjero, veršeliai gauna jį tik su krekenomis. Iš esmės vitaminas E pradeda veikti tik tokiu vieninteliu būdu patekęs į organizmą. Pavlatos et al. (31) tyrimai rodo, kad, sugirdžius krekenas naujagimiams veršeliams, seleno kiekis jų ir jas atvedusių karvių organizme yra panašūs. Nustatyta, kad selenas, panašiai kaip varis, nesikaupia krekenyse. Remiantis šiomis išvadomis, galima manyti, kad seleno koncentracija karvės organizme turėtų būti didesnė jau prieš apsiveršiuojant.
Mokslininkai Kamada ir Nonaka (21) 2008 metais užpatentavo metodą, kuomet seleno preparatai yra dedami į krekenas veršeliams kaip priedas, skatinantis pinocitozę pro žarnų sienelę. Jos metu organizmas daug efektyviau įsisavina IgG ir taip didina imunitetą.
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1. Tyrimo schema
Tyrimui atrinktos karvės (n=90) Vienodos laktacijos (2-4 ribose)
Panašaus primilžio per laktaciją (±300 l, 6-8t ribose) Panašios ligos istorijos (1 liga vienoda, ne daugiau 2 ligų)
Karvių morfologiniai kraujo tyrimai; Veršelių morfologinis hematokrito tyrimas
(netinkamiems subjektams nustatyti);
Veršelių biocheminis kraujo tyrimas (n1=37; n2=33)
Karvių naujų ligų atvejų analizė Nuovalų susilaikymas, endometritas, mastitas
Karvių kraujo tyrimų analizė Neutrofilų, leukocitų, limfocitų, trombocitų
pokyčiai
Veršelių naujų ligų atvejų analizė Viduriavimą sukeliančios ligos, omfalitas,
pneumonija, raumenų distrofija Veršelių kraujo tyrimų analizė Kietųjų dalelių (Brix%) plazmoje nustatymas
refraktometru. Bendrųjų baltymų santykis 1 grupė (n=45) - tiriamoji
Užtrūkinimo metu po oda suleidžiama 20,0 mg natrio
selenito ir 1000,0 mg α-tokoferolio acetato turinčios
emulsijos
2 grupė (n=45) – kontrolinė Užtrūkinimo metu po oda
2.2.
Ūkio charakteristika
Tyrimai buvo atliekami 2015m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Marijampolės rajone esančiame ūkyje, laikantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) bei jo pakeitimų įstatymų.
Veršingos karvės laikomos palaidos, šviesiuose naujos statybos tvartuose ant gilaus kraiko. Užtrūkintos karvės pervedamos į kitą gilaus kraiko tvartą, kuriame laikomos tik veršingos karvės. Jos iki veršiavimosi šeriamos užtrūkintoms karvėms skirtu racionu ad libitum*, gauna vitaminizuotų ir mineralais papildytų laižalų. Likus dviems savaitėms iki apsiveršiavimo, ketozės profilaktikai, karvėms yra įvedami boliusai.
Tvarte, kuriame veršiuojasi karvės, laikomasi aukščiausių higienos reikalavimų, siekiant sumažinti karvių ir veršelių ligas sukeliančių mikroorganizmų poveikio riziką. Jei karvei reikia pagalbos veršiuojantis, viskas, kas turi kontaktą su gimda ir veršeliu (rankos, virvės ir kt.), švariai išplaunama muilu. Per pirmą valandą po gimimo veršeliams sugirdomos jį atvedusios karvės krekenos
ad libitum1. Po apsiveršiavimo karvės piene tikrinamas Staphylococcus aureus, įvertinamas krekenų tankis. Mastito nustatymui tikrinamas somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) padidėjimas piene.
Atskiri gardeliai, į kuriuos vėliau perkeliami veršeliai, yra dezinfekuojami, švarūs.
Nors ūkis ir taiko daug profilaktinių priemonių, tačiau ligų nepavyksta išvengti, todėl pastoviai ieškoma naujų priemonių, ūkio gyvulių sveikatai užtikrinti.
2.3. Tyrimo metodika
2.3.1. Tiriamųjų grupių sudarymo ir tyrimo principai
Tyrimų objektas – devyniasdešimt holštenizuotų Lietuviškų juodmargių karvių bei jų prieauglis. Visos karvės buvo suskirstytos į keturiasdešimt penkias poras, įvertinant šiuos parametrus:
• vienodą laktacijų skaičių (2-4 visoje grupėje);
• panašų primilžį per laktaciją (±300 litrų, 6-8 tonų ribose);
• panašią ligos istoriją per paskutinę laktaciją (sirgo bent viena ta pačia liga, o esant daugiau susirgimų, ligų skaičius buvo ne didesnis kaip dvi).
Kiekvienos poros viena karvė priskiriama tiriamąjai (1 grupė), kita – kontrolinei (2 grupė) grupei. Taip sudarytos iš vienodų karvių sudarytos grupės po keturiasdešimt penkias karves.
Tiriamosios grupės karvėms užtrūkinimo metu po oda suleista po vienkartinę 10,0 ml emulsinio preparato dozę, turinčią 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 α-tokoferolio acetato. Kontrolinės grupės karvėms suleista po 10,0 ml fiziologinio tirpalo.
Karvėms apsiveršiavus per pirmą mėnesį vertinama jų sveikatos būklė. Placentos susilaikymas diagnozuojamas praėjus ne ilgiau kaip parai po apsiveršiavimo. Nuo keturioliktos iki trisdešimtos paros stebimas endometrito ir mastitų pasireiškimas. Iš kiekvienos grupės atsitiktinai pasirinkus po dešimt karvių pirmą, septintą, keturioliktą ir dvidešimt pirmą parą buvo atlikti morfologiniai kraujo tyrimai ir įvertinti jų parametrai. Nuo užtrūkinimo iki tyrimo pabaigos buvo išbrokuotos devynios karvės iš tiriamosios grupės, aštuonios karvės - iš kontrolinės grupės, todėl galutinėje statistikoje aprašomos trisdešimt šešios ir trisdešimt septynios karvės.
Apsiveršiavus užtrūkintoms karvėms visi veršeliai, kurie gavo motininių krekenų, buvo priskirti tyrimo grupėms: trisdešimt devyni veršeliai tiriamojoje grupėje ir trisdešimt aštuoni veršeliai – kontrolinėje. Nuo veršelių gimimo praėjus 24-74 valandoms, iš atsitiktine tvarka parinktų veršelių buvo paimtas kraujo mėginys hematokrito procento nustatymui bei refraktometriniam bendrųjų baltymų nustatymui. Iš tiriamosios grupės paimti trisdešimt septyni mėginiai, iš kontrolinės grupės – trisdešimt keturi. Nustačius hematokrito procentą mėginiuose, iš tyrimo pašalintas vienas anemiškas kontrolinės grupės veršelis. Likusieji 37 tiriamosios ir 33 kontrolinės grupės veršeliai palikti tyrime.
Trisdešimt parų po atvedimo stebėtas naujų ligų atvejų pasireiškimas karvėms ir veršeliams, gavusiems motininių karvių krekenų. Duomenys analizuojami tarpusavyje lyginant grupes, pagal karvių ligų (endometrito, placentos susilaikymo, mastito) bei veršelių ligų (omfalito, pneumonijos, viduriavimą sukeliančių ligų) naujų atvejų skaičių bei kraujo tyrimų rezultatus.
2.3.2. Morfologiniai karvių kraujo tyrimai
Kraujo paėmimas. Iš karvių uodegos venos paimti kraujo mėginiai morfologiniams kraujo tyrimams, kuriuos atliko tyrimų laboratorija Marijampolėje, akredituota pagal ISO 15189:2012. Kraujo mėginiams paimti buvo panaudoti sterilūs EDTA vakutaineriai (vakuminiai mėgintuvėliai su violetiniu kamšteliu) ir sterilios adatos. Kraujo mėginiai per 2 valandas pristatyti į laboratoriją.
Hemoglobino paskaičiavimas analizatoriumi. Kraujas analizatoriuje susimaišo su automatiškai reagentu, kurio sudėtyje yra kalio cianido. Spektrometriniu cianmethemoglobino metodu analizatoriuje lizuotų eritrocitų hemoglobinas jungiasi su reagento kalio cianidu, sudarydamas rausvai rudos spalvos cianmethemoglobino junginį. Šio junginio spalvos intensyvumas matuojamas spektrofotometru 550 nm ilgio bangomis.
Hematokrito procento paskaičiavimas analizatoriumi. Hematokrito procentą aparatas išskaičiuoja iš gautų diafragmos varžos rezultatų, ląstelės dydžius daugindamas iš eritrocitų skaičiaus tūrio vienete.
3 pav. Kraujo analizatorius.
[elektroninis išteklius] [žiūrėta 2016 m. gruodžio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://3.imimg.com/data3/QS/WT/MY-2829219/micros-60-250x250.jpg
2.3.3 Veršelių kraujo hematokrito procento ir plazmos bendrųjų baltymų nustatymas. Kraujo paėmimas, paruošimas. Nuo gimimo praėjus 24-72 val. su adata bei vakutaineriu paimamas veršelio kraujo mėginys iš jungo venos. Mėginiams paimti panaudoti sterilūs EDTA vakutaineriai (vakuminiai mėgintuvėliai su violetiniu kamšteliu) ir sterilios adatos. Paimtas kraujas centrifuguojamas 10 min. 1000-1500 aps/min greičiu.
jie perskaičiuojami pagal paties sudarytas santykių formules (Excel programa) į hematokrito procentą (paklaida ±2proc).
4-5 pav. Prietaisas hematokrito procento nustatymui. Nuotraukos ir prietaisas - J.Gerybos
6 pav. Refraktometras.
[elektroninis išteklius] [žiūrėta 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą:
http://ecx.images-amazon.com/images/I/41v762gBt0L.jpg
Pagal pateiktą metodiką (35), veršeliui gimus ir jam laiku davus krekenų, bendrųjų baltymų koncentracija veršelio kraujo plazmoje 1-3 parą turėtų būti:
>5,5 g/dl – krekenos įsisavintos gerai;
5-5,5 g/dl – krekenos įsisavintos vidutiniškai; <5 g/dl – krekenos įsisavintos blogai.
Metodikoje nurodoma, kad Brix% parametras atspindi bendrųjų baltymų koncentraciją (apytikriai santykiu 0,71) veršelio kraujyje 1-3 parą po gimimo. Bielmann et al. (4) taip pat nurodo, kad ,,skaitmeninis refraktometras parodė gerus rezultatus atliekant kraujo tyrimus, galimas santykis 0,71 yra panašus į ,,aukso vidurį”“. Įvertinus, kad minimali bendrųjų baltymų koncentracija kraujo plazmoje geram krekenų įsisavinimui yra 5,5 mg/ml, apskaičiuojame:
0,71*Brix% = bendrųjų baltymų konc. 0,71 Brix% = 5,5
Brix% ≈ 7,75
Kadangi aparato skalė nerodo daugiau nei vieno skaitmens po kablelio, suapvaliname iki 7,8% Brix.
Galime teigti, kad veršelis gerai įsisavino krekenis ir jo bendrųjų baltymų koncentracija kraujo plazmoje yra didesnė nei 5,5 g/dl, jei refraktometras rodo ne mažiau nei 7,8 % Brix.
koncentraciją. Jie daro išvadą, kad 7,8 Brix% gali būti naudojamas kaip atskaitos taškas nepasisekusiai pasyviai baltymų pernašai įvertinti vienos paros amžiaus veršeliams.
2.4.
Duomenų statistinė analizė
Gauti tyrimų duomenys buvo analizuojami tarpusavyje lyginant tiriamąsias ir kontrolines gupes. Grupės lyginamos pagal karvių ligų (endometritas, nuovalų susilaikymas, mastitas) ir veršelių ligų (omfalitas, pneumonija, viduriavimą sukeliančios ligos, raumenų distrofija) naujų atvejų skaičių bei kraujo tyrimų rezultatus. Šie rezultatai pateikiami diagramose, kurios sumaketuotos Microsoft Excel programa. Duomenų patikimumas apskaičiuotas Microsoft Excel programos priedu – „Data Analysis add-on“ bei formule. Santykinė rizika (SR) apskaičiuota vadovaujantis skaičiavimų metodika, pateikta Pai ir Filion (30).
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
3.1.
Karvių kraujo tyrimų rezultatai
Karvių kraujo eritrocitų, hemoglobino kiekio ir hematokrito procento parametrai atitiko nustatytas normos ribas. Todėl tyrime jos detaliau nenagrinėjamos, nes neturi įtakos ligų pasireiškimui. Normų ribos karvių kraujyje (15):
Eritrocitai 5-10*1012l. Leukocitai 4.0–12.0*109l Monocitai 0-0,9 *109l Hemoglobinas 8-15 *10g/l Limfocitai 2.5–7.5 *109l. Eozinofilai 0-2,4 *109l Hematokritas 24-46 proc. Neutrofilai 0,6-4,1 *109l.
3.1.1 Leukocitų kiekio kraujyje pokyčiai
Kraujo tyrimai parodė pastovų vidutinio leukocitų skaičiaus didėjimą karvių tiriamojoje grupėje (nuo 6,04*109/l iki 11,78*109/l) Tuo tarpu kontrolinėje grupėje pradinis leukocitų kiekis kraujyje buvo didesnis, savaitės bėgyje jis didėjo, o vėliau mažėjo ir per likusį laiko tarpą (iki 21d.) beveik susilygino su pradiniu kiekiu. Paskutinio kraujo tyrimo metu tiriamosios grupės karvių leukocitų kiekio kraujyje vidurkis buvo 1,73 karto didesnis už kontrolinės grupės karvių. P>0,05, taigi duomenys statistiškai nepatikimi.
3.1.2. Limfocitų kiekio kraujyje pokyčiai
Bandymo metu gauti kraujo tyrimo duomenys parodė beveik vienodą limfocitų kiekį abiejose grupėse (8,5*109
/l ir 8,6*109/l) pirmą parą po apsiveršiavimo. Pirmą savaitę po apsiveršiavimo tiriamosios karvių grupės vidutinis limfocitų skaičius augo sparčiau, pasiekdamas 1,5 karto didesnę ribą nei kontrolinėje grupėje. Kitas savaites rodikliai svyravo (antrą savaitę tolygiai krito, trečią, - tolygiai augo), santykinis skirtumas toliau didėjo iki 1,69 karto. Analizuojant gautus rezultatus galima teigti, kad seleno preparatai galėjo sustiprinti įmuninį atsaką tiriamojoje grupėje, po kurio aktyvavosi limfocitų gamyba pirmą savaitę. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje pradinė limfocitų koncentracija buvo nežymiai aukštesnė, savaitės bėgyje ji didėjo ir per likusį laiko tarpą mažai kito (iki 21d.) ir beveik susilygino su pradine koncentracija. Paskutinio kraujo tyrimo metu tiriamosios grupės limfocitų kiekio vidurkis buvo 1,69 karto didesnis už kontrolinės karvių grupės. P<0,05, duomenys statistiškai patikimi.
3.1.3. Neutrofilų kiekio kraujyje pokyčiai
Neutrofilų kiekio vidurkis kraujyje per pirmąją savaitę nežymiai sumažėjo tiriamojoje (1) grupėje (nuo 2,69*109
/l iki2,58*109/l). Taip atsitinka neutrofilams migruojant iš kraujo į uždegimo židinį. Vėliau, uždegimui atslūgus, neutrofilų skaičius kraujyje didėja. Antrąją savaitę 1 grupėje šio rodiklio vidurkis greitai išaugo nuo 2,58*109/l iki 5,33*109/l, o kontrolinėje (2) grupėje pakito nežymiai – nuo 4.01*109/l iki 4,33*109/l. Trečiąją savaitę 1 grupės neutrofilų skaičiaus vidurkis kraujyje išliko beveik toks pats aukštas (nukrito iki 5,30*109/l), o 2 grupėje – pasiekė pirmos dienos tyrimo lygį – 3,15*109
/l.
3.1.4. Trombocitų kiekio kraujyje pokyčiai
Atlikus karvių trombocitų kiekio kraujyje tyrimą, nustatyta, kad iki 14 paros trombocitų vidurkis buvo nežymiai didesnis kontrolinėje grupėje: jis tolygiai didėjo abiejose grupėse pirmąją savaitę ir ženkliai augo antrąją. Trečiąją savaitę buvo pastebėtas trombocitų kiekio vidurkio kritimas kontrolinėje grupėje (nuo 403.4 iki 367.8). Tuo tarpu tiriamosios grupės trombocitų kiekis visą tyrimo laikotarpį didėjo, o taip pat ir trečiąją savaitę, gerokai viršydamas kontrolinės grupės vidurkį (402.5). P>0,05 statistiniai duomenys nepatikimi.
3.2.
Karvių ligų atvejų analizė
Tyrimo metu nustatyta, kad tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje sveikų buvo tik po vieną karvę, todėl skirtumas yra minimalus. Bendras sergančių karvių skaičius sudaro 97 proc., atitinkamai tai yra 71 karvė iš bendro 73 karvių skaičiaus. Daugiausiai karvėms nustatyta endometritų - net 66 atvejai (90,4 proc.). Mastitu karvės sirgo kur kas mažiau – 11 atvejų (15,1 proc.). Placentos susilaikymas pasireiškė tik 6 karvėms (8,2 proc). 9 karvės (12 proc.) sirgo skirtingomis ligomis.
11 pav. Karvių ligų atvejai 1-21 parą po apsiveršiavimo.
Placentos susilaikymo atvejai karvių grupėse. Placentos susilaikymo atvejai sudarė 11,1 proc. tiriamojoje grupėje ir 5,4 proc. - kontrolinėje. Santykinai tai yra apytikriai 2 kartus mažiau atvejų nei tiriamojoje. (2 priedas 1 lentelė), p>0,05.
Endometritų dažnumas karvių grupėse. Analizuojant pasireiškusias karvių ligas, nustatytas didelis sergamumas endometritais, atitinkamai 91,7 proc. 1 grupėje ir 89,2 proc. 2 grupėje. (2 priedas 2 lentelė), p>0,05.
Mastitų pasireiškimo dažnumas karvių grupėse. Sergamumas mastitais sudarė 11,1 proc. 1 grupėje ir 18,9 proc. 2 grupėje. Tai yra 1,8 karto mažiau sergančių mastitais karvių tiriamojoje grupėje nei kontrolinėje. (2 priedas 3 lentelė), p>0,05.
3.3.
Veršelių kraujo plazmos bendrųjų baltymų tyrimo rezultatai
Įvertinus hematokrito procentą, vienam veršeliui buvo nustatyta anemija – 14 proc. (norma 24-46 proc.), todėl jis į tyrimo analizę nebuvo įtrauktas.
Atlikus refraktometrinius matavimus, nustatyta, kad tiriamosios grupės parodymai 2,2 proc. didesni, minimali koncentracija skyrėsi tik 0,1 proc., o vidutinė koncentracija - 0,2 proc. Šiek tiek daugiau skyrėsi maksimalūs refraktometro parodymai. Tiriamojoje veršelių grupėje rodikliai siekė 11 proc., kai kontrolinėje grupėje užfiksuota tik 9,8 proc. vertė. Santykis tarp grupių vidurkių sudarė 2 proc. skirtumą (vertinant Brix%). Perskaičiavus į bendrųjų baltymų koncentraciją, skirtumo tarp grupių nėra, rodmenys vienodi (6,5mg/ml). P>0,05, kadangi visų tiriamų veršelių minimali Brix% vertė – 7,8.
3.4.
Veršelių susirgimo atvejų analizė
Atlikus tyrimą, kontrolinėje grupėje nustatyti 22 nauji ligos atvejai (57,9 proc.), o tiriamojoje grupėje - 19 (48,7 proc.). Daugiausiai veršeliai sirgo pneumonija - 31 atvejis iš visų veršelių (40,3 proc.). Viduriavimą sukeliančių ligų pasitaikė rečiau – 18 atvejų (23,3 proc). Mažiausiai nustatyta omfalito atvejų - 2 (2,6 proc.). Kai kuriems veršeliams pasireiškė viena liga, vėliau atsirado ir kitos ligos. Kitomis ligomis sirgo 4 tiriamosios grupės veršeliai iš 19 (21 proc.).Iš kontrolinės grupės dviem ir daugiau ligų sirgusių veršelių.nustatyti 6 atvejai iš 22 (27,3 proc.).
13 pav. Veršelių naujų ligų atvejai pirmą gyvenimo mėnesį.
Viduriavimą sukeliančių ligų pasireiškimas veršelių grupėse. Tyrimas rodo, kad šiomis ligomis sirgo 1,3 karto daugiau veršelių kontrolinėje grupėje (26,3 proc.) nei tiriamojoje (20,5 proc.). Santykinė rizika susirgti viduriavimą sukeliančiomis ligomis kontrolinėje grupėje yra 0,789 lyginant su tiriamąja grupe (2 priedas 5 lentelė), p>0,05.
Veršelių omfalito (bambos uždegimas) dažnumas grupėse. Buvo užfiksuota po vieną omfalito atvejį tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėse.
lyginant su kontroline grupe.(2 priedas 7 lentelė), p>0,05.
Sergančių dviem ir daugiau ligų veršelių skaičius. Nustatėme, kad kontrolinėje grupėje (15,8 proc) sirgo 1,54 karto daugiau veršelių nei tiriamojoje (10,3 proc.). Santykinė rizika tiriamojoje grupėje susirgti keliomis ligomis yra 0,65 karto, lyginant su kontroline (2 priedas 8 lentelė), p>0,05.
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame darbe įvertinta vitamino E ir seleno poveikis galvijų periodo po atvedimo ir atvestų veršelių kraujo rodikliams ir susirgimumo pasireiškimui panaudojant vienkartinę 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 mg α-tokoferolio acetato turinčios emulsijos dozę kaip profilaktinę priemonę užtrūkinimo metu.
Analizuojant karvių leukocitų skaičių nustatytas pastovus vidutinio leukocitų skaičiaus didėjimas normos ribose nuo 1 iki 21 tyrimo dienos ir tyrimo pabaigoje buvo 1,73 karto didesnis už kontrolinės grupės karvių. Meglia (26) tyrimų metu nustatė, kad veršiavimosi metu dėl neutrofilijos ir monocitozės atsiranda leukocitozė. Kontrolinėje grupėje pradinis leukocitų kiekis kraujyje buvo didesnis nei tirimojoje, tačiau leukocitų skaičiaus kitimai tyrimo laikotarpiu buvo statistiškai nepatikimi. Pirmą savaitę po apsiveršiavimo tiriamosios karvių grupės vidutinis limfocitų skaičius kraujyje augo sparčiau nei kontrolinėje grupėje, antrą savaitę sumažėjo tolygiai abiejose grupėse, o trečią savaitę vėl sparčiau augo tiramojoje grupėje ir skirtumas buvo statistiškai patikimas. Analizuojant gautus rezultatus galima manyti, kad seleno preparatai galėjo įtakoti aktyvesnę limfocitų gamybą arba stipresnį įmuninį atsaką tiriamojoje grupėje. Neutrofilų kiekio vidurkis tiriamosios grupės karvių kraujyje per pirmąją savaitę nežymiai sumažėjo lyginant su kontroline. Taip atsitinka neutrofilams migruojant iš kraujo į uždegimo židinį. Antrąja savaitę tiriamojoje grupėje neutrofilų skaičius greitai išaugo, liko panašus iki tyrimo pabaigos ir buvo didesnis nei kontrolinėje. Meglia (20) teigimu, karvėms veršiavimosi metu pasireiškia leukocitozė dėl neutrofilijos, o mažesni vitamino E lygiai gali labiau skatinti imuniteto gynybines funkcijas. Kontrolinėje grupėje tuo pat metu buvo pastebimas silpnai išreikštas imunosupresijos efektas – silpna neutrofilų migracija, o leukocitų ir limfocitų skaičiaus padidėjimas buvo minimalus. Kimura et al. (18) savo tyrime taip pat gavo panašius rezultatus, tirdamas interleukinus, kurie dalyvauja uždegimo procese. Jo duomenimis seleno gavusių karvių neutrofilų fagocitozės funkcija buvo sustiprėjusi, ir joms rečiau buvo rasta susilaikiusi placenta. Machado et al. (40) tirdamas leukocitų aktyvumą laktuojančioms karvėms nustatė, kad suleidus seleno, vario, cinko ir magnio preparatus po oda, padidėjo peroksidazių aktyvumas, tačiau leukocitų funkcija liko nepakitusi.
Analizuojant karvių sergamumą abiejose grupėse nustatyta, kad tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje sveikų buvo tik po 1 karvę. Net 90,4 proc. karvių nustatytas endometritas, rečiau mastitas (15,1 proc) ir placentos susilaikymas. Devynios karvės sirgo kitomis, nereprodukcijos organų ligomis. Jovanović ir kiti (16) tiriamąjame darbe panaudoję tokią pat kaip ir mūsų darbe 10,0 ml emulsinio preparato dozę, turinčią 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 α-tokoferolio acetato gavo kitokius rezultatus, t.y placentos susilaikymo atvejų diagnozavo per pus mažiau. Būtina paminėti, kad minėtų mokslininkų atliktame darbe vitaminas E ir selenas buvo leidžiami likus 3 savaitėms iki apsiveršiavimo, o atvedimui paskatinti naudoti PGF2α preparatai. Tai galėjo įtakoti jų tyrimo rezultatus, nes PGF2α veikia gimdos raumenų susitraukimus. Šie preparatai dėl jų sukeltų gimdos susitraukimų galėjo palengvinti veršiavimąsi ir pagreitinti placentos pasišalinimą. Selenas organizme išsilaiko iki dviejų mėnesių. Panašiai tiek trunka ir užtrūkimo periodas. Todėl užtrūkinimo metu panaudoto vitamino E ir seleno veikimas galėjo pasibaigti ir todėl mūsų norimas rezultatas nebuvo pasiektas. Tačiau placentos susilaikymą įtakoja ir kiti veiksniai kaip sumažėjusi neutrofilų funkcija (18), veršiavimosi laikas, gestacijos periodas, distocija ir kt. (23). Qu ir kiti (34) tyrė vitamino E įtaką karvių placentos susilaikymui ir kitoms ligoms. Likus dviems savaitėms iki apsiveršiavimo, karvėms buvo nustatytas vitamino E trūkumas. Po apsiveršiavimo išaiškintas didelis placentos susilaikymo atvejų skaičius. Qu et al (34) padarė išvadą, kad gautas rezultatas tiesiogiai priklauso nuo vitamino E deficito.
Nustatytas didelis sergamumas endometritais, atitinkamai 91,7 proc. 1 grupėje ir 89,2 proc. 2 grupėje (p>0,05). Endometritų priežasčių yra daug ir įvairių, todėl manome, kad Se ir vtm. E priedų kovojant su karvių endometritu šiose bandose nepakanka.
Kontrolinės grupės karvės mastitu sirgo 1,8 karto dažniau nei tiriamosios (p>0,05).Pagal Smith ir kitus (30) vitaminas E sumažina somatinių ląstelių skaičių, tuo pačiu mažina ir mastito pasireiškimą, taip pat sumažina veršingumo metu patiriamą oksidacinį stresą dėl kurio gali išsivystyti imunosupresija. Kaip teigia ir Suwanpanya et al (41), vitaminas E ir Se pagerina neutrofilų atliekamą S.
aureus fagocitozę (85 proc.) ir sunaikinimą (45 proc.). Tuo tarpu Blanco-Penedo ir kiti (4) teigia, kad
ne seleno, o kitų mikroelementų (vario, kobalto, mangano, molbdeno, jodo ir geležies) papildai sumažina mastitų riziką. Mūsų tyrimo atveju vitaminas E ir Se galėjo turėti įtakos tešmens sveikatingumui, nes nustatyta santykinė mastitų rizika buvo 0,59 (p>0,05). Taigi rezultatai sutampa su Smith ir kitų (30) darbo rezultatais.
tyrimai dėl anemijos ne tik paršeliams, bet ir veršeliams ir nustačius ją suduodami geležies preparatai. Mūsų šalyje veršelių anemija rečiau tiriama ir gydoma.
Abiejų grupių veršeliai dažniausiai sirgo pneumonija (40,3 proc.), rečiau viduriavimą sukeliančiomis ligomis (23,3 proc). Omfalito atvejų aptikta retai. Daugiau veršelių, sirgusių dviem ir daugiau ligų diagnozuota kontrolinėje grupėje (15,8 proc) nei tiriamojoje (10,3 proc.), vadinasi kontrolinės grupės veršelių imunitetas buvo silpnesnis nei tiriamosios. Cheryl et al (8) teigia, kad veršeliai mažau serga ir gaišta bandose, kur nuolat naudojami vitamino E ir Se priedai.
Pneumoniją ir viduriavimą sukeliančias ligas gali predisponuoti daugelis veiksnių. Jas sukelia daug įvairių sukėlėjų, kurių tyrimas nebuvo mūsų darbo sudėtine dalimi.
Raumenų distrofiją (baltraumeninę ligą) sukelia vitamino E ir Se trūkumas. Se yra svarbi ląstelėje esančio fermento glutationo peroksidazės sudėtinė dalis, kuri mažina toksiškų peroksidų kiekį, susidarančių iš riebalų. Vitaminas E yra antioksidantas ir veikia kartu su Se mažindami iš riebalų susidarančių peroksidų kiekį. Ši liga nenustatyta nei vienam veršeliui, vadinasi jiems nepasireiškė Se ir vitamino E trūkumas.
IŠVADOS
1. Vitaminas E ir selenas turėjo teigiamos įtakos imuninei sistemai, nes:
Įtakojo padidėjusį leukocitų skaičiaus didėjimą tiriamojoje grupėje po apsiveršiavimo. Vidutinis leukocitų skaičius tolygiai didėjo nuo 1 iki 21 tyrimo dienos (nuo 6,04*109
/l iki 11,78*109/l) ir tyrimo pabaigoje buvo 1,73 karto didesnis už kontrolinės grupės karvių (p>0,05).
Įtakojo aktyvesnę limfocitų gamybą tiriamojoje grupėje. Pirmą savaitę po apsiveršiavimo tiriamosios karvių grupės vidutinis limfocitų skaičius 1,5 karto augo sparčiau, iki nuo ~2,85*109
/l iki 3,31*109/l kontrolinėje ir 5,09*109/l, o trečiąją savaitę tiriamosios grupės (5,31*109/l) limfocitų kiekio vidurkis buvo 1,69 karto didesnis už kontrolinės karvių grupės (3,13*109/l), p<0,05.
Įtakojo padidėjusią neutrofilų migraciją ir didesnį jų skaičių kraujyje tyrimo pabaigoje. Neutrofilų skaičiaus vidurkis tiriamosios grupės kraujyje per pirmąją savaitę nežymiai sumažėjo, antrąją savaitę sparčiai išaugo nuo 2,58*109
/l iki 5,33*109/l, ir išliko panašus iki 21 tyrimo dienos. Kontrolinėje grupėje pirmas dvi savaites kilo nuo 3,08*109
/l iki 4,33*109/l, o trečiąją sumažėjo iki pradinio lygio 3,15 *109/l (p>0,05).
2. Vitaminas E ir selenas neturėjo įtakos bendram visų naujų ligų skaičiui. Santykinai lyginant atskirų ligų atvejus nustatyta, kad mastitais tiriamojoje grupėje sirgo 1,8 karto mažiau, nuovalų susilaikymu 2 kartus daugiau karvių nei kontrolinėje grupėje. Sergamumas endometritais grupėse – vienodas. (p>0,05).
3. Vitaminas E ir selenas neturėjo įtakos krekenų įsisavinamumui. Veršelių kraujo bendrųjų baltymų kiekis tiek tiramojoje, tiek kontrolinėje grupėse buvo vienodas – 6,5g/dl (p>0,05).
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Antanaitis A, Lubytė J, Antanaitis Š, Staugaitis G. Seleno pasiskirstymo dėsningumai vidurio Lietuvos dirvožemiuose. Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2004; 3 (87): 3-11.
2. Bayril T, Yildiz AS, Akdemir F, Yalcin C, Köse M, Yilmaz O The Technical and Financial Effects of Parenteral Supplementation with Selenium and Vitamin E during Late Pregnancy and the Early Lactation Period on the Productivity of Dairy Cattle. Asian-Australas. J Anim Sci [elektroninis išteklius]. 2015 [cituota 2015 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26537117
3. Ball PJH, Peters AR, editors. Reproduction in Cattle. 3rd ed. Oxford: Blackwell Publishing; 2007. p. 159-169.
4. Bielmann V, Gillan J, Perkins NR, Skidmore A.L, Godden S, Leslie K E. An evaluation of Brix refractometry instruments for measurement of colostrum quality in dairy cattle. J Dairy Sci [elektroninis išteklius]. 2010 [cituota 2015 m. gruodžio 30 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.researchgate.net/publication/45286377_An_evaluation_of_Brix_refractometry_instrument s_for_measurement_of_colostrum_quality_in_dairy_cattle
5. Blanco-Penedo I, Lundh T, Holtenius K, Fall N, Emanuelson U. The status of essential elements and associations with milk yield and the occurrence of mastitis in organic and conventional dairy herds. Liv Sci[elektroninis išteklius]. 2014 [cituota 2015 m. gruodžio 18 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.livestockscience.com/article/S1871-1413(14)00364-3/abstract
6. Blowey RW, Weaver A D. Color Atlas of Diseases and Disorders of Cattle. 2nd ed. Mosby: An imprint of Elsevier Limited; 2007 p. 13-15,165-167, 173-176.
7. Burvenich C, Bannerman DD, Lippolis JD, Peelman L, Nonnecke BJ, Paape MJ. Cumulative physiological events influence the inflammatory response of the bovine udder to Escherichia coli infections during the transition period. J Dairy Sci [elektroninis išteklius]. 2007 [cituota 2015 m. gruodžio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17517751
8. Charlton SJ, Ewing WN. The Vitamins Directory. 2nd ed. Packington: Blackwell Publishing; 2007.
10. Galbraith ML, Vorachek WR, Estill CT, Whanger PD, Bobe, Davis T, Hall JA. Rumen Microorganisms Decrease Bioavailability of Inorganic Selenium Supplements. Biol Trace Elem Res [elektroninis išteklius]. 2015 [cituota 2015 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26537117
11. Gong J, Xiao M. Selenium and Antioxidant Status in Dairy Cows at Different Stages of Lactation. Biol Trace Elem Res[elektroninis išteklius]. 2015 [cituota 2015 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26384688
12. Govasmark E, Steen A, Strøm T, Hansen S, Singh B, Bernhoft A. Status of selenium and vitamin E on Norwegian organic sheep and dairy cattle farms. J Anim Sci [elektroninis išteklius]. 2005 [cituota 2016 m. sausio 2 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.bioforsk.no/ikbViewer/page/publication?p_document_id=23756
13. Hafla A. The Importance of Micro-Minerals: Selenium. Agr-King Adv [elektroninis išteklius]. 2015 [cituota 2015 m. gruodžio 21 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.agriking.com/uploads/2013/12/Advantage_Selenium_Jan2015.pdf
14. Hansen PJ. Maternal immunological adjustments to pregnancy and parturition in ruminants and possible implications for postpartum uterine health: Is there a prepartum-postpartum nexus? J Anim Sci [elektroninis išteklius]. 2010 [cituota 2015 m. gruodžio 29 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.researchgate.net/publication/234105884
15. Hematologic Reference Ranges. Merk Vet Man [elektroninis išteklius]. 2015 [cituota 2015 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą:
16. Herr M, Bostedt H, Failing K. IgG and IgM levels in dairy cows during the periparturient period. Pub Med [elektroninis išteklius]. 2010 [cituota 2016 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21040961
http://www.merckvetmanual.com/mvm/appendixes/reference_guides/hematologic_reference_ranges.ht ml
17. Illek J, Kumprechtova D, Ballet N. Effect of dietary selenium source and level on selenium contents in blood colostrum and milk and metabolic profile in dairy cows; [elektroninis išteklius]. 2009 [cituota 2016 m. sausio 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.kgzs-ms.si/users_slike/metkab/ZED09/33Illek.pdf
18. Yaremcio B. Vitamin E Requirements in Cow and Finishing Beef Rations.Ag - Inf Cent [elektroninis išteklius]. 2007 [cituota 2015 m. gruodžio 29 d.]. Prieiga per internetą:
19. Yasothai R. Importance of Minerals on Reproduction in Dairy Cattle. Int J of Sci [elektroninis išteklius]. 2014 [cituota 2016 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ijset.net/journal/446.pdf
20. Jovanović IB, Veličković M, Vuković D, Milanović S, Valčić O, Gvozdić D. Effects of Different Amounts of Supplemental Selenium and Vitamin E on the Incidence of Retained Placenta, Selenium, Malondialdehyde, and Thyronines Status in Cows Treated with Prostaglandin F2α for the Induction of Parturitio. J Vet Med [elektroninis išteklius]. 2013 [cituota 2015 gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.hindawi.com/journals/jvm/2013/867453/
21. Kamada H, Nonaka I. Method of enhancing intestinal pinocytosis of immunoglobulins in postnatal domestic mammals. [elektroninis išteklius]. 2008 [cituota 2016 sausio 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.google.com/patents/US20080248027
22. Kimura K, Goff JP, Kehrli ME Jr, Reinhardt TA. Decreased neutrophil function as a cause of retained placenta in dairy cattle. J Dairy Sci [elektroninis išteklius]. 2002 [cituota 2015 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11949858
23. Kumar S, Pandey AK, Razzaque WA, Dwivedi DK. Importance of micro minerals in reproductive performance of liverstock. Vet World [elektroninis išteklius]. 2011 [cituota 2016 m. sausio 2 d.]. Prieiga per internetą:
http://veterinaryworld.org/Vol.4/May%20-%202011/Importance%20of%20micro%20minerals%20in%20reproductive.pdf
24. Maas J. Treating and preventing retained placenta in beef cattle. California Cattlemen’s Mag [elektroninis išteklius]. 2008 [cituota 2016 m. sausio 2 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.vetmed.ucdavis.edu/vetext/local-assets/pdfs/pdfs_beef/cca0803-retained-placenta.pdf
25. Machado VS, Oikonomou G, Lima SF, Bicalho ML, Kacar C, Foditsch C. The effect of injectable trace minerals (selenium, copper, zinc, and manganese) on peripheral blood leukocyte activity and serum superoxide dismutase activity of lactating Holstein cows. Vet J [elektroninis išteklius]. 2014 [cituota 2015 m. gruodžio sausio 4 d.] Prieiga per internetą:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26537117
26. Meglia GE. Nutrition and immune response in periparturient dairy cows with emphasis on micronutrients. [elektroninis išteklius]. 2004 [cituota 2015 m. gruodžio 29 d.]. Prieiga per internetą:
http://pub.epsilon.slu.se/431/1/Veterinaria170-B.pdf
27. Micros 60 CS – CT User’s Manual. [elektroninis išteklius]. 2003 [cituota 2015 m. gruodžio 30d.]. Prieiga per internetą:
28. Morrill KM, Polo J, Lago A, Campbell J, Quigley J, Tyler H. Estimate of serum immunoglobulin G concentration using refractometry with or without caprylic acid fractionation. J Dairy Sci [elektroninis išteklius]. 2013 [cituota 2016 m. sausio 7 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23664346
29. Navid GH-Z, Mehrnaz A. Cow-specific risk factors for retained placenta, metritis and clinical mastitis in Holstein cows. Vet Res Commun [elektroninis išteklius]. 2011 [cituota 2015 m. gruodžio 30d.]. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/51139081_Cow-specific_risk_factors_for_retained_placenta_metritis_and_clinical_mastitis_in_Holstein_cows
30. Pai M, Filion K. An overview of measurements in epidemiology [elektroninis išteklius] 2007. [cituota 2015 m. gruodžio 21 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.teachepi.org/documents/courses/An%20Overview%20of%20Measurements%20in%20Epid emiology.pdf
31. Pavlata L, Pechová A, Dvorák R. Microelements in colostrum and blood of cows and their calves during colostral nutrition. ACTA VET [elektroninis išteklius]. 2004 [cituota 2016 m. sausio 2 d.]. Prieiga per internetą: http://actavet.vfu.cz/media/pdf/avb_2004073040421.pdf
32. Pavlata L, Podhorsky A, Pechova A, Chomat P. Differences in the occurrence of selenium, copper and zinc deficiencies in dairy cows, calves, heifers and bulls. Vet Med [elektroninis išteklius]. 2005 [cituota 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://vri.cz/docs/vetmed/50-9-390.pdf
33. Pollock JM, McNair J, Kennedy S, Kennedy DG, Walsh DM, Goodall EA. Effects of dietary vitamin E and selenium on in vitro cellular immune responses in cattle.Vet Sci [elektroninis išteklius]. 1994 [cituota 2016 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/0034528894902038
34. Qu Y, Fadden AN, Traber MG, Bobe G.. Potential risk indicators of retained placenta and other diseases in multiparous cows. J Dairy Sci [elektroninis išteklius]. 2014 [cituota 2016 m. gruodžio 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24792789
35. Quigley J. Calf Note #39 – Using a refractometer. [elektroninis išteklius]. 2001 [cituota 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą : http://www.calfnotes.com/pdffiles/CN039.pdf
36. Ross C. The competitiveness of Alberta’s dairy industry [elektroninis išteklius]. 1999 [cituota 2015 m. gruodžio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.wcds.ca/proc/1999/Manuscripts/Chapt%2021%20-%20Ross.pdf
[elektroninis išteklius]. 2010 [cituota 2016 m. gruodžio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://edoc.hu-berlin.de/dissertationen/saeed-salman-2010-03-08/PDF/saeed.pdf
38. Smith KL, Hogan JS, Weiss WP. Dietary vitamin E and selenium affect mastitis and milk quality. J Anim Sci. [elektroninis išteklius]. 1997 [cituota 2015 m. gruodžio 17 d.]. Prieiga per internet http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9250530
39. SouzaFN, BlagitzMG, LatorreAO, Mori CS, LiberaAMMPD, SucupiraMCA. Effects of in vitro selenium supplementation on blood and milk neutrophils from dairy cows.. Pesq Vet Bras [elektroninis išteklius]. 2012 [cituota 2015 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.scielo.br/scielo.php?pid=S0100-736X2012000200014&script=sci_arttext
40. Spears JW, Weiss WP. Role of antioxidants and trace elements in health and immunity of transition dairy cows. Vet J [elektroninis išteklius]. 2008 [cituota 2015 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18325801
41. Suwanpanya N, Wongpratoom W, Wanapat M, Aiumlamai S, Wittayakun S, Wachirapakorn C. The influence of bovine neutrophils on in vitro phagocytosis and killing of
Staphylococcus aureus in heifers supplemented with selenium and vitamin E. Songklanakarin J Sci
[elektroninis išteklius]. 2007 [cituota 2015 m. gruodžio 29 d.]. Prieiga per internetą:
http://rdo.psu.ac.th/sjstweb/journal/29-3/0125-3395-29-3-0697-0706.pdf
42. Teixeira AG, Lima FS, Bicalho ML, Kussler A, Lima SF, Felippe MJ, Bicalho RC. Effect of an Injectable Trace Mineral Supplement Containing Selenium, Copper, Zinc, and Manganese on Immunity, Health, and Growth of Dairy Calves. J Dairy Sci [elektroninis išteklius]. 2014 [cituota 2016 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24835970
43. Waldron MR. Impact of Metabolic and Oxidative Stressors on Periparturient Immune Function and Health. [elektroninis išteklius]. 2010 [cituota 2015 m. gruodžio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://extension.psu.edu/animals/dairy/courses/dairy-cattle-nutrition-workshop/previous-
workshops/2010/materials-from-main-sessions/prince-agri-products-preconference/impact-of-metabolic-and-oxidative-stressors-on-periparturient-immune-function-and-health
44. Waldron MR. Revelo XS. Causes and effects of periparturient immunosuppression. [elektroninis išteklius]. 2008 [cituota 2015 m. gruodžio 24 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.wcds.ca/proc/2009/Manuscripts/CausesandEffectsofPeriparturient.pdf
45. Weiss WP. Relationship of mineral and vitamin supplementation with mastitis and milk quality. [elektroninis išteklius]. 2002 [cituota 2015 m. gruodžio 24 d.]. Prieiga per internetą:
1 priedas
Seleno pasiskirstymo Europos vandens srovėse žemėlapis
2 priedas
Tyrime nagrinėtų ligų santykinės rizikos, sergamumo skaičiavimai
1 lentelė. Placentos susilaikymo atvejų statistinė analizė.
Placentos
susilaikymas Liga nepasireiškė Viso
1grupė 4 32 36
2 grupė 2 35 37
Santykinė rizika 2.06 Tiriamosios grupės sergamumas (proc.) 11.1 Santykinis sergamumas 0.5 Kontrolinės grupės sergamumas (proc.) 5.4
2 lentelė. Endometritų atvejų statistinė analizė.
Endometritas Liga nepasireiškė Viso
1grupė 33 3 36
2 grupė 33 4 37
Santykinė rizika 1.03 Tiriamosios grupės sergamumas (proc.) 91.7 Santykinis sergamumas 0,97 Kontrolinės grupės sergamumas (proc.) 89.2
3 lentelė. Mastito atvejų statistinė analizė.
Mastitas Liga nepasireiškė Viso
1grupė 4 32 36
2 grupė 7 30 37
4 lentelė. Karvių atvejų, kai pasireiškė dvi ligos, statistinė analizė.
>2 ligos Liga nepasireiškė Viso
1 grupė 2 34 36
2 grupė 7 30 37
Santykinė rizika 0.29 Tiriamosios grupės sergamumas (proc.) 5,6 Santykinis sergamumas 3,41 Kontrolinės grupės sergamumas (proc.) 18,9
5 lentelė. Veršelių viduriavimą sukeliančių ligų atvejų statistinė analizė.
Viduriavimą sukeliančios
ligos
Liga nepasireiškė Viso
1 grupė 8 31 39
2 grupė 10 28 38
Santykinė rizika 0.78 Tiriamosios grupės sergamumas (proc.) 20.5 Santykinis sergamumas 1.3 Kontrolinės grupės sergamumas (proc.) 26.3
6 lentelė. Veršelių omfalito atvejų statistinė analizė.
Omfalitas Liga nepasireiškė Viso
1 grupė 1 38 39
2 grupė 1 37 38
7 lentelė. Veršelių pneumonijos atvejų statistinė analizė.
Pneumonija Liga nepasireiškė Viso
1 grupė 14 25 39
2 grupė 17 21 38
Santykinė rizika 0.80 Tiriamosios grupės sergamumas (proc.) 35.9 Santykinis sergamumas 1.2 Kontrolinės grupės sergamumas (proc.) 44.7
8 lentelė. Veršelių atvejų, kai pasireiškė kelios ligos, statistinė analizė.
>2 ligos Liga nepasireiškė Viso
1 grupė 4 35 39
2 grupė 6 32 38
