LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Dovilė Onaitienė
KAUNO RAJ. VYRESNIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ INFORMUOTUMAS
APIE ULTRAVIOLETINĖS SPINDULIUOTĖS POVEIKĮ SVEIKATAI BEI
SĄSAJOS SU DEGINIMOSI ELGSENA
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Sveikatos ekologija)
Studentė Mokslinė vadovė
_________ Dovilė Onaitienė __________ Prof. dr. Rūta Ustinavičienė
2016 05 10 2016 05 10
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata, Sveikatos ekologija
KAUNO RAJ. VYRESNIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ INFORMUOTUMAS APIE
ULTRAVIOLETINĖS SPINDULIUOTĖS POVEIKĮ SVEIKATAI BEI SĄSAJOS SU DEGINIMOSI ELGSENA
Dovilė Onaitienė
Mokslinė vadovė Prof. dr. Rūta Ustinavičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2016.
Darbo tikslas – ištirti Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių informuotumą apie
ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai bei nustatyti sąsajas su deginimosi elgsena.
Darbo uždaviniai:
1) Įvertinti Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių informuotumą apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai;
2) Įvertinti Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių deginimosi elgseną;
3) Nustatyti sąsajas tarp informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai ir moksleivių deginimosi elgsenos.
Metodika. Tyrimo objektas – Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių informuotumas apie
ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai bei sąsajos su deginimosi elgsena. Anketavimo būdu apklausti 400 Kauno raj. I-IV gimnazinių (9-12) klasių moksleiviai (atsako dažnis 96,25 proc.). Netinkamomis analizei pripažintos 8 anketos. Statistinė analizė atlikta IBM SPSS 20.0. Taikyti šie testai: χ2 suderinamumo; Stjudent– dviem nepriklausomoms imtims tikrinti; ANOVA – (kartu su Bonferroni) – keletui nepriklausomų imčių tikrinimui. Visais atvejais taikytas reikšmingumo lygmuo 0,05.
Rezultatai ir išvados. Įvertinus Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių informuotumą apie
UV poveikį sveikatai galima konstatuoti, kad žinios yra nepakankamos. Į teiginius susijusius su saulės poveikiu organizmui vaikinų žinios yra prastesnės nei merginų: vidutiniškai klaidingų ar „nežinau“ atsakymų merginų tarpe 4,58; vaikinų – 5,86 (iš 9). Į klausimus susijusius su deginimusi soliariumuose geriau atsakė merginos, nei vaikinai: vidutiniškai klaidingų įsitikinimų ar „nežinau“
3 atsakymų merginų tarpe 4,79; vaikinų – 6,05 (iš 10). Daugiau nei pusė visų moksleivių įsitikinę, kad įdegusi oda yra patrauklesnė, seksualesnė, geriau atrodanti. Tam įtakos turi ir medijų formuojamos nuostatos. Nustatyta, kad vyriausių klasių (IV gimnazinės) moksleiviai turi mažiau klaidingų įsitikinimų ir pateikia mažiau atsakymų „nežinau“.
Nustatyta, kad nepriklausomai nei nuo amžiaus, nei nuo klasės, kurioje mokosi, jų elgsena deginantis saulėje yra rizikinga. Merginų elgsena yra rizikingesnė, t.y. jos ilgiau ir dažniau deginasi saulėje. Merginos dažniau nei vaikinai naudoja kremus, šviesius drabužius bei akinius nuo saulės. Tuo tarpu vaikinai dažniau dėvi galvos apdangalą nei merginos.
Vaikinai, rečiau nei merginos naudojasi soliariumo paslaugomis. Tų, kurie naudojasi soliariumo paslaugomis deginimosi elgsena ypatingai rizikinga: ne visuomet akys apsaugomos akiniais, nedengiamos genitalijos bei krūtys, nedėvima plaukų apsauga, tatuiruotos ar randų turinčios vietos nedengiamos, taip, kaip to reikalauja saugaus naudojimosi taisyklės.
Nustatant sąsajas tarp informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai ir moksleivių deginimosi elgsenos galima teigti, kad nors vaikinai turi mažiau žinių, tačiau jų deginimosi elgsena tiek saulėje, tiek soliariumuose yra mažiau rizikinga nei merginų.
4
SUMMARY
Public health, Health ecology
KAUNAS REGION SENIOR CLASS STUDENTS’ AWARENESS OF THE HEALTH EFFECTS OF ULTRAVIOLET RADIATION AND CONNECTIONS WITH THE TANNING BEHAVIOR
Dovilė Onaitienė
Research supervisor Prof. dr. Rūta Ustinavičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medicine academy, Public health faculty. Kaunas, 2016.
Aim of the study – explore Kaunas region senior class students’ awareness of the health effects of
ultraviolet radiation and connections with the tanning behavior.
Objectives:
1. Evaluate Kaunas region senior class students’ awareness about ultraviolet radiation impact to health.
2. Evaluate Kaunas region senior class students’ tanning behavior.
3. Determine connections between Kaunas region senior class students’ tanning behavior and awareness of ultraviolet radiation impact to health.
Methods. The object of research – Kaunas region senior class students’ awareness of the health
effects of ultraviolet radiation and connections with the tanning behavior. Using questionnaire surveyed 400 Kaunas region senior class students. Response rate 96,25. For analysis not compatible 8 questionnaires. Statistical analysis done by IBM SPSS 20.0. Used tests: χ2,Stjudent and ANOVA (with Bonferroni). Statistical significance level 0,05.
Results and conclusions. After evaluation of Kaunas region senior class students’ awareness about
ultraviolet radiation impact to health could be stated that knowledge’s are insufficient. Less knowledge’s about sun impact to organism have boys compared with girls: average false or “I don’t know” among girls 4,58; boys 5,86 (from 9). More knowledge’s about using solarium have girls: average false or “I don’t know” among girls 4,79; among boys – 6,05 (from 10). More than half of all students believe that tanned skin is more attractive, sexy, better-looking. It is influenced by the media. It was found that the senior classes (IV gymnasium) students have fewer false beliefs and provides less “I don’t know”.
5 It was found that regardless of age, the class they teach, their burning behavior of the sun is risky. Girls' behavior is more risky, i.e. they longer and more often bath on the sun. Girls are more likely than boys use creams, light-colored clothing and sunglasses. Meanwhile, the guys often wear headgear than girls.
Boys, less than girls, use a tanning services. Those who use the services of solarium tanning behavior is extremely risky: not always protect eyes by glasses, not covered genitalia and breasts depiction of hair protection, tattoos or scars, as required by the safe use rules.
In determining the relationship between awareness of the health effects of ultraviolet radiation and tanning behavior of pupils can be said that although the guys have less knowledge, but the tanning behavior of both the sun and tanning beds are less risky than girls.
6
SANTRUMPOS
lls – laisvės laipsnių skaičius
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SN – standartinis nuokrypis
UV – ultravioletinė/-iai UVI – UV indeksas UVS – UV spinduliuotė
7
SĄVOKOS
Fitofotodermatitas (lot. - phytophotodermatitis) – odos reakcija į tam tikrų augalų ir saulės spindulių derinį. Simptomai labai panašūs į nudegimo simptomus, taip pat jie ir gydomi.
Rizikinga deginimosi elgsena – rekomenduojamos buvimo saulėje normos sąmoningas viršijimas, naudojimasis soliariumo paslaugomis nemedicininiais tikslais, saugos priemonių menkas naudojimas ar jų nenaudojimas.
8
TURINYS
SANTRUMPOS ... 6
SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. UV spinduliuotės poveikio analizė ... 12
1.1.1. UV spinduliuotė aplinkoje ... 12
1.1.2. UV poveikis sveikatai ... 14
1.2. Informuotumas apie UVS poveikį sveikatai bei sąsajos su deginimosi elgsena ... 18
2. TYRIMO METODOLOGIJA ... 21
2.1. Tyrimo metodo ir instrumento pagrindimas ... 21
2.2. Imties pagrindimas ... 21
2.3. Tyrimo organizavimas ir etika ... 22
2.4. Duomenų analizės metodai ... 23
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
3.1. Tiriamųjų socio-demografinės charakteristikos ... 25
3.2. Deginimosi elgsena ... 27
3.3. Naudojimasis soliariumu ... 36
3.4. Žinios ir įsitikinimai, susiję su deginimusi ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48
IŠVADOS ... 51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52
LITERATŪRA ... 53
9
ĮVADAS
Temos aktualumas. Pramonės ir technologinė revoliucija bei ją lydėjusi pažanga sukėlė ne
tik teikiamų, bet ir neigiamų pasekmių. Didėjantis užterštumas neigiamai atliepė planetos apsauginį sluoksnį – ozoną, kuris sulaiko ženklią dalį saulės spinduliuojamos energijos [1]. Teigiama, kad dėl suplonėjusio ozono sluoksnio XX amžiaus pabaigoje didžiojoje Europos dalyje žemės paviršių pasiekė apie 5–10 proc. daugiau UV [2]. Ozonas yra toksiškas oro teršalas, kuris ir reikalingas, ir žalingas gyvybei žemėje [3]. Vienas iš esminių jo privalumų – apsauga nuo ultravioletinių spindulių, kurių kiekis priklausomai nuo gaunamos dozės gali būti naudingas ar žalingas gyviems organizmams. Viena vertus, saikingos ultravioletinių spindulių dozės reikalingos vitamino D gamybai, atskiroms ligoms gydyti (rachitui, žvynelinei ar egzemai), kita vertus – per didelės dozės gali sukelti nudegimą, spartina ląstelių senėjimą. Nors UVB spinduliai sudaro tik 0,5 proc. saulės šviesos [4], tačiau yra atsakingi už daugelį ūminių ir lėtinių sveikos odos pažeidimų, yra ligų priežastis (pvz., odos vėžio, kataraktos, etc.). Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UVB lygiui prie Žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1 proc., UVB kiekis gali padidėti 2 proc.. [1, 5]
Ozono sluoksnio mažėjimas tėra viena medalio pusė. Antrasis svarbus veiksnys – atskirose visuomenėse įsitvirtinęs „grožio standarto“ suvokimas, kad įdegusi oda yra svarbus „grožio“ elementas. Dėl šios priežasties, ne tik didėja buvimas saulėje, bet ir dažniau naudojamasi ir soliariumų paslaugomis. Nesaikingas UV spinduliuotės naudojimas yra viena iš odos vėžio priežasčių [6].
Vadovaujantis pasaulinėmis tendencijomis, kurios atsispindi ir Lietuvoje [7], galima teigti, kad ženkliai auga odos vėžio susirgimų skaičius, kurio pagrindine priežastimi laikoma UV spinduliuotė [2]. Liga dažniausiai išryškėja vidutinio amžiaus žmonėms ir labai glaudžiai siejasi su gautų UV spindulių doze. Moterų sergamumas didesnis nei vyrų. Pastebima tendencija, kad didėja jaunesniame amžiuje susirgusiųjų skaičius. Pasirašius Monrealio protokolą, ozono sluoksnio plonėjimas buvo pristabdytas ir teigiama, kad artimiausius kelis dešimtmečius ozono sluoksnio storis didės ir pasieks anksčiau buvusias reikšmes. Prognozuojama, kad odos vėžio atvejų pikas bus pasiektas 2050–2070 metais, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad pagrindinis UV kiekis, sukeliantis odos vėžį, yra gaunamas dar vaikystėje bei jaunystėje [2].
Tyrimo objektas – Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių informuotumas apie ultravioletinės
spinduliuotės poveikį sveikatai bei sąsajos su deginimosi elgsena.
Tyrimo problema ir jos įvertinimo lygis. Lietuvoje atlikti tik fragmentiniai tyrimai
10 Stankevičiūtės ir kt. [8] atliktą tyrimą, kuriame konstatuojama, kad jaunesnio amžiaus moksleivių žinios saugaus buvimo saulėkaitoje žinios nepakankamos, o elgsena rizikinga. Laniauskaitės ir kt. [9] atlikto tyrimo rezultatai apie jaunimo žinių apie odos vėžį, įsitikinimus ir deginimosi elgseną atskleidžia, kad įdegis siejamas su grožiu bei sveikata. Teigiama, kad labiau informuoti apie melanomą, linkę labiau saugotis ir pasižymi mažesniu rizikingos elgsenos lygiu. Vilniaus miesto ir rajono vyresnių moksleivių tyrime konstatuojama, kad žinios apie UV spinduliuotę yra nepakankamos, o deginimosi elgsena, įskaitant ir naudojimąsi soliariumų paslaugomis, yra rizikinga [10]. Kauno kolegijos medicinos fakulteto studenčių deginimosi elgsenos tyrimas atskleidžia merginų rizikingos elgsenos ypatumus [11].
Mokslinis naujumas. Teorinė ir praktinė reikšmė. Užsienyje atliktų tyrimų [12, 13]
rezultatai atskleidžia, kad rizikinga deginimosi elgsena pasireiškia vaikystėje, ir suaktyvėja paauglystėje. Todėl Kauno rajono vyresnių klasių moksleivių tyrimas praturtins menkas žinias apie paauglių informuotumą UV spinduliuotės poveikio sveikatai atžvilgiu bei deginimosi elgseną. Identifikavus problemines sritis galima pateikti praktines rekomendacijas esamai situacijai gerinti.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių informuotumą apie ultravioletinės
spinduliuotės poveikį sveikatai bei nustatyti sąsajas su deginimosi elgsena.
Darbo uždaviniai:
1) įvertinti Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių informuotumą apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai;
2) įvertinti Kauno raj. vyresnių klasių moksleivių deginimosi elgseną;
3) nustatyti sąsajas tarp informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai ir moksleivių deginimosi elgsenos.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. UV spinduliuotės poveikio analizė
1.1.1. UV spinduliuotė aplinkoje
Vadovaujantis mokslinės literatūros analize, galima išskirti du ultravioletinės spinduliuotės šaltinius: natūralųjį ir dirbtinį. Prie pirmojo priskiriama energija, kuri juda nuo Saulės žemės link, apibrėžiama kaip elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa. Be natūralios UV spinduliuotės, kuri sklinda nuo saulės, aplinkoje galime sutikti ir dirbtinių UV spinduliuotės šaltinių. Prie pastarųjų priskirtina: soliariumai, specialūs medicininiai įrenginiai, skirti ligų gydymui, o taip pat įvairūs darbiniai įrengimai, tokie kaip suvirinimo acetilenu ir vandeniliu įranga, metalų pjovimo, plieno lydimo ir pan. įranga.
1.1. pav. Saulės energijos dedamosios (sudaryta autorės vadovaujantis [14] [4])
Saulės energija
Ultravioletiniai
spinduliai
(<400nm)
UVA (bangos ilgis
320-400 nm -
juodoji
(nematoma)
šviesa
UVB (bangos ilgis
290–320 nm, kurie
geba prasiskverbti
giliau į odą)
UVC (bangos ilgis
<290)
Matoma šviesa
(400-700 nm)
Infraraudonieji
spinduliai (>700
nm)
13 Energijos kiekį apsprendžia bangos ilgis (dažnis) – kuo trumpesnis bangos ilgis, tuo energija didesnė. Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai (400–700 nm), vadinamai matomąja šviesa (1 nm =10-9
m). Energijos dalis, pagal bangos ilgį esanti už mėlynosios dalies, vadinama ultravioletine (UV). Ji paprastai dalijama į UVA, UVB ir UVC spindulius (bangas) (žr. 1.1. pav.).
Normaliomis sąlygomis ozono sluoksnis sugeria ženklią dalį Saulės ir kitų kosminių kūnų skleidžiamų UV spindulių ir apsaugo gyvus organizmus nuo žalingo jų poveikio. Nuo dvidešimtojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios užfiksuotas gana spartus stratosferos ozono sluoksnio irimas ir ultravioletinės spinduliuotės intensyvumo didėjimas [3]. UV spinduliuotės poveikis gyviems organizmams yra juo stipresnis, juo trumpesnės spindulių bangos. Tai reiškia, kad potencialiai pavojingiausia yra UVC spinduliuotė, tačiau ji yra išskaidoma ir nepasiekia žemės.
Kaip pastebi biometeorologines sąlygas Lietuvoje savo disertacijoje tyrinėjusi Liukaitytė [2], siekiant apsaugoti organizmą nuo UVS poveikio, tikslinga vadovautis skelbiamomis UVI indekso reikšmėmis ir atitinkamai saugotis UV poveikio organizmui. UVI rodiklis nusako, „kiek eriteminį poveikį darančios (galinčios sukelti odos įdegimą) spinduliuotės pasieks žemės paviršių“. Autorė nurodo, kad indeksas tinkamas tiek kaip informavimo apie keliamą pavojų priemonė, tiek ir kaip mokomoji priemonė (kaip apsisaugoti nuo UVS).
1.2. pav. UVI vidutinių ir absoliučių paros maksimalių reikšmių kaita Kaune 2001–2008
metais [2]
Lietuvoje UVI svyruoja nuo 1 iki 8,5 ir piką pasiekia birželio–liepos mėnesiais (žr. 1.2. pav.). Pavojingas (galintis sukelti įdegimą) UV kiekis fiksuojamas tada, kai UVI
14
pasiekia 3. Dažniausiai UVI 3 pasiekia balandžio mėnesį, tačiau atskirais metais yra pasitaikę atvejų, kai įsivyravus saulėtiems orams šis UV spindulių kiekis jau buvo išmatuotas kovo viduryje.
Yra nustatyta, kad UV spindulių poveikis ženkliai stipresnis vasarą nei žiemą, o taip pat vidurdienį nei ryte ar vėlyvą popietę, spinduliuotė intensyvesnė ties pusiauju ir aukštumose. Ozono sluoksnio irimas dėl ūkinės ir pramoninės veiklos, bei juos lydinčių ekologinių pokyčių didina praleidžiamą UV kiekį. O tai neigiamai atliepia visiems gyviems organizmams.
Didžiausias UV spindulių kiekis mus pasiekia giedrą vasaros vidurdienį, daugiau kaip 50 proc. dienos UV spindulių dozės tenka intervalui tarp 11 ir 14 val. Yra daugybė paviršių, kurie atspindi UV spindulius: smėlis atspindi iki 25 proc. UV spindulių, šviežias sniegas atspindi daugiau kaip 80 proc. įdegį lemiančios UV spinduliuotės, vanduo praleidžia apie 95 proc. UV spindulių [4].
1.1.2. UV poveikis sveikatai
Mokslinėje literatūroje pabrėžimas nevienareikšmis UV spinduliuotės poveikis sveikatai. Viena vertus, nedidelių UV spinduliuotės kiekių žmonėms reikia vitamino D gamybai. Saulės ultravioletinių spindulių poveikis odoje stimuliuoja vitamino D gamybą, kuris svarbus palaikant žmogaus sveikatą. Nors vitamino D optimalus lygis skiriasi, priklausomai nuo įvairių veiksnių: amžiaus, odos tipo. Eritemą sukeliantis poveikis dėl kasdieninės veiklos lauke, manoma, kad patenkina vitamino D poreikį, tačiau nudegimas saulėje neturi jokios kitos žinomos papildomos naudos sveikatai [15]. Vitamino D kiekį reikalingą žmogaus organizmui galima gauti vartojant maisto papildus bei natūraliai renkantis produktus, kuriuose gausu šio vitamino. Tačiau pakankamas vitamino D kiekis, maždaug apie 90 proc. pasigamina odoje, kai ji yra veikiama UV spindulių. Trūkstant UV spindulių vystosi kaulų ligos (vaikams – rachitas, suaugusiems – osteomaliacija), nes UV spinduliai padeda organizme susidaryti vitaminui D, kuris dalyvauja kalcio metabolizme.
UV spinduliuotė taip pat naudojama kai kurioms ligoms gydyti. Tai daroma esant griežtai medicininei kontrolei, apie gydymo naudą su mažiausia neigiamo poveikio rizika sprendžia specialistai. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra apdegimas. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. UV taip pat gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos uždegimo) priežastis.
Fotobiologiniai UV spinduliuotės tyrimai atskleidžia [16], kad UVB spinduliai (290 – 320 nm) sukelia eritemą ir yra kancerogeniniai bei sukelia fotosenėjimą ir tiesioginį DNR, RNR,
15 baltymų ir kitų ląstelės sudedamųjų dalių pažeidimus. Viena vertus, UVA spinduliuotė (320 – 400 nm) yra ir labai naudinga ir būtina vitamino D susidarymui, kita vertus yra žalinga, nes sukuria deguonies junginius, kurie pažeidžia DNR ir ląstelių membranas, skatina kancerogenezę ir su fotosenėjimu susijusius pokyčius. Todėl abi UVA ir UVB spinduliuotės komponentės sukelia ūmų uždegiminį atsaką, kuris pasirodo eritemos pavidalu. Saulės UV spinduliuotės ir biologinių ląstelių sąveika gali sukelti mutagenezę arba net ląstelės žūtį [16].
Asmenims, kurie tuo pačiu metu vartoja kokius nors vaistus vietiškai ar sistemiškai ir būna saulėje, gali išsivystyti didesnio jautrumo reakcijos – jos vadinamos cheminiu fotojautrumu. Fototoksiškumas – tai tam tikra cheminio fotojautrumo forma, kuri nepriklauso nuo imuninės organizmo reakcijos, nes gali atsirasti jau pirmojo kontakto su cheminiu veiksniu metu. Dauguma fototoksinių veiksnių aktyvuojasi veikiant 320–400 nm ilgio saulės spinduliams. Fotoalergija esti įgyta pakitusi organizmo reakcija, susijusi su antigeno-antikūno ar ląstelinio didesnio jautrumo reakcijomis. Dėl tokio nepageidaujamo poveikio žmonės, vartojantys vaistus ar tepalus, kurie gali įjautrinti organizmą saulės spinduliams, turėtų kaip galima vengti bet kokio saulės spindulių poveikio, įskaitant ir dirbtinius UV-A spindulių šaltinius. Kontakto su saule pasekmės gali būti tik nemalonios kosmetinės (įvairūs bėrimai) ar net pavojingos gyvybei. Nepageidaujamas saulės spindulių reakcijas gali sukelti ir kontaktas su tam tikrais augalais ar maisto produktais (pvz., citrinomis, figos lapais ar stiebais, salierais, krapais, pastarnokais ar morkų sultimis, rūtomis). Tai vadinama fitofotodermatitu. Paprastai iš pradžių kyla eriteminė alerginė reakcija, kartais tokia stipri, kad susiformuoja net didžiulės skysčio pripildytos pūslės [14].
Chroniški efektai jungia dvi dideles visuomenės sveikatos problemas – odos vėžį ir kataraktą. Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų. Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos įvertinimą daugiau kaip 20 proc. kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo.
Daugelis atliktų tyrimų patvirtina [17, 18], kad ultravioletinė spinduliuotė yra kritinis rizikos veiksnys, turintis įtakos odos piktybinių navikų susirgimų didėjimui. Pastebima, kad didžiausias natūralių (saulės) ultravioletinių spindulių kiekis gaunamas jauname amžiuje, dėl nesaikingo deginimosi saulėje ir soliariumuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad odos melanoma, dėl greito metastazavimo ir didėjančio vis jaunesnio amžiaus žmonių sergamumo gali tapti pačiu pavojingiausiu vėžiu [19, 8]. Nustatyta, kad net tris ketvirtadalius visos UV spindulių dozės žmonės gauna iki 20 metų [20]. Reikia pastebėti, kad susirgimų riziką dar labiau padidina bendras gautas asmens UV spindulių poveikis per gyvenimą [21]. Nustatyta, kad odos piktybinių navikų susiformavimas yra susijęs su vaikystėje patirtais stipriais odos nudegimais saulėje.
16 Tiek Lietuvoje [19], tiek užsienyje [15] atlikti tyrimai atskleidžia, kad ir jaunimas, ir dalis suaugusiųjų, kurie mėgsta degintis vasarą saulėje – žiemą naudojasi soliariumais ar vyksta į papildomai atostogauti į saulėtas šalis. Tokie asmenys per metus gauna aukščiausią suminę UV spindulių dozę. PSO ne tik atkreipia dėmesį į tai, kad deginimasis saulėje ir soliariumuose yra rizikingas, bet ir pateikia rekomendacijas, kad į soliariumus nebūtų įleidžiami jaunesni nei 18 metų asmenys [22]. Skaičiavimai rodo, kad beveik 2 mlrd. incidentų sukeliančių odos nudegimus, įvykstančių per metus dėl saulės poveikio, pasaulio ligų naštą padidina 300000 būsimų gyvenimo metų, įvertinus neįgalumą [15].
Kasmet pasaulyje nustatoma vis didėjantis odos vėžio atvejų skaičius. Vadovaujantis Lietuvos vėžio registro duomenimis 1979 m. Lietuvoje buvo užregistruota tik 705 odos vėžio atvejai, 2002 m. jau 1900 atvejai, o 2011 m. arti 3000 odos vėžio atvejų iš jų 351 naujas atvejis. Du kartus dažniau moterims, nei vyrams. Jau kuris laikas stebima tendencija, kad visi naujai diagnozuoti odos piktybiniai navikai, moterų tarpe sudaro 15-20 proc. ir užima antrąją-trečią vietą po krūties vėžio tarp dažniausiai pasitaikančių piktybinių navikų. Reikia pastebėti, kad vadovaujantis Vėžio registro centro duomenimis, pacientės sparčiai jaunėja [7].
Skiriamos dvi esminės odos vėžio atmainos – melanominis ir nemelanominis. Per laiką organizmo sukaupta UV spindulių dozė yra ypatingai svarbi vystantis nemelanominiam odos vėžiui. Pastarajam priskiriamos bazalinių ir žvyninių ląstelių karcinomos. Pažymima [14], kad daugiau nei 90 proc. nemelanominio odos vėžio atvejų sukelia UVB spindulių poveikis. Minėta piktybinio naviko forma retai yra mirtina, išskyrus atvejus kuomet yra negydoma. Daugeliu atvejų nemelanominiu odos vėžiu suserga šviesią odą turintys žmonės. Taip pat, ši vėžio forma retai stebima vaikų amžiuje, nes paprasčiausiai nėra ir jį predisponuojančių veiksnių.
17 Kaip jau minėta, viena iš melanominio vėžio priežasčių – UV spinduliai, kuriuos gauname natūraliai aplinkoje ar iš dirbtinių šaltinių (žr. 1.3 pav.). Odos piktybinės melanomos vystymuisi yra svarbus didelio kiekio saulės spindulių poveikis, kuris gali būti ir epizodinis bei palyginti nedažnas. Nors melanoma yra gerokai retesnė nei minėtos dvi odos vėžio rūšys, bet yra labai rimta medicinos problema. Pastaraisiais metais tikimybė per gyvenimą susirgti melanoma sparčiai didėja. Jei 1930 m. tokia tikimybė buvo 1 iš 1500, tai 2000 m. ji jau tapo 1 iš 75 (JAV duomenys). Nors tuomet, kai liga nustatoma anksti, išgyvenamumas yra didelis [14]. Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje sudaro 11 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti diagnozavus ligą, išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Šiuo metu visame pasaulyje stebima tendencija – kasmetinis sergamumo prieaugio melanoma didėjimas. Lietuvoje moterys šia liga serga du kartus dažniau nei vyrai. Melanomos, tiek vyrų, tiek ir moterų, kasmetinis sergamumo prieaugis siekia 6 proc. [7]. Soliariumuose didžiausią dalį sudaro UVA spinduliai, atskiruose tyrimuose fiksuojamas melanomos rizikos padidėjimas. Pvz., Švedijoje atliktuose tyrimuose nustatyta, kad jaunesniems nei 30 metų asmenims, soliariume apsilankantiems daugiau nei 10 kartų per metus, melanomos išsivystymo rizika padidėja daugiau nei aštuonis kartus [14].
Tyrimais įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp piktybinės melanomos vystymosi ir trumpalaikio intensyvaus UV spindulių poveikio [23]. Rizika susirgti odos vėžiu priklauso ne tik nuo UV naudojimo intensyvumo, bet ir nuo odos tipo. Skiriami 6 odos tipai (žr. 1.1.1. lentelę):
1.1.1. lentelė. UV poveikis priklausomai nuo odos tipo [4]
Odos tipas Aprašas
I tipas Oda ypač šviesi, strazdanota, akys mėlynos, plaukai rusvi, sunkiai įdega, nudega (pūslės).
II tipas Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą.
III tipas Oda šviesi iki šviesrudės, plaukai rudi, akys pilkos ar žalios, gerai įdega, nudega retai.
IV tipas Oda šviesiai ruda iki alyvos spalvos, plaukai juodi, akys rudos, labai gerai įdega, niekada nenudega.
V tipas Natūraliai ruda oda VI tipas Natūraliai juoda oda
Įvairiomis odos ligomis susirgti labiau rizikuoja žmonės, kurių oda greitai nudega saulėje, turintys šviesią, strazdanotą odą, šviesius ar rudus plaukus ir mėlynas akis. Dauguma mūsų šalies
18 gyventojų (apie 70 proc.) yra šviesiaplaukiai mėlynakiai [24]. Žmonės, kurių artimi giminaičiai yra sirgę odos vėžiu, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga.
Nustatyta, kad net tris ketvirtadalius visos UV spindulių dozės žmonės gauna iki 20 metų [19]. Tačiau neigiamas UV spinduliuotės poveikis pasireiškia ne iškart, dažniausiai suserga 40 – 60 metų amžiaus žmonės [19]. Taip pat nustatyta, kad 25 proc. žmogaus sukaupto kumuliacinio UV spindulių poveikio gali atsirasti iki 18 metų [21]. Prielaida, kad odos piktybinių navikų susiformavimas susijęs su vaikystėje patirtais stipriais nudegimais, įrodyta daugelio epidemiologinių tyrimų. JAV, Australijoje ir Izraelyje nustatyta, kad asmenys, kurie į karšto klimato regionus emigravo būdami suaugę, rečiau serga melanomomis negu ten atvykę vaikai [8].
Apibendrinant svarbu paminėti, kad natūraliai gaunamas UV spindulių kiekis būnant saulėje, turėtų optimaliai papildyti vitamino D atsargas organizme ir nedarytų žalos žmogaus organizmui. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir lėtinius odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra nudegimas, dėl kurio atsiranda degeneraciniai ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimai. Per visą gyvenimą sukaupta UV spindulių suminė žala pasireiškia nepageidaujamais odos pokyčiais. Per trumpą laiką patirtas pernelyg didelis UV spindulių poveikis deginantis, sukelia struktūrinius odos pažeidimus, kurie gali virsti randais. Be to gali pasireikšti fotosenėjimas, kurio pasekoje atsiranda odos raukšlės ir prarandamas elastingumas, dėl sumažėjusio kolageno kiekio odoje. UV spinduliai gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos uždegimo) priežastis. Manoma, kad daugiau kaip 20 proc. kataraktos atvejų gali būti dėl UV spinduliuotės poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo (25).
Tarp odos vėžio, tiek melanominio, tiek ir nemelanominio, ir patirtos UV spinduliuotės kiekio ir intensyvumo yra tiesioginis ryšys. Trumpalaikis intensyvus UV poveikis gali pasireikšti greitesniu melanomos susiformavimu, kai tuo tarpu suminis (per visus gyvenimo metus sukauptas) UV kiekis gali atliepti odos vėžio atsiradimu vyresniame amžiuje.
1.2. Informuotumas apie UVS poveikį sveikatai bei sąsajos su deginimosi elgsena
Kaip jau minėta, maždaug 5-10 proc. saulės spinduliuotės sudaro UVB ir 90-95 proc. UVA spinduliai, priklausomai nuo geografinės padėties. Soliariumų industrija prasidėjo praeito amžiaus 8 dešimtmečio pabaigoje JAV ir Europoje, pasiūliusi rinkai įdegio įrenginius, kurių pagrindą sudaro UVA tipo spinduliai, viršijantys ar atitinkantys saulės skleidžiamą spinduliuotę [25]. Kadangi UVB spinduliuotė atsakinga už odos nudegimą, soliariumai greitai išpopuliarėjo kaip „saugesnė“ ir
19 greitesnė priemonė įdegti [26]. Pažymima, kad per pastaruosius 30 metų vien Šiaurės Europoje daugiau nei 60 proc. moterų ir apie 50 proc. vyrų parodė, kad bent kartą gyvenime naudojosi soliariumų paslaugomis [17]. Daugelyje tyrimų [17, 21, 27] pažymima, kad soliariumų industrija nuolat plečiasi, įtraukdama vis jaunesnio amžiaus asmenis [28, 29].
Pagrindinės to priežastys – tėvų ir draugų formuojamas supratimas ir elgsena, medijos formuojamas įvaizdis, menkas žinių apie UV poveikį sveikatai lygis.
JAV, New York universiteto studentų ir mokslininkų [12] atliktas 14-18 m. paauglių žinių ir deginimosi elgsenos tyrimas atskleidžia, kad nepaisant to, kad daugiau nei 80 proc. apklaustųjų teisingai nurodė, kad soliariumai nėra saugesni už natūralų deginimąsi, 65 proc. moksleivių mano, jog galėtų naudotis soliariumų paslaugomis be tėvų žinios. 60 proc. tirtų paauglių įsitikinę, kad įdegęs žmogus atrodo gražiau. Daugiau nei pusė visų apklaustųjų, nurodė žinantys, kad UV spinduliuotė neigiamai atliepia jų odai, tačiau jie ir suaugę planuoja aktyviai degintis. Dauguma moksleivių žinojo apie odos vėžio grėsmę ir suvokė, kad įdegis neapsaugo odos nuo tolimesnio neigiamo UV poveikio. Tačiau tik apie 50 proc. visų apklaustųjų žinojo kas yra melanoma, o 85 proc. nežino kas yra bazalinių ląstelių karcinoma.
Panašūs rezultatai gauti ir kitame JAV atliktame tyrime. Dennis et al. [21] ištyrę 162 Midwestern universiteto studentų (18-23 m.) nuostatas ir elgseną nustatė, kad 84 proc. (77 proc. vaikinų ir 89 proc. merginų) įdegis yra labai ar pakankamai svarbus. 58 proc. vaikinų ir 99 proc. merginų bent kartą naudojosi soliariumo paslaugomis. 96 proc. merginų parodė, kad per visą savo gyvenimą naudojosi soliariumu daugiau nei 10 kartų, lyginant su 39 proc. vaikinų. Nustatyta, kad tie respondentai, kurie suvokė deginimosi žalą, dažniau nurodydavo, kad įdegis yra svarbus. Įsitikinimas, kad įdegio kremai yra saugesni nei buvimas saulėje, labiau dominavo tų respondentų tarpe, kuriems įdegis yra svarbus. Taip pat nustatyta, kad nors žinios apie odos vėžio prevenciją yra geros, tačiau planuojama elgsena ateityje išlieka nepakitusi, t.y. respondentai ir toliau planuoja degintis saulėje ar soliariumuose. Tyrimo metu atskleidžiamas ryšys tarp draugų, tėvų ir medijos formuojamo įvaizdžio: įdegis yra patrauklus, neįdegusi oda atrodo nepatraukliai, bent vienas iš tėvų naudojasi soliariumu ar dažnai deginasi. Nustatyta, kad retai naudojamasi apsauginiais kremais ir kitomis apsaugos nuo saulės priemonėmis. Tėvų ir draugų įtaka, menkos jų žinios ir klaidingi įsitikinimai aptariami ir kituose tyrimuose [30, 31, 32].
Švedijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tie, kurie gavo informacijos apie UV indeksą, bei saugų deginimąsi saulėje, jų rizikinga deginimosi elgsena sumažėjo, tačiau nepakankamai, kad išsiskirtų iš bendro srauto, t.y. statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta tarp tų kurie buvo papildomai informuoti apie neigiamą deginimosi saulėje poveikį ir tų, kurie nebuvo apie jį informuoti [52].
20 Prancūzijoje atlikto 15-75 m. amžiaus gyventojų tyrimo [27] metu nustatyta, kad jaunesnės merginos ir moterys dažniau nei kitos amžiaus grupės naudojasi soliariumų paslaugomis. Kai kurios merginos, net ir žinodamos, kad iki 18 metų yra uždrausta naudotis soliariumų paslaugomis, vis tiek jomis naudojosi. Mažiau nei pusė visų respondenčių manė, kad yra pakankamai informuotos apie soliariumų keliamą riziką susirgti vėžiu. Apie ketvirtadalis populiacijos įsitikinusi, kad naudojimasis soliariumu prieš atostogas apsaugo odą nuo natūralios UV spinduliuotės. Taip pat nustatyta, kad aukštesnėmis pajamomis disponuojantys respondentai (labiau moterys), dažniau naudojasi soliariumų paslaugomis. Analogiški rezultatai gauti Jungtinėje Karalystėje [33], Airijoje [12], Australijoje [34], Lietuvoje [9] ir kitose šalyse.
Apibendrinant rizikingą elgseną galima pastebėti vyraujančius dėsningumus: besinaudojančių soliariumo paslaugomis jaunimo amžius mažėja ir jų skaičius didėja. Soliariumų paslaugomis labiau linkusios naudotis merginos, nei vaikinai. Nors jaunimas ir žino apie galimas deginimosi pasekmes, tačiau ir toliau linkę degintis tiek natūraliai, tiek dirbtiniu įdegiu. Tokią nuostatą formuoja tėvai, medijos, draugai, socialinė aplinka ir vidiniai įsitikinimai, kad tai pagerina savijautą, gerina socializaciją ir t.t.
Sveikatai palankios gyvensenos švietimas, tiek per masines informavimo priemones, tiek per jaunimo ir jų tėvų individualų ar grupinį (per bendruomenes) konsultavimą, gali ženkliai pagerinti elgseną. JAV atlikto tyrimo duomenimis [35], tėvai, kurie buvo supažindinti su UV spinduliuotės kenksmingumu ir priemonėmis kaip apsisaugoti, labiau buvo linkę saugoti savo vaikus nuo nudegimų saulėje. Nustatyta, kad labiau informuoti tėvai dažniau naudojo apsaugos priemones, vaikų nudegusių saulėje skaičius sumažėjo 41,2 proc.
21
2. TYRIMO METODOLOGIJA
2.1. Tyrimo metodo ir instrumento pagrindimas
Kauno rajone atliktas kiekybinis, vienmomentinis tyrimas. Tyrimas grindžiamas kiekybine tyrimų metodologija. Kaip pastebi Žydžiūnaitė [36], tyrimų strategijos susietos su kiekybiniu tyrimu remiasi neopozityvistiniu požiūriu. Tai apima tikruosius eksperimentus, koreliacines studijas, specifinius faktorinius eksperimentus. Apklausos apima skerspjūvio (trumpalaikes) ir ilgalaikes studijas, naudojant klausimynus, siekiant generalizuoti iš imties gautus rezultatus visai populiacijai. Šio tyrimo tipas – vienmomentinis.
Tyrimo metodas – anketinė apklausa.
Tyrimo instrumentas – autorės adaptuotas moksleiviams, tarptautinio tyrimo, išversto ir
pritaikyto Lietuvai, struktūruotas klausimynas (1 priedas) su galimybe papildyti atsakymus asmeninėmis įžvalgomis.
Klausimyno struktūra:
1. Socio-demografinis blokas (amžius, lytis, klasė, odos tipas, sergamumas vėžiu artimiausioje aplinkoje).
2. Klausimų blokas apie UV spinduliuotės poveikį (vertinamos žinios); 3. Klausimų blokas apie deginimosi elgseną (7-21 klausimai);
4. Klaidingų įsitikinimų blokas (22 klausimas) susijęs su deginimosi elgsena (pvz., kino žvaigždės įdegusios (stereotipai), tamsesnė oda patrauklesnė, seksualesnė ir pan.)
2.2. Imties pagrindimas
Kauno r. mokyklose mokosi 2678 devintų-dvyliktų klasių mokiniai. Vadovaujantis Panniot formule [37] imtis apskaičiuojama taip (žr. 1 formulę):
n = 1 (1)
∆2
+ 1/N kur:
n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje N – generalinė aibė
22 apskaičiavome, kad reikia apklausti 348 mokinius, esant 5 proc. paklaidai. Tyrimo metu buvo numatyta apklausti 385 mokinius iš 7 Kauno r. mokyklų (žr. 2.2.1. lentelę):
2.2.1. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal klases
Gimnazija/klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 12 klasė Viso
Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 13 14 13 15 51
Vilkijos gimnazija 13 14 13 15 51
Garliavos Jonučių gimnazija 13 14 13 15 51
Raudondvario gimnazija 13 14 13 15 51
Garliavos J. Lukšos gimnazija 13 14 13 15 51
Karmėlavos B. Buračo gimnazija 13 14 13 15 51
Domeikavos gimnazija 13 14 13 15 51
Viso 91 98 91 105 385
Atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinktos 7 Kauno rajono mokyklos. Šiose mokyklose buvo atsitiktinai atrinkta po vieną skirtingų amžiaus grupių klasę, toje klasėje apklausoje dalyvavo kas antras vaikas. Visoms mokykloms priskirtas vienodas svoris, o klasėms taikyta proporcinė atrankos strategija. Respondentų skaičius kiekvienoje klasėje (devintoje, dešimtoje, etc.) atitinka Kauno r. moksleivių pasiskirstymą.
2.3. Tyrimo organizavimas ir etika
Tyrimas organizuotas etapais: 1) mokslinės literatūros analizė; 2) tyrimo instrumento rengimas; 3) bioetikos leidimo procedūros; 4) apklausa;
5) duomenų kodavimas, analizė ir interpretavimas; 6) išvadų ir rekomendacijų rengimas.
Mokslinės literatūros analizė sudarė prielaidas pakoreguoti klausimyną. Pastarasis suderintas su Kauno r. švietimo skyriumi bei bioetikos komisija ir gautas leidimas atlikti tyrimą (2 priedas). 2015 m. kovo-balandžio mėn. buvo vykdomas anketavimas. Klausimyno pildymui respondentai skyrė 10-20 min. Kiekvienas iš tiriamųjų informuotas apie tyrimo tikslą ir konfidencialumo užtikrinimą (3 priedas) bei pasirašė sutikimą dalyvauti tyrime (4 priedas). Buvo išdalinta 400
23 klausimynų, sugrįžo 385, tad atsako dažnis – 96,25 procentų. Netinkamomis pripažintos 8 anketos, toliau buvo analizuotos 377 anketos. Atmetimo priežastis: nepilnai užpildytos ir/arba akivaizdžiai užpildyta nekorektiškai, pvz.: nurodant, kad nesinaudojo soliariumo paslaugomis, o vėliau nurodant pirmojo apsilankymo metus; klaidingų įsitikinimų bloke atsakymus sužymint „zigzagu“; anketose prirašant nesusijusių su tema teiginių ir pan. Statistinei duomenų analizei tinkamomis pripažintos 377 anketos.
2015 m. balandžio-gegužės mėn. atliktas duomenų kodavimas ir analizė naudojant IBM SPSS 20.0 programinę įrangą. Tyrimo rezultatų pagrindu suformuotos išvados ir parengtos rekomendacijos.
2.4. Duomenų analizės metodai
Duomenys susisteminti ir apdoroti naudojant IBM SPSS Statistics 20 programinę įrangą. Buvo atliekami šie testai:
1) χ2 suderinamumo testas. χ2 kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t.y. tikrinama, ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu [38].
2) Stjudent testas – dviem nepriklausomoms imtims tikrinti.
3) ANOVA testas (kartu su Bonferroni) – keletui nepriklausomų imčių tikrinimui. Visais atvejais taikytas reikšmingumo lygmuo 0,05.
Pagal kintamojo tipą klausimai ir leidžiami matematiniai veiksniai apibendrinti 2.4.1. lentelėje.
2.4.1 lentelė. Tyrimo klausimyne naudojami kintamieji
Kintamojo tipas Klausimai anketoje Leidžiama analizė [38]
Nominalieji 1, 3-6, 8, 15, 16, 20, 22 Aprašomoji statistika
Santykių 2, 7, 9-14, 17, 19 Visos matematinės operacijos
Rangų 18, 21 Aprašomoji statistika, rangų palyginimas
(santykiai, „daugiau“, „mažiau“).
Reikia pastebėti, kad 22 klausimo skaičiuojama klaidingų įsitikinimų suma, t.y. jei respondentas į atitinkamus klausimus atsako neteisingai arba pasirenka atsakymą „nežinau“,
24 skiriamas 1 taškas. Klaidingų įsitikinimų suma yra santykių skalės kintamasis, su kuriuo galima atlikti visas matematines operacijas.
25
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tiriamųjų socio-demografinės charakteristikos
Kaip minėta metodinėje dalyje, analizei atrinktos 377 anketos. Nustatyta, kad apklausta 29 proc. devintos (I gimnazijos), 27,7 proc. dešimtos (II gimnazijos), 23,4 proc. vienuoliktos (III gimnazijos) ir 19,9 proc. dvyliktos (IV gimnazijos) klasės moksleivių. Jų pasiskirstymas pagal amžių pateikiamas 3.1.1. lentelėje.
3.1.1. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir klasę
Kelintoje klasėje mokotės? Viso
Devintoje (I gimnazijos) Dešimtoje (II gimnazijos) Vienuoliktoje (III gimnazijos) Dvyliktoje (IV gimnazijos) Jūsų amžius 15 m. Atvejų sk. 60 3 63
Proc. nuo viso 16,0 0,8 16,8
16 m. Atvejų sk. 49 71 6 126
Proc. nuo viso 13,0 18,9 1,6 33,5
17 m. Atvejų sk. 30 67 5 102
Proc. nuo viso 8,0 17,8 1,3 27,1
18 m. Atvejų sk. 15 58 73
Proc. nuo viso 4,0 15,4 19,4
19 m. Atvejų sk. 12 12
Proc. nuo viso 3,2 3,2
Viso Atvejų sk. 109 104 88 75 376
Proc. nuo viso 29 27,7 23,4 19,9 100,0
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį pateikiamas 3.1.1 pav.
3.1.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, proc. 55%
45%
26 Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti ar tiriamųjų giminaičiams, buvo diagnozuotas vėžys ir atskiru klausimu, ar buvo diagnozuotas odos vėžys. Atsakymų pasiskirstymas pateikiamas 3.1.2. paveiksle.
3.1.2. pav. Respondentų, kurių giminaičiams buvo diagnozuotas vėžys ir odos vėžys, pasiskirstymas, proc.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų (3.1.2. pav.) 3,7 proc. respondentų nurodė, kad jų giminaičiams buvo diagnozuotas odos vėžys. Santykinai tai nėra didelis procentas, kita vertus, net 46,3 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų giminaičiams buvo diagnozuotas vėžys.
3.1.3. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal odos tipą, proc. 13,8 39,9 46,3 23,9 72,4 3,7 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 Nežinau Ne Taip
Diagnozuotas odos vėžys Diagnozuotas vėžys
3,5
21,7
57,2 17,6
27 Nors atskiri autoriai teigia, kad Lietuvoje vyrauja I ir II odos tipą turintys žmonės [24], tačiau priskirdami save pagal odos tipą, daugiau kaip pusė visų apklaustųjų nurodė, kad jų oda yra III tipo (žr. 3.1.3. pav.).
3.2. Deginimosi elgsena
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti paauglių deginimosi elgseną, t.y. kaip dažnai ir kaip ilgai moksleiviai deginasi, kiek laiko praleidžia kieme ir kokias apsaugines priemones naudoja būdami salėje.
Kaip matyti iš 3.2.1. pav. duomenų beveik 45 proc. gimnazistų šiltuoju metų laikotarpiu deginasi saulėje dažnai (kasdien ar kelis kartus per savaitę, jei tik tinkamos oro sąlygos).
3.2.1. pav. Deginimosi vasaros metu saulėje dažnumas, proc.
Analizuojant tyrimo duomenis lyties aspektu nustatyta, kad merginos, dažniau nei vaikinai deginasi saulėje vasaros metu (žr. 3.2.1. lentelę).
3.2.1. lentelė. Vaikinų ir merginų deginimosi dažnumo (kartais) palyginimas
Jūsų lytis N Vidurkis St. nuokrypis p
Kaip dažnai vasaros metu deginatės saulėje? Mergina 208 2,25 0,964 <0,001 Vaikinas 169 1,71 1,066 10,1 23,9 21,5 44,6 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 Niekada Rečiau Kartą per savaitę Dažnai
28 Analizuojant kiek laiko vidutiniškai vienu kartu ar per dieną Kauno raj. moksleiviai deginasi, matome (žr. 3.2.2. pav.), kad po ketvirtadalį jų deginasi iki 30 min. arba nuo pusvalandžio iki valandos. Šios dvi grupės sudaro kiek daugiau nei 50 proc. visų apklaustųjų.
3.2.2. pav. Vidutinis deginimosi laikas vienu kartu
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant moksleivius pagal lytį. Kaip matyti iš 3.2.2. lentelės, merginos ilgiau nei vaikinai linkusios degintis vienu kartu ar per dieną (p<0,001).
3.2.2. lentelė. Vaikinų ir merginų deginimosi trukmės palyginimas
Kiek laiko vidutiniškai deginatės vienu kartu ar per dieną?
Viso Nesideginu
Iki 30 min.
31-60
min. 1-2 val. 2-3 val.
Daugiau nei 3 val. M er g ina Atvejų sk. 16 44 65 43 24 15 207 Proc. 7,7 21,3 31,4 20,8 11,6 7,2 100,0
Proc. nuo Viso 4,3 11,7 17,3 11,4 6,4 4,0 55,1
Va iki na s Atvejų sk. 37 49 31 25 13 14 169 Proc. 21,9 29,0 18,3 14,8 7,7 8,3 100,0 % nuo Viso 9,8 13,0 8,2 6,6 3,5 3,7 44,9 Viso Atvejų sk. 53 93 96 68 37 29 376 Proc. 14,1 24,7 25,5 18,1 9,8 7,7 100,0 χ2=25,117 lls=5 p<0,000
Kaip matyti iš 3.2.3. paveikslo duomenų, daugiau nei pusė visų apklaustųjų lauke šviečiant saulei praleidžia daugiau nei tris valandas.
14,1 24,7 25,5 18,1 9,8 7,7 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 Nesideginu Iki 30 min. 31-60 min. 1-2 val. 2-3 val. Daugiau nei 3 val.
29 3.2.3. pav. Vidutinė buvimo lauke trukmė vasaros periodu šviečiant saulei
Analizuojant naudojamas apsaugos priemones, pastebime (žr. 3.2.4. pav.), kad visuomet ar dažnai tiriamieji dengia akis akiniais ir naudoja šviesius, kūną dengiančius drabužius (abiem atvejais daugiau nei pusė visų respondentų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad daugiau nei pusė (54,3 proc.) respondentų retai arba niekada nenaudoja apsauginio kremo nuo saulės.
3.2.4. pav. Apsaugos nuo saulės priemonių pasirinkimas
Analizuojant duomenis nustatyta, kad akinių nešiojimas siekiant apsaugoti akis nuo saulės spindulių statistiškai reikšmingai priklauso nuo lyties (χ2
=32,952; lls=3; p<0,001). Kaip matyti iš 3.2.5. paveiksle pateiktų duomenų – vaikinai rečiau nei merginos naudoja akinius nuo saulės.
1,6 1,1 4,3 12,2 15,7 65,2 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 Beveik nebūnu Iki 30 min. 31-60 min. 1-2 val. 2-3 val. Daugiau nei 3 val.
Proc. 14,4 8,2 11,1 13,6 8,6 37,5 17,3 40,4 26,7 27,3 18,1 20,2 28,0 19,7 39,8 20,2 30,1 13,5 26,4 21,1 9,8 24,2 7,0 13,6 3,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Naudoja akinius nuo saulės Naudoja apsauginį kremą Naudoja šviesius, kūną dengiančius drabužius Naudoja kepurę, skrybėlę ar kita galvos apdangalą Stengiasi būti pavėsyje
Proc. Visuomet Dažnai Nei dažnai, nei retai Retai Niekada
30 3.2.5. pav. Akinių nuo saulės naudojimas pagal lytį, proc.
Duomenų analizė leidžia teigti, kad apsauginio kremo naudojimas ir lytis yra priklausomi kintamieji (χ2=34,546; lls=3; p<0,001). Kaip matyti iš 3.2.3. lentelėje pateikiamų duomenų – vaikinai rečiau nei merginos naudoja apsauginį kremą.
3.2.3. lentelė. Vaikinų ir merginų apsauginio kremo naudojimas
Naudoja apsauginį kremą Viso Niekada Retai Nei dažnai, nei
retai Visuomet Mergina Atvejų sk. 31 55 98 23 207 Proc. 15,0 26,6 47,3 11,1 100,0 Vaikinas Atvejų sk. 60 58 43 8 169 Proc. 35,5 34,3 25,4 4,7 100,0
Iš viso Atvejų sk. 91 113 141 31 376
Proc. 24,2 30,1 37,5 8,2 100,0
Šviesių, kūną dengiančių drabužių, dėvėjimas priklausomas nuo lyties (χ2
=11,951; lls=3; p=0,008). 3.2.6. paveikslo duomenys atskleidžia, kad daugiau merginų nei vaikinų dėvi šviesius drabužius, kurie padėtų apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat mažesnė vaikinų dalis parodė, kad „visuomet“ ar „nei dažnai, nei retai“ dėvi šviesius, kūną dengiančius drabužius.
5,3% 13,0% 62,3% 19,3% 15,4% 29,0% 47,3% 8,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Niekada Retai Nei dažnai, nei retai Visuomet
31 3.2.6. pav. Šviesių, kūną dengiančių drabužių, dėvėjimas lyties aspektu, proc.
Tyrimo metu nustatyta, kad vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau nei merginos dėvi galvos apdangalus (χ2=9,863; lls=3; p=0,020) siekdami apsisaugoti nuo natūralių UV spindulių keliamos rizikos.
3.2.7. pav. Kepurės, skrybėlės ar kito galvos apdangalo naudojimas lyties aspektu, proc.
Pastangos būti pavėsyje nėra susijusios su respondentų lytimi, t.y. abiejų lyčių respondentai vienodai dažnai stengiasi būti pavėsyje (χ2
=2,969; lls=3; p=0,396). 2,9% 13,7% 71,2% 12,2% 12,0% 13,3% 65,1% 9,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Niekada Retai Nei dažnai, nei retai Visuomet Vaikinas Mergina 15,5% 30,6% 44,2% 9,7% 11,2% 21,3% 49,1% 18,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Niekada Retai Nei dažnai, nei retai Visuomet
32 Tyrimo metu buvo siekta nustatyti, motyvus, kurie sąlygoja saugotis tiesioginių saulės spindulių. Pateikti 6 teiginiai, kuriuos buvo prašoma įvertini nuo „visuomet“ iki „niekada“.
Kaip matyti iš 3.2.8. pav. duomenų, pagrindiniai saugojimosi nuo saulės motyvai du: vengimas saulės nudegimų ir perkaitimo bei saulės smūgio vengimas. Taip pat matome, kad mažiausia grėsme tiriamieji laiko odos vėžio riziką ir akių pažeidimus.
3.2.8. pav. Pagrindiniai saugojimosi nuo saulės motyvai
Analizuojant turimus duomenis lyties aspektu pastebime (žr. 3.2.4. lentelę), kad vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau nei merginos nurodo, kad nesaugo akių nuo pažeidimo (χ2
=10,813; lls=3; p=0,013). Tai suderinama su 3.2.5. paveiksle pateikiamais duomenimis, kur teigiama, kad jie rečiau naudoja akinius nuo saulės.
3.2.4. lentelė. Akių saugojimas nuo pažeidimų lyties aspektu
Saugau nuo pažeidimo akis
Viso Niekada Retai
Nei dažnai,
nei retai Visuomet Jūsų
lytis
Mergina Atvejų skaičius 23 39 115 29 206
Procentai 11,2 18,9 55,8 14,1 100,0
% nuo Viso 6,1 10,4 30,7 7,8 55,1
Vaikinas Atvejų skaičius 38 31 72 27 168
Procentai 22,6 18,5 42,9 16,1 100,0
% nuo Viso 10,2 8,3 19,3 7,2 44,9
Viso Atvejų skaičius 61 70 187 56 374
Procentai 16,3 18,7 50,0 15,0 100,0
Taip pat pastebima (3.2.9. pav.), kad statistiškai reikšmingai vaikinai rečiau nei merginos rūpinasi gera odos būkle (χ2
=30,600; lls=3; p<0,001). 15,0 13,3 14,5 14,9 29,1 25,3 25,1 30,3 26,0 21,9 34,2 32,0 24,9 29,0 29,0 27,7 22,7 20,5 18,7 17,0 17,2 17,9 8,6 14,7 16,3 10,4 13,4 17,6 5,3 7,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Saugau nuo pažeidimo akis Rūpinuosi gera odos būkle Noriu sumažinti sveikatos pažeidimų riziką Mažinu odos vėžio riziką Vengiu perkaitimo ir saulės smūgio Vengiu saulės nudegimų
Proc.
33 3.2.9. pav. Rūpinimasis gera odos būkle lyties aspektu, proc.
Tyrimo duomenys atskleidžia (3.2.10. pav.), kad saulės nudegimų vengimas statistiškai reikšmingai priklauso nuo lyties (χ2=11,623; lls=3; p=0,009). Analizuodami žemiau pateiktą
paveikslą matome, kad merginos labiau linkę vengti nudegimų saulėje nei vaikinai.
3.2.10. pav. Saulės nudegimų vengimas lyties aspektu, proc.
3,9% 15,5% 61,8% 18,8% 10,4% 17,0% 59,3% 13,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Niekada Retai Nei dažnai, nei retai Visuomet Vaikinas Mergina 3,4% 14,1% 56,3% 26,2% 7,5% 14,7% 52,5% 25,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Niekada Retai Nei dažnai, nei retai Visuomet
34 Požymių priklausomumas lyties aspektu nenustatytas vertinant elgseną, kuri mažina sveikatos pažeidimų riziką (χ2=4,800; lls=3; p=0,187), mažinant odos vėžio riziką (χ2
=5,986; lls=3; p=0,112), vengiant perkaitimo bei saulės smūgio (χ2=6,464; lls=3; p=0,091).
3.2.11. pav. Per pastaruosius metus nudegusių saulėje su paraudimu ir pūslėmis dažnumas, proc.
Kaip matyti iš 3.2.11. pav. per pastaruosius metus ketvirtadalis tirtų moksleivių buvo nudegę saulėje su paraudimu ir pūslėmis bent vieną kartą. Tai dar kartą (kartu su apsaugos priemonių nenaudojimu) patvirtina rizikingą jų deginimosi elgseną, o tai gali sąlygoti didesnę vėžinių susirgimų riziką ateityje.
3.2.12. pav. Nudegę saulėje su paraudimu ir pūslėmis, pagal odos tipą, proc.
74,8 23,6
1,6
Nei karto 1-2 kartus 3 ir daugiau kartų
53,8% 67,9% 77,6% 81,8% 30,8% 27,2% 22,4% 18,2% 15,4% 4,9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
I tipas II tipas III tipas IV tipas Nei karto 1-2 kartus 3 ir daugiau kartų
35 Kaip matyti iš duomenų pateikiamų 3.2.12. pav. odos tipas ir patirti nudegimai saulėje su paraudimu ir pūslėmis yra tarpusavyje priklausomi (χ2
=29,039; lls=6; p<0,001). I ir II tipo odą turintys moksleiviai dažniau nudegė su paraudimu ir pūslėmis, nei III ir IV tipo odą turintys respondentai.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad statistiškai reikšmingai skiriasi vienuoliktos (III gimnazijos) klasės ir kitų (I, II ir IV) klasių moksleivių motyvas „noriu sumažinti sveikatos pažeidimų riziką“. Nustatyta, kad vienuoliktos klasės moksleiviai statistiškai reikšmingai mažiau linkę mažinti sveikatos pažeidimo riziką, nei kitų klasių gimnazistai (p=0,05). Taip pat nustatyta, kad dešimtokai labiau nei vienuoliktokai labiau linkę mažinti odos vėžio riziką saugodamiesi nuo saulės (p=0,05). Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad vienuoliktokai mažiau vengia perkaitimo ir saulės smūgio nei devintų klasių moksleiviai. O taip pat jie mažiau vengia saulės nudegimų (p=0,05).
3.2.13. pav. Per pastaruosius metus buvusių pietų kraštų kurortuose trukmė, proc.
Kaip minėta teorinėje darbo dalyje, buvimas pietų kurortuose, kuriuose saulės spinduliuotė yra intensyvesnė, padidina gaunamą UV dozę. Nustatyta, kad apie penktadalis visų apklaustųjų moksleivių buvo pietų kurortuose, kur galėjo įsisavinti papildomą UV spinduliuotę.
Tyrimo duomenys atskleidžia (žr. 3.2.14. pav.), kad dauguma respondentų, norėdami įdegti rinktųsi natūralų įdegį saulėje. 5,6 proc. apklaustųjų rinktųsi soliariumą ir 4 proc. įdegio kremą ar losjoną. 78,8 17,8 2,1 1,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Nebuvau 1-2 sav. 3-4 sav. > nei 4 sav.
36 3.2.14. pav. Įdegio metodo pasirinkimas pagal lytį (χ2=34,105; lls=3; p<0,001)
Lygindami lyties aspektu, pastebime, kad soliariumą ir įdegio kremą statistiškai reikšmingai dažniau rinktųsi merginos, o nei vieno įdegio būdo nesirinktų daugiau vaikinų nei merginų.
Apibendrindami vyresnių klasių Kauno rajono moksleivių deginimosi saulėje elgseną, galime teigti, kad ji yra rizikinga, t.y., jie daug laiko praleidžia saulėje ir ne visuomet naudoja reikiamas apsaugos priemones. Tai patvirtina ir nudegimų skaičius.
3.3. Naudojimasis soliariumu
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, siekiant užtikrinti soliariumų paslaugų saugą Sveikatos apsaugos ministras 2009 m. pakeitė anksčiau galiojusius Higienos normos HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Juose numatyta, kad soliariumo paslaugas draudžiama teikti asmenims neturintiems 18 metų [39].
Bent kartą soliariumo paslaugomis naudojosi 13,8 proc. visų tyrime dalyvavusių moksleivių. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau merginų (21,2 proc.), nei vaikinų (4,7 proc.) (χ2= 21,143; lls=1; p<0,001) bent kartą gyvenime naudojosi soliariumų paslaugomis (3.3.1. pav.).
81,3 9,1 6,3 3,4 81,1 1,2 1,2 16,6 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0
Natūralų įdegį saulėje Soliariumą Įdegio kremą, losijoną Nesirinkčiau nei vieno Mergina Vaikinas
37 3.3.1. pav. Naudojimasis soliariumo paslaugomis nors kartą gyvenime lyties aspektu
Analizuojant situaciją pastebime (žr. 3.3.2. pav.), kad amžius ir naudojimasis soliariumų paslaugomis bent kartą gyvenime ir respondento amžius yra priklausomi kintamieji (χ2
= 21,143; p<0,001). Iš 63 tyrime dalyvavusių 15 m. moksleivių tik vienas (1,6 proc.) lankėsi soliariume. Tačiau 16-19 m. grupėje matome, kad bent kartą apsilankiusių soliariume skaičius yra ženkliai didesnis. Atitinkamai 10,3 proc.; 16,5 proc. 26,0 proc. ir 16,70 proc.
3.3.2. pav. Naudojimasis soliariumo paslaugomis nors kartą gyvenime pagal amžių, proc.
3.3.3. paveikslo duomenys atskleidžia, kad besilankantys soliariume, pirmą kartą jį aplankė būdami 16-17 metų. Pastebime, kad pirmą kartą apsilankiusių soliariume skaičius auga iki 16 metų, vėliau pradeda mažėti ir tik nedidelė dalis jų apsilanko soliariume būdami 18 metų amžiaus.
21,20% 4,70% 78,80% 95,30% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Mergina Vaikinas Taip Ne 1,60% 10,30% 16,50% 26,00% 16,70% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 15 m. 16 m. 17 m. 18 m. 19 m.
38 3.3.3. pav. Amžius, kuomet pirmą kartą apsilankė soliariume
Dauguma, teigusių, kad bent kartą lankėsi soliariume, nurodo, jog soliariume buvo 1-2 kartus ir daugiau jame nesilanko. Daugiau nei ¼ (tų, kurie bent kartą lankėsi soliariume) ir toliau ten lankėsi 1-2 kartus per tris pastaruosius mėnesius. Reguliariai besilankančių soliariume yra 19,2 proc.: ~10 proc. ten lankosi kartą per mėnesį, ~6 proc. – kelis kartus per mėnesį ir ~4 proc. – kartą per savaitę (3.3.4. pav.).
3.3.4. pav. Soliariumo lankymo dažnumas, proc.
Vadovaujantis surinktais duomenimis, galima teigti, kad vidutinė deginimosi trukmė soliariume yra 8,42 min. (SN=2,756 min.). Iki 5 minučių trukmės soliariumo paslaugomis naudojasi vos 2 proc. respondentų. Nuo 5 iki 9 min. naudojasi pusė visų, bent kartą soliariumo paslaugomis besinaudojusių apklaustų moksleivių. 10 min. ir ilgesnes įdegio procedūras soliariumuose renkasi 48 proc. bent kartą soliariumo paslaugomis besinaudojusių (3.3.5. pav.).
11,5% 23,1% 30,8% 28,8% 5,8% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 14 m. 15 m. 16 m. 17 m. 18 m. 53,8% 26,9% 9,6% 5,8% 3,8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Buvau 1-2 kartus ir daugiau nebeeinu 1-2 kartus per pastaruosius tris mėnesius Reguliariai, bent kartą per mėnesį Reguliariai, kelis kartus per mėnesį Reguliariai, kartą per savaitę
39 3.3.5. pav. Deginimosi soliariume trukmė, proc.
Labiausiai išreikšta priežastis lankytis soliariume – noras atrodyti patraukliau. Antroje vietoje – įsitikinimas, kad tai yra greitesnis būdas įdegti, nei degintis saulėje. Trečioje – įsitikinimas, kad soliariumo įdegis padeda apsisaugoti nuo intensyvių saulės spindulių vykstant į pietų kurortus. Kitos dvi paskatos išreikštos ženkliai mažiau nei trys pirmosios (3.3.6. pav.).
3.3.6. pav. Priežastys, skatinančios lankytis soliariume, proc.
3.3.7. paveikslo duomenys atskleidžia, kad tie respondentai, kurie lankosi soliariume, pasižymi ypatingai rizikinga deginimosi juose elgsena. Dauguma jų pažymi, kad nesilaiko taisyklės dengti plaukus, randus ir/ar tatuiruotas kūno vietas. Arti pusės, besinaudojančių soliariumų
2
50 48
Iki 5 min. 5 -9 min. 10 min ir daugiau
4,0 6,0 14,0 30,0 46,0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Įdegis didina pasitikėjimą savimi Įdegis yra sveika odai Įdegis apsaugo nuo intensyvių saulės spindulių vykstant į pietų kurortus Tai greitesnis būdas nei degintis saulėje
40 paslaugomis, neužsideda apsauginių akinių. Ženkli dalis pažymi, kad degindamiesi soliariume naudoja įdegį stiprinančią kosmetiką.
3.3.7. pav. Taisyklių laikymasis soliariume, proc.
Apibendrinant galima pastebėti, kad soliariumų paslaugomis statistiškai patikimai daugiau naudojasi merginos nei vaikinai. Atlikta analizė leidžia teigti, kad jų deginimosi elgsena yra rizikingesnė nei vaikinų. Iš apklaustųjų, kurie nurodė, kad bent kartą gyvenime lankėsi soliariume, dauguma nurodo, kad po 1-2 seansų daugiau ten nesilanko. Pagrindinis motyvas, naudotis soliariumo paslaugomis – noras atrodyti patraukliau.
3.4. Žinios ir įsitikinimai, susiję su deginimusi
Tyrimo metu anketoje buvo pateikti 22 teiginiai (žr. 1 priedo 22 kl.), siekiant nustatyti, žinias ir įsitikinimus susijusius su buvimo saulėje ar naudojantis soliariumo paslaugomis. Kaip minėta teorinėje darbo dalyje, viena iš paskatų – siekis atrodyti patraukliau, seksualiai, madingiau.
25,5 31,4 19,6 36,0 68,6 72,5 17,6 19,6 33,3 24,0 21,6 23,5 56,9 49,0 47,1 40,0 9,8 3,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Deginantis soliariume dengiate plaukus, randus, tatuiruotas kūno vietas, nes tatuiruočių dažai gali blukti
ar sukelti alerginę reakciją
Naudojate apsauginius akinius, kurie privalo būti pažymėti CE ženklu ir išduodami kiekvienam
soliariumo lankytojui
Nenaudojate įdegį skatinančios (stiprinančios) kosmetikos
Deginantis soliariume dengiate krūtis, o taip pat genitalijas
Deginimosi trukmę ir režimą pasirenkate atsižvelgiant į odos tipą, odos jautrumą, soliariumo gamintojo rekomenduojamą deginimosi trukmę ir deginimosi…
Deginantis soliariume jūsų kūno ir veido oda būna švari, nesutepta kremais, losjonais, dezodorantais arba
kitomis kosmetinėmis priemonėmis, sausa
41 3.4.1. paveikslo duomenys atskleidžia, kad daugiau nei pusė visų tyrimo metu apklaustų respondentų pritaria nuomonei, kad įdegusi oda atrodo patraukliau ir seksualiau, gražiau, o taip pat yra madinga.
3.4.1. pav. Įdegusios odos subjektyvūs vertinimai
Visais aukščiau aptartais aspektais nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė nuo lyties:
merginos, labiau nei vaikinai, įsitikinusios, kad rusva, įdegusi oda yra madinga (χ2
=29,395; lls=2; p<0,001);
merginos, labiau nei vaikinai, įsitikinusios, kad įdegusi oda atrodo gražiau (χ2=15,606; lls=2; p<0,001);
merginos, labiau nei vaikinai, įsitikinusios, kad įdegusi oda yra atrodo patraukliai, seksualiau (χ2=29,317; lls=2; p<0,001).
3.4.1. lentelė. Medija priemonių formuojamos nuomonės, kad įdegis yra patrauklu, vertinimas lyties aspektu
Medija priemonės (TV, internetas, žurnalai, ir t.t.) formuoja nuomonę, kad įdegis yra patrauklu
Viso Taip Ne Nežinau Jūsų lytis Mergina Atvejų skaičius 147 24 27 198 Procentai 74,2 12,1 13,6 100,0
Proc. nuo Viso 40,7 6,6 7,5 54,8
Vaikinas
Atvejų skaičius 90 15 58 163
Procentai 55,2 9,2 35,6 100,0
Proc. nuo Viso 24,9 4,2 16,1 45,2
Viso Atvejų skaičius 237 39 85 361
Procentai 65,7 10,8 23,5 100,0 χ2 =23,923; lls=2; p<0,001 54,0 79,0 67,1 17,8 6,4 8,8 28,2 14,6 24,1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Rusva, įdegusi oda yra madinga Įdegusi oda gražiau atrodo Įdegusi oda atrodo patraukliau, seksualiau
42 Įtakos šiems įsitikinimams gali turėti medijų (TV, internetas, žurnalai, ir t.t.) formuojama nuomonė, kad įdegusi oda atrodo patraukliau. Kaip matyti iš 3.4.1. lentelėje pateiktų duomenų 65,7 proc. visų respondentų pritaria nuomonei, kad medijos turi įtakos jų supratimui apie įdegusią odą, kaip patrauklią. 62 proc. respondentų, kurie nurodė, kad media formuoja nuomonę, kad įdegis yra patrauklu, yra merginos.
3.4.2. pav. Žinios apie saulės spindulių poveikį
3.4.2. paveikslo duomenys atskleidžia, kad tirtų respondentų žinios apie saulės spindulių poveikį yra nepakankamos. Dauguma jų nežino ar pateikia klaidingus atsakymus į teiginius:
įdegio kremai yra saugesni nei deginimasis saulėje (75,3 proc.);
ultravioletiniai spinduliai kasmet darosi vis intensyvesni (51 proc.);
saules spindulių poveikyje oda raukšlėjasi (68 proc.);
saules spindulių poveikyje atsiranda pigmentinės odos dėmės (65,5 proc.);
saulės nuolat veikiama oda sensta greičiau (57,2 proc.);
apgamai, jų skaičius, nėra susijęs su žalingu saulės poveikiu (64,0 proc.).
32,0 34,5 42,8 50,3 18,1 49,0 22,2 18,1 14,3 8,2 7,4 36,0 6,3 24,7 49,9 51,2 48,9 42,3 45,9 44,7 53,2 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100% Saules spindulių poveikyje oda raukšlėjasi
Saules spindulių poveikyje atsiranda pigmentinės odos dėmės
Saulės nuolat veikiama oda sensta greičiau Saules spinduliai gali sukelti akių pažeidimus,
pavyzdžiui kataraktą
Apgamai, jų skaičius, nėra susijęs su žalingu saulės poveikiu
Ultravioletiniai spinduliai kasmet darosi vis intensyvesni
Įdegio kremai yra saugesni nei deginimasis saulėje
43 Tik į teiginį, kad saules spinduliai gali sukelti akių pažeidimus, pavyzdžiui kataraktą, daugiau nei pusė respondentų pateikė teisingą atsakymą (50,3 proc.);
Tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad:
merginų, žinios, kad saulės spindulių poveikyje oda raukšlėjasi, yra geresnės nei vaikinų (χ2=23,508; lls=2; p<0,001);
merginos labiau informuotos, kad saulės spindulių poveikyje atsiranda pigmentinės odos dėmės, nei vaikinai (χ2
=31,044; lls=2; p<0,001);
merginos, labiau nei vaikinai, žino, kad saulės veikiama oda sensta greičiau (χ2=18,399; lls=2; p<0,001);
merginos tiksliau nurodė, kad apgamai ir jų skaičius, susijęs su žalingu saulės poveikiu (χ2=20,763; lls=2; p<0,001).
vyresnėse klasėse besimokančiųjų žinios, apie saulės spindulių poveikyje atsirandančias pigmentines odos dėmes, yra geresnės nei žemesnėse klasėse besimokančių (χ2=18,533; lls=6; p<0,001);
vyresnėse klasėse besimokantys gimnazistai geriau žino, kad saulės veikiama oda sensta greičiau (χ2
=36,539; lls=6; p<0,001);
devintoje klasėse (I gimnazijos) besimokantys prasčiau informuoti apie saulės spindulių poveikį akims. Informuotumas apie galimus akių pažeidimus (pvz., kataraktą) gerėja aukštesnėse klasėse (χ2
=16,800; lls=6; p<0,001).
Kiek geresnes žinias ir mažiau klaidingų įsitikinimų moksleiviai pateikia dėl soliariumų spinduliuotės (3.4.3. pav. ir 3.4.4. pav.). Viena dalis teiginių buvo klaidingi (3.4.3. pav.), kita – teisingi (3.4.4. pav.).
