KOMPLIKACIJAS, 2012 – 2013 METAIS KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS TYRIMO REIKŠMĖ, ĮVERTINANT ŪMINIO PANKREATITO SUNKUMO LAIPSNĮ BEI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

RADIOLOGIJOS KLINIKA

VYTAUTAS EIMONTAS

KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS TYRIMO REIKŠMĖ,

ĮVERTINANT ŪMINIO PANKREATITO SUNKUMO LAIPSNĮ BEI

KOMPLIKACIJAS, 2012 – 2013 METAIS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr. Kristina Žvinienė

2

TURINYS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7

SANTRUMPOS ... 8

SĄVOKOS ... 9

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 17

REZULTATAI ... 19

REZULTATŲ APTARIMAS ... 26

IŠVADOS ... 28

3

SANTRAUKA

Autorius: Vytautas Eimontas.

Darbo pavadinimas: Kompiuterinės tomografijos tyrimo reikšmė, įvertinant ūminio pankreatito sunkumo laipsnį bei komplikacijas, 2012- 2013 metais.

Darbo tikslas: KT tyrimo metu įvertinti pankreatito sunkumo indeksą (KTSI, MKTSI) bei nustatyti sąsają su ligos sunkumo laipsniu ir esamomis komplikacijomis, remiantis 2012 – 2013 metų duomenimis.

Darbo uždaviniai: Įvertinti pacientų, sergančių ūminiu pankreatitu, KT požymius, siekiant nustatyti pankreatito sunkumo indeksą (KTSI, MKTSI). Nustatyti kasos nekrozės laipsnį, klinikinių laboratorinių tyrimų duomenis ir jų ryšį su pankreatito sunkumo laipsniu. Nustatyti bei išanalizuoti pacientų, sergančių ūminiu pankreatitu, komplikacijas bei jų sąsają su KTSI ir MKTSI, 2012 – 2013 metais. Palyginti gautus rezultatus su anksčiau atlikto tyrimo rezultatais (2009 – 2011).

Metodai ir tyrimo dalyviai: Retrospektyvinis 2012 – 2013 m. LSMUL KK ūminiu pankreatitu sirgusiųjų pacientų tyrimas. Į tyrimą buvo įtraukti 82 pacientai, stacionarizuoti su ūminio pankreatito diagnoze. Duomenims apdoroti naudotas statistinių duomenų analizės paketas SPSS 17.0.

Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 82 ūminiu pankreatitu sirgę pacientai. Vyrų ir moterų buvo po 41 (50%). Tiriamųjų amžius svyravo nuo 20 iki 94 metų, amžiaus vidurkis 59,57±19,30 metai. 41,46% sirgo alkoholio sukeltu, 31,71% biliariniu ir 26,83% kitos etiologijos ūminiu pankreatitu. Komplikacijos nustatytos 55 (67%) pacientams. Kasos nekrozė nustatyta 41 (50%) pacientui. Mirė 8 (9,76%) pacientai. Nustatyta, kad alkoholinė etiologija yra susijusi su didesniais nekrozės plotais (X^2 = 20,622; p = 0,002). Nustatytas teigiamas koreliacinis ryšys tarp KTSI, MKTSI, kasos nekrozės laipsnio ir CRB/leukocitų. Didėjant nekrozės laipsniui didėja komplikacijų dažnis (rs = 0,339; p<0,02). Nekrozės plotas ir komplikacijų dažnis yra susiję dydžiai (X^2 = 17,35; p = 0,0006). Nustatyta, kad didėjant KTSI ir MKTSI balams, didėja komplikacijų dažnis (atitinkamai p = 0,0003; rs = 0,881 ir p = 0,027; rs = 0,811).

Išvados: Kasos nekrozė nustatyta 50% pacientų. CRB ir leukocitų kiekis penktą parą po KT tyrimo koreliuoja su KTSI ir MKTSI. Didėjant KTSI ir MKTSI balams, didėja komplikacijų dažnis. Lyginant tyrimus reikšmingų skirtumų nepastebėta.

4

SUMMARY

Author: Vytautas Eimontas

The title: Significance of Computed Tomography Scan Assessing the Severity Degree and Complications of Acute Pancreatitis during 2012 – 2013.

The objective: to evaluate the severity index (CTSI, MCTSI) of acute pancreatitis and determine the relation between disease severity and existing complications with regard to the data of 2012 – 2013.

The aims: to assess the symptoms of computed tomography scan of patients being sick with acute pancreatitis in order to determine the severity index (CTSI, MCTSI) of acute pancreatitis. To determine the degree of pancreatic necrosis, the data of clinical laboratory tests and the relation with the severity degree of pancreatitis. To determine and analyse complications of patients with acute pancreatitis and their relation with CTSI and MCTSI during 2012 – 2013. To compare the acquired results with the test results of 2009 – 2011.

Methodology and research participants: Retrospective research of patients with acute pancreatitis at Kaunas Clinics of Lithuanian University of Health Sciences during 2012-2013. 82 hospitalized patients diagnosed with acute pancreatitis participated in the research. Statistical data package SPSS 17.0 was used for data processing.

Research results: 82 patients diagnosed with acute pancreatitis participated in the research male and female ratio was 41 (50%) respectively. The age of the participants varied from 20 to 94 years of age, age average was 59,57±19,30 years. 41,46% of the participants had acute pancreatitis caused by alcohol, 31,37% suffered from billiary and 26,83% from other etiology. Complications were diagnosed for 55 (67%) patients. Pancreatic necrosis was diagnosed for 41 (50%) patients. 8 patients

(9,76%) died. It was determined that alcohol etiology is related to larger areas of necrosis (X^2 = 20,622, p = 0,002). A positive correlation between CTSI, MCTSI, degree of pancreatic

necrosis and CRB/leukocytes was determined. Pancreatic necrosis degree increasing the frequency of complications increases (rs=0,339; p<0,02). Area of necrosis and complication frequency are related (X^2 = 17,35; p = 0,0006). It was determined that increasing points of CTSI and MCTSI complication frequency ratio increases respectively (p = 0,0003; rs = 0,881 and p = 0,027; rs = 0,811).

Conclusion: 50% of the patients were diagnosed with pancreatic necrosis. The level of CRB and leukocytes correlates with CTSI and MCTSI on the 5th day after computed tomography scan. CTSI and MCTSI points increasing complication frequency increases respectively. Comparing the tests significant differences were not identified.

5

PADĖKA

Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovei Gerb. doc. dr. Kristinai Žvinienei, kuri labai padėjo ir visapusiškai rėmė rašant šį magistrinį baigiamajį darbą.

6

INTERESŲ KONFLIKTAS

7

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

8

SANTRUMPOS

KTSI – kompiuterinės tomografijos sunkumo indeksas LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas

LSMUL KK – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninė „Kauno Klinikos“ LŪP – lengvas ūminis pankreatitas

MKTSI – modifikuotas kompiuterinės tomografijos sunkumo indeksas MRT – magnetinio rezonanso tomografija

SŪP – sunkus ūminis pankreatitas ŪP – ūminis pankreatitas

VSŪP – vidutinio sunkumo ūminis pankreatitas WBC – baltieji kraujo kūneliai (leukocitai)

9

SĄVOKOS

Aneurizma – nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas.

Epigastriumas – plotas tarp bambos ir krūtinkaulio kardinės ataugos. Kasos nekrozės laipsnis – kasos audinio nekrozės procentinė išraiška.

Kompiuterinė tomografija (KT) – radiologinės diagnostikos tyrimas, kurį atliekant naudojama jonizuojanti spinduliuotė.

Kompiuterinės tomografijos sunkumo indeksas (CTSI) – radiologinė (KT) skalė, skirta prognozuoti eigai ir išeitims, sergant ūminiu pankreatitu.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tyrimas kurio metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunamas detalus vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdas.

Modifikuotas kmpiuterinės tomografijos sunkumo indeksas (MCTSI) – radiologinė (KT) skalė, skirta prognozuoti eigai ir išeitims, sergant ūminiu pankreatitu.

Peripankreatinis – aplink kasą. Rezekcija – organo dalies pašalinimas.

Ūminis pankreatitas (ŪP) – tai staiga prasidėjęs fermentinės kilmės kasos uždegimas, dėl kurio pažeidžiami kiti audiniai, organai sistemos.

α-amilazė- tai angliavandenių apykaitos fermentas, kurio koncentracija pakyla kraujo serume sergant ūminiu pankreatitu.

10

ĮVADAS

Ūminis pankreatitas yra apibrėžiamas kaip kasos uždegimas ir esanti dažniausia kasos liga vaikams bei suaugusiems, kuri gali komplikuotis įvairiomis vietinėmis ar sisteminėmis komplikacijomis ir taip prailginti paciento hospitalizacijos laiką, bei žymiai padidinti mirštamumą [1, 2]. Sergamumas šia liga pasaulyje didėja, vakarų šalyse sergamumas ūminiu pankreatitu siekia 30 – 40 atvejų 100000 gyventojų, o tuo tarpu Lietuvoje 113 atvejų 100000 gyventojų, o mirtingumas siekia 10-15% [3].

Akivaizdu, kad labai svarbu nuspėti ligos eigą, nes nuo to priklausys paciento sveikata ir gyvybė, todėl jau keli dešimtmečiai vyksta optimalių ŪP prognostinių žymenų paieška t. y. naudojant įvairius rodiklius, stengiamasi nuspėti ligos eigą [3]. Optimalu būtų nuspėti eigą dar skubios pagalbos skyriuje ir taip užkirsti kelią komplikacijoms ir paskirti tinkamą gydymą atsižvelgiant į ligos sunkumą. Tam naudojami laboratoriniai tyrimai, klinikinės ir radiologinės skalės. Vieni informatyviausių tyrimų yra vaizdiniai, nes jie padeda aptikti kasos audinio nekrozę bei vietines komplikacijas. Dėl vaizdinių tyrimų privalumų plačiai paplito KT naudojimas, to pasekoje buvo sukurta prognostinių skalių paremtų šiuo tyrimu, tarp kurių yra KTSI ir MKTSI [4].

Šiuo magistriniu darbu norime palyginti KTSI ir MKTSI skalių ryšį su komplikacijomis, nekrozės laipsniu ir klinikinių laboratorinių tyrimų atliktų skirtingomis dienomis duomenimis, tam, kad prisidėtume prie geriausios prognostinės skalės paieškų ir tuo pačiu ištirtume KT tyrimo reikšmę, įvertinant ūminio pankreatito sunkumo laipsnį bei komplikacijas.

11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: KT tyrimo metu įvertinti pankreatito sunkumo indeksą (KTSI, MKTSI) bei nustatyti sąsają su ligos sunkumo laipsniu ir esamomis komplikacijomis, remiantis 2012 – 2013 metų duomenimis.

Uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų, sergančių ūminiu pankreatitu, KT požymius, siekiant nustatyti pankreatito sunkumo indeksą (KTSI, MKTSI), remiantis pasirinkto laikotarpio duomenimis.

2. Nustatyti kasos nekrozės laipsnį, klinikinių laboratorinių tyrimų duomenis ir jų ryšį su pankreatito sunkumo laipsniu, remiantis pasirinkto laikotarpio duomenimis.

3. Nustatyti bei išanalizuoti pacientų, sergančių ūminiu pankreatitu, komplikacijas bei jų sąsają su KTSI ir MKTSI, 2012 – 2013 metais.

12

LITERATŪROS APŽVALGA

Ūminis pankreatitas (ŪP) – liga, su kuria tenka susidurti įvairių sričių gydytojams, kaip kad: gastroenterologams, chirurgams, radiologams, reabilitologams, dietologams, intensyviosios terapijos specialistams, bei skubios pagalbos, vidaus ligų ir bendrosios praktikos gydytojams [3]. Mirtingumas nuo šios ligos siekia iki 5%, o sergant sunkiomis formomis ir esant infekuotai nekrozei, jis išauga iki 30% [5, 6]. 2015 m. Andriaus Karpavičiaus ir jo kolegų atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad bendras mirtingumas siekia apie 5% [7].

Ūminio pankreatito diagnozei patvirtinti yra būtini bent du iš trijų požymių: (1) staiga prasidėjęs pilvo skausmas (epigastryje ir plintantis į nugarą); (2) kraujo serume amilazės ir/ar lipazės koncentracija bent tris kartus viršija normą; (3) būdingi pakitimai vaizdiniuose tyrimuose, KT naudojant kontrastinę medžiagą, MRT ar echoskopinis pilvo tyrimas [8]. Remiantis atnaujinta Atlantos klasifikacija, konstrastinė kompiuterinė tomografija yra pirminė priemonė iš vaizdinių tyrimų, nes yra plačiai prieinamas ūmiai susirgusiems pacientams ir yra didelio specifiškumo tyrimas [9, 10]. Šis tyrimas nėra rutininis patvirtinant ūminio pankreatito diagnozę, tačiau atliekamas kai nėra vieno iš pirmų dviejų diagnostinių kriterijų, vystantis ar esant sunkiam ūminiam pankreatitui bei norint nustatyti su liga susijusias vietines komplikacijas. Aiškūs kasos parenchimos nekrozės plotai geriausiai matomi praėjus bent 72 valandoms nuo skausmo pradžios, todėl laikoma, kad geriausiai KT atlikti būtent tada. Tačiau jeigu yra požymių, kad vystosi sunkus ŪP, tyrimą galima atlikti ir 48-72 valandos nuo simptomų pradžios, norint nustatyti nekrozę ir kitas komplikacijas. KT turėtų būti pakartota kai drąstiškai keičiasi klinikinis vaizdas, kaip kad staiga prasidėjus karščiavimui, hematokrito sumažėjimui ar prisidėjus sepsis [11].

KT tyrimas reikalingas, kai nežinomos kilmės ūminiu pankreatitu pirmą kartą suserga vyresnis nei 40 metų žmogus, norint atmesti piktybinį naviką [12]. Gydytojas radiologas turėtų įvertinti ar yra kasos nekrozė, apibūdinti kasos parenchimos ir ektrapankreatines skysčio sankaupas, apibūdinti esamą ascitą ir ekstrapankreatinius radinius, kaip kad tulžies pūslės konkrementus, plėstus biliarinius latakus, venų trombozę, aneurizmas ir virškinamojo trakto įtraukimą į uždegimą [11]. KT tyrimo pagrindu buvo sukurta radiologinių skalių, padedančių prognozuoti ŪP eigą ir išeitis. Viena seniausių yra 1985 m. Balthazaro sukurta skalė, kurią tobulinant 1990 m. sukurta KTSI, o 2004 m. MKTSI [13, 14]. Šios skalės iš radiologinių skalių yra naudojamos plačiausiai [3].

KT tyrimas taip pat gali suteikti informacijos apie ŪP kilmę. Remiantis A. Karpavičiaus ir jo kolegų 2015 m. atliktu darbu, galima spręsti apie Lietuvoje sergančių ŪP etiologiją. Tyrėjai savo atlikto darbo rezultatuose pateikia, kad 36% ŪP tiriamųjų sirgo alkoholio sukeltu pankreatitu, 43% - biliariniu, o 23% - kitos etiologijos ūminiu pankreatitu [7]. Indijoje atlikto tyrimo rezultatai skiriasi:

13 18% - alkoholio sukelti, 40% - biliarinės kilmės, 34% -kitos etiologijos, nors vyrams dažniausia ŪP priežastis buvo alkoholis - 54,54%, moterims tuo tarpu buvo biliarinė - 70,58% [15].

MORFOLOGINĖ ŪMINIO PANKREATITO KLASIFIKACIJA

Intersticinis edeminis pankreatitas

Tai lengvesnė ŪP forma, nuo kurios paprastai pasveikstama per pirmąją savaitę. Daugumai pacientų sergančių ūminiu pankreatitu yra difuzinis ar lokalus kasos padidėjimas, dėl edemos susidariusios uždegimo metu [16]. Sergant šia ŪP morfologine stadija, KT tyrime su i/v

kontrastavimu, kasa gali būti matoma lokaliai ar difuziškai padidėjusi su normaliu homogenišku ar švelniai heterogenišku kasos parenchimos k/m kaupimu, susijusiu su edema [11]. Esant šios formos pankreatitui, nematoma kasos nekrozė, galima matyti peripankreatinio skysčio, o peripankreatiniai riebaliniai audiniai paprastai rodo uždegiminius pakitimus. Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis šios formos pankreatito dažnis siekia apie 42% [7].

Nekrotizuojantis pankreatitas

Tai kasos uždegimas su aiškia kasos ar peripankreatinių audinių nekroze. Kasos parenchimos nekrozė yra susijusi su blogesne prognoze nei peripankreatinių audinių nekrozė [17]. Kasos parechimos nekrozės plotais yra laikomi plotai nekaupiantys kontrastinės medžiagos kasos parenchimoje. Esant peripankreatinei nekrozei kasa matoma kaip ir intersticinėje edeminėje stadijoje, tačiau peripankreatiniuose audiniuose atsiranda nekrozės požymių [16]. Kasos perfuzija sutrinka, o peripankreatinių audinių nekrozė išvysto per 48 – 96 valandas, todėl KT tyrimo atlikimas anksčiau nėra tikslingas [13]. Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis šios formos pankreatito dažnis siekia apie 60% [7].

ŪMINIO PANKREATITO KOMPLIKACIJOS

ŪP komplikacijos skirstomos į lokalias ir sistemines komplikacijas. Lokalios komplikacijos: ūminė pankreatinė skysčio sankaupa, kasos pseudocista, ūminė nekrozinė sankaupa, apribota nekrozė. Taip pat priklauso gastrostazė, blužnies ir vartų venos trombozė ir storosios žarnos nekrozė [16, 18]. Ūminė pankreatinė skysčio sankaupa

Skysčio sankaupos dažniausiai formuojasi ankstyvoje fazėje ir siejama su intersticiniu – edeminiu ŪP [18, 19]. Atlikus KT su kontrastavimu, sankaupa neturi aiškios sienelės, yra

14 homogeniška [18]. Dauguma ŪP skysčio sankaupų išlieka sterilios ir dažniausiai rezorbuojasi spontaniškai, be intervencijos [13, 19]. Jeigu lokalios skysčio sankaupos išlieka ilgiau, nei 4 savaites, tikėtina, kad susiformuos pseudocista.

Kasos pseudocista

Tai aiškiai sienelės ribota skysčio sankaupa, esanti peripankreatiniuose audiniuose, o kartais dalinai ar visa pačioje kasos parenchimoje. Pseudocista kaip komplikacija susiformuoja 10% - 20% ŪP atvejų [20]. KT su i/v kontrastavimu metu pseudocistos matomos kaip gerai apibrėžtos, dažniausiai apvalios ar ovalios formos, žemo tankio skysčio sankaupos, kurios turi gerai ribotą sienelę [21]. Pseudocista susiformuoja esant kasos latako ar jo šakų pažeidimui be matomos kasos parenchimos nekrozės ir kaupiantis kasos sultims. Pseudocista dažniausiai susiformuoja per daugiau nei 4 savaites nuo ŪP pradžios. Retais atvejais pseudocista gali susiformuoti pacientams po kasos rezekcijos dėl nekrozės ir kasos sulčių tekėjimo pro likusį lataką arba dėl kasos latako nesandarumo sindromo [22]. Ūminė nekrozinė sankaupa

Tai sankaupa, kuri pirmąsias keturias savaites turi skysčio ir nekrozinio audinio [18]. Nekrozė gali apimti kasos parenchimą ir/ar peripankreatinius audinius [16]. KT su i/v kontrastavimu metu gali būti matomos sankaupos, sudarytos iš skirtingo kiekio nekrozinių masių ir skysčio, kurios taip pat gali būti ir daugybinės.

Apribota nekrozė

Apribota nekrozė susideda iš nekrozinių masių, kurios apsuptos uždegiminės sienelės [16]. Apribota nekrozė susidaro kasos ir/ar peripankreatiniuose audiniuose ir gali būti infekuota, daugybinė, tačiau gali būti toliau nuo kasos [18]. Dažniausiai formuojasi praėjus bent keturioms savaitėms nuo nekrozinio ŪP pradžios. KT su i/v kontrastavimu, esant apribotai nekrozei, galima neatskirti minštųjų audinių nuo skysčio, todėl kasos ir peripankreatinių audinių nekrozė gali būti sumaišyta su kasos pseudocista [16].

Infekuota nekrozė

Nekrozavę kasos ir/ar peripankreatiniai audiniai gali infekuotis, tuomet tai vadinama infekuota nekroze. Galima komplikacija – sepsis, o mirtys nuo šios komplikacijos sudaro 80% mirčių sergant ŪP [23]. Vienintelė vaizdinė ypatybė padedanti radiologams atpažinti infekuotą nekrozę yra dujų intarpai nekrozės plote kontrastinio KT tyrimo metu [16, 23].

15 Sisteminės komplikacijos

Tai jau esamų ligų paūmėjimas, kaip kad koronarinės širdies, lėtinių plaučių ligų paūmėjimas dėl ūminio pankreatito [16].

ŪMINIO PANKREATITO FAZĖS

Yra išskiriamos dvi fazės sergant ŪP: ankstyvoji arba dar kitaip vadinama pirmąja, kuri trunka savaitę nuo ligos pradžios, ir vėlyvoji arba kitaip vadinama antrąja faze, kuri prasideda po pirmosios [16].

Ankstyvoji fazė

Šios fazės metu kasos ir peripankreatinių audinių edema ir/ar išemija gali visiškai išnykti, ar susidaryti skysčio sankaupos, progresuoti iki nekrozės. ŪP sunkumas šioje fazėje apsprendžiamas tik pagal klinikinius duomenis, dažniausiai pagal organų nepakankamumo pasireiškimą ir trukmę [24]. Vėlyvoji fazė

Vėlyvoji fazė prasideda po pirmosios savaitės ir gali tęstis savaitėmis ar netgi mėnesiais, o ji dažniausia pacientams sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkiu ŪP. Jai būdinga vietinės ir sisteminės komplikacijos su ar be pastoviu organų nepakankamumu. Šioje fazėje gydymo reikalingumas sprendžiamas pagal simptomus ir esamas komplikacijas, o gydymo tipas pagal kontrastinio KT ar MRT atsižvelgiant į pokyčius kasos ir paripankreatiniuose audiniuose ir matomas komplikacijas [21]. Ligos sunkumas apsprendžiamas remiantis vaizdiniais ir klinikiniais tyrimais.

ŪMINIO ANKREATITO SUNKUMO LAIPSNIAI

Atlantos klasifikacija yra standartas klasifikuojant ŪP. Ji klinikinėje praktikoje buvo naudojama nuo 1992 metais, kai JAV vykusio ūminio pankreatito simpoziumo metu buvo priimta [23]. Joje buvo išskirtos dvi ligos eigos formos – lengvos eigos ŪP (LŪP) ir sunkios eigos ŪP (SŪP). 2012 metais ji buvo peržiūrėta ir papildyta vidutinio sunkumo ŪP (VSŪP). Organų nepakankamumas, vietinės ir sisteminės komplikacijos yra pagrindiniai parametrai sprendžiant kokio sunkumo yra ŪP. KT tyrimas reikalingas įvertinti vietines komplikacijas ir taip nustatyti sunkumą [12]. Atliktuose tyrimuose buvo nustatyta korealiacija tarp ŪP klasifikacijos ir skiriamų balų vertinant KTSI ir MKTSI. Rezultatuose matyti, kad vertinant KTSI 0-3 balai priskiriami lengvam ŪP, 4-6 balai priskiriami vidutinio sunkumo ŪP, o 7-10 sunkiam ŪP [25]. MKTSI balai pasiskirsto taip: 0-2 balai priskiriami

16 lengvam ŪP, 4-6 balai priskiriami vidutinio sunkumo ŪP, o 8-10 sunkiam ŪP [15, 25]. Remiantis atliktais tyrimais matyti, kad skirstant pagal KTSI IR MKTSI rezultatai gaunami skirtingi, o vienas pagrindinių skirtumų, jog vertinant pagal MKTSI balus SŪP dažnis didesnis [25].

Lengvas ūminis pankreatitas

Apibūdinamas kaip toks ŪP, kai pacientui nepasireiškia lokalios ar sisteminės komplikacijos, bei organų nepakankamumas [26]. Pacientai paprastai pasveiksta per ansktyvąją ligos fazę ir jiems dažniausiai neprireikia vaizdinių tyrimų, o jų mirtingumas yra mažas [27]. Paprastai KT tyrimo neprireikia [16]. A. Karpavičiaus ir kolegų atliktame tyrime LŪP sudarė 26,5% sirgusiųjų [7].

Vidutinio sunkumo ūminis pankreatitas

Tai toks ŪP, kai pasireiškia laikinas organų nepakankamumas ar vietinės/sisteminės komplikacijos be organų nepakankamumo, o jos gali būti matomos KT. Tokie pacientai dažniausiai pasveiksta per 2-3 savaites, be intervencinio gydymo, ar gali pareikalauti ilgesnės specialistų priežiūros ir gydymo [16,18]. Mirtingumas yra daug mažesnis nei sergant sunkiu ŪP [28]. A. Karpavičiaus ir kolegų atliktame tyrime VSŪP sudarė 53,9% sirgusiųjų [7].

Sunkus ūminis pankreatitas

Nustatoma, kai pasireiškia nuolatinis vieno ar kelių organų nepakankamumas [18]. Daugumai tokių pacientų, kuriems yra pastovus organų nepakankamumas taip pat yra kasos nekrozė, o mirtingumas siekia 30% ir daugiau [26]. A. Karpavičiaus ir kolegų atliktame tyrime SŪP sudarė 19,6% sirgusiųjų [7]. Tame pačiame darbe buvo nustatyta, kad esant tam tikroms KTSI (6) ir MKTSI (8) reikšmėms galima statistiškai patikimai atskirti SŪP nuo lengvesnių formų.

17

TYRIMO METODIKA IR METODAI

Retrospektyviai išanalizavome 2012 – 2013 m. pacientų sirgusių ūminiu pankreatitu gydytų LSMUL KK gastroenterologijos, chirurgijos ir intensyviosios terapijos klinikose, KT tyrimo duomenis. Į klinikinį tyrimą įtraukėme 82 pacientus stacionarizuotus su ūminio pankreatito diagnoze. Visiems pacientams buvo atliktas KT tyrimas 3-14 dienų laikotarpyje nuo skausmo pradžios. Buvo atlikti kontrastiniai KT tyrimai su nejoniniais intraveniniais kontrastiniais preparatais ir natyviniai tyrimai ligoniui gulint ant nugaros, iškėlus rankas virš galvos.

Kasai ir parapankreatiniams audiniams vertinti skaičiuoti KTSI (1 lentelė) ir MKTSI (2 lentelė). Kasos nekrozė nustatyta tada, kai kasos parenchima nekaupė kontrastinės medžiagos (k/m), ar jos tankis buvo <30HV. Kasos nekrozės laipsnis suskirstytas į tris grupes: ≤30%, 30–50% ir >50%. Laboratoriniai kraujo tyrimai imti ir atlikti stacionarizavimo dieną, bei 5 dienos po KT tyrimo atlikimo, iš kurių tyrime naudojami α amilazė, CRB ir WBC. Vertinome KTSI ir MKTSI ryšį su komplikacijomis, nekrozės laipsniu, klinikinių laboratorinių tyrimų duomenimis ir ligos baigtimi. Duomenys buvo analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 17.0. Duomenys išreikšti vidurkiais ± standartinė paklaida. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių buvo nustatyti naudojant Chi kvadrato testą. Koreliacinio ryšio stiprumas įvertintas Spirmeno koreliacijos koeficientu (rs). Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p = 0,05.

1 lentelė. Kompiuterinės tomografijos sunkumo indeksas (KTSI) (A. Karpavičius, A. Gradauskas ir kt. 2013)

Kasos uždegimas Balai

Normali kasa 0

Fokalinė ar difuzinė edema 1

Kasos audinio pakitimai ir peripankreatinio uždegimo požymiai 2 Ekstrapankreatinė skysčio sankaupa vienoje srityje 3 ≥2 skysčio sankaupų skirtingose srityse ir/arba dujų burbuliukai 4 Kasos nekrozė

Nekrozė ≤ 30 proc. 2

Nekrozė 30-50 proc. 4

18

2 lentelė. Modifikuotas kompiuterinės tomografijos indeksas (MKTSI) (A. Karpavičius, A. Gradauskas ir kt. 2013)

Prognostinis indikatorius Balai

Kasos uždegimas 0

Normali kasa 2

Kasos audinio pakitimai su/be peripankreatinių riebalų uždegimu 4 Pankreatinė ar parapankreatinė skysčio sankaupa arba parapankreatinių riebalų nekrozė

Kasos nekrozė

Kasos nekrozės nėra 0

Nekrozė ≤ 30 proc. 2

Nekrozė > 30 proc. 4

Ekstrapankreatinės komplikacijos (skystis pleuros ertmėse, ascitas, kraujagyslinės ar parenchiminės komplikacijos, įtrauktas gastrointestininis traktas)

19

REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 82 pacientai, sirgę ūminiu pankreatitu ir gydyti LSMU Kauno Klinikose 2012-2013 metais. Vyrų ir moterų buvo po 41 (50%). Tiriamųjų amžius svyravo nuo 20 iki 94 metų, vidutinis amžiaus vidurkis 59,57±19,30 metai. 41,46% sirgo alkoholio sukeltu, 31,71% biliariniu ir 26,83% kitos etiologijos ūminiu pankreatitu. Dažniausia etiologija vyrams buvo alkoholinė – 51,22%, o moterims biliarinė – 43,9%. Iš visų tyrime dalyvavusių pacientų pasveiko 74 (90,24%), mirė 8 (9,76%). Alkoholinės etiologijos mirtingumas siekė 14,7%, biliarinės 7,7%, o kitos etiologijos 4,55%. Pagal Chi kvadrato testą apskaičiuota etiologija neturi įtakos paciento baigčiai (X^2 = 1,75; p = 0,417). Visiems pacientams buvo atlikti kraujo tyrimai stacionarizavimo dieną, bei penkios dienos po KT tyrimo ir nustatyti α amilazės, leukocitų ir CRB kiekiai. Kraujo tyrimų rezultatai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Kraujo tyrimų rezultatai (vertės, vidurkis ir paklaidos)

Kraujo tyrimas Minimali - maksimali vertės Vidurkis, paklaidos

α amilazė U/l (1-a diena) 24 - 4209 461,00±1130,59

α amilazė U/l (5-a diena po KT) 11 – 280 64,50±55,05

CRB mg/l (1-a diena) 1 – 500 95,66±161,83

CRB mg/l (5-a diena po KT) 3,06 – 402.90 113,11±101,80

Leukocitai x109_{/l (1-a diena) 1,35 – 42,44 13,51±6,03}

Leukocitai x109_{/l (5-a diena po}

KT)

3,08- 43,04 9,68±6,35

KTSI ir MKTSI balų pasiskirstymas

Pacientai buvo suskirstyti ne tik pagal KTSI/MKTSI balus procentine išraiška, bet ir pagal literatūros apžvalgos metu rastą informaciją, kurioje buvo pateikta, kad KTSI 0 – 3, 4 – 6, 7 – 10 balai priskirti atitinkamai LŪP, VSŪP ir SŪP kategorijoms, o MKTSI 0 – 2, 4 – 6 ir 8 – 10 balai taip pat atitinkamai LŪP, VSŪP ir SŪP [15]. Iš 4 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad dauguma (29,26%) pacientų priskirta 2 KTSI balams, antras pagal dažnumą buvo 4 KTSI balai (26,82%). Tarp KTSI rečiausiai pasitaikė surinkusių 7 ir 9 balus pacientų (po 1,21%). Vertinant 5 lentelės duomenis matyti, kad daugumai pacientų buvo 6 MKTSI balai (30,48%), o antras pagal dažnumą 4 MKTSI balai. Rečiausiai pasitaikė 0 ir 10 MKTSI balai (atitinkamai 4,87% ir 6,09%). Iš 6 lentelės matome, kad pagal KTSI balus daugiausiai pacientų būtų priskirta LŪP, o iš 7 lentelės, kad skirstant pagal MKTSI balus – VSŪP. Plačiau rezultatai pateikiami 4 – 7 lentelėse.

20

4 lentelė. KTSI balų pasiskirstymas

Balai Pacientų skaičius Procentai

0 5 6,10% 1 4 4,88% 2 24 29,27% 3 5 6,10% 4 22 26,83% 5 4 4,88% 6 7 8,53% 7 1 1,22% 8 6 7,32% 9 1 1,22% 10 3 3,66%

5 lentelė. MKTSI balų pasiskirstymas

Balai Pacientų skaičius Procentai

0 4 4,88% 2 17 20,73% 4 18 21,95% 6 25 30,49% 8 13 15,85% 10 5 6,10%

6 lentelė. KTSI balų pasiskirstymas pagal ŪP sunkumo laipsnį

Sunkumo laipsnis/balai Pacientų skaičius Procentai

LŪP (0 – 3 balai) 38 46,35%

VSŪP (4 – 6 balai) 33 40,24%

SŪP (7 – 10 balai) 11 13,42%

7 lentelė. MKTSI balų pasiskirstymas pagal ŪP sunkumo laipsnį

Sunkumo laipsnis/balai Pacientų skaičius Procentai

LŪP (0 – 2 balai) 21 25,61%

VSŪP (4 – 6 balai) 43 52,44%

21 Komplikacijos ir jų pasiskirstymas

Nustatytos 94 komplikacijos 55 (67,07%) pacientams, o nenustatyta 27 (32,93%). Dažniausia komplikacija buvo skystis pleuros ertmėje (42,55%), antra pagal dažnį – sisteminės komplikacijos (21,28%). Rečiausia komplikacija buvo infekcinė nekrozė (1,06%), taip pat gan retos buvo abscesas ir retroperitoninio tarpo infekcijos, kurios pasitaikė vienodai (2,13%). Suskirsčius komplikacijas pagal etiologiją matyti, kad dažniausia komplikacija buvo visiems bendra – skystis pleuros ertmėje. Sergant biliarinės kilmės ŪP nebuvo aptika absceso ir infekcinės nekrozės, o sergant kitos etiologijos ŪP – infekcinės nekrozės. Suskirsčius komplikacijas pagal KTSI ir MKTSI balus matyti, kad daugiausiai komplikacijų pasireiškė KTSI esant 4, o MKTSI 6 balams. Plačiau rezultatai pateikiami 8 – 11 lentelėse.

8 lentelė. Komplikacijų pasiskirstymas

Komplikacija Pacientų skaičius Procentai

Abscesas 2 2,13% Infekcinė nekrozė 1 1,06% Kraujagyslinės hemoraginės komplikacijos 10 10,64% Pankreatinis ascitas 19 20,21% Retroperitoninio tarpo infekcija 2 2,13%

Skystis pleuros ertmėse 40 42,55%

Sisteminės komplikacijos 20 21,28%

9 lentelė. Komplikacijų pasiskirstymas pagal etiologiją

Komplikacija Alkoholinė Biliarinė Kita

Abscesas 1 0 1

Infekcinė nekrozė 1 0 0

Kraujagyslinės hemoraginės komplikacijos 7 2 1

Pankreatinis ascitas 10 2 7

Retroperitoninio tarpo infekcija 1 0 1

Sisteminės komplikacijos 9 6 5

Skystis pleuros ertmėse 22 10 8

22

10 lentelė. Komplikacijų pasiskirstymas pagal KTSI balus

Komplikacija 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Abscesas 0 0 0 0 0 1 0 0 1 0 0 Infekcinė nekrozė 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 Kraujagyslinės hemoraginės komplikacijos 0 0 1 0 6 0 1 1 0 1 0 Pankreatinis ascitas 0 0 5 0 9 0 3 1 0 0 1

Retroperitoninio tarpo infekcija 0 0 0 0 1 0 1 0 0 0 0

Skystis pleuros ertmėse 0 0 8 3 13 2 5 1 4 1 3

Sisteminės komplikacijos 2 1 3 0 6 1 3 1 2 0 1

Suma 2 1 17 3 35 4 13 4 8 2 5

11 lentelė. Komplikacijų pasiskirstymas pagal MKTSI balus

Komplikacija 0 2 4 6 8 10

Abscesas 0 0 0 1 0 1

Infekcinė nekrozė 0 0 0 0 0 1

Kraujagyslinės hemoraginės komplikacijos 0 0 1 6 2 1

Pankreatinis ascitas 0 0 8 6 4 1

Retroperitoninio tarpo infekcija 0 0 0 1 1 0

Skystis pleuros ertmėse 0 0 9 15 12 4

Sisteminės komplikacijos 1 2 4 6 5 2

Suma 1 2 22 35 24 10

12 lentelė. Procentinis komplikacijų pasiskirstymas pagal KTSI balus

KTSI balai Dalis pacientų kuriems pasireiškė komplikacijos

0 40% 1 25% 2 42% 3 60% 4 91% 5 75% 6 86% 7 100% 8 83% 9 100% 10 100%

23

13 lentelė. Procentinis komplikacijų pasiskirstymas pagal MKTSI balus

MKTSI balai Dalis pacientų kuriems pasireiškė komplikacijos

0 25% 2 12% 4 72% 6 88% 8 92% 10 100%

Kasos nekrozės pasiskirstymas

Kasos nekrozė nustatyta 41 (50%), neaptikta taip pat 41 (50%) pacientui. Daugiausiai pacientų buvo rasta <30% kasos nekrozė 26 (63,41%). Daugiausiai kasos nekrozės nebuvo aptikta biliarinės etiologijos ŪP sergantiems pacientams – 17, mažiausiai alkoholinės etiologijos – 9. >50% kasos nekrozė buvo aptikta tik sergant alkoholinės etiologijos ŪP. Daugiausiai mirčių pasitaikė tarp <30% kasos nekrozę turinčiųjų – 4. Nesant KT nekrozės, komplikacijos buvo nustatytos 46,34%, nekrozei esant <30% komplikacijos siekė 88,46%, nekrozei tarp 30% -50% komplikacijų dažnis siekė 71,42%, nekrozei esant >50% komplikacijų turėjo 100% pacientų. Remiantis Chi kvadrato testu

nustatyta, kad kasos nekrozės laipsnis ir komplikacijų dažnis yra susiję dydžiai (X^2 = 17,35; p = 0,0006), taip pat, kad nekrozės laipsnis neturi įtakos paciento baigčiai (X^2 = 6,312; p = 0.097) ir,

kad alkoholinė etiologija yra susijusi su didesniais nekrozės plotais (X^2 = 20,622; p = 0,002). Plačiau rezultatai pateikiami 14 – 17 lentelėse.

14 lentelė. Kasos nekrozės pasiskirstymas

Nekrozės plotas Pacientų skaičius Procentai

<30% 26 63,41%

30-50% 7 17,07%

24

15 lentelė. Komplikacijų dažnis pagal nekrozės plotą

Komplikacija Nekrozės nėra <30% 30-50% >50%

Abscesas 0 1 1 0

Infekcinė nekrozė 0 0 1 0

Kraujagyslinės hemoraginės komplikacijos 3 4 2 1

Pankreatinis ascitas 6 10 2 1

Retroperitoninio tarpo infekcija 1 1 0 0

Skystis pleuros ertmėse 14 15 3 8

Sisteminės komplikacijos 7 7 4 2

Viso 31 38 13 12

16 lentelė. Nekrozės laipsnis ir etiologija

Etiologija Nėra nekrozės <30% 30-50% >50%

Alkoholinė 9 12 5 8

Biliarinė 17 8 1 0

Kita etiologija 15 6 1 0

17 lentelė. Nekrozės laipsnis ir baigtis

Baigtis Nėra nekrozės <30% 30 – 50% >50%

Mirė 1 4 2 1

Pasveiko 40 22 5 7

Koreliacinė analizė

Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad didėjant KTSI ir MKTSI balams, didėja komplikacijų dažnis (atitinkamai p = 0,0003; rs = 0,881 ir p = 0,027; rs = 0,811), bei teigiamas koreliacinis ryšys tarp KTSI, MKTSI, kasos nekrozės laipsnio ir CRB/leukocitų ištirtų penktą dieną po KT tyrimo. Detalesni rezultatai pateikiami 18 lentelėje.

25

18 lentelė. Koreliacija tarp kraujo tyrimų ir KTSI, MKTSI, bei kasos nekrozės laipsnio

Savybė nr. 1 Savybė nr. 2 p rs

KTSI α amilazė (1-a diena) 0,072 0,200

KTSI α amilazė (5-a diena po KT) 0,898 0,014

KTSI CRB (1-a diena) 0,658 -0,050

KTSI CRB (5-a diena po KT) 0,002* 0,337

KTSI Leukocitai (1-a diena) 0,315 0,112

KTSI Leukocitai (5-a diena po KT) 0,014* 0,271

MKTSI α amilazė (1-a diena) 0,180 0,150

MKTSI α amilazė (5-a diena po KT) 0,638 -0,053

MKTSI CRB (1-a diena) 0,106 0,034

MKTSI CRB (5-a diena po KT) 0,001* 0,359

MKTSI Leukocitai (1-a diena) 0,344 0,106

MKTSI Leukocitai (5-a diena po KT) 0,019* 0,259

Nekrozė α amilazė (1-a diena) 0,142 0,164

Nekrozė α amilazė (5-a diena po KT) 0,542 0,068

Nekrozė CRB (1-a diena) 0,999 0,000

Nekrozė CRB (5-a diena po KT) 0,001* 0,355

Nekrozė Leukocitai (1-a diena) 0,346 0,106

Nekrozė Leukocitai (5-a diena po KT) 0,009* 0,287

26

REZULTATŲ APTARIMAS

Kadangi sergant ūminiu pankreatitu dažnai išsivysto įvairios vietinės ar sisteminės komplikacijos, o mirštamumas gana didelis, reikia nuspėti ligos eigą, o vienas informatyviausių tyrimų sergant šia liga yra kontrastinė kompiuterinė tomografija. Todėl naudinga atlikti tyrimą ir įvertinti KT tyrimo reikšmę, bei palyginti gautus rezultatus su 2012 m. LSMU radiologijos klinikoje atliktu panašiu darbu, bei kitais moksliniais tyrimais ir statistika [3, 7, 18].

Gautuose rezultatuose matyti, kad sirgusių vyrų ir moterų buvo po 41 (50%), tiriamųjų amžius svyravo nuo 20 iki 94 metų, o vidutinis amžiaus vidurkis 59,57±19,30 metai. Lyginant su kitais tyrimais rezultatai gana panašūs, išskyrus tai, kad 2012 m. atliktame darbe moterys sudarė 33,5%, o vyrai 66,5% pacientų, tačiau beveik identiški A. Karpavičiaus ir kolegų atlikto darbo rezultatams [18]. Išsiaiskinta, kad 41,46% sirgo alkoholio sukeltu, 31,70% biliariniu ir 26,82% kitos etiologijos ūminiu pankreatitu, skirtingai nei A. Karpavičiaus atliktame tyrime, kur biliarinė kilmė buvo dažnesnė, tačiau panašiai į I. A. Banday ir kolegų atliktą tyrimą Indijoje, kur taip pat dominavo alkoholinė etiologija. Vyrams dažniausia etiologija buvo alkoholinė – 51,22%, o moterims biliarinė – 43,9%. Lyginant dažniausią etiologiją vyrams ir moterims su I. A. Banday atliktu tyrimu Indijoje, matyti, kad dažniausios vyrų ŪP priežasties dažnis panašus, o moterų skiriasi 26,68%, toks skirtumas galimas dėl daugelio priežasčių, kaip kad kultūros skirtumų, kitokio alkoholio prieinamumo ir t.t..

Komplikacijos nustatytos 67% pacientų, o tai žymiai daugiau negu 2012 m. atliktame tyrime, kur komplikacijos pasireiškė 47,2% pacientų. Toks skirtumas galimas, nes tarp komplikacijų buvo įtraukta ir skystis pleuros ertmėje, ko nebuvo minėtame tyrime, taip pat į šį tyrimą įtraukti tik tie pacientai, kuriems KT buvo atliktas ne vėliau kaip 14 dienų nuo skausmo pradžios, bei neįtraukti sergantys lėtiniu paūmėjusiu ŪP. Kasos nekrozės dažnis buvo mažesnis nei A. Karpavičiaus darbe (58,8%), tačiau panašus į 2012 m. atlikto tyrimo (50,8%), bet lyginant su pastaruoju, šiame tyrime nekrozei esant >50%, dažnis buvo 7,11% didesnis. Tai galima paaiškinti susidariusia maža pacientų imtimi išskaidžius pagal nekrozės laipsnius bei tuo, kad skirtingai nei ankstesniame tyrime, į šį nebuvo įtraukti sergantys lėtiniu paūmėjusiu ŪP, bei pacientai kuriems KT atliktas vėliau nei 14 dienų nuo skausmo pradžios. Mirtingumas siekė 9,75%, o tai iš esmės sutampa su Sveikatos informacijos centro 2006 m. skelbiamu mirtingumu sergant ŪP Lietuvoje (10-15%), tačiau lyginant su A. Karpavičiaus atliktu tyrimu jis kone dvigubai didesnis. Norint išsiaiškinti ar etiologija ir baigtis yra susiję, Chi kvadrato testu buvo išsiaiškinta, kad baigtis ir etiologija nėra susiję (X^2 = 1,75; p = 0,417). Taip pat nustatyta, kad nekrozės laipsnis neturi įtakos ligos baigčiai (X^2 = 6,312; p = 0,097), tačiau buvo nustatyta, kad nekrozės laipsnis ir etiologija yra susiję, t.y. alkoholinė etiologija yra susijusi su didesniais nekrozės plotais (X^2 = 20,622; p = 0,002). Apžvelgtuose literatūros šaltiniuose šių trijų tyrimų atlikta nebuvo, todėl rezultatų palyginti negalima. Nustatyta, kad didėjančios nekrozės ir

27 komplikacijų dažniai yra susiję dydžiai (X^2 = 17,35; p = 0,0006), o tai sutampa su 2012 m. atlikto darbo rezultatais kuriame taip pat gauti rezultatai rodantys šių dydžių ryšį. Remiantis šiais rezultatais galima teigti, kad alkoholinė etiologija yra susijusi su didesniais nekrozės laipsniais, o didėjant nekrozei didėja komplikacijų dažnis, todėl KT tyrimas turėtų būti ypač vertingas nustatant komplikacijas sergant ŪP sukeltu alkoholio.

Atlikus tyrimą, pacientai pagal KTSI ir MKTSI balus buvo suskirstyti į LŪP, VSŪP ir SŪP grupes. Pastebėta, kad suskirsčius KTSI ir MKTSI balus gauti ženkliai skirtingi rezultatai. Gauti procentiniai sunkumo laipsnių pasiskirstymai palyginti su A. Karpavičiaus atliktu tyrimu ir pastebėta, kad suskirsčius pagal MKTSI balus, rezultatai gauti labai panašūs. Abiejuose tyrimuose dažniausia buvo VSŪP, o didžiausias skirtumas tarp atitinkamų sunkumo laipsnių tesiekė 2,66%.

Norint išsiaiškinti ar koreliuoja KTSI, MKTSI, nekrozės laipsnis su α amilaze, CRB ir leukocitais atlikta koreliacinė analizė. Gauti rezultatai, kad su KTSI, MKTSI ir kasos nekrozės laipsniu koreliuoja CRB ir leukocitų tyrimų rezultatai, kurie gauti penktą dieną po KT tyrimo. Galima spręsti, kad didėjant CRB ir/ar leukocitams penktą dieną po KT tyrimo, didės ir KTSI/MKTSI balai bei kasos nekrozės laipsnis. Šių rezultatų negalima palyginti su kitais, nes nebuvo rastas nei vienas darbas, kuriame būtų įvardinta, kad kraujo tyrimai atlikti būtent pirmą dieną, bei penktą dieną po KT tyrimo. Galima iškelti hipotezę, kad atlikus CRB ir leukocitų tyrimus KT tyrimo atlikimo dieną, apie KTSI, MKTSI ir kasos nekrozės laipsnį būtų galima spręsti iš pastarųjų kraujo tyrimų. Taip pat koreliacinė analizė parodė , kad didėjant KTSI ir MKTSI balams, didėja komplikacijų dažnis. Chi kadrato testo pagalba nustatyta, kad nekrozės laipsnis ir komplikacijų dažnis yra susiję dydžiai. 2012 m. atliktame tyrime nebuvo nagrinėjama MKTSI, o gauti rezultatai taip pat parodė, kad didėjant KTSI balams komplikacijų dažnis didėja ir, kad nekrozės laipsnis susijęs su komplikacijų dažniu.

28

IŠVADOS

1. 50% pacientų nustatyta kasos nekrozė, o komplikacijos nustatytos 67,07% pacientų.

2. Daugiausiai komplikacijų rasta pacientams, kuriems kasos nekrozė buvo iki 30%. CRB ir leukocitų kiekis penktą parą po KT tyrimo koreliuoja su KTSI ir MKTSI.

3. Didėjant KTSI ir MKTSI balams, didėja komplikacijų dažnis.

4. Lyginant su anksčiau atlikto tyrimo rezultatais pastebėta, kad sutapo procentinė pacientų dalis kuriems nustatyta kasos nekrozė. Taip pat nustatyta koreliacija tarp kasos nekrozės laipsnio ir CRB bei kasos nekrozės laipsnio/KTSI ir komplikacijų dažnio. Nesutapo komplikacijų dažnis bei pacientų pasiskirstymas pagal nekrozės laipsnį.

29

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Busireddy KK, AlObaidy M, Ramalho M, Kalubowila J,Baodong L, Santagostino I, Semelka RC. Pancreatitis-imagingapproach. World J Gastrointest Pathophysiol 2014; 5(3): 252-270. 2. Sharma V, Rana1 SS, Sharma RK, Gupta R, Bhasin KD. Clinical outcomes and prognostic

significance of early vs. late computed tomography in acute pancreatitis. Gastroenterol. Rep. (2015) 3 (2): 144-147.

3. Karpavičius A, Gradauskas A, Činčikas J, Šileikis A, Strupas K. Ūminio pankreatito eigos prognozavimo galimybės (literatūros apžvalga). Medicinos teorija ir praktika 2013 - T. 19 (Nr. 3.2), 128–134 p.

4. Xu H, Ebner L, Jiang S, Wu Y, Christe A, Zhang S, Zhang X, Luo Z, Tian F. Retrocrural Space Involvement on Computed Tomography as a Predictor of Mortality and Disease Severity in Acute Pancreatitis [internet].2014 Sep 15 [cited 2015 Dec 11] available from:http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371%2Fjournal.pone.0107378

5. Banks PA, Freeman ML. Practice guidelines in acute pancreatitis. Am J Gastroenterol 2006;101:2379–400.

6. Nesvaderani M, Eslick GD, Cox MR. Acute pancreatitis: update 4on management. Med J Aust. 2015 May 4; 202(8): 420–3.

7. Karpavičius A, Dambrauskas Ž, Samuilis A, Gradauskas A, Žvinienė K, Brimas G, Činčikas J, Mečkovski A, Šileikis A, Strupas K. Klinikinių ir radiologinių skalių vertė prognozuojant ūminio pankreatito eigą ir komplikacijas. Perspektyvinio daugiacentrinio kohortinio tyrimo rezultatai. Medicinos teorija ir praktika 2015 - T. 21 (Nr. 4.3), 814–821 p.

8. Busireddy KK, AlObaidy M, Ramalho M, Kalubowila J, Baodong L, Santagostino I, Semelka CR. World J Gastrointest Pathophysiol. 2014 Aug 15; 5(3): 252-270.

9. Balthazar EJ. Staging of acute pancreatitis. Radiol Clin North Am 2002;40(6):1199–1209. 10. Mortele KJ, Ip IK, Wu BU, Conwell DL, Banks PA, Khorasani R. Acute pancreatitis: imaging

utilization practices in an urban teaching hospital—analysis of trends with assessment of independent predictors in correlation with patient outcomes. Radiology 2011;258(1):174–181. 11. Thoeni RF. The revised Atlanta classification of acute pancreatitis: its importance for the

radiologist and its effect on treatment. Radiology. 2012 Mar;262(3):751-64.

12. Balthazar EJ. Staging of acute pancreatitis. Radiol Clin North Am 2002;40(6):1199–1209. 13. Balthazar EJ, Robinson DL, Megibow AJ, et al. Acute pancreatitis: value of CT in establishing

prognosis. Radiology 1990;174:331–6.

14. Mortele KJ, Wiesner W, Intriere L, Shankar S, Zou KH, Kalantari BN et al. A modified CT severity index for evaluating acute pancreatitis: improved correlation with patient outcome. AJR Am J Roentgenol. 2004 Nov; 183(5): 1261–5.

30 15. Banday IA, Gattoo I, Khan AM, ma Javeed J, Gupta G, Latief M. Modified computed tomography severity index for evaluation of acute pancreatitis and its correlation with clinical outcome: A tertiary care hospital based observational study. Journal of Clinical and Diagnostic Research. 2015 Aug, Vol-9(8): TC01-TC05.

16. Banks PA, Bollen TL, Dervenis C et al. Acute Pancreatitis Classification Working Group. Classification of acute pancreatitis:2012: revision of the Atlanta classification and definitionsby international consensus. Gut 2013; 62:102–11.

17. Ashley SW, Perez A, Pierce EA, Brooks DC, Moore FD, Whang EE, Banks PA, Zinner MJ. Necrotizing pancreatitis: contemporary analysis of 99 consecutive cases. Ann Surg 2001; 234: 572-579.

18. Karpavičius A, Šileikis A, Gradauskas A, Dambrauskas Ž, Brimas G, Činčikas J, Mečkovski A, Narmontas D, Strupas K. Pirmieji multicentrinės perspektyvinės studijos „Uždegimo žymenų reikšmė skubiam ūminio pankreatito sunkumo įvertinimui“ rezultatai. Medicinos teorija ir praktika 2015 - T. 21 (Nr. 3.2), 406–412 p.

19. Lenhart DK, Balthazar EJ. MDCT of acute mild (nonnecrotizing pancreatitis): abdominal complications and fate of fluid collections. Am J Roentgenol 2008;190:643–9.

20. Memiş A, Parildar M. Interventional radiological treatment in complications of pancreatitis. Eur J Radiol 2002;43(3):219–228.

21. Ruedi F. Thoeni, MD. The Revised Atlanta Classification of Acute Pancreatitis: Its Importance for the Radiologist and Its Effect on Treatment [internet]. 2012 march [cited 2015 Dec 11] available from:http://pubs.rsna.org/doi/abs/10.1148/radiol.11110947

22. Pelaez-Luna M, Vege SS, Petersen BT, et al. Disconnected pancreatic duct syndrome in severe acute pancreatitis: clinical and imaging characteristics and outcomes in a cohort of 31 cases. Gastrointest Endosc 2008;68(1):91–97.

23. Koo BC, Chinogureyi A, Shaw AS. Imaging acute pancreatitis. Br J Radiol. 2010 Feb; 83(986): 104–112.

24. Perez A, Whang EE, Brooks DC, Moore FD, Hughes MD, Sica GT, Zinner MJ, Ashley SW, Banks PA. Is severity of necrotizing pancreatitis increased in extended necrosis and infected necrosis? Pancreas 2002; 25: 229-233.

25. Bollen TL, Singh VK, Maurer R, Repas K, van Es HW, Banks PA, Mortele KJ. Comparative evaluation of the modified CT severity index and CT severity index in assessing severity of acute pancreatitis. AJR 2011; 197:386–392.

26. Lankisch PG, Apte M, Banks PA. Acute pancreatitis. Lancet 2015; 386: 85–96.

27. Forsmark CE, Gardner TB; Prediction and management of severe acute pancreatitis; New York: Springer, 2015.pp 45-53.

31 28. Vege SS, Gardner TB, Chari ST, et al. Low mortality and high morbidity in severe acute pancreatitis without organ failure: a case for revising the Atlanta classification to include “moderately severe acute pancreatitis”. Am J Gastroenterol 2009;104:710–15.