1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS
KLINIKA
NUOVARGIO IR PERVARGIMO DAŽNIO, INFORMUOTUMO IR SĄSAJŲ
SU SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS VERTINIMAS TARP LSMU IR VU 6
KURSO MEDICINOS STUDENTŲ
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Medicinos studijų programa
Autorius: I. Klipčiūtė
Mokslinis vadovas: prof. dr. R. Radišauskas
2
1. TURINYS
TITULINIS LAPAS ... 1 1. TURINYS ... 2 2. SANTRAUKA ... 3 3. SUMMARY ... 4 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. ĮVADAS ... 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
10. TYRIMO METODIKA ... 12
11. REZULTATAI ... 13
11.1. Nuovargio ir pervargimo dažnio bei informuotumo apie juos vertinimas ... 13
11.1.1. Nuovargio ir pervargimo dažnio vertinimas ... 13
11.1.2. Informuotumo apie nuovargį ir pervargimą vertinimas ... 16
11.2. Tiriamųjų studentų subjektyvios sveikatos vertinimas ... 19
11.3. Nuovargio ir subjektyvios sveikatos sąsajų vertinimas... 24
11.4. Nuovargio dažnio, informuotumo/žinių apie nuovargį bei subjektyvios sveikatos palyginimas tarp LSMU ir VU studentų... 24
11.4.1. Nuovargio palyginimas tarp LSMU ir VU studentų ... 24
11.4.2. Informuotumo apie nuovargį palyginimas tarp LSMU ir VU studentų ... 25
11.4.3. Subjektyvios sveikatos vertinimo palyginimas tarp LSMU ir VU studentų ... 28
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
13. IŠVADOS ... 32
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 33
3
2. SANTRAUKA
Autorė: Indrė Klipčiūtė.
Vadovas: Prof. dr. R. Radišauskas.
Darbas atliktas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.
Darbo pavadinimas: Nuovargio ir pervargimo dažnio, informuotumo ir sąsajų su sveikatos nusiskundimais vertinimas tarp 6 kurso LSMU ir VU medicinos studentų.
Tyrimo tikslas: Nustatyti nuovargio ir pervargimo dažnį, informuotumą apie juos ir sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp LSMU ir VU 6 kurso medicinos studentų.
Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti nuovargio ir pervargimo dažnį tarp studentų bei informuotumą apie juos. 2) Nustatyti studentų sveikatos nusiskundimus. 3) Išanalizuoti ir įvertinti nuovargio ir pervargimo sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp studentų. 4) Palyginti LSMU ir VU medicinos studentų patiriamo nuovargio bei pervargimo dažnį ir sąsajas su sveikatos nusiskundimais.
Metodika: Tyrime dalyvavo 192 LSMU ir VU 6 kurso studentai Respondentams buvo pateiktos anoniminės apklausos anketas su Daugiamačio nuovargio inventoriaus (MFL-20L) klausimynu, Visuotinio supratimo nuovargio skalė (angl. Global Perception of Fatigue Scale (GPF)) bei autorės sudarytomis anketomis. Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 21.0 for Windows“ statistinį paketą. Koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti remtasi Chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Rezultatai laikomi
statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Rezultatai ir išvados: Įvertintinus nuovargio ir pervargimo dažnį tarp studentų pagal Visuotinio supratimo nuovargio skalę vidutinio ir didesnio nuovargio dažnis siekė 90,7 proc.. Penktadalis studentų jautėsi turintys pakankamai žinių apie nuovargį ir pervargimą. Merginos savo žinias vertino reikšmingai geriau nei vaikinai. Daugiau nei pusė studentų teigė patiriantys sveikatos negalavimus. Du trečdaliai studentų savo sveikatą vertino blogiau nei geriau, kuo labiau išreikštą nuovargį jautė
studentai tuo blogiau vertino savo sveikatą ir atvirkščiai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp LSMU ir VU studentų patiriamo nuovargio dažnio nebuvo. VU studentai savo fizinę bei psichologinę sveikatą vertino reikšmingai prasčiau nei LSMU studentai, sveikatos negalavimų dažnis tarp skirtingų
4
3. SUMMARY
Author: Indrė Klipčiūtė.
Academic supervisor: Prof.dr. R. Radišauskas.
Work was made at: Lithuanian University of Health Sciences, Department of Environmental and Occupational Medicine .
Title: Evaluation of Fatigue and chronic fatigue syndrome frequency, awareness and connections with health complaints in 6th year LUHS and VU medicine students.
The aim of this study is to investigate Fatigue and chronic fatigue syndrome frequency, awareness and connections with health complaints in 6th year LUHS and VU medicine students
Research tasks: 1) Evaluate Fatigue and chronic fatigue syndrome frequency and awareness 2) Investigate health complaints of the students. 3) Analyse and evaluate Fatigue and health complaints connections between students. 4) Compare fatigue frequency, and connections with health complaints between LUHS and VU medicine students
Methods: We studied 192 LUHS and VU 6th year medicine students. They were given an anonymous survey with Multidimentional fatigue inventory (MFL-20L) questionnaire, Global Perception of Fatigue Scale (GPF), and questionnaire created by the author. Statistical analysis was made by the help of „SPSS 21.0 for Windows“ statistical package. Correlation between variables was determined by using Chi quadrat (χ2) criteria. Statistically significant results where when p<0,05.
Results and conclusions: By using Global Perception of Fatigue Scale we determined that medium or higher fatigue frequencies rate among students 90.7%. One fifth of students felt that they had enough knowledge about fatigue, girls rated their knowledge significantly “better” than boys. More than half of the students said they were suffering from various health problems. Two thirds of students rated their health “worse” rather than “better”. The worse students rated their fatigue, the worse they rated their health. There was no significant difference in the rate of fatigue between the LSMU and the VU students. VU students rated their physical and psychological health significantly lower than those of LSMU students, the occurrence of ailments of illness between different university students was not significantly different.
5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-352.
6
6. SANTRUMPOS
VU – Vilniaus universitetas
LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas MF – medicinos fakultetas
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija
MNS – mediciniškai nepaaiškinamas simptomai MFI-20 – Daugiamatis nuovargio inventorius
7
7. ĮVADAS
Žmogaus sveikata yra daugiakompleksinė struktūra. Remiantis PSO įstatais, tai ,,pilna fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos nebuvimas“ [1]. Tačiau šis faktas dažnai užmirštamas.
Informacinių technologijų plėtros ir žinių visuomenės vystymosi kontekste, žmogus patiria didelę psichologinę ir fizinę įtampą. Per dieną daugeliui žmonių tenka apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, dirbti sunkesnį (protinį) darbą, kuris lemia pervargimą, dėl kurio atsiranda fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai. Nuovargis – viena aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Dažnai nuovargį galima pašalinti pailsėjus, tačiau dėl įtempto gyvenimo tempo poilsis tampa neįmanomas, o ir skirtingam nuovargio išreikštumo laipsniui pašalinti, gali nepakakti kelių laisvų dienų. [2].
Studentai, ypač paskutinio kurso, didžiąją savo laiko dalį praleidžia mokydamiesi, dėl ko mažiau laiko yra skiriama poilsiui ir socialiniam gyvenimui. Dėl šios priežasties, siekdami išlaikyti ar pagerinti akademinius rezultatus, vyraujant milžiniškai intelektinei apkrovai ir psichologinei įtampai, studentai Mažiau rūpinasi sveikata, turinčia įtakos jų gyvenimo kokybei [3].
Pasak B. Vaysse vyrauja keistas fenomenas, kai medicinos personalo, studentų tikimybė kreiptis ir/ar gauti medicininę, ypač psichologinę, pagalbą, dažnai yra mažesnė, nei kitose srityse dirbančių ar studijuojančių asmenų [4]. Todėl siekiama sudaryti sąlygas, kurios leistų padidinti greitos ir
kokybiškos pagalbos prieinamumą universitetinei bendruomenei, nes pasirūpinus pastarosios psichine sveikata yra geriau teikiama pagalba pacientams.
Pabrėžtina, kad iki šiol Lietuvoje 6-to kurso medicinos studentų patiriamo nuovargio ir pervargimo dažnio bei informuotumo apie juos sąsajos su sveikatos nusiskundimais nebuvo tiriamos.. Tai nustatyti yra svarbu atsižvelgiant į ateities perspektyvas ieškant ir pritaikant prevencines nuovargio ir
8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: nustatyti nuovargio ir pervargimo dažnį, informuotumą apie juos ir sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp LSMU ir VU 6 kurso medicinos studentų.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti nuovargio ir pervargimo dažnį tarp studentų bei informuotumą apie juos. 2. Nustatyti studentų sveikatos nusiskundimus.
3. Išanalizuoti ir įvertinti nuovargio ir pervargimo sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp studentų.
4. Palyginti LSMU ir VU medicinos studentų patiriamo nuovargio bei pervargimo dažnį ir sąsajas su sveikatos nusiskundimais.
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
Herbertas Freudenbergeris, kuris yra traktuojamas kaip nuovargio ir jo padarinių tyrinėjimo pradininkas teigė, jog nuovargis pradeda vystytis subjektams, kurie yra itin empatiški ir linkę aukotis kitų labui, ilgainiui su kitais mokslininkais, nuovargis buvo išskirtas į penkias dalis: bendrą nuovargį, fizinį nuovargį, sumažėjusį aktyvumą, sumažėjusią motyvaciją ir psichinį nuovargį [5].
Vėliau, Cherniss išskyrė tris nuovargio etiopatogenezės komponentus [6]:
• Pirmas – fizinis nuovargis; jaučiama energijos stoka, lėtinis nuovargis ir bendras organizmo išsekimas; pradeda reikštis somatizacija [6].
• Antras – emocinis nuovargis, depresija, bejėgiškumas, nevilties jausmas. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kad nuovargis gali būti ir depresijos simptomas [6]. Depresija – vienas labiausiai paplitusių nuotaikos sutrikimų, pasireiškiančių įvairaus laipsnio pažemintos nuotaikos atsiradimu, susijusiu su stresu ir nuovargiu [7]. Ši liga dažnai paveikia tiek pačio ligonio, tiek jo aplinkinių psichosocialinį bei ekonominį gerbuvį. Ištyrus 466 milijonus 28-ties žemyninių Europos šalių gyventojus, 21 milijonui gyventojų buvo galima pritaikyti depresijos diagnozę [8]. Nors depresija ir nuovargis turi daug panašių simptomų, skirtingai nei nuovargis, depresija pasižymi veiksmais nukreiptais prieš save patį (suicidinės idėjos ir veiksmai bei žalojimaisi), tik nuovargį patiriantys žmonės paprastai nesiima savidestrukcinių veiksmų [9]. • Trečia – tai psichologinis nuovargis. Asmuo yra linkęs save menkinti, atsiranda negatyvus
požiūris į save ir supančią aplinką, žmones, užsiėmimus. [6].
Priežastys galinčios sukelti nuovargį ir pervargimą gali būti itin įvairios. Vienas iš nuovargio
priežasčių gali būti žalingas gyvenimo būdas (netinkama mityba, nepakankamas arba viršytas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai (nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, kitų psichoaktyvių medžiagų naudojimas), stresą kelianti (konfliktiška) aplinka, didelis darbo krūvis, miego režimo nesilaikymas (darbas naktinėmis pamainomis, mokymasis naktimis) ir kita.). Subjektyvus nuovargis ir kognityvinių funkcijų nevisavertiškumas dienos metu buvo ženkliai susijęs su miego higienos ir režimo nesilaikymu [27].Taip pat pervargimo išsivystymą gali sukelti įvairios lėtinės ligos (onkologiniai susirgimai,
hematologinės bei autoimuninės ligos, LOPL, cukrinis diabetas, lėtiniai įvairių organų sistemų
10 potrauminio streso sindromo ir kita.). Pervargimas dažnas reiškinys tarp išgyvenusių krūtų vėžį moterų [28].
Nuovargis pasižymi daugybe išraiškų. Atsiranda neuromuskuliniai simptomai, tokie kaip: raumenų jėgos ir ištvermės mažėjimas, sutrikusi judesių koordinacija, judesiai tampa lėtesni, gali būti juntamas nežymus raumenų skausmingumas [10]. Prastėja sensorinės funkcijos - mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, sensorinių ir motorinių reakcijų greitis [11]. Tinkamai pailsėjus,
nuovargis praeina, savijauta ir produktyvumas atsistato. Tačiau dėl užsitęsusio streso, neatsižvelgiant į racionalaus darbo ir poilsio režimo reikalavimus, esant pastoviai įtampai, nuovargis turi savybę kauptis organizme. Taip susiformuoja patologinė organizmo būklė vadinama pervargimu (lėtiniu nuovargio simptomu) [11]. Pervargstama iš lėto, per ilgą laiko tarpą vykstant funkciniams organizmo virsmams. Pervargimas pasižymi ženkliai didesniais darbingumo ir produktyvumo mažėjimu. Didžiausia
neigiama įtaka daroma centrinei nervų sistemai: pradedamas justi galvos skausmas, bendras silpnumas, atminties blogėjimas, atsiranda miego sutrikimai, apetito stygius, organizmas praranda gebėjimą apsisaugoti nuo aplinkoje esančių kenksmingų veiksnių – sutrinka humoralinis ir ląstelinis imuninis atsakas [12]. Pervargimas gali paveikti ir kitas organų sistemas. Išprovokuojami kardiogeninės sistemos sutrikimai (arterinės hipertenzijos epizodai, sutrinka širdies ritmas ir laidumo funkcijos), reprodukcinės sistemos sutrikimai (mažėjantis libido, menstruacijų ciklo sutrikimai) ir kita [12]. Pervargimo korekcijai, dažniausiai reikalingas ženkliai ilgesnis poilsis, neretai gali prireikti atitinkamo gydymo ar reabilitacijos [10]. Pagal atliktų tyrimų duomenis, lėtinio nuovargio sindromo simptomai yra traktuojami kaip MNS, tai reiškia, kad jų kilmės negalima priskirti kitiems sveikatos sutrikimams [13]. Tai reiškia, kad jo etiopatogenezė ir simptomatika gali kisti, dėl to jo lėtinio nuovargio
diagnostika yra apsunkinta ir yra vertinama pagal subjektyvius kriterijus.
Lėtinio nuovargio sindromą galima diagnozuoti jei simptomai yra juntami 6 mėnesius ir ilgesnį laiko tarpą [14]. Diagnostiką trikdo ir tai, kad simptomai dažnai palaikomi kitos ligos išraiška ar atskiru susirgimu, o ne nuovargio išraiška. Remiantis kitų atliktų tyrimų duomenimis identifikuota neabejotina nuovargio ir kitų neigiamų gyvenimo faktorių (aplinkos dirgiklių) žala žmogaus sveikatai [6]. Tačiau nešališkai įvertinti nuovargį nėra lengva, reikalinga aibė tyrimų, kurie leistų identifikuoti, kada atsiradę somatiniai ar psichologiniai simptomai yra konkrečios ligos dalis, o kada nuovargio sukelta organizmo reakcija. A.V. Plioplio teigimu ,,lėtinis nuovargis yra sutrikimas, kuris sumažina žmogaus aktyvumą ir blogina gyvenimo kokybę“ [16]. Šio sindromo pasėkmės yra sutrikdęs aktyvumas, miego ciklas, sutrinkusi koncentracija, atmintis, gali atsirasti kitų simptomų – gerklės skausmas, kaklo limfmazgių padidėjimas, ,,herpes simplex“ reaktyvacija [15]. Nuovargio, išsekimo jausmas išlieka net
11 Tiriant nuovargį, dalis autorių, skiria didelį dėmesį emociniam išsekimui, kaip vienam iš pagrindinių nuovargio komponentų [17]. Šio komponento naudojimas, leidžia sąlyginai objektyviai įvertinti profesinį nuovargį [5]. Kadangi emocinis išsekimas atspindi organizmo fizinių ir emocinių išteklių netekimą [18]. Emocinis išsekimas ir yra studentų gyvenimo ir studijų rezultatų kokybei daugiausiai įtakos turinti dalis.
Yra nustatyta koreliacija tarp studentų patiriamo pervargimo su jų moralinių nuostatų smukimo. Pervargę studentai, kurie jautė ilgalaikį nuovargį buvo labiau linkę į akademinį nesąžiningumą,
empatijos sumažėjimą. Tam dažnai turėdavo įtakos, tai jog jie jausdavosi neįvertinti bei tai kad aplinka iš jų reikalavo daugiau nei jiems suteikė (neadekvatūs intelektiniai mainai). Dėl to neadekvatūs
standartai gali būti nuovargio šaltinis [19].
Protinio darbingumo pakitimai mokymosi procese parodo bendrą organizmo būklę. Darbo krūvis ir produktyvumas mokslo metų eigoje didėja, tačiau didžiausią įtaką jam turi darbo organizuotumo kokybė. Tinkamai parinkta studijų struktūra ( pagal higieninius reikalavimus sudarius tvarkaraščius, pertraukas, sutvarkius mokymosi aplinką ir kita) jie gali produktyviau išnaudoti savo vidinius resursus, jėgas net mokslo metams artėjant į pabaigą ir parodyti ženkliai geresnius produktyvumo rezultatus. Nuolatinis protinis darbas, sudarius jam tinkamas sąlygas, skatina protinės veiklos raidą ir našumą [20].
Tačiau net ir šiais laikais susiduriama su psichikos sutrikimų stigmatizavimu, kuris ryškus net tarp medicininį išsilavinimą turinčių ar jo siekiančių asmenų [21].
Europos jaunimo forumo atstovo Džeimso Higinso (James Higgins) teigimu, didelė dalis Europos jaunuolių susiduria su sunkumais bandydami atlaikyti ir susidoroti su kasdieniu stresu dėl egzaminų, socialinių ryšių palaikymo ir darbo paieškų. PSO teigimu, Europos jaunimo psichinės sveikatos nusiskundimų (depresijos, nerimo, valgymo sutrikimų bei savęs žalojimo) pastaraisiais metais tendencingai augo [22].
12
10. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas (organizavimas): Tyrimas buvo atliktas 2018 metų sausio-balandžio mėnesiais vienmomentės anoniminės apklausos metodu apklausus 192 respondentus. Tyrimo objektas: LSMU ir VU 6 kurso medicinos studijų programos studentai. Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis): Imtis sudaryta atsitiktinės atrankos metodu iš LSMU ir VU MA MF medicinos studijų programos 6 kurso studentų. Apklausa buvo atlikta paaiškinus tyrimo tikslą, uždavinius, metodus ir gavus tiriamųjų sutikimą. Tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas.
Tyrimo metodai: apklausai buvo naudojama autorių sudaryta anketa savo žinių apie nuovargį ir pervargimą vertinimas, daugiamačio nuovargio inventoriaus, visuotinio supratimo nuovargio skalė, subjektyvus sveikatos vertinimas - pagal Likerto skalės vertinimo metodiką. Norint palyginti rezultatus su užsienio šalių duomenimis, duomenų bazėje PubMed peržiūrėti cituojami moksliniai straipsniai.
Duomenų analizės metodai: Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 21.0 for Windows“ statistinį paketą. Trijų ir daugiau grupių palyginimui naudota dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Walis testas). Koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
13
11. REZULTATAI
Tiriamąją imtį sudarė 192 LSMU ir VU 6 kurso medicinos fakulteto studentai: 114 (59,4 proc.) studentų iš LSMU, iš kurių 16 (14,0 proc.) vaikinai ir 98 (86,0 proc.) merginos. 78 (40,6%) studentai iš VU iš kurių 18 (23,1 proc.) vaikinų ir 60 (76,9 proc.) merginų.
1.1. Nuovargio ir pervargimo dažnio bei informuotumo apie juos vertinimas 1.1.1. Nuovargio ir pervargimo dažnio vertinimas
Visuotinio supratimo nuovargio skalės vertinimas pateiktas 1 pav. Joje matyti, kad daugiau nei pusė studentų teigė jaučiantys didelį ir stipresnį nuovargį. Penktadalis studentų teigė patiriantys „Labai didelį“ nuovargį 38 (19,8 proc.), du penktadaliai teigė patiriantys „didelį“ nuovargį 74 (38,5 proc.), trečdalis savo nuovargį vertino vidutiniškai 62 (32,3 proc.) ,,mažą“ nuovargį patyrė 6 (3,1 proc.) korespondentai, ,,minimalų“ nuovargį jautė 10 (5,2 proc.) ir 2 (1 proc.) teigė nuovargio nepatiriantys.
1. pav. Visuotinio supratimo nuovargio skalė tarp studentų
„Labai didelį“ nuovargį patyrė beveik penktadalis (17,8 proc.) merginų ir beveik trečdalis (29,4 proc.)vaikinų, „didelį“ nuovargį jautė (43,0 proc.) merginų ir (17,6 proc.) vaikinų, ,,vidutinį” nuovargį teigė jaučiančios trečdalis (33,0 proc.) merginų ir (29,4 proc.) vaikinų, ,,mažą“ nuovargį jautė (2,5 proc.) merginų ir (5,9 proc.) vaikinų. (3,8 proc.) merginos ir (11,8 proc.) vaikinai jautė ,,minimalų“ nuovargį, o jokio nuovargio nejautė 5,9 proc. vaikinų ir nė vienos merginos Visuotinio supratimo nuovargio skalės balų suma reikšmingai nesiskyrė lyties atžvilgiu, moterys nuovargį jautė dažniau ir labiau išreikštą nei vyrai (p>0,05).
14 (F=3,781, lls=1, p=0,053) remiantis parametrine dispersine ANOVA analize,
1. pav. Visuotinio supratimo nuovargio skalė tarp lyčių.
Iš nuovargio sričių pagal MFI-20 skalės 1. lentelėje pateiktos analizės matyti, kad didžiausias įverčių vidurkis buvo Sumažėjusio aktyvumo skalės grupėje (64,4 proc.), o mažiausias Sumažėjusios
motyvacijos (57,9 proc.), Bendro nuovargio vertinimo balų suma buvo (62,6 proc.), Fizinio nuovargio (60,36 proc.), Protinio nuovargio (60,5 proc.). Nustatyta, kad 50 proc. respondentų bendras nuovargis, fizinis nuovargis, protinis nuovargis ir sumažėjusi motyvacija buvo didesni nei 60 proc., o sumažėjęs aktyvumas buvo didesnis nei 65 proc., šie įverčiai taip pat atitiko imties medianą. Ketvirtadalio
respondentų patiriamas bendras, fizinis ir protinis nuovargiai buvo aukštesni nei 70 proc., sumažėjusio aktyvumo įverčiai viršijo 75 proc., o sumažėjusios motyvacijos 65 proc. Minimalūs patiriamo fizinio nuovargio bei sumažėjusios motyvacijos įverčiai buvo 25 proc., sumažėjusio aktyvumo 30 proc., o bendro nuovargio ir protinio nuovargio 35 proc. Maksimalūs patiriamo bendro nuovargio, protinio nuovargio ir sumažėjusio aktyvumo skalių balų įverčiai siekė 100 proc., fizinio nuovargio 95 proc., o sumažėjusios motyvacijos 85 proc.
15
1. lentelė. MFI-20 sričių skalės įverčiai (proc.)
Bendro nuovargio vertinimo balų suma (proc.) Fizinio nuovargio balų suma (proc.) Sumažėjusio aktyvumo skalės balų suma (proc.) Sumažėjusios motyvacijos skalės balų suma (proc.) Protinio nuovargio skalės balų suma (proc.) Mažiausia reikšmė 35,0 25,0 30,0 25,0 35,0 Didžiausia reikšmė 100,0 95,0 100,0 85,0 100,0 Vidurkis (standartinis nuokrypis) 62,55 (15,26) 60,36 (13,56) 64,43 (13,55) 57,86 (11,88) 60,47 (13,58) Percentilės 50 60,0 60,0 65,0 60,0 60,0 75 70,0 70,0 75,0 65,0 70,0
MFI-20 sričių skalės įverčių vidurkiai lyčių atžvilgiu: Sumažėjusio aktyvumo skalės grupėje vaikinų patiriamas nuovargis (62,4 proc.), o merginų (64,9 proc.). Sumažėjusi motyvacija tarp vaikinų (59,4 proc.) ir merginų (57,5 proc.). Bendrasis nuovargis vaikinų tarpe siekė (58,5 proc.), tarp merginų (63,4 proc.). Fizinis nuovargis tarp vaikinų (53,2 proc.), o merginų (61,9 proc.). Protinio nuovargio lygis tarp vaikinų (58,5 proc.), o tarp merginų (60,9 proc.). Remiantis parametrine dispersine ANOVA analize, nustatytos reikšmingos sąsajos tarp lyties ir fizinio nuovargio. Rasta, kad didesnis fizinio nuovargio išreikštumas buvo tiesiogiai reikšmingai susiję su moteriškąja lytimi. (p<0,05).
(F=12,082, lls=1, p=0,001) remiantis parametrine dispersine ANOVA analize,
16 11.1.2. Informuotumo apie nuovargį ir pervargimą vertinimas
Į klausimą ,, Ar jaučiatės turintis/i pakankamai žinių apie nuovargį ir pervargimą?“ penktadalis 36 (18,75 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Taip, turiu pakankamai“, beveik du trečdaliai 124 (64,58 proc.) atsakė ,, Turiu, bet nepakankamai“, o 32 (16,67 proc.) korespondentų atsakė, kad neturi.
4. pav. Nuovargio informuotumo pasiskirstymas tarp studentų
Nustatyta, kad vaikinai medikai žinių apie nuovargį turėjo statistiškai reikšmingai mažiau lyginant su merginomis.(p<0,05).
(χ2=10,593, lls=2, p=0,005).
17 Į klausimą ,, Ar studijų metu mokėtės apie nuovargį ir pervargimą, jų skirtumus ir poveikį bendrai žmogaus sveikatai?“ Daugiau nei pusė 106 (55,2%) apklaustųjų atsakė ,,Taip“, o mažesnė dalis korespondentų 86 (44,8%) atsakė, kad ,,ne“.
6. pav. Studijų metu įgytų žinių apie nuovargį vertinimas tarp studentų
Nustatyta, kad beveik trys ketvirtadaliai vaikinų medikų teigė studijų metu neįgiję žinių apie nuovargį/jo poveikį organizmui, lyginant su merginomis medikėmis įgytų žinių kiekį vertino statistiškai reikšmingai mažiau lyginant su merginomis (p<0,05).
(χ2=11,118, lls=1, p=0,001).
18 Į klausimą ,, Ar papildomai domitės/ domėjotės nuovargiu ir pervargimu, jų poveikiu bendrai žmogaus sveikatai?“ Mažiau nei pusė 84 (43,8%) apklaustųjų atsakė ,,Taip“, o didesnė dalis apklaustųjų 108 (56,3%) atsakė, kad ,,ne“. Atlikus palyginamąją duomenų analizę, tarp domėjimosi dažniu tarp lyčių, nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų (p>0,05) (chi2=1,2, lls=1, p=0,273).
8. pav. Papildomų žinių apie nuovargį vertinimas tarp studentų.
Į klausimą ,, Ar manote, kad nuovargis ir pervargimas turi didelę įtaką žmogaus gyvenimui, kasdienei veiklai?“ Beveik visi 186 (96,9%) korespondentų atsakė ,,Taip“, ir tik 6 (3,1%) ,,Ne“. Tarp nuomonės apie nuovargio įtaką žmogaus gyvenimui ir lyties nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų (p>0,05) (chi2=1,04, lls=1, p=0,308).
19 Į klausimą ,, Kaip manote, ar studijų metu ir/ar papildomai įgytos žinios turi/turėjo įtakos tam kaip dorojatės su patiriamu nuovargiu ir/ar pervargimu?“ beveik penktadalis 32 (16,7%) apklaustųjų atsakė ,,Taip, turėjo reikšmingos įtakos“, trečdalis 68 (35,4 proc.) atsakė ,, Taip, turėjo nedidelės įtakos“, o beveik pusė 92 (47,9 proc.) korespondentų atsakė ,,Ne, įtakos neturėjo“. Atliekant analizę, nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų vertinant studentų žinių apie nuovargio įtaką jų nuovargio valdymui (p>0,05) (χ2=0,814, lls=2, p=0,666)
10. pav. Žinių apie nuovargį pritaikymo vertinimas tarp studentų..
1.2. Tiriamųjų studentų subjektyvios sveikatos vertinimas
Iš suminio Subjektyvus sveikatos vertinimo pagal Likerto skalę, matyti, kad pusė visų tirtųjų studentų savo subjektyvią sveikatą vertino kaip blogesnę nei geresnę (nuovargio lygis virš 67,77 proc.)
2. lentelė. Suminis Subjektyvus sveikatos vertinimas % pagal Likerto skalę
Vidurkis(Stand. nuokrypis) 67,43(15,16)
Minimumas 26,67
Maksimumas 100,00
Procentilės 50 67,77
75 79,44
Į teiginį ,, Sveikatos atžvilgiu aš esu sveikas/a:“ 28 (14,6 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Visiškai sutinku“, du penktadaliai 82 (42,7 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Sutinku“, penktadalis 44 (22,92 proc.) atsakė ,,Nei
20 sutinku, nei nesutinku“, 30 (15,6 proc.) atsakė ,, Nesutinku“, likusi dalis 8 (4,2 proc.) korespondentų atsakė ,,Visiškai nesutinku“.
11. pav. Savo sveikatos vertinimas tarp studentų
Teiginio ,,Sveikatos atžvilgiu aš esu sveikas/a“ vertinimas lyties atžvilgiu pateiktas lentelėje. Nustatyta, kad vaikinai medikai savo sveikatą vertino statistiškai reikšmingai blogiau lyginant su merginomis. (p<0,05)
(χ2=15,496, lls=4, p=0,004).
21 Į teiginį ,, Savo fizinę sveikatą vertinu labai gerai“ 8 (4,2 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Visiškai sutinku“, penktadalis 38 (19,8 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Sutinku“, trečdalis 58 (30,2 proc.) atsakė ,,Nei sutinku, nei nesutinku“, dešimtadalis 20 (10,4 proc.) atsakė ,, Nesutinku“, likusi dalis 8 (4,2 proc.)
korespondentų atsakė ,,Visiškai nesutinku“.
13. pav. Savo fizinės sveikatos vertinimas tarp studentų
Teiginio ,, Savo fizinę sveikatą vertinu labai gerai“ vertinimas lyties atžvilgiu pateiktas stulpelinėje diagramoje. Nustatyta, kad vaikinai medikai savo fizinę sveikatą vertino statistiškai reikšmingai geriau lyginant su merginomis (p<0,05)
(χ2=10,126, lls=4, p=0,038).
22 Į teiginį ,, Mano emocinė (Psichikos) sveikata yra puiki“ 8 (4,2 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Visiškai sutinku“, ,,Sutinku“ ir ,,Nei sutinku, nei nesutinku“ atsakė po 28 (14,6 proc.) apklaustųjų, trečdalis 56 (29,1 proc.) atsakė ,, Nesutinku“, likusi dalis 72 (37,5 proc.) korespondentų atsakė ,,Visiškai
nesutinku“.
15. pav. Savo psichologinės sveikatos vertinimas tarp studentų
Teiginio ,, Mano emocinė (Psichikos) sveikata yra puiki:“ vertinimas lyties atžvilgiu pateiktas diagramoje. Nustatyta, kad vaikinai medikai savo psichikos sveikatą laikė statistiškai reikšmingai geresne nei merginos. (p<0,05)
(χ2=10,695, lls=4, p=0,03).
23 Į teiginį ,, Aš nepatiriu jokių nusiskundimų sveikata (miego, valgymo sunkumai, dispepsijos požymiai, skausmai ar kitokie simptomai)“ 10 (5,2 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Visiškai sutinku“, penktadalis 36 (18,8 proc.) apklaustųjų atsakė ,,Sutinku“, 32 (16,7 proc.) atsakė ,,Nei sutinku, nei nesutinku“, du penktadaliai 72 (37,5 proc.) atsakė ,, Nesutinku“, penktadalis 42 (21,9 proc.) korespondentų atsakė ,,Visiškai nesutinku“.
17. pav. Sveikatos nusiskundimų vertinimas tarp studentų
Teiginio ,, Aš nepatiriu jokių nusiskundimų sveikata (miego, valgymo sunkumai, dispepsijos požymiai, skausmai ar kitokie simptomai)“ vertinimas lyties atžvilgiu pateiktas lentelėje. Nustatyta, kad vaikinų lyginant su merginomis patiriamų sveikatos nusiskundimų išreikštumas statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05).
(χ2=7,98, lls=4, p=0,09).
24 1.3. Nuovargio ir subjektyvios sveikatos sąsajų vertinimas
Vertinant tiriamųjų medicinos studentų nuovargio ir subjektyvios sveikatos sąsajas taikyta koreliacinė analizė. Koreliacinės analizės matrica pateikta lentelėje žėmiau. Nustatyta, kad didesnis bendrasis nuovargis, fizinis nuovargis, protinis nuovargis, sumažėjęs aktyvumas dėl nuovargio bei sumažėjusi motyvacija buvo tiesiogiai reikšmingai susiję su blogesne subjektyvia sveikata. (p<0,05)
3. lentelė. MFI-20 Nuovargio ir Suminio Subjektyvios sveikatos vertinimo pagal Likerto skalę sąsajos (Pirsono koreliacinė analizė)
Bendras nuovargisv Fizinio nuovargio Sumažėjęs aktyvumas Sumažėjusi motyvacija Protinis nuovargis Subjektyvus sveikatos vertinimas Pirsono koreliacija ,398 ** ,428** ,234** ,331** ,176* Sig. (2-tailed) ,000 ,000 ,001 ,000 ,014
Koreliacija reikšminga kai <0.01 (2-tailed).**
Koreliacija reikšminga kai <0.05 (2-tailed).*
1.4. Nuovargio dažnio, informuotumo/žinių apie nuovargį bei subjektyvios sveikatos palyginimas tarp LSMU ir VU studentų
1.4.1. Nuovargio palyginimas tarp LSMU ir VU studentų
Lentelėje pavaizduotoje analizėje matyti, MFI-20 sričių skalės įverčių vidurkiai universiteto atžvilgiu. Sumažėjusio aktyvumo skalės grupėje LSMU studentų patiriamas nuovargis (64,91 proc.), o VU studentų (63,72 proc.). Sumažėjusi motyvacija tarp LSMU (57,02 proc.) ir VU (59,1 proc.). Bendrasis nuovargis LSMU tarpe siekė (60,79 proc.), tarp VU (65,13 proc.). Fizinis nuovargis tarp LSMU (59,39 proc.), o VU (61,79 proc.). Protinio nuovargio lygis tarp LSMU (61,32 proc.), o tarp VU (59,23 proc.). Nagrinėjant tiriamųjų studentų nuovargio ir universiteto, kuriame jie mokosi sąsajas taikyta
parametrinė dispersinė ANOVA analizė. Nustatyta, kad nuovargio išreikštumas nebuvo tiesiogiai reikšmingai susijęs su universitetu kuriame studijuojama ;(p>0,05).
25
19. pav. MFI-20 sričių skalės įverčiai (proc.) tarp universitetų. ; (p>0,05)
1.4.2. Informuotumo apie nuovargį palyginimas tarp LSMU ir VU studentų
Tiriamųjų informuotumo/žinių apie nuovargį palyginimas tarp LSMU ir VU studentų pateiktas stulpelinėje diagramoje. Nustatyta, kad tarp LSMU su VU studentų asmeninių žinių apie nuovargį vertinimą nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo. ;(p>0,05)
( χ2=3,718, lls=2, p=0,156).
26 Rasta, kad LSMU studentai studijų metu apie nuovargį mokėsi statistiškai reikšmingas daugiau
lyginant su VU studentais. ;(p<0,05)
(χ2=25,421, lls=1, p=0,000).
21. pav. Studijų metu įgytų žinių apie nuovargį tarp universitetų.
LSMU studentai statistiškai reikšmingas mažiau papildomai domėjosi apie nuovargį lyginant su VU studentais. (p<0,05)
(χ2=5,441, lls=1, p=0,02;).
27 Pastebima, kad nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp LSMU ir VU studentų požiūrio į
nuovargio poveikį sveikatai. (p>0,05)
(χ2=,137, lls=1, p=0,712;).
23. pav. Nuomonės apie nuovargio įtaką vertinimas tarp universitetų.
LSMU studentų pozityvesnis požiūris į įgytų žinių apie nuovargį pritaikymą kasdieniniame gyvenime nebuvo statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su VU studentų. ;(p>0,05)
24. pav. Žinių apie nuovargį pritaikymo vertinimas tarp universitetų.
28 1.4.3. Subjektyvios sveikatos vertinimo palyginimas tarp LSMU ir VU studentų
Nustatyta, kad VU studentai savo fizinę sveikatą buvo linkę vertinti statistiškai reikšmingai blogiau lyginant su LSMU.(p<0,05)
(χ2=15,286, lls=4, p=0,004).
25. pav. Savo fizinės sveikatos vertinimas tarp universitetų.
LSMU studentų asmeninės psichologinę sveikatos būklės vertinimas buvo statistiškai reikšmingai geresnis nei VU studentų.(p<0,05).
(χ2=21,662, lls=4, p=0,000).
29 Patiriamų sveikatos negalavimų dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp VU ir LSMU studentų (p>0,05)
( χ2=9,271, lls=4, p=0,055).
30
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Nuovargis studentų aplinkoje yra didžiulė problema tiek patiems studentams, sveikatos studijų rezultatų aspektu, tiek ir visai likusiai universiteto bendruomenei bei administracijai, kuriai jie priklauso. Kadangi studentų moksliniai pasiekimai yra tiesioginis universiteto struktūros kokybės atspindys.
Darbo tikslas buvo nustatyti nuovargio ir pervargimo dažnį, informuotumą apie juos ir sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp LSMU ir VU 6 kurso medicinos studentų. Atlikus surinktų duomenų analizę nustatėme, kad nuovargis tarp studentų pagal Visuotinio supratimo nuovargio skalę siekė 90,7 proc. jautė bent vidutinio stiprumo nuovargį, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nuovargio atžvilgiu nebuvo (p>0,05). Тyrimo rezultatai sutampa su M. Nyer [23], atlikto tyrimo duomenimis kur 87 proc. studentų išsakė jaučiantys bent vidutinį ar didesnį nuovargį. Nuovargio vertinime pagal MFI-20 skalių procentines balų sumas didžiausias nuovargio išreikštumas buvo Sumažėjusio aktyvumo skalės
grupėje (64,4 proc.), o mažiausias Sumažėjusios motyvacijos (57,9 proc.). Nuovargis merginų (64,9 proc.) ir vaikinų (62,35proc.) tarpe labiausiai išreikštas buvo Sumažėjusio aktyvumo skalės grupėje, o mažiausiai merginų (57,53 proc.) Sumažėjusios motyvacijos, o vaikinų(53,24 proc.) Fizinio nuovargio skalės grupėje. Nustatyta, kad vaikinai jautė reikšmingai mažesnį fizinį nuovargį (p<0,05).
Reikšmingo skirtumo tarp nuovargio ir universiteto, kuriame buvo studijuojama nebuvo rasta (p>0,05). Du trečdaliai studentų 124 (64,58 proc.) teigė ,,turintys, bet nepakankamai“ žinių apie nuovargį,
turintys pakankamai 32 (16,67 proc.) ir likusi ,,nepakankamai‘. Buvo pastebėta, kad merginos savo žinias apie nuovargį vertino statistiškai reikšmingai geriau nei vaikinai (p<0,05). Beveik visi 186 (96,9%) korespondentų manė kad nuovargis turi didelę įtaką žmogaus gyvenime, tačiau tik penktadalis 32 (16,7%) apklaustųjų savo turimas/įgytas žinias apie nuovargį pritaikė savo gyvenime.
Informuotumas apie nuovargį negali būti tiesiogiai palygintas su kitų autorių pateikiamais rodikliais, kadangi šiame tyrime buvo naudotas autorės sudarytas subjektyvus žinių vertinimo klausimynas. Tačiau paminėtina, kad 2003 m. S. Rosenzweig atlikto tyrimo duomenimis pastebimas ryšys tarp žinių apie nuovargio valdymą pritaikymo ir nuovargio bei streso įveikimo [25].Reikšmingo skirtumo tarp LSMU su VU studentų asmeninių žinių apie nuovargį vertinimą nebuvo. ;(p>0,05). LSMU studentai studijų metu apie nuovargį mokėsi reikšmingas daugiau nei VU studentais. ;(p<0,05), bet buvo linkę reikšmingi mažiau domėtis apie jį papildomai (p<0,05).
Pastebima, kad dauguma studentų skundžiasi įvairaus pobūdžio psichosomatiniais simptomais [24]. Iš Suminio Subjektyvus sveikatos vertinimo % pagal Likerto skalę, matyti, kad pusės visų tirtųjų
subjektyvi sveikata labiau blogesnė nei geresnė. Pagal teiginį ,,Sveikatos atžvilgiu aš esu sveikas/a“ vaikinai medikai savo sveikatą vertino statistiškai reikšmingai blogiau lyginant su merginomis. (p<0,05). Vaikinai medikai savo fizinę ir psichikos sveikatą laikė statistiškai reikšmingai geresne nei
31 merginos. (p<0,05). Jokių nusiskundimų sveikata nepatyrė 35 proc. vaikinų ir 21,5 proc. merginų. Šie gauti rezultatai atitinka 2010m. atlikto tyrimo duomenis, kur buvo tirti Kauno universitetų studentai ir buvo nustatyta, kad 36,5 proc. vaikinų ir 17,1 proc. merginų neturėjo jokių nusiskundimų
psichosomatinių nusiskundimų [26]. Nuovargis vertinant pagal MFI-20 skalių procentines balų sumas buvo tiesiogiai reikšmingai susiję su blogesne subjektyvia sveikata. (p<0,05). VU studentai savo fizinę ir psichologinę sveikatą buvo linkę vertinti statistiškai reikšmingai blogiau lyginant su LSMU
(p<0,05), o patiriamų sveikatos negalavimų dažnis tarp universitetų reikšmingai nesiskyrė(p>0,05).
Apibendrinus tiek gautus tiek ir aptartus kitų autorių rezultatus galime teigti, kad nuovargis ir pervargimas yra itin paplitęs ir išreikštas VU ir LSMU 6 kurso medicinos studentų tarpe. Taip pat nuovargis turi ženklų ryšį su sveikatos negalavimais, su kuriais dorotis padėtų mokymasis kaip tinkamai kovoti su patiriamu nuovargiu.
32
13. IŠVADOS
1. Įvertintinus nuovargio ir pervargimo dažnį tarp studentų pagal Visuotinio supratimo nuovargio skalę vidutinio ir didesnio nuovargio dažnis siekė 90,7 proc.. Tik penktadalis studentų jautėsi turintys pakankamai žinių apie nuovargį ir pervargimą. Merginos savo žinias vertino reikšmingai geriau nei vaikinai, taip pat buvo linkusios labiau domėtis nuovargiu ir jo poveikiu sveikatai. Tačiau nors dauguma studentų manė, kad nuovargis turi didelę neigiamą įtaką sveikatai, keturi penktadaliai studentų nenaudojo arba minimaliai naudojo įgytas žinias apie nuovargio įveikimo būdus savo gyvenime.
2. Daugiau nei pusė studentų teigė patiriantys sveikatos negalavimus. Du trečdaliai studentų savo sveikatą vertino blogiau nei geriau. Vaikinai buvo linkę savo fizinę ir psichologinę sveikatą vertinti statistiškai reikšmingai pozityviau nei merginos.
3. Išanalizavus ir įvertinus nuovargio ir pervargimo sąsajas su sveikatos nusiskundimais tarp studentų, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp nuovargio (MFI-20) ir subjektyvios studentų sveikatos. Kuo labiau išreikštą nuovargį jautė studentai tuo blogiau vertino savo sveikatą.
4. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp LSMU ir VU studentų patiriamo nuovargio nebuvo. VU studentai savo fizinę bei psichologinę sveikatą buvo linkę vertinti reikšmingai prasčiau nei LSMU studentai, tačiau sveikatos negalavimų paplitimas tarp skirtingų universitetų studentų reikšmingai nesiskyrė.
33
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
•Rekomenduojama paskirstyti mokslų krūvį tolygiai per visus mokslo metus. Taip pat organizuoti mokymus apie nuovargį ir pervargimą, jų padarinius ir prevencinius metodus.
• Skatinti bendradarbiavimą tarp universitetų administracijų bei studentų atstovybių (bei pačių studentų atstovybių darbą atspindint realius studentų poreikius). Tokiu būdu augtų tiek studentų motyvacija ir pasitenkinimas esamomis mokymosi aplinkos sąlygomis, tiek ir mažėtų patiriamo nuovargio lygis. • Nuovargio profilaktikai skatinti studentų dalyvavimą įvairiose terapinėse (gyvūnų terapija, meno terapija ir kt.), reabilitacinėse (vandens procedūros, masažai ir kt.) ir socialinėse veiklose.
• Šviesti studentus apie psichologinės pagalbos naudą ir sudalyti realias sąlygas užtikrinančias prieinamumą ją gauti. mokyti slaugytojus relaksacinių technikų, kurios padėtų sumažinti darbe jaučiamą nuovargį.
• Paskirti konkrečią universiteto instituciją atsakingą už lėtinio nuovargio prevenciją ir jį patiriančių studentų identifikavimą bei reabilitaciją.
34
15. ŠALTINIAI
1. Constitution of the World Health Organization: Principles 7 April 1948 nutarimas Interneto prieiga: http://www.who.int/about/mission/en/ [žiūrėta 2018-03-03].
2. Florence PS. Economics of Fatigue and Unrest and the Efficiency of Labour in English and American Industry. London: Taylor and Francis; 2013.
3. Proškuvienė, R, et al. Vilniaus pedagoginio universiteto studentų psichoemocinė savijauta. Pedagogika, 2004, 70: 165-168.
4. Vaysse B, Gignon M, Zerkly S, Ganry O. Alcohol, tobacco, cannabis, anxiety and depression among second-year medical students. Identify in order to act. Sante Publique. 2014
Sep-Oct;26(5):613-20.
5. De Vries J, Michielsen HJ, Van Heck GL. Assessment of fatigue among working people: a comparison of six questionnaires. Occup Environ Med 2003;60:10-15.
6. Piko Bettina F. Burnout, role conflict, job satisfaction and psychosocial health among Hungarian health care staff:A questionnaire survey. Int J Nurs Stud 2006;43(3):311-318.
7. Sharma, Balkishan; Wavare, Rajshekhar. Academic stress due to depression among medical and para-medical students in an indian medical college: Health initiatives cross sectional study. Journal of Health Sciences, 2013, 3.5: 029-038.
8. Sobocki P, Jönsson B, Angst J, Rehnberg C. Cost of depression in Europe. J Ment Health Policy Econ. 2006 Jun;9(2):87-98.
9. Grossman, P., Kappos, L., Gensicke, H., D'Souza, M., Mohr, D. C., Penner, I. K., et al. (2010). MS quality of life, depression, and fatigue improve after mindfulness training A randomized trial.
Neurology, 75(13), 1141-1149.
10. Curt, Gregory A., et al. Impact of cancer-related fatigue on the lives of patients: new findings from the Fatigue Coalition.The oncologist 5.5: 353-360, 2000
11. Tanaka, M., Fukuda, S., Mizuno, K., Kuratsune, H., Watanabe, Y. (2009). Stress and coping styles are associated with severe fatigue in medical students. Behavioral Medicine, 35(3), 87-92.
12. Afari, Niloofar; Buchwald, Dedra. Chronic fatigue syndrome: a review. American Journal of Psychiatry, 2003, 160.2: 221-236.
35 13. Naujokaitė, I. Mediciniškai nepaaiškinami simptomai sveikatos priežiūros sistemose. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2010, nr. 1 (2), p. 131-146.
14. Holmes G.P., Kaplan J.E. et al. (1991). Chronic fatique syndrome: A working case definition. Journal of the Royal Society of Medicine. Sharpe, M C 84(2). 118-121
15. Freeman, M. L., Sheridan, B. S., Bonneau, R. H., Hendricks, R. L. (2007). Psychological stress compromises CD8+ T cell control of latent herpes simplex virus type 1 infections. The Journal of Immunology, 179(1), 322-328.
16. Plioplys A.V. Medicininis lėtinio nuovargio sindromo įvertinimas. Neurolocliios Seminarai (Seminars in Neurology) vol. 3. Vilnius, Lithuania. 2001 Dec p. 68-76.
17. Maslach, C; Schaufel, Wilmar B.; Leiter, M. P. Job burnout.Annual review of psychology, 2001;52(1):397-422.
18. Kluger MT, Townend K, Laidlaw T. Job satisfaction, stress and burnout in Australian specialist anaesthetists. Anaesthesia 2003;58(4):339-345.
19. Dyrbye, Liselotte N., et al. Relationship between burnout and professional conduct and attitudes among US medical students. Jama, 2010, 304.11: 1173-1180.
20. Proškuvienė R, Gudžinskienė V, Černiauskienė M. Mokomasis krūvis ir mokinių protinis darbingumas. Higiena ir epidemiologija. 1996;4:239-242. Visuomenės sveikata. 2006; 3(34):
21. Jasiukevičiūtė, T; Danilevičiūtė, V; Pajarskienė, B. Būsimų medicininės, psichologinės ir
socialinės pagalbos specialistų požiūris į priklausomybę besigydančius asmenis. Visuomenės sveikata, 2010, 3.50: 90-99.
22. Švietimo ir mokslo ministerija. Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės. 2013, balandis Nr. 2(88)
23. Nyer, M, et al. College students with depressive symptoms with and without fatigue: Differences in functioning, suicidality, anxiety, and depressive severity. Annals of clinical psychiatry, 2015, 27.2: 100-108.
24. Sapranavičiūtė, L; Pernimas, A. Universiteto studentų naudojamų streso įveikimo strategijų ir nusiskundimų sveikata sąsajos. Visuomenės sveikata, 2011;1(52):98-107.
25. Rosenweig, S, et al. Mindfulness-based stress reduction lowers psychological distress in medical students. Teaching and learning in medicine. 2003;15(2):88-92.
36 26. Kriaučionienė, V; Barkauskienė, A; Petkevičienė, J. Kauno universitetų studentų subjektyvi
sveikata ir jos pokyčiai 2000–2010 m. Visuomenės sveikata, 2013, 2.61: 82-88.
27. Alapin, Iris, et al. How is good and poor sleep in older adults and college students related to daytime sleepiness, fatigue, and ability to concentrate?. Journal of psychosomatic research, 2000, 49.5: 381-390.
28. Abrahams, H. J. G., et al. The relationship of fatigue in breast cancer survivors with quality of life and factors to address in psychological interventions: A systematic review.Clinical psychology review, 2018.
