1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Laura Černiauskaitė VI kursas, 6 grupė Medicinos studijų programa
JAUNŲ ŽMONIŲ GYVENSENOS VERTINIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas:
Dr. Auksė Domeikienė
2
TURINYS
SANTRAUKA...3
SUMMARY...4
INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5
SANTRUMPOS...6
ĮVADAS...7
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8
2. LITERATŪROS APŽVALGA...9
2.1 Sveikatos apibrėžimas. Sveikatą įtakojantys veiksniai...9
2.2 Jaunų žmonių apibrėžimas, klasifikacija...10
2.3 Jaunų žmonių mityba...10
2.4 Jaunų žmonių antsvoris ir nutukimas...12
2.5 Jaunų žmonių alkoholio vartojimas...13
2.6 Jaunų žmonių rūkymas...15
2.7 Jaunų žmonių fizinis aktyvumas...16
3. TYRIMO METODIKA...19 4. REZULTATAI...21 5. REZULTATŲ APTARIMAS...28 6. IŠVADOS...29 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...31 8. PRIEDAI...35
1 priedas: Jaunų žmonių gyvensenos vertinimo klausimynas...35
3
SANTRAUKA
Darbo autorė: Laura Černiauskaitė
Darbo pavadinimas: Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas
Tikslas: Nustatyti ir įvertinti Kauno technologijos universiteto pirmo kurso studentų (įstojusių 2016
m.) sociodemografinius, sveikatos būklės, gyvensenos duomenis ir nustatyti jų subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų sociodemografinius, sveikatos ir gyvensenos duomenis. 2. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius.
Metodai: Tyrime dalyvavo visi 2016 m. į KTU įstoję studentai. Tyrimas buvo atliktas 2016 m. rugsėjo
– gruodžio mėn., kuriame dalyvavo iš viso 1122 studentų. Anketų grąžinta – 1117, atsako dažnis – 99,6 proc. Anketinei apklausai atlikti buvo sudarytas „Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas“ klausimynas. Anketos pirmoje dalyje pateikiami klausimai skirti įvertinti tiriamųjų sociodemografinius rodiklius, mitybą, sveikatos būklę, žalingus įpročius ir fizinį aktyvumą. Antrąją dalį sudarė fizinio aktyvumo lygiui nustatyti „Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas“ (angl. RAPA - Rapid Assessment of Physical Activity) klausimynas.
Tyrimo dalyviai: Kauno technologijos universiteto pirmo kurso studentai (įstoję 2016 m.).
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 1117 studentų, iš jų 66,1 proc. buvo vyrai ir 33,9 proc. – moterys.
Amžiaus vidurkis 19±0,79 m. 78,1 proc. apklaustųjų buvo normalaus kūno svorio. 53,8 proc. tiriamųjų sirgo lėtinėmis ligomis, dažniausios buvo akių ligos. 21,3 proc. tiriamųjų rūkė, 72,3 proc. vartojo alkoholį. 64,2 proc. vyrų ir 58,6 proc. moterų valgo ≤1 kartų per dieną daržovių. Per savaitę vyrai buvo fiziškai aktyvūs ≥5 kartus, moterys – 3 – 4 kartų. Vyrai fiziškai aktyvūs būdavo >3 valandas, moterys - iki 1 valandos. 40,1 proc. apklaustųjų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Dažniausia fizinė veikla buvo pasivaikščiojimas. Geriau sveikatos būklę vertino turintys mažą ar normalų kūno svorį vyrai, bei neturintys lėtinių ligų visi tiriamieji. Vartojantys vaisius ≥7 kartus per savaitę sveikatos būklę vertino geriau. Sveikatos būklę vertino palankiau respondentai, kuriems buvo svarbi sveika mityba. Įstojus į universitetą mažiau vartojantys daržovių ir vaisių vyrai bei sumažinusios fizinį aktyvumą moterys sveikatos būklę vertino blogiau.
Išvados: Dauguma vyrų ir moterų daržoves vartojo 4 - 6 kartus per savaitę, daržovių ≤1 kartą per
dieną, kasdien pusryčiaudavo. Mažiau nei pusė apklaustųjų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Geresnį sveikatos būklės vertinimą vyrų grupėje lėmė mažas ar normalus kūno svoris, lėtinių ligų nebuvimas, pakankamas fizinis aktyvumas, dažnas vaisių ir daržovių vartojimas. Moterų grupėje – lėtinių ligų nebuvimas, buvimas fiziškai aktyvia kiekvieną savaitę, dažnas vaisių ir daržovių vartojimas.
4
SUMMARY
Author of the thesis: Laura Černiauskaitė
Title of this thesis: The Assesment of the Lifestyle of Young People
Aim: to estimate and to assess the sociodemographic, health, lifestyle data and to estimate the factors
influencing the subjective health status of the first course students (entered in 2016) of Kaunas University of Technologies.
Objectives:
1. To estimate and assess the sociodemographic, health and lifestyle data of the researched. 2. To estimate and assess the factors influencing the subjective health status.
Methods: In the study participated all the students entered the KUT in 2016. The study was carried out
in the period of September – December, 2016 with 1122 participants. 1117 forms of questionnaire were collected i.e. the response rate – 99,6 %. For the questionnaire survey, “The Assesment of the Lifestyle of Young People” questionnaire was prepared. The questions presented in the first part are dedicated to assess the participants’ sociodemographic rates, eating, health status, addictions and physical activity. The second part was dedicated to the “Rapid Assessment of Physical Activity” questionnaire to evaluate the level of physical activity.
Participants to the study: First course students of Kaunas University of Technologies (entered in
2016)
Results: In the study participated 1117 students, 66,1 % of them were men and 33,9 % were women.
The average age – 19±0,79. 78,1 % of the participants are charecterized as of normal body weight. 53,8 % had long-term illnesses, most of which are eye diseases. 21,3 % were smoking, 72,3 % were drinking alcochol. 64,2 % of men and 58,6 % of women eat vegetables ≤1 times a day. Per week men were active ≥5 times, women – 3 – 4 times. Men were physically active >3 hours, women – up to 1 hour. 40,1 % of the study participants were sufficiently active. The most common activity was the walk. Men with litte or normal body weight assessed their health as good, all the participants without addictions – too. Those who ate fruits ≥7 a week assessed their health as good. Those respondents, who carried about their healthy eating, assessed their health status more beneficently. Those university entered men who ate less vegetables and fruits and those women with little physical activity assessed their health statuses as worse.
Conclusions: most of men and women ate vegetables 4 – 6 times a week, vegetables ≤1 a day, every day had breakfast. Less than half of the participants were sufficiently active. Better health status in men group was influenced by little or normal body weight, the absence of long-term illnesses, sufficient physical activity, the frequent use of fruits and vegetables. In women group – the absence of long-term illnesses, the stay active every week, the frequent use of fruits and vegetables.
5
INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Interesų konfliktas: Autoriui interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas: Tyrimui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos
6
SANTRUMPOS
angl. angliškai
ESPAD Europos paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimas
FA fizinis aktyvumas
GERL gastroezofaginio refliukso liga
HBSC mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimas
KMI kūno masės indeksas
KMU Kauno medicinos universitetas
KTU Kauno technologijos universitetas
kt. kita
LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LŽŪU Lietuvos žemės ūkio universitetas
m. metai
p patikimumo lygmuo
pav. paveikslas
proc. procentai
PSO pasaulinė sveikatos organizacija
SN standartinis nuokrypis
7
ĮVADAS
Sveikatos būklę lemia daugelis gyvensenos veiksnių: mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai ir daugelis kitų [44].
Tinkama ir subalansuota mityba teikia energijos, aprūpina organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, kūno ląstelių atsinaujinimą [9]. Moksliniuose tyrimuose nurodoma, jog netaisyklinga mityba didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurių pagal Lietuvos gyventojų mirtingumą didžiausią dalį sudaro kraujotakos sistemos ligos ir onkologiniai susirgimai [2].
Fizinis aktyvumas nuo pat vaikystės turi teigiamąjį poveikį vaiko vystymuisi, savivertei, psichinei sveikatai, protiniams gebėjimams. Taipogi mažinama rizika susirgti lėtinėmis ligomis kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tinkama fizinė veikla ir subalansuota mityba mažina tikimybę turėti antsvorį ar nutukimą.
Per pastaruosius kelis metus daugėja tyrimų nurodančių fizinio aktyvumo mažėjimą jaunų žmonių tarpe [3, 4], fizinio pasyvumo su amžiumi didėjimą [32 - 35]. Studijų laikotarpis siejamas su dideliu užimtumu, todėl dažnai studentams nepavyksta išlikti pakankamai fiziškai aktyviais bei tinkamai maitintis [15]. Jauni žmonės užsiima įvairiais fizinį aktyvumą skatinančiais užsiėmimais, tačiau besikeičiantis gyvenimo būdas vis dažniau verčia atkreipti dėmesį į didėjantį antsvorio ir nutukimo paplitimą [12 - 13]. 2003 m. devyniose Europos šalyse atliktos studijos rodo, kad 11 m. amžiaus 17% berniukų ir 14% mergaičių turi per didelį kūno svorį. 2001- 2002 m. vykdytas HBSC tyrimas nurodo, jog tarp 13 m. amžiaus mergaičių nutukę buvo 24%, o berniukų - 31%. 15 m. amžiaus 31% mergaičių ir 28% berniukų turėjo padidintą kūno svorį [6].
Pasaulio sveikatos organizacija, Europos komisija skiria daug dėmesio nagrinėti lėtinių neinfekcinių ligų ir nutukimo epidemijoms bei kuria būdus joms spręsti. 2004 m. PSO sukurta „Pasaulinė mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategija“ [5]. Europos bendrijų komisija patvirtino baltąją knygą, kurioje pasitelkiant įvairios veiklos principais numatoma gerinti gyventojų sveikatą, spręsti esamas sveikatos problemas Europos lygmeniu [7].
Lietuvoje yra nemažai atlikta tyrimų apie jaunų žmonių gyvensenos ypatumus, tačiau vertinant fizinį aktyvumą, mitybos įpročius, rizikingą elgseną vis dar išlieka aktualia problema. Remiantis pastaruosius dešimtmečius atliktais tyrimais Lietuvoje ir Europoje, jaunų žmonių alkoholio vartojimo ir rūkymo paplitimas žymiai padidėjo. Atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad tarp jaunų žmonių plačiai paplitę žalingi įpročiai, todėl reikalinga nuolatinė stebėsena ir vertinimas, kad galėtume ne tik įvertinti jaunų žmonių sveikatą ir gyvenimo ypatumus, bet ir koreguoti įvairias skatinimo bei prevencijos programas. Todėl šio darbo tikslas – ištirti bei nustatyti jaunų žmonių gyvensenos ypatumus.
8
1. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINAI
Darbo tikslas: Įvertinti ir nustatyti Kauno technologijos universiteto pirmo kurso studentų (įstojusių
2016 m.) sociodemografinius, sveikatos būklės, gyvensenos duomenis ir nustatyti jų subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir nustatyti tiriamųjų sociodemografinius, sveikatos ir gyvensenos duomenis. 2. Įvertinti ir nustatyti tiriamųjų subjektyvią sveikatos būklę lemiančius veiksnius.
9
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Sveikatos apibrėžimas ir sveikatą įtakojantys veiksniai
Sveikata – tai visiška fizinė, protinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas [45].
Nustatyta, jog žmogaus sveikata 40 – 60 proc. priklauso nuo gyvensenos, 30 - 40 proc. – nuo aplinkos, 10 - 15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8 – 10 proc. nuo sveikatos pasaugos [14].
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis sveikatą lemiantys veiksniai yra socialinė ir ekonominė padėtis, aplinka, gyvensena, genetika, lytis, amžius, sveikatos apsaugos prieinamumas. Socialinė ir ekonominė padėtys apima pajamas ir socialinę padėtį, kurios tarpusavyje susijusios su geresne sveikata. Socialiniai palaikymo tinklai kaip šeima, draugai, bendruomenės yra susiję su geresne sveikatos būkle. Kultūra – tai bendruomenės, šeimos papročiai, tradicijos, kuri yra glaudžiai susijusi su geresne sveikata. Žemi išsilavinimo lygmenys yra priskiriami prie prastos sveikatos, didesnės įtampos ir mažesnio pasitikėjimo savimi [44].
Aplinkos veiksniai – tai saugus vanduo ir švarus oras, saugios darbo vietos, namai, keliai. Visa tai ir bendruomenės prisideda prie geros sveikatos. Kalbant apie darbą ir darbo sąlygas, turintys didesnę darbo sąlygų kontrolę žmonės yra sveikesni [44].
Genetikos veiksnys apima paveldėjimą, kuris atlieka didelį vaidmenį gyvenimo trukmės, sveikatingumo, tikimybės vystytis tam tikroms ligoms nustatyme. Vertinant sveikatą lemiantį veiksnį lytį, svarbu paminėti, kad vyrams ir moterims būdinga sirgti skirtingo tipo ligomis skirtingais amžiaus laikotarpiais [44].
Gyvensena apima subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir kaip mes dirbame su gyvenime patiriamu stresu bei iššūkiais, lemiančiais mūsų sveikatą [44].
Labai svarbus sveikatos apsaugos prieinamumas bei naudojimasis paslaugomis, kad būtų užkirstas kelias ir gydomos sveikatą įtakojančios ligos [44].
Sveikatą įtakojantys pagrindiniai veiksniai skirstomi į koreguojamus ir nekoreguojamus [44]: Koreguojami: stresas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, alkoholio, narkotikų
vartojimas, rūkymas.
10
2.2 Jaunų žmonių apibrėžimas, klasifikacija
Pasaulinė sveikatos organizacija jaunus žmones apibūdina asmenimis iki 24 metų amžiaus, kurie klasifikuojami į vaikus, paauglius ir jaunus žmones (jaunimą) [47]:
Vaikai apibūdinami kaip asmenys iki 18 metų amžiaus. Paaugliai – nuo 10 iki 19 metų amžiaus asmenys.
Jaunimas ar jauni žmonės yra nuo 10 iki 24 metų asmenys. Jungtinės Tautos jaunų žmonių amžių apibrėžia nuo 10 iki 24 metų [47]. Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą jaunas žmogus apibrėžiamas kaip asmuo nuo 14 iki 29 metų amžiaus [8].
2.3 Jaunų žmonių mityba
PSO teigia, kad jaunų žmonių sveikatai didelę reikšmę turi gyvensena ir mityba [44]. Tačiau pastaruoju metu atlikti jaunų žmonių mitybos ypatumų tyrimų rezultatai rodo, kad situacija nėra gera ir jaunų žmonių mitybos įpročiai blogėja[10-12].
Didelę svarbą gerai sveikatai jaunų žmonių turi maitinimosi dažnis bei suvartojamų per parą
suvartojamų kalorijų kiekis. Organizmui palankiausia, kai daugiau nei du trečdalius paros raciono
kalorijų suvartojama per pusryčius ir pietus, o vakarienės metu mažiau nei trečdalis. Rekomenduojama, kad būtų 5 – 6 valandų tarpas tarp pusryčių, pietų ir vakarienės. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tyrimais nustatyta, kad nereguliariai valgantys du ar tris kartus per dieną dažniau serga virškinimo trakto ligomis nei tie, kurie valgo reguliariai tris ar keturis kartus per dieną [9].
Studijų laikotarpis siejamas su dideliu užimtumu, todėl dažnai studentams nepavyksta paisyti sveikos mitybos rekomendacijų. Nustatyta, jog studijų metais pakeitę gyvenamą vietą ir gyvenantys atskirai be tėvų studentų mitybos įpročiai buvo blogesni nei gyvenančių kartu su tėvais [15].
Daugiau kaip du trečdaliai apklaustų Maskvos (Rusija) Odontologijos fakulteto studentų valgydavo 2 – 3 kartus per parą bei 72,2 proc. respondentų didžiąją dalį paros raciono kalorijų kiekį suvartodavo vakarienės metu [10].
Floridoje (JAV) atliktu moksliniu tyrimu buvo nustatyta, kad studentai vidutiniškai valgo 2,04 karto per dieną. Pusryčius valgydavo 43,7 proc. merginų ir 35 proc. vaikinų [11].
Turkijoje iš tyrime dalyvavusių studentų 47,7 proc. nepusryčiaudavo, o 25,2 proc. nepietaudavo. Tiek vaikinai, tiek merginos didžiausią paros raciono kalorijų kiekį suvartodavo vakarienės metu [12]. Kitame Turkijos mokslininkų tyrime buvo nustatyta, kad tik vienas iš penkių studentų pusryčiaudavo
11 kasdien (25,9 proc.) ir 3 iš 5 studentų (59,5 proc.) pusryčiaudavo ne kasdien. 69,7 proc. studentų praleisdavo vieną iš pagrindinių valgių, kurių iš pusės pagrindinė praleidimo priežastimi būdavo laiko trūkumas. Puse respondentų (54,9 proc.) paprastai pusryčiaudavo valgykloje, 73,6 proc. pietus valgydavo studentų valgyklose, o vakarienę 43,3 proc. valgydavo restoranuose [18].
Libane iš 220 apklaustų studentų pusė (52,7 proc.) nurodė, kad valgo du kartus per dieną: iš jų 56,5 proc. merginų ir 47,9 proc. vaikinų [19].
Lietuvoje 2011 – 2012 m. apklaustų VU ir LSMU studentų nustatyta, kad dauguma studentų (62,9 proc.) užkandžiauja dažnai. Daugiau nei pusė studentų valgo tris kartus per dieną (56,3 proc.), keturis kartus per dieną – 25,8 proc. Dauguma VU studentų (52,6 proc.) savo mitybą vertina kaip netinkamą [16]. 2005 m. atliktas studentų medikų mitybos tyrimas nurodė, jog 40,0 proc. pirmojo kurso merginų ir 54,7 proc. vaikinų nesilaikė mitybos režimo. Nereguliariai valgė 29,5 proc. trečiojo kurso merginų ir 46,3 proc. vaikinų. Tik 31,0 proc. pirmakursių (32,2 proc. pirmojo kurso merginų ir 29,8 proc. vaikinų) valgė keturis kartus per dieną. Kas trečias pirmojo kurso studentas ir kas antras trečiojo valgė du kartus per dieną. Vieną kartą per dieną valgė tik 1,7 proc. pirmojo kurso studenčių, taip pat 1,8 proc. trečiojo kurso. Tarp vaikinų taip valgančių nebuvo [13]. 2004 – 2005 m. atliktos KMU studentų analizės duomenimis 3 kartus per dieną maitinosi tik 42,2 proc. merginų ir 45 proc. vaikinų, keturis kartus per dieną valgė 24,3 proc. merginų ir 26 proc. vaikinų. Du kartus per dieną maitinosi 20,6 proc. merginų ir 18,8 proc. vaikinų. 72 proc. merginų ir 70 proc. vaikinų užkandžiavo tarp pagrindinių valgymų [17].
Kasdien žmogaus organizmas su maistu turi gauti apie 40 maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Tačiau nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų medžiagų kiekio. Todėl reikia vartoti kasdien kuo įvairesnį maistą tam, kad būtų patenkinti organizmo poreikiai, nes esant trūkumui gali atsirasti sveikatos sutrikimų. Rekomenduojama nors 5 kartus per dieną valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų [9]. PSO duomenimis vaisių, daržovių ir uogų kasdien turi būti suvalgoma bent 400 g. Mėsa, žuvis, pienas ir jų produktai yra nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis, kuris yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi. Riebalai, saldumynai, rafinuotas cukrus ir druska turi būti vartojami retai ir labai mažais kiekiais, nes būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra [9]. PSO rekomenduoja kasdien suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos, kitu atveju tai gali tapti viena iš arterinės hipertenzijos išsivystymo priežasčių [48].
KMU Farmacijos ir Medicinos fakultetų dauguma studentų (59,1 proc. pirmojo kurso merginų ir 52,6 proc. pirmojo kurso vaikinų) kasdien suvartojo iki 100 – 300 gramų daržovių. Tik 16,5 proc. pirmojo kurso merginų ir 10,5 proc. pirmojo kurso vaikinų suvartojo per parą daugiau kaip 400 gramų įvairių šviežių vaisių ar daržovių. Bent 400 gramų vaisių ar daržovių suvartojo tik 14,8 proc. merginų ir 4,9 proc. vaikinų. Vieną kartą per savaitę žuvį ar jos produktus valgė 55,7 proc. pirmojo kurso
12 merginų ir 55,4 proc. vaikinų bei 63,1 proc. ir 63,4 proc. trečiojo kurso merginos ir vaikinai. Maistui sūdyti papildomai druskos nevartoja 16,5 proc. merginų bei 14,3 proc. vaikinų [13]. Kitame tyrime nustatyta, kad LSMU ir VU studentų 1 – 2 kartus per savaitę vartoja žuvį ar jos produktus 14,9 proc. vaikinų ir 52,6 proc. merginų. Beveik trečdalis respondentų (24,6 proc.) žuvies ar jos produktų nevartoja. Grūdinių produktų visiškai nevartoja 1,7 proc. studentų. 55,3 proc. respondentų visada maistą pasūdo, jei yra trūkumas maiste, o neragaudami visada sūdo 8 proc. LSMU ir 9,8 proc. VU studentų [16]. Turkijoje 39,5 proc. respondentų daržoves ir vaisius vartoja 3-5 kartus per savaitę, o 25,2 proc. valgo kasdien. Pieno ir jo produktus kasdien valgė 22,3 proc. studentų, 3-5 kartus per savaitę – 33,6 proc. [18]. Libane atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kasdien daržoves valgo 30,5 proc. studentų. Lyginant studentų daržovių valgymo paplitimą tarp abiejų lyčių buvo nustatyta, kad pasiskirstė vienodai: 31,5 proc. merginų ir 29,2 proc. vaikinų. Beveik vienas trečdalis respondentų (27,3 proc.) nurodė, jog vartoja vaisius kasdien [19].
Floridoje kasdien šviežius vaisius valgo tik 15,7 proc. studentų. Kita grupė studentų, kurie valgo mažiau kaip kartą per dieną šviežius vaisius, dažniau kaip vieną kartą per savaitę valgo 35,4 proc., vieną kartą – 18,4 proc., mažiau kaip vieną kartą – 30,2 proc. [19].
Apibendrinimas. Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugelis
studentų maitinasi nereguliariai ir nesilaiko mitybos režimo. Studentai per mažai vartoja vaisių ir daržovių. Lietuvoje atliktuose tyrimuose nustatyta, jog studentai vartoja per mažai žuvies ir jos produktų.
2.4 Jaunų žmonių antsvoris ir nutukimas
KMI – vienas iš mitybos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių [20]. Pagal KMI yra vertinamas kūno svoris.
1 lentelė. Kūno svorio vertinimas pagal KMI [9]: (Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodinės
rekomendacijos. Mokomoji knyga. Vilnius, 2011; 6-14)
KMI (kg/m²) Kūno svoris
<18,5 Per mažas
18,5–24,9 Normalus
25–29,9 Antsvoris
30–34,9 Pirmo laipsnio nutukimas
35–39,9 Antro laipsnio nutukimas
13 Kai su maistu gaunama energijos daugiau, nei išeikvojama – kūno svoris pradeda didėti [9]. Ištyrus KMU Medicinos ir Odontologijos fakultetų studentus nustatyta, kad normalų svorį turėjo 81,4 proc. respondentų (80,9 proc. merginų ir 83,5 proc. vaikinų). 8,8 proc. studentų turėjo per mažą KMI. 0,45 proc. merginų ir 12,2 proc. vaikinų nustatytas antsvoris, o 0,67 proc. merginų ir 3,5 proc. merginų buvo nutukę [17]. 2005 m. analizuojant studentų medikų mitybą gauti rezultatai, kad 83,5 proc. pirmojo kurso merginų ir 64,9 proc. vaikinų turėjo normalų kūno svorį. Antsvorį turėjo 4,3 proc. pirmo kurso merginų ir 15,8 proc. vaikinų [13].
Įvertinus gyvenančių bendrabutyje Turkijos studentų mitybą buvo nustatyta, kad per mažą kūno svorį turėjo 11,6 proc., normalų – 80,8 proc., antsvorį – 7,6 proc. studentų [18]. Kitame tyrime buvo tirta penkių Turkijos universiteto studentų mitybos ypatumai, kurio metu nustatė, jog normalų svorį turėjo 69,5 proc. vaikinų ir 77,7 proc. merginų. Antsvoris nustatytas 25,1 proc. vaikinams ir 5,6 proc. merginoms, nutukimą turi 3,6 proc. vaikinų ir 0,4 proc. merginų [12].
2002 ir 2006 m. Švedijoje buvo analizuojami medicinos studentų mitybos įpročiai, kurių metu nustatyta, jog per mažą svorį turi 5 proc. studenčių. 10 proc. merginų ir 22 proc. vaikinų turėjo KMI virš 25 [21]. Libane mokslininkai vertindami studentų valgymo įpročius ir nutukimo paplitimą, išanalizavo, kad normalų svorį turėjo 47,9 proc. vaikinų ir 75,8 proc. merginų. Viršsvorio ir nutukimo pasiskirstymas tarp lyčių buvo: vaikinai 37,5 proc. ir 12,5 proc., merginos – 13,7 proc. ir 3,2 proc. 7,3 proc. merginų ir 2,1 proc. vaikinų turėjo per mažą svorį [19].
Vokietijoje 2008 m. ir 2013 m. vertinant tyrimų rezultatus, nustatyta, jog normalų svorį turinčių slaugos studentų sumažėjo nuo 72,9 proc. iki 64,1 proc. Turinčių viršsvorį studentų procentas padidėjo nuo 15,8 proc. iki 24,3 proc. Nutukusių slaugos studentų procentas per penkis metus taipogi padidėjo nuo 3,0 proc. iki 7,3 proc. [26].
Apibendrinimas. Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse didėja
antsvorį ar nutukimą turinčių jaunų žmonių skaičius.
2.5 Jaunų žmonių alkoholio vartojimas
PSO duomenimis alkoholio vartojimas yra kaip priežastinis faktorius daugiau kaip 200 ligų ir sužalojimo atvejų. Alkoholio vartojimas yra susijęs su pavojumi išsivystyti sveikatos sutrikimams kaip protinis ir elgesio sutrikimas, alkoholio priklausomybė, kepenų cirozė, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, taipogi sužalojimai kylantys dėl smurto ir kelių eismo įvykiai. Alkoholio
14 vartojimas gali sukelti nedarbingumą ar net mirtį ankstyvame amžiuje. 20 – 39 m. amžiaus grupėje beveik 25 proc. mirčių priežastis yra alkoholio vartojimas [37].
2007 m. ESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tyrimo metu Lietuvoje išanalizuota, kad per paskutines 30 dienų vartojo alkoholį 65 proc. paauglių, o lyginant su 2003 m. buvo 77 proc. [23]. 2015 m. buvo pakartotas ESPAD tyrimas 35 šalyse, kurio metu buvo apklausta 96046 15 -16 m. paaugliai. Beveik pusė respondentų (47 proc.) nurodė, kad vartoja alkoholį nuo 13 m. amžiaus ir anksčiau. Daugiausiai atsakiusių teigiamai paauglių: Gruzijoje (72 proc.), Čekijos Respublikoje (68 proc.) ir Kipre (66 proc.). Mažiausiai teigiamai atsakiusiųjų Islandijoje (14 proc.) ir Norvegijoje (19 proc.). Kas dvyliktas paauglys buvo patyręs apsvaigimą nuo alkoholio būdamas 13 m. amžiaus ar jaunesnis. Visose 35 šalyse, išskyrus Islandiją (35 proc.), bent kartą savo gyvenime alkoholio buvo vartoję 50 proc. ir daugiau respondentų. Nepaisant išliekančio dažno alkoholio vartojimo tarp paauglių, daugiau kaip du dešimtmečius tendencijos rodo teigiamą tendenciją, jog paaugliai vartojo alkoholį laisvalaikiu per paskutines 30 dienų tarp 1995 m. ir 2015 m. kito nuo 56 proc. iki 47 proc. Tačiau alkoholio vartojimo pakitimai berniukų grupėje buvo mažiau ryškūs, per paskutinius dvidešimt metų sumažėjo nuo 36 proc. iki 35 proc. [24].
1994 – 2010 m. Lietuvoje buvo atliktas HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimas. 2010 m. paskutinės apklausos metu buvo nustatyta, kad kas dešimtas respondentas reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus. Lyginant 1994 m. ir 2010 m. apklausos rezultatus, nustatyta, kad vartojančių alkoholinius gėrimus procentas sparčiai išaugo tiek berniukų (nuo 13,6 proc. iki 25,2 proc.), tiek mergaičių (nuo 5,5 proc. iki 16,9 proc.) grupėse. Visų tyrimo metų rezultatai parodė, kad pirmą kartą pasijaučia apsvaigę nuo alkoholio vis jaunesni moksleiviai: berniukų amžius kito nuo 14,97 m. iki 13 m., mergaičių – nuo 15 m. iki 13,62 m. [25]. Vertinant 2005 – 2006 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto studentų alkoholio vartojimo dažnumą, išanalizuota, jog kasdien vartojančių alkoholį vaikinų buvo beveik 10 kartų daugiau nei merginų tarpe (5,3 proc. ir 0,4 proc. atitinkamai). Vieną ar kelis kartus savaitėje vartoja alkoholinius gėrimus vaikinų grupėje 40,4 proc., merginų žymiai mažiau – 17,8 proc. Merginos dažniau vartojo alkoholinius gėrimus vieną ar kelis kartus per mėnesį (54,0 proc.) nei vaikinai (38,3 proc.) [31].
Vokietijoje 2013 m. išanalizuotas alkoholio vartojimo paplitimas tarp slaugos studentų. Nustatyta, kad 26,6 proc. apklaustųjų buvo abstinentai, žemo pavojaus vartotojus sudarė 52,9 proc. ir 19,7 proc. buvo apibūdinti kaip pavojingi vartotojai. Vertinant 2008 m. ir 2013 m. rezultatus, pavojingų vartotojų procentas padidėjo nuo 11,3 proc. iki 19,7 proc. [26]. Pietų Afrikoje iš 1600 paauglių: 22,4 proc. yra vartoję alkoholį [27]. Kinijoje iš 105752 apklaustųjų alkoholio vartojimo paplitimas tuo metu buvo 7,3 proc. ir 13,2 proc. jaunų žmonių nurodė problemas, kurios buvo susijusios su alkoholio vartojimu [28]. Tailande (Pietryčių Azija) buvo tiriamas alkoholio vartojimo paplitimas tarp 12 ir 15 m. mokinių,
15 nustatyta, jog alkoholį vartoja 14,8 proc. Iš vartojančių alkoholį daugiau nei puse (62,4 proc.) per pastarąsias 30 dienų vartojo alkoholinius gėrimus vieną ar dvi dienas, o trečdalis likusiųjų (36,6 proc.) daugiau kaip tris dienas [30].
Apibendrinimas. Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad vis jaunesnių žmonių tarpe vyrauja
alkoholio vartojimas: daugiau nei pusė respondentų iš Gruzijos, Čekijos Respublikos, Kipro nurodė vartojantys alkoholį nuo 13 m. amžiaus ir anksčiau. Daugelyje šalių daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė vartoję alkoholį bent kartą gyvenime. Lietuvos tyrimų duomenimis kasmet bent kartą apsvaigusių nuo alkoholio jaunų žmonių skaičius didėja ir amžius vis jaunėja.
2.6 Jaunų žmonių rūkymas
Tabako epidemija yra viena iš didžiausių sveikatos apsaugos grėsmių, kuri kasmet nusineša apytiksliai 6 milijonus žmonių gyvybių. 5 milijonai mirčių yra sąlygota tiesioginio tabako vartojimo, o 600 000 mirčių yra nerūkančiųjų pasyvaus rūkymo rezultatas [40].
2015 m. JAV ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, rūkymas yra paplitęs tarp vidurinės mokyklos vaikinų 2,3 proc., merginų – 2,2 proc. Vertinant tų pačių metų rezultatus tarp aukštųjų mokyklų studentų, nustatyta, kad rūkymo paplitimas yra padidėjęs. Vaikinų grupėje rūkančių cigaretes buvo 10,7 proc., merginų – 7,7 proc. Tai rodo, jog rūkymo paplitimas didėja kartu su jaunų žmonių amžiumi [41]. Nustatyta, kad šiandien tabaką vartoja 3 milijonai aukštųjų mokyklų studentų ir 600 000 vidurinių mokyklų mokinių. Kas trečias jaunas suaugęs žmogus rūko cigaretes. Kas ketvirtas vyresnis mokinys rūko cigaretes ir kas penktas vyresnis aukštosios mokyklos studentas rūko cigarus [43].
1995 – 2004 m. buvo apklausta 1518 KMU Medicinos fakulteto šeštojo kurso studentų, nustatyta, jog reguliariai rūkė 19,4 proc. vaikinų ir 4,2 proc. merginų. Kiekvienais metais vertinant rūkymo paplitimą vaikinų ir merginų grupėse išanalizuota, jog merginų grupėje rūkančiųjų skaičius kasmet augo ir 2001 m. reguliariai ar nereguliariai rūkė kas penkta studentė. Vaikinų grupėje žymesnių pokyčių nestebėta. Abiejų lyčių grupėse rūkymo pradžios amžius beveik nesiskyrė: vaikinų - 17,6±3,1 metų ir merginų - 17,7±4,6 metų. Tačiau dauguma studentų (80 proc.) sutiko, kad rūkymas kenkia ir kelia pavojų sveikatai. Taip manė 70 proc. rūkančių ir 83 proc. nerūkančių studentų. Remiantis rūkančių ir nerūkančių nuomone, nustatyta, jog rūkantys buvo dažniau linkę abejoti pasyvaus rūkymo žala aplinkiniams. 66 proc. respondentų sutiko, jog rūkymas yra viena iš priklausomybės ligų [22].
2007 m. Lietuvoje atliktu ESPAD tyrimu išanalizuota, kad 2007 m. bandžiusių rūkyti 15-16 m. paauglių buvo 71 proc., o 2003 m. – 80 proc. Vertinant 2003 ir 2007 m. tyrimo rezultatus, nustatyta, kad 2007 m. padidėjo rūkymo rizikos suvokimas tarp paauglių [23].
16 Vertinant HBSC tyrimo rezultatus Lietuvoje, nustatyta, jog rūkymas sparčiai plinta tarp jaunų žmonių. Penkiolikos metų daugiau nei trys ketvirtadaliai abiejų lyčių paauglių jau yra bandę rūkyti. Lyginant 1994 – 2010 m. amžius kada pirmą kartą buvo surūkyta cigaretė berniukų grupėje kito nuo 13 m. iki 12 m., mergaičių – nuo 15 m. iki 13 m. Abiejose lyčių grupėse stebimas vis jaunesnis amžius kada pirmą kartą pabandoma rūkyti [25]. 2005 – 2006 m. atlikus tyrimą tarp LŽŪU studentų buvo įvertintas rūkymo dažnumas. Iš 1475 respondentų 42,7 proc. vaikinų ir 30,1 proc. merginų rūkė. Niekada nerūkusių vaikinų buvo daugiau nei rūkančių (42,1 proc.), o merginų tarpe nerūkančiųjų buvo didesnis procentas (55,0 proc.). Vertinant metusių rūkyti pasiskirstymą tarpo lyčių, nustatyta, kad 15,2 proc. vaikinų ir 14,9 proc. merginų [31].
Vokietijoje 2008 m. ir 2013 m. buvo vertintas rūkymo paplitimas tarp slaugos studentų. Vertinant abiejų metų rezultatus, nustatyta, kad nerūkančiųjų skaičius per penkis metus sumažėjo nuo 59,0 proc. iki 57,1 proc. 2013 m. buvo 42,9 proc. rūkančiųjų, iš kurių 29,0 proc. surūkydavo mažiau kaip 10 cigarečių per dieną, o likusi dalis (13,9 proc.) respondentų surūkydavo nuo 10 iki 20 cigarečių per dieną [26]. Bangladeše (Pietų Azija) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad iš 264 respondentų rūkė 60,2 proc. Vaikinų grupėje rūkė 68,81 proc., o merginų – 19,56 proc. [29]. Tailande nustatyta, tarp 12 m. ir 15 m. rūkymas buvo paplitęs 8,2 proc. Vertinant rūkymo paplitimo pasiskirstymą lyčių grupėse išanalizuota, jog berniukų (15 proc.) rūkė daugiau nei mergaičių (2,2 proc.) [30].
Apibendrinimas. Užsienio ir Lietuvos tyrimų duomenimis vertinant rūkymo paplitimą tarp
mokinių ir studentų stebime kasmet didėjantį rūkančiųjų jaunų žmonių skaičių. Lietuvoje lyginant 1994 m. – 2010 m. tyrimų duomenis kada pirmą kartą buvo surūkyta cigaretė nustatytas vis jaunesnis amžius kai pabandoma ar pradedama rūkyti.
2.7 Jaunų žmonių fizinis aktyvumas
Žmogaus kūnas yra pritaikytas judėjimui, todėl nuolatinė fizinė veikla yra labai svarbi mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Nuo fizinio aktyvumo priklauso žmogaus sveikata, gyvenimo kokybė. Esant pastoviam fiziniam aktyvumui didėja tikimybė nesirgti lėtinėmis ligomis, gerėja gyvenimo kokybė, bendra savijauta, fizinė ištvermė [42]. Dėl fizinio aktyvumo stokos ir pasyvios gyvensenos didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis, kurios gali tapti mirties priežastimi. Nustatyta, jog fizinis pasyvumas yra ketvirtas rizikos veiksnys globaliniam mirtingumui (6 % mirčių pasauliniu mastu). Fizinio aktyvumo stoka veda į padidėjusį arterinį kraujospūdį (13 %), tabako vartojimą (9 %) bei padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje (6 %). Nustatyta, kad buvimas fiziškai aktyviu lemia tinkamą KMI t.y. žmogaus svoris būna normalus ir mažėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis [36]. PSO duomenimis,
17 vis mažėjanti fizinė veikla vyrauja daugelyje šalių. Pasauliniu mastu, 23 proc. suaugusių ir 81 proc. mokyklą lankančių paauglių nėra pakankamai aktyvūs [38].
Pagal PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir paaugliams būtina sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio arba aukšto intensyvumo fizinio krūvio kasdien. Kasdien atliekant fizinę veiklą daugiau nei 60 minučių teikia papildomai naudos sveikatai. Ne mažiau kaip tris kartus per savaitę fizinis krūvis turi būti intensyvus, kad padidintų kaulų tankį ir mineralizaciją, raumenų jėgą ir sąnarių lankstumą. Svarbu paminėti, kad nuolat pateikiamos PSO rekomendacijos yra tik minimalūs fizinio aktyvumo lygmenys. Jauni žmonės gali laikytis reikiamos 60 minučių fizinio aktyvumo normos susumuodami trumpų atskirų įvairių fizinio aktyvumo rūšių ar atlikdami ilgesnes [39].
Fizinio aktyvumo lygiai yra skirstomi: neaktyvus, nepakankamai aktyvus, pakankamai aktyvus.
Neaktyviam lygiui yra priskiriami tie jauni žmonės, kurie niekada arba labai retai būna fiziškai aktyvūs. Nepakankamai aktyvūs – būna fiziškai aktyvūs, bet ne kiekvieną savaitę arba kiekvieną savaitę užsiima lengva fizine veikla (pasivaikščiojimas, lengva mankšta, namų ruoša).
2 lentelė. Fizinio aktyvumo lygio įvertinimas (Parengta pagal: WHO, 2010 „Global Recommendations
on Physical Activity for Health“. CDC ”2008 Physical Activity Guidelines for Americans”)
Fizinio aktyvumo lygis
Įvertinimas
Neaktyvus Niekada ar labai retai būnu fiziškai aktyvus
Nepakankamai Būnu fiziškai aktyvus bet ne kiekvieną savaitę.
Lengvas fizinis aktyvumas kiekvieną savaitę.
Pakankamai Būnu fiziškai aktyvus kiekvieną savaitę:
Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas: 150 minučių per savaitę/3-5 kartai per savaitę;
Didelio intensyvumo fizinis aktyvumas: 75 minučių per savaitę/3-5 kartai per savaitę.
Fizinio aktyvumo trukmė turi būti netrumpesnė nei 10 minučių, kurio metu padažnėja kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis.
Vertinant Vokietijoje atlikto tyrimo 2008 m. ir 2013 m. gautus rezultatus, nustatyta, kad 1 val. per savaitę fiziškai aktyvių studentų padidėjo nuo 12,8 proc. iki 14,3 proc. Fiziškai aktyvių nuo 1 val. iki 2 val. per savaitę sumažėjo nuo 36,1 proc. iki 33,6 proc. Užsiimančių nuo 2 val. iki 4 val. per savaitę fiziniu aktyvumu padidėjo nuo 20,3 proc. iki 26,3 proc. Daugiau kaip 4 val. per savaitę fizinį aktyvumą palaikančiųjų procentas sumažėjo nuo 30,5 proc. iki 25,5 proc. [26]. Tailande įvertintas 12 m. ir 15 m. mokinių fizinis aktyvumas, kurio metu nustatyta, kad du trečdaliai (76,3 proc.) respondentų
18 buvo fiziškai neaktyvūs (fizinis neaktyvumas buvo laikomas kai užsiimdavo kasdien mažiau kaip 60 min. fizine veikla 5 dienas savaitėje). Lyginant fizinio neaktyvumo pasiskirstymą tarp lyčių grupėse, nustatyta, kad mergaitės buvo fiziškai pasyvesnės (84,6 proc.) nei berniukai (67,5 proc.) [30].
Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad jaunų žmonių fizinis aktyvumas su amžiumi mažėja ir, kad mergaitės yra fiziškai pasyvesnės nei berniukai [32-35]. Lietuvoje palyginus 1994 – 2010 m. atliktų tyrimų duomenis, nustatyta, kad kas antras berniukas ir kas penkta mergaitė buvo fiziškai aktyvūs. Berniukų grupėje didžiausias fizinis aktyvumas buvo 1998 m. (49,8 proc.), vėliau sumažėjo ir 2010 m. buvo 39,5 proc. fiziškai aktyvių berniukų. Mergaičių fizinis aktyvumas sumažėjo 2010 m. (nuo 21,0 proc. 2006 m. iki 17,7 proc. 2010 m.) [35].
Apibendrinimas. Apibendrinus išanalizuotą literatūrą matome, kad tiek Europos, tiek Lietuvos
jaunų žmonių tarpe vyrauja fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija. Daugelis moksleivių ir studentų neatitinka fizinio aktyvumo rekomendacijų. Merginos yra fiziškai pasyvesnės nei vaikinai.
19
3. TYRIMO METODIKA
2.1 Tiriamoji populiacija
Tyrime dalyvavo visi 2016 m. į KTU įstoję studentai, šie studentai buvo įvertinti mokantis „Asmens sveikatos ugdymo“ modulyje Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijoje. Tyrimas buvo atliktas 2016 m. rugsėjo – gruodžio mėn., kuriame dalyvavo iš viso 1122 studentų. Anketų grąžinta – 1117, atsako dažnis – 99,6 proc. Vyriškos lyties atstovai sudaro – 66,1 proc., moterys – 33,9 proc. respondentų. Tiriamoji populiacija buvo 18–27 m. amžiaus, kurio vidurkis 19±0,79 m.
2.2 Tyrimo metodika
Tyrimo metu buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Studentų apklausa vyko KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos užsiėmimų metu. Studentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, kaip pildyti anketas bei garantuojamas apklausos duomenų konfidencialumas. Kiekvieno tiriamojo vardas ir pavardė buvo užkoduoti.
2.3 Tyrimo klausimynas
Apklausos metu buvo naudoti du klausimynai: „Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas“ ir „Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas“ (angl. Rapid Assessment of Physical Activity).
Anketinei apklausai atlikti buvo sudarytas „Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas“ klausimynas. Anketoje pateikiami klausimai skirti įvertinti tiriamųjų sociodemografinius rodiklius, mitybą, sveikatos būklę, žalingus įpročius ir fizinį aktyvumą. Klausimyno dalis apie mitybos įpročius buvo sudaryta naudojant Viliaus Grabausko, Jūratės Klumbienės, Janinos Petkevičienės, Editos Šakytės, Vilmos Kriaučionienės, Aurelijaus Verygos tyrimo klausimyną “Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014” [46].
Tyrimo metu buvo naudotas fizinio aktyvumo lygiui nustatyti „Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas“ (angl. RAPA - Rapid Assessment of Physical Activity) klausimynas, šiam klausimynui naudoti buvo gautas autorių leidimas. Klausimyną sudaro dvi dalys: pirma dalis yra skirta įvertinti fizinio aktyvumo lygiui ir intensyvumui, antra – lankstumui ir raumenų jėgai. Pirmoje dalyje pateikiami septyni klausimai. Fizinio aktyvumo lygis ir intensyvumas nustatomas pagal pažymėtą atsakymą. Jeigu pasirenkamas pirmas klausimas – fizinis aktyvumas vertinamas kaip „sėdimas rėžimas“, antras klausimas – vertinamas kaip „neaktyvus“, trečias klausimas – „nepakankamai
20 aktyvus, lengvos fizinės veiklos“, ketvirtas ir penktas klausimai – „nepakankamai aktyvus“, šeštas ir septintas klausimai – „aktyvus“.
2.4 Statistinės duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SSPS 21.0 kompiuterines programas. Kiekybiniai požymiai buvo grupuoti. Kokybiniai požymiai buvo pateikti nurodant absoliutinius skaičius ir procentus. Jų palyginimui taikytas χ2 kriterijus. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
21
4. REZULTATAI
Sociodemografiniai ir ligos duomenys
Klausimynus užpildė 1117 studentų, iš jų 66,1 proc. buvo vyrai ir 33,9 proc. – moterys. Vyrų amžiaus vidurkis buvo 19 (min-max: 18-27), moterų – 19 (min-max: 18-24). Dauguma studentų (73,6 proc.) buvo 19 metų. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų (78,1 proc.) buvo normalaus kūno svorio. 13,2 proc. respondentų turėjo viršsvorį. Per mažo kūno svorio moterų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei vyrų (p=0,001), o per didelio kūno svorio vyrų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei moterų (p=0,001). Pusė tiriamųjų (53,8 proc.) sirgo lėtinėmis ligomis. Vyrų statistiškai reikšmingai daugiau sirgo viena ar dviem ir daugiau lėtinėmis ligomis nei moterų (p=0,004). 32,9 proc. tiriamųjų sirgo akių ligomis - moterų statistiškai reikšmingai daugiau nei vyrų (p=0,001). Antra pagal dažnį lėtinė liga tarp apklaustųjų buvo alergija, kuria sirgo 14,3 proc. Mažiau nei vienas trečdalis apklaustųjų (21,3 proc.) rūkė. Vyrų grupėje statistiškai reikšmingai daugiau rūkė nei moterų (p=0,014). 72,3 proc. studentų vartojo alkoholį. (žiūrėkite 3 lentelėje).
3 lentelė. Respondentų sociodemografiniai rodikliai ir sveikatos būklė
Požymis Respondentai P Visi N (proc.) Vyrai N (proc.) Moterys N (proc.) Amžiaus grupės: 18 m. 19 m. 20 ir daugiau m. 127 (11,6) 808 (73,6) 163 (14,8) 70 (9,7) 529 (73,4) 122 (16,9) 57 (15,1) 279 (74,0) 41 (10,9) 0,002 KMI: < 18,5 18,5 – 25,0 > 25 93 (8,7) 833 (78,1) 141 (13,2) 31 (4,4) 550 (78,6) 119 (17,0) 62 (16,9) 283 (77,1) 22 (6,0) 0,001
Lėtinių ligų skaičius: Nėra 1 2 ir daugiau 515 (46,1) 425 (38,0) 177 (15,8) 365 (49,5) 269 (36,4) 104 (14,1) 150 (39,6) 156 (41,2) 73 (19,3) 0,004
Diagnozuotos lėtinės ligos:
Akių ligos (trumparegystė, toliaregystė) Alergija
Judinamojo aparato ligos (stuburo ir sąnarių ligos) Širdies ir kraujagyslių ligos (širdies yda)
Kvėpavimo ligos (bronchinė astma)
368 (32,9) 160 (14,3) 91 (8,2) 59 (5,3) 57 (5,1) 213 (28,9) 106 (14,4) 60 (8,1) 36 (4,9) 49 (6,6) 155 (40,9) 54 (14,2) 31 (8,2) 23 (6,1) 8 (2,1) 0,001 0,959 0,912 0,124 0,001 Rūkymas: Rūkiau, mečiau
Nerūkau, nerūkiau niekada Rūkau 91 (8,1) 788 (70,5) 238 (21,3) 72 (9,8) 505 (68,4) 161 (21,8) 19 (5,0) 283 (74,7) 77 (20,3) 0,014 Alkoholio vartojimas: Vartoja Nevartoja 813 (72,8) 304 (27,2) 536 (72,6) 202 (27,4) 277 (73,1) 102 (26,9) 0,871
22
Gyvensenos duomenys
Dauguma apklaustųjų (62,6 proc.) valgo vaisių vieną ir mažiau kartų per dieną. Vyrai per savaitę dažniausiai vaisius valgo tris ir mažiau kartų, moterys – nuo keturių iki šešių kartų (p=0,001). 64,2 proc. vyrų ir 58,6 proc. moterų valgo vieną ir mažiau kartų per dieną daržovių. Per savaitę vyrai ir moterys dažniausiai daržoves valgo nuo keturių iki šešių kartų. Kasdien pusryčiauja dauguma tiriamųjų (81,6 proc.). 69,7 proc. apklaustųjų pietus valgo namuose, 98,1 proc. vakarieniauja namuose. Daugiau nei pusei apklaustųjų (60,4 proc.) svarbi sveika mityba. (žiūrėkite 4 lentelėje).
4 lentelė. Respondentų mitybos įpročiai
Požymis Respondentai P Visi N (proc.) Vyrai N (proc.) Moterys N (proc.) Valgau vaisius per dieną:
≤ 1 kartą 2 ir daugiau kartų 699 (62,6) 418 (37,4) 489 (66,3) 249 (33,7) 210 (55,4) 169 (44,6) 0,001
Valgau vaisius per savaitę: ≤ 3 kartus 4 – 6 kartus 7 ir daugiau 382 (34,2) 422 (37,8) 313 (28,0) 285 (38,6) 253 (34,3) 200 (27,1) 97 (25,6) 169 (44,6) 113 (29,8) 0,001
Valgau daržoves per dieną: ≤ 1 kartą 2 ir daugiau kartų 696 (62,3) 421 (37,7) 474 (64,2) 264 (35,8) 222 (58,6) 157 (41,4) 0,065
Valgau daržoves per savaitę: ≤ 3 kartus 4 – 6 kartus 7 ir daugiau kartų 291 (26,1) 422 (37,8) 404 (36,2) 207 (28,0) 272 (36,9) 259 (35,1) 84 (22,2) 150 (39,6) 145 (38,3) 0,105 Paprastai pusryčiauju: Taip Ne 911 (81,6) 206 (18,4) 609 (82,5) 129 (17,5) 302 (79,7) 77 (20,3) 0,247 Paprastai pietauju: Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje
Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nepietauju 778 (69,7) 58 (5,2) 182 (16,3) 73 (6,5) 26 (2,3) 522 (70,7) 37 (5,0) 137 (18,6) 34 (4,6) 8 (1,1) 256 (67,5) 21 (5,5) 45 (11,9) 39 (10,3) 18 (4,7) 0,001 Paprastai vakarieniauju: Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje
Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nevakarieniauju 1096 (98,1) 8 (0,7) 4 (0,4) 4 (0,4) 5 (0,4) 728 (98,6) 4 (0,5) 3 (0,4) 2 (0,3) 1 (0,1) 368 (97,1) 4 (1,1) 1 (0,3) 2 (0,5) 4 (1,1) 0,177
Sveikos mitybos svarba: Svarbu Nesvarbu 675 (60,4) 442 (39,6) 425 (57,6) 313 (42,4) 250 (66,0) 129 (34,0) 0,007
23 63,7 proc. užsiima fizine veikla kiekvieną savaitę. Per savaitę vyrai statistiškai reikšmingai dažniau buvo fiziškai aktyvūs nei moterys: vyrai penkis ir daugiau kartų, moterys - nuo trijų iki keturių kartų (p=0,016). Vertinant tiriamųjų fizinio aktyvumo trukmę per savaitę: vyrai fiziškai aktyvūs būdavo tris ir daugiau valandų, moterys iki vienos valandos (p=0,001). Daugiau nei pusės apklaustųjų (68,4 proc.) reguliari fizinė veikla buvo pasivaikščiojimas. Vertinant tiriamųjų fizinį aktyvumą pagal RAPA klausimyną neaktyvūs buvo 40,1 proc., nepakankamai fiziškai aktyvūs – 19,8 proc., pakankamai fiziškai aktyvūs – 40,1 proc. Vyrai buvo statistiškai reikšmingai fiziškai aktyvesni nei moterys (p=0,001). Moterys buvo statistiškai reikšmingai neaktyvios lyginant su vyrais (p=0,001). (žiūrėkite 5
lentelėje).
5 lentelė. Respondentų fizinio aktyvumo įpročiai
Požymis Respondentai P Visi N (proc.) Vyrai N (proc.) Moterys N (proc.) Kiekvieną savaitę užsiima fizine veikla:
Taip Ne 712 (63,7) 405 (36,3) 500 (67,8) 238 (32,2) 212 (55,9) 167 (44,1) 0,001
Fizinis aktyvumas per savaitę: Iki 2 kartų 3 – 4 kartai 5 ir daugiau kartų 324 (29,2) 412 (37,1) 374 (33,7) 202 (27,6) 262 (35,8) 268 (36,6) 122 (32,3) 150 (39,7) 106 (28,0) 0,016
Fizinio aktyvumo trukmė per savaitę: Iki 1 val. 2 – 3 val. > 3 val. 390 (35,4) 327 (29,7) 385 (34,9) 223 (30,6) 206 (28,3) 299 (41,1) 167 (44,7) 121 (32,4) 86 (23,0) 0,001
Reguliari fizinė veikla: Pasivaikščiojimas Namų ruoša Greitas ėjimas
Treniruotės su treniruokliais, svarmenimis Lengva mankšta 764 (68,4) 500 (44,8) 440 (39,4) 338 (30,3) 322 (28,8) 445 (60,3) 242 (32,8) 248 (33,6) 263 (35,6) 190 (25,7) 319 (84,2) 258 (68,1) 192 (50,7) 75 (19,8) 132 (34,8) 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 Fizinio aktyvumo vertinimas (RAPA klausimynas):
Neaktyvūs
Nepakankamai fiziškai aktyvūs Fiziškai aktyvūs 448 (40,1) 221 (19,8) 448 (40,1) 272 (36,9) 143 (19,4) 323 (43,8) 176 (46,4) 78 (20,6) 125 (33,0) 0,001
*lyginta vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05
Respondentų subjektyvią sveikatos būklę lemiantys veiksniai
Mažo ir normalaus svorio vyrai savo sveikatos būklę vertino statistiškai reikšmingai geriau nei vyrai, kurie turėjo viršsvorį (p=0,007). Moterų grupėje statistiškai reikšmingų skirtumų neišsiskyrė. Vertinant sveikatos būklę priklausomai nuo lėtinių ligų skaičius vyrų grupėje neturintys lėtinių ligų savo sveikatos būklę vertino statistiškai reikšmingai geriau nei tie vyrai, kurie turėjo dvi ir daugiau lėtinių ligų (p=0,001). Lėtinės ligos buvimas daro
24 statistiškai patikimą įtaką tiriamųjų subjektyvios sveikatos būklės vertinimui. Vyrų grupėje geresnę sveikatos būklę nurodė neturintys lėtinių ligų (p=0,001). Geresnę sveikatos būklę moterų grupėje įvertino neturinčios lėtinių ligų (p=0,047). (žiūrėkite 6 lentelėje).
6 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal sociodemografinius ir ligos duomenis
Požymis Vyrai
N (proc.)
P Moterys
N (proc.)
P
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta Amžius: 18 m. 19 m. 20 ir daugiau m. 19 (27,1) 139 (26,3) 46 (37,7) 28 (40,0) 224 (42,3) 37 (30,3) 23 (32,9) 166 (31,4) 39 (32,0) 0,08 3 13 (22,8) 66 (23,7) 11 (26,8) 29 (50,9) 132 (47,3) 16 (39,0) 15 (26,3) 81 (29,0) 14 (34,1) 0,83 8 KMI: < 18,5 18,5 – 25,0 > 25,0 2 (6,5) 163 (29,6) 32 (26,9) 16 (51,6) 225 (40,9) 38 (31,9) 13 (41,9) 162 (29,5) 49 (41,2) 0,00 7 11 (17,7) 75 (26,5) 2 (9,1) 28 (45,2) 133 (47,0) 10 (45,5) 23 (37,1) 75 (26,5) 10 (45,5) 0,09 9 Lėtinių ligų skaičius:
0 1 2 ir daugiau 128 (35,1) 72 (26,8) 9 (8,7) 135 (37,0) 117 (43,5) 41 (39,4) 102 (27,9) 80 (29,7) 54 (51,9) 0,00 1 45 (30,0) 29 (18,6) 17 (23,3) 69 (46,0) 79 (50,6) 29 (39,7) 36 (24,0) 48 (30,8) 27 (37,0) 0,07 5 Lėtinės ligos buvimas:
Yra Nėra 81 (21,7) 128 (35,1) 158 (42,4) 135 (37,0) 134 (35,9) 102 (27,9) 0,00 1 46 (20,1) 45 (30,0) 108 (47,2) 69 (46,0) 75 (32,8) 36 (24,0) 0,04 7 *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05
Rūkymas ir alkoholio vartojimas vyrų ir moterų grupėse statistiškai patikimos įtakos subjektyvios sveikatos būklės vertinime neturėjo. (žiūrėkite 7 lentelėje).
7 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal žalingus įpročius
Požymis Vyrai
N (proc.)
P Moterys
N (proc.)
P
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta Rūkymas: Rūkiau, mečiau Nerūkau, nerūkiau niekada Rūkau 16 (22,2) 156 (30,9) 37 (23,0) 30 (41,7) 198 (39,2) 65 (40,4) 26 (36,1) 151 (29,9) 59 (36,6) 0,19 7 4 (21,1) 70 (24,7) 17 (22,1) 10 (52,6) 131 (46,3) 36 (46,8) 5 (26,3) 82 (29,0) 24 (31,2) 0,96 7 Alkoholio vartojimas: Vartoja Nevartoja 145 (27,1) 64 (31,7) 221 (41,2) 72 (35,6) 170 (31,7) 66 (32,7) 0,31 6 64 (23,1) 27 (26,5) 136 (49,1) 41 (40,2) 77 (27,8) 34 (33,3) 0,11 6 *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05
25 Analizuojant fizinio aktyvumo įtaką vyrų grupėje kiekvieną savaitę užsiimantys fizine veikla sveikatos būklę vertino geriau nei rečiau užsiimantys (p=0,001). Moterų grupėje reguliariai užsiimančios fizine veikla sveikatos būklę vertino geriau nei ne kiekvieną savaitę užsiimančios (p=0,022). Geresnę sveikatos būklę nurodė vyrų grupėje tie, kurie penkis ir daugiau kartų per savaitę bei >3 val. trukmės buvo fiziškai aktyvūs (p=0,001). Moterų grupėje fizinio aktyvumo trukmė ir fizinio aktyvumo kartai per savaitę statistiškai reikšmingos įtakos sveikatos būklės vertinime neturėjo. Sveikatos būklę geriau vertino fiziškai aktyvūs vyrai (p=0,001). Moterų grupėje fizinio aktyvumo lygiai statistiškai reikšmingos įtakos sveikatos būklės vertinime neturėjo. (žiūrėkite 8 lentelėje).
8 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal fizinio aktyvumo įpročius
Požymis Vyrai
N (proc.)
P Moterys
N (proc.)
P
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta Kiekvieną savaitę
užsiima fizine veikla: Taip Ne 174 (34,8) 35 (14,7) 193 (38,6) 100 (42,0) 133 (26,6) 103 (43,3) 0,00 1 59 (27,8) 32 (19,2) 102 (48,1) 75 (44,9) 51 (24,1) 60 (35,9) 0,02 2 Fizinis aktyvumas per
savaitę: Iki 2 kartų 3 – 4 kartai 5 ir daugiau kartų 29 (14,4) 77 (29,4) 102 (38,1) 82 (40,6) 108 (41,2) 99 (36,9) 91 (45,0) 77 (29,4) 67 (25,0) 0,00 1 27 (22,1) 31 (20,7) 33 (31,1) 54 (44,3) 74 (49,3) 48 (454,3) 41 (33,6) 45 (30,0) 25 (23,6) 0,23 9 Fizinio aktyvumo trukmė
per savaitę: Iki 1 val. 2 – 3 val. > 3 val. 42 (18,8) 46 (22,3) 118 (39,5) 85 (38,1) 91 (44,2) 112 (37,5) 96 (43,0) 69 (33,5) 69 (23,1) 0,00 1 40 (24,0) 24 (19,8) 25 (29,1) 70 (41,9) 60 (49,6) 44 (51,2) 57 (34,1) 37 (30,6) 17 (19,8) 0,12 6 Fizinio aktyvumo vertinimas (RAPA klausimynas): Neaktyvūs Nepakankamai fiziškai aktyvūs Fiziškai aktyvūs 40 (14,7) 35 (24,5) 134 (41,5) 110 (40,4) 67 (46,9) 116 (35,9) 122 (44,9) 41 (28,7) 73 (22,6) 0,00 1 37 (21,0) 21 (26,9) 33 (26,4) 80 (45,5) 32 (41,0) 65 (52,0) 59 (33,5) 25 (32,1) 27 (21,6) 0,17 3 *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05
Analizuojant mitybos įtaką sveikatos būklės vertinime vaisių vartojimo nustatytas statistiškai patikimas ryšys vyrų grupėje: vartojantys du ir daugiau kartų per savaitę savo sveikatą vertino geriau nei vartojantys ≤1 kartą (p=0,002). Gautas statistiškai patikimas ryšys vyrų grupėje tarp gerai įvertintos sveikatos būklės ir valgančių vaisius septynis ir daugiau kartų per savaitę (p=0,003). Vartojančios vaisius septynis ir daugiau kartų per savaitę moterys vertino sveikatos būklę geriau (p=0,002). Nustatytas statistiškai patikimas ryšys
26 moterų grupėje tarp gerai vertinamos sveikatos ir daržovių vartojimo septynis ir daugiau kartų per savaitę (p=0,001). Vyrų grupėje pusryčiaujantys kasdien savo sveikatą vertino geriau (p=0,047). Nustatyta statistiškai reikšminga įtaka tarp sveikos mitybos svarbos ir sveikatos būklės vertinime. Vyrų grupėje geriau sveikatą vertino tie, kuriems svarbi sveika mityba (p=0,001). Moterys, kurioms buvo svarbi sveika mityba, vertino savo sveikatą geriau (p=0,003). (žiūrėkite 9 lentelėje).
9 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal mitybos įpročius
Požymis Vyrai
N (proc.)
P Moterys
N (proc.)
P
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta
Valgau vaisius per dieną: ≤ 1 kartą 2 ir daugiau kartų 120 (24,5) 89 (35,7) 197 (40,3) 96 (38,6) 172 (35,2) 64 (25,7) 0,00 2 47 (22,4) 44 (26,0) 98 (46,7) 79 (46,7) 65 (31,0) 46 (27,2) 0,61 7 Valgau vaisius per
savaitę: ≤ 3 kartus 4 – 6 kartus 7 ir daugiau 63 (22,1) 71 (28,1) 75 (37,5) 132 (46,3) 96 (37,9) 65 (32,5) 90 (31,6) 86 (34,0) 60 (30,0) 0,00 3 16 (16,5) 48 (28,4) 27 (23,9) 43 (44,3) 68 (40,2) 66 (58,4) 38 (39,2) 53 (31,4) 20 (17,7) 0,00 2 Valgau daržoves per
dieną: ≤ 1 kartą 2 ir daugiau kartų 129 (27,2) 80 (30,3) 185 (39,0) 108 (40,9) 160 (33,8) 76 (28,8) 0,36 2 46 (20,7) 45 (28,7) 111 (50,0) 66 (42,0) 65 (29,3) 46 (29,3) 0,16 0 Valgau daržoves per
savaitę: ≤ 3 kartus 4 – 6 kartus 7 ir daugiau kartų 54 (26,1) 67 (24,6) 88 (34,0) 82 (39,6) 117 (41,0) 94 (36,3) 71 (34,3) 88 (32,4) 77 (29,7) 0,14 3 10 (11,9) 30 (20,0) 51 (35,2) 47 (56,0) 65 (43,3) 65 (44,8) 27 (32,1) 55 (36,7) 29 (20,0) 0,00 1 Paprastai pusryčiauju: Taip Ne 179 (29,4) 30 (23,3) 247 (40,6) 46 (35,7) 183 (30,0) 53 (41,1) 0,04 7 76 (25,2) 15 (19,5) 142 (47,0) 35 (45,5) 84 (27,8) 27 (35,1) 0,37 5 Paprastai pietauju: Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje
Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nepietauju 150 (28,7) 9 (24,3) 35 (25,5) 13 (38,2) 2 (25,0) 205 (39,3) 13 (35,1) 62 (45,3) 10 (29,4) 3 (37,5) 167 (32,0) 15 (40,5) 40 (29,2) 11 (32,4) 3 (37,5) 0,72 7 65 (25,4) 1 (4,8) 11 (24,4) 9 (23,1) 5 (27,8) 114 (44,5) 13 (61,9) 22 (48,9) 22 (56,4) 6 (33,3) 77 (30,1) 7 (33,3) 12 (26,7) 8 (20,5) 7 (38,9) 0,40 9 Paprastai vakarieniauju: Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje
Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nevakarieniauju 208 (28,6) 0 (0,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 0 (0,0) 291 (40,0) 1 (25,0) 1 (33,3) 0 (0,0) 0 (0,0) 229 (31,5) 3 (75,0) 2 (66,7) 1 (50,0) 1 (100,0) 0,32 4 88 (23,9) 1 (25,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 1 (25,0) 172 (46,7) 1 (25,0) 0 (0,0) 1 (50,0) 3 (75,0) 108 (29,3) 2 (50,0) 1 (100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0,60 0
Sveikos mitybos svarba: Svarbu Nesvarbu 149 (35,1) 60 (19,2) 161 (37,9) 132 (42,2) 115 (27,1) 121 (38,7) 0,00 1 68 (27,2) 23 (17,8) 101 (40,4) 76 (58,9) 81 (32,4) 30 (23,3) 0,00 3 *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05
27 Analizuojant ryšį tarp respondentų sveikatos būklės vertinimo ir pakitusių gyvensenos įpročių įstojus į universitetą nustatėme, kad įtakos turėjo fizinio aktyvumo sumažinimas, mažesnis alkoholio bei daržovių ir vaisių vartojimas. Sumažinusios fizinį aktyvumą moterys vertino savo sveikatos būklę blogiau (p=0,003). Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp moterų, kurios mažiau vartoja alkoholį, bei geresnės sveikatos būklės įvertinimo (p=0,018). Blogiau sveikatos būklę vertino vyrai, kurie mažiau vartojo daržovių ir vaisių (p=0,029). (žiūrėkite 9 lentelėje).
10 lentelė. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal pakitusius gyvensenos įpročius įstojus į universitetą Požymis Vyrai N (proc.) P Moterys N (proc.) P
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta
Gera Gana gera Vidutinišk
a, prasta
Vartoju mažiau riebalų Taip Ne 27 (29,3) 182 (28,2) 43 (46,7) 250 (38,7) 22 (23,9) 214 (33,1) 0,17 5 22 (29,3) 69 (22,7) 34 (45,3) 143 (47,0) 19 (25,3) 92 (30,3) 0,44 0 Laikausi svorį mažinančios dietos Taip Ne 4 (36,4) 205 (28,2) 1 (9,1) 292 (40,2) 6 (54,5) 230 (31,6) 0,09 7 2 (15,4) 89 (24,3) 8 (61,5) 169 (46,2) 3 (23,1) 108 (29,5) 0,54 1 Vartoju mažiau cukraus
ir/ar saldumynų Taip Ne 52 (25,7) 157 (29,3) 80 (39,6) 213 (39,7) 70 (34,7) 166 (31,0) 0,52 9 30 (28,6) 61 (22,3) 49 (46,7) 128 (46,7) 26 (24,8) 85 (31,0) 0,99 5 Vartoju mažiau druskos
Taip Ne 30 (28,3) 179 (28,3) 37 (34,9) 256 (40,5) 39 (36,8) 197 (31,2) 0,44 6 16 (26,7) 75 (23,5) 24 (40,0) 153 (48,0) 20 (33,3) 91 (28,5) 0,52 4 Padidinau fizinį aktyvumą Taip Ne 49 (30,1) 160 (27,8) 65 (39,9) 228 (39,7) 49 (30,1) 187 (32,5) 0,79 2 28 (24,8) 63 (23,7) 56 (49,6) 121 (45,5) 29 (25,7) 82 (30,8) 0,44 5 Sumažinau fizinį aktyvumą Taip Ne 67 (24,1) 142 (30,9) 114 (41,0) 179 (38,9) 97 (34,9) 139 (30,2) 0,05 4 20 (18,3) 71 (26,3) 57 (52,3) 120 (44,4) 32 (29,4) 79 (29,3) 0,00 3 Vartoju mažiau alkoholio: Taip Ne 26 (26,3) 183 (28,6) 46 (46,5) 247 (38,7) 27 (27,3) 209 (32,7) 0,32 0 6 (15,8) 85 (24,9) 26 (68,4) 151 (44,3) 6 (15,8) 105 (30,8) 0,01 8 Pradėjau rūkyti: Taip Ne 3 (9,7) 206 (29,1) 16 (51,6) 277 (39,2) 12 (38,7) 224 (31,7) 0,06 4 0 (0,0) 91 (25,1) 10 (58,8) 167 (46,1) 7 (41,2) 104 (28,7) 0,05 8 Mečiau rūkyti Taip Ne 5 (23,8) 204 (28,5) 10 (47,6) 283 (39,5) 6 (28,6) 23m (32,1) 0,75 0 2 (28,6) 89 (23,9) 3 (42,9) 174 (46,8) 2 (28,6) 109 (29,3) 0,95 8 Vartoju daugiau daržovių ir vaisių Taip Ne 32 (25,4) 177 (28,9) 54 (42,9) 239 (39,1) 40 (31,7) 196 (32,0) 0,65 6 27 (23,3) 64 (24,3) 55 (47,4) 122 (46,4) 34 (29,3) 77 (29,3) 0,97 3
28 Vartoju mažiau daržovių
ir vaisių: Taip Ne 32 (21,3) 177 (30,1) 58 (38,7) 235 (40,0) 60 (40,0) 176 (29,9) 0,02 9 11 (14,3) 80 (26,5) 39 (50,6) 138 (45,7) 27 (35,1) 84 (27,8) 0,07 3 *lyginta tarp subjektyvios sveikatos būklės vyrų ir moterų grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai kai p<0,05
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Įvertinus tyrimo duomenis tarp lyties ir reguliaraus pusryčiavimo statistiškai patikimo ryšio nestebėta. Kasdien pusryčiauja 82,5 proc. vyrų ir 79,7 proc. moterų. Tuo tarpu Mitwe N. ir kt. autorių JAV atliktame tyrime pusryčius valgydavo 43,7 proc. moterų ir 35 proc. vyrų [11]. Neslisah R. ir bendraautorių Turkijoje atliktame tyrime kasdien nepusryčiaudavo 47,7 proc. respondentų [12]. Emine Akla Yildiz ir kt. autorių Turkijos tyrime gauti rezultatai, kad turėdavo pusryčius tik vienas iš penkių (25,9 proc.), kasdien nepusryčiaudavo trys iš penkių studentų (59,5 proc.). Minėtame tyrime daugiau kaip du trečdaliai respondentų (73,6 proc.) pietus valgydavo valgyklose, vakarienę mažiau nei pusė apklaustųjų (43,3 proc.) valgydavo restoranuose [18]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis du trečdaliai respondentų (69,7 proc.) pietaudavo namuose, valgykloje – 16,3 proc. Dauguma tiriamųjų (98,1 proc.) vakarienę valgydavo namuose, tik 0,7 proc. – restorane ar kavinėje.
Įvertinus tyrimo duomenis tarp lyties ir vaisių vartojimo stebėtas statistiškai patikimas ryšys. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau valgė vaisius ≤ 1 kartą per dieną ir ≤ 3 kartus per savaitę (p = 0,001). Moterys statistiškai patikimai dažniau valgė vaisius ≤ 1 kartą per dieną ir 4 – 6 kartus per savaitę (p = 0,001). Tarp daržovių vartojimo ir lyties statistiškai patikimo ryšio nestebėta. Du trečdaliai tiriamųjų (62,3 proc.) daržoves vartojo ≤ 1 kartą per dieną ir vienas trečdalis (37,8 proc.) 4 – 6 kartus per savaitę. Panašūs rezultatai gauti užsienio autorių atlikto tyrimo Turkijoje: 39,5 proc. tiriamųjų daržoves ir vaisius vartojo 3 – 5 karus per savaitę, 25,2 proc. – valgo kasdien [18]. Libane atlikto tyrimo duomenimis kasdien daržoves vartojo 30,5 proc. studentų. Vertinant studentų daržovių valgymo paplitimą tarp abiejų lyčių vartojimas buvo vienodas: 31,5 proc. moterų ir 29,2 proc. vyrų. Mažiau nei vienas trečdalis apklaustųjų vartojo vaisius kasdien [19]. Floridoje atlikto tyrimo duomenimis vaisius valgė tik 15,7 proc. studentų.
Atlikto tyrimo rezultatais, galima daryti prielaidą, kad pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba įtakoja geresnį subjektyvios sveikatos būklės vertinimą jaunų žmonių tarpe. Vertinant tiriamųjų fizinį aktyvumą gautas statistiškai patikimas rezultatas tarp kiekvieną savaitę fizine veikla užsiimančių vyrų (p = 0,001) bei moterų (p = 0,022) ir geresnio sveikatos būklės vertinimo. Vyrai buvo statistiškai
29 reikšmingai fiziškai aktyvesni nei moterys (p = 0,001). Pengpid S. ir kitų autorių Tailande atliktame tyrime lyginant fizinio neaktyvumo pasiskirstymą tarp lyčių grupėse, nustatyta, kad moterys buvo fiziškai pasyvesnės (84,6 proc.) nei vyrai (67,5 proc.) [30]. Balčiūnienės V. ir bendraautorių tyrime sveikata buvo išskirta kaip vienas iš motyvų, kuris skatina mankštintis. Tyrime vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris turėjo sąsajų su sveikatos ir fizinės formos mankštinimosi motyvu, buvo moteriškoji lytis (p = 0,001) [4]. Mūsų tyrime sveikatos būklę geriau vertino fiziškai aktyvūs vyrai (p = 0,001). Moterų grupėje fizinio aktyvumo lygiai statistiškai reikšmingos įtakos sveikatos būklės vertinime neturėjo. Tačiau įstojusios į universitetą ir sumažinusios fizinį aktyvumą moterys vertino savo sveikatos būklę blogiau (p = 0,003).
Analizuojant respondentų mitybos įtaką subjektyvios sveikatos vertinimui, gautas statistiškai patikimas rezultatas tarp kiekvieną savaitę septynis ir daugiau kartų vartojančių vaisius vyrų (p = 0,003) ir moterų (p = 0,002). Moterys, kurios vartojo daržoves septynis ir daugiau kartų per savaitę, vertino savo sveikatos būklę geriau (p = 0,001). Blogiau sveikatos būklę vertino vyrai, kurie mažiau vartojo vaisių ir daržovių (p = 0,029). Samsonienės L. ir kt. atliktame studentų mitybos įpročių tyrime tik 43,5 proc. studentų valgė daržoves 1 – 2 kartus per savaitę. Tačiau studentų nuostatos į savo mitybos įpročius statistiškai reikšmingų skirtumų neturėjo. Gauti rezultatai parodė, kad gyvenimo būdas ir įpročiai veikia studentų sveikatą [16].
6. IŠVADOS
1. Dauguma respondentų buvo 19 metų. Mažiau nei trečdalis turėjo viršsvorį. Lėtinėmis ligomis sirgo pusė tiriamųjų. Vyrai dažniau turėjo kelias lėtines ligas nei moterys. Dažniausia tarp respondentų lėtinė liga buvo akių ligos, moterų sirgo daugiau nei vyrų. Rūkė mažiau kaip vienas trečdalis respondentų, vyrų rūkė daugiau nei moterų. Daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų vartojo alkoholį. Beveik du trečdaliai respondentų kasdien valgo vieną ir mažiau kartų vaisių bei daržovių, per savaitę valgo nuo keturių iki šešių kartų daržoves. Daugiau nei du trečdaliai tiriamųjų kasdien pusryčiauja, valgo pietus ir vakarieniauja namuose. Pusei apklaustųjų yra svarbi sveika mityba. Fizine veikla kiekvieną savaitę užsiima daugiau nei pusė respondentų. Vyrai sportuoja per savaitę penkis ir daugiau kartų, moterys – nuo trijų iki keturių kartų. Vyrų fizinės veiklos trukmė per savaitę yra trys ir daugiau valandų, moterų – iki vienos valandos. Vienas trečdalis respondentų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs, dažniausia fizinė veikla – pasivaikščiojimas.
2. Geriau sveikatos būklę vertino turintys mažą ar normalų kūno svorį, fiziškai aktyvūs vyrai. Vyrų ir moterų grupėse geriau sveikatos būklę vertino neturintys lėtinių ligų, užsiimantys fizine veikla kiekvieną savaitę. Geresnę sveikatos būklę nurodė vyrai, kurie penkis ir daugiau kartų
30 bei >3 val. trukmės buvo fiziškai aktyvūs per savaitę. Pas vartojančius vaisius septynis ir daugiau kartų per savaitę vyrus ir moteris sveikatos būklės įvertinimas buvo geresnis. Sveikatos būklės įvertinimas buvo geresnis tarp moterų vartojančių septynis ir daugiau kartų per savaitę daržovių. Kasdien pusryčiaujantys vyrai geriau vertino sveikatos būklę. Savo sveikatą vertino geriau moterys ir vyrai, kuriems buvo svarbi sveika mityba. Įstojus į universitetą mažiau vartojantys daržovių ir vaisių vyrai bei sumažinusios fizinį aktyvumą moterys vertino savo sveikatos būklę blogiau. Sveikatos įvertinimas buvo geresnis tarp moterų, kurios mažiau vartojo alkoholio.
