LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

MEDICINOS AKADEMIJOS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

ŠARŪNAS ZUBĖ

INDIVIDUALIZUOTOS AEROBINIO KRŪVIO TRENIRUOČIŲ

PROGRAMŲ POVEIKIS PACIENTAMS PO ATVIROS ŠIRDIES

OPERACIJOS ANTRUOJU REABILITACIJOS ETAPU

Magistro studijų programos „621B30005“baigiamasis darbas

Darbo vadovė:

Dr. Lina Leimonienė..………

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 5 PADĖKA ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Širdies vožtuvo pažeidimus sukeliančių ligų paplitimas bei rizikos veiksniai ... 10

1.2 Širdies vožtuvo ydos ir jų simptomatika ... 11

1.2.1 Mitralinės angos stenozė... 11

1.2.2 Mitralinio vožtuvo nepakankamumas... 12

1.2.3 Aortos stenozė ... 14

1.3 Chirurginė širdies vožtuvų intervencija ... 16

1.4 Reabilitacija po operacinio širdies vožtuvų ligos gydymo ... 17

1.4.1 Pirmasis reabilitacijos etapas po širdies vožtuvo operacijos ... 18

1.4.2 Antrasis reabilitacijos etapas po širdies vožtuvo operacijos... 22

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 25

2.1 Tyrimo organizavimas ... 25

2.2 Tyrimo kontingentas ... 25

2.3 Tyrimo metodika ... 30

2.3.1 Kvėpavimo sistemos testas ... 30

2.3.1 6 minučių ėjimo testas (6MET) ... 30

2.3.3 Gyvenimo kokybės vertinimas ... 32

2.3.4 Anketa ... 33

2.3.5 Mokomoji medžiaga ... 33

2.3.7 Nuolatinio aerobinio krūvio treniruočių programa ... 33

2.3.8 Intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programa ... 33

2.3.9 Ergoline“ sistema ... 34

2.4 Matematinė statistinė analizė... 38

3. REZULTATAI ... 39

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 56

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57

SANTRAUKA

Šarūnas Zubė. Individualizuotų aerobinio krūvio treniruočių programų poveikis

pacientams po atviros širdies operacijos antruoju reabilitacijos etapu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - dr. Lina Leimonienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2016, - 63 p.

Darbo tikslas: Nustatyti individualizuotos nuolatinio ir intervalinio aerobinio krūvio

treniruočių programų poveikį pacientams po atviros širdies operacijos antruoju reabilitacijos etapu.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti individualizuotos nuolatinio aerobinio krūvio ir

individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos poveikį kvėpavimo sistemos rodikliams. 2. Įvertinti individualizuotos nuolatinio aerobinio krūvio ir individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos poveikį fizinio krūvio tolerancijai. 3. Įvertinti individualizuotos nuolatinio aerobinio krūvio ir individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos poveikį pacientų gyvenimo kokybei. 4. Palyginti individualizuotos nuolatinio aerobinio krūvio ir individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos veiksmingumą.

Tyrimo metodika: 1. Literatūros šaltinių analizė; 2. Anketinė apklausa; 3. Kvėpavimo

sistemos funkcinės būklės vertinimas; 4. Fizinio krūvio tolerancijos vertinimas; 5. Gyvenimo kokybės vertinimas;6. Individualizuotos aerobinio krūvio programos taikymas.7. Matematinė statistinė analizė.

Tyrimo dalyviai: Tyrimas atliktas Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Tyrime dalyvavo

18 pacientų, kurie atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė pacientai, kuriems buvo skirta nuolatinio aerobinio krūvio treniruočių programa. Antrąją grupę sudarė pacientai, kuriems buvo skirta intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programa.

Išvados:

1. Pacientams, kuriems buvo skirtos individualizuotos nuolatinio ir intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos kvėpavimo sistemos rodikliai statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo. 2. Pacientams, kuriems buvo skirtos individualizuotos nuolatinio ir intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos, tolerancija fiziniam krūviui statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo.3. Pacientams, kuriems buvo skirtos individualizuotos nuolatinio ir intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos gyvenimo kokybės rezultatai statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo. 4. Pacientams, kuriems buvo skirtos individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos, gyvenimo kokybės indeksas ir gyvenimo kokybės klausimyno depresijos/nerimo kategorijos teigiamų rezultatų pokytis buvo didesnis (p<0,05) negu pacientų, kuriems buvo skirta nuolatinės aerobinio krūvio treniruočių programa.

ABSTRACT

Šarūnas Zubė. The effects of individualized aerobic exercise programs for patients after a

open heart surgery, during the second rehabilitation phase. Master‘s thesis.

Supervisor - dr. Lina Leimonienė;.Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Kaunas, 2016, 63 p.

Aim: To evaluate what effect do individualized aerobic training programs have on the

patient’s respiratory system, exercise tolerance and quality of life, after heart valve surgery, during the 2’nd rehabilitation phase.

Objectives: Evaluate what effect do individualized aerobic training programs have on the

patients quality of life after open heart surgery, during the 2’nd rehabilitation phase. 2. Evaluate what effect do individualized aerobic training programs have on the patient’s respiratory system after open heart surgery, during the 2’nd rehabilitation phase. 3. Evaluate what effect do individualized aerobic training programs have on the patient’s tolerance for physical exertion after open heart surgery, during the 2’nd rehabilitation phase. 4. To compare the efficacy of both individualized continues aerobic training program and individualized interval aerobic training program.

Methods: 1.Analysis of literature sources; 2.General data form; 3.Assessment of the

conditions of respiratory system functions; 4.Evaluation of patients exercise tolerance;5. Evaluation of patients quality of life; 6.Application of individualised aerobic exercise programs; 7. Mathematical statistical analysis.

Participants: This randomized trial was conducted in the new rehabilitation hospital of

Kulautuva. A total of 18 male patients participated in this trial and they were separated into two groups. Patients in the first group received continuous aerobic training program, patients in the second group received interval aerobic training program.

Conclusions:

1. Patients, who received both continues and interval aerobic training exercise programs, achieved statistically significant (p<0,05) improvements of their respiratory system measurements.

2. Patients, who received both continues and interval aerobic training exercise programs, achieved statistically significant (p<0,05) improvements in their exercise tolerance.3. Patients, who received both continues and interval aerobic training exercise programs, achieved statistically significant (p<0,05) improvements in their quality of life results.4. The groups, which received interval aerobic training exercise programs, achieved improvements of their quality of life index and the questionnaires depression/anxiety category results were more statistically significant (p<0,05) than the other groups, which received continues aerobic exercise program.

PADĖKA

Norėčiau padėkoti gydytojui doc. dr. Raimondui Kubiliui ir visam Kulautuvos reabilitacijos ligoninės kolektyvui už bendradarbiavimą ir pagalbą.

SANTRUMPOS

AH – arterinė hipertenzija CD – cukrinis diabetas IŠL – išeminė širdies liga KMI – kūno masės indeksas

PSO – pasaulinė sveikatos organizacija ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema ŠN – širdies nepakankamumas

VAJO – vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija VO – vožtuvų operacija

ĮVADAS

Dažniausios pasaulio šalyse gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos – lėtinės neinfekcinės ligos (1). Dėl to galimai prastėja gyvenimo kokybė bei didėja mirtingumas. Diagnozuota lėtinė neinfekcinė liga reiškia, kad ja žmonės serga ilgą laiko tarpą ir jos progresuoja lėtai. Todėl yra pažymima, kad šios ligos ne tik sutrumpina vidutinę gyvenimo trukmę, bet ir neigiamai veikia sergančiųjų asmenų ir jų artimųjų sveikatą bei gyvenimo kokybę . Europos regione pagrindinės 65 m. ir vyresnių asmenų mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) ligos. Apskaičiuota, kad nuo jų kasmet miršta apie 4 mln. Europos gyventojų (2). Visame pasaulyje ŠKS ligos yra pirmoje vietoje pagal mirtingumą, per metus sukeliančios apie 17 milijonų mirčių. Yra prognozuojama, jog iki 2030 metų minėtas skaičius išaugs iki 23,6 milijonų (3).

Kaip ir visoje Europoje, ŠKS ligos Lietuvoje yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių (4). Lietuvos statistikos duomenimis 2015 metais nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų mirė 23587 (tai sudarė 56,5 proc. visų tų metų mirčių) asmenų, didžiausią jų dalį sudarę asmenys mirė nuo išeminės širdies ligos (IŠL) (65,8 proc.) (5). Efektyviausias tokio tipo ligos gydymo metodas yra vainikinių arterinių jungčių suformavimo operacija (VAJO), o pasireiškus vožtuvų ligoms, gali būti atliekama vožtuvų plastika ar protezavimas. Kadangi IŠL pasireiškimas yra dažnas, tai reiškia, jog taip pat atitinkamai padidėja chirurginės intervencijos skaičius. Po atliktos operacijos pacientui yra skiriama pirmojo ir antrojo etapo reabilitacija.

Pagrindinis pirmojo reabilitacijos etapo tikslas yra atkurti fizinį, funkcinį pajėgumą ir mažinti komplikacijų atsiradimo tikimybę bei pagreitinti plaučių funkcijos atsistatymo procesą (4). Šių tikslų siekimui dažniausiai yra taikoma kineziterapija. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog taikant giliuosius kvėpavimo pratimus, šonkaulių lanko perkusiją bei kosulio stimuliaciją prieš ir po atviros širdies operacijos, sumažėja po operacinių kvėpavimo komplikacijų (pneumonija, atelektazė) pasireiškimas (6,7, 69).

Antrojo reabilitacijos etapo metu dėmesys daugiausiai yra kreipiamas į bendrojo fizinio pajėgumo didinimą, kvėpavimo sistemos funkcijos gerinimą bei pooperacinio skausmo mažinimą. Daugelis straipsnių apžvelgia individualizuoto aerobinio krūvio taikymą, norint pasiekti minėtus reabilitacijos tikslus. Yra įrodyta, jog aerobinio krūvio programos daro teigiamą poveikį paciento fizinio krūvio tolerancijai, kvėpavimo sistemai ir gyvenimo kokybei (9,10,11).

Aerobinio krūvio treniravimo programos protokolas, ligonių po širdies operacijų, patvirtintas tik Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje (8).

Darbo tikslas: Nustatyti individualizuotų aerobinio krūvio treniruočių programų poveikį

paciento fizinio krūvio tolerancijai, kvėpavimo sistemai bei gyvenimo kokybei po atviros širdies operacijos antruoju reabilitacijos etapu. Šio tyrimo metu bus stebimi du aspektai, taikant

individualizuotas aerobinio krūvio treniruočių programas: programų saugumas paciento sveikatai, programų poveikis paciento funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti individualizuotos nuolatinio aerobinio krūvio ir individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos poveikį kvėpavimo sistemos rodikliams.

2. Įvertinti individualizuotos nuolatinio aerobinio krūvio ir individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos poveikį fizinio krūvio tolerancijai.

3. Įvertinti individualizuotos nuolatinio aerobinio krūvio ir individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos poveikį pacientų gyvenimo kokybei.

4. Palyginti individualizuotos nuolatinio aerobinio krūvio ir individualizuotos intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programos veiksmingumą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Širdies vožtuvo pažeidimus sukeliančių ligų paplitimas bei rizikos veiksniai

Širdies vožtuvų pažeidimus sukeliančios ligos per paskutinįjį dešimtmetį tapo viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (12; 13). Norint įvertinti šių ligų paplitimą, yra būtina atlikti populiacinius tyrimus, kurių metu yra atliekamas echokardiografinis ištyrimas (14). Visa tai yra prieinama daugybei skirtingų šalių gyventojams, dėl ko galima nustatyti šių ligų paplitimo spektrą. Tačiau širdies vožtuvų ligų epidemiologiją yra sunku ištirti, nes dažniausiai jos yra lėtinio pobūdžio ir asimptominės (15). Industrinėse šalyse 2014 metais širdies vožtuvų pažeidimų paplitimas siekė 2.5 proc. Dėl degeneracinių etiologinių priežasčių, šios patologijos vyravimas žymiai padidėja nuo 65-ųjų gyvenimo metų, ypač kalbant apie aortos vožtuvo stenozę ir mitralinio vožtuvo nesandarumą (tai sudaro 3 ir 4 širdies vožtuvo ligų atvejus). Europoje 22 proc. visos širdies vožtuvų pažeidimus sukeliančios ligos, yra reumatinio pobūdžio. Antrinio mitralinio vožtuvo nesandarumo paplitimą dar kol kas negalima patikimai įvertinti, tačiau tai yra pakankamai dažna liga (14). Per metus Europoje yra užregistruojama maždaug apie 30 milijonų infekcinio endokartito susirgimo atvejų. Dėl senėjančios populiacijos, dažniausia minėtos ligos priežastimi tapo stafilokokas. Tačiau besivystančiose šalyse daugiausiai yra sergama reumatine širdies vožtuvų liga. Šis sergamumo skaičius yra didelis. 2007 metais buvo užregistruota tarp 20 - 30 iš 1000 atvejų, atliekant sisteminį echokardiogramos tyrimą (angl:. Screening; 16). Yra priežasčių manyti, jog kasmet skaičius vis didėja. Dažnai šio tipo ligomis suserga jaunesni pacientai. Tačiau ūmaus reumato sukelto karščiavimo suvaldymas ir kitokia prevencinė profilaktika tokiose šalyse yra apribota dėl išteklių stokos: tiek specialistų, tiek reikiamų priemonių (16).

Įvairūs literatūros šaltiniai pateikia skirtingas širdies vožtuvų pažeidimus sukeliančių ligų susirgimo priežastis. Širdies vožtuvų pažeidimus sukeliančių ligų atsiradimui įtakos turi šie rizikos veiksniai (17, 18):

 Aterosklerozė  Diabetas

 Arterinė hipertenzija

 Padidėjęs mažo tankio lipo-proteinų kiekis  Rūkymas

 Kairiojo ir dešiniojo skilvelio obstrukcija  Viršsvoris ir nutukimas

 Lytis (dažniasiai serga vyrai)  Amžius

Kemp (19) teigia, kad be svorio, lipidų, kraujospūdžio ir fizinio aktyvumo priežiūros yra būtina atkreipti dėmesį į psichosocialinius aspektus, kuriuos sudaro kliniškai svarbūs psichologiniai požymiai, kaip depresija, nerimas, socialinis atsiskyrimas, piktybinis svaiginančių medžiagų vartojimas ir pan. Psichologinis stresas yra didelis rizikos veiksnys širdies vožtuvų ligų atsiradimui.

1.2 Širdies vožtuvo ydos ir jų simptomatika

1.2.1 Mitralinės angos stenozė

Maždaug apie 25 proc. visų sergančiųjų reumatine širdies vožtuvo liga turi išreikštą mitralinę angos stenozę. Kitiems 40 proc. pacientų pasireiškia mitralinės angos stenozė kartu su vožtuvo nesandarumu (20, 21). Įgimta mitralinio vožtuvo yda pasitaiko nedažnai ir yra pastebima tik kūdikiams ir vaikams. Retas mitralinio vožtuvo obstrukcijas sukeliančias priežastis, neskaitant reumatines širdies ligas, sudaro kairioji prieširdinė myksioma, kamuolinis-vožtuvo trombas, mukopolisakaridozė ir žymi mitralinio vožtuvo žiedinė kalcifikacija (21). Patologinį reumatinio karščiavimo sukeltos mitralinės angos stenozės procesą sudaro vožtuvo lapelių sustorėjimas ir kalcifikacija, suaugimas, chordinė fuzija (angl:. chordal fusion) arba šių reiškinių kombinacija (23). Normalus mitralinio vožtuvo angos dydis yra tarp 4 ir 5 cm. Kai anga sumažėja iki 2 cm. kraujotaka iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį gali vykti tik padidėjus išstūmimo spaudimui. Dėl to padidėja dešinio prieširdžio spaudimas, nuo ko jis paveikia plaučių venos stangrumą – plaučių vena ir jos kapiliarai yra ištampomi (24, 25). Viena iš dažniausių komplikacijų yra plautinė hipertenzija. Šis sutrikimas, sergant mitralinės angos stenoze, gali pasireikšti dėl (26):

1. Padidėjusio kairiojo prieširdžio spaudimo, dėl ko įvyksta grįžtamas pratekėjimas į plaučių kraujagysles.

2. Reaktyvi plautinė hipertenzija dėl plaučių arteriolių susitraukimo

3. Žalingi struktūriniai plaučių kraujagyslių pokyčiai, kuriuos sukėlė užsitęsusi didelio laipsnio mitralinės angos stenozė.

Po kiek laiko, dėl didelės plautinės hipertenzijos gali pasireikšti dešinės širdies nepakankamumas, kuris galimai atsirastų dėl dešinio skilvelio dilatacijos. Taip pat gali susidaryti plautinė regurgutacija (angl:. pulmonic regurgitation). Plautinių struktūrų darbingumo sumažėjimas gali sukelti dusulį ir kraujo stazę plaučiuose (gali pasireikšti hemoptizė). Mitralinės angos stenoze sergantiems pacientams hemoptizė gali pasireikšti dėl (26):

1. Plautinės apopleksijos, kuri pasireiškia dėl išplėstų plonasienių bronchų venų 2. Paroksizminių naktinių dusulio priepuolių

3. Ūmaus plaučių pabrinkimo, kartu su alveolinių kapiliarų pažeidimu 4. Plautinio infarkto (susiejama su širdies nepakankamumu)

5. Lėtinio bronchito

Ankstyvajame gyvenimo laikotarpyje mitralinės angos stenozė pasireiškia lėta progresija, ji pagreitėja vėlesniame gyvenimo etape (23). JAV ir vakarų Europoje reumatine karštlige sergantiems pacientams mitralinės angos stenozės simptomai nepasireiškia maždaug apie 15 – 20 metų. Dažniausiai tokie pacientai nuo vidutinio (II NYHA klasė) iki didelio nedarbingumo (III – IV NYHA klasė) progresuoja per 5 – 10 metus. Indijoje, pavojingiausius ligos požymius gali turėti 6 – 12 metų vaikai (27).

Mitralinės angos stenozės klinikiniai požymiai.

Ryškiausias šiai ligai būdingas simptomas yra dusulys, sukeltas fizinio krūvio metu. Tokie veiksniai, kuriems reikalingas padidėjęs širdies darbas, kaip susijaudinimas, fizinis aktyvumas, nėštumas ir pan. padidina transmitralinį tekėjimą. To sekoje padidėja kairiojo prieširdžio spaudimas ir transmitralinis gradientas, padidinantis spaudimą plaučių venoje, plaučių stazę ir dusulį. Taip pat be dusulio pasireiškia šie simptomai (28):

1. Bendras silpnumas 2. Pėdų, čiurnų tinimas 3. Krūtinės skausmai 4. Kosulys (kartais krauju)

1.2.2 Mitralinio vožtuvo nepakankamumas

Apie keturiems milijonams europiečiu ir panašiai tiek pat amerikiečių nustatoma žymiu mitralinio vožtuvo nepakankamumas. Kas metus yra diagnozuojama apie 250000 šios ligos atvejų (12). Per daugelį metų šis sutrikimas pamažu pasidaro ryškesnis dėl kairiojo prieširdžio padidėjimo, kairiojo skilvelio tūrio perkrovos ir progresuojamas kairiojo skilvelio dilatacijos. Visus šiuos sutrikimus širdis turi kompensuoti ir tai per ilgą laiko tarpą daro įtaką jos veiklai (12). Dažniausiai mitralinio vožtuvo nepakankamumą sukelia išeminė (pvz: širdies vainikinių kraujagyslių ligos), neišeminė širdies (pvz: idiopatinė išplėstinė kardiomiopatija) liga ir vožtuvo degeneraciniai procesai. Išeminės ir neišeminės širdies ligos sudaro prielaidą kelių skirtingų mechanizmų atsiradimui:

1. Sutrikę kairiojo skilvelio sienų judesiai 2. Kairiojo skilvelio dilatacija

3. Kairiojo skilvelio papiliarinių raumenų disfunkcija (1 pav. B, C)

Minėti mechanizmai sukelia funkcinį mitralinio vožtuvo nepakankamumą (30)

1 pav. A. Normalus mitralinio vožtuvo veikimas; B. Mitralinio vožtuvo nepakankamumas, su kairiojo skilvelio sienos išsiplėtimu ir užpakalinių papiliarinių raumenų struktūros disfunkcija;

C. Mitralinio vožtuvo nepakankamumas, su kairiojo skilvelio sienos išsiplėtimu ir abiejų papiliarinių raumenų struktūros disfunkcija; 31

Mitralinio vožtuvo nepakankamumo progresavimas yra susijęs su regurgituoto (atpilto) kraujo tūrio kiekiu, per metus padidėjusiu 5 – 7 ml. Tai įvyksta dėl progresyviai didėjančios RPA (Regurgitacijos paveikta anga – angl:. effective regurgitant orrifice) zonos, kuri atsiranda dėl vožtuvo struktūrų degeneracinių procesų ir kasmetinio jų pasireiškimo išplitimo (30). Dažnai lėtiniu mitralinio vožtuvo nepakankamumą turintiems pacientams, simptomai gali nepasireikšti daugelį metų. Tačiau, per tam tikrą laiką, kairysis skilvelis, prisitaikydamas prie padidėjusio kraujo išstūmimo, išsiplečia, kad galėtų palaikyti normalų kraujo išstūmimo kiekį ir dažnį. Lėtinė kairiojo skilvelio perkrova gali sukelti kontraktilinę disfunkciją, širdies nepakankamumą ir padidinti staigios mirties riziką (32). Pacientams, kuriems pasireiškė grėsmingi mitralinio vožtuvo nepakankamumo simptomai, yra prognozuojamas metinio mirtingumo rizikos padidėjimas 5 proc. per metus, jei nėra planuojama atlikti vožtuvo keitimo operacijos. Tokiems pacientams dažniausiai mirties priežastis

yra progresyvus širdies nepakankamumas, o mirties dažnis dėl insulto, mirtino endokardito, ar staigios mirties yra mažesnis. Besimptomiams ar nežymius simptomus turintiems pacientams, turintiems mitralinio vožtuvo nepakankamumą dėl minėto vožtuvo prolapso, tačiau su normalia kairio skilvelio funkcija, dėl minėtų simptomų pasireiškimo, chirurginės intervencijos tikimybė padidėja apie 10 proc. (33).

Mitralinio vožtuvo nepakankamumo klinikiniai požymiai

Įvairiuose literatūros šaltiniuose yra teigiama, kad ligos simptomai ne visada būna išreikšti. Tačiau, jei nepakankamumo simptomai atsiranda, dažniausiai tai būna (33, 34):

1. Dusulys

2. Padažnėjęs kvėpavimas 3. Nuovargis, išsekimas 4. Tachikardija

5. Gausus šlapinimasis (ypač naktį) 6. Kosulys

Simptomai gali pasireikšti, jei, įvykus infarktui, yra pažeidžiamos mitralinio vožtuvo raumeninės struktūros arba nutrūksta jas prilaikančios stygos. Taip pat simptomai gali pasireikšti, jei vožtuvo infekcija pažeidžia jo dalį (pvz: vožtuvo lapelius; 35).

1.2.3 Aortos stenozė

Aortos stenozė yra nustatoma tuomet, kai aortos vožtuvo anga susiaurėja ir sutrikdo kraujo išstūmimą iš kairiojo skilvelio. Tokia liga retai susirgs žmogus, jaunesnis kaip 50 metų amžiaus (36). Pramoninėse šalyse dažniausia susirgimo aortos vožtuvo stenozės priežastimi, būna aortos vožtuvo kalcifikacija. Šia liga suserga apie 4 proc. europiečių, virš 75 metų amžiaus (37). Pai (38) straipsnyje yra aprašytas šiaurės Amerikoje atliktas tyrimas su 338 pacientais. Asmenų, sergančių sunkia besimptome aortos stenoze, vidutinis amžius buvo 71 (±15) metai. Aortos stenozė taip pat yra susiejama su didesniu sergamumu ir mirtingumu, lyginant su kitomis širdies vožtuvų ligomis. Aortos stenozę galima suvokti kaip aortos sklerozės tęsinį, kuris tampa minėtos struktūros vožtuvo stenoze. Jos progresas yra susiejamas su padidėjusia, kraujo išstūmimo iš kairiojo skilvelio obstrukcija, toks procesas vyksta per daugelį metų (36, 58). Dažniausia aortos stenozės priežastis yra vožtuvo kalcifikacija (2 pav.), kuri buvo žinoma kaip širdies vožtuvo užkalkėjimo liga ir siejama su normaliu, nuo amžiaus priklausomu, degeneracijos procesu (39). Širdies vožtuvo

užkalkėjimas yra aktyvus biologinis procesas, kurį nusako aortos vožtuvo sluoksninių struktūrų ląstelių pokyčiai. Vienas iš pateiktų patologinių stenozės mechanizmų yra paremtas mechaninio streso ar ligos buvimu, dėl ko vožtuvo lapelių tarpinės ląstelės iš normalios palaikymo ir atsistatymo būsenos pereina į aktyviąją. Šioje būsenoje įvyksta ląstelių proliferacija ir pradeda formuotis miofibroblastai ir osteoblastai, skatinantys kalcifikaciją, osteogenezę ir kaulėjimą (40, 41). Steiner (42) ir Mohler (43) atliktų tyrimų, su 1524 sergančiais aortos stenoze pacientais, rezultatai parodė, kad nuo 10.9 – 13 proc. tiriamųjų vožtuvų lapeliai buvo kalcifikuoti. Nors straipsniuose nėra paminėta kitų stenozės tipų pasireiškimas, autoriai akcentuoja, jog toks kalcifikuotų lapelių pasireiškimo dažnumas yra pakankamai didelis.

2 pav. Aortos stenozės tipai: Kairėje pusėje yra parodytas sveikas aortos vožtuvas, viduryje – reumatinės kilmės vožtuvo stenozė, dešinėje – vožtuvo lapelių kalcifikacija (44)

Keliuose literatūros šaltiniuose buvo aptariamas dar kitas patologinis stenozės mechanizmas, kuris taip pat remiasi mechaninio streso buvimu, tačiau jis siejamas su kraujo tekėjimu per aortos vožtuvą. Tai galimai pažeidžia lapelių membraną, dėl ko prasideda autoimuninis atsakas - T limfocitų, monocitų ir mažo tankio lipoproteinų kaupimas. Dėl to prasideda uždegimas ir lipoproteinų oksidacija. Lipoproteinų oksidacija yra susijusi su ateroskleroze, kuri vėliau gali progresuoti į aortos stenozę (18, 41, 45). Nuo nepagydytų ryklės infekcijų sukelta reumatinė širdies liga išsivysčiusiose šalyse retai tampa aortos stenozės priežastimi, dėl penicilinui jautrių streptokokinių bakterijų gydymo (45).

Aortos vožtuvo stenozės klinikiniai požymiai

Žinomiausi aortos stenozės simptomai yra (46): 1. Dusulys

2. Kiti širdies nepakankamumo požymiai (krūtinės skausmas, kosulys ir pan.) 3. Krūtinės angina

4. Sinkopė

Šių simptomų pradžia nusako hemodinamiškai reikšmingą aortos stenozę ir tai turėtų būti ryškus signalas primti tikslinius sprendimus dėl savo sveikatos gerovės ir gyvenimo būdo (36). Taip pat yra svarbu suprasti, kad minėtų požymių pasireiškimai gali skirtis. Kai kuriems sunkia ligos formą sergantiems pacientams, ypač senyvo amžiaus, simptomai gali švelniau pasireikšti ir prasidėti nuo sumažėjusio fizinio krūvio tolerancijos, neatpažįstant įprastinės simptomatikos (37). Kitiems pacientams liga gali pasireiškti ganėtinai stipriai, kartais net susidubliuojant su kitais sutrikimais. Pvz, prieširdinė fibriliacija gali privesti prie širdies nepakankamumo, arba kraujagyslių plečiamųjų vaistų vartojimas gali sukelti sinkopę (39). Ji atsiranda dėl sumažėjusios smegeninės (cerebrinės) perifuzijos, susijusios su sumažėjusiu širdies išstūmimo tūriu, fizinio krūvio metu arba dėl ortostatinės hipotenzijos (36, 39).

Normaliomis sąlygomis, fizinio krūvio metu širdies spaudimas padidėja ir sisteminė kraujagyslinė varža sumažėja. Kadangi padidėjęs kraujospūdis yra didesnis negu kraujagyslinė varža, padidėja išmetimo frakcija ir minutinis širdies tūris (angl:. Cardiac output). Aortos stenozę turintiems pacientams tokia reakcija gali nepasireikšti dėl susiaurėjusios aortos vožtuvo angos, dėl ko yra apribojamas išmetimo frakcijos prieaugis, kuris yra reikalingas palaikyti pusiausvyrą, sumažėjus kraujagyslinei varžai (39).

1.3 Chirurginė širdies vožtuvų intervencija

Pacientams, kuriems yra pasireiškę širdies vožtuvų pažeidimus sukeliančių ligų simptomai, yra rekomenduojama atlikti atvirąją širdies operaciją ir pakeisti pažeistus vožtuvus, atliekant jų plastiką arba protezavimą. Dažniausią operacijos būtinumą indikuoja paciento širdies išstūmimo frakcija, kuri yra žymiai mažesnė negu 50% (apie 30%), nurodanti sutrikusią kairiojo skilvelio arba prieširdžio veiklą (47, 48). Atliekant atviros širdies operaciją yra atliekamas krūtinkaulio pjūvis ir taip atveriamas širdies plotas. Tačiau, norint sumažinti šios procedūros invaziškumą ir pooperacines komplikacijas, chirurgai dažnai atlieka „J“ raidės formos pjūvį (48, 49). Kadangi tokių operacijų metodikos vis tobulėja, yra patartina operuotis kuo ankstesnėje ligos stadijoje.

Po atviros širdies operacijos vyresnieji pacientai dažniausiai jaučiasi pakankamai gerai: sumažėja simptomai, padidėja gyvenimo kokybės rodikliai ir padidėja išgyvenamumas (50). Žinoma, kai kuriems pacientams gali pasireikšti pooperacinės plaučių komplikacijos, kaip atelektazės, pneumonija ir pan. kurios prailgina pooperacinį atsigavimą ar net sukelia mirtį. Tačiau suteikiant reikiamą pooperacinę priežiūrą, paskiriant tam tikrą pooperacinės komplikacijų prevencijos programą, galima užkirsti kelią šioms minėtoms nelaimingoms pasekmėms. Paciento pooperacinis atsigavimas tiesiogiai priklauso nuo reabilitacijos.

1.4 Reabilitacija po operacinio širdies vožtuvų ligos gydymo

PSO yra apibrėžusi reabilitacijos sąvoką kaip kompleksinį koordinuotą medicininių, profesinių bei socialinių priemonių taikymą, norint sugrąžinti žmogui funkcinį aktyvumą. Labiausiai yra akcentuojama žmogaus savarankiškumas ir jo gyvenimo kokybė (51). Reabilitacija po bet kokios operacinio širdies ligos gydymo yra visapusiškai kompleksinė intervencija, kurią sudaro:

1. Kineziterapija 2. Paciento švietimas

3. Medikamentinis gydymas 4. Psichologinė pagalba

Taip pat į reabilitaciją, po atviros širdies operacijos, galima įtraukti mitybos koregavimo konsultaciją, rūkymo bei alkoholio vartojimo draudimą ir kitų rizikos veiksnių, kaip didelės lipidų koncentracijos, arterinės hipertenzijos, viršsvorio ir diabeto kontrolę (52). Nors europinėse nuostatose yra pabrėžiama reabilitacijos svarba po tokio pobūdžio operacijų ir yra rekomenduojama, jog pacientams būtų skirta fizinio krūvio terapija, medikamentinis gydymas antikoaguliantais bei ilgalaikis echokardiografinis ištyrimas. Tačiau į šias reabilitacijos rekomendacijų programas nėra įtrauktos psichologinio švietimo intervencijos (53). Europos kardiologų asociacija rekomenduoja, kad vidutinės rizikos pacientai, po bet kurios širdies operacijos, per savaitę skirtų apie 150 min. fiziniam krūviui. Tačiau šios rekomendacijos nenurodo krūvio intensyvumo (52). Kituose šaltiniuose yra rekomenduojama, kad mažos rizikos pacientai, po širdies vožtuvų operacijos užsiimtų 30 min. kasdieniniu fiziniu krūviu. Taip jie rekomenduotinai išnaudotų apie 1000 kcal. Specialistams didesnės rizikos pacientams turėtų krūvį paskirti individualiai (54). Fizinis krūvis turėtų būti submaksimalus (prasidedantis nuo 50 proc. šsd rezervo), kurio intensyvumas būtų vis didinamas. Taip pat daugelis programų įtraukia raumenų stiprinimą. Tačiau reabilitacijoje fizinio krūvio skyrimas dar nėra laikomas kaip įprastinis gydymas. Visa tai tikrai atsispindi įvairiuose straipsniuose, kurių tyrimuose aprašyti vis skirtingi treniravimo

protokolai, taikyti pacientams po širdies vožtuvo operacijų: tiek atsitiktiniuose, tiek stebimuose tyrimuose (55, 68).

1.4.1 Pirmasis reabilitacijos etapas po širdies vožtuvo operacijos

1.4.1.1 Reabilitacija intensyvios terapijos skyriuje po širdies vožtuvo operacijos

Praėjus 24 val. po atvirosios širdies operacijos yra patariama pradėti pacientą aktyvinti, taikant kineziterapiją. Pirmuoju reabilitacijos etapu, taikant kineziterapiją, yra sumažinama pooperacinių komplikacijų rizika (50). Kuo anksčiau yra pradedama fizinė reabilitacija, tuo labiau sumažėja rizika patirti pooperacines komplikacijas,tokias kaip sekreto susikaupimą pleuros ertmėje, atalektazes, plaučių uždegimą arba kitas kvėpavimo sistemos ligas. Prieš atliekant kineziterapiją yra būtina atsižvelgti į paciento bendrąją būklę bei fizines galimybes (56). Dar prieš vertikalizuojant pacientą arba pradedant keisti jo padėtį, derėtų pirmiausia gerinti paciento plaučių ventiliaciją ir skatinti kvėpavimo raumenų darbą. Kadangi operacijos metu suteikta narkozė paveikia tarpšonkaulinių raumenų, krūtinės sienų ir diafragmos veiklą, šių kvėpavimo sistemos dalių aktyvinimas yra didžiausias prioritetas, dirbant su pacientais po atviros širdies operacijos (57). Kvėpavimo raumenų darbas yra skatinamas atliekant (56):

1. Gilaus kvėpavimo pratimus

2. Kvėpavimą į vienkartinį spirometrą 3. Diafragminį kvėpavimą

4. Iškvėpimas sučiauptomis lūpomis (lyg švilpaujant) 5. Gilų iškvėpimą

Šiuos pratimus pacientas gali atliekti, jei dar nėra pašalinti drenai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į paciento savijautą. Pašalinus paciento drenus kineziterapeutas gali pradėti pacientą vertikalizuoti ir skirti dinaminius pratimus. Vertikalizuoti galima atsisėdant ant lovos krašto arba visiškai atsistojant. Pacientą yra būtina išmokyti taisyklingos vertikalizacijos, kitaip yra didelė tikimybė, jog pacientas gali sau padidinti pjūvio krūtinkaulyje skausmą, taip prailgindamas jo sugijimo laikotarpį. Sėdinčiam pacientui galima skirti apatinių galūnių stiprinimo ir judesių amplitudės didinimo pratimus: čiurnos dorzalinė ir plantarinė fleksija, blauzdos bei šlaunies lenkimas ir tiesimas. Tačiau didelį dėmesį reikia atkreipti į paciento gebėjimą atsikosėti. Po operacijos visada pasireiškia krūtinkaulio skausmas, todėl atliekant gilų kvėpavimą ir, ypač, kosėjant, pasireiškia aštrus krūtinkaulio skausmas. Dėl to pacientai gali būti nuo to atgrasomi, taip pabloginant susidariusio sekreto pasišalinimą. Nepasišalinus sekretui, gali pasireikšti kvėpavimo

sistemos komplikacijos (pvz:. pneumonija). Todėl yra svarbu į kineziterapijos programą įtraukti taisyklingo kosėjimo apmokymą (59). Dažniausiai pacientai praleidžia dvi dienas intensyvios terapijos skyriuje (50).

Yazdannik (75) straipsnyje autoriai aprašo tyrimą, kuriame buvo tikrinama pacientų, po atvirosios širdies operacijos, kraujyje prisotintų dujų struktūrą, po taikytos vienkartinės spirometrijos. Tyrime dalyvavo 50 tiriamųjų, kuriems ką tik buvo atlikta atvira širdies operacija. Jie buvo suskirstyti į kontrolinę ir tiriamąją grupes. Kontrolinės grupės pacientams buvo taikomi paprastieji kvėpavimo pratimai. Tiriamosios grupės pacientams buvo skiriamas darbas su vienkartinės spirometrijos prietaisu (3 pav.). Taip pat prieš operaciją tiriamosios grupės pacientai buvo apmokomi kvėpavimo pratimų su prietaisu. Procedūros prasidėjo, praėjus vienai valandai po ekstubavimo. Tiriamiesiems buvo nurodyta atlikti apie dešimt gilaus kvėpavimo kartų kas dvi valandas. Pacientai turėjo, lėtai įkvėpiant, kelti kamuoliukus, buvo skatinama kelti kuo daugiau vienu metu. Kai pacientai pavargdavo, buvo prašoma giliai įkvėpti, tris sekundes užlaikyti kvėpavimą ir lėtai iškvėpti. Arterinio kraujo oksigenacija ir arterinė saturacija ir parcialinis slėgis buvo įvertinami pirmąją, antrąją ir trečiąją pooperacinę dieną. Tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamosios grupės pacientų kraujo dujų struktūra statistiškai reikšmingai pasikeitė teigiama linkme: Pagerėjo pacientų saturacija, padidėjo iškvėpiamo anglies dioksido kiekis ir sumažėjo iškvėpiamo deguonies kiekis.

Graikijoje atliktoje apklausoje (56), daugiau negu 90 proc. kineziterapeutų nurodo savo pacientams po operacijos atlikti kvėpavimo pratimus kas dieną. Dažniausiai taikomi kvėpavimo raumenų stiprinimo būdai buvo gilaus kvėpavimo pratimai ir kvėpavimas į vienkartinį spirometrą. Kineziterapeutai pacientams nurodė atlikti kvėpavimo pratimus 1 – 4 kartus per dieną pirmąsias dvi dienas po operacijos. Įkvėpimų skaičius kito tarp 1 iki 40: nuo 1 iki 10, nuo 11 iki 30 ar 40. Daugiausiai specialistų pranešė, kad taip anksti atliekant kvėpavimo pratimus, pacientams prireikdavo pagalbos. Taip pat pacientai buvo apmokomi įvairių saugaus atsikosėjimo būdų:

3 pav. Vienakrtinės spirometrijos prietaisas (Yazdannik, 2016) 1. Kosėjimas, apsikabinus pagalvę

2. Kosėjimas, apsiglėbiant patį save (4 pav.) 3. Kosėjimas su Heart Hugger įrenginiu

4. Kosėjimas, apsijuosiant paklodę aplink krūtinę 5. Kosėjimas, su kineziterapeuto pagalba

Po atsikosėjimo specialistai rekomendavo tęsti kvėpavimo pratimus įprastu tempu ir dažniu. Kvėpavimo pratimus rekomendavo atlikti iki 6 mėn.

1.4.1.2 Reabilitacija širdies chirurgijos skyriuje po širdies vožtuvo operacijos

Atvykus į širdies chirurgijos skyrių, pacientas toliau tęsia pirmosios reabilitacijos programą, kuri dažniausiai trunka apie 4 – 5 dienas (50). Pacientas skyriuje yra stebimas ne tik medicinos seserų, bet ir palatos gydytojų bei kineziterapeutų, kurie atlieka kasdieninius vizitus. Kineziterapijos programoje yra toliau tęsiama ankstesnieji kvėpavimo pratimai, akcentuojant diafragminį, tarpšonkaulinį kvėpavimą bei kosulio stimuliaciją.

4 pav. Taisyklingo kosėjimo technikos pavyzdys

Pacientas yra apmokomas saugaus atsikėlimo ir atsigulimo būdų. Dažniausiai yra mokoma gulint ant nugaros pasiversti ant šono, laikant ranką po galva, nuleisti abu kelius į šoną ir leidžiant kojas ant grindų, atsistumti save su kita ranka į viršų. Pacientas atgal atsigulti yra mokomas atvirkštine minėta vertikalizavimo tvarka (56). Taip pat tęsiami, su taisyklingu kvėpavimu derinami, dinaminiai viršutinių ir apatinių galūnių pratimai. Skyriuje yra stengiamąsi atstatyti ir padidinti paciento fizinio krūvio toleranciją. Kas dieną pacientai turi nueiti saugų atstumą, kuris kas kartą vis didėja. Norint įvertinti paciento toleranciją fiziniam krūviui, yra atliekamas 6 min. ėjimo testas. Jo metu pacientas turi 6 min. eiti 30 – 50 m. koridoriumi savo įprastu tempu. Normalus nueitas atstumas 65 metų moterims yra laikomas apie 367m., o vyrams – apie 400m (60). Jei yra poreikis, pacientas gali sustoti poilsiui ir toliau tęsti testą, kuris nutraukiamas, jei pasireiškia (61):

1. Skausmas krūtinėje 2. Nepakenčiamas dusulys

3. Nesibaigiantis kojos mėšlungis 4. Svyravimas ir klūpčiojimas 5. Stiprus prakaitavimas

6. Odos pabalimas testavimo metu

1.4.2 Antrasis reabilitacijos etapas po širdies vožtuvo operacijos

Iš širdies chirurgijos skyriaus išrašytas pacientas dažniausiai vyksta į reabilitacijos centrą, kuriame prasideda antrasis reabilitacijos etapas. Jo metu reabilitacijos komanda, kurią sudaro kardiologijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas bei medicinos sesuo, tęsia paciento funkcinės būklės atstatymą. Šiuo reabilitacijos etapu gali būti išsikeliami tokie kineziterapijos tikslai:

1. Paciento mobilumo didinimas

2. Paciento aerobinio pajėgumo didinimas 3. Kvėpavimo funkcijos rodiklių gerinimas

4. Paciento švietimas apie krūtinkaulio saugos būdus ir priemones

Krūtinkaulio deformacijos prevencija yra viena iš pacientui svarbiausių reabilitacijos aspektų, Asmuo po širdies vožtuvo operacijos turėtų vengti sunkumų kilnojimų vidutiniškai apie 7 savaites. Pacientui leidžiama vidutiniškai kilnoti apie 2 kg svorio (56, 62). Tačiau tai nereiškia, jog pacientas negali atlikti jokių judesių su viršutinėmis galūnėmis. Priešingai, po širdies vožtuvo operacijos, pacientams yra būtina skirti pratimus, sudarytus iš bilateralinių viršutinės kūno dalies galūnių judesių, taip pagreitinant krūtinkaulio gijimą (5 A pav.; 63, 64). Žinoma, pratimai turėtų būti kiekvienam pacientui pritaikomi atskirai, atsižvelgiant į jos/jo dabartinę būseną.

Galiausiai, pacientui yra uždraudžiama ilgą laiko tarpą gulėti ar miegoti ant šono. Tai yra gan dažna krūtinkaulio deformacijos priežastis.

Kitas svarbus kineziterapijos tikslas yra aerobinio pajėgumo didinimas. Įvairiuose literatūros šaltiniuose yra aptariama aerobinių treniruočių programų poveikis pacientams po atviros širdies operacijos. Yra nustatyta, jog asmenims, kuriems antrosios reabilitacijos etapo metu skiria įvairias aerobinių treniruočių programas, gali pagerėti: (65, 66, 67)

1. Gyvenimo kokybė 2. Fizinio krūvio tolerancija

3. Maksimalaus deguonies suvartojimo rodikliai (Vo2max)

Aerobinio krūvio programą gali sudaryti važiavimas dviračiu, vaikščiojimas/bėgimas ant bėgimo takelio bei veloergometrija (65). Sudarant programą yra svarbu atsižvelgti į dozavimą ir fizinio krūvio intensyvumo progresavimą.

5 A pav. Leistinų pratimų kompleksas, sudarytas iš bilateratlinių viršutinių galūnių judesių (64).

Dažniausiai pacientams, po atviros širdies operacijos yra rekomenduojama užsiimti aerobiniu krūviu kas dieną po 30 min. Krūvio intensyvumas turėtų būti apie 50 – 60 proc. ŠSD rezervo (67). Tačiau tai labai priklauso nuo paciento rizikos lygio, jo savijautos ir kiek laiko praėjo po operacijos. Pacientui yra suteikiama informacinė medžiaga, kurioje yra aprašomi pagrindiniai, dabartinės būklės palaikomieji pratimai bei informacija apie krūtinkaulio deformacijos ar kitų neigiamų pasėkmių prevenciją.

Pacientams po atviros širdies operacijos yra suteikiama informacija apie draudžiamus ir vengtinus asichroninius judesius, kurie gali sukelti skausmą ir paskatinti krūtinkaulio deformaciją. Taip pat šiems pacientams yra patariama nekilnoti sunkių daiktų, atkreipti dėmesį į savo fizinius sugebėjimus ir adekvačiai susiplanuoti savo veiklą, bei saugoti savo operacinę žaizdą nuo šalčio bei karščio

(

5 B pav; 64

).

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Tyrimui atlikti gautas bioetikos leidimas NR. BE-2-39 (1 priedas). Tyrimas atliktas 2016 metų birželio bei liepos mėnesiais. Tiriamasis darbas publikuotas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje..

2.2 Tyrimo kontingentas

Šio tyrimo pacientai turėjo atitikti šiuos atrankos kriterijus:

a) Tiramieji po atliktos širdies operacijos (aortos, mitralinio vožtuvo protezavimo ar plastikos bei vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijos);

b) Tiriamieji negalėjo turėti jokių judėjimo aparato sutrikimų, kurie apsunkintų darbą su Ergoline ergometru (kojų kaulų lūžiai, operuotas klubo, kelio sąnarys ir pan.);

c) Tiriamieji negalėjo būti sergantys psichinėmis ligomis.

Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 68,83 metai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 52 iki 88 metų. Pirmosios grupės amžiaus vidurkis buvo 68,01±3,4 metų, antrosios grupės amžiaus vidurkis buvo 69,59±2,2 metų. Tarp pirmos ir antros grupės amžiaus vidurkių, lyginant grupes tarpusavyje nebuvo nustatytas statistinis reikšmingumas, lyginant skirstinius (p>0,05; 6 pav.).

6 pav. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas pagal vidutinį amžių

0 10 20 30 40 50 60 70 80 1 grupė 2 grupė T iriam ų jų vid u tini s am žiu s (m et ai) Tiriamųjų amžius

Tiriamieji, dalyvavę šiame tyrime buvo suskirstyti pagal kūno masės indeksą (KMI) į dvi grupes: turinčius normalų kūno svorį (18,5 – 24,9) ir turinčius viršsvorį (25 – 29,9). Nebuvo nutukusių pacientų, kurių KMI buvo 30 ir daugiau. Abiejose grupėse buvo tik pacientai, turintys normalų KMI arba viršsvorį. Pirmoje grupėje normalų KMI turėjo 4 pacientai (44,4%), antroje grupėje – 5 pacientai (55,6%). Pirmoje grupėje viršsvorį turėjo 5 pacientai (55,6%), antroje grupėje – 4 pacientai (44,4%). Tarp abiejų grupių KMI pasiskirstymas statistiškai reikšmingai nesiskyrė, lyginant skirstinius (p>0,05; 7 pav.).

7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal KMI

Pirmoje grupėje vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija (VAJO) buvo atlikta 2 pacientams (22,2%), antroje grupėje - 4 pacientams (44,4%). Pirmoje grupėje vienetinė vožtuvų plastikos ar/ir protezavimo operacija (VO) buvo atlikta 1 pacientui (11,1%), antroje grupėje tokių pacientų nebuvo. Pirmoje grupėje vožtuvų plastikos ar/ir protezavimo operacija (VO) kartu su vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija (VAJO) buvo atlikta 6 pacientams (66,7%), antroje grupėje – 5 pacientams (55,6%). Skirtingų operacijų pasiskirstymas tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, lyginant skirstinius (p>0,05; 8 pav.).

Pirmoje grupėje rūkė 2 tiriamieji (22,2%), o nerūkė 7 tiriamieji (77,8%). Antroje grupėje rūkė 3 pacientai (33,3%), o nerūkė 6 pacientai (66,7%). Abiejose grupėse buvo daugiau nerūkančių pacientų ir lyginant grupes tarpusavyje rūkančių/nerūkančių pacientų pasiskirstymas statistiškai reikšmingai nesiskyrė, lyginant skirstinius (p>0,05; 9 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė T iriam ų jų sk aičiu s p roc en tais( %) Normalus Viršsvoris

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atliktas širdies operacijas

Pirmoje grupėje arterine hipertenzija (AH) sirgo 8 pacientai (88,9%), o 1 pacientas ja nesirgo (11,1%). Antroje grupėje arterine hipertenzija sirgo 9 pacientai (100%), o nesirgusiųjų nebuvo. Tarp abiejų grupių nebuvo nustatytas statistinis reikšmingumas, lyginant skirstinius (p>0,05; 10 pav).

9 pav. Grupių pasiskirstymas pagal rūkymą

Pirmoje grupėje cukriniu diabetu sirgo 1 pacientas (11,1%), o 8 pacientai (88,9%) šia liga nesirgo. Antroje grupėje cukriniu diabetu nesirgo 9 pacientai (100%), o sergančiųjų šia liga nebuvo.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė Š irdi es op er ac ijų d až n is (%) VO VAJO VO+VAJO 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė T iriam ų jų sk aičiu s p roc en tais( %) Rūko Nerųko

Lyginant abi grupes pagal pacientų, sergančių cukriniu diabetu pasiskirstymą grupėse, nebuvo nustatytas statistinis reikšmingumas, lyginant skirstinius (p>0,05; 11 pav.).

10 pav. Grupių pasiskirstymas pagal sergamumą AH

Pirmoje grupėje 4 pacientai (44,4%) teigė, kad dažnai patiria stresą savo gyvenime, o 5 pacientai (55,6%) teigė, jog jie stresą patiria retai. Antroje grupėje 7 (77,8%) pacientai teigė, jog dažnai patiria stresą savo gyvenime, o 2 pacientai (22,2%) teigė priešingai.

11 pav. Grupių pasiskirstymas pagal CD sergamumą

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė T iriam ų jų p asis k irst ym as p agal AH se rgam u m 1 (%) Serga AH Neserga AH 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė T iriam ų jų sk aičiu s p roc en tais( %) Serga CD Neserga CD

Lyginant abi grupes pagal pacientų, dažnai patiriančių stresą pasiskirstymą grupėse, nebuvo nustatytas statistinis reikšmingumas, lyginant skirstinius (p>0,05; 12 pav.).

12 pav. Patiriamo streso dažnio pasiskirstymas grupėse

Pirmoje grupėje buvo 3 tiriamieji (33,3%), kurie buvo priskirti didelės rizikos grupei, o pacientų, priskirtų vidutinė rizikos grupei - 6 tiriamieji (66,7%). Antroje grupėje į didelės rizikos grupę priskyrė 4 tiriamuosius (44,4%), o likusieji pacientai buvo priskirti vidutinei rizikos grupei (55,6%). Abiejose grupėse buvo daugiau vidutinės rizikos grupės pacientų ir lyginant rizikos grupių pasiskirstymą tarp abiejų tiriamųjų grupių, nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant skirstinius (p>0,05; 13 pav.).

13 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal rizikos grupę grupėse

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė T iriam ų jų sk aičiu s p roc en tais( %)

Dažnai patiria stresą Nedažnai patiria stresą

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė T iriam ų jų sk aičiu s p roc en tais( %) Vidutinė rizika Didelė rizika

2.3 Tyrimo metodika

Iš 22 galimų pacientų pagal atrankos kriterijus buvo atrinkti 18 tiriamųjų. Tiriamieji buvo atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes. Kiekvienam pacientui buvo atlikti kvėpavimo sistemos funkcijos, fizinio krūvio tolerancijos testai bei gyvenimo kokybės vertinimas. Kiekvieną grupę sudarė 9 pacientai, visi vyrai. Pirmąją grupę sudarė pacientai, kuriems buvo skirta nuolatinis aerobinio krūvio treniruočių programa. Antrosios grupę sudarė pacientai, kuriems buvo skirta intervalinis aerobinio krūvio treniruočių programa (14 pav.).

2.3.1 Kvėpavimo sistemos testas

Pacientams buvo atliekami Henčo ir Štangės mėginiai.

Henčo mėginio metu atliekamas kvėpavimo sulaikymas, iškvėpus orą. Pacientas yra prašomas ramiai įkvėpti, iškvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpus orą, pacientui yra užspaudžiama nosis su spaustuku. Kvėpavimo sulaikymo laikas yra matuojamas chronometru iki kol pacientas įkvėpia. Dažniausiai suaugusieji kvėpavimą gali sulaikyti 20-30 sek.

Štangės mėginio metu yra atliekamas kvėpavimo sulaikymas įkvėpus orą. Pacientas yra prašomas įkvėpti, iškvėpti, vėl giliai įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Įkvėpus orą, pacientui nosis yra užspaudžiama su spaustuku. Kvėpavimo sulaikymo laikas yra matuojamas chronometru iki kol pacientas įkvepia. Dažniausiai suaugusieji kvėpavimą gali sulaikyti 45-60 sek.

Henčo ir Štangės mėginiai buvo atlikti prieš abiems grupėms pradedant individualizuotas aerobinių treniruočių programas ir joms pasibaigus.

2.3.1 6 minučių ėjimo testas (6MET)

Vaikščiojimo testai yra vieni iš paprasčiausių ir beveik nieko nekainuojančių testų. Juos panaudojus, galima įvertinti funkcinę organizmo būklę ir tiriamojo atsaką į fizinį krūvį. 6 minučių ėjimo testas gali būti naudojamas kaip vienkartinė priemonė funkcinei būklei nustatyti arba kaip priemonė reabilitacijos programos poveikio vertinimui (3).

Šio tyrimo metu 6 minučių ėjimo testą turėjo atlikti abiejų grupių tiriamieji. Testas buvo atliekamas sekančią dieną po paciento atvykimo į reabilitacijos centrą. Procedūra buvo atliekama funkcinės medicinos kabinete, kur pacientui prieš ir po testo reikėjo atlikti elektrokardiogramą. 6 minučių ėjimo testas buvo atliekamas ant bėgtakio ir stebėtas nueitas paciento atstumas bei vertinamas nuovargis pagal Borgo skalę (3 priedas) (3).

Testas buvo sustabdomas, jei pacientas pranešdavo apie patiriamą galvos svaigimą, stiprų krūtinės skausmą bei stiprų dusulį.

14 pav. Tiriamojo darbo organizavimo schema.

Dažniausiai pacientų yra prašoma vaikščioti jiems priimtinu ir toleruojamu tempu išilgai 30 metrų ilgio, lygiu ir tiesiu ligoninės koridoriumi. Testo metu pacientui leidžiama sustoti pailsėti vieną ar kelis kartus. Atsiradus krūvio netoleravimo požymių (sunkus dusulys, galvos svaigimas, krūtinės angina, skeleto raumenų skausmas) testas turi būti visiškai sustabdomas. Matuojamas atstumas metrais (m), kurį pacientas pajėgė nueiti per 6 minutes. Šis testas (atsižvelgiant pagal atstumą) yra vertinamas taip (3): Individualizuotos aerobinės treniruočių programos I grupė (n=9) II grupė (n=9) I grupė Nuolatinis aerobinis krūvis II grupė Intervalinis aerobinis krūvis 10 procedūrų (dvi savaitės, kiekvieną dieną)

Pacientų suskirstymas į grupes ir testavimas

Tyrimą užbaigė visi 18 tiriamųjų 4 pacientai turėjo tam

tikrų judėjimo aparato sutrikimų

Pacientų atranka ir anketos užpildymas.

 Mažas atstumas - < 150m.

 Vidutiniškai atstumas – 150-425m.  Geras atstumas - > 425m.

2.3.3 Gyvenimo kokybės vertinimas

Šiam tyrimui buvo naudotas EQ-5D gyvenimo kokybės klausimynas.

Jis yra sudarytas iš klausiamosios ir vertinamosios dalių. Pirmoji klausimyno dalis yra sudaryta iš 5 kategorijų:

1. Judėjimo,

2. Savęs priežiūros, 3. Įprastinės veiklos,

4. Skausmo / blogos savijautos 5. Nerimo / depresijos.

Kiekvienai minėtai kategorijai yra skirtas vienas teiginys su trimis galimais pasirenkamais variantais. Teiginiai yra surašyti pagal paciento galimas būsenos situacijas nuo geriausios iki prasčiausios. Jei tiriamasis pasirenka pirmąjį teiginį, tai reiškia, jog jo būsena, pagal kurios kategorija yra vertinama, yra gera. Pvz: Judėjimo kategorijos pirmasis teiginys yra „Man vaikščioti yra nesunku“. Toks teiginys nurodo gerą paciento vaikščiojimo būklę. Antrasis teiginys yra „Man vaikščioti yra sunku“. Šis teiginys nurodo, jog pacientas gali vaikščioti, tačiau jam tai atlikti yra nelengva. Todėl tai nusako, kad paciento vaikščiojimo būklė yra prastesnė, bet ne prasčiausia. Trečiasis teiginys yra „Esu ligos „prirakintas (-a)“ prie lovos“. Toks teiginys nusako pačią prasčiausią paciento vaikščiojimo būklę. Kitų kategorijų teiginiai yra surašyti tokia pačia tvarka ir tokia pačia teiginių išdėstymo mintimi. Jei reabilitacijos programos rezultatai yra teigiami, pacientas turėtų kiekvienoje kategorijoje siekti pasirinkti pirmąjį teiginio variantą.

Antroji klausimyno dalis yra sudaryta iš vienos, į termometrą panašios skalės. Ji yra sugraduota skaičiais nuo 0 iki 100. Šioje klausimyno dalyje yra prašoma paciento skalėje nubrėžti liniją , norint padėti išsakyti bendrąją jo dabartinę sveikatos būklę. Kadangi „0“ yra suprantamas kaip blogiausia paciento įsivaizduojama sveikatos būklė, o „100“ – kaip geriausia paciento įsivaizduojama sveikatos būklė, nubrėžiant liniją tokioje skalėje, pacientas nusako savąją sveikatos būklę, kokią jis įsivaizduoja apklausos metu. Kuo paciento nubrėžta linija labiau siekia skaičiaus 100, tuo geresnę sveikatos būklę pacientas jaučiasi turintis. Kuo paciento nubrėžta linija labiau siekia skaičiaus 0, tuo prastesnę sveikatos būklę pacientas jaučiasi turintis.

2.3.4 Anketa

Šiam tyrimui naudota anketa buvo sudaryta iš klausimų, kurių atsakymais galima įvertinti tiriamojo rizikos veiksnius, turinčius įtakos jo funkcinei būklei (sergamumą AH, CD, patiriamas stresas, rūkymas ir pan.). Šioje anketoje taip pat buvo užrašoma informacija apie pacientų amžių, ūgį, svorį, rizikos veiksnius ir pan). Duomenys buvo renkami prieš pradedant aerobinio krūvio treniruočių programą (4 priedas).

2.3.5 Mokomoji medžiaga

Abiejų grupės tiriamiesiems prieš išvykstant iš reabiltacijos centro, buvo įteikiama atmintinė, skirta pacientams, po atliktos atviros širdies operacijos. Šioje knygelėje yra nurodyti priminimai, kaip asmuo turėtų elgtis namuose, po reabilitacijos. Ši informacija įtraukia krūtinkaulio priežiūrą, reikalingų pratimų programų paruoštukus, kurie padės atlikti kvėpavimo bei dinaminių judesių pratimus namuose ir bendras rekomendacijas (5 priedas). Taip pat prieš pradedant individualizuotą aerobinio krūvio programą, pacientai buvo supažindinami su informacija apie pajautinės žaizdos saugojimą ir krūtinkaulio deformacijos prevenciją.

2.3.7 Nuolatinio aerobinio krūvio treniruočių programa

Ši programa buvo taikyta pirmosios grupės pacientams. Jos metu pacientas per vieną užsiėmimą turėjo dviratį minti 5 – 30 min. be jokių pertraukų. Kadangi tiriamieji buvo skirtingų rizikos lygių, jų aerobinis krūvis buvo individualizuotas skirtingu krūvio dozavimu:

 Didelės rizikos pacientų treniruočių intensyvumas buvo iki 20 – 30 proc. ŠSD rezervo

 Vidutinės rizikos pacientų treniruočių intensyvumas buvo iki 50 – 60 proc. ŠSD rezervo

2.3.8 Intervalinio aerobinio krūvio treniruočių programa

Ši programa buvo taikyta antrosios grupės pacientams. Jos metu pacientas per vieną užsiėmimą turėjo dviratį minti 2 – 6 min. didesniu intensyvumu su 1 – 3 minučių pertraukomis, po 3 kartus. Treniruotės truktų 9 – 27 min. Kadangi tiriamieji buvo skirtingų rizikos lygių, jų aerobinis krūvis buvo individualizuotas skirtingu krūvio dozavimu:

 Didelės rizikos pacientų treniruočių intensyvumas buvo iki 20 – 40 proc. ŠSD rezervo

 Vidutinės rizikos pacientų treniruočių intensyvumas buvo iki 50 – 70 proc. ŠSD rezervo

Kiekvieno paciento aerobinio krūvio treniruočių užsiėmimo intensyvumas buvo apskaičiuotas Karvoneno formule:

(paciento_MaxŠSD – paciento_ramybėsŠSD) x treniruotės intensyvumas procentais + paciento_ramybėsŠSD.

Pavyzdys: Paciento amžius: 65 metai, jo ŠSD ramybės metu yra 74 k/min. ir jis yra didelės rizikos grupėje, kuriam taikys nuolatinę aerobinio krūvio treniruočių programą. Šio paciento siektinas ŠSD būtų apskaičiuojamas taip:

((220-65) – 74) x 0,4 + 74 = 106 k/min

Pagal šią formulę paciento ŠŠD per užsiėmimą turėtų siekti apie 103 širdies susitraukimus per minutę. Tiriamiesiems per kiekvieną užsiėmimą buvo perskaičiuojamas siektinas ŠSD atsižvelgiant į paciento ŠSD ramybės metu ir paciento fizines galimybes.

2.3.9 Ergoline“ sistema

„Ergoline“ dviračių sistema yra pažangių technologijų derinys, suteikiantis specialistui galimybę stebėti paciento gyvybinius rodiklius treniruotės metu. Todėl šiems treniruočių užsiėmimams buvo naudojami „Ergoline“ ergometrai (15 pav.). Tokiu būdu yra galima apsaugoti tiriamąjį nuo galimų neigiamos organizmo reakcijos į krūvį pasekmių. Aerobinis krūvis tiriamajam yra sustabdomas jei pasireiškia:

 Cianozė  Dusulys

 Smarkus krūtinės skausmas  Šaltas prakaitas

 Galvos svaigimas

Paciento gyvybinius rodiklius galima stebėti dviem būdais: Rankiniu arba programiniu režimu. Su rankiniu režimu galima stebėti paciento ŠSD, kraujo spaudimą bei kraujo satuaciją per ekraną, kuris pritaisytas prie pačio ergometro. Ekrane esančiais mygtukais galima patikrinti paciento kraujo spaudimą bet kuriuo treniruotės metu bei pakeisti sėdynės aukštį.

Programinis ergometro režimas suteikia galimybę specialistui pasinaudoti kompiuterine programa ir sudaryti individualią treniruočių programą nustatant:

 Paciento didžiausią ŠSD apšilimo metu  Paciento mažiausią ŠSD apšilimo metu  Paciento didžiausią ŠSD treniruotės metu  Paciento mažiausią ŠSD treniruotės metu

15 pav. Ergoline ergometrų salė.

Nustačius minėtus rodiklius, pacientas yra priskiriamas prie tam tikro „Ergoline“ ergometro. Pacientui po krūtinkauliu yra uždedamas kardiogramą nuskaitantis prietaisas, ir šią kardiogramą galimą matyti per kompiuterinės programos langą visos treniruotės metu ir stebėti, ar nepasireiškia kokie nors elektrokardiogramos derivacijų nukrypimai (16 pav.). Pacientui yra liepiama dviratį minti 60 apsukų per minutę greičiu.

Jei pacientas pasiekia tokį greitį ir jį išlaiko, tuomet prieš jį įsijungia žalia lemputė, nurodanti, jog yra pasiektas tinkamas greitis. Jei yra važiuojama per greitai – įsijungs į apačią nukreipta rodyklė, šviečianti raudona spalva. Jei yra važiuojama per lėtai – įsijungs į viršų nukreipta rodyklė, šviečianti raudona spalva

Kadangi „Ergoline“ sistema leidžia nustatyti kiekvienam pacientui individualius parametrus, taip pat juos galima keisti bet kuriuo laiku, išskyrus per pačią treniruotę. Tai suteikia specialistui galimybę tiesiogiai didinti ar mažinti pacientui suteikiamą krūvį, atsižvelgiant į jo aerobinio pajėgumo progresą arba regresą. Jei buvo matoma, kad pacientui treniruočių

intensyvumas yra per didelis, jo procedūra buvo laikinai sustadoma iki kol yra nustatomas naujas aerobinio krūvio treniruočių intensyvumas.

Tiriamajam buvo suteikiamos kelios minutės poilsiui, kad galėtų paciento ŠSD grįžti į ramybės būseną. Kai tai įvykdavo, prieš tęsiant procedūrą buvo patikrinamas tiriamojo AKS, norint įsitikinti, jog nėra tam tikros neigiamos reakcijos į fizinį krūvį.

16 pav. „Ergoline Rehabilitation System“ programos stebimų pacientų langas.

Prie kiekvieno „Ergoline“ ergometro yra prijungtas pulsoksimetras (17 pav.). Jis ne tik gali nurodyti tiriamojo ŠSD tikruoju laiku, bet ir nurodo paciento arterinio kraujo įsotinimą deguonimi (SpO2). Pulsoksimetras yra lengvai uždedamas ant bet kurios rankos rodomojo piršto. Kadangi pulsoksimetro korpusas yra sudarytas iš pakankamai laisvos guminės medžiagos, jo piršto spaudimas nesudaro jokio diskomforto. Kadangi prietaisas yra prijungtas prie pakankamai ilgo laido, jis gali buti uždedamas žmogui nuo ergometro būnant 0.75 – 1 m. Atstumu. Todėl šį pulsoksimetrą galima naudoti ne tik treniruočių metu ir ne tik esant arti egrometro. Prietaiso informacija yra rodoma prie ergometro pritaisytame ekrane arba kompiuterinėje programoje. Šis prietaisas taip pat dalyvauja paciento fizinio krūvio dozavime. Jei paciento saturacija būtų buvusi žemiau negu 92 proc., tuo met būtų manoma, jog pacientas pasiekė anaerobinį slenkstį ir jam krūvis tam kartui būtų nutraukiamas (70).

17 pav. Ergoline priedelis – pulsoksimetras

Kita svarbi „Ergoline“ ergometro sistemos dalis yra kraujospūdžio matavimo funkcija. Ja galima pasinaudoti bet kuriuo treniruotės metu įjungus rankinį programos režimą. Prieš pat pradedant užsiėmimą su dviračiu, pacientui yra uždedama kraujo spaudimo matavimui skirta manžetė, kuri yra tiesiogiai prijungta prie ergometro (18 pav.).

2.4 Matematinė statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta su SPSS 22.0 programa. Diagramos buvo sukurtos naudojant Microsoft Excel 2010 programą. Rezultatai yra pateikiami aritmetiniu vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu, lyginant skirstinius. Priklausomų imčių palyginimui buvo naudojamas neparametrinis Vilkoksono kriterijus, o nepriklausomų imčių palyginimui Mano-Vitnio ir Vilkoksono kriterijai. Duomenų skirtumas buvo vertintas kaip statistiškai reikšmingas, jei p < 0,05.

3. REZULTATAI

Pirmos grupės Henčo mėginio rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras buvo 15,03±1,53 (s), o po procedūrų – 20,22±2,23 (s). Šiuos duomenis palyginus prieš ir po procedūrų yra nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (Z= -2,684; p=0.007). Rezultatų pokytis buvo 5,18±0,767 (s). Antros grupės Henčo mėginio rodikliai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras buvo 14,43±1,24 (s), o po procedūrų 21,22±2,78 (s). Lyginant duomenis prieš ir po procedūrų yra nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (Z= -2,657; p=0.004). Rezultatų pokytis buvo 6,78±1,54 (s). Abiejų grupių Henčo mėginio rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras nesiskyrė (U=38,0; p=0,863), taip pat ir po procedūrų rezultatai tarp abiejų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=32,5; p=0,984; 19 pav.).

19 pav. Henčo mėginio duomenų kaita, *- p<0.05, lyginant skirstinius Pirmosios grupės Štangės mėginio rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras buvo 28.95 ± 2.61 (s), o po procedūrų – 33.87 ± 3.67 (s). Šiuo duomenis

palyginus prieš ir po procedūrų yra nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (Z= -2,585; p=0.01). Rezultatų pokytis buvo 4,91±1,06 (s). Antrosios grupės Štangės mėginio rodikliai prieš

individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras buvo 26.33 ± 2.23 (s), o po procedūrų 32.35 ± 2.45 (s). Lyginant duomenis prieš ir po procedūrų gautas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (Z= -2,414; p=0.014). Rezultatų pokytis buvo 6,02±0,91 (s). Abiejų grupių Štangės

mėginio rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio treniruočių programos procedūras

0 5 10 15 20 25 30 1 grupė 2 grupė Hen čo m ęgin io lai k as (s) Henčo_prieš Henčo_po

*

nesiskyrė (U=38,0; p=0,863). Po procedūrų gautų rezultatų Po procedūrų gautų rezultatų skirtumas tarp abiejų grupių taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas (U=37,0; p=0,796; 20 pav.).

20 pav. Štangės mėginio duomenų kaita, *- p<0.05, lyginant skirstinius

Pirmosios grupės 6 min. ėjimo testo rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras buvo 175.89± 24.57 (m), o po procedūrų – 363.33± 17.82(m). Šiuos duomenis palyginus prieš ir po procedūrų yra nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (Z= -2,668; p=0.008). Rezultatų pokytis buvo 187,44±6.75 (s). Antrosios grupės 6 min. ėjimo testo rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras buvo 127.78 ± 13.83 (m), o po procedūrų 401.00± 15.29 (m). Lyginant duomenis prieš ir po individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūrų, gaunamas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (Z= -2,669; p=0.008). Rezultatų pokytis buvo 273,22±1.46 (m). Abiejų grupių 6 min. ėjimo testo rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras nesiskyrė (U=26,0; p=0,222). Po procedūrų gautų rezultatų skirtumas tarp abiejų grupių taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas (U=22,0; p=0,113; 21 pav.).

Pirmosios grupės Borgo skalės vertinimo rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras buvo 14,56± 0,55 (m), o po procedūrų – 7,44± 0,377. Šiuos duomenis palyginus prieš ir po individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūrų yra nustatomas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (Z= -2,692; p=0.007). Rezultatų pokytis buvo 7,12 ± 0,18. Antrosios grupės Borgo skalės vertinimo rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio

0 5 10 15 20 25 30 35 40 1 grupė 2 grupė Š tangė m ęgin io lai k as (s) Štangė_prieš Štangė_po

21 pav. 6 min. testo duomenų kaita, *- p<0.05, lyginant skirstinius

procedūras buvo 15,22 ± 0.434, o po procedūrų 7,22 ± 0,324. Lyginant duomenis prieš ir po individualizuotos aerobinio krūvio procedūrų gaunamas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (Z= -2,673; p=0.008). Rezultatų pokytis buvo 8,00 ± 0,11. Abiejų grupių Borgo skalės vertinimo rezultatai prieš individualizuotos aerobinio krūvio programos procedūras nesiskyrė (U=32,5; p=0,489). Po procedūrų gautų rezultatų skirtumas tarp abiejų grupių taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas (U=36,0; p=0,730; 22 pav.).

22 pav. Dusulio ir krūvio intensyvumas, vertinamas Borgo skale, duomenų kaita *- p<0.05, lyginant skirstinius 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450

1 grupė prieš 2 grupė prieš

6 m in . te sto n u eitas at stum as (m ) _{6_min_prieš} 6_min_po 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 1 grupė 2 grupė B or go sk alės ve rtini m as Borgo_skalė_prieš Borgo_skalė_po