LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademijaVisuomenės sveikatos fakultetas
Aurelija Rapalytė
KAUNO MIESTO DARŽELIUS LANKANČIŲ VAIKŲ
ANTROPOMETRINIAI RODIKLIAI, MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO
ĮPROČIAI
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)
Studentas Mokslinis vadovas
Aurelija Rapalytė Prof. dr. Janina Petkevičienė
2
SANTRAUKA Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
KAUNO MIESTO DARŽELIUS LANKANČIŲ VAIKŲ ANTROPOMETRINIAI RODIKLIAI, MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAI
Aurelija Rapalytė
Mokslinis vadovas prof. dr. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2019; 60 p.
Darbo tikslas - įvertinti Kauno m. darželius lankančių 3-6 m. vaikų antropometrinius rodiklius ir jų ryšius su fiziologiniais parametrais, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais.
Uždaviniai: 1) nustatyti vaikų antropometrinius rodiklius, atsižvelgiant į lytį ir amžių; 2) įvertinti antropometrinių rodiklių tarpusavio ryšius ir sąsajas su arteriniu kraujo spaudimu bei pulsu; 3) įvertinti vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius; 4) Nustatyti vaikų antopometrinių rodiklių sąsajas su šeimos socialiniais ir demografiniais veiksniais, tėvų kūno svoriu ir vaikų mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiais.
Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 195 Kauno miesto 3-6 m. amžiaus vaikai, lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Atlikti vaikų ūgio, svorio, liemens apimties ir pomentinės raukšlės storio matavimai, skaičiuotas kūno masės indeksas (KMI), taip pat matuotas arterinis kraujospūdis ir pulsas. Tėvai pildė klausimyną, kurį sudarė 40 klausimų apie šeimos socialines ir demografines charakteristikas, motinos nėštumo periodą, vaikų sveikatą, mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumus. Duomenų statistinei analizei taikytas Chi kvadrato (χ2) kriterijus, Mann-Whitney testas, koreliacinė, faktorinė ir tiesinė regresinė analizė.
Rezultatai: Berniukų vidutinis ūgis didėjo nuo 104,1 (7,8) cm 3 m. amžiuje iki 122,8 (3,8) cm 6 m. amžiuje, o mergaičių – nuo 101,5 (6,3) cm iki 121,8 (6,3) cm. Atlikus tiesinę regresinę analizę, nustatytas, kad berniukų ūgio pokytis per metus buvo 6,7 cm, o mergaičių - 6,9 cm. Berniukų vidutinis svoris didėjo nuo 17,2 (2,6) kg iki 22,5 (3,5) kg, o mergaičių – nuo 16,1 (2,4) kg iki 23,1 (7,3) kg arba po 2,1 kg ir 2,4 kg per metus atitinkamai. Didžioji vaikų dalis (61,5 proc.) buvo normalaus kūno svorio. Atlikus Spearman koreliacinę analizę nustatyta, kad antropometriniai rodikliai buvo tarpusavyje susiję. Sistolinis kraujospūdis buvo susijęs su vaiko kūno svoriu, liemens apimtimi, pomentinės raukšlės storiu ir KMI. Pulso dažnis atvirkščiai koreliavo su liemens apimtimi. Vaikų mitybos įpročiai buvo nepakankamai sveiki. Tik pusė vaikų kasdien valgė vaisius, ketvirtadalis - daržoves ir košes; net trečdalis vaikų visai negėrė pieno. Dauguma tėvų (63 - 68,2 proc.) manė, kad jų vaikas yra pakankamai fiziškai aktyvus. Analizuojant vaikų antropometrinių rodiklių ryšius su šeimų socialiniais ir ekonominiais veiksniais, statistiškai reikšmingų sąsajų nenustatyta. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp tėčių ir vaikų KMI. Vaikai, kurie retai pusryčiavo,
3
dažniau turėjo antsvorio. Tarp vaikų, kurie dažnai vartojo baltyminius produktus, t.y. raudoną mėsą ir pieno produktus, buvo mažiau liesų. Vaikų liemens apimtis ir poodinės raukšlės storis buvo atvirkščiai susiję su sveikatai palankių produktų (košių ir žuvies) vartojimu. Tie vaikai, kurie darbo ir poilsio dienomis lauke praleisdavo 2 valandas ir ilgiau buvo liesesni.
Darbo išvados: Antsvoris nustatytas kas dešimtam (9,2 proc.) vaikui, tačiau net 29,3 proc. vaikų buvo per mažo kūno svorio. Vaikų KMI buvo susijęs su kitais antropometriniais rodikliais, sistoliniu kraujospūdžiu, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais bei tėvų KMI.
Raktažodžiai: Ikimokyklinio amžiaus vaikai, antrapometriniai rodikliai, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas
4
SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
ANTHROPOMETRIC INDICATORS, NUTRITION AND PHYSICAL ACTIVITY HABITS OF KAUNAS PRESCHOOL CHILDREN
Aurelija Rapalytė
Scientific Supervisor Prof. Dr. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2019; 60 p.
Aim: to evaluate anthropometric indicators of 3 to 6 years old children attending Kaunas kindergartens and their associations with physiological parameters, nutrition and physical activity habits.
Objectives: 1) to identify children's anthropometric indicators by sex and age; 2) to evaluate the associations between different anthropometric indicators and their links with arterial blood pressure and pulse; 3) to evaluate children's nutrition and physical activity habits; 4) to identify the links between children's anthropometric indicators and family’s sociodemographic factors, parents’ body weight and children’s nutrition and physical activity habits.
Methods. The study was carried out in randomly selected Kaunas kindergartens. The participants were 3 to 6 years old children (n=195). Measurements of child height, weight, waist circumference, subscapular skinfold thickness were taken, body mass index (BMI) were calculated and arterial blood pressure and pulse were measured. Parents were asked to complete a questionnaire consisting of 40 questions about the family's social and demographic characteristics, maternal pregnancy, child's health, nutrition and physical activity habits. For statistical data analysis, the Chi square (χ2) criteria, Mann-Whitney test, correlation, factor analysis, and linear regression analysis were applied. Results. The mean height of boys increased from 104.1 (7.8) cm at the age of 3 years to 122.8 (3.8) cm at the age of 6 years and the mean height of girls – from 101.5 (6.3) cm to 121.8 (6.3) cm respectively. According to the data of linear regression analysis, the increase in boys’ height was 6.7 cm per year and the increase in girls’ height was 6.9 cm per year. The boys’ mean weight increased from 17.2 (2.6) kg to 22.5 (3.5) kg and the girls’ mean weight – from 16.1 (2.4) kg to 23.1 (7.3) kg, or 2.1 kg and 2.4 kg per year respectively. The majority of children (61.5%) had normal body weight. The correlation analysis showed that the anthropometric indicators were interrelated. Systolic blood pressure was associated with children’s body weight, waist circumference, subscapular skinfold thickness and BMI. Pulse was negatively correlated with waist circumference. Children's eating habits were not healthy enough. Only half of children consumed daily fruits, a quarter – vegetables and porridges. Every third child does not drink milk. The most of the parents
5
(63% – 68.2%) indicated that their children are sufficiently physically active. There were no statistically significant links between the anthropometric indicators of children and the socio-economic factors of families. A direct association between BMI of child and father was identified. More children, who had breakfast irregularly, were overweight compared to children having breakfast daily. The prevalence of underweight was lower among children who often consumed red meat and dairy products. Waist circumference and subscapular skinfold thickness were negatively associated with consumption of fish and porridge. Children who spent outside 2 and more hours daily had lower BMI.
Conclusions: every tenth child (9.2%) was overweight, and 29.3% of children were underweight. Children's BMI was associated with other anthropometric indicators, systolic blood pressure, dietary and physical activity habits, and father’s BMI.
6
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Vaikų antropometriniai matavimai ir kūno svorio vertinimas ... 12
1.2. Vaikų nutukimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje ... 15
1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai. ... 17
1.4. Vaikų fizinio aktyvumo įpročiai. ... 20
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 22
2.1. Tyrimo aprašymas ... 22
2.2. Tyrimo kontingentas ... 22
2.3. Tyrimo metodai ... 22
2.3.1. Antropometriniai matavimai ... 22
2.3.2. Anketinė apklausa ... 23
2.5 Statistinė duomenų analizė ... 24
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Tiriamojo kontingento charakteristika ... 25
3.2. Vaikų antropometrinių matavimų, arterinio kraujospūdžio ir pulso dažnio vertinimas ... 28
3.3. Vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai ... 35
3.4. Ikimokyklinio amžiaus vaikų antropometrinių rodiklių ryšiai su šeimų socialiniais ir ekonominiais veiksniais, tėvų KMI ir vaikų mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiais. ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51
IŠVADOS ... 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 56
7
SANTRUMPOS
COSI – angl. Childhood Obesity Surveillance Initiative (Vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva)
HBSC – Health Behavior in Shool aged Children (Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas)
IOTF – International Obesity Task Force (Tarptautinė nutukimo darbo grupė)
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI – Kūno masės indeksas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
NCHS – National Center for Health Statistics (Nacionalinis sveikatos statistikos centras)
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SN- Standartinis nuokrypis
8
SĄVOKOS
Antsvoris ir nutukimas - perteklinis riebalų susikaupimas, didinantis ligų riziką. Vertinant antsvorio ir nutukimo paplitimą, dažniausiai naudojamas kūno masės indeksas (KMI), kuris apskaičiuojamas pagal formulę : KMI = kūno svoris (kg) / ūgis2
(m) [1].
Fizinis aktyvumas - bet koks kūno judėjimas, kurį sukelia skeleto raumenys, kuriems reikalingos energijos sąnaudos [2].
Sveika mityba – tai maisto racionas, kuris užtikrina organizmui visas būtinąsias maistines medžiagas – baltymus, angliavandenius, riebalus, mineralus, vitaminus bei vandenį [1].
9
ĮVADAS
Sveikas vaikas – sveika ateitis. Nuo to, kokia vaiko sveikata, priklauso suaugusio žmogaus ateitis. Kiekvienos valstybės pats svarbiausias tikslas - turėti kuo sveikesnius šalies gyventojus. Todėl labai svarbu, kad vaiko fiziniu vystymusi ir gyvenimo būdu butų rūpinamasi nuo pačių pirmųjų jo gyvenimo dienų. Viena iš pagrindinių vaikų sveikatos problemų – nutukimas. Pasak pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vaikų nutukimas pasaulyje baigia pasiekti epidemijos lygį [3].
Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vaikų nutukimą – nesveika mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba nesubalansuota ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Vaikai daug užkandžiauja, mėgaujasi sveikatai nepalankiais produktais: bulvių traškučiais, dešrelėmis, sausainiais, geria saldintus gėrimus. Labai mažai vartojama daržovių, vaisių ir pieno produktų [4]. Taip pat vyrauja pasyvus laisvalaikis. Atsirandančios naujos technologijos lėmė vaikų domėjimąsi jomis, o to pasekmė - mažas fizinis aktyvumas ir įvairios sveikatos problemos [5]. Vaikai daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių nei lauke, todėl nesunaudoja su maistų gaunamos energijos, sutrinka energijos balansas ir atsiranda antsvoris [6].
Nutukusių vaikų skaičius didėja tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. 2016 metų duomenimis, pasaulyje buvo daugiau nei 41 milijonas vyresnių nei 5-erių metų vaikų, turinčių antsvorio ar nutukusių [3]. Nuo 1990 iki 2010 metų vaikų su antsvoriu ar nutukimu padaugėjo nuo 4,2 proc. iki 6,7 proc., o 2020 metais prognozuojama, kad jų bus arti 10 proc. [7].
Darbo naujumas. Lietuvoje buvo atlikta keletas tyrimų, kuriuose vertinti darželinio amžiaus vaikų antropometriniai rodikliai. Tačiau dalies jų duomenys jau yra pasenę, kituose matuotas tik ūgis ir svoris. Vykdant šį tyrimą atlikta daug antropometrinių matavimų: be ūgio ir svorio, matuota liemens apimtis ir odos raukšlių storiai. Taip pat matuotas arterinis kraujospūdis ir pulsas ir nustatytos šių rodiklių sąsajos su antropometriniais rodikliais. Atlikta tėvų anketinė apklausa apie vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius sudarė galimybes įvertinti vaikų antropometrinių rodiklių sąsajas su šiais gyvensenos įpročiais.
Praktinė reikšmė. Gauti rezultatai gali būti naudojami kuriant Lietuvos vaikų augimo standartus, kurie jau yra pasenę ir turi būti atnaujinti. Be to, duomenys apie antropometrinių rodiklių ir mitybos bei fizinio aktyvumo įpročių sąsajas gali būti panaudoti rengiant rekomendacijas tėvams, darželių auklėtojoms ir visuomenės sveikatos specialistams apie vaikų mitybos gerinimą ir fizinio aktyvumo skatinimą.
10
Asmeninis autorės indėlis. Autorė atliko vaikų antropometrinius, arterinio kraujospūdžio ir pulso matavimus, vykdė tėvų anketinę apklausą, suvedė duomenis į kompiuterį, atliko jų statistinę analizę ir apibendrino šiame darbe.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - Įvertinti Kauno m. darželius lankančių 3-6 m. vaikų antropometrinius rodiklius ir jų ryšius su fiziologiniais parametrais, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais.
Uždaviniai:
1. Nustatyti Kauno m. darželius lankančių 3-6 m. vaikų antropometrinius rodiklius, atsižvelgiant į lytį ir amžių.
2. Įvertinti antropometrinių rodiklių tarpusavio ryšius ir sąsajas su arteriniu kraujo spaudimu bei pulsu.
3. Įvertinti vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.
4. Nustatyti vaikų antopometrinių rodiklių sąsajas su šeimos socialiniais ir demografiniais veiksniais, tėvų kūno svoriu ir vaikų mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiais.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų antropometriniai matavimai ir kūno svorio vertinimas
Vaiko augimui ir brandai įvertinti yra naudojami įvairūs metodai. Įvertinti fizinę vaiko raidą bei vystymąsi galima naudojant antropometrinius rodiklius, tokius kaip ūgis, svoris ir kūno masės indeksas (KMI) [8]. Antropometrija - tai žmogaus kūno ir jo dalių dydžio bei formos tyrimo metodas, naudojamas antropologijoje ir medicinoje [2]. Pasaulyje didėjant nutukimo problemai, antropometriniai vaikų matavimai tampa labai svarbūs, vertinant problemos mastą ir pokyčius.
Antropometriniai matavimai atliekami, siekiant įvertinti vaikų augimą ir vystymąsi, nustatant kūno svorio ir ūgio santykį, kūno dalių apimtį ir odos klosčių storį [3]. Taip pat šie tyrimai padeda įvertinti vaikų mitybos ypatumus, energijos ir maisto medžiagų pakankamumą bei energijos balansą.
Vaikų antropometriniai matavimai padeda nustatyti nacionalinius vaikų augimo standartus, kurie naudojami vaiko fiziniam vystymuisi vertinti, lyginant vaiko matavimus su šalies standartais.
Atlikus antropometrinius matavimus, galima nustatyti, kuriai išsivystymo grupei vaikas priklauso, įvertinti jo kūno sudėjimo ypatumus, susijusius su tam tikra patologija, bei nustatyti vaiko fizinio vystymosi ryšį su kitais, pavyzdžiui, socialiniais ir ekonominiais veiksniais [4].
Pasak PSO ekspertų, vaikų nutukimo stebėsena turi būti paremta tiksliais, objektyviais antropometriniais matavimais, o ne subjektyvia respondentų nuomone apie savo svorį. Tokius antropometrinius matavimus gali atlikti apmokyti įvairių sričių specialistai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir įrangą [9]. Antropometrijos metodas yra pigus ir neskausmingas, lengvai atliekamas, nereikalaujantis daug išlaidų bei sudėtingos įrangos. Atliekant antropometrinius matavimus, labai retai kada susiduriama su sunkumais, tačiau tai priklauso nuo tiriamųjų. Tiriant vaikus, būtina atkreipti dėmesį, kad tai viena iš jautriausių tiriamųjų grupių, todėl būtina elgtis atitinkamai. Vaikams būtina sudaryti aplinką, kurioje jie jaustųsi komfortiškai ir saugiai [10].
Žemiau pateikiami pagrindiniai antropometriniai matavimai [11]. Kūno apimčių matavimas (matavimai atliekami centimetrine juostele):
Krūtinės ląstos apimtis matuojama tris kartus: maksimaliai įkvėpus, maksimaliai iškvėpus, reliatyvios ramybės būklėje.
Žasto apimis matuojama storiausioje vietoje.; ranka nuleista. Šlaunies apimtis matuojama po sėdmenų raukšle.
Liemens apimtis matuojama ploniausioje liemens vietoje ties bamba.
Dubens (sėdmenų) apimtis matuojama didžiausio sėdmenų atsikišimo vietoje. Kaklo apimtis
13
Riebalinių raukšlių matavimas (absoliučiam riebalų kiekiui organizme nustatyti dažniausiai matuojamos išilginės riebalinės raukšlės; naudojamas specialus prietaisas –kaliperis):
Pomentės–po apatiniu mentės kampu
Žasto užpakalinio paviršiaus–virš trigalvio žasto raumens, per vidurį tarp peties ir alkūnės
Žasto priekinio paviršiaus–virš dvigalvio žasto raumens, tame pačiame lygyje, kaip ir virš trigalvio
Dilbio–priekiniame paviršiuje, ties priekine pažasties linija (suimama įstrižai) Krūtinės–priekiniame paviršiuje, ties priekine pažasties linija (suimama įstrižai) Pilvo–sulig bamba, 5 cm į šoną nuo jos (galima suimti horizontaliai)
Šlaunies–matuojama sėdint ant kėdės, kojos sulenkiamos stačiu kampu. Matuojama priekinėje šoninėje šlaunies dalyje, ties kirkšnies raiščiu
Blauzdos–matuojama taip pat kaip ir šlaunies. Raukšlė suimama vertikaliai užpakalinėje šoninėje blauzdos pusėje, ties apatiniu pakinklio duobės kampu.
Kūno svorio matavimas (matuojama su elektroninėmis svarstyklėmis, kurios sukalibruotos 0,1 kilogramo tikslumu).
Matuojant svorį svarbu, kad tiriamasis būtų basomis kojomis, apsirengęs plonais rūbais ir svarbiausia nieko neturėtų rankose ar kišenėse. Svarstyklės turi būti padėtos ant tiesių grindų.
Ūgio matavimas (matuojama gera ūgio matuokle, kuri būtų padaryta iš lygios, atsparios drėgmei (nulakuotos ir poliruotos) medienos arba metalo).
Matuojant ūgį, svarbu, kad tiriamasis stovėtų tiesiai, žiūrėtų priešais save, pėdas laikytų šiek tiek pražergtas, o kulnai būtų suglausti.
Atlikus antropometrinius matavimus, galima įvertinti kiekvieno vaiko kūno proporcijas ir dydį. Gautus antropometrinius duomenis galima palyginti su vaikų augimo standartais ir įvertinti, ar jų fizinis išsivystymas nenukrypsta nuo normos ir ar nėra jokių sutrikimų. Pastebėjus tam tikrus sutrikimus, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie galėtų greitai nustatyti sutrikimo priežastis ir jas šalinti.
Vaikų augimas priklauso nuo genetinių, mitybos, fizinio aktyvumo ir psichosocialinių veiksnių. Mažamečių vaikų augimas nevyksta tolygiai. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas auga daug greičiau nei vyresniame amžiuje. Pirmaisiais metais vaiko ūgis padidėja apie 25 cm, o iki trečiųjų gyvenimo metų vaikas per metus paauga apytiksliai po 10 centimetrų. Taip pat mokslininkai įvardija, kad vaiko augimas pirmaisiais gyvenimo metais yra daug spartesnis nei ikimokyklinio amžiaus laikotarpyje, nes ikimokyklinio amžiaus vaikai per metus paauga tik 6 centimetrus [12]. Vertinant vaikų augimo rodiklius, būtina naudotis specialiais augimo standartais.
14
Antropometriniai rodikliai priklauso nuo lyties, todėl kreivės ir lentelės yra sudarytos skirtingos berniukams ir mergaitėms. Dažniausiai diagramos naudojamos vertinant vaikų ūgį ir svorį bei jų atitikimą standartams [13]. Vaikų kūno svoris gali būti vertinamas, naudojant kūno masės indeksą: KMI = svoris (kg)/ūgis (m)2
. Lietuvoje dar nėra nustatyti nacionaliniai KMI vertinimo standartai, todėl vaikų ir paauglių kūno svoris vertinamas pagal tarptautinius standartus:
1) Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (angl. International Obesity Task Force) (IOTF) pasiūlytas KMI ribines vertes; kurios pirmiausia buvo pateiktos nustatyti antsvorį ir nutukimą, o 2007 m. ir nepakankamą kūno svorį, atsižvelgiant į vaiko amžių (nuo 2 iki 18 m. kas 2 mėnesius) ir lytį. [15,16];.
2) PSO paskelbtus tarptautinius vaikų augimo vertinimo standartus;
3) KMI procentilines kreives, sudarytas pagal Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinio sveikatos statistikos centro (angl. National Center for Health Statistics / Centers for Disease Control and Prevention Growth Charts) (NCHS) duomenis [10].
Nors kūno masės indeksas neišmatuoja kūno riebalų kiekio tiesiogiai, kai kurie tyrimai patvirtino, kad KMI koreliuoja su kitais kūno riebalų matavimo būdais, tokiais kaip svėrimas po vandeniu ar dvisrautė radioabsorbciometrija, juosmens ir klubų apimties matavimais.
Naudojant KMI procentilines kreives galime teisingiau įvertinti gautus morfologinius vaikų duomenis [10]. Naudojant vienmates bei dvimates procentilių diagramas pagal lytį, galima įvertinti vaikų fizinės būklės rodiklius nuo gimimo iki 18 metų. Procentiliai - tai skaičiai, kurie dalina pasirinkto augimo rodiklių variancinę eilutę į šimtą intervalų didėjančia tvarka [14]. Svarbiausi procentiliai, žymintys rodiklio kitimą: 3-ias, 10-as, 25-as, 50-as,75-as, 90-as, 97-as [15].
Vertinant vaikų antsvorį ir nutukimą, JAV NCHS naudoja 85-ąjį ir 95-ąjį procentilius. JAV NCHS diagramose vaikų antsvoris ir nutukimas vertinamas atsižvelgiant į lytį ir į amžių (1 mėn. intervalais vaikams nuo 2 iki 19 m.) [16].
Tyrimo metu buvo palyginti visi vaikų KMI vertinimo metodai. Išanalizavus duomenis, buvo gauta išvada, kad visi metodai yra naudingi vertinant vaikų antsvorį, bet nustatant vaikų nutukimo paplitimą tarp vyresnio amžiaus berniukų, tikslesnius rezultatus pateikia IOTF KMI vertinimo metodas [17].
Apibendrinant galime teigti, kad antropometriniai matavimai būtini, norint įvertinti vaiko fizinį vystymąsi. Dažniausiai skaičiuojamas KMI, kurio vertinimui taikomi tarptautiniai standartai. Vaikų antropometriniai matavimai turi būti atliekami nuolat, kad laiku būtų pastebėti vystymosi sutrikimai ir pašalintos jų priežastys.
15
1.2. Vaikų nutukimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
Analizuojant vaikų antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio paplitimą bei palyginimą tarp šalių, susiduriama su keletu problemų. Pirma, metodologinės problemos, apibrėžiant antsvorį, nutukimą ir liesumą, nes nėra vieningų KMI vertinimo ribinių verčių (jos yra skirtingos IOTF, PSO, CDC ir nacionalinėse vertinimo metodikose). Antra, pristatant duomenis, paplitimas pateikiamas skirtinguose amžiaus grupių intervaluose. Trečia, nevienodas duomenų patikimumas; vieni autoriai pristato objektyvių antropometrinių tyrimų duomenis, kiti – subjektyvių. Ketvirta, nepakanka duomenų, atspindinčių demografinius, kultūrinius, socialinius ir ekonominius Europos gyventojų rodiklius [8].
2016 metų duomenimis, pasaulyje buvo daugiau nei 41 milijonas vyresnių nei 5-erių metų vaikų, turinčių antsvorio ar nutukusių [3]. Nuo 1990 iki 2010 metų vaikų su antsvoriu ar nutukimu padidėjo nuo 4,2 proc. iki 6,7 proc., o 2020 metais prognozuojamas, kad jų bus arti 10 proc. [7].
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kas penktas (16,2 proc.) 2-19 metų amžiaus vaikas ir jaunuolis turi nutukimo ar antsvorio problemą [18].
Europoje nustatyta, kad 20 proc. vaikų turi antsvorį, o trečdalis yra nutukę [19]. Dar nuo 1980-ųjų metų yra pastebėta, kad kasmet vaikų su antsvoriu padidėja po 85 tūkstančius ir nutukusių vaikų skaičius siekia daugiau nei 3 mln. [20]. Ypač didelis nutukimo paplitimas yra pastebimas pietinėje žemyno dalyje – Italijoje, Kretoje, Sicilijoje, Maltoje, Gibraltare, Ispanijoje. Šiose vietovėse nutukimas nustatomas daugiau nei 30 proc. 7-11 metų amžiaus vaikų [21].
Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje antsvorio problema yra labai aktuali. Dar nuo 1925 m. pradėti registruoti pirmieji Lietuvos vaikų augimo duomenys, kurie leidžia palyginti vaikų antropometrinius rodiklius su šių dienų tendencijomis [22]. Tačiau norint kokybiškai lyginti duomenis, reikia įvesti atitinkamus kriterijus, metodikas, dokumentavimus ir panašiai, kad lyginimai būtų adekvatūs. Pavyzdžiui, Kanadoje vertinant vaikų KMI pagal PSO standartus, 2011 metais antsvorį ir nutukimą turėjo beveik trečdalis (31,5 proc.) vaikų, o pagal IOTF vertinimo metodiką – ketvirtadalis (24,8 proc.) vaikų [23]. Dar vieną plačiai paplitusią KMI vertinimo metodiką Jungtinėse Amerikos Valstijose taiko Ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Centers for Disease Control and Prevention - CDC) [24]. Šios trys plačiai paplitusios vertinimo sistemos apibrėžia KMI, tačiau jų vertės gaunamos skirtingai [25]. Dėl to lyginti skirtingų valstybių antsvorio ir nutukimo paplitimą yra sudėtinga, nebent būtų naudojami vienodi antropometriniai matavimai ir vertinimo metodai.
Norint išvengti šių niuansų yra organizuojami ilgalaikiai tarptautiniai stebėjimai ir tyrimai tam tikrose amžiaus grupėse ar vietovėse. Pavyzdžiui, 1982 metais pradėtas vykdyti PSO vadovaujamas Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (angl. Health Behaviour in School-aged
16
Children - HBSC). Tiriamoji grupė - 11, 13, 15 metų amžiaus mokiniai [26]. Lietuva įsijungė į tyrimą 1994 m., o šiuo metu tyrime dalyvauja 48 šalys iš Europos ir Šiaurės Amerikos. Tyrimas vyksta kas 4 metus, o HBSC gautus rezultatus paskelbia oficialioje ataskaitoje [27].
Vienas iš HBSC tyrimo tikslų yra vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimo vertinimas. Skaičiuojamas KMI pagal vaikų nurodytą ūgį ir svorį ir vertinamas pagal IOTF kriterijus [27]. Remiantis 2001/2002 metų tyrimo rezultatais, Lietuvos moksleiviai turėjo vieną mažiausią antsvorio paplitimą tarp 36 šalių: tarp 13 metų amžiaus berniukų – 6 proc., mergaičių – 4 proc.; tarp 15 metų amžiaus berniukų – 5 proc. ir tarp mergaičių – 3 proc. [28]. 2013/2014 m. tyrimo duomenimis, antsvorio paplitimas tarp Lietuvos vaikų ženkliai padidėjo – tarp 13 metų berniukų jis buvo 20 proc., tarp mergaičių – 8 proc.; tarp15 metų berniukų – 17 proc. ir tarp mergaičių – 8 proc. [7]. Taigi per 12 metų laikotarpį antsvorio paplitimas padidėjo tarp berniukų daugiau negu 3 kartus, o tarp mergaičių 2 ir daugiau karto (2.2.1 lentelė).
1.2.1 lentelė. Antsvorio paplitimas tarp Lietuvos berniukų ir mergaičių 2002 m. ir 2014 m. (HBSC tyrimo duomenimis). Berniukai Mergaitės 11 m. 13 m. 15 m. 11 m. 13 m. 15 m. 2001/2002 ND* 6 5 ND* 4 3 2013/2014 6 20 17 7 8 8 Padidėjimas (kartais) ND* 3,3 3,4 ND* 2 2,7 *ND - nėra duomenų.
Vilniaus universiteto profesorė Janina Tutkuvienė 2007 metais savo straipsnyje palygino 1985 ir 2002 m. Lietuvos vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimą, naudodamasi IOTF kriterijais [20]. Gauti rezultatai parodė, kad antsvoris per 17 metų padidėjo – 7-13 metų mergaičių grupėje nuo 4,6 proc. iki 11,5 proc., berniukų grupėje – nuo 4,8 proc. iki 13,6 proc., o 14-18 metų amžiaus mergaičių grupėje antsvoris padidėjo nuo 1,5 proc. iki 6,6 proc., o berniukų grupėje - nuo 3,9 proc. iki 9,5 proc. Nors labai žymaus antsvorio padidėjimo nebuvo užfiksuota, tačiau galima pastebėti, kad antsvoris tendencingai didėja tarp jaunesnių mergaičių ir berniukų [15].
Buvo pastebėta, kad ypač nedaug duomenų yra apie 6-9 metų amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą pasaulyje. Todėl PSO suorganizavo projektą „PSO vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva” (angl. WHO Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI), kurio tikslas yra stebėti antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp 6-9 metų amžiaus vaikų Europos regiono šalyse ir juos palyginti. Į COSI tyrimą buvo įtraukta 13 Europos šalių, taip pat ir Lietuva. Pirmas tyrimas atliktas
17
2008 m., antras - 2010 m., trečias - 2013 m. ir ketvirtas - 2016 m. Tyrimams atlikti buvo naudojama speciali PSO rekomenduota įranga, tyrėjai buvo tinkamai apmokyti, taip pat buvo griežtai laikomasi PSO ekspertų sudaryto protokolo, o KMI vertinamas pagal IOTF kriterijus [29]. Remiantis gautais duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas 2008-2013 metais tarp Lietuvos pirmokų berniukų padidėjo nuo 17 proc. iki 19 proc., o tarp mergaičių liko nepakitęs [22]. 2008-2010 m. COSI tyrimo duomenis, didžiausias antsvorio ir nutukimo paplitimas 6-9 metų amžiaus grupėje nustatytas Pietų Europos šalyse: Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, kur antsvorio ir nutukimo paplitimas viršijo 30 proc. tarp berniukų ir mergaičių [30].
Yra pateikti ir naujausi preliminarūs 2015-2017 m. COSI tyrimo duomenys, tačiau juos lyginti su ankstesniais COSI tyrimais yra sudėtinga, mat KMI vertinamas pagal PSO kriterijus. Gauti rezultatai parodė, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje yra panašus kaip ir Europos vidurkis – 28 proc. berniukų turėjo antsvorio, buvo nutukę 12 proc.; 23 proc. mergaičių turėjo antsvorio, buvo nutukusios 8 proc. [31].
Apibendrinant galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas pasaulyje tarp vaikų sparčiai didėja, ne išimtis ir Lietuva. Nutukimo ir antsvorio problemos stebimos ne tik besivystančiose šalyse, tačiau ir išsivysčiusiose šalyse, o ypač Pietų Europoje. Ši opi pasaulinė problema skatina labiau stebėti vaikų fizinę raidą ir pradėti vykdyti prevencines priemones, padedančias kovoti su vaikų nutukimu.
1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai.
Vienas iš pagrindinių vaiko sveikos gyvensenos elementų – sveika mityba. Sveika vaiko mityba yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gerą vaiko vystymasis [32]. Gera mityba ypač svarbi vaikystėje ir paauglystėje, nes tuo metu sparčiai auga ir vystosi organizmas [33]. Pasak J. Tysoe ir C. Wilson, sveiki mitybos įpročiai yra išmokstami ankstyvoje vaikystėje ir jie išlieka vaikui suaugus [34].
Nustatyta, kad, vaikams augant, mažėja tėvų įtaka, pasirenkant palankius sveikatai maisto produktus, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams tenka didelė atsakomybė kuo anksčiau išugdyti sveikos gyvensenos įpročius, pratinant juos sveikai maitintis [33]. Ugdant vaiko mitybos įpročius neretai reikia pasitelkti kūrybiškumu, norint, kad vaikas valgytų vienus ar kitus produktus. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria tėvai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai – daržovių nevalgymas. Vaikai labai išrankūs, pirmiausia, išvaizdai: jeigu daržovė bus jiems neįprastos spalvos ar formos, vaikai tokios daržovės tikrai nemėgins net ragauti. Toliau vaikai taip pat išrankūs kvapui: jeigu virta ar kepta daržovė skleis jų juslei nemalonų kvapą, tai tikėtina, kad vaikas tikrai tokiu produktu nesusigundys [35]. P.Dazeley ir C. Houston- Price 2014 metais savo
18
moksliniame straipsnyje pateikė rekomendacijas, į kurias reikia atkreipti dėmesį tėvams ir ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogams, norintiems paskatinti vaikus vartoti daržoves [36] . Straipsnyje pateikiama, jog norint skatinti vaikus vartoti daržoves, būtina atkreipti dėmesį į šiuos penkis sensorinius aspektus: garsą, regėjimą, kvapą, lytėjimą bei skonį. Pasak autorių, vaikus būtina pratinti prie daržovių pavadinimų, kartu su jais dainuojant daineles ar skaitant pasakas, kurios susijusios su viena ar kita daržove. Vizualiai gražiai pateikiant daržoves lėkštėje, žaidžiant su spalvomis, formomis galime vaikams suskatinti didžiulį norą paragauti daržovių, esančių jų lėkštėje, taip pat būtina naudoti daržovių paveikslėlius kaip metodinę priemonę. Svarbu, kad vaikams daržovių kvapas būtų įprastas, užsiėmimų metu vaikams reikia leisti pauostyti daržoves, kurios yra įvairiai apdorotos, kvapas taps pažįstamu ir nebesukels streso, pateikus vaikui valgio metu. Žinoma, svarbiausia vaikui leisti paliesti ir pajausti daržovių skonį, specialistai rekomenduoja leisti vaikui reguliariai paragauti daržovių, kurių jie nėra ragavę, kad skonis taptu įprastu. Prisiliečiant vaikui prie daržovių, jos taps jam gerai pažįstamos ir suvokiamos, kokios tekstūros jos yra [37].
Maistas vaikui teikia energijos, reikalingos augti, fiziniam aktyvumui, palaikyti normaliom gyvybinėm funkcijom: kvėpavimui, virškinimui, kūno temperatūros palaikymui, kraujo cirkuliacijai. Taip pat maistas aprūpina organizmą statybinėmis medžiagomis [38]. Pasak profesoriaus R. Stuko, ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybai ir maitinimosi įpročiams reikia skirti labai didelį dėmesį. Lietuvoje pirmą klasę pradeda lankyti vos trečdalis sveikų vaikų, ir ši problema yra dėl neracionalios mitybos, mažo fizinio aktyvumo ir netinkamo dienos režimo [38].
Kai vaikų mityba yra sveika ir subalansuota, tada ji tampa apsaugančiu vaiko organizmą nuo įvairių ligų veiksniu. Tyrimai parodė, kad vaikai, kurių mityba yra neracionali, dažniau būna žemesni už bendraamžius, dažniau serga ir yra prastesni jų mokymosi rezultatai. Dėl nesveikos mitybos atsiranda problemų su kūno svoriu, kuris yra susijęs su daugybe sveikatos problemų [39].
Vaiko mityba turi atitikti jo amžių. Labai svarbu laikytis vaiko maitinimo režimo bei tinkamai paskirstyti energinę paros raciono vertę. Pasak sveikos mitybos rekomendacijų, 1-3 metų amžiaus vaikai per parą su maistu turi gauti 15-20 proc. baltymų, 30-40 proc. riebalų ir 45-65 proc. angliavandenių. Vaikai, esantys 4-6 metų amžiaus, su maistų per parą turi gauti 10-30 proc. baltymų, 25-35 proc. riebalų ir 45- 65 proc. angliavandenių [40].
Vaiko racionali mityba – tai mityba, kai vaikas su maistu gauna visų organizmui reikiamų maisto medžiagų. Vaikui stingant kai kurių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų ar aminorūgščių, riebalų ar kai kurių riebalų rūgščių, angliavandenių, mineralinių druskų ar vitaminų, mažėja jo apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga [41].
Pastaruoju metu tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pastebimas vaikų mitybos prastėjimas. Pagal PSO rekomendacijas ikimokyklinio amžiaus vaikai turi valgyti reguliariai 4-5 kartus per dieną ir
19
būtinai kasdien pusryčiauti, vartoti kuo įvairesnį maistą, per dieną suvalgyti bent 400 gramų įvairių daržovių ir vaisių (neskaitant bulvių) bei gerti pakankami vandens [42]. Valgant 4 kartus per dieną, 25 proc. turi sudaryti pusryčiai, 15 proc. - priešpiečiai arba pavakariai, 35 proc. - pietūs ir 25 proc. - vakarienė [40]. Tačiau šių rekomendacijų Lietuvoje yra laikomasi dalinai.
Lietuvos mokslininkai įvardijo pagrindines mūsų šalies vaikų mitybos problemas. Šalyje vaikai dažnai nevalgo pusryčių, saldžiai ir riebiai užkandžiauja, daug valgo bulvių traškučių, bandelių, šokoladinių batonėlių, saldainių, ledų, daug geria gaiviųjų gėrimų. Taip pat mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, žuvų pirštelius, picas, mėsainius ir mažai valgo visaverčių baltymų turinčių maisto produktų [43].
2017 metais atliktame reprezentatyviame Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių ugdymo įstaigų, tyrime, buvo gauti rezultatai, kad dauguma 1-7 m. vaikų, kaip ir rekomenduojama, valgo 4-5 kartus per dieną bei kasdien pusryčiauja. Taip pat tyrime buvo pastebėta, kad, didėjant tiriamųjų vaikų amžiui, geriančių nesaldintą arbatą skaičius mažėja, manoma, kad tai susiję su galimybe pasirinkti gėrimą pačiam. Tyrime buvo klausiama vaikų tėvų, ar vaikai valgo pusryčius. Rezultatai parodė, kad dauguma (93,3 proc.) ikimokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pusryčius valgo kiekvieną dieną. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, lyginant saldumynų vartojimo dažnumą pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. Dažniau saldumynų valgė mergaitės negu berniukai: bent kelis kartus per savaitę saldumynų valgė 51,4 proc. mergaičių ir 43,6 proc. berniukų. Vyresnio amžiaus vaikai dažniau valgė saldumynus nei jaunesnio ikimokyklinio amžiaus vaikai: bent kelis kartus per savaitę saldumynų valgė 75,8 proc. 3–7 m. amžiaus ir 37,6 proc. 1–3 m. amžiaus vaikų. Taip pat dažniau saldumynų vartojo vaikai, gyvenantys kaime: bent kelis kartus per savaitę saldumynų valgė 53,6 proc. kaime ir 45,5 proc. mieste gyvenančių vaikų [43] .
Atliktame Klaipėdos miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrime nustatyta, kad vaikų mityba turėtų būti tinkamesnė ir sveikesnė [4]. Ne visi vaikai pusryčiavo, tik trečdalis tirtų vaikų valgė tris kartus per dieną, kai kurie vaikai valgė tik du kartus per dieną. Kasdien baltos bei juodos duonos valgė tik 16 proc. vaikų, nors pagal rekomendacijas grūdinių produktų per dieną būtina valgyti bent keletą kartų. Klaipėdos miesto vaikai valgė pakankamai mėsos, tačiau mažai valgė žuvies [4].
Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos namuose ypatumų vertinimo tyrimas parodė, kad vaikai nepakankamai vartoja šviežių vaisių, šviežių ir virtų daržovių. Kasdien šių produktų valgė tik 1/5 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Vertinant pieno ir mėsos vartojimo ypatumus, buvo išsiaiškinta, jog vaikai jų vartojo pakankamai. Tačiau tyrimas parodė, kad vaikai per dažnai vartojo saldumynų, kurie yra mažos maistinės vertės, tačiau daug energijos teikiantys produktai [44].
20
Apibendrinant galime teigti, jog Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai nėra sveiki. Vaikų mityba tik iš dalies atitinka sveikos mitybos rekomendacijas. Vaikai vartoja mažai šviežių daržovių ir vaisių, bet daug valgo saldumynų.
1.4. Vaikų fizinio aktyvumo įpročiai.
Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikianti vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Nustatyta, kad net ir trumpas kasdieninis fizinis aktyvumas sumažina antsvorio tikimybę, gerina medžiagų apykaitą, širdies darbą ir teigiamai veikia bendrą savijautą [45].
Mažas ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo lygis didina antsvorio tikimybę [46]. Vaikai, kurių fizinis aktyvumas yra nepakankamas, dažnai turi padidėjusį sistolinį kraujo spaudimą [47]. Tokiems vaikams lėčiau vystosi motoriniai įgūdžiai ir yra sutrikusi kardiorespiracinė ištvermė [48].
Reguliaria fizine veikla užsiimančio žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių lėtinių ligų (širdies ir kraujagyslių, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos) arba jas pavėlinti [49]. Pastaruoju metu susirūpinta ypač pasyviu jaunimo fiziniu aktyvumu: vaikai per mažai juda ir sportuoja, žaidimus atvirame ore pakeitė sėdėjimas prie kompiuterių ar televizorių [50].
2007m. atlikto Tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas – didelė jų dalis iš viso nesimankština (41,4 proc.) arba mankštinasi retai (12,5 proc.) [50]. 2014 m. Tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo (HBSC) duomenimis, vaikai daug laiko praleidžia pasyviai prie televizoriaus ar kompiuterio. Nepakankamas fizinis aktyvumas yra būdingas 52proc. berniukų ir 36,6proc. mergaičių 11-15 m. amžiaus grupėje [7]. Lyginant du didžiausius Lietuvos miestus, pastebime skirtumą. 2014 m. HBSC tyrimo duomenimis, Kauno mieste nepakankamai fiziškai aktyvių mokinių buvo 37 proc. (30,5 proc. berniukų ir 43,4 proc. mergaičių), o Vilniuje aktyviai mankštinosi ir sportavo du iš penkių berniukų (44,8 proc.) ir kas trečia mergaitė (34,6 proc.) [51].
Didžiulę įtaka ikimokyklinio vaiko gyvenime daro jų tėvai. Atlikti tyrimai parodė, kad jeigu tėvai yra fiziškai aktyvūs, tada ir jų vaikai fiziškai aktyvesni. Judėjimo aktyvumo ir fizinės būsenos sąsajų tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną būtina judėti 3-4 val. [52].
Norint, kad vaikas būtų fiziškai aktyvus, būtina jo laisvalaikį organizuoti tikslingai. Vaiko laisvalaikis gali būti aktyvus ir pasyvus, tėvai sugalvodami vaikui veiklas, parenka ir laisvalaikio formą. 2014 m. sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto
21
Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu suplanavo ir atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų poilsio ypatumus ir jo sąsajas su vaikų savijauta. Atlikto tyrimo metu buvo analizuojama, kiek fiziškai aktyviai vaikai praleidžia laiko lauke, grįžę iš ikimokyklinės įstaigos ir savaitgaliais. Apklausus tėvus, nustatyta, kad daugiausiai ikimokyklinio amžiaus vaikų lauke praleidžia mažiau nei 1 val. (51,9 proc.), mažiausiai vaikų lauke būna daugiau nei 4 val. (2,7 proc.), o 10,6 proc. vaikų lauke visai nebūna. Poilsio dienomis buvimui lauke laiko yra daugiau, todėl svarbu apžvelgti gautus rezultatus. Daugiausia vaikų savaitgaliais lauke praleidžia 1–2 valandas (54,3 proc.), tad rezultatas kitoks nei darbo dienomis. Mažiausiai respondentų atsakė, kad jų vaikai nebūna lauke (1,2 proc.). Mažiau nei 1 val. lauke būna 12,5 proc. vaikų [5].
Apibendrinant galime teigti, kad fizinis aktyvumas ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus. Fizinis aktyvumas vaikui padeda vystytis visapusiškai. Atsižvelgus į atliktų tyrimų rezultatus, matome, kad vaikai juda nepakankamai, todėl būtina skatinti tėvus aktyviau leisti laisvalaikį su vaikais, taip juos atitraukiant nuo televizorių ar kompiuterių.
22
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
2.1. Tyrimo aprašymasSiekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų augimą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos instituto ir Profilaktinės medicinos katedros mokslininkai pradėjo vykdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo stebėsenos tyrimą, kurio tikslas – stebėti vaikų augimą, ištirti jų mitybos, fizinio aktyvumo ypatumus, įvertinti sveikatos būklę. Tyrimo vykdymui buvo gauti Lietuvos bioetikos komiteto (Priedas 1). Kauno miesto bei rajono savivaldybių Švietimo skyrių leidimai bei darželio administracijos pritarimas.
2.2. Tyrimo kontingentas
Tyrimui atsitiktinės atrankos būdu atrinkta šešiolika Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų: darželis „Dvarelis“, l/d „Kūlverstukas“, l/d „Gandriukas“, l/d „Šarkelė“, l/d „Žemyna“, l/d „Pušaitė“, l/d „Žvangutis“, l/d „Ežiukas“, l/d „Drevinukas“, l/d „Rudnosiukas“, darželis-mokykla „Rūtelė“, l/d „Liepaitė“, l/d „Želmenėlis“, l/d „Žingsnelis“, sanatorinis l/d „Pienė“, l/d „Šilinukas“. Buvo gauti raštiški tiriamųjų tėvų/atstovų sutikimai antropometriniams matavimams atlikti.
Tyrimo imtis suskaičiuota, taikant OpenEpi programą. Remiantis literatūros duomenimis, taikyta prielaida, kad antsvorio paplitimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų bus apie 15 proc. Siekiant 95 proc. tikslumo su 5 proc. paklaida, apskaičiuota tyrimo imtis – 195 vaikai. Taigi pamatuoti ir apklausti 195 vaikai (98 mergaitės ir 97 berniukai), kurių amžius – 3-6 metai.
2.3. Tyrimo metodai
Tyrime naudoti antropometriniai ir anketinės apklausos duomenys.
2.3.1. Antropometriniai matavimai
Tyrimas atliktas naudojant standartizuotą įrangą. Ūgis matuotas 0,1 m tikslumu SECA nešiojama ūgio matuokle. Svoris matuotas 0,01 kg tikslumu nešiojamomis elektroninėmis SECA svarstyklėmis. Arterinis kraujo spaudimas ir pulsas matuotas autonominiu OMRON HBP-1300 aparatu. Kraujo spaudimas matuotas sėdint ramybės būsenoje, manžetę uždėjus ant kairės rankos žasto. Liemens, klubų, kairio žasto vidurio apimtys matuotos plastikine nesitempiančia matavimo juosta 0,1 cm tikslumu. Odos raukšlių storis matuotas ties kairio klubakaulio viršutiniu kampu, dvigalvio raumens, trigalvio raumens vidurio bei ties mentės kampu, naudojant Harpenden Skinfold kaliperį 0,1 mm tikslumu.
Matavimai buvo atliekami iš ryto, kai vaikai buvo nevalgę ir pasituštinę. Vaikai vilkėjo tik apatinius rūbus ir buvo be batų. Spaudimo ir pulso matavimas vyko vaikams įprastoje ir
23
komfortiškoje vietoje, supažindinus vaikus su procedūra. Vaikams, kurie labai jautė didelį stresą, matavimai būdavo pakartojami, vaikams nusiraminus.
2.3.2. Anketinė apklausa
Tėvai pildė anketą, kurią sudarė 40 klausimų apie vaiko fizinio aktyvumo, mitybos ir kitus įpročius (Priedas 2). Tėvų buvo klausiama apie jų vaikų apetitą, pusryčiavimo įpročius.
Mitybos įpročiams įvertinti naudotas dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Tėvų buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai per įprastinę savaitę jų vaikai vartoja sąraše išvardintus produktus. Sąrašą sudarė 4 produktų grupės: vaisiai ir daržovės, mėsa ir žuvis, pieno produktai bei sveikatai nepalankūs maisto produktai (greitas maistas, nesveiki užkandžiai. saldūs gėrimai). Galimi atsakymų variantai: „Kasdien“, „4–6 dienas per savaitę“, „1–3 dienas per savaitę“, „Kartą arba kelis per mėnesį“ ir „Niekada“. Be to, buvo klausiama, kiek arbatinių šaukštelių cukraus vaikai deda į arbatą, ar dažnai geria pieną.
Vertinant vaiko fizinį aktyvumą, tėvų buvo prašoma atsakyti į klausimus: ,,Kaip manote, ar Jūsų vaikas yra fiziškai aktyvus?“ ir ,,Kaip manote, ar Jūsų šeima yra fiziškai aktyvi?“ Be to, buvo klausiama, kiek valandų per dieną jis žaidžia kompiuteriu, žiūri televizorių ir būna/žaidžia lauke; kada vaikas eina miegoti ir kada keliasi.
Taip pat anketoje yra klausimai apie tėvų išsilavinimą, šeimos sudėtį, vaikų amžių ir lytį. Norint įvertinti vaikų sveikatos būklę, tėvų buvo klausiama, kokiomis ligomis sirgo ar serga jų vaikas, kokius vaistus vartoja bei koks buvo motinos nėštumo laikotarpis.
2.4. Kintamųjų aprašymas
Vertinant vaikų antropometrinius duomenis, kiekvienam tiriamajam buvo apskaičiuotas KMI: svoris (kg)/ūgis(m2). KMI vertinimui buvo naudojamas T. Cole su bendraautoriais pasiūlytos KMI tarptautinės ribinės vertės vaikų antsvoriui, nutukimui (2000 m.) ir nepakankamam svoriui (2007 m.) nustatyti [15]. Kadangi nutukusių vaikų buvo nedaug, ši grupė buvo apjungta su antsvorį turinčiais vaikais. Kitiems antropometriniams rodikliams vertinti buvo naudojamas procentilių metodas.
Į dažnuminio mitybos tyrimo lentelę įtraukti duomenys buvo sugrupuoti į dvi grupes: į sveikatai palankius produktus ir į sveikatai nepalankius produktus. Be to, buvo atlikta faktorinė duomenų analizė, kurios metu išskirti penki bendrieji mitybos faktoriai: “Nesveiki užkandžiai”, “Saldumynai”, “Vaisiai ir daržovės”, “Sveikatai palankūs produktai” ir “Baltyminiai produktai” (plačiau Rezultatų skyriuje).
24
2.5 Statistinė duomenų analizė
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant statistinę programą IBM SPSS Statistics 20.0. Darbe taikyta aprašomoji statistinė analizė (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis ir procentiliai).
Ryšys tarp kokybinių požymių buvo analizuotas taikant Chi kvadrato (χ2) kriterijų ir z testą su Bonferroni korekcija. Buvo tikrinamas kiekybinių matavimų skirstinių normalumas, taikant Kolmogorovo – Smirnovo kriterijų ir pagal jo rezultatus buvo pasirinkta, kokį kriterijų taikyti skirstinių palyginimui. Dažniausiai taikytas Mann-Whitney testas.
Vertinant matavimų ryšius su vaikų amžiumi, taikyta tiesinė regresinė analizė. Skaičiuoti beta koeficientai, jų PI ir statistinis reikšmingumas. Koeficientai rodo tam tikro rodiklio pokytį per vienus vaiko amžiaus metus. Be to, tiesinė regresinė analizė taikyta, vertinant ryšį tarp vaikų ir tėvų KMI bei tarp antropometrinių rodiklių ir mitybos faktorių įverčių. Ryšys tarp atskirų antropometrinių rodiklių bei sistolinio kraujospūdžio ir pulso vertintas taikant Spearmano koreliacinę analizę. Mitybos įpročių vertinimui taikyta faktorinė analizė. Pagal faktorių įverčių reikšmes tiriamieji suskirstyti į dažnai vartojančius tam tikrus produktus (teigiamos įverčių reikšmės) ir retai vartojančius (neigiamos įverčių reikšmės).
25
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamojo kontingento charakteristika
Tyrime dalyvavo 195 vaikai, lankantys Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tiriamąjį kontingentą sudarė 98 mergaitės (50,3 proc.) ir 97 berniukai (49,7proc.). Mergaičių amžiaus vidurkis buvo 4,4 (1,1) m., o berniukų - 4,6 (1,1) m. Vaikų skirstymas pagal amžių pateiktas 3.1.1 pav. Visų amžiaus grupių vaikų skaičius buvo panašus.
3.1.1 pav. Vaikų skirstymas pagal amžių (procentais)
Tyrime dalyvavusiųjų vaikų tėvų ir mamų amžiaus vidurkis buvo panašus, atitinkamai 36,8 (5,0) m. ir 34,6 (4,9) m. (p>0,05) (3.1.1 lentelė). Beveik pusė (46,9 proc.) mamų ir trečdalis (33,5 proc.) tėvų turėjo aukštąjį išsilavinimą (magistro laipsnį). Dauguma mamų (87 proc.) ir tėvų (98,9 proc.) buvo dirbantys. Didžioji dalis dirbo privačiose įstaigose. Dauguma vaikų gyveno su abiem tėvais ( 94,8 proc.), o su vienu iš tėvų gyveno tik 5,2 proc. tirtų vaikų.
22,7 29,6 26,2 24,7 22,4 23,6 26,8 28,6 27,7 25,8 19,4 23,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Berniukai Mergaitės Visi
3 metai 4 metai 5 metai 6 metai
26
3.1.1 lentelė. Tiriamųjų šeimų socialinės ir demografinės charakteristikos
Charakteristika Berniukai n=97 Mergaitės N=98 Iš viso N=195 P Tėvų amžiaus vidurkis ir SN (metais) Tėtis Mama 36,6 (2,6) 34,8 (2,8) 37,0 (3,2) 34,5 (3,2) 36,8 (4,2) 34,6 (3,6) 0,501 0,602 Mamos išsilavinimas (proc.): Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis ( bakalauro laipsnis) Aukštasis (magistro laipsnis) 2,1 15,6 11,5 24,0 46,9 0 12,2 21,4 19,4 46,9 1,0 13,9 16,5 21,6 46,9 0,850 Tėčio išsilavinimas (proc.): Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis ( bakalauro laipsnis) Aukštasis (magistro laipsnis) 2,1 14,7 16,8 35,8 30,5 0 19,8 20,8 22,9 36,5 1,0 17,3 18,8 29,3 33,5 0,910
Mamos darbinė veikla (proc.):
Dirba valstybinėje įstaigoje
Dirba privačioje įstaigoje Turi savo verslą
Mokosi
Namų šeimininkė Bedarbis, bet gali dirbti Nedirba dėl sveikatos problemų (turite negailią)
28,4 45,3 12,6 3,2 8,4 1,1 1,1 36,1 36,1 15,5 0,0 9,3 3,1 0,0 32,3 40,6 14,1 1,6 8,9 2,1 0,5 0,767
Tėčio darbinė veikla (proc.):
Dirba valstybinėje įstaigoje
Dirba privačioje įstaigoje Turi savo verslą
Mokosi
Namų šeimininkė Bedarbis, bet gali dirbti Nedirba dėl sveikatos problemų (turite negailią)
16,0 58,5 24,5 0 0 0 1,1 18,8 53,1 27,1 0 0 0 1,0 17,4 55,8 25,8 0 0 0 1,1 0,981
Šeimos sudėtis (proc.) Pilna Nepilna 92,7 7,3 96,9 3,1 94,8 5,2 0,188
27
Berniukai gimė šiek tiek ilgesni nei mergaitės, bet skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas, atitinkamai 52,1 (2,7) cm ir 50,4 (5,7) cm (4.1.2 lentelė). Tyrime dalyvavę berniukai gimė sunkesni nei mergaitės, atitinkamai 3552,8 (3,1) g ir 3336,1 (4,1) g. Anketose mamos daugiausia nurodė, jog vaikai buvo išnešioti iki pat nėštumo pabaigos (84,7 proc.). Vidutiniškai vaikai buvo žindomi 12,3 (4,5) mėnesių. Žindymo trukmė svyravo nuo 0 iki 48 mėnesių. Motinos nurodė, ar turėjo problemų nėštumo metu. Didžioji dalis (75,9 proc.) moterų nėštumo metu nepatyrė jokių sveikatos problemų. Tos moterys (23,6 proc.), kurios patyrė sveikatos problemų, nurodė šiuos sveikatos sutrikimus nėštumo metu: nėščiųjų toksikozė (3,6 proc.), skydliaukės funkcijos sutrikimas (2,6 proc.), inkstų funkcijos sutrikimas (1,0 proc.), kraujavimas iš gimdos (6,2 proc.), cukrinis diabetas (1,0 proc.), nėščiųjų diabetas (5,1proc.).
3.1.2 lentelė. Vaikų gimimo duomenų ir žindymo trukmės charakteristika Berniukai N=97 Mergaitės N=98 Iš viso N=195 P
Gimimo ūgio vidurkis ir
SN(cm) 52,1 (2,7 ) 50,4 (5,7) 51,3 (4,2) 0,075
Gimimo svorio vidurkis ir SN (g) 3552,8 (3,1) 3336,1 ( 4,1) 3444,5 (4,8) 0,028
Vaikai gimė (proc.): Išnešiotas Neišnešiotas Pernešiotas 84,5 5,2 10,3 85,4 5,8 8,7 84,7 5,9 9,1 0,916
Vaiko žindymo trukmės
vidurkis ir SN (mėn.) 12,1 (10,2) 12,6 (8,2) 12,3 (4,5) 0,707
Apibendrinant galime teigti, kad didžioji dalis tėvų, dalyvavusių tyrime, turėjo aukštąjį išsilavinimą ir dirbo privačiose įstaigose. Dauguma vaikų gyveno su abiem tėvais. Dauguma motinų nėštumo metu nepatyrė jokių problemų ir vaikus išnešiojo iki pat nėštumo pabaigos. Berniukai gimė ilgesni ir sunkesni nei mergaitės. Vidutiniškai vaikus motinos maitino iki 4,5 mėnesių.
28
3.2. Vaikų antropometrinių matavimų, arterinio kraujospūdžio ir pulso dažnio vertinimas
Tyrimo metu vaikams buvo atliekami antropometriniai matavimai. Buvo išmatuojamas ūgis, svoris, suskaičiuotas KMI, išmatuota liemens apimtis ir pomentinės raukšlės storis. Taip pat matuojamas AKS ir pulso dažnis.
Su amžiumi berniukų vidutinis ūgis didėjo nuo 104,1 (7,8) cm iki 122,8 (3,8) cm. Atlikus tiesinę regresinę analizę, nustatytas 6,7 cm pokytis per vienerius metus. Trimečių mergaičių vidutinis ūgis buvo 101,5 (6,3) cm, šešiamečių – 121,8 (3,8) cm. Metinis pokytis buvo panašus kaip ir berniukų – 6,9 cm. Visų amžiaus grupių mergaičių ir berniukų ūgiai buvo panašūs, išskyrus penkiamečius vaikus, kur berniukai buvo didesni už mergaites, atitinkamai 121,0 (6,8) cm ir 117,1 (4,4) cm.
3.2.1 lentelė. Berniukų ir mergaičių ūgio (cm) įverčiai, atsižvelgiant į amžių. Amžius (metai) Lytis X SN Procentiliai P 5 10 25 50 75 90 95 3 B 104,1 7,8 94,1 94,7 97,0 103,9 109,1 113,4 122,5 0,214 M 101,5 6,3 90,4 91,5 97,3 102.0 106,8 109,5 111,5 4 B 109,7 5,6 98,6 101,4 105,4 110,1 113,7 117,5 119,1 0,977 M 109,7 5,4 99,4 103,3 105,5 110,7 113,2 118,3 119,0 5 B 121,0 6,8 110,4 112,4 115,1 121,6 124,4 130,7 136,7 0,014 M 117,1 4,4 106,6 112,2 114,8 117,7 119,5 122,2 124,5 6 B 122,8 3,8 114,9 118,4 120,2 122,5 123,2 128,3 128,9 0,517 M 121,8 6,3 118,4 114,7 116,0 121,3 125,0 135,5 - Tiesinė regresija B β koef. – 6,7; 95 proc. PI 5,6 – 7,9 P<0,001 M β koef. – 6,9; 95 proc. PI 5,9 – 8,0 P<0,001 B- berniukas; M-mergaitė
Įvertinus berniukų ir mergaičių svorį pastebėta, kad berniukai kiekviename amžiaus tarpsnyje buvo sunkesni nei mergaitės. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti 4 ir 5 metų amžiaus grupėse. Didžiausias svorio skirtumas pasireiškė tarp penkiamečių vaikų. Penkiamečių berniukų svorio vidurkis siekė 23,6 kg. (6,6), o mergaičių 20,5 kg. (3,8). Kitose amžiaus grupėse svoris buvo panašus. Kas metus berniukų svoris didėjo 2,1 kg, o mergaičių – 2,4 kg.
29
3.2.2 lentelė. Berniukų ir mergaičių kūno svorio (kg) įverčiai, atsižvelgiant į amžių. Amžius (metai) Lytis X SN Procentiliai P 5 10 25 50 75 90 95 3 B 17,2 2,6 12,7 13,9 14,4 17,3 19,3 21,2 22,6 0,108 M 16,1 2,4 12,7 12,9 14,4 15,6 17,7 19,3 21,1 4 B 18,3 2,2 13,9 15,1 16,7 18,8 19,6 21,5 22,6 0,028 M 17,0 1,6 14,3 14,6 15,8 16,9 18,1 19,6 20,0 5 B 23,6 6,6 18,2 18,7 19,3 21,9 25,3 30,8 30,8 0,035 M 20,5 3,8 15,5 16,9 18,0 19,6 21,9 26,1 31,3 6 B 22,5 3,5 13,9 17,8 21,0 22,4 24,7 27,6 29,4 0,728 M 23,1 7,3 17,3 17,6 18,8 21,2 24,1 38,8 - Tiesinė regresija B β koef. –2,1 95 proc. PI 1,3 – 2,9 P<0,001 M β koef. –2,4 95 proc. PI 1,6 – 3,1 P<0,001 B- berniukas; M-mergaitė
Berniukų ir mergaičių KMI (kg/m2
) su amžiumi kito nežymiai. Jis svyravo nuo 14,2 (1,1) kg/m2 iki 15,9 (2,8) kg/m2. Visose amžiaus grupėse berniukų ir mergaičių KMI rodikliai buvo panašūs, tik keturmečių berniukų KMI buvo reikšmingai didesnis nei mergaičių, atitinkamai 15,2 (1,6) kg/m2 iki 14,2 (1,1) kg/m2.
3.2.3 lentelė. Berniukų ir mergaičių KMI (kg/m2) įverčiai, atsižvelgiant į amžių. Amžius (metai) Lytis X SN Procentiliai P 5 10 25 50 75 90 95 3 B 15,8 1,3 13,9 14,1 14,9 15,7 16,6 17,9 18,9 0,508 M 15,5 1,7 11,9 13,5 14,5 16,7 16,6 18,1 18,4 4 B 15,2 1,6 11,9 12,9 14,1 15,6 16,7 17,1 17,3 0,013 M 14,2 1,1 11,8 12,8 13,4 13,9 15,0 15,9 16,0 5 B 15,9 2,8 12,2 12,9 14,6 15,3 16,5 19,8 24,4 0,187 M 14,9 2,6 12,0 12,3 13,2 14,4 15,6 18,0 22,7 6 B 14,9 2,1 9,4 12,3 13,9 14,8 16,1 17,8 18,6 0,617 M 15,3 3,2 11,2 12,8 13,7 14,3 16,5 21,1 - Tiesinė regresija B β koef. – - 0,2 95 proc. PI -0,6– 0,1 P=0,282 M β koef. – -0,1 95 proc. PI -0,5 – 0,4 P=0,786 B- berniukas; M-mergaitė
Pagal KMI ir atsižvelgiant į amžių vaikai buvo padalinti į nepakankamo, normalaus kūno svorio ir turinčius antsvorio (3.2.1.pav.). Didžioji ištirtų vaikų dalis (61,5 proc.) buvo normalaus kūno svorio. Antsvoris nustatytas dešimtadaliui vaikų (9,2 proc.). Gana didelė vaikų dalis – beveik ketvirtadalis berniukų ir trečdalis mergaičių – buvo per mažo kūno svorio. Reikšmingo skirtumo tarp berniukų ir mergaičių skirstymo pagal KMI nenustatyta.
30 χ2
=3,54; p= 0,170
3.2.1 pav. Ištirtų vaikų skirstymas pagal KMI, atsižvelgiant į lytį (procentais)
Analizuojant duomenis pagal amžių ir lytį, nustatyta, kad didžioji dalis berniukų buvo normalaus kūno svorio (3.2.2 pav.). Daugiausia penkiamečių berniukų (15,3 proc.) turėjo antsvorio, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp amžiaus grupių nenustatyta.
χ2
=6,09; p=0,413
3.2.2 pav. Ištirtų berniukų skirstymas pagal KMI, atsižvelgiant į amžių (procentais)
23,7 68,0 8,3 34,8 55,1 10,2 29,3 61,5 9,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Nepakankamas kūno svoris Normalus kūno svoris Antsvoris arba nutukimas
Berniukai Mergaitės Visi 27,3 63,6 9,1 29,2 70,8 0 11,5 73,1 15,3 28,0 64,0 8,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Nepakankamas kūno svoris Normalus kūno svoris Antsvoris arba nutukimas
3 metai 4 metai 5 metai 6 metai Proc. Proc.
31
Nors didžioji dalis tirtų mergaičių buvo normalaus kūno svorio, tačiau gana daug jų buvo ir nepakankamo kūno svorio (3.2.3.pav.). Net pusė (54,5 proc.) keturmečių mergaičių buvo liesos, o antsvorio problema vyravo tarp šešiamečių mergaičių (15,8 proc.).
χ2
=8,37; p=0,21
3.2.3 pav. Ištirtų mergaičių skirstymas pagal KMI, atsižvelgiant į amžių (procentais)
Skirtingų amžiaus grupių vaikų liemens apimtis svyravo nuo 52,3 (3,5) cm iki 58,7 (6,8) cm (3.2.4 lentelė). Skirtumų tarp berniukų ir mergaičių nenustatyta. Su amžiumi vaikų liemens apimtis didėjo - berniukų 0,9 cm per metus, mergaičių 1,5 cm per metus.
3.2.4 lentelė. Berniukų ir mergaičių liemens apimties (cm) įverčiai, atsižvelgiant į amžių.
Amžius Lytis X SN Procentiliai P
5 10 25 50 75 90 95 3 m. B 54,4 3,1 48,0 50,4 51,5 55,0 56,0 59,2 - 0,090 M 52,6 2,9 48,1 49,0 50,5 52,0 55,0 57,8 58,9 4 m. B 54,5 2,4 51,0 51,0 52,0 55,0 57,0 57,2 - 0,344 M 52,3 3,5 48,0 48,0 49,8 51,3 54,3 58,5 - 5 m. B 58,7 6,8 53,0 53,0 55,0 57,0 57,0 68,2 - 0,340 M 56,7 5,9 46,0 52,0 53,0 56,0 59,0 66,0 - 6 m. B 56,3 3,4 51,0 51,0 53,0 56,5 59,0 60,3 - 0,989 M 56,3 7,7 50,0 50,7 53,5 53,5 57,8 72,7 - Tiesinė regresija B β koef. – 0,9 95 proc. PI 0,03-1,9 P=0,043 M β koef. – 1,5 95 proc. PI 0,4 – 2,6 P=0,008 B- berniukas; M-mergaitė 20,7 65,5 13,8 54,5 45,5 0 35,7 53,6 10,7 31,6 52,6 15,8 0 10 20 30 40 50 60 70
Nepakankamas kūno svoris Normalus kūno svoris Antsvoris arba nutukimas
3 metai 4 metai 5 metai 6 metai
32
Pomentinės raukšlės storis mergaičių ir berniukų buvo panašus, nors penkiamečių ir šešiamečių mergaičių jis buvo šiek tiek didesnis nei berniukų (3.2.5 lentelė). Su amžiumi pomentinės raukšlės storis didėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai.
3.2.5 lentelė. Berniukų ir mergaičių pomentinės raukšlės storio (mm) įverčiai, atsižvelgiant į amžių. Amžius (metai) Lytis X SN Procentiliai P 5 10 25 50 75 90 95 3 B 5,2 0,9 3,8 3,9 4,8 5,0 5,9 6,7 - 0,505 M 5,5 0,9 3,8 4,0 5,0 5,5 6,0 7,0 7,0 4 B 5,3 0,9 4,0 4,0 4,5 5,2 6,0 6,1 - 0,906 M 5,3 0,9 3,5 3,8 4,9 5,3 5,7 7,0 - 5 B 5,4 3,8 3,0 3,6 4,0 4,5 5,0 9,6 - 0,342 M 6,5 2,3 4,0 4,3 5,0 6,0 7,3 9,9 - 6 B 5,3 1,7 4,0 4,0 4,0 4,5 7,0 8,2 - 0,330 M 6,2 3,0 4,0 4,0 4,0 5,0 6,7 12,1 - Tiesinė regresija B β koef. – 0,02 95 proc. PI -0,4 – 0,5 P=0,912 M β koef. – 0,31 95 proc. PI -0,1 -0,7 P=0,148 B- berniukas; M-mergaitė
Berniukų ir mergaičių pulso dažnis varijavo tarp 85,1 k/min. ir 98,1 k/min. (3.2.6 lentelė). Mažiausią pulso dažnį tyrimo metu turėjo keturmetės mergaitės, o didžiausią - šešiametės mergaitės. Didžiausias pulso dažnio skirtumas tarp lyčių išryškėjo penkiamečių ir šešiamečių amžiaus grupėse, atitinkamai 7,5 ir 13 k/min., nors jis nebuvo statistiškai reikšmingas.
3.2.6 lentelė. Berniukų ir mergaičių pulso dažnio (kartai per minutę) įverčiai, atsižvelgiant į amžių. Amžius (metai) Lytis X SN Procentiliai P 5 10 25 50 75 90 95 3 B 93,7 22,2 59,0 62,2 74,0 92,0 112,0 130,2 - 0,760 M 95,9 21,6 56,5 61,4 78,5 102,0 112,5 123,8 133,1 4 B 95,6 9,9 78,0 78,8 86,5 101,0 103,5 107,2 - 0,664 M 92,5 27,5 8,0 44,0 86,2 95,0 109,0 120,0 - 5 B 90,4 17,6 53,0 64,2 77,5 90,0 103,5 113,8 - 0,185 M 97,9 16,0 52,0 85,0 89,0 95,0 107,0 122,0 - 6 B 85,1 22,7 9,0 60,3 78,0 88,0 100,5 107,5 - 0,051 M 98,1 12,4 79,0 81,8 89,3 97,0 103,0 121,1 - Tiesinė regresija B β koef. – -3,1 95 proc. PI 7,1 - 0,8 P=0,123 M β koef. – 1,1 95 proc. PI 3,0 – 5,2 P=0,603 B- berniukas; M-mergaitė
33
Vaikų sistolinis arterinis kraujospūdis keitėsi nuo 103,2 (10,8) mmHg iki 117,9 (26,1) mmHg (3.2.7 lentelė). Vertinant sistolinio arterinio kraujospūdžio rezultatus, pastebėtas didžiausias skirtumas penkiamečių vaikų amžiaus grupėje, kur mergaičių sistolinis kraujospūdis buvo 11,5 mmHg didesnis nei berniukų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Stebimos kraujospūdžio didėjimo su amžiumi tendencijos, bet jos nebuvo reikšmingos.
3.2.7 lentelė. Berniukų ir mergaičių sistolinio arterinio kraujospūdžio (mmHg) įverčiai, atsižvelgiant į amžių. Amžius (metai) Lytis X SN Procentiliai P 5 10 25 50 75 90 95 3 B 104,0 22,1 56,5 75,3 91,0 100,5 117,3 135,0 - 0,600 M 108,3 26,9 60,5 75,6 89,7 110,5 114,3 161,0 170,5 4 B 103,2 10,8 76,0 89,6 96,5 103,5 109,5 117,6 - 0,259 M 108,2 13,7 91,0 92,5 98,1 103,7 116,3 133,5 - 5 B 106,4 15,6 85,0 87,4 98,0 102,5 111,7 133,7 - 0,122 M 117,9 26,1 79,5 96,0 99,5 113,5 126,0 177,5 - 6 B 112,2 11,2 98,5 98,9 103,0 107,5 120,8 130,6 - 0,709 M 110,6 13,5 96,0 97,4 101,0 105,5 120,3 132,1 - Tiesinė regresija B β koef. – 2,8 95 proc. PI -0,5 – 6,2 P=0,097 M β koef. – 1,7 95 proc. PI -3,0 – 6,4 P=0,476 B- berniukas; M-mergaitė
Analizuojant vaikų diastolinio arterinio kraujospūdžio gautus duomenis, nustatyta, kad mergaičių diastolinis kraujo spaudimas buvo didesnis nei berniukų trimečių ir penkiamečių grupėse, o berniukų - keturmečių ir šešiamečių vaikų amžiaus grupėse (3.2.8 lentelė). Didžiausias skirtumas nustatytas šešiamečių vaikų grupėje, kur berniukų diastolinis kraujo spaudimas siekė 87,3 (75,9) mmHg, o mergaičių 64,4 (10,4) mmHg. Skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.
34
3.2.8 lentelė. Berniukų ir mergaičių diastolinio arterinio kraujospūdžio (mmHg) įverčiai, atsižvelgiant į amžių. Amžius (metai) Lytis X SN Procentiliai P 5 10 25 50 75 90 95 3 B 68,9 19,2 37,5 47,9 53,3 71,0 79,0 92,5 - 0,477 M 74,2 24,8 41,2 43,1 60,8 70,5 86,0 114,9 140,8 4 B 64,5 9,7 45,0 47,8 57,0 66,0 70,8 76,2 - 0,469 M 62,1 7,4 48,0 50,2 57,1 62,3 67,4 72,8 - 5 B 64,3 15,1 41,0 43,0 54,3 65,5 69,8 92,8 - 0,184 M 74,5 27,5 40,5 47,5 57,0 70,5 79,5 117,5 - 6 B 87,3 75,9 51,5 58,7 64,0 69,0 78,4 120,9 - 0,240 M 64,4 10,4 42,5 47,1 57,8 66,8 71,6 77,6 - Tiesinė regresija B β koef. – 0,3 95 proc. PI -2,7 -3,4 P=0,812 M β koef. – -2,0 95 proc. PI -6,5 – 2,5 P=0,375 B- berniukas; M-mergaitė
Atlikus Spearmano koreliacinę analizę nustatyta, kad antropometriniai rodikliai buvo tarpusavyje susiję (3.2.9 lentelė). Vaikų ūgis buvo tiesiogiai susijęs su kūno svoriu ir liemens apimtimi ir atvirkščiai su KMI. Vaikų svoris buvo susijęs su visais antropometriniais rodikliais, labiausiai su liemens apimtimi. Nustatytas ryšys tarp liemens apimties ir pomentinės raukšlės storio bei KMI. Pomentinės raukšlės storis taip pat buvo susijęs su KMI.
3.2.9 lentelė. Spearmano koreliacijos koeficientai tarp antropometrinių rodiklių. Vaiko ūgis, cm Vaiko svoris, kg Liemuo,c m Pomentinė raukšlė, mm KMI Vaiko ūgis, cm R P 1,000 . 0,775 0,001 0,441 0,001 0,035 0,680 -0,171 0,017 Vaiko svoris, kg R P 1,000 . 0,629 0,001 0,212 0,012 0,410 0,001 Liemuo, cm R P 1,000 . 0,314 0,001 0,602 0,001 Pomentinės raukšlės storis, mm R P 1,000 . 0,450 0,001
Sistolinis kraujospūdis buvo susijęs su vaiko kūno svoriu, liemens apimtimi, pomentinės raukšlės storiu ir KMI (3.2.10 lentelė). Pulso dažnis atvirkščiai koreliavo su liemens apimtimi.
35
3.2.10 lentelė. Spearmano koreliacijos koeficientai tarp antropometrinių rodiklių ir arterinio kraujospūdžio bei pulso.
Vaiko ūgis, cm Vaiko svoris, kg Liemuo, cm Pomentinė raukšlė, mm KMI
Sistolinio AKS vidurkis, mmHg R P 0,138 0,104 0,223 0,008 0,209 0,014 0,191 0,025 0,212 0,012
Diastolinio AKS vidurkis, mmHg R P -0,008 0,930 0,043 0,611 0,089 0,298 0,099 0,484 0,051 0,550
Pulso dažnio vidurkis k./min R P -0,114 0,098 0,141 0,098 -0,205 0,015 0,033 0,699 -0,107 0,208
Taigi su amžiumi didėjo vaikų ūgis, svoris ir liemens apimtis. Didžioji ištirtų vaikų dalis buvo normalaus kūno svorio, antsvoris nustatytas beveik dešimtadaliui, nepakankamas kūno svoris – beveik trečdaliui vaikų. Vaikų antropometriniai rodikliai buvo tarpusavyje susiję. Sistolinis kraujospūdis buvo susijęs su vaikų kūno svoriu, liemens apimtimi, pomentinės raukšlės storiu ir KMI, o pulso dažnis buvo atvirkščiai susijęs su liemens apimtimi.
3.3. Vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai
Tyrimo metu tėvų buvo prašoma užpildyti dažnuminio mitybos tyrimo lentelę bei atsakyti į keletą atskirų klausimų apie vaiko mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Nustatyta, kad daugiausia tėvų vaikų apetitą vertino gerai (4.3.1 pav.). Tačiau pastebėta, kad nemažai tėvų, nurodė, jog jų vaikų apetitas vidutiniškas. Daugiausia (62,7 proc.) trimečių vaikų tėvų nurodė, kad jų vaikų apetitas geras.
36 χ2
=9,45; p=0,397
3.3.1 pav. Ištirtų vaikų skirstymas pagal apetitą, atsižvelgiant į amžių
2,0 27,5 62,7 7,8 8,7 39,1 41,3 10,9 3,7 38,9 42,6 14,8 6,8 25,0 56,8 11,4 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0
Prastas Vidutiniškas Geras Labai geras
3 metai 4 metai 5 metai 6 metai
