LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedraRaminta Birvinskaitė
KAUNO APSKRITIES PIRMOKŲ FIZINIO IŠSIVYSTYMO SĄSAJOS SU
ANKSTYVAISIAIS POSTNATALINIAIS VEIKSNIAIS IR ŠEIMOS
SVEIKATA
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata: Vaikų ir jaunimo sveikata)
Studentė Mokslinė vadovė
Raminta Birvinskaitė prof. dr. Aušra Petrauskienė
2017-05-22 2017-05-22
Kaunas 2017
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)KAUNO APSKRITIES PIRMOKŲ FIZINIO IŠSIVYSTYMO SĄSAJOS SU ANKSTYVAISIAIS POSTNATALINIAIS VEIKSNIAIS IR ŠEIMOS SVEIKATA
Raminta Birvinskaitė
Mokslinė vadovė prof. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2017, – 57 psl.
Darbo tikslas – įvertinti pirmų klasių mokinių pagrindinių fizinio išsivystymo rodiklių sąsajas su ankstyvaisiais postnataliniais veiksniais ir šeimos sveikata.
Tyrimo metodika. Šis magistro darbo tyrimas atliktas dalyvaujant PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvoje. Tyrimo objektas - atsitiktinių Kauno apskrities mokyklų pirmos klasės mokiniai. Buvo atliktas momentinis tyrimas: pirmokų antropometriniai matavimai (n = 629) ir neanoniminė pirmokų tėvų anketinė apklausa. Atliekant statistinę analizę skaičiuotas vidurkis, standartinis nuokrypis, procentiliai. Taikytas χ2 testas, skaičiuotas galimybių santykis.
Rezultatai. Pirmos klasės mokinių svorio vidurkis – 28,6 kg, ūgio vidurkis – 130,7 cm, KMI vidurkis – 16,6 kg/m2. Daugiausia nustatyta normalaus svorio pirmokų – 65,5 proc., 14,7 proc. pirmokų turėjo antsvorį, 7,7 proc. – buvo nutukę ir 12 proc. – buvo nepakankamo svorio. Nustatyta, kad žindyti vaikai turi 2,5 karto mažesnę galimybę turėti antsvorio, nei nežindyti; stebima tendencija, kad „ankstukai“ žindomi per trumpai. Nustatyta, kad jaunesnių kaip 29 m. tėvų amžiaus grupėse vaikų KMI buvo didesnis, lyginant su 40 m. ir vyresniais tėvais. Jei kuris nors iš artimųjų turi padidėjusį AKS, galimybė, kad vaikas turės antsvorį, yra 2,4 karto didesnė, nei vaikams, kurių artimiesiems nėra padidėjusio AKS; jei šeimos narys serga cukriniu diabetu, galimybė pirmokui turėti didesnį svorį didesnė 1,2 karto, nei vaikams, kurių artimieji neserga CD.
Išvados. Aštuonmečiai pirmokai buvo 1,4 kg sunkesni ir 3,2 cm aukštesni, lyginant su septynmečiais; daugiau nei ketvirtadalis pirmokų turėjo per didelį svorį, o kas aštuntas – nepakankamą; trečdalis per didelio svorio pirmokų gimė turintys didesnį svorį; tėvai neadekvačiai vertina liesų ir normalaus svorio vaikų svorį; nustatytas tiesioginis ryšys tarp abiejų tėvų ir vaiko mitybos būklės, artimųjų padidėjusio kraujo spaudimo ir vaiko galimybės būti per didelio svorio.
SUMMARY
Study program - Public Health (Children and Youth Health specialization)
ASSOCIATIONS BETWEEN PHYSICAL DEVELOPMENT, EARLY POSTNATAL FACTORS AND FAMILY HEALTH OF FIRST GRADERS OF KAUNAS COUNTY
Raminta Birvinskaitė;
Supervisor Prof. PhD Aušra Petrauskienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2017, 57 p.
Aim – to evaluate associations among the main indicators of the physical development early postnatal factors and family health of the first grade students.
Methods. This Master research survey was conducted participating in the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative. Research object - first grade students randomly selected in the schools of Kaunas county. Cross sectional study was conducted: anthropometric measurements of first graders (n = 629) and non-anonymous survey of parents of first grade students was performed. Carrying out the statistical analysis, the average, standard deviation, percentiles were calculated. Logistic regression analysis was performed, χ2 test, Stjudent’s t test were applied and odds ratio was calculated.
Results. The average weight of first grade students– 28. 6 kg, average height – 130.7 cm, average BMI – 16.6 kg/m2. It was determined that weight of most of first graders was normal – 65.5%, 14.7 % of the first graders were overweight, 7.7% – were obese and 12% were of insufficient weight. It was calculated that breast-fed children are 2, 5 times less likely to become overweight in comparison with not breast-fed children; the tendency that preterm children are breast-fed too shortly is being monitored. The research shows that children’s BMI was higher in the group of younger than 29 years old parents in comparison with 40 years and older parents group. It was determined that if someone in the family has increased ABP, the possibility of child being overweight is 2,4 times higher than the child of whose family without increased ABP; if someone in the family has Diabetes, the possibility of first grader being overweight is 1,2 times higher than the child whose family doesn’t have Diabetes.
Conclusions. The eight year old children were 1, 4 kg heavier and 3, 2 cm higher in comparison with seven year old children; more than one quarter of the first grade students had excess body weight and every eight student was underweight; one third of the students who were overweight were born heavier than average; parents evaluate the underweight and normal weight children inadequately; the direct associations between both parents and child’s nutritional status,
elevated blood pressure among relatives and chance for a child of being elevated weight is established.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 6
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR TERMINAI ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1. 1. BESILAUKIANČIOS MOTERS SVEIKATOS BŪKLĖ, GYVENSENA ... 11
1. 2. VAIKO RAIDA ... 14
1. 3. ANKSTYVIEJI POSTNATALINIAI VEIKSNIAI ... 16
1. 4. VAIKŲ AUGIMO IR VYSTYMOSI VERTINIMAS ... 19
1. 5. SVEIKATOS UGDYMAS ŠEIMOJE ... 22
2. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS ... 23
2. 1. Tyrimo aprašymas ... 23 1. 2. Tyrimo organizavimas ... 23 2. 3. Tiriamųjų kontingentas ... 25 2. 4. Tyrimo metodai ... 25 2. 4. 1. Antropometriniai matavimai ... 25 2. 4. 2. Anketinė apklausa ... 26 2. 5. Statistinė analizė ... 26 3. REZULTATAI ... 29
3. 1. Kauno apskrities pirmokų fizinis išsivystymas ir ankstyvieji postnataliniai veiksniai ... 29
3. 2 Postnatalinių veiksnių ir pirmokų mitybos būklių, vertinant pagal KMI grupes, sąsajos ... 34
3. 3 Pirmokų antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio sąsajos su šeimos sveikata ... 38
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44
IŠVADOS ... 48
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49
LITERATŪRA ... 50
SANTRUMPOS
COSI – Childhood Obesity Surveillance Initiative (angl.) – Vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva; EASO – European Association for the Study of Obesity (angl.) Europos nutukimo tyrimų asociacija;
IOTF – International Obesity Task Force (angl.) – Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė; LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
KMI – Kūno masės indeksas;
NCHS/CDC – National Center for Health Statistics/Centers for Disease Control and Prevention (angl.) – Nacionalinis sveikatos statistikos centras/Ligų kontrolės ir prevencijos centras;
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija; GS – gimimo svoris;
HBSC – Health Behaviour in School-aged Children (angl.) – Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas;
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR TERMINAI
Fizinis išsivystymas - tai morfologinių, fiziologinių ir funkcinių savybių kompleksas, apibūdinantis organizmo fizinės ir lytinės brandos būklę, fizinį pajėgumą ir raidos harmoningumą. Fizinis išsivystymas nustatomas pagal antropometrinius (ūgis, svoris, galvos apimtis, liemens apimtis, galūnių ilgis ir kt.) ir fiziometrinius (gyvybinė plaučių talpa, plaštakos bei liemens raumenų jėga) duomenis [1].
Postnatalinis periodas (po gimimo) – šis laikotarpis trunka nuo žmogaus gimimo iki mirties [2]. Ankstyvieji postnataliniai veiksniai – šiame magistro darbe analizuojami šie ankstyvieji postnataliniai veiksniai: ar buvo žindytas ir žindymo trukmė, gimimo svoris, gimimo laikas (išnešiotas ar gimęs prieš laiką).
Mitybos būklė – šiame darbe vertinta atsižvelgiant į KMI reikšmes, pagal kurias tiriamieji buvo suskirstyti į 4 grupes: liesus, normalaus svorio, turinčius antsvorio ir nutukusius [3].
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2013 m. Europoje kūdikių ir vaikų, turinčių antsvorį ir nutukimą, buvo 42 mln. Europos regione 1 iš 3 vienuolikmečių vaikų turi per didelį svorį [4]. Numatoma, kad išlikus dabartinėms tendencijoms, vaikų su antsvoriu ir nutukimu skaičius iki 2025 m. išaugs iki 70 mln. [4].
Vaikų nutukimas yra stipriai susijęs su didėjančia lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo rizika vyresniame amžiuje, didesne tikimybe, kad pasireikš 2 tipo cukrinio diabeto, kepenų, širdies bei kraujagyslių, virškinimo sistemos ligų požymiai, kils reprodukcinės sveikatos, onkologinės, ortopedinės problemos, psichikos sutrikimai, žemesnis savigarbos jausmas.
Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimo duomenimis, atliekant tarptautinius palyginimus pagal antsvorio ir nutukimo paplitimą, 2014 m. vienuolikmečiai Lietuvos mokiniai buvo 26 vietoje iš 42 tyrime dalyvavusių šalių. Nustatyta 27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių, turinčių per didelį svorį. Tarp trylikamečių Lietuvos mokinių antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp berniukų ir mergaičių buvo atitinkamai 20 proc. ir 8 proc. Penkiolikmečių grupėje per didelio svorio berniukų nustatyta 17 proc., o mergaičių – 8 proc. [5].
2002 m. ir 2006 m. tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikai buvo vieni liekniausių, jų antsvorio ir nutukimo paplitimo rodikliai buvo žemiausi tarp 13 ir 15 metų paauglių, tačiau, paskutiniųjų dviejų tyrimų duomenimis, Lietuvoje daugėja per didelio svorio turinčių paauglių. 2008 ir 2013 m. tyrimų duomenys rodo, jog beveik pasivijome Europos vaikų antsvorio, įskaitant nutukimą, vidurkį, kai kas penktas vaikas yra per didelio svorio [43,52].
Tėvai kuria pagrindą vaikų gyvensenos įpročiams, maisto pasirinkimui, fiziniam aktyvumui. Todėl svarbu, kad būtų skiriamas pakankamas dėmesys šiems klausimams nuo pat kūdikystės, nes, priešingu atveju, vaikui augant daugės jo sveikatos problemų.
Darbo aktualumas ir naujumas.
Vaikų fizinio išsivystymo tyrimai yra vieni svarbiausių stebint jų sveikatos būklę ir augimą. Iš Europos regiono šalių tik nedidelė dalis – 25 proc., turi nacionalinius, reprezentuojančius šalį duomenis apie vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą. Skirtingų šalių duomenys apie vaikų augimą vertinami pagal nevienodą metodiką ir standartus, todėl duomenų palyginimas tarp šalių – labai sudėtingas ir pakankamai netikslus [6].Stambule vykusioje PSO Europos ministrų konferencijoje 2006 metais buvo nuspręsta, jog Europos šalyse būtina standartizuota bei suderinta vaikų nutukimo stebėsenos sistema. 2007 metais PSO Europos regioninis biuras, siekdamas įgyvendinti išsikeltą tikslą, pradėjo vykdyti naują
projektą – „PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“ (WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI). 2007 metais Lietuva prisijungė prie vykdomo projekto, nes tuo metu nebuvo vykdoma panašių stebėsenos tyrimų [7]. Vaikų augimo stebėsenos tyrimas yra pirmasis Lietuvoje atliktas išsamus pirmųjų klasių mokinių ir jų tėvų gyvensenos aspektų tyrimas. Visais tyrimo etapais tiriamoji imtis - nacionalinė, reprezentuojanti šalį., o metodika atitinka PSO pateiktą tyrimo protokolą. Sukaupta išsami informacija apie Lietuvos 7–8 metų mokinių ankstyvus postnatalinius ir gyvensenos veiksnius. Iki šiol mokslinė informacija apie pradinių klasių vaikus buvo vietinio pobūdžio, dažniausiai apsiribojanti didžiųjų miestų tyrimais.
Mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų pirmokų fizinio išsivystymo sąsajas su ankstyvaisiais postnataliniais veiksniais ir šeimos sveikata yra nepakankamai ne tik Kaune ar jo apskrityje, bet ir visos Lietuvos mastu.
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Įvertinti pirmų klasių mokinių pagrindinių fizinio išsivystymo rodiklių sąsajas su ankstyvaisiais postnataliniais veiksniais ir šeimos sveikata.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno apskrities pirmokų fizinį išsivystymą ir ankstyvuosius postnatalinius veiksnius. 2. Išanalizuoti postnatalinių veiksnių sąsajas su pirmokų mitybos būkle, vertinant pagal KMI grupes.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. BESILAUKIANČIOS MOTERS SVEIKATOS BŪKLĖ, GYVENSENA
PSO motinos ir vaiko sveikatą ir jos apsaugą rekomenduoja laikyti prioritetine sritimi, nes moters sveikata iki pastojimo, nėštumo metu, taip pat nėščiosios elgesys bei priežiūra visą šį laikotarpį turi įtakos nėštumo ir gimdymo baigčiai [8].
Pats nėštumas – tai natūrali moters fiziologinė būklė, ir tuo metu besilaukiančiai moteriai koreguoti ar keisti mitybos ir savo įpročių nereikia, nebent jie yra žalingi ar turi kitokio neigiamo poveikio būsimo kūdikio ir mamos sveikatai [9]. Tereikia, kad būsima mama atsižvelgtų į sveikos gyvensenos ir mitybos principus bei taisykles, siekdama užtikrinti savo ir savo vaiko sveikatą. Tokias rekomendacijas teikia PSO.
Tačiau nėštumas sukelia moters organizme daug įvairiausių pokyčių. Drąsutienė ir Arlauskienė pažymi, kad moteris nėštumo metu išgyvena įvairius sudėtingus organizmo pasikeitimus, kuriuos sąlygoja centrinė nervų sistema. Besilaukiančios moterys patiria daug emocijų, kurios dažniausiai būna skirtingos, nepastovios bei greitai kintančios [9].
Nustatyta, kad nėštumas siejasi su moters psichologine būsena. Atlikti tyrimai parodė, kad moterys nėštumo metu tampa jautresnėmis, dirglesnėmis, sumažėja jų darbingumas. Dažnai moterys jaučia baimę ir nerimą, susijusį su gimdymu, bet tai labai natūralu, ypač pirmą kartą gimdysiančioms [10].
Didžiosios Britanijos mokslininkai ištyrė 123 moterų nėštumo eigą bei jų kūdikių vystymąsi iki 18 mėnesių. Jie nustatė, kad šių moterų nėštumo metu patirto streso priežastys dažniausiai buvo nerimas, nusivylimas ar nesutarimai su partneriu. Buvo išskirti tam tikri skirtumai vaikų protinių gebėjimų raidoje: protinis vystymasis buvo lėtesnis tų vaikų, kurių mamos patyrė stresą nėštumo eigoje, nei tų, kurių mamos streso nejautė. Pirmieji vaikai (mamų, patyrusių stresą) buvo labiau linkę į baimę ir nerimą. Apibendrinę tyrimo rezultatus, mokslininkai padarė išvadas, kad nėštumo metu patiriamas stresas sutrikdo vaikų vystymąsi ne visiems. Daugumai vaikų patirtas motinų stresas neturėjo įtakos ir jie vystėsi normaliai [11, 12]. Kiti autoriai, tyrinėjantys nėštumo metu patiriamo streso poveikį, nustatė, kad padidėjęs nerimas ar depresija siejasi su rimtesnėmis akušerinėmis komplikacijomis, ryškesniais nėštumo simptomų pasireiškimais, priešlaikiniu gimdymu bei turėjo įtakos vaisiaus ir naujagimio elgesiui [13].
Nepriklausomai nuo gyvenimo sąlygų ir galimybių, kūdikio besilaukianti moteris nėštumo metu turi stengtis elgtis taip, kad nepakenktų savo vaikui. Literatūroje randama vis daugiau duomenų, įrodančių, kad motinos žalingi įpročiai nėštumo metu, tokie kaip rūkymas, alkoholio ir
alkoholiniais gėrimais ir rūkė nėštumo metu, dažniau pagimdė mažus pagal gestacijos amžių naujagimius [14]. Žalingi įpročiai taip pat dažnai įtakoja priešlaikinį gimdymą. Įrodyta, kad žalingi
įpročiai sąlygoja didesnį vaisiaus ir naujagimių mirtingumą ir sergamumą [15].
Hofhuis ir bendraautorių atlikti tyrimai parodė, kad rūkymas turi poveikį vaiko vystymuisi, rastas teigiamas ryšys tarp motinos rūkymo prenataliniu laikotarpiu ir padidėjusios rizikos sirgti kvėpavimo takų ligomis vaikystėje. Taip pat įrodyta, kad rūkymas nėštumo metu daro žalą vaiko plaučių augimui ir slopina imuninės sistemos vystymąsi [16].
Lietuvoje Dulskienės ir Gražulevičienės atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 5 proc. moterų, rūkančių ir pagimdžiusių nesveikus naujagimius, iki nėštumo rūkė apie dvejus metus, 6,5 proc. – apie trejus metus ir 16,3 proc. – ketverius metus ir ilgiau. Per dieną iki 10 cigarečių surūkė 25 proc. apklaustųjų, o daugiau nei 10 cigarečių – 2 proc. Išsiaiškinta, kad rūkymas turi įtakos įgimtų širdies ydų rizikai ir rūkančios motinos turi daugiau nei du kartus didesnę riziką pagimdyti naujagimius su įgimtomis širdies anomalijomis [17].
Jungtinėse Amerikos Valstijose Spinelli ir Baglio atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti alkoholio įtaką besilaukiančiai motinai ir jos vaikui. Nustatyta, kad vaikai, kurių motinos prenataliniu laikotarpiu vartojo alkoholį, buvo labiau linkę į agresiją, depresiją, buvo neramūs, sunkiau sukaupdavo dėmesį. Lyginant motinas, kurios nėštumo metu vartojo alkoholį, su motinomis, kurios nevartojo, – nustatyta, kad nusikalstamam elgesiui galimybė buvo 3,2 karto didesnė vaikams, kurių motinos vartojo alkoholį [18].
Vienas iš svarbiausių gyvensenos ypatumų – besilaukiančios moters mityba. Didelę reikšmę motinos savijautai ir vaisiui turi suvalgomo maisto kokybė ir jo kiekis. Atlikti tyrimai įrodo, kad visavertė ir sveika nėščiosios mityba įtakoja naujagimio, kūdikio, o vėliau vaiko bei suaugusio žmogaus vystymąsi ir sveikatą [19]. Nėščiosios vartojamo maisto sudėtis turi lemiamos reikšmės vaisiaus augimui, todėl jau nuo pat nėštumo pradžios svarbu gauti subalansuotas maistines medžiagas, kurios būtų naudojamos visoms metabolizmo grandims.
Besilaukiančiai moteriai rekomenduojama maitintis pagal sveikos mitybos piramidės reikalavimus, laikytis klasikinių sveikos mitybos principų ir taisyklių, reguliariai maitintis, nebadauti, subalansuoti maisto produktų sudėtį ir skysčius; su maistu ar maisto papildais gauti reikalingą kiekį mineralinių medžiagų ir vitaminų; kasdien vartoti folio rūgštį; nepiktnaudžiauti kava. Svarbu pasirinkti maistą, kuris būtų ne tik kokybiškas, bet ir įvairus, taip pat laikytis mitybos rėžimo [20].
Atliktų tyrimų duomenys atskleidė, kad nėščios moters energijos poreikiui aprūpinti užtenka pirmus 6 nėštumo mėnesius dienos kalorijų kiekį padidinti vos 100–200 kalorijų, o likusius nėštumo mėnesius 300–400 kalorijų [21].
Stuko ir bendraautorių atlikti tyrimai parodė, kad nemaža dalis suaugusių gyventojų savo mitybai neskiria pakankamai dėmesio, jiems trūksta žinių apie sveiką mitybą, dažnu atveju pasirenkami pigesni ir maistine verte mažiau kokybiški maisto produktai [22].
Neracionali mityba daug pavojingesnė vaisiui nei motinai. Moterys praktikuojančios sveiką mitybą turi geresnį imunitetą tuo pačiu ir atsparumą įvairioms infekcinėms ligoms, rečiau pasitaiko savaiminių persileidimų ir priešlaikinių gimdymų atvejų, teigia Jennifer su bendraautoriais [21].
Kitas svarbus gyvensenos veiksnys – fizinis aktyvumas. Nėštumo metu moters organizme vyksta pokyčiai - didėja kraujo tūris, spartėja širdies darbas, didėja krūtinės apimtis, o kvėpavimas darosi labiau šonkaulinis negu pilvinis, suvartojama daugiau deguonies, keičiasi laikysena, lėtėja virškinimas ir kt. Zachovajevas su bendraautoriais ištyrė, kad prisitaikyti prie šių pokyčių moteriai gali padėti fiziniai pratimai. Fizinio aktyvumo metu fizinis poveikis teigiamai veikia moters darbingumą, stiprėja kūno raumenys, didėja ištvermė, intensyvėja kraujotaka, gerėja miegas [23]. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad aktyvesnė fizinė veikla padeda besilaukiančioms moterims išvengti didelio svorio prieaugio, ko pasekoje išlieka geresnis kūno įvaizdis, taip pat mažina nugaros ir dubens skausmus, padeda išvengti depresijos nėštumo metu ir pogimdyviniu periodu. Lisinskienė su bendraautoriais įrodė, kad fiziškai aktyvių besilaukiančių moterų placentinė kraujotaka yra aktyvesnė, todėl vaisius būna geriau aprūpinamas deguonimi, taip pat turi geresnę medžiagų apykaitą [24].
Norgaard ir kt. pabrėžia, kad nėščiosioms geriausiai žinomi ir rekomenduojami yra aerobiniai pratimai – greitas vaikščiojimas, plaukiojimas, treniruotės su stacionariu dviračiu, bėgiojimas, specialios mankštos besilaukiančioms tiek sporto salėje, tiek vandenyje [25].
Apibendrinant apžvelgtą medžiagą, galima teigti, kad nėštumas – natūrali moters fiziologinė būklė. Palankiai vaisiaus raidai esminiai veiksniai yra subalansuota nėščiosios mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių ir streso vengimas.
1. 2. VAIKO RAIDA
1 lentelėje pateikiama žmogaus amžiaus periodizacija, ypatybės bei galimybės kiekvienu laikotarpiu. Pateikta periodizacija sudaryta remiantis Vilniaus universiteto anatomų S. Pavilonio, G. Česnio, J. Tutkuvienės ir kt. vaikų augimo bei brendimo morfologinių požymių tyrimais bei mokslinės literatūros duomenimis. Lentelės skliaustuose nurodomos galutinės amžiaus tarpsnio ribos, nes kiekvieno žmogaus augimas bei vystymasis yra individualus.
1 Lentelė. Žmogaus amžiaus periodizacija (pagal Pavilonį, Česnį, Tutkuvienę ir kt.)
Individuali organizmo raida (ontogenezė) vyksta visą gyvenimą – nuo gyvybės užsimezgimo iki mirties. Išskiriami du žmogaus ontogenezės periodai: iki gimimo (intrauterinis, prenatalinis) ir po gimimo (ekstrauterinis, postnatalinis). Pirmomis 8-iomis intrauterinio periodo savaitėmis vyksta pagrindinių organų, kūno dalių formavimasis. Šis periodas vadinamas embrioniniu (gemalo). Nuo 9-tos savaitės pradeda ryškėti pagrindiniai išoriniai žmogaus bruožai, organizmas vadinamas vaisiumi [26].
Postnatalinis laikotarpis trunka nuo žmogaus gimimo iki mirties. Iš karto po gimimo žmogus vadinamas naujagimiu. Tai laikas, kai organizmas adaptuojasi prie naujos aplinkos.
Naujagimystė trunka pirmąjį mėnesį ir per jį susinormalizuoja pagrindinės organizmo funkcijos. Naujagimiui būdingos savitos kūno proporcijos – santykinai didelė galva (ji sudaro ¼ kūno ilgio), ilgas liemuo ir trumpos galūnės.
Kūdikystė prasideda nuo naujagimystės pabaigos ir trunka iki pirmųjų gyvenimo metų pabaigos. Tai yra postnatalinio laikotarpio paties intensyviausio augimo periodas. Intensyviai didėja kūnas, vystosi liemens ir apatinių galūnių raumenys, sparčiai vystosi nervų sistema. Metų pabaigoje vaikas aktyviai bendrauja, savarankiškai žaidžia, taria pirmuosius žodžius, noriai vykdo suaugusiųjų reikalavimus, pradeda vaikščioti [26].
Proškuvienė teigia, kad ankstyvoji vaikystė trunka nuo vienerių iki trejų metų. Nuo antrųjų metų amžiaus kūno parametrų rodikliai didėja lėčiau. Smarkiai tobulėja psichomotorinės funkcijos, pradeda formuotis socialiniai vaiko įgūdžiai, atsiranda noras būti savarankišku. Tėvų pamokytas ir sėkmingai atlikęs tam tikrą darbą, jis įgyja asmeninės vertės jausmą. Trečiųjų metų pabaigoje vaikas jau pažįsta spalvas, daiktų formas, daug klausinėja, moka apsirengti, savarankiškai valgyti ir t. t.
Pirmoji vaikystė (darželinis amžius) – nuo trejų iki šešerių metų. Šio amžiaus vaikams visi kūno parametrai didėja santykinai lėtai. Keičiasi kūno proporcijos. Vystosi ir tobulėja motorinės funkcijos, vaikas gali greitai bėgioti ir šokinėti, atsiranda koordinuota smulkiųjų plaštakos raumenų veikla, reikalinga rašant, piešiant, lipdant [26].
Apibendrinant galima teigti, kad išanalizuoti raidos etapai atskleidžia kiekvieno amžiaus tarpsnio ypatumus, tačiau kiekvienas vaikas vystosi individualiai, priklausomai nuo charakterio, lyties, šeimos, jos tradicijų ir kultūros ir kitų aspektų.
1. 3. ANKSTYVIEJI POSTNATALINIAI VEIKSNIAI
Šiame skyrelyje analizuojami ir aptariami pagrindiniai ankstyvieji postnataliniai veiksniai: vaiko gimimo laikas – gimęs laiku ar neišnešiotas, gimimo svoris, žindymo reikšmė.
Vaisiaus augimo greitis priklauso nuo motinos sveikatos būklės, placentos išsivystymo ir prisitvirtinimo kokybės ir vaisaus veiksnių. Valūnienė savo disertacijoje rašo, jog dėl pagerėjusios perinatalinės sveikatos priežiūros, dauguma gimusių per mažų pagal nėštumo trukmę naujagimių išgyvena, tačiau biologinės intragimdinio augimo atsilikimo pasekmės yra matomos ne tik ankstyvuoju periodu po gimimo, bet ir vyresniame amžiuje ir gali pasireikšti žemaūgiškumu ir kt. [77]. Neišnešioti naujagimiai yra priskiriami prie rizikos grupės naujagimių, jiems gali pasireikšti fizinės raidos sutrikimų [76]. Valūnienė, tyrusi mažų pagal nėštumo trukmę vaikų augimą iki 6 metų, nustatė, kad ir šešerių metų amžiuje maži pagal nėštumo trukmę vaikai išliko mažesni bei liesesni, nei to paties amžiaus atitinkantys nėštumo trukmę vaikai [77]. Leger ir kt. nustatė, kad mažo gestacinio amžiaus vaikų vidutinis ūgis buvo 4 cm mažesnis nei jų tėvų vidutinis ūgis [78]. Lee su bendraautoriais tarptautiniame mažų pagal nėštumo trukmę vaikų koncensuse teigia, jog maži pagal gestacinį amžių vaikai turi potencialią riziką likti žemaūgiais ir suaugusiojo amžiuje [79].
Gardosi su bendraautoriais vykdo nemažai epidemiologinių tyrimų, kuriais siekia diferencijuoti fiziologinius mažo svorio ir ūgio vaikus nuo intargintinės patologijos sąlygotų mažo gimimo svorio vaikų [80,81]. Autoriai teigia, kad esant tam tikriems standartams galima atskirti fiziologinius mažo gimimo svorio vaikų variantus nuo patologinių (susijusių su padidėjusiu mamos AKS nėštumo metu, placentos funkcijos nepakankamumu, mamos infekcinėmis ligomis ir kt.) [82]. McCowan su bendraautoriais teigia, kad vaikams, kuriems mažą vaikų svorį sąlygoja fiziologiniai ir mamos konstituciniai veiksniai, buvo retesnė perinatalinė patologija [83].
Motinos mitybos ir sveikatos būklės rodikliu tampa kūdikio gimimo svoris. Gimimo svoris siejasi tolimesnę vaiko sveikatą. Verkauskienės ir bendraautorių tyrimas parodė, jog mažas gimimo svoris sietinas su vėlesnėmis sutrikusios sveikatos pasekmėmis, tokiomis kaip nutukimas, hipertenzija, atsparumas insulinui, sutrikusi tolerancija gliukozei bei 2 tipo cukrinis diabetas [27].
PSO yra patvirtinusi kūdikių maitinimo rekomendacijas, kur teigiama, kad, „siekiant užtikrinti kūdikių optimalų augimą, vystymąsi ir sveikatą, jie turėtų būti išimtinai žindomi pirmus šešis gyvenimo mėnesius. Išimtinis žindymas suprantamas toks kūdikių maitinimas, kai jiems duodamas tik motinos pienas, neprimaitinant kitais produktais ir neduodant gerti kitų skysčių, įskaitant vandenį, nesaldintas arbatas. Sulaukus 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradėtas duoti maistingas papildomas maistas ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau“ [28].
PSO duomenimis, 2016 m. Europoje tik motinos pienu yra žindomi apie 43 proc. kūdikių pirmuosius 6 mėnesius [4]. Hortos ir kt. atlikti tyrimo rezultatai atskleidė, kad išimtinis ir trunkantis ne mažiau kaip 6 mėn. žindymas teigiamai veikia imuninę kūdikio sveikatą, taip pat turi ilgalaikį, pozityvų poveikį tolimesniems fizinės sveikatos rodikliams, tokiems kaip, kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimo ir antsvorio prevencijai [29]. Ilgiau žindomų kūdikių geresnė fizinė ir psichinė sveikata, taip pat stebimas aukštesnis intelekto koeficientas. Kūdikiai 6 kartus rečiau serga diarėja, 3 kartus rečiau serga pneumonija, o dirbtinai maitinami 17 kartų dažniau nuo pneumonijos gydomi ligoninėje. Vėlesniame amžiuje rečiau serga kvėpavimo takų ligomis, turi mažesnį kūno masės indeksą, rečiau pasitaiko alergijos, bronchinės astmos bei diabeto atvejų [27]. Žindymas ypač reikšmingas neišnešiotiems kūdikiams. Vaškelytės ir Butkevičienės tyrime slaugytojai ir gydytojai išsakė pastebėjimus, jog būtent šiems vaikams dėl vystymosi ir augimo svarbus natūralus maitinimas ir buvimas kuo arčiau mamos [30].
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. krūtimi buvo žindomi 62,3 proc. kūdikių iki 3 mėn. ir 41 proc. kūdikių iki 6 mėn. Šie rodikliai nuo 2005 m. pakilo atitinkamai 10,8 proc. ir 8,1 proc. Reikia tik džiaugtis teigiamu poslinkiu žindymo srityje, tačiau yra kur tobulėti lyginant rodiklius su kitų šalių, kur žindymas iki 6 mėn. yra ilgesnis – Norvegija – 80 proc., Švedija – 72 proc., Italija – 62 proc., Čekija – 53 proc. [31].
Maitinimo kūdikystėje būdas gali turėti įtakos vėliau gyvenime įgyjamam kūno svoriui, todėl nutukimo ir antsvorio rizika didesnė tiems, kurie kūdikystėje buvo maitinti dirbtinai. Mitybos būklę gali lemti ir mitybos įpročiai, susiję su žindymu.. Žindomus kūdikius nuo persivalgymo saugo ypatingos biologinės motinos pieno savybės. Vaikai maitinami mišinukais apetito kontrolės neįgyja, nes mišinio sudėtis maitinimo metu nesikeičia, o ir maitinantys asmenys dažnu atveju nori, kad viskas būtų suvalgyta - „visa porcija iki galo“ [32].
Įrodyta, kad žindymas suteikia apsauginį poveikį prieš antsvorį vaikystėje ir paauglystėje. Net aštuoniose Europos šalyse (Italijoje, Estijoje, Kipre, Belgijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje) buvo analizuojamos vaikų išimtinio žindymo sąsajas su antsvoriu. Buvo ištirta 14726 2–9 m. amžiaus vaikų. Atsižvelgiant į išsilavinimo, pajamų bei kitų veiksnių galimą įtaką, nustatyta, kad išimtinis žindymas 4–6 mėnesius veikė kaip apsauginis veiksnys prieš antsvorį, taip pat ir nutukimą, lyginant su niekada nežindytais vaikais [33].
Labanauskas ir Rokaitė atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad žindymas krūtimi teigiamai veikia motinos sveikatą. Žindančios moterys sumažina riziką susirgti krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Maitinimas krūtimi įtakoją emocinio motinos ir vaiko ryšio formavimąsi. Taip pat nustatyta, kad žindymas sumažina reakciją į stresą ir motinos, ir vaiko organizme – veikia raminamai [66].
2011 m. Jusienė su bendraautoriais analizavo kaip žindymas veikia vaikų iki vienerių metų amžiaus sveikatą. Tyrimo rezultatai parodė, kad žindymas susijęs su mažesniu kūdikių iki vienerių metų amžiaus sergamumu infekcinėmis ligomis. Nustatytas ryšys tarp vienerių metų amžiaus vaikų žindymo trukmės ir dažnesniu vaiko viduriavimu nesergant. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 63,6 proc. dažnai sergančių vaikų buvo žindyti trumpiau nei 6 mėnesius arba visai nežindyti [67].
2013 m. Lietuvos mokslininkai nustatė, kad ilgesnė žindymo trukmė siejasi su mažesniais dvejų metų amžiaus vaikų elgesio ir emociniais sunkumais. Daugiausia dėmesio, agresyvaus elgesio, eksternalių ir bendrųjų sunkumų turi nežindyti arba trumpai (iki 3 mėn.) žindyti vaikai. Trijų – keturių mėnesių nežindomiems kūdikiams reikšmingai dažniau būdingi probleminio elgesio požymiai, tokie kaip pernelyg ilgas miegojimas dieną ir pernelyg intensyvus verkimas padėjus į lovytę po vaiko panešiojimo, priešinimuisi guldant nakčiai [68].
Apibendrinant galima teigti, kad neabejotinai didelė ir reikšminga žindymo nauda kūdikiui ir visam jo tolimesniam gyvenimui. Žindymas suteikia ne tik geresnį fizinį išsivystymą, stipresnį imunitetą ir atsparumą ligoms, tačiau taip pat sukuria stipresnį ryšį tarp mamos ir vaiko, kūdikiui suteikia didesnį saugumo jausmą. Taip pat labai didelė žindymo ekonominė nauda – sutaupo ne tik šeima, bet ir visuomenė.
1. 4. VAIKŲ AUGIMO IR VYSTYMOSI VERTINIMAS
Vaikų fizinio vystymosi tyrimai – bene vieni svarbiausių stebint jų sveikatos būklę. Vaikų vystymąsi lemia genetinių veiksnių, sveikatos, mitybos ir aplinkos tarpusavio sąveika [34]. Teigiama linkme besikeičiančios socialinės bei ekonominės sąlygos turėjo įtakos ūgio, svorio ir kitų žmogaus kūno matmenų pokyčiams [35]. Todėl vaikų augimo stebėsena turi nemažai reikšmės, vertinant visos šalies vaikų ir jaunimo augimo tendencijas.
Kasmet atliekami vaikų sveikatos patikrinimai, kurių metu matuojamas jų ūgis ir svoris. Todėl be galo svarbu, kad gydytojai sugebėtų įvertinti vaiko augimą, jo kūno sudėties pokyčius nuo kūdikystės iki paauglystės periodo, žinotų mitybos rizikos veiksnius, sąlygojančius antsvorį, nutukimą ir nepakankamą mitybą [36]. Aleksejevaitė su bendraautoriais, Tutkuvienė teigia, kad iš sveikatos patikrinimų duomenų galima diagnozuoti antsvorio ar nutukimo tendencijas, taip pat nustatyti per mažą kūno svorį ar fizinio vystymosi atsilikimą bei stebėti brendimo, fizinio vystymosi kitimus [37].
Vaikų augimo stebėsenai dažniausiai naudojama antropometrija. Šis vertinimo metodas – vienas pigiausių ir nereikalaujantis specialių priemonių ar išskirtinių sąlygų [38]. Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg)/ ūgis (m)2. KMI buvo plačiai taikomas vertinant suaugusiųjų nutukimą, nuo 2000 metų rekomenduojama šį rodiklį taikyti ir vaikams bei paaugliams [39]. Vaikų vystymosi vertinimui dažniausiai naudojami šie antropometriniai rodikliai: ūgis pagal amžių, svoris pagal amžių, svoris pagal ūgį bei kūno masės indeksas (KMI) pagal amžių ir lytį [40]. Nustatyta, jog ūgio bei svorio matavimų paklaidos labai nedidelės, todėl apskaičiuoti KMI yra ganėtinai tikslus rodiklis. KMI pokyčiams įtakos turi vaikų amžius bei lytis. Žinoma, jog KMI rodiklis intensyviausiai didėja kūdikystės laikotarpiu, iki pirmų metų pabaigos, priešmokykliniame amžiuje truputį mažėja, o paauglystėje vėl pradeda augti [41].
Lietuvoje iki šiol nėra apskaičiuotų nacionalinių vaikų KMI vertinimo normatyvų ir ribinių verčių, todėl vaikų ir paauglių kūno svorį rekomenduojama vertinti pagal tarptautinius KMI vertinimo standartus. Gaila, bet tik kelios šalys (pvz., Belgija, Čekija, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija) yra patvirtinę ir įsidiegę savo sveikatos sistemoje vaikų KMI standartus. Dėl šios priežasties vaikų augimo vertinimui ir palyginimui tarp šalių naudojamasi net keliais skirtingais standartais [42].
Vaikų ir paauglių mitybos būklei (liesumui, normaliam svoriui, antsvoriui ir nutukimui) vertinti dažniausiai rekomenduojamai šie tarptautiniai standartai:
2. Tarptautinės nutukimo darbo grupės (angl. International Obesity Task Force – IOTF) pasiūlytos KMI ribinės vertės antsvoriui ir nutukimui bei nepakankamam kūno svoriui vertinti [45-47,65];
3. 2006 – 2007 m. PSO priimti tarptautiniai vaikų augimo vertinimo normatyvai [47-49]. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) 2000 m. pateikė atnaujintas 2 – 20 m. vaikų ir jaunuolių augimo diagramas, atskirai berniukams ir mergaitėms. Liesumas vertinamas taikant 5-ąjį, antsvoriui – 85-ąjį, nutukimui – 95-ąjį KMI procentilį. KMI procentiliai pateikiami vieno mėnesio intervalais. Sukurta nauja diagrama KMI pagal amžių. Pokyčių buvo imtasi atsižvelgiant į besikeičiančią etninę įvairovę, kūdikių, vaikų ir jaunuolių augimo tendencijas [44].
Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė (IOTF) nustatė ribines KMI vertes (angl. cut-of-points) vaikystėje. Vaikų KMI ribinės reikšmės siejasi su suaugusiųjų pasaulyje pripažintomis KMI ribinėmis reikšmėmis antsvoriui (25 kg/m2) ir nutukimui (30 kg/m2) nustatyti. Pagal T. Cole su bendraautoriais sudarytą metodiką įvairaus laipsnio liesumui vertinti nustatytos ribinės vertės naudojant tą patį principą kaip ir antsvoriui bei nutukimui. Išskiriamas nežymus liesumas (18,5 kg/m2), vidutinis liesumas (17 kg/m2) ir didelis liesumas (16 kg/m2). Ribinės KMI vertės pateikiamos 2 -18 m. vaikų ir paauglių antsvorio, nutukimo bei skirtingo laipsnio liesumo įvertinimui, atsižvelgiant į lytį ir amžių [45]. Nuo 2012 m. pateikiamos 1 mėnesio intervalais (ankstesnės – 6 mėn. intervalais). Autorių teigimu, naujos ribinės vertės yra identiškos anksčiau pateiktoms vertėms, nes paplitimo dažnis tarp ankstesnių ir dabartinių ribinių verčių skiriasi iki 0,2 proc. Mažesni neatitikimai buvo tarp antsvorio ir nutukimo paplitimo [46].
Tarptautinius vaikų augimo vertinimo standartus PSO paskelbė 2006 – 2007 metais. Vieni yra skirti kūdikių ir vaikų iki penkerių metų, o kiti 5 – 19 m. augimo vertinimui. PSO teigia, jog vaikai auga „normaliai“, kai laikomasi maitinimo ir sveikatos priežiūros rekomendacijų (pvz., išimtinai žindoma iki 6 mėn., vykdoma imunizacija, slauga ligos atveju). PSO tarptautiniuose standartuose vertinamas berniukų ir mergaičių augimas standartinio nuokrypio (SN) (angl. Standard deviation (SD) metodu. Vaiko augimo sutrikimai didesni, kai vaiko antropometriniai matavimai labiau nutolę nuo nustatytos medianos. Vaiko antropometriniai rodikliai per maži, kai SD reikšmės neigiamos [47, 48, 49].
Vertinant Lietuvos vaikų augimą, pediatrijos vadovėliuose rekomenduojama remtis Tutkuvienės sudarytais vaikų augimo vertinimo standartais, kurie buvo apskaičiuoti remiantis 1985–1987 metų tyrimų duomenimis [50]. Siūlomas procentilių metodas – tai vienmatės ir dvimatės procentilių diagramos, kuriomis nuo gimimo iki 18 metų amžiaus pagal lytį vertinami vaikų ūgio ir svorio rodikliai. Taikant šį metodą, tiriamojo rodiklio dydžiai didėjimo tvarka
surikiuojami variacinėje eilutėje. Procentiliai – tai skaičiai, dalijantys variacinę eilutę į 100 intervalų. Išskiriami pagrindiniai intervalai: iki 3 procentilio – labai maži; nuo 3 iki 10 procentilio – maži; nuo 10 iki 25 procentilio – apymažiai; nuo 25 iki 75 procentilio – vidutiniai; nuo 75 iki 90 procentilio – apydidžiai; nuo 90 iki 97 procentilio – dideli ir nuo 97 procentilio – labai dideli rodikliai [43, 51, 52].
Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai vaikų ir paauglių fiziniam išsivystymui vertinti, naudojami ūgio ir svorio pagal amžių ir lytį rodikliai, o pagal KMI vertinama mitybos būklė. Nors PSO rekomenduoja šalims turėti savo nacionalinius augimo vertinimo standartus, tačiau dažniausiai Europoje naudojamos PSO arba IOTF KMI ribinės vertės. Tai leidžia atlikti duomenų palyginimus tarptautiniu mastu.
1. 5. SVEIKATOS UGDYMAS ŠEIMOJE
Šeima – pagrindinis visuomenės branduolys ir natūraliausia terpė visiems jos nariams, ypač vaikams, įtakojanti augimą ir gerovę. Pirmiesiems vaiko sveikatos ugdytojams – tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko vystymąsi bei auklėjimą [53]. Sveikos gyvensenos pagrindai formuojasi ankstyvoje vaikystėje. Augdamas šeimoje, vaikas perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas. Tik sukurto pamato tvirtumas sveikatai išsaugoti ir stiprinti ankstyvojoje vaikystėje turės įtakos mūsų ateities visuomenės sveikatai [54].
Tutkuvienė teigia, kad augimo ir brendimo procesų tarpusavio ryšys su bendra vaiko sveikatos būkle be galo sudėtingas ir vaikui augant vis keičiasi [55]. Vaiko augimą ir brendimą lemia paveldėti veiksniai, tačiau tam tikros įtakos gali turėti išorės sąlygos. Vienas iš išskirtinių veiksnių, lemiančių vaikų sveikatą yra artimiausi žmonės šeima. Ji kuria pagrindą gyvensenos įpročiams, higienai, maisto pasirinkimui, fiziniam aktyvumui. Nepakankamas tėvų dėmesys šiais klausimais yra pagrindinė sveikatos pablogėjimo vaikui augant priežastis [4]. Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų [56].
Fizinis aktyvumas bei sveika mityba – veiksmingiausias būdas puoselėti sveikatą, protinę pusiausvyrą ir bendrą savijautą. Tik sveiko gyvenimo būdo formavimas nuo pat vaikystės pradžios yra svarbi sveikatos stiprinimo priemonė [57]. Pasak Strukčinskienės ir kt., ypač svarbi sveika gyvensena vaikystėje ir paauglystėje, nes tuo metu sparčiai auga ir vystosi organizmas, o jį lengvai gali pažeisti įvairūs rizikos veiksniai [58]. Tėvų nutukimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, besisiejančių su vaikų nutukimu. Tėvai dalijasi su vaikais genetiniu fondu, taip pat ir aplinka, kurioje jie visi gyvena. Tėvų nepalankus sveikatai elgesys – mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba siejasi su vaikų svoriu. Įrodyta, kad vaikų antsvoris turi stiprų ryšį su tėvų nutukimu. Dauguma tyrimų įrodė, kad didesnė rizika vaikams būti nutukusiais, jeigu abu tėvai yra nutukę [59].
Pearson ir bendraautorių atlikto tyrimo metu atrasti ryšiai tarp šeimos bendravimo ir perduodamų gyvensenos įpročių, nustatyta, kad vaisių bei daržovių vartojimas dažnesnis šeimose, kuriose tėvai skatino valgyti minėtus produktus ir, žinoma, patys rodė tinkamą pavyzdį vartojo daugiau vaisių ir daržovių [60].
Apibendrinant galime teigti, kad svarbu, jog tėvai būtų teigiamu pavyzdžiu savo vaikams, skatintų ir, pagal galimybes, duotų įvairių vaisių ir daržovių, ir apskritai stebėtų vaikų valgymo ypatumus ir skatintų būtent sveiką mitybą.
2. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS
2. 1. Tyrimo aprašymas
Magistro darbas parengtas atlikus PSO koordinuojamą tarptautinį tyrimą „Europos vaikų augimo/nutukimo stebėjimo iniciatyva“ (WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI). Minėto tyrimo tikslas – sukurti suderintą pradinių klasių mokinių antropometrinių duomenų rinkimo sistemą Europos mastu, paremtą vieningomis matavimo procedūromis ir bendru protokolu. Stebėsenos metu iniciatyvoje dalyvaujančios šalys yra įpareigotos ištirti nacionalinę, reprezentuojančią šalį nurodyto amžiaus mokinių imtį.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros mokslininkai į šį projektą įsitraukė 2007 m. Jau įgyvendinti keturi šio projekto etapai - 2008 m., 2010 m., 2013 m. ir 2016 m.
1. 2. Tyrimo organizavimas
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis buvo apskaičiuotos kiekvienos apskrities reikiamos ištirti vaikų imtys. Visoje Lietuvoje 2015/2016 mokslo metais buvo 28323, o Kauno apskrityje – 5620 pirmokų. Planuojant visoje Lietuvoje ištirti 5800 pirmokų, proporcingai visos Lietuvos vaikų skaičiui apskrityse buvo apskaičiuota, kad Kauno apskrityje reikia ištirti 1151 pirmoką. Darbo autorė buvo atsakinga už dalies Kauno apskrities mokinių tyrimą.
Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (1 priedas), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pritarimas bei atrinktų mokyklų vadovų žodiniai sutikimai.
Iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos gavus visų Lietuvos mokyklų, kuriose mokosi pradinių klasių mokiniai, sąrašą, apskrityse mokyklos buvo pasirinktos atsitiktinės atrankos metodu. Pasirenkant tiriamuosius buvo naudojamas lizdinės atrankos būdas (apskritis, mokykla, klasė), o atrankos vienetu pasirinkta klasė, tai reiškia, kad dalyvauti tyrime buvo kviečiami visos klasės mokiniai. 2016 m. 4 – ojo Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo etapo metu atrinktose mokyklose buvo tiriami pirmokai ir devintokai. Šiame darbe analizuojamas tiriamųjų kontingentas, sudarytas tik iš pirmos klasės moksleivių.
Su mokyklų vadovais iš anksto telefonu išsiaiškintas tinkamiausias laikas atvykti. 2016 metų balandžio - gegužės mėnesiais Kauno apskrities mokyklose atliktas momentinis
2 lentelėje pristatomas pasirinktų mokyklų ir ištirtų vaikų skaičius.
2 Lentelė. Kauno apskrities mokyklų, dalyvavusių tyrime, sąrašas ir tirtų pirmokų skaičius
Eil.
Nr. Mokyklos pavadinimas
Ištirtų mokinių
skaičius
1. Jonavos Justino Vareikio pagrindinė mokykla 56
2. Jonavos raj. Ruklos Jono Stanislausko vidurinė mokykla 32
3. Kauno Juozo Grušo vidurinė mokykla 37
4. Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla 33
5. Kauno Martyno Mažvydo vidurinė mokykla 28
6. Kauno Petro Vileišio vidurinė mokykla 40
7. Kauno Pilėnų vidurinė mokykla 49
8. Kauno raj. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 43
9. Kauno raj. Garliavos Jonučių vidurinė mokykla 68
10. Kėdainių raj. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija 10
11. Prienų raj. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija 24
12. Raseinių raj. Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla 32
13. Raseinių raj. Ariogalos gimnazija 28
14. Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija 64
15. Kaišiadorių raj. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija 30
16. Kauno Panemunės pradinė mokykla 31
17. Raseinių raj. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija 26
Iš viso: 629
Pirmojo atvykimo metu mokyklų direktoriams, jų pavaduotojams, visuomenės sveikatos specialistams buvo pristatomas tyrimas, jo tikslas ir eiga. Pasirinktose klasėse pirmokų mokytojos taip pat trumpai buvo supažindinamos su vykdomu tyrimu, per mokytojas pirmokų tėvams buvo išdalinami informaciniai lapeliai apie tyrimą. Taip pat kartu įduodami ir vokai su apklausos
anketomis, kurios turėtų būti užpildytos per vieną savaitę, jei tėvai sutinka dalyvauti tyrime. Antropometriniai matavimai buvo atliekami sekančio vizito į mokyklą metu tik tiems vaikams, kurių abu tėvai pasirašė raštišką sutikimą dėl vaiko dalyvavimo tyrime.
Šiame baigiamajame magistro darbe pristatomi Kauno apskrities pirmų klasių mokinių antropometrinių matavimų ir jų tėvų apklausos rezultatai.
2. 3. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimo tikslinė grupė – Kauno apskrities 7 – 8 m. pirmų klasių mokiniai ir jų tėvai. Analizuojami buvo tik tų vaikų duomenys, kurie pristatė tėvų užpildytą anketą bei buvo išmatuoti. Analizuoti 301 (47,9 proc.) berniuko ir 328 (52,1 proc.) mergaičių duomenys. Iš tiriamųjų septynmečių buvo dvigubai daugiau negu aštuonmečių pirmokų.
3 Lentelė. Kauno apskrities pirmokų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį Amžiaus grupės Berniukai
N (proc.) Mergaitės N (proc.) Iš viso N (proc.) 7 metų 198 (47,7) 217 (52,3) 415 (100) 8 metų 103 (48,1) 111 (51,9) 214 (100) Iš viso: 301 (47,9) 328 (52,1) 629 100)
2. 4. Tyrimo metodai
Baigiamajame darbo rengimo metu naudoti šie metodai: mokinių antropometriniai matavimai, neanoniminė pirmokų tėvų anketinė apklausa, duomenų statistinė analizė.
2. 4. 1. Antropometriniai matavimai
Vaikai buvo PSO rekomenduota įsigyti įranga, matavimai buvo atliekami atskiroje patalpoje, tiriamųjų buvo prašoma nusiauti batus ir nusirengti storesnius viršutinius drabužius ir likti su lengvais apatiniais arba sportiniais rūbais. Vaikų kūno svoris buvo matuojamas nešiojamomis medicininėmis SECA svarstyklėmis 100 gramų tikslumu. Ūgis buvo matuojamas elektroniniu nešiojamu SECA ūgio matuokliu 1 milimetro tikslumu. Tiek ūgio, tiek svorio
instrukcijose. Vaikų antropometriniai matavimai įrašyti į PSO ekspertų parengtas Vaiko anketas, nurodant vaiko vardą, pavardę, lytį, gimimo datą, klasę, aprangą ir kt. Mergaitės ir berniukai buvo matuojami atskirai. Kai kurių mokyklų moksleivių tėvų pageidavimu, vaikai patalpoje buvo matuojami po vieną, siekiant išvengti bendraklasių patyčių.
2. 4. 2. Anketinė apklausa
Tyrime naudota neanoniminė PSO ekspertų ir pagrindinių vykdytojų sukurta Šeimos apklausos anketa. Ją sudarė 38 atviro ir uždaro tipo klausimai. Anketos pradžioje buvo pristatytas pats tęstinis tarptautinis tyrimas, jo tikslas. Anketos klausimai buvo apie vaiko ankstyvuosius postnatalinius veiksnius, tėvų antropometrinius rodiklius, šeimos sveikatą, vaikų gyvenseną (mitybą ir fizinį aktyvumą), šeimos socialinius ir ekonominius veiksnius.
Šiame magistro darbe, remiantis tėvų apklausos anketomis bus analizuojami pirmos klasės mokinių postnataliniai veiksniai ar gimė laiku; koks buvo gimimo svoris; ar buvo žindytas ir kiek laiko; ar serga lėtinėmis ligomis; šeimos sveikata – tėvų amžius, kūno svoris bei ūgis, ar serga lėtinėmis ligomis (hipertonine liga, cukriniu diabetu, turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje).
Kauno apskrityje pasirinktų mokyklų pirmokų tėvams buvo išdalinta 1120 anketų, sugrąžintos – 722 respondentų užpildytos anketos. Atsako dažnis – 64,4 proc. O atlikus filtraciją pagal kriterijus: 7 – 8 metų amžiaus pirmokai; atlikti vaiko išmatavimai ir tėvų užpildyta anketa – liko 629 vaikų duomenys. Mokyklų visuomenės sveikatos specialistai ir klasių auklėtojai padėjo išdalinti ir surinkti anketas. Užtikrinant tėvų pateiktos konfidencialios informacijos saugumą, anketos buvo dalijamos ir grąžinamos vokuose.
2. 5. Statistinė analizė
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS for Windows programą. Darbe taikyta aprašomoji statistinė analizė (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentiliai). Ryšys tarp kokybinių požymių analizuotas taikant Chi kvadratu (χ2) kriterijų. Kiekybinių dydžių skirstinių normalumui nustatyti buvo naudojamas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Jei skirstiniai atitiko normalumo kriterijus, jų vidurkių palyginimui buvo naudojamas Studento t kriterijus. Skirstiniai, kurie neatitiko normalumo kriterijų, buvo lyginami, taikant neparametrinį Mann-Whitney kriterijų. Skirtumo tarp atvejo dažnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas įvertintas taikant z kriterijų. Atlikta dvinarė logistinė regresinė analizė. Skaičiuotas šansų santykis (ŠS) ir jo 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI). Tikrinant
statistines hipotezes, pasirinktas reikšmingumo lygmuo, kai p≤0,001 – itin reikšminga (***); kai p≤0,01 – labai reikšminga (**); kai p≤ 0,05 – reikšminga (*).
Fizinio išsivystymo vertinimas. Gauti antropometriniai duomenys naudoti kiekvienam vaikui apskaičiuojant jų KMI: svoris (kg)/ūgis2 (m). Darbe analizuojamas vaikų nepakankamo, normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo paplitimas naudojant Cole ir bendraautorių pasiūlytus tarptautinius KMI vertinimo kriterijus, kurie priklauso nuo vaiko amžiaus ir lyties [45,46,65].
Pradžioje analizuojant pirmokų mitybos būklę buvo išskirtos buvo šešios KMI grupės 1) ypač liesi; 2) labai liesi; 3) liesi; 4) normalaus svorio; 5) turintys antsvorio; 6) nutukę; tačiau tolimesnėje analizėje šios grupęs buvo pergrupuotos į keturias: 1) liesi; 2) normalaus svorio; 3) turintys antsvorio ir 4) nutukę. Ieškant sąsajų tarp pirmokų KMI grupių ir įvairių veiksnių, vaikai, turintys antsvorio ar nutukę, buvo priskirti vienai grupei.
Anketose buvo pateikiama tiksli vaiko gimimo data. Pirmokų amžius buvo apskaičiuotas mėnesio tikslumu atsižvelgiant į gimimo ir anketos pildymo datas. Darbe buvo analizuoti 7 ir 8 metų amžiaus vaikų duomenys.
Postnatalinių veiksnių vertinimas. Buvo prašoma nurodyti, tikslų vaiko gimimo svorį (GS). Vaikai pagal gimimo svorį buvo suskirstyti į mažo GS (500–2499 g), normalaus GS (2500– 3999 g) ir didelio GS (4000 g ir daugiau) tiriamuosius.
Klausimo „Ar Jūsų vaikas gimė laiku?“ atsakymai suskirstyti į 2 grupes: gimė laiku (po 37 nėštumo savaitės) ir gimė per anksti.
Į pateiktą klausimą „Ar vaikas buvo maitintas natūraliai (žindytas)?“ galima buvo atsakyti „žindytas“ arba „nežindytas“. Analizėje prie nežindytų vaikų grupės buvo priskirti ir vaikai, kurie buvo žindyti trumpiau negu 1 mėnesį. Jei vaikas buvo žindytas, toliau buvo klausiama, „Kiek laiko vaikas buvo žindytas?“ Iš atsakymų apie žindymo trukmę buvo sudarytos 4 grupės: iki 3 mėn.; 4-6 mėn.; daugiau negu 6 mėn.; 12 mėn. ir daugiau.
Šeimos sveikatos vertinimas. Anketoje klausiama „Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs; kad Jūs ar Jūsų artimieji serga cukriniu diabetu; ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad Jūsų ar Jūsų artimųjų cholesterolio kiekis yra padidėjęs“? Galimi atsakymai: „taip“, „ne“, „nežinau“. Duomenų analizėje palikti tik „taip“ arba „ne“ atsakymų variantai.
Tėvams buvo užduotas klausimas apie šeimos struktūrą: „Ar vaikas gyvena su abiem tėvais?“. Galimi atsakymų variantai: „Taip, su abiem“, „Su vienu iš tėvų“, „Su artimaisiais/globėjais“. Atsakymai sugrupuoti į dvi grupes: pilna šeima ir nepilna šeima – sujungti
Šeimos apklausos anketoje tėvai nurodė savo amžių. Analizės metu respondentai buvo suskirstyti į 3 tėvų amžiaus grupes: iki 29 m., 30–39 m. bei 40 m. ir vyresni.
Anketoje buvo prašoma tėvų, kad nurodytų savo ūgį ir svorį. Iš pateiktų duomenų buvo apskaičiuotas tėčio ir mamos KMI, pagal kurį buvo sudarytos 4 grupės: jei KMI < 18,50 kg/m2 – per mažas kūno svoris; 18,50–24,9 kg/m2 – normalus kūno svoris, 25,0–29,9 kg/m2 – antsvoris; ≥ 30,0 kg/m2 – nutukimas.
3. REZULTATAI
3. 1. Kauno apskrities pirmokų fizinis išsivystymas ir ankstyvieji postnataliniai
veiksniai
Kauno apskrities pirmokų fizinio išsivystymo vertinimo metu buvo matuojamas svoris, ūgis bei apskaičiuotas KMI. Pirmos klasės mokinių svorio vidurkis – 28,6 kg, ūgio vidurkis – 130,7 cm, KMI vidurkis – 16,6 kg/m2.
Analizuojant pagal lytį, mergaičių svorio vidurkis buvo 28,2 kg, ūgio – 130,6 cm, KMI – 16,4 kg/m2. Berniukų fizinio išsivystymo rodiklių vidurkiai: svorio – 29 kg, ūgio – 130,9 cm, KMI – 16,8 kg/m2. Tarp lyčių minėti rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (4 lentelė).
Pagal amžių septynmečių svorio vidurkis 28,1 kg, ūgio – 129,5 cm, KMI – 16,6 kg/m2. Apskaičiuota, kad aštuonmečių svorio vidurkis buvo 29,5 kg, ūgio – 132,7 cm, o KMI – 16,7 kg/m2. Statistiškai reikšmingai skyrėsi pirmokų ūgio (p<0,001) ir svorio (p<0,01) vidurkiai tarp septynmečių ir aštuonmečių. Aštuonmečiai buvo 1,4 kg sunkesni ir 3,2 cm aukštesni.
Septynmečių berniukų svorio vidurkis buvo 28,5 kg, ūgio – 129,7 cm, o KMI – 16,8 kg/m2. Septynmečių mergaičių matuotų rodiklių vidurkiai: svorio – 27,6 kg, ūgio – 129,4 cm, KMI – 16,3 kg/m2. Aštuonmečių berniukų svorio vidurkis buvo 29,9 kg, ūgio – 133,2 cm, KMI – 16,8 kg/m2. Septynmečių mergaičių matuotų rodiklių vidurkiai: svorio – 29,3 kg, ūgio – 132,6 cm, KMI – 16,6 kg/m2. (p>0,05).
4 Lentelė. Kauno apskrities pirmos klasės berniukų ir mergaičių ūgio, svorio bei kūno masės indekso vidurkių ir procentilių įverčiai
Lytis n Vidurkis SN Procentiliai 5 25 75 95 Ūgis, cm Berniukai 301 130,9 5,8 121,0 127,2 135,0 140,9 Mergaitės 327 130,5 6,6 122,0 126,4 134,4 141,0 Svoris, kg Berniukai 301 29 6,3 21,3 24,6 31,9 41,4 Mergaitės 327 28,2 5,9 20,9 24,0 31,0 38,8 KMI, kg/m2 Berniukai 301 16,8 2,7 13,5 14,9 17,8 22,7 Mergaitės 327 16,4 2,6 13,2 14,6 17,6 21,7
Analizuojant pirmokų mitybos būkles – liesumą, normalų svorį ir antsvorį bei nutukimą – pagal KMI grupes, daugiausia buvo normalaus svorio – 65,5 proc., 14,7 proc. pirmokų turėjo antsvorį, 7,7 proc. – buvo nutukę ir 12 proc. buvo per liesi.
Analizuojant pagal lytį, apie du trečdaliai tiriamųjų, daugiau berniukų negu mergaičių, buvo normalaus svorio (atitinkamai 67,1 proc. ir 64,3 proc.), kas penktam pirmokui nustatytas per didelis kūno svoris ir kas aštunta mergaitė bei kas devintas berniukas buvo nepakankamo kūno svorio. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05) (1 pav.).
Pagal amžių tarp pirmokų daugiausia buvo normalaus svorio septynmečių – 63,6 proc., o aštuonmečių – 69,2 proc., per didelio svorio septynmečių buvo kas ketvirtas (23,5 proc.), o aštuonmečių – kas penktas (20,5 proc.), per liesas – kas aštuntas septynmetis (12,9 proc.) ir kas dešimtas aštuonmetis (10,3 proc.). (χ 2 = 2,117; lls = 2; p = 0,347). Nei tarp pirmokų mitybos būklės ir lyties, nei tarp pirmokų mitybos būklės ir amžiaus statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta. 11,1 67,1 21,8 13,2 64,3 22,5 0 15 30 45 60 75
Liesi Normalaus svorio Per didelio svorio
Berniukai Mergaitės proc.
χ2 = 0,809; lls = 2; p = 0,667
1 pav. Kauno apskrities pirmos klasės mergaičių ir berniukų pasiskirstymas pagal mitybos būklės įverčius, atsižvelgiant į KMI
Tėvų buvo prašoma įvertinti savo vaikų dabartinį svorį – manančių, kad vaiko svoris nepakankamas buvo kas septynioliktas (5,6 proc.), o kad per didelis manė kas septintas (14,4 proc.) anketą pildęs tėvas/motina, visi kiti pasirinko „normalus svoris“ atsakymo variantą (80 proc.).
Analizuojant pagal lytį, tėvai panašiai vertino tiek berniukus, tiek mergaites: atitinkamai 80,9 proc. ir 79,1 proc. vaikų svoris buvo įvertintas normaliu, 5,5 proc. ir 5,7 proc. – nepakankamu, o 13,6 proc. ir 15,2 proc. – per dideliu (χ2 = 0,302; lls = 2; p = 0,860) .
Pagal amžių, kad turi septynmečiai ir aštuonmečiai turi nepakankamą kūno svorį manė atitinkamai 6,5 proc. ir 3,7 proc. tėvų. Kaip normalų svorį vertino atitinkamai 79,1 proc. ir 81,8 proc. Kad vaikas turi per didelį kūno svorį manė 14,4 proc. tiek septynmečių, tiek aštuonmečių tėvai (χ 2 = 1,871; lls = 2; p = 0,392)
Pagal lytį ir amžių statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta.
Anketoje tėvai turėjo įrašyti vaiko gimimo svorį (GS). Pirmokus suskirsčius į grupes pagal gimimo svorį, nustatyta, kad mažo (GS) (500–2499 g) buvo 4,5 proc., normalaus GS (2500–3999 g) – 80,5 proc. ir didelio GS (4000 g ir daugiau) – 15 proc. tiriamųjų.
Vertinant pagal amžiaus grupes, kas dvidešimt šeštas septynmetis gimė mažo svorio, kas antras normalaus ir kas šeštas didelio svorio. Gauti rezultatai parodė, kad kas šešioliktas aštuonmetis gimė mažo svorio, kas antras normalaus ir kas septintas gimė didelio svorio (χ2 = 1,487; lls = 2; p = 0,476). Tarp tiriamųjų gimimo svorio ir amžiaus grupių nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų.
Analizuojant tiriamųjų gimimo svorį, atsižvelgiant į lytį, mergaičių, gimusių normalaus svorio buvo reikšmingai daugiau, lyginant su berniukais (atitinkamai 85,8 proc. ir 74,8 proc.), tuo tarpu gimusių per didelio svorio buvo du kartus daugiau berniukų, lyginant su mergaitėmis (atitinkamai 20,3 proc. ir 10,1 proc.).
4,9 74,8 20,3 4,2 10,1 85,8** 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Mažas GS Normalus GS Didelis GS
Berniukai Mergaitės proc.
Buvo vertinamas pirmokų gimimo laikas. Rezultatai parodė, kad dauguma tiriamųjų gimė laiku (po 37 nėštumo savaitės) 91,2 proc. pirmokų, o likusieji – per anksti (8,8 proc.)
Analizuojant pagal lytį – berniukų, gimusių laiku. buvo 88,1 proc., o per anksti – 11,9 proc. Gimusių laiku mergaičių buvo 93,9 proc. ir 6,1 proc. per anksti. Statistiškai reikšmingai skiriasi gimimo laikas tarp lyčių, berniukų gimusių per anksti buvo dvigubai daugiau nei mergaičių.
11,9 6,1 88,1 93,9* 0 20 40 60 80 100
Gimė laiku Gimė per anksti
Berniukai Mergaitės proc.
χ 2 = 5,839; lls = 1; p = 0,016; * lyginant su berniukais
3 pav. Kauno apskrities pirmos klasės mergaičių ir berniukų pasiskirstymas pagal gimimo laiką
Per anksti gimusių septynmečių buvo kas dešimtas (9,5 proc.), o aštuonmečių – kas tryliktas (7,5 proc.). Atitinkamai laiku gimė 90,5 proc. ir 92,5 proc. (χ 2 = 0,588, lls = 1, p = 0,443).
Stebėsenoje dalyvavę pirmokų tėvai turėjo nurodyti, ar vaikas buvo žindomas ir kiek mėnesių tai buvo daroma. Nustatyta, kad žindomi buvo dauguma pirmokų – 87,6 proc., nežindyti – 12,4 proc. Analizuojant pagal lytį, nustatyta, kad žindyta buvo 85,6 proc. berniukų ir 89,5 proc. mergaičių, o nežindyti buvo 14,4 proc. pirmos klasės berniukų ir 10,5 proc. mergaičių, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. (χ2 = 2,260; lls = 1; p = 0,133).
Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamieji pirmokai kūdikystėje iki 6 mėn. buvo žindomi kas antras (48,4 proc.), 7 – 11 mėn. – kas šeštas (15,2 proc.), 12 mėn. ir daugiau žindytas kas trečias (36,4 proc.) dabartinis pirmokas.
Analizuojant pagal lytį, apie pusė vaikų žindyti iki 6 mėn., didesnė dalis berniukų, ir apie trečdalis vaikų, didesnė dalis mergaičių, žindyti 12 mėn. ir daugiau, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (4 pav.).
52,2 14,7 33,2 45 15,8 39,2 0 20 40 60 iki 6 mėn. 7 - 11 mėn. 12 mėn. ir daugiau Berniukai Mergaitės proc. Žindymo trukmė χ2 = 2,627, lls = 2, p = 0,269
4 pav. Kauno apskrities pirmos klasės mergaičių ir berniukų skirstinys pagal žindymo trukmę
Analizuojant pagal amžių, septynmečių ir aštuonmečių pasiskirstymas pagal žindymo trukmę buvo panašus: iki 6 mėn. žindyti atitinkamai 47,4 proc. ir 50,3 proc. 7 – 11 mėn – atitinkamai 15,1 proc. ir 15,5 proc. O 12 mėn. ir daugiau žindė atitinkamai 37,5 proc. ir 34,2 proc. mamų. Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų (χ2 = 0,523; lls = 2; p = 0,770).
Sekantis klausimas tėvams buvo, jei vaiką maitino natūraliai, tai kiek laiko buvo žindoma tik motinos pienu. Iki 3 mėn. išimtinai žindyti buvo 33,5 proc. pirmokų, 4 – 6 mėn. – 54,8 proc., o 7 ir daugiau mėnesių žindytas kas dešimtas (11,6 proc.) pirmokas. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta nei su lytim, nei su amžiaus grupėmis (χ2 = 3,993; lls = 2; p = 0,136).
3. 2 Postnatalinių veiksnių ir pirmokų mitybos būklių, vertinant pagal KMI
grupes, sąsajos
Analizuojant pirmokų mitybos būklės ir žindymo sąsajas, nustatyta, kad žindytų liesų pirmokų buvo 93 proc., normalaus svorio 90,4 proc. ir per didelio svorio 80,6 proc. Nežindytų vaikų grupėje, kuriems, pagal tėvų atsakymus, buvo priskirti iki 1 mėn. žindyti vaikai, nustatyta, kad kas keturioliktas pirmokas buvo liesas, kas dešimtas – normalaus svorio ir kas penktas per didelio svorio. Stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai. (6 pav.)
13,3 66,5 20,2 7,8 54,7 37,5 0 20 40 60 80
Liesi Normalaus svorio Per didelio svorio
Žindyti Nežindyti
proc.
χ2 = 10,212; lls = 2; p = 0,006
5 pav. Kauno apskrities žindytų ir nežindytų pirmokų pasiskirstymas pagal mitybos būkles
Buvo atlikta vienaveiksnė dvinarė logistinė regresinė analizė ir tiriamas žindymo ir antsvorio ryšys. Nustatyta, kad žindyti vaikai turi 2,5 karto mažesnę galimybę turėti antsvorio, nei nežindyti. O nežindytiems pirmokams net 2 kartus didesnė galimybė turėti antsvorį (6 lentelė).
Analizuojant žindymo trukmės sąsajas su mitybos būkle, nustatyta, kad žindytų iki 6 mėn. liesų pirmokų buvo kas aštuntas, normalaus svorio – kas antras, o per didelio svorio – kas penktas vaikas. Žindytų 7 – 11 mėn. liesų vaikų buvo kas dvyliktas, normalaus svorio – kas antras ir per
didelio svorio – kas trečias pirmokas. O žindytų 12 mėnesių ir daugiau, liesų buvo kas šeštas, kas antras pirmokas – normalaus svorio ir kas šeštas per didelio svorio. (7 pav.) Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. 12,8 67,7 19,6 8,1 59,5 32,4 16,5 67 16,5 0 20 40 60 80 Liesi Normalaus svorio Per didelio svorio iki 6 mėn. 7 - 11 mėn. 12 mėn. ir daugiau proc. χ2 = 10,117; lls = 4; p = 0,039
6 pav. Sąsajos tarp pirmokų mitybos būklės ir žindymo trukmės
Tarp vaikų mitybos būklės ir žindymo trukmės maitinant tik motinos pienu (jokie kiti skysčiai nebuvo duodami) statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (χ2 = 4,507; lls = 4; p = 0,342).
Išanalizavus pirmokų gimimo laiko sąsajas su jų mitybos būkle, nustatyta, kad kas dvyliktas (8,2 proc.) gimęs per anksti buvo liesas, kas antras (65,3 proc.) – normalaus svorio ir kas ketvirtas (26,5 proc.) – per didelio svorio. Tačiau reikšmingai patikimų skirtumų nerasta (χ2 = 1,289; lls = 2; p = 0,525).
Toliau tęsiant analizę buvo vertinamos gimimo svorio grupės su mitybos būkle pagal KMI. Išsiaiškinta, kad gimusių mažo svorio liesų vaikų buvo kas aštuntas, normalaus svorio – kas antras, o per didelio svorio – kas penktas pirmokas. Vidutinio GS vaikai kas septintas buvo nepakankamo svorio, kas antras - normalaus, o pas penktas – per didelio svorio. Iš gimusių didelio svorio vaikų, dabar yra liesi 2,4 proc., normalaus svorio – kas antras ir per didelio – kas trečias pirmokas (8 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Galima teigti, kad trečdalis per didelio svorio pirmokų gimė turintys didesnį svorį.
12,5 66,7 20,8 15 64,1 20,9 65,9 31,7 2,4* 0 20 40 60 80 Liesi Normalaus svorio Per didelio svorio Mažas GS Normalus GS Didelis GS proc. χ2 = 12,053; lls = 4; p = 0,017; * lyginant su mažu GS
7 pav. Sąsajos tarp pirmokų mitybos būklės ir gimimo svorio
Analizuojant sąsajas tarp tėvų savo vaiko dabartinio svorio vertinimo ir realaus vaiko svorio įvertinimo, atsižvelgiant į KMI, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (χ2 = 324,499; lls = 4; p = 0,001) (5 lentelė). Iš vaikų, kurių svorį tėvai vertino kaip nepakankamą, kiek daugiau nei pusė (54,5 proc.) buvo liesi ir beveik pusė (45,5 proc.) – normalaus svorio. Toje grupėje, kur tėvai manė, kad jų vaikų svoris normalus, didžiausią dalį (77,2 proc.) ir sudarė normalaus svorio vaikai, tačiau kas devintas realiai buvo nepakankamo ir kas devintas – per didelio svorio (atitinkamai 11,6 proc. ir 11,2 proc.). Tarp, tėvų nuomone, per didelio svorio vaikų, didžioji dalis ir buvo per didelio svorio (92,7 proc.), tačiau šioje grupėje pasitaikė ir normalaus svorio, ir net liesų vaikų (atitinkamai, 6,1 proc. ir 1,2 proc.).
Taigi, kaip matome iš pateiktų tėvų atsakymų, ne visi tėvai adekvačiai vertina savo vaikų svorį: didesnė dalis tėvų mano, kad vaiko svoris yra nepakankamas, nors iš tiesų vaiko svoris yra normalus, dar dalis tėvų mano, jog jų vaikai turi per didelį arba per mažą svorį, nors jų vaiko svoris yra normalus.
