LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Oksana Burokienė
ATRANKINĖS MAMOGRAFINĖS PATIKROS EIGOS VERTINIMAS
2005–2009 METAIS ĮGYVENDINANT KRŪTIES VĖŢIO
PROFILAKTIKOS PROGRAMĄ LIETUVOJE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
prof. habil. dr. Irena Misevičienė
SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba.
ATRANKINĖS MAMOGRAFINĖS PATIKROS EIGOS VERTINIMAS 2005–2009 METAIS ĮGYVENDINANT KRŪTIES VĖŢIO PROFILAKTIKOS PROGRAMĄ LIETUVOJE.
Oksana Burokienė
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Irena Misevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2011, 52 p.
Darbo tikslas.
Įvertinti atrankinės mamografinės patikros eigą 2005–2009 metais, įgyvendinant krūties vėţio profilaktikos programą Lietuvoje.
Uţdaviniai.
1. Išanalizuoti Lietuvos gyventojų sergamumo krūties vėţiu tendencijas Lietuvoje 1998– 2008 metais.
2. Ištirti pagal krūties vėţio prevencijos programą suteiktų trijų rūšių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų (informavimas, mamografijos atlikimas, vertinimas) apimčių kitimą Lietuvoje 2005–2009 metais.
3. Palyginti pagal krūties vėţio prevencijos programą suteiktų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų apimtis atskirose teritorinių ligonių kasų veiklos zonose.
4. Išanalizuoti krūties vėţio prevencijos programai skirtų ir panaudotų lėšų santykio kitimą 2005–2009 metais.
Tyrimo metodika. Duomenys apie sergamumą krūties vėţiu gauti iš Vilniaus universiteto
Onkologijos instituto registro, o apie programoje dalyvavusius asmenis bei programos metu suteiktas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas – iš teritorinių ligonių kasų, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, informacinės sistemos ,,SVEIDRA“. Visi analizei atlikti duomenys perkelti iš ,,SVEIDROS“ informacinės sistemos į ,,Microsoft Excel“ programą. Vėliau duomenys apdoroti SPSS statistics 15.0 programa.
Rezultatai. Didţiąją dalį kasmet išaiškintų krūties vėţio pagal stadijas atvejų, bendroje
krūties vėţio stadijų struktūroje 1998–2008 metais sudarė I-II stadijų krūties vėţio atvejai (60 proc.), kurių daţniai, ir ypač I-os stadijos, per dešimtmetį ţenkliai išaugo (nuo 14,2 proc. 1998 m. iki 30,4 proc. 2008 metais). Viso Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos vykdymo laikotarpiu Lietuvoje suteikta virš 209 tūkst. asmens
sveikatos prieţiūros paslaugų, virš 190 tūkst. – moterims, kurių amţius nuo 50–69 metų. Asmens sveikatos prieţiūros paslaugas Atrankinės mamografinės patikros paslaugas dėl krūties vėţio finansavimo programoje gavo maţdaug 70 proc. 50–69 metų amţiaus moterų. Bendroje suteiktų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų struktūroje didţiąja dalį sudarė informavimo paslauga. Vidutiniškai per metus suteiktų paslaugų rodikliai skyrėsi atskiruose Lietuvos regionuose: daugiausia vidutiniškai per metus suteikta paslaugų 1000-čiui moterų buvo Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje – 324 paslaugos / 1000-čiui moterų, o maţiausia – Panevėţio teritorinėje ligonių kasoje – 253 paslaugos / 1000-čiui moterų. Programoje suteiktų paslaugų išlaidoms apmokėti panaudoti 77 procentai visų šiai programai skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų.
Išvados. Lietuvoje sergamumo krūties piktybiniais navikais tendencija tikslinėje moterų
amţiaus grupėje nėra tolygiai didėjanti ir ţenkliai svyruoja. Per dešimtmetį ţenkliai pagerėjo ankstyva krūties vėţio diagnostika. Programoje dalyvaujančių 50–69 m. amţiaus moterų apimtys nėra pakankamos. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programoje suteiktoms asmens sveikatos prieţiūros paslaugoms apmokėti skiriamas pakankamas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto, tačiau skiriamos lėšos įsisavinamos nepakankamai.
Praktinės rekomendacijos. Atlikti nepriklausomą Atrankinės mamografinės patikros dėl
krūties vėţio finansavimo programos įvertinimą pasitelkiant Lietuvos ir uţsienio ekspertus. Siekiant Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos paslaugų teikimo aktyvumo didinimo, reiktų išnagrinėti priemones, kurios skatintų didinti prevencinių paslaugų kiekį visose teritorinių ligonių kasų veiklos zonose. Netgi esant pakankamam finansavimui matyti, kad sėkmingai būtų vykdoma programa tik šio fakto nepakanka. Reikalingos kompleksinės priemonės, tiek iš valstybės, tiek iš programą vykdančių įstaigų pusės, bei pačių ţmonių sąmoningumas ir supratimas, jog uţ savo sveikatą didţiąja dalimi atsakingi patys Lietuvos gyventojai.
SUMMARY
Public Health Management
EVALUATION OF PROCESS OF SELECTIVE MAMMOGRAPHY TESTING DURING PERIOD OF 2005–2009 IMPLEMENTING PREVENTIVE PROGRAM OF BREAST CANCER IN LITHUANIA
Oksana Burokiene
Supervisor Prof. Dr. Habil. Irena Miseviciene
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management, Kaunas: 2011. 52 p.
Aim of study. To evaluate process of selective mammography testing during period of 2005–
2009 implementing preventive program of breast cancer in Lithuania.
Objectives.
1. To analyze tendencies of breast cancer morbidity of inhabitants of Lithuania during period of 1998–2008.
2. To investigate changes in extent of three health care services (information, performance of mammography and evaluation) provided under preventive program of breast cancer in Lithuania during period of 2005–2009.
3. To compare extent of health care services provided under preventive program of breast cancer in different areas of activities of territorial health insurance funds.
4. To analyze change of proportion of finance budgeted and spent for preventive program of breast cancer during period of 2005–2009.
Methods. Data of breast cancer morbidity is received from register of the Institute of
Oncology Vilnius University; data about persons who participated in the program and health care services provided during the program is received from territorial health insurance funds, National Health Insurance Fund under the Ministry of Health and information system SVEIDRA. All data is transferred from SVEIDRA information system to Microsoft Excel. The data is processed with SPSS statistics 15.0 program.
Results. The largest part of annually detected cases of breast cancer in accordance to stages in
general structure of cancer studies during 1998–2008 belongs to cases of 1st – 2nd stage breast cancer (60 %), frequency of which, especially of 1st stage, increased rapidly during the last decade (from 14,2 % in 1998 to 30,4 % in 2008). During the whole period of implementation of funding program of Selective Mammography Testing for breast cancer more than 209 thousand health care services were provided in Lithuania, over 190 thousand for women of age 50–69. Health care services in funding program of Selective Mammography Testing for
breast cancer were received by approximately 70 % of women of age 50–69. Largest part of services in general structure of personal health care consisted of information service. Rates of services provided on average every year differ in various regions of Lithuania: Klaipeda Territorial Health Insurance Fund provided largest number of services per year – 324 services/1000 women; Panevezys Territorial Health Insurance Fund provided the least number of services – 253 services/1000 women. 77 % of finance allocated for the program by the Compulsory Health Insurance Fund was used to pay for services provided during the program.
Conclusions. Tendency of breast cancer morbidity in task age force is not gradually
increasing and fluctuates significantly in Lithuania. During the last decade early diagnostics of breast cancer improved significantly. Scope of women aged 50–69 who participated in the program is not sufficient. Sufficient funding is allocated by the Compulsory Health Insurance Fund to pay for health care services provided during the funding program of Selective Mammography Testing for breast cancer but the finance is not used sufficiently.
Practical recommendations. To perform independent evaluation of the program with the
help of Lithuanian and foreign experts. To analyze means which encourage increase of number of preventive services in all areas of territorial health insurance funds in order to achieve increase of service providing activity. Only sufficient funding is not enough to implement the program successfully. Complex means are necessary both from the state and establishments implementing the program and also consciousness of people and understanding that inhabitants of Lithuania themselves are responsible for their health.
SANTRUMPOS
AMP – atrankinė mamografinė patikra dėl krūties vėţio angl. – angliškai
atv. – atvejai
ES – Europos Sąjunga
IARC – Tarptautinė vėţio tyrimų agentūra JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos proc. – Procentai
p – Pasikliovimo lygmuo
LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė mot. – Moterys
Programa – Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa PAASP – Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos prieţiūra
SAM – LR Sveikatos apsaugos ministerija
VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos TLK – teritorinė ligonių kasa
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Krūties vėţio epidemiologija. ... 11
1.1.1. Sergamumas krūties vėţiu Lietuvoje ir pasaulyje. ... 11
1.1.2. Mirtingumas nuo krūties vėţio Lietuvoje ir pasaulyje. ... 13
1.1.3. Sergančių krūties vėţiu moterų išgyvenamumas Lietuvoje ir pasaulyje. ... 14
1.2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos vykdymas Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. ... 17
1.2.1. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio programos eiga ir rezultatai Lietuvoje bei kitose šalyse ... 17
1.2.2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio programos įgyvendinimo Lietuvoje problematika... 20
1.2.3. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos organizaciniai apsektai Lietuvoje. ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS. ... 26
3.1. Lietuvos gyventojų sergamumo krūties vėţiu tendencijos 1998–2008 metais. ... 26
3.2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos suteiktų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų tendencijų įvertinimas Lietuvoje 2005–2009 metų laikotarpiu. ... 34
3.3. Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudţeto lėšų skirtų atrankinės mamografinės patikros finansavimo programos suteiktoms asmens sveikatos prieţiūros paslaugoms apmokėti panaudojimas. ... 42
IŠVADOS ... 46
REKOMENDACIJOS ... 47
ĮVADAS
Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų ţmonių suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta.
Krūties vėţys – daţniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), Kanadoje, Australijoje. Kasmet pasaulyje diagnozuojama virš 1 mln. naujų krūties vėţio susirgimų, tai sudaro 23 procentus (toliau – proc.) visų vėţio atvejų. Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse krūties vėţys apima 24 proc., tai sudaro maţdaug 350 000 naujų krūties vėţio atvejų per metus. Lietuvoje kasmet diagnozuojama virš 1.300 naujų krūties vėţio atvejų, tai sudaro 18 proc. iš visų piktybinių navikų atvejų. Nuo krūties vėţio kasmet ES miršta apie 130 000 moterų, Lietuvoje – apie 600 arba 11 moterų per savaitę.
Kaip visame pasaulyje taip ir Lietuvoje, nuolat dedamos didţiulės pastangos, kad šie skaičiai būtų sumaţinti ir išgelbėta kuo daugiau moterų gyvybių. Svarbiausia – prevencinės priemonės ir paţangios tyrimų technologijos, nustatančios pačias ankstyviausias krūties vėţio stadijas. Laiku nustatytas – ankstyvos, pradinės stadijos – vėţys lemia susirgimo gydymo sėkmę, tolesnio gyvenimo kokybę, todėl prevencinės programos neabejotinai svarbios ankstyvam ligų diagnozavimui, gyvenimo trukmės ilgėjimui. Periodiniai kliniškai sveikų moterų patikrinimai atliekant mamografijos tyrimą – efektyvus būdas maţinti sergamumą ir mirtingumą nuo krūties vėţio. Uţsienio šalių praktika rodo, kad įdiegus atrankinę patikrą dėl krūties vėţio ţymiai sumaţėjo mirtingumo nuo šios ligos skaičius. Ypatingas šio skaičiaus sumaţėjimas pastebimas šalyse, kuriose programa vykdoma ne vienerius metus. Ankstyva diagnostika pagerina ligos prognozę. Nuo 1960 m. daugelis didelių imčių tyrimų įrodė, kad atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio (toliau – AMP) programos gali turėti didelės reikšmės maţinant mirštamumą nuo šios ligos [4].
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa (toliau – Programa) nuo 2005 metų vykdoma ir Lietuvoje. Programa numato nemokamą abiejų krūtų rentgeninį (mamografinį) tyrimą 1 kartą kas dveji metai kiekvienai 50–69 metų amţiaus moteriai. Siekiama, kad, atliekant tyrimą kas dveji metai, krūties vėţys, jei moteris juo susirgtų, būtų nustatytas ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai išgydytas. Mamografinio tyrimo metu aptikus pakitimų krūtyje, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.
2004 m. gruodţio 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-901 „Dėl atrankinės moterų mamografinės patikros programos atlikimo metodikos“
(Ţin., 2004, Nr. 184-6815) numatyta, kad jos veiksmingumą būtų galima įrodyti, joje turėtų dalyvauti ne maţiau kaip 80 procentų 50–69 metų amţiaus moterų. Tai yra itin ambicingi uţmojai, kurių nepavyksta įgyvendinti ir daug labiau šioje srityje patyrusioms valstybėms. Nors prieš penkerius metus pradėta Programa suteikia galimybę mamografijos tyrimą atlikti kiekvienai moteriai nuo 50 iki 69 metų, reikia pripaţinti, kad šioje Programoje dalyvauja tik nedidelė dalis moterų, todėl negalima tikėtis, kad mirtingumas nuo krūties vėţio Lietuvoje artimiausiu metu labai sumaţės. Per Programos vykdymo metus Lietuvoje patikrinta virš 209 tūkst. tikslinės amţiaus grupės moterų, kas sudarė maţdaug 70 procentų visų to amţiaus grupės moterų. Neabejojama, kad gerai organizuota krūties vėţio patikros programa yra efektyvi priemonė maţinant sergamumą ir kaip priemonė, uţkertanti kelią priešlaikinėms mirtims.
Reikia paţymėti, kad nors Lietuvoje Programa vykdoma jau šešti metai, bet kompleksinių mokslinių tiriamųjų darbų, kuriuose būtų apibendrinti ir susisteminti duomenys kaip buvo vykdoma Programa, kokia šios Programos aprėptis, kaip pasikeitė sergamumo rodikliai pradėjus vykdyti Programą, nuo jos įgyvendinimo pradţios nėra. Ši sritis yra ypatingai svarbi kiekvienos valstybės sveikatos sistemos dalis, reikalaujanti specialių ţinių ir suvokimo, todėl turėtų būti daugelio tyrinėtojų akiratyje. Kai kurie moksliniai darbai yra atlikti, analizuojant tik kai kuriuos prevencinės Programos aspektus. Taip pat svarbu paţymėti, kad gerai atliktas Programos vykdymo vertinimas suteikia patikimos ir naudingos informacijos, kuri leidţia priimti sprendimus ir uţtikrinti nuolatinį Programos vykdymo tobulinimą.
Programos vykdymo Lietuvoje tyrimai ankščiau nebuvo atliekami, todėl rašant baigiamąjį darbą daugiausia remiamasi uţsienio šalių bei Lietuvos autorių naujausiais mokslianias darbais susijusias su krūties vėţio tema, analizuojami kitų šalių pavyzdţiai prevencinių programų vykdymo srityje bei prevencinių programų vykdymą reglamentuojantys įstatymai bei poįstatyminiai aktai.
Baigiamajame darbe atlikta mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizės, atlikta Lietuvos informacinės sistemos ,,SVEIDRA“ duomenų analizė bei naudojant matematinės statistikos metodus apdoroti ir pateikti gauti tyrimų rezultatai.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Įvertinti atrankinės mamografinės patikros eigą 2005–2009 metais įgyvendinant krūties vėţio profilaktikos programą Lietuvoje.
Darbo uţdaviniai
1. Išanalizuoti Lietuvos gyventojų sergamumo krūties vėţiu tendencijas Lietuvoje 1998– 2008 metais.
2. Ištirti pagal krūties vėţio prevencijos programą suteiktų trijų rūšių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų (informavimas, mamografijos atlikimas, vertinimas) apimčių kitimą Lietuvoje 2005–2009 metais.
3. Palyginti pagal krūties vėţio prevencijos programą suteiktų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų apimtis atskirose teritorinių ligonių kasų veiklos zonose.
4. Išanalizuoti krūties vėţio prevencijos programai skirtų ir panaudotų lėšų santykio kitimą 2005–2009 metais.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Krūties vėţio epidemiologija.
1.1.1. Sergamumas krūties vėţiu Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje didţiausią moterų sergamumo onkologinėmis ligomis dalį sudaro sergamumas krūties piktybiniais navikais. Krūties vėţys uţima pirmą vietą onkologinėmis ligomis sergančių moterų mirtingumo rodiklių struktūroje ir yra vienos iš penkių nuo onkologinių ligų mirusių moterų mirties prieţastis.
Tarptautinės vėţio tyrimų agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer, IARC) duomenimis, 2006 m. ES krūties vėţiu susirgo 331 000 moterų, mirė 90 000 moterų [8].
Didţiausi sergamumo rodikliai būdingi išsivysčiusioms šalims, ypač Šiaurės Amerikai, o maţiausi Azijai ir Afrikai. Azijos ir Afrikos šalyse moterys krūties vėţiu serga retai [6,14].
Išanalizavus ES šalių sergamumo krūties vėţiu rodiklius nustatyta, kad didţiausias sergamumas krūties vėţiu iš visų ES šalių registruojamas Belgijoje ir yra 171 atv. / 100 000 moterų, maţiausias Rumunijoje nuo 52 atv. / 100 000 moterų [21].
Europos šalyse ir JAV jau 50 metų stebimos sergamumo krūties vėţiu didėjimo tendencijos. JAV ir Anglijoje per paskutinius 10 metų sergamumo rodikliai pa didėjo 12 procentų. Analizuojant sergamumo rodiklių pokyčius JAV, nustatyta, kad ilgą laiką krūties vėţio sergamumo rodikliai didėjo neţymiai, o nuo 1980 metų pradţios sparčiau. Šis rodiklis pasiekė viršūnę 1984 metais ir sudarė 113 atv. / 100 000 moterų ir nuo to laiko išlieka stabilus. Šio rodiklio šuolį bandyta sieti su AMP programos vykdymu, tačiau reikia pastebėti, kad jei sergamumo krūties veţiu rodiklių didėjimas būtų tiesiogiai susijęs su AMP programos vykdymo, tai sergamumo rodikliai būtų padidėję tik trumpam. Literatūros šaltiniai nepateikia svarių argumentų paaiškinančių sergamumo krūties vėţiu didėjimą per pastaruosius 20 metų [21].
Taip pat, atsiţvelgiant į įvairių šalių patirtį, pastebimas ryšys tarp sergamumo ir mirtingumo rodiklių bei plačiai taikomų AMP programų. Šalyse kur AMP programos vykdomos seniai, sergamumo krūties vėţių rodikliai aukštesni. Pavyzdţiui Danijoje AMP programa vykdoma nuo 1991 metų šioje šalyje sergamumo krūties vėţiu rodiklis siekia 117 atv. /100 000 moterų [9].
Didţiausias sergamumas krūties vėţiu Europoje registruojamas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė – atitinkamai sergamumas šiose šalyse yra 99,7 atv. / 100 000 moterų, 82,7 atv. / 100 000 moterų, 115 atv. / 100 000 moterų bei 87,7 atv. / 100 000 Jungtinėje Karalystėje. Maţiausi rodikliai registruojami Ukrainoje – 39,7 atv, /100 000 Rusijoje 43,2 atv. / 100 000 bei Baltarusijoje – 42,2 atv. / 100 000 moterų [8, 10].
Lietuvoje krūties vėţio sergamumo rodikliai yra vieni maţiausių Europoje [35]. Nuo 2000 m. iki 2005 m. Lietuvoje stebimas bendras sergamumo krūties vėţiu stabilizavimasis. VšĮ Vilniaus universiteto onkologijos instituto Vėţio registro (toliau – vėţio registras) duomenimis sergamumas krūties vėţiu 2006 m. buvo 79,4 atv. / 100 000 mot. ir kiek didesnis 2008 m. – 85,0 atv. / 100 000 moterų [44]. 2005 m. pradėjus vykdyti Programą, bendras sergamumas krūties vėţiu visų amţiaus moterų grupėje lieka tolygus, tačiau 50–69 m. amţiaus moterų grupėje stebimas gan ryškūs svyravimai. Nuo 2005 m. pradėjus vykdyti Programą tikslinėje moterų amţiaus grupėje sergamumo rodiklio padidėjimas sietinas su didesniu krūties vėţio išaiškinamumu. Pagerėjus asmens sveikatos prieţiūros prieinamumui bei efektyvesnės gydymo galimybės ir gerėjantis moterų informuotumas apie vykdomą Programą, suteikia galimybę anksčiau identifikuoti naujus krūties vėţio susirgimo atvejus, kas galimai įtakoja statistinį sergamumo padidėjimą.
1 pav. Sergamumo krūties vėţiu tendencijos Lietuvoje visų amţiaus grupių ir 50–69 m. amţiaus moterų tarpe 2000–2009 m. laikotarpiu.
Kitaip nei Lietuvoje ES šalyse, kuriose AMP programos vykdomos jau ne vienerius metus, daţniausiai diagnozuojamas I stadijos krūties vėţys. Lietuvoje 2001 metais net 37,6 proc. krūties vėţio atvejų sudarė vėlyvųjų – III ir IV – stadijų vėţys. Įgyvendinant Programą
Lietuvoje pasiekta teigiamų pokyčių – kasmet maţėja naujai diagnozuotų vėlyvųjų vėţio stadijų skaičius ir daugiau nustatoma I bei II stadijų vėţio. Reikia paţymėti, kad pacienčių gyvenimo trukmė labai priklauso nuo to, kokioje ligos stadijoje nustatoma diagnozė. Laiku diagnozavus krūties vėţį, išgelbėti galima daugiau nei 90 proc. moterų. Nustačius 0 ir I stadijos krūties vėţį, pasveiksta 95 proc. susirgusiųjų, II stadijos – 85 procentai. [44].
1.1.2. Mirtingumas nuo krūties vėţio Lietuvoje ir pasaulyje.
Nors krūties vėţys yra daţniausia moterų mirtingumo nuo onkologinių ligų prieţastis, daugumoje Europos šalių nuo 1990 m. būdingas mirtingumo nuo krūties vėţio augimo lėtėjimas, o nuo 1995 m. – stebimas mirtingumo maţėjimas [35].
Tarptautinis profilaktikos institutas (Prancūzija) vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos statistikos duomenimis nustatė, kad nuo 1987–1989 m. iki 2004–2007 m., Europos (vertinta 30 Europos šalių) mirtingumo rodikliai sumaţėjo penktadaliu ir dabar sudaro 24 atv. / 100 000 moterų. Tarp šalių, kuriose stebima mirtingumo maţėjimo tendencija pirmauja Islandija (45 proc.), Anglija (35 proc.), Šiaurės Airija (30 proc.) ir Škotija (29 procentai) [53].
Vadovaujantis kito šaltinio (IARC) duomenimis, ţemiausias mirtingumo rodiklio koeficientas registruojamas Ispanijoje – 19,2 atv. / 100 000 mot., kur sergamumas – 93,6 atv. / 100 000 moterų [8]. Vidurio Europoje mirtingumas nuo krūties vėţio nesikeitė, o kai kuriose šalyse netgi padidėjo. Pavyzdţiui, Rumunijoje, jis padidėjo net 17 procentų. Dėl tokios mirtingumo didėjimo tendencijos mokslininkai linkę kaltinti valdţios institucijų aplaidumą, nedėmesingumą uţtikrinant ligų profilaktiką, diagnostinės įrangos trūkumą, taip pat lėtą naujų medicinos priemonių inovaciją bei maţą sveikatos prieţiūros biudţetą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad netgi ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Suomija, Prancūzija (Prancūzija turi vieną didţiausią mamografų kiekį milijonui moterų bei kovai su vėţiu skiria daugiausiai lėšų, lyginant su kitomis Europos šalimis) ir Švedija mirtingumo rodikliai maţėja ne taip sparčiai kaip norėtųsi [53]. Šiose šalyse krūties vėţio mirtingumo procentai tokie: Suomijoje – 12 proc., Prancūzijoje 11 proc. ir Švedijoje – 16 procentų [23].
Išanalizavus Šiaurės Europos šalių mirtingumo rodiklius, įskaitant Skandinavijos šalis ir JAV bei kai kurias vidurio ir pietų Europos šalis, tokias kaip Vokietija, Lenkija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Italija ir Ispanija pastebėtas ţymus mirtingumo rodiklių maţėjimas t.y. nuo 8 iki 19 proc. per paskutinius 5 kalendoriniais metus. Didesnis mirtingumo krūties vėţiu maţėjimas registruojamas jaunesnių nei 50 metų amţiaus moterų grupėje ir kai kuriose šalyse
šis rodiklis siekia maţdaug 20 procentų. Maţesnis mirtingumo rodiklio maţėjimas buvo pastebėtas Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir daugumoje Rytų Europos šalių. Rusijos Federacijoje, mirtingumo nuo krūties vėţio rodiklis visuose moterų amţiaus grupėse padidėjo nuo 16,1 iki 17.3 atv. / 100 000 moterų (7,5 proc. per pastaruosius penkerius kalendorinius metus). Šie pavyzdţiai išryškina susirgimų krūties vėţiu rodiklių tendencijas Europoje, kurios gali būti siejamos su vienodais reprodukciniais ir gyvenimo būdo įpročiais. Pastarojo dešimtmečio mirtingumo nuo krūties vėţio rodiklių maţėjimas Europos šalyse siejamas su ankstyvesne diagnostika ir tobulėjančia gydymo metodika, nors tikslaus paaiškinimo literatūros šaltiniai nepateikia [25, 27].
Analizuojant ES šalių mirtingumo nuo krūties vėţio rodiklius, didţiausias rodiklis registruotas Danijoje – 34,5 atv. /100 000 mot. ir Belgijoje 20,4 atv. / 100 000 mot., maţiausias Ispanijoje 19,2 atv. / 100 000 mot. ir Bulgarijoje 20,4 atv. / 100 000 moterų. Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos moterų sergamumas krūties vėţiu yra maţdaug dvigubai maţesnis nei Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, bet mirtingumas nuo krūties vėţio Lietuvoje ir šiose šalyse beveik vienodas. Lietuvoje mirtingumas nuo krūties vėţio 2001 metais sudarė 28.7 atv. / 100 000 moterų, 2008 metais bendras mirtingumo nuo krūties vėţio rodiklis Lietuvoje – 33,9 atv. / 100 000 moterų [8, 44].
1.1.3. Sergančių krūties vėţiu moterų išgyvenamumas Lietuvoje ir pasaulyje.
Kaip ir daugelyje kitų rūšių vėţio, krūties vėţio gydymo rezultatas priklauso nuo to, kaip anksti jis diagnozuojamas arba nuo to, kokioje stadijoje diagnozuojama liga [7]. Pasaulio sveikatos organizacija yra sudariusi 5 metų išgyvenamumo prognozę pagal nustatytą ligos stadiją po krūties vėţio gydymo: I stadija – 80-90 proc., II stadija – 60-70 proc., III stadija – 40-50 proc., IV stadija – 10-15 procentų [14]. Krūties vėţio prognozė yra gana gera, palyginti su kitu piktybinių navikų prognozėmis. Išgyvenamumas gerėja dėl ankstyvesnės ligos diagnozės nustatymo, plataus mamografinių tyrimu ir organizuotų patikros programų įdiegimo [40, 43]. Vadovaujantis ACS (angl. American Cancer Society) tyrimų duomenimis maţdaug 9 iš 10 moterų diagnozavus krūties vėţį I stadijoje tikimybė išgyventi ilgiau kaip penkerius metus labai didelė t.y. apie 80 proc., tačiau šis skaičius sumaţėja iki maţdaug 1 iš 10 diagnozavus krūties vėţį IV stadijoje [3].
Išgyvenamumo rodiklius sunku interpretuoti, nes juos įtakoja daug įvairių veiksnių. Vadovaujantis tyrimų duomenimis ekonomiškai gerai išsivysčiusiose šalyse išgyvenamumo
rodiklis svyruoja tarp 80 proc. ir 60 proc., o šalyse kurių ekonominė padėtis nėra gera išgyvenamumo rodiklis maţesnis nei 40 procentų [36].
Literatūroje taip pat nurodoma, kad didţiąją dalimi išgyvenamumą įtakoja ligos stadija. Nors krūties vėţį diagnozuoti paprasta, pasaulyje daţniausiai (70–80 proc.) jis diagnozuojamas tik tuomet, kai būna II ar III ligos stadija. Lietuvoje ilgus metus vyravo tokios tendencijos: ankstyvas krūties vėţys buvo diagnozuojamas apie 60 proc., vėlyvas – apie 40 procentų. EUROCARE (angl. European Concerted Action on survival and Care of Cancer Patients) duomenimis JAV 2007 m. maţdaug 6 proc. moterų pirmą kartą diagnozuotas vėţys IV stadijoje, tai yra 12 600 naujų atvejų per metus [1].
Įvairiose literatūros šaltiniuose pateikiamos ir skirtingos nuomonės apie moters amţiaus įtaką išgyvenamumui. Europos vėţio registro duomenimis vyresnio amţiaus moterims išgyvenamumo prognozė yra maţiau palanki [13]. Lietuvos mokslininkų pateiktoje pacienčių, operuotų dėl I–II stadijos krūties vėţio, penkerių metų išgyvenamumo analizėje taip pat stebėti blogesni vyresnių moterų išgyvenamumo rezultatai [24]. ACS duomenimis, išgyvenamumas po krūties vėţio yra maţesnis jaunų moterų tarpe jis yra agresyvesnis nei vyresniame amţiuje. Išanalizavus šio šaltinio duomenis, penkerių metų išgyvenamumo lygis pateikiamas lentelėje.
1 lentelė. Penkerių metų išgyvenamumo procentas skirtingose amţiaus grupėse. Penkerių metų išgyvenamumo lygis pagal amţiaus
Iki 45 metų 81 proc.
Nuo 45 iki 64 metų 85 proc.
65 metai ir vyresni 86 proc.
Šaltinis: American Cancer Society [3]. Kitose studijose pateikiama nuomonė, kad moterų amţius susirgimo prognozei įtakos neturi [45, 2]. Priklausomybės nuo moters amţiaus nerodo ir SEER (angl. Surveillance Epidemiology and End Results) registro skelbiami penkerių metų išgyvenamumo rezultatai [32].
Reikia paţymėti, kad dideli išgyvenamumo skirtumai, stebimi lyginant taikomą krūties vėţio gydymą: konservatyvus chirurginis gydymas Anglijoje buvo taikomas 63 proc. ligos atvejų, 57 proc. Prancūzijoje, o Estijoje ir Ispanijoje, kur išgyvenimo trukmė yra ilgesnė, atitinkamai 8 proc. ir 13 procentų [39].
Dėl atrankos gydymo skirtumo išgyvenamumo rodikliai skiriasi ir tarp šalių. Suomijoje ir Šveicarijoje, iš moterų susirgusių krūties vėţiu, penkerius metus išgyvena 74 proc., Italijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir Vokietijoje apie 70 proc., Ispanijoje, Estijoje, Latvijoje ir Anglijoje – 55-64 procentai [41, 22].
Cancer Research UK’s duomenimis daugiau nei du trečdaliai moterų, kurioms neseniai diagnozuotas krūties vėţys, turi tikimybę išgyventi maţiausiai 20 metų [7, 35]. Anglijoje ir Velse, daugiau nei 80 iš 100 moterų, kurioms diagnozuotas krūties vėţys gyvena ne trumpiau kaip 5 metus po diagnozės nustatymo. Daugiau nei 70 iš 100 moterų gyvena ne trumpiau kaip 10 metų. Škotijos skaičiai yra labai panašūs. Šiuo metu pasaulyje yra apie 3,7 mln. moterų, kurioms krūties vėţys diagnozuotas daugiau kaip prieš 5 metus.
Coleman MP tyrimo duomenimis, sergant krūties vėţiu išgyvenimo rodikliai skiriasi visame pasaulyje priklausomai nuo šalies ekonominės padėties. Krūties vėţiu sergančių moterų išgyvenamumo rodiklis gali svyruoti nuo daugiau kaip 80 proc. Šiaurės Amerikoje, Švedijoje, Japonijoje, Australijoje ir Suomijoje iki 60 proc. Brazilijoje ir Slovakijos ir dar maţiau nei 40 proc. – Alţyre [7]. Paprastai aukščiausi sergant krūties vėţiu išgyvenamumo rodikliai yra Šiaurės Europoje, o maţiausi Rytų Europoje. Didţiausias penkerių metų išgyvenamumas – 81 proc. siekė JAV, Rytų Europos šalyse – 58 proc., Vakarų Europoje – 74 proc., Japonijoje – 75 proc., Pietų Amerikos šalyse – 67 proc., Indijoje – 46 proc., Tailande – 62 procentai [16].
Lietuvoje vidutinis 5 metų išgyvenamumo rodiklis nuo diagnozės nustatymo sudaro 65 procentus. Išgyvenamumo analizė rodo, kad situacija Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, nėra gera. Iš dvylikos šalių Lietuvoje, iš pacientų kuriems vėţio diagnozė nustatyta 2004 m. 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas, 12 Europos vėţio registrų duomenimis buvo pats ţemiausias ir sudarė tik 63,4 procentus (ţr. 2 lentelę). 2008 m. vėţio registro duomenimis šis rodiklis padidėjo 6,5 proc. t.y. iki 69,9 procentų. Vadovaujantis 12 Europos šalių registrų duomenimis aukščiausias išgyvenamumos rodiklis uţregistruotas Ţenevos ir Torino registruose – 87,6 ir 87,3 procentai [30, 35, 44].
2 lentelė. Sergančiųjų krūties vėţiu 5-erių metų išgyvenamumas, 12 Europos vėţio registrų duomenimis (2000–2004 m.).
Registras Išgyvenamumas proc. Registras Išgyvenamumas proc.
Krokuvos 68,7 Eidhoveno 84,0 Estijos 72,2 Škotijos 78,5 Lietuvos 63,4 Suomijos 86,8 Slovėnijos 75,6 Norvegijos 84,7 Torino 87,3 Ţenevos 87,6 Toskanos 86,2 Saarlando 82,7
Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2008 m. [30]. Vertinant ilgalaikius išgyvenamumo pokyčius Lietuvoje matomas išgyvenamumo gerėjimas, tačiau, lyginant su kitų Europos šalių rodikliais, išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje lieka vieni maţiausių Europoje.
1.2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos vykdymas Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse.
1.2.1. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio programos eiga ir rezultatai Lietuvoje bei kitose šalyse
Vadovaujantis atliktų klinikinių bandymų duomenimis, devintajame dešimtmetyje įvairiose pasaulio šalyse pradėtos populiacinės AMP programos. Daţniausiai krūties vėţio patikros programose naudojamas mamografijos diagnostikos metodas, nes jis yra jautresnis ir labai specifinis, lyginant su kitais metodais. Pagrindinis atrankinių mamografinių patikrų tikslas – mirtingumo nuo krūties vėţio sumaţinimas. Atliekant tyrimą siekiama nustatyti kai kurių organų ikinavikinius pokyčius ir kliniškai dar nepasireiškiančius navikus. Kai yra nečiuopiamas navikas atlikus mamografiją daţniausiai nustatoma neinvazinė arba ankstyva krūties vėţio stadija. Anksti nustačius ligą ir laiku pradėjus gydymą uţkertamas kelias vėţiui išplisti. Nors mamografinis tyrimas nėra visiškai tobulas būdas nustatyti piktybinius krūties vėţio navikus, tačiau kol kas jis yra geriausias [4].
Pirmą kartą mamografinės patikros (kartu su klinikine apţiūra) veiksmingumą įrodė JAV 1963 m. pradėtas Sveikatos draudimo plano (angl. Health insurance plan) patikros dėl krūties vėţio tyrimas. Per pirmuosius 5 metus mamografinės patikros grupės pacienčių mirtingumas nuo krūties vėţio buvo 37 proc. maţesnis nei kontrolinės grupės, po 9 metų – maţesnis 30 procentų [42]. Tyrimas parodė, kad geresnis išgyvenamumas buvo pasiektas tik 50–64 m. amţiaus grupėje.
Kad mamografinė patikra yra geriausias būdas nustatyti ankstyvos stadijos ligą įrodė ir daugiau kaip pusės milijono moterų ilgamečiai prospektyvieji randomizuoti tyrimai dviejuose kontinentuose [18]. Mirtingumas nuo krūties vėţio JAV per pastaruosius 25 metus nuolat maţėja. Maţėjimo dydis priklausomai nuo regiono skiriasi, t. y. nuo 8 iki 25 procentų [26, 38, 34]. Nors gerėjantiems gydymo rezultatams įtakos turi ir tobulesnės gydymo priemonės, bet ankstyva diagnozė, atlikus mamografinį tyrimą, suvaidino didelį vaidmenį maţinant mirtingumą nuo krūties vėţio [33].
Stebint vėlesnius dviejų Švedijos grafysčių tyrimo rezultatus per 29 metus, nustatyta, kad 40–69 metų moterų mirtingumas nuo atsitiktinai rasto krūties vėţio sumaţėjo 63 proc. palyginus su laikotarpiu, kuomet AMP programa nebuvo vykdoma [47]. Paaiškėjo, kad atrankinė mamografinės patikros programa padeda išsaugoti gyvybę net praėjus 20 metų nuo tyrimo pradţios. HIP studijoje nustatytas 30 proc. mirštamumo sumaţėjimas ir ši tendencija
išliko net 14 metų po tyrimo [46]. Panašios tendencijos ir Edinburgo tyrimo duomenimis. Be mirštamumo sumaţinimo AMP programos siūlo ankstyvos diagnozės, maţiau agresyvaus gydymo, geresnio kosmetinio rezultato galimybę [4]. Be to Vokietijos Heidelbergo universiteto atliktų tyrimų duomenimis patvirtiną, kad atrankinė mamografinio tyrimo programa yra daug pigesnė negu reikalingos išlaidos metastaziniam krūties vėţiui gydyti iki pacientės mirties [49].
1979 m. Didţiojoje Britanijoje buvo pradėtas tyrimas, kurio tikslas – išaiškinti atrankinės mamografinės patikros ir krūtų savityros įtaką mirtingumui nuo krūties vėţio. Tyrimas vyko 16 metų. Nustatyta, kad mamografinės patikros grupės moterų mirtingumas buvo 27 proc. maţesnis, nei tiriantis kitais būdais. Tyrėjai konstatavo, kad atrankinių mamografinių patikros programų panaudojimas mirtingumą nuo krūties vėţio gali sumaţinti daug efektyviau, nei pačių moterų tikrinimasis. Amţiaus riba, nuo kada reikėtų pradėti daryti mamogramas, tyrėjų nuomone, yra 45–46 metai [51].
Tačiau išanalizavus kitus literatūros šaltinus rasta ir kitų autorių nuomonių dėl mamografinio tyrimo veiksmingumo. Cochare Collaboration centro, kur renkamos atsitiktinės randomizuotos studijos, darbo grupių pastarųjų metų sisteminių analizių duomenys dėl mamografinio tyrimo rezultatų vienareikšmiai. Pavyzdţiui krūties vėţio patikrinimas atliekant mamografinį tyrimą virš šešių šimtų tūkstančių moterų tarpe parodė, kad patikrinimas leidţia sumaţinti mirtingumą nuo krūties vėţio apie 15 procentų. Tačiau 30 proc. atvejų būna diagnozuota ir gydyta be reikalo [17].
Išanalizavus uţsienio šalių literatūrą yra pastebima įvairių autorių nuomonių apie programos abejotiną naudą, tačiau neţiūrint į tai, atrankinės mamografinio tyrimo programos vykdomos daugelyje šalių t.y. JAV, Australijoje, beveik visose Europos Sąjungos šalyse, Šveicarijoje, Japonijoje ir t. t. [29].
Švedijoje AMP programa pradėta vykdyti nuo 1980 metų. Šioje šalyje mamografinės patikros tyrimas rekomenduojamas moterims nuo 40 iki 74 metų. Nauji ţymiausių Švedijos atsitiktinių imčių atrankinių mamografinio tyrimo programų rezultatai apibendrinti iki 1996 metų. Tyrimo metu įvertintas mirtingumo rodiklių pokytis 40–69 amţiaus grupėje, kas sudaro beveik pusę visų šalies moterų. Tyrimo metu nustatyta, kad mirtingumas septyniose Švedijos grafystėse nuo krūties vėţio sumaţėjo 27 proc. tikrintų ir netikrintų moterų grupėje ir ţenkliai sumaţėjo t.y. 45 proc. dalyvavusių atrankinėje patikroje moterų grupėje [8]. Šiaurinėse Švedijos dalyse vykdytose nuo 1986 m. patikrose dalyvavusių moterų 10 metų tarpe mirtingumas sumaţėjo tik 16 proc., tačiau ilgesnio stebėjimo rezultatai patvirtino dalyvavusių
patikroje moterų tarpe mirtingumo sumaţėjimą 26–30 procentų [20]. Švedijos ekspertų duomenimis, kad išgelbėti vieną gyvybę turi būti patikrintos ne maţiau kaip 472 moterys.
JAV Valstybės finansuojama AMP programa pradėta vykdyti nuo 1991 m. nacionaliniu mastu. Programoje kviečiamos dalyvauti moterys nuo 50 iki 70 metų. Mamografinė patikra dėl krūties vėţio atliekamas kas trys metai. Per programos vykdymo laiką šioje šalyje patikrinta daugiau nei 3,7 milijono moterų ir diagnozuota daugiau nei 44.885 krūties vėţio atvejų [31]. Mirtingumas šioje šalyje nuo krūties vėţio paskutiniais metais pastoviai maţėja. Maţėjimo dydis priklausomai nuo regiono yra įvairus: nuo 8 iki 25 procentų. Nors gerėjantiems gydymo rezultatams turi įtakos ir kintančios gydymo priemonės, bet ankstyva diagnozė mamografinio tyrimo būdu suvaidino ţenklų vaidmenį, maţinant mirtingumą nuo krūties vėţio [33].
Anglijoje krūties AMP programa pradėta 1988 metais. Programos tikslas sumaţinti moterų mirtingumą nuo šios ligos. Programos vykdymo pradţioje, dalyvauti programoje buvo kviečiamos moterys kurių amţius 50–64 metai bei moterys kurių amţius virš 65 m. tik jų prašymu. Nuo 2001 m. programoje gali dalyvauti moterys iki 70 metų. 2008 m. galinčių dalyvauti programoje amţius buvo praplėstas (nuo 47–73 metų) su garantija, kad pirmą kartą moteris ateis atlikti mamografinę patikra ne vėliau kaip 50 metų amţiaus.
Norvegijoje nacionalinė AMP programa vykdoma nuo 1996 m. regioniniu lygmeniu. Vėţio registras atsakingas uţ moterų pakvietimą. Mamografinė patikra atliekama visoje šalyje 28 stacionarių ir 4 mobilių mamografų pagalba. Šioje šalyje mirtingumas nuo krūties vėţio pradėjus vykdyti programą sumaţėjo 30 procentų [8].
Australijoje prieš pradedant AMP programą mirtingumas nuo krūties vėţio buvo 69 /100 000 gyventojų, o šią programą įgyvendinus sumaţėjo iki 46 / 100 000 gyventojų, tai yra sumaţėjo 24 procentais [50, 52].
Suomijoje, Olandijoje, programoje patikrinama beveik 85 proc. moterų, Turkija, Lenkija, Slovakija, Danija tepatikrina apie 20 procentų tikslinės moterų populiacijos. Danijoje kol kas neįdiegta nacionalinė patikrinimo programa, tačiau taikomos oportuistinės arba lokalios patikrinimo programos. Čekija 2008 m. labai pagerino patikrinimo rezultatus.
Pirmieji atrankiniai mamografiniai tyrimai dėl krūties vėţio Lietuvoje buvo pradėti 1999 m. Kauno medicinos universiteto klinikose kaip lokali programa, finansuojama Kauno miesto savivaldybės [4, 19]. Buvo tiriamos Kauno miesto gyventojos, atvykstančios tyrimui pačios bei su šeimos gydytojų ar ginekologų siuntimu. Grupė moterų buvo kviesta asmeniniais pakvietimais paštu.
2004 m. gruodţio 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-901 „Dėl atrankinės moterų mamografinės patikros programos atlikimo metodikos“ (Ţin., 2004, Nr. 184-6815) atsiţvelgiant į pasaulines rekomendacijas buvo patvirtinta išsami AMP programos vykdymo metodika [37].
Nuo 2005 metų spalio mėnesio LR Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 AMP programa pradėta vykdyti nacionaliniu mastu [11]. Krūties vėţio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą (pagal programą jis atliekamas kartą per dvejus metus) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos prieţiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos[28].
1.2.2. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio programos įgyvendinimo Lietuvoje problematika.
Pradėjus įgyvendinti AMP programą Lietuvoje nacionaliniu mastu, susiduriama su įvairiomis programos įgyvendinimą trikdančiomis problemos. Visų pirma, kad nėra vadovaujančios, programos eigą valdančios ir reguliuojančios, kokybę visuose lygmenyse garantuojančios ir kontroliuojančios organizacinės struktūros. AMP programos veiksmingumui labai svarbu reguliarūs pakartotiniai tyrimai, kuriuos gali uţtikrinti rūpestingas Programos planavimas ir nuolatinis valdymas. AMP dėl krūties vėţio valdymas yra didelis išbandymas tiek vadovaujančioms programai struktūroms, tiek dirbančiam jose personalui. Rūpestingas administracinių procedūrų planavimas ir kruopštus jų įgyvendinimas padeda išvengti nemalonių ir brangiai atsieinančių klaidų [19]. Kaip pavyzdys galėtų būti Olandija. Šioje šalyje kiekvieną programos vykdymo sritį koordinuoja skirtingos atsakingos būtent uţ tam tikrą programos vykdymo etapą organizacijos pvz. moterų pakvietimas mamografinei patikrai, mamografinio tyrimo atlikimas, tyrimo įvertinimas, moterų informavimas, tyrimo atlikimo kokybės vertinimas ar kontrolė, nuoseklus visos programos vykdymo koordinavimas suteikia galimybę uţtikrinti kokybiškos paslaugos suteikimą besikreipiančiajam [15].
Taip pat kaip vieną AMP programos įgyvendinimo problemų Lietuvoje yra didelės laukiančių mamografijos eilės. Tai lemia ne tik mamografų trūkumas: trūksta ir mamogramas atliekančių, ir jas gebančių įvertinti specialistų. Programos vykdymo pradţioje paaiškėjo, kad dėl didelio moterų, norinčių pasitikrinti, skaičiaus ir ribotų medicinos įstaigų galimybių atlikti daugiau tyrimų sudėtinga, o AMP tapo sunkiau prieinama [19]. Iš kitos pusės daugelyje šalių,
kur AMP programos vykdomos eilę metų, susiduriama su kita problema – masinio moterų dalyvavimo AMP programoje uţtikrinimas. Atsiţvelgiant į Europos rekomendacijas, kad programa būtų veiksminga, joje turėtų dalyvauti ne maţiau kaip 80 proc. 50–69 metų moterų [37]. Tai yra didelis uţdavinys, kurio nepavyksta įgyvendinti ir daug labiau šioje srityje patyrusioms valstybėms.
1.2.3. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos organizaciniai apsektai Lietuvoje.
AMP programos paslaugos Lietuvoje teikiamos nuo 2005 m. spalio mėnesio. Krūties vėţio atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programą rengusios darbo grupės vadovas Kauno medicinos universiteto klinikų Krūties ligų centro vadovas docentas, habilituotas daktaras Algirdas Boguševičius akcentuoja, kad šios programos tikslas – ištirti tam tikrą gyventojų grupę, kuriai ligą galima nustatyti slaptu laikotarpiu, kai jos uţuomazgos pastebimos tik instrumentiniais metodais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 „Dėl atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programos patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 117-4249) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokamos šios Programos priemonės:
1) informavimo apie krūties piktybinių navikų profilaktiką ir siuntimo atlikti mamografinį tyrimą paslauga (kodas pagal TLK-10 1959);
2) mamogramų atlikimo paslauga (kodas pagal TLK-10 1960);
3) mamogramų vertinimo paslauga (kodas pagal TLK-10 2048-2053) [48, 11].
Apie krūties piktybinių navikų profilaktiką bei apie minėtą tyrimą 50–69 m. (kol nesukako 70 m.) moteris turėtų informuoti bendruomenės slaugytojas, bendrosios praktikos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos prieţiūros komandos narys – vidaus ligų gydytojas. Kartu turėtų būti įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą profilaktiškai pasitikrinti krūtis.
Informavimo apie krūties piktybinių navikų profilaktiką ir siuntimo atlikti mamografinį tyrimą paslauga apima:
2. pokalbius su moterimis apie krūties piktybinių navikų profilaktikos priemones bei patarimus, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą;
3. moterų siuntimą atlikti mamografinį tyrimą;
mamografijos rezultatų įvertinimą ir moterų, kurių mamografinis tyrimas yra patologinis, siuntimą konsultuotis pas specialistą – diagnozei patikslinti ir gydyti.
Visos pirmiau išvardintos paslaugos atliekamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros (toliau – PAASP) įstaigoje. Šiuo metu Lietuvoje informavimo paslaugas teikia virš 290 PAASP įstaigų. Informavimo apie krūties piktybinių navikų profilaktiką ir siuntimo atlikti mamografinį tyrimą paslauga apmokama ne daţniau kaip vieną kartą per metus, kol moteriai bus suteikta mamogramų vertinimo paslauga. Suteikus mamogramų vertinimo paslaugą, anksčiau minėta paslauga teikiama po dvejų metų.
Kaip ir minėta pirmiau, PAASP įstaigos organizuoja informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslaugų teikimą gyventojams. Šeimos gydytojai privalo informuoti moteris apie krūties piktybinių navikų profilaktikos priemones bei teikti patarimus, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą, duoti siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, jei mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, siųsti konsultuotis pas specialistą – diagnozei patikslinti ir gydyti.
Mamogramų vertinimo paslauga apima:
1. keturių mamogramų įvertinimą, kai vertina du radiologai, nepriklausomai vienas nuo kito;
2. mamogramų įvertinimo protokolo pildymą;
3. mamogramų įvertinimo protokolo ir mamogramų siuntimą į PAASP įstaigą [11]. Pacientei, kurios mamogramos buvo neinformatyvios, mamografinis tyrimas gali būti
kartojamas. Iš šios programos lėšų pakartotinis tyrimas apmokamas ne daţniau kaip kartą per metus.
Mamogramų atlikimo paslaugą teikia įstaigos, turinčios mamografijos aparatus ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Mamogramų vertinimo paslaugą teikia įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai bei įstaigos, turinčios mamografijos aparatus ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Radiacinės saugos centro duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu 30 medicinos įstaigų veikia 30 tokių aparatų. Į šias įstaigas gali kreiptis moterys, turinčios šeimos gydytojo siuntimą. Tokiu būdu suteiktos asmens sveikatos prieţiūros paslaugus bus apmokėtos iš PSDF biudţeto lėšų.
Taip pat reikia paţymėti, kad mamogramas leidţiama vertinti ir įstaigoms, atliekančioms šį tyrimą, jei jos turi reikiamų specialistų, jei ne, reikėtų pasinaudoti kitų įstaigų pagalba. Tuo tikslu buvo atskirtos mamogramų atlikimo bei vertinimo paslaugų bazinės kainos. Tad jei gydymo įstaiga reikiamų specialistų neturi, ji sudaro sutartį su kita įstaiga dėl šių paslaugų teikimo. Be to, vadovaujantis ES rekomendacijomis, būtina siekti, kad kiekvieną mamogramą vertintų keli specialistai [37]. Thufrjell teigimu, dviejų radiologų vertinimas padidina jautrumą 5–15 procentų [5].
Uţ moterims suteiktas minėtas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teritorinė ligonių kasa su asmens PAASP įstaigomis atsiskaito nustatytomis kainomis:
1. informavimo apie krūties piktybinių navikų profilaktiką ir siuntimo atlikti mamografinį tyrimą paslauga įvertinta 13,1 balo (11,7 Lt);
2. mamogramų atlikimo paslauga – 30,5 balo (27,2 Lt); 3. mamogramų vertinimo paslauga – 28,3 (25,2 lito) [11].
Visos šios asmens sveikatos prieţiūros paslaugos programoje dalyvaujančioms moterims teikiamos nemokamai.
2. TYRIMO METODIKA
Duomenys sergamumo įvertinimui gauti iš Vėţio registro. Vėţio registre duomenys kaupiami vadovaujantis „Pranešimais apie pirmą kartą nustatytą piktybinio naviko diagnozę“ (forma Nr. 090/a). Vėţio registrui buvo suformuluota uţklausa, į kurią įstaiga pateikė 1998– 2008 m. naujai nustatytų susirgimo krūties vėţiu atvejų skaičių (ligos kodas – C50 pagal TLK-10 (Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikacijos 10-ąją versiją)) pagal apskritis (Vilniaus, Alytaus, Kauno, Marijampolės, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Tauragės, Panevėţio, Utenos). Taip pat, pacientės buvo sugrupuotos pagal amţiaus grupes (iki 35 m.; nuo 35 m. iki 49 m.; nuo 50 m. iki 69 m.; nuo 70 m.). Apibendrinant pateiktus Vėţio registro duomenis, sergamumo (atsiţvelgiant į susirgimo stadiją bei pacientės amţių) rodiklių nurodytose apskrityse kitimas nagrinėjamas 1998–2008 m. laikotarpiu.
Demografiniai duomenys analizei atlikti, t.y. Lietuvoje gyvenančių moterų skaičius pagal amţiaus grupes bei administracinę teritoriją nuo 1998 iki 2008 metų buvo surinkti iš Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenų bazės.
Duomenys apie programoje dalyvaujančioms moterims suteiktas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų per 2005–2009 m. buvo renkami ir vertinami iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) informacinės sistemos „SVEIDRA“ duomenų bazės, pagal tarptautinio klasifikatoriaus kodus.
3 lentelė. Paslaugos kodai pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikacijos 10-ąją versiją.
Gydytojas, suteikęs asmens sveikatos prieţiūros paslaugą Programoje dalyvaujančioms moterims, duomenis (asmens sveikatos prieţiūros įstaigos pavadinimas, suteiktos asmens sveikatos prieţiūros paslaugos kodas, suteikusio informaciją gydytojo
Kodas Paslaugos pavadinimas
1959 Informavimas dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimas atlikti
mamografiją
1960 Mamogramų atlikimo paslauga
2048 Mamogramų vertinimo paslauga (BI-RADS I – be pakitimų)
2049 Mamogramų vertinimo paslauga (BI-RADS II – gerybinio pobūdţio pakitimai) 2050 Mamogramų vertinimo paslauga (BI-RADS III – galimi gerybinio pobūdţio
pakitimai)
2051 Mamogramų vertinimo paslauga (BI-RADS IV – galimi piktybinio pobūdţio
pakitimai)
2052 Mamogramų vertinimo paslauga (BI-RADS V – piktybinio pobūdţio pakitimai) 2053 Mamogramų vertinimo paslauga (BI-RADS 0 – mamogramos neinformatyvios)
kodas, asmens gavusio asmens sveikatos prieţiūros paslaugą duomenys ir t.t.) suveda į informacinę Valstybinės ligonių kasos duomenų bazę „SVEIDRA“. Iš informacinės sistemos ,,SVEIDRA“ duomenys analizei atlikti buvo perkelti į ,,Microsoft Office Excel“ programą, o vėliau apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS (Statistical Package for Social Science) 15.0. bei ,,Microsoft Office Excel“ programinį paketą.
Duomenų grafiniam vaizdavimui ir lentelių sudarymui buvo naudota ,,Microsoft Office Excel“ 2007 programa. Buvo braiţyti linijiniai ir stulpeliniai grafikai norint atvaizduoti sergamumo krūties vėţiu bei Programos vykdymo rezultatų pokyčius. Vertinant sergamumo krūties vėţiu dinamiką naudota tiesinė priklausomybė (linear trendline) ir jos R2
rodiklis (r– squared value).
Skirtumo patikimumui įvertinti tarp atskirų analizuojamųjų metų ir amţiaus grupių buvo taikytas reikšmingumo lygmuo p 0,05. Jeigu reikšmingumo lygmuo buvo p<0,05 tada skirtumas vertintas kaip statistiškai reikšmingas (patikimas). Hipotezė apie dviejų poţymių (amţiaus ir krūties vėţio stadijos) nepriklausomumą buvo tikrinama naudojant Chi kriterijų (χ2
), laisvės laipsnių skaičių (lls).
Ryšys tarp dviejų poţymių buvo laikomas labai silpnu kai koreliacijos koeficiento (k) reikšmė neviršijo 0,1, silpnu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,1-0,4, vidutiniu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,4-0,6, stipriu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,6-0,8, labai stipriu, kai koeficiento reikšmė viršija 0,8.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS.
3.1. Lietuvos gyventojų sergamumo krūties vėţiu tendencijos 1998–2008 metais.
Vadovaujantis Vėţio registro pateiktais duomenimis apie pacientes, sergančias krūties vėţiu, akivaizdu, jog moterų, sergančiųjų krūties vėţiu skaičius per pastaruosius 10 metų palaipsniui auga. 1998 m. uţregistruoti 1142 nauji krūties vėţiu atvejai, 2004 metais – 1264 atvejai, o paskutiniais tiriamaisiais metais – 2008 m. uţregistruoti 1406 nauji susirgimų krūties piktybiniais navikais, atvejai. Tai 18 proc. daugiau nei 1998 metais (p=0,006). Kasmet išaiškintų naujų krūties vėţiu atvejų skaičius vidutiniškai didėjo po 18,26 atvejus per metus.Toks krūties vėţio atvejų skaičiaus didėjimas kol kas nėra reikšmingas (R2=0,59).
2 pav. Kasmet išaiškintų naujų krūties vėţio atvejų tendencijos Lietuvoje 1998–2008 metais (p=0,006)
Vertinant krūties vėţio atvejų skaičiaus tendencijas Lietuvoje 2005–2008 m. laikotarpiu, sunku spręsti, kokių krūties vėţio stadijų atvejų skaičiaus sąskaita minėtas naujų atvejų skaičius didėjo, todėl būtų prasminga išnagrinėti krūties vėţio atvejų pasiskirstymą atskirose amţiaus grupėse pagal stadijas.
4 lentelė. Nustatytų naujų krūties vėţio atvejų pasiskirstymas pagal stadijas skirti ngose moterų amţiaus grupėse.
χ²=327,494; lls=9; p=0,000.
Analizuojant krūties vėţio naujai išaiškintų atvejų skaičiaus 1998–2008 m. tendencijas skirtingose amţiaus grupėse bei stadijose, nustatyta, kad didţiausias naujai nustatytų krūties vėţio atvejų skaičius, nepriklausomai nuo stadijos, fiksuojamas 50–69 m. amţiaus moterų grupėje. Reikia paţymėti, kad būtent šio amţiaus moterys, vadovaujantis Europinėmis rekomendacijomis, kviečiamos dalyvauti krūties vėţio patikros programoje. Atlikus analizę bei įvertinus ryšį tarp krūties vėţio stadijų ir skirtingų amţiaus grupių nustatyta, kad tarp amţiaus ir krūties vėţio stadijų yra patikimas ryšys monotoniškumo prasme (χ²=327,494; lls=9; p=0,000<0,05). Didėjant amţiui diagnozuojama stadija turi tendenciją, nors ir silpną, bet didėti.
Vienas svarbiausių teigiamų rodiklių rodančių Programos veiksmingumą yra didėjantis I-II stadijų krūties vėţio išaiškinamumas. Lietuvoje įdiegus Programą kurios metu naudojamas šiuolaikinis rentgenologinis krūtų tyrimas, padidėjo skaičius diagnozuojamų neuţčiuopiamų krūties piktybinių navikų, kurie anksčiau buvo diagnozuojami atsitiktinai. Įvairiais klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad kuo daugiau nustatoma ankstyvųjų krūties vėţio stadijų, tuo daugiau moterų gyvybių gali būti laiku išgelbėta, kadangi tokias būkles yra ţymiai paprasčiau išgydyti, bei uţkirsti kelią tolesniam vėţio vystymuisi.
Stadija Amţiaus grupė Viso <35 36-49 50-69 70< I Atvejų skaičius 64 834 1623 586 3107 proc. nuo viso 23,10 26,38 23,93 15,38 22,15 II Atvejų skaičius 145 1536 2964 1592 6237 proc. nuo viso 52,35 48,58 43,7 41,80 44,45 III Atvejų skaičius 46 539 1312 996 2893 proc. nuo viso 16,6 17,05 19,35 26,15 20,62 IV Atvejų skaičius 22 253 883 635 1793 proc. nuo viso 7,94 8 13,02 16,67 12,78 Viso
3 pav. Kasmet išaiškintų krūties vėţio atvejų pagal stadijas dalis, bendroje krūties vėţio stadijų struktūroje 1998–2008 metais (proc.). (p=0,000<0,05)
Išanalizavus I–IV krūties vėţio stadijų atvejų pasiskirstymą bendroje krūties vėţio stadijų struktūroje, matyti kad 1998–2008 m. didţioji dalis t.y. virš 60 procentų krūties piktybinių navikų nustatoma ankstyvosiose stadijose. Visų analizuojamų stadijų fone statistiškai reikšmingai didėjo pirmos stadijos krūties vėţio atvejų skaičius. I stadijos krūties vėţio stadijos 1998 m. sudarė 14,2 proc. 2002 m. – 20,1 proc., o paskutiniais pateikiamais duomenimis – 2008 m., nustatytų I krūties vėţio stadijų proc. išaugo beveik dvigubai ir sudarė 30,4 proc. visų nustatytų naujų krūties vėţio atvejų.
II stadijos krūties vėţio atvejų dalis bendroje kruties vėţio stadijų struktūroje Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį taip pat kito, tačiau ne taip reikšmingai, kaip naujai nustatytų I stadijos krūties vėţio atvejų dalis.
Viso 2008 m. I ir II stadijų krūties vėţio atvejai sudarė 73 proc. visų krūties vėţio stadijų, kai 1998 m. bendra ankstyvųjų krūties vėţio stadijų dalis bendrame tų metų fone sudaro 58,1 procento. Vertinant, ar ankstyvųjų krūties vėţio atvejų skaičiaus didėjimas yra reikšmingas, gauta regresijos lygtis y=1,3953x+57,997. Abu pasirinkti regresijos parametrai statistiškai skiriasi nuo 0 (p=0,000<0,05). Galima daryti išvadą, kad atvejų skaičius turi vidutinišką tendenciją didėti ir didėja vidutiniškai 1,3 proc. per metus.
I ir II stadijos krūties vėţio naujai išaiškintų atvejų skaičiaus padidėjimą bendroje krūties vėţio stadijų struktūroje galima būtų sieti su Programos atsiradimu Lietuvoje, tačiau tik 1999 m. ji buvo pradėta vykdyti Kauno medicinos universiteto klinikose, ir tik nuo 2005 m. visos Lietuvos mastu. Taigi patikros Programa neturėjo įtakos minėtam I ir II stadijų krūties vėţio atveju skaičiaus augimui nuo 1998 metų.
Išanalizavus moterų, kurioms diagnozuotas III ir IV stadijų krūties vėţys, ryškios maţėjimo tendencijos nestebima. Vėlyvųjų krūties vėţio stadijų maţėjimas vertinamas kaip vidutiniškas (p=0,000<0,05). Atvejų skaičius vidutiniškai maţėjo po 1,4 proc. per metus.
Apibendrinus I-IV stadijų krūties vėţio naujai nustatytų atvejų tendencijas Lietuvoje galima daryti prielaidą, kad didėjantis I-II stadijų krūties vėţio atvejų skaičius bei maţėjantis III-IV stadijų krūties vėţio atvejų skaičius 2005–2009 m. yra gerai vykdomos Programos rodiklis.
4 pav. Nustatytų naujų krūties vėţio atvejų pasiskirstymas pagal stadijas tarp 50–69 metų amţiaus Lietuvos moterų atskirais metais 1998–2008 metų laikotarpiu (p=0,000<0,05)
Išnagrinėjus nustatytų naujų krūties vėţio atvejų pasiskirstymą pagal stadijas tarp 50– 69 m. amţiaus Lietuvos moterų atskirais metais 1998–2008 m. laikotarpiu nustatytas tik statistiškai reikšmingas I stadijos krūties vėţio atvejų skaičiaus didėjimas. Vidutiniškai I stadijos krūties vėţiu atvejų skaičius didėjo 16,61 atvejį per metus arba 2,1 proc. per metus. 2008 m. I stadijos krūties vėţio nustatyta 20,43 proc. daugiau nei 1998 metais. Šis didėjimas yra reikšmingas (R2
=0,885). II stadijos naujai išaiškintų krūties vėţio atvejų skaičius netgi sumaţėjo, tačiau bendroje krūties vėţio atvejų pagal stadijas struktūroje matyti, kad 2008 m. I ir II stadijų krūties vėţio atvejų skaičius sudarė 75,8 proc. t.y. 19,35 proc. daugiau nei 1998 metais. Kasmet vidutiniškai atvejų skaičius didėjo 18,41 atvejo per metus arba 1,6 procentus per metus. Ankstyvųjų vėţio stadijų atvejų skaičiaus didėjimas yra reikšmingas (R2= 0,83).
Svarbu paţymėti ir tai, kad ir tikslinėje moterų amţiaus grupėje pradėjo maţėti vėlyvųjų krūties vėţio stadijų atvejų skaičius. 2006 m. III stadijos krūties vėţio atvejai sudarė 16,80 proc. visų krūties vėţio atvejų, o 2008 m. tik 14,51 procento. Palyginus 1998 m. ir 2008 m. išaiškintų III stadijos krūties vėţio atvejų beveik 2 kartus maţiau. Šis III stadijos krūties vėţio atvejų skaičiaus maţėjimas kol kas nėra labai reikšmingas (R2
=0,71). IV stadijos atvejų skaičius taip pat maţėjo 1998 m. – 14,68 proc., 2005 m. – 11,57 proc., o
2008 m. – 9,67 proc., tačiau vyraujančios IV stadijos krūties vėţio atvejų maţėjimo tendencijos taip pat nėra reikšmingos (R2
=0,47). Velyvųjų krūties vėţio atvejų skaičius vidutiniškai kasmet maţėjo po 1,6 procento per metus (t.y. vidutiniškai 6,6 atvejo per metus).
Apibendrinant lentelėse pateiktus duomenis galima teigti, jog bendras krūties vėţio atvejų skaičiaus didėjimas vis dėl to yra įtakotas 50–69 m. amţiaus moterų krūties vėţio atvejų skaičiaus padidėjimo, t.y. didėjantis I ir II stadijų atvejų skaičius tikslinėje moterų grupėje nulėmė didėjantį bendrą krūties piktybinių navikų atvejų skaičiaus didėjimą.
Kadangi bendras diagnozuojamų vėţio atvejų skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir amţinės populiacijos struktūros, siekiant tiksliai įvertinti sergamumo krūties vėţiu tendencijas Lietuvoje naudojami standartizuoti rodikliai.
5 pav. Sergamumo krūties vėţiu tendencijos Lietuvoje tarp visų ir 50–69 m. amţiaus moterų 1998–2008 m. laikotarpiu
Išanalizavus sergamumo krūties piktybiniais navikais tendencijas Lietuvoje visų ir 50– 69 m. amţiaus moterų tarpe, nustatytas reikšmingas sergamumo krūties vėţiu didėjimas visų amţių moterų tarpe (R2
=0,726; p<0,05). 50–69 m. moterų grupėje nustatytas gan ryškus sergamumo didėjimas nuo 2002 m. iki 2004 m. (R2=0,954). Po AMP programos įdiegimo bendras sergamumas krūties vėţiu visų amţiaus moterų grupėje nerodo labai ryškios statistiškai reikšmingos tendencijos didėti (R2
=0,524; p>0,05). 50–69 m. moterų amţiaus grupėje fiksuojami gan ryškūs sergamumo krūties vėţiu svyravimai, neleidţiantys nustatyti realias paskutiniąsias tendencijas (atitinkamai ir R2
6 pav. Sergamumas krūties vėţiu atskirose Lietuvos apskrityse 1998 m. ir 2008 m. laikotarpiu. (p=0,013<0,05)
Ţemiausias sergamumo rodiklis 1998 m. uţregistruotas Telšių bei Šiaulių apskrityse (43,2 atv. / 100000 mot. ir atitinkamai 52,2 atv. / 100 000 moterų). Kitose Lietuvos apskrityse sergamumo krūties vėţiu rodiklis svyravo nuo 54,3 atv. / 100000 mot. iki 68,5 atv. / 100000 moterų. Aukščiausias 1998 m. kaip ir 2008 m. sergamumo rodiklis buvo Kauno apskrityje (1998 m. – 71,5 atv. / 100000 mot. 2008 m. – 120,7 atv. / 100 000 moterų. Nors sergamumas Kauno apskrityje 2008 m. padidėjo 68,81 proc. palyginus su 1998 m., didėjimas kol kas nėra reikšmingas (R2
=0,491).
Sergamumo krūties vėţiu pokyčių apskrityse statistinei analizei atlikti, buvo taikomas T (stiudento) kriterijus priklausomoms imtims (1998 ir 2008 metai). Gautoji p reikšmė lygi 0,013 (p<0,05) rodo, kad krūties vėţio sergamumas Lietuvoje lyginant 1998 m. ir 2008 m. statistiškai patikimai skiriasi. Analizės metu nustatytas vidutinis sergamumo rodiklis 1998 m. – 58,94 atv. / 100 000 mot. ir vidutinis sergamumo rodiklis 2008 m. – 77,51 atv. / 100 000 mot. vienoje apskrityje. Vidutiniškai sergamumas vienoje apskrityje didėjo 18,57 atv. / 100 000 mot. per vienerius metus.
7 pav. Sergamumo krūties vėţiu rodiklių palyginimas Lietuvoje 50–69 m. amţiaus moterų grupėje 1998–2004 m. ir 2005–2008 m. laikotarpiais
Kaip matyti kartogramoje (7 pav.) sergamumo krūties vėţiu rodikliai pasikeitė įdiegus atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programą Lietuvoje. Ţemiausias sergamumo lygis tiek iki Programos, tiek ir Programos vykdymo laikotarpiu patenka į nuo 40–50 atv. / 100 000 mot. intervalą, tačiau aukščiausio sergamumo lygis labai skiriasi. 1998–2004 m. aukščiausias sergamumas pateko į 71–80 atv. / 100 000 mot. intervalą. O jau 2005–2008 m. uţfiksuotas sergamumas, siekiantis virš – 91 atv. / 100 000 moterų.
8 pav. Sergamumo krūties vėţiu skirtumų atskirose Lietuvos apskrityse palyginimas 1998–2008 m. ir 2005–2008 m. laikotarpiais
Kaip keitėsi Lietuvos moterų sergamumas krūties vėţiu lyginant du laikotarpius, t.y. iki Programos vykdymo pradţios ir Programos vykdymo metu 10 Lietuvos apskrityse, pateikiama 8 paveiksle. Palyginus du skirtingus laikotarpius, ryškiausi sergamumo rodiklių pokyčiai uţfiksuoti Marijampolės bei Utenos apskrityse ir tai sudaro 32,51 bei 26,38 procentų. Nustatyta sergamumo krūties vėţiu didėjimo tendencija, tačiau negalima teigti, kad šis didėjimas Marijampolės bei Utenos apskrityse yra reikšmingas (R2
=0,574 ir R2=0,58). Palyginus pirmąjį bei antrąjį laikotarpius, sergamumo rodiklis beveik nesikeitė Telšių apskrityje, taip pat nedideli skirtumai nustatyti Klaipėdos bei Tauragės apskrityse. Kitose analizuojamuose apskrityse sergamumo krūties vėţiu rodiklių skirtumas procentais lyginant 1998–2004 m. ir 2005–2008 m. svyravo nuo 10,69 proc. iki 13,52 procentų.
9 pav. 50–69 m. amţiaus moterų sergamumo krūties vėţiu tendencijos 1997-2009 metais
Išanalizavus sergamumo krūties vėţiu tendencijas laike nustatyta, kad bendroje TLK struktūroje sergamumas laike turi tendenciją didėti. Statistiškai reikšmingai sergamumas didėjo Kauno TLK (p>0,05). Vidutiniškai per metus sergamumas šioje TLK didėjo 7,29 atv. / 100 000 moterų. Šiauliuose, analizuojamų metų laikotarpiu, ţymios sergamumo tendencijos didėti ar maţėti nenustatyta (P=0,09>0,05). Vidutiniškai sergamumas šioje TLK didėjo 2,94 atv. / 100 000 mot. per metus. Panašios tendencijos ir Vilniaus TLK kur sergamumas krūties vėţiu per metus didėjos 2,96 atv. /100 000 moterų (p>0,05). Panevėţio bei Klaipėdos TLK sergamumo krūties vėţiu tendencijos laike panašios. Gautosios p reikšmės yra: Panevėţio TLK p=0,676>0,05 Klaipėdos TLK p=0,527>0,05. Galima daryti išvadą, kad nei vienoje iš dviejų TLK statistiškai patikimos sergamumo krūties vėţio tendencijos laike didėti arba maţėti nėra. Vidutiniškai sergamumas Panevėţio TLK didėjo 1,39 atv. / 100 000 moterų, Klaipėdos TLK 1,09 atv. / 100 000 moterų.
Apibendrinant poskiryje pateiktus rezultatus galima teigti, kad stebima sergamumo krūties vėţiu augimo tendencija. Didėja ankstyvųjų ligos stadijų atvejų skaičius, o naujai nustatytų vėlyvųjų krūties vėţio atvejų skaičius – maţėja. Tai galima būtų susieti su gerėjančiu sveikatos prieţiūros prieinamumu, moterų informavimo didėjimu bei šiuolaikinių jautresnių diagnostinių priemonių įdiegimu šalyje, gebančių identifikuoti krūties vėţį ankstyvose stadijose.
