Magistro darbas Mokslinis vadovas

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

AKIŲ LIGŲ KLINIKA

IGNĖ DUMBLIAUSKAITĖ

REFRAKCIJOS YDŲ PAPLITIMAS IR SĄSAJOS SU

GYVENIMO KOKYBE ATSITIKTINĖJE KAUNO MIESTO

20-25M. AMŽIAUS GYVENTOJŲ POPULIACIJOJE

Magistro darbas

Mokslinis vadovas

Prof. Dr. Dalia Žaliūnienė

(2)

2 TURINYS 1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

6. SANTRUMPOS ... 7

7. SĄVOKOS ... 8

8. ĮVADAS ... 9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

10.1. REFRAKCIJOS APIBRĖŽIMAS ... 11

10.2. REFRAKCIJOS YDOS ... 11

10.3. REFRAKCIJOS YDŲ EPIDEMIOLOGIJA ... 12

10.4. REFRAKCIJOS YDŲ KOREKCIJA ... 13

10.5. GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS TURINTIEMS REFRAKCIJOS YDĄ ... 14

11. TYRIMO METODIKA... 16

11.1 . TYRIMO OBJEKTAS ... 16

11.2. TIRIAMŲJŲ ATRANKA ... 16

11.3. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODAI ... 16

11.4. DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI... 16

12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 18

12.1. Refrakcijos ydų paplitimas atsitiktinėje Kauno miesto 20-25 metų amžiaus gyventojų populiacijoje. ... 18

12.2. Taisyklingos refrakcijos (emetropijos) ir refrakcijos ydų pasireiškimo dažnumas ... 20

12.3. Tiriamųjų, kuriems nustatyta refrakcijos yda, gyvenimo kokybė ... 21

13. IŠVADOS ... 30

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31

(3)

3

1. SANTRAUKA

Autorius: Ignė Dumbliauskaitė

Pavadinimas: Refrakcijos ydų paplitimas ir sąsajos su gyvenimo kokybe atsitiktinėje Kauno miesto 20-25m. amžiaus gyventojų populiacijoje.

Tikslas: Įvertinti refrakcijos ydų paplitimą ir sąsajas su gyvenimo kokybe atsitiktinėje Kauno miesto 20-25m. amžiaus gyventojų populiacijoje.

Uždaviniai:

1. Nustatyti refrakcijos ydų (toliaregystės, trumparegystės ir astigmatizmo) paplitimą atsitiktinėje Kauno miesto 20-25 metų amžiaus gyventojų populiacijoje.

2. Palyginti refrakcijos ydų tipų bei sutrikimo laipsnių pasireiškimo dažnį tarp tiriamųjų. 3. Įvertinti tiriamųjų, kuriems nustatyta refrakcijos yda, gyvenimo kokybę.

Tyrimo dalyviai: Atsitiktinai atrinkti 20-25 metų asmenys, gyvenantys Kauno mieste.

Metodika: Duomenys buvo renkami naudojant NEI RQL 42 klausimyną, perkeltą į internetinę erdvę ir viešai pakvietus žmones savanoriškai jį užpildyti. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 24.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Duomenų analizės metodika atlikta naudojantis aprašomąja statistika (dažnių lentelės, duomenų padėties charakteristikos), lyginimais tarp populiacijos grupių (Mann-Whitney U, Kruskal-Wallis H), statistinių ryšių nustatymo testais (Spearman koreliacija). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

Rezultatai: Įvertinus atsitiktinės (n=150) Kauno miesto 20-25 m. jaunuolių populiacijos atsakymus, nustatyta, kad 62 proc. (n=93) turi refrakcijos ydų ir 38 proc. (n=57) respondentų turi taisyklingą refrakciją. Apie 15,3 % (n=23) respondentų sudarė 20 metų amžiaus, 19,3 % (n=29) – 21 metų, 14,7 % (n=22) – 22 metų, 16,7 % (n=25) – 23 metų, 24% (n=36) – 24 metų ir 10% (n=15) sudarė 25 metų jaunuoliai. Tarp tiriamųjų dažniausiai 45,2% (n=42) paplitusi yra nedidelio laipsnio trumparegystė (iki -3D) ir vidutinio laipsnio trumparegystė (nuo -3,25 iki -6D) – 31,2% (n=29). Taip pat 9,7 % (n=9) respondentų turėjo astigmatizmą, 7,5% (n=7) turėjo didelio laipsnio trumparegystę (daugiau kaip -6D), 4,3% (n=4) turėjo nedidelio laipsnio toliaregystę (iki +2D) ir po vieną respondentą (1,1%) turėjo vidutinio laipsnio toliaregystę (nuo +2,25 iki +5D) ir didelio laipsnio toliaregystę (daugiau nei +5D).

(4)

4 Išnagrinėjus tiriamųjų atsakymus į NEI RQL-42 klausimyno klausimus, apskaičiuotos tokios skalių reikšmės: regėjimo aiškumas (58,63±20,38), lūkesčiai (24,46±29,64), artimas regėjimas (88,41±13,22), tolimas regėjimas (78,18±14,46), dienos svyravimai (71,69±21,51), veiklos apribojimai (81,41±19,61), akinimas (60,73±21,50), simptomai (57,26±16,23), priklausomybė nuo korekcijos (43±24,31), nerimas (43,41±26,11), neoptimali korekcija (77,99±27,82), išvaizda (58,77±28,69), pasitenkinimas korekcija (72,61±21,73).

Išvados: Iš tyrime dalyvavusių 150 asmenų, 62 proc. turi refrakcijos ydų ir 38 proc. respondentų turi taisyklingą refrakciją. 83,9 proc. respondentų, kurie turi refrakcijos ydų, yra trumparegiai, 6,5 proc. toliaregiai ir 9,7 proc. turi astigmatizmą. Įvertinus su refrakcijos ydomis susijusią gyvenimo kokybę, paaiškėjo, kad tiriamieji savo gyvenimo kokybę vertina patenkinamai (beveik 63%). Taigi, turint refrakcijos ydų gyvenimo kokybė sumažėja.

2. SUMMARY

Name: Ignė Dumbliauskaitė

Title: The prevalence of refractive error and interactions with quality of life in a random population of Kaunas city from the age of 20 to 25 years old.

Aim: To evaluate the prevalence of refractive error and interactions with quality of life in a random population of Kaunas city from the age of 20 to 25 years old.

Participants: Randomly selected 20-25 year olds living in Kaunas.

Methods: Data were collected using the NEI RQL 42 questionnaire, which was uploaded to the web and publicly invited people to volunteer for it. SPSS (Statistical Package for Social Science) version 24.0 was used for statistical analysis of the study data. MS Excel 2010 was used for charting. Data analysis methodology was performed using descriptive statistics (frequency tables, data position characteristics), comparisons between population groups (Mann-Whitney U, Kruskal-Wallis H), statistical relationship test (Spearman correlation). Results were considered statistically significant at p <0.05.

(5)

5 Results: Taking into account random (n = 150) Kaunas city 20-25 years old population responses, found that 62% (n = 93) have refractive errors and 38% (n = 57) respondents have a normal refraction. About 15.3% (n = 23) of the respondents were 20-year-old, 19.3% (n = 29) were 21 years old, 14.7% (n = 22) were 22 years old, 16.7% (n = 25). ) - 23 years, 24% (n = 36) - 24 years old and 10% (n = 15) were 25 years old. Among the subjects, the prevalence of low degree myopia (up to -3D) was 45.2% (n = 42) and 31.2% (n = 29) was intermediate degree myopia (-3.25 to -6D). Also, 9.7% (n = 9) of the respondents had astigmatism, 7.5% (n = 7) had high degree myopia (more than -6D), 4.3% (n = 4) had low degree hyperopia (up to + 2D) and one respondent (1.1%) had moderate degree hyperopia (+2,25 to + 5D) and high degree hyperopia (more than + 5D). Analyzing the respondents' answers to the NEI RQL-42 questionnaire, the following scale values were calculated: clarity of vision (58.63 ± 20.38), expectations (24.46 ± 29.64), near vision (88.41 ± 13.22) , far vision (78.18 ± 14.46), diurnal fluctuations (71.69 ± 21.51), activity limitations (81.41 ± 19.61), glare (60.73 ± 21.50), symptoms ( 57.26 ± 16.23), dependence on correction (43 ± 24.31), worry (43.41 ± 26.11), suboptimal correction (77.99 ± 27.82), appearance (58.77 ± 28) , 69), satisfaction with correction (72.61 ± 21.73).

Conclusions: In this study with 150 individuals was found that 62% (n=93) had refractive errors and 38% (n=57) respondents were emmetrops. 83,9 % (n=78) respondents who have refractive errors are shortsighted, 6,5% (n=6) - farsighted and 9,7% (n=9) have astigmatism. Evaluation of the quality of life related to refractive errors showed that subjects evaluate their quality of life as satisfactory (almost 63%). Thus, having refractive errors reduces the quality of life.

(6)

6

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju visiems savanoriams už dalyvavimą tyrime.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Šiame magistriniame darbe autoriui interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimo numeris: BEC-MF-183 Leidimo išdavimo data: 2020-01-08

(7)

7

6. SANTRUMPOS

D – dioptrija

IOL – intraokulinis lęšis

AGDD – amžinė geltonosios dėmės degeneracija

NEI RQL-42 – National Eye Institute Refractive error quality of life instrument-42 (Nacionalinio Akių Instituto „Su refrakcijos ydomis susijusios gyvenimo kokybės“ klausimynas)

NEI VFQ-25 – National Eye Institute Visual Function Questionnaire-25 (Nacionalinio Akių Instituto „Regėjimo funkcijos klausimynas“)

RSVP – The Refractive Status and Vision Profile (Refrakcijos būklė ir regėjimo apibūdinimas) GQL – Glaukoma quality of life (Su glaukoma susijusi gyvenimo kokybė)

(8)

8

7. SĄVOKOS

Refrakcija - optinės sistemos laužiamoji geba, kuri išreiškiama dioptrijomis.

Dioptrija – tokia lęšio laužiamoji geba (optinis stiprumas), kurio židinio nuotolis lygus 1 metrui. Miopija – refrakcijos yda, kai lygiagretūs spinduliai, prasklidę per akies laužiamąsias terpes, susikerta prieš tinklainę.

Hipermetropija – refrakcijos yda, kai akies židinys yra už tinklainės.

Emetropija – tai taisyklinga refrakcija, kai dioptrinio akies prietaiso židininė plokštuma sutampa su tinklaine.

Astigmatizmas – tai tokia akies būklė, kai homocentrinių spindulių pluoštas nesusikerta viename taške, skirtinguose akies dioptrinės sistemos meridianuose būna skirtinga laužiamoji geba.

(9)

9

8. ĮVADAS

Refrakcijos ydos (miopija, hipermetropija, astigmatizmas) yra pripažintos pagrindine koreguojamo regėjimo sutrikimo priežastimi. [1] Kai kurių epidemiologinių tyrimų duomenimis, refrakcijos sutrikimus turi nuo 20 iki 70 procentų žmonių, vyresnių nei 16 metų. Didelis refrakcijos ydų paplitimas bei išlaidos, susijusios su jų korekcija (akiniais, kontaktiniais lęšiais, operacijomis) kelia rimtų visuomenės sveikatos ir ekonominių problemų, daro tiesioginį poveikį mokymuisi, užimtumui, taip pat turi įtakos žmonių gyvenimo kokybei. [2, 3, 4]

NEI RQL-42 klausimynas yra pagrindinė priemonė, padedanti nustatyti su refrakcijos ydomis susijusią gyvenimo kokybę. Šį klausimyną sudaro 42 klausimų, kurie yra suskirstyti į 13 skalių: regėjimo aiškumas, lūkesčiai, artimas regėjimas, tolimas regėjimas, dienos svyravimai, veiklos apribojimai, akinimas, simptomai, priklausomybė nuo korekcijos, nerimas, neoptimali korekcija, išvaizda bei pasitenkinimas korekcija. [5]

Lietuvoje refrakcijos ydų epidemiologinių bei su jomis susijusios gyvenimo kokybės tyrimų tarp jaunų suaugusiųjų nebuvo atlikta, todėl šiuo darbu norima nustatyti refrakcijos ydų (trumparegystės, toliaregystės, astigmatizmo) paplitimą bei sąsajas su gyvenimo kokybe atsitiktinėje 20-25 metų amžiaus Kauno miesto gyventojų populiacijoje.

(10)

10

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas - įvertinti refrakcijos ydų paplitimą ir sąsajas su gyvenimo kokybe atsitiktinėje Kauno miesto 20-25m. amžiaus gyventojų populiacijoje.

Uždaviniai:

1. Nustatyti refrakcijos ydų (toliaregystės, trumparegystės ir astigmatizmo) paplitimą atsitiktinėje Kauno miesto 20-25 metų amžiaus gyventojų populiacijoje.

2. Palyginti refrakcijos ydų tipų bei sutrikimo laipsnių pasireiškimo dažnį tarp tiriamųjų. 3. Įvertinti tiriamųjų, kuriems nustatyta refrakcijos yda, gyvenimo kokybę.

(11)

11

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1. REFRAKCIJOS APIBRĖŽIMAS

Refrakcija yra šviesos spindulių lenkimas, kai jie pereina iš vienos skaidrios terpės į kitą terpę, turinčią skirtingą tankį. Regėjimo metu, atspindėta nuo objekto šviesa yra laužiama ragenos, lęšiuko bei kitų akies struktūrų ir fokusuojama į tinklainę. [6]

Refrakcijai įtakos turi tokie akių parametrai, kaip ragenos kreivumas, priekinės kameros gylis, lęšio storis ir ašies ilgis. [7]

Emetropijos atveju, t.y. akyje, kurioje nėra refrakcijos ydos, lygiagretūs šviesos spinduliai nuo objekto nukreipiami būtent į tinklainę ir suvokiamas ryškus vaizdas. Tačiau, anot David K Coats ir Evelyn A Paysse, tobula refrakcija pasitaiko retai ir didžiajai daliai žmonių būdinga tam tikro laipsnio refrakcijos yda, nors daugumai jų korekcija yra nereikalinga. [6]

10.2. REFRAKCIJOS YDOS

Refrakcijos yda, arba ametropija – tai sutrikusi akies šviesos laužimo ir fokusavimo į tinklainę funkcija dėl per stiprios arba per silpnos laužiamosios gebos ar dėl pakitusio akies ašies ilgio. Tai yra dažna sumažėjusio regos aštrumo priežastis [8].

Trumparegystė, arba miopija – refrakcijos yda, kai tolumoje esantys daiktai matomi neryškiai. To priežastis yra per didelė akies optinės sistemos šviesos laužimo jėga lyginant su akies ašies ilgiu. Sufokusuotas vaizdas susidaro prieš tinklainę, todėl geltonojoje dėmėje vaizdas neryškus [1].

Toliaregystė, arba hipermetropija – kai neįtempto žvilgsnio rezultatas yra neryškus vaizdas. Taip yra todėl, kad regos sistemos laužiamoji jėga yra per maža, lyginant su akies obuolio ilgiu, ir sufokusuotas vaizdas susidaro už tinklainės [1].

Astigmatizmas yra refrakcijos būsena, atsirandanti dėl nevienodų ragenos ar lęšiuko laužiamųjų gebų skirtinguose akies meridianuose, lęšiuko padėties pakitimo, arba nevienodos laužiamosios jėgos per lęšiuką. [9]

Didelis refrakcijos sutrikimų pasiskirstymas tarp vaikų rodo, kad dauguma ankstyvame amžiuje nustatomų toliaregysčių yra išlikusi kūdikystės hipermetropija dėl emetropizacijos sutrikimo. Mažas trumparegystės paplitimas tarp vaikų, lyginant su paaugliais, rodo, kad didžioji dalis miopijų išsivysto akyse, kurios buvo sėkmingai emetropizuotos. Taigi, trumparegystė dažniausiai atsiranda dėl antrinio emetropizacijos mechanizmų, palaikančių emetropiją, nepakankamumo. Be sutrikusių

(12)

12 emetropizacijos mechanizmų, refrakcijos ydų atsiradimui įtakos turi paauglių akių ašies ilgio ir lęšio galios augimo fazės reguliavimas bei genetika. [7]

Įvairiuose straipsniuose daugiausiai aprašyti miopijos atsiradimo rizikos veiksniai, kitų refrakcijos ydų išsivystymo priežastys yra mažiau žinomos. Pasak Shahzad Mian ir Joseph Sanil su kolegomis, kurie nagrinėjo refrakcijos ydų atsiradimo rizikos veiksnius, trumparegystei išsivystyti įtakos turi ne tik genetika, bet ir ilgas skaitymas, ar skaitymas iš labai artimo atstumo, rūkymas, aukštas ūgis, taip pat kai kurių vaistų vartojimas (diuretikai, cholinerginiai medikamentai), diabetas, akių traumos, per didelė akomodacija (sukelia krumplyno spazmą), padidėjęs intraokulinis spaudimas. [10, 11] Toliaregystės atsiradimui įtakos turi tokie rizikos veiksniai kaip amžius, moteriška lytis, trumpa akies ašis, akių trauma, gyslainės uždegimas su tinklainės paburkimu, akiduobės navikai, anticholinerginiai medikamentai. Tik astigmatizmo rizikos veiksniai nėra gerai žinomi, bet šiuo metu astigmatizmo atsiradimas siejamas su genetika arba raidos sutrikimais. [10, 11, 12]

10.3. REFRAKCIJOS YDŲ EPIDEMIOLOGIJA

2007 metais gydytoja oftalmologė D. Buteikienė su kolegomis tyrė refrakcijos ydų pasiskirstymą tarp 45 – 74 metų Kauno miesto gyventojų. Tyrimo metu išanalizavo 541 tiriamojo duomenis ir nustatė, kad vyrauja hipermetropinė refrakcijos yda - 71,68 % visų vyrų ir 66,98 % moterų. Trumparegystė buvo nustatyta 13,27 % vyrų ir 21,58 % moterų, o emetropiją turėjo tik 1,76 % vyrų ir 0,95 % moterų. [13]

2012 metais LSMUL KK Vaikų akių poliklinikoje buvo nustatytas refrakcijos ydų paplitimas ten apsilankiusiems vaikams. Iš 11406 analizuotų ambulatorinių kortelių – 6171 (54,1 %) vaikui buvo diagnozuota refrakcijos yda. Miopija pasireiškė vidutiniškai 35,6 % vaikų, įvairiose amžiaus grupėse, hipermetropija vidutiniškai 14,1 %, o astigmatizmas - 25,5 %. [14]

Miopija yra labiausiai paplitusi refrakcijos yda Europoje. Atliktos metaanalizės iš penkiolikos suaugusių žmonių populiacijų kohortinių ir vienmomentinių skerspjūvio tyrimų duomenimis miopijos paplitimas Europoje siekia 30,6 %, hipermetropijos paplitimas 25,2 %, o astigmatizmo – 23,9 %. Didžiausias trumparegystės paplitimas buvo nustatytas 25-29 metų amžiaus grupėje – 47,2 %. [2] Vyresnio amžiaus žmonėms trumparegystė pasireiškia rečiau, pavyzdžiui 65-69 metų amžiaus grupėje, miopijos paplitimas yra 15,9 %. Tai atspindi didėjantį miopijos paplitimą jaunesnėse kartose, arba žinomą hipermetropinį poslinkį senstant. Hipermetropijos paplitimas didėja su amžiumi ir yra didžiausias 70-74 metų amžiaus grupėje – 12,8 %. Astigmatizmo dažnis įvairiose amžiaus grupėse

(13)

13 svyruoja nuo 15 iki 25 %, bet didžiausias paplitimas tarp vyresnių nei 65 metai asmenų – siekia 50 %. [2, 7] Palyginimui, Jungtinėse Amerikos Valstijose miopijos paplitimas paauglių tarpe siekia 30 %, o Kinijoje ir Taivane net 70 – 85 %. [7] Įdomu tai, kad Norvegijoje, kur rudens – žiemos sezonais šviesusis paros metas trunka trumpiau nei kitur ir daugiau laiko praleidžiama patalpose bei dirbant artimo regėjimo reikalaujančius darbus, tarp 16-19 metų paauglių labiau paplitusi hipermetropija (56,7 %) nei miopija (12,7 %). [15]

10.4.REFRAKCIJOS YDŲ KOREKCIJA

Regos korekcijos dėl refrakcijos sutrikimų galimybės yra įvairios, įskaitant akinius, kontaktinius lęšius, operacijas.

Akiniai, naudojami refrakcijos ydų korekcijai gali turėti vienžidinius lęšius, kurie skirti koreguoti vieną matymo lauką, tai yra žiūrėjimui į tolį, vidutinį atstumą (kompiuteryje) ar artimam matymui. Taip pat akinių stiklai gali būti dvižidiniai, tai yra, tame pačiame lęšyje yra du skirtingi židiniai, vienas segmentas skirtas žiūrėti iš arti. Daugiažidiniai akiniai turi tris židinius, skirtus nuotoliniam, tarpiniam bei artimam matymui. Akiniai su cilindriniais lęšiais naudojami astigmatizmo taisymui ir yra plokščiai cilindriški. Jie būna glaudžiamieji bei sklaidomieji.

Kontaktiniai lęšiai yra korekciniai lęšiai, dedami ant ragenos, kad pagerintų regėjimą. Pagrindinės kontaktinių lęšių grupės - tai minkšti ir kieti deguonį praleidžiantys. Skiriami hidrogeliniai ir silikoniniai hidrogeliniai kontaktiniai lęšiai. Pastarieji deguonį praleidžia iki 6 kartų geriau. Taip pat yra dvižidiniai kontaktiniai lęšiai, kurie pasižymi ilgesniu nešiojimo laiku. Ilgą laiką nešiojant kontaktinius lęšius gali atsirasti pakitimų ragenoje. [6]

Refrakcijos operacijoms priskiriama:

a) ragenos operacija, naudojant kelias lazerines ir ne lazerines chirurgines procedūras, kurios modifikuoja ragenos formą ir koreguoja miopiją, hipermetropiją, astigmatizmą. Šiuo metu refrakcijos chirurgijos pagrindas yra lazerinė refrakcijos operacija, kurią galima suskirstyti į fotorefrakcinę keratektomiją (PRK), lazerinę in situ keratomilezę (LASIK), lazerinę epitelinę keratomilezę LASEK ir Epi-LASIK abliaciją. PRK metu lazeriu pašalinama šiek tiek ragenos paviršinio audinio, o LASIK – lazerio spinduliais paveikiami gilesni ragenos sluoksniai ir paviršinis audinys lieka savo vietoje. Atlikus operacijas, po kurių pakinta ragenos gaubtumas ir laužiamoji geba, šviesos spinduliai, praėję akies optinę sistemą, pradeda kirstis tinklainėje ir rega pagerėja.

(14)

14 b) fakinio intraokulinio lęšio (IOL) implantacija į akį. Įvairių tipų lęšiai implantuojami kaip alternatyva lazerinėms refrakcijos operacijoms, koreguojant didelio laipsnio refrakcijos ydas. [16, 17]

10.5. GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS TURINTIEMS REFRAKCIJOS YDĄ

Regos funkcija yra svarbi orientavimuisi aplinkoje, dalyvavimui socialiniam gyvenime, taip pat turi įtakos fizinei ir emocinei savijautai. Todėl sutrikus regėjimui gali būti apribojami įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai ir tai kenkia žmonių gyvenimo kokybei. [18]

Toks gyvenimo kokybės vertinimas žmonėms su refrakcijos ydomis Lietuvoje dar nebuvo atliktas, tačiau įvairiose pasaulio šalyse atliekami su regėjimu susijusios gyvenimo kokybės tyrimai, kuriuose naudojami atitinkami klausimynai, tokie kaip NEI VFQ-25 (regėjimo funkcijos klausimynas, sergantiems katarakta, AGDD, glaukoma ir kitomis bloginančiomis regėjimą ligomis), RSVP ir NEI RQL-42 (gyvenimo kokybės klausimynas refrakcijos ydų turintiems žmonėms), GQL-15 (glaukoma sergantiems skirtas klausimynas). NEI RQL-42 klausimynas dažniau pasirenkamas gyvenimo kokybės nustatymams nei RSVP, nes yra platesnis, apimantis daugiau gyvenimo sričių - regėjimo aiškumą, lūkesčius, artimą regėjimą, tolimą regėjimą, dienos svyravimus, veiklos apribojimus, akinimą, simptomus, priklausomybę nuo korekcijos, nerimą, neoptimalią korekciją, išvaizdą bei pasitenkinimą korekcija.

Pasak Ming-Hung Hsieh ir Jen-Chieh Lin, jų atliktame tyrime paaiškėjo, kad trumparegystė sukelia daugiau sunkumų atliekant veiklas, kurioms reikalingas artimas ir tolimas matymas. Tiriamieji pranešė apie nepatogumus ir kitokias problemas kasdieniniame gyvenime, net naudojantis regėjimą gerinančias priemones. Toliaregystę turintys tiriamieji atvirkščiai, nepastebėjo jokių sunkumų veiklose, reikalaujančiose artimo ir tolimo matymo. Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad tik suaugusieji patiria neigiamus potyrius dėl refrakcijos ydų. [19]

Įvairiose šalyse atliktų su refrakcijos ydomis susijusios gyvenimo kokybės tyrimų išvados gana panašios. Juose nustatyta, kad visos refrakcijos ydos, nepaisant to, kad yra koreguojamos akiniais, kontaktiniai lęšiais ar operacijomis, vis tiek mažina gyvenimo kokybę, lyginant su emetropais. Žmonės, kuriems atlikta lazerinė regos korekcija, mažiausiai jaučia gyvenimo kokybės sumažėjimą. [18, 19, 20]

Be to, asmenys, nešiojantys akinius ar kontaktinius lęšius, lyginant su emetropais ir tais, kuriems buvo atlikta refrakcijos ydos korekcijos operacija, parodė didesnį susirūpinimą savo išvaizda, priklausomybę nuo korekcijos, rūpestį dėl korekcijos priemonių bei neoptimalią korekciją, ir tai

(15)

15 atskleidžia refrakcijos operacijos pranašumą prieš kitas korekcijos priemones, vertinant gyvenimo kokybę. [20]

(16)

16

11. TYRIMO METODIKA

11.1. TYRIMO OBJEKTAS 20-25 metų Kauno miesto gyventojai

11.2.TIRIAMŲJŲ ATRANKA

Tiriamųjų amžius ir populiacija buvo pasirinkti atsitiktinai. Tiriamieji buvo viešai kviečiami savanoriškai dalyvauti tyrime ir užpildyti klausimyną. Tyrime sudalyvavo 150 respondentų.

11.3.TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODAI

Tyrime buvo naudojamas anoniminis tiriamųjų anketavimas, naudojant lietuvišką NEI RQL-42 klausimyną (1 priedas), kuris buvo perkeltas į internetinę svetainę. Prie klausimyno klausimų buvo pridėti klausimai, skirti nustatyti tiriamųjų amžių (Kiek Jums metų?), refrakcijos ydų dažnį (Ar turite refrakcijos sutrikimų (nešiojate akinius ar kontaktinius lęšius)?) bei sužinoti, kokią refrakcijos ydą turi tiriamieji (Kokį refrakcijos sutrikimą žinote turintys? – šio klausimo atsakymuose buvo pateiktos refrakcijos ydos su sunkumo laipsniais: nedidelio laipsnio trumparegystė (iki -3D), vidutinio laipsnio trumparegystė (nuo -3,25 iki -6D), didelio laipsnio trumparegystė (daugiau kaip -6D), nedidelio laipsnio toliaregystė (iki +2D), vidutinio laipsnio toliaregystė (nuo +2,25 iki +5D), didelio laipsnio toliaregystė (daugiau nei +5D), astigmatizmas). Respondentų konfidencialumas buvo užtikrintas, nes nebuvo klausiama jų vardo, pavardės ar adreso. Anketos internetinis adresas buvo patalpintas įvairiose internetinėse grupėse su kvietimu ją užpildyti. Pakankamas kiekis tiriamųjų buvo surinktas per keletą savaičių, prieiga prie klausimyno internetinėje erdvėje buvo panaikinta.

11.4.DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI

Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 24.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Prieš atliekant detalią statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai

(17)

17 patikrinti dėl mechaniškai padarytų klaidų. Kintamųjų normalumui tikrinti buvo naudojamas Kolmogorovo – Smirnovo testas. Testai parodė, kad normalumo prielaida daugumai kintamųjų netenkinama bei tyrimo imtis nedidelė, todėl darbe buvo naudojami neparametriniai testai.

Naudoti šie duomenų analizės būdai:

1. Aprašomoji statistika (dažnių lentelės, duomenų padėties charakteristikos). Dažnių lentelės naudotos, siekiant pamatyti respondentų atsakymų pasiskirstymus. Procentai ir dažniai naudojami klausimyne naudotiems klausimams. Iš duomenų padėties charakteristikų, naudotas vidurkis ir standartinis nuokrypis (m±SD), mediana, minimali ir maksimali reikšmė.

2. Lyginimai tarp populiacijos grupių (Mann-Whitney U, Kruskal-Wallis H). Metodas naudotas ieškant ranginių kintamųjų skirtumų tarp dviejų (Mann-Whitney) ar daugiau nei dviejų (Kruskal-Wallis) populiacijos grupių. Šie metodai naudoti lyginant pagal amžiaus grupes ir refrakcijos ydas.

3. Statistinių ryšių nustatymo testai (Spearman koreliacija). Šie testai naudoti norint patikrinti hipotezes, kuriose teigiama, jog yra statistinis ryšys tarp ranginių kintamųjų. Ši koreliacija buvo naudota nustatyti ryšį tarp amžiaus grupių ir gyvenimo kokybės. Ryšiams nustatyti buvo naudojamas Spearmano koreliacijos koeficientas r. Statistiškai patikima laikoma, kai p < 0,05. [21]

(18)

18

12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

12.1.Refrakcijos ydų paplitimas atsitiktinėje Kauno miesto 20-25 metų amžiaus gyventojų populiacijoje.

Tyrime dalyvavo 150 atsitiktinių 20-25 metų amžiaus Kauno miesto gyventojų. Apie 15,3 % (n=23) sudarė 20 metų amžiaus, 19,3 % (n=29) – 21 metų, 14,7 % (n=22) – 22 metų, 16,7 % (n=25) – 23 metų, 24% (n=36) – 24 metų ir 10% (n=15) sudarė 25 metų jaunuoliai.

Tyrimu nustatyta, kad dažniausiai 45,2% (n=42) paplitusi yra nedidelio laipsnio trumparegystė (iki -3D) ir vidutinio laipsnio trumparegystė (nuo -3,25 iki -6D) – 31,2% (n=29). Taip pat 9,7 % (n=9) respondentų turėjo astigmatizmą, 7,5% (n=7) turėjo didelio laipsnio trumparegystę (daugiau kaip -6D), 4,3% (n=4) turėjo nedidelio laipsnio toliaregystę (iki +2D) ir po vieną respondentą (1,1%) turėjo vidutinio laipsnio toliaregystę (nuo +2,25 iki +5D) ir didelio laipsnio toliaregystę (daugiau nei +5D). Duomenys atvaizduoti 1 lentelėje.

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal refrakcijos ydas

Refrakcijos yda n

Proc. nuo turinčių refrakcijos ydą (n=93)

Proc. nuo visos imties (n=150)

Refrakcijos ydos

Nedidelio laipsnio trumparegystė (iki

-3D) 42 45,2

28 Vidutinio laipsnio trumparegystė (nuo

-3,25 iki -6D) 29 31,2

19,3 Didelio laipsnio trumparegystė

(daugiau kaip -6D) 7 7,5

4,7

Nedidelio laipsnio toliaregystė (iki

+2D) 4 4,3

2,7

Vidutinio laipsnio toliaregystė (nuo

+2,25 iki +5D) 1 1,1

0,7 Didelio laipsnio toliaregystė (daugiau

nei +5D) 1 1,1

0,7

(19)

19 Refrakcijos ydos Trumparegystė 78 83,9 52 Toliaregystė 6 6,5 4 Astigmatizmas 9 9,7 6

Galime teigti, kad 83,9 % (n=78) respondentų, kurie turi refrakcijos ydų, yra trumparegiai, 6,5 % (n=6) toliaregiai ir 9,7 % (n=9) turi astigmatizmą.

2 lentelė. Refrakcijos ydų paplitimas pagal amžių, n (proc.)

Refrakcijos ydos lygis 20 m. 21

m. 22 m. 23 m. 24 m. 25 m. Nedidelio laipsnio trumparegystė (iki

-3D) 9 (56,3) 4 (20) 5 (41,7) 7 (43,8) 11 (61,1) 6 (54,5 Vidutinio laipsnio trumparegystė (nuo

-3,25 iki -6D) 4 (25) 6 (30) 4 (33,3) 7 (43,8) 5 (27,8) 3 (27,3) Didelio laipsnio trumparegystė (daugiau

kaip -6D)

2

(12,5) 1 (5) -

2

(12,5) 2 (11,1) - Nedidelio laipsnio toliaregystė (iki +2D) - 2

(10) 1 (8,3) - - 1 (9,1) Vidutinio laipsnio toliaregystė (nuo +2,25

iki +5D) - - 1 (8,3) - - -

Didelio laipsnio toliaregystė (daugiau nei

+5D) - 1 (5) - - - -

Astigmatizmas 1 (6,3) 30

(6) 1 (8,3) - - 1 (9,1)

Kaip matome iš 2 lentelės, tarp 20 m., dažniausiai paplitę yra nedidelio laipsnio trumparegystė (56,3%), tarp 21 – mečių atstovų dažniau pasitaiko vidutinio laipsnio trumparegystė (30%) ir astigmatizmas (30%). Taip pat tarp 22 m. amžiaus jaunuolių dažniausiai pasitaikanti nedidelio laipsnio trumparegystė (41,7%) ir vidutinio laipsnio trumparegystė (33,3%). Tarp 23 m. amžiaus respondentų po lygiai (43,8%) paplitę nedidelio ir vidutinio lygio trumparegystė, o tarp 24 ir 25 m. jaunuolių – nedidelio laipsnio trumparegystė (atitinkamai 61,1 ir 54,5%).

(20)

20 Palyginimui galima paminėti Haripuro mieste atliktą refrakcijos ydų paplitimo tarp studentų tyrimą, kuriame Z. Atta su kolegomis nustatė, kad iš 300 tyrime dalyvavusių jaunuolių miopiją turėjo 52.6%, hipermetropijos dažnis buvo 28.4%, o astigmatizmo - 19%. [22] Kitame tyrime, atliktame Shifei Wei ir kt., kuriame dalyvavo 7732 studentai iš dviejų universitetų Anyang mieste, trumparegystės paplitimas siekė 83.2%, toliaregystės - 7.3%, o astigmatizmo dažnis buvo 28.8%. [23] Taip pat Fabrizio Zeri su savo kolegomis atliko tyrimą tarp 1573 sportininkų, kurių amžiaus vidurkis buvo 26,5 metų, ir nustatė refrakcijos ydų paplitimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad miopija buvo rasta 31,2% sportininkų, hipermetropijos dažnis siekė 4,1%, astigmatizmo – 15,9%. [24]

12.2. Taisyklingos refrakcijos (emetropijos) ir refrakcijos ydų pasireiškimo dažnumas

Tyrimo rezultatai parodė (1 pav.), kad tarp atsitiktinės (n=150) Kauno miesto 20-25 m. jaunuolių populiacijos net 62 proc. (n=93) turi refrakcijos ydų (nešioja akinius, kontaktinius lęšius) ir 38 proc. (n=57) respondentų turi taisyklingą refrakciją (emetropiją).

1 pav. Refrakcijos ydų ir taisyklingos refrakcijos paplitimas, procentais

Išanalizavus tyrimo duomenis (3 lentelė), galime teigti, kad dažniausiai refrakcijos ydų turi 25 m. (73,3 proc.), 20 m. (69,6 proc.) ir 21 m. (69 proc.) amžiaus respondentai. Tuo tarpu dažniausiai taisyklinga refrakcija paplitusi tarp 24 m. (50 proc.) ir 22 m. (45,5 proc.) amžiaus jaunuolių, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, nes p>0,05.

3 lentelė. Refrakcijos ydų ir taisyklingos refrakcijos paplitimas pagal amžių, n (proc.)

62 38 0 10 20 30 40 50 60 70

Turi refrakcijos ydų Taisyklinga refrakcija

Pr

o

ce

n

(21)

21 Amžiaus grupės Turi refrakcijos ydų Taisyklinga refrakcija p

20 m. 16 (69,6) 7 (30,4) p=0,449 21 m. 20 (69) 9 (31) 22 m. 12 (54,5) 10 (45,5) 23 m. 16 (64) 9 (36) 24 m. 18 (50) 18 (50) 25 m. 11 (73,3) 4 (26,7)

Kad refrakcijos sutrikimai yra plačiai paplitę jaunų žmonių tarpe rodo ir kitose šalyse atlikti tyrimai. Pasak Tiandzino medicinos universitete atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 3654 studentai, rezultatų, net 3286 (89.93%) turėjo refrakcijos ydų ir tik 218 (5.97%) asmenys buvo emetropai.[25] Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 162 medicinos studentai iš Qassim universiteto Saudo Arabijoje, buvo nustatyta, kad 58,6% jaunuolių turi refrakcijos sutrikimų ir 41,3% nustatyta emetropija. [26] Taip pat, jau minėtame Shifei Wei tyrime, tarp 7732 Anyang miesto dviejų universitetų studentų rasta tik 9,5% emetropų ir net 90,5% asmenų su refrakcijos yda. [23]

12.3. Tiriamųjų, kuriems nustatyta refrakcijos yda, gyvenimo kokybė

Gyvenimo kokybės klausimyno pagalba (NEI RQL-42) buvo nustatyti šie konstruktai ir vertinimo skalės: regėjimo aiškumas, lūkesčiai, artimas regėjimas, tolimas regėjimas, dienos regėjimas, veiklos apribojimai, akinimas, simptomai, priklausomybės nuo korekcijos, nerimas, neoptimali korekcija, išvaizda ir pasitenkinimas korekcija.

Visą klausimyną sudarė 42 teiginiai ir 13 skalių. Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie teiginiai buvo apversti ir perkoduoti (paversti į 100 balę sistemą, kur 100 reiškia gerą rezultatą) pagal klausimyno autorių pateiktas instrukcijas Nacionalinio Akių Instituto tinklalapyje (2 priedas).

Apibendrindami galime teigti (4 lentelė), kad respondentai geriausiai įvertino artimą regėjimą (88,41±13,22), veiklos apribojimus (81,41±19,61), tolimą regėjimą (78,18±14,46), neoptimalią korekciją (77,99±27,82) ir pasitenkinimą korekcija (72,61±21,73). Respondentai silpniausiai įvertino lūkesčius (24,46±29,64), priklausomybę nuo korekcijos (43±24,31), nerimą (43,41±26,11), simptomus (57,26±16,23) ir regėjimo aiškumą (58,63±20,38). Taigi, bendras 20-25 m. gyventojų, turinčių refrakcijos ydas, gyvenimo kokybės vertinimas buvo 62,74±12,41 balai.

(22)

22 Galime teigti, kad 20-25 m. gyventojai, turintys refrakcijos ydas, vertina savo gyvenimo kokybę patenkinamai (beveik 63%). Dažniausiai gyventojams trukdo tolesnio (dėl refrakcijos ydų) gyvenimo lūkesčiai, priklausomybė nuo korekcijos ir nerimas, tačiau jie puikiai vertina savo artimą ir tolimą regėjimą, jų neapriboja tai įvairioms veikloms ir jie yra gana patenkinti refrakcijos ydų korekcijomis.

4 lentelė. Gyvenimo kokybės skalių rodikliai

Skalė Vidurkis Standartinis nuokrypis Mediana Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Regėjimo aiškumas 58,63 20,38 60,4 8,3 100 Lūkesčiai 24,46 29,64 0 0 100 Artimas regėjimas 88,41 13,22 93,8 39,6 100 Tolimas regėjimas 78,18 14,46 79,2 30 100 Dienos svyravimai 71,69 21,51 75 0 100 Veiklos apribojimai 81,41 19,61 87,5 18,8 100 Akinimas 60,73 21,50 62,5 12,5 87,5 Simptomai 57,26 16,23 53,6 25 96,4 Priklausomybė nuo korekcijos 43,00 24,31 41,7 16,7 100 Nerimas 43,41 26,11 37,5 0 100 Neoptimali korekcija 77,99 27,82 87,5 0 100 Išvaizda 58,77 28,69 60 6,7 100 Pasitenkinimas 72,61 21,73 80 0 100 Gyvenimo kokybė 62,74 12,41 62,6 33,7 89,2

Siekiant nustatyti sąsajas tarp gyvenimo kokybės ir amžiaus buvo atlikta Spearman koreliacinė analizė. Nustatyti statistiškai reikšmingi teigiami silpni ryšiai tarp visų nagrinėjamų konstruktų ir skalių. Galime teigti, kad artimo regėjimo kokybė (r=0,255; p=0,014) ir nerimas (r=0,303; p=0,004) šiek tiek siejasi su amžiumi, t.y. kuo amžius yra didesnis, tuo artimo regėjimo kokybė labiau tenkina ir mažiau nerimaujama dėl savo refrakcijos ydų. Tarp kitų gyvenimo kokybės vertinimo skalių statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta, nes p>0,05.

(23)

23 Tyrimo metu nustatyti gyvenimo kokybės rodikliai tarp skirtingą refrakcijos ydą turinčių tiriamųjų (žr. 5 lentelę žemiau). Nustatyta, kad asmenys, turintys skirtingas refrakcijos ydas ir jų lygį, vertina skirtingai ir statistiškai reikšmingai artimo regėjimo kokybę (p=0,030), tolimo regėjimo kokybę (p=0,043), dienos svyravimus (p=0,043) ir veiklos apribojimus (p=0,023).

Išanalizavus rezultatus atidžiau nustatyta, kad turintys nedidelio laipsnio trumparegystę (iki -3D) geriau vertina lūkesčius (p=0,046), artimą regėjimą (p=0,022), tolimą regėjimą (p=0,003), dienos svyravimus (p=0,015), veiklos apribojimus (p=0,006) bei bendrą gyvenimo kokybę (p=0,012), negu turintys vidutinio laipsnio trumparegystę (nuo -3,25 iki -6D). Galima teigti, kad esant didesnio laipsnio trumparegystei gyvenimo kokybė (įvardintose skalėse) suprastėja.

Taip pat nustatyta, kad turintys nedidelio laipsnio trumparegystę mažiau (50,6±26,9) nerimauja (p=0,034), negu turintys didelio laipsnio trumparegystę (26,79±19,67), nes p<0,05.

5 lentelė. Gyvenimo kokybės vertinimas pagal refrakcijos ydas ir lygį

Gyvenimo kokybės skalės n Vidurkis Standartini s nuokrypis R e g ė j i m o a i š k u m a s

-3D) 42 59,97 18,95

Vidutinio laipsnio trumparegystė (nuo

-3,25 iki -6D) 29 55,32 22,39

Didelio laipsnio trumparegystė (daugiau

kaip -6D) 7 66,37 23,27

Nedidelio laipsnio toliaregystė (iki +2D) 4 63,02 18,59 Vidutinio laipsnio toliaregystė (nuo

+2,25 iki +5D) 1 72,92 -

+5D) 1 29,17 - Astigmatizmas 8 56,51 19,84 L ū k e s č i

-3D) 42 30,95a 30,65

-3,25 iki -6D) 29 17,24 26,81

kaip -6D) 7 10,71 19,67

(24)

24 a

i

Vidutinio laipsnio toliaregystė (nuo

+2,25 iki +5D) 1 0,00 -

+5D) 1 0,00 - Astigmatizmas 8 25,00 29,88 A r t i m a s r e g ė j i m a s

-3D) 42 93,35a 8,98

-3,25 iki -6D) 29 85,70 14,91

kaip -6D) 7 80,06 23,16

+2,25 iki +5D) 1 66,67 -

+5D) 1 85,42 - Astigmatizmas 8 87,24 8,22 T o l i m a s r e g ė j i m a s

-3D) 39 83,25a 10,50

-3,25 iki -6D) 24 71,46 16,35

kaip -6D) 5 70,66 25,41

+2,25 iki +5D) 0 - -

+5D) 1 64,99 - Astigmatizmas 5 83,00 9,08 D i e n o s s v y

-3D) 42 76,59a 20,47

-3,25 iki -6D) 29 63,36 22,20

kaip -6D) 7 60,12 16,99

(25)

25 r a v i m a i

+5D) 1 100,00 - Astigmatizmas 8 78,13 21,91 V e i k l o s a p r i b o j i m a i

-3D) 40 86,56a 14,61

-3,25 iki -6D) 23 72,55 23,59

kaip -6D) 5 76,25 20,44

+2,25 iki +5D) 0 - -

+5D) 1 37,50 - Astigmatizmas 6 86,46 21,44 A k i n i m a s

-3D) 42 61,31 20,44

-3,25 iki -6D) 29 59,05 24,30

kaip -6D) 7 62,50 17,68

+2,25 iki +5D) 1 87,50 -

+5D) 1 12,50 - Astigmatizmas 8 60,94 18,22 S i m p t o m a i

-3D) 42 58,67 16,85

-3,25 iki -6D) 29 52,83 16,57

kaip -6D) 7 59,69 12,83

(26)

26 Didelio laipsnio toliaregystė (daugiau nei

+5D) 1 46,43 - Astigmatizmas 8 64,29 16,75 P r i k l a u s o m y b ė n u o k o r e k c i j o s

-3D) 40 47,29 23,08

-3,25 iki -6D) 24 40,10 25,08

kaip -6D) 5 39,17 25,62

+2,25 iki +5D) 0 - -

+5D) 1 16,67 - Astigmatizmas 7 29,76 19,16 N e r i m a s

-3D) 42 50,60b 26,90

-3,25 iki -6D) 28 36,61 23,80

kaip -6D) 7 26,79 19,67

+2,25 iki +5D) 1 25,00 -

+5D) 1 0,00 - Astigmatizmas 8 51,56 27,90 N e o p t i

-3D) 42 77,68 28,63

-3,25 iki -6D) 29 77,59 27,42

(27)

27 m a l i k o r e k c i j a

+2,25 iki +5D) 1 87,50 -

+5D) 1 25,00 - Astigmatizmas 8 76,56 27,09 I š v a i z d a

-3D) 42 60,48 27,40

-3,25 iki -6D) 29 53,56 27,28

kaip -6D) 7 77,14 30,27

+2,25 iki +5D) 1 53,33 -

+5D) 1 6,67 - Astigmatizmas 8 65,83 29,48 P a s i t e n k i n i m a s k o r e k c i

-3D) 42 74,29 19,90

-3,25 iki -6D) 29 73,79 20,77

kaip -6D) 7 71,43 25,45

+2,25 iki +5D) 1 60,00 -

+5D) 1 60,00 -

(28)

28 j a G y v e n i m o k o k y b ė

-3D) 39 65,86a 11,08

-3,25 iki -6D) 23 57,77 13,39

kaip -6D) 5 59,12 13,23

+2,25 iki +5D) 1 37,26 -

+5D) 1 68,55 8,28

Astigmatizmas 8 64,64 10,42

Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti; a – lyginant tarp nedidelio ir vidutinio laipsnio trumparegystės, b – lyginant tarp nedidelio ir didelio laipsnio trumparegystės

Palyginus gyvenimo kokybę atskirai emetropų (89,57±9,41), trumparegių (61,76±12,57), toliaregių (55,94±8,85) bei turinčiųjų astigmatizmą (64,64±10,42) grupėse, galima pastebėti, kad labiausiai gyvenimo kokybė suprastėja toliaregiams. Taip pat paaiškėjo, kad emetropus irgi šiek tiek vargina akinimas bei kiti akių simptomai, tokie kaip akių sausumas, niežulys aplink akis.

NEI RQL-42 klausimynas yra plačiai naudojamas lyginant gyvenimo kokybę prieš ir po LASIK operacijų. Tokiais tyrimais įrodoma, kad lazerinė refrakcijos korekcija pagerina žmonių gyvenimo kokybę, leidžia užsiimti veikla, kuriai prieš tai trukdė refrakcijos yda ar jos korekcijos būdas. [27, 28]

Paminėtinas tyrimas, kuriame buvo lyginama gyvenimo kokybė naudojant skirtingas refrakcijos korekcijos priemones. J. González-Pérez su keletu kolegų išanalizavę NEI RQL-42 klausimynu surinktus duomenis pastebėjo, kad didžiausią priklausomybę nuo korekcijos priemonių jaučia žmonės, kurie savo refrakcijos ydas koreguoja kontaktiniais lęšiais. Nors yra stipriai priklausomi nuo korekcijos, šie tiriamieji išreiškė mažesnį nerimą dėl savo regos nei žmonės, pasirinkę LASIK operaciją ar specialius lęšius, kurie keičia ragenos formą ir yra naudojami nakties metu, miegant. Tyrimo išvadose skelbiama, kad labiausiai gyvenimo kokybę turint refrakcijos ydą mažina priklausomybė nuo korekcijos bei nerimas dėl regėjimo. Šiame tyrime taip pat pastebėta, kad didėjant trumparegystės laipsniui gyvenimo kokybė šiek tiek sumažėja. [29]

Kitame tyrime, kurį atliko Georgios Labiris ir kolegos, su 20 emetropų, 41 trumparegis ir 18 toliaregių kaip ir anksčiau minėtame tyrime nustatyta, kad gyvenimo kokybę mažina priklausomybė

(29)

29 nuo korekcijos ir nerimas, tačiau dar pastebėta, kad tiriamieji buvo nepatenkinti savo išvaizda dėl turimos korekcijos priemonės, taip pat aktyvumas buvo apribotas dėl refrakcijos sutrikimų. Anot tyrimo rezultatų, prasčiausiai įvertinta buvo lūkesčių skalė ir tai rodo, kad tiriamųjų manymu, jų gyvenimas labai pagerėtų, jei jie puikiai matytų be refrakcijos korekcijos priemonių. [30] Dar viename tyrime, atliktame Prancūzijoje su 307 tiriamaisiais pastebėta, kad mažesnis pasitenkinimas išvaizda yra susijęs su hipermetropija bei prasčiau įvertinta akinimo skale. Šiame tyrime taip pat nustatyta, kad trumparegiai tiriamieji geriau vertina savo gyvenimo kokybę nei toliaregiai. [31]

Kaip ir aukščiau aprašytuose tyrimuose, šiame darbe taip pat nustatyta, kad su refrakcijos ydomis susijusią gyvenimo kokybę labiausiai blogina nerimas dėl savo regėjimo, priklausomybė nuo korekcijos bei lūkesčiai. Be to, kaip ir anksčiau minėtame Prancūzijoje atliktame tyrime, šiame tyrime taip pat pastebėta, kad toliaregiai savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau nei trumparegiai.

(30)

30

13. IŠVADOS

1) Ištyrus 150 atsitiktinių 20-25 m. amžiaus Kauno miesto gyventojų, nustatyta, kad 62% respondentų turi taisyklingą refrakciją (emetropiją) ir 38% turi refrakcijos ydų (nešioja akinius, kontaktinius lęšius).

2) 83,9% respondentų, turinčių refrakcijos ydų, yra trumparegiai, 6,5% yra toliaregiai ir 9,7% turi astigmatizmą.

3) 20-25 m. Kauno gyventojai, turintys refrakcijos ydas, vertina savo gyvenimo kokybę patenkinamai. Labiausiai gyvenimo kokybę mažina tolesnio (dėl refrakcijos ydų) gyvenimo lūkesčiai, priklausomybė nuo korekcijos ir nerimas dėl regėjimo, tačiau tiriamieji puikiai vertina savo artimą ir tolimą regėjimą, turimos refrakcijos ydos bei korekcijos priemonės neapriboja jų įvairioms veikloms ir tiriamieji yra pakankamai patenkinti turimomis refrakcijos ydų korekcijomis.

(31)

31

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ulrich Schiefer, Christina Kraus, Peter Baumbach, Judith Ungewiß, Ralf Michels, Refractive errors Epidemiology: Effects and Treatment Options, Dtsch Arztebl Int 2016; 113: 693-701. 2. Williams KM, Bertelsen G, Cumberland P, et al. Increasing Prevalence of Myopia in Europe

and the Impact of Education. Ophthalmology. 2015;122(7):1489–1497.

3. Elizabeth L. Irving, Carolyn M. Machan, Sharon Lam, Patricia K. Hrynchak, Linda Lillakas, Refractive error magnitude and variability: Relation to age, Epub 2018.

4. Kh.Faiz-ur-Rab, Shehla Dareshani, Masood Hussain, Tarique Saleem, Mariam Jabir, Refractive Errors, Eye Disorders & Associated Risk Factors Amongst Medical Students, Ophthalmology Update. Oct-Dec2017, Vol. 15 Issue 4, p384-389. 6p

5.

Berry S, Mangione CM, Lindblad AS, McDonnell PJ. Development of the National Eye Institute refractive error correction quality of life questionnaire: focus groups. Ophthalmology. 2003 Dec;110(12):2285-91

6. David K Coats, Evelyn A Paysse, Refractive errors in children. Uptodate, 2019.

7. Flitcroft DI. Emmetropisation and the aetiology of refractive errors. Eye (Lond). 2014;28(2):169–179.

8. Heus P., Verbeek JH, Tikka C, Optical correction of refractive error for preventing and treating eye symptoms in computer users, Cochrane Database Syst Rev., 2018.

9. Núñez MX, Henriquez MA, Escaf LJ, Ventura BV, Srur M, Newball L, Espaillat A, Centurion VA. Consensus on the management of astigmatism in cataract surgery. Clin Ophthalmol. 2019 Feb 11;13:311-324.

10. Shahzad I Mian, Visual impairment in adults: Refractive disorders and presbyopia. Uptodate, 2019.

11. Wu, P.-C., Huang, H.-M., Yu, H.-J., Fang, P.-C., & Chen, C.-T. (2016). Epidemiology of Myopia. Asia-Pacific Journal of Ophthalmology, 5(6), 386–393.

12. Joseph S, Krishnan T, Ravindran RD, et al. Prevalence and risk factors for myopia and other refractive errors in an adult population in southern India. Ophthalmic Physiol Opt. 2018;38(3):346–358.

13. Dovilė Buteikienė, Martynas Špečkauskas, Julija Plepytė, Julija Stirbienė, Alvydas Paunksnis, Kauno miesto gyventojų refrakcijos ydų charakteristika, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2007, tomas XI, Nr. 10:655-660.

(32)

32 14. Čiumbaraitė, Rasa, Refrakcijos ydų analizė LSMUL KK Vaikų akių ligų poliklinikoje,

Kaunas: LSMU Studentų mokslinė draugija, 2014.

15. Hagen LA, Gjelle JVB, Arnegard S, Pedersen HR, Gilson SJ, Baraas RC. Prevalence and Possible Factors of Myopia in Norwegian Adolescents. Sci Rep. 2018;8(1):13479.

16. Khai Tran, Andrea Ryce, Laser refractive surgery for vision correction. Ottawa: CADTH; 2018.

17. Kraig S Bower, Laser refractive surgery, Uptodate, 2019.

18. Adigun K, Oluleye TS, Ladipo MM, Olowookere SA. Quality of life in patients with visual impairment in Ibadan: a clinical study in primary care. J Multidiscip Healthc. 2014;7:173– 178.

19. Hsieh MH, Lin JC. Association of refractive error with vision-related quality of life in junior high school students. Taiwan J Ophthalmol. 2016;6(1):32–35.

20. Shams N, Mobaraki H, Kamali M, Jafarzadehpour E. Comparison of quality of life between myopic patients with spectacles and contact lenses, and patients who have undergone refractive surgery. J Curr Ophthalmol. 2015;27(1-2):32–36.

21. Janilionis V. Koreliacinės ir regresinės analizės pagrindai. [elektroninis išteklius] Prieiga per internetą:

http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/Janilionis_III/jan_III.html&course_file= jan_III_1.html.

22. Atta Z, Arif AS, Ahmed I, Farooq U. Prevalence of refractive errors in mandrassa students of Haripur district, J Ayub Med Coll Abbottabad. 2015 Oct-Dec;27(4):850-2.

23. Wei S, Sun Y, Li S, et al. Refractive errors in university students in Central China: the Anyang University Students Eye Study. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2018;59:4691– 4700.

24. Fabrizio Zeri, Sabrina Pitzalis, Assunta Di Vizio, Tiziana Ruffinatto, Fabrizio Egizi, Francesco Di Russo, Richard Armstrong, Shehzad A Naroo. Refractive error and vision correction in a general sports-playing population, Clin Exp Optom 2017.

25. Shi XY, Ke YF, Jin N, Zhang HM, Wei RH, Li XR. The prevalence of vision impairment and refractive error in 3654 first year students at Tianjin Medical University. Int J Ophthalmol. 2018;11(10):1698–1703.

26. Al-Rashidi SH, Albahouth AA, Althwini WA, et al. Prevalence Refractive Errors among Medical Students of Qassim University, Saudi Arabia: Cross-Sectional Descriptive Study. Open Access Maced J Med Sci. 2018;6(5):940–943.

(33)

33 27. Larissa Madeira Nunes, Paulo Schor. Evaluation of the impact of refractive surgery on quality of life using the NEI-RQL (National Eye Institute Refractive Error Quality of Life) instrument. Arq. Bras. Oftalmol. vol.68 no.6 São Paulo Nov./Dec. 2005

28. Nehls SM, Ghoghawala SY, Hwang FS, Azari AA. Patient satisfaction and clinical outcomes with laser refractive surgery performed by surgeons in training. J Cataract Refract Surg. 2014 Jul;40(7):1131-8.

29. Javier González-Pérez, Ángel Sánchez García, César Villa-Collar. Vision-Specific Quality of Life: Laser-Assisted in situ Keratomileusis Versus Overnight Contact Lens Wear. Eye & Contact Lens 2019;45: 34–39.

30. Georgios Labiris, Maria G. Gkika, Athanassios Giarmoukakis, Haris Sideroudi, Kostas Kyratzoglou, Vassilios P. Kozobolis. Psychometric properties of the Greek NEI-RQL-42. Eur J Ophthalmol 2012 ; 22 (3): 466-476.

31. J.-J.Saragoussi, J.Djadi-Prat, D.-A.Lebuisson, B.Arson, D.Saragoussi. Quality of life after LASIK: Part II. Quality of life and satisfaction of a population of patients treated with LASIK. Journal Français d'Ophtalmologie, Volume 34, Issue 5, May 2011, Pages 294-302

(34)

34

15. PRIEDAI

1 priedas.

NACIONALINIO AKIŲ INSTITUTO SU REFRAKCIJOS YDOMIS SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS KLAUSIMYNAS – 42

Pildymo data: _ _ _ _ _ _ _ _

1. Kaip pasikeistų Jūsų gyvenimas jeigu turėtumėte normalią regą be akinių, kontaktinių lęšių ir jeigu nenaudotumėte jokių kitų regą koreguojančių priemonių? (Labiausiai tinkantį atsakymą pažymėkite “x”)

Nepasikeistų

□

1

Šiek tiek pagerėtų

□

2

Labai pagerėtų

□

3

Taip yra dabar

□

4

Būsimi klausimai yra apie regėjimo įtaką įvairioms Jūsų veikloms.

Atsakinėdami į klausimus atkreipkite dėmesį į regos korekcijos priemones, kurias naudojate kiekvienam užsiėmimui. (Tai galėtų būti akiniai, kontaktiniai lešiai, padidinamasis stiklas arba visiškai nieko).

2. Kaip sunku Jums yra atlikti darbus ar užsiimti hobiais, kuriems reikia gerai matyti iš arti (pavyzdžiui ruošti maistą, užsiimti remonto darbais namuose, siūti, naudoti rankinius įrankius ar dirbti su kompiuteriu)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

(35)

35

Truputį sunku

□

2

Vidutiniškai sunku

□

3

Labai sunku

□

4

Niekada neužsiimu šiomis veiklomis dėl regos

□

5

Niekada neužsiimu šiomis veiklomis dėl kitų priežasčių

□

6

3. Kaip sunkiai Jūs matote dėl regos ryškumo pokyčių dienos eigoje?(Pažymėkite vieną atsakymą)

Rega nesikeičia dienos eigoje

□

1

Visiškai nesunkiai

□

2

Truputį sunkiai

□

3

Vidutiniškai sunkiai

□

4

Labai sunkiai

□

5

4. Kaip sunkiai Jūs skiriate atstumus, pavydžiui parkuojant mašiną ar lipant laiptais? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai nesunkiai

□

1

Truputį sunkiai

□

2

□

3

(36)

36 5. Kaip sunkiai Jūs matote šone vykstančius dalykus, pavyzdžiui mašiną išvažiuojančią iš

kiemo ar žmones einančius pro duris?(Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai nesunkiai

□

1

Truputį sunkiai

□

2

□

3

Labai sunkiai

□

4

6. Kaip sunkiai Jūs prisitaikote prie šviesos skirtumo, kai įeinate į tamsų kambarį iš normaliai apšviesto kambario, pavyzdžiui įeinate į tamsią kino filmų salę?(Pažymėkite vieną

atsakymą)

Visiškai nesunkiai

□

1

Truputį sunkiai

□

2

□

3

Labai sunkiai

□

4

7. Kaip sunku Jums yra skaityti laikraščius parašytus įprastu šriftu? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai nesunku

□

1

Truputį sunku

□

2

Vidutiniškai sunku

□

3

(37)

37 Niekada to nedarau dėl regos

□

5

8. Kaip sunku Jums yra skaityti mažu šriftu parašytus sakinius esančius telefono knygose, ant vaistų buteliukų ar teisinių dokumentų? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai nesunku

□

1

Truputį sunku

□

2

Vidutiniškai sunku

□

3

Labai sunku

□

4

Niekada to nedarau dėl regos

□

5

9. Kaip sunku Jums yra vairuoti naktį?(Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai nesunku

□

1

Truputį sunku

□

2

Vidutiniškai sunku

□

3

Labai sunku

□

4

Niekada nevairuoju naktį dėl regos

□

5

Niekada nevairuoju naktį dėl kitų priežasčių

□

6

10. Kaip sunku Jums yra vairuoti, kai vairavimą apsunkina kitos sąlygos, pavyzdžiui vairuoti blogu oru, vairuoti piko metu, važiuoti greitkelyje ar vairuoti mieste?(Pažymėkite vieną atsakymą)

(38)

38

Visiškai nesunku

□

1

Truputį sunku

□

2

Vidutiniškai sunku

□

3

Labai sunku

□

4

Dėl regos niekada nevairuoju, kai vairavimą apsunkina minėtos sąlygos

□

5 Dėl kitų priežasčių niekada nevairuoju, kai vairavimą apsunkina minėtos sąlygos

□

6 11. Kaip sunku Jums yra atlikti kasdieninius užsiėmimus dėl Jūsų regos? (Pažymėkite vieną

atsakymą)

Visiškai nesunku

□

1

Truputį sunku

□

2

Vidutiniškai sunku

□

3

Labai sunku

□

4

12. Kaip sunku Jums yra užsiimti aktyvia veikla dėl Jūsų regos (pavyzdžiui žygiuoti, plaukioti, užsiimti aerobika, užsiimti komandiniu sportu ar bėgioti)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai nesunku

□

1

Truputį sunku

□

2

Vidutiniškai sunku

□

3

Labai sunku

□

4

(39)

39 Niekada neužsiimu šiomis veiklomis dėl kitų priežasčių

□

6

KLAUSIMAI APIE JŪSŲ REGĄ

13. Ar Jūs naudojate akinius, dviejų židinių lęšius ar padidinamąjį stiklą, kai norite perskaityti kažką trumpo, pavyzdžiui nuorodas, restorano meniu ar receptą? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Taip, visada

□

1

Taip, kartais

□

2

Ne

□

3

14. Ar Jūs naudojate akinius, dviejų židinių lęšius ar padidinamąjį stiklą, kai norite skaityti ilgą laiko tarpą, pavyzdžiui knygą, straipsnį žurnale ar laikraštyje? (Pažymėkite vieną

atsakymą)

Taip, visada

□

1

Taip, kartais

□

2

Ne

□

3

15. Ar vairuodami naktį turite nešioti akinius ar kontaktinius lęšius? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Taip, visada

□

1

Taip, kartais

□

2

(40)

40

Nevairuoju dėl regėjimo

□

4

Nevairuoju dėl kitų priežasčių

□

5

16. Ar Jums reikia akinių ar kontaktinių lęšių vairavimui tik pradėjus temti – prieblandoje? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Taip, visada

□

1

Taip, kartais

□

2

Ne

□

3

Nevairuoju prieblandoje dėl regėjimo

□

4 Nevairuoju prieblandoje dėl kitų priežasčių

□

5

Atsakydami į šiuos klausimus atkreipkite dėmesį į regos korekcijos priemones, kurias naudojate kiekvienam užsiėmimui. (Tai galėtų būti akiniai, kontaktiniai lešiai, padidinamasis stiklas arba visiškai nieko).

17. Kaip dažnai Jums naktį trukdo matyti atspindžiai ar ratilai sklindantys nuo šviesos šaltinių? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visada

□

1

Dažniausiai

□

2

Kartais

□

3

Retai

□

4

(41)

41 18. Kaip dažnai Jūs jaučiate skausmą ar diskomfortą akyse ir aplink jas (pavyzdžiui degimą,

niežėjimą, gėlimą)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visada

□

1

Dažniausiai

□

2

Kartais

□

3

Retai

□

4

Niekada

□

5

19. Kaip labai Jus vargina akių sausumas? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Akys sausos nebūna

□

1

Visai nevargina

□

2

Šiek tiek vargina

□

3

Vidutiniškai vargina

□

4

Stipriai vargina

□

5

Ypatingai stipriai vargina

□

6

20. Kaip dažnai Jums trukdo regos ryškumo pasikeitimai dienos eigoje?(Pažymėkite vieną atsakymą)

Niekada

□

1

(42)

42

Retai

□

3

Kartais

□

4

Visada

□

5

21. Kaip dažnai Jūs nerimaujate dėl savo regėjimo? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Niekada

□

1

Labai retai

□

2

Retai

□

3

Kartais

□

4

Visada

□

5

22. Kaip dažnai Jūs pastebite, kad galvojate apie savo regėjimą? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Niekada

□

1 Labai retai

□

2 Retai

□

3 Kartais

□

4 Visada

□

5 JŪSŲ REGOS KOREKCIJA

(43)

43 Atsakinėjant į klausimus atkreipkite dėmesį į regos korekcijos priemones, kurias naudojate

kiekvienam užsiėmimui. (Tai galėtų būti akiniai, kontaktiniai lešiai, padidinamasis stiklas, operacija arba visiškai nieko).

23. Kaip šiuo metu apibūdintumėte savo regėjimo ryškumą su įprastai naudojama regėjimo korekcijos priemone (su turimais akiniais, kontaktiniais lęšiais, padidinamuoju stiklu)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai ryškus

□

1

Gana ryškus

□

2

Šiek tiek ryškus

□

3

Visai neryškus

□

4

24. Kaip vertintumete skausmą ar diskomfortą akyse ir aplink akis (pavyzdžiui degimą, niežėjimą, gėlimą)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Nejaučiu minėtų simptomų

□

1

Švelnus

□

2

Vidutinio stiprumo

□

3

Stiprus

□

4

Labai stiprus

□

5

25. Kaip dažnai jaučiate galvos skausmą, kuris, manote, yra susijęs su Jūsų regėjimu ar su naudojamomis regos korekcijos priemonėmis? (Pažymėkite vieną atsakymą)

(44)

44

Labai retai

□

2

Retai

□

3

Kartais

□

4

Visada

□

5

26. Kaip esate patenkintas savo turima regėjimo korekcija (akiniais, kontaktiniais lęšiais, padidinamuoju stiklu ar kitomis regėjimo korekcijos priemonėmis įskaitant ir chirurginį regėjimo gydymą)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai patenkintas

□

1

Labai patenkintas

□

2

Šiek tiek patenkintas

□

3

Gana nepatenkintas

□

4

Labai nepatenkintas

□

5

Visiškai nepatenkintas

□

6

27. Kaip esate patenkintas savo išvaizda su Jūsų naudojama korekcijos priemone (akiniais, kontaktiniais lęšiais, padidinamuoju stiklu ar kitomis regėjimo korekcijos priemonėmis įskaitant ir chirurginį regėjimo gydymą)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visiškai patenkintas

□

1

Labai patenkintas

□

2

(45)

45

Gana nepatenkintas

□

4

Labai nepatenkintas

□

5

Visiškai nepatenkintas

□

6

28. Kaip pasikeistų Jūsų gyvenimas, jei puikiai matytumėte be jokios regėjimo korekcijos (akinių, kontaktinių lęšių ar kitų priemonių)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Nepasikeistų

□

1

Šiek tiek pagerėtų

□

2

Labai pagerėtų

□

3

Dabar matau puikiai

□

4

29. Atsižvelgiant į išvaizdą, ar dabar turima regėjimo korekcijos priemonė yra geriausia, kokią kada nors turėjote? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Taip

□

1

Ne

□

2

30. Atsižvelgiant į išvaizdą, ar yra kokia nors geresnė regėjimo korekcijos priemonė nei ta, kurią turite dabar?(Pažymėkite vieną atsakymą)

Taip

□

1

(46)

46 31. Kaip dažnai per paskutines 4 savaites naudojote regėjimo korekcijos būdą, kuris buvo

nepatogus, tačiau su juo geriau atrodėte? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Visada

□

1

Dažniausiai

□

2

Kartais

□

3

Retai

□

4

Niekada

□

5

32. Kaip dažnai per paskutines 4 savaites naudojote regėjimo korekcijos būdą, kuris negerino regėjimo taip gerai kaip bet koks kitas būdas, vien dėl to, kad su juo atrodėte

geriau?(Pažymėkite vieną atsakymą)

Visada

□

1

Dažniausiai

□

2

Kartais

□

3

Retai

□

4

Niekada

□

5

33. Ar dėl regos problemų mažiau laiko skiriate aktyviai veiklai ar užsiėmimams lauke (pavyzdžiui žygiavimui, plaukiojimui, aerobikai, komandiniam sportui ar bėgiojimui)? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Taip

□

1

(47)

47 34. Ar yra tokia laisvalaikio veikla ar sportas, kuriuo neužsiimate dėl regėjimo ar turimos

regėjimo korekcijos priemonės? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Taip, daug

□

1

Taip, kelios

□

2

Ne

□

3

35. Ar yra kokia nors kasdienė veikla, kuria neužsiimate dėl regėjimo ar turimos regėjimo korekcijos, nors norėtumete? (Pažymėkite vieną atsakymą)

Taip, daug

□

1

Taip, kelios

□

2

Ne

□

3

Ar per paskutines 4 savaites patyrėte šias problemas? Jei taip, kaip stipriai tai vargino? Prašome atsakyti, jei tai buvo susiję su viena ar abiem akimis.

Pažymėkite vieną Jeigu taip, kaip labai tai buvo įkyru? Pažymėkite vieną 36. Ašarojimas? A. Taip……….

□

1 Ne…………

□

2 B. Labai…….

□

1 Šiek tiek…

□

2 Truputį ….

□

3

(48)

48 Visai ne …

□

4 37. Iškreiptas matymas? A. Taip……….

□

1 Ne…………

□

2 B. Labai…….

□

1 Šiek tiek…

□

2 Truputį ….

□

3 Visai ne …

□

4 38. Akinimas? A. Taip……….

□

1 Ne…………

□

2 B. Labai…….

□

1 Šiek tiek…

□

2 Truputį ….

□

3 Visai ne …

□

4 39. Neryškus matymas naudojant regos

korekcijos priemones ar be jų? A. Taip……….

□

1 Ne…………

□

2 B. Labai…….

□

1 Šiek tiek…

□

2 Truputį ….

□

3 Visai ne …

□

4 40. Problemos ką nors matyti? A.

Taip……….

□

1

B.

(49)

49 Ne…………

□

2 Šiek tiek…

□

2

Truputį ….

□

3 Visai ne …

□

4 41. Akių niežėjimas ar niežėjimas

aplink akis? A. Taip……….

□

1 Ne…………

□

2 B. Labai…….

□

1 Šiek tiek…

□

2 Truputį ….

□

3 Visai ne …

□

4 42. Akių skausmas ar nuovargis? A.

Taip……….

□

1 Ne…………

□

2 B. Labai…….

□

1 Šiek tiek…

□

2 Truputį ….

□

3 Visai ne …

□

4

(50)

50 2 priedas. Klausimyno atsakymų konvertavimas į balus.

1, 28 1 ––––> 100 2 ––––> 50 3 ––––> 0 4 ––––> 100 2, 9, 10, 12 1 ––––> 100 2 ––––> 75 3 ––––> 50 4 ––––> 25 5 ––––> 0 6 ––––> * 3 1 ––––> 100 2 ––––> 100 3 ––––> 200/3 4 ––––> 100/3 5 ––––> 0 4, 5, 6, 11, 23 1 ––––> 100 2 ––––> 200/3 3 ––––> 100/3 4 ––––> 0 7, 8, 20, 21, 22, 24, 25 1 ––––> 100 2 ––––> 75 3 ––––> 50 4 ––––> 25 5 ––––> 0 13, 14, 34, 35 1 ––––> 0 2 ––––> 50 3 ––––> 100 15, 16 1 ––––> 100/3 2 ––––> 200/3 3 ––––> 100 4 ––––> 0 5 ––––> * 17, 18, 31, 32 1 ––––> 0 2 ––––> 25 3 ––––> 50 4 ––––> 75 5 ––––> 100 19 1 ––––> 100 2 ––––> 100 3 ––––> 75 4 ––––> 50 5 ––––> 25

(51)

51 6 ––––> 0 26, 27 1 ––––> 100 2 ––––> 80 3 ––––> 60 4 ––––> 40 5 ––––> 20 6 ––––> 0 29 1 ––––> 100 2 ––––> 0 30, 33 1 ––––> 0 2 ––––> 100 36b, 37b, 38b, 39b, 40b, 41b, 42b (b=1) ––––> 0 (b=2) ––––> 25 (b=3) ––––> 50 (b=4) ––––> 75

(a=2 and b=missing) ––––> 100

*Šio atsakymo pasirinkimas rodo, kad respondentas veikla neužsiima ne dėl refrakcijos ydos sukeltų priežasčių. Jei pasirinktas šis atsakymas, jis praleidžiamas.

Vertinimo skalės Regėjimo aiškumas 23, 37b, 39b, 40b Lūkesčiai 1, 28 Artimas matymas 2, 7, 8, 11 Tolimas matymas 4, 5, 6, 9, 10 Dienos svyravimai 3, 20 Veiklos apribojimai 12, 33, 34, 35 Akinimas 17, 38b Simptomai 18, 19, 24, 25, 36b, 41b, 42b Priklausomybė nuo korekcijos 13, 14, 15, 16 Nerimas 21, 22

Neoptimali korekcija 31, 32 Išvaizda 27, 29, 30