• Non ci sono risultati.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas"

Copied!
58
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Marius Bartkus

E. SVEIKATOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS GERINANT ASMENS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMĄ

Antrosios pakopos ištęstinių studijų baigiamasis darbas

Visuomenės sveikatos vadyba

Studentas Mokslinis vadovas

________ Marius Bartkus _____ lekt. dr. Snieguolė Kaselienė

________ ______

(2)

DARBAS ATLIKTAS SVEIKATOS VADYBOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „E. sveikatos panaudojimo galimybės gerinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

__________________ _______________________ ____________

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

__________________ _______________________ ____________

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

__________________ _______________________ ____________

(data) (vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO KVALIFIKACINĖJE KOMISIJOJE

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

__________________ _______________________ ____________

(aprobacijos data ) (komisijos pimininko (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(3)

BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAS

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

_____________________________ __________________

(recenzento vardas, pavardė) (parašas)

BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:

____________ _____________________________ ____________ (data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) (parašas)

(4)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

E. SVEIKATOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS GERINANT ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMĄ

Marius Bartkus

Mokslinė vadovė lekt. dr. Snieguolė Kaselienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2020. 55 p.

Darbo tikslas: Įvertinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.

Metodika: 2019 m. laikotarpiu buvo atliekamas kiekybinis tyrimas (anoniminė apklausa) stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Apklausti įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, medicininę veiklą vykdančių padalinių vadovai, vyr. slaugytojai, IT specialistai, finansininkai, medicinos auditoriai. Respondentams buvo išdalinta 180 anketų, į analizę įtraukta – 171 anketa, atsako dažnis – 95 proc. Statistinei duomenų analizei naudota IBM SPSS Statistics programa. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Rezultatai: Dauguma respondentų nurodė, kad jų gydymo įstaigose el. būdu yra tvarkoma medicininė informacija apie paciento stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą, išrašomas e. receptas, peržiūrimi skaitmeniniai vaizdai, pildomas nedarbingumo pažymėjimas, mirties liudijimas, vykdoma išankstinė pacientų registracija internetu, tačiau neteikiamos arba iš dalies neteikiamos telemedicinos ir nėštumo eigos sekimo paslaugos. Daugumos respondentų nuomone, įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose padidėjo prieinamumas prie paciento asmens sveikatos istorijos, pagreitėjo medicininės informacijos gavimas, gydymo įstaigoms tapo lengviau valdyti pacientų eiles, tačiau nesutrumpėjo gydytojų darbo laikas peržiūrint bei pildant medicininius dokumentus. Dauguma tiriamųjų teigė, kad yra patenkinti ar iš dalies patenkinti savo informuotumu apie e. sveikatos paslaugas ir informacinių technologijų naudojimo galimybes ugdymo įstaigoje bei e. sveikatos paslaugų teikimu, tačiau tik mažiau nei pusė respondentų sutiko ar iš dalies sutiko, kad e. sveikatos paslaugos mažina sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Dauguma respondentų nurodė, kad visos e. sveikatos paslaugos, kurios teikiamos Lietuvoje yra svarbios pacientams. Aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai lyginant su slaugos administratoriais ir vyr. slaugytojomis bei administracijos darbuotojais statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigose yra įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema, elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas paciento siuntimas konsultuoti, atlikti tyrimus, gydytis į kitą įstaigą ar pas savo įstaigos specialistus (p<0,05). Slaugos administratoriai ir vyr. slaugytojos lyginant su aukščiausio lygio vadovais, skyrių vedėjais ir administracijos darbuotojais statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad įdiegus e. sveikatą sveikatos priežiūros įstaigose tapo lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus, valdyti pacientų eiles, efektyviau išnaudojama brangi medicininė įranga, sutrumpėjo registratūros darbuotojų darbo laikas paciento registravimui (p<0,05). Regioninių ligoninių

(5)

specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant su rajoninių ligoninių specialistų nuomone. Regioninėse ligoninėse dirbantys specialistai dažniau nei rajoninių ligoninių administracijos darbuotojai teigė, kad jų įstaigose teikiamos įvairios e. sveikatos paslaugos bei dažniau nurodė teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą (p<0,05). Regioninių ligoninių specialistai taip pat dažniau nurodė, kad yra pakankamai informuoti apie informacinių technologijų naudojimo galimybes, dažniau pastebėjo, kad e. sveikatos paslaugos gerina sveikatos paslaugų kokybę ir mažina sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas lyginant su rajoninių ligoninių darbuotojais (p<0,05).

Išvados: Rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavusiose gydymo įstaigose taikomos įvairios e. sveikatos paslaugos. Aukščiausio lygio vadovų ir skyrių vedėjų, slaugos administratorių ir vyr. slaugytojų bei administracijos darbuotojų nuomonė apie e. paslaugas ir jų panaudojimo galimybes statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Regioninių ligoninių specialistai palankiau vertino e. sveikatos paslaugas ir jų panaudojimo galimybes nei dirbantys rajoninėse ligoninėse.

(6)

SUMMARY

Management of Public Health

E. HEALTH POSSIBILITIES OF USING HEALTH IN IMPROVING THE PROVISION OF PERSONAL HEALTH CARE SERVICES

Marius Bartkus

Scientific supervisor lect. Dr Snieguole Kaseliene

Lithuanian University of Heath Sciences, Medical Academy Faculty of Public Health Kaunas: 2020, 55 pg.

Aim of the paper. To evaluate the attitude of specialists performing administrative functions of inpatient personal health care institutions to e. health services and uses.

Methodology: 2019 during the period, a quantitative survey (anonymous survey) was performed in inpatient personal health care institutions. Heads of institutions, deputy heads, heads of medical departments, chief of nurses, IT specialists, financiers, medical auditors were interviewed. 180 questionnaires were distributed to the respondents, 171 questionnaires were included in the analysis, the response rate was 95%. IBM SPSS Statistics program was used to analyze statistics data.. Results were considered statistically significant when p <0,05. Results: The majority of respondents indicated that their medical institutions e. medical information about the patient's inpatient and / or outpatient treatment is processed, e. prescription, review of digital images, completion of incapacity certificate, death certificate, pre-registration of patients online, but no or partial provision of telemedicine and pregnancy tracking services. According to the majority of respondents, the introduction of e. health in medical institutions increased access to the patient's personal health history, accelerated access to medical information, made it easier for medical institutions to manage patient queues, but did not reduce the working hours of doctors in reviewing and filling in medical documents. Most respondents stated that they are satisfied or partially satisfied with their awareness of e. health services and opportunities to use information technologies in the educational institution and e. health care, but only less than half of the respondents agreed or partially agreed that e. health services reduce the cost of health care. Most respondents indicated that all e. health services provided in Lithuania are important for patients. Top level managers and department heads compared to nursing administrators and senior nurses and administrative staff statistically significantly more often indicated that their medical institutions have a system for regulating patient queues, electronically fill in and send a patient for consultation, research, treatment to another institution or to specialists of their institution (p <0.05). Nursing administrators and chief compared to top managers, heads of departments and administrative staff, nurses were statistically significantly more likely to report that the introduction of e. health in health care institutions became easier to diagnose diseases and ailments, to manage patients queues, more expensive use of expensive medical equipment, shortened working hours of reception staff for patient registration (p <0.05). Opinion of regional hospital specialists on e. health services and access possibilities differed statistically significantly compared to the

(7)

opinion of district hospital specialists. Specialists working in regional hospitals more often than employees of district hospital administrations stated that their institutions provide various e. health services and more often reported positive changes after the introduction of e. health (p <0.05). Specialists of regional hospitals also more often indicated that they are sufficiently informed about the possibilities of using information technologies, more often noticed that e. health services improve the quality of health services and reduce the costs of health care services compared to the staff of district hospitals (p <0.05).

Conclusion: The results showed that a variety of e. health services were provided. Top managers and heads of departments, nursing administrators and senior nurses and administrative staff about e. health services and their possibilities of use differed statistically significantly (p <0.05). Specialists from regional hospitals favored e. health services and their use than those who were working in district hospitals.

(8)

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju šio mokslinio darbo vadovei lekt. dr. Snieguolei Kaselienei už suteiktą pagalbą, vertingas konsultacijas ir patarimus rašant baigiamąjį magistrinių studijų darbą.

Dėkoju Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojams, kurie magistratūros studijų metu padėjo nuosekliai gilinti žinias, ruošiantis magistrinio darbo rengimui.

Dėkoju VšĮ Šilutės ligoninės, VšĮ Kretingos ligoninės VšĮ Gargždų ligoninės, VšĮ Šilalės ligoninės, VšĮ Plungės ligoninės, VšĮ Telšių ligoninės vadovams už suteiktą leidimą atlikti tyrimą. Taip pat ligoninių darbuotojams, sutikusiems dalyvauti tyrime.

(9)

Turinys

SANTRUMPOS ... 10

SĄVOKOS... 11

ĮVADAS ... 12

1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13

2. ELEKTRONINĖS SVEIKATOS VAIDMUO ... 14

2.1. E. sveikatos samprata sveikatos priežiūros sistemoje ... 14

2.2. ES šalių patirtis diegiant e sveikatą ... 18

3. ELEKTRONINĖ SVEIKATA LIETUVOJE: STRATEGIJA IR PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS ... 20

3.1. Elektroninė sveikata Lietuvoje ... 20

3.2. E. sveikatos paslaugų diegimo poreikis sveikatos priežiūros įstaigose... 24

4. TYRIMO METODIKA ... 27

5. REZULTATAI ... 29

5.1. Respondentų charakteristika ... 29

5.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir jų naudojimą gydymo įstaigose... 30

5.3. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skirtingas administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir jų panaudojimo 40 5.4. Rajoninių ir regioninių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes ... 42 6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47 7. IŠVADOS ... 49 8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51 PRIEDAI ... 56 1 PRIEDAS... 56 2 PRIEDAS... 58

(10)

SANTRUMPOS

ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga ES – Europos sąjunga

BPG – bendrosios praktikos gydytojas ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga SPĮ – sveikatos priežiūros įstaiga

ESI - elektroninė sveikatos istorija ESĮ – elektroninis sveikatos įrašas IRT – informacinės ryšio technologijos IS - informacijos sistema

IT - informacinė technologija

ESPBI IS – el. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema PSDF - privalomasis sveikatos draudimo fondas

(11)

SĄVOKOS

E. sveikata – „sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją“ (1).

E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (toliau - ESPBI IS) – „SAM valdoma informacinė sistema, skirta elektroninei sveikatos istorijai (toliau – ESI) tvarkyti bei užtikrinanti Lietuvos e. sveikatos sistemos subjektų bendradarbiavimą ir jų informacinių sistemų integraciją, ESI formavimą, e. sveikatos paslaugų veikimą bei prieigą prie viešojo administravimo institucijų informacinių išteklių“ (2).

Elektroninis sveikatos įrašas (toliau - ESĮ) – „integralus visuminis į pacientą orientuotas sveikatos įrašas, sudarantis e. sveikatos sistemos pagrindą. ESĮ renkama ir saugoma elektroninė informacija apie pacientą bei jo sveikatą, nustatyta tvarka elektroniniu būdu prieinama tiek sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tiek pačiam pacientui“ (1).

(12)

ĮVADAS

Tyrimo problema. 2001 metais Pasaulio sveikatos organizacija šalių sveikatos apsaugos sričiai nustatė uždavinius ne tik stiprinti gyventojų sveikatą, saugojant gyventojus nuo ligų ir jų tolimesnių pasekmių, taip pat plėtoti gyventojų sveikatos teisinius lūkesčius, kaip juos traktuoja sveikatos paslaugų teikėjai - gerinti teikiamų medicinos paslaugų kokybę. Vis daugiau pasaulyje šalių supranta, kad informacinės technologijos turi didelę reikšmę sveikatos apsaugai ir skiria didelį dėmesį diegiant sveikatos srityje. Dauguma šalių turi tikslą užtikrinti didesnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir geresnę paslaugų kokybę, o asmens sveikatos priežiūros specialistai turėtų geresnę asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybę, tokiu būdų pagerėtų sveikatos priežiūros įstaigų administravimas, todėl šalys vis labiau diegia e. sveikatos sistemas. (3)(4). E. sveikatos paslaugų naudojimas turi didžiulę įtaką sveikatos priežiūros sistemai bei jos organizacijų vadybai (5). Asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuolat įdiegiant naujausias informacines technologijas gerinamos sąlygos e. sveikatos plėtrai. Informacinės technologijos suteikia galimybę kaupti ir analizuoti paciento informaciją, ja dalintis su kitomis institucijomis, sveikatos priežiūros įstaigomis, taupyti laiką. E. sveikatos sistemos įdiegimas sudaro galimybes efektyvinti sveikatos apsaugos sistemą (6). Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje nuolat vystėsi e. sveikatos praktinis pritaikymas ir integracija į sveikatos priežiūros sistemą. Naujų technologijų diegimas sveikatos priežiūros sektoriuje apima sudėtingus pokyčių procesus sveikatos priežiūros specialistams, pacientams ir sveikatos priežiūros organizacijoms (7).

Darbo aktualumas ir mokslinis naujumas. Įvairių šalių mokslininkai: plačiai išnagrinėjo informacinių technologijų taikymą sveikatos priežiūros įstaigų veiklos administravime (8,9,10,11). Lietuvoje tyrimų, susijusių su e. sveikatos įgyvendinimu yra atlikta. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų informacinių technologijų poreikį, analizavo Kairys, Savickis, Baubinas ir kt. (2008 m.); informacinių sistemų pritaikomumą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tyrinėjo Griškevičius, Kizlaitis (2012 m.), Pitrėnaitė-Žilėnienė, Mikulskienė (2009 m.) atliko suinteresuotųjų požiūrio į e. sveikatos sistemas ir jų kokybinę diagnostiką; Štaras (2011 m.) pateikė vertinimą kaip informacinės technologijos daro įtaką sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumui. Lietuvoje tyrimų, kuriuose būtų užsiminta apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes nerasta.

Teorinė ir praktinė reikšmė. Šis tyrimas gali būti pradžia platesniems šios temos tyrinėjimams ir pagrindas teikiamos e. sveikatos paslaugos gerinimui. Tyrimo metu išanalizavus e. sveikatos paslaugų panaudojimo galimybes, galima prisidėti prie efektyvesnio sveikatos priežiūros įstaigų valdymo, galima padėti gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

(13)

1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir jų naudojimą gydymo įstaigose.

2. Palyginti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skirtingas administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.

3. Palyginti rajoninių ir regioninių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.

(14)

2. ELEKTRONINĖS SVEIKATOS VAIDMUO

2.1. E. sveikatos samprata sveikatos priežiūros sistemoje

Sąvoka „e. sveikata“ buvo pradėta labiau vartoti apie 1999 - 2000 metus, tačiau informacinės technologijos ir asmens sveikatos priežiūros sistemos sprendimai jau buvo naudojami ilgesnį laiką. Europos Komisija e. sveikatą apibūdina kaip informacijos ir ryšio priemonių taikymą daugeliui funkcijų sveikatos priežiūroje atlikti. Šiuo požiūriu e. sveikata yra ypač svarbi priemonė teikiant kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra geriau pasiekiamos visiems šalies gyventojams (12). E. sveikata yra svarbi priemonė gerinanti asmens sveikatos priežiūros sistemą. Yra daug sėkmingų e. sveikatos diegimo pavyzdžių, įskaitant sveikatos informacijos tinklus, elektroninius sveikatos įrašus, nuotolinės medicinos paslaugos, pacientų stebėjimo sistemos, sveikatos portalai (13). Šiandien bent keturi iš penkių Europos gydytojų turi internetą, ketvirtadalis europiečių naudojasi informacija internete (14). E. Sveikata apima paciento sveikatos istorijos, visuomeninės sveikatos ir verslo bendradarbiavimą, susijusios su sveikatos paslaugų ir informacijos tiekimu arba apsikeitimu per internetą ar kitų panašių technologijų pagalba. Rawabdeh (2007 m.) teigia, kad e. sveikatos apibrėžime „e“ turi daug reikšmių. Dažniausiai „e“ suvokiama kaip elektroninės paslaugos, taip pat apima ir kitas prasmes: kokybės gerinimas, efektyvumas, įrodymais pagrįsta praktika, mokymai, įgaliojimai, skatinimas, leidimas, tęstinumas, etika ir teisingumas (15). E. sveikatos terminas apibūdina ne tik informacinių technologijų raidą, bet ir elgseną, mąstymo būdą, psichinę būseną ir įsipareigojimą tinkliškai mąstyti, panaudojant informacines technologijas gerinant sveikatos priežiūrą vietos, regioniniu ir pasauliniu mastu.

E. sveikata vis plačiau taikoma įvairių pasaulio sveikatos sistemose, bet vis dar nėra sutarta dėl bendro e. sveikatos termino apibrėžimo (1 lentelė). E. sveikatą, jos terminą tyrė Rawabdeh (2007 m. ), Stašys (2009m. ), Štaras ir kt. (2012 m.), Griškevičius ir Kizlaitis (2012 m.), Gaddi ir kt. (2014 m.) ir kt. E. sveikata mokslinėje literatūroje yra tyrinėjama kaip naujas terminas, nes internetas bei jo integraciją viešojoje politikoje, sveikatos priežiūros sistemoje prasidėjo XXI a.

Remiantis literatūros analize 1 lentelėje pateikti apibrėžimai kaip e. sveikatą apibūdina įvairių šalių mokslininkai: Gaddi ir kt. (2014 m.), Rawabdeh (2007 m.), Neuhauser (2010 m.), Stašys (2009 m.), Štaras ir kt. (2012 m.), apibūdina kaip sritį, kurioje sąveikauja visuomenės sveikata, medicininė informatika, privatus verslas, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kitos suinteresuotosios grupės. E. sveikatos paslaugų naudojimo srityje taikomos internetas, šiuolaikinės informacijos ir komunikacijos technologijos, kuriomis siekiama patenkinti gyventojų, pacientų, sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir gydymo įstaigų administratorių poreikius. Svarbu pažymėti, kad taikant e. sveikatos terminą akcentuojama interneto, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) priemonių svarba (15,16,17,18,19).

(15)

1 lentelė. E. sveikatos terminų įvairovė

Autorius (-iai) Apibrėžimas

Rawabdeh (2007 m.) E. sveikata – nauja sritis, kurioje ypač bendradarbiauja visuomenės sveikata, medicinos informatika, privataus verslo ryšiai, kurie nukreipti į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, informacijos sklaidą internete naudojant technologijas.

Stašys (2009 m.) E. sveikata – visuomenės sveikatos ir verslo tarpusavio ryšiai, sveikatos informacijos, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų ir informacijos teikimu ir apsikeitimu naudojantis internetą arba panaudojant kitas technologijas“.

Kreps, Neuhauser (2010 m.)

E. sveikata – sritis, apimanti informacines sveikatos svetaines, elektroninius sveikatos įrašus, sveikatos priežiūros sprendimų priėmimo sistemas, sveikatos švietimo programas, mobiliuosius sveikatos technologinius įrenginius, kurie padidina pacientų ir specialistų prieinamumą prie reikalingos sveikatos informacijos.

Štaras ir kt. (2012 m.)

E. sveikata – stiprėjantis ryšys tarp trijų sričių - sveikatos informacijos, sveikatos apsaugos ir SPĮ, kurioms galima teikti sveikatos priežiūros paslaugas, naudojant internetą.

Griškevičius, Kizlaitis (2012 m.)

E. sveikata – šioje srityje naudojamos šiuolaikinės informacijos ir komunikacijos technologijos, kurios siekia pagerinti, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir SPĮ administratorių poreikius. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas (2017, Nr. V–811)

E. sveikata – „sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją“.

Pitrėnaitė –

Žilėnienė,

Mikulskienė (2014 m.)

E. sveikata – tai modernių informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo visuma sveikatos priežiūros sektoriuje.

Eysenbachas apibūdina elektroninėje sveikatoje svarbiu dalykus, kurie pasislepia po priedėliu „e“: 1. Efektyvumas (Effciency) – elektroninės sveikatos perspektyvų yra didinti sveikatos apsaugos efektyvumą, tokiu būdu sumažinant išlaidas. Pagrindinis būdas mažinantis išlaidas yra išvengti pasikartojančių ir nepagrįstų diagnostinių ar terapinių intervencijų, pagerėjus bendradarbiavimui tarp sveikatos priežiūros įstaigų, įtraukiant į tai pacientą.

2. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas (Enhancing quality of care) – efektyvumo didinimas reiškia ne tik išlaidų sumažinimą, taip pat kokybiškų paslaugų teikimą. E. sveikata galėtų tobulinti

(16)

sveikatos priežiūros paslaugų kokybę suteikiant galimybę palyginti skirtingus paslaugos teikėjus, įtraukiant pacientu kaip papildomą kokybės užtikrinimą ir nukreipiant pacientų srautus kur teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.

3. Įrodymais paremta (Evidence based) – e. sveikatos paslaugos turi būti paremtos įrodymais, kad jų veiksmingumas ir efektyvumas neturėtų būti imituojamas, tačiau pagrįstas tiksliais moksliniais metodais.

4. Vartotojų ir pacientų įgalinimas (Empowerment of consumers and patients) – vartotojams sudaroma galimybė per internetą pasiekti medicinos duomenų bazių ir asmeninių elektroninių įrašų. E. sveikata suteikia svarbias galimybes į pacientą orientuotai medicinai.

5. Padrąsinimas (Encouragement) - skatininama užmegzti naujus santykius paciento ir sveikatos priežiūros specialisto, siekiant tikros partnerystės, kur sprendimai priimami bendrai.

6. Gydytojų švietimas (Education) - gydytojų švietimas per internetinius šaltinius (tęstinis medicininis švietimas) ir vartotojų švietimas (sveikatos mokymas, pritaikyta prevencinė informacija vartotojams).

7. Įgalinti (Enabling) - sudaryti sąlygas keistis informacija ir bendrauti sveikatos priežiūros įstaigoms standartizuotai.

8. Išplėsti (Extending) - e. sveikata suteikia vartotojams galimybę lengvai gauti sveikatos priežiūros paslaugas internetu iš pasaulinių paslaugų teikėjų. Šios paslaugos gali būti nuo paprastų patarimų iki sudėtingesnių intervencijų ar vaistų gaminimo.

9. Etika (Ethics) – e. sveikata apima naujas paciento ir gydytojo sąveikos formas ir kelia naujus iššūkius bei grėsmę etinėms problemoms, tokioms kaip internetinė profesinė praktika, informuotas sutikimas, privatumo ir teisingumo klausimai.

10. Lygiateisiškumas (Equity) – padaryti sveikatos priežiūrą teisingesnę yra vienas iš e. sveikatos perspektyvų, bet gali iškilti grėsmė, kad e. sveikata gali padidinti spragą tarp „turtingųjų“ ir „beturčių“ („haves“ and „have-nots“).G. Eysenbachas e. sveikatą apibūdina trimis bruožais: paprasta naudotis, įdomus naudotis, jaudinantis (20).

E. sveikata, nors ir įdomi ir perspektyvi, taip pat kelia naujus iššūkius, ypač susijusius su priimtinais standartais, technologijų pasirinkimu, tradicinių jurisdikcijos ribų įveikimu, investicijomis į priekį ir privatumu bei konfidencialumu.

Bendrai yra priimti šie pagrindiniai e. sveikatos komponentai, kurie nustato e. sveikatos pagrindus: • Klinikinis taikymas: elektroninių medicininių įrašų perdavimas, telekonsultacijos, klinikinių

sprendimų palaikymo sistemos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose; modernios medicinos duomenų bazės; gyvybinių funkcijų bei namų slaugos monitoravimo sistemos). • Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinių žinių skatinimas ir mokymas: sveikatos apsaugos

darbuotojų žinių, kompetencijų lygio kėlimas, pasaulinių medicinos praktikos pavyzdžių bei standartų taikymas.

(17)

• Vieša sveikatos informacija: visuomenės informacijos prieinamumo lygio sveikatos klausimais didinimas, asmenų atsakomybės didinimas už savo sveikatą.

• Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas: medicininių įrašų kaupimas, racionalus jų panaudojimas, leidžiantis susisteminti informaciją apie paciento sveikatos istoriją, klinikiniams ir administraciniams sprendimams palaikyti, ligų prevencijai, išankstinės pacientų registravimo sistemos; elektroninės receptų išrašymo sistemos; elektroninės sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo sistemos (21).

Tyrėjai išskyrė esminius ir bendrai priimtus e. sveikatos elementus: Richardson ir kt. (2004 m.) teigia, kad e. sveikata palaiko esminę savo infrastruktūrą. Chauhan ir kt. (2012 m.), George ir kt. (2013 m.), tyrimų duomenimis e. sveikatą siūlo skirstyti į 4 struktūrinius elementus: klinikines programas, kurioms taip pat priskiriama ir sveikatos priežiūros specialisto telekonsultacija. Taikant šias priemones (pvz., telekonferencijos) elektroninius klinikinius įrašus galima perduoti nuotolinių būdu kitiems sveikatos priežiūros specialistams, siekiant gauti kito specialisto konsultaciją, įvertinti specialistų kitų nuomonę. Medicininėse programose galima naudoti klinikines sprendimų priėmimo programines įrangas. Pritaikydami šiuolaikines medicinos enciklopedijas, nuotolinę pacientų priežiūrą namuose, nuotolines sveikatos ir gyvybiškai svarbių požymių monitoravimo paslaugas. Antras, svarbią reikšmę turintis e. sveikatos elementas yra e. sveikatos priežiūros kompetencijų skleidimas – sveikatos priežiūros įstaigų specialistams (gydytojams, slaugytojoms, medicinos technikams ir įstaigų administratoriams), leidžia patobulinti kvalifikacinius gebėjimus ir skatinti medicinos praktikos standartų gerinimą visame pasaulyje. Visuomenės sveikatos informacija – labai svarbus e. sveikatos elementas, šis elementas turi didelę svarbą skiriant visuomenės sveikatos raštingumo gerinimui sveikatos apsaugos srityse, tokiu būdu pacientai gali prisiimti daugiau atsakomybių už savo pačių sveikatos būklę. Paskutinis elementas – viso paciento gyvenimo trunkanti sveikatos istorija, kuri gali numatyti išsamią informacijos apie asmens sveikatos priežiūrą įrašymą ir galimybę pritaikyti stebint paciento sveikatos būklę. Tokius sveikatos duomenis galima būtų papildyti turim informacija apie žmogaus genomą, aplinką kurioje pacientas gyvena ir socialinę bei ekonominę padėtį. Turėdami tokius duomenis, kuriuos galima būti naudoti regioniniu, nacionaliniu ir net pasauliniu lygmeniu rengiant sveikatos priežiūros strategiją, tokiu būdu galima sukurti e. prevenciją visame pasaulyje. (22,23,24).

Apibendrinant galima teigti, kad e. sveikatos samprata interpretuojama pabrėžiant IT svarbą ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą internetu. Tačiau gilesnė šios sąvokos reikšmė taip pat atskleidžiama per „e“ priedėlio reikšmę, kuri apima efektyvumą, kokybę, ryšį tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo bei kitus aspektus. E. sveikatos svarba taip pat analizuojama per komponentus, kuriuos sudaro klinikinės programos, e. sveikatos priežiūros profesinio išsilavinimo skleidimas, visuomenės sveikatos informacija bei visą gyvenimą trunkanti sveikatos istorija. Šie komponentai parodo, jog e. sveikata apima platų spektrą dalykų.

(18)

2.2.ES šalių patirtis diegiant e sveikatą

Europos komisija 2004 m. patvirtino e. sveikatos veiksmų planą ES šalims narėms. Europos Komisijos iniciatyva parengė tikslines e. sveikatos politikos iniciatyvas, kuriomis siekta skatinti e. sveikatos technologijas diegti visoje ES šalyse . Valstybės narės aktyviai atsiliepė ir aiškiai įsipareigojo įgyvendinti e. sveikatos politikos darbotvarkę, visų pirma dalyvauti didelio masto bandomuosiuose projektuose (25,26).

Europos komisija pabrėžia, kad sveikatos informacijos tinklai, elektroniniai sveikatos įrašai, nuotolinės medicinos paslaugos, sveikatos portalai ir daugelis kitų informacinių ir ryšių technologijų priemonių, padeda valdyti ligų prevenciją, diagnozių nustatymą, sveikatos stebėjimus. E. sveikatos paslaugos kartu su organizaciniais pokyčiais ir naujų įgūdžių ugdymu yra pagrindinės priemonės, kurios gali gerokai pagerinti prieigą prie sveikatos priežiūros kokybės ir sveikatos sektoriaus efektyvumo bei našumo gerinimo (27). Gyventojų sveikatos apsaugai naujus iššūkius kelia socialinė ekonominė padėtis, kuriai didelę įtaką turi demografinis gyventojų senėjimas, mokslo technologijų pažanga, stiprėjanti Europos valstybių integracija, globalizacijos procesai, ekonominės situacijos kaita.

Pasaulio sveikatos organizacija 2001 metais sveikatos apsaugos sektoriui nubrėžė uždavinius ne tik gerinti gyventojų sveikatą, apsaugoti juos nuo ligų ir jų alinančių pasekmių, bet ir įgyvendinti gyventojų sveikatos teisinius lūkesčius, kaip juos traktuoja sveikatos paslaugų teikėjai ir, tai svarbiausia, gerinti teikiamų medicinos paslaugų kokybę, todėl sveikatos priežiūros įstaigose diegiant modernias informacines technologijas sudaromos sąlygos mažinti paslaugų savikainą, efektyviau vykdyti įstaigų veiklą (18).

Stroetmann (2011 m.) atiktame tyrime nurodomi labai skirtingi būdai, kuriais skirtingos ES valstybių narių sistemos ir įmonės sprendžia, kaip elektroninio verslo aspektai gali tapti pagrindiniais e. sveikatos pokyčių veiksniais, ir produktyvumo padidėjimas tokiose srityse, kaip infrastruktūra ir įgūdžių ugdymas, viešųjų pirkimų procedūros ir tiekimo grandinės valdymas (28). Mokslininkai pabrėžia, kad naudojantis informacinėmis komunikacijos technologijomis galima daryti poveikį visoms sveikatos sistemos sritims, nuo diagnozės nustatymo iki tikslo pasiekimo (pasveikimo) (18).

Anot Hovenga (2004 m.) Europos Sąjunga ir kitos šalys galės gerai įvertinti e. sveikatos poveikį geresnės prieigos ir veiksmingesnių paslaugų, taip pat bendro sveikatos priežiūros sektoriaus produktyvumo požiūriu. E. sveikata turėtų tapti įprastu įrankiu gerinant sveikatos priežiūros sektorių ir bus pakankamai finansuojama iš sveikatos priežiūros biudžeto ir prisidės prie platesnių tikslų, pvz., konkurencingumo, darbo vietų ir sanglaudos didinimo (29).

Europos Sąjungos šalyse yra nemaža elektroninės sveikatos plėtros ir taikymo pavyzdžių, į kuriuos galima orientuotis. Vienos iš sėkmingiausi šalių e. sveikatos diegime yra Danija, Švedija, Estija ir Suomija (30). Pvz., Danijoje buvo įgyvendinami projektai „MedCom1“ ir „MedCom2“ kurie kokybiškai pagerino 13 bendrosios praktikos gydytojų darbo sąlygas ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę: dauguma (daugiau nei 90

(19)

valandą savo darbo laiko. Taikant šias priemones pagerėjo paslaugų kokybė, nes gydytojas remdamasis sveikatos informaciniu tinklu gali prieiti prie paciento elektroninės sveikatos istorijos ir informacijos apie specialistų darbo grafikus, vaistus ir kt., tokiu būdu gydytojas priima sprendimus greičiau ir tiksliau. Danija yra ta šalis, kuri elektroniniu būdu perduoda apie 2 mln. žinučių per mėnesį, tai sudaro 70 proc. visos pirminės asmens sveikatos priežiūros lygio sveikatos duomenų komunikacijos. Pažymėtina, kad bendrosios praktikos gydytojai (toliau – BPG) pradėjo naudotis kompiuteriais savo iniciatyva, o tie, kurie nesinaudojo jais (daugiausia priešpensinio amžiaus ar tik pradedantys sveikatos priežiūros specialistai) sveikatos paslaugų rinkoje buvo įvertinti prasčiau (21).

Švedijoje oficialus strateginis e. sveikatos darbas prasidėjo 2002 metais, tik po ketverių metų buvo sudaryta pirmoji nacionalinė e. sveikatos strategija. (31). Švedijoje taip pat nemažai yra pasiekta naujovių e. sveikatos įgyvendinimo srityje. Švedija 1983 m. pirmoji šalis, kuri išrašė pirmąjį e-receptą. Šios šalies sukurtoje e. receptų išrašymo sistemoje yra saugomi pacientams išrašyti vaistų receptai, kuriuos gali matyti pacientas, gydytojas ir farmacininkas. E. receptų išrašymo sistema sudarė palankias sąlygas pasiekti gerų rezultatų, saugų ir greitą vaistų išdavimą pacientams, leido sutaupyti laiką vaistų išrašymo procedūroms, padėjo kontroliuoti kainos ir naudos santykį. Informacinių specialistų pagalba Švedijos pirminės sveikatos priežiūros centruose buvo įdiegta e. sveikatos sistemos, kurios padėjo kokybiškai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Jankauskienė savo atliktame tyrime nurodo, kad Estijoje sėkmę diegiant e. sveikatą lėmė stiprus kompetencijos centras, griežtas teisinis reglamentavimas, ir laipsniškas e. sveikatos paslaugų diegimas. Šiuo metu Estijoje veikia Nacionalinė sveikatos įrašų sistema, kurioje pradėta kaupti informaciją apie paciento sveikatos istoriją. Techniškai paciento sveikatos istorija turi galimybę matyti kiekvienas gydytojas, tačiau išimtinai sveikatinimo tikslais. Veikia pacientų portalas, kuriame, pagal Estijos įstatymus kiekvienas asmuo gali uždrausti rodyti savo sveikatos įrašus, tačiau tuomet už tolesnį gydymą, pilietis atsako pats. Pacientų portale pasirašomi sutikimai dėl kraujo, organų donorystės, matoma visa išrašytų receptų istorija. Pacientai gali matyti, kas ir kada peržiūrėjo įrašus (32).

E. receptų srityje geriausių rezultatų pasiekė Estija (100 %), Kroatija (99 %) ir Švedija (97 %). Estijos sveikatos informacinė sistema yra valstybei priklausanti informacinių sistemų duomenų bazė, kurioje su sveikatos priežiūra susiję duomenys tvarkomi siekiant sudaryti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybę ir pacientų teises (33). Estijoje sukurta elektroninė sistema apjungė ne vien tik sveikatos sektoriuje naudojamą informaciją, bet ir kitų (ekonomikos, socialinio, politinio, akademinio ir t.t.) sektorių (30,34).

Apibendrinant galima teigti, kad ES šalyse yra nemažai e. sveikatos plėtros ir taikymo pavyzdžių, į kuriuos galima orientuotis. Vienas iš pagrindinių e. sveikatos diegimą reglamentuojančių dokumentų buvo paskelbtas2004 metais Europos komisijos: – „E. sveikata: sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas Europos gyventojams – veiksmų planas Europos e. sveikatos erdvei“.

(20)

3. ELEKTRONINĖ SVEIKATA LIETUVOJE: STRATEGIJA IR

PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS

3.1. Elektroninė sveikata Lietuvoje

E. sveikatos paslaugos (toliau – paslaugos) kuriamos gyventojams, pacientams, gydytojams ir administratoriams. Nepaisant institucinių ir organizacinių barjerų paslaugos leistų saugiai bei patikimai pateikti reikiamą išsamią sveikatos informaciją, – tokia e. sveikatos paslaugų plėtros strategijos vizija (35). E. sveikatos paslaugos gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, užtikrina į gyventoją orientuotų informacinių bei komunikacinių technologijų diegimo tęstinumą. Taip pat daug dėmesio skiriama gyventojų informuotumui, stiprinamas jų noras rūpintis savo sveikata. E. sveikatos paslaugų plėtojimu siekiama efektyviau naudoti turimus išteklius teikiant esamas ir kuriant naujas sveikatinimo paslaugas, paremtas moderniomis informacinėmis technologijomis (35). Įgyvendinant e. sveikatos strateginius tikslus, buvo priimti reikiami sprendimai, kuriant prioritetinius informacinių technologijų pritaikymo ir infrastruktūros elementus – elektroninius paciento sveikatos įrašus; elektroninių receptų perdavimą; elektroninį sveikatos duomenų perdavimą ligoninėms ir pirminės sveikatos priežiūros centrams, paslaugos užsakymus, atsakymus iš laboratorijų, išrašus iš ligoninių, ligonio persiuntimą; skaitmeninio vaizdo gavimą ir susijusių paslaugų užsakymą bei atsakymus; elektroninį receptų išrašymą ir metodinę pagalbą, pasirenkant vaistą; duomenų perdavimą (21). Lietuva 2004 metais tapo pilnateisė Europos Sąjungos narė, nuo tada nacionalinės politikos kryptys tapo kur kas labiau susietos su ES institucijų parengtomis rekomendacijomis ir jų keliamais bendrais valstybių narių tikslais. Sveikatos politika buvo ta sritis, kuri vis labiau ir vis dažniau buvo integruota su e. sveikata ir naujai rengiamomis sveikatos sistemos reformomis. Pastebima, kad e. sveikatos politika neišvengiamai susijusi su ES vykdoma politika ir tokiu būdu turi didelę įtaką nacionalinei e. sveikatos plėtrai, nes ES bendrijos mastu siektina sukurti tarpusavyje veikiančią ir pacientų mobilumą kuriančią sistemą.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“, taip pat 2002 m. patvirtintą Europos Komisijos komunikatą „e-Europa 2005“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 patvirtino nacionalinę informacinės visuomenės plėtros strategiją „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos patvirtinimo“. Šiuo dokumentu buvo įtvirtintas ne tik Lietuvos ekonomikos funkcionavimas paremtas elektroninėmis ryšių sistemomis, bet tuo pačiu ir būtinybė – stiprinti visuomenės sveikatą pasitelkiant informacines technologijas suteikiant galimybę rasti lengvai prieinamą ir patikimą informaciją apie sveikatą.

Remiantis aukščiau paminėtomis informacinės visuomenės plėtros strategijos siūlomiems ekonominiams – socialiniams pokyčiams įtvirtinti visuomenėje, buvo pradėta rengti ir bendrąją „Valstybės ilgalaikės raidos strategija (iki 2015 metų)“, kurioje buvo išdėstyti teiginiai, jog Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemos plėtojimas, bei sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tobulinimas privalo atitikti PSO ir ES keliamiems reikalavimams ir plėtros

(21)

sveikatos priežiūros sistemoje, tačiau tokiam informacijos perdavimo būdui užtikrinti buvo būtina sukurti sklandžiai veikiančią, teisiškai reglamentuotą ir saugią informacinę erdvę. Galima teigti, kad vėlesniuose Lietuvos Valstybės planuose ir įstatymų projektuose svarbią vietą užėmė ir atitinkamos pataisos buvo atliktos, kurios padėjo užtikrinti:

• elektroninės informacijos saugumą;

• tinkamą e. sveikatos informacijos koordinavimą; • informacijos perdavimo sistemų tobulinimą;

• bendrą visuomenės informacijos saugos kultūros kėlimą.

Remiantis Europos Sąjungos e. sveikatos veiksmų planuose numatytais tikslais – kiekviena valstybė narė privalo turėti savo nacionalinį arba regioninį veiksmų planą, 2007 metais spalio 9 d. LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino Lietuvos e. sveikatos 2007–2015 metų plėtros strategija parengta įgyvendinant Lietuvos sveikatos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. VIII-833. Šios strategijos tikslas – subalansuoti esamas ir naujai atsirandančias informacinių ir komunikacinių technologijų galimybes, nacionalines bei pasaulines tendencijas, kad būtų užtikrinta e. sveikatos sistemos plėtra, tolygiai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Tokiu būdu e. sveikatos plėtra buvo suplanuota 3 pagrindiniais etapais (žr. 2 lentelę) kurie palaipsniui privalėjo integruoti e. sveikatos paslaugas į elektroninę informacinę erdvę, ir pasiekti tam tikrus siektinus tikslus.

2 lentelė. Lietuvos e. sveikatos plėtros etapai pagal LR SAM e. sveikatos plėtros strategiją 2007-2015 metams

I plėtros etapas 2007 - 2010 m.

Sukurti ir įdiegti NESS branduolį; Naudoti EMĮ sistemas;

Įdiegti e. recepto, laboratorinių ir kt. tyrimų informacijos apsikeitimo funkcijas II plėtros etapas

2011 - 2013 m.

Išplėsti e. paslaugų kiekį;

Vykdyti tarptautinio suderinamumo vertinimą ir akreditavimą; E. sveikatos funkcijas įdiegti nacionaliniu mastu;

III plėtros etapas 2014 - 2015 m.

E. sveikatos informacija naudoti visose sveikatos priežiūros įstaigose; Galutinai įkurti archyvavimo sistemą;

E. sveikatos sistemą paruošti darbui ES.

2015 m. gegužės 26 d. LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatas (toliau – nuostatos), kuriomis nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, privalo dalyvauti E. sveikatos sistemos plėtros projektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemones Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V „Elektroninės sveikatos paslaugos“ ir Nr. VP2-3.1-IVPK-11-V „Elektroninės sveikatos paslaugos savivaldybėse“, užbaigiant šiuos projektus, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. lapkričio 2 d. duomenis, susijusius su pacientų sveikata ir jos priežiūra, asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalės tvarkyti elektroniniu

(22)

būdu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalės vadovautis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (2).

Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistema (toliau - ESPBI IS) privalo užtikrinti vieną prieigą šalies gyventojams ir sveikatos priežiūros specialistams prie e. sveikatos paslaugų. ESPBI IS, kaip pagrindinė platforma, privalo apjungti įvairias e. sveikatos IS, laiku gauti klasifikatorių duomenis (pvz., medicininių terminų, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų, ASPĮ licencijavimo ir licencijų farmacinei veiklai išdavimo ir vaistinių preparatų informacijos teikimo). ESPBI IS paslaugų teikimas apima:

• Pacientų atvykimo fakto į asmens sveikatos priežiūros įstaigą registracija

• Elektroninės sveikatos istorijos (toliau – ESI) tvarkymas, pranešimų siuntimas, apskaitos ir statistinių duomenų teikimas

• Siuntimo išdavimas

• Skiepų kalendoriaus tvarkymas

• Vaistinio preparato, medicinos priemonės (medicinos prietaiso), kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės skyrimo formavimas ir e. recepto sudarymas

• Vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ar kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pagal e. receptą išdavimas

• Medicininių vaizdų duomenų įvedimas ir peržiūra

• Pacientų naudojimasis e. sveikatos paslaugomis e. sveikatos portale

Sveikatinimo įstaigose, kurios neturi savo IS, su sveikatinimo įstaiga susiję duomenys tvarkomi (įvedami ir (ar) koreguojami sveikatinimo įstaigas identifikuojantys kontaktiniai duomenys, sveikatinimo įstaigos skyrių sąrašai, sveikatinimo įstaigoje dirbančių specialistų, turinčių teisę naudotis ESPBI IS, sąrašai, atliekami kiti būtini duomenų tvarkymo veiksmai) per e. sveikatos portalą (2).

Pacientas e. sveikatos portale turi teisę peržiūrėti savo, vaiko (įvaikio), globotinio ESI įrašus ir atsisiųsti su savo ESI įrašais susijusiu medicininius vaizdus, peržiūrėti išduotus siuntimus, sudarytus e. receptus ir skiepų kalendoriaus įrašus, pateikti savo komentarą apie atitinkamą ESI įrašą, išduotą siuntimą ar sudarytą e. receptą arba pateikti su sveikata susijusius pastebėjimus bei pasirinkti, ar ši paciento įvesta informacija bus matoma tik jam ar visiems prieigą prie paciento ESI turintiems asmenims (2)

Nuo 2015 m. naujo e. sveikatos strategijos dokumento nebuvo sukurta, tačiau buvo patvirtinta Lietuvos e. sveikatos sistemos 2015–2025 metų plėtros programa. Siekiant programą įgyvendinti pagal prioritetinius Lietuvos sveikatos programos aspektus ir tikslus, keliamus gyventojo (paciento) ir sveikatos priežiūros įstaigos atžvilgiu, tolimesnei bendro naudojimo e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros, kuri yra būtina programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, plėtrai keliami šie tikslai:

(23)

• Mažinti e. sveikatos sprendimų įgyvendinimo ir eksploatavimo sąnaudas, įgyvendinimo nesėkmės ir nesuderinamumo riziką

2017 m. buvo patvirtinta e . sveikatos sistemos 2017 - 2025 m. plėtros programa parengta siekiant subalansuoti esamus ir naujai atsirandančius informacinių ir ryšių technologijų sprendimų diegimo poreikius ir galimybes bei jų pritaikymą sveikatos priežiūros srityje taip, kad būtų užtikrinta nuosekli Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtra, nuolat gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą (36). Plėtros programa buvo iškelti tikslai, kurie apimtų šias e. sveikatos sistemos sritis:

• efektyvų ir tvarų e. sveikatos sistemos valdymą ir veikimą

• užtikrintų patogią elektroninę sveikatos priežiūros specialisto darbo vietą su elektronine (bepopierine) sveikatos duomenų dokumentacija bei statistinės apskaitos dokumentacija

• užtikrintų e. sveikatos duomenų mainus

• Diegti e. sveikatos analitikos priemones, kurios leistų gerinti pacientų gydymo rezultatus, sveikatos paslaugų kokybę, sveikatos specialistų darbo efektyvumą, skatintų biomedicininius tyrimus bei racionaliau naudoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos išteklius

2018 metais kovo 29 d. LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino Lietuvos e. sveikatos sistemos 2018 – 2025 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame buvo numatyti tolimesni tikslai:

• Užtikrinti efektyvų ir tvarų E. sveikatos sistemos valdymą ir veikimą.

• Užtikrinti ASPĮ lygmenį ir veiklos specifiką atitinkančią e. sveikatos sprendimais besinaudojančiam sveikatos priežiūros specialistui patogią elektroninę sveikatos priežiūros specialisto darbo vietą su elektronine (bepopierine) sveikatos duomenų dokumentacija bei statistinės apskaitos dokumentacija.

• Plėtoti informacinių ir ryšių technologijų paslaugas, skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) valdymo ir vykdymo kokybei gerinti bei sveikatos sistemos subjektų, teikiančių ir prižiūrinčių iš PSDF apmokamas paslaugas, bendradarbiavimui vystyti.

• Užtikrinti e. sveikatos duomenų mainus.

• Diegti e. sveikatos analitikos priemones, kurios leistų gerinti pacientų gydymo rezultatus, sveikatos paslaugų kokybę, sveikatos specialistų darbo efektyvumą, skatintų biomedicininius tyrimus bei racionaliau naudoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos išteklius (37).

Institucinių dokumentų reglamentuojančių e. sveikatą daug, tačiau sveikatos sistemos informacinių technologijų plėtra apibrėžta tik kaip ilgalaikė visuomenės informuotumo bei telekomunikacijų plėtros strategijos bendroji dalis. E. sveikatos strategija pradedama įgyvendinti tik, kai buvo pastebėta, kad medicinos įstaigos dokumentai, jų saugumo aspektai yra specifiniai, tokiu būdu atsiranda ypatingi reikalavimai pačiai informacinių technologijų sistemai. Buvo suprasta, kad būtina pasiekti techninę ir teisinę pažangą e. sveikatos srityje (38).

2017 m. balandžio 26 d. Valstybės kontrolė pateikė Valstybinio audito ataskaitą „Elektroninės sveikatos sistemos kūrimas“ kurioje išnagrinėjus audituojamu laikotarpiu galiojusius planavimo dokumentus nustatyta,

(24)

kad visi e. sveikatos sistemos diegimą ir siektinų rezultatų nustatantys dokumentai yra parengti ir patvirtinti, tačiau ne visi tarpusavyje suderinti – nustatyti kriterijai turi skirtingas reikšmes (39).

Apibendrinant galima teigti, kad E. Sveikatos programos turėjo tikslą padėti plėtoti sveikatos priežiūros sistemą, plėtojant paslaugų prieinamumą, kokybę ir efektyvumą, pasitelkiant informacines ir komunikacines technologijas. E. Sveikatos sistema įgalina suteikti unikalias galimybes stiprinti informacijos, duomenų ir žinių kaupimą ir panaudojimą sveikatos sistemoje. Išsamios ir patikimos informacijos egzistavimas yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas priimant sprendimus. Pastebėta, kad Lietuva turi parengtą neblogą e-sveikatai reikalingą teisinę bazę, o nacionalinės e. sveikatos strategijos kryptys yra susietos su PSO ir ES tikslais ir vertybėmis.

3.2. E. sveikatos paslaugų diegimo poreikis sveikatos priežiūros įstaigose

Naujausios technologijos daug dažniau integruojamos į kasdieninį socialinį – ekonominį gyvenimą, darydamos visuomenės gyvenimą kokybiškesnį. Informacinės technologijos sveikatos priežiūros srityje daug dažniau padeda didinti kokybės reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms. E. sveikatos paslaugų valdymo sistemos per pastaruosius kelerius metus sukėlė perversmą sveikatos apsaugos sistemoje, suteikdama daug naujų galimybių pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę, ypač padėdama piliečiams, kurių riboti finansiniai ištekliai (40).

Štaras (2011 m.), Richardson (2004 m.) savo darbuose teigia, kad teisiniai dokumentai, mokslinės literatūros ir medicininės praktikos analizės patvirtina, sveikatos priežiūros sistemose pritaikius informacines technologijas pagerėja pacientų priežiūra, greičiau pasikeičiama informacija, pritaikomos tikslesnės diagnozės bei laiku paskiriamas reikiamas gydymas. Tokios priemonės padeda sumažinti teikiamų paslaugų patiriamus kaštus taip efektyvindama gydymo įstaigų veiklą. (6,16).

Sveikatos priežiūros specialistai, teikdami pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, sukaupia labai daug vertingos klinikinės paciento informacijos, gautos atlikus tyrimus ir pritaikius šiuolaikines diagnostikos priemones ir metodus. E. sveikatos požiūriu svarbiausia yra klinikinė paciento informacija, jos integralumas ir pasiekiamumas. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų iniciatyva kuriamos nuosavos informacinės e. sveikatos sistemos, kurios yra integruojamos į bendrą SAM kuriamą branduolį (18). E. sveikatos paslaugų įgyvendinimui reikalingas nuolatinis SPĮ personalo kvalifikacijos tobulinimas, žinių atnaujinimas ir įgūdžių įtvirtinimas pagal tuometinius poreikius. Kad būtų užtikrintas sklandus e. sveikatos sistemos diegimas buvo imtasi priemonių, siekiant nustatyti sveikatos srityje dirbančių specialistų turimas kompetencijas, darbui su e. sveikata. (32).

Tyrimai rodo, kad socialiniai ir demografiniai netolygumai naudojantis e. sveikata tarp vartotojų, sukuria netolygumus plėstis e. sveikatos paslaugoms. E. sveikatos paslaugų kokybė geresnė didesniuose miestuose, kur

(25)

paslaugos kokybiškiau veikia dideliuose miestuose, kokybiškesnė internetinė prieiga yra pasiekiama didesnių pajamų, aukštesnio išsilavinimo, ir jaunesnių gyventojų grupei (43). Svarbiausias IT diegimo tikslas yra aukšta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, kuri yra kokybės valdymo SPĮ rezultatas, kurio turėtų siekti kiekviena SPĮ ir kuris parodo, kaip įvykdyti uždaviniai, susiję su kokybės gerinimu, ir ar pacientas yra patenkintas. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbu į IT taikymą, valdant sveikatos priežiūros įstaigas, įtraukti suinteresuotas puses ir palaikyti su jomis konstruktyviu bendradarbiavimu grįstus santykius. Svarbiausiomis suinteresuotomis pusėmis laikomos – SPĮ vadovai ir darbuotojai (subjektai, kuriems IT yra priemonė valdymui/darbui efektyvinti; taip pat subjektai, dalyvaujantys valdymo sprendimų priėmimo procese), pacientai (subjektai, besinaudojantys IT ir interneto pagalba teikiamomis paslaugomis) ir IT tiekėjai (informacinių sistemų kūrėjai ir inžinieriai, pagal užsakymą kuriantys e. produktus, atitinkančius SPĮ valdymo poreikius). Visos šios pusės turi bendradarbiauti – SPĮ darbuotojai turi gilinti profesinius įgūdžius IT naudojimui, kad geriau patenkintų pacientų poreikius ir gebėtų reaguoti į naujus darbinius iššūkius; vadovai turi gilintis į pacientų norus ir spręsti dėl IS tobulinimo galimybių, tariantis su savo darbuotojais; o IT tiekėjai turi atnaujinti, tobulinti e. sveikatą, atsižvelgiant į SPĮ vadovų reikalavimus ir kintančios aplinkos sąlygas (17,18,19).

Gydymo įstaigoms informacinės technologijos padeda valdyti: finansinę apskaitą, planuoti pacientų srautus, vykdyti personalo apskaitą, tobulinti padalinių – skyrių veiklą. Taip pat suteikia galimybę vykdyti komunikaciją, nuotolines konsultacijas su kitomis gydymo įstaigomis (6).

Tyrimai rodo, kad įdiegus informacines technologijas sveikatos priežiūros įstaigose numatytų rezultatų įstaigų valdyme galima ir nepasiekti. Dažniausios priežastys pasitaiko dėl prasto bendravimo su sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais, darbo vietų neaprūpinimas kompiuterine įranga (46). Tyrimai rodo, kad įdiegus IT ir e. sveikatos sistemas sveikatos priežiūros įstaigose atsiranda teigiami pokyčiai susiję su galimybė teikti kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas ir didinti gydymo efektyvumą. Taip pat pastebėta kad atsirado geresnės galimybės sparčiau keistis esama informacija apie paciento ligas, taikytus gydymo metodus su kitomis gydymo įstaigomis, tokiu būdu sudaro palankesnes sąlygas efektyviau administruoti sveikatos priežiūros įstaigas. (3, 47).

Štaras (2011 m.) teigia, kad valdant ir administruojant SPĮ didelę įtaką turi e. sveikatos turima informacija apie atliktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu pastebima, kad naujausiose e. sveikatos sistemose surenkama daug kokybiškesnės informacijos apie paciento sveikatos istoriją, taip pat daugiau informacijos gali perteikti įstaigų administratoriams, kurie gali panaudoti šią informaciją rengiant statistines ataskaitas, efektyviau valdyti resursus ir valdyti paslaugų apmokėjimą. Sveikatos priežiūros įstaigos turi ypač atkreipti dėmesį į e. sveikatos sistemų plėtrą tam skirdamos investicijas. (6).

Siekiant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą padaryti efektyvesnę, sutrumpinti pacientų laukimo laiką, eiles, turi būti diegiamos sveikatos priežiūros įstaigų kompleksinio išteklių ir pacientų srautų valdymo priemonės, padedančios gerinti planavimo kokybę, įstaigos veiklos ir darbo procesų valdymą ir koordinavimą. Dauguma

(26)

sveikatos priežiūros administratorių ir sveikatos vadybininkai žino, kad pokyčiai, diegiant e. sveikatos sistemas, gali užtrukti (48).

Apibendrinant galima teigti, kad mokslininkams ir sveikatos priežiūros specialistams e. sveikata suteikia geresnes galimybes bendrauti gydytojui ir pacientui, tokiu būdu padeda mažinti medicininių klaidų atsiradimą, užtikrina kokybiškesnių paslaugų teikimą. Informacinių sistemų sprendimai suteikia plačias galimybes tobulinti sudėtingų struktūrų valdymą, taupyti pacientų ir personalo darbo laiką, tobulinti visų lygių administravimą, supaprastinti ir optimizuoti buhalterinę apskaitą. Svarbiausias IT diegimo tikslas yra aukšta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, kuri yra kokybės valdymo SPĮ rezultatas.

(27)

4. TYRIMO METODIKA

Tyrimo tipas. Siekiant įvertinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos panaudojimo galimybes buvo pasirinktas kiekybinio tyrimo metodas. 2019 m. laikotarpiu buvo atliekamas kiekybinis tyrimas (anoniminė apklausa) stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Tyrimo instrumentas. Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketos apklausos metodas. Šis tyrimo metodas siekia atspindėti populiacijos nuomonę ir suteikia galimybę sužinoti įvertinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos panaudojimo galimybes. Anketa buvo sudaroma atsižvelgiant į kitų mokslininkų pateiktus tyrimus, kurie nagrinėjo e. sveikatos paslaugas (47,49,50). Tiriamųjų apklausai buvo panaudota autoriaus sudaryta 11 klausimų anketa (1 priedas). Anketos klausimai buvo suskirstyti į grupes: socialinę - demografinę charakteristiką (nuo 1 iki 4 klausimo), informuotumą apie e. sveikatos paslaugas, e. sveikatos paslaugų naudojimą gydymo įstaigose, apie pokyčius įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose.

Pradžioje buvo pateikti klausimai apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų socialinius ir demografinius veiksnius. Vertinant tai, kad nuo demografinių duomenų priklauso individo suvokimas ir elgsena, todėl šios dalies tikslas buvo išsiaiškinti, kaip demografiniai duomenys įtakoja administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes. Kiti klausimai, skirti ir palyginti asmens sveikatos priežiūros įstaigų skirtingas administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes, tokiu būdu buvo klausiama kokios e. sveikatos paslaugos teikiamos gydymo įstaigose, kokie teigiami pokyčiai įvyko įdiegus e. sveikatą, taip pat palyginti rajoninių ir regioninių specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.

Tiriamieji ir vertinimo kriterijai: Respondentų atsakymų grupavimas buvo susietas su socialiniais veiksniais. Siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, respondentų atsakymai pagal išsilavinimą buvo suskirstyti į 2 grupes: 1 grupė – turintys aukštąjį išsilavinimą, 2 grupė – visi kiti. Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė – 55 m. ir mažiau, 2 grupė – 56 m. ir daugiau. Pagal užimamas pareigas respondentai buvo suskirstyti į 3 grupes: 1 grupė – aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai, 2 grupė – slaugos administratoriai ir vyr. slaugytojos, 3 grupė – administracijos darbuotojai.

Tiriamasis kontingentas. Buvo apklausiama Kretingos, Gargždų, Šilutės Šilalės, Plungės, Telšių esančių stacionarinę veiklą vykdančių ligoninių administracines funkcijas atliekantys darbuotojai (įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, medicininę veiklą vykdantys padalinių vadovai, vyr. slaugytojos, IT specialistai, finansininkai, medicinos auditoriai). Išviso šiose 6 ligoninėse dirbo vidutiniškai 1800 darbuotojai, iš jų vidutiniškai 30 darbuotojų, kurie atliko administracines funkcijas. Vykdant tyrimą numatytose ligoninėse išviso buvo 180 darbuotojų, kurie atliko administracines funkcijas.

(28)

Tyrimo imtis. Imtis buvo skaičiuojama naudojantis statistinio paketo Epi Info 7 imties skaičiavimo programa STATCALC. Tyrimo imtis buvo sudaryta remiantis 95,0 proc. pasikliovimo lygmeniu ir 5 proc. paklaidos tikimybe (p). Tokia paklaidos tikimybė pasirinkta, remiantis realiu imties tūrio poreikiu ir finansinėmis galimybėmis. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus reprezentatyvi imtis - 123 administracines funkcijas atliekančių darbuotojų.

Tyrimo organizavimas. 2019 m. liepos mėnesį buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar anketoje pateikti klausimai yra aiškūs bei suprantami Bandymo metu buvo apklausiami 20 respondentų. Atsižvelgiant į išsakytą specialistų nuomonę, neaiškiai pateikti klausimai buvo sukonkretinti ir papildyti. Pagrindinis tyrimas buvo atliktas 2019 m. spalio mėn. Dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas, todėl tyrimo dalyviai turėjo teisę atsisakyti dalyvauti šioje apklausoje. Taip pat dalis respondentų nesutiko pildyti anketas iki pabaigos. Išviso buvo išdalinta 180 anketų. Pasirinkta į analizę įtraukti tas anketas, kuriose yra užpildyta ne mažiau nei 80,0 proc. klausimų, į analizę buvo įtraukta 171 anketų, atsako dažnis – 95,0 proc. Prieš dalyvaujant tyrime, tyrimo dalyviai supažindinti su tyrimo tema, tikslu bei užtikrintas jų anonimiškumas. Tyrimo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir panaudoti tik mokslo tikslais. Respondentams dėl didelio darbo krūvio anketų pildymui buvo suteikiama daugiau laiko – anketas buvo galima gražinti per dvi savaites laiko nuo išdalinimo datos.

Duomenų analizės planas ir metodai. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama SPSS statistiniu duomenų analizės paketu. Respondentų atsakymų pasiskirstymas buvo išreikštas procentine išraiška, o sąsajų buvo ieškoma taikant Chi kvadrato (χ2) kriterijų, z kriterijų, Mann - Whitney U testą ir Spearman'o koreliacijos koeficientą. Sąsajos buvo laikomos statistiškai reikšmingomis, kai p<0,05.

(29)

5. REZULTATAI

5.1. Respondentų charakteristika

5.1.1 lentelėje pateiktas pacientų pasiskirstymas pagal pagrindinius socialinius ir demografinius veiksnius. Didžioji apklaustųjų darbuotojų dalis įstaigose – moterys (88,3 proc.). Didžioji dalis (66,1 proc.) tyrime dalyvavusių darbuotojų nurodė, kad dirba rajoninėje ligoninėje. Respondentų amžiaus vidurkis – 53,1 m., jauniausias respondento amžius 25 metai, vyriausias respondento amžius 81 metai (standartinis nuokrypis 10,112). Pagal amžių pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė – 55 m. ir jaunesni (toliau – jaunesni), 2 grupė – 56 m. ir vyresni (toliau – vyresni). Puse respondentų (50,3 proc.) nurodė, kad yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, respondentai pagal išsilavinimą buvo suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė - įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (50,3 proc.), 2 grupė – visi kiti (49,7 proc.). Pagal užimamas pareigas respondentai buvo suskirstyti į 3 grupes: 1 grupė – aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai (36,3 proc.), 2 grupė – slaugos administratorės ir vyresniosios slaugytojos (45,0), 3 grupė – administracijos darbuotojai (18,7 proc.).

5.1.1 lentelė. Respondentų socialinė demografinė charakteristika

Charakteristika N Proc.

Lytis Vyras 20 11,7

Moteris 151 88,3

Amžius ≤ kaip 55 m. ≥ kaip 56 m. 96 56,1

75 43,9

Darbo vieta Rajoninė ligoninė 113 66,1

Regioninė ligoninė 58 33,9

Išsilavinimas

Vidurinis 0 0

Specialusis vidurinis 17 9.9

Aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji mokykla) 54 31.6

Aukštasis koleginis 13 7,6

Nebaigtas aukštasis 1 0,6

Aukštasis universitetinis (universitetas, akademija, institutas)

86 50,3

Užimamos pareigos

Aukščiausio lygio vadovas (-ė) (vyr. gydytojas, direktorius, pavaduotojas)

10 5,8

Skyrių vedėjas (-a) 52 30,4

Vyr. slaugytoja (-as) 72 42,1

Slaugos administratorė (-ius) 5 2,9

Medicinos auditorius (-ė) 5 2,9

Finansininkas (-ė) (buhalteris, ekonomistas) 14 8,2

Medicinos statistikas (-ė) 13 7,6

Dažniausiai respondentai savo kompiuterinį raštingumą vertina gerai (35,1 proc.) arba vidutiniškai (31,6 proc.). Savo įgūdžius darbo metu naudotis e. sveikatos sistema (40,9 proc.) dažniausiai vertino gerai (5.1.1 pav.).

(30)

5.1.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal savo kompiuterinio raštingumo ir įgūdžių darbo metu naudotis e. sveikatos sistema vertinimą (proc.)

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų sudarė moterys – 88,3 proc. Pagal darbo vietą regioninių ligoninių respondentai sudarė 66,1 proc. Jauniausio respondento amžius 25 metai, vyriausio respondento amžius 81 metai, amžiaus vidurkis sudarė 53,1 metus. Aukštajį išsilavinimą turintys respondentai sudarė 50,3 proc. Didžiąją dalį respondentų pagal užimamas pareigas sudarė vyr. slaugytojos. Dažniausiai savo kompiuterinį raštingumą ir įgūdžius respondentai vertino gerai.

5.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir jų naudojimą gydymo

įstaigose

Tyrimo metu respondentai pateikė atsakymus apie e. sveikatos paslaugų teikimą savo darbovietėse. 5.2.1 lentelėje pateikti tyrime dalyvavusių darbuotojų duomenys rodo, kad 82,5 proc. įstaigose tvarkoma medicininė informacija apie paciento stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą (gydymo išrašas, anamnezė ir kt.), 50,9 proc. elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas paciento siuntimas konsultuotis, atlikti tyrimus, gydytis į kitą gydymo įstaigą ar pas savo įstaigos specialistus, 89,5 proc. elektroniniu būdu peržiūrimi skaitmeniniai vaizdai (radiologiniai ir/ar instrumentinių tyrimų rezultatai), 59,1 proc. elektroniniu būdu užsakomi laboratorijos tyrimai

17,0 35,1 31,6 11,1 5,3 14,6 40,9 25,7 12,3 6,0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Puikiai Gerai Vidutiniškai Pakankamai Silpnai Proc. Įgūdių vertinimas darbo metu naudotis e. sveikatos sistema

Riferimenti

Documenti correlati

Ūgio matavimas (matuojama gera ūgio matuokle, kuri būtų padaryta iš lygios, atsparios drėgmei (nulakuotos ir poliruotos) medienos arba metalo). Matuojant ūgį, svarbu, kad

Kaip jau minėta, maždaug 5-10 proc. saulės spinduliuotės sudaro UVB ir 90-95 proc. UVA spinduliai, priklausomai nuo geografinės padėties. Soliariumų industrija prasidėjo

atlikto Kauno ir Šiaulių miestų devintų klasių mokinių gyvensenos ypatumų tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei trečdalis mokinių (36,7 proc. pagal

Rezultatai: Išanalizavus stebėtų Kauno slaugos ligoninėje bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų veikloms skiriamą laiką pagal profesinės veiklų

Amerikoje atliktame tyrime nustatyta, kad alkoholio vartojimas su amžiumi didėja ir yra labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus moksleivių Tyrimo duomenimis

Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal jų nuomonę apie turimas žinias apie sveikatos priežiūros kokybės vadybos sistemą tarp VŠĮ PSPĮ ir privačios

Siekiant atskleisti ir palyginti kilusius pagrindinius vadybinius barjerus X ir Y sveikatos priežiūros įstaigose, interviu metu gauti vadovų požiūriu kilusių

2010 metais patvirtintuose e. sveikatos strateginiuose dokumentuose numatė kurti e. sveikatos sistemą kitu pavadinimu ir išplėtotomis funkcijomis – ESPBI IS. 2010 metais parengta