LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
MARTYNAS GUMULIAUSKAS
EKSTRUDUOTŲ IR NEEKSTRUDUOTŲ ŽIRNIŲ PANAUDOJIMO
EFEKTYVUMAS LOHMAN BROWN LINIJOS DĖSLIŲJŲ VIŠTŲ
LESALUOSE
APPLICATION OF EXTRUDED AND NON-EXTRUDED PEAS IN
COMPOUND FEED OF LOHMAN BROWN LAYING HENS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. A. Daukšienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių panaudojimo efektyvumas Lohman brown linijos dėsliųjų vištų lesaluose“.
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Martynas Gumuliauskas
(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISIKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Martynas Gumuliauskas
(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Doc.dr. Agila Daukšienė
(data) (darbo vadovo vardas pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE Prof. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos (parašas)
vardas, pavardė))
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas (parašas)
pavardė)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101. 1. Dėsliųjų vištų produktyvumas, kiaušinių kokybė ir juos įtakojantys veiksniai ... 10
1.2. Žirnių panaudojimo efektyvumas dėsliųjų vištų mityboje ... 13
1.3. Žirnių maistinės vertės gerinimas naudojant jų apdorojimui įvairius technologinius būdus ... 15
2. TYRIMŲ METODIKA IR MEDŽIAGA ... 18
2.1. Lesinimo bandymas ... 18
2.2. Statistinis duomenų įvertinimas ... 22
3. TYRIMO REZULTATAI ... 23
3.1. Dėsliųjų vištų produktyvumo rezultatai ... 23
3.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai ... 26
3.3. Kiaušinių riebalų rūgščių ir cholesterolio tyrimų rezultatai ... 32
3. 4. Kiaušinių juslinių savybių tyrimų rezultatai ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 38
REKOMENDACIJOS ... 39
4 SANTRAUKA
Darbo autorius: Martynas Gumuliauskas, Gyvulininkystės technologijų studijų programos magistrantas.
Darbo vadovė: doc. dr.Agila Daukšienė.
Mokslo įstaiga: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos Akademija, Gyvulininkystės technologijų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas, Gyvūnų produktyvumo laboratorija.
Darbo tema: Ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių panaudojimo efektyvumas Lohman brown linijos dėsliųjų vištų lesaluose.
Raktažodžiai: ekstruduoti žirniai, žirniai, kiaušinio kokybė, vištų dedeklių produktyvumas. Darbo tikslas – ištirti lesalų, su į juos įterptais ekstruduotais ir neekstruduotais žirniais, įtaką dėsliųjų vištų produktyvumui ir kiaušinio kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti lesalų, į kuriuos įterpta ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių įtaką dėsliųjų vištų produktyvumui – dėslumui, lesalų sąnaudoms 1 kg kiaušinių masės gaminti.
2. Nustatyti lesalų, į kuriuos įterpta ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių poveikį kiaušinio kokybei.
3. Išanalizuoti lesalų, į kuriuos įterpta ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių įtaką dėsliųjų vištų kiaušinio juslinėms savybėms.
4. Nustatyti lesalų, į kuriuos įterpta ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių poveikį dėsliųjų vištų kiaušinio riebiosioms rūgštims ir cholesterolio kiekiui.
Tyrimo metodika ir organizavimas.Magistro baigiamasis darbas atliktas 2017 – 2018 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos Akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje, VA paukštidėje ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje. Lesinimo bandymas buvo vykdomas 56 dienas ir pradėtas su 28 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų derinio dėsliosiomis vištomis. 30 dėsliųjų vištų buvo suskirstytos į 3 grupes po 10 vištų kiekvienoje. Kontrolinės grupės dėsliosios vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais, su 0 proc. žirnių. 1 tiriamosios grupės vištos lesintos kombinuotaisiais lesalais su 15 proc. neekstruduotų žirnių. 2 tiriamosios grupės vištos lesintos kombinuotaisiais lesalais su 15 proc. ekstruduotų žirnių. Tirti kiaušinių kokybiniai rodikliai – svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, lukšto tvirtumas ir storis, lukšto ir trynio svoris, trynio ir
5 baltymo pH, trynio spalvingumas, trynio riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekiai, įvertintos kiaušinių juslinės savybės.
Tyrimo rezultatai. Dėsliųjų vištų produktyvumas per visą bandymo laikotarpį buvo geresnis vištų lesalus papildžius 15 proc. ekstruduotų žirnių.Per visą bandymo laikotarpį dėl 15 proc. neekstruduotų žirnių vištų lesaluose įtakos vidutinis kiaušinio svoris padidėjo 1 proc., o dėl 15 proc. ekstruduotų žirnių – padidėjo 5,5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).Vištų dėslumas dėl 15 proc. ekstruduotų žirnių padidėjo 2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti dėl 15 proc. neekstruduotų žirnių įtakos sumažėjo 2,5 proc., o dėl 15 proc. ekstruduotų žirnių – 1 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Lesalai, su įterptais 15 proc. ekstruduotais žirniais turėjo didesnės įtakos dėsliųjų vištų kiaušinių kokybiniams rodikliams: kiaušinio baltymo aukštis padidėjo 20 proc., Hafo vienetas – 5 proc., lukšto svoris – 2 proc., trynio svoris padidėjo 13 proc., baltymo ir trynio pH turėjo tendenciją mažėti, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Dėl neektruduotų ir ekstruduotų žirnių įtakos kiaušinio trynio sočiųjų riebalų rūgščių kiekis sumažėjo atitinkamai 2 proc. ir 0,3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinio trynio cholesterolio kiekis sumažėjo 2 proc. tiek ekstruduotų, tiek ir neektruduotų žirnių poveikyje, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Vištų lesalų įterpimas su 15 proc. tiek ekstruduotų, tiek ir neekstruduotų žirnių turėjo įtakos kiaušinių juslinėms savybėms – dėl 15 proc. neekstruduotų žirnių įtakos nustatytas didesnis baltymo spalvos vienodumas, bendras skonis, skonio priimtinumas; trynio bendras kvapo intensyvumas, pluoštiškumas, skonio priimtinumas (p>0,05). Dėl 15 proc. ekstruduotų žirnių įtakos kiaušinių baltymo bendras ir kitas kvapas buvo intensyvesni, trynio spalva intensyvesnė, kietesnis trynys, bendras skonis intensyvesnis ir didesnis liekamasis skonis.
Darbo apimtis ir struktūra. Darbas sudarytas iš įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo metodikos, tyrimo rezultatų, rezultatų aptarimo, išvadų, literatūros sarašo. Literatūros sąrašą sudaro 51 šaltinis. Darbo apimtis: 44 puslapiai, 19 lentelių ir 1paveiklas.
6 SUMMARY
Author: Martynas Gumuliauskas
Academic supervisor: assoc. prof. Agila Daukšienė
Master thesis: Application of extruded and non-extruded peas in compound feed of Lohman
brown laying hens.
Keywords: peas, extruded peas, egg quality, laying hens.
The aim: to investigate the influence of feeding extruded and non-extruded peas on the productivity of laying hens and the quality of eggs.
Objectives:
1. Determine the effect of feed with application extruded and non-extruded peas to the productivity of laying hens – laying results, feeding costs per kg of egg mass production.
2. Determine the effect of feed with application of extruded and non-extruded peas on egg quality.
3. To analyze the influence of the feed on applicated extruded and non-extruded peas on the sensory characteristics of the laying hens.
4. Determine the effects of feed with application of extruded and non-extruded peas on the fatty acids and cholesterol levels of the laying hens.
Methodology of research. The research was carried out in 2017–2018 at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal Husbandry, Institute of Animal Rearing Technologies, Kaunas Technological University, Food Institute, Laboratory of Sensory Analysis. Lohman Brown hens which were 28 weeks old were assigned to 3 groups, where I group was control group, the rest groups were experimental. 10 hens in each group and fed with experimental diets for 56 days: I (control) group – standard compound feed, II (experimental) group 15 proc. of not extruded peas material in compound feed, and the last group (experimental) – 15 proc. of extruded peas. All hens kept under the same conditions.
Results. Productivity of laying hens during the experiment became better when 15 proc. of extruded peas were applicated to their diets. The use of diets with extruded peas increased the average weight of the eggs by 5,5 proc. while the use of non-extruded peas increased the average weight of the eggs by 1 proc. compared to the control group (p>0,05). Egg laying intensity in extruded pea group increased by 2 proc. compared to the control group (p>0,05). Feeding expenses for 1 kg of egg mass were lowered by 2,5 by using non-extruded peas and 1proc. by using extruded peas compared to the control group. (p>0,05). Using extruded peas in hen diets affected these egg quality indicators: the height of the albumen increased by 20 proc., Haugh unit increased by 5 proc. thickness of egg
7 shell increased by 2 proc., the weight of the egg yolk was bigger by 13 proc., pH levels of albumen and yolk had a tendency to be lower. All indicators were compared to the control group (p > 0,05). Non-extruded peas in hen diets decreased the amount of saturated fatty acids in the egg yolk by 2 proc., while extruded peas decreased the amount by 0.3%. Both extruded and non-extruded peas decreased the cholesterol level in the egg yolk by 2%, compared to the control group. Extruded and non-extruded peas affected egg sensory properties. Non-extruded peas increased the consistency of the albumen color, taste and taste acceptability, general taste, egg yolk taste intensity and egg yolk taste acceptability. Extruded peas made the smell of egg and albumen more intense, the color of the yolk more intense, yolk was harder, general taste was more intense and residual taste was better. Paper includes: 44 pages, which includes 19 tables and 1 picture.
8 ĮVADAS
Paukštininkystės pramonės šaka praleido dešimtmečius siekdama išsiaiškinti, kaip greitai ir efektyviai išgauti pakankamai mėsos ir kiaušinių vis didėjančiai paklausai. Iki šiol vištų genetiką gerinančios kompanijos pabrėžė vištų laikymo sąlygų ir jų produktyvumo didinimo svarbą. Dabar dėsliosios vištos deda daugiau kiaušinių negu prieš 50 metų. Šiuolaikiniai dėsliųjų vištų linijų deriniai yra žymiai produktyvesni, ir gali aprūpinti dideliu kiaušinių kiekiu, kad patenkinti vartotoją su palygint maža savikaina [1].
Pastaraisiais metais yra padidėjęs vartotojų susidomėjimas, apie gyvūninės kilmės produktų kokybę taip pat ir kiaušinių. Kiaušinis patenkina apie 13 proc. suaugusio žmogaus ir apie 25 proc. vaiko dieninės baltymų reikmės. Šiuo aspektu turi būti pabrėžta kiaušinio aukšta biologinė vertė. Kiaušinis sudaro vertingą vietą žmogaus mityboje, ne tik dėl baltymų kiekio bet turi maisto medžiagų kurios, yra svarbus gyvybinėms funkcijoms palaikyti: lipidai, vitaminai ir mineralinė medžiagos. Kiaušinio dydis, spalva ir svoris yra svarbus ekonomiškai. Kad pasiekti didelį pelną, vartotojai su kiaušinio kokybės reikalavimais privertė gamintojus fokusuotis į kokybines ir kiekybines jų savybes [2].
Dažniausiai baltymai yra vienas iš brangiausių žaliavinių komponentų dėsliųjų vištų lesaluose. Tradiciškai pirmenybė teikiama sojai kaip baltymų šaltiniui kombinuotuosiuose lesaluose. Tačiau soja turi būti importuota į daugelį Europos ir Azijos šalių ir jos kaina kinta dėl įvairiausių išorinių svyravimų. Didėjanti žaliavų kaina nulemia pelno dydį. Geriausia strategija kaip sumažinti resursų kainą – lesalų komponentai iš vietinių žaliavų [3,4].
Žirnių (Pisum sativum L.) naudojimas komerciškai dėsliųjų vištų lesaluose yra nedidelis. Žirnių pakeitimas kviečiais, miežiais ir sojomis, asocijuojasi su sumažėjusią kiaušinių produkcija ir sumažėjusiu lesalų įsisavinimo efektyvumu. Pagrindiniai veiksniai, kodėl taip yra tai antimitybinės medžiagos, esančios žirniuose: taninai, proteazės inhibitoriai, lecitinas ir nekrakmolo polisaharidai. Lyginant su kitais grūdiniais augalais, žirniai pasižymi dideliu krakmolo kiekiu. Kaip maisto medžiaga krakmolas yra geriausias dietinis energijos šaltinis. Tačiau, žirnių krakmolas yra mažiau jautrus fermentų hidrolizei, lyginant su bet kokiu kitu grūdų krakmolu. Perdirbimo procedūros, iš kurių viena gali būti ekstrudavimas, eliminuoja, ar nukenksmina antimitybines medžiagas žirniuose, pakeičia žirnio krakmolo struktūrą, ir pagerina fermentų hidrolizės efektyvumą ir tai sukuria perspektyvą žirnių mitybinės vertės didinime ir jų įtraukime vištų dedeklių lesalus [5]. Tačiau žirnių žirnių maitinė vertė ir antimitybinių veiksnių kiekis gali priklausyti nuo skirtingų ektrudavimo sąlygų (temperatūros, slėgio ir kt.).
9 Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti lesalų, į kuriuos įterpta ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių įtaką dėsliųjų vištų produktyvumui – dėslumui, lesalų sąnaudoms 1 kg kiaušinių masės gaminti.
2. Nustatyti lesalų, į kuriuos įterpta ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių poveikį kiaušinio kokybei.
3. Išanalizuoti lesalų, į kuriuos įterpta ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių įtaką dėsliųjų vištų kiaušinio juslinėms savybėms.
4. Nustatyti lesalų, į kuriuos įterpta ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių poveikį dėsliųjų vištų kiaušinio riebiosioms rūgštims ir cholesterolio kiekiui.
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dėsliųjų vištų produktyvumas, kiaušinių kokybė ir juos įtakojantys veiksniai
Kiaušiniai yra svarbi tarptautinės rinkos prekė, taipogi suteikia unikaliai subalansuotą kiekį maisto medžiagų bet kokio amžiaus žmonėms. Aukštos maistinės vertės, mažo kaloringumo ir lengvo virškinimo savybės, paverčia kiaušinį vertingu produktu įvairių tautų žmonių mityboje [6].
Dėsliųjų vištų produktyvumui, kiaušinio kokybei užtikrinti didelę įtaką daro subalansuotas lesinimas. Vištos lesinamos atsižvelgiant į genetines savybes, produktyvumą ir laikymo sąlygas. Lesinimas subalansuotais lesalais pagerina paukščių vislumą, lesalų maistinių medžiagų įsisavinimo efektyvumą, gaunami geros kokybės kiaušiniai bei mėsa, gerėja paukščių reprodukcinės savybės [7]. Paukštininkystės sektorius pastoviai ieško naujų lesalų priedų, pagerinti lesalų efektyvumą ir paukščio sveikatą. Lesalų priedai turi 2 užduotis, pirmoji yra kontroliuoti patogeninius mikroorganizmus, tokius kaip salmonelė ir koliforminės bakterijos. Antroji užduotis yra pagerinti virškinimo mikroflorą su reikšmingais mikroorganizmais [8].
Paukščių žarnyno sveikata yra vienas iš didžiausių faktorių apibrėžiančių paukščių produktyvumą, ir taip veikia visą paukštyno ekonomiką [9].
Pagal Beate ir Leopold Peitzus [10] vidutinio svorio vištos racioną turi sudaryti. • Apie 60 – 65 proc. angliavandenių (javai).
• Apie 20 – 25 proc. augalinių baltymų (smulkintos sojos, žirniai, rapsai). • Apie 5 – 10 proc. (aliejingų augalų išspaudų granulės).
• Apie 5 – 10 proc. mineralinių medžiagų (specialūs preparatai, specialūs mišiniai su mineralais).
• Apie 4 – 9 proc. miltų gamybos šalutinių produktų (selenos).
• Maždaug iki 1 proc. vitaminų ir mikroelementų (pilnai paruošti medicininiai preparatai).
Rekomendacijose yra skiriami trys vištų lesinimo periodai. Periodai yra susiję su dėslumo fazėmis. Dėslumo fazių metu racionai yra keičiami atsižvelgiant į dėslumo intensyvumą. Dėsliosioms vištoms parenkami lesalai pagal dėslumo fazę, toks lesalų keitimas skirtas skatinti dėslumą, didinti kiaušinio svorį, gerinti kiaušinio maistines savybes.
Pirmoji produktyvumo fazė – tai laikotarpis per kurį višta pradeda dėti kiaušinius ir tęsiasi iki vištos augimo pabaigos. Laikotarpis prasideda maždaug nuo 150 amžiaus dienos ir tęsiasi iki 300 amžiaus dienos. Lietuvoje auginamų dėsliųjų vištų krosai kiaušinius pradeda dėti maždaug nuo 150
11 – 170 dienos amžiaus. Pirmosios produktyvumo fazės metu vištos vis dar auga, didėja dėslumas ir kiaušinio svoris. Racionas turi būti sudarytas iš aukštos biologinės vertės maisto medžiagų
Antroji produktyvumo fazė – tai laikotarpis, apimantis 301 – 420 dienų amžių. Paukščiai sustoja augę, pradeda nežymiai mažėti dėslumas, todėl lesaluose turi rastis mažiau maisto medžiagų.
Trečioji produktyvumo fazė - šios fazės metu dėsliųjų vištų medžiagų apykaita pradeda lėtėti, dėslumas mažėja. Gaunamas medžiagų kiekis turi būti tikslus reikiamam medžiagų kiekiui formuoti kiaušiniams ir medžiagų apykaitai. Fazė 421 – 500 amžiaus dienų [11].
Skirtingas lesalas pagal vištų dedeklių produktyvumo fazes pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė.Dėsliųjų vištų lesalas pagal produktyvumo fazę [12]
Rodikliai Pirmoji fazė Antroji fazė Trečioji fazė
AE, MJ/kg 11,7 11,6 11,5
Baltymingumas, proc. 17,0 16,0 15,0 Žali riebalai, proc. 3,5 3,5 3,0 Žalia ląsteliena, proc. 6,0 7,0 7,0
Kalcis, proc. 3,3 3,6 3,8
Fosforas, proc. 0,6 0,6 0,55
Natris, proc. 0,12-0,25 0,12-0,25 0,12-0,25 Metioninas, proc. 0,40 0,38 0,34
Mikroelementai yra svarbi dietos dalis vištoms dedeklėms, nes jie dalyvauja biocheminiuose procesuose reikalinguose normaliam augimui ir vystymuisi – kaulų, kiaušinių formavimuisi [4]. Mineraliniai šaltiniai naudojami lesaluose dėsliosioms vištoms gauti iš neorganinių junginių, tokių kai oksidai, sulfatai, karbonatai ir fosfatai. Tačiau, organiniai mikroelementų šaltiniai iškilo rinkoje su lengvesniu pasisavinamumu, taip sumažinamas mikroelementų kiekis tuštinimosi metu kuris potencialiai teršia aplinką [14].
Vištų kiaušiniai yra labiausiai vartojami žmonių mityboje. Žmonės labiau renkasi kiaušinius rudu lukštu. Šiuolaikiniai dėsliųjų vištų krosai per metus sudeda 320 – 340 kiaušinių [15].
12 1 pav.Kiaušinio sandara [16]
Kiaušinis tai lytinė ląstelė kurioje susikaupusių medžiagų kiekis gali kisti nežymiai. Kiau6inio kokybinius rodiklius lemia:
• Vištų laikymo formos. • Genetiniai veiksniai. • Lesalų sudėtis [15].
Kiaušinio kokybės rodikliai yra svarbūs ekonominiu aspektu. Dėmesys labiausiai skiriamas kiaušinio lukšto stiprumui. Įskilęs kiaušinis, neša nuostolius. Todėl labai svarbu įvertinti visus faktorius, kurie gali lemti kiaušinio kokybę. Genetiniai faktoriai yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuris labiausiai lemia kiaušinio svorį ir lukšto stiprumą. Rudos vištos deda didesnius kiaušinius, negu baltos vištos. Kiaušinio svoris lemia ir kitų komponentų svorį. Koreliacija tarp kiaušinio svorio, baltymo kiekio, trynio svorio ir lukšto svorio yra didelė kuri svyruoja tarp 0,67 – 0,97. Kiaušinio forma įtakoja taip pat genetiniai faktoriai. Vištų amžius lemia kiaušinių svorį, kiaušinio lukšto storumą ir stiprumą didėja su vištos amžiumi [17]. Kiti autoriai teigia, kad kiaušinio svorio vištos amžius didelės įtakos kiaušinio svoriui neturi [18].
Kiaušinio lukštas struktūriškai sudarytas iš organinių ir neorganinių komponentų [14]. Vištos kiaušinio maisto medžiagų sudėtis pateikta 2 lentelėje.
13 2 lentelė. Vištos kiaušinio maisto medžiagų sudėtis [15]
Maisto medžiagos Visas kiaušinis
Lukštas Baltymas Trynys
Masė, g 58,0 6,0 33,0 19,0
Vanduo, g 65,6 1,6 87,9 48,7
SM, proc. 34,4 98,4 12,1 51,3 Baltymai, proc. 12,1 3,3 10,6 16,6 Riebalai, proc. 10,5 Pėdsakai Pėdsakai 32,6 Angliavandeniai, proc. 0,9 - 0,9 1,0 Mineralinės medžiagos, proc. 10,9 95,1 0,6 1,1
1.2. Žirnių panaudojimo efektyvumas dėsliųjų vištų mityboje
Žirniai yra pupinių (Fabacea L.) šeimos atstovas, pasižymi sukauptu gausiu geros kokybės baltymų kiekiu. Žirniai (Pisum sativum L.) yra svarbi kultūra globaliai, pasižymi biologiškai fiksuotu azotu, nėra jautrųs dirvožemio našumui. Auginamas vietos žemdirbių maistui ir pašarui, taip pat maža auginimo savikaina labai svarbi [19,20].
Vieni iš labiausiai auginamų ankštinių ar grūdinių augalų Lietuvoje – žirniai [21].
Žirnių vegetacijos periodas 60 – 130 dienų, kuris priklauso nuo žirnių rūšies, auginimo salygų ir veislės. Žirnių sėklos dygsta nuo 1 – 2 °C. Optimalus dirvos drėgnumas 70 – 80 proc. Valgomieji arba sėjamieji žirniai (Pisum Sativum L.) yra labiau sėjama žirnių veislė lyginant su pašariniais žirniais(Pisum arvense L.). Valgomieji arba sėjamieji žirniai tinka pašarui ir maistui, o pašariniai žirniai naudojami tik pašarui. Pašariniai žirniai labiau prisitaikę augti blogesnio derlingumo dirvose, daugiausia vėlyvi.Žirniai vegetacijos pradžioje šaknis vysto greičiau, nei antžeminę dalį. Gumbeliai formuojasi 1,5 – 2 savaitė augimo pradžios. Žirniai sparčiausiai auga nuo žydėjimo iki brendimo [22]. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2017 m. Lietuvoje auginamų žirnių derlius kilo 449,0 tūkst./t palyginimui 2016 m. 398,1 tūkst./t.
Kaip ir kiti anksštiniai augalai, žirniai gali aprūpinti dideliu kiekiu baltymų ir energijos. Bet per didelis kiekis žirnių (virš 20 proc.) lesale, gali turėti ir neigiamą poveikį paukščių augimui ir pašarų konversijai. Taip yra todėl, kad žirniai savo sudėtyje turi keletą antimitybinių faktorių [5].
Kiti šaltiniai teigia, kad žirnių panaudojimas lesale dėsliosioms vištoms gali būti mažiau problematiškas. Nematomas joks reikšmingas pokytis kiaušinių produkcijai kai lesale yra iki 420 g/kg žirnių. Baltymo kokybė, trynio spalva ir cheminė kiaušinio sudėtis nepasikeičia kai lesale yra iki 300
14 g/kg žirnių. Kai žirnių įdedama virš 590 g/kg vištos pradeda dėti kiaušinius su plonesniu lukštu, sumažėjusia trynio pigmentacija. [23].
Žirnių grūdus sudaro 20 – 25 proc. baltymų, 5 – 6 proc. ląstelienos. Žirnių baltymų biologinė vertė panaši sojoms, žuvies miltams. Lyginant su likusiais ankštiniais augalais, žirniai turi mažesnį kiekį baltymų, bet žirniuose gausu lizino ir treonino. Savo sudėtyje turi vitamino B1, lengvai pasisavinamų angliavandenių, cholino. Žirniai turi virškinimą slopinančių junginių: taninų, hemagliutininų, tripsino [21].
3 lentelė.Žirnių cheminė sudėtis (g/SM) [24]
Rodiklis Žirniai Sausosios medžiagos, g 880 Žali baltymai , g 251 Žali riebalai , g 15 Ląsteliena , g 67 Kalcis , g 1,2 Fosforas , g 4,4 Natris, g 0,4 Krakmolas, g 478 Cukrus ,g 61 Karotinas mg - Lizinas g 61 Triptofanas, g 2,9 Metioninas+ cistinas g 5,8 Varis mg 7,53 Cinkas mg 38,3
Žirniai žinomi savo cholesterolio mažinimo efektu. Mažas glikemijos indeksas randamas virtuose žirniuose (GI – 22). Todėl žirnių vartojimas žmonėms yra rekomenduotinas. Cheminė žirnių sudėtis gali kisti dėl žinių genetinių savybių, aplinkos sąlygų, technologinio apdorojimo [19].
Žirniai gali būti naudojami kaip alternatyvus baltymų šaltinis pakeisti sojų pupeles. Taip pat gali būti naudojamas, dėl maistinių medžiagų kiekio. Visdėlto šiandien lesinimas žirniais yra labai ribotas. Lyginant su dauguma javų grūdais, žirniai turi žymiai daugiau krakmolo. Kaip maistinė
15 medžiaga krakmolas yra geriausias energijos šaltinis. Tačiau žirnių krakmolas yra mažiau jautrus fermentų hidrolizei nei krakmolas bet kokiuose javų grūduose [25].
Georgeta Ciurescu teigia kad žirniai (Pisum sativum L.) gali būti naudojama kaip alternatyva pakeisti sojas per visą dėslumo ciklą racione iki 350 g/kg lesalų. Pakeitus nėra ryškaus produktyvumo sumažėjimo, kiaušinio kokybė išlieka tokia pat, pasikeičia tik kiaušinio trynio spalva [26].
1.3. Žirnių maistinės vertės gerinimas naudojant jų apdorojimui įvairius technologinius būdus
Didžioji dalis vištų lesalų žaliavų, taip pat ir žirniai nenaudojamos savo pirminės būsenos. Taip yra todėl, kad žaliavų maistinė vertė nėra tokia aukšta, kurios tikimasi atsižvelgiant į sudėtyje esantį medžiagų kiekį. Cheminės ar fizinės savybės mažina žirniųmaistinę vertę, jų virškinamumą. Siekiant pagerinti lesalų maistinių medžiagų įsisavinamumą, lesalinės žaliavos yra apdorojamos [27,28]. Keletas technologinių žaliavų apdirbimo metodų:
Ekspandavimas – krakmolo išskyrimas iš endospermo, naudojant cheminius arba fizinius procesus. Ligninoceliuliozės išskaidymas naudojant šarmus.
Kaitinimas – terminis apdorojimas atliekamas tam, kad pakeisti mitybinę vertę, medžiagos struktūrą ar sumažinti natūralų anti-maistinių medžiagų kiekį.
Fermentavimas – biocheminis angliavandenio išskaidymas (krakmolas, cukrus). Hidroterminis apdorojimas – produktų kaitinimas naudojant garus.
Lukštenimas – pašalinat žirnių lobelę.
Ekstrudacija – procesas naudojant aukštą temperatūrą, išgarinamas produkto vanduo, suardomas ir išspaudžiamas pro angą, ir gaunama forma [29]. Šis procesas vyksta labai aukštoje temperatūroje kuri pakyla iki 200°C, tačiau labai trumpai ekstruzija užtrunka nuo 5 iki 10 sekundžių. Ekstruzija vadinama HTST (karšta temperatūra, trumpas laikas) metodu. Ekstruderis aukštoju slėgiu ir temperatūra, mechanine apkrova, struktūriškai pakeičia grūdus į produktus. Krakmolo molekulės sutrumpėja, todėl vandenyje tirpių medžiagų padaugėja. Naudojant ektruduotus produktus, padidėja jų išeiga, taip sumažindami kainą, darbą ir energijos išlaidas [30].
Ekstrudacijos procesas turi teigiamą poveikį lyginant su kitom apdorojimo karščiu technologijomis, dėl mechaninio kirpimo. Ektrudavimas nutraukia biopolimerų kovalentinius ryšius, padeda išardyti sudėtingus junginius ir gali būti sumaišomi keli maisto ingredientai [31].
16 4 lentelė. Ekstruduoto ir neekstruduoto žirnio cheminė sudėtis (g/kg SM) [4]
Komponentas Žirniai Ekstruduoti žirniai
Sausoji medžiaga 880,5 926,5 Žali baltymai 236 229 Žali riebalai 11,5 12,1 Pelenai 30,7 30,4 Krakmolas 342 346 Taninai 2,35 0,35 Tripsino inhibitoriaus aktyvumasmg/g 2,35 0,35
Žirnių krakmolo struktūra yra svarbus veiksnys krakmolo virškinimui ir todėl yra laikomas pagrindiniu veiksniu krakmolo kokybės nustatymui lesaluose. Krakmolo virškinimą taip pat veikia su paukščiais susiję veiksniai, tokie kaip linijų derinys, amžius, lesalų maistinių medžiagų pernešimo greitis virškinimo trakte. Taigi, paukščių krakmolo virškinamumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amilazė ir amilopektino santykis. Ekstrudacijos procesas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos krakmolo virškinamumui. Šio proceso metu krakmolas yra želatinizuojamas. Želatinizuotas krakmolas ekstrudacijos metu yra lengviau pasisavinamas, jautresnis endogeniniams fermentams [28].
Laudadio ir Tufarelli teigimu [32], sojas pakeitus su lukštentais žirniais (Pisum sativum L.) ankstyvu dėslumo periodu, lesale kuriame soja pakeista 300g/kg žirnių, žirniai gali būti kaip pagrindinis baltymų šaltinis. Lesalų suvartojimui neturėjo įtakos sojos pakeitimas žirniais. Vištų dėslumui ir kiaušinio kokybiniams rodikliams žirniai vištų lesaluose neturėjo įtakos, išskyrus trynio spalvą, kiaušinio baltymų kiekis buvo didensis soją pakeitus žirniais. Nurodoma kad lukštenti žirniai yra tinkamas baltymų šaltinis anktyvoms dėsliųjų vištų fazėms.
Konieczka, Smulikovskal, Cervinski ir Mieczkovska [4] lygino ekstruduotų žirnių ir neekstruduotų žirnių naudojimą Ross 308broilerių auginime: viščiukai kurie buvo lęsinami ekstruduotais žirniais suvartojo daugiau lęsalų, bet turėjo panašų augimą ir tuo pačiu buvo blogesnė lesalo konversija, lyginant su įterptais neapdorotais žirniais lesalais. Žirnių ekstrudavimas nedarė didelės įtakos paukščių mikroflorai ir klubinės žarnos maistinių medžiagų virškinamumui.
Dažniausiai naudojami dėsliųjų vištų lesalų apdorojimo metodai – granuliavimas, ekspandavimas ar ekstrudavimas padidina lesalų fizinį tankumą, taip padidina lesalų įsisavinimą, sumažina, pagerina produktyvumą. Kiti terminio apdorojimo pliusai yra, kad sumažėja užterštumas
17 mikroorganizmais ir sumažinami antimitybiniai faktoriai. Apdorojus lesalų žaliavas, pvz., žirnius – ekstrudavus – pagerėja baltymų, amino rūgščių, krakmolo, riebalų, vitaminų ir pašarų priedų prieinamumas įsisavinimui. Ekstruduotų lesalų žaliavų virškinamumas priklausonuo žaliavų termolabilumo [33].
Ekstruduoti produktai, tai viena iš labiausiai augančių maisto industrijos produktų ir metams bėgant ekstrudavimas yra vienas iš pagrindinių technologijų,kuri leido sukurti naujus, pagerintos maistinės vertės produktus. Ekstruduodavimui tinka įvairios lesalš žaliavos, ne tik žirniai, bet ir sojos pupelės bei kitos žaliavos. Ateityje ekstrudacija turi potencialą tapti svarbiausia maisto apdorojimo technologija [34].
Pagal Hejdysza, Kaczmarek, Adamski, Rutkowski [35] ekstruduoti žirniai neturėjo neigiamos įtakos mineralinių medžiagų pasisavinamumui, apykaitos energijai, sialo rūšties išskyrimui. Neekstruduoti žirniai vištų lesale neturėjo reikšmingos įtakos bendrai sialo rugšties ekskrecijai. Ekstrudavimas yra procesas kuris gali išplėsti žirnių panaudojimo galimybes ne tikdėsliųjų vištų ir kitų paukščių mityboje.
Fasuyi ir kiti savo tyrime nurodo, jog apdorotų žirnių panaudojimas gali padidinti kiaušidžių kraujotaką, tuopačiu pagreitėtų kiaušidžių folikulo formavimasis, kuris padidina kiaušinių produkciją [36].
Soją pakeitus žirniais gali sumažėti kiaušinio trynio spalvos intensyvumas. Taip yra dėl to, kad šie ankštiniai augalai neturi daug natūralių pigmentų [32]. Bet kitų mokslinkų studijos parodė, kad ankštiniai augalai tokie kaip žirniai ar pupelės vištų dedeklių lesaluose padidina kiaušinio trynio spalvą [37].
Pagal Aydin [38], padidėjusi vištos kūno masė gali neigiamai koreliuotis su kiaušinio produkcija, kūno masės stabilumas vištų dedeklių lesintų žirniais gali būti laikomu palankia salyga padidinti kiaušinio produkciją.
Kiaušinis savo maistine verte yra visavertis maisto produktas, kuris pasižymi įvairių biologiškai aktyvių medžiagų gausa. Norint pagerinti kiaušinių maistinę vertę yra taikomos lesinimo technologijos, ir sukuriami funkcionalieji kiaušiniai. Funkcionalieji kiaušiniai gaunami dėsliųjų vištų lesalus papilpžius rapsų aliejumi, linų sėmenimis, kukurūzų gliutenu, vitaminu E, organiniu selenu ir chromu, jodu, jūros dumbliais, B grupės vitaminais ir mikroelementais, karotinoidais [49].
18 2. TYRIMŲ METODIKA IR MEDŽIAGA
2.1. Lesinimo bandymas
Magistro baigiamasis darbas atliktas 2017 – 2018 m. LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto ir KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijoje.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. VIII-500 (Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2728; galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016-07-05) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Moksliniai tyrimai atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES ir Europos komisijos (EK) rekomendacijas 2007/526 EK „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“(www.litlex.lt).
Lesinimo bandymui buvo pasirinktos Lohmann Brown linijos derinio dėsliosios vištos. 30 dėsliųjų vištų buvo suskirstyta į 3 grupes po 10 vištų kiekvienoje grupėje. I grupė buvo kontrolinė – vištos lesintos kombinuotaisiais lesalais su 0 proc. žirnių; II grupė tiriamoji – į šios grupės lesalus įterpta 15 proc. neekstruduotų žirnių; III grupė tiriamoji – šios grupės vištų lesalus įterpta 15 proc. ekstruduotų žirnių.
Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir bandymas pradėtas su 28 savaičių amžiaus vištomis. Bandymo metu vištos buvo laikytos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis, lesintos lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).
Žirnių ekstrudavimas atliktas AB „KG Group“ vieno straigto ekstruderiu 130°-135°C temperatūroje, drėgmė prieš ekstrudavimą 19-20 proc. ir 11-10 proc. po ekstrudavimo.
Standartinių kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai pateikti 5 lentelėje. Tiriamųjų grupių dėsliųjų vištų lesaluose sojų rupiniai pakeisti atitinkamu kiekius ekstruduotų ir neektruduotų žirnių.
19 5 lentelė. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai (proc.)
Lesalų kokybiniai rodikliai, 1kg Sudėtis Apykaitos energija MJ*/kg 11,34 Sausosios medžiagos*, proc. 88,62
Žali baltymai*, proc. 15,61
Žali riebalai* , proc. 5,58
Žalia ląsteliena*, proc. 3,55
Žali pelenai*, proc. 13,72
Kalcis (Ca)* , proc. 3,86
Fosforas (P)* , proc. 0,63
Fosforas (įsisavinamas), proc. 0,34
Natris (Na), proc. 0,15
Magnis (Mg), proc. 0,10 Kalis (K), proc. 0,65 Chloras (Cl), proc. 0,21 Druska, proc. 0,300 Krakmolas, proc. 39,90 Cukrus, proc. 2,97 Lizinas, proc. 0,74
Lizinas (įsisavinamas), proc. 0,65
Metioninas, proc. 0,42
Metioninas (įsisavinamas), proc. 0,38 Metioninas+cistinas, proc. 0,67 Metioninas (įsisavinamas) + cistinas, proc. 0,57
Treoninas, proc. 0,50
Treoninas (įsisavinamas), proc. 0,41
Triptofanas, proc. 0,17
Triptofanas (įsisavinamas), proc. 0,13 *Analizuotos vertės
Lesalų kokybiniai rodikliai nustatyti šiais metodais (Pašarų tyrimo metodai, 2003; Mikulionienė, 2000). :
Baltymingumas nustatytas Kjeldalio metodu, mėginyje nustatant azoto kiekį. Žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu.
20 Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis.
Žali pelenai apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos 550°C temperatūroje, likutį.
Kalcis nustatymui kalcio junginių pelenai apdoroti druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu.
Bendro fosforo kiekis nustatytas fotometriniu metodu.
Lesinimo bandymo metu atlikti tyrimai
1. Kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris; 2. Kas 14 dienų sverti lesalų likučiai ir apskaičiuotos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;
3. Nustatomas individualus vištų kūno svoris, bandymo pradžioje ir pabaigoje; 4. Stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.
Lesinimo bandymo metu tirti kiaušinių kokybiniai rodikliai – kas 14 buvo vertinamas kiaušinio svoris, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL-II“, lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“. Lukšto ir trynio svoris nustatytas svarstyklėmis „SW-1 S Plius“. Trynio ir baltymo pH nustatytas prietaisu ,,Inolab 730“. Kiaušinių trynio spalvingumas nustatytas pagal CIE - LAB metodą, matuojamas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gelsvumas (b*), Konica Minolta firmos spalvos matuokliu Chroma Meter CR-410.
Lesinimo bandymo pabaigoje nustatytas kiaušinių riebalų rūgščių kiekis dujų chromatografu „Shimadzu GC-2010“, naudojant MS detektorių. Riebalų rūgščių metilesterių chromatografinė analizė alikta pagal LST EN ISO 15304:2003/AC:2005 metodiką. Cholesterolio kiekis nustatytas skysčių chromatografijos metodu HPLC system.
Dėsliųjų vištų kiaušinių juslinės savybės buvo vertintos ir nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmė: apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Tada parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumui įvertinti, o kiekvienos visų produktų savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, rodantis kiekvienos savybės intensyvumą.
21 Testą atliko šeši 6 vertintojai, atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliktas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose instituto Juslinės analizės laboratorijos kabinose. Duomenys surinkti taikant programą „Fizz Network“. Sudarant juslinių savybių profilį, taikomas visiškai subalansuotas, randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginiai vertinami tris kartus. Kiekvienoje sesijoje vertinami 5 mėginiai, tada vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką, ir po jos mėginiai vertinami toliau.
Kiekviena numatyta mėginio savybė buvo vertinta 15 balų skalėje, 1 balo įvertinimas parodo, kad vertinama savybė beveik nejaučiama, 7-8 balai, kad jaučiama vidutiniškai, o 14-15 balų įvertinimas parodo, kad vertinama savybė stipriai jaučiama. Po kiekvieno mėginio savybių įvertinimo dalyviai burną skalavo jau paruoštu ir vertintojų kabinose padėtu vandeniu, norint pašalinti likusį skonį ir siekiant kuo tiksliau įvertinti kitą mėginį.
Kiekvienas mėginys turėjo tris pakartojimus, o mėginiai buvo koduojami siekiant išvengti subjektyvumo, dalyvių išankstinio nusistatymo ir norint gauti objektyvius mėginių juslinės analizės įvertinimus.
Tam tikros savybės buvo vertintos, remiantis jau paruoštais ir nurodytais savybių aprašais.
6 lentelė. Pagrindinės vertintos kiaušinių mėginių juslinės savybės bei jų kriterijai
Savybės Aprašymas
Bendras kvapo
intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas Virto kiaušinio kvapo
intensyvumas
Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Netipiško skonio intensyvumas
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, mažas – spalva blyški, didelis – ryški.
Kietumas
Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje
pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.
Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukmė, reikalingi sukramtyti kąsnį iki tinkamo nuryti.
22 6 lentelės tęsinys
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį, dantenas ir dantis.
Virto kiaušinio skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas Kito skonio
intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas Liekamojo skonio
intensyvumas
Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje, ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas
2.2. Statistinis duomenų įvertinimas
Gauti lesinimo bandymo ir mėsos kokybės bei mėsos juslinio įvertinimo duomenys apdoroti skaičiuokle MS Office Excel 2010 ir “SPSS 20” (“IBM, JAV)” statistikos programa. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
23 3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Dėsliųjų vištų produktyvumo rezultatai
Įvertinus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad vištų dedeklių bendras lesalų suvartojimas bandymo pradžioje buvo panašus, tiek kontrolinėje, tiek ir abiejose tiriamosiose grupėse (7 lentelė). Antruoju tiriamuoju laikotarpiu, t.y. 30-32 savaičių amžiaus II tiriamosios grupės dėsliosios vištos sunaudojo 2,3 proc., o I tiriamosios grupės – vištos 1,2 proc. daugiau lesalų, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Panaši lesalų suvartojimo tendencija nustatyta ir 32-34 savaičių amžiaus vištų – I tiriamosios grupės vištos sunaudojo 1,2 proc., II tiriamosios – 2,6 proc. daugiau lesalų, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Paskutiniuoju tyrimo laikotarpiu (34-36 savaičių amžiaus) I tiriamosios grupės vištos sunaudojo 1 proc., II tiriamosios – 1 proc. daugiau lesalų, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
7 lentelė. Bendras lesalų suvartojimas, g
Vištų amžius, sav. Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė 28-30 1590±15,02 1590±17,91 1596±20,31 30-32 1630±17,43 1649±14,59 1667±32,01 32-34 1691±30,22 1712±19,80 1715±19,67 34-36 1702±18,03 1714±15,15 1709±15,24 28-36 1653±20,17 1666±16,86 1671±21,80 Statistikai patikimų duomenų nenustatyta, p>0,05
Analizuojant tyrimo rezultatus, nustatyta, kad vienai vištai per parą kontrolinei ir tiriamosios grupėms reikalingos nevienodos lesalų sąnaudos (8 lentelė). Pirmosiomis tyrimo savaitėmis (28-30 savaičių amžiaus vištų) lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti I tiriamosios grupės sumažėjo 1,3 proc. (p<0,05), II tiriamosios – 0,4 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Antruoju tiriamuoju laikotarpiu (30-32 savaičių amžiaus vištų) lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti I ir II tiriamųjų grupių sumažėjo atitinkamai 6,2 proc. ir 3,8 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). 32-34 savaičių amžiaus I tiriamosios grupės vištų lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių pagaminti sumažėjo 1,5 proc., II tiriamosios – nepakito, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Paskutiniuoju tiriamuoju laikotarpiu (34-36 savaičių amžiaus vištų) lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių pagaminti I
24 tiriamosios grupės sumažėjo atitinkamai 1,5 proc., o II tiriamosios grupės padidėjo 1,5 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
8 lentelė.Lesalų sąnaudos 1kg kiaušinių masės pagaminti, kg
Vištų amžius, sav. Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė 28-30 2,25±0,10 2,22±0,06* 2,24±0,08 30-32 2,10±0,06 1,97±0,07 2,02±0,06 32-34 2,02±0,06 1,99±0,08 2,02±0,07 34-36 1,97±0,07 1,94±0,09 2,00±0,06 28-36 2,08±0,07 2,03±0,07 2,07±0,07 * Duomenys statistiškai patikimi, kai p<0.05
Vištų dėslumo tyrimo duomenys pateiktos (9 lentelė), ir rodo kad dėsliųjų vištų dėslumas pirmosiomis tyrimo savaitėmis 28 – 30 buvo vienodas. Tyrimui tęsiantis 30 – 32savaitėse 1 tiriamojoje grupėje išliko nepakitęs, o 2 tiriamosios ir kontrolinėje grupėje padidėjo 7,69 proc.(p>0,05). Paskutinėse bandymo savaitėse 34 – 36 kontrolinėje grupėje dėslumas sumažėjo 7,69 proc. Bendras dėslumas rodo, kad vištų dėslumas su 15 proc. ekstruduotų žirnių lesalų, buvo 1,85 proc. didesnis negu kontrolinės, bei 1 tiriamosios grupės vištų(p>0,05).
9 lentelė.Vištų dėslumas, vnt
Vištų amžius, sav. Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė 28-30 13±0,50 13±0,27 13±0,25 30-32 14±0,31 13±0,11 14±0,28 32-34 14±0,28 14±0,26 14±0,24 34-36 13±0,23 14±0,29 14±0,24 28-36 54±0,33 54±0,23 55±0,25 Statistikai patikimų duomenų nenustatyta, p>0,05
Analizuojant kiaušinių dėjimo intensyvumo tyrimo duomenis, pirmuoju bandymo periodu(28 – 30 savaičių amžiaus vištų) dėjimo intensyvumas buvo didžiausias kontrolinėje grupėje. I tiriamosios grupės sumažėjo 0,9 proc. (p<0,05), II tiriamosios – 0,72 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).Antruoju tiriamuoju laikotarpiu (30-32 savaičių amžiaus vištų) kiaušinių dėjimo
25 intensyvumas I tiriamosios grupės padidėjo 0,45 proc. (p<0,05), o II tiriamosios sumažėjo – 2,65 proc. (p<0,05) palyginti su kontroline grupe. Trečiuoju tiriamuoju laikotarpiu (32-34savaičių amžiaus vištų) I tiriamosios grupės ir II tiriamosios vištų kiaušinių dėjimo intensyvumas padidėjo atitinkamai 0,47proc., 2,16 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Ketvirtuoju tiriamuoju laikotarpiu (34-36 savaičių amžiaus vištų) kiaušinių dėjimo intensyvumas I tiriamosios grupės padidėjo 0,4 proc., o II tiriamosios grupės sumažėjo 6,05 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
10 lentelė.Kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.
Vištų amžius, sav. Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė 28-30 95,12±1,60 94,22±1,06 94,38±2,10 30-32 98,70±2,70 99,15±1,87* 96,05±1,30* 32-34 95,54±3,90 96,01±2,08 97,70±3,00 34-36 96,26±3,00 96,65±2,98 90,21±1,40 28-36 96,40 ±2,8 96,50±1,99 94,58±1,95 * Duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Vidutinis kiaušinio svoris pateiktas 11 lentelėje, pirmuoju bandymo periodu (28 – 30 savaičių amžiaus vištų) kontrolinėje ir I tiriamojoje grupėje buvo panašus, o II tiriamosios grupės padidėjo 4,51 proc. (p>0,05).30-32 savaičių amžiaus vištų kiaušinių svoris I tiriamosios ir II tiriamosios grupių padidėjo. I tiriamosios – 1,42 proc., II tiriamosios – 5,72 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Trečiuoju bandymo periodu kontrolinės ir I tiriamosios grupės turėjo panašius rezultatus (p>0,05), bet II tiriamoji grupė padidėjo 2,64 proc. (p<0,05) lyginant su kontroline grupe. Paskutinio tyrimo periodo metu (34 – 36 savaičių amžiaus vištų) I tiriamojoje grupėje padidėjo 2,92 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje padidėjo 8,86 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
11 lentelė.Vidutinis kiaušinio svoris, g
Vištų amžius, sav. Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė 28-30 58,94±1,12 58,90±1,0 61,60±6,34 30-32 60,39±0,54 61,25±1,25 63,85±1,33 32-34 63,23±0,79 63,27±1,33 64,90±1,96* 34-36 63,20±1,39 65,05±1,74 68,80±3,39* 28-36 61,44±0,96 62,11±1,33 64,78±3.25
26 3.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai
Vištų dedeklių kiaušinių kokybiniai rodikliai 30-ą amžiaus savaitę pateikti 12 lentelėje. Įvertinus tyrimo rezultatus kontrolinės ir I tiriamosios grupės kiaušininio svoris panašus skyrėsi ir labai neženkliai, bet II tiriamosios grupės padidėjo 4,51 proc. lyginant su kontroline grupe. Lukšto stiprumas didėjo I tiriamojoje grupėje 11,04 proc. (p>0,05), didėjo taip pat ir II tiriamojoje grupėje – 0,94 proc. (p<0,05) lyginant su kontroline grupe. Baltymo aukštis I tiriamojoje grupėje sumažėjo 5,19 proc. (p>0,05), o II tiriamojoje padidėjo 3,79 proc. (p<0,05) lyginant su kontroline grupe. Hafo vienetas I ir II tiriamosiose grupėse lyginant su kontroline grupe padidėjo 0.81 proc. ir 3.44 proc. (p<0,05). Trynio spalvos intensyvumui ektruduoti ir neekstruduoti žirniai turėjo įtakos spalvos šviesumui ir geltonumui. Kiaušinio lukšto svoris didesnis abiejuose tiriamosiose grupėse už kontrolinę. 4,8 proc. – I tiriamosios ir 4,2 proc. – II tiriamosios grupės lyginant su kontroline grupe. Vertinant baltymo pH I tiriamosios grupės mažesnis 0,98 proc., II tiriamosios mažesnis 2,61 proc. lyginant su kontroline grupe. Trynio pH I tiriamosios grupės mažesnis 2,55 proc., II tiriamosios grupės mažesnis 4,5 proc. lyginant su kontroline grupe. Pačio trynio svoris didėjo abiejuose tiriamosiose grupėse, I tiriamojoje grupėje – 1,8 proc., II tiriamojoje – 14,4 proc. lyginant su kontroline dėsliųjų vištų grupe. Bendras lukšto storis (smailiame, bukajame ir viduryje) tarp grupių buvo panašus didelių pakitimų nepastebėta.
12 lentelė. 30 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai rodikliai.
Rodiklis Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 58,94±1,11 58,90±1,07 61,60±4,64 Lukšto stiprumas, N 33,77±0,6 37,50±0,52 34,09±1,43* Baltymo aukštis, mm 7,9±0,71 7,51±0,69 8,2±0,67* Hafo vienetas 88,5±6,8 89,22±6,15 91,55±1,25 * Spalva: L* 65,90±0,81 62,13±0,70 62,40±38 a* -7,46±62 -7,47±57 -7,69±44* b* 34,78±18 30,55±22 43,84±19 Lukšto svoris, g 5,41±0,47 5,67±0,17 5,64±0,21 pH baltymo 8,24±15 8,16±19 8,03±26 pH trynio 6,47±0,22 6,309±0,31 6,19±0,48 Trynio svoris, g 14,10±0,8 14,36±0,12 16,14±0,11
27 12 lentelės tęsinys. Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,39±0,01 0,40±0,01 0,39±0,01 Viduryje 0,37±0,01 0,37±0,01 0,37±0,01 Bukajame gale 0,36±0,02 0,37±0,01 0,39±0,01 Lukšto storio vidurkis 0,37±0,01 0,38±0,01 0,38±0,01
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
L*, šviesumas; a*- raudonumas; b*- geltonumas;
Vištų eėdeklių kiaušinių kokybiniai rodikliai 32-ą amžiaus savaitę pateikti 13 lentelėje. Išanalizavus duomenis kiaušinio svoris I ir II tiriamosiose grupėse didesnis lyginant su kontroline grupe. I tiriamosios grupės – 1,42 proc. II tiriamosios – 5,72 proc. Lukšto stiprumas I tiriamojoje grupėje didėjo 7,62 proc., o II tiriamosios grupės didėjo 9,68 proc. lyginant su kontroline grupe. Baltymo aukštis didesnis abiejuose tiriamosiose grupėse 5,55 proc. lyginant su kontroline grupe. Hafo vienetas I tiriamojoje grupėje 2,7 proc. (p<0,05) didesnis negu kontrolinėje grupėje, taip pat padidėjo II tiriamosios grupės rodiklis 9,5 proc. sulyginus su kontroline vištų grupe. Vertinant trynio spalvos koordinačių intensyvumą, kontrolinėje ir I tiriamojoje grupėse gauti panašūs rezultatai. Skirtumai pasimatė II tiriamosios grupės šviesumo, raudonumo, geltonumo rodikliuose. Lukšto svoris I tiriamojoje grupėje sumažėjo 1,2 proc., o II tiriamojoje grupėje padidėjo 0,91 proc. lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio baltymo ir trynio pH, ir lukšto storis smailiajame ir viduryje buvo didesnis kontrolinėje grupėje už abi tiriamąsias grupes. Trynio svoris I ir II tiriamosiose grupėse didesnis už kontrolinės grupės vištų. Duomenys statistiškai nereikšmingi išskyrus Hafo vieneto I tiriamosios grupės rodiklį.
13 lentelė.32 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai rodikliai.
Rodiklis Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 60,39±0,54 61,25±1,25 63,85±1,33 Lukšto stiprumas, N 35,92±1,09 38,66±1,24 39,40±1,30 Baltymo aukštis, mm 7,2±1,03 7,6±0,46 7,6±0,75 Hafo vienetas 84,00±6,09 86,27±2,57 * 92,01±3,41 Spalva: L* 65,00±1,01 65,71±0,48 63,20±0,50
28 13 lentelės tęsinys a* -5,20±0,77 -5,17±0,41 -7,03±0,42 b* 18,15±1,05 17,82±1,08 32,30±1,06 Lukšto svoris, g 5,580±0,12 5,509±0,14 5,609±0,09 pH baltymo 7,76±0,06 7,47±0,06 7,28±0,05 pH trynio 6,30±0,05 6,08±0,06 6,14±0,05 Trynio svoris, g 15,78±0,37 16,14±0,65 16,10±0,67 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,40±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01 Viduryje 0,36±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01 Bukajame gale 0,35±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01 Lukšto storio vidurkis 0,37±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
L*, šviesumas; a*- raudonumas; b*- geltonumas;
Vertinant 34 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybinius rodiklius nustatėme: kad kiaušinio svoris kontrolinėje ir I tiiriamjoje grupėje panašus, bet II tiriamojoje grupėje didesnis 2,64 proc. (p<0,05 ) už kontrolinę grupę. Lukšto stiprumas ryškiai didesnis tiriamosiose grupėse už kontrolinę. 57 proc. – I tiriamoji grupė, ir 54,5 proc. - II tiriamoji grupė lyginant su kontroline grupe. Baltymo aukštis I tiriamojoje grupėje didesnis 16,41 proc.(p<0,05) , II tiriamojoje grupėje didesnis 11,94 proc. (p<0,05) lyginant su kontroline grupe. Hafo vienetas I tiriamojoje grupėje didėjo 4,28 proc. (p<0,05), II tiriamojoje didėjo 4,4 proc. (p<0,05) lyginant su kontroline grupe. Spalvos šviesumas tiriamosiose grupėse mažesnis už kontrolinės. II tiriamosios raudonumas skyrėsi 39 proc. nuo kontrolinės grupės. Geltonumas mažesnis abiejuose tiriamosios grupėse negu kontrolinė. Lukšto svoris I tiriamojoje grupėje didėjo 0,86 proc., o II tiriamojoje sumažėjo 1,25 proc. lyginant su kontroline grupe. Baltymo ir trynio pH mažai pakito . Trynio svoris padidėjo abiejose grupėse I tiriamojoje 5,6 proc. o II tiriamojoje grupėje – 14,3 proc. lyginant su kontroline grupe. Lukšto storis įvairiose trynio vietose skyrėsi nežymiai.
29 14 lentelė.34 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai rodikliai.
Rodiklis Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 63,23±0,79 63,27±1,33 64,90±1,96 * Lukšto stiprumas, N 18,32±1,18 28,91±0,95 28,35±1,02 Baltymo aukštis, mm 6,7±0,66 7,8±0,83* 7,5±0,54* Hafo vienetas 81,44±6,73 84,93±6,35* 85,08±3,67* Spalva: L* 68,46±0,42 65,65±0,59 63,93±0,62 a* -7,02±0,32 -7,51±0,31 -9,80±0,44 b* 49,97±1,11 32,57±1,19 36,46±0,24 Lukšto svoris, g 5,660±0,30 5,709±0,16 5,590±0,17 pH baltymo 7,97±0,08 8,17±0,06 8,16±0,08 pH trynio 6,098±0,04 6,07±0,04 6,17±0,04 Trynio svoris, g 15,31±0,45 16,18±0,59 17,50±0,33 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,35±0,02 0,35±0,02 0,37±0,01 Viduryje 0,35±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01 Bukajame gale 0,34±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01 Lukšto storio vidurkis 0,35±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
L*, šviesumas; a*- raudonumas; b*- geltonumas;
Bandymo pabaigoje 36-ų amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai rodikliai (15 lentelė) rodo kiaušinio svoris tiriamosiose grupėse buvo didesnis už kontrolinės grupės. Į tiriamosios – 2,92 proc. II tiriamosios – 8,86 proc. (p<0,05). Neekstruduoti žirniai turėjo poveikį ir padidino lukšto stiprumą 6,37 proc., baltymo aukštį 6,77 proc., Hafo vienetą 10,65 proc. lyginant su kontrolinę grupę. Ekstruduoti žirniai turėjo poveikį ir padidino lukšto stiprumą 15,87 proc., baltymo aukštį 13,55 proc., Hafo vienetą 1,05 proc. (p<0,05).Kiaušinio trynio spalva neturėjo reikšmingų pakitimų. Baltymo ir trynio pH išliko panašus visose grupėse. Trynio svoris didesnis tiriamosiose grupėse I
30 tiriamojoje – 9,57 proc., II tiriamojoje – 22,07 proc. Lukšto storis įvairiose trynio vietose skyrėsi labai nežymiai (p>0,05).
15 lentelė.36 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai rodikliai.
Rodiklis Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 63,20±1,39 65,05±1,74 68,80±3,39* Lukšto stiprumas, N 31,05±1,08 33,03±1,64 35,98±1,63 Baltymo aukštis, mm 5,9±0,66 6,3±0,89 6,7±0,41 Hafo vienetas 71,80±5,71 79,45±2,72 72,56±8,42* Spalva: L* 65,90±0,33 65,30±0,41 64,99±0,55* a* -6,50±0,44 -6,42±0,33 -6,40±0,18 b* 45,60±0,81 45,72±1,11 44,93±1,12 Lukšto svoris, g 5,601±0,10 5,670±0,16 5,894±0,29 pH baltymo 8,01±0,03 8,10±0,10 8,18±0,06 pH trynio 6,24±0,09 6,15±0,11 6,19±0,11 Trynio svoris, g 15,36±0,67 16,83±0,31 18,75±0,24 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,39±0,01 0,40±0,01 0,40±0,01 Viduryje 0,38±0,01 0,38±0,01 0,38±0,02 Bukajame gale 0,39±0,02 0,38±0,01 0,39±0,01 Lukšto storio vidurkis 0,39±0,01 0,39±0,01 0,39±0,01
*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
L*, šviesumas; a*- raudonumas; b*- geltonumas;
Apibendrinant visus 30 – 36 amžiaus savaičių vištų dedeklių tyrimo rezultatus (16 lentelė) nustatyta, kad neekstruduoti žirniai lesaluose pamažino kiaušinio svorį 0,51 proc. Padidino lušto stiprumą – 15,98 proc., baltymo aukštį 17,17 proc., Hafo vienetą 4,33 proc. Spalvos koordinačių intensyvumas mažesnis L - 2,51 proc., b – 17,27 proc., spalvos koordinačių intensyvumas a didesnis
31 1,52 proc. Lukšto ir trynio svoriai didesni, lukšto – 1,07 proc., trynio – 4,88 proc. Baltymo ir trynio pH mažesni, baltymo - 0,25 proc., trynio – 2,11 proc., visus rodiklius lyginant su kontroline grupe. Lesalai su įterptais ekstruduotais žirniais vištų kokybiniai rodikliai kito. Didėjo kiaušinio svoris –3,76 proc., lukšto stiprumas – 15,75 proc., baltymo aukštis – 20,38 proc., Hafo vienetas – 4,73 proc., lukšto svoris – 2,15 proc., trynio svoris – 13,07 proc. Ekstruduotų žirnių priedas sumažino spalvos koordinačių intensyvumą L – 4,22 proc., padidino a – 18,19 proc., b – 6,05 proc. Sumažintas baltymo ir trynio pH, baltymo –1,01 proc., trynio – 1,78 proc. visus rodiklius lyginant su kontroline grupe. Visos grupės turėjo panašius rodiklius lukšto stiprume, ir reikšmingų pakitimų nepastebėta.
16lentelė.30-36 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai rodikliai.
Rodiklis Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė Kiaušinio svoris, g 61,44±0,96 62,12±1,35 64,79±3,25 Lukšto stiprumas, N 29,77±0,75 34,53±1,09 34,46±1,35 Baltymo aukštis, mm 6,23±0,77 7,30±0,69 7,50±0,59 Hafo vienetas 81,44±6,33 84,97±4,45 85,30±4,19 Spalva: L* 66,32±0,64 64,69±0,54 63,63±0,51 a* -6,54±0,52 -6,64±0,39 -7,73±0,34 b* 37,13±1,19 31,66±1,39 39,38±1,08 Lukšto svoris, g 5,56±0,25 5,62±0,16 5,68±0,19 pH baltymo 7,99±0,08 7,97±0,102 7,91±0,112 pH trynio 6,28±0,1 6,15±0,13 6,17±0,17 Trynio svoris, g 15,14±0,57 15,88±0,42 17,12±0,34 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,38±0,01 0,37±0,01 0,38±0,01 Viduryje 0,37±0,01 0,37±0,01 0,37±0,01 Bukajame gale 0,36±0,015 0,37±0,01 0,38±0,01
32 16 lentelės tęsinys Lukšto storio vidurkis 0,37±0,01 0,37±0,01 0,38±0,01
L*- šviesumas; a*- raudonumas; b*- geltonumas;
3.3. Kiaušinių riebalų rūgščių ir cholesterolio tyrimų rezultatai
Ektruduotų ir neekstruduotų žirnių įtaka dėsliųjų vištų kiaušinių rūgščių kiekiui pateikta 17 lentelėje. Lesalai su įterptais neekstruduotais žirniais padidino palmitoleino – 0,11 proc., oleino -6,06 proc., vakeno – 0,41 proc., eikozano -0,03 proc., α-linoleno – 0,06 proc., dokozopentaeno – 0,4 proc., dokozoheksaeno – 0,18 proc. Visus duomenis lyginant su kontroline grupe. Riebalų rūgščių kurių kiekis nepakito naudojant neekstruduotus žirnius: miristino, pentadekano, margarino, γ-linoleno. Riebalų rūgštys kurių kiekis padidėjo naudojant neekstruduotus žirnius: palmitoleino – 0,11 proc., stearino – 0,06 proc., oleino – 6,06 proc. (p<0,05), vakeno – 0,41 proc., eikozano – 0,03 proc., α-linoleno – 0,07 proc., dokozoheksaeno – 0,18 proc. Visus duomenis lyginant su kontroline grupe. Lesalai papildyti ekstruduotais žirniai paveikė kiaušinių riebalų rūgščių kiekį įvairiai. Padidino: palmitoleino – 0,39 proc., margarino - 0,01 proc., stearino – 0,45 proc., oleino – 4,42 proc., vakeno – 0,06 proc., α-linoleno – 0,75 proc. (p<0,05), dokozopentaeno – 0,02 proc., dokozoheksaeno - 0,53 proc. Pamažino: miristino – 0,02 proc., pentadekano – 0,01 proc., palmitino – 0,75 proc., linolo – 0,23 proc., eikozano – 0,03 proc., γ-linoleno – 0,01 proc., arachidono – 0,88 proc., dokozotetraeno – 0,1 proc. Visi duomenys lyginami su kontroline grupe. Statistiškai patikimi duomenys, tik oleino I tiriamosios grupės ir α-linoleno II tiriamosios grupės vištų.
17lentelė.Dėsliųjų vištųkiaušinio riebalų rūgščių kiekis, proc.
Riebalų rūgštys Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė Miristino C14:0 0,22±0,02 0,22±0,03 0,20±0,02 Pentadekano C15:0 0,11±0,01 0,11±0,01 0,10±0,01 Palmitino C16:0 22,30±0,32 20,15±0,49 21,55±0,35 Palmitoleino C16:1 1,45±0,15 1,56±0,25 1,84±0,22 Margarino C17:0 0,20±0,02 0,20±0,02 0,21±0,02
33 17 lentelės tęsinys Oleino C18:1 36,95±1,60 43,01±1,81* 41,37 ± 0,44 Stearino C18:0 7,46±0,27 7,52±0,49 7,91±0,62 Linolo C18:2 17,14±1,30 17,04±0,72 16,91±1,53 Vakeno C18:1 1,39±0,06 1,80±0,19 1,45±0,18 Eikozano C20:4 0,23±0,01 0,26±0,04 0,20±0,01 γ-linoleno C18:3 n-6 0,09±0,01 0,08±0,01 0,08±0,01 α-linoleno C18:3 n-3 0,30±0,06 0,37±0,10 1,05±0,60* Arachidono C20:4 1,90±0,15 1,46±0,04 1,02±0,13 Dokozotetraeno C22:4 0,19±0,04 0,15±0,02 0,09±0,01 Dokozopentaeno C22:5 0,08±0,01 0,12±0,02 0,10±0,06 Dokozoheksaeno C22:6 0,92±0,11 1,10±0,12 1,45±0,16 SRR 30,29±0,13 28,2±0,21 29,97±0,20 MNRR 39,79±0,60 46,37±0,75 44,66±0,28 PNRR 20,84±0,21 20,58±0,13 20,9±0,32 n-3 PNNR suminis kiekis 1,53±0,04 1,85±0,19 2,8±0,42 n-6 PNNR suminis kiekis 19,32±0,37 18,73±0,07 18,1±0,20 n-6/n-3 12,62±0,20 10,12±0,13 6,46±0,31 *- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Įvertinus rezultatus vištų kiaušiniųtrynių cholesterolio kiekiui (18 lentelė) nustatėme, kad I ir II tiriamosios grupės cholesterolio kiekis sumažėjoI tiriamosios - 1,78 proc., II tiriamosios – 2,31 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų duomenų nenustatyta.
18lentelė. Dėsliųjų vištų kiaušinio trynio cholesterolio kiekis, mg/g.
Rodiklis Kontrolinė grupė 1 Tiriamoji grupė 2 Tiriamoji grupė Cholesterolio kiekis 9,72±1,39 9,55±0,55 9,50±0,61
34 3.4. Kiaušinių juslinių savybių tyrimų rezultatai
19 lentelė. Dėsliųjų vištų kiaušinių juslinės savybės.
Rodiklis
Žirnių kiekis lesaluose, %
Paklaida Neekstruduoti žirniai Ekstruduoti
žirniai
0 15 15
Baltymas
Bendras kvapo intensyvumas 7,39 7,39 7,58 0,14 Kito kvapo intensyvumas 1,01 1,00 1,25 0,08 Spalvos vienodumas 8,02 8,21 8,05 0,17
Kietumas 4,92 4,58 4,01 0,26
Bendras skonis 7,02 7,82 7,21 0,16 Kito skonio intensyvumas 1,01 1,00 1,00 0 Skonio priimtinumas 7,20 8,42 7,43 0,18
Trynys
Bendras kvapo intensyvumas 6.19 7,22 6,23 0,30 Kito kvapo intensyvumas 1,01 1,00 1,00 0 Spalvos intensyvumas 5,38 5,05 5,85 0,16 Kietumas 4,49 4,30 4,55 0,15 Pluoštiškumas 3,39 4,45 3,25 0,25 Bendras skonis 7.19 7.60 7.65 0.15 Kitas skonis 1.02 1.00 1.00 0 Liekamasis skonis 5,02 5,45 5,60 0,25 Skonio priimtinumas 7,22 8,05 7,35 0,20
Išanalizavus duomenis iš dėsliųjų vištų kiaušinių juslinėmis savybėmis nustatėme, kad kiaušinio juslinės savybės skyrėsi tarp grupių. Baltymo rodikliai buvo tokie: bendras kvapo intensyvumas II tiriamojoje grupėje padidėjo 2,57 proc., kito kvapo intensyvumas padidėjo I tiriamojoje grupėje 23,76 proc., spalvos vienodumas I tiriamojoje grupėje padidėjo 2,36 proc., kietumas I tiriamojojesumažėjo 7,42 proc. II tiriamojoje sumažėjo 22,69 proc., bendras skonis
35 padidėjo abiejuose grupėse I tiriamojoje – 11,39 proc. II tiriamojoje – 2,7 proc., skonio priimtinumas padidėjo abiejuose grupėse I tiriamoji – 16,94 proc. II tiriamoji – 3,19 proc. Kito skonio intensyvumas reikšmingų pakitimų neturėjo. Visi kiaušinio baltymo juslinių savybių rodikliai lyginti su kontroline grupe. Kiaušinio trynio jusliniai rodikliai: bendras kvapo intensyvumas I ir II grupėse padidėjo I tiriamoji – 16,63 proc. II tiriamoji – 0,64 proc., kito kvapo intensyvumas išliko panašus visose grupėse, spalvos intensyvumas I tiriamojoje grupėje sumažėjo 6,53 proc. II tiriamoji grupė padidėjo 8,73 proc., kietumas I grupėje sumažėjo 4,41 proc. II grupėje padidėjo 1,33 proc., pluoštiškumas I tiriamojoje grupėje padidėjo 31,26 proc. II grupėje sumažėjo 4,3 proc., bendras skonis padidėjo abiejuose grupėse I tiriamojoje – 5,7 proc. II tiriamoji – 6,39 proc., reikšmingų kito skonio pakitimų nerasta, liekamasis skonis abiejuose tiriamosiose grupėse padidėjo I tiriamojoje – 8,56 proc., II tiriamojoje – 11,55 proc., taip pat ir skonio priimtinumas padidėjo abiejuose tiriamosiose grupėse I tiriamojoje – 11,49, II tiriamojoje – 1,8 proc. Visi kiaušinio trynio juslinių savybių rodikliai lyginti su kontroline vištų grupe. Statistiškai patikimų duomenų nepastebėta.
