LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Paulius Musteikis
Seleno ir vitaminų profilaktinis poveikis karvių
reprodukciniams rodikliams po apsiveršiavimo
Prophylactic effect of selenium and vitamins on
reproductive performance of cows after calving
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Dr. Jūratė Rudejevienė
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ
KLINIKOJE, PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO
SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Seleno ir vitaminų profilaktinis poveikis karvių reprodukciniams rodikliams po apsiveršiavimo“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Paulius Musteikis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Paulius Musteikis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Dr. Jūratė Rudejevienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUPOS ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 1.1. Karvių fiziologija ... 12 1.1.1. Lytinis ciklas ... 12 1.1.1.1. Priešrujis ... 12 1.1.1.2. Ruja ... 12 1.1.1.3. Poovuliacinis laikotarpis ... 13 1.1.1.4. Tarprujis ... 131.2. Karvių sėklinimo laikas ... 13
1.3. Servis periodas ... 14
1.4. Mineralinių medžiagų svarba reprodukcijoje ... 14
1.4.1. Seleno svarba ... 15 1.4.2. Vario svarba ... 15 1.4.3. Cinko svarba ... 15 1.4.4. Mangano svarba ... 16 1.4.5. Kobalto svarba ... 16 1.4.6. Jodo svarba ... 16 1.4.7. Kalcio svarba ... 17 1.4.8. Fosforo svarba ... 17
1.5. Vitaminų svarba reprodukcijoje ... 17
1.5.1. Vitamino E svarba ... 18
1.5.2. Vitamino A svarba ... 19
1.6. Oksidacinis stresas ... 19
1.7. Vitamino E ir seleno svarba reprodukcijoje ... 21
1.7.1. Vitaminas E antioksidaciniuose procesuose ... 21
1.7.2. Vitaminas E imuninėje sistemoje ... 21
1.7.3. Selenas oksidaciniuose procesuose ... 22
1.7.4. Selenas imuninėje sistemoje ... 22
4
1.8.1 Endometritas ... 22
1.8.2. Placentos susilaikymas ... 23
1.8.3. Kiaušidžių cistos ... 24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 25
2.1. Ūkio charakteristika ... 25
2.2. Tyrimo metodika ... 25
2.3. Naudoti medikamentai, trumpa charakteristika ... 26
2.3.1. Vitamino E+selen, injekcinės emulsijos charakteristika ... 26
2.3.2. Multivit-mineral, injekcinio tirpalo charakteristika ... 26
2.4 Statistinė duomenų analizė ... 27
3. TYRIMO REZULTATAI ... 28
3.1. Karvių laukimo periodo vidurkiai ... 28
3.2. Karvių sėklinimo indekso vidurkiai ... 28
3.3. Karvių servis periodo vidurkiai ... 29
3.4. Karvių apsivaisinimo rodiklio procentinė išraiška ... 29
3.5. Laukimo periodo įtaka servis periodui ... 30
3.6. Laukimo periodo įtaka sėklinimo indeksui ... 32
3.7. Servis periodo įtaka sėklinimo indeksui ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 38
5
SANTRAUKA
Seleno ir vitaminų profilaktinis poveikis karvių reprodukciniams rodikliams
po apsiveršiavimo
Paulius Musteikis Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: Nustatyti seleno ir kitų vitaminų poveikį karvių reprodukciniams rodikliams po apsiveršiavimo.
Tyrimo metodika: Tyrimo metu buvo atrinkta 30 karvių, kurios apsiveršiavo neseniau kaip prieš 5 dienas, buvo 2 laktacijos ir turėjo panašu primilžį per laktaciją (7-8 tonos pieno iš vienos karvės). Karvės buvo suskirstytos į 3 grupes po 10 karvių. Visų grupių karvės buvo laikomos vienodomis sąlygomis, šeriamos vienodais pašarais. Pirmos tiriamosios grupės karvėms 5 ir 14 dieną po apsiveršiavimo buvo suleista po oda po vienkartinę 10,0 ml vitamin E+selen emulsinio preparato dozę. Antrosios tiriamosios grupės karvėms 5 ir 14 dieną po apsiveršiavimo buvo suleista į raumenis po vienkartinę 10,0 ml multivit-mineral tirpalo dozę. Kontrolinės grupės karvėms 5 ir 14 dieną po apsiveršiavimo buvo suleista po 10,0 ml fiziologinio tirpalo (placebo). Po mėnesio nuo apsiveršiavimo naudojant Vokiečių sukurtą ir ūkyje integruotą bandos valdymo sistemą „Dairy Plan C21 GEA“ buvo sekama ir renkama informacija apie tai kada šių trijų grupių karvėms pasireiškė ruja, kada karvės buvo sėkmingai apvaisintos, kiek kartų teko sėklinti, ar karvės apsisėklino iš pirmo karto. Gauti duomenys susisteminti, pagal grupių tiriamuosius rodiklius: laukimo periodą, servis periodą, sėklinimo indeksą, apsivaisinimo rodiklį.
Tyrimo rezultatai: Tyrimas parodė, kad naudojant vitamino E ir seleno papildus tyriamosiose
grupėse ruja pasireiškė ankščiau nei kontrolinėje grupėje.(p<0,05) Tarp sėklinimo indekso naudojant vitaminą E+seleną ir naudojant multivit-mineral skirtumo nėra (abiejose grupėsė 1,2±0,14 karto), o kontrolinės grupės sėklinimo indeksas buvo didesnis (1,7±0,22 karto) tačiau patikimos reikšmės tarp visų trijų grupių nėra (p>0,05). Servis periodas patikimai sumažėjo naudojant vitamino E+seleno papildus lyginant su antrąja tiriamąja grupe ir kontroline grupe (p<0,05). Karvėms, kurioms suleistas vitaminas E+selenas ir multivit-mineral apsivaisinimo rodiklis buvo vienodas (80 proc.) ir didesnis nei tų karvių, kurioms suleistas placebas (40 proc.), tačiau patikimos reikšmės nėra (p>0,05). Ilgėjant laukimo periodui servis periodas ilgėjo abejuose tiriamosiose grupėse, o kontrolinėje servis periodas trumpėjo (p>0,01). Ilgėjant laukimo periodui sėklinimo indeksas mažėjo visose trijose grupėse, tačiau
6 antroje tiriamojoje grupėje duomenys statistiškai nepatikimi(p>0,05). Ilgėjant servis periodui sėklinimo indeksas didėjo visose trijose grupėse (p>0,01).
7
SUMMARY
Prophylactic effect of selenium and vitamins on reproductive performance of cows
after calving
Paulius Musteikis Master‘s Thesis
Aim of research: to determine the effect of selenium and other vitamins on cow's reproductive performance after calving.
Materials and methods: The study sampled 30 cows that had calved more than 5 days ago, had 2 lactations and had a lactation similar to lactation (7-8 tons of milk per cow). Cows were divided into 3 groups of 10 cows. Cows of all groups were treated in equal conditions and the same feed was provided. The first research group of the cows on the 5th and 14th days after calving were subcutaneously injected with a single 10,0ml dose of vitamin E+selenium emulsion. In the second research group, cows were injected intramuscularly on the 5th and 14th days after calving with a single 10,0 ml dose of Multivitamin solution. Cows of the control group were injected intramuscularly with a single 10,0 ml dose of saline solution on the 5th and 14th days after calving. One month after calving, using a German developed and on-farm integrated herd management system ”Dairy Plan C21 GEA”, information on when the cows in these three groups showed sexual desire, when the cows were successfully fertilized, how many times they had to be inseminated, or whether the cows had fertilized from the first time, was tracked and stored. The obtained data was systematized according to the groups of research parameters: waiting period, servis period, insemination index, conception rate.
Results: The study showed that using vitamin E and selenium in addition to the control group, the sexual desire appeared earlier than in the control group (p<0,05). There was no difference in the insemination index between groups where vitamin E+selenium and Multivitamin solution (in both groups 1,2 ± 0,14 times) was used, while the control group's insemination index was higher (1,7 ± 0,22 times), but the value was unreliable (p>0,05). The service period decreased reliably with the use of vitamin E+selenium in comparison with the second research group and control group (p<0,05). Cows, which received vitamin E+selenium and Multivitamins, fertilization rates were equal (80%) and higher than cows treated with saline solution (40%), but the value was unreliable (p>0,05). With the increase in waiting period, the period of service extended in both groups, but decreased in the control group (p>0,01). In the extended waiting period, the index of insemination decreased in all three groups, but in
8 the second research group, the data was statistically insignificant (p>0,05). With increasing service period, the index of insemination increased in all three groups (p>0,01).
9
SANTRUPOS
LH - liuteinizuojantis hormonas
GnRH - gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas CL - geltonkūnis T4 - tiroksinas T3 - 3,5,3'-trijodotyroninas rT3 - 3,5',3’-trijodotyroninas ppm - milijoninė dalis d. - dienos mg. - miligramai ml. - mililitrai DNR - deoksiribonukleorūgštis ATP - adenozino trifosfatas RNR - ribonukleino rūgštis proc. - procentai
g. - gramai
TV – tarptautiniai vienetai
ROS - aktyvios deguonies formos GSH - glutationas
IL-1 - interleukinas-1
GSH-Px - glutationo peroksidazė IgM – imunoglobulinas M
10
ĮVADAS
Daugelyje Lietuvos išvystytų pieninių galvijų ūkių sėkmingo vystymosi garantas yra gera gyvulių sveikata. Visi ūkių savininkai žino, kad gerą gyvulių sveikatos būklę įtakoja šėrimas, guvulio amžius, metų laikas, laikymo sąlygos, lytis, svoris, įmitimo laipsnis, atsparumas ligoms ir organizmo sukaupti medžiagų rezervai. Tačiau dėl smarkiai išaugusios produkcijos, ženkliai padidėjusių galvijų kiekių savininkai nebesugeba užtikrinti reikiamų sąlygų gerai gyvulių sveikatos būklei. Esant aukštai produkcijai gyvuliai visas sukauptas medžiagas sunaudoja pieno gamybai, padidėjusi gyvulių koncentracija vienoje vietoje prastina laikymo sąlygas, nebepakanka tinkamo pašaro visiems gyvuliams dėl to gyvulių organizmui pradeda trūkti mineralinių medžiagų ir vitaminų, nusilpsta imunitetas, vystosi ligos (1).
Dėl mineralinių medžiagų disbalanso ar jų trūkumo galvijų organizme sutrinka biocheminiai procesai, kurie įtakoja reprodukcines savybes. Susidaro daug aktyvių deguonies formų, sutrumpintai ROS (angl. k. − reactive oxygen species), kurie dėl nusilpusios antioksidantų veiklos pereinamuoju laikotarpiu (kai karvės iš veršingos nelaktuojančios tampa neveršinga laktuojančia) sukelia oksidacinį stresą ląsteliniame lygmenyje (2). Taip pat dėl mineralinių medžiagų ir vitaminų trūkumo nusilpsta imunitetas, sutrinka gyvybiškai svarbių organų funkcijos. Dėl to padažnėja karvių sergamumas endometritais, placentos susilaikymu, kiaušidžių cistomis bei kitomis ligomis. Dėl pasireiškusių ligų pablogėja reprodukciniai rodikliai: karvėms vėliau pasireškia ruja, jos sunkiau apsisėklina, prailgėja veršiavimosi intervalas (3).
Atsižvelgiant į plačią pieninių galvijų veislių įvairovę bei siekiant sumažinti nuostolius reprodukcijoje atsiradusius dėl nusilpusio imuniteto, ligų, sutrikusių biocheminių procesų, kuriuos iššaukia vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas savininkams tenka ieškoti naujų prevencinių ir profilaktinių priemonių. Tačiau ne visas prevencines bei profilaktines priemones užtikrinti vitaminų ir mineralinių medžiagų reikiamą kiekį organizme patogu naudoti, ne visados gaunamas norimas efektas, iš plataus spektro sunku išsirinkti tinkamiausią būdą. (4)
Atliekant šį tyrimą, norėjome išsiaiškinti, ar įmanoma pagerinti reprodukcines savybes naudojant vitaminų ir mineralų papildus, t.y. užtikrinti, kad ūkyje laikomoms karvėms netrūktų vitamino E ir seleno po apsiveršiavimo.
11 Darbo tikslas: Nustatyti seleno ir kitų vitaminų poveikį karvių reprodukciniams rodikliams po apsiveršiavimo.
Darbo uždaviniai:
1. Apibendrinti literatūros duomenis apie seleno ir vitaminų profilaktinį poveikį reprodukciniams rodikliams po apsiveršiavimo.
2. Išanalizuoti galimą seleno ir vitaminų poveikį karvių rujai.
3. Išanalizuoti galimą seleno ir vitaminų poveikį karvių sėklinimo indeksui. 4. Išanalizuoti galimą seleno ir vitaminų poveikį karvių servis periodui.
5. Išanalizuoti galimą seleno ir vitaminų poveikį karvių apsivaisinimo rodikliui.
6. Įvertinti priklausomybę tarp laukimo periodo ir servis periodo naudojant seleną ir vitaminus. 7. Įvertinti priklausomybę tarp laukimo periodo ir sėklinimo indekso naudojant seleną ir
vitaminus.
8. Įvertinti priklausomybę tarp servis periodo ir sėklinimo indekso naudojant seleną ir vitaminus.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Karvių fiziologija
1.1.1. Lytinis ciklas
Rujos ciklas yra kontroliuojamas hormonų ir gali būti suskirstytas į keturis etapus: priešrujis (proestrus), ruja (estrus), poovuliacinis laikotarpis (metestrus), tarprujis (diestrus) arba 2 fazes: folikulinė fazė ( proestrus ir estrus) bei liuteininė fazė (metestrus ir diestrus ) (5). Priešrujo ir rujos laikotarpiu dominuoja estrogenai, kurie atsakingi už folikulo augimą, o poovuliaciniu laikotarpiu ir tarprujos metu dominuoja progesteronas, kuris atsakingas už geltonkūnio augimą. Estrogenai dominuoja apie 4 dienas, o prostaglandinai apie 17 dienų viso rujos ciklo. Rujos ciklas vidutiniškai kartojasi kas 21 diena (6) .
1.1.1.1. Priešrujis
Proestrus yra pradinis folikulinės fazės etapas, kuris prasideda geltonkūnio (CL) struktūrine ir funkcine regresija ir baigiasi estrus etapo pradžioje (5). Proestrus trunka 2-3 dienas, 18-20 rujos ciklo dieną (7). Šiuo metu regresuojant liuteininei liaukai, mažėjant progesterono koncentracijai didėja estrogenų (estradiolio) koncentracija, kuris skatina skaidrių, vandeningų gleivių išsiskyrimą iš makšties (5), kraujo pritekėjimą į reprodukcijos organus, dėl to stiprėja makšties ir gimdos kaklelio hiperemija, pabrinksta ir atsipalaiduoja gimdos kaklelio įsikišimas, prasiveria kaklelio spindis, didėja gimdos tonusas (7).
1.1.1.2. Ruja
Estrus etapas yra antra ir paskutinė folikulinės fazės dalis, kuris baigiasi dominantinio folikulo ovuliacija (5). Estrus vidutiniškai trunka 18 valandų, 0 rujos ciklo dieną. Šiuo metu estradiolio koncentracija pasiekia piką, pasireiškia lytinis potraukis dėl estrogenų poveikio centrinei nervų sistemai (7). Atsiranda rujos požymiai: vaikščiojimas iš paskos; genitalijų uostymas ir lipimas ant kitų karvių; tąsių, skaidrių gleivių išskyrimas iš makšties; makšties pabrinkimas ir paraudimas; nerimas; pakilusi kūno temperatūra 0,62C° ± 0,38C°. Tačiau visi šie požymiai gali atsirasti ne tik rujos metu, bet ir prieš ar po rujos (5).
13 1.1.1.3. Poovuliacinis laikotarpis
Metestrus yra pradinė liuteininės fazės dalis prasidedanti nuo ovuliacijos ir pasibaigianti tarpruju ir trunka 5-7 dienas. Šiuo metu yra liuteinizuojamos buvusio dominantinio folikulo ląstelės ir sudaromas CL. Liuteinizacija tai sudėtingas procesas, kurio metu įvyksta folikulo audinių ląsteliniai ir biocheminiai pokyčiai pakeičiantys androgenų ir estrogenų gamybą į progesterono gamybą (5). Metestrus metu greitai traukiasi kraujagyslės, gleivinė pašviesėja, nukrenta makšties temperatūra (7).
1.1.1.4. Tarprujis
Diestrus (5-18 rujos ciklo dieną) prasideda po metestrus ir baigiasi maždaug kuomet pradeda regresuoti CL. Tai ilgiausias, 10-15 dienų trunkantis periodas rujos cikle. Šiuo metu nepriklausomai ar apvaisinimas įvyks ar ne pilnai susiformuoja CL, kuris išskiria didelius kiekius progesterono. Jeigu apvaisintas kiaušinėlis pasiekia gimdą, geltonkūnis išlieka visą nėštumo laikotarpį, tačiau jeigu gimdą pasiekia neapvaisintas kiaušinėlis geltonkūnis funkcionuoja iki 17-18 rujos ciklo dienos. Po to pradeda degeneruoti taip pradėdamas naują rujos ciklą (6).
1.2. Karvių sėklinimo laikas
Laikas kuomet telyčią tinkamiausia sėklinti nusprendžiamas pagal 2 kriterijus: jos svorį ir amžių. Tinkamiausias svoris laikomas kai telyčia pasiekia 2/3 suaugusio gyvulio masės. Idealus amžius laikomas 12-14 mėnesių su sąlyga, kad telyčia pasiekė reikiamą svorį. Nenaudinga sėklinti per mažo svorio ar jaunų, nes jos sunkiai veršiuojasi, dažnai žūsta vaisius (8)
C. N. Brozos ir kt. (9) teigia, kad moderniam pieno ūkiui siekiant pagerinti pelningumą viena geriausių priemonių yra išlaikyti veršiavimosi intervalą iki 12 mėnesių. To galima pasiekti su ankstyvu kiaušidžių ciklo atnaujinimu, taikant rujos stimuliavimo metodus (10). Tačiau sėklinant po veršiavimosi anksčiau, didėja sėklinimo indeksas (normalus karvių sėklinimo indeksas 2,2 karto), bet pavyksta sutrumpinti laikotarpį tarp veršiavimosi. Fiziologiškai optimalus karvių sėklinimo laikas, kai produkcija ima mažėti. Tai atsitinka maždaug 8 savaitę po atvedimo (pav.1) (79).
14 1pav. Karvių sėklinimo laikas laktacijos eigoje. V. Žilaitis (11)
1.3. Servis periodas
Servis periodas tai laiko tarpas nuo apsiveršiavimo iki sėkmingo apvaisinimo, dar kartais literatūroje gali būti minimas kaip „open days“. Norint išlaikyti veršiavimosi intervalą iki 12mėnesių servis periodo trukmė negali būti ilgesnė nei 80-85d. Norint pasiekti, kad servis periodas netruktu ilgiau nei 80-85d., reikia kuo greičiau atstatyti kiaušidžių veiklą ir užtikrinti aukštą apvaisinimo rodiklį. Šio laikotarpio trukmė priklauso nuo mitybos, sezono, duodamo pieno kiekio, žindymo, gimdos involiucijos (12).
1.4. Mineralinių medžiagų svarba reprodukcijoje
Mineralinės medžiagos yra svarbios visoms fiziologinėms funkcijoms galvijų organizme įskaitant ir reprodukcinius procesus. Mineralų trūkumas ir jų disbalancas dažna priežastis pablogėjusiai reprodukcijai. Mineralų organizme turi būti pakankamai, tačiau nėra galutinai ištirta slenkstinė riba ir jų disbalancas. Todėl reikia galvijų neperšerti mineralais, laikytis rekomenduojamų normų (3).
Mineralinėms medžiagoms priskiriami mikroelementai ir makroelementai. Iš jų reprodukciniam rodikliams svarbiausi yra: selenas, varis, cinkas, manganas, kobaltas, jodas, kalcis ir fosforas.
15 1.4.1. Seleno svarba
Selenas ya gyvybiškai svarbus komponentas gyvūno metabolizmui, kurio vaidmenį papildo vitaminas E ir sieros turintčios aminorūgštys. Seleno organizmas nekaupia organuose ir audiniuose. Organizmui pasisavinus seleną jis yra įtraukiamas į funkciniu požiūriu svarbią selenoproteinų grupę, kurioje kartu su cisteinu ir sieros turinčiomis aminorūgštymis yra selenociseino pavidalu. Selenas taip pat priklauso kitai svarbiai selenofermentų grupei- jodtironino dejodinazei. Šį grupė reguluoja tiroksino (T4) virtimą į 3,5,3'-trijodotyroniną (T3), kuris yra aktyvus skydliaukės hormonas arba virtimą į 3,5',3’-trijodotyroniną (rT3), kuris yra neaktyvus (13).
Tyrimai rodo, kad seleno papildai sumažina užsilaikiusių placentų, kiaušidžių cistų, mastitų ir metritų pasireiškimą. H. H. Patterson ir kt. (14) teigia, kad mažas seleno kiekis susijęs su prasta gimdos involiucija ir silpna ruja. Rekomenduojama, kad pašaruose būtų bent 0.3 ppm seleno (15). Kai kuriose bandose tenka leisti seleno papildų injekcijas, kad palaikyti jo kiekį kraujyje virš rekomenduojamos 8-10 mg/8-100ml ribos (3). Seleno koncentracija augaluose smarkiai koreliuoja su jų koncentracija dirvožemyje. Dirvožemio tręšimas didina seleno kiekį augaluose (4).
1.4.2. Vario svarba
Varis yra būtinas komponentas tokiems fermentams kaip superoksido dismutazė, lizilo oksidazė ir tiolio oksidazė. Šie fermentai didina jungiamojo audinio stiprumą ir elastingumą, pašalina laisvuosius radikalus, kurie didina audinių jautrumą bakterijoms (3).
Reprodukcinės problemos susijusios su vario trūkumu pasireškia slopinamaisiais veiksniais nors ir rujos stadija yra normali. Esant vario trūkumui gali pasireikšti ankstyva embriono mirtis, embriono rezorbcija, užsilaikiusios nuovalos, placentos nekrozė, silpna ir tyli ruja. Pieninės karvės turinčios didesnį vario kiekį kraujyje, turėjo trumpesnį servis periodą (3). Rekomenduojamas vario kiekis laktuojančioms karvėms yra 13-15 ppm (15).
1.4.3. Cinko svarba
Cinkas reikalingas daugiau nei 200 fermentų, kurie susiję su angliavandenių, baltymų, nukleino rūgščių metabolizmu, baltymų sinteze, epitelinio audinio vientisumu, ląstelių regeneracija ir vitamino A ir E transportavimu bei panaudojimu. Taip pat yra labai svarbus imuninės sistemos veikloje ir susijęs su kai kuriais hormonais dalyvaujančiais reprodukcijoje (3).
16 Cinkas būtinas tinkamam lytiniam brendimui, normalioms reprodukcinėms funkcijoms užtikrinti. Cinkas atlieka svarbų vaidmenį atstatant gimdos gleivinę po atvedimo, paspartina reprodukcinių funkcijų grįžimą ir rujos pasireiškimą (16). Cinko trūkumas susijęs su abortais, vaisiaus mumifikacija, užsitęsusiu gimdymu (17). Rekomenduojamas kiekis laktuojančioms karvėms yra 40-45 ppm (15). Taipogi reikia atidžiai žiūrėti vario, kadmio, kalcio ir geležies kiekį organizme kadangi šie elementai mažina cinko absorbciją ir trikdo jo metabolizmą (3).
1.4.4. Mangano svarba
Manganas yra fermentų aktyvatorius, kurie susiję su angliavandenių, riebalų, baltymų ir nukleino rūgščių metabolizmu. Atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reprodukcijoje. Jis reikalingas cholesterolio sintezėje, kuris būtinas estrogenų, prostaglandinų sintezėje (3).
Mangano trūkumas susijęs su rujos slopinimu, tylia ruja, nereguliariu rujos ciklu, kiaušidžių cistomis, prastu folikulų brendimu kartu su užsitęsusia ovuliacija, padidėjusiu embrioniniu mirtingumu ir padidėjusiu apsėklinimo rodikliu (17). Įrodyta, kad mangano papildai po apsiveršiavimo sutrumpina laiko tarpą iki rujos pasireiškimo ir padidina sėkmingą apsėklinimą iš pirmo karto (18). Reikiamas kiekis laktuojančioms karvėms yra 17-18 ppm (15).
1.4.5. Kobalto svarba
Kobaltas svarbus vitamino B12 komponentas. Maždaug 4,5 proc. viso vitamino B12 molekulinio svorio sudaro kobaltas. Jis reikalingas timino sintezei, kuris dalyvauja DNR sintezėje. Tai paaiškina kobalto biologinę svarbą ląstelių dalijimuisi, augimui ir reprodukcijai.
Esant kobalto trūkumui gali pasireikšti užsitęsusi gimdos involiucija, nereguliarus rujos ciklas, sumažėjęs apsėklinimo dažnis (17). Reikiamas kiekis laktuojančioms karvėms pašare yra 0,11 ppm (15).
1.4.6. Jodo svarba
Jodas reikalingas skydliaukės hormono-tiroksino gamybai, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą. Svarbus vaisiaus vystymuisi, ir medžiagų apykaitai palaikyti (18). Jodas įtakoja reprodukcines funkcijas per skydliaukę. Blogai veikiant skydliaukei sumažėja kiaušidžių veikla (3).
17 Jodo trūkumas pasireiškia sulėtėjusiu brendimu, prislopinta ar nereguliaria ruja, nesėkmingu apvaisinimu, ankstyvu embrioniniu mirtingumu, abortais, didėja užsilaikiusios placentos tikimybė (18). Laktuojančioms karvėms rekomenduojama paros norma yra 0,3-0,46 mg/kg (15).
1.4.7. Kalcio svarba
Su kalciu susiję sutrikimai dažniausiai pasireiškia atvedimo metu ar praėjus kelioms dienoms po atvedimo. Sutrikęs Ca:P santykis gali paveikti kiaušidžių funkciją blokuojant hipofizės veiklą. Dėl šios priežasties prailgėja laiko tarpas iki pirmos rujos ir ovuliacijos, užsitęsusi gimdos involiucija, padidėjęs distokijos pasireiškimas, placentos susilaikymas ir gimdos prolapsas. Esant kalcio pertekliui sutrikdoma fosforo, mangano, cinko, vario ir kitų elementų absorbcija virškinamajame trakte taip sutrikdant reprodukcines funkcijas (18). Laktuojančioms karvėms rekomenduojamas kiekis pašare yra 1,37 g/1kg pagaminamo pieno (4).
1.4.8. Fosforo svarba
Fosforas vaidina svarbų vaidmenį įvairiuose produkcijos ir reprodukcijos mechanizmuose, įskaitant adenozino trifosfatą (ATP), buferines sistemas, kaulų struktūrą ir stiprumą, ląstelių sienelių sintezę, DNR ir RNR (19). Trūkstant fosforo sumažėja vaisingumo ir apsėklinimo rodiklis, pašarų suvartojimas, pieno gamyba, kiaušidžių aktyvumas, atsiranda nereguliarus rujos ciklas, padidėja kiaušidžių cistų pasireiškimo dažnumas, sulėtėja lytinė branda. R. Yasothai (18) pateikia tyrimus, kurie parodė, kad telyčios gaudamos tik 70-80 proc. joms reikiamo fosforo kiekio jų apsėklinimo rodiklis pakilo iki 3,7 karto. Gavusios reikiamą fosforo kiekį rodiklis sumažėjo iki 1,3 karto. Rekomenduojamas fosforo kiekis laktuojančioms karvėms yra 0.90 g/1kg pagaminamo pieno (4).
1.5. Vitaminų svarba reprodukcijoje
Galvijai kai kuriuos vitaminus sintezuoja patys, kitus gauna su pašaru ar papildais. Dauguma koncentratų turi papildomai vitaminų todėl nevaisingumas dėl vitaminų trūkumo smarkiai sumažėja. Jeigu galvijai nėra šeriami koncentratais jiems vistiek turėtų būti duodami vitaminų papildai. Turi būti tinkamas balansas tarp vitaminų ir mineralinių medžiagų jų racione. Siekiant užtikrinti tinkamą kiekį
18 vitaminai ir mineralai turi būti duodami nedideliais kiekiais kartu su mažai energijos turinčiais koncentratais arba sumaišyti su sausu racionu (3). Reprodukcijai svarbiausi yra: vitaminas E ir A.
1.5.1. Vitamino E svarba
Vitaminas E yra bendrinis pavadinimas riebaluose tirpiems junginiams vadinamiems tokoferoliais ir tokotrienoliais. Yra 4 izomerai(α-, β-, γ-, δ-), kurių santykinis aktyvumas in vivo yra α > β > γ > δ. Tokoferolį sintezuoja tik augalai ir dubliai. Tokoferolis randamas visuose augalų dalyse. Aukštesniųjų augalų chloroplastų membranose α-tokoferolis yra vyraujantis izomeras ir yra gerai apsaugotas nuo fotooksidacinės žalos (20).
Viena pagrindinių jo funkcijų yra dalivauti antioksidaciniuose procesuose. Be šios funkcijos jis dalyvauja arachidono rugšties apykaitoje, reikalingas palaikyti imuniteto ir reprodukcijos funkcijas.
Kadangi vitaminas E gerai tirpsta riebaluose jo gausu augaluose turinčiuose daug riebalų: sojoje, rapsuose, kviečių gemaluose. Šviežias žolinis pašaras yra geriausias vitamino E šaltinis. Tačiau koncentratai, šienas, šienainis, silosas turi mažą kiekį vitamino E. Keli tyrimai parodė, kad dramatiškai sumažėjo α-tokoferolio koncentracija kraujo plazmoje šeriant pienines karves liucernų šienu, kukuruzų silosu, šienu ir šienainiu. Mažiausia α-tokoferolio koncentracija plazmoje pastebėta 1 savaitė prieš ir 2 savaitės po gimdymo. Būtina palaikyti apytiksliai 3 μg/ml α-tokoferolio koncentraciją plazmoje pereinamuoju laikotarpiu, kad maksimalizuoti sveikatą ir imuninę funkciją. Tam naudojami vitamino E papildai apsisaugoti nuo α-tokoferolio koncentracijos kritimo kraujyje. Tačiau šie kiekiai sumažins, bet visiškai nesustabdis koncentracijos kritimo gimdymo metu (21).
1 lentelė. B. Yaremcio (22) siūlomos vitamino E normos (α-tokoferolio tarptautinis vienetas
(TV)=2/3 miligramo):
Galvijų grupė Paros norma TV Paros norma mg
Veršingoms karvėms 300 201
Laktuojančioms
karvėms 500 335
Veršeliams 300 201
19 1.5.2. Vitamino A svarba
Galvijai daugiausia vitaminą A gauna neaktivioje formoje t.y karotenus ar provitaminą A, išskyrus tuos atvejus kuomet jie yra maitinami koncentruotais pašarais. Provitaminas A paverčiamas aktyviu plonosiose žarnose ir kaupiasi kepenyse. Pieninei karvei dienos norma yra 30000-50000 TV arba 9000 μg-15000 μg.
Vitaminas A teigiamai veikia kiaušidžių folikulų augimą, ląstelių augimą ir diferenciaciją, oocitų brendimą. Reikalingas sveikiems audiniams reprodukciniame trakte palaikyti. Trūkstant vitamino A užsitęsia lytinis brendimas, abortuojasi, atsiveda silpnus ar negyvus veršelius, užsilaikiusi placenta, metritas. Hipovitaminozė turi tiesioginį neigiamą poveikį hipofizei, kiaušidėms ir gimdai.
Vokietijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad karvėms ir telyčioms trūkstant racione β-karoteno buvo: užsitesusi gimdos involiucija, paveluota ovuliacija, paveluota pirma estrus fazė, padažnėjęs kiaušidžių cistų pasireiškimas (3).
1.6. Oksidacinis stresas
Oksidacija ir laisvųjų radikalų susidarymas yra neatskiriama aerobinio metabolizmo dalis. Įvairios aktyvios deguonies formos (ROS) nuolatos gaminamos medžiagų apykaitos proceso metu, tačiau pereinamuoju laikotarpiu padidėjus medžiagų apykaitos procesams padidėja aktyvių deguonies formų (ROS) gamyba. Disbalansas tarp padidėjusios ROS gamybos ir antioksidantų apsauginių funkcijų sumažinti ROS kaupimasį pereinamuoju laikotarpiu gali didinti karvių oksidacinį stresą (2).
Oksidacinis stresas paprastai apibūdinamas kaip disbalancas tarp oksidantų ir reduktantų (antioksidantų) ląsteliniame lygmenyje. Tokio disbalanco vienas iš rezultatų yra oksidacinė žala, dėl kurios atsiranda ląstelių makromolekulių modifikacijos, nekrozė, apoptozė, struktūrinis audinių pažeidimas.
Aerobiniai organizmai prisitaikė kovoti su oksidaciniu stresu, ląstelių gynybinius mechanizmus pagal jų funkciją galima suskirstyti į mažiausiai 3 lygius: inaktyvuoti oksidatorius, sutaisyti/ pašalinti oksidacinę žalą, inkapsuliuoti nepataisomą žalą. (2pav)
20
2 pav. Schematinis oksidacinės žalos pavaizdavimas.J. Lykkesfeldt, O. Svendsen (23)
Kaip pirmasis ląstelės gynybinis lygmuo veikia antioksidacinis tinklas. Antioksidantai geba atiduoti elektronus oksidantam taip sumažindamas jų reaktivumą ir paversdamas juos nepavojingais. Antioksidantai patys virsta radikalais, bet jie yra stabilesni ir negali padaryti žalos ląstelėms. Vėliau oksiduoti antioksidantai ląsteliniuose procesuose panaudojant energiją iš NADPH gražinami į savo pradinę formą. Antioksidacinį tinklą galima suskirstyti į 2 grupes: mažo molekulinio svorio ir didelio molekulinio svorio antioksidantus. Mažo molekulinio svorio antioksidantam priklauso vitaminas C ir E bei GSH.
Antrasis ir labai svarbus gynybos lygis yra gebėjimas aptikti ir ištaisyti arba pašalinti oksiduotas ir pažeistas molekulės. Šioje dalyje veikia fermentai gebantys taisyti DNR grandinės seką. Šie fermentai aptinka oksiduotą DNR grandinės seką, ją iškerpa ir įdeda teisingą, nepažeistą seką.
Kai oksidacinės žalos mastas viršija pirmųjų dviejų gynybos lygių gebą su tuo susitvarkyti yra aktyvuojama genetiškai užprogramuota, reguliuojama ląstelių ir jos komponentų žūtis (apoptozė). Jeigu šie lygiai yra pažeisti gali atsirasti nekontroliuojama ląstelių žūtis (nekrozė), audinių pažeidimas, piktybinių ląstelių augimas ir atsirasti liga (23).
Padidėjęs oksidacinis poveikis Sveika ląstelė Antioksidantų tinklas Ląstelė pažeista oksidacinio streso Pažeistos molekulės Sutrikdyta ląstelinė funkcija Kontroliuojama ląstelės žūtis(apoptozė) Audinių pažeidimas Piktybinis ląstelės vystymasis Nekontroliuoj ama ląstelės žūtis(nekrozė) Liga Pažeistų molekulių taisymas fermentais Pažeistų molekulių katabolizmas
21
1.7. Vitamino E ir seleno svarba reprodukcijoje
1.7.1. Vitaminas E antioksidaciniuose procesuose
Vitaminas E yra vyraujantis antioksidantas randamas biologinėse membranose. Jis sugeba nutraukti radikalų grandinines rakcijas, t.y jis tiesiogiai oksiduoja radikalus (2). Vitaminas E sustabdo tiek lipidų radikalus, tiek lipidų peroksido radikalus jiems atiduodamas vandenilio joną ir virsdamas tokoferoksilo radikalu. Paskui vitaminas C paverčia Tokoferoksilą atgal į tokoferolio formą (20).
Vitaminas E yra būtinas palaikyti audinių vientisumą deguonies metabolizmo metu. Esant normalioms fiziologinėms sąlygoms šio antioksidanto gynybininės fukcijos pajėgios susitvarkyti su ROS veiksmingai jas neutralizuojant ir pašalinant (2). Kuomet ROS gamyba viršija antioksidanto gebą neutralizuoti šiuos prooksidantus susiformuoja būklė, kuri vadinama oksidaciniu stresu. Jos metu yra pažeidžiami lipidai, DNR, baltimai ir kitos makromolekulės (24). Disbalansas atsiranda dėl padidėjusios ROS gamybos, išsekus antioksidantų kiekiui ar dėl abiejų priežasčių. Oksidacinis stresas dažnai susijęs su daugybę patologijų, bet ne visados yra žinoma ar ROS kaupimasis yra priežastis ar pasekmė atsiradusių patologijų (2). V. M. Victor ir kt. (25) teigia, kad dėl oksidacinio streso padarytos žalos ląstelėms yra iššaukiamos imuninės ir uždegiminės reakcijos.
1.7.2. Vitaminas E imuninėje sistemoje
Svarbiausias vitamino E poveikis imuninei sistemai susijęs su sustiprėjusia neutrofilų funkcija. Vitaminas E paprastai neveikia neutrofilų fagocitinio aktyvumo, tačiau pagerina neutrofilų gebėjima žudyti bakterijas jas prarijus. I. Politis ir kt. (26) atliko tirimą, kurio metu karvės pereinamuoju laikotarpiu gavo 3000 TV vitamino E ir nustatė, kad jos išvengė suprastėjusios neutrofilų superoksidazės aniono ir interleukimo-1 (IL-1) gamybos palyginus su karvėmis, kurios negavo vitamino E. Tai padeda greitai mobilizuoti neutrofilus ir maksimalizuoti gynybinius mechanizmus. Taip pat kitame savo tyrime I. Politis ir kt. (27) teigia, kad 3000 TV apsaugojo nuo neutrofilų chemotaksio atsako sumažėjimo 2 savaitės prieš ir 4 savaitės po gimdymo.
22 1.7.3. Selenas oksidaciniuose procesuose
Seleno, kaip glutationo peroksidazės (GSH-Px) komponento biologinis vaidmuo pirmą kartą buvo įvardytas 1973 m. Nuo to laiko buvo identifikuoti daugiau kaip 30 seleną turinčių baltymų, dažniausiai fermentų (28).
GSH-Px yra vienas iš pagrindinių selenofermentų. Jis apsaugo hemoglobiną ir riebalų rūgštis nuo oksidacijos ir išsklaido laisvuosius radikalus. Nustatyti 4 šio fermento izomerai: klasikinis GSH-Px, kuris kitaip žinomas kaip citoplazminė peroksidazė. Jis aptinkamas visuose audiniuose. Plazma GSH-Px, ekstraląstelinis fermentas nustatytas daugiausia inkstuose ir kepenyse; virškinimo trakto GSH-Px ir fosfolipidinė-hidroperoksido GSH-Px, kuri apsaugo ląstelių membranos lipidus nuo oksidacijos ir dalyvauja prostaglandinų ir katecholaminų sintezėje (13).
1.7.4. Selenas imuninėje sistemoje
Selenas ir jo junginiai teigiamai veikia imuninę sistemą, dalyvauja humoraliniame imuniteto mechanizme ir didina IgM kiekį (29). Seleno papildai pašaruose didina gyvulio organizme antikūnių kiekį, fagocitinį neutrofilų aktyvumą, atsiradus mitogeniniui dirgikliui didina T limfocitų skaičių. Taip pat jis yra būtinas limfocitų migracijos slopinimo faktoriaus ir interleukino 2 gamybai. Pastarasis skatina T limfocitų proliferaciją, augimą ir aktyvumą (13). T ląstelės ypač jautrios seleno trūkumui dėl jų membranose esančių lipidų, kurie lengviau oksiduojasi nei tie lipidai, kurie yra B limfocitų membranose (30). Taipogi esant seleno trūkumui sumažėja T limfocitų kiekis ir jų citotoksinis aktyvumas kartu sumažėja ir limfotoksino gamyba (13). Mokslininko Y. Cao ir kt. (31) atliktas tyrimas patvirtina, kad esant seleno trūkumui sumažėja limfocitų proliferacija.
1.8. Karvių ginekologinės ligos po veršiavimosi
1.8.1 Endometritas
Endometritas tai vidinės gimdos gleivinės-endometriumo uždegimas, kuriam būdingos gleivingos, nemalonaus kvapo, pūlingos išskyros atsiradusios dėl lėtinės, bakterinės kilmės gimdos infekcijos praėjus daugiau nei 3 savaitėms po gimdymo (32). Infekcija į gimdą paprastai patenka per makštį gimdymo metu ar laikotarpiu po atvedimo. Šią ligą gali sukelti specifinės bakterijos tokios kaip
23 Campylobacter fetus ir Trichomonas fetus tačiau gali sukelti ir nespecifinės oportunistinės bakterijos: Corynebacterium pyogenes, Escherichia coli ir Fusobacterium necrophorum (33). Ligos vystimasis priklauso nuo karvės imuninės sistemos atsako bei bakterijų rūšies ir jų kiekio (34). Nustatyti rizikos veiksniai didinantys ligos atsiradimą: nenormalus neštumo laikas, negyvo veršelio atvedimas, poros veršelių atvedimas, užsilaikiusios nuovalos, cezario operacija (35).
Nustatyta, kad vitaminas E ir natrio selenitas nesumažina endometritų pasireiškimų skaičiaus tačiau jie sumažina užsilaikiusios placentos dažnumą, kurie jau kaip buvo minėta yra vienas iš rizikos veiksnių endometritui atsirasti (36).
H. K. Shrestha ir kt. (37) tyrimas parodė, kad endometritas susijęs su užsitęsusiu lytinio ciklo atsinaujinimu dėl prailgėjusios liuteininės fazės. Šie mokslininkai teigia, kad dėl endometriumo uždegimo nepagaminama pakankamai prostaglandino bei sutrinka jo transportavimas dėl to negali įvykti liuteolizė.
1.8.2. Placentos susilaikymas
Placentos susilaikymas sutrumpintai RP (angl. k.- retained placenta) tai sindromas kuomet placenta neišsivalo iš gimdos per 24h po apsiveršiavimo. Esant susilaikiusiai placentai atsiranda puikios sąlygos tokioms ligoms kaip metritas, endometritas vystytis.
Didelę įtaką placentos susilaikyme daro imunosupresija, dėl kurios plancentomai (korunkulai su kotiledonais) negali sėkmingai atsidalinti nėštumo gale (32). Kiti rizikos faktoriai susiję su RP: nenormalus neštumo laikas, negyvo veršelio atvedimas, poros veršelių atvedimas, cezario operacija, fetotomija, sergant infekcinemis ligomis pvz galvijų virusine diarėja; esant mitybos sutrikimams kai trūksta vitamino E, seleno ir karoteno (carotene) (38).
Vitamino E papildai gali sumažint RP pasireiškimą stiprinant imuninę sistemą ir tokiu būdu skatinti plancentomų atsiskirimą (39). R. G. Hemingway (40) atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatė, kad 270 iš 1098 karvių (24,5%), kurioms nebuvo duota nei seleno nei vitamino E papildų sirgo RP, ir priešingai tik 84 iš 776 (10,8%) kurioms buvo duota vitamino E ir seleno papildų sirgo RP.
I. M. Sheldon ir kt. (41) teigia, kad RP yra pagrindinis rizikos veiksnys vėlyvai ovuliacijai, ilgai liuteininei fazei, kiaušidžių cistų susidarymui. Jų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad esant RP rečiau susiformavo dominantinis folikulas pirmos ovuliacijos metu bei buvo daugiau netipinių progesterono hormonų.
24 1.8.3. Kiaušidžių cistos
Kiaušidžių cistos yra apibūdinamos kaip dariniai esantys kiaušidėje, kurie yra didesni nei 2,5cm skersmens ir užsilieka ilgiau nei 10 dienų. Kiaušidžių cistos dažniausiai pastebimos iki 2 mėnesių po apsiveršiavimo (42).
Kiaušidžių cistų vystymasis susijęs su daugelį veiksnių, įskaitant stresą, senėjimą, mitybos nepakankamumą, genetinį polinkį. Manoma, kad pagrindinė kiaušidžių cistų susiformavimo priežastis yra sutrikęs hormonų metabolizmas (42). Hipotalamusas nesureaguoja į padidėjusį estradiolio kiekį, nepagamina GnRH (gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas), dėl to hipofizė neišskiria LH. Dėl neišsiskyrusio LH folikulai neovuliuoja ir virsta cistomis. Dėl susiformavusių cistų karvės neapsisėklina iš pirmo karto, prailgėja jų sėklinimo indeksas (43).
Pieninėms karvėms nėštumo gale ir laktacijos pradžioje padidėja audinių jautrumas ir atsakas hormonams susijusiems su homeostaze, pavyzdžiui insulinui ir skydliaukės hormonams. Jodas kartu su selenu reguliuoja tinkamą skydliaukės hormonų sintezę, aktyvaciją ir metabolizmą (42).
Seleno ir jodo papildai gali sumažinti kiaušidžių cistų pasireiškimą (44). Y. Mehdi, I. Dufrasne (45) nustatė teigiamą seleno ir jodo papildų poveikį palaikant gerą skydliaukės ir imuninės funkcijos veiklą taip sumažinant kiaušidžių cistų pasireiškimą.
25
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Ūkio charakteristika
Tyrimai buvo atliekami 2016-2017 metais, X rajone esančiame X ūkyje, laikantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) bei jo pakeitimų įstatymų. Ūkis įregistruotas 1992 metais. Šiuo metu ūkyje laikoma 1800 Lietuvos holšteinizuotų juodmargių galvijų, iš jų 800 melžiamų karvių. Visos karvės laikomos palaidos, šalto tipo, šviesiuose naujos statybos tvartuose. Visos karvės laikomos boksuose, guoliavietėse. 14d prieš apsiveršiavimą karvės atvaromos ant gilaus kraiko.
2.2. Tyrimo metodika
Tyrimo metu buvo atrinkta 30 karvių, kurios apsiveršiavo neseniau kaip prieš 5 dienas, buvo 2 laktacijos ir turėjo panašu primilžį per laktaciją (7-8 tonos pieno iš vienos karvės). Karvės buvo suskirstytos į 3 grupes po 10 karvių. Visų grupių karvės buvo laikomos vienodomis sąlygomis, šeriamos vienodais pašarais. Pirmos tiriamosios grupės karvėms 5 ir 14 dieną po apsiveršiavimo buvo suleista po oda po vienkartinę 10,0 ml vitamin E+selen emulsinio preparato dozę. Antrosios tiriamosios grupės karvėms 5 ir 14 dieną po apsiveršiavimo buvo suleista į raumenis po vienkartinę 10,0 ml multivit-mineral tirpalo dozę. Kontrolinės grupės karvėms 5 ir 14 dieną po apsiveršiavimo buvo suleista po 10,0 ml fiziologinio tirpalo (placebo). Po mėnesio nuo apsiveršiavimo naudojant Vokiečių sukurtą ir ūkyje integruotą bandos valdymo sistemą „Dairy Plan C21 GEA“ buvo sekama ir renkama informacija apie tai kada šių trijų grupių karvėms pasireiškė ruja, kada karvės buvo sėkmingai apvaisintos, kiek kartų teko sėklinti, ar karvės apsisėklino iš pirmo karto. Gauti duomenys susisteminti, pagal grupių tiriamuosius rodiklius: laukimo periodą, servis periodą, sėklinimo indeksą, apsivaisinimo rodiklį.
26
2.3. Naudoti medikamentai, trumpa charakteristika
2.3.1. Vitamino E+selen, injekcinės emulsijos charakteristika Preparatas: VITAMIN E + SELEN, injekcinė emulsija (V.M.D. N.V., Belgija))
Veikliosios ir kitos medžiagos: α-tokoferilio acetato 100 mg, bevandenio natrio selenito 2 mg; benzilo alkoholio (E1519) 20 mg.
Indikacija: Arkliams, galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms, šunims ir katėms , sergančioms ligomis dėl vitamino E trūkumo ar padidėjus organizmo poreikiui( diagnozavus raumenų degeneraciją, miopatiją ir širdies degeneracinę ligą kiaulėms), gydyti ir profilaktiškai. Gydymas vaistu efektyvus tik ankstyvose ligos stadijose.
Paskirties gyvūnas: Galvijai,
Dozės, naudojimo būdas: Vaistą reikia vieną kartą švirkšti po oda: galvijui 5-10 ml.
Nuorodos dėl tinkamumo naudojimo: Sušvirkštus vaistą galvijams, gali pasireikšti sisteminės reakcijos (net anafilaksinis šokas), gyvulys gali gaišti. Švirkštus į raumenis, gali pasireikšti stipri vietinė reakcija injekcijos vietoje. Dėl didelio seleno toksiškumo rekomenduojama griežtai laikytis nurodytų dozių. Perdozavimo simptomai nespecifiniai: gyvulys būna neramus, sutrinka apetitas, pasireiškia seilėtekis ir pykinimas. Esant lėtiniam apsinuodijimui selenu, gali atsirasti plikimas, nagų ir kanopų deformacija, su daliniu kanopos (nagos) raginės sienos atšokimu, gali būti pažeistos sąnarių kremzlės. Tokiais atvejais būtina nedelsiant nutraukti preparatų su selenu naudojimą
2.3.2. Multivit-mineral, injekcinio tirpalo charakteristika
Preparatas: MULTIVIT–MINERAL, injekcinis tirpalas (Bioveta, a.s., Čekija)
Veikliosios ir kitos medžiagos: retinolio50 000 TV, cholekalciferolio 25 000 TV, vitamino E 4 mg, tiamino 10 mg, riboflavino 0,04 mg, piridoksino 2 mg, ciankobalamino 0,01 mg, dekspantenolio 2 mg, nikotino rūgšties 5 mg, inozitolio 2 mg, metionino 5 mg, cholino citrato 5 mg, magnio hipofosfito heksahidrato 1 mg, kobalto chlorido 0,02 mg, vario sulfato 0,1 mg, cinko sulfato 0,1 mg.
Indikacija: Esant vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumui sergant ar sveikstant po ligos bei profilaktiškai. Esant A, D3, E ir vandenyje tirpių vitaminų hipovitaminozei ar avitaminozei, jaunų naminių gyvūnų augimo ir medžiagų apykaitos sutrikimams, padidėjus virškinimo ir kvėpavimo sistemos organų jautrumui infekcinėms ligoms, sergantiems hemeralopija, kseroftalmija, keratomaliacija, akne, hiperkeratozine egzema, paršelių pustuliniu dermatitu, neuritu, panmielopatija,
27 žarnų atonija, kepenų ligomis, rachitu, osteomaliacija, ligomis dėl mažo kalcio kiekio organizme, skatinti kaulų lūžių gijimą, dantų augimą, esant epitelio pažeidimų, mieguistumui. Kaip pagalbinės priemonės esant bergždumui dėl nežinomų priežasčių, profilaktiškai nuo embrioninio mirtingumo, apsigimimų, patinų oligospermijos ir sumažėjus lytiniam potraukiui, veršelių ir ėriukų raumenų degeneracijos, organizmo vitaminų ir mineralinių medžiagų atsargoms papildyti prieš atsivedimą ir atsivedus, ypač esant prastoms zoohigieninėms ir šėrimo sąlygoms.
Kontraindikacijos: Nenaudoti esant vitaminų A ir D3 hipervitaminozei, pasireiškus alergijai veikliosioms ar pagalbinėms medžiagoms.
Paskirties gyvūnas: Galvijai.
Dozės, naudojimo būdas: Vaistą galima švirkšti į raumenis, po oda ar sugirdyti. Prieš naudojimą buteliuko turinį reikia pašildyti iki 20 ºC temperatūros. Galvijui 2–6 ml 100 kg kūno svorio. Didesnysis kiekis yra maksimali dozė vienam gyvūnui. Gydymą galima pakartoti praėjus 10–14 d.
Nuorodos dėl tinkamumo naudojimo: Tuo pat metu naudojant vaistus nuo epilepsijos, gali pakisti vitaminų kiekis kraujo plazmoje. Retinolis gali slopinti gliukokortikoidų priešuždegiminį poveikį. Barbitūratai trumpina cholekalciferolio eliminacijos pusperiodį. Tokoferolis ir selenas veikia sinergetiškai.
2.4 Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta skaičiuokle MS Excel 2010. Skirtumams tarp lyginamų grupių įvertinti apskaičiuoti tiriamų rodiklių vidurkiai ir vidurkių aritmetinės paklaidos. Tarpgrupinių skirtumų ir koreliacinių ryšių statistiniam reikšmingumui įvertinti buvo apskaičiuotas Stjudento kriterijus ir atliktas chi kvadrato testas. Duomenys laikomi patikimais kai p<0,05, p>0,01 nepatikimais kai p>0,05.
28
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Karvių
laukimo periodo vidurkiai
3 pav. Karvių laukimo periodo vidurkiai.
Lyginant gautus rezultatus tarp kontrolinės, pirmosios ir antrosios tiriamųjų grupių (3 pav.) matome, kad laukimo periodas buvo ilgiausias kontrolinėje grupėje (69,8±5,16 d.) ir statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmosios (56,4±2,40 d.) ir antrosios (47,8±4,61 d.) tiriamųjų grupių (p<0,05).
3.2. Karvių sėklinimo indekso vidurkiai
29 4 paveiksle matome, kad pirmosios ir antrosios tiriamųjų grupių sėklinimo indeksas vienodas (1,2±0,14 k.), o kontrolinės didesnis 1,4 karto (1,7±0,22 k.), tačiau duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
3.3. Karvių servis periodo vidurkiai
5 pav. Karvių servis periodo vidurkiai.
5 paveiksle matome, kad pirmosios tiriamosios grupės servis periodas buvo trumpiausias (60,5± 3,0 d.) ir statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės (90,9±3,83 d.) ir antrosios tiriamosios (96,9± 8,7 d.) grupės (p<0,05).
3.4. Karvių apsivaisinimo rodiklio procentinė išraiška
30 Kaip matome 6 paveikslėlyje, kontrolinėje grupėje iš pirmo karto apsivaisino 4 karvės (40 proc.), o neapsivaisino 6 karvės (60 proc.). Pirmojoje ir antrojoje tiriamojoje grupėje iš pirmo karto apsivaisino 8 karvės (80 proc.), neapsivaisino 2 karvės (20 proc.). Lyginant kontrolinę grupę su pirmąja tiriamąja ir antrąja tiriamąja grupe bei pirmąją tiriamąją su antrąja tiriamąja grupe apsivaisinimo iš pirmo karto skirtumo nėra (p>0,05). Duomenys statistiškai nepatikimi.
3.5. Laukimo periodo įtaka servis periodui
7 pav. Grafikas vaizduojantis laukimo periodo ir servis periodo priklausomybę kontrolinėje grupėje.
Naudojant placebą ryšys tarp laukimo periodo ir servis periodo buvo silpnas, statistiškai reikšmingas (p>0,01). Tai parodo, kad placebo naudojimas turėjo mažai įtakos servis periodo trumpėjimui, ilgėjant laukimo periodui. Taip pat matome, kad laukimo periodui prailgėjus 1 diena servis periodas sutrumpėja 0,20 dienos. (7 pav.)
31 8 pav. Grafikas vaizduojantis laukimo periodo ir servis periodo priklausomybę pirmoje tiriamojoje grupėje.
Naudojant vitaminą E+seleną ryšys tarp laukimo periodo ir servis periodo buvo silpnas, statistiškai reikšmingas (p>0,01). Tai parodo, kad vitamino E+seleno naudojimas turėjo mažai įtakos servis periodo ilgėjimui, ilgėjant laukimo periodui. Taip pat matome, kad laukimo periodui prailgėjus 1 diena servis periodas prailgėja 0,57 dienos. (8 pav.)
9 pav. Grafikas vaizduojantis laukimo periodo ir servis periodo priklausomybę antroje tiriamojoje grupėje.
32 Naudojant multivit-mineral ryšys tarp laukimo periodo ir servis periodo buvo silpnas, statistiškai reikšmingas (p>0,01). Tai parodo, kad multivit-mineral naudojimas turėjo mažai įtakos servis periodo ilgėjimui, ilgėjant laukimo periodui. Taip pat matome, kad laukimo periodui prailgėjus 1 diena servis periodas prailgėja 0,55 dienos. (9 pav.)
3.6. Laukimo periodo įtaka sėklinimo indeksui
10 pav. Grafikas vaizduojantis laukimo periodo ir sėklinimo indekso priklausomybę kontrolinėje grupėje.
Naudojant placebą ryšys tarp laukimo periodo ir sėklinimo indekso buvo stiprus, statistiškai reikšmingas (p>0,01). Tai parodo, kad placebo naudojimas stipriai paveikė sėklinimo indekso mažėjimą laukimo periodui ilgėjant. Taip pat matome, kad laukimo periodui prailgėjus 1 diena sėklinimo indeksas sumažėja 0,03 karto. (10 pav.)
33 11 pav. Grafikas vaizduojantis laukimo periodo ir sėklinimo indekso priklausomybę pirmoje tiriamojoje grupėje.
Naudojant vitaminą E+seleną ryšys tarp laukimo periodo ir sėklinimo indekso buvo silpnas, statistiškai reikšmingas (p>0,01). Tai parodo, kad vitamino E+seleno naudojimas turėjo mažai įtakos sėklinimo indekso mažėjimui, ilgėjant laukimo periodui. Taip pat matome, kad laukimo periodui prailgėjus 1 diena sėklinimo indeksas sumažėja 0,02 karto. (11 pav.)
12 pav. Grafikas vaizduojantis laukimo periodo ir sėklinimo indekso priklausomybę antroje tiriamojoje grupėje.
34 Naudojant multivit-mineral nustatyta, kad ilgėjant laukimo periodui sėklinimo indeksas mažėja. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05) (12 pav.).
3.7. Servis periodo įtaka sėklinimo indeksui
13 pav. Grafikas vaizduojantis servis periodo ir sėklinimo indekso priklausomybę kontrolinėje grupėje. Naudojant placebą ryšys tarp laukimo periodo ir sėklinimo indekso buvo vidutinis, statistiškai reikšmingas (p>0,01). Tai parodo, kad placebo naudojimas turėjo vidutinį poveikį sėklinimo indekso didėjimui, ilgėjant servis periodui. Taip pat matome, kad servis periodui prailgėjus 1 diena sėklinimo indeksas didėja 0,04 karto. (13 pav.)
14 pav. Grafikas vaizduojantis servis periodo ir sėklinimo indekso priklausomybę pirmoje tiriamojoje grupėje.
35 Naudojant vitaminą E+seleną ryšys tarp laukimo periodo ir sėklinimo indekso buvo vidutinis, statistiškai reikšmingas (p>0,01). Tai parodo, kad vitamino E+seleno naudojimas turėjo vidutinį poveikį sėklinimo indekso didėjimui, ilgėjant servis periodui. Taip pat matome, kad servis periodui prailgėjus 1 diena sėklinimo indeksas prailgėja 0,03 karto. (14 pav.)
15 pav. Grafikas vaizduojantis servis periodo ir sėklinimo indekso priklausomybę antroje tiriamojoje grupėje.
Naudojant multivit-mineral ryšys tarp laukimo periodo ir sėklinimo indekso buvo vidutinis, statistiškai reikšmingas (p>0,01). Tai parodo, kad multivit-mineral naudojimas turėjo vidutinį poveikį sėklinimo indekso didėjimui, ilgėjant servis periodui. Taip pat matome, kad servis periodui prailgėjus 1 diena sėklinimo indeksas prailgėja 0,007 karto. (15 pav.)
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mūsų atliktame tyrime buvo nustatyta, kad abejose tiriamosiose grupėse, kuriose naudotas vitaminas E su selenu ir multivit mineral preparatas laukimo periodo vidurkis buvo patikimai (p<0,05) trumpesnis nei kontrolinės grupės. A. R. Rabiee ir kt. (46)atliktame tyrime taip pat buvo nustatyta, kad naudojant vitamino E ir seleno papildus karvių laukimo periodas patikimai sutrumpėjo 13,5 dienos. M. H. Campbell ir J. K. Miller (47) teigia, kad laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki rujos pasireiškimo trumpėja dėl vitamino E ir seleno papildų, kurie didina α-tokoferolio koncentraciją plazmoje dėl kurio gerėja antioksidacinių procesų veikimas po apsiveršiavimo bei skatinamas greitesnis gimdos atsistatymas. Tačiau ne visi atlikti tyrimai parodė teigiamą vitamino E ir seleno poveikį laukimo periodui. M. Hidiroglou ir kt. (48) bei D. J. Schingoethe ir kt. (49) atliktuose tyrimuose nustatyta, kad naudojant šiuos papildus 21 diena prieš apsiveršiavimą reikšmingai teigiamo poveikio laukimo periodui nepadarė, bet reikia paminėti, kad jų nuomone vitamino E ir seleno papildų naudojimas 21 diena prieš apsiveršiavimą yra ankstyvas, kadangi 8 dieną po apsiveršiavimo tiriamųjų karvių vitamino E koncentracija plazmoje buvo panaši į kontrolinių karvių.
Servis periodas buvo reikšmingai trumpesnis tos tiriamosios grupės, kuriai buvo leistas vitaminas E+selenas (60,5± 3,04) nei tų grupių, kurioms leistas multivit-mineral (96,9± 8,70) bei placebas (90,9±3,83). Mūsų atlikto tyrimo rezultatus patvirtina A. Sattar ir kt. (50) bei A. Baldi ir kt. (51) gautos išvados, kurios teigia, kad naudojant vitaminą E kartu su selenu patikimai (p<0,05) sumažina servis periodo trukmę. A. Sattar ir kt. (52) taip pat buvo nustatę trumpesnį servis periodą ir ankstesniame savo tyrime, tačiau F. C. Gwazdausko ir kt. (53) atliktas tyrimas parodė, kad vitamino E ir seleno papildai nepagerino servis periodo trukmės. Šis skirtumas gali būti siejamas su vitamino E ir seleno esamo organizme kiekiu, papildų leidimo dažniu ir jo kiekiu (54). Galima manyti, kad dėl to jog multivit-mineral preparate nėra seleno ar yra per mažas kiekis vitamino E nei vitamino E su selenu preparate servis periodas patikimai nesutrumpėjo antroje bandomojoje grupėje nes C. F. Arechiga (55) tyrimo rezultatuose nurodo, kad vien tik seleno papildų pakanka sutrumpinti servis periodo trukmę.
Remiantis mūsų gautais duomenimis nenustatėme reikšmingai teigiamo poveikio sėklinimo indeksui. Tačiau C. F. Arechiga ir kt. (56) bei A. Baldi ir kt. (51) atlikti tyrimai parodė, kad naudojant vitamino E ir seleno papildus organizme padidėjo α-tokoferolio kiekis dėl to sėklinimo indeksas sumažėjo. Reikia paminėti tai jog teigiamą poveikį C. F. Arechiga ir kt. (55) gavo naudodamas kartu vitaminą E ir seleną, o A. Baldi ir kt. (51) tyrimo metu buvo naudotas tik vitaminas E dėl to karvių
37 sėklinimo indeksas reikšmingai sumažėjo tik naudojant dvigubą, t.y 2000 TV/d vitamino E dozę lyginant su karvėmis, kurios gavo 1000 TV/d vitamino E dozę. Mūsų gauti rezultatai galėjo neatitikti kitų mokslininkų rezultatų todėl, kad jie papildus naudojo ne tik po apsiveršiavimo, bet ir prieš jį.
Mūsų tyrime nenustatytas reikšmingai teigiamas poveikis apsivaisinimo rodikliui naudojant vitamino E ir seleno papildus. C. F. Arechiga ir kt. (55) taip pat nenustatė reikšmingo teigiamo papildų poveikio apsivaisinimo rodikliui, tačiau nustatė, kad vitamino E ir seleno papildai pagerino karvių apsivaisinimą iš antro sėklinimo, kurios neapsivaisino iš pirmo karto. To pačio mokslininko buvo atliktas ir kitas tyrimas, kurio metu buvo nustatytas reikšmingai teigiamas poveikis apsivaisinimo rodikliui, bet reikia paminėti, kad šio tyrimo metu vitamino E ir seleno papildai buvo naudoti 3 savaitės prieš veršiavimąsi, skirtingai nei pirmiau minėtasis tyrimas, kurio metu papildai naudoti 30 dienų po apsiveršiavimo (56). Taip pat J. N. S. Sales ir kt. (57) tyrimo metu nustatė, kad naudojant papildus pagerėjo apsivaisinimo rodiklis.
Mūsų tyrime nustatėme statistiškai patikimą priklausomybę tarp: laukimo periodo ir servis periodo visose trijose grupėse; laukimo periodo ir sėklinimo indekso grupėse, kuriose naudotas vitaminas E su selenu ir placebas; servis periodo ir sėklinimo indekso visose trijose grupėse. Užsienio literatūroje duomenų apie priklausomybes tarp laukimo periodo ir servis periodo, laukimo periodo ir sėklinimo indekso, servis periodo ir sėklinimo indekso naudojant vitamino E ir seleno papildus nėra, todėl negalime teigti jokių konkrečių išvadų apie šių papildų poveikį priklausomybėms tarp reprodukcinių rodiklių.
Kaip matome iš rezultatų vitamino E ir seleno papildai gali būti naudingi gerinant reprodukcinių rodiklių parametrus. Reiktų paminėti tai, kad kai kurių rodiklių gerinimui papildus naudinga naudoti prieš apsiveršiavimą. Tačiau tiriamosios grupės buvo per mažos, kad būtų galima daryti konkrečias išvadas bei reiktu atlikti daugiau tyrimų reprodukcinių rodiklių priklausomybių atžvilgiu.
38
IŠVADOS
1 Ruja po apsiveršiavimo pasireiškė ankščiau toms karvėms, kurioms buvo suleista vitamin E+selen (56,4±2,40d.) ir multivit-mineral (47,8±4,61 d.).
2 Vitamin E+selen ir multivit-mineral preparatai įtakos sėklinimo indeksui neturėjo nei vienoje grupėje.
3 Servis periodas buvo trumpesnis tų karvių, kurioms suleistas vitamin E+selen (60,5± 3,04 d.) nei karvių, kurioms suleistas multivit-mineral (96,9± 8,70d.).
4 Vitamin E+selen ir multivit-mineral apsivaisinimo rodikliui įtakos neturėjo.
5 Naudojant vitamin E+selen ir multivit-mineral preparatus servis periodas ilgėjo, ilgėjant laukimo periodui.
6 Naudojant vitamin E+selen preparatą sėklinimo indeksas mažėjo, ilgėjant laukimo periodui. Multivit-mineral poveikis sėklinimo indekso mažėjimui, ilgėjant laukimo periodui statistiškai nepatikimas (p>0,05).
7 Naudojant vitamin E+selen ir multivit-mineral preparatus sėklinimo indeksas didėjo, ilgėjant servis periodui.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. L. M. Chagas, J. J. Bass, D. Blache, C. R. Burke, J. K. Kay, D. R. Lindsay, M. C. Lucy, G. B. Martin, S. Meier, F. M. Rhodes, J. R. Roche, W. W. Thatcher, R. Webb. Invited Review: New Perspectives on the Roles of Nutrition and Metabolic Priorities in the Subfertility of High-Producing Dairy Cows. J. Dairy Sci. 2007: p. 4022–4032.
2. L. M. Sordillo, S. L. Aitken. Impact of oxidative stress on the health and immune function of dairy cattle. Veterinary Immunology and Immunopathology. 2009: p. 104-109.
3. Y. R. Bindari, S. Shrestha, N. Shrestha, T. N. Gaire. Effects of nutrition on reproduction- A review. Pelagia Research Library. 2013: p. 421-429.
4. J. H. Clark, D. K. Beede, R. A. Erdman, J. P. Goff, R. R. Grummer, J. G. Linn, A. N. Pell, C. G. Schwab, T. Tomkins, G. A. Varga, W. P. Weiss. Nutrient Requirements of Dairy Cattle. Seventh Revised Edition ed. Grossblatt N, editor. Washington, D.C.; 2001.
5. A. T. Peter, H. Levine, M. Drost, D. R. Bergfelt. Compilation of classical and contemporary terminology used to describe morphological aspects of ovarian dynamics in cattle. Theriogenology. 2008 December: p. 1343-1357.
6. J. K. Shearer. Reproductive Anatomy and Physiology of Dairy Cattle. Animal Science Department. 2003 June: p. 1-4.
7. V. Žilaitis. Pieno ūkis. [elektroninis išteklius].; 2013 [cituota 2017 m. rugsėjo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.pienoukis.lt/karviu-lytinio-ciklo-biologiniai-ypatumai/ .
8. D. Uchockienė. Pieno Ūkis. [elektroninis išteklius].; 2015 [cituota 2017 m. rugsėjo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.pienoukis.lt/kada-pirma-karta-seklinti-telycia-3/ .
9. C. N. Brozos, E. Kiossis, M. P. Georgiadis, S. Piperelis, C. Boscos. The effect of chloride ammonium, vitamin E and Se supplementation throughout the dry period on the prevention of retained fetal membranes, reproductive performance and milk yield of dairy cows. Livestock Science. 2009 January: p. 210-215.
10. I. M. Sheldon. The postpartum uterus. Vet Clin Food Anim. 2004: p. 569–591.
11. V. Žilaitis. Pieno Ūkis. [elektroninis išteklius].; 2013 [cituota 2017 m. rugsėjo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.pienoukis.lt/karves-seklinkime-laiku/ .
12. N. Dayyani, K. Karkudi, H. Bakhtiari. Reproductive performance definition in dairy cattle: affective factors. International journal of Advanced Biological and Biomedical Research. 2013: p. 1392-1396.
40 13. K. Zarczyñska, P. Sobiech, J. Radwiñska, W. Rêkawek. Effects of selenium. Chair and Clinic of
Internal Diseases, University of Warmia. 2013: p. 329-340.
14. H. H. Patterson, D. C. Adams, T. J. Klopfenstein, R. T. Clark, B. Teichert. Supplementation to Meet Metabolizable Protein. Faculty Papers and Publications in Animal Science. 2003: p. 563-570. 15. B. Weiss. eXtension.org. [elektroninis išteklius].; 2010 [cituota 2017 m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per
internetą: http://articles.extension.org/pages/26223/update-on-trace-mineral-requirements-for-dairy-cattle .
16. L. W. Greene, A. B. Johnson, J. Paterson, R. Ansotegui. Role of trace minerals in cow-calf cycle examined. Feedstuffs. 1998 August 17: p. 1-7.
17. S. Kumar, A. K. Pandey, W. A. A. Razzaque, D. K. Dwivedi. Importance of micro minerals in reproductive performance of livestock. Veterinary World. 2011 May: p. 230-233.
18. R. Yasothai. Importance of minerals on reproduction in dairy cattle. International Journal of Science, Environment and Technology. 2014 December: p. 2051-2057.
19. B. Zhang, C. Wang, Z. H. Wei, H. Z. Sun, G. Z. Xu, J. X. Liu, H. Y. Liu. The Effects of Dietary Phosphorus on the Growth Performance and Phosphorus Excretion of Dairy Heifers. Asian Australas. J. Anim. Sci. 2016 July: p. 960-964.
20. O. Blokhina, E. Virolainen, K. V. Fagerstedt. Antioxidants, Oxidative Damage and Oxygen Deprivation Stress: A Review. Annals of Botany. 2003: p. 179-194.
21. J. W. Spears, W. P. Weiss. Role of antioxidants and trace elements in health and immunity of transition dairy cows. The Veterinary Journal. 2007 December: p. 70–76.
22. B. Yaremcio. Alberta Agriculture and Forestry[elektroninis išteklius].; 2010 [cituota 2017 m. rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www1.agric.gov.ab.ca/$department/deptdocs.nsf/all/faq8263?opendocument .
23. J. Lykkesfeldt, O. Svendsen. Oxidants and antioxidants in disease: Oxidative stress in farm animals. The Veterinary Journal. 2006 June 20: p. 502-511.
24. P. Brenneisen, H. Steinbrenner, H. Sies. Selenium, oxidative stress, and health aspects. Molecular Aspects of Medicine. 2005: p. 256-267.
25. V. M. Victor, M. Rochab, M. D. L Fuenteb. Immune cells: free radicals and antioxidants in sepsis. International Immunopharmacology. 2004 January: p. 327–347.
26. I. Politis, M. Hidiroglou, T. R. Batra, J. R. Gilmore, R. C. Gorewit. Effects of vitamin E on immune function of diary cows. American Journal of Veterinary Research. 1995: p. 179–184.
27. I. Politis, N. Hidiroglou, J. H. White, J. A. Gilmore, S. N. Williams. Effects of vitamin E on mammary and blood leukocyte function, with emphasis on chemotoxis, in periparturient dairy cows. American Journal of Veterinary Research. 1996: p. 468–471.
41 28. A. E. G. Hefnawy, J. L. Tórtora-Pérez. The importance of selenium and the effects of its deficiency
in animal health. Small Ruminant Research. 2010 January: p. 185-192.
29. S. Maggini, E. S. Wintergerst, S. Beveridge, D. H. Hornig. Selected vitamins and trace elements support immune function by strengthening epithelial barriers and cellular and humoral immune responses. British Journal of Nutrition. 2007: p. 29-35.
30. J. R. Arthur, R. C. McKenziey, G. J. Beckett. Selenium in the Immune System. J. Nutr. 2003: p. 1457-1459.
31. Y. Cao, J. F. Maddox, A. M. Mastro, R. W. Scholz, G. Hildebrandt, C. C. Raddy. Selenium deficiency alters the lipooxygenase pathway and mitogenic response in bovine lymphocytes. J. Nutr. 1992: p. 2121-2127.
32. S. J. LeBlanc. Postpartum uterine disease and dairy herd reproductive performance: A review. The Veterinary Journal. 2007 December: p. 102–114.
33. P. J. H. Ball, A. R. Peters. Reproduction in Cattle. Third Edition ed.: Blackwell Publishing; 2004. 34. I. M. Sheldon , G. S. Lewis, S. LeBlanc, R. O. Gilbert. Defining postpartum uterine disease in
cattle. Theriogenology. 2006: p. 1516–1530.
35. T. J. Potter, J. Guitian, J. Fishwick, P. J. Gordon, I. M. Sheldon. Risk factors for clinical endometritis in postpartum dairy cattle. Theriogenology. 2010 January: p. 127-134.
36. S. J. LeBlanc, T. F. Duffield, K. E. Leslie, K. G. Bateman, J. TenHag, J. S. Walton, W. H. Johnson. The Effect of Prepartum Injection of Vitamin E. J. Dairy Sci. 2002: p. 416–1426.
37. H. K. Shrestha, T. Nakao, T. Higaki, T. Suzuki, M. Akita. Resumption of postpartum ovarian cyclicity in high-producing Holstein cows. Theriogenology. 2004: p. 637–649.
38. J. C. Beagley, K. J. Whitman, K. E. Baptiste, J. Scherzer. Physiology and Treatment of Retained Fetal Membranes in Cattle. J Vet Intern Med. 2010: p. 261-268.
39. N. Bourne, R. Laven, D. C. Wathes, T. Martinez, M. McGowan. A meta-analysis of the effects of Vitamin E supplementation on the incidence of retained foetal membranes in dairy cows. Theriogenology. 2007: p. 494–501.
40. R. G. Hemingway. The Influences of Dietary Intakes and Supplementation with Selenium and Vitamin E on Reproduction Diseases and Reproductive Efficiency in Cattle and Sheep. Veterinary Research Communications. 2003: p. 159-174.
41. I. M. Sheldon, E. J. Williams, A. N. A. Miller, D. M. Nash, S. Herath. Uterine diseases in cattle after parturition. The Veterinary Journal. 2007 December: p. 115–121.
42. H. Tsujii. Cystic Ovarian Disease and Thyroid Hormones in Dairy Cattle. Appro Poult Dairy & Vet Sci. 2017 September 19: p. 1-2.
