LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Rugilė Kobaitė
NEAPSKAITYTO TABAKO PAPLITIMAS LIETUVOJE IR
SUBJEKTYVAUS RŪKANČIŲJŲ POŽIŪRIO Į ŠEŠĖLINĘ RINKĄ
VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinis vadovas
Rugilė Kobaitė Dr. Mindaugas Štelemėkas
2
DARBAS ATLIKTAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Neapskaityto tabako paplitimas Lietuvoje
ir subjektyvaus rūkančiųjų požiūrio į šešėlinę rinką vertinimas“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-07 Rugilė Kobaitė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-07 Rugilė Kobaitė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-10 Mindaugas Štelemėkas (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
3
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(recenzento vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
NEAPSKAITYTO TABAKO PAPLITIMAS LIETUVOJE IR SUBJEKTYVAUS RŪKANČIŲJŲ POŽIŪRIO Į ŠEŠĖLINĘ RINKĄ VERTINIMAS
Rugilė Kobaitė
Mokslinis vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020. 55 p.
Neapskaityto tabako paplitimas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra visuotinė problema, dėl kurios yra kenkiama ne tik asmenų sveikatai, bet ir šalių ekonomikai. Svarbu įvertinti ir suprasti Lietuvoje gyvenančių rūkančių asmenų nuomonę apie neapskaityto tabako gaminių paplitimą ir įsigijimą. Taip pat įdomu sužinoti, kiek nesumokama mokesčių Lietuvoje, kuriuos sąlygoja neapskaityto tabako gaminių paplitimas. Šios problemos mastas visiems žinomas ir aiškus, tačiau svarbu pateikti naujų priemonių ar veiksmų idėjų, kurių dėka ši problema Lietuvoje pradėtų mažėti, o galbūt su laiku visai išnyktų.
Darbo tikslas. Įvertinti neapskaityto tabako gaminių paplitimą Lietuvoje, jo sąlygojamą nesumokėtų
mokesčių dalį ir rūkančiųjų nuomonę apie neapskaityto tabako vartojimą.
Uždaviniai.
1. Apskaičiuoti neapskaityto tabako gaminių paplitimo sąlygojamą nesumokėtų mokesčių dalį. 2. Įvertinti neapskaityto tabako gaminių paplitimą Lietuvoje.
3. Atskleisti rūkančiųjų nuomonę, apie tabako šešėlinę rinką.
Metodika. Tyrimui atlikti naudojami duomenys gauti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Sveikatos tyrimo instituto. Institutas atliko sociologinę anoniminę anketinę apklausą, kurios metu 18 metų ir vyresni asmenys buvo apklausti norint išanalizuoti informaciją, apie suaugusius rūkančius Lietuvos gyventojus. Tyrimas atliktas 2019 metų liepos – gruodžio mėnesiais. Iš viso apklausti 1048 respondentai. Tyrimo duomenų analizė buvo atliekama taikant IBM SPSS Statistics paketo 23 versiją bei Microsoft Office Excel 2013 programą. Aprašomajai statistikai naudojamas dažnių pasiskirstymas, požymių priklausomumui vertinti buvo taikomas Chi kvadrato (χ2) kriterijus: nustatyta jo reikšmė, laisvės laipsnių skaičius (lls) bei statistinis patikimumas p, kai p<0,05. Atsakymai skaičiuoti pasitelkiant 95 proc. tikimybę.
Rezultatai. Remiantis įvairiais teisės aktais, analizuojant kombinuotą akcizų tarifą ir PVM
cigaretėms bei išanalizavus respondentų atsakymus, apskaičiuota, kad valstybei nesumokamų mokesčių dalis yra 39 982 359,31 Eur per metus. Tokią sumą Lietuva praranda dėl neapskaitytų tabako gaminių pardavimo paplitimo. Neapskaitytų tabako gaminių paplitimas Lietuvoje buvo apskaičiuotas pritaikant proporciją. Rezultatuose gauta, kad iš visų parduodamų cigarečių Lietuvoje per metus, 10,72 proc. yra neapskaitytos, tai reiškia, kad iš visų Lietuvoje cigaretes rūkančių asmenų neapskaitytas cigaretes rūko 59 688 asmenys. Įvertinus asmenų, kurie rūko cigaretes, nuomonę, apie neapskaitytų tabako gaminių įsigijimą gauta, kad tiek vyrų, tiek moterų nuomonė yra neigiama, tačiau jie supranta, kodėl žmonės perka ir vartoja nelegalius tabako gaminius. Daugiausia respondentų, kurie sutinka su teiginiu, kad dabar yra paprasčiau įsigyti neapskaitytų tabako gaminių yra įgiję vidurinį išsilavinimą kaip ir tie, kurie mano, kad šiuo metu įsigyti neapskaitytų tabako gaminių yra sudėtingiau nei buvo prieš metus.
Išvados. Valstybei nesumokamų mokesčių dalis, apskaičiuota visai Lietuvoje gyvenančių ir rūkančių
18 metų ir vyresnių asmenų populiacijai, dėl neapskaitytų tabako gaminių prekybos yra 39 982 359,31 Eur per metus. Iš visų parduodamų cigarečių Lietuvoje per metus, 10,72 proc. cigarečių yra neapskaitytos, tai reiškia, kad iš visų cigaretes rūkančių asmenų, neapskaitytas cigaretes rūko 59 688 asmenys. Tiek vyrų, tiek moterų nuomonė apie tabako šešėlinę rinką yra neigiama, tačiau jie supranta, kodėl žmonės perka ir vartoja neapskaitytus tabako gaminius, taip pat vyrai ir moterys mano, kad šiuo metu yra sunkiau įsigyti nelegalių tabako gaminių nei buvo prieš metus.
5 SUMMARY
Public Health Management
THE PREVALENCE OF UNAUTHORIZED TOBACCO IN LITHUANIA AND AN ASSESSMENT OF THE SUBJECTIVE SMOKING ATTITUDE TO THE BLACK MARKET Rugile Kobaite
Mindaugas Stelemekas, Dr.
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2020. 55 p.
The prevalence of unaccounted for tobacco, both in Lithuania and worldwide, is a global problem that is damaging not only the health of individuals but also the economies of the countries. It is important to evaluate and understand the opinion of smokers in Lithuania regarding the prevalence and purchase of illicit tobacco products. It is also interesting to know how much tax is not paid in Lithuania due to the prevalence of unaccounted tobacco products. The scale of this problem is well known and clear to everyone, but it is important to come up with new measures or ideas for action to help reduce the problem in Lithuania, or perhaps to eliminate it over time.
Aim of the study. To evaluate the prevalence of unaccounted tobacco products in Lithuania, its effect
on uncollected taxes and the opinion of smokers on the use of unaccounted tobacco.
Objectives.
1. Calculate the share of uncollected taxes due to the prevalence of unaccounted tobacco products. 2. To evaluate the prevalence of unaccounted tobacco products in Lithuania.
3. Exposure of smokers to the tobacco black market.
Methods. The data used for the study were obtained from the Health Research Institute of the
Lithuanian University of Health Sciences. The institute conducted a sociological anonymous questionnaire survey, during which persons 18 years of age and older were interviewed in order to analyze information about the adult Lithuanian smoking population. The study was conducted in July-December 2019. A total of 1,048 respondents were interviewed. The analysis of the research data was performed using IBM SPSS Statistics package version 23 and Microsoft Office Excel 2013 program. The frequency distribution was used for descriptive statistics, and the Chi-square (χ2) criterion was used to assess the dependence of the features: its value, number of degrees of freedom (lls) and statistical reliability p were determined when p <0.05. Responses were calculated using 95 percent probability.
Results. Based on various legal acts, analyzing the combined excise duty rate and VAT on cigarettes
and analyzing the answers of the respondents, it has been calculated that the share of taxes not paid to the state is EUR 39,982,359.31 per year. Lithuania is losing this amount due to the prevalence of unaccounted sales of tobacco products. The prevalence of unaccounted for tobacco products in Lithuania was calculated by applying the proportion. The results show that out of all cigarettes sold in Lithuania per year, 10.72 percent are unaccounted for, which means that out of all persons who smoke cigarettes in Lithuania, 59,688 persons smoke unaccounted cigarettes. Assessing the opinion of those who smoke cigarettes about the purchase of unaccounted tobacco products shows that both men and women have a negative opinion, but they understand why people buy and consume illegal tobacco products. Most respondents who agree that it is now easier to buy unaccounted tobacco products have a secondary education than those who believe that it is more difficult to buy unaccounted tobacco products now than it was a year ago.
Conclusions. The share of taxes not paid to the state, calculated for the entire population of persons
aged 18 and older living and smoking in Lithuania, due to unaccounted for trade in tobacco products is EUR 39,982,359.31 per year. Of all cigarettes sold in Lithuania per year, 10.72 percent cigarettes are unaccounted for, which means that out of all cigarette smokers, 59,688 individuals smoke unaccounted cigarettes. Both men and women have a negative view of the tobacco shadow market, but they understand why people buy and consume unaccounted for tobacco products, and men and women find it harder to buy illegal tobacco products now than it was a year ago.
6
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS IR TERMINAI ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Šešėlinės rinkos paplitimas pasaulyje ... 12
1.2. Nelegalaus tabako samprata ... 13
1.3. Neapskaityto tabako samprata ... 14
1.4. Tabako gaminių kontrolės politika Lietuvoje ... 18
1.4.1. Šešėlinė tabako gaminių rinka Lietuvoje ... 20
2. DARBO METODIKA ... 25
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Demografiniai duomenys ... 30
3.2. Su cigarečių rūkymu susiję duomenys ... 31
3.3. Neapskaityto tabako gaminių paplitimas Lietuvoje ... 39
3.4. Neapskaityto tabako gaminių paplitimo sąlygojama nesumokėtų mokesčių dalis ... 41
3.5. Rūkančių asmenų nuomonė apie tabako šešėlinę rinką ... 42
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
IŠVADOS ... 52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 54
7
SANTRUMPOS
BVP – Bendras vidaus produktas ES – Europos Sąjunga
EU – pradiniai vienetai
FCTC (Framework Convention on Tobacco Control) – Tabako kontrolės pagrindų konvencija JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
JK – Jungtinė Karalystė
LSD – Lietuvos statistikos departamentas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Mln. – milijonas
Mlrd. – milijardas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija PSU – pirminiai atrankos vienetai PVM – pridėtinės vertės mokestis
USD – Jungtinių Amerikos Valstijų doleris VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija
8
SĄVOKOS IR TERMINAI
Nelegalus tabakas – tabako gaminiai, kurie įsigyjami ir nelegaliai gabenami per sieną, kai sąmoningai
išvengiamas privalomas daiktų pateikimas muitinei arba tabako gaminių įsigyjimas, gabenimas, pardavimas nelegaliuose fabrikuose gaminamų cigarečių (padirbtos cigaretės) [1,2].
Neapskaitytas tabakas – tai platesnė sąvoka už nelegalų tabaką, kuri reiškia vartojamų cigarečių dalį,
kuri negali būti tiesiogiai įvertinta naudojant oficialius duomenų šaltinius, pavyzdžiui, nelegaliai įsigytos cigaretės arba legaliai pirktos cigaretės kitose šalyse ar neapsmuitinamų prekių parduotuvėse [3].
Oligopolija – rinka, kurioje galia sutelkta nedaugeliui firmų. Nėra svarbu tikslus firmų skaičius,
svarbu tik tai, kad kelios firmos pagamina didžiąją dalį rinkos produkcijos [4].
Jurisdikcija – pažodžiui reiškia galia, kas yra vadinama teisė, tuo pačiu yra pati svarbiausia ir
sudėtingiausia tarptautinės privatinės teisės sritis [5].
Fiskaliniai įstatymai – tai galima apibrėžti kaip vyriausybės fiskalinės politikos suvaržymą, nustatantį
apribojimus viešųjų finansų suvestiniams rodikliams, tokiems kaip išlaidos, pajamos, biudžeto balansas ir (arba) valstybės skola. Fiskalinių įstatymų pagrindiniai tikslai: ilgalaikis valstybės finansų tvarumas ir trumpalaikis ekonominės veiklos stabilizavimas [6].
Neteisėtas disponavimas – nelegalių prekių neteisėtas gaminimas, įsigijimas ar pardavimas,
gabenimas ir t.t.
9
ĮVADAS
Tiriama problema. Neapskaitytas tabakas kenkia tabako kontrolės strategijų veiksmingumui
palaikant ir skatinant tabako vartojimą. Tai yra tarptautinė problema, kuriai tenka 11,6 proc. prekybos cigaretėmis ir kurios kainuoja daugiau kaip 40 milijardų (mlrd.) Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių prarandamų pajamų visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje (JK) neapskaityto tabako prieinamumas, ypač nepasiturinčiose bendruomenėse, kartais net yra didesnis, kadangi neapskaityto tabako kaina būna per pus mažesnė nei legalių cigarečių. Neapskaitytų cigarečių gamintojai padidina galimybes jauniems žmonėms pradėti rūkyti parduodant nereglamentuojamus produktus, prisideda prie nusikalstamumo lygio didinimo regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Neapskaityto tabako rinką visame pasaulyje lemia tiek pasiūlos, tiek paklausos veiksniai [7].
Darbo aktualumas. Yach D. (2019) teigia, kad tabako žalos sumažinimas galėtų iš esmės
prisidėti prie rūkymo nutraukimo. Atliktų tyrimų išvados rodo, kad dabartinės paslaugos ir priemonės norint mesti rūkyti sukuria labai mažą metimo rūkyti lygį ir kad tokių naujovių, padedančių atsikratyti priklausomybės yra nedaug [8]. Rūkantys asmenys dažniausiai pripažįsta žalą, kurią sukelia ar gali sukelti rūkymas, ir tuo nesididžiuoja, tačiau toliau rūko. Priežastis yra ta, kad cigaretėse esantis nikotinas sukelia stiprią priklausomybę. Nemažai šalių yra padaryta pažanga mažinant rūkymo paplitimą, tačiau šis rizikos elgsenos veiksnys vis tiek išlieka vienu iš pagrindinių blogos sveikatos ir priešlaikinės mirties veiksnių visame pasaulyje [9]. Neteisėta prekyba tabako gaminiais yra visuotinis reiškinys, turintis įtakos visuomenės sveikatai, valstybės finansams ir nacionalinių valstybių saugumui. Į nelegalią prekybą tabaku įsitraukia asmenys, kurie dažniausiai būna susiję su nusikalstama veika. Dažniausiai kontrabandininkai krovinius su nelegaliais tabako gaminiais gabena jūrų ar įprastais keliais, slapčia atsiveria dar vienas kelias – internetas, kuriuo gali nelegaliais tabako gaminiais prekiauti ne tik suaugę asmenys, bet ir vaikai, paaugliai [10].
Mokslinis naujumas. Tabako vartojimas tapo visuotiniu sveikatos susirūpinimą keliančiu
reiškiniu besivystančiose šalyse. Šis mirtinas įprotis tapo pandemija, dėl kurios kasmet miršta 6 milijonai (mln.) žmonių [11]. Visame pasaulyje kelis dešimtmečius yra aktuali neapskaityto tabako paplitimo tema, todėl šio tyrimo naujumas sietinas su būtinybe apskaičiuoti neapskaityto tabako gaminių paplitimo Lietuvoje sąlygojamą nesumokėtų mokesčių dalį, įvertinti neapskaityto tabako paplitimą Lietuvoje bei atskleisti čia gyvenančių ir rūkančių 18 metų ir vyresnių asmenų nuomonę apie tabako šešėlinę rinką.
Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Nėra daug mokslinių straipsnių apie neapskaityto
tabako paplitimą Lietuvoje, čia gyvenančių rūkančiųjų nuomonę, apie neapskaitytą ir nelegalų tabaką bei nesumokėtus mokesčius Lietuvai, dėl neapskaityto tabako gaminių paplitimo. Tyrimo metu
10 svarbu išsiaiškinti neapskaityto tabako gaminių paplitimą Lietuvoje, kadangi tai svarbu ne tik dėl nesumokėtų (prarastų) pajamų šaliai, bet ir dėl čia gyvenančių asmenų sveikatos.
Asmeninis autoriaus indėlis. Kadangi tyrimui reikalingi duomenys buvo gauti iš Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto, autorė atskirai nevykdė anoniminės anketinės reprezentatyvios Lietuvos rūkančiųjų apklausos. Asmeninis autorės indėlis – išsamiai atlikta literatūros analizė, gautų kiekybinių ir kokybinių duomenų analizė bei sisteminimas atsakant į tyrime išsikeltus uždavinius, rezultatų rengimas, jų analizė ir interpretavimas, išvadų rengimas.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Įvertinti neapskaityto tabako gaminių paplitimą Lietuvoje, jo sąlygojamą nesumokėtų mokesčių dalį ir rūkančiųjų nuomonę apie neapskaityto tabako vartojimą.
Uždaviniai:
1. Apskaičiuoti neapskaityto tabako gaminių paplitimo sąlygojamą nesumokėtų mokesčių dalį. 2. Įvertinti neapskaityto tabako gaminių paplitimą Lietuvoje.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šešėlinės rinkos paplitimas pasaulyje
Alkoholis, tabakas ir neteisėtas narkotikų vartojimas yra vieni svarbiausių pasaulinių negalios ir priešlaikinės mirties rizikos veiksnių. Siekiant imtis veiksmų, būtina įvertinti vartojimo paplitimą ir su tuo susijusią ligų naštą bei mirtingumą šalies, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis [12].
Šešėlinę ekonomiką iš esmės yra sunku apskaičiuoti, kadangi asmenys, užsiimantys šia veikla, stengiasi likti nepastebėti. Formuojant ekonominę politiką, reaguojančią į ekonominius pokyčius, būtina yra visa ekonominė veikla, įskaitant oficialią ir neoficialią paslaugų ir prekių gamybą. Taip pat galima teigti, kad šešėlinės ekonomikos dydis yra pagrindinis indėlis vertinant mokesčių vengimo mastą ir priimant sprendimus dėl tinkamos jos kontrolės [13]. Remiantis statistika, šešėlinės ekonomikos rodikliai Europos šalyse labai skiriasi. Jos mastas Vidurio, Rytų ir Pietų šalyse – didžiausias [14]. Šešėlinė, dar kitaip vadinama pogrindinė, ekonomika vaidina labai svarbų vaidmenį daugelyje šalių. Žmonės vengia mokėti mokesčius, nepaiso įstatymų dirbdami šešėlinėje rinkoje arba nelegaliai įdarbindami žmones. Enste D.H. (2018) nuomone, šešėlinė ekonomika gali būti galinga jėga skatinant institucinius pokyčius, taip pat gali skatinti bendrą prekių ir paslaugų gamybą ekonomikoje. Todėl galima teigti, kad šešėlinė rinka daro įtaką ne tik ekonominei, bet ir politinei tvarkai. Autoriaus nuomone, šešėlinė rinka neturėtų būti vien ekonominė problema, kurią reikėtų išspręsti. Kiekvienai šaliai būtina analizuoti priežastis ir pasekmes, kad būtų parengtos politinės priemonės, atitinkančios šalies išsivystymo lygį. Politikos formuotojai turėtų vertinti nelegalų darbą kaip signalą, kad reikia mažinti šešėlinės ekonomikos patrauklumą užtikrinant teisingą ir skaidrią mokesčių sistemą ir veiksmingesnes institucijas [15].
Bražukienė I. ir Dainauskas S. (2015) teigia, kad: „Šešėlinės ekonominės veiklos neigiamai
veikia šalies smulkųjį ir vidutinį verslą, turi didelės įtakos valstybės biudžeto formavimui, mažina sąžiningai dirbančių asmenų motyvaciją dirbti oficialioje rinkoje, didina gyventojų toleranciją nelegalioms prekėms, išryškina kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba reiškinius, kurie neatsiejami nuo šešėlinių susitarimų“ [16]. Vienas iš pagrindinių nelegalios rinkos komponentų –
neteisėta prekyba tabako gaminiais. Neteisėta veikla dažnai kenkia vyriausybės autoritetui, o pinigai iš neteisėtos prekybos dažnai yra investuojami į kitą nusikalstamą veiklą [17]. Dažnai šešėlinė ekonomika išbalansuoja konkurenciją tarp legalių prekių, neigiamai veikia šalių mokesčių sistemą, pajamų paskirstymą [18]. Pasaulio ekonomikos tinklapyje 2018 m. skelbiamas šalių bendras vidaus produktas (BVP) procentais. Šalių reitingai 2015 m. pagal BVP: didžiausia vertė buvo Zimbabvėje (67 proc.), mažiausia – Šveicarijoje (6,94 proc.). Viso pasaulio šalių vidurkis – 27,78 proc. Džiugu, kad Lietuvos reitingas yra mažesnis už pasaulio šalių vidurkį – 18,68 proc., tačiau dar yra kur tobulėti, kad rezultatas būtų minimalus [19].
13 Apibendrinus, nelegalią veiklą pasaulyje būtina stabdyti keičiant mokesčių sistemą alkoholio ir tabako gaminiams ar griežtinant nuobaudas už nelegalią veiklą ar prekybą nelegaliais gaminiais. To pasekoje gerėtų ne tik šalyje gyvenančių asmenų sveikata, jei asmenys atsisakytų tabako gaminių ar alkoholio vartojimo, bet ir gana smarkiai papildytų valstybių biudžetus.
1.2. Nelegalaus tabako samprata
Rūkymo istorija minima Amerikoje nuo 5000 metų prieš Kristų šamanistinių ritualų metu. Į Ameriką atvykus Europiečiams XVI amžiuje tabako vartojimas, auginimas ir prekyba labai greitai išplito. Žemės ūkio įrangos ir gamybos modernizavimas padidino ir paskatino cigarečių prieinamumą JAV [20]. Žinoma, kad rūkymas sukelia daug rimtų ligų ir įvairių sveikatos sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje yra maždaug 1,1 mlrd. rūkančiųjų, iš kurių apie 6 mln. kasmet miršta nuo rūkymo sukeltų ligų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius gali išaugti iki 8 mln. mirčių, susijusių su rūkymu. Numatoma, kad didžioji dauguma gali įvykti šalyse, kuriose gaunamos mažos ir vidutinės pajamos [21].
Šešėlinė ekonomika, jos turinys ar struktūra dar vis nėra tiksliai apibrėžta samprata nei nacionaliniu, nei tarptautiniu lygiu. Tam yra naudojama keletas įvairių terminų, tokių kaip pogrindinė, neoficiali, neteisėta, nelegali, neapskaityta ir t.t. Dažnai šešėlinė ekonomika yra apibūdinama pakankamai siaurai, pavyzdžiui kontrabanda, taip pat pasitaiko, kuomet šešėlinė ekonomika yra apibūdinama plačiąja prasme, tokia kaip viskas kas už įstatymo ribų (kontrabanda, sukčiavimas, vagystės, narkotikai ir pan.) [22]. Ankščiau manyta, kad veiksmingiausi tabako gaminių kontrolės mechanizmai yra visuomenės švietimas ir informavimas, o tabako gaminių apmokestinimas yra nedidelė ir tik papildanti priemonė. Tačiau atliktų tyrimų rezultatai buvo priešingi [23].
Cigarečių rūkymas vis dar yra daugiau nei 440 000 mirties atvejų priežastis JAV. Norint sumažinti mirčių skaičių, kurį sukelią cigarečių rūkymas, būtina taikyti griežtą visuomenės sveikatos politiką. Cigarečių kainos padidinimas – viena veiksmingiausių visuomenės sveikatos politikos priemonių, padedanti sumažinti cigarečių vartojimą ir skatinanti mesti rūkyti. Cigarečių kampanijos priešinosi kainų kėlimui, siekdamos sušvelninti šios politikos poveikį [24]. Bendras tabako pramonės argumentas toks, kad padidinus tabako mokestį, padidėja cigarečių kaina, o tai automatiškai skatina dar didesnę kontrabandą [25]. Akcizo padidinimo veiksmingumui mažinant tabako vartojimą gali pakenkti keletas veiksnių: prasta akcizų mokesčio struktūra dažnai siejama su plačiu cigarečių kainų asortimentu, o tai skatina rūkalius pakeisti tam tikrų prekių ženklų gaminius, kai susiduriama su kainų padidėjimu, o ne skatinti mesti rūkyti. Cigaretės gali tapti labiau prieinamos tose šalyse, kuriose sparčiai auga ekonomika, nepaisant padidėjusio akcizo mokesčio ar realios cigaretės kainos. Be to, dėl nelegalių cigarečių rūkaliams yra sudaromos sąlygos įsigyti pigių cigarečių, kurios daro neigiamą poveikį ne tik atskiro rūkančiojo, bet ir visuomenės sveikatai [23].
14 Neteisėta prekyba tabako gaminiais yra visuotinė problema, kuri kelia ne tik žalą asmenų sveikatai, bet ir daro didelę žalą ekonomikai vengiant mokesčių [26]. Gallagher A.W.A. ir kiti (2018) išskiria keletą svarbių terminų, susijusių su nelegaliu tabaku:
padirbti ar suklastoti tabako gaminiai – tai produktai, kuriuos gamina trečiosios šalys be tikrųjų cigarečių gamintojų sutikimo;
neteisėta tabako pramonė – tabako įmonės produktas, kuris importuojamas, platinamas ir parduodamas šalyse pažeidžiant tos šalies įstatymus;
kontrabanda – bet koks tabako gaminys, tiek padirbtas, tiek tabako pramonės, importuojamas į šalį pažeidžiant jurisdikciją ir taikomus fiskalinius įstatymus;
ne vidaus rinkos – tabako gaminiai atvežti iš užsienio rinkos (tai gali būti gaminiai, kurie buvo pirkti ir legaliai arba nelegaliai atvežti į šalį bei kontrabandos produktai) [27].
Dėja, nėra daug literatūros, mokslinių straipsnių apie nelegalių cigarečių mastą ir savybes, tačiau jų trūkumas suprantamas. Cigarečių šešėlinę rinką yra sunku stebėti ir sekti dėl neteisėtos prekybos juodojoje rinkoje. Net tuomet, kai tyrėjai turi duomenis apie neteisėtas cigaretes, kyla sunkumų vertinant nelegalių tabako gaminių apimtį [17].
Taigi, galima teigti, kad visame pasaulyje sutartos neapskaityto tabako sampratos nėra, tačiau dauguma šalių nelegalaus tabako gaminius, jų importą ir eksportą supranta kaip neteisėtą veiklą, kuri kenkia ne tik šalies ekonomikai, politikai bet ir bendrai žmonių sveikatai.
1.3. Neapskaityto tabako samprata
Neteisėta prekyba tabaku apibrėžiama kaip bet kokia praktika, susijusi su tabako gaminių platinimu, pardavimu ar pirkimu, kurie yra draudžiami įstatymų, įskaitant mokesčių vengimą, klastojimą, gaminių slėpimą užmaskuojant, kontrabandą [28]. Neteisėta prekyba tabako gaminiais, dažniausiai cigaretėmis, jau daug metų yra svarbi problema visame pasaulyje tiek dėl poveikio visuomenės sveikatai, tiek dėl valstybės gaunamų pajamų [29]. Tabako gaminių vartojimas laikomas pagrindiniu visuomenės sveikatos susirūpinimą keliančiu klausimu išsivysčiusiose pramonės rinkose, ypatingai Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje. Nepaisant to, besivystančios šalys sulaukė didelio PSO dėmesio tuomet, kai buvo stebimas nuolat didėjantis rūkymo paplitimas. Tai lėmė tai, kad tabako gaminių pramonė kūrė naujas rinkas besivystančiame pasaulyje [30]. PSO vertinimu, neteisėta prekyba tabako gaminiais sudaro 10 proc. pasaulinės cigarečių rinkos ir 31 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų Dolerių (USD) prarastų mokesčių pajamų visame pasaulyje [28].
Neapskaityto tabako sąvoka yra platesnė už nelegalaus tabako sąvoką. Neapskaitytą tabaką sudaro ne tik nelegalių cigarečių pirkimas, bet ir legalūs cigarečių pirkimai užsienio šalyse ar cigarečių pirkimas neapmokestinamų prekių praduotuvėse (duty-free). Septintajame dešimtmetyje be muitų JAV oro uostose prie sienų su Meksika ir Kanada atsirado galimybė tiekti neapmokestinamas
15 prekes, įskaitant cigaretes, asmeniniams tikslams išvykstant iš užsienio. JAV neapamuitinamą pardavimą vykdančią įmonę apibrėžia kaip įmonę, kuri parduoda neapmokestinamas prekes, kurias iš muitinės sandelio į oro uostą ar kitą išvežimo vietą pristato ne muitų teritorijai. Remiantis federalinio registro pranešimu, didmeniniai neapmuitinamų prekių parduotuvėse įsigytų cigarečių kiekiai neteisėtai įvežami į Meksiką nemokant Meksikos mokesčių, taip pat tam tikra jų dalis buvo gabenama į JAV, nemokant JAV mokesčių. 1988 m. kongresas priėmė neapmuitinamų parduotuvių įstatymą, kuris įpareigojo oro uostuose esančias neapmuitinamas parduotuves apriboti neapmokestinamų prekių pardavimą bet kuriam asmeniui iki „asmeninio vartojimo prekių“, kurios yra apibrėžtos kaip kiekiai, tinkami neperpardavimui [31].
Per pakankamai trumpą laiką dėl tabako kontrolės pastangų JAV sumažėjo mirčių, susijusių su rūkymu. Nepaisant šių pastangų, rūkymas vis tiek išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Rūkymo sukeliamų ligų skirtumai šalyje išlieka dėl socialinių ir geografinių veiksnių. Prie šių skirtumų JAV prisideda dideli tabako kontrolės politikos skirtumai tarp valstijų ir jų vietovių. Pavyzdžiui, Niujorke cigarečių pakelio kaina siekia 10,44 USD, kai tuo tarpu Virdžinijoje – 5,04 USD. Skirtinga valstybės politika lemia skirtumus, susijusius su rūkymo paplitimu [32]. Galima teigti, kad didžiausi pirkimai ir pardavimai neapskaitytų tabako gaminių vyksta pasienio zonose. Urugvajaus pasienio miestai yra pagrindinis prekybos neapskaitytomis cigaretėmis šaltinis. 2015 metais 20 populiariausių cigarečių pakelių vidutiniškai kainavo 3,35 USD, kai tuo tarpu kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Argentina, Paragvajus, Brazilija perkamiausių cigarečių prekės ženklų vidutiniškai kainavo nuo 0,35 USD iki 1,77 USD [25]. Viena iš efektyviausių priemonių tabako suvartojimui mažinti – pardavimo kainos padidinimas apmokestinant. Beveik visos šalys tabako gaminiams taiko akcizą ir pardavimo ar pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat daugelis šalių taiko didelius importo tarifus, todėl skirtumas tarp neapmokestintos kainos gali būti nemažas. Kontrabanda leidžia cigaretes ar kitus tabako gaminius parduoti mažesne kaina, nei parduodami legalūs tabako gaminiai, todėl taip prisidedama prie didesnio tabako gaminių suvartojimo, sergamumo, mirtingumo bei nemaža dalis pajamų atimama iš valstybės iždo [29].
Tabako pramonė yra pasaulinė oligopolija, kuri turi pakankamai pinigų, kad galėtų paveikti politikos formuotojus, išnaudoti politinius oponentus bei sukurti socialines, politines ir mokslines institucijas, kurios veiktų jos vardu. Tai, kad tabako kontrolės šalininkai, suprantantys tabako vartojimo mažinimo politiką, dažnai atmeta idėjas mažinti arba nustoti pardavinėti cigaretes, nes, anot jų, tai naivus, neįmanomas ir neprotingas žingsnis, rodo, kad cigarečių pardavimas vis dar išlieka normalizuotas [33]. Dauguma valstybių jau pradėjo reguliuoti tabako gaminių rinką, jų vartojimą bei paplitimą. Valstybių politikai siekia suteikti asmenims kuo daugiau informacijos apie tabako gaminių sukeliamą priklausomybę, nori sumažinti jų paplitusį vartojimą ir prieinamumą ne tik tarp suaugusiųjų asmenų, bet ir tarp nepilnamečių, taip pat siekia padėti mesti jau pradėjusiems rūkyti
16 asmenims [34]. Yra nemažai įrodymų apie intervencijas, kurios gali sumažinti rūkymo paplitimą ar skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti. West R. (2017) pateikia keletą siūlymų, kaip sumažinti tabako gaminių vartojimą:
1. rūkymo finansinių sąnaudų didinimas didinant mokesčius (akcizus) – daugėja žmonių, metusių rūkyti bei sumažėja iniciacija;
2. kovos su tabako gaminiais rinkodaros komandos steigimas;
3. trumpi gydytojų patarimai rūkaliams – 1-3 proc. daugėja metančių rūkyti nepaisant pradinės motyvacijos;
4. bendraamžių vadovaujamos rūkymo programos mokyklose ir socialinės kompetencijos mokymai – priklausomai nuo programos turinio ir intensyvumo didėja jaunimo sąmoningumas [9].
West R. (2017) teigia, kad padidinus mokesčius už tabako gaminius padidėja pigių tabako gaminių kontrabanda [9]. Tabako pramonės argumentuoja, kad mokesčių didinimas dėl neteisėtos prekybos padidėjimo kyla iš idėjos, kad padidinus mokesčius padidėja cigarečių kaina, tai asmenis skatina pirkti pigesnes, neapskaitytas cigaretes. Mokesčių padidinimas taip pat gali sukelti didesnius kainų skirtumus tarp kaimyninių valstybių, skatindamos kontrabandą per šalių sienas [35].
Remiantis ekonomikos teorija manoma, kad kontrabanda ir kitos neteisėtos prekybos formos vystosi dėl kainų (mokesčių) augimo. Empiriniai tyrimai rodo, kad tam svarbios yra valdymo priemonės: aukštesnis korupcijos laipsnis yra susijęs su silpnesne teisėsauga ir didesne kontrabanda [29]. Daugumos šalių vyriausybės yra susidomėjusios neteisėta prekyba tabako gaminiais, dėl ko yra nesumokami mokesčiai šaliai. Visuomenės sveikatos specialistai susirūpinę, kadangi padidėjus tabako gaminių prieinamumui ir įperkamumui, neteisėta cigarečių prekyba gali pakenkti kainų ir mokesčių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti tabako gaminių vartojimą, veiksmingumui. Tabako kontrolės politika pabrėžia, kad svarbu suprasti neapskaitytos prekybos cigaretėmis mąstą ir ypatybes [17]. Nguyen M.T. ir kiti (2019) atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatytas Vietnamo kontrabandinių cigarečių dydis, pateikti apskaičiavimai, parodantys prarastus mokesčius juodojoje rinkoje bei apibūdina neapskaitytas cigaretes pagal jų kainas, kilmę ir pardavimo vietas. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad dėl neteisėtos tabako gaminių prekybos 2012 m. šalis nesurinko nuo 223 iki 295 milijonų JAV dolerių vyriausybės pajamų. Šie apskaičiuoti rodikliai yra 10-30 proc. mažesni nei buvo apskaičiuoti Vietnamo Tabako Asociacijos. Tai tik patvirtina, kad tabako pramonė yra linkusi perdėti neteisėtos tabako gaminių prekybos problemą, siekdama pasipriešinti viešajai politikai, pvz.: mokesčių didinimui, grafiniams įspėjimams apie sveikatą [17].
Neteisėta prekyba tabaku kelia didelį susirūpinimą Europos Sąjungai (ES). Dėl šios priežasties valstybė bei mokesčių mokėtojai gali prarasti pajamas, pakenkti sveikatos politikai. Pasak Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, ES iš nacionalinių biudžetų kasmet išleidžia apie 10 mlrd. eurų
17 neteisėtai prekybai tabako gaminiais [36]. Smith E.A. (2019) su bendraautore teigia, kad pašalinus cigaretes iš rinkos, mažiau žmonių rūkys. Atsirandantys įrodymai, kad mažinant mažmeninę prekybą cigaretėmis, mažės jų pirkimas. Cigarečių pardavimo nutraukimas turėtų galingą poveikį – pašalintų cigarečių pramonę. Tai būtų susiję su mažesniu rūkymo paplitimu jaunimo tarpe ir tarp jaunų suaugusiųjų [33]. Reaguojant į didėjantį tabako vartojimą ir mirtis nuo tabako vartojimo remiant PSO, buvo patvirtinta Tabako kontrolės pagrindų konvencija (FCTC), kurios tikslas – pakeisti potencialių rūkalių elgesį tokiomis priemonėmis kaip pardavimo mokesčiai ir reklamos draudimas. FCTC pasiūlė keletą priemonių tabako vartojimo mažinimui:
įvesti kontrabandos kontrolę;
drausti prekybą tabako gaminiais nepilnamečiams; įvesti alternatyvią pasėlių politiką [37].
Turkija FCTC pasirašė 2004 metais, ir, laikydamasi reikalavimų, 2008 metais buvo priimtas naujas įstatymas, draudžiantis rūkyti uždarose ir viešose vietose, įskaitant maitinimo įstaigas, išplėtė tabako gaminių reklamos draudimus. Po šio žingsnio Turkija tapo viena iš pirmųjų šešių pasaulio šalių (JK, Airija, Naujoji Zelandija, Urugvajus, Bermudai ir Turkija) turinti galingą kovos su tabaku įstatymą [37]. PSO skatina naudoti FCTC tabako gaminių apmokestinimo ir kainų politiką, siekiant sumažinti tabako gaminių vartojimą. Padidėjęs mokestis, dėl kurio padidėjo cigarečių kainos, laikoma pakankamai efektyvia tabako gaminių vartojimo mažinimo, rūkančiųjų mesti rūkyti skatinančia politika, ir, svarbiausia, mažinančiu rūkymo paplitimą jaunimo tarpe nekenkiant valstybės pajamoms. Galima teigti, kad pačios tabako pramonės įmonės yra pagrindinės neteisėtos prekybos naudos gavėjos, palengvinančios kontrabandą ir tabako gaminių patekimą į jaunimo rankas [38].
Bangladešas yra viena iš daugiausiai tabako gaminius vartojančių šalių pasaulyje. Ji patenka tarp 10 daugiausiai rūkančių pasaulio šalių. Bangladeše iš viso rūko net 44,7 proc. gyventojų. Labai ilgai šalies vyriausybė siekė sumažinti tabako vartojimą imdamasi tam tikrų priemonių: tabako gaminių apmokestinimas, įspėjamosios etiketės ant tabako gaminių, draudimas rūkyti viešose vietose. Nepaisant šių priemonių, tabako vartojimas šalyje išliko nemažas. Imdamasi vis kitokių priemonių Bangladešo vyriausybė cigarečių rinką suskaidė pagal kainas, t. y. į žemos, vidutinės, aukštos ir aukščiausios klasės. Tuomet kiekviena pakopa buvo apmokestinta skirtingu tarifu – žemesnės pakopos rinka apmokestinta mažesniais tarifais nei aukštesnės rinkos dalys. Ši mokesčių struktūra šalyje sukūrė didesnius kainų skirtumus tarp brangių ir pigių tabako gaminių, tokiu būdu suteikiant galimybę rūkaliams ne pereiti prie pigių tabako gaminių, o atsisakyti rūkymo įpročio [39]. Gonzalez-Rozada M. ir Montamat G. (2019) atliko tyrimą, kuriuo norėjo nustatyti tabako kainų įtaką Argentinoje pradedant ir metant rūkyti. Rezultatai buvo gauti tokie, kad cigarečių kainą padidinus 10 proc. per mokesčius, yra sumažinama ankstyvosios priklausomybės stadija. Cigarečių akcizo didinimo politika yra veiksmingesnė norint atitolinti rūkymo pradžią, tačiau ne tokia efektyvi siekiant
18 sumažinti rūkymo trukmę. Remiantis šiais rezultatais galima teigti, kad mokesčių didinimo politika labiau nukreipta į jaunąją kartą, siekiant išvengti ankstyvosios priklausomybės rūkymui [40].
Recher V. (2019) atliko tyrimą, kurio metu buvo ištirtas neapskaitytų tabako gaminių vartojimas Vakarų Balkanų regione ir žmonių požiūris į neapskaitytų tabako gaminių rinką. Buvo taikyta nacionalinė reprezentacinė apklausa, kurioje dalyvavo 21 000 tūkstantis dalyvių septyniose Vakarų Balkanų šalyse. Pastebėta, kad didžiausias neapskaityto tabako paplitimas yra Juodkalnijoje (28 proc.), mažiausias – Slovėnijoje (3,5 proc.). Lyginant žmonių požiūrį į neaspkaitytus tabako gaminius, šie skirtumai išnyksta – rūkantieji į neteisėtą tabako rinką žiūri atlaidžiai. Jauni rūkantys asmenys labiau priima su šia rinka susijusius veiksmus. Autoriaus nuomone, žmonės gali neigiamai vertinti neapskaitytą tabako rinką, tačiau kadangi ji yra labai lengvai prieinama, jie ją vistiek pasirenka. Kitaip tariant, pasiūla lemia paklausą. Jis teigia, kad neapskaityto tabako paklausą labiausiai lemia socialiai nepasiturintys asmenys, turintys didelę priklausomybę, todėl tabako mokesčio padidinimas nepadėtų sumažinti rūkymo paplitimo. Tikėtina, kad dėl tolesnio tabako mokesčio didinimo daugiau žmonių stengsis išlaikyti savo nesveiką įprotį ir rinksis pigesnį tabako šaltinį – nelegalią rinką [41].
Apibendrinus galima teigti, kad neapskaitytas tabakas yra kur kas platesnė sąvoka nei nelegalus tabakas, kuri reiškia ne tik nelegalią prekybą tabako gaminiais, bet ir užsienyje pirktų legalių cigarečių atsivežimas į šalį arba cigarečių pirkimas neapmuitinamų prekių parduotuvėse (duty-free). Neapskaityto tabako rinkos paplitimas visame pasaulyje yra žinoma ir opi problema. Didžioji dauguma šalių gerokai ankščiau pradėjo imtis priemonių neapskaityto, o ypač nelegalaus tabako gaminių paplitimo mažinimui. Tokios priemonės kaip akcizų didinimas, reklamų draudimas, politikos stiprinimas yra veiksmingiausi būdai, norint užkirsti kelią kontrabandai bei jaunų suaugusiųjų priklausomybei nuo rūkymo. Taip pat analizuojant gyventojų požiūrį į neapskaitytų tabako gaminių rinką galima teigti, kad žmonės pakankamai atlaidžiai žiūri į nelegalią tabako rinką.
1.4. Tabako gaminių kontrolės politika Lietuvoje
Sovietmečiu nebuvo priimtas joks įstatymas dėl tabako gaminių, nebuvo suformuluota tabako kontrolės politika, nebuvo veiksmingo švietimo apie tabako gaminių žalą žmonių organizmui. Nuo 1990 metų, atgavus nepriklausomybę, Lietuvoje po truputį buvo pradėta veikla, kurios tikslas – sukurti tabako kontrolės teisinį pagrindą [42]. Lietuvos Parlamentas 1995 m. priėmė tabako kontrolės įstatymą, kuris buvo viena iš priemonių, mažinančių rūkymo paplitimą (mokesčiais ir kitomis valstybinio reglamentavimo priemonėmis mažinti tabako gaminių prieinamumą, drausti naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas tabako auginimui, jo gaminių gamybai, prekybai, importui ir
19 įvežimui plėtoti1). Šio įstatymo dėka Lietuva buvo pripažinta kaip griežtą tabako kontrolės teisinę bazę turinti šalis [34].
Lietuvoje priimto įstatymo tikslas buvo sumažinti tabako gaminių vartojimą ir jų žalingą poveikį žmonių sveikatai. Juo buvo siekiama apsaugoti teisę į aplinką, kurioje, be tabako gaminių, būtų mažinamas tabako gaminių prieinamumas, uždrausta remti tabako pramonę valstybės ar savivaldybių lėšomis, uždraustos tabako reklamos, didinamas visuomenės supratimas apie tabako vartojimo žalą žmonių sveikatai ir skatinimas rūkančius asmenis atsisakyti šio žalingo įpročio. Nuo 2004 m. įstatymas nurodė, kad dalis numatytų lėšų, gautų iš tabako gaminių gamybos, importo ir prekybos, būtų skiriama sveikatos prevencijos programų rengimui ir įgyvendinimui, prijungiant socialinę reklamą bei nerūkymo skatinimą per visas visuomenės informavimo priemones [43]. 2007 m. įsigaliojo Tabako kontrolės įstatymo pataisa, kuria buvo uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose. Po įstojimo į ES, Lietuva buvo įpareigota pakeisti tabako akcizų politiką, atitinkančią ES reikalavimus. Todėl nuo 2004 m. iki 2007 m. akcizo tarifai tabako gaminiams pakilo nedaug, tačiau nuo 2009 m. jie pakilo nuo 15 proc. iki 25 proc., tai reiškia labai smarkų akcizo tarifų tabako gaminiams augimą [42].
Lietuvoje mirštamumas nuo rūkymo sukeliamų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, kvėpavimo takų ligos, yra labai aukštas. Didesnis žemesnių socialinių ir ekonominių grupių žmonių rūkymas gali būti viena iš didesnio mirštamumo priežasčių, lyginant su žmonėmis, turinčiais aukštesnę socialinę ir ekonominę padėtį [42]. Ekonominei krizei Lietuvoje sutapus su tabako akcizo padidėjimu, prisidėjo prie tolimesnių tabako gaminių vartojimo pokyčių. 2008 m. tabako gaminių kaina padidėjo 22 proc. palyginus su 2007 m. Dar po metų, 2009 m. – 2010 m. tabako gaminių kaina padidėjo dar 26 proc. Nuo 2007 m. iki 2010 m. bendrai tabako gaminių kaina padidėjo 48 proc., todėl sumažėjo legalių tabako gaminių vartojimas, kuris reiškė sumažėjusį rūkančiųjų skaičių. Taip pat, maždaug tuo pačiu laikotarpiu, atsirado naujų iššūkių, tokių kaip elektroninių cigarečių vartojimas [43]. Pasak Hiilamo H. (2018), tabako mokesčių didinimas yra pakankamai veiksminga tabako vartojimo mažinimo strategija. Tabako gaminių kainai padidėjus vidutiniškai 10 proc., šalyse, kuriose gaunamos didesnės pajamos tabako vartojimas sumažės 4 proc., o šalyse, kur gaunamos pajamos yra mažesnės – 5 proc. [44].
Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2014 metais rūkė 34 proc. vyrų ir 9 proc. moterų, 15 metų ir vyresnių. Atitinkamai palyginus 2005 metų duomenis, kai vyrų rūkė 42 proc., o moterų – 10 proc., galima teigti, kad didelis mirštamumas nuo su rūkymu susijusių ligų Lietuvoje yra labai svarbi visuomenės sveikatos problema, kuriai spręsti reikia tinkamų priemonių [45]. Remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, legalaus tabako gaminių suvartojimas Lietuvoje nuo 2010
20 m. iki 2015 m. augo, o nuo 2016 m. iki 2018 m. (paskutiniai duomenys) ėmė palaipsniui mažėti (žiūr. 1.1 lentelė) [46].
1.1 lentelė. Legalaus tabako gaminių suvartojimas
2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. Legalių tabako gaminių
suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, cigaretės
999 1100 1094 1023 988*
Legalių tabako gaminių suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, cigaretės
1170 1288 1284 1202 1164*
Šaltinis: Oficialios statistikos portalas (2019) [46] * - išankstiniai duomenys
Remiantis Lietuvos Valstybine Mokesčių Inspekcija, nuo 2019 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtino vidutinę svertinę mažmeninę cigarečių pardavimo kainą, kuri siekia 3,38 euro už 20 cigarečių [47]. Didesnės mažmeninės cigarečių pakelių kainos, kurios dažniausiai priklauso nuo mokesčių sistemos, yra vienas efektyviausių būdų mažinti tabako vartojimą bei su tuo susijusią žalą sveikatai [48]. Galima teigti, kad tabako gaminių kontrolės politika Lietuvoje teoriškai yra pakankamai stipri, tačiau praktiškai neapskaityto tabako vartojimo mažinimui reikėtų įdėti dar daugiau pastangų, siekiant sumažinti ne tik neapskaityto tabako paplitimą tarp jaunimo ir suaugusiųjų, bet ir siekti, kad atskiri rūkantys asmenys visai atsisakytų vartoti tabako gaminius.
1.4.1. Šešėlinė tabako gaminių rinka Lietuvoje
Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastą įvertina Lietuvos statistikos departamentas ir laisvosios rinkos institutas [14]. Nepaisant visko, Lietuvoje neapskaitytas, neapskaitytas tabakas yra paplitęs gana plačiai. Lietuvos politikai imasi tam tikrų priemonių tabako gaminių vartojimo mažinimu, pavyzdžiui, akcizo didinimas. Šiuo metu Lietuvoje taikomi tokie akcizai tabako gaminiams: rūkomosios cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizų tarifą, kurį sudaro specifinis elementas – 62,25 euro už 1000 cigarečių bei vertybinis elementas – 25 proc. nuo maksimalios mažmeninės kainos. Šie tarifai negali būti mažesni nei 102 eurai už 1000 cigarečių [47]. Remiantis šiais duomenimis, šio darbo autorė sudarė paveikslą, parodantį cigarečių pakelio sudedamąją kainą Lietuvoje 2019 metais (žiūr. 1.4.1.1 pav.).
21 PVM 0,71 Eur (21 proc.) Mažmeninė kaina 3,38 Eur (100 proc.) Komb. akcizų tarifas 2,04 Eur (60,4 proc.) Didmeninė kaina, gamintojo pelnas ir gamybos savikaina 0,63 Eur (18,6 proc.)
1.4.1.1 pav. Cigarečių pakelio sudedamoji kaina Lietuvoje 2019 m. Paveikslas sudarytas darbo
autorės remiantis VMI duomenimis [47]
Pasak Filippov S. (2019) į cigarečių kontrabandos pristatymo būdus įeina jūrų, upių transportas, automobiliai, autobusai, traukiniai, maži, nepilotuojami orlaiviai ir t.t. Nemažai užregistruota traukinių, gabenančių kontrabandą į Lietuvą, Latviją, Lenkiją [49]. Lietuva yra išskirtinėje geoekonominėje vietoje. Šalis turi sienas su ES nepriklausančiomis valstybėmis, tokiomis kaip Baltarusija, Rusija, kur cigarečių kainos yra beveik penkis kartus mažesnės nei Lietuvoje ir iki 20 kartų mažesnės nei kitose ES valstybėse. Visai netoli nuo Lietuvos, Gardine, kuris yra vos už 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos bei Kaliningrade, kuris yra už 120 kilometrų nuo Lietuvos sienos yra tabako fabrikai, kurie aktyviai tiekia cigaretes į juodąją rinką [50]. Lietuvoje 2008 m. cigarečių kainos buvo mažiausios ES. Tų pačių metų sausio mėnesį „Malboro“ cigarečių pakelis kainavo 2 USD, tuomet 36 proc. respondentų metė kontrabandines cigaretes [51].
Bražukienė I. bei Dainauskas S. (2015) atliko tyrimą, kuriuo norėjo įvertinti neapskaityto tabako rinką Marijampolės regione. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausiai kontrabandinių cigarečių sunaudoja kaimo gyventojai, ypatingai tuose kaimuose, kurie yra pasienio zonoje (Kybartai, Vištyčiai, Kudirkos Naumiestis) bei šiek tiek toliau nuo savivaldybės centrų (Pilviškiai, Griškabūdis, Liudvinavas). Minimaliausia paklausa neapskaityto tabako yra tarp Marijampolės regiono miestų (Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis) [16]. Nuo 2009 m. stebimas reikšmingas kontrabandinių cigarečių, gabenamų iš trečiųjų šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, kiekio padidėjimas. Lietuva vis
RŪKYMAS
KENKIA JUMS
IR JŪSŲ
SVEIKATAI
22 išlieka tranzito šalimi, kadangi apie 85 proc. Lietuvoje sulaikytų cigarečių yra skirta „juodąjai“ Europos šalių rinkai (JK, Vokietija, Lenkija). Populiariausios gabenamos kontrabandinės cigaretės Lietuvoje per visą šalies istoriją išliko „Jin Ling“ cigaretės [52]. Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, sudarytas šešėlinės cigarečių rinkos dalies kitimas 2009 m. – 2019 m. (žiūr. 1.4.1.2 pav.). Įdomu tai, kad net augant šalies ekonomikai ir žmonių pajamoms, Lietuvoje šešėlis nemažėja [53].
1.4.1.2 pav. Šešėlinė cigarečių rinkos dalis Lietuvoje 2009-2019 m. (proc.) [53]
Pasak Gutausko A. (2011) pastebėta, kad Lietuvoje stebimas intensyvesnis tarpvalstybinis apsipirkimas, kai dėl skirtingų cigarečių kainų kaimyninėse šalyse asmenys legaliai atsiveža leistiną cigarečių ir alkoholinių gėrimų kiekį nepažeisdami keliautojams nustatytos tvarkos, tačiau šios prekės yra skirtos ne asmeniniam vartojimui, o perpardavimui [52].
Lietuvoje neapskaityto tabako rinka yra vertinama „Nielsen“ vykdomu tuščių pakelių tyrimu. Iš šiukšliadėžių, tiesiog gatvėje numesti cigarečių pakeliai yra renkami, o vėliau skaičiuojami ir taip bandoma išsiaiškinti, kurie cigarečių pakeliai yra padirbti, o kurie nelegaliai atgabenti per sieną. Tyrimas yra vykdomas maždaug kas pusę metų, taip vertinant tabako šešėlinės rinkos kintamumą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis 2015 m. didžiausia dalis neapskaityto tabako buvo kontrabandinės, iš jų 80 proc. buvo atgabentos iš Baltarusijos. Daugiausia neapskaitytų cigarečių pakelių yra rasta Šiauliuose (34 proc.), Šilutėje (26 proc.), Kaune (24 proc.) ir Radviliškyje (23 proc.) (žiūr. 1.4.1.3 pav.) [1]. 17% 42% 33% 32% 29% 29% 20% 18% 19% 18,50% 19% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
23
1.4.1.3 pav. Miestai, kuriuose 2015 m. rasta daugiausia nelegalių cigarečių pakelių (proc.).
Duomenys pateikti iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto [1]
Remiantis Lietuvos Respublikos Prokuratūros veiklos 2018 metų ataskaita, 2018 metais buvo nustatytos ir užregistruotos 239 su kontrabanda susijusios nusikalstamos veikos, muitinės apgaulė, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtas prekių neišvežimas. Iš šių veiklų buvo ištirtos 233, o tai sudaro 97,5 proc. visų nustatytų ir užregistruotų šios kategorijos veikų. Pradėtuose ikiteisminiuose įvykiuose bendra turtinės žalos suma 2018 metais buvo 32 531 575 Eur [54]. Tabako vartojimo mažinimas tiek ekonomine prasme, tiek empiriniais tyrimais rodo, kad jauni, mažas pajamas gaunantys ar žemą socialinę ir ekonominę padėtį turintys žmonės yra jautrūs mokesčių ir kainų didinimui, kadangi kuo didesnė asmens disponuojamų pajamų dalis, tuo labiau asmuo gali reaguoti į kainų pokyčius [21].
Analizuojant Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo rezultatus apie gyventojų požiūrį į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą 2012 metais, net 35 proc. asmenų 2012 metais įsigijo kontrabandinių ar neapskaitytų cigarečių. Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai nelegalias ir neapskaitytas prekias greičiau pateisina (39 proc.), nei visiškai nepateisina (11 proc.). Respondentų nuomone, pagrindinės priežastys, kurios lemia kontrabandą ir neapskaitytų prekių gamybą bei prekybos paplitimą yra augančios produktų kainos, mažos ar mažėjančios gyventojų pajamos ir galimybės įpirkti teisėtai (46 proc.) bei dideli kainų skirtumai palyginti su kaimyninėmis šalimis, kuriuos lemia dideli mokesčiai (akcizai) (45 proc.) [55].
Apibendrinus galima teigti, kad Lietuva yra patogi šalis gabenti neapskaitytus tabako gaminius iš ne Europos sąjungoje esančių šalių į Vakarų Europos šalių juodąją rinką. Išanalizavus lietuvių nuomonę apie neapskaitytų gaminių rinką, galima teigti, kad lietuviai pakankamai pateisina nelegalias ir neapskaitytas prekes. Tačiau galima pasidžiaugti, kad dėl griežtos tabako kontrolės
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
24 Lietuvoje mažėja tabako vartojimas. Žvelgiant į ateitį būtų puiku, jei dėl akcizų, reklamų draudimų bei griežtos politikos su laiku ženkliai sumažėtų, o gal net ir visai išnyktų neapskaityto tabako gaminių rinka Lietuvoje.
25
2. DARBO METODIKA
Tyrimo rūšis. Tyrimui atlikti taikomas kiekybinis aprašomasis tyrimo tipas, nes naudojami ir
analizuojami iš LSMU Sveikatos tyrimo instituto gauti tyrimo duomenys. Sociologinio tyrimo anketa bei duomenys iš LSMU Sveikatos tyrimų instituto gauti 2019 m. gruodžio mėnesį. Anketiniai anoniminiai duomenys yra apie neapskaityto tabako paplitimą Lietuvoje ir čia gyvenančių 18 metų ir vyresnių rūkančių asmenų požiūrį į tabako šešėlinę rinką.
Tyrimo organizavimas. LSMU Sveikatos tyrimų institutas 2019 metais, liepos – gruodžio
mėnesiais, vykdė sociologinę apklausą, kurią atliko UAB „Rotelas“. Tyrimo tikslas – išanalizuoti informaciją apie suaugusius rūkančius Lietuvos gyventojus. Tyrimo tikslinė grupė – 18 metų ir vyresni rūkantys Lietuvos gyventojai. Tyrimo metu buvo atlikta tikslinės grupės apklausa, naudojant klausimyną, sudarytą iš 23 klausimų, įskaitant socio-demografinius rodiklius. Klausimyną sudarė 5 klausimai apie bendruosius anoniminius tiriamųjų duomenis, 11 klausimų, susijusių su rūkymu bei 7 klausimai apie vėliausiai įsigytą tabako gaminių pakuotę. Pastarieji duomenys mūsų tyrime nėra aktualūs (1 priedas). Anketa buvo sudaryta tyrėjų grupės atsižvelgiant į reikalingus klausimus, siekiant atskleisti neapskaityto tabako temą. 2020 m. sausio-balandžio mėnesiais duomenys magistro baigiamajame darbe buvo analizuojami, aprašomi.
Tiriamasis kontingentas. Iš viso buvo apklausti 1048 rūkantys Lietuvos gyventojai,
atitinkantys reikalingas sąlygas. Galutinėje imtyje vyrų ir moterų santykis 3:1, taip atsižvelgiant į rūkančiųjų populiacijos proporcija Lietuvoje2. Šio baigiamojo magistro darbo tyrimo analizei imti tik cigaretes rūkantys asmenys. Galima paminėti, kad taip pat buvo apklausti asmenys, rūkantys kitus produktus, pvz.: elektronines cigaretes, kaitinamojo tabako gaminius, vandens pypkių tabaką ir kt. Galutinėje imtyje liko 858 cigaretes rūkantys 18 metų ir vyresni bei Lietuvoje gyvenantys respondentai. Apskaičiuojant nesumokėtų mokesčių dalį dėl neapskaityto tabako ir vertinant neapskaityto tabako paplitimą Lietuvoje, tiriamieji buvo atrinkti pagal keletą punktų, kurio galutinis skaičius buvo 728 respondentai. Tyrimas apimė visą Lietuvos teritoriją. Į imtį nepatenko tokios gyventojų grupės kaip sveikatos apsaugos bei slaugos įstaigų stacionaruose esantys gyventojai, laisvės atėmimo įstaigose esantys gyventojai, kariuomenėje tarnaujantys ir ne namuose gyvenantys asmenys, benamiai. Gyventojai, lauko darbų metu esantys ne Lietuvoje, taip pat nepatenko į imtį.
Remiantis Oficialiosos statistikos portalo duomenimis ir apskaičiuojant valstybei nesumokėtų mokesčių dalį dėl neapskaityto tabako, pritaikytas 2019 metų nuolatinių gyventojų skaičius, įtraukiant tik asmenis, kuriems 18 metų ir daugiau. Iš viso Lietuvoje 2019 metais 18 metų ir vyresnių gyventojų buvo 2 794 184, iš jų 1 295 591 vyrų ir 1 498 593 moterų [56]. Lietuvos satistikos
2 Remiantis Lietuvos Statistikos departamento 2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje nuolat (kasdien) rūkė 34
26 departamento duomenimis 2014 metais Lietuvoje buvo 20,8 proc. rūkančių asmenų. Šis procentas naudojamas magistro baigiamajame darbe, kadangi naujesnių duomenų nėra. Duotą skaičių pritaikius 2019 metų 18 metų ir vyresniems gyventojams gauta, kad iš viso 2019 metais buvo 581 190 rūkančių asmenų [57]. Remiantis šiais duomenimis apskaičiuota valstybei nesumokėta mokesčių dalis, sąlygojama neapskaityto tabako paplitimo.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Formuojant reprezentatyvią imtį buvo naudota
tikimybinė atranka. Imtis skaičiuota remiantis 2014 metų statistikos departamento tyrimu pagal tai, kiek rūkančiųjų tuo metu buvo Lietuvoje. Buvo siekiama reprezentuoti rūkančiųjų Lietuvos populiaciją. Tai yra reprezentatyvių apklausų organizavimo pagrindas. Šis metodas naudojamas tada, kai prieinama visa populiacija. Tyrėjai sudaro atsitiktinę imtį naudodami loterijos metodą arba pasitelkdami kompiuterio sudarytą atsitiktinių tiriamųjų sąrašą [58]. Esminis apklausos tikslas buvo gauti tokius rezultatus, kokie būtų gauti apklausus visus populiacijos narius. Vienodos tikimybės atranka kiekvienas populiacijos narys turėjo vienodą galimybę patekti į imtį, kuri būtų reprezentatyvi visos populiacijos atžvilgiu. Atrankos tikslas – suteikti vienodą tikimybę patekti į imtį kiekvienam 18 metų ir vyresniam rūkančiam Lietuvos gyventojui.
Realioje situacijoje formuojant imtį veikia įvairūs veiksniai: emigracija, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų apsauga, todėl norint atspindėti Lietuvoje gyvenančių 18 metų ir vyresnių rūkančių asmenų populiaciją naudota stratifikuota tikimybinė atranka, kuri yra naudojama daugelyje ES šalių. Taikant šią atranką visa populiacija buvo padalinta į vienarūšius sluoksnius ar pogrupius pagal demografinį veiksnį (pvz.: lytis, amžius, išsilavinimas ir pan.). Tuomet atrinkta imtis iš skirtingų sluoksnių [58]. Tyrime stratifikavimas naudotas pirmoje atrankos pakopoje. Kai stratos apibrėžtos, tuomet sekanti atranka buvo atliekama atskirai kiekvienoje stratoje. Stratifikacija reikalinga tam, kad būtų sumažinta imties paklaida. Tyrime naudoti du stratifikavimo kriterijai: apskritys (10 apskričių) ir urbanizacija (didmiestis, miestas, kaimas). Toks stratifikavimo būdas sukūrė 25 stratas, kuriose vyko atranka.
Norint išvengti begalinių kiekvieną populiacijos narį apimančių sąrašų, tyrime taip pat naudotas klasterizavimas. Šiuo metodu populiacija pagal geografinę vietą yra suskirstoma į grupes. Sudaromas visų grupių sąrašas ir tyrėjai parenka atsitiktinį įtrauktinų grupių skaičių. Tuomet yra surašomi klasterių asmenys ir atliekama dar viena atsitiktinė atranka, kurios galutiniame variante yra gaunama atsitiktinė imtis, tokia pati kaip atliekant paprastą atsitiktinę atranką [58]. Šiam tyrimui taikyta daugiapakopė stratifikuota klasterinė atranka: strata (apskritys, urbanizacijos lygis), pirminiai atrankos vienetai (PSU) (gyvenvietės, seniūnijos), pradiniai vienetai (EU) (namų ūkiai), galutinis vienetas (18 metų ir vyresnis rūkantis Lietuvos gyventojas). Namų ūkių atrankai konkrečiame atrankos taške buvo naudojama maršrutinė atranka. Reikiamas skaičius adresų buvo atrinktas naudojant maršruto žingsnį (numatomas 3 (kas trečias namų ūkis)). Pirminis atrankos taškas buvo
27 nustatomas atsitiktiniu būdu, taip kiekvienam atrankos taške esančiam namų ūkiui buvo suteikta vienoda galimybė pakliūti į atranką. Apklausta vidutiniškai 10 respondentų iš vieno PSU. Taigi imčiai, kuriai reikalinga 1000 respondentų, naudota ne mažiau kaip 100 PSU: minimalus PSU klasterių skaičius imtyje = bendras imties dydis / respondentų skaičius PSU klasteryje = 1000 / 10 = 100. Buvo siekiamas atsakiusiųjų procentas – 50 proc.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Magistro baigiamajam darbui atlikti buvo
pasitelkti LSMU Sveikatos tyrimo instituto vykdytos sociologinės apklausos duomenys norint įvertinti neapskaityto tabako paplitimą Lietuvoje, jo sąlygojamą nesumokėtų mokesčių dalį bei rūkančiųjų cigaretes asmenų nuomonę apie neapskaitytų tabako gaminių įsigijimą. Klausimyną sudarė 23 klausimai apie tabako vartojimą, įskaitant socio-demografinius rodiklius.
Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai. Kintamieji ir vertinimo kriterijai magistro baigiamajame
darbe naudoti: nesumokėti mokesčiai, kuriuos sąlygoja neapskaitytų cigarečių paplitimas Lietuvoje, neapskaityto tabako gaminių paplitimas Lietuvoje, cigaretes rūkančiųjų nuomonė apie tabako šešėlinę rinką.
Duomenų analizės metodai. Gauti duomenys analizuoti IBM SPSS Statistics paketo 23 versija
bei Microsoft Office Excel 2013 programa. Aprašomoji statistika taikyta norint įvertinti amžių, dažnių pasiskirstymą. Siekiant apskaičiuoti Lietuvoje neapskaitytų cigarečių paplitimą, naudota formulė:
(bendra neapskaitytų cigarečių dalis per metus / surūkoma cigarečių per metus) * 100. Pagal gautus respondentų duomenis, atsakančius į klausimą: „Kiek cigarečių vidutiniškai surūkote per dieną?“, ir remiantis Schane R.E. įžvalgomis, buvo suskirstytos 3 rūkančiųjų grupės. Į 1 grupę buvo įtraukti lengvi rūkantieji, kurie per dieną surūko nuo 1 iki 10 cigarečių, 2 gr. – vidutiniai rūkantieji, kurie surūko nuo 11-20 cigarečių per dieną, 3 gr. – sunkūs rūkantieji, kurie surūko daugiau nei 20 cigarečių per dieną3 [59].
Respondentų atsakymai į klausimą „Kiek vidutiniškai per savaitę išleidžiate tabako gaminiams?“ baigiamąjame darbe paskaičiuoti metamspagal formulę:
vidutinės išlaidos per savaitę tabako gaminiams * 52 savaitės per metus. Tuomet atitinkamai sugrupuoti į 6 grupes:
1 gr. – 156-450 Eur per metus; 2 gr. – 451-520 Eur per metus; 3 gr. – 521-730 Eur per metus; 4 gr. – 731-1040 Eur per metus; 5 gr. – >1040 Eur per metus;
3 Suskirstyta remiantis Schane RE, Ling PM, Glantz SA. Health Effects of Light and Intermittent Smoking: A Review,
28 6 gr. – įtraukti tie asmenys, kurie nepateikė jokio atsakymo varianto.
Apskaičiuojant neapskaityto tabako gaminių paplitimo sąlygojamą nesumokėtų mokesčių dalį, bei darant prielaidą, kad vidutinis cigarečių pakelis Lietuvoje kainuoja 3,38 Euro, pritaikant kombinuotą akcizų tarifą, apskaičiuojama pakelio kaina be mokesčių pagal šias formules:
cigarečių pakelio kaina be PVM = vidutinė cigarečių pakelio kaina – PVM; bendra mokesčių suma = PVM + kombinuotas akcizų tarifas;
cigarečių pakelio kaina be mokesčių = vidutinė cigarečių pakelio kaina – bendra mokesčių suma.
Nuo neapskaitytų cigarečių dalies apskaičiuota nesumokėtų mokesčių dalis Lietuvai:
cigarečių kaina per pakelių skaičių = neapskaitytų cigarečių pakeliai * vidutinė cigarečių pakelio kaina Lietuvoje;
neapskaitytų cigarečių kaina per pakelių skaičių = neapskaitytų cigarečių pakeliai * vidutinė cigarečių pakelio kaina Lietuvoje atskaičius mokesčius;
nesurenkami mokesčiai = cigarečių kaina per pakelių skaičių - neapskaitytų cigarečių kaina per pakelių skaičių.
Siekiant apskaičiuoti, kokia dalis nesumokėtų mokesčių sudaro visai Lietuvos populiacijai svarbu apskaičiuoti kokią dalį neapskaitytų cigarečių pakelių per metus surūko visi Lietuvoje 18 metų ir vyresni rūkantys asmenys pagal formulę:
(18 metų ir vyresni rūkantys asmenys Lietuvoje * neapskaitytų cigarečių dalis per metus) / tiriamieji asmenys.
Neapskaityto tabako gaminių paplitimo sąlygojamai nesumokėtų mokesčių daliai naudota formulė:
(nesurenkama mokesčių dalis per metus* neapskaitytų cigarečių pakeliai per metus visai
Lietuvos populiacijai) / respondentų surūkytų neapskaitytų cigarečių dalis per metus pakeliais.
Dviejų intervalinių nepriklausomų imčių palyginimui, kai skirstinys nėra normalus, taikytas Mann-Whitney kriterijus (statistinis patikimumas p reikšmingas, kai p<0,05), požymių priklausomumui vertinti buvo taikomas Chi kvadrato (χ2) kriterijus: nustatyta jo reikšmė, laisvės laipsnių skaičius (lls) bei statistinis patikimumas p, kai p<0,05, bei trijų ir daugiau intervalinių nepriklausomų imčių palyginimui, kai skirstinys nėra normalus, taikytas Kruskal Wallis kriterijus. Atsakymai skaičiuoti pasitelkiant 95 proc. tikimybę.
Tyrimo etika. LSMU Sveikatos tyrimų instituto tirtų asmenų:
konfidencialumas užtikrintas – magistro tyrimo metu gauta informacija neviešinama;
anketinė apklausa anoniminė – tirtų respondentų nebuvo prašoma nurodyti vardo ir pavardės; respondentai savanoriškai apsisprendė dalyvauti tyrime;
29 LSMU Sveikatos tyrimų institutui bus pateikti visi apibendrinti tyrimo rezultatai.
Tyrimui atlikti 2019 metų gruodžio mėnesį gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovo sutikimas tyrimą atlikti ir gauti tyrimui reikalingus duomenis iš LSMU Sveikatos tyrimų instituto. 2020 metų sausio mėnesį gautas Bioetikos centro leidimas, Nr. BEC-VSV(M)-63 (2 priedas), tyrimui atlikti.
30
3. REZULTATAI
3.1. Demografiniai duomenys
SPSS programa analizuojant respondentų duomenų demografinius rodiklius, gauti įvairų dažnių pasiskirstymai. Iš viso Sveikatos tyrimų instituto užsakytame tyrime dalyvavo 1048 asmenys. Moterų buvo 279, kas sudarė 26,6 proc. tyrimo dalyvių, o vyrų – 769, kas sudarė 73,4 proc. tiriamųjų. Norint sužinoti, kiek tirtų asmenų rūko cigaretes, buvo pasitelkta filtravimo funkcija. Iš visų tiriamųjų gauta, kad 858 asmenys rūko cigaretes. Norint išsiaiškinti, kiek iš visų rūkančiųjų cigaretes yra vyrų ir kiek yra moterų, patikrinus duomenis SPSS programa, pasitelkiant dažnius, gauti rezultatai parodė, kad 75,76 proc. vyrų rūko cigaretes (n=650), o moterų – 24,24 proc. rūko cigaretes (n=208).
Analizuojant vyrų, rūkančių cigaretes, aprašomąją statistiką, amžiaus vidurkis buvo 45 metai. Jauniausias vyras buvo 18 metų, vyriausias – 82 metų tiriamasis. Vertinant moterų, rūkančių cigaretes, aprašomąją statistiką, amžiaus vidurkis buvo 43 metai. Jausiausia tiriamoji buvo 19 metų, vyriausia – 77 metų. Analizuojant respondentų duomenis pagal amžių ir lytį, galima teigti, kad daugiausia tiriamųjų vyrų buvo 18-30 metų amžiaus (14,8 proc.), o moterų – 51-60 metų amžiaus (13,9 proc.). Mažiausiai tiriamųjų vyrų ir moterų buvo 71-82 metų amžiaus (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė. Respondentų, rūkančių cigaretes, skirstinys pagal amžių ir lytį Tiriamųjų
amžiaus grupės
Lytis
Moteris Vyras Viso:
N Proc. N Proc. N Proc.
18-30 25 12,0 96 14,8 121 14,1 31-40 25 12,0 78 12,0 103 12,0 41-50 25 12,0 89 13,7 114 13,3 51-60 29 13,9 91 14,0 120 14,0 61-70 12 5,8 65 10,0 77 9,0 71-82 2 1,0 15 2,3 17 2,0 Nepažymėta 90 43,3 216 33,2 306 35,7 Viso: 208 100,0 650 100,0 858 100,0
Vienas iš klausimyno klausimų buvo apie išsilavinimą. Daugiausiai asmenų, rūkančių cigaretes, buvo neatsakiusių į šį klausimą (n=353), 56 asmenys turi universitetinį išsilavinimą, 107 respondentai įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 136 tiriamieji įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, 160 asmenų yra įgijusių vidurinį išsilavinimą, mažiausiai apklaustųjų yra nebaigę mokyklos ir nėra įgiję vidurinio išsilavinimo (n=46) (3.1.1 pav.).
31
3.1.1 pav. Respondentų, rūkančių cigaretes, pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)
Vertinant rūkančius cigaretes tiriamuosius pagal gyvenamąją vietą, daugiausiai apklaustųjų buvo iš Vilniaus (n=146), antroje vietoje Kaunas (n=111), trečioje – Klaipėda (n=46), ketvirtoje vietoje Šiauliai (n=34), penktoje – Panevėžys (n=26), toliau rikiuojasi Alytus (n=19). Vienodai apklaustųjų, rūkančių cigaretes, buvo įvairiuose miesteliuose ir kaimuose, tokiuose kaip Aukštupiai, Bubiai, Gyliai, Lekėčiai, Nemenčinė, Šilutė, Viduklė ir t.t. (n=10). Mažiausiai apklaustųjų, rūkančių cigaretes, buvo iš Jonavos, Telšių, Varėnos ir Zarasų (n=6).
3.2. Su cigarečių rūkymu susiję duomenys
Analizuojant duomenis pagal cigarečių rūkymo dažnumą ir lytis, gauta, kad iš visų vyrų kasdien rūko 95,2 proc. (n=619); kartais vyrų rūko 4,5 proc. (n=29); 0,3 proc. vyrų nepateikė jokio atsakymo varianto (n=2) (3.2.1 pav.).
3.2.1 pav. Cigaretes rūkančių vyrų skirstinys pagal rūkymo dažnumą (proc.)
41,1% 18,6% 15,9% 12,5% 6,5% 5,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% Nepažymėta Vidurinis Auštesnysis Aukštasis neuniversitetinis Universitetinis Nebaigtas vidurinis 95,2% 4,5% 0,3% Rūko kasdien Rūko kartais Nepažymėta
32 Iš visų moterų kasdien rūko 90,4 proc. (n=188); kartais moterų rūko 9,1 proc. (n=19); jokio galimo atsakymo varianto nepasirinko 0,5 proc. moterų (n=1) (3.2.2 pav.).
3.2.2 pav. Cigaretes rūkančių moterų skirstinys pagal rūkymo dažnumą (proc.)
Analizuojant 3.2.1 ir 3.2.2 paveikslus galima teigti, kad didžiausia dalis respondentų, kaip ir buvo galima tikėtis, kadangi tyrimas orientuotas į rūkančiuosius asmenis, rūko kasdien. Labai maža dalis tiriamųjų nepažymėjo jokio galimo atsakymo varianto.
Atliekant tyrimą ir remiantis kitų autorių atliktais darbais bei tyrimais, rūkančius asmenis galima sugrupuoti į kategorijas. Pasak Schane R.E. ir kt. (2011), lengvas rūkantysis yra tas asmuo, kuris per dieną surūko nuo 1 iki 10 cigarečių [59]. Baigiamąjame darbe, remiantis moksliniu suskirstymu, rezultatai buvo gauti tokie: 367 asmenys yra lengvi rūkantieji, 416 respondentų – vidutiniai rūkantieji, 31 tiriamasis – sunkus rūkantysis. 44 asmenys nepateikė jokio atsakymo varianto (3.2.3 pav.).
3.2.3 pav. Respondentų skirstinys pagal rūkančiųjų kategorijas (proc.)
90,4% 9,1% 0,5% Rūko kasdien Rūko kartais Nepažymėta 43% 48% 4% 5% Lengvas rūkantysis Vidutinis rūkantysis Sunkus rūkantysis Nepažymėta
