LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Liepa Šalūgaitė
I KURSO STUDENTŲ ŽINIŲ APIE MITYBĄ ŠALTINIAI, JŲ POREIKIS IR
RYŠIAI SU MITYBOS ĮPROČIAIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikata (gyvensenos medicina)
Studentas Mokslinis vadovas
(parašas) (parašas) doc. dr. Vilma Kriaučionienė (data) (data)
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (gyvensenos medicina)
I KURSO STUDENTŲ ŽINIŲ APIE MITYBĄ ŠALTINIAI, JŲ POREIKIS IR RYŠIAI SU MITYBOS ĮPROČIAIS
Liepa Šalūgaitė
Mokslinė vadovė doc., dr. Vilma Kriaučionienė
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas (LSMU), Visuomenės sveikatos fakultetas (VSF), Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2018, 69 psl.
Darbo tikslas. Nustatyti I kurso studentų žinių apie mitybą šaltinius, jų poreikį ir ryšius su mitybos įpročiais.
Uždaviniai: Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti Kauno universitetų I kurso studentų mitybos įpročius, pagrindinius informacijos apie mitybą šaltinius, pasitikėjimą jais ir įvertinti šių šaltinių ir jų poreikio ryšius su mitybos įpročiais.
Tyrimo metodika. Momentinis tyrimas buvo atliktas 2017 metų vasario-kovo mėn. keturiuose Kauno miesto universitetuose (Aleksandro Stulginksio Universitete, Kauno Technologijos Universitete, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Vytauto Didžiojo Universitete). Tiriamieji - šių universitetų pasirinktų fakultetų pirmo kurso bakalauro studentai. Studentai atrinkti atsitiktinai – apklausti tyrimo metu dalyvavusieji užsiėmimuose. Tyrimo instrumentu pasirinktas anketinės apklausos metodas. Iš viso I kurso studentams buvo išdalintos 1111 anketos, grąžintos 1062 užpildytos anketos (atsako dažnis 96 proc.). Vaikinai sudarė - 40 proc. (425 vaikinai), merginos – 60 proc. (637 merginų) visų tirtųjų. Tirtųjų buvo klausiama apie sociodemografinius duomenis ir studijas, sveikatą, mitybos įpročius, kūno svorį, pagrindinius informacijos apie mitybą šaltinius.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų SPSS paketą (angl. Statistical Package for Social Sciences 17.0 for Windows).Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas remiantis chi kvadrato (χ2) ir z kriterijumi. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Kiekybiniams požymiams vertinti skaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinė paklaida. Rezultatai. Remiantis vaikinų ir merginų maisto produktų suvartojimo indekso balų įverčiais galima teigti, kad merginų mitybos įpročiai yra sveikesni nei vaikinų. Merginos dažniau pusryčiavo, valgė košes ir dribsnius, šviežias daržoves, vaisius ir uogas, juodą duoną, rečiau mėsą ir jos
produktus nei vaikinai. Tačiau studentų mitybos įpročiai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: kasdien šviežias daržoves vartojo 16,3 proc. vaikinų ir 20,1 proc. merginų, greitą maistą bent kelis k/sav. rinkosi 9,4 proc. vaikinų ir 7,8 proc. merginų, žuvies ir jūros produktus bent kelis k/sav.
vartojo mažiau nei 6 proc. tirtųjų. Studentai, skaitantys maisto produktų etiketes maitinosi sveikiau nei jų neskaitantys.
Daugiau nei pusei (59,3 proc.) studentų pagrindinis ir dažniausiai naudojamas informacijos apie mitybą šaltinis yra internetinės svetainės, tačiau patys studentai vertina jį kaip vidutiniškai patikimą. Merginos dažniau nei vaikinai linkusios pasitikėti gauta informacija ir ja vadovautis renkantis maisto produktus. Pagrindinės nurodytos priežastys, skatinančios reguliuoti svorį: nepasitenkinimas savo išvaizda bei pasitikėjimo savimi trūkumas (25,8 proc. vaikinų ir 25,7 proc. merginų). Merginos 2 kartus dažniau nei vaikinai bandė reguliuoti kūno svorį per praėjusius metus (27,9 proc. merginų ir 13,8 proc. vaikinų).
Merginos dažniau nei vaikinai teigė, kad norėtų gauti daugiau žinių apie mitybą ir pageidautų specialaus sveikos mitybos mokymo universitete. Studentai, kurių mitybos įpročiai buvo sveikesni, dažniau buvo linkę naudotis patikimais informacijos šaltiniais, nei tie studentai, kurių mitybos įpročiai buvo mažiau sveiki. Poreikis specialiam mitybos mokymui universitete priklauso nuo mitybos įpročių – didesnė studentų dalis, turinčių sveikus mitybos įpročius, pageidautų tokio mokymo lyginant su turinčiais nesveikus mitybos įpročius.
Išvados. Daugumos studentų mitybos įpročiai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Dažniausiai informacija apie mitybą gaunama iš mažai patikimų informacijos šaltinių. Siekiant skatinti studentus maitintis sveikiau, tikslinga suteikti jiems moksliškai pagrįstą informaciją apie sveiką mitybą, įdiegiant universitetuose sveikos mitybos modulį.
Raktiniai žodžiai. Studentai. Mitybos įpročiai. Informacijos šaltiniai.
SUMMARY Public Health (Lifestyle medicine)
THE INFORMATION SOURCES, NEED OF KNOWLEDGE ABOUT NUTRITION AND ASSOCIATIONS WITH NUTRITION HABITS AMONG FIRST COURSE STUDENTS Liepa Šalūgaitė
Research supervisor Doc., Dr. Vilma Kriaučionienė
Lithuanian University of Health Sciences (LSMU), Faculty of Public Health (FPH), Department of Preventive medicine. Kaunas, 2018, 69 p.
Aim of the study. Identify the sources of nutrition of the first course students, their needs and the correlations with eating habits.
Objectivs. During the questionnaire, the aim was to find out the eating habits of the first course students of Kaunas universities, the main sources of nutrition information, their trust in them, and to assess the correlations between these sources and their need with eating habits.
Methods.A Cross-sectional survey was conducted among the first-year students at randomly selected faculties of four Kaunas universities (LSMU, KTU, ASU, VMU). in February-March 2017. The self-administered questionnaire was filled in by 452 males (40%) and 637 females (60%). The response rate was 96%. The respondents were asked about socio-demographic data and studies, health, eating habits, body weight and the main sources of nutrition information.
Statistical data analysis was performed using the statistical software SPSS (Statistical Package for Social Sciences 17.0 for Windows). The qualitative evidence of a statistical link was based on chi-square (χ2) and z criteria. The difference was considered to be significant when p<0,05. The arithmetric mean and the standart error are calculated for the quantitavive evidence. Results. Girls had healthier diet than boys did. The girls were more likely to have breakfast, eat cereal and flakes, fresh vegetables, fruit, berries, black bread, and less meat and meat products than boys. However, student’s eating habits do not meet the nutritional recommendations: only 16.3% boys and 20.1% girls consumed fresh vegetables daily, the boys (9,4%) and the girls (7,8%) consumed fast food at least twice a week, less than 6% of the respondents used fish and sea fruit products at least several times a week. Students reading food lables fed healthier thank non-readers.
The main and the most used source about the information of nutrition is websites for more than half of students (59,9%), however, the students themselves rate it as moderately reliable. Girls were more likely to trust the information they receive and to guide it when choosing food than boys. The main reasons for weight control are the following: dissetisfaction with their appearance and lack of self-confidence (25,8% for boys and 25,7% girls). Girls tried to regulate body weight during the last year more often than boys (27,9% girls and 13,8 boys).
Girls claimed that they would like to have more knowledge about nutrition and would prefer a special health education at a university more often than boys. Students whose eating habits were healthier were more likely to use reliable sources of information than those whose eating habits were less healthy. The need for special nutrition training depends on eating habits – a higher
proportion of students with healthy eating habits would prefer such training compared to those who have unhealthy eating habits.
Conclusions. Most student’s eating habits do not correspond with healthy nutrition
recommendations. The most common nutrition information comes from low-confidence sources of information. In order to encourage students to eat more healthy, it is appropriate to provide them with scientifically-based information on healthy nutrition by introducing a healthy nutrition module at universities.
TURINYS
SANTRUMPOS ...7
ĮVADAS ...9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12
1.1 Sveikos mitybos rekomendacijos ...12
1.2 Studentų mitybos įpročiai ...16
1.2.1 Mitybos režimas ...17
1.2.2 Vaisių ir daržovių vartojimas ...18
1.2.3 Nesveiko, greito maisto vartojimas ...20
1.3 Pagrindiniai žinių apie sveiką mitybą šaltiniai ...22
1.3.1 Internetinės svetainės, spauda kaip informacijos apie mitybą šaltiniai ...22
1.3.2 Pirminės sveikatos priežiūros specialistai, gydytojai dietologai kaip informacijos apie mitybą šaltiniai ...26
2. TYRIMO METODIKA ...28
3. REZULTATAI ...34
3.1 Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika ...34
3.2 Studentų mitybos įpročių vertinimas ...35
3.3 Studentų žinių apie mitybą šaltiniai, pasitikėjimo jais vertinimas ...45
3.4 Studentų žinių apie mitybą šaltinių ir jo poreikio ryšių su mitybos įpročiais vertinimas ...51
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...57
IŠVADOS ...61
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...62
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...63
7 SANTRUMPOS
AF - Agronomijos fakultetas
ASU - Aleksandro Stulginskio Universitetas CD - cukrinis diabetas
EEF - Elektros ir elektronikos fakultetas ES - Europos Sąjunga
EVF - Ekonomikos ir vadybos fakultetas FA - fizinis aktyvumas
HMF - Humanitarinių mokslų fakultetas IF - Informatikos fakultetas
KMI - kūno masės indeksas
KTU - Kauno Technologijos Universitetas LEU - Lietuvos Edukologijos Universitetas LNL - lėtinės neinfekcinės ligos
LSMU - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas MF - Medicinos fakultetas
MMF - Mechanikos ir mechatronikos fakultetas PRR - polinesočiosios riebalų rūgštys
PSO - Pasaulinė Sveikatos Organizacija PSP – pirminė sveikatos priežiūra
SAM - Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerija SAV- standartinis alkoholio vienetas
ŠKL - širdies ir kraujotakos sistemos ligos SMF - Socialinių mokslų fakultetas
SMLPC - Lietuvos sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras SN – standartinis nuokrypis
SRR - sočiosios riebalų rūgštys UK - Jungtinė Karalystė
VDU - Vytauto Didžiojo Universitetas VF - Veterinarijos fakultetas
VS - valgymo sutrikimai
VSF - Visuomenės sveikatos fakultetas VU - Vilniaus Universitetas
8 VŪŽK - Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas
ŽŪIF - Žemės ūkio ir inžinerijos fakultetas χ2 - chi kvadrato kriterijus
9 ĮVADAS
Šiuolaikinės visuomenės sveikatos sąmprata, žmonių sveikatą daugiausia sąlygoja mūsų pačių pasirinkta gyvensena, kuri sudaro didžiausią dalį sveikatą lemiančių veiksnių faktorių [1]. Sveika mityba yra viena iš svarbiausių sveikatą lemiančių gyvensenos ir ligų profilaktikos veiksnių [2]. Sveikos mitybos įpročiai formuojasi ankstyvame amžiuje, jaunystėje, o esant nesveikiems mitybos įpročiams yra didelė tikimybė susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL): širdies ir
kraujotakos sistemos ligomis (ŠKL), cukriniu diabetu (CD), vėžiu, kurios yra pagrindinė Lietuvos, Europos ir daugelio pasaulio šalių gyventojų sveikatos problema [3]. Pasaulinės Sveikatos
Organizacijos (PSO) 2017 metų duomenimis net 70 proc. visų pasaulio mirčių sudarė mirtys nuo LNL [4]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis trys dažniausios mirties priežastys, kurios Lietuvoje 2016 metais sudarė 83,6 proc. visų mirčių yra ŠKL, vėžys ir išorinės mirties priežastys. Nuo ŠKL mirė daugiau nei pusė - 56,2 proc., nuo vėžio – 19,9 proc. Lietuvos gyventojų [5].
Studijos yra naujas gyvenimo etapas jaunam žmogui, dažnam studentui pasikeičia gyvensenos įpročiai, tarp jų ir mitybos įpročiai. Studentų mitybos įpročiai nėra sveiki, tai rodo daugelis atliktų tyrimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje [6,7,7,8,9,10,12,13,14]. Pagrindinės problemos – vartojama per mažai vaisių ir daržovių, nesilaikoma mitybos režimo, vartojama daug cukraus turinčių produktų, nesveiko - greito maisto ir gazuotų saldintų vaisvandenių. Egzistuoja daugelis priežasčių kodėl studentų mitybos įpročiai nėra sveiki – paprastai tai - laiko stoka, suintensyvėjęs gyvenimo tempas, žinių apie mitybą trūkumas, finansiniai aspektai, prieinamumas, gyvenamosios vietos pakeitimas, tačiau labai didelę įtaką mitybos įpročiams turi ir šaltiniai iš kurių studentai gauna informacijos apie mitybą [15].
Šiais laikais didelę įtaką jauniems žmonėms turi internetas ir populiarioji spauda – masinės informacijos priemonės. Kaip rodo atlikti tyrimai, žmonės net informacijos apie mitybą dažniausiai ieško internetinėse svetainėse, populiarioje spaudoje, o ne patikimuose šaltiniuose kaip pirminės sveikatos priežiūros (PSP) specialistai, gydytojai dietologai, mokslinė literatūra ar knygos
[16,17,18]. Dažniausiai masinės informacijos priemonėse apie mitybą pateikiama informacija nėra moksliškai pagrįsta, neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų ir daro neigiamą įtaką jaunų žmonių mitybos įpročiams, taip pat savęs, savo išvaizdos vertinimui [15].
Nors yra atlikta daugybė tyrimų, kuriuose buvo tirta kokie yra studentų mitybos įpročiai ir populiariausi informacijos apie mitybą šaltiniai, tyrimų, kurie nustatytų ryšį tarp mitybos įpročių ir informacijos apie mitybą šaltinių atlikta nedaug ir jie apima tik vieną informacijos šaltinį –
populiariąją spaudą [15]. Savo darbe norėjau ištirti, ar yra tiesioginis ryšys tarp nesveikų mitybos įpročių ir nepatikimų informacijos apie mitybą šaltinių (interneto, populiariosios spaudos, TV ir
10 radijo laidų) ir atvirkščiai – ar yra ryšys tarp sveikų mitybos įpročių ir patikimų informacijos apie mitybą šaltinių (PSP specialistų, gydytojų dietologų, mokslinės literatūros ar knygų). Priežastys, kurios lemia, kad studentai dažniausiai kaip pagrindinį informacijos apie mitybą šaltinį renkasi internetą ir populiariąją spaudąyralaiko trūkumas ir greitėjantis gyvenimo tempas. Ši problema galėtų būti sprendžiama universitetų bendruomenėse ir PSP sistemoje. Bet kokios studijų krypties studentai universitete turėtų gauti specialius sveikos mitybos mokymus - paskaitas, o prieinamumas prie PSP specialistų, gydytojų dietologų, gyvensenos medicinos specialistų būtų pagerintas.
Kaip jau minėjau Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, tiriančių studentų mitybos įpročius, bet daugelis jų apima vienos studijų krypties studentus. Šiame darbe tiriamieji – kelių pagrindinių studijų krypčių – technologijų, humanitarinių ir biomedicinos mokslų I kurso studentai, kas suteikia šiam darbui mokslinį naujumą.
11 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – nustatyti I kurso studentų žinių apie mitybą šaltinius, jų poreikį ir ryšius su mitybos įpročiais.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti I kurso studentų mitybos įpročius.
2. Įvertinti I kurso studentų žinių apie mitybą šaltinius ir pasitikėjimą jais.
12 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Sveikos mitybos rekomendacijos
Vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos ir ligų profilaktikos veiksnių yra sveika mityba ir teisingi išsiugdyti valgymo įpročiai. 2003 metais PSO remdamasi apibendrintais moksliniais tyrimais apie mitybos ir sveikatos sąsajas, parengė pagrindines sveikos mitybos rekomendacijas Europos regionui [18]. Mitybos gairės yra skirtos sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams, kurie moko kitus asmenis ir jų šeimos narius maitintis sveiku, subalansuotu maistu ir padeda išsiugdyti sveikus mitybos įpročius. Vadovaudamiesi šiomis rekomendacijomis Lietuvos sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras (SMLPC), Vilniaus Universitetas (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) 2011 metais parengė ir patvirtino sveikos mitybos rekomendacijas, kuriomis vadovaujasi iki šiol [19]. Sveikatos tikslams pasiekti nustatytos sveikos mitybos rekomendacijos:
1.Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
Kasdienė žmogaus mityba turėtų būti subalansuota ir kuo įvairesnė, nes nei vienas maisto produktas neturi visų organizmui reikiamų medžiagų. Pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sukurtą mitybos piramidę (1.1 pav.), rekomenduojama per parą suvartoti nuo 5 iki 11 porcijų grūdinių produktų, mažiausiai 400g šviežių daržovių ir vaisių. Mėsos ir jos produktų, žuvies, kiaušinių rekomenduojama per parą suvalgyti 2-3 porcijas (vieną porciją sudaro: 60-100g mėsos arba žuvies; vienas kiaušinis) [19]. Pieno ir jo produktų patariama suvartoti taip pat 2-3 porcijas. Vieną porciją sudaro: viena stiklinė pieno ar jogurto, 60g fermentinio sūrio, 100g varškės. Pagal SAM mitybos piramidę mažiausias kalorijų ir maistinių medžiagų kiekis turėtų būti gaunamas iš gyvūninės kilmės (sočiųjų) riebalų, turinčių produktų ir saldumynų, kurie turi daug cukraus.
13 1.1 pav. Mitybos piramidė pagal SAM
2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.
Daugiau nei pusė dienos kalorijų turėtų būti gaunama iš šios maisto grupės [19]. Grūdiniai produktai pasižymi dideliu angliavandenių kiekiu, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų organizmui. Patariama rinktis pilno grūdo produktus, nes šie pasižymi dideliu skaidulinių medžiagų kiekiu, kurios gerina žarnyno peristaltiką, apsaugo nuo ŠKL, CD, vėžio, mažina insulino koncentraciją kraujyje ir nutukimo atsiradimo riziką. Taip pat pilno grūdo produktai pasižymi didesniu vitaminų ir mineralų kiekiu nei rafinuotų grūdų produktai [19].
3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių. Ši maisto grupė pasižymi itin dideliu vitaminų kiekiu, antioksidacinėmis savybėmis. Vaisiuose ir daržovėse gausu mineralinių medžiagų, skaidulų, taip pat nedaug kalorijų [19]. Kasdien reikėtų suvartoti 3-5 porcijas daržovių ir 2-4 porcijas vaisių. Vaisių reikia suvartoti mažiau nei daržovių, nes jie turi daug paprastųjų cukrų - monosacharidų [18].
4. Išlaikyti normalų kūno svorį ( normalus kūno masės indeksas (KMI): 18,5–25).
Pagal PSO Europai parengtą mitybos ir sveikatos programą, Lietuvoje žmonių normalus KMI turėtų svyruoti nuo 18,5 iki 24,9 [19]. KMI apskaičiuojamas pagal šią formulę: 𝐾𝑀𝐼 =svoris (kg)
ūgis (m)2. Jeigu žmogaus KMI yra mažiau nei 18,5, tai reiškia, kad jo svoris yra per mažas ir jam reikėtų priaugti svorio, o jeigu KMI viršija 25, tai reiškia, kad žmogus turi antsvorį, jei KMI>30 žmogui nustatomas nutukimas. Tiek antsvorį, tiek nutukimą turintiems žmonėms reikėtų subalansuoti savo mitybą,
14 padidinti fizinį aktyvumą (FA), kad svoris sumažėtų. Per didelis svoris yra CD, tam tikrų vėžio formų, ŠKL, plaučių ligų, podagros, depresijos atsiradimo rizikos veiksnys. Kasmet antsvoris ir nutukimas lemia 10-13 proc. visų mirčių pasaulyje [20].
5. Mažinti riebalų vartojimą.
Pagal sveikos mitybos rekomendacijas vartojamas riebalų kiekis turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc. per visą parą suvartojamų kalorijų kiekio. Sočiosios riebalų rūgštys (SRR) turėtų sudaryti ne daugiau nei 10 proc. kalorijų kiekio, nes šios rūgštys didina bendrą ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje ir dėl to kyla rizika susirgti ŠKL, nutukimu [21]. Polinesočiosios riebalų rūgštys (PRR) turėtų sudaryti apie 6–10 proc. viso kalorijų kiekio gaunamo iš riebalų (iš omega-3 PRR– 1–2 proc., iš omega-6 PRR– 5–8 proc.). Rekomenduojamas n-6 ir n-3 santykis - 4:1. Šio santykio disbalansas gali turėti neigiamos įtakos nutukimui, yra siejamas su depresija, disleksija, hiperaktyvumu. PRR yra labai naudingos sveikatai, jos apsaugo nuo ŠKL, CD, palaiko efektyvią imuninės sistemos veiklą, skatina uždegiminių procesų gijimą, yra membraninių ląstelių sudedamoji dalis [21]. Mononesotieji riebalai turėtų sudaryti 10-15 proc. viso kalorijų kiekio gaunamo iš riebalų [19].
6. Riebią mėsa ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
Riebi mėsa ir perdirbti mėsos produktai turi daug SRR ir druskos, todėl patariama jų atsisakyti arba vartoti labai mažais kiekiais (iki 80g per dieną). 2015 metais PSO ir Nacionalinis vėžio tyrimų centras, remdamiesi 800 atliktų mokslinių tyrimų rezultatais paskelbė, kad raudona mėsa ir perdirbti jos gaminiai yra kancerogenai ir dažnas jų vartojimas gali sukelti storosios žarnos, kasos, prostatos, skrandžio vėžį [22]. Todėl vietoje jų geriau rinktis liesą mėsą. Ankštinės daržovės, neriebi žuvis kaip ir liesa mėsa turi daug vertingų baltymų, B grupės vitaminų. Žuvyje gausu PRR, vitaminų A, D, todėl jos patariama vartoti bent 2-3 kartus per savaitę [19].
7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
Pienas ir jo produktai yra vertingi kalciu ir baltymais. Liesuose pieno produktuose yra pakankamas tiek baltymų, tiek kalcio kiekis, beto juose atvirkščiai nei riebiuose pieno produktuose (sūryje, grietinėje, grietinėlėje) nėra daug SRR [19]. Kefyras, pasukos, rūgpienis, jogurtas taip pat dažnai būna praturtinti probiotinėmis savybėmis, o probiotikai yra būtini tinkamai žarnyno mikroflorai palaikyti, yra svarbi imuninės sistemos dalis [23].
8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažais cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldumynus.
15 Tokie maisto produktai kaip konditeriniai gaminiai, saldumynai, saldieji gėrimai turi daug kalorijų ir mažai maistingų medžiagų. PSO rekomenduoja, kad kalorijų kiekis gaunamas iš tokių produktų nesudarytų daugiau nei 10 proc. per parą gaunamų kalorijų kiekio [1]. Cukrų galima pakeisti natūraliais saldikliais, pavyzdžiui, stevija, medumi, agavų sirupu arba dirbtiniais saldikliais, kaip ciklamatas, sacharinas, aspartamatas ir kitais [24]. Natūralūs saldikliai nors ir turi panašų kiekį kalorijų kaip cukrus, juose esantis cukrus nėra rafinuotas, taip pat jie turi kitų maistingų naudingų medžiagų, atvirkščiai nei paprastas rafinuotas cukrus [24]. Dirbtiniai saldikliai dažniausiai neturi kalorijų, yra nuo 200 iki net 500 kartų saldesni už cukrų, tačiau jų vartoti dideliais kiekiais nepatariama, nes visi dirbtiniai saldikliai gali sukelti viduriavimą, galvos skausmą, nemigą [24].
9. Riboti druskos vartojimą.
PSO rekomenduoja, kad suvartojamas druskos kiekis per dieną neviršytų 5g (2g natrio). Daugelis žmonių tokį rekomenduojamą kiekį druskos gauna iš kitų produktų (konservuotų, perdirbtų), todėl papildomai sūdyti maistą yra nepatartina. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad didelis druskos vartojimas yra vienas iš pagrindinių hipertenzijos atsiradimo priežasčių [25]. Taip pat Pasaulinis vėžio tyrimų centras ir Amerikos vėžio tyrimų institutas (World Cancer Research Fund and American Institute of Cancer Research) jau 2007 metais ištyrė, kad vartojant gausiai sūdytą maistą arba per didelį kiekį druskos yra didesnė rizika susirgti skrandžio, inkstų vėžiu [26]. Vietoje paprastos druskos taip pat rekomenduojama rinktis joduotą druską, nes jodas yra reikalingas tinkamai skydliaukės veiklai palaikyti [19].
10. Riboti alkoholio vartojimą.
Standartinis alkoholio vienetas (SAV) – 10 ml grynojo alkoholio. Alkoholio dozė moterimis – 0-7 SAV, vyrams – 0-14 SAV per savaitę. Alkoholis pasižymi dideliu kaloringumu (1g – 7 kcal). Didelis alkoholio vartojimas kenkia kepenims, smegenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, skatina priklausomybę [19].
11.Valgyti reguliariai.
Mitybos režimas yra svarbus, norint išsaugoti gerą savijautą, išvengti svorio augimo. Geriausias mitybos režimas yra toks, kai reguliariai valgoma pusryčiai, pietūs, vakarienė ir didžiausias kalorijų kiekis yra gaunamas pusryčių ir pietų metu, nes žmogaus medžiagų apykaita antroje dienos pusėje pradeda lėtėti. Taip pat rekomenduojama, kad tarp šių trijų valgymų būtų 4-5 valandos laiko tarpo [19].
12. Gerti pakankamą kiekį vandens.
Suaugusiam žmogui per parą patariama išgerti 2-3 litrus skysčių, kurių daugiau nei pusę sudarytų vanduo [19]. Vandens mes taip pat gauname su maistu, pavyzdžiui, vaisiais, sriubomis,
16 daržovėmis [19]. Vanduo mūsų organizmuose atlieka daug funkcijų: valo inkstus, ištirpdo mineralus ir vitaminus, yra medžiagų transporto priemonė, palaiko homeostazę [27].
13. Kasdien aktyviai judėti.
2010 m. PSO parengė rekomendacijas FA skatinti [28]. Rekomendacijos yra suskirstytos pagal amžiaus grupes: vaikams ir paaugliams (5-17 m.), suaugusiems žmonėms (18-64 m.) ir vyresnio amžiaus žmonėms (65 m. ir vyresniems). Vaikams ir paaugliams rekomenduojama per dieną skirti ne mažiau nei 60 min. vidutinio arba intensyvaus fizinio krūvio. Suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms patariama 150 min. vidutinės fizinės ištvermės arba 75 min. didelės ištvermės FA per savaitę, tačiau 65 metų ir vyresniems patariama atsižvelgti į savo sveikatos galimybes. FA yra viena iš geriausių LNL profilaktikos priemonių [29]. Atitinkamas FA sumažina riziką susirgti ŠKL 35 proc., CD – 40 proc., tam tikromis vėžio formomis – nuo 20 iki 30 proc. Jis taip pat 68 proc. mažina riziką kaulų lūžiams, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje, yra svarbus gydant depresiją, demenciją, nutukimą [29].
Šios PSO sukurtos sveikos mitybos rekomendacijos yra gairės, kuriomis vadovaujasi daugelis pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva. Kiekviena šalis yra įsipareigojusi skatinti ir skleisti informaciją savo gyventojams apie sveiką maitinimąsi ir sveikatintiną gyvenimo būdą. Tačiau pirmiausia pats asmuo atsako už savo sveikatą, todėl tik nuo jo paties priklauso ar jis pakeis savo mitybos įpročius ir taip išsaugos ar pagerins savo sveikatą. Vadovaudamasis šiomis rekomendacijomis kiekvienas gali išsiugdyti sveikus mitybos įpročius ir turėti gerą sveikatą.
1.2 Studentų mitybos įpročiai
Studijų laikotarpis – tai naujas gyvenimo etapas jaunam žmogui. Daugeliui keičiasi gyvenamoji vieta, gyvenimo būdas, mokymosi grafikas, laisvalaikio praleidimo būdai - visa supanti aplinka. Taip pat pradėjus studijas studentai dažnai jaučia stresą, padidėja jų protinis aktyvumas, atsiranda laiko stoka dėl didelio intensyvumo studijų, padidėjusios su studijomis susijusios veiklos [6]. Būtent dėl šių veiksnių I kurso studentai lengvai įgyja netinkamų gyvensenos įpročių, jų mitybos įpročiai pasikeičia, mityba tampa nevisavertė. Dėl laiko stokos studentai pradeda valgyti nereguliariai, vartoja daug greito - nesveiko maisto. Tyrimų rezultatai rodo, kad studentai dažnai dėl finansinių aspektų renkasi pigesnius maisto produktus, kurie dažniausiai būna prastos energinės vertės, vartoja mažiau šviežių vaisių ir daržovių [31]. Prieinamumas, patogumas, žinios apie sveiką, subalansuotą mitybą taip pat turi įtakos studentų maisto pasirinkimui [31]. Teisingai išsiugdyti mitybos įpročiai yra ne tik naudingi sveikatai, jie gerina ir studentų protinę veiklą, didina jų energijos kiekį, kuris jiems
17 reikalingas studijuojant ir padeda lengviau organizmui kovoti su stresu, atsiradusiu dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, todėl yra labai svarbu juos žinoti, išsiugdyti ir jų laikytis [6].
1.2.1 Mitybos režimas
Mitybos režimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto pasiskirstymas atskirų valgymų metu [32]. Dažniausiai pavalgius, alkio jausmas dingsta po 10–15 minučių [32]. Kaip jau minėta, sveikos mitybos rekomendacijose parašyta, kad geriausias mitybos režimas yra toks, kai reguliariai valgoma pusryčiai, pietūs ir vakarienė, o didžiausias kalorijų kiekis yra gaunamas pusryčių (35 proc. dienos raciono) ir pietų (40 proc. dienos raciono) metu [19]. Praleidžiant nors vieną iš valgymų, padidėja tikimybė, kad vėliau žmogus persivalgys ar ims užkandžiauti nevisaverčiu maistu, dėl to gali augti svoris [33]. Atvirkščiai, laikantis mitybos režimo, medžiagų apykaita pagreitėja, išlaikoma pastovi gliukozės koncentracija kraujyje ir taip išlaikomas optimalus svoris. Esant pastoviai gliukozės koncentracijai palaikomas ir pastovus energijos kiekis [33]. Tinkamas mitybos režimas gali padėti išvengti LNL, kurios susijusios su netinkama mityba. Tiek Amerikos mitybos ir dietologijos akademija (the Academy of Nutrition and Dietetics), tiek Amerikos mitybos rekomendacijų patariamasis komitetas (Dietary Guidelines Advisory Committee) paskelbė, kad valgymo dažnumo ir laiko laikymąsis yra vieni iš prevencijos veiksnių, gydant nutukimą [33]. 2010 metais Amerikos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad nutukusiems žmonėms (KMI>30), 16 savaičių taikant mitybą, kurios metu yra griežtai laikomasi mitybos režimo, tiriamiesiems svoris sumažėjo 5 proc. [34]. Amerikos širdies asociacija (American Heart Association) paskelbė, kad mitybos režimo nesilaikymas turi įtakos rizikai susirgti ŠKL, kurios yra pagrindinė mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Tyrimas, kuris truko 16 metų ir kuriame dalyvavo 26 902 tiriamųjų vyrų, kurių amžius svyravo nuo 45 iki 82 metų, parodė, kad vyrai, kurie reguliariai pusryčiaudavo, turėjo 27 proc. mažesnę riziką susirgti ŠKL, nei tie, kurie pusryčių nevalgydavo [35]. Taip pat, tiriamieji, kurie dažnai valgydavo vėlai vakare, riziką susirgti ŠKL turėjo 55 proc. didesnę, nei tie, kurie vėlai vakare nevalgydavo. Tyrimo išvados padarytos atsižvelgiant į tiriamųjų KMI, kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje [35]. Amerikos diabeto asociacija (American Diabetes Association) 2014 metais paskelbė, kad valgymo dažnumo ir pastovaus valgymo laiko laikymąsis yra vieni iš veiksnių, padedančių išvengti 2-ojo tipo CD, nes valgant reguliariai yra palaikomas pastovus cukraus kiekis kraujyje [36]. Lietuvoje atliktų tyrimų, kuriuose buvo tirta studentų mitybos įpročiai rezultatai parodė, kad studentai nesilaiko mitybos režimo. 2014 metais V. Dobrovolskio atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma studentų nevalgo tuo pačiu ar panašiu metu, nors teigia, kad maitinasi 3-4 kartus per dieną [7]. Taip pat beveik visi studentai (90,1 proc.) teigė, kad dažnai užkandžiauja tarp valgymų ir
18 užkandžiauja nesveikais maisto produktais (šokoladiniais batonėliais, traškučiais, sausainiais ir pan.). Toks užkandžiavimas yra vienas iš antsvorio atsiradimo priežasčių, nes suvartojama per daug kalorijų nei jų organizmui reikia, taip pat užkandžiavimas nesveikais maisto produktais lėtina medžiagų apykaitą [37]. Panašūs rezultatai į V. Dobrovolskio atlikto tyrimo rezultatus buvo gauti tiriant Lietuvos Edukologijos Universiteto (LEU) pirmo kurso studentų mitybos įpročius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondentai dažniausiai valgo 3-4 kartus per dieną, tačiau tik apie 20 proc. jų teigė, valgantys tuo pačiu metu [7]. VU ir LSMU studentų mitybos įpročių tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei puse (62,9 proc.) respondentų užkandžiauja, ir tik 56,3 proc. valgo bent 3 kartus per dieną [8]. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad studentai nesilaiko mitybos režimo. Turkijos mokslininkai ištyrė, kad beveik pusė studentų (47,7 proc.) nevalgo pusryčių, didžioji dauguma valgo vėlai vakare ir vakarienės metu suvartoja daugiausiai kalorijų kiekio, gaunamo per parą [9]. 2014 m. Albanijos studentų mitybos įpročius tyrę mokslininkai, ištyrė, kad 38 proc. merginų ir 45 proc. vaikinų valgo pusryčius kasdien, nors 70 proc. studentų teigė, kad valgo reguliariai [10]. Pusryčiai yra bene svarbiausia dienos raciono mitybos dalis. Kanados mokslininkai ištyrė, kad studentai, kurie valgo pusryčius geriau mokosi, jų akademinis pažangumas yra reikšmingai pažangesnis nei tų studentų, kurie pusryčių nevalgo [39]. Apžvelgus tiek Lietuvoje tiek užsienyje vykdytų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad dauguma studentų nesilaiko mitybos režimo. Dažniausios to priežastys yra laiko stoka, nepastovus studijų grafikas ar nesusiformavęs įprotis valgyti tuo pačiu laiku visus tris pagrindinius valgymus - pusryčius, pietus ir vakarienę [7].
1.2.2 Vaisių ir daržovių vartojimas
Vaisiai ir daržovės yra labai naudingi sveikatai maisto produktai. Jie yra angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, flavanoidų šaltinis. Taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir turi daug skaidulų [27]. Vaisių ir daržovių gausus vartojimas gali būti puiki profilaktinė priemonė norint išvengti LNL. 16-os atliktų tyrimų rezultatų meta-analizė parodė, kad didesnis vaisių ir daržovių vartojimas yra reikšmingai susijęs su mažesne mirtingumo rizika nuo ŠKL ir vėžio [38]. 2009 metais Ispanijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo buvo įrodyta, kad maistinės skaidulos, gaunamos iš vaisių ir daržovių mažina ŠKL susirgimo riziką. Tyrime dalyvavo 722 respondentai, turėję didesnę riziką susirgti ŠKL ir kuriems buvo sudaryta 3 mėnesių mitybos planas, kuriame didžiausią racioną sudarė vaisiai ir daržovės. Gauti rezultatai įrodė, kad maistinės skaidulos gautos iš šios maisto grupės 20 proc. sumažina riziką susirgti ŠKL net esant rizikos grupėje susirgti šiomis ligomis [40]. Vaisių ir daržovių, kuriuose gausu flavanoidų vartojimas taip pat turi didelę įtaką ŠKL susirgimo mažinimui. Tyrimo metu 174 tiriamieji, esantys rizikoje susirgti ŠKL, 18 savaičių valgė
19 mažiausiai 6 porcijas per dieną vaisių ir daržovių, kurie pasižymi dideliu flavanoidų kiekiu. Šio intervencinio tyrimo rezultatai parodė, kad po 18 savaičių pagerėjo visų tiriamųjų kraujagyslių pralaidumas ir rizika susirgti ŠKL tapo reikšmingai mažesnė nei prieš atliekant intervenciją [41]. Vaisių ir daržovių vartojimas yra svarbi vėžio profilaktikos priemonė dėl savo sudėtyje esančių antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių vitaminų A, C, E. Šie vitaminai gerina imunitetą ir padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie yra vienas iš veiksnių sukeliančių vėžinius susirgimus [42]. Europos vėžio ir mitybos tyrimas (the European Prospective Investigation into Cancer and Nutrition) atlikus daugelio mokslinių tyrimų meta analizę paskelbė, kad dažniau ir didesniais kiekiais valgant vaisių, daržovių mažėja rizika susirgti net 14 rūšių vėžiu [43]. Daržovės ir vaisiai pasižymi mažu kalorijų kiekiu, o maistinių medžiagų juose daug, taip pat dėl juose esančių skaidulų jie palaiko organizme pastovų cukraus kiekį kraujyje, todėl šie produktai yra vienas iš geriausių pasirinkimų gydant nutukimą ir 2-ojo tipo CD [44]. Dėl mažo kaloringumo ši maisto grupė yra tinkamas pasirinkimas norint sumažinti svorį, tai įrodo atlikta 8 tyrimų meta-analizė [45]. Lietuvoje atliktų tyrimų metu, buvo nustatyta, kad studentai vartoja gerokai per mažai vaisių ir daržovių. Tiriant LSMU ir VU studentų mitybos įpročius buvo nustatyta, kad tik 14 proc. respondentų valgo šviežias daržoves kas dieną, 43, 5 proc. jų teigė, kad šios maisto grupės valgo tik 1-2 kartus per savaitę. Troškintas daržoves tiriamieji (41,1 proc. vaikinų ir 51,1 proc. merginų) teigė, valgantys taip pat tik 1-2 kartus per savaitę [8]. V. Dobrovolskio 2014 metais atlikto studentų mitybos įpročių tyrimo rezultatai parodė panašius rezultatus. Tik 19,8 proc. studentų teigė, kad vartoja šviežius vaisius ir daržoves kas dieną [7]. 2015 m. tiriant LEU studentų mitybos įpročius tik 12,7 proc. studentų nurodė, kad vartoja šviežius vaisius ir daržoves kiekvieną dieną [8]. Tais pačiais 2015 metais tiriant Jungtinės Karalystės (JK) studentų mitybos įpročius, buvo išsiaiškinta, kad vidutinis vaisių ir daržovių suvartojimas tarp studentų svyruoja nuo 2,2 iki 3,8 porcijos per dieną, nors JK sveikos mitybos gairėse yra rekomenduojama per parą suvartoti po 5 porcijas vaisių ir daržovių [46]. Panašūs rezultatai buvo gauti 2016 metais tiriant kelių Amerikos universitetų studentus. Rezultatai parodė, kad vaisių ir daržovių suvartojimo vidurkis per dieną buvo 2,2-2,4 porcijos vienam studentui [47]. Tai yra dvigubai mažiau nei rekomenduoja PSO ir Amerikos mitybos gairės. Kaip rodo aptartų tyrimų rezultatai, tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių studentai vaisių ir daržovių vartoja daug mažiau nei yra rekomenduojama. Mažą šios maisto produktų grupės vartojimą gali lemti įpročio valgyti vaisius ir daržoves neturėjimas, nes šeimoje to nebuvo daroma ar diegiama. Taip pat studentai dažnai vietoje vaisiaus užkandžiui renkasi produktus, kurie yra labiau prieinami, patogesni valgyti - įvarius javainių batonėlius, šokoladą, traškučius, o daržovių kaip garnyro prie patiekalo tiesiog nesigamina, nes neturi tam laiko, ar kaip minėjau - išsiugdyto įpročio jas valgyti. Mažesnį vaisių ir daržovių vartojimą taip
20 pat gali lemti gana didelė šių produktų kaina, nes ji dažniausiai yra didesnė nei nesveiko - greito maisto ar kitų maisto produktų [48].
1.2.3 Nesveiko, greito maisto vartojimas
Viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio problemų yra antsvoris, nutukimas ir jų didelis augimas. Nutukimas diagnozuojamas, kai KMI>=30, o antsvoris kai KMI>=25 [49]. Ši liga dažniausiai atsiranda tada, kai yra gaunama daugiau energijos (kalorijų) nei išeikvojama ir dažnai būdinga fiziškai neaktyviems žmonėms [49]. Nutukimas yra glaudžiai siejamas ir su kitomis ligomis. Pasaulio nutukimo organizacijos (World Obesity Organization) duomenimis žmonės, kurie yra nutukę net 60 proc. dažniau serga CD, 20 proc. jų turi padidėjusį kraujospūdį ir riziką susirgti ŠKL ir nuo 10 iki 30 proc. didesnę riziką susirgti įvairiomis vėžio formomis [49]. Kasmet 2,8 milijono suaugusių miršta nuo nutukimo sukeltų sveikatos problemų [50]. Pavyzdžiui, dėl antsvorio ir nutukimo sąlygoto vėžio kasmet pasaulyje miršta 274,000 žmonių [51]. Nutukimas ne tik skatina išvardintų ligų atsiradimą, bet yra ir sunkaus judėjimo, dusulio, sąnarių skausmo ir psichologinių problemų priežastis. Juo suserga vis daugiau jaunų žmonių. Didelį jaunų žmonių nutukimą lemia daug cukraus ir SRR turintis maistas (traškučiai, saldainiai, sausainiai, pyragai, keptos bulvytės, mėsainiai, saldieji gėrimai). Daugelis jaunų žmonių vartoja saldžius vaisvandenius, kurie yra pripažįstami kaip daugiausia cukraus turintys produktai. Gausus jų vartojimas turi didelę įtaką atsirasti nutukimu, susirgti metaboliniu sindromu, CD, ŠKL [52]. Tiriant Vakarų Lietuvos jaunimo gyvensenos ypatumus, rezultatai parodė, kad 41,2 proc. apklaustųjų geria kokakolą ir kitus gazuotus saldžius vaisvandenius 1-2 kartus per savaitę, o 4 proc. jų teigė, šių gėrimų vartojantys kasdien [13]. Tyrimas, kurio metu buvo tirti Anglijos paaugliai parodė, kad tie, kurie vartoja saldžiuosius gėrimus net 55 proc. turi didesnę tikimybę nutukti nei nevartojantys šių gėrimų [53]. Kitų tyrimų metu buvo įrodyta, kad respondentams nustojus vartoti šiuos gaiviuosius gėrimus, jų svoris sumažėja ir rizika nutukti tampa reikšmingai mažesnė [52]. Mokslininkai yra įrodę, kad didelis cukraus vartojimas žmonėms gali sukelti priklausomybę taip kaip ir narkotinės medžiagos [54]. Žmonės, kurie vartoja daug cukraus turinčių produktų kaip ir vartojantys narkotikus, pasižymi kontrolės neturėjimu, jiems taip pat pasireiškia abstinencijos, nerimo priepuoliai [54]. 2016 metais Lietuvoje atlikto tyrimo metu, kuriuo buvo tirta studentų mitybos įpročių analizė buvo sužinota, kad kiekvieną dieną saldumynus vartoja net 75 proc. respondentų, o keletą kartų per savaitę – 17 proc. tiriamųjų [14]. Visame pasaulyje plačiai paplitęs greito maisto (fast-food) vartojimas, kuris taip pat yra vienas iš veiksnių didinančių nutukimo ir kitų LNL atsiradimo riziką. Tyrimo, kuriame buvo tirta 140 iraniečių mergaičių, kurių amžius svyravo nuo 11 iki 13 metų, rezultatai parodė, kad egzistuoja ryšys tarp suvartojamo greito maisto ir KMI.
21 Tos mergaitės, kurios dažnai ir daug valgydavo nesveiko maisto turėjo antsvorio arba buvo nutukusios [55]. Greito maisto sudėtyje yra didelis ne tik SRR, bet ir hidrintų arba dar kitaip vadinamų trans-riebalų kiekis. Šie riebalai pramoniniu būdu pasigamina, kai prie skystų augalinių aliejų yra prijungiamas vandenilis. Daugelio atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šie riebalai turi didelę įtaką mirtingumui nuo LNL ligų [56]. Jie ypatingai neigiamai veikia lipidų kiekį kraujyje (mažina gerojo cholesterolio kiekį, o blogojo cholesterolio kiekį didina). PSO atliktų tyrimų duomenimis, padidinus iš trans-riebalų rūgščių gaunamą kalorijų kiekį 2 proc., ŠKL rizika padidėja net 23 proc. [57]. Nesveikas maistas, prisotintas cukraus, SRR, trans-riebalų taip pat turi įtakos ir psichinei žmogaus sveikatai. 2013 metais, tiriant 10,645 britus paauglius, buvo įrodyta, kad tie paaugliai, kurie vartoja nesveiką maistą kasdien (tokių tyrime buvo 17,2 proc.) turi prastesnę ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą [53]. 2012 metais VU medicinos fakulteto (MF) Visuomenės sveikatos instituto atlikto mitybos tyrimo, kurio metu buvo apklausti 428 VU MF studentai, rezultatai parodė, kad net 93 proc. tiriamųjų studentų lankosi greito maisto restoranuose. Kiekvieną savaitę ir daugiau į šias maitinimo įstaigas užsuka 22,7 proc., o kelis kartus per mėnesį – 26,6 proc. respondentų [6]. To paties tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų kasdien vartojo saldumynus ir daugiau nei pusė jų 3-6 kartus per savaitę vartojo konditerijos gaminius [6]. 2012 metais atlikto tyrimo, kurio metu buvo tirti Vokietijos, Danijos, Lenkijos ir Bulgarijos studentai rezultatai parodė, kad net 77,1 proc. Bulgarijos studentų valgo greitąjį maistą 2-3 ir daugiau kartų per savaitę, 33,6 proc. Vokietijos studentų, 19,6 proc. Danijos ir 10,6 proc. Lenkijos studentų teigė tą patį [58]. To paties tyrimų rezultatai parodė, kad Bulgarijos studentai iš visų kitų šalių studentų daugiausia valgo saldainių, konditerijos gaminių (62,5 proc. apklaustųjų teigė valgantys saldumynus daugiau nei 2-3 kartus per savaitę). 33,35 proc. Vokietijos studentų, 44,65 proc. Lenkijos ir 17,5 proc. Danijos studentų taip pat atsakė, kad valgo saldainius, konditerinius gaminius daugiau nei 2-3 kartus per savaitę [58]. Panašūs rezultatai į Bulgarijos studentų buvo gauti ištyrus Turkijos universitetų studentų valgymo įpročius. Net 67,6 proc. respondentų teigė, kad saldainius ir konditerijos gaminius valgo 3–5 kartus per savaitę [59]. Išstudijavus literatūrą, galima teigti, kad nesveiko maisto vartojimas yra labai paplitęs tiek tarp Lietuvos, tiek tarp užsienio šalių studentų, tačiau priklausomai nuo šalies skiriasi. Lietuvos studentų nesveiko maisto vartojimas yra vienas iš didesnių, lyginant su minėtų šalių studentais. Yra daug priežasčių kodėl tokio maisto vartojimas yra toks paplitęs tarp studentų [60]. Dažniausiai studentai renkasi vagyti nesveiką - greitąjį maistą dėl laiko stokos, finansinių sumetimų, gero jo prieinamumo, taip pat norėdami greitai gauti energijos, kai reikia intensyviai ir ilgai mokintis. Studentai patiria daug streso, ypatingai egzaminų, sesijų metu, o organizmas reaguodamas į stresą, reikalauja daugiau cukraus, kalorijų turinčių produktų. Yra įrodyta, kad miego trūkumas, kuris būdingas dažnam
22 studentui irgi yra viena iš priežasčių kodėl organizmas reikalauja nesveiko, riebaus, kaloringo maisto [60]. Moksliškai yra įrodyta ir tokio maisto sukeliama lengva priklausomybė, todėl atsisakyti blogo įpročio valgyti nesveiką - greitąjį maistą yra ganėtinai sunku [60].
Teisingai išsiugdyti mitybos įpročiai, tokie kaip nuoseklus mitybos režimas, gausus vaisių ir daržovių vartojimas, nesveiko - greito maisto nevartojimas yra vieni iš svarbiausių geros sveikatos rodiklių. Tačiau atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad dažniausiai studentai šių teisingų mitybos įpročių nėra išsiugdę. Dažniausios to priežastys – laiko stoka, finansiniai aspektai ar, kad tokie valgymo įpročiai nebuvo diegiami šeimoje. Svarbu studentams suteikti kuo daugiau informacijos apie sveikos, subalansuotos mitybos naudą sveikatai, kad jie žinotų jų svarbą ir pakeistų savo esamus netinkamus mitybos įpročius, nes kiekvienos asmens jaunystėje susiformavę mitybos įpročiai turi įtakos jo tolimesniam gyvenimui ir jo kokybei.
1.3 Pagrindiniai žinių apie sveiką mitybą šaltiniai
Informacija apie sveikatą yra viena iš pagrindinių sveikatos stiprinimo sudedamųjų dalių. Sveikatos informacijos apibrėžimas pats rodo, kad informacija apie sveikatą didina žmonių sąmoningumą, žinias ir palankiai veikia jo požiūrį, susijusį su savo sveikatos stiprinimu [61]. Vienas iš daugiausiai žmonių susidomėjimą keliančių sveikatos informacijos dalykų yra informacija apie sveiką mitybą, nes būtent ji daugeliu atveju lemia mūsų sveikatą ir gerą ar blogą savijautą ir yra viena iš pagrindinių prevencijos priemonių nuo LNL susirgimo. Informacija apie mitybą dabar yra plačiai prieinama ir jos šaltinių yra labai daug. Su mityba susijusios informacijos žmonės gali gauti iš internetinių svetainių, specializuotų knygų, televizijos, spaudos, artimųjų ir draugų, gydytojų, mitybos specialistų [15]. Kiekvienas žmogus pasirenka jam tinkamiausią informacijos šaltinį. Dažnai jo pasirinkimą lemia tokie veiksniai kaip jau turimos žinios, išsilavinimas, socialinė ir finansinė padėtis, gyvenamoji vieta, informacijos prieinamumas, pasitikėjimas ja. Nuo informacijos šaltinio gali priklausyti žinių apie sveiką mitybą kokybė ir individo mitybos įpročiai.
1.3.1 Internetinės svetainės, spauda kaip informacijos apie mitybą šaltiniai
Internetinės svetainės, populiarioji spauda yra vieni iš populiariausių informacijos sklaidos priemonių šiais laikais. Interneto pagalba mes per kelias sekundes poros mygtukų paspaudimu galime sužinoti visą mums reikalingą informaciją bet kokia tema. Populiarioji spauda yra masinės informacijos priemonė, kuri kiekvienam yra lengvai pasiekiama, prieinama ir galinti formuoti mūsų nuomonę, įsitikinimus daugeliu klausimų.
23 Dauguma tyrimų rodo, kad daugiausiai informacijos apie tai kaip sveikai maitintis, kokie yra sveiki mitybos įpročiai, kokie produktai kenkia, kurie gerina sveikatą, kokią įtaką mityba turi sveikatai ir daugeliui LNL, žmones dažniausiai ieško internete, sužino iš populiariosios spaudos. 2014 metais buvo atliktas Europos Sąjungos (ES) inicijuotas „Valgyk Sveikai“ (EatWell) projektas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti JK, Italijos, Belgijos, Danijos ir Lenkijos gyventojų pagrindinius informacijos apie mitybą šaltinius (1.2 pav.) [16]. Kaip matome iš 1.2 pav. visų tirtų šalių gyventojai informacijos apie mitybą daugiausiai gauna iš interneto, mažiausiai – iš šeimos ir draugų. Žurnalai kaip ir sveikatos specialistai ir dietologų/ mitybos specialistų tinklaraščiai yra panašaus populiarumo.
1.2 pav. JK, Italijos, Lenkijos, Belgijos ir Danijos šalių gyventojų pagrindiniai informacijos apie mitybą šaltiniai
Tokia situacija egzistuoja ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Pavyzdžiui, Australijoje 2014 metais atlikus tyrimą taip pat buvo nustatyta, kad dažniausiai naudojamas informacijos apie mitybą šaltinis yra internetas (taip teigė 62,9 proc. respondentų), o antroje vietoje tarp populiariausių informacijos šaltinių buvo populiarioji spauda (57,7 proc. respondentų renkasi šį informacijos šaltinį) [17]. Tačiau 60 proc. iš šių tiriamųjų taip pat teigė, kad tokie šaltiniai kaip internetas, populiarioji spauda kaip informacijos apie mitybą šaltiniai nėra juos tenkinantys. Respondentai šios informacijos nevertina kaip moksliškai pagrįstos, patikimos ar veiksmingos [17]. 2017 metais Amerikos mokslininkų atlikto tyrimo, kurio metu buvo tirti 796 18 metų ir vyresni amerikiečiai, rezultatai taip
19,6 26,3 28,5 38,3 57,5 18 42,4 41,2 53 55,3 23,7 40 41,1 41,3 51,7 33 39 17,9 44,6 71,9 27,8 42 23,1 63,5 67,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Šeima/draugai Žurnalai Sveikatos specialistai/dietologai Dietologų tinklalapiai Internetas Lenkija Danija Belgija Italija JK
24 pat parodė, kad žmonės nepasitikti tokiais informacijos šaltiniais [18]. Net 75,7 proc. tiriamųjų teigė, kad informacija apie mitybą, kurią jie sužino iš internetinių svetainių, populiariosios spaudos juos suklaidina, pavyzdžiui, kiek daržovių, vaisių, mėsos ar žuvies reikia suvartoti per dieną, kokia yra papildų nauda ir žala, ar pienas ir jo produktai yra sveika ar nesveika ir pan. Dėl šių priežasčių respondentai tokius šaltinius vertina prieštaringai, tačiau pagal tyrimo rezultatus internetas vis tiek yra pagrindinis informacijos apie mitybą šaltinis šiems respondentams [18]. Tyrimai rodo, kad dažnai besikeičianti informacija apie mitybą žmonėms sukelia painiavą ir tai turi įtakos blogesniems jų mitybos įpročiams [62]. Spaudoje, internetinėse svetainėse straipsniai apie mitybą ne visada būna parašyti profesionalių sveikatos specialistų, gydytojų dietologų. Dauguma sveikatos apsaugos ir mitybos temomis rašančių žurnalistų nėra kompetentingi ir neturi kvalifikacijos rašyti šiomis temomis, todėl dažnai informacija, kurią jie pateikia būna neteisingai interpretuota ir klaidinga. Lietuvoje VU mokslininkų atlikto aprašomosios statistikos metodu paremto tyrimo rezultatai parodė, kad tik 4,6 proc. straipsnių apie mitybą, pateikiamų spaudoje yra paremti moksline medžiaga [15]. Tiriant Kanados gyventojų daugiausiai lankomus internetinius portalus, kuriuose rašoma su mityba susijusiomis temomis ir lyginant juose pateikiamą informaciją su Kanados sveikos mitybos rekomendacijomis (Health Canada‘s Food guide), buvo išanalizuota, kad tik 10 proc. straipsnių atitikto šias visas 12 mitybos rekomendacijų [63]. 22,1 proc. straipsnių turėjo bent pusės rekomendacijų atitikimus, o didžiojoje daugumoje tokių straipsnių pateikta informacija buvo išvis nekokybiška ir visiškai nepagrįsta moksline informacija [63]. 2014 metais ištyrus Prancūzijos 8038 tūkst. internetinių svetainių, kuriose buvo rašoma apie mitybą, pastebėta, kad tik 12,9 proc. iš jų pateikiama informacija yra pagrįsta ir remiasi Prancūzijos sveikatos institucijų sukurtais reglamentais [65]. Kiekvienas žmogus, kuris skaito straipsnius apie mitybą internete ar populiarioje spaudoje turi mokėti atskirti moksliškai pagrįstus faktus nuo fikcijos. Norint įsitikinti ar parašyta informacija yra teisinga Amerikos mitybos ir dietologijos draugija (The Academy of Nutrition and Dietetics) siūlo atkreipti dėmesį į tokius faktorius kaip: straipsnio autorius, jo mokslinis laipsnis, ar informacija parašyta remiantis moksliniais tyrimais, ar nėra paslėptos reklamos, ar yra sveikatos specialisto/ dietologo komentaras, kokie yra straipsnio šaltiniai, nuorodos, kuo remiantis jis yra parašytas, publikavimo ar atnaujinimo datos [64]. Tačiau daugelis žmonių vadovaujasi ir pasitiki šia informacija, neatsižvelgdami į pagrindinius minėtus faktorius. Tiriant Lietuvos studentų pasitikėjimą populiariąja spauda buvo sužinota, kad daugiau nei pusė (59,6 proc.) studentų vadovaujasi informacija gauta iš populiariosios spaudos renkantis maisto produktus, o 60,9 proc. vadovaujasi sveikos mitybos patarimais, kuriuos gauna iš populiariosios spaudos [15].
25 Šiais laikais labai išaukštinamas grožio, kūno kultas. Būtent žiniasklaida ir internetas prisideda prie šių kultų išaukštinimo. Internetiniuose portaluose, žurnaluose skelbiamos įvairios populiarios, alternatyvios dietos, kurios dažniausiai būna drastiškos, trumpalaikės ir toli gražu neparemtos subalansuota, optimalia mityba. Taip pat straipsnių nuotraukose dominuoja tik lieknos merginos, kurios dažniausiai vaizduojamos gražios, laimingos, pasitikinčios savimi, o tai kelią didelį psichologinį spaudimą moterimis ir ypatingai jaunoms merginoms, ko pasekoje pradedama kritiškai vertinti savo išvaizdą, kūno svorį ir pradedama laikytis straipsniuose aprašytų dietų. Taip pat ir su vaikinais, vyrais – jie vaizduojami kaip „stiprūs“, raumeningi ir tik tokie esą vyriški. Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo sužinota, kad 31,7 proc. tiriamųjų laikosi dietų, aprašomų populiariojoje spaudoje [15]. Buzaitytė-Kašalynienė J. ir Rinkevičienė V., savo knygoje teigia, kad atlikus tyrimą daugiau nei pusė respondenčių teigė, kad žiūrint į žurnaluose pateikiamas nuotraukas su lieknomis merginomis, jų požiūris apie savo kūną tampa prastesnis, o trys iš penkių tiriamųjų norėtų numesti svorio, nors yra normalaus ar netgi per mažo svorio [66]. Užsienio šalių atlikti tyrimai rodo, kad medijų įtaka mitybos įpročiams turi dar didesnę įtaką merginų ir moterų požiūriui į save. 69 proc. amerikiečių paauglių merginų teigė, kad nuotraukos matomos internete ir žurnaluose turi įtakos jų sampratai apie idealias kūno formas, o 47 proc. merginų teigė, kad šios nuotraukos skatina jų norą numesti svorio ir būti kuo lieknesnėms [67]. Yra įrodyta, kad dietos yra ne tik neveiksmingos (95 proc. besilaikančiųjų dietos per 1-3 metus numestą svorį susigražina atgal), bet ir yra viena iš valgymo sutrikimų (VS) atsiradimo priežasčių [68]. Nacionalinė valgymo sutrikimų asociacija (The National Eating Disorders Association) skelbia statistinius duomenis: 35 proc. dietų laikymosi, baigiasi VS susirgimu [69]. Pačių VS egzistuoja apie šeši, tačiau išskiriami du pagrindiniai VS – nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Jų paplitimas vis didėja, yra manoma, kad anoreksija serga apie 1 proc. pasaulio gyventojų, o bulimija apie 3 proc. [69]. Šie sutrikimai paveikia sergančiojo ir fizinę ir psichinę sveikatą [70]. Susirgus šiais sutrikimais dažnai atsiranda ir kiti psichikos sutrikimai, įskaitant depresiją, nerimą, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, socialinį atsiskyrimą. Jie sukelia tokius fizinius susirgimus kaip širdies ir kraujagyslių ir nefrologinės sistemų sutrikimus, skysčių ir elektrolitų disbalansą organizme, skrandžio, žarnyno, dantų problemas [70]. VS taikant veiksmingą gydymą yra išgydomi, tačiau labai svarbu atskirti jų požymius ir nustatyti ligą kuo ankstesnioje stadijoje, nes kuo ilgiau sergama, tuo ilgiau trunka gydymas ir tuo sunkiau padėti ligoniui galutinai pasveikti. Būtina pridurti, kad sergantieji yra linkę labai slėpti ir nepripažinti savo ligos, dėl ko gydymo procesas dar labiau pasunkėja.
26 1.3.2 Pirminės sveikatos priežiūros specialistai, gydytojai dietologai kaip informacijos apie mitybą šaltiniai
PSP specialistai, gydytojai dietologai yra ta grupė žmonių, kurie turėtų teikti teisingą, mokslu pagrįstą informaciją apie mitybą žmonėmis ir visuomenei. Šių sričių specialistai turi aukštą ir atitinkamą kvalifikaciją efektyviai ir veiksmingai mokyti kitus ir padėti įgyti teisingų žinių apie sveiką mitybą ir gyvenseną. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad šie specialistai nėra pagrindinis informacijos apie mitybą šaltinis, o atvirkščiai vienas iš mažiausiai naudojamų. Tiriant amerikiečių informacijos šaltinius tik 23 proc. tiriamųjų teigė, kad kreipiasi į savo šeimos gydytojus ar mitybos specialistus norėdami gauti žinių apie mitybą [18]. Kaip jau minėjau, 2014 metais ES atlikto „Valgyk Sveikai“ (EatWell) projekto tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos specialistai, dietologai ir gydytojai nėra pagrindinis ar vienas iš pagrindinių informacijos apie mitybą šaltinių [16]. Šio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad daugiau į specialistus dėl informacijos apie mitybą, kreipiasi tie pacientai, kurie jau turi sveikatos nusiskundimų, pavyzdžiui, CD, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Australijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė tokius pačius rezultatus [17]. Pacientai, kuriems diagnozuota kuri nors iš LNL net 68,29 proc. daugiau kreipiasi į PSP, mitybos specialistus dėl su mitybą susijusių klausimų, nei tie, kuriems nenustatyta jokių lėtinių ligų [17].
Ekonominė šalies padėtis irgi turi įtakos informacijos šaltinio pasirinkimui. Šalių, kuriose ji geresnė, piliečiai dažniau lankosi pas specialistus norint gauti informacijos apie mitybą [16]. Išsilavinimas taip pat yra vienas iš veiksnių lemiančių informacijos šaltinio pasirinkimą. Australijoje vykdyto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad tiriamieji, turintys aukštąjį išsilavinimą 25 proc. dažniau lankosi pas specialistus norėdami įgyti žinių apie mitybą, nei tie, kurių išsilavinimas yra pagrindinis [17].
Daugelio tyrimų rezultatų duomenys rodo, kad minėti specialistai yra įvardijami kaip patikimiausias ir labiausiai pageidautinas informacijos apie mitybą šaltinis [61,17,71]. Tačiau, kaip matome iš aptartų tyrimų, jis nėra pagrindinis informacijos apie mitybą šaltinis, atvirkščiai nei internetas ar populiarioji spauda. Viena iš įvardijamų pagrindinių priežasčių kodėl žmonės nesikreipia į specialistus, kad gautų informaciją apie mitybą yra laiko stoka [17]. Šiais laikais žmonės yra labai užsiėmę, o apsilankymai pas daktarus, sveikatos specialistus reikalauja papildomo laiko, taip pat žmonės dažniausiai linkę lankytis gydymo įstaigose ar gydytojų kabinetuose ne profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ar norint sužinoti tam tikros informacijos kaip išsaugoti gerą sveikatą, o jau turint sveikatos problemų ar sergant. Apsilankymai pas bendrosios praktikos gydytojus ar mitybos specialistus dėl konsultacijos mitybos klausimais jiems neatrodo būtina, kai norimą informaciją jie
27 gali gauti iš internetinių svetainių, spaudos greitai ir taip sutaupant savo laiko [72]. Dar viena priežastis, kurią nurodo respondentai, kas nulemia jų retus apsilankymus pas specialistus yra mokamos jų paslaugos, pavyzdžiui, dietologo konsultacija, kai tuo tarpu internete, populiariojoje spaudoje pateikiama informacija yra nemokama. Kiti respondentai teigia, kad net nežino, kad tokios informacijos gali gauti iš savo šeimos gydytojo ar PSP įstaigoje [72].
Daugelio šalių atlikti tyrimų rezultatai rodo, kad pagrindiniai žinių mitybą apie mitybą šaltiniai yra internetas ir spauda, o kvalifikuoti sveikatos, mitybos specialistai yra daug mažiau populiarūs. Žmonės įvardina daugelį priežasčių kodėl jie pirmiau renkasi internetą ir populiariąją spaudą norėdami sužinoti apie sveiką mitybą, nei kreipiasi pas specialistus. Priežastys ir kliūtys gauti naudingos ir patikimos informacijos turėtų būti ištaisytos ir dedamos kuo didesnės pastangos, kad pagerėtų prieinamumas taip pat ir kokybė informacijos apie sveiką mitybą, suteikiamos PSP gydytojų, gyvensenos medicinos specialistų, dietologų. Taip žmonės gautų moksliškai pagrįstą, teisingą informaciją ir nepasimestų tarp internetinėse svetainėse ir spaudoje pateikiamų dažniausiai klaidinančiai suformuluotų teiginių apie sveiką mitybą.
28 2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo eiga ir tiriamasis kontingentas
Tyrimas - epidemiologinis stebėjimo analitinis momentinis kiekybinis tyrimas. Tyrimas atliktas keturiuose Kauno miesto universitetuose. Kiekviename universitete buvo atsitiktinai atrinkti fakultetai taip, kad būtų atstovaujamos svarbiausios studijų kryptys - technologijų, humanitarinių ir biomedicinos mokslų. Tyrime dalyvavę universitetai ir jų fakultetai: Kauno Technologijos
Universitetas (KTU) -Mechanikos ir mechatronikos fakultetas (MMF), Elektros ir elektronikos fakultetas (EEF), Informatikos fakultetas (IF), Vytauto Didžiojo Universitetas (VDU) - Ekonomikos ir vadybos fakultetas (EVF), Socialinių mokslų fakultetas (SMF), Humanitarinių mokslų fakultetas (HMF), Aleksandro Stulginskio Universitetas (ASU) - Agronomijos fakultetas (AF), Ekonomikos ir vadybos fakultetas (EVF), Žemės ūkio ir inžinerijos fakultetas (ŽŪIF), Vandens ūkio ir
žemėtvarkos fakultetas (VŪŽK), Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas (LSMU) - Veterinarijos fakultetas (VF), Medicinos fakultetas (MF), Visuomenės sveikatos fakultetas (VSF). Tiriamieji - šių universitetų fakultetų pirmo kurso bakalauro studentai. Studentai atrinkti atsitiktinai – apklausti tie, kurie tuo metu kai vyko apklausa, dalyvavo paskaitose. Studentų pasiskirstymas pagal universitetą pateiktas 2.1 lentelėje.
Anoniminė atrinktų fakultetų pirmo kurso studentų apklausa atlikta 2017 m. vasario - kovo mėnesiais. Buvo gauti visų universitetų fakultetų dekanų sutikimai. Taip pat LSMU Bioetikos centro leidimas (1 priedas). Anketos buvo dalinamos prieš ir po studentų užsiėmimų. Prieš tai tiriamiesiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas, pildymo metodika, atsakymų tikslumo svarba tyrimų rezultatams.
Iš viso išdalintos 1111 anketų, 1062 užpildytos gražintos atgal. Atsakomumo dažnis 96 proc. Vaikinai sudarė - 40 proc. (425 vaikinai), merginos – 60 proc. (637 merginų). visų tirtųjų.
2.1 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal universitetą Universitetas Abs. sk. Proc.
KTU 222 21 proc.
29 2.1 lentelės tęsinys. Studentų pasiskirstymas pagal universitetą
Universitetas Abs. sk. Proc.
LSMU 349 33 proc.
ASU 235 22 proc/
Iš viso 1062 100 proc.
Tyrimo instrumento aprašymas
Tyrimo metodas – atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius buvo sudaryta anoniminė anketa (2 priedas). Ją sudarant buvo vadovautasi ankstesniais vykdytais studentų gyvensenos ir sveikatos tyrimais, atliktais 2004 m. (D. Petrausko disertacija) [73] ir 2014 metais (V. Dobrovolskio
disertacija) [7].
Anketoje buvo 81 klausimas.
Anketos klausimai suskirstyti į 6 grupes: 1. Sociodemografiniai duomenys ir studijos; 2. Sveikata ir gerovė;
3. Mityba ir kūno svoris; 4. Fizinis aktyvumas; 5. Žalingi įpročiai;
6. Klausimai apie mitybos žinias;
Savo tyrimui naudojau tik šias grupes klausimų - sociodemografiniai duomenys ir studijos; sveikata ir gerovė; mityba ir kūno svoris; klausimai apie mitybos žinias, todėl požymių vertinimo kriterijai aprašyti tik šioms klausimų grupėms.
Požymių vertinimo kriterijai
Sociodemografiniai duomenys ir studijos
Respondentų buvo prašoma nurodyti jų gimimo metus, lytį, gyvenamąją vietą, jų tėvų išsilavinimą. Buvo prašoma įrašyti kokią pinigų sumą jie disponuoja kas mėnesį, atskaičius mokesčius ir ar jiems pakanka šios pinigų sumos. Pagal atsakymus į šį klausimą studentai buvo
30 sugrupuoti į 3 grupes (1 grupė - disponuojantys iki 100 eurų, 2 grupė - disponuojantys 101-200 eurų ir 3 grupė – disponuojantys daugiau nei 200 eurų per mėnesį).
Sveikata ir gerovė
Pirmiausia studentų buvo klausiama ar jie rūpinasi savo sveikata. Pagal pateiktus atsakymo variantus jie buvo suskirstyti į dvi grupes: 1-oji grupė - nesirūpinantys savo sveikata („nesirūpinu” ar „nelabai rūpinuosi”), 2-oji grupė - besirūpinantys sveikata („rūpinuosi šiek tiek” ar „laba
rūpinuos”). Respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina savo sveikatos būklę. Galimi atsakymai buvo: gera, pakankamai gera, vidutiniška, pakankamai bloga, bloga). Pagal atsakymus tiriamieji buvo sugrupuoti į 3 grupes. 1-oji – gerai vertinantys savo sveikatą, 2-oji grupė – vidutiniškai vertinantys savo sveikatą, 3-ioji grupė – blogai vertinantys savo sveikatą.
Mityba ir kūno svoris
Studentų buvo prašoma nurodyti koks yra jų ūgis ir svoris, norint apskaičiuoti jų KMI (KMI skaičiavimui taikyta formulė: svoris (kg)/ūgis(m2). Pagal sveikos mitybos rekomendacijas
respondentai buvo suskirstyti į 4 grupes: per mažo svorio (KMI<18,5 kg/m2), normalaus svorio
(KMI 18,5 – 25 kg/m2), turintys antsvorį (KMI 25 – 30 kg/m2) ir nutukę (KMI > 30 kg/m2) [18,19]. Studentų buvo klausiama ar jie yra patenkinti savo svoriu, ar pergyventų jeigu priaugtų svorio, ar per praėjusius 12 mėnesių jie bandė sumažinti savo svorį ir kaip. Galimi atsakymų variantai buvo tokie: stengėsi valgyti maisto produktus, kurie turi mažai riebalų; skaičiavo kalorijas, sąmoningai siekdami kontroliuoti svorį; saikingai mažino porcijas; daug sportavo; laikėsi specialių, svorį mažinančių dietų; vartojo liekninamuosius papildus; vartojo vaistus. Šiais klausimais buvo
vertinama studentų požiūris į savo svorį, išvaizdą, taip pat sužinota, ar respondentai bando mažinti savo svorį ir kaip tai bando daryti.
Norint įvertinti respondentų mitybos įpročius buvo sudarytas maisto produktų suvartojimo indeksas. Įtraukiant klausimus buvo remiamasi užsienio mokslininkų atliktais tyrimais [74,75,76]. Į indekso skaičiavimą buvo įtraukti šie klausimai: “Kiek riekelių duonos (juodos, ruginės) paprastai suvalgote per dieną?”, “Kiek šviežių daržovių ir vaisių porcijų paprastai suvalgote per dieną?”, “Kiek dienų per savaitę pusryčiaujate?. Penkiolikos maisto produktų vartojimas (riebios mėsos, vištienos, žuvies ir jos produktų, fermentinio sūrio, pieno ir jo produktų, košių ir dribsnių, šviežių, virtų, konservuotų daržovių, šviežių vaisių ir uogų, konditerinių gaminių, saldumynų, saldintų
31 gėrimų, energetinių gėrimų, greito maisto, užkandžių, kaip traškučiai, žemės riešutai) buvo vertintas pagal jų vartojimo dažnumą. Galimi atsakymų variantai buvo: keletą kartų per dieną; kasdien; keletą kartų per savaitę; 1-4 kartų per mėnesį; niekada) (2.2 lentelė).
Kiekvienas atsakymas į šį klausimą buvo vertinamas įverčiais (balais) pagal maisto sveikumą, remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis [18,19]. Kuo didesnis balų įvertis, tuo mitybos
įpročiai sveikesni, pavyzdžiui, jei tiriamasis valgė šviežias daržoves keletą kartų per dieną ar kasdien, jam buvo skiriama 3 balai, jei jis valgė jas keletą kartų per savaitę – 2 balai, 1-4 kartus per mėnesį – 1 balas, o jei atsakė, kad išvis nevalgė – 0 balų. Siekiant įvertinti duonos suvartojimą buvo vertinta tik juodos, ruginės duonos suvalgytas skaičius, nes pagal mitybos rekomendacijas, šviesios duonos, batono ar forminės duonos patariama nevartoti, tad jeigu respondentas suvalgė 0 riekelių juodos (ruginės) duonos jam buvo skiriamas 0 balų, jeigu 1 riekelę - 1 balas, 2 riekeles – 2 balai, 3 ir daugiau riekelės – 3 balai. Klausimas “Kiek daržovių ir vaisių paprastai suvalgote per dieną?” vertintas taip: 0 porcijų – 0 balų, 1 porcija – 1 balas, 2 porcijos – 2 balai, 3 porcijos – 3 balai, 4 porcijos ir daugiau – 4 balai. Įverčių balai pagal pusryčiaujamų dienų kiekį buvo paskirstyti taip: 6-7 dienas per savaitę – 3 balai, 4-5 dienas per savaitę – 2 balai, 2-3 dienas – 1 įverčių balas,
teigiantys, kad pusryčiauja 0-1 dienų per savaitę gavo 0 balų.
Maksimali galima indekso reikšmė pagal balų įvarčius - 52,o minimali – 0. Pagal įverčių balų sumą tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes – 0-23 balai; 24-27 balai; ir daugiau nei 27 balų.
32 2.2 lentelė. Klausimai ir atsakymai, pateikti anketoje mitybos įpročiams vertinti
Klausimas Atsakymas
Kaip dažnai vartojate šiuos maisto produktus? • Mėsą (kiaulieną, jautieną) ir mėsos
gaminius;
• Vištieną, kalakutieną; • Žuvį ir jūros produktus; • Fermentinį sūrį (geltoną); • Pieną, kefyrą, jogurtą ir pieno
produktus;
• Košes arba dribsnius; • Šviežias daržoves;
• Kitas daržoves (virtas, konservuotas); • Šviežius vaisius ar uogas;
• Konditerinius gaminius (tortą, pyragą, sausainius);
• Saldumynus (šokoladą, saldainius, kt.); • Saldintus gėrimus, limonadą;
• Energinius gėrimus;
• Greitą maistą (picą, mėsainį, dešrainį, kebabą);
• Tokius užkandžius kaip bulvių; traškučiai, skrudinti žemės riešutai, spragėsiai;
keletą kartų per dieną; kasdien; keletą kartų per savaitę; 1-4 kartų per mėnesį; niekada
Kiek riekelių duonos paprastai suvalgote per dieną?
Juodos (ruginės) duonos; Šviesios duonos; Batono, forminės duonos
Riekelių skaičius
Kiek daržovių ir vaisių porcijų paprastai suvalgote per dieną?
Daržovių ir vaisių porcijų skaičius
