LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
MONIKA ŠIDLAUSKAITĖ
BETAINO ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI IR FIZIOLOGINIAMS PROCESAMS
THE INFLUENCE OF BETAINE ON THE PRODUCTIVITY AND PHYSIOLOGICAL PROCESSES OF BROILER CHICKENS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: prof. doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Betaino įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir fiziologiniams procesams“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-0...-0...
(data)
Monika Šidlauskaitė
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-0...-0... Monika Šidlauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-0...-0... prof. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
(data) darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-0...-0... prof. dr. Elena Bartkienė
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Viščiukų broilerių produktyvumas ... 9
1.2. Paukštienos kokybė – maistinė vertė ... 10
1.3. Betainas ir jo panaudojimas gyvūnų mityboje ... 12
1.4. Betaino įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams ... 14
1.5. Betaino įtaka paukščių sveikatingumui ... 16
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 18
3. REZULTATAI ... 22
3.1. Betaino įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ... 22
3.2. Betaino įtaka viščiukų broilerių fiziologiniams procesams ... 24
REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
IŠVADOS ... 31
4 SANTRAUKA
Darbo autorius: Monika Šidlauskaitė
Darbo tema. Betaino įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir fiziologiniams procesams.
Darbo tikslas - ištirti betaino įtaką viščiukų broilerių produktyvumui ir fiziologiniams procesams. Tyrimo metodai. Bandymas pradėtas su 1000 viščiukų broilerių, kurie buvo suskirstyti į 4 grupes. Kontrolinės grupės viščiukai broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais, o tiriamosios grupės - lesalais papildytais atitinkamu kiekiu betaino priedu: I tiriamoji gr. - 1 kg, II tiriamoji gr. - 2 kg, III tiriamoji gr. - 3 kg. Bandymo metu buvo tirtas viščiukų broilerių produktyvumas, virškinimo procesai (žarnų turinio pH (pH-metru ,,Inolab 730”), SM (nustatytas kaip skirtumas tarp drėgno ir sauso mėginio, džiovinant 3 val. 105 °C temperatūroje), amoniakinio azoto kiekis („Foss-Tecator“ ASN 3302 metodu), žarnų ir vidaus organų išsivystymas (sveriant su svarstyklėmis KERN PBS/PBJ ir matuojant su lanksčia centimetrine juosta ,,Hoechstmass“)).
Tyrimo rezultatai. Tiriamųjų gr. viščiukų broilerių svoriai ir paros priesvoris buvo didesni tik 1 proc. (p>0,05), o lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą bandymo laikotarpį tiriamųjų gr., atitinkamai 6, 9 ir 11 proc. (p<0,05) didesnės, lyginant su kontroline gr. Paukščių išsaugojimas sudarė 99,2 – 97,2 proc. Nustatytas kraiko SM kiekis I tiriamosios gr. 1,25 proc., II tiriamosios gr. 1,7 proc. buvo didesnis, o III tiriamosios gr. buvo mažesnis 1,52 proc., lyginant su kontroline gr. (p>0,05). Tiriamųjų gr. viščiukų broilerių širdies svoris atitinkamai 0,03 g, 1,5 g ir 0,71 g, kepenų svoris - 1,38 g, 12,09 g ir 5,58 g, kasos svoris atitinkamai 1,72 g, 1,97 g ir 1,86 g, o betaino 2 ir 3 kg/t lesalo įtakoje - raumeninio skrandžio svoris be kutikulos ir riebalų (2,56 g ir 2,21 g), taip pat žarnyno ilgis 21 cm ir 27,2 cm, žarnyno svoris su turiniu 15,58 g ir 10,26 g ir žarnyno svoris be turinio 4,96 g ir 9,74 g sumažėjo, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Statistiškai reikšmingos betaino įtakos žarnų turinio pH nenustatyta. Nustatyta, kad betaino įterpimas į lesalus sąlygojo didesnį sausųjų medžiagų susikaupimą tiriamųjų grupių viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinyje (p>0,05). Amoniakinio azoto sumažėjimas buvo nustatytas tiktai pirmojoje tiriamojoje gr. ir sudarė 39,36 mg/proc. (p>0,05), lyginant su kontroline gr.
5 SUMMARY
Author of the thesis: Monika Šidlauskaitė
Research topic. The influence of betaine on the productivity and physiological processes of broiler chickens.
Aim - to analyse the influence of betaine on the productivity and physiological processes of broiler chickens.
Research methods. The experiment was started with 1000 broiler chickens, which were divided into 4 gr. The broiler chickens in the control gr. were fed standard compound feeds and the test gr. were fed with the appropriate amount of betaine added: test gr. I - 1 kg, test gr. II - 2 kg, test gr. III - 3 kg. During the experiment, the productivity and digestive processes of broiler chickens were studied (pH of the intestinal contents (pH meter “Inolab 730”), SM (determined as the difference between the wet and dry sample after drying at 105 °C for 3 hours), ammoniacal nitrogen content (“Foss-Tecator” ASN 3302 method), intestinal contents and visceral development (weighing with KERN PBS/PBJ scales and measuring with “Hoechstmass” flexible centimeter tape)).
Results. The weights and daily weight gain of broiler chickens in the study gr. were only 1 precent higher (p>0.05) and feed consumption per kg of body weight over the test period in the study gr. was 6, 9, and 11 percent respectively (p<0.05) higher compared to the control gr. Bird conservation accounted for 99.2 - 97.2 percent. The amount of litter SM was determined in the study gr. I by 1.25 precent, in the study gr. II by 1.7 precent was higher and study gr. III was 1.52 present lower compared to the control gr. (p>0.05). The heart weights of the broiler chickens in the study gr. were 0.03 g, 1.5 g and 0.71 g, respectively, the liver weight was 1.38 g, 12.09 g and 5.58 g, and the pancreatic weight was 1.72 g, 1.97 g and 1.86 g and betaine under the influence of 2 and 3 kg/t feed - muscle stomach and fat-free muscle weight (2.56 g and 2.21 g), also intestinal length 21 cm and 27.2 cm, intestinal weight with contents 15.58 g and 10.26 g and intestinal weight without contents 4.96 g and 9.74 g, decreased compared to the control gr. (p>0.05). No statistically significant effect of betaine on intestinal pH was found. It was found that the addition of betaine to the feed caused a higher accumulation of dry matter in the gastrointestinal tract of broiler chickens of the study gr. (p>0.05). The reduction in ammonia nitrogen was found only in the first study gr. and amounted to 39.36 mg/percent (p>0.05) compared to the control gr.
6 SANTRUMPOS SM – sausosios medžiagos gr. – grupė ES – Europos Sąjunga proc. – procentai
pH – vandenilio jonų koncentracija t. y. – tai yra g – gramai kg – kilogramai MJ – megadžiaulis TV - tarptautinis vienetas mg – miligramai µg – mikrogramai t - tona
7 ĮVADAS
Paukštininkystė – plačiausiai Lietuvoje išsivysčiusi, bei toliau sparčiai vystoma gyvulininkystės šaka, aprūpinanti gyventojus geros kokybės produktais. Didelė paukščių auginimo patirtis išmokė Lietuvos paukštynus tinkamai integruotis į Europos Sąjungą. Paukštiena – viena iš pagrindinių mėsos rūšių, kasmet auga pagaminamos paukštienos kiekis. Žmonės vis dažniau renkasi šią mėsos rūšį dėl jos maistinių savybių ir žemesnės kainos [1].
Paukštininkystės sektorius Lietuvoje yra labai svarbi žemės ūkio sritis. Jo plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios paukščių auginimo tradicijos. Lietuvos paukštininkystės plėtros pokyčius lėmė vienas iš svarbiausių veiksnių – įstojimas į Europos Sąjungą. Bendros ekonominės erdvės išsiplėtimas ir ES rinkos reguliavimas bei paramos priemonės suteikė galimybę šalies paukštininkystės sektoriaus konkurencingumui augti. Įtaką šiam augimui turėjo mažesnės auginimo sąnaudos ir sveikų paukščių pulkų išsaugojimo praktika [2].
Kuriant maisto ūkį, orientuotą į kokybiškų, saugių, įvairaus asortimento produktų gamybą, ir tikintis vartotojų palankumo, daugiausia dėmesio skiriama produkto kokybei. Siekiant užtikrinti kuo didesnį ūkio plėtojimą, labai svarbu subalansuotas ir aukštos kokybės racionas. Didelę įtaką paukščių sveikatingumui ir mėsos kokybei turi lesalų kokybė [3,4,5]. Būtina tinkamai subalansuoti lesalų sudėtį bei jų kokybinius rodiklius, norint pasiekti geresnių paukščių produktyvumo ir kokybės rezultatų [6]. Rinkoje esant didelėms javų kainoms, svarbu lesaluose panaudoti pigesnes pašarines žaliavas, kurių cheminė bei maistinė vertė mažesnė, bet jas papildyti kitomis maisto medžiagomis, kad paukščių organizmas kuo geriau pasisavintų lesalų maistines medžiagas. Tyrimais įrodyta, kad pašariniai priedai gali smarkiai įtakoti viščiukų broilerių sveikatingumą ir paukštienos kokybę, tačiau labai sunku išsiaiškinti patį geriausią ir optimaliausiai veikiantį pašarinių priedų santykį [7].
Paukščių auginimo technologai kartu su maisto mokslu tiria laikymo technologijų, lesalų ir jų priedų, turinčių funkcinę reikšmę, teigiamą poveikį paukščio sveikatai, taip kurdami sveikesnį ir maistingesnį galutinį produktą vartotojui.
Paukštininkystėje nuolat ieškoma būdų, kaip padidinti produktyvumą minimaliomis lesalų sąnaudomis. Lesalų sudėties gerinimas, medžiagų vartojimas, sąlygojantys geresnį maisto medžiagų pasisavinimą, yra svarbiausi veiksniai, lemiantys paukščių augimą bei geresnę produkcijos kokybę [8].
8 Darbo tikslas: Ištirti betaino įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir fiziologiniams procesams. Uždaviniai:
1. Ištirti betaino įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui.
2. Ištirti betaino įtaką viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms bei išsaugojimui.
3. Nustatyti betaino įtaką viščiukų broilerių vidaus organų ir virškinimo trakto išsivystymui bei kraiko kokybei.
4. Nustatyti betaino įtaką viščiukų broilerių virškinimo fiziologiniams (žarnų turinio sausos medžiagos, pH, amoniakinis azotas ir kt.) procesams.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Viščiukų broilerių produktyvumas
Dėl globalinio atšilimo visame pasaulyje, ypač atogrąžų ir subtropikų regionuose, didelį susirūpinimą kėlė aukštos aplinkos temperatūros sukeliamas žalingas streso poveikis naminių paukščių produktyvumui. Šilumos stresas daro didelę įtaką broilerių sveikatai bei produkcijai ir sukelia daugybinius fiziologinius sutrikimus, tokius kaip endokrininės sistemos sutrikimai, sisteminis imuninės sistemos sutrikimas ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas [9]. Šilumos stresas taip pat sutrikdo žarnyno struktūrą ir jo veikimą, įskaitant sumažintą žarnyno epitelio regeneraciją ir vientisumą [10,11], o tai slopina paukščių augimo greitį ir pašarų efektyvumą. Be to, šilumos stresas pablogina skerdenos savybes ir mėsos kokybę, nes daro įtaką energijos medžiagų apykaitai ir redokso būklei, dėl to sumažėja mėsos išeiga ir padidėja pilvo riebalų kiekis broileriuose [12,13]. Paukštidės temperatūros sumažinimas iki termoneutralinės zonos yra tiesioginė naminių paukščių šiluminio streso pašalinimo strategija, o termoneutralinė zona gali padidinti augimo potencialą [9]. Tačiau paukštidės ventiliavimo įrangos kaina yra gana aukšta norint taikyti ją broilerių produkcijoje. Cheng ir bendraminčiai teigia, kad manipuliavimas mityba gali būti tinkama galimybė sumažinti neigiamą šiluminio streso poveikį broileriams [14], įskaitant funkcinių pašarų priedų, tokių kaip probiotikai, prebiotikai ir natūralios veikliosios medžiagos, papildymą.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys didelį paukščių produktyvumą, yra lesinimo kokybė bei sveikatos būklė [15]. Viena svarbiausių maisto medžiagų – baltymai. Jie negali būti pakeisti kitomis maisto medžiagomis, todėl su lesalais turi nuolat patekti į organizmą. Esant nepakankamam baltymų kiekiui racione, mažėja paukščių produktyvumas [16]. Ne taip jautriai į sumažintą lesalo baltymų kiekį reaguoja viščiukai broileriai lyginant su vištomis dedeklėmis.
Labai svarbu, kad paukščių racionai būtų subalansuoti ne tik pagal baltymų kiekį, bet ir pagal nepakeičiamas aminorūgštis. Praktikoje sunku (netgi neįmanoma) sudaryti racionus su natūraliais lesalų komponentais, kad pakaktų visų reikalingų aminorūgščių. Būtini aminorūgščių koncentratai racione leidžia sumažinti lesalų baltymų kiekį ir kartu išlaikyti optimalų aminorūgščių santykį [17,18]. Dar geriau, kai aminorūgščių priedai yra ne sintetiniai, o natūralios kilmės.
Mikrobiologinės kilmės baltyminių lesalų prieduose yra lengvai pasisavinamo lizino (13–15 proc.), kitų aminorūgščių, B grupės vitaminų, mikro ir makroelementų, bei 30–35 proc. žalių baltymų [19]. Be
10 to, šiame lesalų priede yra ir betaino, kurio metilo grupės labai reikalingos paukščio organizmui, nes dalyvauja transmetilinimo procesuose, imuninėse reakcijose, fosfolipidų sintezėje ir kt. [20]. Paukščiai negali sintetinti metilo grupių, todėl turi jų gauti su lesalais. Pagrindiniai metilo grupių šaltiniai lesaluose yra metioninas, cholinas ir betainas [21].
Gerai subalansuotas racionas turi didelės įtakos paukščių augimui ir produktyvumui. Ne mažiau svarbus veiksnys yra paukščių sveikatos būklė. Gerai sveikatos būklei palaikyti ir kartu augimui skatinti paukštininkystėje naudojamos natūralios biologiškai aktyvios medžiagos: įvairios žolės ir prieskoniai, eteriniai aliejai bei augaliniai ekstraktai [22]. Šios medžiagos aktyvina virškinimo procesus paukščių organizme, stiprina imuninę sistemą, pasižymi baktericidinėmis bei dezinfekuojamosiomis savybėmis. Jos stabilizuoja žarnyno mikroflorą. Tas svarbu bendram paukščio sveikatingumui palaikyti [23].
1.2.Paukštienos kokybė – maistinė vertė
Padidėjusi paukštienos gamyba ir padidėjęs maisto parduotuvių tinklų susidomėjimas rinkos standartizuotais produktais yra priežastys, dėl kurių reikia labiau stengtis įvertinti atrinktus produktus pagal fizinius rodiklius, tokius kaip paukštienos spalva ir švelnumas [24]. Mėsos kokybę apibūdina daugelis veiksnių, tačiau vartotojai ypatingą dėmesį skiria spalvai ir tekstūrai. Ilgalaikis ir trumpalaikis aplinkos poveikis gyvūnams daro tiesioginę įtaką jų skerdenai arba mėsai, t. y. mėsos spalvai, struktūrai ir skoniui [25].
Per pastaruosius 20 metų viščiukų broilerių auginime buvo pasiekta daug – viščiukų broilerių augimo rodikliai ir lesalų efektyvumas labai padidėjo. Viščiukai broileriai intensyviai auga ir jiems reikia lesalo, teikiančio daug energijos ir maistinių medžiagų, nes tai padidintų jų genetinį augimo potencialą [14].
Paukštienos odos ir mėsos spalva, vientisumas ir mėsos konsistencija yra svarbūs rodikliai, pagal kuriuos vartotojai rinksis paukštienos produktus pirkimui ir galiausiai įvertins galutinę produkto kokybę vartojimo metu. Gamintojai turėtų susirūpinti veiksniais, kurie gali neigiamai paveikti šiuos svarbius kokybės požymius [26]. Lesalų sąlygos, kurios gali paveikti mėsos spalvą [27]. Žemas mėsos pH sumažina svarbą mioglobinui, kuris selektyviai sugeria žalią šviesą, todėl mėsa atrodo mažiau raudona ir daugiau geltonos spalvos [28]. Kai mėsos pH viršija izoelektrinį miofibrilinių baltymų tašką, vandens
11 molekulės būna sandariai surištos, todėl atsiranda daugiau šviesos absorbuojamiems raumenims, o mėsa atrodo tamsesnės spalvos.
Tekstūra yra vienas iš svarbiausių požymių, kuriuos vartotojai vertina gamindami virtą mėsą. Mėsos tekstūros požymius lemia keli veiksniai, t. y. raumenų riebalų kiekis, pajėgumas surišti vandenį ir aktomiozino kompleksas. Tačiau būtent kolagenas suteikia mėsai kietumo [29]. Kolagenas yra pagrindinis jungiamojo audinio ir raumenų komponentas, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant mėsos kietumą [30]. Nepaisant to, paukščiai yra paskerdžiami sulaukus tokio amžiaus, kai kolagenas paprastai nesudaro tekstūros problemų [29]. Reikalingas tekstūros ar švelnumo nustatymas, kuris paprastai įvertinamas ant nepažeistų gabalų, kurie turi būti pakankamai dideli, kad būtų galima užtikrinti reprezentatyvų raumenų skaidulų ėminių ėmimą [31].
Paukščių amžius ir genetinė veislė yra du būdingi veiksniai, turintys įtakos mėsos spalvai ir struktūrai. Gyvūno amžius gali būti svarbus mioglobinui, kuris yra pagrindinis raumenų pigmentas linkęs su amžiumi padidėti vištienoje [25]. Tačiau Smith su kolegomis [32] teigia, kad broilerių krūtinėlės mėsos spalvai amžius įtakos neturėjo, tuo tarpu Lyon su kolegomis [25] teigia, kad mėsos tekstūrą gali paveikti amžius. Nustatyta reikšminga koreliacija tarp drėgmės paėmimo procentais ir pradinio L* (mėsos ryškumas/šviesumas), taip pat žalios ir virtos mėsos pH [33].
Mėsa yra vienas vertingiausių produktų. Joje yra daug nepakeičiamų aminorūgščių, riebaluose ir vandenyje tirpstančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Mėsa gerai virškinama ir lengvai pasisavinama.
Palyginus su kai kuriais maisto produktais, paukštiena išsiskiria maža energijos koncentracija ir dėl to ji turi didelį maistinių medžiagų tankį. Paukštiena, kaip ir kita mėsa, yra geras aukštos biologinės vertės baltymų šaltinis (20–22 proc.). Be to, paukštiena suteikia geležies ir cinko, kurio turi mažiau, nei raudona mėsa (jautiena ir pan.), tačiau palyginus su augalinės kilmės maistu, tai yra dideli kiekiai. Paukštiena turi daug B grupės vitaminų, tokių kaip tiamino, riboflavino, niacino ir vitamino B6, nors vitamino B12 yra mažiau nei kitoje mėsoje. Paukštienoje vitamino E, pantoteno rūgšties, folio ir biotino kiekiai yra žymiai mažesni. Nustatyta, kad be vitamino D mėsoje yra ir 25-hidroksicholekalciferolio metabolito, kurio kiekis yra penkis kartus didesnis nei kalciferolio [34].
Riebalų kiekis paukštienoje skiriasi priklausomai nuo valgomos porcijos: 2,8 g/100 g krūtinėlės, 10 g/100 g visos skerdenos, 13 g/100 g šlaunelės su oda ir 70 g/100 g odos. Svarbu tai, kad paukštienos bendras riebalų kiekis yra mažas, o dar svarbiau – didesnis mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių (MUFA ir PUFA) kiekis nei kitų gyvūnų mėsoje. Mitybos rekomendacijos nurodo kaip vartoti
12 bendruosius riebalus, sočiuosius riebalus ir cholesterolį, siekiant išvengti dažniausiai pasitaikančių lėtinių sutrikimų.
Iš visų mėsos sudedamųjų dalių lipidų frakcija yra jautriausia modifikacijai, priešingai nei baltymai, kurių aminorūgščių sudėtį nustato genetinis kodas. Įvairūs tyrimai buvo skirti mitybos strategijų naudojimui siekiant pagerinti paukštienos skerdenos ir mėsos kokybę. Vienas iš šios modifikacijos tikslų yra padidinti nesočiųjų riebalų rūgščių, ypač omega 3 (n3), kiekį kuris turėtų teigiamą poveikį žmonių sveikatai [35].
1.3. Betainas ir jo panaudojimas gyvūnų mityboje
Betainas – aminorūgšties glicino ir metilo darinys, kurio formulė yra (CH3)3N+CH2COO-,
molekulinė masė 117,2 g/mol. Betainas sudarytas iš vandenilio, anglies ir amido grupių, prijungtų trimis (CH3) metilo grupėmis. Betainas dalyvauja baltymų ir energijos metabolizme, be to, teikia labai
veiksmingą fiziologinę naudą osmoregulaciniui poveikiui.
1. pav. Betaino formulė [14]
Betainas yra šalutinis cukrinių runkelių perdirbimo produktas, toks kaip melasa. Tačiau jo taip pat galime aptikti sintetinės gamybos procese, kviečiuose, kviečių produktuose ir licernų miltuose. Populiariausios betaino formos pašarams yra bevandenis betainas ir betaino hidrochloridas, kuriuos galima įsigyti išgryninta forma kaip pašarų priedą [36]. Betainas yra stabilus ir netoksiškas [37].
13
2. pav. Bevandenis betainas [15]
3. pav. Betaino hidrochloridas [16]
Betainas gali veikti kaip metilo grupės donoras. Metilo grupės donoras, ląstelių replikacijos ir detoksikacijos reakcijos yra svarbios norint tinkamai gydyti kepenis. Būdamas metilo grupės donoras, betainas yra efektyvesnis nei cholino chloridas. Bevandenis betainas kaupiasi ląstelėse, stabilizuoja vandens balansą ir apsaugo žarnyno ląsteles nuo dehidracijos. Dėl savo cheminės struktūros betainas turi įvairių funkcijų virškinimo trakte. Dietinis betaino papildas gali sumažinti reikiamumą kitiems metilo grupės donorams, tokiems kaip metioninas ir cholinas [38].
Betaino įterpimas į gyvulių šėrimą padidėjo per pastarąjį dešimtmetį [39]. Betainas veikia kaip
osmoprotektantas augaluose [40], bakterijose [41] ir jūrų organizmuose [42]. Stuburinių gyvūnų daugybė
audinių betainą naudoja kaip osmolitą [43]. Dėl savo osmosinių savybių betainas gali turėti galimybę pagerinti specifines maistines medžiagas [44]. Gyvūnui betaino poreikiui didelę įtaką daro kitų metilo grupės donorų koncentracija maiste ir osmosinio streso atsiradimas žarnyne arba kiti organai. Jei viso
14
betaino poreikio negalima patenkinti endogeninis metabolizmas, dietinis betaino papildas gali būti naudingas palaikant ar gerinant gyvūnų sveikatą [37]. Mitybos tyrimai betaino poveikiui nustatė įvairius
rezultatus dėl maistinių medžiagų virškinamumo ir gyvūnų savybių [45,46,47].
Naudojant betainą paukščių mityboje pastebimi privalumai: efektyvus išlaidų sumažinimas taupant metioniną ir pakeičiant cholino chloridą; maistinių medžiagų virškinimo, augimo ir pašarų gerinimo konversija; geresni rezultatai ir mažesnis mirtingumas; žarnyno stabilumo ir funkcionalumo gerinimas; virškinimo problemų prevencija kritiniais laikotarpiais; teigiamas poveikis išmatų konsistencijai (šlapio kraiko sumažinimas); teigiama įtaka skerdenos kokybei; energijos taupymo poreikio sumažinimas; daugiau augimui prieinamos energijos [23].
Pastaraisiais metais gyvūnijos moksle ypatingas dėmesys buvo skiriamas natūralių augalų ekstraktų naudojimui. Betainas yra aminorūgšties glicino trimetilo darinys, kurį gamtoje gali rasti daugybė augalų. Vis daugiau įrodymų, kad tai yra labai vertingas pašarų priedas ir gali daryti teigiamą poveikį gyvūnų
produktyvumui [48,49,50]. Yra žinoma, kad betainas atlieka dvi pagrindines organizmo funkcijas kaip metilo grupės donoras ir organinis osmolitas. Kita vertus, buvo nustatyta, kad betainas apsaugo ląsteles nuo osmosinio slėgio ir leidžia tęsti normalią metabolinę veiklą tokiomis sąlygomis, kurios inaktyvuoja ląsteles [51]; taigi, betaino vartojimas gali pagerinti broilerių toleranciją karščiui. Be to, buvo pasiūlyta, kad betainą būtų galima naudoti kaip natūralų antioksidantą ir jis galėtų pagerinti broilerių mėsos kokybę [52]. Remiantis aukščiau nurodytomis betaino savybėmis, ankstesni tyrimai parodė, kad dietinis betainas gali pagerinti karščio įtampoje auginamų broilerių augimo savybes, fiziologiją, skerdenos kriterijus [53], lipidų apykaitą [54], imuninį atsaką [55] ir žarnyno barjero funkciją [56]. Tačiau vieno tyrimo išvadose [57] paaiškėjo, kad betaino papildai neturėjo reikšmingos įtakos skerdenos kokybei ir broilerių žarnyno morfologijai, veikiant karščiui. Kintantys rezultatai rodo, kad šiuo atžvilgiu vis dar reikalingi tolesni tyrimai.
1.4. Betaino įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams
Šiandien broilerių pramonė vaidina svarbų vaidmenį teikiant baltymus pasaulio žmonėms. Broilerių auginimo ciklo sutrumpinimas padidina augimo svarbą per pirmąją gyvenimo savaitę [58]. Nors genetinė augimo atranka paveikė naminių paukščių virškinamąjį traktą, tačiau virškinimo procesai nėra visiškai išsivystę perėjimo laikotarpiu. Todėl nepakankamas maisto medžiagų virškinimas ir naujai išperėtų
15 viščiukų žarnyno absorbcijos veikimas gali neigiamai paveikti jų produktyvumą ir išgyvenimą. Be to, galutinis broilerių augimo greitis yra tiesiogiai proporcingas ankstyvam jo virškinamojo trakto augimo greičiui [59]. Žarnyno gleivinės augimas ir virškinimo fermentų, tokių kaip šarminė fosfatazės (ALP), g-glutamiltransferazės (GGT) ir alanino aminopeptidazės (AAP), gamyba yra svarbi viščiukų adaptacijai, kai jie būna katik išperėti [60]. Per kelias dienas prieš perėjimą ir po jo, žarnyno svoris padidėja greičiau nei visos kūno masės. Viščiuko žarnos svoris, palyginti su kūno svoriu, padidėja nuo maždaug 1 proc., kai jis būna embriono 17 amžiaus dieną [61] iki maksimalios 10–20 proc., 4–8 dienomis po išperėjimo [60]. Todėl pirmoji savaitė po išperėjimo gali būti geriausias laikotarpis tiriant išorinių veiksnių poveikį viščiukų žarnyno vystymuisi.
Inkstuose vidinės inkstų ląstelės kaupia organinius osmolitus, tokius kaip betainas, sorbitolis ir inozitolis, kad apsaugotų ląsteles nuo karbamido ir NaCl sukeliamo osmosinio krūvio [62]. Žarnyno turinio aplinka yra hiperosmotinė, palyginti su kraujo plazma, žarnyno ląstelėms visada reikia susidoroti su kintama osmosine terpe [63]. Be to, osmolitiniai apsaugos mechanizmai yra būtini maistinių medžiagų virškinimui ir pasisavinimui, nes žarnyno ląstelės tarpininkauja tarp vandens ir tirpių medžiagų, tokių kaip jonai, maistinės medžiagos ir makromolekulės, mainams tarp kraujo plazmos ir žarnyno skysčio. In vitro atliktas viščiukų broilerių tyrimas parodė, kad betainas veikia kaip žarnyno osmolitas, bent dvylikapirštės žarnos epitelyje, ir daro įtaką vandens judėjimui per dvylikapirštės žarnos ir žarnos epitelį [64]. Kaip teigia Klasing su kitais mokslininkais [65] betaino papildai kokcidioze sergančių viščiukų racione žymiai palengvino žalingą ligos poveikį, kuris parodė, kad iškišulio sumažėjimas dėl kokcidijos infekcijos atsigauna po dietinio betaino papildymo į lesalą. Be to, betainas apsaugo broilerių žarnyno epitelį nuo osmosinio sutrikimo, kurį sukelia vandens druskingumo stresas, todėl padidėja augimo greitis ir pašarų efektyvumas [66]. Gerai žinoma, kad plonosios žarnos gleivinės mikroskopinė struktūra ir fermentų aktyvumas yra geri rodikliai žarnyno trakto reakcijos į lesalo ir vandenyje esančias veikliąsias medžiagas [67].
Kokcidiozė, kurią sukelia Eimeria genties mikroparazitai, yra paplitusi kaip viščiukų broilerių patogenai ir naminių paukščių žarnyno infekcija. Patogenų sukelti pažeidimai yra matomi tiek makroskopiškai, tiek mikroskopiškai. Be to, kokcidiozė yra susijusi su metaboliniais ir struktūriniais žarnyno gleivinės pokyčiais [68]. Betainas parodė, kad kokcidijų užkrėstiems paukščiams galima stabilizuoti žarnyno epitelio struktūrą [69]. Gali būti, kad betaino poveikis yra susijęs su jo poveikiu antikūnų gamybai ar fagocitams, nes šios ląstelės yra svarbios apsaugai nuo kokcidijų [70]. Kita vertus, betaino kaip osmolito įtaka gali padėti pagerinti užkrėstų žarnyno gleivių darbą ir stabilumą [71,72].
16 Klasing su kolegomis [65] teigia, kad papildomas betino įterpimas į lesalą padidino intraepitelinių limfocitų skaičių. Kettunen su mokslininkų grupe [73] taip pat pastebėjo, kad kriptos/villus santykis sumažėjo įterpiant į lesalą betainą sveikiems ir kokcidijomis užkrėstiems viščiukams. Be to, pranešta, kad betaino poveikis žarnyno pažeidimams yra nenuoseklus.
1.5. Betaino įtaka paukščių sveikatingumui
Metioninas metabolizme vaidina tris lemiamus vaidmenis tarp visų stuburinių gyvūnų. Pirmiausia, tai yra būtina amino rūgštis; antra, tai cisteino pirmtakas. Trečias metionino vaidmuo yra pagrindinis metilo tarpinis produktas tarp grupinių perdavimų. Daugiau nei šimtame metilinimo reakcijų įtrauktas ir metioninas, įskaitant sintezės metabolitus, tokius kaip fosfatidilcholinas ir kreatinas [74]. Šiose metilinimo reakcijose metioninas virsta į S-adenozilmetioniną, metilo grupės donorą, ir paskui į homocisteiną. Atvirkštinė reakcija apima betaino arba tetrahidrofolato, kaip metilo grupės tiekėjo, būtino homocisteino pavertimu į metioniną.
Du kataboliniai procesai iš esmės užkerta kelią sieros aminorūgščių toksiškumui gyvūne: metionino transaminacija ir homocisteino patekimas į trans-sulfaraciją [75]. Tačiau abiem atvejais metionino sintezei baltymų gali būti nepakankamai. Žinoma, yra daugybė būdų, kuriais galėtų naudotis alternatyvūs metilo donorai ar metilo receptoriai, kad palengvintų metionino poreikį. Jie gali arba vietoj metionino kaip metilo donoro, kaip alternatyva, pasirūpinti metilo grupės homocisteino pavertimu metilo-devynis.
Vienas iš šių galimų junginių yra betainas, natūraliai susidaręs metilintas darinys glicinas, randamas daugumoje organizmų. Paukštienoje gali būti ir betaino metilinimo savybių, kurios svarbios lipidų apykaitos metu mažinant ir perskirstant skerdenos riebalus [76]. Galėtų nebelikti skerdenų, kuriose yra mažiau riebalų, jeigu betainas aktyviai veiks metioniną, paliekant daugiau prieinamą baltymų aminorūgšties sintezę [77].
Betainas yra netoksiškas aminorūgščių darinys, kurio yra santykinai dideliais kiekiais daugelyje maisto produktų, įskaitant cukrinius runkelius, kviečius, špinatus ir t.t. Tačiau daugumoje pašarų ingredientų jo nėra dideliais kiekiais [78]. Organizme betainas iš cholino susidaro kepenyse ir inkstuose nuosekliai veikiant cholino oksidazei ir betaino aldehido dehidrogenazei [79]. Jis tarnauja kaip metilo donoras keičiant homocisteiną į metioniną, katalizuojamas betaino homocisteino metiltransferazės
17 fermento [80]. Dėl betaino gebėjimo kaupti metilo grupę, betainas gali būti naudojamas atsargai metioninui ir žarnyno funkcijai gerinti nuo osmosinio streso, kuris gyvūnams atsiranda dėl viduriavimo ar kokcidiozės [81,82].
Betaino papildymas yra skirtingai vertinamas viščiukų racione. Anksčiau buvo teigiama, kad betainas veikia teigiamai jauniklių metionino taupyme [36,83,84]. Esteve-Garcia ir Mack [85], priešingai, naudojo kviečių ir sojų miltų lesinimą, papildytą cholinu, kad būtų pakankamai metilo grupių, ir nustatė palyginti mažą ir nereikšmingą reakciją į betaino papildymą. Tačiau metionino poveikis buvo reikšmingas gerinant kūno svorio padidėjimą ir pašarų perskaičiavimo santykį, bei didinant broilerių jauniklių krūtinės išeigą. Schutte su kolegomis [86] ir Kermanshahi [87] taip pat pastebėjo, kad betainas tausoja DL-metioniną kaip nepakeičiamą aminorūgščių priedą broilerių racione. Nors manoma, kad betainas veikia kaip osmolitas, vaidina riebalų pasiskirstymą ir yra metilo donoras, betaino poveikis kaupti metilo grupes ilgą laiką buvo prieštaringas.
Metioninas yra pirmoji limituota aminorūgštis viščiukų broilerių kukurūzų ir sojų lesinime. Dietinis metionino gydymas daro didelę įtaką viščiukų broilerių ir kiaulių augimo rezultatams, baltymų metabolizmui serume, mėsos kokybei ir oksidacinei raumenų būklei [88,89]. Be to, Ratriyanto ir kt. [90] įrodė, kad paukščių produktyvumo ir maistinių medžiagų virškinimo pokyčiai priklauso nuo maiste esančių žalių baltymų kiekio. Apžvalgoje Eklundas ir kt. [91] pranešė, kad betaino metioniną tausojantis poveikis gali pagerinti efektyvų dietinių baltymų vartojimą. Dauguma spėlioja, kad betainas, papildantis mažai baltymų ir mažai metionino turinčioms dietoms, gali pagerinti baltymų sunaudojimo efektyvumą ir pagerinti viščiukų broilerių veiklą, taip sumažinant azoto išsiskyrimą į aplinką, taip pat suteikiant galimybę suformuoti mažų sąnaudų racioną, palyginti su dietomis, kurių metu buvo gaunama daug baltymų ir metionimo.
18 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Tyrimo atlikimo vieta: Lesinimo bandymas su viščiukais broileriais atliktas AB „Vilniaus paukštynas“, o virškinimo fiziologijos tyrimai atlikti LSMU VA Gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo bei produkcijos kokybės laboratorijoje.
Darbo metodika: Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2013-01-01 naujos redakcijos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu) (Valstybės žinios, 2012, Nr. 122-6126) bei poįstatyminiu aktu – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2010/63/ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Bandymo schema. Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 dienų amžiaus Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 1000 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 4 grupes po 250 viščiukų kiekvienoje grupėje su 5-iais kiekvienos grupės pakartojimais. Viščiukų broilerių laikymo ant gilaus kraiko, girdymo iš stacionarių girdytuvių sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles [92].
Viščiukų broilerių lesinimas. Pirmoji grupė - kontrolinė, o likusios - tiriamosios. Nuo 1 iki 35 amžiaus dienos kontrolinės grupės paukščiai buvo lesinami standartiniu kombinuotuoju lesalu, o tiriamųjų grupių viščiukų broilerių kombinuotieji lesalai papildyti betaino priedu: I tiriamoji gr. - 1 kg/t, II tiriamoji gr. - 2 kg/t, III tiriamoji gr. - 3 kg/t. Lesinimo bandymo schema pateikta 1-oje lentelėje.
1 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
Standartiniai kombinuotieji lesalai + + + +
Standartiniai kombinuotieji lesalai
+ 1 kg/t betaino priedo — + — —
Standartiniai kombinuotieji lesalai
+ 2 kg/t betaino priedo — — + —
Standartiniai kombinuotieji lesalai
19 Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai (proc.) pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai (proc.)
Komponentų pavadinimas Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji Apskaičiuotos vertės:
Apykaitos energija viščiukams
broileriams (MJ/kg) 13,23 13,22 13,21 13,20 *Baltymingumas 21,60 21,54 21,47 21,41 *Žali riebalai 6,91 6,88 6,90 6,92 *Žali pelenai 6,17 6,17 6,17 6,17 *Žalia ląsteliena 2,59 2,59 2,59 2,59 *Kalcis 0,88 0,88 0,88 0,88 *Fosforas 0,61 0,61 0,60 0,60 Fosforas (įsisav.) 0,44 0,44 0,44 0,44 Natris 0,16 0,16 0,16 0,16 Magnis 0,08 0,08 0,08 0,08 Kalis 0,97 0,96 0,96 0,96 Chloras 0,17 0,16 0,16 0,16 Lizinas 1,34 1,34 1,34 1,34 Metioninas 0,69 0,69 0,70 0,70 Metioninas+cistinas 1,03 1,03 1,03 1,03 Triptofanas 0,27 0,27 0,27 0,27 *analizuotos vertės
Premikso sudėtis (1 kg pašaro): vit. A – 11995,20 TV; vit. D3 – 4998,00 TV; vit. E – 94,98 mg/kg; vit. K3 – 3,50mg/kg;
vit. B1 – 2,50 mg/kg; vit. B2 – 8,00 mg/kg; vit. B6 – 5,50 mg/kg; vit. B12 – 29,98 µg/kg; nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg;
20 geležis – 20,00 mg/kg; manganas – 120,00 mg/kg; cinkas – 110,00 mg/kg; varis – 16,00 mg/kg; jodas – 1,25 mg/kg; selenas – 0,30 mg/kg.
Analizuotos vertės lesalų kokybiniuose parametruose atliktos pagal klasikinius metodus: *žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį;
*žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;
*žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis;
*žali pelenai – apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos mufelinėje krosnyje 550 °C temperatūroje, likutį;
*kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu;
*fosforas (bendr.) nustatomas fotometriniu metodu.
Minėtos cheminės analizės atliktos pagal metodų aprašymus [93].
Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 4 grupės = viso 20 paukščių), kurie buvo paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas [94]ir atlikti žemiau nurodyti tyrimai.
Tyrimų metodikos:
● Kraiko sausųjų medžiagų kiekis nustatytas 7-tą, 21-mą ir 35-tą bandymo dieną. Sausųjų medžiagų kiekis nustatytas kaip skirtumas tarp drėgno ir sauso mėginio, džiovinant 3 val. 105 °C temperatūroje.
● Žarnų ir vidaus organų išsivystymas nustatytas (žarnų ilgis, žarnų svoris be turinio ir su turiniu, liaukinio ir raumeninio skrandžio, kasos, širdies, kepenų be tulžies svoris) sveriant su svarstyklėmis KERN PBS/PBJ (Kern & Sohn GmbH, Vokietija) ir matuojant su lanksčia centimetrine juosta ,,Hoechstmass“ (Hoechstmass, Vokietija).
● Dvylikapirštės žarnos (Duodenum), plonosios žarnos paskutinio segmento (Intestinum tenue), aklosios žarnos (Caecum), storosios žarnos (Intestinum crassum) turinio pH nustatytas su pH-metru ,,Inolab 730”.
21 ● Dvylikapirštės žarnos (Duodenum), plonosios žarnos (Intestinum tenue), aklosios žarnos (Caecum) ir storosios žarnos (Intestinum crassum) turinio sausųjų medžiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105 ºC temperatūroje [95].
● Aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis nustatytas „Foss-Tecator“ ASN 3302 metodu.
Statistinis duomenų įvertinimas. Bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama atliekant statistinius skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
22 3. REZULTATAI
3.1. Betaino įtaka viščiukų broilerių produktyvumui
Pagal lesinimo bandymo su viščiukais broileriais tirtus parametrus (individuali viščiukų broilerių kūno masė atskirais bandymo periodais, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 3 ir 4 lentelėse.
3 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių svorio dinamikai, g
Amžius, dienomis
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
1 49,02 ± 0,60 49,02 ± 0,08 49,02 ± 0,22 49,02 ± 0,23 7 158,43 ± 3,14 100 166,83 ± 2,77 105 167,35 ± 6,42 106 160,57 ± 3,89 101 21 930,65 ± 25,42 100 958,73 ± 24,05 103 966,91 ± 32,49 104 971,20 ± 16,76 104 35 2476,01 ± 32,31 100 2479,59 ± 39,80 100 2497,51 ± 19,22 101 2499,48 ± 20,29 101
Bandymo pradžioje kontrolinės ir tiriamųjų grupių viščiukų broilerių svoriai buvo vienodi, tačiau bandymo eigoje 7 amžiaus dieną I ir II tiriamųjų grupių viščiukų broilerių svoriai atitinkamai 5 ir 6 proc., o III tiriamosios grupės 1 proc. (p˃0,05) buvo didesni lyginant su kontroline grupe. Betaino įtakoje 21 viščiukų broilerių amžiaus dieną, I tiriamosios grupės viščiukų broilerių svoriai buvo 3 proc., o II ir III tiriamųjų grupių - 4 proc. (p˃0,05), didesni lyginant su kontroline grupe, o bandymo pabaigoje t. y. 35 viščiukų broilerių amžiaus dieną I tiriamosios grupės viščiukų broilerių svoriai buvo vienodi kaip ir kontrolinės grupės, o II ir III tiriamųjų grupių 1 proc. (p>0,05) didesni, lyginant su kontroline grupe.
23
4 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių priesvoriui per parą, g ir lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Periodas, dienomis
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji Priesvoris per parą, g
1 - 7 15,60 ± 0,50 100 16,83 ± 0,39 108 16,85 ± 0,90 108 15,91 ± 0,57 102 8 - 21 158,42 ± 3,14 100 166,83 ± 2,77 105 167,35 ± 6,42 106 160,57 ± 3,89 101 22 - 35 106,28 ± 1,48 100 107,04 ± 3,01 101 108,79 ± 2,53 102 108,41 ± 1,66 102 1 - 35 69,34 ± 0,93 100 69,44 ± 1,14 100 69,99 ± 1,28 101 70,00 ± 1,04 101 Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg
1 - 35 1,68 ± 0,04 1,78 ± 0,03* 1,83 ± 0,01* 1,86 ± 0,01* * - duomenys statistiškai patikimi p<0,05
Analizuojant 4 lentelėje pateiktus duomenis, matome, kad betaino įtakoje pirmą auginimo savaitę tiriamųjų grupių viščiukų broilerių priesvoris per parą buvo 2 – 8 proc., antrą auginimo laikotarpį (8 – 21 amžiaus dienas) 1 – 6 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Nuo 22 iki 35 amžiaus dienos tiriamųjų grupių viščiukų broilerių priesvoris per parą sumažėjo, atitinkamai 1 – 2 proc., lyginant su kontroline grupe. Apskaičiavus viščiukų paros priesvorį per visą auginimo laikotarpį nustatyta, kad priedo 2 ir 3 kg/t įtakoje viščiukų broilerių paros priesvoris buvo 1 proc. (p>0,05) didesnis nei kontrolinės grupės paukščių.
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą bandymo laikotarpį tiriamųjų grupių viščiukų broilerių buvo didesnės, atitinkamai 6, 9 ir 11 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
24
5 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc.
Periodas, dienomis
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
1 - 7 99,6 100 99,2 100
8 - 21 98,8 99,8 98,8 98,4
22 - 35 97,2 99,2 98,0 98,0
Pirmą bandymo savaitę (1 - 7 amžiaus dieną), I ir III tiriamosiose grupėse viščiukų broilerių išsaugojimas buvo 100 proc., tačiau II tiriamojoje grupėje viščiukų broilerių gaištamumas sudarė 0,8 proc., o kontrolinėje grupėje 0,4 proc. Sekantį augimo laikotarpį (8 – 21 amžiaus d.) viščiukų broilerių gaištamumas sudarė 0,2 - 1,6 proc., o paskutinį bandymo laikotarpį 22 - 35 amžiaus dieną, viščiukų broilerių gaištamumas buvo 0,8 iki 2,8 proc., viščiukų broilerių išsaugojimas atitiko linijų derinio Ross 308 viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas [96].
3.2. Betaino įtaka viščiukų broilerių fiziologiniams procesams
Bandymo eigoje buvo imamas kraikas ir nustatomas sausųjų medžiagų kiekis, kuris pateiktas 6 lentelėje.
6 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių kraiko sausų medžiagų kiekiui, proc.
Periodas, dienomis
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
1 - 7 83,02±2,16 87,67±2,22 82,50±1,08 84,75±2,05
8 - 21 72,48±1,98 77,84±3,62 80,76±3,59 66,22±2,75
22 - 35 75,45±2,86 76,70±1,45 77,15±4,60 73,93±3,20
Iš 6 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 1 – 7 amžiaus dieną viščiukų broilerių sausų medžiagų kiekis I tiriamojoje grupėje 4,65 proc., III tiriamojoje grupėje 1,73 proc. buvo didesnis, o II tiriamosios grupės 0,52 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. 8 – 21 viščiukų broilerių amžiaus dieną I
25 tiriamosios grupės 5,36 proc., II tiriamosios grupės 8,28 proc. buvo didesnis, o III tiriamosios grupės 6,26 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Periodo pabaigoje (22 – 35 amžiaus d.) viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekis I tiriamosios grupės 1,25 proc., II tiriamosios grupės 1,7 proc. buvo didesnis, o III tiriamosios grupės buvo mažesnis 1,52 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Viščiukų broilerių organų išsivystymas apskaičiuotas ir pateiktas 7 lentelėje.
7 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių organų išsivystymui
Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė Širdies svoris, g 13,78±1,26 13,75±0,68 12,28±1,70 13,07±2,04 Kepenų svoris, g 62,34±5,12 60,96±4,34 50,25±4,82 56,76±5,82 Raumeninio skrandžio be
kutikulos ir riebalų svoris, g 21,75±1,61 22,50±1,61 19,19±1,43 19,54±2,42 Liaukinio skrandžio svoris, g 12,25±1,26 13,51±1,53 11,69±1,23 12,76±1,69
Kasos svoris, g 6,77±0,23 5,05±0,27 4,80±0,23 4,91±0,32
Analizuojant 7 lentelėje pateiktus duomenis, matome, kad viščiukų broilerių širdies svoris I tiriamojoje grupėje 0,03 g, II tiriamojoje grupėje 1,5 g ir III tiriamojoje grupėje 0,71 g buvo mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Kepenų svoris visų tiriamųjų grupių viščiukų broilerių buvo taip pat mažesnis, lyginant su kontrolinės grupės viščiukais broileriais (I tiriamojoje grupėje - 1,38 g, II tiriamojoje grupėje - 12,09 g, III tiriamojoje grupėje - 5,58 g). Raumeninio skrandžio be kutikulos ir riebalų svoris I tiriamosios grupės viščiukų broilerių buvo didesnis - 0,75 g, o II tiriamosios grupės viščiukų broilerių - 2,56 g ir III tiriamosios grupės viščiukų broilerių 2,21 g buvo mažesnis, lyginant su kontrolinės grupės paukščiais. I tiriamojoje grupėje viščiukų broilerių liaukinio skrandžio svoris buvo 1,26 g ir III tiriamojoje grupėje - 0,51 g didesnis, o II tiriamojoje grupėje 0,56 g mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Kasos svoris I tiriamosios grupės paukščių buvo 1,72 g, II tiriamosios grupės - 1,97 g ir III tiriamosios grupės 1,86 g mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
26 8 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių žarnyno išsivystymui
Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė Žarnyno ilgis, cm 215,20±21,19 220,40±26,27 194,20±26,22 188,00±14,73 Žarnyno svoris su turiniu, g 105,86±5,32 134,19±13,83 90,28±4,20 95,60±1,36 Žarnyno svoris be turinio, g 67,00±2,52 68,90±6,26 62,04±2,39 57,26±5,41
Viščiukų broilerių žarnyno išsivystymo tyrimas (8 lentelė) parodė, kad žarnyno ilgis I tiriamosios grupės viščiukų broilerių buvo 5,2 cm ilgesnis, o II tiriamosios grupės paukščių - 21 cm ir III tiriamosios grupės - 27,2 cm trumpesnis, lyginant su kontroline grupe. I tiriamosios grupės viščiukų broilerių žarnyno svoris su turiniu buvo 28,33 g didesnis, o II tiriamojoje grupėje 15,58 g ir III tiriamojoje grupėje 10,26 g mažesnis, lyginat su kontroline grupe. Taip pat ir viščiukų broilerių žarnyno svoris be turinio I tiriamojoje grupėje 1,9 g buvo didesnis, o II tiriamojoje grupėje 4,96 g ir III tiriamojoje grupėje 9,74 g mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
9 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių žarnyno turinio pH
Virškinamojo trakto segmentas Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
Dvylikapirštė žarna (Duodenum) 6,25±0,15 6,18±0,20 6,07±0,20 6,37±0,12 Plonoji žarna (Intestinum tenue) 6,97±0,29 6,73±0,10 6,10±0,45 6,27±0,37
Akloji žarna (Cecum) 6,44±0,13 6,99±0,18 5,87±0,24 6,73±0,15
Iš 9 lentelės duomenų matyti, kad viščiukų broilerių dvylikapirštės žarnos pH I tiriamojoje grupėje 0,07 vieneto vertės ir II tiriamojoje grupėje 0,18 vieneto vertės buvo žemesni, o III tiriamojoje grupėje 0,12 vieneto vertės aukštesnis, lyginant su kontroline grupe. Nustačius plonosios žarnos pH, galime teigti, kad visų tiriamųjų grupių paukščių (atitinkamai I tiriamojoje grupėje 0,24 vieneto vertės, II tiriamojoje grupėje 0,87 vieneto vertės ir III tiriamojoje grupėje 0,7 vieneto vertės) buvo žemesnis, lyginant su kontrolinės grupės paukščių. Viščiukų broilerių aklosios žarnos pH I tiriamojoje grupėje 0,55 vieneto
27 vertės ir III tiriamojoje grupėje 0,29 vieneto vertės buvo aukštesnis, o II tiriamojoje grupėje 0,57 vieneto vertės žemesnis, lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.
10 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių žarnų turinio sausųjų medžiagų kiekiui, proc.
Virškinamojo trakto segmentas Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė Dvylikapirštė žarna (Duodenum) 18,17±1,70 13,99±1,11 14,95±1,15 18,24±0,90 Plonoji žarna (Intestinum tenue) 14,31±2,59 16,02±3,26 18,85±2,63 16,69±1,34 Akloji žarna (Cecum) 17,41±3,81 14,70±2,44 19,07±0,73 22,88±1,97
Betaino įtakoje, sausųjų medžiagų kiekis dvylikapirštėje žarnoje I tiriamojoje grupėje 4,18 proc. ir II tiriamojoje grupėje 3,22 proc. buvo mažesnis, o III tiriamojoje grupėje 0,07 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių plonosios žarnos sausųjų medžiagų kiekis visose tiriamosiose grupėse: I tiriamojoje grupėje 1,71 proc., II tiriamojoje grupėje 4,54 proc. ir III tiriamojoje grupėje 2,38 proc.) buvo didesnis, lyginant su kontroline grupe. Aklosios žarnos sausųjų medžiagų kiekis I tiriamojoje grupėje 2,71 proc. buvo mažesnis, o II tiriamojoje grupėje 1,66 proc. ir III tiriamojoje grupėje 5,47 proc. buvo didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
11 lentelė. Betaino įtaka viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekiui, mg % Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė Amoniakinis azotas 306,69±25,57 267,33±37,59 360,24±17,97 352,46±37,13
Viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis I tiriamojoje grupėje buvo 39,36 mg % mažesnis, o II tiriamojoje grupėje 53,55 mg % ir III tiriamojoje grupėje 45,77 mg % didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
28 REZULTATŲ APTARIMAS
Mūsų bandymo pabaigoje t. y. 35 viščiukų broilerių amžiaus dieną visų tiriamųjų grupių viščiukų broilerių svoriai buvo didesni 1 proc., lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą bandymo laikotarpį I tiriamosios grupės 2 proc., o II ir III tiriamųjų grupių 1 proc., lyginant su kontroline grupe per visą bandymo laikotarpį, viščiukų broilerių gaištamumas buvo 0,2 iki 2,8 proc.
Awad su kolegomis [97] nustatė, kad įterpiant betainą į lesalus 0,5, 1,0 ir 1,5 g/kg, turėjo reikšmingą poveikį kūno svorio padidėjimui, lesalo suvartojimui, lesalų konversijos santykiui ir gyvybingumui. Nofal su mokslininkų grupe [98] nustatė, kad paukščių, kurių lesale buvo įterpta 0,1 proc. ir 0,2 proc. betaino, kūno svorio padidėjimas, lesalų perskaičiavimo santykis ir gaištamumo rodikliai žymiai pagerėjo (p≤0,01). Betaino papildymas į lesalus 800 mg/kg, kuriuose yra penkios metionino koncentracijos (15, 18, 20, 22 ir 24 g/kg), mokslininkai teigia, kad metionino koncentracijos lesale ir betaino papildymo sąveika daro didelę įtaką kūno svorio padidėjimui 21 amžiaus dieną (p<0,01), taip pat lesalų suvartojimui 42 amžiaus dieną (p<0,05), tuo tarpu sąveika nedarė įtakos lesalų suvartojimui 21 amžiaus dieną ir kūno svorio padidėjimui 42 amžiaus dieną (p>0,05) [48].
Viščiukų broilerių žarnyno išsivystymo tyrimas parodė, kad žarnyno ilgis I tiriamosios grupės viščiukų broilerių buvo 5,2 cm ilgesnis, o II tiriamosios grupės paukščių - 21 cm ir III tiriamosios grupės - 27,2 cm trumpesnis, lyginant su kontroline grupe. I tiriamosios grupės viščiukų broilerių žarnyno svoris su turiniu buvo 28,33 g didesnis, o II tiriamojoje grupėje 15,58 g ir III tiriamojoje grupėje 10,26 g mažesnis, lyginat su kontroline grupe. Taip pat ir viščiukų broilerių žarnyno svoris be turinio I tiriamojoje grupėje 1,9 g buvo didesnis, o II tiriamojoje grupėje 4,96 g ir III tiriamojoje grupėje 9,74 g mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Tikėtina, kad betainas daro įtaką maistinių medžiagų virškinimą palaikančioms žarnyno ląstelėms, taip pat augimui ir žarnyno mikrobų išlikimui. Keletas tyrimų parodė, kad pagerėjo skrandžio ir organų virškinamojo trakto virškinamumas pas naminius paukščius. Tai padidina sausųjų medžiagų ar organinių medžiagų virškinamumą. Naminiams paukščiams padidinus betaino kiekį nuo 0,05 iki 0,10 proc. taip pat pagerėjo žalių baltymų virškinimas [99]. Pagerintas aminorūgščių virškinimas tokių kaip lizinas ir metioninas, buvo pastebėtas pas viščiukus broilerius, kurių lesalas buvo papildytas betainu kokcidinės infekcijos metu [100]. Padidinus lesaluose betaino kiekį nuo 0,05 iki 0,08 proc. pagerėjo sieros aminorūgščių skaidulų virškinimas viščiukams broileriams [101]. Betaino papildai labai reikšmingai paveikė žarnyno imunoglobulino A kiekį, kuris buvo išmatuotas gleivinės audinyje 42 amžiaus dieną
29 (p<0,001). Apsauginis betaino poveikis gali stabilizuoti epitelio ląsteles ir žarnų gleivinę. Todėl pagerėja virškinimo trakto funkcijos (virškinimas ir absorbcija). Histologiniai žarnyno stebėjimai patvirtina išvadą, kad žarnyno pažeidimų rodikliai sumažėjo, kai į viščiukų broilerių racioną buvo įtraukta betaino 1,2 g/ kg [102]. Be to, įrodyta, kad betainas padidina maistinių medžiagų, tokių kaip metionino karotinoidai, lizinas, baltymai ir riebalai, virškinimą. Betainas gali paveikti pašarų perskaičiavimo koeficientą pagerindamas maistinių medžiagų virškinimą ir žarnyno trakto absorbciją [103].
Viščiukų broilerių dvylikapirštės žarnos turinio pH I tiriamojoje grupėje 0,07 vieneto vertės ir II tiriamojoje grupėje 0,18 vieneto vertės buvo žemesni, o III tiriamojoje grupėje 0,12 vieneto vertės aukštesnis, plonosios žarnos turinio pH visose tiriamosiose grupėse buvo žemesnis, o viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio pH I tiriamojoje grupėje 0,55 vieneto vertės ir III tiriamojoje grupėje 0,29 vieneto vertės buvo aukštesnis, o II tiriamojoje grupėje 0,57 vieneto vertės žemesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Esant mažesniam pH, žarnyne esti žymiai mažesnis skaičius koliforminių bakterijų, Perfringens ir Salmonella sp., tuo tarpu didesnis skaičius Lctobacillus bakterijų. Storojoje žarnoje pas viščiukus broilerius gerosios bakterijos dauginasi esant optimaliai pH (5,4-6,4), o esant šarminei terpei pradeda daugintis patogeniniai mikroorganizmai, kurie gali sukelti žarnyno gleivinės epitelio uždegimus [104].
Betaino įtakoje, sausųjų medžiagų kiekis dvylikapirštės žarnos turinyje I tiriamojoje grupėje 4,18 proc. ir II tiriamojoje grupėje 3,22 proc. buvo mažesnis, o III tiriamojoje grupėje 0,07 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių plonosios žarnos turinio sausųjų medžiagų kiekis visose tiriamosiose grupėse (atitinkamai I tiriamojoje grupėje 1,71 proc., II tiriamojoje grupėje 4,54 proc. ir III tiriamojoje grupėje 2,38 proc.) buvo didesnis, lyginant su kontroline grupe. Aklosios žarnos sausųjų medžiagų kiekis I tiriamojoje grupėje 2,71 proc. buvo mažesnis, o II tiriamojoje grupėje 1,66 proc. ir III tiriamojoje grupėje 5,47 proc. buvo didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Kuo didesnė sausųjų medžiagų koncentracija virškinimo trakto atskirose dalyse, ekskrementuose tuo gaunamas sausesnis kraikas ir geresnis mikroklimatas. Blogas paukštidžių mikroklimatas mažina paukščių atsparumą įvairioms ligoms [105].
Viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis I tiriamojoje grupėje buvo mažesnis 39,36 mg %, o II tiriamojoje grupėje 53,55 mg % ir III tiriamojoje grupėje 45,77 mg % didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Amoniakinis azotas viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje yra vienas iš parametrų, kuris apspręndžia baltymų ir amino rūgščių pasisavinamumą. Tai susiję su tuo, kad gaunama kuo mažesnė amoniakinio azoto koncentracija viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje tuo yra geresnis baltymų ir
30 amino rūgščių pasisavinamumas. Amoniakinio azoto didesnės koncentracijos viščiukų aklųjų žarnų turinyje sąlygoja didesnį jo patekimą į viščiukų kraujotakos sistemą ir tuo pačiu amoniakinis azotas gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitos procesus. Amoniako dujų susikaupimas paukštidėse neigiamai įtakoja paukščių sveikatingumą, produkciją bei sąlygoja kvėpavimo ligų atsiradimą [105].
31 IŠVADOS
1. Betaino 2 ir 3 kg/t įtakoje tiriamųjų grupių viščiukų broilerių svoriai ir paros priesvoris buvo didesni tik 1 proc. (p>0,05), o lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą bandymo laikotarpį tiriamųjų grupių viščiukų broilerių buvo didesnės, atitinkamai 6, 9 ir 11 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.Viščiukų broilerių išsaugojimas sudarė 99,2 – 97,2 proc.
2. Paukščius lesinant lesalais papildytais betainu, nustatytas kraiko sausųjų medžiagų kiekis I tiriamosios grupės 1,25 proc., II tiriamosios grupės 1,7 proc. buvo didesnis, o III tiriamosios grupės buvo mažesnis 1,52 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
3. Betaino įtakoje tiriamųjų grupių viščiukų broilerių širdies svoris atitinkamai 0,03 g, 1,5 g ir 0,71 g, kepenų svoris - 1,38 g, 12,09 g ir 5,58 g, kasos svoris atitinkamai 1,72 g, 1,97 g ir 1,86 g, o betaino 2 ir 3 kg/t lesalo įtakoje - raumeninio skrandžio svoris be kutikulos ir riebalų (2,56 g ir 2,21 g), taip pat žarnyno ilgis 21 cm ir 27,2 cm, žarnyno svoris su turiniu 15,58 g ir 10,26 g ir žarnyno svoris be turinio 4,96 g ir 9,74 g sumažėjo, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
4. Statistiškai reikšmingos betaino įtakos žarnų turinio pH nenustatyta.
5. Analizuojant viščiukų broilerių sausųjų medžiagų koncentraciją atskirose virškinamojo trakto dalyse nustatyta, kad betaino įterpimas į lesalus sąlygojo didesnį sausųjų medžiagų kiekį tiriamųjų grupių viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinyje (p>0,05).
6. Amoniakinio azoto sumažėjimas buvo nustatytas pirmojoje tiriamojoje grupėje ir sudarė 39,36 mg/proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Daugiau nei 1 kg įterpimas į kombinuotuosius lesalus didino amoniakinio azoto susikaupimą tiriamųjų grupių viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje.
32 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aleksėjūnienė I, Aleksėjūnas A, Mockeliūnienė V, Kučinskienė J, Antanaitis R, Kučinskas A, Liutkevičienė V, Šilkūnaitė J, Jokimas J. Kai kurių infekcinių agentų serologinė stebėsena broilerių pulkuose. Veterinarija ir zootechnika. 2010. T. 50 (72). P. 3-8.
2. Brunava L, Alsina I, Zute S, Sterna V, Vicupe Z. Some chemical yield and quality properties of domestic oat cultivars. 9th Baltic Conference on Food science and Technology. Food for Consumer Well-being. FoodBalt 2014 Conference proceedings. 2014. P. 72-76.
3. Capcarová M, Weis J, Hrnčár C, Kolesárová A, Pál G. Effect of Lactobacillus fermentum and Enterococcus faecium strains on internal milieu, antioxidant status and body weight of broiler chickens. J. Anim. Physiol. Nutr. 2010. 94. P. 215-224.
4. Ayo JO, Obidi JA, Rekwot PI. Seasonal variation in feed consumption, hen-day, mortality, culls of Bovans Black chickens. Proceeding of 13th annual conference of the Nigerian society of Animal Production. 2010. 14-17. P. 415-418.
5. Capcarová M, Chmelničná Ľ, Kolesárová A, Massányi P, Kováčik J. Effects of Enterococcus faecium M74 strain on selected blood and production parameters of laying hens. Brit. Poultry Sci. 2011. 51. P. 6414-620.
6. Mahbub ASM, Baqui MA, Sarker NR. Replacement of maize by different levels of triticale on performances and meat yield characteristics of broiler chickens. International Journal of Natural Sciences. 2011. P. 25-30.
7. Anwara MM, Alib SE, Nasra EH. Improving the nutritional value of canola seed by gamma irradiation. Journal of Radiation Research and Applied Sciences. 2015. 8:3. P. 328-333.
8. Sirvydis V, Sabalionytė R, Bobinienė R, Gružauskas R. „Biomin P.E.P–1000“ ir flavomicino–80 poveikis viščiukų broilerių bendrųjų kraujo baltymų pokyčiams. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 23 (45). P. 92-93.
9. Nawab A, Ibtisham F, Li GH, Kieser B, Wu J, Liu WC, Zhao Y, Nawab Y, Li KQ, Xiao M, et al. Heat stress in poultry production: Mitigation strategies to overcome the future challenges facing the global poultry industry. J. Therm. Biol. 2018. P. 131-139.
10. Quinteiro-Filho WM, Ribeiro A, Ferraz-de-Paula V, Pinheiro ML, Sakai M, Sa LRM, Ferreira AJP, Palermo-Neto J. Heat stress impairs performance parameters, induces intestinal injury, and decreases macrophage activity in broiler chickens. Poult. Sci. 2010. P. 1905-1914.
33 11. Burkholder KM, Thompson KL, Einstein ME, Applegate TJ, Patterson JA. Influence of stressors on normal intestinal microbiota intestinal morphology, and susceptibility to Salmonella enteritidis colonization in broilers. Poult. Sci. 2008. P. 1734-1741.
12. Lu Z, He XF, Ma BB, Zhang L, Li JL, Jiang Y, Zhou GH, Gao F. Chronic heat stress impairs the quality of breast-muscle meat in broilers by affecting redox status and energy-substance metabolism. J. Agric. Food Chem. 2017. P. 11251-11258.
13. Zaboli G, Huang X, Feng X, Ahn DU. How can heat stress affect chicken meat quality? - A review. Poult. Sci. 2019. P. 1551-1556.
14. Cheng YF, Du MF, Xu Q, Chen YP, Wen C, Zhou YM. Dietary mannan oligosaccharide improves growth performance, muscle oxidative status, and meat quality in broilers under cyclic heat stress. J. Therm. Biol. 2018. P. 106-111.
15. Whitehead CC. Nutrition and poultry welfare. World’s Poultry Science Journal. 2002. Vol. 58. P. 349-356.
16. Helander E. Feeding concepts for laying hens and broilers at Suomen Rehu. 8th Baltic Poultry Conference, Proceedings. Turku. 2000. P. 40-41.
17. Aboul-Ela SS, Abul-Naga KM. Amino acid requirements of broiler chickens under subtropical Egyptian conditions: 1) Lysine and total sulfur amino acid requirements. 21st World’s Poultry Congress, Abstracts & Proceedings. Montreal, Canada, 2000.
18. Blabaie Tr, Dumitru P, Dragan N, Pop T. The effect of supplementary synthetic amino acids in broiler diets on performance during the finishing period. 21st World’s Poultry Congress, Abstracts & Proceedings. Montreal, Canada. 2000.
19. Sirvydis V, Bobinienė R, Priudokienė V, Sabalionytė R, Kepalienė I. Natūralių lesalų priedų poveikis vištų dedeklių produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika. 2005. T. 29 (51). P. 104-107. 20. Williams B, Solomon S, Waddington D, Thorp B, Farquharson C. Dietary effects on bone quality and turnover, and calcium and phosphorus metabolism in chickens. Res. Vet. Sci. 2000. Vol. 69. P. 81-87.
21. Xu Z, Zhan A. The effect of betaine on methionine and lipid metabolism in broiler. Chinese Journal of Animal and Veterinary Sciences. 1998. Vol. 29. P. 212-219.
22. Esteve-Garcia E, Llaurado LI. The effect of DL-methionine and betaine on growth performance and carcass quality in broilers. 10th European Poultry Conference, Proceedings. Jerusalem. 1998. P. 85-93.
34 23. Nott R. Phytogenic flavors maintain performance. 10th Baltic Poultry Conference, Vilnius. 2002.
P. 36-42.
24. Abeni F, Bergoglio G. Characterization of different strains of broiler chicken by carcass measurements, chemical and physical parameters and NIRS on breast muscle. Meat Sci. 2001. P. 57: 133-137.
25. Lyon BG, Smith DP, Lyon CE, Savage EM. Effect of diet and feed withdrawal on sensory descriptive and instrumental profiles of broiler breast fillets. Poultry Sci. 2004. P. 83: 275-281. 26. Qiao M, Fletcher DL, Northcutt JK, Smith DP. The relationship between raw broiler breast meat
colour and composition. Poultry Sci. 2002. P. 81: 422-427.
27. Du M, Ahn DU. Effect of dietary conjugated linoletic acid on the growth rate of live birds and on the abdominal fat content and quality of broiler meat. Poultry Sci. 2002. P. 81: 428-433.
28. Castellini C, Mungai C, Dal Bosco. A Effect of organic production system on broiler carcass and meat quality. Meat Sci. 2002. P. 60: 219-225.
29. Coró FAG, Youssef EY, Shimokomaki M. Age related changes in poultry breast meat collagen pyridinoline and texture. J Food Biochem. 2003. 26: 533-541.
30. Liu A, Nishimura T, Takahashi K. Relationship between structural properties of intramuscular connective tissue and toughness of various chicken skeletal muscles. Meat Sci. 1996. P. 43: 43-49. 31. Lyon BG, Lyon CE. Texture evaluation of cooked, diced broiler breast samples by sensory and
mechanical methods. Poultry Sci. 1996. P. 75: 812-819.
32. Smith DP, Lyon CE, Lyon BG. The effect of age, dietary carbohydrate sours and feed withdrawal on broiler breast color. Poultry Sci. 2002. P. 81: 1584-1588.
33. Sandusky CL, Heath JL. Sensory and instrument-measured ground chicken meat color. Poultry Sci. 1998. P. 77: 481-486.
34. Ovesen L, Brot C, Jakobsen J. Food contents and biological activity of 25- hydroxyvitamin D: A vitamin D metabolite to be reckoned with? Annals of Nutrition and Metabolism. 2003. P. 47: 107-113.
35. Barroeta AC. Nutritive value of poultry meat: relationship between vitamin E and PUFA. World's Poultry Science Journal. 2007. P. 63(02):277-284.
36. Kidd MT, Ferket PR, Garlich JD. Nutritional and osmoregulatory functions of betaine. World’s Poult Sci. 1997. P. 53:125-139.
35 37. Yu DY, Xu ZR, Li WF. Effects of betaine on growth performance and carcass characteristics in
growing pigs. Asian-Aust. J. Anim Sci. 2004. P. 17:1700-1704.
38. Siljander-Rasi H, Peuranen S, Tiihonen K, Virtanen E, Kettunen H, Alaviuhkola T, Simmins PH. Effect of equi-molar dietary betaine and choline addition on performance, carcass quality and physiological parameters of pigs. Anim Sci. 2003. P. 76:55-62.
39. Feng J, Liu X, Wang YZ, Xu ZR. Effects of betaine on performance, carcass characteristics and hepatic betainehomocysteine methyltransferase activity in finishing barrows. Asian-Aust. J. Anim Sci. 2006. P. 19:402-405.
40. Xing W, Rajashekar CB. Glycine betaine involvement in freezing tolerance and water stress in Arabidopsis thaliana. Environ. Exp. Bot. 2001. P. 46:21-28.
41. Pichereau V, Bourot S, Flahaut S, Blanco C, Auffray Y, Bernard T. The osmoprotectant glycine betaine inhibits salt-induced cross-tolerance towards lethal treatment in Enterococcus faecalis. Microbiol. 1999. P. 145:427-435.
42. Clarke WC, Virtanen E, Blackburn J, Higgs DA. Effects of a dietary betaine/amino acid additive on growth and seawater adaptation in yearling chinook salmon. Aquaculture. 1994. P. 121:137-145. 43. Law RO, Burg MB. The role of organic osmolytes in the regulation of mammalian cell volume. In: Advances of Comparative and Environmental Physiology, Vol. 9. Volume and Osmolality Control in Animal Cells (Ed. R. Gilles, E. K. Hoffmann and L. Bolis). Springer Verlag, New York. 1991. P. 189-225.
44. Eklund M, Mosenthin R, Piepho HP. Effects of betaine and condensed molasses solubles on ileal and total tract nutrient digestibilities in piglets. Acta Agric. Scand. Section A. 2006. P. 56:83-90. 45. Øverland M, Rørvik KA, Skrede A. Effect of trimethylamine oxide and betaine in swine diets on
growth performance, carcass characteristics, nutrient digestibility, and sensory quality of pork. J. Anim Sci. 1999. P. 77:2143-2153.
46. Attia YA, Hassan RA, Shehatta MH, Abd-El-Hady SB. Growth, carcass quality and serum constituents of slow growing chicks as affected by betaine addition to diets containing 2. Different levels of methionine. Int. J. Poult. Sci. 2005. P. 4:856-865.
47. Eklund MR, Tafaj MM, Wamatu J. Effects of betaine and condensed molasses solubles on nitrogen balance and nutrient digestibility in piglets fed diets deficient in methionine and low in compatible osmolytes. Arch. Anim. Nutr. 2006. P. 60:289-300.
