LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademijaVisuomenės sveikatos fakultetas
Bernadeta Zykienė
PACIENTŲ NEATVYKUSIŲ Į KONSULTACIJĄ, NEATVYKIMO DAŽNIO IR
PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ RESPUBLIKINĖJE KAUNO LIGONINĖJE
Antrosios pakopos ištęstinių studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinis vadovas
Bernadeta Zykienė doc. dr. Vytenis Kalibatas
2019 - 06 - 06 2019 - 06 - 06
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
PACIENTŲ NEATVYKUSIŲ Į KONSULTACIJĄ, NEATVYKIMO DAŽNIO IR PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ RESPUBLIKINĖJE KAUNO LIGONINĖJE
Bernadeta Zykienė
Mokslinis darbo vadovas doc. dr. Vytenis Kalibatas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 65 psl.
Įvadas. Neatvykimo pas specialistus problema opi bei plačiai nagrinėjama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Atlikta nemažai mokslinių darbų, kuriuose analizuojamos neatvykimo priežastys, neatvykimo dažnis, sprendimų būdai, su neatvykimu susiję finansiniai nuostoliai. Dėl užsiregistravusių ir neatvykusių konsultacijai pacientų gydymo įstaiga patiria finansinių nuostolių, prailgėja laukimo laikas nuo registracijos iki patekimo pas specialistą, didėja pacientų nepasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis. Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros įstaigose neatvykimo priežastys pas gydytojus specialistus nėra tirtos.
Darbo tikslas. Išanalizuoti iš anksto užsiregistravusių pacientų planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai, tačiau į ją neatvykusių, neatvykimo dažnį ir neatvykimo priežastis Respublikinėje Kauno ligoninėje.
Uždaviniai. 1. Nustatyti iš anksto užsiregistravusių planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai ir į ją neatvykusių pacientų dažnį. 2. Įvertinti laukimo trukmę nuo išankstinės registracijos iki paskirtos ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos. 3. Nustatyti pas kuriuos specialistus, teikiančius ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dažniausiai neatvyksta iš anksto užsiregistravę pacientai. 4.Išanalizuoti pagrindines į konsultaciją užsiregistravusių, tačiau neatvykusių pacientų priežastis.
Metodika. Tyrimo objektas - neatvykusių planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje pacientų dažnis ir priežastys. Tyrimo subjektas - neatvykę pacientai planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta programų paketu „IBM SPSS Statistics 20.0“.
Rezultatai. Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje iš anksto užsiregistravusių planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai ir į ją neatvykusių pacientų dažnis buvo 4,5 proc. Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje laukimo trukmė nuo išankstinės
registracijos iki paskirtos, bet neįvykusios ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos buvo 14,76 ± 9,8 dienos. Iš anksto užsiregistravę planinei konsultacijai pacientai dažniausiai neatvyko pas neurochirurgą (19,6 proc.), dietologą (10,0 proc.), otorinolaringologą (9,1 proc.), gastroenterologą (9,0 proc.) ir pulmonologą (8,9 proc.), teikiančius ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientai, užsiregistravę konsultacijai, dažniausiai neatvyko dėl pablogėjusios sveikatos ar ligos (24,7 proc.), dėl galimybės išeiti iš darbo nebuvimo (13,6 proc.) ir dėl to, kad pamiršo apie planuojamą konsultaciją pas gydytoją (11,8 proc.).
Išvados. Moterys, Kauno gyventojai, 50 – 69 metų turintys pacientai, aukštąjį išsilavinimą turintys pacientai, vedę pacientai, pacientai registravęsi pirminei konsultacijai yra linkę dažniau neatvykti į planinę konsultaciją. Dažniausios neatvykimo priežastys planinei konsultacijai yra pablogėjusi sveikata ar liga, galimybės išeiti iš darbo nebuvimas ir pamiršimas apie vizitą.
SUMMARY
Management of Public Health
ANALYSIS OF PATIENTS NO-SHOWS TO CONSULTATIONS FREQUENCY AND CAUSES IN THE REPUBLICAN KAUNAS HOSPITAL
Bernadeta Zykienė
Scientific Supervisor Ass. prof. Vytenis Kalibatas Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019. 65 p.
Introduction. The issue of no-show to a planned specialist consultation is common not only between patients in Lithuania but also in other countries worldwide. The problem of no-show is widely studied worldwide. There are studies, analyzing the frequency of absence, the means of resolution, the financial losses incurred as a result of the absence. Due to registered patients who fail to be present to planned consultation, the medical institution is exposed to financial losses, prolonged waiting times between registration and access to a specialist, and increased patient dissatisfaction with health care services. In Lithuania, the reasons for no-show at health care institution have not been investigated.
The aim. Analyze the frequency and reasons of no-show patients who have registered for planned outpatient specialist consultation in Republican Kaunas Hospital.
Objectives. 1 Determine the frequency of absence of no-show patients who have registered for planned outpatient specialist consultation. 2. Assess the waiting time from registration to access to an outpatient specialist consultation. 3. Determine which specialists providing outpatient health care services have the most frequent registered no-show patient rate. 4. Analyze the main reasons for the absence of patients who have registered for consultation.
Methods. The object of the research is the frequency and causes of the no-show patients who have registered for an outpatient specialist consultation in Republican Kaunas Hospital. Subject of the research – patients who were absent for a planned outpatient specialist consultation in Republican Kaunas Hospital. Statistical analysis of research data was performed using IBM SPSS Statistics 20.0.
Results. The incidence of no-show patients who have registered for an outpatient specialist consultation in Republican Kaunas Hospital was 4.5%. The waiting time from registration to access to the outpatient specialist consultation in Republican Kaunas Hospital was 14.76 ± 9.8 days. Registered patients most frequently were absent to consultation at neurosurgeon (19,6%), nutritionist (10,0%), otorhinolaryngologist (9,1%), gastroenterologist (9,1%), and pulmonologist (8,9%).
Registered patient most frequently named reasons for no show as worsened health or illness (24,7%), no possibilities to go from work (13,6%), forgot about the planned consultation (11,8%).
Conclusions. Women, Kaunas citizens, 50 - 69 years old patients, patients with higher education, married patients, patients who have registered for primary consultation are more likely not to attend to planned consultation. Most frequently named reasons for no show is worsened health or illness, no possibilities to go from work and forgetting about the planned consultation.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS IR TERMINAI ... 8
ĮVADAS ... 9
LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Iš anksto užsiregistravusių planinei gydytojo specialisto konsultacijai ir į ją neatvykusių pacientų dažnis ir sociodemografiniai ypatumai... 12
1.2. Konsultacijos laukimo trukmė nuo išankstinės registracijos iki paskirtos gydytojo specialisto konsultacijos. ... 13
1.3. Specialistai, pas kuriuos dažniausiai neatvyksta iš anksto planinei konsultacijai užsiregistravę pacientai. ... 14
1.4. Pagrindinės į konsultaciją užsiregistravusių, tačiau neatvykusių pacientų priežastys ir neatvykimo planinei gydytojo konsultacijai sprendimo būdai. ... 15
TYRIMO METODIKA ... 18
2.1. Tyrimo objektas... 18
2.2. Tyrimo subjektas ... 18
2.3. Tyrimo tipas ... 18
2.4. Tyrimo laikas... 18
2.5. Pacientų imties dydžio pagrindimas ... 18
2.6. Tiriamoji populiacija ... 19
2.7. Tyrimo schema ... 19
2.8. Statistinė analizė ... 20
2.9. Tyrime dalyvaujančių asmenų konfidencialumo užtikrinimas ... 20
2.10. Galima tyrimo nauda, kompensacija tiriamajam, finansinė nauda tyrėjams, galimos rizikos ir žalos tiriamiesiems įvertinimas ... 21
2.11. Tyrimui reikalingi leidimai ... 21
REZULTATAI ... 22
3.1. Planinei konsultacijai neatvykusių pacientų sociodemografinės charakteristikos ... 22
3.2. Laukimo trukmė nuo išankstinės registracijos iki paskirtos ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos ... 26
3.3 Specialistai, pas kuriuos dažniausiai neatvyko iš anksto užsiregistravę pacientai ... 32
3.4 Pagrindinių į konsultaciją užsiregistravusių, tačiau neatvykusių pacientų priežasčių analizė ... 39
REZULTATŲ APTARIMAS ... 54
IŠVADOS ... 57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 59
7
SANTRUMPOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga ESIS – elektroninė sveikatos informacinė sistema
KP - konsultacijų poliklinika
RKL - Respublikinė Kauno ligoninė
PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas VšĮ - Viešoji įstaiga
8
SĄVOKOS IR TERMINAI
Pacientas –asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (1).
Neatvykimas pas gydytoją - neįvykęs suplanuotas vizitas pas gydytoją.
Ambulatorinė gydytojo specialisto konsultacija – paciento apsilankymas pas gydytoją, turint siuntimą dėl konkrečios priežasties (2).
Laukimo trukmė - dienų skaičius nuo registracijos iki paskirtos planinės gydytojo konsultacijos. Elektroninė sveikatos informacinė sistema – elektronine forma kaupiami duomenys apie pacientų sveikatos būklę, užtikrinantys galimybę gauti šiuos duomenis teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
9
ĮVADAS
Kone visiems šalies gyventojams ne kartą yra tekę konsultuotis pas gydytojus specialistus. Gydytojų specialistų teikiamos konsultacijos yra nemokamos ir mokamos. Tam kad gauti nemokamą konsultaciją pas gydytoją specialistą, būtinas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) draustumas ir gydytojo siuntimas. Yra atvejų, kai siuntimo pas gydytoją specialistą nereikia - būtinoji pagalba, pakartotina konsultacija, kurią paskiria gydytojas specialistas, gydytojo dermatovenerologo konsultacija. Siuntimą išduoda šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa. Gydytojas išduodamas siuntimą, pacientui privalo nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose gali būti suteikta konsultacija. Siuntime yra nurodomas siuntimo tikslas ir gydytojo specialisto profesinė kvalifikacija, o ne konkreti įstaiga ar gydytojas – juos pacientas gali rinktis savo nuožiūra, atsižvelgdamas į gydymo įstaigos pasiekiamumą, laukimo eilę ar kitas jam svarbias aplinkybes (3).
Pacientai turi teisę rinktis gydytoją specialistą, registruotis vienu metu pas kelis ir daugiau gydytojų specialistų, taip pat rinktis gydymo įstaigą, tačiau turi ir pareigą pranešti gydymo įstaigai apie neatvykimą pas gydytoją specialistą.
Pacientai atsakingai pranešdami apie neatvykimą, suteikia galimybę kitiems pacientams greičiau patekti pas gydytoją specialistą. Reikia atkreipti dėmesį, kad eilių formavimuisi turi įtakos ir specialistų trūkumas. Dėl pacientų neatvykimo į planinę konsultaciją tiek gydymo įstaiga, tiek gydytojai specialistai patiria finansinius nuostolius.
Problemos aktualumas
Neatvykimo pas specialistus problema opi bei plačiai nagrinėjama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Atlikta nemažai mokslinių darbų, kuriuose analizuojamos neatvykimo priežastys, neatvykimo dažnis, sprendimų būdai, su neatvykimu susiję finansiniai nuostoliai. Neatvykimo planinei gydytojo konsultacijai dažnis Afrikos žemyne - 43 proc., Pietų Amerikoje - 27,8 proc., Azijoje - 25,1 proc., Šiaurės Amerikoje 23,5 proc., Europoje 19,3 proc. ir Okeanijoje 13,2 proc. (4).
Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje neatvykimo dažnis planinei gydytojo konsultacijai - 3 proc. Kitose gydymo įstaigose neatvykimo dažnis skiriasi, pavyzdžiui Vilniaus Šeškinės poliklinikoje - 25 proc., Kauno centro poliklinikoje 24 proc., Vilniaus Centro poliklinikoje 8 proc.
10 Neatvykimai planinei gydytojo konsultacijai ekonominiu požiūriu neigiamai veikia sveikatos priežiūros sistemas, prisideda prie neefektyvumo ir padidėjusių sveikatos priežiūros išlaidų, taip pat turi įtakos pacientų blogesniems klinikiniams rezultatams (5).
Jungtinėse Amerikos Valstijose suskaičiuota, jog neatvykimas pas gydytoją per metus kainuoja 150 milijardų dolerių, o neužimta gydytojo konsultacijos laiko valanda vidutiniškai kainuoja 200 dolerių (6). Jungtinėje Karalystėje vienas neatvykimas kainuoja 160 svarų (7). Ispanijoje trijose gydymo įstaigoje buvo suskaičiuoti finansiniai nuostoliai dėl neatvykimo į konsultaciją. Vienoje gydymo įstaigoje neatvykimo dažnis buvo 14,2 proc., finansiniai nuostoliai - 2475640 eurai, antroje gydymo įstaigoje, kurioje neatvykimo dažnis buvo 12,2 proc., finansiniai nuostoliai siekė 515936 eurai, o trečioje gydymo įstaigoje, kurioje neatvykimo dažnis siekė 13,5 proc., suskaičiuoti nuostoliai buvo 395342 eurai (8).
Tyrimas buvo atliekamas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje (RKL). RKL teikiamos antrinės ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Antrinės planinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos konsultacijų poliklinikoje.
Temos aktualumas
Dėl užsiregistravusių ir neatvykusių konsultacijai pacientų gydymo įstaiga patiria finansinių nuostolių, prailgėja laukimo laikas nuo registracijos iki patekimo pas specialistą, didėja pacientų nepasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis. Gydymo įstaigai, formuojant etatinę struktūrą, aktualu atlikti neatvykimo dažnio bei su juo susijusių priežasčių analizę.
Darbo naujumas
Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir Respublikinėje Kauno ligoninėje neatvykimo priežastys pas gydytojus specialistus nėra tirtos.
Asmeninis autoriaus indėlis
Magistrantė dalyvavo visuose mokslinio darbo vykdymo etapuose – anketos kūrimas, Bioetikos komiteto leidimo gavimas, duomenų rinkimas iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos bei jų apdorojimas, telefoninė apklausa ir duomenų analizė SPSS programa.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - išanalizuoti iš anksto užsiregistravusių planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai, tačiau į ją neatvykusių, pacientų neatvykimo dažnį ir neatvykimo priežastis Respublikinėje Kauno ligoninėje.
Uždaviniai:
1. Nustatyti iš anksto užsiregistravusių planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai ir į ją neatvykusių pacientų dažnį.
2. Įvertinti laukimo trukmę nuo išankstinės registracijos iki paskirtos ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos.
3. Nustatyti pas kuriuos specialistus, teikiančius ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dažniausiai neatvyksta iš anksto užsiregistravę pacientai.
12
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Iš anksto užsiregistravusių planinei gydytojo specialisto konsultacijai ir į ją neatvykusių pacientų dažnis ir sociodemografiniai ypatumai
Neatvykimas į paskirtą gydytojo specialisto planinę konsultaciją yra dažnas reiškinys sveikatos priežiūroje. Neatvykimo į planinę konsultaciją problema yra strategiškai svarbi sveikatos priežiūros sistemoje. Įvertinus galimus veiksnius, kurie susiję su neatvykimo rizika, atsiranda galimybė sukurti būtinas intervencijas mažinti neatvykimo dažnį gydymo įstaigose (9). Neatvykimo dažnis svyruoja nuo 5 iki 39 proc. (10). Pacientai, kurie neatvyksta į vizitą ir apie savo planuojamą neatvykimą nepraneša gydymo įstaigai, sumažina sveikatos prieinamumą kitiems pacientams, prailgėja laukimo eilės pas gydytojus, didėja pacientų nepasitenkinimas teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Žinojimas apie neatvykimą gali sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir efektyvumą. Emely Ek Blæhr atlikus tyrimą teigia, kad atšaukus konsultaciją, neatvykimo dažnis gali sumažėti iki 5 - 10 proc. (11).
Moterys atšaukia konsultacijas dažniau nei vyrai (11,3 proc./8,4 proc.) (11). Įvairiose studijose pastebėta jog, vyrų ir moterų neatvykimo dažnis statistiškai reikšmingai skiriasi (12–15). Vyrai praleido (47,4 proc.) mažiau susitikimų nei moterys (52,9 proc.), amžiaus grupėse didžiausias neatvykimas buvo 24,1 proc. 46 - 60m amžiaus grupėje (16). Italų mokslininkų tyrime pateiktos neatvykusių pacientų sociodemografinės charakteristikos – moterų neatvykimas buvo 45,8 proc., o vyrų 48,5 proc., dažniausia neatvyko 46 – 64 m. amžiaus grupėje esantys pacientai (36,7proc.) (17). Alessandra Machado atliktame tyrime, nustatė, kad vyrai dažniau neatvyko nei moterys (18).Ambreen Shabbir ir bendraautorių atliktoje studijoje moterys (64 proc.) dažniau neatvyko nei vyrai (36 proc.), pagal užsiėmimą dažniausia neatvyko dirbantys (46,3 proc.), studentai (35,3 proc.) (19).
Vahid Lotfi, Ademola Adeponle ir kiti mokslininkai savo tyrimuose pateikė, jog neatvykimo dažnis priklauso ir nuo amžiaus(20–25). Lyginant pagal amžiaus grupes, dažniausias neatvykimas yra 18 - 34 m. amžiaus grupėje 11,7 proc., 35 - 48 m. - 6,9 proc., 49 – 63 m. - 6,9 proc., daugiau nei 64 m. - 7,9 proc. (26). Laura Siminoff savo tyrime teigia, kad dažniausia į planinę konsultaciją neatvyko išsiskyrę pacientai (39,6 proc.), rečiausiai neatvyko našliai (6,5 proc.) (27).
Jungtinėje Karalystėje atliktame kohortiniame tyrime 2013 - 2016 m. išanalizuoti neatvykimo demografiniai veiksniai. Šiame tyrime atkreiptas dėmesys ne į pavienius neapsilankymus, o į pacientus neapsilankančius daugiau nei du kartus. Nustatyta, jog 19 proc. pacientų praleido daugiau nei 2 vizitus.
13 Vienas iš 50 pacientų (65 590 iš 3,5 milijonų), kurie praleido vieną vizitą, per 3 mėnesius praleido tris ar daugiau papildomų vizitų. Šie duomenys rodo, kad egzistuoja daugiau nei kartą neatvykstančių pacientų grupė, o tai gali turėti reikšmingos įtakos neatvykimų dažniui, pacientų srautų, specialistų užimtumo planavimui (16,28). Orlando Torres atlikęs retrospektyvią studiją, teigia, kad neatvykimo dažnį įtakoja anksčiau buvę neatvykimo epizodai, pacientai, kurie neatvyko konsultacijai pirmą kartą, yra linkę neatvykti ir į sekančius vizitus (29,30).
Pacientai gyvenantys miestuose, dažniau neapsilanko nei gyvenantys kaime, taip pat dažniau neapsilanko blogos sveikatos būklės bei žemesnio socialinio sluoksnio pacientai. Ilgesnė nei 2-3 dienų vizito laukimo trukmė didina neatvykimo dažnį lyginant su vizitu tą pačią dieną (16). Atlikta tyrimų, kuriuose nagrinėta kokią įtaką neatvykimui turi mėnuo, savaitės diena, konsultacijos valanda. Tiriant neatvykimo dažnį pagal mėnesius, pastebėta, jog pacientai dažniau neatvyksta balandžio – birželio – spalio mėnesiais (11). Kitų autorių duomenimis dažniausiai neatvykstama rugsėjo mėnesį (31). Dažniausia pacientai neatvyksta į 8.00 – 9.00 bei 13.00 – 14.00 valandos konsultacijas (32).
Glazgo universiteto mokslininkų atliktoje studijoje pacientai buvo labiau linkę praleisti suplanuotą vizitą savaitės pradžioje nei savaitės pabaigoje. Didžiausias neapsilankymo atvejų skaičius buvo pirmadienį (11,0 proc.), mažiausias penktadienį (9,7 proc.) (33). Mičigano valstijos universiteto atliktos studijos duomenimis, neatvykimo dažnis buvo 21,2 proc., o pacientai dažniausiai neatvyko pirmadienį. Laukimo trukmė turėjo įtakos neatvykimo dažniui, o konsultacijos laikas įtakos neatvykimo dažniui neturėjo (34). Taivano mokslininkai išanalizavo neatvykimo dažnį pagal specialisto mokslinį laipsnį, lytį, amžių. Išvadose pateikta, kad dažniausia pacientai neatvyko pas lektorius, o mažiausias pas profesorių. Neatvykimas dažnesnis buvo pas gydytojus vyrus , bei vyresnius nei 55 metų amžius gydytojus. (35).
Apibendrinant atliktus tyrimus, galima teigti, kad neatvykimo dažnis svyruoja nuo 5 iki 39 proc., nagrinėjamos tos pačios neatvykusių pacientų sociodemografinės charakteristikos.
1.2. Konsultacijos laukimo trukmė nuo išankstinės registracijos iki paskirtos gydytojo specialisto konsultacijos.
Įvairiose studijose nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp laukimo laiko ir neatvykimo fakto (36–39). Ruth Bush iš San Diego universiteto atlikusi tyrimą, teigia, kad ilgėjanti konsultacijos laukimo trukmė reikšmingai susijusi su neatvykimo dažniu. Esant laukimo trukmei 15 – 28 dienoms, šansų santykis neatvykti yra 1,24, esant 29 dienom ir daugiau šansų santykis neatvykti yra 1,7 (40). Naujosios
14 Zelandijos Otago universiteto mokslininkai atlikę tyrimą taip pat nustatė, kad konsultacijos laukimo trukmė turi sąsają su neatvykimo dažniu. Pacientai, kurie neatvyko į konsultaciją, vizito laukė vidutiniškai 74 dienas, o tie pacientai, kurie atvyko į vizitą, vidutiniškai laukė 51 dieną (41). Rekha Pillai, Melissa Partin, John Norris savo atliktuose tyrimuose taip pat nustatė, kad ilga konsultacijos laukimo trukmė yra reikšmingai susijusi su neatvykimu į vizitą (42–44). Michael McMullen iš Virdžinijos universiteto atlikęs tyrimą oftalmologijos klinikoje, pateikė išvadas, jog esant konsultacijos laukimo trukmei iki 2 savaičių neatvykimo dažnis buvo 9,1 proc., o esant laukimo trukmei daugiau nei 6 mėnesiams, neatvykimo dažnis išaugo iki 38,3 proc. Konsultacijos laukimo trukmės iki 2 savaičių planavimo strategijos įgyvendinimas gali sumažinti neatvykimų dažnį, ypač tose gydymo įstaigose, kuriose yra didelis neatvykimo dažnis (45). Kitų autorių duomenimis dažniausiai neatvyko pacientai, kurie laukė planinės gydytojo konsultacijos 21 – 35 dienas (20,37 proc.) (46). Iman Mohammadi ir bendraautorių atliktoje studijoje nustatyta priešinga tendencija, didžiausias neatvykimo dažnis buvo laukiant konsultacijos dvi savaites (35,4 proc.), o laukiant daugiau kaip dvi savaites neatvyko 20,7 proc. pacientų (47). Arnon Cohen teigė, kad dienos valanda ir paskyrimo laukimo laikas reikšmingai susijęs su neatvykimo dažnį ir pateikė išvadas, kad neatvykimo dažnis buvo 21,2 proc. esant laukimo trukmei 1 – 7 dienoms, 32,5 proc. esant laukimo trukmei 8 – 14 dienų, o laukiant daugiau nei 15 dienų, neatvykimo dažnis išaugo iki 43,5 proc. (48).
Apibendrinant paminėtų autorių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad pacientų neatvykimo dažnis susijęs su laukimo trukme. Kuo ilgiau pacientai laukia iki paskirtos konsultacijos, tuo dažniau jie neatvyksta į paskirtą konsultaciją.
1.3. Specialistai, pas kuriuos dažniausiai neatvyksta iš anksto planinei konsultacijai užsiregistravę pacientai.
Mokslininkai analizuoja ne tik neatvykusių planinei gydytojo konsultacijai pacientų sociodemografinius rodiklius, bet ir pas kokius specialistus pacientai neatvyksta. Leila Dantas su bendraautoriais atliko sisteminę apžvalgą ir pateikė savo išvadas apie neatvykimo dažnį pas skirtingus specialistus. Mažiausias neatvykimo dažnis (11,2 proc.) nustatytas buvo pas reumatologą, urologą, oftalmologą, ginekologą ir onkologą, 36 proc. pas endokrinologą, 30 proc. pas kardiologą, o dažniausiai neatvykstama pas psichiatrą (57,3 proc.) (4). Parviz Kheirkhah atlikęs tyrimą nustatė, kad pas gastroenterologą (25,7 proc. ) ir surdologą (12,6 proc.) buvo didžiausi ir mažiausi neatvykimo dažniai tirtuose 10 sveikatos priežiūros centruose (31).
15 Apibendrinant literatūros duomenis, galima teigti, kad neatvykimo dažnis pas skirtingus gydytojus specialistus gali būti labai skirtingas.
1.4. Pagrindinės į konsultaciją užsiregistravusių, tačiau neatvykusių pacientų priežastys ir neatvykimo planinei gydytojo konsultacijai sprendimo būdai.
3.4.1. Pagrindinės priežastys
Neatvykimo priežastis galima suskirstyti į išvengiamas ir neišvengiamas. Prie išvengiamų priskiriamas suplanuoto vizito pamiršimas, transporto infrastruktūra, administracinės klaidos, komunikacijos nepakankamumas, darbdavio negeranoriškumas, bloga patirtis gydymo įstaigoje. Šios priežastys sudaro iki 55,8 proc. visų neatvykimo priežasčių (49,50). Neišvengiamoms neatvykimo priežastims priskiriami finansiniai suvaržymai, sveikatos būklė ir sudaro iki 44,2 proc. visų neatvykimo priežasčių (41,49).
Mokslininkė Ema Kaplan Lewis savo atliktoje studijoje teigė, kad dažniausia neatvykimo priežastis yra pamiršimas apie paskirtą konsultaciją 35,5 proc., nesusišnekėjimas tarp paciento ir medicinos personalo 31,5 proc. (51). Kitų autorių duomenimis dažniausios neatvykimo priežastys yra pamiršimas, nepakankamas informavimas, liga (neatvykusio paciento, šeimos nario), asmeniniai aplinkybės, kiti įsipareigojimai (52). Mahvash Hussain Gambles su kolegomis suskirstė neatvykimo priežastis į 13 grupių – pamiršimas, simptomų pagerėjimas, tolimesnio vizito, kurio pacientui jau nebereikės, paskyrimas, hospitalizacija, pramiegojimas, liga, vizito atšaukimas, negalėjimas išeiti iš darbo, transportas, vizito paskyrimas pas kitą nei pacientas norėjo gydytoją, klimato sąlygos, šeimyniniai įsipareigojimai, nepatogus paskyrimo laikas (53). Bayer Mastrichto psichikos sveikatos centre atliktoje studijoje neatvykimo priežastys buvo ilga konsultacijos laukimo trukmė (31,9 proc.), transportas, darbas, vaiko priežiūra (6,4 proc.), demotyvacija sugrįžti į tą patį centrą (29,8 proc.), pasveikimas (21,3 proc. ) ir kitos priežastys (20,2 proc.) (54). Jacinta Collins su bendraautoriais iš Melburno universiteto savo tyrime išskyrė 38 neatvykimo priežastis, iš kurių 8 priežastys įtakojo daugiau nei 50 proc. visų neatvykimų. Kai kurios priežastys susijusios su tokiais veiksniais, kurių gydymo įstaigos negali pakeisti (pvz: oro sąlygos). Dažniausiai bent keturios iš jų(„pamiršau“, „aš atšaukiau vizitą“, „aš atvykau“, „aš nežinojau apie būsimą vizitą“)yra tokios kurias sveikatos priežiūros įstaigos gali pakeisti, taikant tam tikras priemones ir veiksmus, tam, kad sumažintų neatvykimo dažnį (28).
16 Apibendrinant autorių atliktus tyrimus, galima pasakyti, kad visuose tyrimuose vyrauja panašios neatvykimo priežastys.
3.4.2. SMS žinutė, skambutis, elektroninis paštas, finansinės baudos
Pacientų užmiršimas yra viena iš pagrindinių neatvykimo priežasčių. Priminimai gali padėti sumažinti neįvykusių vizitų dažnį. Telefono, pašto ir teksto / trumpųjų pranešimų paslaugų priminimai sumažina neatvykimo dažnį (55). Jungtinėse valstijose, Portlende, atliktas tyrimas psichiatrijos klinikoje, bendradarbiaujant su Oregono sveikatos ir mokslo universitetu (OHSU) atskleidė, kad efektyviausiai neatvykimo dažnį sumažina pokalbis telefonu. Atvykimo į konsultacijas skaičius buvo gerokai didesnis, kai buvo tiesioginis kontaktas (56). Siekiant pagerinti pacientų atvykimo pas gydytoją dažnį, daugelyje sveikatos sistemų diegiamos priminimo paslaugos (57). Atkreiptas dėmesys, kad dvipusiai priminimai (tie, kurie prašo paciento atsakymo, patvirtinant ar atmetant paskyrimą) gali būti veiksmingesni už vienkryptį priminimą (56,58). Atsižvelgiant į tai, jog pacientai, kurie neatsako į teksto žinučių priminimą, dažniau neatvyksta, sveikatos priežiūros sistemos galėtų kurti, įdiegti ir vertinti pacientams skirtas intervencijas, kuriose yra papildomų priminimų (pvz., tiesioginis telefono skambutis) (56). Apklausus pacientus apie jiems priimtinus ir pageidautinus priminimo būdus nustatyta, kad 55 proc. pacientų norėtų gauti priminimą SMS žinute, 20 proc. pacientų pageidavo priminimo pokalbio ir 20 proc. gauti priminimą į elektroninį paštą. Iš apklaustųjų 47 proc. teigė, kad galėtų sumokėti už rezervavimą mokėtiną sumą, kuri būtų grąžinta atvykus konsultacijai. Daugiau nei pusė (52 proc.) teigė, kad sutinka su "bičiulių" sistema, pagal kurią vizito priminimas būtų išsiųstas ne tik pacientui, bet ir draugui ar giminaičiui (59).
Lietuvoje, nuo 2016 m. sausio mėnesio, pacientai, užsiregistravę planinei konsultacijai, tačiau negalintys atvykti, prieš parą privalo apie tai informuoti sveikatos priežiūros įstaigą. Tokia tvarka nustatyta remiantis „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo“ įstatymo NR. I-1562 pakeitimu kuriame skelbiama: „Pacientas, užsiregistravęs planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, tačiau negalintis atvykti nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatomo paslaugos gavimo laiko pradžios“ (1).
Laukti reikia ne tik konsultacijos pas gydytoją, bet ir norint užsiregistruoti pas jį (pvz: telefonu, atėjus į įstaigą). Ši minėta situacija lengvai gali būti išspręsta registruojantis pas gydytoją internetu ( www.sergu.lt).
www.sergu.lt išankstinė pacientų registracijos sistema buvo sukurta 2008 m. Tuomet sistema buvo įdiegta 20 didžiausių Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus,
17 Šiaulių, Panevėžio, Telšių ir Utenos. Iki 2015 m. sistemoje jau buvo užregistruota apie 900 tūkst. pacientų, iš viso daugiau kaip 15 mln. registracijų.
2012 m. birželio mėnesį pradėtas Europos Sąjungos Sveikatos fondo finansuojamas Išankstinės pacientų registracijos plėtros projektas IPR-2, kuriame dalyvavo 25 partneriai, o vykdė Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikos.
Vienas svarbiausių projekto tikslų – išplėsti išankstinės pacientų registracijos paslaugas internetu teikiančių įstaigų ratą, kad kuo daugiau pacientų galėtų naudotis sergu.lt sistema.
Sistema supaprastina vizito rezervacijos procedūrą, kadangi užsiregistruoti pas gydytoją galima neišėjus iš namų ir neskambinant į registratūrą. Vizitui galima registruotis bet kuriuo paros metu ar savaitgaliais. Taip pat pacientams el. paštu arba SMS žinute yra primenama apie jų laukiantį vizitą pas gydytoją. Likus parai iki vizito, gaunama priminimo žinutė, taip mažinant neatvykusių pacientų skaičiuų. Visos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų naudoti priminimus visiems pacientams. Intensyvesnės priminimų alternatyvos gali būti svarbios pagrindinėms pacientų grupėms: nepasiturinčioms, etninėms grupėms, narkotikus vartojantiems asmenims ir pacientams, kuriems yra sutrikimų ir ligų. Siekiant optimizuoti paskyrimo ir priminimo sistemas, sveikatos priežiūros įstaigos turėtų pritaikyti priminimo sistemas ir patvirtinti palaikomus administracinius procesus, kad būtų pagerintas pacientų dalyvavimas, atšaukimas, pertvarkymas ir perskirstymas (57). Per pastaruosius kelerius metus žymiai išaugo telekomunikacijų ir mobiliųjų technologijų naudojimas. Dėl šių priežasčių žymiai išaugo šių telekomunikacijų panaudojimas sveikatos priežiūros srityje (pvz. telefono skambučiai, tekstiniai pranešimai) (60).
Pagal neoklasikines ekonomines teorijas, grėsmė, kad bus baudžiama už neatvykimą, galėtų paskatinti pacientus prisiminti jų numatomus vizitus pas gydytojus. Ankstesni stebėjimo tyrimai parodė, kad baudos gali sumažinti neatvykimo dažnį nuo 14 iki 54 proc. Tačiau šiuolaikiniame kontekste šie skaičiavimai yra riboto pagrįstumo ir trūksta patikimų eksperimentų, įrodančių baudų poveikį sveikatos priežiūrai. Danijoje yra pavyzdžių, kai privatūs praktikuojantys specialistai, stomatologai ir fizioterapeutai skiria baudas už neatvykimą. Šioje šalyje nacionaliniu lygmeniu atlikus reprezentatyvius tyrimus paaiškėjo, kad piliečiai teigiamai vertina ir sutinka mokėti baudas siekiant sumažinti pacientų neatvykimą pas gydytoją.(11).
Apibendrinant autorių atliktus tyrimus, galima teigti, kad SMS žinutė, skambutis ir elektroninis paštas gali sumažinti neatvykimo dažnį pas gydytojus specialistus.
18
TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo objektas
Neatvykusių planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje pacientų dažnis ir priežastys.
2.2. Tyrimo subjektas
Neatvykę pacientai planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje.
2.3. Tyrimo tipas
Atsižvelgiant į tyrimui suformuluotą tikslą - išanalizuoti iš anksto užsiregistravusių pacientų planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai, tačiau į ją neatvykusių, neatvykimo dažnį ir neatvykimo priežastis Respublikinėje Kauno ligoninėje, pasirinktas vienmomentis tyrimas – telefoninė apklausa.
2.4. Tyrimo laikas
Tyrimas vykdytas nuo 2018. 01.01 iki 2018.12.31 Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje (Hipodromo g. 13, Kaunas).
2.5. Pacientų imties dydžio pagrindimas
Tyrimo imtis: 3537 neatvykę pacientai planinei gydytojo specialisto konsultacijai per 2018 metus Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Duomenys apie neatvykusius pacientus buvo
19 surinkti iš ligoninės elektroninės sveikatos informacinės sistemos (ESIS). Esant 95 proc. tikimybei ir 5 proc. klaidos tikimybei, buvo nustatytas būtinas imties dydis – 347 pacientas. Prognozavus, kad ne visi pacientai sutiks atsakyti į klausimus, buvo apklausta 469 pacientų, siekiant užtikrinti imties reprezentatyvumą.
2.6. Tiriamoji populiacija
Užsiregistravę ir neatvykę pacientai planinei ambulatorinei gydytojo specialisto konsultacijai Respublikinėje Kauno ligoninėje.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Telefonu arba per sistemą sergu.lt užsiregistravę gydytojo specialisto planinei ambulatorinei konsultacijai, tačiau neatvykę pacientai (tiriamuoju momentu – neatvykę praėjusią savaitę).
2. Pacientai nuo 18 m. amžiaus.
3. Sutikę dalyvauti telefoninėje apklausoje. Į tyrimą buvo neįtraukti pacientai:
1. Jaunesni nei 18 metų amžiaus.
2. Ligoninės elektroninės sveikatos informacinėje sistemoje (ESIS) apie pacientą nebus bent 1-o iš žemiau nurodytų duomenų.
3. Atsisakę dalyvauti telefoninėje apklausoje.
4. Registravęsi pas gydytoją specialistą, teikiantį odontologines paslaugas.
2.7. Tyrimo schema
Tyrimas sudarytas iš dviejų dalių:
Pirma dalis
Duomenys apie neatvykusius pacientus buvo surinkti iš ligoninės elektroninės sveikatos informacinės sistemos (ESIS) registratūroje pirmadieniais antroje dienos pusėje. Buvo surinkti šie duomenys: vardas, lytis, gimimo metai, gyvenamoji vieta, kontaktinis telefonas, neatvykimo laikas
20 (metai, mėnesis, diena, valanda, minutė), registravimosi laikas (metai, mėnesis, diena), pas kokį specialistą registracija (gydytojo specialybė).
Antra dalis
Telefonu neatvykimo priežastys sužinotos apklausus 469 pacientų, apklausą atlikus kiekvieną savaitę antradieniais iki 14.00 val. Buvo apklausti praėjusią savaitę neatvykę pacientai, kurie buvo užsiregistravę planinei gydytojo specialisto konsultacijai. Praėjusios savaitės neatvykę pacientai buvo išrikiuoti pagal neatvykimo laiką į eilę ir suteiktas numeris sąraše nuo 1 didėjančia tvarka. Skambučiui pacientai buvo atrinkti naudojant tikrų atsitiktinių skaičių generatorių, generuojant skaičius atsitiktinai tą savaitę neatvykusių pacientų skaičiaus ribose (adresas www.random.org). Jei pacientas neatsakė į skambutį, daugiau skambutis šiam pacientui nebuvo kartojamas. Sekantis žmogus buvo parinktas atsitiktine atranka naudojant generatorių. Telefoninio pokalbio metu gauti papildomi tyrimo duomenys – išsilavinimas, užsiėmimas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, galimybė įvardinti neatvykimo priežastį, neatvykimo priežastis, sveikatos problemos sprendimas, informavimas gydymo įstaigą dėl neatvykimo.
2.8. Statistinė analizė
Surinkti duomenys buvo sukaupti kompiuterinėje duomenų bazėje. Statistinė analizė atlikta programų paketu SPSS (Statistical Package for Social Sciences 20 for Windows) taikant χ2 (chi-kvadrato)
testą hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti taip pat dviejų kintamųjų nepriklausomumui tikrinti. Hipotezių apie populiacijos vidurkį tikrinimui esant normaliajam skirstiniui - Stjudento t testas, esant nenormaliam skirstiniui – Man-Whitney U testas. Standartinis nuokrypis buvo taikomas nusakyti dydžio įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį. Siekiant nustatyti statistinį ryšį tarp kintamųjų buvo taikomas Spirmeno (esant nenormaliam skirstiniui) koeficientas. Porinėms proporcijoms palyginti taikytas Bonferoni Z testas. Kruskal – Wallis testas buvo taikytas palyginti tris ir daugiau nepriklausomas grupes.
21 Tyrime dalyvaujančių asmenų anonimiškumą užtikrino tyrėjai. Visi tyrimo duomenys buvo registruojami tyrimo formoje, kurioje nebuvo pacientą galinčių identifikuoti duomenų. Formoje buvo tik pacientui suteiktas tyrimo numeris. Visi tyrimo dokumentai buvo saugojami tyrėjų ir griežtai konfidencialūs. Pacientai buvo supažindinami, kad duomenys nebus niekam atskleisti. Atliktoje tyrimo analizėje naudoti nuasmeninti duomenys.
2.10. Galima tyrimo nauda, kompensacija tiriamajam, finansinė nauda tyrėjams, galimos rizikos ir žalos tiriamiesiems įvertinimas
Pacientai tiesioginės naudos iš šio tyrimo neturėjo. Tiriamiems pacientams nebuvo numatytas joks užmokestis ar kompensacija už dalyvavimą tyrime. Iš šio tyrimo tyrėjai neturėjo jokios finansinės ar kitokios naudos. Pacientai jokios žalos nepatyrė.
2.11. Tyrimui reikalingi leidimai
Tyrimui atlikti gautas leidimas Nr. 5 – 839 (1.12) iš Respublikinės Kauno ligoninės medicinos etikos komisijos (priedas Nr.2) ir leidimas Nr. BEC – VSV(M) – 04 iš LSMU Bioetikos centro (priedas Nr. 3).
22
REZULTATAI
3.1. Planinei konsultacijai neatvykusių pacientų sociodemografinės charakteristikos
Per 2018 m. Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje planinei gydytojo specialisto konsultacijai užsiregistravo 78707 pacientai, iš jų 3537 pacientai neatvyko į planinę konsultaciją. Neatvykimo dažnis planinei gydytojo specialisto konsultacijai buvo 4,5 proc. 3.1.1 lentelėje pateikti neatvykusių pacientų sociodemografiniai rodikliai.
3.1.1 lentelė. Neatvykusių pacientų sociodemografiniai rodikliai
Sociodemografinės
charakteristikos Pacientų skaičius Dažnis (proc.)
χ2 kriterijus, reikšmingumo lygmuo Lytis χ2=211,542; p<0,001 Vyrai 1336 37,8 Moterys 2201 62,2 Gyvenamoji vieta χ2=172,726; p<0,001 Kaunas 2163 61,1 Kita 1374 38,9
Amžiaus vidurkis, metai ±
standartinis nuokrypis 53,5±18,1 - - Amžiaus grupė⃰ χ2=1477,098; p<0,001 0 - 17 m. 62 1,8 18 - 29 m. 410 11,6 30 - 49 m. 912 25,8 50 - 69 m. 1416 40,0 > 70 m. 737 20,8 Konsultacijos tipas χ2=1329,249; p<0,001 Pirminė 2853 80,7 Pakartotinė 684 19,3 Registracijos tipas χ2=2071,77; p<0,001 Internetu 415 11,7 Telefonu 3122 88,3
⃰visose amžiaus grupėse neatvykimo dažniai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
Išnagrinėtos neatvykusių pacientų sociodemografinės charakteristikos. Nustatyta, kad moterys dažniau neatvyko į paskirtą vizitą nei vyrai (p<0,05), į paskirtą konsultaciją dažniau neatvyko pacientai gyvenantys Kaune nei kitų miestų gyventojai (p<0,05). Neatvykusių pacientų amžiaus vidurkis buvo 53,5±18,1 metai. Dažniausiai neatvyko 50 – 69 metų amžiaus pacientai (p<0,05). Pacientai registravęsi
23 pirminei konsultacijai dažniau neatvyko nei pacientai registravęsi pakartotinei konsultacijai (p<0,05). Taip pat dažniau neatvyko pacientai, kurie registravosi konsultacijai telefonu nei pacientai, kurie registravosi internetu (p<0,05).
3.1.2 lentelėje pateikta, kiek pacientų neatvyko daugiau nei vieną kartą į planinę konsultaciją.
3.1.2 lentelė. Pacientų ir neatvykimo skaičiaus pasiskirstymas pagal neatvykimo kartų skaičių.
Neatvykimo kartų skaičius 1 ≥ 2
Pacientų skaičius (proc.) 2801 (89,9) 313 (10,1)
Neatvykimų skaičius (proc.) 2801 (79,2) 736 (20,8)
Nustatyta, kad 313 pacientų neatvyko daugiau nei vieną kartą į konsultaciją. Iš viso šie pacientai neatvyko 736 kartus. Šie pacientai sudaro 10,1 proc. visų neatvykusių pacientų, tačiau atsakingi net už 20,8 proc. visų neatvykimų.
3.1.3 lentelėje pateikta neatvykusių pacientų dažnis kiekvieną mėnesį.
3.1.3 lentelė. Neatvykusių pacientų dažnio pasiskirstymas pagal mėnesius
Mėnesiai
Užsiregistravusių pacientų skaičius
Neatvykusių pacientų
skaičius Neatvykimo dažnis (proc.)
Sausis 6071 314 4,92 Vasaris 5876 254 4,14 Kovas 6538 300 4,39 Balandis 5643 307 5,16 Gegužė 6366 339 5,06 Birželis 5446 262 4,59 Liepa 5058 269 5,05 Rugpjūtis 5238 292 5,28 Rugsėjis 5708 301 5,01 Spalis 6762 300 4,25 Lapkritis 6496 325 4,76 Gruodis 5328 264 4,72
24 3.1.4 lentelėje pateikta neatvykimo dažnių reikšmingumo lygmuo skirtingais mėnesiais.
3.1.4 lentelė. Neatvykimo dažnių palyginimas tarp skirtingų mėnesių Neatvykimo
į vizitą
mėnuo Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis
Sausis - - - - Vasaris p<0,05 - - - - Kovas p>0,05 p>0,05 - - - - Balandis p>0,05 p<0,05 p<0,05 - - - - Gegužė p>0,05 p<0,05 p>0,05 p>0,05 - - - - Birželis p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - - - Liepa p>0,05 p<0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - - - - Rugpjūtis p>0,05 p<0,05 p<0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - - - Rugsėjis p>0,05 p<0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - - Spalis p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p<0,05 p>0,05 p<0,05 p<0,05 p<0,05 - - Lapkritis p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - Gruodis p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05
Nustatyta, kad neatvykimo dažnis tarp sausio ir vasario mėnesio statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Neatvykimo dažnis tarp vasario ir balandžio, vasario ir gegužės, vasario ir liepos bei vasario ir rugpjūčio mėnesių taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Neatvykimo dažnis tarp kovo ir rugpjūčio mėnesio tarp gegužės ir spalio mėnesio liepos ir spalio mėnesio tarp rugpjūčio ir spalio mėnesio tarp rugsėjo ir spalio mėnesio statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Statistiškai reikšmingo neatvykimo dažnių skirtumo tarp kitų mėnesių nebuvo (p>0,05).
3.1.5 lentelėje pateiktas neatvykusių pacientų dažnis skirtingomis savaitės dienomis.
3.1.5 lentelė. Neatvykusių pacientų dažnio pasiskirstymas pagal savaitės dienas
Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Užsiregistravusių pacientų skaičius 14119 15010 14684 16131 10446 Neatvykusių pacientų skaičius 792 784 737 736 488 Neatvykimo dažnis (proc.) 5,31 4,96 4,78 4,36 4,46
25 3.1.6 lentelėje pateiktas neatvykimo dažnio reikšmingumo lygmuo skirtingomis savaitės dienomis.
3.1.6 lentelė. Neatvykimo dažnių palyginimas tarp savaitės dienų
Savaitės diena Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis
Pirmadienis - - - - -
Antradienis p>0,05 - - - -
Trečiadienis p<0,05 p>0,05 - - -
Ketvirtadienis p<0,05 p<0,05 p>0,05 - -
Penktadienis p<0,05 p<0,05 p>0,05 p>0,05 - Nustatyta, kad neatvykimo dažnis tarp pirmadienio ir trečiadienio, tarp pirmadienio ir ketvirtadienio statistiškai, tarp pirmadienio ir penktadienio, tarp antradienio ir ketvirtadienio, tarp antradienio ir penktadienio statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
3.1.7 lentelėje pateiktas neatvykusių pacientų dažnis skirtingomis konsultacijų valandomis.
3.1.7 lentelė. Neatvykusių pacientų dažnio pasiskirstymas pagal konsultacijos laiką
Konsultacijos laikas Užsiregistravusių pacientų skaičius Neatvykusių pacientų skaičius Neatvykimo dažnis (proc.) 8-9 val. 6044 290 4,58 9-10 val. 8757 430 4,68 10-11 val. 9598 445 4,43 11-12 val. 9273 475 4,87 12-13 val. 7499 383 4,86 13-14 val. 8372 433 4,92 14-15 val. 7000 335 4,57 15-16 val. 5524 314 5,38 16-17 val. 4569 246 5,11 17-18 val. 2823 142 4,79 18-19 val. 1071 44 3,95
26 3.1.8 lentelėje pateiktas neatvykimo dažnio reikšmingumo lygmuo skirtingomis konsultacijų valandomis.
3.1.8 lentelė Neatvykimo dažnių palyginimas tarp skirtingų konsultacijos valandų
Konsultacijos laikas 8-9 val. 9-10 val. 10-11 val. 11-12 val. 12-13 val. 13-14 val. 14-15 val. 15-16 val. 16-17 val. 17-18 val. 8-9 val. - - - - - - - - - - 9-10 val. p>0,05 - - - - - - - - - 10-11 val. p>0,05 p>0,05 - - - - - - - - 11-12 val. p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - - - - - - 12-13 val. p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - - - - - 13-14 val. p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - - - - 14-15 val. p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - - - 15-16 val. p<0,05 p<0,05 p<0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p<0,05 - - - 16-17 val. p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - - 17-18 val. p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 - 18-19 val. p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p>0,05 p<0,05 p>0,05 p>0,05
Apibendrinus gautus rezultatus, nustatyta, kad paskirtai konsultacijai dažniau neatvyko moterys, Kauno gyventojai, 50 – 69 metų turintys pacientai. Dažniau pacientai neatvyko paskirtai pirminei konsultacijai, taip pat registruotai telefonu planinei konsultacijai. Pacientai dažniau neatvyko paskirtam vizitui pirmadieniais nei kitomis savaitės dienomis (p<0,05).
3.2. Laukimo trukmė nuo išankstinės registracijos iki paskirtos ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos
2018 m. RKL KP įvertinta neatvykusių pacientų nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos laukimo trukmė ir jos charakteristikos, laukimo trukmės vidurkis, neatvykusių pacientų pasiskirstymas pagal laukimo trukmę, laukimo trukmės vidurkio pasiskirstymas pagal neatvykusių pacientų sociodemografines charakteristikas ir sąsaja tarp laukimo trukmės ir sociodemografinių rodiklių.
Nustatyta, kad laukimo trukmė nuo išankstinės registracijos iki paskirtos ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos buvo 14,76 ± 9,8 dienos.
27 3.2.1 paveiksle pateiktas neatvykimo dažnių pasiskirstymas pagal laukimo laiką.
3.2.1 pav. Neatvykimo dažnių pasiskirstymas pagal laukimo dienas, χ2=3423,9; p<0,001
Atkreiptinas dėmesys, kad pacientai dažniausiai neatvyko paskirtai planinei konsultacijai esant tą pačią dieną (pacientai neturėjo laukti), bei esant 7 ir 14 laukimo dienoms.
3.2.2 paveiksle pavaizduotas neatvykimo dažnio pasiskirstymas skirtingomis pagal laukimo laiką.
3.2.2 pav. Neatvykimo dažnių pasiskirstymas pagal laukimo dienas, χ2=506,924; p<0,001 0% 1% 2% 3% 4% 5% 6% 7% 8% 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 47 49 55 85 98 Laukimo dienos 6,8% 19,4% 25,3% 26,4% 14,3% 7,8% Ta pati diena 1-7 8-14 15-21 22-28 >29
28 Pacientai, kurie laukė iki paskirtos konsultacijos 1 – 7 dienas, dažniau neatvyko nei pacientai, kurie laukė 22 ir daugiau dienų (p<0,05). Pacientai, kurie konsultacijos laukė 8 – 14 dienas, dažniau neatvyko nei pacientai, kurie laukė 22 ir daugiau dienų (p<0,05). Pacientai, kurie laukė 15 – 21 dienas, dažniau neatvyko nei pacientai, kurie laukė 22 ir daugiau dienų (p<0,05), o pacientai, kurie laukė 22 – 28 dienas, dažniau neatvyko nei tie pacientai, kurie laukė >29 dienas (p<0,05).
3.2.1 lentelėje pateikta, kiek vidutiniškai dienų nuo registracijos iki paskirtos planinės konsultacijos laukė moterys ir vyrai.
3.2.1 lentelė. Laukimo trukmės vidurkis pagal lytį
Lytis Neatvykusių pacientų skaičius
Laukimo trukmės vidurkis, dienos ± standartinis nuokrypis
Mann – Whitney kriterijus,reikšmingumo
lygmuo
Moteris 2195 15,11±9,78 U= 432568; p<0,05
Vyras 1327 14,33±9,96
Nustatyta, kad moterys statistiškai reikšmingai ilgiau laukė iki paskirtos konsultacijos nei vyrai (p<0,05).
3.2.2 lentelėje pateikta, kiek vidutiniškai dienų nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos laukė pacientai skirtingose amžiaus grupėse.
3.2.2 lentelė. Laukimo trukmės vidurkis pagal amžiaus grupes
Amžiaus grupė
Neatvykusių pacientų skaičius
Laukimo trukmės vidurkis, dienos ± standartinis nuokrypis χ2 kriterijus, reikšmingumo lygmuo 0 - 17 m. 60 14,16± 8,8 χ2=32,30; p<0,001 18 - 29 m.1 408 12,57± 8,7 30 - 49 m.2 908 14,37± 9,6 50 - 69 m.3 1412 15,32± 9,5 >70 m.4 734 15,72± 11,3
amžiaus grupė 1lyginant su amžiaus grupe 2,3,4 (p<0,05).
Nustatyta, kad 18 – 29 metų amžiaus pacientai laukė trumpiau iki paskirtos konsultacijos nei 30 metų ir vyresni pacientai (p<0,05). Lyginant laukimo trukmės vidurkį tarp kitų amžiaus grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
29 3.2.3 lentelėje pateikta kiek vidutiniškai paskirtos konsultacijos laukė pacientai gyvenantys Kaune ir kituose miestuose.
3.2.3 lentelė. Laukimo trukmės vidurkis pagal gyvenamą vietą
Gyvenamoji vieta
Neatvykusių pacientų
skaičius
Laukimo trukmės vidurkis, dienos ±standartinis nuokrypis
Mann – Whitney kriterijus, reikšmingumo lygmuo
Kaunas 2203 14,93± 9,8
U=1213081; p>0,05
Kita 1319 14,46± 9,9
Nustatyta, kad Kaune ir kitur gyvenančių pacientų laukimo trukmės vidurkiai nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
3.2.4 lentelėje pateikta kiek vidutiniškai laukė pacientai paskirtos pirminės ir pakartotinės konsultacijos.
3.2.4 lentelė. Laukimo trukmės vidurkis pagal konsultacijos tipą
Konsultacijos tipas
Neatvykusių pacientų
skaičius
Laukimo trukmės vidurkis, dienos ± standartinis nuokrypis
Mann – Whitney kriterijus, reikšmingumo lygmuo
Pirminė 2842 15,68± 9,5
U=696989,5; p<0,001
Pakartotinė 680 11,23± 10,3
Nustatyta, kad pacientai, registravęsi pirminei konsultacijai ir į ją neatvykę, statistiškai reikšmingai daugiau laukė dienų nei pacientai registravęsi pakartotinei konsultacijai ir į ją neatvykę (p<0,05).
3.2.5 lentelėje pateikta kiek vidutiniškai paskirtos konsultacijos laukė pacientai, registravęsi konsultacijai telefonu ir internetu.
3.2.5 lentelė. Laukimo trukmės vidurkis pagal registracijos tipą
Registracijos tipas
Neatvykusių pacientų
skaičius Laukimo trukmės vidurkis, dienos ± standartinis nuokrypis
Mann – Whitney kriterijus, reikšmingumo lygmuo
Telefonu 3107 14,55±9,9
U=552933; p<0,001
Internetu 415 16,84± 9,3
Nustatyta, kad pacientai, kurie registravosi konsultacijai telefonu ir į ją neatvyko, laukė trumpiau nei pacientai, registravęsi konsultacijai internetu (p<0,05).
30 3.2.6 lentelėje pateiktos laukimo trukmės sąsajos su sociodemografiniais rodikliais.
3.2.6 lentelė. Laukimo trukmės sąsaja su sociodemografiniais rodikliais
Sociodemografinės charakteristikos Koreliacijos koficientas, reikšmingumo lygmuo
Lytis r=-0,044, p<0,05
Amžius r=0,081, p<0,001
Gyvenamoji vieta r=-0,03, p>0,05
Konsultacijos tipas r=-0,191, p<0,001
Registracijos tipas r=0,08, p<0,001
Įvertintas laukimo trukmės ryšys su neatvykusių pacientų lytimi, amžiumi, gyvenamąja vieta bei konsultacijos ir registracijos tipais. Nustatyta labai silpna statistiškai reikšminga laukimo trukmės sąsaja su lytimi, amžiumi, konsultacijos ir registracijos tipais (p<0,05). Laukimo trukmės ryšio su gyvenamąja vieta nebuvo(p>0,05).
3.2.7 lentelėje pateiktas kiekvienos laukimo trukmės grupių sąsaja su neatvykusių pacientų lytimi, amžiaus grupe, gyvenamąja vieta bei konsultacijos ir registracijos tipais.
3.2.7 lentelė. Laukimo trukmės sąsajos su sociodemografiniais rodikliais
Sociodemografinės charakteristikos 0 - 7 dienos 8 - 14 dienos 15 - 21 dienos 22 - 28 dienos ≥29 dienos Lytis r=-0,049 p<0,05 r=0,017 p>0,05 r=0,001 p>0,05 r=0,030 p>0,05 r=0,018 p>0,05 Konsultacijos tipas r=-0,223 p<0,05 r=0,071 p<0,05 r=0,076 p<0,05 r=0,060 p<0,05 r=0,049 p<0,05 Registracijos tipas r=0,066 p<0,05 r=-0,003 p>0,05 r=0,002 p>0,05 r=-0,048 p<0,05 r=-0,051 p<0,05 Gyvenamoji vieta r=-0,022 p>0,05 r=-0,001 p>0,05 r=-0,032 p>0,05 r=0,062 p<0,05 r=0,010 p>0,05 Amžiaus grupės r=0,053 p<0,05 r=0,026 p>0,05 r=-0,004 p>0,05 r=-0,056 p<0,001 r=-0,049 p<0,05
Nustatyta labai silpna statistiškai reikšminga 0 – 7 dienų laukimo trukmės grupės sąsaja su lytimi, konsultacijos tipu, registracijos tipu ir amžiaus grupe, 8 – 14 dienų laukimo trukmės grupės su konsultacijos tipu, 15 – 21 dienų laukimo trukmės grupės su konsultacijos tipu, 22 – 28 dienų laukimo
31 trukmės grupės su konsultacijos tipu, registracijos tipu, gyvenamąja vieta ir amžiaus grupe, 29 dienų ir daugiau laukimo trukmės grupės su konsultacijos tipu, registracijos tipu ir amžiaus grupe (p<0,05).
Apibendrinus gautus rezultatus, galima teigti, kad nuo registracijos iki paskirtos neįvykusios konsultacijos ilgiau laukė moterys, mažiausiai laukė 18 – 29 metų amžiaus pacientai, Kauno ir kitų miestų gyventojai laukė vienodai ilgai. Pacientai ilgiau laukė pirminės neįvykusios konsultacijos nei pakartotinės, taip pat ilgiau laukė internetu registruoti pacientai. Nustatyta labai silpna laukimo trukmės sąsaja su neatvykusių pacientų sociodemografinėmis charakteristikomis.
32 3.3 . Specialistai, pas kuriuos dažniausiai neatvyko iš anksto užsiregistravę pacientai
Išanalizuota pas kokius specialistus dažniausiai neatvyko pacientai ir kiek pacientų užsiregistravusių specialisto konsultacijai į ją neatvyko per 2018 m. Respublikinės Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikoje.
3.3.1 lentelėje pateikta pas kokius specialistus pacientai neatvyko ir koks buvo neatvykimo dažnis pas kiekvieną specialistą.
3.3.1 lentelė. Neatvykusių pacientų atvejų skaičiaus ir dažnio pasiskirstymas pagal gydytojus specialistus
Specialistas Užsiregistravusių skaičius (N) Neatvykusių skaičius ( N) Neatvykimo dažnis (proc.) χ2 kriterijus, reikšmingumo lygmuo Kardiologas 5286 399 7,5 χ2=4032,07; p<0,001 Pulmonologas1 2582 231 8,9 Neurologas 10779 646 6,0 Gastroenterologas2 791 71 9,0 Alergologas 329 24 7,3 Dermatologoas 680 8 1,2 Endokrinologas 1569 125 8,0 Reumatologas 2166 131 6,0 Dietologas3 121 12 10,0 Psichiatras 220 4 1,8 Oftalmologas 3621 292 8,1 Otorinolaringologas4 3395 309 9,1 Chirurgas 2198 34 1,5 Kraujagyslių chirurgas 3474 308 8,9 Neurochirurgas5 188 37 19,6 Urologas 802 69 8,6 Traumatologas 4817 331 6,9 Ginekologas 794 49 6,2 Reabilitologas 9122 293 3,2 Klinikinis fiziologas 3294 117 3,6 Radiologas 14199 0 0
Vidaus ligų gydytojas 1071 19 1,8
Endoskopuotojas 1631 1 0,06 Pediatras 4 0 0 Anesteziologas 596 0 0 Echoskopuotojas 4967 27 0,5 Plastikos chirurgas 11 0 0 Viso 78707 3537 100,0
33 Nustatyta, kad pacientai užsiregistravę planinei konsultacijai dažniausiai neatvyko pas gydytoją neurochirurgą (19,6 proc.), dietologą (10,0 proc.), otorinolaringologą (9,1 proc.), gastroenterologą (9,0 proc.) ir pulmonologą (8,9 proc.). Neatvykimo dažniai pas pulmonologą, gastroenterologą, neurochirurgą, dietologą, otorinolaringologą tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
Išanalizuotos pacientų, neatvykusių pas neurochirurgą, dietologą, otorinolaringologą, gastroenterologą, pulmonologą, sociodemografinės charakteristikos ir laukimo trukmė nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos pas šiuos specialistus.
3.3.2 lentelėje pateiktos neatvykusių pacientų pas neurochirurgą sociodemografinės charakteristikos.
3.3.2 lentelė. Pacientų neatvykusių pas neurochirurgą sociodemografiniai rodikliai
Neurochirurgas Pacientų skaičius Dažnis (proc.)
χ2 kriterijus, reikšmingumo lygmuo Lytis χ2=0,676; p>0,05 Vyrai 16 43,2 Moterys 21 56,8
Amžiaus vidurkis, metai±
standartinis nuokrypis 50,34±16,2 - - Amžiaus grupė χ2=11,97; p<0,05 0 - 17 m. 0 0,0 18 – 29 m.1 5 13,5 30 – 49 m.2 12 32,5 50 – 69 m.3 17 45,9 > 70 m.4 3 8,1 Gyvenamoji vieta χ2=0,5; p>0,05 Kaunas 21 56,8 Kita 16 43,2 Konsultacijos tipas χ2=22,73; p<0,001 Pirminė 33 89,2 Pakartotinė 4 10,8 Registracijos tipas χ2=11,91; p<0,05 Internetu 8 21,6 Telefonu 29 78,4
Laukimo trukmė, dienos ±
standartinis nuokrypis 12,05±7,2 - -
Amžiaus grupė1 lyginant su amžiaus grupe3,amžiaus grupė2 lyginant su amžiaus grupe4 , amžiaus grupė3 lyginant su amžiaus
34 Nustatyta, kad moterys ir vyrai vienodai dažnai neatvyko pas neurochirurgą (p>0,05), taip pat pas šį specialistą tiek Kauno gyventojai, tiek kitur gyvenantys pacientai, vienodai dažnai neatvyko (p>0,05). Neatvykusių pacientų amžiaus vidurkis buvo 50,34±16,2 metai. Nustatyta, kad 18 – 29 metų amžiaus pacientai rečiau neatvyko pas neurochirurgą nei 50 – 69 metų amžiaus pacientai (p<0,05), 30 – 49 metų amžiaus pacientai dažniau neatvyko negu vyresni nei 70 metų pacientai (p<0,05), o 50 – 69 metų amžiaus pacientai dažniau neatvyko negu vyresni nei 70 metų pacientai (p<0,05). Pirminei konsultacijai registravęsi pacientai dažniau neatvyko nei pacientai registravęsi pakartotinei konsultacijai (p<0,05). Taip pat dažniau neatvyko pacientai, kurie registravosi neurochirurgo konsultacijai telefonu nei pacientai, kurie registravosi internetu (p<0,05). Laukimo trukmės vidurkis nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos pas neurochirurgą buvo 12,05±7,2 dienos.
3.3.3 lentelėje pateiktos neatvykusių pacientų pas dietologą sociodemografinės charakteristikos.
3.3.3 lentelė. Pacientų neatvykusių pas dietologą sociodemografiniai rodikliai
Dietologas
Pacientų
skaičius Dažnis (proc.) χ2 kriterijus, reikšmingumo lygmuo Lytis
χ2=0,33; p>0,05
Vyrai 5 41,7
Moterys 7 58,3
Amžiaus vidurkis, metai±
standartinis nuokrypis 46,6±11,5 - - Amžiaus grupė χ2=3,5; p>0,05 0-17 m. 18 – 29 m. 30 – 49 m. 50 – 69 m. > 70 m. 0 1 6 5 0,0 8,3 50,0 41,7 0,0 0 Gyvenamoji vieta χ2=0,33; p>0,05 Kaunas 7 58,3 Kita 5 41,7 Konsultacijos tipas χ2=8,3; p<0,05 Pirminė 11 91,7 Pakartotinė 1 8,3 Registracijos tipas Internetu 0 0,0 - Telefonu 12 100,0
Laukimo trukmė, dienos ±
standartinis nuokrypis 25,25±7,6 - -
Nustatyta, kad moterys ir vyrai, taip pat skirtingų amžiaus grupių pacientai ir pacientai gyvenantys Kaune ir kitur vienodai dažnai neatvyko pas dietologą (p>0,05). Neatvykusių pacientų
35 amžiaus vidurkis buvo 46,6±11,5 metai. Pacientai dažniau neatvyko į pirminę dietologo konsultaciją nei į pakartotinę konsultaciją (p<0,05).Visi pacientai neatvykę pas dietologą registravosi telefonu. Laukimo trukmės vidurkis nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos pas dietologą buvo 25,25±7,6 dienos.
3.3.4 lentelėje pateiktos neatvykusių pacientų pas otorinolaringologą sociodemografinės charakteristikos.
3.3.4 lentelė. Pacientų neatvykusių pas otorinolaringologą sociodemografiniai rodikliai
Otorinolaringologas Pacientų skaičius Dažnis (proc.)
χ2 kriterijus, reikšmingumo lygmuo Lytis χ2=0,81; p>0,05 Vyrai 152 49,2 Moterys 157 50,8 Amžiaus vidurkis, metai± standartinis nuokrypis 42±21,8 - - Amžiaus grupė χ2=21,33; p<0,001 0 -17 m.1 39 12,6 18 – 29 m.2 67 21,7 30 – 49 m.3 84 27,2 50 – 69 m.4 74 23,9 > 70 m.5 45 14,6 Gyvenamoji vieta χ2=15,21; p<0,001 Kaunas 192 62,1 Kita 117 37,9 Konsultacijos tipas χ2=129,87; p<0,001 Pirminė 255 82,5 Pakartotinė 54 17,5 Registracijos tipas χ2=172,689; p<0,001 Internetu 39 12,6 Telefonu 270 87,4 Laukimo trukmė, dienos ± standartinis nuokrypis 10,12±7,4 - -
amžiaus grupė1 lyginant su amžiaus grupe 2,3,4 ,amžiaus grupė 3 lyginant su amžiaus grupe5 , amžiaus grupė4 lyginant su amžiaus
grupe5 ( p<0,05).
Nustatyta, kad moterys ir vyrai vienodai dažnai neatvyko pas otorinolaringologą (p>0,05). Neatvykusių pacientų amžiaus vidurkis buvo 25,25±7,6 metai. Nepilnamečiai rečiau neatvyko pas otorinolaringologą nei 18 – 69 metų amžiaus pacientai (p<0,05), 30 – 49 m. amžiaus pacientai dažniau neatvyko nei 50 – 69 m. amžiaus pacientai (p<0,05), o šios amžiaus grupės pacientai dažniau neatvyko
36 nei pacientai, turintys 70 metų ir daugiau. Nustatyta, kad Kaune gyvenantys pacientai dažniau neatvyko į konsultaciją nei gyvenantys kitur (p<0,05). Pacientai dažniau neatvyko į pirminę otorinolaringologo konsultaciją nei į pakartotinę konsultaciją (p<0,05). Taip pat pacientai dažniau neatvyko į telefonu registruotą konsultaciją, nei registruotą konsultaciją internetu (p<0,05). Laukimo trukmės vidurkis nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos pas otorinolaringologą buvo 10,12±7,4 dienos.
3.3.5 lentelėje pateiktos neatvykusių pacientų pas gastroenterologą sociodemografinės charakteristikos.
3.3.5 lentelė. Pacientų neatvykusių pas gastroenterologą sociodemografiniai rodikliai
Gastroenterologas Pacientų skaičius Dažnis (proc.)
χ2 kriterijus, reikšmingumo lygmuo Lytis χ2=5,085; p>0,05 Vyrai 26 36,6 Moterys 45 63,4
Amžiaus vidurkis, metai±
standartinis nuokrypis 56,45±18,2 - - Amžiaus grupė χ2=31,284; p<0,001 0 - 17 m.1 1 1,4 18 – 29 m.2 5 7,0 30 – 49 m.3 21 29,6 50 – 69 m.4 25 35,2 > 70 m.5 19 26,8 Gyvenamoji vieta χ2=2,182; p>0,05 Kaunas 42 59,1 Kita 29 40,9 Konsultacijos tipas Pirminė Pakartotinė 50 21 70,4 χ2=11,845; p<0,05 29,6 Registracijos tipas χ2=31,113; p<0,001 Internetu 12 16,9 Telefonu 59 83,1
Laukimo trukmė, dienos ±
standartinis nuokrypis 19,24±11,4 - -
amžiaus grupė1 lyginant su amžiaus grupe3,4,5 , amžiaus grupė2 lyginant su amžiaus grupe3,4,5 (p<0,05).
Nustatyta, kad moterys ir vyrai vienodai dažnai neatvyko pas gastroenterologą (p>0,05), taip pat vienodai dažnai neatvyko tiek Kauno gyventojai, tiek gyvenantys kitur (p>0,05). Neatvykusių pacientų amžiaus vidurkis buvo 56,45±18,2 metai. Nepilnamečiai pacientai rečiau neatvyko negu pacientai vyresni nei 30 metų amžiaus, o 18 – 29 metų amžiaus pacientai rečiau neatvyko pas gastroenterologą negu pacientai vyresni nei 30 metų amžiaus. Pacientai dažniau neatvyko į pirminę gastroenterologo konsultaciją nei į pakartotinę konsultaciją (p<0,05). Taip pat pacientai dažniau neatvyko į telefonu
37 registruotą konsultaciją, nei registruotą konsultaciją internetu (p<0,05). Laukimo trukmės vidurkis nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos pas gastroenterologą buvo 19,24±11,4 dienos.
3.3.6 lentelėje pateiktos neatvykusių pacientų pas pulmonologą sociodemografinės charakteristikos.
3.3.6 lentelė. Pacientų neatvykusių pas pulmonologą sociodemografiniai rodikliai
Pulmonologas Pacientų skaičius Dažnis (proc.)
χ2 kriterijus, reikšmingumo lygmuo Lytis χ2=0,974; p>0,05 Vyrai 108 46,8 Moterys 123 53,2
Amžiaus vidurkis, metai±
standartinis nuokrypis 57,5±18,7 - - Amžiaus grupė χ2=117,307; p<0,001 0 - 17 m.1 4 1,7 18 – 29 m.2 15 6,5 30 – 49 m.3 51 22,1 50 – 69 m.4 94 40,7 > 70 m.5 67 29,0 Gyvenamoji vieta χ2=32,399; p<0,001 Kaunas 159 68,8 Kita 72 31,2 Konsultacijos tipas χ2=32,766; p<0,001 Pirminė 255 82,5 Pakartotinė 54 17,5 Registracijos tipas Internetu 23 208 10,0 90,0 χ2=148,16; p<0,001 Telefonu
Laukimo trukmė, dienos ±
standartinis nuokrypis 14,54±9,3 - -
amžiaus grupė1 lyginant su amžiaus grupe2,3,4,5 , amžiaus grupė2 lyginant su amžiaus grupe3,4,5, amžiaus grupė3lyginant su amžiaus grupe4,
amžiaus grupė4 lyginant su amžiaus grupe5 (p<0,05).
Nustatyta, kad moterys ir vyrai vienodai dažnai neatvyko pas pulmonologą (p>0,05). Neatvykusių pacientų amžiaus vidurkis buvo 57,5±18,7 metai. Nepilnamečiai pacientai rečiau neatvyko į konsultaciją nei 18 – 69 metų amžiaus pacientai (p<0,05). 18 – 29 metų amžiaus pacientai rečiau neatvyko nei pacientai turintys 30 metų ir daugiau (p<0,05). 30 – 49 metų amžiaus pacientai rečiau neatvyko nei 50 – 69 metų amžiaus pacientai (p<0,05), o 50 – 69 metų amžiaus pacientai dažniau neatvyko nei 70 metų ir daugiau turintys pacientai (p<0,05). Kaune gyvenantys pacientai dažniau neatvyko į konsultaciją nei gyvenantys kitur (p<0,05). Pacientai dažniau neatvyko į pirminę pulmonologo konsultaciją nei į pakartotinę konsultaciją (p<0,05). Taip pat pacientai dažniau neatvyko į
38 telefonu registruotą konsultaciją, nei registruotą konsultaciją internetu (p<0,05). Laukimo trukmės vidurkis nuo registracijos iki paskirtos konsultacijos pas pulmonologą buvo 14,54±9,3 dienos.
3.3.1 paveiksle pavaizduota kokia vidutinė laukimo trukmė buvo pas gydytoją neurochirurgą, otorinolaringologą, dietologą, pulmonologą ir gastroenterologą.
3.3.1 pav. Vidutinė laukimo trukmė dienomis pas specialistus ±SN, χ2=80,455; p<0,001
Vidutinė laukimo trukmė pas neurochirurgą buvo 12,05±7,2, pas dietologą – 25,25±7,6, pas otorinolaringologą 10,12±7,4, pas gastroenterologą - 19,24±11,4, pas pulmonologą – 14,54±9,3. Laukimo trukmės vidurkiai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
Apibendrinus gautus rezultatus, nustatyta, kad dažniausiai pacientai neatvyko pas gydytoją neurochirurgą, dietologą, otorinolaringologą, gastroenterologą ir pulmonologą. Pas šiuos specialistus laukimo trukmės vidurkiai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi.
