MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Asta Bradauskaitė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS

AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Asta Bradauskaitė

Kauno miesto viešųjų erdvių (parkų, daugiabučių kiemų) užterštumas šunų

išmatomis ir jų užkrėstumas virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais

Contamination of public space (parks, apartment building areas) with dog feces

and their gastrointestinal helminth eggs in Kaunas city

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt.dr.Inga Stadalienė

1

DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kauno miesto viešųjų erdvių (parkų, daugiabučių kiemų) užterštumas šunų išmatomis ir jų užkrėstumas virškinamojo trakto

helmintų kiaušinėliais“:

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

2

TURINYS

1.1 Šunų žarnyno endoparazitai ... 8

1.1.1 Nematodų sandara ir vystymasis ... 8

1.1.2 Cestodų sandara ir vystymasis ... 9

1.1.3 Trematodų sandara ir vystymasis ... 9

1.2 Aplinkos užterštumas šunų helmintais... 10

1.2.1 Šunų užsikrėtimo ir aplinkos užterštumo sąryšis ... 10

1.3 Užsikrėtimo keliai žmonėms ... 12

1.4 Reikšmė žmonių užsikrėtimui ... 12

1.5 Užsikrėtimo rizika ir dažnis ... 13

1.5.1 Žmonių užsikrėtimo atvejai ... 14

1.6 Šunų helmintų paplitimo kontrolė ... 15

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17

2.1 Tyrimo trukmė, vieta ir objektai ... 17

2.2 Koprologinis tyrimas ... 18

2.3 Statistinė analizė ... 19

3. TYRIMO REZULTATAI ... 20

3.1 Šunų išmatų užkrėstumas daugiabučių kiemuose... 22

3.1.1 6 forto rajonas ... 22

3.1.2 Dainavos rajonas... 23

3.1.3 Vilijampolės rajonas ... 23

3.2 Šunų išmatų užkrėstumas parkuose ... 24

3.2.1 Neries krantinės parkas ... 24

3.2.2 Panemunės šilo parkas ... 25

3.2.3 Ąžuolyno parkas ... 26 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 IŠVADOS ... 31 REKOMENDACIJOS ... 32 PADĖKA... 33 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34

3

SANTRAUKA

Kauno miesto viešųjų erdvių (parkų, daugiabučių kiemų)

užterštumas šunų išmatomis ir jų užkrėstumas virškinamojo

trakto helmintų kiaušinėliais

Šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto helmintais yra plačiai paplitęs visame pasaulyje ir užsikrėtę šunys platina helmintų kiaušinėlius jų vedžiojimo vietose ir užteršia aplinką, kas didina riziką užsikrėsti žmonėms zoonotiniais parazitais. Darbo tikslas – įvertinti viešujų erdvių (parkų, daugiabučių kiemų) užterštumą šunų išmatomis ir nustatyti jų užkrėstumą virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais. Tyrimas buvo atliktas 2019 metų rugsėjo – gruodžio ir 2020 metų kovo – birželio mėnesiais. Iš viso ištirta 390 šunų išmatų mėginių iš 3 daugiabučių kiemų rajonų (6-as fortas, Dainava, Vilijampolė) ir 3 parkų (Panemunės šilo parkas, Neries krantinės parkas, Ąžuolynas). Virškinamojo trakto parazitų kiaušinėliams išmatose aptikti buvo naudojamas modifikuotas flotacijos metodas. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad 11,8 proc. šunų išmatų mėginių buvo užkrėsti virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais. Nustatytos keturios endoparazitų rūšys: Toxocara canis (1,8 proc.), Strongyloides spp. (9,4 proc.), Trichuris vulpis (0,5 proc.), Toxascaris leonina (0,2 proc.). Rudenį išmatų užkrėstumas helmintų kiaušinėliais siekė 13,3 proc., pavasarį – 10 proc. Daugiabučių kiemuose nustatytas 7,9 proc. užkrėstumas, parkuose – 3,8 proc. Dažniausiai mėginiuose nustatyti virškinamojo trakto parazitai buvo Strongyloides spp. Ir rudenį ir pavasarį jų buvo randama statistiškai reikšmingai daugiau negu kitų helmintų kiaušinėlių (p < 0,05). Labiausiai užkrėstas daugiabučių rajonas – 6 fortas. Rudenį jame nustatyta 25 proc. užkrėstų mėginių ir 13,3 proc. pavasarį. Labiausiai užkrėstas parkas – Neries krantinė. Rudenį joje nustatyta 23,3 proc. užkrėstų mėginių ir 3,3 proc. pavasarį. Tarp kitų tirtų vietų ženklaus užkrėstumo skirtumo nebuvo.

Raktažodžiai: endoparazitai, helmintai, kiaušinėliai, paplitimas, viešos erdvės, parkai, daugiabučių kiemai, šuo.

4

SUMMARY

Contamination of public space (parks, apartment building

areas) with dog feces and their gastrointestinal helminth eggs

in Kaunas city

Asta Bradauskaitė Master‘s thesis

Gastrointestinal helminth infection in dogs is widespread around the world, infected dogs spread helminth eggs in their walking areas and contaminate the environment, which increases the risk of human infection with zoonotic parasites. The aim of this study was to evaluate the contamination of public spaces (parks, apartment building areas) with dog feces and to determine their contamination with gastrointestinal helminth eggs. The survey was conducted from September to December in 2019 and from March to June in 2020. A total of 390 dog fecal samples were analyzed from 3 apartment building areas (6th Fort, Dainava, Vilijampolė) and 3 parks (Panemunė pinewood, Neris Riverside Park, Oak-wood Park). Modified flotation method was used to detect gastrointestinal parasite eggs. The research showed that 11,8% dog fecal samples were infected with gastrointestinal helminth eggs. Four types of endoparasites were identified: Toxocara canis (1,8%), Strongyloides spp. (9,4%), Trichuris vulpis (0,5%), Toxascaris leonina (0,2%). In autumn, dog excrement contamination with helminth eggs reached 13,3%, in spring - 10%. In the apartment building areas contamination reached 7,9%, in parks – 3,8%. The most common gastrointestinal parasites detected in the samples were Strongyloides spp. In both autumn and spring, they were found statistically significantly more often than other helminth eggs (p < 0,05). The most infected apartment building area is the 6th Fort. In the autumn and in the spring, 25% and 13,3% infected samples were found in the area respectively. The most infected park is Neris Riverside Park. In the autumn and in the spring, 23,3% and 3,3% infected samples were found in the area respectively. There was no significant difference in contamination between the other areas researched.

Key words: endoparasites, helminths, eggs, prevalence, public spaces, parks, apartment building areas, dog.

5

SANTRUMPOS

T. canis – Toxocara canis; T. vulpis – Trichuris vulpis; T. leonina – Toxascaris leonina; D. caninum – Dipylidium caninum; A. caninum – Ancylostoma caninum; t.y. – tai yra;

L1 – pirmos tadijos lerva; pav. – paveikslas;

val. – valanda; min. – minutės; vnt. – vienetai.

6

ĮVADAS

Žarnyno parazitai yra vieni pagrindinių šunų enteropatogenų. Nemažai iš jų sukelia rimtus zoonotinius susirgimus, pvz. apvaliosios kirmėlės (Toxocara canis, Ancylostoma spp.), kaspiniuočiai (Echinococcus granulosus, Dipylidium caninum) (1). Dėl šunų artimo ryšio su žmonėmis kyla visuomeninės sveikatos problemos, nes parazitinės infekcijos tiesioginiu ar netiesioginiu būdu per aplinkos veiksnius perduodamos nuo šuns žmogui (2).

Miestuose vienas pagrindinių faktorių plisti šunų endoparazitams yra išmatos (3). Užsikrėtę gyvūnai platina parazitus ir jų kiaušinėlius su išmatomis, taip užteršdami aplinką. Tyrimais įvairiose šalyse nustatytas didelis dirvožemio ir žaliųjų plotų užterštumas rekreacinėse, viešosiose ir apgyvendintose vietose (1). Helmintų kiaušinėliai dėl patvaraus išorinio sluoksnio aplinkoje gyvybingi išlieka ilgą laiką, todėl didėja žmonių infekcijos rizika ir ligų protrūkiai (4).

Nustatyta, kad 2019 m. parazitinės ligos žmonėms Lietuvoje sudarė 1,9 proc. visų užkrečiamųjų ligų, iš kurių didžioji dalis buvo hemintozės. Tarp šunų platinamų susirgimų reikšminga toksokarozė, nors per paskutinius 10 metų (2010 – 2019) Lietuvoje jos atvejų mažėjo. 2019 m. Kauno regione užfiksuoti 0,3 atv./100 tūkst. gyventojų. 2018 jų nustatyta 6,6 atv./100 tūkst. gyventojų, o 2016 – 9,4 atv./100 tūkst. gyventojų. 2019 m. užfiksuoti 2 strongiloidozės atvejai (5).

Estijoje nustatytas 9,8 proc. šunų endoparazitų paplitimas, o labiausiai paplitę parazitai - Uncinaria stenocephala ir Toxocara spp. (6).

Bendras endoparazitų paplitimas Europoje svyruoja nuo kelių iki keliolikos procentų: 9,36 proc. Anglijoje, 5,9 proc. Suomijoje, 8,1 proc. Olandijoje, 9,4 proc. Vokietijoje ir 19,6 proc. Šveicarijoje. Keliose šalyse nustatytas didesnis paplitimas: 45,7 proc. Slovakijoje, 58,8 proc. Portugalijoje, daugiau nei 50 proc. Vengrijoje ir 75,5 proc. Serbijoje. Pietryčių Lenkijoje nustatytas 38 proc. šunų helmintų paplitimas, o labiausiai paplitusi parazitų rūšis - T. canis (28,95 proc.) (7).

Rusijoje dažniausiai nustatytos helmintų rūšys yra T. canis, D. caninum, Toxascaris leonina ir Uncinaria stenocephala. Skirtinguose regionuose paplitimas labai svyruoja. 37 proc. tyrimų nustatytas didesnis nei 50 proc. atskirų parazitų paplitimas (8).

JAV labiausiai paplitę šunų helmintai yra Ancylostoma caninum (2,23 proc.), T. canis (1,86 proc.) ir Trichuris vulpis (1,23 proc.) (9, 10).

Helmintozių paplitimas pietų Afrikos regione siekia 71 proc., iš kurių 41 proc. ankilostomozės. Vakarų Afrikos regione paplitimas – 59 proc., iš kurių 21 proc. toksokarozės, 28 proc. ankilostomų sukeltos infekcijos (11). Nigerijoje šunų virškinamojo trakto helmintai yra endeminiai 20 iš 36 valstijų, paplitimas 32 – 56 proc. (11, 12).

7 Atlikti šunų zoonotinių virškinamojo trakto parazitų paplitimo aplinkoje tyrimus yra svarbu, nes šunų platinami helmintai gali sukelti sunkius žmonių susirgimus, o vienas pagrindinių žmonių užsikrėtimo kelių yra per helmintais užterštą aplinką. Taip pat literatūroje trūksta duomenų apie Kauno miesto daugiabučių rajonų ir parkų užterštumą šunų išmatomis, paplitusių helmintų rūšį bei jų paplitimo dažnį.

Darbo tikslas: Įvertinti viešųjų erdvių (parkų, daugiabučių kiemų) užterštumą šunų išmatomis ir nustatyti jų užkrėstumą virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti bendrą viešosiose erdvėse surinktų išmatų užkrėstumą virškinamojo trakto helmintais.

2. Nustatyti daugiabučių kiemuose surinktų išmatų užkrėstumą virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais.

3. Nustatyti parkuose surinktų išmatų užkrėstumą virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais. 4. Palyginti skirtingose viešosiose erdvėse surinktų išmatų užkrėstumą virškinamojo trakto

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1

Šunų žarnyno endoparazitai

Šunys yra pagrindiniai šeimininkai plačiam virškinamojo trakto endoparazitų ratui, įskaitant cestodus (kaspinuočius), trematodus (plokščiasias kirmėles) ir nematodus (apvaliasias kirmėles) (8). Tarp šunų žarnyne randamų endoparazitų yra Alaria alata, Dipylidium caninum, Echinococcus equinus, Echinococcus granulosus, Echinococcus multilocularis, Mesocestoides spp., Taenia spp., Toxascaris leonina, Toxocara cati ir Toxocara canis, Ancylostoma caninum, Ancylostoma tubaeforme, Uncinaria stenocephala, Trichuris vulpis (13). Šie parazitai daro įtaką šuns sveikatai, sukelia ligas ar net gaišimą, ypač tarp jaunų ir senų gyvūnų. Kai kurios rūšys, tokios kaip T. canis, A. caninum, D. caninum ir Echinococcus spp., yra visame pasaulyje gerai žinomi zoonoziniai parazitai, keliantys pavojų visuomenės sveikatai (8).

1.1.1 Nematodų sandara ir vystymasis

Tipiški nematodai yra cilindro formos, panašūs į siūlus, siaurėjančiais galais, kurių priekinis ir užpakalinis yra skirtingi. Ilgis skiriasi priklausomai nuo rūšies ir varijuoja nuo kelių milimetrų iki daugiau nei 50 cm ilgio (14). Patelės paprastai būna didesnės už patinus. Nematodai turi elastingą, bet tvirtą išorinę membraną (odelę), kurioje yra angos sekrecijai (15). Išorinis sluoksnis kaip apvalkalas apgaubia viduje esančius vamzdinius organus skirtus virškinimui, absorbcijai, dauginimuisi ir ekskrecijai (14). Aplink burną yra specializuotos struktūros, skirtos maitintis ar prisitvirtinti prie šeimininko (15).

Visi nematodai turi kiaušinėlio stadiją, keturias lervų stadijas ir vieną ar daugiau suaugėlio formų. Vystymosi ciklas paprastai tiesioginis (15).

Kiaušinėlius sudaro trys apvalkalai, apgaubiantys embrioną, kurį sudaro nuo kelių blastomerų iki visiškai susiformavusios lervos. Kiaušinėlis turi chitininį apvalkalą, kuris būna nelygios tekstūros arba lygus (16).

Kiaušinėliai, mikrofilarijos arba pirmosios stadijos lervos (L1) iš šeimininko išsiskiria su išmatomis arba pernešami kraujasiurbio vektoriaus, o po to vystosi lervų stadijos aplinkoje, būdingoje galutiniam šeimininkui. Išorinis vystymasis baigiasi, kai susiformuoja lerva, kuri jau gali užkrėsti stuburinį šeimininką. Strongyloides spp. vytymosi ciklai yra unikalūs tarp parazitinių nematodų, kai dalyvauja viena ar kelios laisvai gyvenančios kartos, po to susidaro infekcinės trečiosios stadijos lervos, o paskui - parazitinė karta (17). Kiaušinėlio arba lervos morfologija yra diagnostinės vertės, ją lengviau tirti nei suaugusį helmintą (15).

9 1.1.2 Cestodų sandara ir vystymasis

Suaugę cestodai yra plokšti, hermafroditiški helmintai, panašūs į segmentuotą juostą. Priklausomai nuo rūšies gali būti nuo kelių milimetrų iki metro ilgio ar net ilgesni. Priekinis galas prasideda galvute – skoleksu, kuris turi griovelius, siurbtukus arba kabliukus, kurie padeda prisitvirtinti prie žarnyno sienelės (14, 15). Nuo skolekso einantys nareliai sudaro kūną. Kiekviename narelyje priklausomai nuo rūšies yra dvi poros reprodukcinių organų (14). Kaspinuočiai neturi virškinamojo trakto, todėl maistines medžiagas absorbuoja iš šeimininko žarnyno turinio tiesiai per savo išorinį paviršių. Nauji nareliai nuolat formuojasi kakle ir helminto ilgyje bręsta. Distaliniai nareliai yra užpildyti subrendusiais kiaušinėliais. Segmentai atsiskiria ir su išmatomis pasišalina į aplinką (15).

Kiaušinėliai apvalūs arba ovalios formos, turi storą arba ploną išorinę kapsulę. Onkosfera, kurioje yra trys kabliukų poros, apgaubta vidiniu apvalkalu, kurį supa kita membranos struktūra - embrioforas. Ląstelių zona, vadinama išoriniu apvalkalu, yra tarp embriono ir kapsulės (16).

Šunys paprastai yra cestodų galutiniai šeimininkai ir gali tapti žmogaus infekcijos šaltiniu, nes kai kurios rūšys sukelia zoonozes. Cestodai neplinta tiesiogiai nuo vieno šuns kitam, vystymasis ir perdavimas vyksta per vieną ar kelis tarpinius šeimininkus. Šunys gali užsikrėsti suėdę užkrėstos mėsos, per tarpinius šeimininkus, per blusas (15). Suaugę cestodai išsivysto galutinių šeimininkų žarnyne apytiksliai po 2-3 savaičių (18).

1.1.3 Trematodų sandara ir vystymasis

Visi suaugę trematodai yra plokšti, lapo formos parazitiniai hermafroditai ir priklausomai nuo rūšies gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų ilgio. Ventraliniame paviršiuje yra du ryškūs raumeniniai čiulptukai: vienas aplink burną, o kitas – distaliau, ant pilvo. Trematodai turi anatominę žarną (14).

Kiaušinėlis kiaušiniškos formos, turi išorinę kapsulę. Viduje vytulinė medžiaga, embrionas, pagalbinės membranos ir kitos medžiagos. Tipiška kiaušinėlio kapsulė viename gale turi panašią į dangtį struktūrą – operkulą, per kurį išsirita lerva. Išsirita tik esant tam tikroms temperatūros, osmoliškumo ir šviesos sąlygoms (16).

Šunims reikšmingi trematodai priklauso Digenean poklasiui (15). Jų vystymosi ciklas netiesioginis, jame visada, kaip tarpinis šeimininkas, dalyvauja sraigė. Joje trematodai preina nelytinę reprodukciją, o dauguma parazituojančių žmonėse ir šunyse praeina cistinę stadiją antriniame tarpiniame šeimininke, pvz. žuvyje ar vėžiagyvyje (19). Suaugę trematodai parazituoja tulžies latakuose ar kepenų audinyje, virškinimo trakte, kraujagyslėse ar kvėpavimo takuose ir sukelia klinikinius požymius priklausomai nuo infekcijos vietos ir pažeidimo intensyvumo (15).

10 1.2

Aplinkos užterštumas šunų helmintais

Didelis dirvožemio ir žolės užterštumas infekciniais parazitiniais helmintais yra nustatytas visame pasaulyje laisvalaikio, poilsio, viešosiose miesto vietose, t.y. parkuose, žaliuosiuose plotuose, dviračių takuose, miestų aikštėse, žaidimų aikštelėse, smėlio dėžėse, paplūdimiuose (20). Tai yra svarbus infekcijos šaltinis miesto aplinkoje ir yra didelis žmonių, ypač mažų vaikų, infekcijos rizikos veiksnys (21).

T. canis, Ancylostoma spp. ir T. vulpis yra reikšmingiausi šunų helmintai pagal geografinį pasiskirstymą ir klinikinę svarbą. Pirmaisiais dviem žmonės užsikrečia dažniausiai per užterštą dirvožemį. Manoma, kad dirvožemis gali būti užterštas Toxocara kiaušinėliais daugiau nei 90 proc. visame pasaulyje ištirtų plotų (20). Subrendę askaridžių ir T. vulpis kiaušinėliai dirvožemyje gali išbūti ilgą laiką priklausomai nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip klimatinės sąlygos, temperatūra, drėgmė, dirvožemio sausumas (21). Jie išlieka net ir esant nepalankiomis sąlygomis (cheminės medžiagos, dideli temperatūrų svyravimai ir drėgmė), o tai padidina užkrečiamumo tikimybę. T. vulpis kiaušinėliai išgyvena ir šaltą žiemą, ir karštą vasarą ypač drėgnose vietose ir pavėsyje, kurie yra plačiai paplitę žaliose miestų teritorijose. Be to, kiaušinėlių gyvybingumas ir užkrečiamumas išlieka daugelį metų, todėl padidėja ne tik pavojus užsikrėsti, bet ir iškyla sunkumų kontroliuojant parazitozes (20).

1.2.1 Šunų užsikrėtimo ir aplinkos užterštumo sąryšis

Tyrimais nustatyta, kad šunų (naminių augintinių, prieglaudos, benamių ir kaimo šunų) užkrėstumas T. canis Vakarų Europoje svyruoja nuo 3,5 proc. iki 34 proc. (22). T. canis paplitimas šunyse ES šalyse labai skiriasi (1,4 - 30,5 proc.) ir priklauso nuo pagrindinio šeimininko populiacijos sudėties, gyvūnų tankio (galutiniai ir tarpiniai šeimininkai), sezoniškumo, regiono ir taikomų apsaugos metodų (23). Įvairiose pasaulio vietose atlikti tyrimai parodė didelį (10 – 30 proc.) dirvožemio užterštumą Toxocara kiaušinėliais kiemuose, smėlio dėžėse, parkuose, žaidimų aikštelėse, paplūdimiuose ir kitose viešose vietose. T. canis kiaušinėliai dažniausiai buvo paplitę viešuosiuose parkuose (24). Tarp labiausiai paplitusio užkrėstumo: Grenada (48 proc.), Nigerija (34,6 proc.), Italija (33,6 proc.), Lenkija (32 proc.), Belgija (17,4 proc.). Tarp mažiausiai – Vokietija (6,9 proc.), Jungtinės Amerikos Valstijos (2 proc.) (25).

Rusijoje, Vladivostoke, 2016 metais atliktas smėlio dėžių užkrėstumo šunų platinamais helmintais tyrimas. Trečdalis mėginių buvo teigiami vienai ar dviem parazitų rūšims. Toxocara spp. kiaušinėlių maksimali intensyvumo vertė - 23 kiaušinėliai / 25 g dirvožemio, T. leonina - 6

11 kiaušinėliai / 25 g dirvožemio. Toxocara spp. kiaušinėlių buvo rasta kiekviename rajone, o T. leonina rasta ne visose tyrimo vietose (21).

2011 metais atliktas tyrimas Madrido viešuosiuose parkuose, Ispanijoje. Iš 67 parkų buvo surinkti 625 dirvožemio ir 79 išmatų mėginiai. Žarnyno parazitai aptikti 18 proc. (112/625) dirvožemio mėginių. Žarnyno parazitai nustatyti 27 parkuose (40,3 proc.). Dažniausiai aptikti helmintai buvo Toxocara spp. (16,4 proc.). 79 išmatų mėginiuose rasta T. vulpis (1,3 proc.), T. leonina (1,3 proc.) (26).

Tarp 2014 - 2016 metų Kastelono provincijoje, rytų Ispanijoje, surinkti 263 šunų išmatų mėginiai. Nustatyta, kad 65,8 proc. tirtų šunų buvo užkrėsti bent vienu virškinimo trakto parazitu. Dažniausiai aptikti Ancylostomatidae spp. helmintai (27,0 proc). Kiti nustatyti parazitai T. canis (8,0 proc.), Strongyloides spp. (1,1 proc.). Helmintų pasireiškimo dažnis priklausė nuo geografinės padėties. Pakrančių teritorijose gyvenantiems šunims infekcijos dažnis buvo didesnis nei gyvenantiems vidaus regionuose. Taip pat kaimo šunys buvo užkrėsti žymiai daugiau nei miesto šunys (27).

Didelis užkrėstumas parazitais nustatytas tiriant Brazilijos kaimo vietovėse gyvenančius šunis. Iš 129 mėginių 75 nustatyti teigiami, kuriuose dažniausiai rasti Ancylostoma (47 proc.), Toxocara (18 proc.) ir Trichuris (8 proc.). Laisvai gyvenantys šunys turi didesnę parazitų perdavimo tikimybę tiek kitiems šunims, tiek žmonėms (28).

2018 metais atliktas tyrimas Košico mieste, Slovakijoje, kurio metu tirti žarnyno endoparazitai šunų ekskrementuose, surinktuose prie smėlio dėžių ir smėlio dėžėse miesto teritorijoje. Iš surinkto 201 mėginio prie smėlio dėžių, 10,95 proc. buvo teigiami. Išmatose rasta T. canis (7,46 proc.), T. leonina (1,49 proc.), T. vulpis (2,48 proc.) kiaušinėlių. Iš smėlio dėžių surinkti 84 mėginiai. Rasta Toxocara spp. (21,43 proc.), Ancylostomatidae (10,71 proc.), T. leonina (8,30 proc), Trichuris spp. (1,19 proc.) (29).

Jungtinėse Amerikos valstijose nacionaliniai veterinarijos prižiūrimų naminių šunų virškinimo trakto nematodų paplitimo tyrimai rodo, kad apvaliųjų kirmėlių paplitimas siekia 1,8– 5,0 proc., Ancylostoma - 2,5–4,5 proc. ir Trichuris - 0,8–1,2 proc. Kas mėnesį įvertinus virškinamojo trakto parazitų paplitimo duomenis iš daugiau nei 39 milijonų išmatų mėginių, surinktų per 7 metų laikotarpį (2012 – 2018), nustatytas didėjantis apvaliųjų kirmėlių ir Ancylostoma paplitimas ir šiek tiek mažėjantis Trichuris paplitimas. Helmintų paplitimas skyrėsi priklausomai nuo sezono. Didžiausias sezoninis apvaliųjų kirmėlių paplitimas nustatytas gruodžio – sausio, Ancylostoma - liepos – rugpjūčio ir Trichuris - sausio – vasario mėnesiais (30).

12 1.3

Užsikrėtimo keliai žmonėms

Per dirvožemį perduodamos helmintų infekcijos yra labiausiai paplitusios žmonių infekcijos visame pasaulyje (21). Šunų žarnyno nematodai kelia rimtą pavojų tiek žmonėms, tiek ir kitiems gyvūnams (20). Pagrindinis aplinkos užteršimo helmintų kiaušinėliais šaltinis yra šunų ir kačių išmatos (21).

Žmonės paprastai užsikrečia peroraliniu būdu nuriję invazines helmintų stadijas (kiaušinėlius su lervomis arba lervas), esančias aplinkoje arba per neplautas rankas (22). Tai dažnai įvyksta esant geofagijai, pvz. smėlio dėžėse, parkuose ar kitose vietose, kur tuštinasi katės, šunys ar laukiniai gyvūnai (23). Didžiausias užsikrėtimo pavojus ir užsikrečiamumas yra tarp vaikų. Jie dažnai kontaktuoja su naminiais gyvūnais, kurie gali būti užsikrėstę daugybę zoonozinių parazitų. Vaikai taip pat gali užsikrėsti per užterštą dirvožemį smėlio dėžėse ir žaidimų aikštelėse (21).

Kiti galimi užsikrėtimo helmintais keliai yra per odą, žmogui vaikštant basomis, kai lerva prasiskverbia į žmogaus organizmą (Ancylostoma caninum) (20).

Žemės užterštumas helmintų kiaušinėliais yra susijęs ne tik su tiesioginiu žmonių užsikrėtimu, bet gali būti ir gyvūnų, augintinių kailio taršos šaltinis (20). Žmonės gali užsikrėsti tiesiogiai kontaktuodami su šunimis ar katėmis (31). Nustatyta, kad ant šunų kailio esantys askaridžių kiaušinėliai su lervomis tampa žmogaus infekcijos šaltiniu per rankos – burnos kontaktą (20). Taip pat šunų kailis yra svarbus Toxocara kiaušinėlių šaltinis tiesioginei žmonių infekcijai. Tačiau tiesioginis kontaktas su šunimis ir katėmis, turinčiais šių helmintų, paprastai nelaikomas rizika, nes kiaušinėliai turi kelias savaites bręsti, kol tampa invaziniais. Be to, Toxocara kiaušinėliai yra labai lipnūs ir sunkiai pašalinami iš šuns ar katės kailio todėl, kad į žmogaus organizmą patektų helmintų, reikėtų praryti kelis gramus plaukų (24).

1.4

Reikšmė žmonių užsikrėtimui

Peroraliniu būdu Toxocara kiaušinėliams su lervomis patekus į žmogaus organizmą, jos išsirita plonojoje žarnoje (32). Lervoms nukeliavus į somatinį audinį, jame jos gali prabūti daugybę metų. Daug organų gali būti pažeisti įskaitant žarnyną, smegenis ir akis. Klinikiniai padariniai priklauso nuo infekcijos vietos, mąsto, trukmės ir kitų faktorių (19). Lervos prasiskverbia per žarnyno sienelę ir per kraują migruoja į kepenis, plaučius, raumenis, akis ir centrinę nervų sistemą. Nors dauguma infekcijų yra besimptomės, žmonėms būdingi du sindromai: visceral larva migrans (VLM) - sisteminė liga, kurią sukelia lervų migracija per pagrindinius organus, ir ocular larva migrans (OLM) – liga, pasireiškianti akių ir regos nervo pakitimais ir funkcijos sutrikimais (32).

13 VLM požymiai priklauso nuo parazitų kiekio ir yra nespecifiniai, įskaitant pilvo skausmus, karščiavimą, anoreksiją, kvėpavimo pakitimus, galvos skausmą, odos pažeidimus, neurologinius simptomus, hepatomegaliją ir eozinofiliją. OLM atveju Toxocara lervos migruoja į akis ar regos nervą. Tai dažnai būna neskausminga, tačiau sukelia regos sutrikimus ir apakimą viena akimi (23).

Mažiau sunkūs sindromai nustatomi vaikams (slapta toksokarozė) ir suaugusiems (paprastoji toksokarozė) (32).

Po Toxocara infekcijos vaikams, kurie yra linkę į astmą, dažniau pasireiškia alergijos. Nustatyta, kad lėtinė „idiopatinė“ dilgėlinė, lėtinis niežėjimas ir egzema suaugusiesiems ir vaikams yra susijusi su toksokaroze. Taip pat nustatytas ryšys tarp Toxocara serologinio paplitimo ir lėtinio kvėpavimo takų sutrikimo (astmos), serumo IgE koncentracijos padidėjimo, alergenams specifinio IgE ir eozinofilijos dažnio (24).

Trichuris infekcijos yra ypač paplitusios tarp vaikų, gyvenančių bendruomenėse, kur prasta higiena ir sanitarija (33). Lengva Trichuris infekcijos forma dažnai būna besimptomė ir dauguma užsikrėtusių asmenų simptomų nejaučia (34). Esant sunkioms infekcijoms, kai kuriems pacientams pasireiškia eozinofilija, dizenterijos sindromas, anemija, gleivinės patinimas, tenezmas ir tiesiosios žarnos prolapsas (35). Vidutinės ar sunkios infekcijos paprastai siejamos su lėtinėmis ligomis, įskaitant dizenteriją, pilvo patologiją, sąstingį ir išsekimą bei sumažėjusius kognityvinius gebėjimus, kurie gali labai sutrikdyti vaiko vystymąsi, trukdyti jų ugdymui ir psichomotoriniam vystymuisi (33, 34). Daugeliui sergančių pacientų, ypač lėtinę infekciją turinčių vaikų, pasireiškia lėtinis gleivingas viduriavimas, mažakraujystė dėl lėtinio kraujo netekimo ir geležies trūkumo, baltymų trūkumas ir augimo sulėtėjimas (34).

A. caninum lervos prasiskverbia per odą ir migruoja per epidermį, tačiau dažniausiai apsiriboja derma ir nevirsta suaugusiomis kirmėlėmis. Rečiau pasireiškiantys klinikiniai simptomai yra eozinofilinis pneumonitas, lokalizuotas miozitas, folikulitas ir daugiaformė eritema (32).

1.5

Užsikrėtimo rizika ir dažnis

Toxocara spp. infekcijos paplitimas daugelyje Europos šalių yra apie 3 – 19 proc., priklausomai nuo diagnostikos metodų, amžiaus (daugiausia jaunų žmonių) ir kultūrinių įpročių. Rizikos veiksniai yra jaunas amžius, smėlio dėžės, augintinis šuo, blogos sanitarinės sąlygos, gyvenimas kaime, žema socialinė ir ekonominė padėtis (23). Lyties įtaka susirgimo dažniui nenustatyta (32).

T. canis sukeliamos VLM ir OLM dažniausiai stebimos vaikams (VLM – 1 - 5 metų, OLM – 5 - 10 metų), o slapta toksokariozė nustatoma tiek vaikams, tiek suaugusiesiems (23).

14 Esant palankioms sąlygoms (jei nėra tiesioginių saulės spindulių, yra tinkama temperatūra, drėgmė ir deguonies kiekis), Toxocara kiaušinėliai gali išgyventi dirvožemyje keletą metų. Toksokarozė paprastai yra labiau paplitusi atogrąžų vietovėse, palyginti su vidutinio klimato regionais. Tačiau didelis aplinkos užterštumas nustatytas ir vidutinio klimato šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Japonijoje. Dauguma (51 – 95 proc.) kiaušinėlių, rastų vidutinio klimato šalių dirvožemyje, buvo su lervomis ir galėjo užkrėsti žmones. Nustatyta, kad kaimo ir rajonų gyventojai paprastai turi didesnę riziką užsikrėsti nei miesto gyventojai tame pačiame regione. Vizualiai sveikų asmenų serologinio paplitimo rodikliai svyruoja nuo 2,4 proc. Danijoje (3247 žmonės ≤ 40 metų; 2009 m.) ir 92,8 proc. La Réunion (387 žmonės > 15 metų; 1994 m.) (32).

Lietuvoje 2020 metų sausio mėnesį nustatyti 4 toksokarozės atvejai, iš jų vienas žmogus hospitalizuotas. Visi nustatyti atvejai buvo tarp miesto gyventojų: 2 atvejai 4-6 metų amžiaus grupėje ir 2 atvejai 10-14 metų amžiaus grupėje. Vasario mėnesį 3 atvejai nustatyti tarp kaimo gyventojų, priklausančių 7-9 metų, 10-14 metų ir 15-17 metų amžiaus grupėms. Kovo mėnesį 1 atvejis nustatytas kaimo gyventojui, priklausančiam 10-14 metų amžiaus grupei. Birželio mėnesį taip pat nustatytas 1 toksokarozės atvejis kaimo gyventojui, priklausančiam 0-3 metų amžiaus grupei (36).

Trichuriazė paplitusi atogrąžų ir subtropikų regionuose. Ja serga apie 604 – 795 milijonų žmonių, o paplitimas pasaulyje siekia 22 – 44,9 proc. (37). Iki šiol nėra aišku, kaip dažnai T. vulpis infekuoja žmones, ypač endeminėse vietovėse, nes trūksta įmanomų, jautrių ir specifinių diagnostikos priemonių. Didžiausias trichuriazės paplitimas nustatytas Centrinėje Afrikoje, Pietų Indijoje ir Pietryčių Azijoje (34). Susirgimai nustatyti įvairiose socialinėse ir amžiaus grupėse, o didesnė rizika siejama su kaimo vietovėmis, žemdirbyste, geofagija (19). Vaikų infekcijos kai kuriose endeminėse vietovėse gali viršyti 90 proc. (34). Tiriant Trichuris paplitimą tarp Tailando vaikų nustatyta, kad 11 proc. išmatose turi T. vulpis kiaušinėlių (33).

Lietuvoje 2020 metais sausio – birželio mėnesiais truchuriazės atvejų nenustatyta (36).

1.5.1 Žmonių užsikrėtimo atvejai

T. vulpis infekcijos atvejis tirtas Meksikoje. 9 metų mergaitę kamavo 2 metus trunkantis dusulys, dažnai, be jokios aiškios priežasties, iš nosies bėgo kraujas. Dėl pilvo diskomforto ir kraujavimo iš nosies atlikti kraujo tyrimai parodė lengvą eozinofiliją. Ištirtas išmatų mėginys. Jame rasta gelsvai rudų kiaušinėlių su 2 kamštukais poliuose, panašių į Trichuris kiaušinėlius. Vidutinis kiaušinėlių dydis - 90 µm ilgio ir 44 µm pločio (diapazonas 86 – 99 µm iki 38 – 47 µm). Nustatyta T. vulpis infekcija. Atlikus 2 namuose esančių augintinių koproparazitologinius tyrimus T. vulpis kiaušinėlių neaptikta, tačiau 292 šunų išmatų mėginiuose, surinktuose per 5 dienų laikotarpį

15 gyvenamojoje vietoje, rasta T. vulpis (3,5 proc.). Pacientė 3 dienas buvo gydoma 100 mg mebendazolo per os 2 kartus per parą. Nuo pirmos gydymo dienos išmatose buvo stebimi balkšvi helmintai. Iš viso surinkta 315 helmintų, o jų morfologija buvo panaši į T. vulpis. Atliekant vėlesnius išmatų tyrimus, išmatose nerasta nei suaugusių T. vulpis helmintų, nei jų kiaušinėlių (35).

2006 metais nustatytas atvejis Šremska Kamenicoje, Serbijoje. 20 metų moteriai, gyvenančiai kaime ir auginančiai šunis, kelis mėnesius reiškėsi tokie simptomai: šiek tiek pakilusi kūno temperatūra, nuovargis, hiperhidrozė. Tyrimais nustatyti plaučių pažeidimai (maži, apvalūs, nehomogeniniai 6–8 mm skersmens pakitimai, kurių lokalizacija ir tankis kito), eozinofilija, limfadenomegalija. Išmatų tyrimas dėl parazitų kiaušinėlių ir lervų buvo neigiamas. Netiesioginis imunofluorescencinis toksokarozės testas serume buvo reikšmingai teigiamas titruojant 1:80. Paskirtas antihelmintinis vaistas - albendazolas 15 mg/kg 30 dienų. Galutinė patvirtinta diagnozė – T. canis sukeltas klasikinis larva migrans sindromas. Vėlesnės kontrolės metu pacientė nebeturėjo jokių simptomų, eozinofilų kiekis kraujyje buvo normalus, plaučiai be patologinių pakitimų (38).

22 metų moteriai iš Bogotos, Kolumbijos, per 3 mėnesius labai suprastėjo regėjimas, kaire akimi išvis nebematė. Skundėsi akių skausmu, diplopija, fotofobija, abi akys buvo paraudusios. Pradėtas tyrimas dėl toksokarozės. Pacientė vaikystėje laikė šunis ir kates, gyveno kaime. Konsultacijos metu ji 6 mėnesius gyveno su šunimi ir dviem katėmis, kurie buvo nevakcinuoti ir nedehelmintizuoti. Moteris savo augintinius vesdavosi į parką, kur jie kontaktuodavo su dirvožemiu ir išmatomis. Oftalmologiniu tyrimu kairėje akyje nustatyta periferinė granuloma ir makulą traukianti fibrininė juosta. Kraujo tyrimu nustatyta nedidelė leukocitozė ir limfocitozė. Koprologinio tyrimo rezultatai be pakitimų. Antikūnų tyrimas dėl T. canis buvo teigiamas, IgG titrai 1:64 (teigiami ≥1: 32, specifiškumas > 90 proc.). Paskirtas prednizonas 2 mg/kg 2 kartus per parą, vietinis prednizolonas 1 lašas / per 2 val. ir 400 mg albendazolo per parą 5 dienas. Pacientei taip pat atlikta kairiosios akies vitrektomija, kad diplopija išnyktų (39).

1.6

Šunų helmintų paplitimo kontrolė

Pagrindinis būdas kontroliuoti helmintų sukeliamų ligų plitimą yra aplinkos užterštumo jų kiaušinėliais mažinimas. Turėtų būti ribojamas šunų ir kačių tuštinimasis viešose vietose, palaidų naminių gyvūnų judėjimas, surenkamos išmatos, gydomi jau užsikrėtę ir sergantys gyvūnai, daugiausia dėmesio skiriant šuniukams, kačiukams, maitinančioms kalėms ir katėms (22, 25). Profilaktinis gydymas antihelmintikais yra labai efektyvus šunų ir kačių žarnyno helmintų kontrolei (25). Siekiant užkirsti kelią vaikų užsikrėtimui turėtų būti ribojamas šunų ir kačių patekimas į vaikų žaidimų zonas, geofagijos prevencija. Zoonotinių helmintų infekcijos prevencija turėtų būti

16 grindžiama tinkama naminių gyvūnų infekcinių ligų kontrole, tinkamos žmonių higienos praktika ir jos palaikymu, visuomenės švietimu. Aplinkos apsaugos nuo helmintų paplitimo metodai apima žaidimų aikštelių aptvėrimą, smėlio dėžių uždengimą, reguliarų seno smėlio pakeitimą nauju, šunų vedžiojimo ribojimą parkuose ir poilsio zonose, informacijos ir informacinių ženklų, maišelių išmatoms teikimą ir benamių gyvūnų skaičiaus kontrolę (21, 24).

Sustabdyti Toxocara kiaušinėlių plitimui ir perdavimui nuo gyvūnų žmonėms gali būti pritaikytos kelios priemonės. Tai apima naminių gyvūnų nukirminimą dažnai ir nuo jauno amžiaus. Ypatingas dėmesys ir profilaktiniai antihelmintikai turėtų būti skiriami šuniukams, kačiukams ar vaikingoms kalėms, kurios perneša ligą. Šeimininkai taip pat turėtų saugiai surinkti ir higieniškai išmesti naminių gyvūnų išmatas, kol kiaušinėliai nesubręsta ir nesusiformuoja lervos. Apsisaugoti nuo infekcijos taip pat galima plaunant rankas po fizinio kontakto su gyvūnais, su jais žaidžiant arba buvus potencialiai užterštose vietose. Tėvai turėtų mokyti vaikus apie pagrindines asmens higienos priemones, tokias kaip būtinybė dažnai plauti rankas ir žemės valgymo (geofagijos) pavojų. Vaikų žaidimų aikšteles reikia reguliariai valyti, o augintinių į jas neleisti (pvz. uždengiant ar aptveriant smėlio dėžes) (40).

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1

Tyrimo trukmė, vieta ir objektai

Tyrimas atliktas 2019 metų rudenį – žiemą nuo rugsėjo iki gruodžio mėnėsio ir 2020 metų pavasarį – vasarą nuo kovo iki birželio mėnesio. Tiriamosios zonos pasirinktos iš gyvenamųjų rajonų ir parkų imant po tris rudens ir pavasario sezonui. Tirti gyvenamųjų rajonų daugiabučių kiemai iš 6-ojo forto, Dainavos ir Vilijampolės rajonų. Tirti parkai: Panemunės šilo parkas, Neries krantinės parkas ir Ąžuolyno parkas. Iš viso surinkta 390 šunų išmatų mėginių. Daugiabučių kiemuose mėginiai rinkti nuo žemės, žolės, asfalto, šaligatvių. Visi mėginiai iš daugiabučių kiemų surinkti ne toliau kaip 50 metrų nuo pastatų. Mėginiai iš parkų surinkti nuo žemės, žolės ir iš šunų išmatoms skirtų dėžių, mėginių kiekį dalinant po lygiai, t.y. pusė mėginių imta nuo žemės / žolės, o kita pusė iš dėžių. Iš kiekvienos zonos surinkta po 30 - 40 mėginių tiek rudenį – žiemą, tiek pavasarį – vasarą. Pavasarį – vasarą mėginiai buvo rinkti tose pačiose vietose kaip ir rudenį – žiemą. Iš parkų 15 mėginių imta nuo žemės / žolės ir 15 iš šunų išmatoms skirtų dėžių. Mėginiai buvo rinkti paeiliui iš kiekvienos zonos. Aplinkos užterštumo lygis išmatomis buvo vertinamas pagal surinktų išmatų kiekį vienetais per tam tikrą laiko tarpą (30 min.).

Mėginiai buvo renkami į plastikinius maišelius, ant kurių buvo užklijuojamas lapelis su tikslia vieta, data ir eilės numeriu. Maišeliai su mėginiais buvo laikomi +3°C temperatūroje ir vežami tirti į laboratoriją ne vėliau kaip savaitė po surinkimo.

1 pav. Tyrimo eiga rudens ir pavasario sezonais.

18 2 pav. Mėginių rinkimo zonos (Google Maps, 2020)

Raudona spalva apibrėžti daugiabučių rajonai, geltona spalva – parkai.

2.2

Koprologinis tyrimas

Virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliams aptikti buvo naudojamas modifikuotas flotacijos metodas. Mėginiai pagal numeraciją eilės tvarka buvo išimami iš maišelių ir į plastikinius indelius atsveriama po 5 – 10 gramų mėginio. Atsvertas mėginys užpilamas nedideliu kiekiu vandens ir masė homogenizuojama plastikine mentele. Tada imamos didesnės plastikinės stiklinės ir sietelis ir per sietelį homogenizuotas mėginys pilnai supilamas į didesnę stiklinę. Didelė stiklinė per sietelį pripildoma vandeniu, kad šiek tiek apsemtų sietelio dugną. Mėginys paliekamas nusistovėti 30 minučių. Tada turinys iš sietelio išmetamas, o skystis iš stiklinės nupilamas paliekant tik nuosėdas. 2 ml šių nuosėdų pilama į plastikinius mėgintuvėlius ir užpilama 9 ml flotaciniu cinko chlorido tirpalu. Mėgintuvėliai dedami į centrifugą ir centrifuguojami 5 min. 1500 apsisukimų per min. greičiu. Baigus centrifuguoti mėginiai paruošti mikroskopavimui. Naudojama apdeginta metalinė kilpelė, kuria imamas viršutinis tirpalo sluoksnis ir dedami 4 lašai ant objektinio stiklelio. Mikroskopuojama ir ieškoma kiaušinėlių x20 padidinimu.

Mėginių užkrėstumas helmintų kiaušinėliais buvo vertinamas priklausomai nuo kiaušinėlių kiekio matymo lauke. Kiaušinėlių kiekio vertinimas:

 negausus užkrėstumas (mažiau nei 10 kiaušinėlių);

 vidutiniškas užkrėstumas (10 – 20 kiaušinėlių);

 gausus užkrėstumas (daugiau nei 20 kiaušinėlių).

19 75 μm, T. cati 65-75 μm. Siekiant nustatyti rūšį buvo matuojami bent 5 kiaušinėliai skirtingose mėginio vietose.

3 pav. Mėginių tyrimas. Nuotr. A. Bradauskaitės

2.3

Statistinė analizė

Duomenų analizei taikytos IBM SPSS Statistics Version 26 programos aprašomosios ir palyginamosios analizės funkcijos. Visi duomenys pirmiausia suvesti į Microsoft Office Excel 2013 ir tada perkelti į SPSS Statistics programą. Duomenų aprašomoji analizė atlikta naudojant funkciją Frequencies. Ši funkcija parodo pasirinktų kintamųjų dažnių skaičių (atvejų skaičių su kiekviena unikalia kintamojo verte) ir procentų lentelę. Procentinių reikšmių palyginimo įvertinimui apskaičiuotas pasikliautinis intervalas (PI 95 proc.).

Analizuojant tarpusavyje lyginamas helmintų kiaušinėlių paplitimas daugiabučių rajonų kiemuose ir parkuose. Atliekamas palyginimas tarp parazitų radimo paplitimo, taip pat lyginamas helmintų kiaušinėlių paplitimas rudens ir pavasario laikotarpiais.

Statistinio patikimumo vertės buvo tikrinamos naudojant Interactive Statistics page puslapį binarinių ir Puasono patikimumo intervalų tikrinimui. Rezultatai buvo laikomi statistiškai patikimais, kai p < 0,05.

20

3. TYRIMO REZULTATAI

Daugiabučių kiemuose per 15 – 30 min. buvo surenkama vidutiniškai 10 – 15 mėginių. Parkuose per tą patį laiko tarpą buvo surenkama 0 – 3 mėginiai.

Iš 390 ištirtų mėginių, 46 (11,8 proc.) buvo rasta virškinamojo trakto helmintų kiaušinėlių. Tiriant mėginius nustatytas užsikrėtimas 4 rūšių parazitais. Toxocara canis rasta 7 (1,8 proc.) mėginiuose. Strongyloides spp. rasta 37 (9,4 proc.) mėginiuose. Trichuris vulpis nustatytas 2 (0,5 proc.) mėginiuose. Toxascaris leonina rastas 1 (0,2 proc.) mėginyje.

Rudenį nustatyti 28 (13,3 proc.) teigiami parazitų kiaušinėlių atžvilgiu mėginiai iš 210 mėginių. Iš jų didžiausias užkrėstumas Strongyloides spp. helmintų kiaušinėliais – 21 (10 proc.) teigiamas mėginys. Toxocara canis nustatytas 6 (2,8 proc.) mėginiuose. Trichuris vulpis rastas tik 2 (0,9 proc.) mėginiuose. Rudenį šunų išmatos statistiškai reikšmingai daugiau buvo užkrėstos Strongyloides spp. kiaušinėliais negu Toxocara canis ir Trichuris vulpis kiaušinėliais (p < 0,05) (4 paveikslas).

Tarp mėginių, kuriuose rasta Strongyloides spp. helmintų kiaušinėlių, 14-oje mėginių nustatytas negausus užkrėstumas, 6-iuose mėginiuose vidutiniškas užkrėstumas ir 1-ame gausus užkrėstumas. Tarp mėginių, kuriuose rasta Toxocara canis kiaušinėlių, 1-ame mėginyje nustatytas gausus užkrėstumas, 1-ame vidutinis užkrėstumas ir 4, kuriuose negausus užkrėstumas. Mėginiuose, kuriuose rasta Trichuris vulpis kiaušinėlių, nustatytas negausus užkrėstumas.

4 pav. Šunų išmatų užkrėstumas virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais rudenį. * - statistiškai reikšmingas rezultatas (p < 0,05)

Pavasarį nustatyta 18 (10 proc.) teigiamų parazitų kiaušinėlių atžvilgiu mėginių iš 180. Iš jų didžiausias užkrėstumas Strongyloides spp. – 16 (8,8 proc.) mėginių. Toxocara canis nustatytas

1-2,8 10* 0,9 0 0 2 4 6 8 10 12

Toxocara canis Strongyloides spp. Trichuris vulpis Toxascaris leonina

Už kr ės tu mas , p ro c .

21 ame (0,5 proc.) mėginyje. Taip pat 1-ame mėginyje (0,5 proc.) rasta Toxascaris leonina (5 paveikslas). Pavasarį šunų išmatos statistiškai reikšmingai daugiau buvo užkrėstos Strongyloides spp. kiaušinėliais negu Toxocara canis ir Toxascaris leonina (p < 0,05).

Tarp mėginių, kuriuose rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių, 1-ame mėginyje nustatytas gausus užkrėstumas, 5 mėginiuose vidutiniškas užkrėstumas, 10-tyje mėginių nustatytas negausus užkrėstumas. Mėginyje, kuriame rasta Toxocara canis kiaušinėlių, nustatytas negausus užkrėstumas. Mėginyje, kuriame rasta Toxascaris leonina kiaušinėlių, nustatytas gausus užkrėstumas.

5 pav. Šunų išmatų užkrėstumas virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais pavasarį. * - statistiškai reikšmingas rezultatas (p < 0,05)

Helmintų paplitimas rudenį (13,3 proc.) buvo didesnis nei pavasarį (10 proc.) (p > 0,05). T. canis, Strongyloides spp., T. vulpis ir T. leonina parazitų aptikimas rudens ir pavasario laikotarpiais statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tačiau T. canis, Strongyloides spp. ir T. vulpis kiaušinėlių rudenį buvo randama daugiau nei pavasario sezonu (1 lentelė).

1 lentelė. Skirtingų sezonų įtaka šunų helmintų paplitimui

Ruduo Pavasaris

Užkrėstumas proc. (teigiami

mėg./viso tirta, PI 95 proc.) Užkrėstumas proc. (teigiami mėg./viso tirta, PI 95 proc.) Užkrėstumas 13,3 proc. (28/210, PI 9,05-18,69) 10 proc. (18/180, PI 6,03 – 15,3)

T. canis 2,8 proc. (6/210, PI 1,06 – 6,11) 0,5 proc. (1/180, PI 0,01 – 3,06)

Strongyloides spp. 10 proc. (21/210, PI 6,30 – 14,88)* 8,8 proc. (16/180, PI 5,17 -14,03)* T. vulpis 0,9 proc. (2/210, PI 0,12 – 3,4) 0 T. leonina 0 0,5 proc. (1/180, PI 0,01 – 3,06)

* - skirtumas statistiškai patikimas (p < 0,05)

0,5 8,8* 0 0,5 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Toxocara canis Strongyloides spp. Trichuris vulpis Toxascaris leonina

Už kr ės tu mas , p ro c .

22 3.1

Šunų išmatų užkrėstumas daugiabučių kiemuose

Trijuose daugiabučių rajonų kiemuose rudens sezonu buvo surinkta 120 šunų išmatų mėginių. Pavasarį iš tų pačių vietų surinkta 90 mėginių. Kiemų užterštumo lygis rudenį buvo didesnis nei pavasarį: per tą patį laiko tarpą (30 min.) rudenį buvo surenkamas didesnis mėginių skaičius (apie 15 – 20 vnt.) nei pavasarį (apie 5 vnt.).

3.1.1 6-ojo forto rajonas

Rudenį 6-ojo forto rajono daugiabučių kiemuose (M. Riomerio g., Biržiškų g.) surinkta 40 šunų išmatų mėginių. 10 (25 proc.) mėginių rasta helmintų kiaušinėlių. 4 mėginiuose rasta Toxocara canis, 6 mėginiuose rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių (6 paveikslas).

Mėginiuose, kuriuose rasta T. canis, 1-ame mėginyje nustatytas gausus užkrėstumas, 1-ame vidutiniškas užkrėstumas ir 2-iuose negausus užkrėstumas. Mėginiuose, kuriuose rasta Strongyloides spp., 1-ame mėginyje nustatytas gausus užkrėstumas, 3-iuose vidutiniškas užkrėstumas ir 2-iuose negausus užkrėstumas.

Pavasarį 6-ojo forto rajono daugiabučių kiemuose surinkta 30 išmatų mėginių. 4 (13,3 proc.) mėginiai teigiami. Visuose rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių (6 paveikslas). 1-ame mėginyje nustatytas vidutiniškas užkrėstumas, 3-iuose negausus užkrėstumas.

6-ojo forto rajono daugiabučių kiemuose rudenį nustatytas didesnis šunų išmatų užkrėstumas nei pavasarį (p > 0,05). Rudenį Strongyloides spp. nustatyta dažniau nei Toxocara canis (p > 0,05).

6 pav. Šunų išmatų užkrėstumo helmintų kiaušinėliais 6-ajame forte rudenį ir pavasarį palyginimas 10 15 0 13,3 0 2 4 6 8 10 12 14 16

Toxocara canis Strongyloides spp.

U žkr ėst um as , pr o c. Ruduo Pavasaris

23 3.1.2 Dainavos rajonas

Rudenį Dainavos rajono daugiabučių kiemuose (Partizanų g.) surinkta 40 išmatų mėginių. Teigiamas tik 1 (2,5 proc.) mėginys, kuris buvo vidutiniškai užkrėstas Strongyloides spp. (7 paveikslas).

Pavasarį Dainavos rajono daugiabučių kiemuose surinkta 30 mėginių. Iš jų 7 (23,3 proc.) teigiami. Visuose mėginiuose rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių (7 paveikslas). 1-ame mėginyje nustatytas gausus užkrėstumas, 2-iuose vidutiniškas užkrėstumas, 4-iuose negausus užkrėstumas.

Dainavos rajono daugiabučių kiemuose pavasarį nustatytas didesnis šunų išmatų užkrėstumas Strongyloides spp. nei rudenį (p > 0,05).

7 pav. Šunų išmatų užkrėstumo helmintų kiaušinėliais Dainavos rajone rudenį ir pavasarį palyginimas

3.1.3 Vilijampolės rajonas

Rudenį Vilijampolės rajono daugiabučių kiemuose (Neries krant., Sąjungos a., Bajorų g., Stulginskio g., K. Griniaus g.) surinkta 40 išmatų mėginių. Iš jų 9 (22,5 proc.) teigiami. Visuose mėginiuose rasta Strongyloides spp. (8 paveikslas). 1-ame mėginyje nustatytas vidutiniškas užkrėstumas, 8-iuose negausus užkrėstumas.

Pavasarį Vilijampolės rajono daugiabučių kiemuose surinkta 30 mėginių. Nei viename mėginyje nerasta helmintų kiaušinėlių (8 paveikslas).

Vilijampolės rajono daugiabučių kiemuose rudenį nustatytas didesnis šunų išmatų užkrėstumas nei pavasarį (p > 0,05).

2,5 23,3 0 5 10 15 20 25 U žkr ė st um as , pr o c. Strongyloides spp. Ruduo Pavasaris

24 8 pav. Šunų išmatų užkrėstumo helmintų kiaušinėliais Vilijampolės rajone rudenį ir

pavasarį palyginimas

3.2

Šunų išmatų užkrėstumas parkuose

Trijuose parkuose rudens sezonu buvo surinkta 90 šunų išmatų mėginių. Pavasarį iš tų pačių vietų taip pat buvo surinkta 90 mėginių. Parkų užterštumo lygis tiek rudenį tiek pavasarį buvo panašus: per tą patį laiko tarpą (30 min.) abiem sezonais buvo surenkamas vienodas mėginių skaičius (apie 0-2 vnt.).

3.2.1 Neries krantinės parkas

Rudenį Neries krantinės parke surinkta 30 mėginių – 15 nuo žemės ir 15 iš išmatų dėžių. Iš viso teigiami 6 (20 proc.) mėginiai. Nuo žemės teigiami 2 mėginiai, kuriuose rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių. Iš dėžių teigiami 4 mėginiai: 1-ame mėginyje rasta Strongyloides spp., 2-iuose mėginiuose - Trichuris vulpis ir 1-ame mėginyje - Toxocara canis kiaušinėlių (2 lentelė).

Nuo žemės paimtuose mėginiuose nustatytas negausus ir vidutiniškas užkrėstumas Strongyloides spp. kiaušinėliais. Iš dėžių paimtuose mėginiuose nustatytas negausus užkrėstumas Strongyloides spp., negausus užkrėstumas Trichuris vulpis ir negausus užkrėstumas Toxocara canis. Pavasarį Neries krantinės parke surinkta 30 mėginių – 15 nuo žemės ir 15 iš išmatų dėžių. Teigiamas tik 1 (3,3 proc.) mėginys, kuris paimtas nuo žemės (2 lentelė). Jame rasta daug Toxascaris leonina kiaušinėlių.

Rudenį nustatyta daugiau užkrėstų mėginių iš dėžių (26,6 proc.) nei nuo žemės (13,3 proc.) (p > 0,05). Pavasarį nustatytas 1 užkrėstas mėginys nuo žemės (6,7 proc.), o dėžėse nerasta nei vieno (0 proc.) (p > 0,05). Dėžėse abiem sezonais buvo randama daugiau užkrėstų mėginių (6,6 proc.) nei ant žemės (5 proc.) (p > 0,05).

22,5 0 0 5 10 15 20 25 U žkr ėst um as , pr o c. Strongyloides spp. Ruduo

25 Rudenį nustatytas didesnis šunų išmatų užkrėstumas (20 proc.) Neries krantinės parke nei pavasarį (3,3 proc.) (p > 0,05).

2 lentelė. Šunų išmatų užkrėstumo helmintų kiaušinėliais Neries krantinės parke rudenį ir pavasarį palyginimas Ruduo (n=30) Pavasaris (n=30) Kiaušinėlio rūšis Nuo žemės, vnt., (proc., PI 95 proc.) Iš dėžių vnt., (proc., PI 95 proc.) Nuo žemės vnt., (proc., PI 95 proc.) Iš dėžių vnt., (proc., PI 95 proc.) T. canis 0 1 (6,7 proc., PI 0,17 -31,9) 0 0 Strongyloides spp. 2 (13,3 proc., PI 1,6-40,4) 1 (6,7 proc., PI 0,17 -31,9) 0 0 T. vulpis 0 2 (13,3 proc., PI 1,6-40,4) 0 0 T. leonina 0 0 1 (6,7 proc., PI 0,17 -31,9) 0

3.2.2 Panemunės šilo parkas

Rudenį Panemunės šilo parke surinkta 30 mėginių – 15 nuo žemės ir 15 iš išmatų dėžių. Teigiami mėginiai 3 (10 proc.). 2 iš jų surinkti iš išmatų dėžių. 1-ame rasta Strongyloides spp., kitame – Toxocara canis kiaušinėlių. Nuo žemės surinktas 1 teigiamas mėginys, kuriame rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių (3 lentelė).

Teik iš dėžių surinktuose mėginiuose tiek nuo žemės surinktame mėginyje nustatytas negausus užkrėstumas helmintų kiaušinėliais.

Pavasarį Panemunės šilo parke surinkta 30 mėginių – 15 nuo žemės ir 15 iš išmatų dėžių. Teigiamas tik 1 (3,3 proc.) mėginys paimtas iš dėžės (3 lentelė). Jame rasta mažai Toxocara canis kiaušinėlių.

Rudenį daugiau užkrėstų šunų išmatų mėginių rasta dėžėse (13,3 proc.) nei ant žemės (6,7 proc.) (p > 0,05). Pavasarį 1 užkrėstas mėginys rastas dėžėje (6,7 proc.) ir nei vieno nerasta ant žemės (0 proc.) (p > 0,05). Dėžėse abiem sezonais buvo randama daugiau užkrėstų mėginių (5 proc.) nei ant žemės (1,6 proc.) (p > 0,05).

Rudenį nustatytas didesnis šunų išmatų užkrėstumas (10 proc.) Panemunės šilo parke nei pavasarį (3,3 proc.) (p > 0,05).

26 3 lentelė. Mėginių užkrėstumo helmintų kiaušinėliais Panemunės šilo parke rudenį ir pavasarį palyginimas Ruduo (n=30) Pavasaris (n=30) Kiaušinėlio rūšis Nuo žemės, vnt., (proc., PI 95 proc.) Iš dėžių vnt., (proc., PI 95 proc.) Nuo žemės vnt., (proc., PI 95 proc.) Iš dėžių vnt., (proc., PI 95 proc.) T. canis 0 1 (6,7 proc., PI 0,17 -31,9) 0 1 (6,7 proc., PI 0,17 -31,9) Strongyloides spp. 1 (6,7 proc., PI 0,17 -31,9) 1 (6,7 proc., PI 0,17 -31,9) 0 0 3.2.3 Ąžuolyno parkas

Rudenį Ąžuolyno parke surinkta 30 mėginių – 15 nuo žemės ir 15 iš išmatų dėžių. Nei viename mėginyje nerasta helmintų kiaušinėlių (4 lentelė).

Pavasarį Ąžuolyno parke surinkta 30 mėginių – 15 nuo žemės ir 15 iš išmatų dėžių. Teigiami 4 (13,3 proc.) mėginiai. 1 iš išmatų dėžių, kuriame rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių. 3 mėginiai nuo žemės. Juose taip pat rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių (4 lentelė).

Iš dėžės paimtame mėginyje nustatytas negausus užkrėstumas. Viename iš nuo žemės paimtų mėginių nustatytas negausus užkrėstumas, 2-iuose vidutiniškas užkrėstumas.

Pavasarį Ąžuolyno parke nustatytas didesnis šunų išmatų mėginių užkrėstumas helmintais (13,3 proc.) nei rudenį (0 proc.) (p > 0,05).

4 lentelė. Mėginių užkrėstumo helmintų kiaušinėliais Ąžuolyno parke rudenį ir pavasarį palyginimas. Ruduo (n=30) Pavasaris (n=30) Kiaušinėlio rūšis Nuo žemės, vnt., (proc., PI 95 proc.) Iš dėžių vnt., (proc., PI 95 proc.) Nuo žemės vnt., (proc., PI 95 proc.) Iš dėžių vnt., (proc., PI 95 proc.) Strongyloides spp. 0 0 3 (20 proc., PI 4,3-48,09) 1 (6,7 proc., PI 0,17 -31,9)

Atlikus tyrimą nustatytas panašus užkrėstų šunų išmatų kiekis nuo žemės ir iš dėžių: 3,8 proc. užkrėstų mėginių iš parkų buvo nuo žemės, 4,4 proc. iš dėžių (p > 0,05).

27 Iš viso (rudenį ir pavasarį) daugiabučių kiemuose nustatytas 31 (7,9 proc.) teigiamas mėginys. Parkuose (rudenį ir pavasarį) nustatyta 15 (3,8 proc.) teigiamų mėginių (p > 0,05) (9 paveikslas). Tarp jų 8 (53,3 proc.) paimti iš dėžių, 7 (46,6 proc.) nuo žemės.

9 pav. Šunų išmatų užkrėstumo helmintų kiaušinėliais daugiabučių kiemuose ir parkuose palyginimas. 7,9 3,8 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Daugiabučių kiemai Parkai

U žkr ėst um as , pr o c.

28

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atliekant tyrimą nustatyta, kad daugiabučių kiemų užterštumo lygis yra bent 3 kartus didesnis nei parkų. Toks pats kiekis šunų išmatų daugiabučių kiemuose buvo surandamas 3 kartus greičiau nei parkuose. Daugiabučių rajonuose surinkti 15 - 20 mėginių paprastai užtrukdavo 30 min. Parkuose surinkti tą patį kiekį mėginių užtrukdavo apie 2 – 3 val. Galima teigti, kad daugiabučių kiemai yra labai užteršti nesurinktais šunų ekskrementais. Tam įtakos turi ribotas plotas bei vedžiojamų šunų kiekis ir vedžiojimo dažnis. Parkų plotas didelis ir šunys vedžiojami rečiau, todėl užterštumo lygis mažesnis. Didesnį daugiabučių rajonų kiemų užterštumą lemia ir tai, kad juose yra mažai specialių šunų išmatoms skirtų dėžių, o tai taip pat gali daryti įtaką šeimininkų sprendimui išmatas palikti nesurinktas.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad šunų išmatų užkrėstumas virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais siekia 11,8 proc. Rudenį nustatyta 13,3 proc. užkrėstų mėginių, pavasarį – 10 proc. Rudenį nustatyti helmintai: Strongyloides spp. (10 proc.), Toxocara canis (2,8 proc.), Trichuris vulpis (0,9 proc.). Pavasarį mėginiuose rasta: Strongyloides (8,8 proc.), Toxocara canis (0,5 proc.), Toxascaris leonina (0,5 proc.). Taigi, abiem sezonais dažniausiai nustatyti helmintai yra Strongyloides spp. Šis tyrimo rezultatas nesutampa su užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatais, kai dažniausiai nustatomas helmintas buvo T. canis (21, 26, 29). Tačiau tyrimų duomenimis be šio helminto pasaulyje kaip labiausiai paplitę šunų virškinamojo trakto helmintai nurodomi ir Ancylostoma spp. bei T. vulpis (18). Tam tikrų rūšių helmintų paplitimą gali lemti sezoniškumas, helmintų paplitimo mastas tam tikroje teritorijoje, naudojamos profilaktikos priemonės, namus turinčių ir bešeimininkių šunų skaičius. ES šalyse T. canis paplitimas svyruoja nuo 1,4 iki 30,5 proc. (23). Apie T. canis paplitimą Lietuvoje trūksta išsamesnių duomenų, tačiau pagal nustatytų susirgimų mastą (39 atvejai per 2019 metus) ir jų mažėjimo tendenciją per paskutinius 10 metų, galima daryti prielaidą, kad šio helminto paplitimas šalyje apskritai nėra didelis.

Rudenį 6-ojo forto rajono daugiabučių kiemuose nustatytas 25 proc. mėginių užkrėstumas helmintų kiaušinėliais. Pavasarį tuose pačiuose kiemuose nustatytas 13,3 proc. užkrėstumas. Ir rudenį ir pavasarį daugiausia rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių.

Rudenį Dainavos rajono daugiabučių kiemuose nustatytas 2,5 proc. mėginių užkrėstumas. Pavasarį tuose pačiuose kiemuose nustatytas 23,3 proc. mėginių užkrėstumas. Ir rudenį ir pavasarį daugiausia rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių.

Rudenį Vilijampolės rajono daugiabučių kiemuose nustatytas 22,5 proc. mėginių užkrėstumas. Pavasarį užkrėstų mėginių nerasta. Rudenį visuose mėginiuose nustatyti Strongyloides kiaušinėliai.

29 Visuose tirtuose daugiabučių rajonuose dažniausiai nustatyti helmintų kiaušinėliai buvo Strongyloides spp. Rezultatas nesutampa su užsienio mokslininkų duomenimis, kur dažniausiai nustatomas helmintas gyvenamųjų namų kiemuose yra T. canis (24). Šiame tyrime antras dažniausiai nustatytas helmintas buvo T. canis, tačiau visi surinkti mėginiai su šiuo helmintu buvo iš vieno rajono daugiabučių kiemų – 6 forto. Galima daryti prielaidą, kad visos užkrėstos išmatos buvo vieno šunio arba kelių tarpusavyje kontaktuojančių šunų ir todėl helmintas išplitęs tik viename rajone, bet nėra randamas kituose.

Rudenį Neries krantinės parke nustatytas 23,3 proc. mėginių užkrėstumas. Daugiau užkrėstų mėginių rasta dėžėse nei ant žemės. Daugiausia rasta Strongyloides spp. ir Trichuris vulpis kiaušinėlių. Pavasarį parke nustatytas 3,3 proc. mėginių užkrėstumas. Nustatyti Toxascaris leonina kiaušinėliai.

Rudenį Panemunės šilo parke nustatytas 10 proc. mėginių užkrėstumas. Daugiau užkrėstų mėginių rasta dėžėse nei ant žemės. Daugiausia rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių. Pavasarį parke nustatytas 3,3 proc. mėginių užkrėstumas. Užkrėstas mėginys paimtas iš dėžės, jame rasta Toxocara canis kiaušinėlių.

Rudenį Ąžuolyno parke nenustatyta jokio mėginių užkrėstumo helmintų kiaušinėliais. Pavasarį parke nustatytas 13,3 proc. mėginių užkrėstumas. Daugiau užkrėstų mėginių rasta ant žemės nei dėžėse. Visuose mėginiuose rasta Strongyloides spp. kiaušinėlių.

Kaip ir daugiabučių kiemuose, visuose parkuose dažniausiai nustatyti Strongyloides spp. kiaušinėliai, o kitų rūšių nustatyta retai. Didžiausia kiaušinėlių įvairovė nustatyta Neries krantinės parke, todėl galima daryti prielaidą, kad apylinkėje gyvena daugiausia įvairiais helmintais užsikrėtusių šunų. T. canis buvo antras dažniausias helmintas nustatytas Panemunės šilo parke. Kadangi parkas yra šalia 6 forto, gali būti, kad užkrėstos išmatos yra to pačio šuns ar šunų gyvenančių rajone. T. canis paplitimo rezultatai nesutampa su Ispanijoje atliktais tyrimais, kai ištirtuose Madrido parkuose jis nustatytas kaip labiausiai paplitęs helmintas (26). Taip pat pagal šio atlikto tyrimo duomenis daugiau užkrėstų mėginių parkuose buvo rasta dėžėse nei ant žemės, todėl galima teigti, kad jos yra vienas iš helmintų plitimo aplinkoje prevencijos priemonių.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad daugiabučių kiemai beveik du kartus daugiau užkrėsti helmintų kiaušinėliais negu parkai. Daugiabučių kiemų užkrėstumas siekia 7,9 proc., o parkų – 3,8 proc. Galima daryti prielaidą, kad daugiau nedehelmintizuotų šunų yra vedžiojami prie namų nei parkuose. Pagal pasaulyje atliktų tyrimų duomenis, didžiausias dirvožemio ir žaliųjų plotų užterštumas nustatomas rekreacinėse, viešosiose ir apgyvendintose vietose (1, 21, 23). Užsienyje didesnį parkų užterštumą būtų galima paaiškinti tuo, kad jie yra populiari laisvalaikio zona, kurioje dažnai laikas leidžiamas kartu su šunimis. Kaune parkai mažesni, ne tokie populiarūs, ne visada ir ne visur kartu su šeimininku imamas šuo, todėl parkų užterštumas mažesnis.

30 T. canis kiaušinėliai nustatyti kaip labiausiai paplitę viešuosiuose parkuose (24). Tai nesutampa su šio tyrimo rezultatais, nes daugiau T. canis kiaušinėlių buvo rasta daugiabučių kiemuose nei parkuose. Tai taip pat gali atspindėti retesnį šunų lankymąsi parkuose.

31

IŠVADOS

1. 11,8 proc. nesurinktų šunų išmatų užkrėstos virškinamojo trakto helmintų kiaušinėliais ir didžiausias užkrėstumas Strongyloides spp. (9,4 proc.) nematodais.

2. Didžiausias užkrėstumas helmintų kiaušinėliais tarp tirtų daugiabučių rajonų nustatytas 6-ajame forte - 25 proc. rudenį ir 13,3 proc. pavasarį. Mažesnis užkrėstumas nustatytas Dainavos rajone - 2,5 proc. rudenį ir 23,3 proc. pavasarį ir Vilijampolės rajone - 22,5 proc. rudenį.

3. Didžiausias užkrėstumas helmintų kiaušinėliais tarp tirtų parkų nustatytas Neries krantinės parke - 23,3 proc. rudenį ir 3,3 proc. pavasarį. Mažesnis užkrėstumas nustatytas Panemunės šilo parke - 10 proc. rudenį ir 3,3 proc. pavasarį ir Ąžuolyno parke - 13,3 proc. pavasarį. 4. Daugiabučių kiemai du kartus daugiau užkrėsti helmintų kiaušinėliais negu parkai.

32

REKOMENDACIJOS

1. Daugiau informuoti šunų augintojus apie šunų platinamus helmintus, jų sukeliamus zoonotinius susirgimus ir riziką jais užsikrėsti.

2. Skatinti šunų augintojus surinkti augintinių išmatas. Ypatingai tai turi būti daroma daugiabučių kiemuose, kadangi tyrimas parodė, kad gyvenamosios zonos daugiabučių kiemai daugiau užteršti išmatomis nei parkų zonos, o išmatos daugiau užkrėstos helmintų kiaušinėliais.

33

PADĖKA

Dėkoju magistrinio darbo vadovei lekt. dr. Ingai Stadalienei ir doktorantei Renatai Loibienei už pagalbą atliekant ir rašant magistrinį darbą.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Simonato G., Cassini R., Morelli S., Di Cesare A., La Torre F., Marcer F., et al. A. Contamination of Italian parks with canine helminth eggs and health risk perception of the public. Preventive Veterinary Medicine. 2019; 172:ID 104788;

2. Rodriguez Vivas R.I., Gutiérrez-Ruiz E., Bolio-González M., Ruiz-Piña H., Ortega A., Reyes-Novelo E., et al. An epidemiological study of intestinal parasites of dogs from Yucatan, Mexico, and their risk to public health. Vector borne and zoonotic diseases. 2011; 11(8):1141-4;

3. Mateus T.L., Castro A., Ribeiro J.N., Vieira-Pinto M. Multiple zoonotic parasites identified in dog feces collected in Ponte de Lima, Portugal - a potential threat to human health. International Journal of Environment Research and Public Health. 2014; 11(9):9050-67; 4. Bricarello P., Magagnin E., Oliveira T., Silva A., Lima L. Contamination by parasites of

zoonotic importance in fecal samples from Florianópolis Beaches, Santa Catarina State, Brazil. Brazilian Journal of Veterinary Research and Animal Science. 2018(55):1-10;

5. Čaplinskas S., Aleknavičienė V., Bartulienė A., Gargasienė G., Jučienė O., Savickienė E., et al. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2019 m. apžvalga, 2020; psl. 80, 83, 86;

6. Tull A., Moks E., Laurimaa L., Keis M., Süld K. Endoparasite infection hotspots in Estonian urban areas. J Helminthol. 2019;94(e104):e104;

7. Studzińska M.B., Demkowska-Kutrzepa M., Borecka A., Meisner M., Tomczuk K., Roczeń-Karczmarz M., et al. Variations in the rate of infestations of dogs with zoonotic nematodes and the contamination of soil in different environments. Int J Environ Res Public Health. 2017;14(9):1003;

8. Moskvina T.V., Ermolenko A.V. Helminth infections in domestic dogs from Russia. Veterinary World. 2016; 9(11):1248–58;

9. Bowman D. D., Nelson T. Canine Intestinal Helminths: recommendations from the Companion Animal Parasite Council. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. balandžio 16

d.] Prieiga per:

https://todaysveterinarypractice.com/wp-content/uploads/sites/4/2016/06/T1401C08.pdf;

10. Zajac A.M. Parasitic zoonoses (Proceedings). [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. balandžio 18 d.] Prieiga per: https://www.dvm360.com/view/parasitic-zoonoses-proceedings;