LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Ina Samušienė
Gydytojų specialistų, teikiančių ambulatorines antrinio lygio paslaugas, poreikio
prognozavimas X poliklinikos padalinyje
Antrosios studijų pakopos baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadybos programa)
Studentas Mokslinio darbo vadovas
Ina Samušienė Doc. dr. Vytenis Kalibatas
2019-05-15 2019-05-15
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ, TEIKIANČIŲ AMBULATORINES ANTRINIO LYGIO PASLAUGAS, POREIKIO PROGNOZAVIMAS X POLIKLINIKOS PADALINYJE
Ina Samušienė
Mokslinis darbo vadovas doc. dr. Vytenis Kalibatas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2019. 113 psl.
Įvadas. X poliklinikos padalinyje nebuvo tirtas gydytojų specialistų poreikis. Taip pat nebuvo tirta
ambulatorinio antrinio lygio paslaugos faktinė trukmė, kuri būtų palyginama su darbo krūvio normatyvais. X poliklinikos padalinyje, nebuvo atlikti jokie tyrimai apie teikiamų antrinių ambulatorinių paslaugų kiekį, kokių apsilankymų yra daugiausiai, kiek gydytojų specialistų iš tiesų reikalinga turėti ir kokiu darbo krūviu jie turėtų dirbti, kad būtų suteiktos kokybiškos paslaugos visiems apsilankiusiems pacientams. Atliktas tyrimas padės įvertinti, suskaičiuoti, bei planuoti dirbančių gydytojų specialistų poreikį, kaip turėtų išsidėlioti darbuotojų etatai, krūviai ir darbo valandos X poliklinikos padalinyje, kad būtų užtikrintas kokybiškas pacientų aptarnavimas.
Darbo tikslas. nustatyti ambulatorines antrinio lygio paslaugas teikiančių gydytojų specialistų
poreikį X poliklinikos padalinyje.
Uždaviniai. 1. Įvertinti gydytojų specialistų suteiktų ambulatorinių antrinio lygio paslaugų apimtis
X poliklinikos padalinyje 2016 - 2018 metais. 2. Nustatyti vienos ambulatorinės antrinio lygio paslaugos faktinę laiko trukmę ir palyginti ją su darbo krūvio normatyvais. 3. Įvertinti pacientų eiles ambulatorinėms planinėms antrinio lygio paslaugoms gauti X poliklinikos padalinyje. 4. Nustatyti reikiamą gydytojų specialistų, teikiančių ambulatorines antrinio lygio paslaugas, etatų skaičių pagal teikiamų ambulatorinių antrinio lygio paslaugų apimtis, darbo krūvio normatyvus.
Metodika. Kiekybinio tyrimo atlikimui reikalingi duomenys: dirbančių gydytojų skaičius, dirbančių
gydytojų etatai ir išdirbtos valandos, apsilankymų skaičius, darbo krūvio normatyvai, pacientų laukimo eilės buvo gauti iš X poliklinikos padalinio. Duomenys apie teikiamas antrines ambulatorines paslaugas skelbiami X poliklinikos veiklos licencijoje. Tyrimo metu buvo skaičiuojama antrinių ambulatorinių paslaugų -apsilankymų skirtumai, vertinat konkrečių gydytojų specialistų suteiktų paslaugų dalį nuo visų suteiktų paslaugų.
Rezultatai. Nustatyta, kad kiekvienos gydytojo specialisto suteiktų paslaugų dalies skirtumas nuo
visų suteiktų paslaugų yra statistiškai reikšmingas. Įvertinus kiekvienus metus atskirai pagal kiekvieno gydytojo specialisto suteiktas paslaugas – apsilankymų rūšį, nustatyta, kad apsilankymų
3 skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Tyrimo metu nustatyta, kad kai kurie gydytojai specialistai apsilankymams skirdavo dvigubai daugiau laiko, nei nustato darbo krūvio normatyvai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2016-2018 metais trumpiausios pacientų laukimo eilės X poliklinikoje buvo pas chirurgus, otorinolaringologus, neurologus, vaikų alergologus, vaikų endokrinologus, vaikų neurologus. Tyrimo rezultatai leido nustatyti reikiamų gydytojų specialistų skaičių, kurie teiks antrines ambulatorines paslaugas, pagal teikiamų ambulatorinių paslaugų apimtis, darbo krūvio normatyvus.
Išvados. 1. Daugiausiai X poliklinikos padalinyje yra suteikta pirmųjų apsilankymų. 2018 metais
buvo stebimas etatų mažėjimas. 2. Nagrinėjamu laikotarpiu vaikų neurologai, vaikų endokrinologai teikė antrines ambulatorines paslaugas dvigubai ilgiau nei nustatyta darbo krūvio normatyvuose. Visi kiti gydytojai specialistai teikė paslaugas arba per mažai skirdami laiko pacientui, arba per daug. 3. Trumpiausios pacientų laukimo eilės antrinėms ambulatorinėms paslaugoms gauti nagrinėjamu laikotarpiu buvo pas chirurgus, otorinolaringologus, neurologus, vaikų alergologus, vaikų endokrinologus, vaikų neurologus. 4. Konkrečiai nustatytas kiekvieno gydytojo specialisto prognozuojamas etatų skaičius parodė, kad tam tikrų specialybių gydytojų poreikis gali mažėti dėl ženkliai mažėjančių paslaugų kiekio.
Raktiniai žodžiai. Antrinės ambulatorinės paslaugos, specialistų poreikio prognozavimas, paslaugų
4 SUMMARY
Public health management
FORECASTING THE DEMAND FOR SPECIALIST DOCTORS PROVIDING OUTPATIENT SECONDARY HEALTH CARE IN THE UNIT OF X OUTPATIENT CLINIC
Ina Samušienė
Supervisor Vytenis Kalibatas, Assoc. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Science, Kaunas; 2019 113 pages
Introduction. In the unit of X outpatient clinic the demand for specialist doctors was not examined.
Factual duration of outpatient secondary level service compared with the norms of workload was not examined either. The quantity of outpatient secondary services, type of most frequent visits, the actual number of specialist doctors needed and the workload that is needed to provide high quality services to all coming patients were not evaluated in the unit of X outpatient clinic. The research will help to assess, determine and plan the demand for specialist doctors employed, distribution of jobs, workloads and working hours in the unit of X outpatient clinic to ensure quality patient care.
Aim of study. To determine the demand for specialist doctors providing outpatient secondary
services in the unit of X outpatient clinic.
Objectives. 1. To assess the volumes of outpatient secondary services provided by the specialist
doctors in the unit of X outpatient clinic, in 2016–2018. 2. To determine the factual duration of one outpatient secondary service and to compare it with the workload norms. 3. To assess patients' queues for planned outpatient secondary services in the X outpatient clinic. 4. To determine the necessary number of posts of specialist doctors providing outpatient secondary services according to the volumes of outpatient secondary services provided, workload norms.
Methods. The data required for carrying out the quantitative study: number of doctors employed,
number of working doctors and hours worked, number of visits, workload norms, waiting lists for patients were received from the outpatient unit of X clinic. Data on secondary outpatient services provided are published in the X clinic license. During the study, differences in secondary outpatient services were estimated by evaluating the share of services provided by specific medical professionals compared to all services provided.
5
Results. It was shown that the difference of the share of services provided by most of specialist
doctors compared to all services provided was statistically significant. Comparing type of the services provided be specialists doctors every year statistical differences were also determined. In this research it was evaluated that time assigned to visits by some specialist doctors was two times bigger than specified/stated in the workload norms. The research findings revealed that shortest queuing times in X outpatient clinic in 2016-2018 was to surgeons, otolaryngologists, neurologists, children's allergologists, children's endocrinologists, children's neurologists. The research findings allowed determining the number of required specialist doctors to provide outpatient secondary services by the volumes of outpatient services provided, workload norms.
Conclusions. 1. In the unit of X outpatient clinic most visits are first time visits. In 2018, the decrease
in the number of posts was observed. 2. The time spent by children's neurologists, children's endocrinologists providing outpatient secondary services was two times longer than specified the workload norms. In 2016-2017, the time spent for providing endoscopist outpatient secondary services was two times longer than specified/ stated in the workload norms mentioned above. All other specialist doctors provided services spending either too little or too much time with patients. 3. The shortest waiting times for outpatient secondary services during the researched period was visits for surgeons, otolaryngologists, neurologists, children's allergologists, children's endocrinologists, children's neurologists. 4. Specifically predicted number of posts of every specialist doctor showed that that the demand for doctors in certain specialties may diminish due to a significant drop in the number of services.
Keywords. Outpatient secondary services, forecasting of the demand for specialists, waiting queues
6
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
SĄVOKOS IR TERMINAI ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 13
1.1 Gydytojų specialistų teikiamos antrinio lygio paslaugos... 13
1.2 Ambulatorinių antrinio lygio paslaugų teikimo trukmė... 16
1.3 Pacientų eilės planinėms ambulatorinių antrinio lygio paslaugoms gauti ... 18
1.4 Gydytojų specialistų poreikio prognozavimas ... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 23
2.1 Tyrimo etika ... 23
2.2 Tyrimo tipas ... 23
2.3 Tyrimo organizavimas ... 23
2.4 Tiriamasis kontingentas, tyrimo imtis ... 23
2.5 Tyrimo instrumentai ... 23
2.6 Tyrimo duomenų analizė ... 24
3. REZULTATAI ... 26
3.1 Gydytojų specialistų suteiktų ambulatorinių antrinio lygio paslaugų apimtys X poliklinikos padalinyje 2016-2018 m ... 26
3.2 Apsilankymo trukmės palyginimas su darbo krūvio normatyvais ... 48
3.3 2016-2018 metų pacientų eilių antrinėms ambulatorinėms paslaugoms gauti X poliklinikos padalinyje vertinimas ... 53
3.4 Gydytojų specialistų poreikio prognozavimas ... 56
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 63
IŠVADOS ... 65
7 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 67 PRIEDAI ... 73
8
SANTRUMPOS
Kauno TLK – Kauno teritorinė ligonių kasaPASPP – Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslauga PSDF – Privalomasis sveikatos draudimo fondas
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
SVEIDRA – informacinė Valstybinės ligonių kasos sistema VLK – Valstybinė ligonių kasa
9
SĄVOKOS IR TERMINAI
Ambulatorinės antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos – gydytojo specialisto paslaugos,
kurias teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigose (1).
Apsilankymas – tai vizitas pas gydytoją specialistą dėl konkrečios priežasties turint siuntimą iš
šeimos gydytojo (1).
Gydytojo specialistų poreikio prognozavimas – sisteminis sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų
poreikio ateityje įvertinimas (kiek ir kokios kompetencijos darbuotojų reikės) ir konkrečių veiksmų, programų kaip tą poreikį patenkinti rengimas (2).
Išplėstinė konsultacija – gydytojas specialistas konsultacijos metu, atlieka papildomus tiriamuosius
ir gydomuosius veiksmus (1).
Pakartotinė konsultacija – pacientas atvyksta pas tą patį gydytoją specialistą dėl tos pačios
priežasties (1).
Paprasta konsultacija – gydytojas specialistas konsultacijos metu, neatlieka jokių papildomų
tiriamųjų ar gydomųjų veiksmų (1).
Pirminė konsultacija – pacientas atvyksta pas gydytoją specialistą pirma kartą (1).
Pirminės sveikatos priežiūros paslauga – nespecializuotų kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų, teikiamų pagal Šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo ir Bendrosios praktikos slaugytojo bei Bendruomenės slaugytojo medicinos normų reikalavimus ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (t. y. įstaigoje, neteikiančioje stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų), kompleksas. Šios paslaugos mokslo ir tyrimo tikslais gali būti teikiamos ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (3).
10
ĮVADAS
Tyrimo problema: Sveikatos priežiūros paslaugos visame pasaulyje yra ypač svarbios. Didžiausias
dėmesys yra kreipiamas į pacientus, kuriems yra teikiamos šios paslaugos, į jų pasitenkinimą teikiamų paslaugų kokybe, taip pat vertinama ir gydytojų specialistų darbo kokybė. Įstaigose teikiamas platus paslaugų spektras pacientų požiūriu ne visada gali būti vertinamas teigiamai, pavyzdžiui, norint apsilankyti pas tam tikros srities specialistą reikia laukti mažiausiai dvi savaites, todėl susidarius tokiai situacijai pacientas gali pradėti ieškoti kitos gydymo įstaigos, kuri paslaugas galės suteikti anksčiau. Pacientui atvykus pas gydytoją specialistą, konsultacijos laikas, priklausomai nuo konsultacijos rūšies, turi būti optimalus tiek gydytojui, tiek pacientui, kad laiko skirto konsultacijai užtektų ir užduotiems klausimams, ir atsakymams, bei rekomendacijoms dėl paskirto gydymo.
Įstaigoje, teikiančioje asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vienas iš svarbiausių aspektų yra įstaigos valdymas, kuris apima visų įstaigos darbuotojų darbą, siekiant įgyvendinti suformuotus tikslus. Valdymo funkcija sveikatos priežiūros įstaigoje apima finansavimą, žmogiškuosius išteklius, informacijos valdymą, rinkodarą ir strateginį planavimą. Teisingas įstaigos valdymas užtikrina pacientų saugą ir kokybę (4). Skirstant darbo jėgą sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje neteisingai, gali būti susiduriama su planų neįvykdymo pasekme, bei gali atsirasti grėsmė sunkiau vystyti ir neįvykdyti išsikeltų sveikatos politikos strategijų (5). Vienas pagrindinių sveikatos priežiūros įstaigų planavimo tikslų – pasiekti visų įstaigoje dirbančių specialybių darbuotojų tinkamiausią poreikio ir pasiūlos pusiausvyrą (6).
Darbuotojų poreikio planavimas yra vienas svarbiausių įstaigos valdymo dalis, dėl sveikatos priežiūros sistemos unikalumo. Sveikatos priežiūros įstaigos tikslai ir strategija turi būti nuolat peržiūrama ir keičiama, kad neatsiliktų nuo sparčiai tobulėjančių technologijų bei besikeičiančių paciento poreikių. Taip pat strategijų planavimo etape turi būti nepamirštama atsižvelgti į sveikatos priežiūros sektoriaus pokyčius, bei demografinius rodiklius (7). Asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičiaus planavimas yra svarbi priemonė, kuri gali padėti nustatyti tinkamą darbo vietų skaičių kuomet dirbančių žmonių yra per mažai, ir kuomet jų yra per daug (8). Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje esant per dideliam darbuotojų skaičiui, įstaigai bus didinamos išlaidos, gali sumažėti produktyvumas, tuo tarpu esant per mažam darbuotojų skaičiui teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus sunkiau prieinamos pacientams (9).
Norint suteikti tinkamas ir kokybiškas paslaugas turi būti užtikrinamas optimalus paslaugas teikiančio personalo skaičius, tačiau jį nustatant būtina atkreipti dėmesį į ekonominius rodiklius tokius kaip, suteiktos paslaugos, darbuotojų skaičius, pacientui ir gydytojui reikalingas laikas norint suteikti kokybiškas konsultacijas ar konsultacijas su manipuliacijomis.
11
Temos aktualumas. X poliklinikos padalinyje, nebuvo atlikti jokie tyrimai apie teikiamų antrinių
ambulatorinių paslaugų kiekį: kokių apsilankymų yra daugiausiai, koks gydytojų specialistų skaičius yra reikalingas ir kokiu darbo krūviu jie turėtų dirbti, kad būtų suteiktos kokybiškos paslaugos visiems apsilankiusiems pacientams. Atliktas tyrimas padės įvertinti, suskaičiuoti, bei planuoti dirbančių gydytojų specialistų poreikį, darbuotojų etatų paskirstymą, darbo krūvį ir valandas, kad būtų užtikrintas maksimalus paslaugų prieinamumas, bei kokybiškas pacientų aptarnavimas.
Temos naujumas. Mokslinių tyrimų, vertinančių faktiškai suteiktas paslaugas, gydytojų darbo
krūvio normatyvus bei paslaugų laukimo laiką ir turinčių praktinės reikšmės institucijos lygmenyje – bendrai publikuota labai nedaug. Svarbu pažymėti, kad X poliklinikos padalinyje apskritai nebuvo tirtas gydytojų specialistų poreikis. Taip pat nebuvo tirta ambulatorinio antrinio lygio paslaugos faktinė trukmė, kuri būtų palyginama su darbo krūvio normatyvais.
Tyrimo praktinė reikšmė. Įvertinus teikiamų antrinių ambulatorinių paslaugų apimtis, pacientų
laukimo eiles šioms paslaugoms gauti, dirbančių gydytojų specialistų darbo krūvius su aptarnaujamų pacientų skaičiumi, bus nustatytas ambulatorines antrinio lygio paslaugas teikiančių gydytojų specialistų poreikis X poliklinikos padalinyje. Rekomendacijos bus pateiktos įstaigos vadovui.
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - nustatyti ambulatorines antrinio lygio paslaugas teikiančių gydytojų specialistų
poreikį X poliklinikos padalinyje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti gydytojų specialistų suteiktų ambulatorinių antrinio lygio paslaugų apimtis X poliklinikos padalinyje 2016-2018 metais.
2. Nustatyti vienos ambulatorinės antrinio lygio paslaugos faktinę laiko trukmę ir palyginti ją su darbo krūvio normatyvais.
3. Įvertinti pacientų eiles ambulatorinėms planinėms antrinio lygio paslaugoms gauti X poliklinikos padalinyje.
4. Nustatyti reikiamą gydytojų specialistų, teikiančių ambulatorines antrinio lygio paslaugas, etatų skaičių pagal teikiamų ambulatorinių antrinio lygio paslaugų apimtis, darbo krūvio normatyvus.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Gydytojų specialistų teikiamos antrinio lygio paslaugos
Priežastys, dėl kurių žmonės lankosi pas gydytoją yra įvairios. Veiksniai, kurie daro įtaką žmonių lankymuisi pas gydytojus, gali būti įvairūs - demografiniai, socialiniai, ekonominiai, psichologiniai, paslaugų prieinamumas. Visos šios priežastys yra susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Ji taip pat priklauso nuo kultūros, sveikatos politikos tikslų ir uždavinių (10). Šiuolaikinė visuomenė įgauna vis daugiau žinių apie savo sveikatos priežiūrą, ligų prevenciją. Tobulėjant technologijoms ir gydymo būdams, žmonėms turi būti užtikrinamas visų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos Ministrų komiteto rekomendacija dėl kokybės gerinimo sistemų vystymo ir įgyvendinimo sveikatos priežiūroje, kurioje pažymima, jog asmens sveikatos paslaugos prieinamumas apima struktūrinius ir organizacinius klausimus (11). Norint užtikrinti paslaugų prieinamumą turi būti užtikrinamas efektyvus mechanizmas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.
Lietuvoje ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra skirstomos į pirminį, antrinį ir tretinį lygį (12). Antrinė specialistų ambulatorinė pagalba teikiama bendrojo profilio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ligoninių konsultacinėse poliklinikose, lankantis namie (13). Konsultacijos metu gydytojas specialistas turi galimybę ištirti pacientų sveikatos sutrikimų priežastis ir paskirti efektyviausią gydymą (14). Paciento konsultacijos pas gydytoją specialistą, jei jis turi privalomąjį sveikatos draudimą, yra apmokamos iš PSDF (15). Remiantis N. Žemaitienės su bendraautoriais tyrimu, daugiausiai yra naudojamas klasikinis trijų etapų konsultacijos modelis: a) diagnozės nustatymas; b) gydymo būdo parinkimas; c) informacijos apie paciento sveikatos būklę pateikimas medicininiuose dokumentuose (16). Lietuvos sveikatos sistemoje pirminės ir antrinės ambulatorinės paslaugos yra tarpusavyje susijusios t. y. norint gauti antrinę ambulatorinę sveikatos priežiūros paslaugą, būtina apsilankyti pas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistą. Toks tarpusavio bendradarbiavimas yra svarbus, kad pacientas gautų reikalingiausias paslaugas (17). Taip pat komunikacija tarp šeimos gydytojo ir gydyto specialisto yra svarbi ne tik pacientui, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai (18). Tačiau yra išskiriami atvejai, kai pacientas gali kreiptis tiesiai į antrines ambulatorines paslaugas teikiantį gydytoją specialistą:
1. Pacientas atvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinosios atitinkamo specialisto pagalbos; 2. Pacientas lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą arba jam skirtas ilgalaikis
stebėjimas (dispanserizacija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus); 3. Pacientas kreipiasi dėl gydytojo dermatovenerologo konsultacijos (1).
Pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (PASPP) pagal jų kompetenciją apibrėžiančius teisės aktus teikia šeimos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, bendruomenės
14 slaugytojai (1). Pirminės priežiūros specialistų sąsaja su antrines ambulatorines paslaugas teikiančiais gydytojais yra svarbi daugelio sveikatos priežiūros sistemų organizacinė ypatybė (19). Gydytojo specialisto konsultacijos laikomos tokios, kai pacientas atvyksta pas jį su pirminės sveikatos priežiūros specialisto siuntimu. Siuntimas – tai gydytojo kreipimasis į kitą gydytoją, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti pradėtą gydymą) ar darbingumo, tuo pat metu pateikiant informaciją apie pacientui iki siuntimo nustatytą diagnozę, atliktus tyrimus ir konsultavusių gydytojų specialistų išvadas, taikytą gydymą bei užpildant nustatytos formos medicinos dokumentus (20). Literatūroje randama informacijos, kad būtent per didelis pacientams išrašomų siuntimų kiekis padidina sveikatos priežiūros paslaugų kainą, nes paslaugą teikia daugiau nei vienas asmens sveikatos priežiūros specialistas, tačiau nepakankamas pacientų siuntimas pas tam tikros srities sveikatos priežiūros specialistus, atimtų galimybę gauti tikslingiausia gydymą nustatytai diagnozei (21). Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir gerinimas tampa daugelio valstybių praktika, ypač didelis dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai bei kitiems komponentams (22). Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje susiduriama su problema, kad šeimos gydytojai išrašo per daug siuntimų gydytojams specialistams dėl diagnozių, dėl kurių galėtų pakonsultuoti patys, todėl atsiranda gydytojų specialistų paslaugų laukimo eilės, nes paslaugų paklausa viršija išteklius (23). Pastebima, kad daugiau nei 90 proc. sveikatos priežiūros paslaugas norinčių gauti pacientų, pirmiausiai kreipiasi pas savo šeimos gydytoją (24). Todėl pacientų siuntimas pas gydytojus specialistus turėtų būti pasirenkamas tikslingai, kad pacientai, kuriems iš tikrųjų reikalinga specialisto konsultacija ją gautų, o pacientai, kuriems tikslingiau likti pas šeimos gydytoją, nebūtų siunčiami pas gydytojus specialistus tyrimams ir procedūroms, kurios nėra reikalingos (19). Ne visose šalyse norint apsilankyti pas gydytoją specialistą pirmiausiai reikia kreiptis pas šeimos gydytoją. Sveikatos priežiūros sistemos, leidžiančios pacientams tiesiogiai apsilankyti pas gydytojus specialistus veikia Amerikoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje, tačiau šios sveikatos sistemos dažniau patiria didesnes išlaidas nei tos, kurios siunčia pacientus per šeimos gydytojus norint gauti gydytojo specialisto konsultaciją, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Danija, Suomija ir Nyderlandai (25). PSDF lėšos įstaigoms teikiančioms pirmines sveikatos priežiūros paslaugas paskiriamos pagal prisirašiusių pacientų skaičių, įstaigoms teikiančioms antrines ambulatorines paslaugas apmokama už suteiktų paslaugų skaičių (26).
Konsultacijos metu antrines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas pacientui atlieka būtinus tyrimus, paskiria gydymą, bei siuntimą išdavusiam pirminės sveikatos priežiūros specialistui parašo išvadą apie nustatytą galutinę diagnozę ir koks gydymas yra paskirtas (1). Paciento apsilankymo pas gydytoją specialistą metu gali būti suteikta viena iš dviejų tipų
15 konsultacijų t. y. konsultacija be manipuliacijos arba išplėstinė konsultaciją su manipuliacijomis. Šių dviejų tipų konsultacijų skirtumas yra toks, kad išplėstinės konsultacijos metu pacientui yra atliekami papildomi tiriamieji ar gydomieji veiksniai, pavyzdžiui, matuojamas kraujospūdis, tikrinama rega ir panašiai (1). Išplėstinių konsultacijų su manipuliacijomis ir konsultacijų be manipuliacijų teikiamų X poliklinikos padalinyje pavyzdžiai, bei kainos yra pateikiami Priede Nr. 1.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, antrinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų konsultacijų skaičius Lietuvoje didėja: 2007 metais iš viso konsultacijų buvo suteikta 6,9 mln., o 2016 metais jau buvo suteikta 8,5 mln. Konsultacijų su manipuliacijos skaičius nuo 2007 metų. iki 2016 metų išaugo 2,5 karto. Tačiau pastebima, jog konsultacijų be manipuliacijų skaičiaus kitimas nėra akivaizdus, svyruojantis kiekvienais metais panašiai (1). Todėl galima daryti išvadą, kad gydytojai specialistai apsilankymų metu pacientams dažnai atlieka papildomų tyrimų. Pažymėtina, kad išplėstinės konsultacijos su manipuliacijomis yra brangiau apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, nei konsultacijos be manipuliacijų.
Apžvelgiant Kauno TLK pateiktus duomenis apie X poliklinikoje suteikiamų gydytojų specialistų išplėstinių konsultacijų su manipuliacijomis procentinį skaičių lyginant su bendru šių įstaigų gydytojų specialistų suteiktų konsultacijų skaičiumi 2016 - 2018 metais, matoma, jog kiekvienas metais konsultacijų su manipuliacijomis skaičius didėja (27).
Pažymėtina, kad ne už kiekvieną paciento apsilankymą asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna pinigų iš teritorinių ligonių kasų. 1.1.1 lentelėje yra pateikiama informacija apie apsilankymus pas gydytojus specialistus, kurie yra apmokami pagal numatytus teisės aktus.
1.1.1 lentelė. Apsilankymai pas gydytojus specialistus, kurie yra apmokami pagal numatytus teisės
aktus
Apsilankymas dėl tos pačios priežasties pas tą patį gydytoją specialistą
Pirmas Antras Trečias Ketvirtas Penktas Šeštas Septintas
Apmokama pagal numatytus teisės aktus*
Taip Ne Ne Taip Ne Ne Taip
*Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Dėl bazinių kainų patvirtinimo 1998 m. birželio 18 d. Nr. 329 Vilnius (28)
Lietuvoje įstaigų, teikiančių ambulatorines antrines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra dešimtys, tačiau jos turi atitikti tam tikrus reikalavimus, keliamus antrinių ambulatorinių paslaugų teikimui bei organizavimo tvarkai. Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, norinti teikti
16 atitinkamas teisės aktuose numatytas licencijuojamas paslaugas, turi pateikti duomenis apie dirbančius gydytojus, turimą medicinos įrangą, higienos pasus ir kitus dokumentus, kuriuos privaloma turėti pagal nustatytus reikalavimus (29).
Antrines ambulatorines paslaugas gali teikti tik įstaigos, turinčios licenciją, suteikiančią teisę teikti atitinkamas antrinio lygio ambulatorines paslaugas, kurią išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (30). Licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 metų gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 ,,Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ I skyriuje nurodytos paslaugos, teikiamos kitose antrinio lygio paslaugas teikiančiose įstaigose gydomiems pacientams. Pagal tarp įstaigų – teikiančiosios paslaugas ir kviečiančiosios jas teikti – sudarytas paslaugų teikimo sutartis dėl gydytojo specialisto atvykimo ir konsultacijų teikimo. Tokia konsultacinių asmens sveikatos priežiūros antrinio lygio paslaugų teikimo tvarka didina reikalingų paslaugų prieinamumą ir tęstinumą (31).
X poliklinikos padalinyje teikiamas antrines ambulatorines paslaugas galime rasti įstaigos veiklos licencijoje, kuri yra prieinama internete (32). Asmens sveikatos priežiūros licencijoje yra informacija, kokias licencijuojamas paslaugas įstaiga teikia, kokiems veiklos adresams, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi padalinių, yra išduoda licencija.
Apibendrinant, galime teigti, kad antrinių ambulatorinių paslaugų poreikis Lietuvoje kasmet didėja, todėl svarbu užtikrinti šių paslaugų prieinamumą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios teikti antrines ambulatorines paslaugas, privalo atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus tokioms. Gydytojai specialistai turi teisingai įvertinti paciento, kuris atvyko su šeimos gydytojo siuntimu, būklę ir nusiskundimus, kad būtų tikslingai parenkama reikalinga konsultacija (paprasta ar išplėstinė su manipuliacijomis), siekiant išvengti PSDF lėšų švaistymo, teikiant visiems pacientams tik išplėstines konsultacijas, kurių skaičius X poliklinikoje kiekvienais metais didėja.
1.2 Ambulatorinių antrinio lygio paslaugų teikimo trukmė
Komunikacija tarp paciento ir gydytojo yra neatsiejama nuo teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo (33). Atlikti tyrimai parodė, kad kokybiškas laikas skirtas konsultacijai pagerina pacientų pasitenkinimą paslaugomis, atsiliepimus, gydymosi rekomendacijų laikymąsi, suteiktos informacijos suprantamumą (34). Todėl gydytojo specialisto skiriamas laikas paciento konsultacijai yra labai svarbus. Įvertinus asmens sveikatos priežiūros specialistų ambulatorinių paslaugų laiko paskirstymą nustatyta, kad specialistai pirminiam paciento priėmimui, kuris apima paciento anamnezės surinkimą, tyrimų atlikimą ir gydymo paskyrimą, vidutiniškai užtrunka 2 valandas 93 minutes (35). Taip pat tyrime nustatyta, jog specialistai daugiausiai laiko skiria dokumentų bei įvairių siuntimų pildymui, konsultacijoms telefonu (35). Pacientų nepasitenkinimas teikimų antinių paslaugų teikimo trukme gali būti sprendžiamas ilginant konsultacijos laiką arba užtikrinant, kad paskirtas laikas pacientui bus
17 išnaudojamas efektyviai ir kokybiškai (36). Literatūroje randama informacijos, kad gydytojos specialistės moterys pacientams skiria daugiau laiko konsultacijoms, nei gydytojai specialistai vyrai, kas parodo, jog moterys specialistės dažniau yra orientuotos į pacientų gerovę, tačiau jų teikiamų ilgesnių konsultacijų laikas apriboja teikiamų konsultacijų skaičių. Taip pat ilgesnės konsultacijos turi įtakos paslaugų prieinamumui, planavimui (37).
Vis daugiau šalių stengiasi įgyvendinti praktiką, kuomet pacientas, kuriam reikalinga gydytojo specialisto konsultacija, visą reikalingą informaciją, bei rekomendacijas galėtų gauti telefonu (38). Organizaciniu požiūriu svarbu užtikrinti, kad visos telefoninės konsultacijos būtų išsamiai dokumentuotos, telefoninėms konsultacijoms užtikrinamas reikalingas gydytojo laikas, ir pacientai, ir pirminės sveikatos priežiūros gydytojai gautų rašytinę aptariamos informacijos santrauką. Jei pacientui reikės atlikti tyrimus jis turės atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (39). Taip būtų galima išvengti per ilgo gydytojų specialistų darbo laiko, kuris turi įtakos kokybiškam antrinių ambulatorinių paslaugų teikimui (40).
Nustatytas faktinis ir planinis pacientų priėmimo laikas dažnais atvejais skiriasi. Gydytojas specialistas Lietuvoje vidutiniškai turi priimti 6 pacientus per valandą, nežinant su kokiais nusiskundimais bus atvykstama. Dažnai pasitaiko, kad pacientui skiriamas laikas yra skirtingas – vieniems reikia trumpesnio vizito laiko, kitiems ilgesnio (41). Konsultacijų metu, kaip minėta, gydytojas specialistas turi atlikti pakankamai daug funkcijų per pakankamai trumpą laiką, ilgesnė konsultaciją gali neturėti įtakos efektyvesniam gydytojo specialisto darbui, tačiau ilgų ir trumpų konsultacijų poveikis pacientui dažnai skiriasi (42).
Gydytojų specialistų darbą reglamentuoja ne tik bendri Lietuvos Respublikos teisės aktai, bet ir gydymo įstaigų priimti vidaus veiklos dokumentai, reglamentuojantys pacientų konsultacijų trukmę, darbo krūvį. Norint teikti daug įvairių paslaugų X poliklinikoje reikalingas atitinkamas skaičius gydytojų specialistų, kurie galėtų patenkinti pacientų poreikius. Kiekvienam gydytojui specialistui darbo krūvio normatyvai yra skirtingi, todėl turi būti atsižvelgiama į jo atliekamas funkcijas, patiriamą fizinę ir emocinę įtampą, be to nustatytų darbo krūvio normatyvų negalime atskirti nuo darbo intensyvumo ir sudėtingumo (43). Visi šie kriterijai turi įtakos gydytojo specialisto teikiamų paslaugų kokybei, pacientų pasitenkinimui suteikta asmens sveikatos priežiūros paslauga. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje numatyta paciento teisė gauti kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugas (44).
Iki 2001 metų galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas dėl medicinos personalo laikinųjų darbo krūvių. Šiame įsakyme buvo nustatyta suaugusiųjų poliklinikos gydytojų, vaikų poliklinikų medicinos personalo, suaugusiųjų konsultacinės poliklinikos gydytojų, stacionaro medicinos personalo darbo krūviai. Pavyzdžiui, suaugusiųjų poliklinikos gydytojų darbo krūvis buvo nustatomas pagal tai, kiek pacientų jie turi priimti, taip pat, kiek turėtų atlikti vizitacijų į
18 namus per valandą. Sveikatos apsaugos ministerijai nustačius krūvius, įstaigų vadovams reikėjo organizuoti darbą, atsižvelgiant į numatytus reikalavimus (45). Nuo 2001 metų situacija pasikeitė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvių, kuriame buvo nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai turi parengti ir suderinus su stebėtojų taryba, patvirtinti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius (46). Įsigaliojus šiam įsakymui sveikatos priežiūros įstaigos įgijo teisę nuspręsti gydytojų specialistų darbo krūvio normatyvus.
Apibendrinant, kad paslaugą galėtume laikyti efektyviai ir kokybiškai suteikta, kiekvienam pacientui teikiamų antrinių ambulatorinių paslaugų trukmė turi atitikti ne tik teisės aktų numatytus reikalavimus, tačiau ir nustatytus asmens sveikatos priežiūros darbo normatyvus. Atsižvelgiant į paslaugos specifiškumą gydytojui specialistui turėtų būti numatytas toks darbo krūvis, jog jis galėtų pacientui suteikti tinkamiausias paslaugas.
1.3 Pacientų eilės planinėms ambulatorinių antrinio lygio paslaugoms gauti
Gydymo įstaigos turėdamos tikslą sukontroliuoti pacientų srautus, stengiasi iš anksto planuoti gydytojų specialistų konsultacijas ir sudaro laukimo eiles (47). Nuo 2015 metų sausio 1 d. įsigaliojo Asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių stebėsenos tvarkos aprašas. Šis aprašas reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų planinių PASPP, specializuotų ambulatorinių, dienos stacionaro, stacionarinių ir dienos chirurgijos paslaugų bei brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, laukimo eilių stebėsenos ir asmenų registravimo į šias eiles tvarką. Aprašu siekiama nustatyti vienodą pacientų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles tvarką, užtikrinti šių eilių stebėseną, laiku bei tinkamai informuoti pacientus apie paslaugų prieinamumą.
Paslaugų laukimo eilėmis yra laikomas toks laikotarpis, kai pacientas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą iki kol asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jam yra suteikiama paslauga. Į šį laikotarpį neįskaičiuojami atvejai, kai pacientas, jo paties pageidavimu, registruojamas vėliau, negu asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali pasiūlyti, arba kai pacientas registruojamas pakartotiniam apsilankymui, arba kai teikiama skubioji medicinos pagalba. Paslaugų laukimo ataskaitos duomenys fiksuojami kiekvieno mėnesio 10-ą dieną (jei ši diena ne darbo – kitą darbo dieną) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įstaiga fiksuoja paslaugų, kurioms taikoma stebėsena, laukimo eiles. Užfiksuoti duomenys per 5 darbo dienas elektroniniu būdu ir raštu (tvirtinama vadovo parašu bei spaudu) arba tik elektroniniu būdu (tvirtinamu elektroniniu vadovo parašu) teikia savo veiklos zonos teritorinei ligonių kasai (48).
Pažymėtina, kad Lietuvoje teisės aktai reglamentuoja, kad skubi ir būtinoji pagalba pacientams yra teikiama be eilės. Skubioji medicinos pagalba – tai medicinos pagalba, teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios
19 pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubią medicinos pagalbą turi užtikrinti kiekviena įstaiga teikianti ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (49). Kita vertus mažai galima rasti viešai skelbiamos informacijos, kokia tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaigos užtikrina skubiąją pagalbą. Dažniausiai yra pateikiami bendriniai teisės aktai. Pavyzdžiui, Biržų rajono sveikatos priežiūros įstaiga savo internetiniame puslapyje yra nurodžiusi skubiąją medicinos pagalbą reglamentuojančius vidaus dokumentus, kuriuose aprašoma, kokiems pacientams ir kaip suteikiama skubioji pagalba (50).
Laukimo eilės norimoms sveikatos priežiūros paslaugoms atsiranda dėl gydytojų specialistų trūkumo, dėl didelio darbo krūvio, dėl VLK neskiriamo pakankamo finansavimo teikiamoms paslaugoms. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose esant ilgoms laukimo eilėms, gali atsirasti vis dažnesni atvejai, kai pacientai bus nepatenkinti dėl ilgo laukimo iki pageidaujamos konsultacijos pas gydytoją specialistą. Siekiant užtikrinti, kad pacientas gautų kokybišką paslaugą per optimaliausią laiką, svarbu žinoti, koks turėtų būti tikslus gydytojų specialistų etatų skaičius.
Apibendrinant, pacientų laukimo eilių duomenys yra fiksuojami kiekvieną mėnesį ir siunčiami teritorinėms ligonių kasoms, kurios einamojo mėnesio duomenis viešai skelbia internete. Taip pacientui yra galimybė surasti informaciją, kurioje gydymo įstaigoje jis greičiausiai galės gauti antrinę ambulatorinę paslaugą. Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų sudaryti sąlygas paslaugų prieinamumui, kad nemažėtų apsilankiusių ir gavusių antrines ambulatorines paslaugas pacientų skaičius.
1.4 Gydytojų specialistų poreikio prognozavimas
Daugelyje šalių sveikatos priežiūros srityje trūksta aiškaus darbuotojų poreikio prognozavimo, kad būtų pasiekti išsikelti sveikatos priežiūros sistemos tikslai, kurie yra susiję su pacientų poreikiais ir lūkesčiais (51). Žmogiškieji ištekliai sveikatos priežiūros sistemoje pagal PSO yra visi žmonės, kurių darbas yra apsaugoti ir gerinti savo bendruomenių sveikatą (52). Sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai yra svarbi dalis visame asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese kaip tinkamo proceso veikimo užtikrinimo dalis (8). Žmogiškųjų išteklių planavimas gali būti apibūdinimas kaip sistemingas būsimų žmogiškųjų išteklių poreikių įvertinimas ir veiksmų, kurių reikia šiems poreikiams tenkinti, nustatymas (53). Darbuotojų poreikio planavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje yra susijęs su teikiamų paslaugų kiekiu ir įvairumu, todėl planuojant reikalingą darbuotojų skaičių svarbu atkreipti dėmesį, kokie gydytojai specialistai bus reikalingi ir kaip teikiant asmens sveikatos paslaugas galima geriausiai išnaudoti jų kompetenciją ir įgūdžius (54). Įstaiga, kuri teikia antrines ambulatorines paslaugas, turi užtikrinti, kad jos atitiktų pacientų poreikius ir technologijų naujoves. Esant dideliam pacientų skaičiui, turi būti įvertinama, kiek reikės žmogiškųjų išteklių, norint suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas kokybiškai ir per optimaliausią laiką. Gydytojų specialistų poreikio prognozavimas yra ypač svarbus dėl kaštų optimizavimo ir išlaidų
20 paskirstymo. 1.4.1 lentelėje nurodoma keletas sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių poreikio planavimo modelių (55).
1.4.1 lentelė. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių poreikio planavimo modelių palyginimas
Planavimo modeliai Kintamieji Privalumai Silpnosios pusės
Sveikatos priežiūros darbuotojų/populiacijos santykio modelis.
Populiacijos skaičiaus pokytis.
Galima taikyti neturint tikslių duomenų, paprasta naudoti.
Planuojamas fizinių asmenų poreikis, neatsižvelgiama į sveikatos darbuotojų darbo krūvį, tipą, veiklos produktyvumą. Netinkamas santykio pasirinkimas atskaitos metais. Paslaugų naudojimo ar paklausos modelis. Populiacijos skaičius pagal amžių ir lytį, esamas sveikatos priežiūros paslaugų naudojimas pacientų amžiaus ir lyties grupėse. Detalumas, planuojamas etatų poreikis. Reikalingi detalūs ir išsamūs duomenys, neatsižvelgiama į populiacijos sergamumo ir ligotumo tendencijas. „Status quo“ projekcija, prognozuojamas
populiacijos paslaugų naudojimas pagal atskaitos metais buvusį.
Paslaugų teikimo modelis. Populiacijos skaičiaus pokytis ir planiniai sveikatos paslaugų rodikliai.
Galima taikyti neturint tikslų duomenų apie teikiamas paslaugas ir kitus kintamuosius.
Netinkamų prielaidų pasirinkimas. Planuojamas ne etatų, o fizinių asmenų poreikis, neatsižvelgiama į struktūrinius populiacijos (amžiaus ir lyties) pokyčius, neatsižvelgiama į suteiktų paslaugų skaičius pacientų amžiaus ir lyties grupėse. Neatsižvelgiama į populiacijos ligotumo ir sergamumo tendencijas. Sveikatos ir sveikatos
priežiūros paslaugų reikmių modelis. Populiacijos ir sveikatos reikmių prognozė amžiaus ir lyties grupėse. Racionaliausias ir naudingiausias sveikatos priežiūros įstaigos planavimo modelis. Analizuoja funkcines veiklos charakteristikas. Naudingas nustatant profesinio rengimo rezultatus, skatina kompetencijos įgijimu grįstą mokymąsi. Reikalingi detalūs ir išsamūs duomenys, ekspertų vertinimai ir nuomonė, populiacijos sveikatos reikmių prognozė. Sudėtinga įgyvendinti, reikalinga multidisciplininė komanda.
Taip pat literatūroje galime rasti „Šešių žingsnių metodologija“ (angl. The Six-Step Methodology), kuri sukuria sistemingą praktinį požiūrį, padedantį užtikrinti kokybišką pacientų priežiūrą, produktyvumą ir efektyvumą, tuo pačiu užtikrinant, kad priimti sprendimai dėl žmogiškųjų išteklių planavimo būtų tvarūs ir realūs (56). 1.4.1 paveiksle yra pateikiama paminėtos metodologijos žingsnių vykdymo schemą.
21
1.4.1 pav. „Šešių žingsnių metodologija“ (51)
Prognozuojant reikalingų gydytojų specialistų skaičių pirmiausia reikėtų apsibrėžti tikslą: kam ir kodėl šis planas yra kuriamas. Įvertinama ar planas apims vieną paslaugų sutartį ar keletą, kas bus atsakingas už planą ir kokie darbuotojai padės jį įvykdyti (57).
Antrame žingsnyje turi būti nusprendžiama, kaip bus pertvarkomas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesas, kaip atsižvelgiama į pacientų poreikius, paslaugų prieinamumą. Turi būti aiškiai nustatytos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išlaidos, gaunamos pajamos ir numatoma nauda pakeitus pasaugų teikimo procesą. Taip pat turi būti aiškiai nustatyti veiksniai, kurie gali bloginti ar gerinti pakeistą paslaugų teikimo procesą (58).
1 žingsnis Plano sukūrimas 2 žingsnis Kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos 3 žingsnis Apsibrėžti kokie gydytojai specialistai bus reikalingi 4 žingsnis Reikalingų gydytojų specialistų skaičius darbo rinkoje 5 žingsnis Veiksmų plano sukūrimas 6 žingsnis Plano įgyvendinimas, stebėjimas ir atnaujinimas
22 Trečiame žingsnyje atliekama esamų žmogiškųjų išteklių analizė, nustatomas esamas paslaugų teikimo procesas, taip pat, koks darbuotojų kiekis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikime yra reikalingas. Turi būti aiškiai suformuluota, kokie galimi iššūkiai atsiras diegiant naują asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesą (59).
Ketvirtame žingsnyje yra aptariamos ir apibūdinamos esamos darbuotojų darbo vietos, dalyvaujančios naujame asmens sveikatos priežiūros paslaugų procese. Šiame žingsnyje dėl informacijos tikslinimo gali būti peržiūrimi antras ir trečias žingsniai (58).
Penktame žingsnyje turi būti pasitelkiama buvusių trijų žingsnių informacija, kuri turi apibrėžti reikalingą darbuotojų skaičių norimoms paslaugoms teikti. Taip pat turi būti įvertintas pats efektyviausias sveikatos priežiūros paslaugų modelis ir galimų rizikų sąrašas. Pagal rizikų sąrašą parengiamas planas, kaip turi būti elgiamasi, jei rizikos pasitvirtintų (58).
Šeštame žingsnyje sukurtas planas yra įgyvendinamas, tačiau pagal pasikeitusias situacijas ar aplinkybes jis turi būti reguliariai peržiūrimas ir koreguojamas. Plane turi būti aiškiai numatyta kaip bus vertinami pasiekti rezultatai. Šiame etape turi būti parengiamas stebėsenos planas, kuriuo vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros procesas gali būti keičiamas (58).
Apibendrinant, esant dideliam pacientų srautui įstaigoje būtina užtikrinti ir atitinkamą gydytojų specialistų skaičių. Atsižvelgiant į pacientų poreikius, paslaugų kokybę ir prieinamumą, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti subalansuotas darbuotojų, teikiančių antrines ambulatorines paslaugas skaičius, bei jų darbo krūvis. Darbuotojų skaičiaus reguliavimas labai svarbus ekonominiu aspektu, siekiant sutaupyti papildomas lėšas, kurios vėliau galėtų būti panaudojamos papildomos medicinos įrangos įsigijimui, įstaigos vidaus patalpų gerinimui ir panašiai.
23
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo etika2018 metų vasario – kovo mėnesiais buvo gauti raštiški sutikimai iš tiriamosios įstaigos vadovo vykdyti tyrimą. X poliklinikos vadovas buvo supažindintas su planuojamo atlikti tyrimo tema, tikslu bei uždaviniais. Gavus X poliklinikos vadovo raštišką sutikimą buvo pateikti dokumentai LSMU Bioetikos centrui ir gautas bioetikos leidimas (Priedas Nr. 2), parodantis, kad tyrimas neprieštarauja bioetikos reikalavimams.
2.2 Tyrimo tipas
Siekiant nustatyti ambulatorines antrinio lygio paslaugas teikiančių gydytojų specialistų poreikį X poliklinikos padalinyje, pasirinktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metu buvo taikomi šie tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė ir gautų duomenų statistinis apdorojimas.
2.3 Tyrimo organizavimas
Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas nuo 2018 metų birželio mėnesio iki 2019 metų vasario mėnesio. Jis vyko šiais etapais:
• tyrimui reikalingų duomenų sąrašas • tyrimo duomenų gavimo etapų nustatymas • reikalingų tyrimui duomenų gavimas • tyrimo vykdymas analizuojant duomenis
Kiekybinio tyrimo metu iškilę klausimai dėl duomenų patikslinimo buvo sprendžiami su X poliklinikos padalinio direktore. Dėl reikalingų duomenų patikslinimo buvo bendradarbiauta su X poliklinikos padalinio IT specialistu.
2.4 Tiriamasis kontingentas, tyrimo imtis
Tiriamasis kontingentas – X poliklinikos padalinio antrines ambulatorines paslaugas teikiantys gydytojai specialistai. Įtraukimo kriterijus – gydytojai specialistai, teikiantys ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atmetimo kriterijus – gydytojai, teikiantys pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tyrimo imtis – duomenys apie teiktas antrines ambulatorines paslaugas 2016-2018 metais X poliklinikos padalinyje. Atlikus tyrimą X poliklinikos padalinyje, buvo analizuojamos 22 gydytojų specialistų pareigybės, iš viso 78 darbuotojai, kurie teikė antrines ambulatorines paslaugas 2016-2018 metais.
2.5 Tyrimo instrumentai
Nagrinėjamos temos atveju tyrimas buvo organizuojamas X poliklinikos padalinyje. Tyrimui reikalingi duomenys buvo gauti iš X poliklinikos padalinio ekonomikos ir statistikos skyriaus. Analizuotų duomenų laikotarpis nuo 2016 metų iki 2019 metų. Buvo ištirta 2016 - 2018 metų X poliklinikos padalinio duomenys apie suteiktas ambulatorines antrinio lygio paslaugas (pagal
24 patvirtintą paslaugų nomenklatūrą), vertinant apsilankymų skaičių. X poliklinikos padalinyje išanalizuota 22 skirtingos gydytojų specialistų pareigybės, bei jų suteiktų paslaugų skaičius. Taip pat buvo vertinama suteiktų antrinių ambulatorinių paslaugų – apsilankymų skaičius, detalizuotas pagal rūšis. Apsilankymų rūšys yra pirmasis (ketvirtasis, septintasis ir t.t) apsilankymas dėl tos pačios priežasties pas specialistą konsultantą, antrasis (trečiasis, penktasis, šeštasis, aštuntasis, devintasis ir t.t) apsilankymas dėl tos pačios priežasties pas tos pačios srities specialistą konsultantą, mokamas apsilankymas (ligonis mokėjo pats arba kita įstaiga, ne ligonių kasa).
2.6 Tyrimo duomenų analizė
Gauti duomenys buvo suvesti - perkelti į kompiuterinę statistinę programą, kiekybinė duomenų analizė buvo atliekama SPSS statistiniu paketu. Statistinei kiekybinių duomenų analizei buvo naudojama aprašomoji ir lyginamoji statistika. Duomenys pateikiami grafikuose bei lentelėse. Lentelių ir diagramų braižymui buvo naudojama Microsoft Excel programa.
Siekiant įvertinti, ar skirtumai yra statistiškai reikšmingi, buvo skaičiuojamas chi – kvadrato kriterijus (χ2), kuris leidžia įvertinti dviejų kintamųjų tarpusavio priklausomybę, laisvės laipsnių skaičius (lls), statistinis reikšmingumas (p). Reikšmingumo (patikimumo) lygmuo buvo 0,05: skirtumai statistiškai reikšmingi laikomi tada, kai p≤0,05. Kitais atvejais statistinės išvados buvo laikomos nereikšmingomis (p>0,05) (60). Taip pat buvo naudojamas Z testas, kuris leido suskaičiuoti dviejų proporcijų statistinį reikšmingumą.
Matematinės statistikos metodais buvo nustatyta vienos ambulatorinės antrinio lygio paslaugos faktinė trukmė pagal suteiktų paslaugų skaičių bei gydytojų specialistų darbo laiką. Įvertinta gydytojų specialistų etatinė struktūra ir jų darbo laikas. Nustatyta faktinė paslaugos teikimo laiko trukmė buvo palyginta su X poliklinikos padalinio darbo krūvio normatyvais.
Buvo analizuojami X poliklinikos padalinio duomenys apie laukimo eiles ambulatorinėms planinėms antrinio lygio paslaugoms. Pacientų laukimo eiles analizuotos paskutinį metų mėnesį, stebint skaičių tendencingumą. Pacientų laukimo eiles, kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga įvertina 10-tą kiekvieno mėnesio dieną, kai yra teikiama asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių stebėsenos ataskaita specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms teikti. Ataskaitoje yra nurodomas paslaugos pavadinimas, gydytojų skaičius, laukimo eilė kalendorinėmis dienomis ir pastabos. Turi būti nurodoma duomenų užfiksavimo data, ataskaitą rengęs asmuo, bei nurodyti kontaktiniai duomenys (48).
Norint nustatyti gydytojų specialistų, teikiančių ambulatorines antrinio lygio paslaugas poreikį X poliklinikos padalinyje, 2.5 lentelėje pateikiami reikalingi duomenys ir duomenų šaltiniai:
25
2.5 lentelė. Gaunami duomenys ir duomenų šaltiniai
Duomenys Duomenų šaltiniai
Teikiamų antrinių ambulatorinių paslaugų sąrašas
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos licencija
Dirbančių gydytojų skaičius X poliklinikos padalinio statistikos skyriaus pateikti duomenys
Dirbančių gydytojų etatai ir išdirbtos valandos X poliklinikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai
Apsilankymų skaičius X poliklinikos padalinio duomenys teikiami
Kauno TLK
Darbo krūvio normatyvai X poliklinikos padalinio įsakymas dėl darbo
krūvio normatyvų
Pacientų laukimo eilės X poliklinikos padalinio duomenys teikiami
Kauno TLK
Turint aukščiau išvardintus duomenis, naudojant regresinės analizės metodą – tiesinę regresiją, buvo prognozuojamas gydytojų specialistų, teikiančių ambulatorines antrinio lygio paslaugas, poreikis pagal teikiamų ambulatorinių antrinio lygio paslaugų apimtis, bei darbo krūvio normatyvus X poliklinikos padalinyje.
26
3. REZULTATAI
3.1 Gydytojų specialistų suteiktų ambulatorinių antrinio lygio paslaugų apimtys X poliklinikos padalinyje 2016-2018 m
Gydytojų specialistų pasiskirstymas pagal pareigybes, etatų skaičių 2016-2018 metais pateikiamas 3.1.1 lentelėje.
3.1.1 lentelė. Gydytojų specialistų etatų skaičius 2016-2018 metais
2016 metais 2017 metais 2018 metais
Gydytojai specialistai Etatų skaičius Gydytojų specialistų skaičius Etatų skaičius Gydytojų specialistų skaičius Etatų skaičius Gydytojų specialistų skaičius Akušeriai ginekologai 1,85 7 1,67 8 1,62 6 Chirurgai 1,1 4 1,1 4 0,95 3 Dermatovenerolo-gai 0,5 1 0,5 1 0 0 Echoskopuotojai 1,7 3 1,7 3 1,7 3 Endokrinologai 1,8 3 2,4 5 1,8 4 Endoskopuotojai 2 2 2 2 0 0 Fizinės medicinos ir reabilitacijos 2,25 3 2,25 3 2,25 3 Gastroenterologai 0,83 3 0,52 3 0,21 1 Kardiologai 2,63 7 3,63 8 3,44 7 Klinikiniai fiziologai 1,25 3 1,5 3 1,25 2 Kraujagyslių chirurgai 0,1 1 0,1 1 0 0 Neurologai 2,57 4 2,37 3 2,37 3 Oftalmologai 2,75 4 3,06 5 3,31 5 Ortopedai traumatologai 0,26 2 0,22 2 0,22 2 Otorinolaringol-ogai 3,05 7 2,8 6 1,65 5 Pulmonologai 0,75 2 0,75 2 0,5 2 Radiologai 2,1 3 2 2 2 2 Reumatologai 0,5 1 0,5 1 1 1 Urologai 1,15 5 0,9 4 0,7 4
27
3.1.1 lentelės tęsinys. Gydytojų specialistų etatų skaičius 2016 – 2018 metais
Vaikų alergologai 0,35 1 0,35 1 0,35 1 Vaikų endokrinologai 0,35 2 0,35 2 0,25 1 Vaikų neurologai 1,5 2 1,25 2 0,75 2 Viso: 31,34 70 31,92 71 26,32 57
Iš 3.1.1 lentelės matome, kad 2018 metais stebimas bendras darbuotojų skaičiaus mažėjimas. 2018 metais antrinių ambulatorinių paslaugų nebeteikė šie gydytojai specialistai: kraujagyslių chirurgai, endoskopuotojai bei dermatovenerologai. Sumažėjo akušerių ginekologų, chirurgų, gastroenterologų, otorinolaringologų, urologų skaičius. Per visus lyginamus metus stebimas fizinės medicinos reabilitacijos gydytojų, echoskopuotojų bei vaikų neurologo, vaikų alergologo pareigybėse dirbančių gydytojų specialistų nesikeičiantis, stabilus skaičius. Palyginus 2016 metus ir 2018 metus matome, kad oftalmologų ir endokrinologų skaičius padidėjo, kardiologų skaičius išliko stabilus, o visų kitų gydytojų specialistų skaičius nurodytose pareigybėse mažėjo. Analizuojant 2016 metus ir 2017 metus stebima, kad akušerių ginekologų, endokrinologų, kardiologų, oftalmologų skaičius didėjo.
Nustatytas vidutinis paslaugų skaičius tenkantis 1-am etatui, bei paslaugų dalis nuo visų suteiktų paslaugų nagrinėjamais metais. Pastebėta, kad 2017 metais X poliklinikos padalinyje dirbančių gydytojų specialistų – dermatovenerologų, gastroenterologų, kraujagyslių chirurgų, ortopedų traumatologų, vaikų endokrinologų etato dalis nesudarė 1 etato.
28 3.1.2 lentelė. Gydytojų specialistų suteiktos paslaugos 2016 metais
Gydytojai specialistai Suteiktų
paslaugų skaičius
Vidutinis paslaugų skaičius tenkantis 1-am etatui
Paslaugų dalis (%) nuo visų suteiktų paslaugų
Akušeriai ginekologai 5117 2766 3,8 Chirurgai 3672 3338 2,8 Dermatovenerologai 2498 4996 1,9 Echoskopuotojai 8162 4801 6,1 Endokrinologai 8428 4682 6,3 Endoskopuotojai 2284 1142 1,7 Fizinės medicinos ir reabilitacijos 18529 8235 13,9 Gastroenterologai 1313 1582 1,0 Kardiologai 11110 4224 8,3 Klinikiniai fiziologai 4617 3694 3,5 Kraujagyslių chirurgai 256 2560 0,2 Neurologai 8816 3430 6,6 Oftalmologai 10929 3974 8,2 Ortopedai traumatologai 1448 5569 1,1 Otorinolaringologai 9597 3147 7,2 Pulmonologai 3194 4259 2,4 Radiologai 24657 11741 18,5 Reumatologai 1308 2616 1,0 Urologai 3529 3069 2,6 Vaikų alergologai 1552 4434 1,2 Vaikų endokrinologai 536 1531 0,4 Vaikų neurologai 1911 1274 1,4 Viso 133463 - 100,0
Kaip matome iš 3.1.2 lentelės, 2016 metais didžiausia paslaugų dalį teikė radiologai (18,5 proc). Mažiausią paslaugų dalį teikė kraujagyslių chirurgai (0,2 proc.). Vidutiniškai daugiausiai paslaugų 1-am etatui tenka radiologams (11741 paslaugos), o mažiausiai endoskopuotojams (1142 paslaugos).
29
3.1.3 lentelė. Gydytojų specialistų suteiktos paslaugos 2017 metais
Gydytojai specialistai Suteiktų paslaugų
skaičius
Vidutinis paslaugų skaičius tenkantis 1-am
etatui
Paslaugų dalis (%) nuo visų suteiktų paslaugų
Akušeriai ginekologai 4716 2824 3,5 Chirurgai 3302 3002 2,4 Dermatovenerologai 586 1172 0,4 Echoskopuotojai 9697 5704 7,2 Endokrinologai 8702 3626 6,4 Endoskopuotojai 1378 689 1,0 Fizinės medicinos ir reabilitacijos 20208 8981 14,9 Gastroenterologai 763 1467 0,6 Kardiologai 10158 2798 7,5 Klinikiniai fiziologai 5338 3559 3,9 Kraujagyslių chirurgai 115 1150 0,1 Neurologai 8561 3612 6,3 Oftalmologai 11281 3687 8,3 Ortopedai traumatologai 1358 6173 1,0 Otorinolaringologai 8226 2938 6,1 Pulmonologai 2819 3759 2,1 Radiologai 27582 13791 20,4 Reumatologai 3371 6742 2,5 Urologai 3572 3969 2,6 Vaikų alergologai 1478 4223 1,1 Vaikų endokrinologai 481 1374 0,4 Vaikų neurologai 1601 1281 1,2 Viso 135293 - 100,0
3.1.3 lentelėje iš pateiktų duomenų galime spręsti, kad 2017 metais didžiausia paslaugų dalį teikė radiologai (20,4 proc.). Mažiausią paslaugų dalį teikė kraujagyslių chirurgai (0,1 proc.). Vidutiniškai daugiausiai paslaugų 1-am etatui tenka radiologams (13791 paslaugų), o mažiausiai kraujagyslių chirurgams (1150 paslaugų).
30
3.1.4 lentelė. Gydytojų specialistų suteiktos paslaugos 2018 metais
Gydytojai specialistai Suteiktų paslaugų
skaičius
Vidutinis paslaugų skaičius tenkantis 1-am
etatui
Paslaugų dalis (%) nuo visų suteiktų
paslaugų Akušeriai ginekologai 5298 3270 4,0 Chirurgai 2785 2932 2,1 Dermatovenerologai - - - Echoskopuotojai 10729 6311 8,0 Endokrinologai 8750 4861 6,5 Endoskopuotojai - - - Fizinės medicinos ir reabilitacijos 23386 10394 17,4 Gastroenterologai 793 3776 0,6 Kardiologai 11970 3480 8,9 Klinikiniai fiziologai 4889 3911 3,6 Kraujagyslių chirurgai - - - Neurologai 9300 3924 6,9 Oftalmologai 11254 3400 8,4 Ortopedai traumatologai 1334 6064 1,0 Otorinolaringologai 7193 4359 5,4 Pulmonologai 2014 4028 1,5 Radiologai 24447 12224 18,2 Reumatologai 3427 3427 2,6 Urologai 3585 5121 2,7 Vaikų alergologai 1269 3626 0,9 Vaikų endokrinologai 374 1496 0,3 Vaikų neurologai 1324 1765 1,0 Viso 134121 - 100,0
3.1.4 lentelėje iš pateiktų duomenų galime spręsti, kad 2018 metais didžiausia paslaugų dalį teikė radiologai (18,2 proc.). Mažiausią paslaugų dalį teikė vaikų neurologai (1,0 proc.). Vidutiniškai daugiausiai paslaugų 1-am etatui tenka radiologams (12224 paslaugų), o mažiausiai vaikų endokrinologams (1496 paslaugų).
Analizuojamame laikotarpyje radiologai buvo didžiausią dalį paslaugų teikiantys gydytojai specialistai, tuo tarpu mažiausiai paslaugų 2016-2017 metais teikė kraujagyslių chirurgai, tačiau šios
31 pareigybės nebelikus 2018 metais, jų vietą užėmė vaikų endokrinologai. Kadangi didžiausią dalį paslaugų nagrinėjamais metais teikė radiologai, todėl ir vienam 1-am etatui tenkančių paslaugų skaičius yra didžiausias. 2017 metais antrinių ambulatorinių paslaugų buvo suteikta daugiau nei 2016 metais, tačiau mažiau nei 2018 metais.
Gydytojų specialistų suteiktų paslaugų dalies nuo visų suteiktų paslaugų 2016 - 2018 metais palyginimas yra pateikiamas 3.1.5 lentelėje.
3.1.5 lentelė. 2016-2018 metų gydytojų specialistų suteiktų paslaugų dalies nuo visų suteiktų
paslaugų palyginimas
Gydytojai specialistai 2016 ir 2017 metų paslaugų dalies nuo visų gydytojų specialistų suteiktų paslaugų statistinis
reikšmingumas
2016 ir 2018 metų paslaugų dalies nuo visų gydytojų specialistų suteiktų paslaugų statistinis reikšmingumas
2017 ir 2018 metų paslaugų dalies nuo visų gydytojų specialistų suteiktų paslaugų statistinis reikšmingumas
Akušeriai ginekologai p<0,05 p<0,05 p<0,05
Chirurgai p<0,05 p<0,05 p<0,05
Dermatovenerologai p<0,05 2018 metais gydytojo etatas panaikintas
2018 metais gydytojo etatas panaikintas
Echoskopuotojai p<0,05 p<0,05 p<0,05
Endokrinologai p>0,05 p<0,05 p>0,05
Endoskopuotojai p<0,05 2018 metais gydytojo etatas panaikintas
2018 metais gydytojo etatas panaikintas Fizinės medicinos ir reabilitacijos p<0,05 p<0,05 p<0,05 Gastroenterologai p<0,05 p<0,05 p>0,05 Kardiologai p<0,05 p<0,05 p<0,05 Klinikiniai fiziologai p<0,05 p>0,05 p<0,05 Kraujagyslių chirurgai p<0,05 2018 metais gydytojo etatas
panaikintas
2018 metais gydytojo etatas panaikintas Neurologai p<0,05 p<0,05 p<0,05 Oftalmologai p>0,05 p>0,05 p>0,05 Ortopedai traumatologai p<0,05 p<0,05 p>0,05 Otorinolaringologai p<0,05 p<0,05 p<0,05 Pulmonologai p<0,05 p<0,05 p<0,05 Radiologai p<0,05 p<0,05 p<0,05 Reumatologai p<0,05 p<0,05 p>0,05 Urologai p>0,05 p>0,05 p>0,05 Vaikų alergologai p<0,05 p<0,05 p<0,05 Vaikų endokrinologai p>0,05 p<0,05 p<0,05 Vaikų neurologai p<0,05 p<0,05 p<0,05
32 Iš 3.1.5 lentelės matome, kad endokrinologų, oftalmologų, vaikų endokrinologų teiktų paslaugų skirtumas 2016 - 2017 metais, klinikinių fiziologų oftalmologų, urologų teiktų paslaugų skirtumas 2016 metais ir 2018 metais, endokrinologų, gastroenterologų, oftalmologų, ortopedų traumatologų, reumatologų, urologų teikta paslaugų skirtumas 2017 - 2018 metais, nėra statistiškai reikšmingas. Visai kitais atvejais paslaugų skirtumas yra statistiškai reikšmingas.
Buvo įvertinta, kaip teikiamos antrines ambulatorinės paslaugos išsiskirsto pagal apsilankymų skaičių, kokią paslaugų dalį sudaro kiekviena apsilankymo rūšis nuo visų suteiktų antrinių ambulatorinių paslaugų. 2016 – 2018 metų antrinių ambulatorinių paslaugų struktūra pagal apsilankymų rūšis yra pateikiama 3.1.6 lentelėje.
3.1.6 lentelė. 2016 - 2018 metų antrinių ambulatorinių paslaugų struktūra pagal apsilankymų rūšis
2016 metai 2017 metai 2018 metai
Suteiktų paslaugų skaičius Paslaugų dalis (%) nuo visų suteiktų paslaugų Suteiktų paslaugų skaičius Paslaugų dalis (%) nuo visų suteiktų paslaugų Suteiktų paslaugų skaičius Paslaugų dalis (%) nuo visų suteiktų paslaugų Pirmasis (ketvirtasis, septintasis ir t.t) apsilankymas dėl šios priežasties pas specialistą konsultantą 97621 73,15 99159 73,29 100337 74,81 Antrasis (trečiasis, penktasis, šeštasis, aštuntasis, devintasis ir t.t) apsilankymas dėl šios priežasties pas tos
pačios srities
specialistą konsultantą
31267 23,43 34960 25,84 33044 24,64
Mokamas
apsilankymas (ligonis mokėjo pats arba kita įstaiga, ne ligonių kasa)
4574 3,42 1173 0,87 740 0,55
Viso 133463 100 135293 100 134121 100
3.1.6 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad pirmųjų, ketvirtųjų, septintųjų apsilankymų 2018 metais buvo daugiausiai, mažiausiai pirmųjų, ketvirtųjų, septintųjų apsilankymų buvo 2016 metais. Palyginus 2016-2018 metus matome, kad pirmųjų, ketvirtųjų, septintųjų apsilankymų skaičius didėjo su kiekvienais metais, vadinasi vis daugiau pacientų buvo atsiunčiami iš šeimos gydytojų, pas gydytojus specialistus. Antrųjų, trečiųjų, penktųjų apsilankymų daugiausiai buvo 2017 metais, o mažiausiai 2016 metais. Daugiausiai mokamų pacientų apsilankymų buvo 2016 metais. Lyginant 2016 ir 2018 metus mokamų apsilankymų skaičius sumažėjo šešis kartus.
33 Apsilankymų rūšių pas gydytojus specialistus skirtumų palyginimas pagal kiekvienus metus yra pateikiamas 3.1.7 – 3.1.9 lentelėse.
3.1.7 lentelė. 2016 metų apsilankymų rūšių skirtumų palyginimas
Pirmasis (ketvirtasis, septintasis ir t.t) apsilankymas Antrasis (trečiasis, penktasis, šeštasis ir t.t) apsilankymas Mokamas apsilankymas Pirmasis (ketvirtasis, septintasis ir t.t) apsilankymas - χ2 = 66487,238 χ2 = 137797,984 - lls = 1 lls = 1 - p < 0,05 p < 0,05
Antrasis (trečiasis, penktasis,
šeštasis ir t.t) apsilankymas χ2 = 66056,256 - χ2 = 22963,272 lls = 1 - lls = 1 p < 0,05 - p < 0,05 Mokamas apsilankymas χ2 = 137274,745 χ2 = 22963,272 - lls = 1 lls = 1 - p < 0,05 p < 0,05 -
3.1.8 lentelė. 2017 metų apsilankymų rūšių skirtumų palyginimas
Pirmasis (ketvirtasis, septintasis ir t.t) apsilankymas Antrasis (trečiasis, penktasis, šeštasis ir t.t) apsilankymas Mokamas apsilankymas Pirmasis (ketvirtasis, septintasis ir t.t) apsilankymas - χ2 = 60931,785 χ2 = 152088,574 - lls = 1 lls = 1 - p < 0,05 p < 0,05
Antrasis (trečiasis, penktasis,
šeštasis ir t.t) apsilankymas χ2 = 60931,785 - χ2 = 36462,360 lls = 1 - lls = 1 p < 0,05 - p < 0,05 Mokamas apsilankymas χ2 = 1502088,574 χ2 = 36462,360 - lls = 1 lls = 1 - p < 0,05 p < 0,05 -
