RASA BAGDANAVIČIŪTĖ
V kursas, 9 grupėBURNOS SVEIKATOS ĮTAKA NĖŠČIŲ MOTERŲ
GYVENIMO KOKYBEI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asist. Gytis Naumavičius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
BURNOS SVEIKATOS ĮTAKA NĖŠČIŲ MOTERŲ GYVENIMO KOKYBEI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2019 m. ... 2019 m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos,
vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0 16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade,
literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0 26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,2 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo balo 0,5
39 Plagiato kiekis darbe
>20% ( nevert. )
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei rei kalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS SANTRUMPOS...9 SANTRAUKA...10 SUMMARY...11 ĮVADAS...12 1. LITERATŪROS APŽVALGA...13
1.1 Nėštumas ir burnos sveikata ... ...13
1.2 Organizmo pokyčiai nėštumo metu...13
1.3 Burnos ligos nėštumo metu...14
1.4 Burnos bakterinės mikrofloros pokyčiai nėštumo metu...15
1.5 Burnos ligų prevencijos svarba nėštumo periodu...16
1.6 Burnos sveikatos įtaka bendrai asmens gyvenimo kokybei...17
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI...18
3.1 Etinės aplinkybės ir tiriamųjų atranka...18
3.2 Tiriamosios imties dydžio nustatymas...18
3.3 Tiriamųjų apklausa...19
3.4 Statistinė duomenų analizė...19
REZULTATAI...20
REZULTATŲ APTARIMAS...28
IŠVADOS...30
LITERATŪRA...31
Santrumpos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; BEC - Bioetikos centras;
OHIP-14 – burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės klausimynas; LPS – lipopolisacharidai;
PGE2 – prostaglandinas E2; IL-1 – interleukinas 1; IL-6 – interleukinas 6;
TNF-α – naviko nekrozinis faktorius α;
proc. – procentai; n – tiriamųjų skaičius;
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija; VšĮ – Viešoji įstaiga;
BURNOS SVEIKATOS ĮTAKA NĖŠČIŲ MOTERŲ GYVENIMO KOKYBEI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Nėštumo metu atsiranda fiziologiniai pokyčiai, veikiantys tiek motinos fizinę, tiek psichologinę būklę, bei galintys įtakoti burnos sveikatą ar burnos ligų išsivystymą. Šio tyrimo tikslas: nustatyti burnos sveikatos įtaką gyvenimo kokybei nėštumo metu, susieti ją su burnos higienos įpročiais, dantenų būkle ir palyginti rezultatus su kontroline grupe.
Medžiaga ir metodai. Tyrime atsitiktine tvarka dalyvavo nėščios ir nenėščios moterys, apsilankiusios VšĮ Karoliniškių poliklinikoje ir G. Karpenko įmonėje „Ginekologijos kabinetas“ . Pagrindinis tyrimo įrankis buvo tiriamųjų anketa, kurią pildė tiriamųjų ir kontrolinės grupių dalyviai. Anketa buvo sudaryta iš bendrosios dalies ir burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės klausimyno OHIP-14 (Oral Health Impact Profile).
Rezultatai. Dalyvavusių tyrime moterų burnos sveikatos nulemta kokybė tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 59 proc. nėščių moterų pas gydytoją odontologą lankėsi tik 1 kartą per metus, o net 4 proc. nesilankė nė karto. Tiriant nėščių moterų amžiaus, išsilavinimo, dantų valymo ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnį bei dantenų paburkimo ir kraujavimo sąsają statistiškai reikšmingų skirtumų negauta (p>0,05). Burnos sveikatos nulemtai gyvenimo kokybei statistiškai reikšmingi veiksniai buvo asmens išsilavinimas (p=0,03) ir dantų valymo dažnis (p<0,001), dantenų paburkimas ir kraujavimas (p<0,001). Analizuojant apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnį ir tiriamojo amžiaus poveikį burnos sveikatos nulemtai gyvenimo kokybei statistiškai reikšmingų skirtumų negauta (p>0,005).
Išvados. Burnos sveikatos nulemta kokybė tarp nėščių moterų ir kontrolinės grupės nesiskyrė. Tačiau statistiškai reikšmingi buvo tiek periodonto būklės rodikliai, tiek higienos įpročiai. Šiame tyrime atkreipiamas dėmesys į poreikį pabrėžti burnos sveikatos priežiūrą nėštumo metu.
THE INFLUENCE OF ORAL HELTH TOWARDS THE QUALITY OF LIFE FOR PREGNANT WOMEN
The influence of oral health towards the quality of life for pregnant women SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. During pregnancy, there are physiological changes that affect both the physical and psychological conditions of the mother. Furthermore, it can influence the health of the mouth or the development of oral diseases. The purpose of this study was to determine the influence of oral health on the quality of life during pregnancy, to relate it to oral hygiene habits, gingival status and to compare results with the control group.
Material and methods. Pregnant and non-pregnant women who visited the public institution Karoliniškės Outpatient Clinic and G. Karpenko's Gynecology Office took part in the study at random. The main research tool was the survey questionnaire, which was completed by the participants of the study and control groups. The questionnaire consisted of the general part and the oral health quality questionnaire OHIP-14 (Oral Health Impact Profile).
Results. There was no statistically significant difference between the control and study groups in the oral health related life quality of investigated group of women. 59 percent of women reported visiting dentist only once per year, and 4 percent of patients state not visiting the dentist even once a year. There were no statistically significant differences in the frequency of gestational dentistry and gingival and bleeding in pregnant women, age, education, dental cleansing and visits to the doctor (p> 0.05). The statistically significant factors for the quality of life determined by oral health were personal education (p = 0.03) and the frequency of dental cleaning (p <0.001), gingival swelling and bleeding (p <0.001). No statistically significant difference was noticed (p> 0.005) in the frequency of visits to the dentist and the impact of the study age on the quality of life determined by oral health.
Conclusions. This study revealed, that oral health related quality of life had no statistical significance between pregnant women and the control group. However, the indicators of periodontal status and oral hygiene habits were statistically significant. This study draws attention to the need of emphasis towards oral health care during pregnancy.
12
ĮVADAS
Nėštumo laikotarpiu moters organizmas patiria didelius fiziologinius ir psichologinius pokyčius. Šie pokyčiai prasideda iškart po apvaisinimo ir įtakoja širdies ir kraujagyslių, šalinimo, kvėpavimo, endokrininės sistemos darbą, pakinta vandens, kalcio ir baltymų metabolizmas [1]. Taip pat didelę įtaką moters nėštumas turi ir burnos sveikatai bei burnos ligų išsivystymui. Padidėjus hormonų progesterono ir estrogeno kiekiui kraujyje bei pasikeitus periodonto audinių mikrocirkuliacijai neretai išsivysto nėščiųjų gingivitas. Mokslinės literatūros duomenimis nėščiųjų gingivitu serga 30-60 proc. nėščiųjų populiacijos įvariose pasaulio šalyse [2, 3, 4, 5]. Nėštumo metu išgyvenant psichologinius pokyčius, nerimą ar depresiją, sumažėja dėmesys burnos higienai, reguliariai mitybai ar pilnavertei dietai [6]. Egzistuoja ir atvirkštinis ryšys: moksliniais tyrimais įrodyta, kad periodonto ligos gali tapti nėštumo komplikacijų, tokių kaip gestacinis diabetas, preeklampsija ar mažas vaiko gimimo svoris, priežastimi [7]. Nėščios moters burnos sveikata yra bendros sveikatos dalis, todėl jos įtaka gyvenimo kokybei taip pat didelė. Sergant burnos ligomis bei blogėjant nėščiosios gyvenimo kokybei gali nukentėti tiek kasdienė jos veikla, tiek psichologinė ir emocinė gerovė [8]. Todėl labai svarbu užtikrinti gerą nėščių moterų burnos sveikatą, kurios pagrindu turėtų tapti taisyklinga burnos higiena ir reguliarūs bei savalaikiai apsilankymai pas gydytoją odontologą.
Literatūros šaltinių paieška elektroninėse duomenų bazėse atskleidė, kad mokslinių duomenų apie nėščių moterų burnos sveikatos nulemtą gyvenimo kokybę yra mažai, o Lietuvoje šiuo aspektu nėščios moterys tirtos nebuvo, todėl ir pradėtas šis tyrimas.
Tyrimo tikslas: nustatyti burnos sveikatos įtaką gyvenimo kokybei nėštumo metu. Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti ir įvertinti nėščiųjų burnos sveikatos nulemtą gyvenimo kokybę ir palyginti ją su kontrolinės grupės duomenimis.
2. Ištirti ir įvertinti nėščiųjų burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės sąsajas su tiriamųjų amžiumi, išsilavinimu, dantų valymo ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažniu bei dantenų paburkimu ir kraujavimu.
3. Ištirti ir įvertinti nėščiųjų amžiaus, išsilavinimo, dantų valymo ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnio bei dantenų uždegimo tarpusavio sąsajas.
4. Ištirti ir įvertinti nėščiųjų dantenų paburkimą bei kraujavimą ir palyginti skirtingais nėštumo periodais.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Nėštumas ir burnos sveikata
Burnos sveikata yra svarbus rodiklis nėščioms moterims tiek dėl pačios moters, tiek dėl vaisiaus sveikatos ir specifinės įtakos nėštumui. Burnos sveikatos būklė dažnai atspindi sistemines organizmo ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių, inkstų ar kvėpavimo takų ligas. Nėštumo metu moterys patiria daug fiziologinių ir elgesio pokyčių, kurie daro įtaką burnos sveikatai: dėl refliukso ar dažno vėmimo padidėja burnos rūgštingumas, sumažėja dėmesys burnos sveikatos priežiūrai, padidėja potraukis maisto produktams, kurie savo sudėtyje turi daug cukraus [1]. Kartu šie veiksniai didina riziką moterims susirgti tokiomis burnos ligomis kaip: periodontitas, gingivitas, dantų ėduonis ar gleivinės įtrūkimai [9]. Daugumai moterų po nekomplikuoto nėštumo pokyčiai išnyksta su minimaliais padariniais. Labai svarbu suprasti normalius fiziologinius pokyčius, atsirandančius nėštumo metu, nes tai padeda diferencijuoti adaptacijos procesus nuo patologijos [1].
1.2 Organizmo pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria specifinius fiziologinius pokyčius. Šie hematologiniai, metaboliniai, kvėpavimo ir šalinimo pokyčiai yra natūrali organizmo reakcija į nėštumą. Padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje bei padažnėjęs kvėpavimas leidžia organizmui lengviau prisitaikyti prie nėštumo laikotarpio. Nėščios moters organizmas gamina daug įvairių hormonų, sukeliančių plataus spektro poveikį moters kūnui nėštumo metu. Vaisiaus – placentos vienetas išskiria steroidinius hormonus ir baltymus, kurie keičia moters endokrininių liaukų funkcijas [10]. Estrogenas, progesteronas ir chorioninis gonadotropinas sukelia pakitimus mikrocirkuliacinėje sistemoje: endotelio ląstelių patinimą, trombocitų ir leukocitų sukibimo su kraujagyslių sienelėmis padidėjimą. Ši asociacija gali padėti paaiškinti didesnį uždegimų paplitimą periodonte svyruojant hormonų balansui. Lytinių hormonų disbalansas gali sukelti uždegiminius pokyčius periodonte. Padidėjęs estrogeno kiekis keičia seilių peroksidazės aktyvumą, taip mažindamas oksidacijos – redukcijos potencialą ir atsparumą įvairioms bakterijoms. Estrogenas ir progesteronas, veikiantys kartu su uždegiminiais mediatoriais, gali paskatinti pokyčius kraujagyslėse, ir jungiamąjame audinyje [11].
14 Taip pat organizme vyksta bendri sistemų pakitimai:
• Padidėja širdies susitraukimų dažnis – maždaug 10 širdies susitraukimų per minutę nuo 14 iki 30 nėštumo savaitės.
• Padažnėja kvėpavimo dažnis.
• Padidėja deguonies suvartojimas ir kvėpavimo tūris sumažėja iki 15-20 proc.
• Kraujo tūris padidėja apie 1500 ml, bet sumažėja kraujo kūnelių kiekis (normalus tūris svyruoja tarp 4-4,5 l), tai sukelia fiziologinės anemijos sąlygas, dėl kurių ima kraujuoti dantenos.
• Angliavandenių apykaitos metu metabolizmui reikalingas didesnis insulino kiekis, pasireiškia greitas nuovargis, o neretai, klinikinių požymių prediabetas gali pasireikšti gestaciniu diabetu.
• Sumažėja periferinių neutrofilų aktyvumas, kurie atlieka periodontui svarbią antimikrobinę funkciją, todėl gali padidėti uždegiminių reakcijų nėštumo metu [11].
1.3 Burnos ligos nėštumo metu
Dėl padidėjusio burnos rūgštingumo, išaugusio angliavandenių suvartojimo ir sumažėjusio dėmesio burnos sveikatai nėščios moterys yra labiau linkusios sirgti dantų ėduonimi ir erozijomis. Pasikartojantis pykinimas ir vėmimas nėštumo metu padidina burnos rūgštinę terpę, dėl to stiprėja demineralizacijos procesas, padidėja patogenų kiekis [12].
Mikroorganizmų bendruomenė (su jų išskiriamais produktais) yra apibrėžiama kaip dantų biofilmas, daugiausia sudarytas iš bakterinės kilmės mikroorganizmų, gyvenančių ant dantų paviršių. Periodonto ligos gali svyruoti nuo lengvo dantenų uždegimo iki rimtų dantį supančių audinių uždegimo. Periodontito patogenezė apibūdinama kaip imuniteto atsakas į susikaupusį bakterinį biofilmą, kuris lemia periodonto raiščio ir alveolinio kaulo rezorbciją [13].
Apie 30 – 60 proc. nėščių moterų kenčia nuo periodonto ligų [2, 3, 4, 5]. Burnos ertmės ligos, tokios kaip gingivitas ar periodontitas turi sąsajų su sisteminėmis ligomis [3]. Nors didelis kiekis hormono estrogeno nėštumo metu yra siejamas su gingivito ar dantenų hiperplazijos išsivystymu, reikia toliau tirti ryšį tarp nėštumo ir periodonto ligų. Gingivitas ar kraujavimas iš dantenų vagelės yra dažniausia problema, sudaranti net 60–70 proc. nusiskudimų tarp nėščių moterų [14]. Tokios ligos yra dažnos dėl imunosupresinės būklės, hormonų estrogeno ir progesterono svyravimų bei natūralios mikrofloros burnoje pokyčių. Staigus hormonų pokytis, mineralų pasikeitimas lamina dura bei periodonto raiščio prisitvirtinimo sutrikimai daro įtaką dantų paslankumui, o tai lemia periodonto patologiją [14]. Nėštumo poveikis jau esančiam gingivitui dažniausiai pasireiškia nuo antrojo nėštumo mėnesio, nes būtent tada
15 padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis kraujo plazmoje. Hormoninis pikas pasiekiamas aštuntame nėštumo mėnesyje, tuomet gingivitu sergama dažniausiai ir sunkiausiai [11]. Padidėjęs uždegiminių markerių (t.y. interleukino 6, interleukino 8 ir prostaglandino E2 (PGE2)) kiekis amnioniniame skystyje pas motiną, sergančią periodonto ligomis, yra siejamas su ankstyvu gimdymu ir mažu vaisiaus svoriu [14].
1.4 Burnos bakterinės mikrofloros pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu burnoje vyksta įvairūs fiziologiniai pakitimai, tokie kaip dantenų hiperplazija, gingivitas, padidėjusi dantų ėduonies ar erozijų rizika, periodonto patologija, atsiradęs dantų paslankumas, piogeninės granulomos ir įvairūs seilių pokyčiai [11]. N. Fujiwara su bendraautoriais 2015 metais tyrė nėščių Japonijos moterų burnos mikroflorą ir nustatė, kad ankstyvuoju nėštumo periodu išauginamas didesnis mikroorganizmų skaičius [12]. Nėščių moterų (pirmo nėštumo trimestro) dantenų vagelėse rastas statistiškai reikšmingai didesnis Porphyromonas gingivalis ir Aggregatibacter Actinomycetemcomitans kiekis lyginant su nenėščių moterų kontrolinės grupės duomenimis. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Prevotella intermedia ir Fusobacterium nucleatum kiekis nepakito, o Candida rūšių padidėjimas nustatytas antrame ir trečiame trimestre [12]. Žmogaus mikrobiomų projektų konsortiumo (angl. Human Microbiome Project Consortium) duomenimis burnos ertmėje nustatyta daugiau kaip 700 bakterijų rūšių, nors tik nedidelis patogenų skaičius parodė didesnį virulentiškumą; tarp jų Porphyromonas gingivalis ir Aggregatibacter Actinomycetemcomitans pasirodė tiesiogiai susiję su periodonto ligų atsiradimu ir progresavimu [15]. Taip pat padidėjus hormonų estrogeno ir progesterono kiekiui, pasikeičia anaerobinių ir aerobinių bakterijų santykis, didėjant tokių bakterijų skaičiui kaip Bacteroides melaninogenicus, Prevotella intermedia ar Porphyromonas gingivalis [11].
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad periodonto ligas galima sieti su padidėjusia priešlaikinio gimdymo ar mažo vaisiaus svorio rizika [12]. Dideli motinos seilių bakterijų titrai gali sąlygoti tiesioginę vertikalią dantų ėduonį sukeliančių bakterijų transmisiją iš motinos vaikui, taip padidinant ankstyvos vaikystės dantų ėduonies riziką [6]. Tyrimai atskleidžia galimybę, kad Gram – periodontopatinių bakterijų, tokių kaip Porphyromonas gingivalis, lipopolisacharidai (LPS), didina vietinių uždegiminių mediatorių skaičių, įskaitant ir PGE2, o šių mediatorių padidėjimas skatina ir sisteminių mediatorių padidėjimą, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Moteriškų hormonų padidėjimas taip pat skatina prostaglandino gamybą dantenose, kai jos veikiamos LPS iš periodonte esančių patogenų. Padidėjęs cirkuliuojančių prostaglandinų kiekis, kurį sukėlė periodontitas, manoma gali paskatinti priešlaikinį gimdymą. Mokslinėje literatūroje vis dar diskutuojama apie burnos sveikatos priežiūrą nėštumo metu, o
16 periodonto ligų gydymo nėštumo metu veiksmingumas priešlaikinio gimdymo prevencijai ir nepalankiems nėštumo rezultatams tebėra prieštaringas [12].
1.5 Burnos ligų prevencijos svarba nėštumo periodu
Nepaisant to, kad nėštumo metu yra didesnė burnos ligų atsiradimo rizika, nėščios moterys gydytojo odontologo paslaugomis naudojasi rečiau lyginant su bendra moterų populiacija [6]. 2016 metais JAV atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad tik 23 – 42 proc. nėščių moterų nėštumo metu apsilanko pas gydytoją odontologą, palyginus su 66,6 – 70,1 proc. nenėščių moterų apsilankymais [6]. Kitas tyrimas, atliktas taip pat JAV, Kalifornijoje, atskleidė, jog iš 52 atsitiktinai atrinktų medicininių centrų 44 proc. pacienčių buvo pranešta, kad nėštumo metu labai svarbu rūpintis burnos sveikata, tačiau tik 22 proc. buvo patarta apsilankyti pas gydytoją odontologą [16].
Prevencija ir terapinis gydymas gali užkirsti kelią burnos ligų vystymuisi tiek nėštumo metu, tiek laikotarpiui po gimdymo. Tyrimai rodo, jog gera burnos sveikata nėštumo metu gali padėti išvengti tam tikrų nėštumo komplikacijų, tokių kaip gestacinis diabetas, priešlaikinis gimdymas ar preeklampsija [17]. Nėštumo komplikacijas gali įtakoti įvairūs rizikos faktoriai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, per mažas motinos masės indeksas, didelis fizinis ar psichologinis stresas, žemas socio-ekonominis statusas, nepilnavertiška mityba, virškinamojo trakto ar periodonto infekcijos. Keturių patogenų (Bacteroides forsythus, Porphyromonas gingivalis, Actinobacillus actinomycetemcomitans ir Treponema denticola) kiekio padidėjimas progresuojant periodontitui, yra siejamas su priešlaikiniu gimdymu ir mažu kūdikio svoriu. Periodontito metu išsiskiriantys uždegiminiai mediatoriai gali padėti inicijuoti ankstyvą gimdymą. Citokinai IL-1, IL-6 ir TNF-α stimuliuoja PGE2 sintezę placentoje, o priešlaikinio gimdymo pacientėms šių citokinų kiekis dažnai stipriai padidėjęs amnioniniame skystyje. Šie citokinai gali pereiti vaisiaus membranas ir yra tikėtina, kad didelės jų koncentracijos sintetinamos lėtinio uždegimo apimtoje periodontito vietoje. Padidėjęs pacientų, sergančių periodontitu citokinų kiekis plazmoje galimai sąlygoja priešlaikinį gimdymą [18]. Įvairių mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, jog periodontitą turinčioms nėščioms moterims išauga rizika priešlaikiniam gimdymui ar mažam kūdikio svoriui, todėl nėščių moterų burnos sveikata ir savalaikis periodonto ligų gydymas išlieka labai svarbūs [17, 18].
Siekiant užkirsti kelią burnos ligoms nėštumo periodu pagal Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijas, nėščios moterys turėtų valyti dantis du kartus per dieną dantų pasta su 1450 ppm fluoridų, po dantų valymo vakare nieko nevalgyti ir negerti, nebent vandenį [19]. Siekiant išvengti periodonto ligų išsivystymo ar paūmėjimo, reikia kasdienio taisyklingo dantų, tarpdančių bei liežuvio
17 valymo, dantenų masažo. Rekomenduojamas burnos skalavimas antiseptiniais tirpalais, reguliarus dantų apnašų šalinimas, taisyklinga ir įvairiapusiška mityba bei reguliarūs apsilankymai pas gydytoją odontologą [20].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dantų ėduonis pažeidžia 100 proc. suaugusiųjų populiacijos, o 34 – 44 m. amžiaus asmenų grupėje pažeidžia net apie 1 – 20 dantų [21]. 35 – 44 m. amžiaus grupėje 5 – 20 proc. serga periodonto ligomis [22].
Mokslinėje literatūroje nepavyko rasti duomenų apie Lietuvoje atliktus nėščių moterų burnos higienos įgūdžius ir burnos sveikatą, bet tyrimai atlikti bendroje populiacijoje atskleidžia, kad žinių apie individualios ir profesionalios burnos higienos svarbą Lietuvoje vis dar trūksta. 2008 metais Lietuvoje atliktas O. Širvinskienės magistrinio darbo tyrimas parodė, kad net 41,5 proc. respondentų nežino kiek kartų per parą reikia valyti dantis, o 46,2 proc. niekada nėra lankęsi pas burnos higienistą [23]. I. Ausmanaitė savo tiriamojo darbo išvadose pažymi, kad reguliariai, kas šešis mėnesius profesionalią burnos higieną pasidaryti atvyksta tik 26,7 proc. tiriamųjų, kas metus – 43,6 proc., o net 12,8 proc. pacientų profesionalią burnos higieną darosi kas porą metų [24].
1.6 Burnos sveikatos įtaka bendrai asmens gyvenimo kokybei
Gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip asmens suvokimas apie padėtį gyvenime, tikslai, lūkesčiai, standartai ir rūpesčiai, supinti į vertybių sistemą ir kultūrinę aplinką. Bendrą individo gyvenimo kokybę lemia fizinė ir psichinė sveikata, asmens socialinė ir emocinė gerovė. Pastarųjų dešimtmečių metu išaugo domėjimasis bendra asmens gyvenimo kokybe, lėtinių organizmo ligų ir aplinkos poveikiu jai. Šiame kontekste labai svarbus ir burnos sveikatos ir burnos ligų poveikis bendrai gyvenimo kokybei. Tyrimai parodė, kad burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė yra svarbus rodiklis tiek individui, tiek visuomenei [25]. Pagrindiniu instrumentu ir ,,auksiniu standartu“ burnos sveikatos nulemtai gyvenimo kokybei nustatyti laikomas burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės klausimynas OHIP-14 [26]. G. D. Slade ir A. J. Spencer Australijoje 1994 metais sukūrė 49 klausimų klausimyną paskirstytą į 7 kategorijas [27]. Tačiau kai kurie autoriai manė, jog klausimynas pernelyg sunkus, ir sumažino jį, nepakeisdami jo prasmės [28]. Burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės klausimyną OHIP-14 sudaro 14 klausimų, vertinamų pagal Likerto skalę, bendras klausimyno balas svyruoja nuo 0 – 56, kuo aukštesnis balas, tuo prastesnė burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė. Su nėštumu susiję burnos pokyčiai gali vaidinti pagrindinį vaidmenį vertinant nėščių moterų burnos sveikatos nulemtą gyvenimo kokybę. Burnos ligos nėščiai moteriai gali sukelti sutrikimus, dėl kurių atsiranda funkciniai apribojimai, diskomfortas ar skausmas, fizinė, psichinė ar emocinė negalia bei blogėja bendra gyvenimo kokybė [26].
18 2.
MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Etinės aplinkybės ir tiriamųjų atranka
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2019-02-21; Nr. BEC - OF - 71) (1 priedas). Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019-02-21 iki 2019-03-30.
Tyrime atsitiktine tvarka buvo kviestos dalyvauti nėščios ir nenėščios moterys, apsilankiusios VšĮ Karoliniškių poliklinikoje ir G.Karpenko įmonėje „Ginekologijos kabinetas”. Įtraukiant į tiriamąją grupę buvo taikomi du atrankos kriterijai: tiriamoji turėjo būti nėščia, arba pagimdžiusi mažiau negu prieš vieną savaitę ir suprasti lietuvių kalbą. Siekiant palyginti gautus nėščių moterų duomenis su nenėsčių moterų duomenimis, buvo suformuota kontrolinė asmenų grupė, vienintelis atrankos kriterijus tiriamosioms buvo suprasti lietuvių kalbą. Asmenys, dalyvaujantys tyrime, buvo rašytine forma informuoti apie numatomą tyrimą, jo tikslus, garantuotas dalyvių ir gautų duomenų anonimiškumas (2 priedas). Gauti raštiški visų tyrimo dalyvių sutikimai (3 priedas). Iš viso tyrimo metu buvo išdalinta 320, iš viso užpildyta 287.
2.2 Tiriamosios imties dydžio nustatymas
Tiriamųjų imties dydžiui apskaičiuoti buvo naudojami statistiniai vieno mėnesio vidutiniai apsilankymų duomenys gauti iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir G.Karpenko įmonės ,,Ginekologijos kabinetas” registrų. Tiriamųjų imtis nustatyta remiantis Paniotto formule:
𝒏 =
𝟏
∆
𝟐+
𝟏 𝐍kur : n – imties dydis; ∆- imties paklaida; N – generalinis visumos dydis. Norint gauti didžiausią atrankos tyrimo tikslumą, ∆=5%; N=360.
Rekomenduojamas tyrimo imties dydis lygus:
𝒏 =
𝟏
∆
𝟐+
𝟏 𝐍=
𝟏
𝟎, 𝟎𝟓
𝟐+
𝟏 𝟑𝟔𝟎 ≈ 𝟏𝟖𝟗Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad rekomenduojama nėščiųjų tiriamosios grupės imtis turi būti nemažesnė negu 189 respondentai. Tyrime dalyvavo 278 dalyviai, tyrimo imtis yra pakankama.
19 2.3 Tiriamųjų apklausa
Pagrindinis tyrimo įrankis buvo tiriamųjų anketa, kurią pildė tiriamųjų ir kontrolinės grupių dalyviai (4priedas). Prieš atliekant pagrindinį tyrimą, klausimyną užpildė 10 tyrime nedalyvausiančių moterų: klausimai buvo suprantami, atsakyti nebuvo sunku, todėl klausimai keičiami nebuvo. Anketą (28 klausimai) sudarė dvi dalys: bendroji dalis (14 klausimų) ir burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės klausimynas OHIP-14 (14 klausimų)(angl. Oral Health Impact Profile) [27]. Bendrojoje dalyje tiriamiesiems buvo pateikti 3 atviri klausimai apie jų amžių, lėtines ligas ir vartojamus vaistus bei 11 klausimų su pasirenkamais atsakymais.
Nustatant burnos sveikatos nulemtą gyvenimo kokybę, tiriamieji buvo prašomi atsakyti, kaip dažnai dėl savo burnos ar dantų būklės patiria psichologinį, socialinį ar fizinį diskomfortą, jaučia skausmą. Atsakymai vertinti pagal Likerto skalę nuo 0 iki 4 balų: niekada (0 balų), beveik niekada (1 balas), kartais (2 balai), gana dažnai (3 balai), labai dažnai (4 balai). Tiriamųjų burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė vertinta pagal 14 klausimyno dalis ir apskaičiuojant bendrą balą. Bendras OHIP-14 balas apskaičiuotas susumuojant visų OHIP-14 klausimų balus (mažiausias galimas vertinimas 0 balų, didžiausias – 56 balai), kuo didesnis OHIP-14 bendras balas, tuo blogesnė asmens burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė.
2.4 Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant standartinį statistinį paketą IBM SPSS Statistics 20.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences). Aprašomoji statistika naudota respondentų amžiui, išsilavinimui ir pasiskirstymui į tiriamąsias grupes pagal nėštumo kriterijų aprašyti.
Atliekant duomenų palyginimą tarp grupių bei analizuojant burnos sveikatos nulemtą gyvenimo kokybę taikyti Chi kvadratų kriterijaus (angl. Chi Squared Test), Kruskalo Voliso (angl. Kruskal– Wallis test), Stjudento t testas (angl. Student's t-test), Spearmano koreliacijos koeficientas (angl. Spearman's Rank Correlation Coefficient) statistiniai testai. Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo, kai p<0,05.
20
3 REZULTATAI
Tyrime iš viso dalyvavo 287 asmenys: 188 nėščios (65,5 proc.) ir 99 nenėščios (34,5 proc.) moterys. Bendras tyrimo dalyvių atsakomumo dažnis 86,9 proc. (kviesta dalyvauti 320 asmenų, dalyvavo 278 asmenys, atsisakė dalyvauti arba negražino užpildytų anketų – 42). 1 paveiksle matyti, kad 63,1 proc. moterų amžius svyravo nuo 18 iki 29 metų, o 76 proc. tyrimo dalyvių turėjo aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą (1 pav.). Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis 29 metai (29,1 ± 5,52). Tiriamojoje (nėščiųjų) moterų grupėje 18-29 metų amžiaus grupėje buvo 93(49,5 proc.) moterys, o 30-50 metų – 95 (50,5 proc.) moterys.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nėštumą, amžių ir išsilavinimą.
76,7 proc. tyrime dalyvavusių moterų nurodė, kad valo dantis 2 kartus per dieną, kiek daugiau nei 15 proc. dantis valėsi 1 kartą per dieną. Analizuojant apsilankymo pas gydytoją odontologą dažnumą nustatyta, kad daugiau negu pusė respondentų pas gydytoją odontologą apsilanko1 kartą per metus, apie 35 proc. tyrime dalyvavusių moterų pas gydytoją odontologą apsilanko 2 kartus ir daugiau (2 paveikslas).
0% 20% 40% 60% 80% N eg im dži us io s G im dži us io s 18 -‐ 29 m. 30 -‐ 50 m. Vidur inis Pro fes in is N eu ni ve rs ite @n is U ni ve rs ite @n is
Nėštumas Amžius Išsilavinimas
34,5%
65.5% 63.1% 36.9%
13.6% 10.5% 23.7% 52.3%
21
2 pav. Tiriamųjų dantų valymo bei apsilankymo pas gydytoją odontologą dažnumo pasiskirstymas
Vertinant tiriamųjų burnos sveikatos poveikį bendrai gyvenimo kokybei pagal atskiras OHIP-14 klausimyno dalis, matyti, kad didesniam procentui abiejų grupių tiriamųjų burnos sveikata neturėjo įtakos bendrai gyvenimo kokybei: 80 proc. tiriamųjų niekada nebuvo sunku ištarti žodžius, atlikti kasdienius darbus ir dėl savo burnos, dantų ar dantų protezų būklės nesijautė sutrikę. Tik 2 proc. abiejų grupių tiriamųjų nurodė, kad labai dažnai skausmingai gėlė burną, buvo nepatogu valgyti, valgant jautė diskomfortą ar tiesiog negalėjo valgyti mėgstamo maisto (1 lentelė).
Lentelė Nr.2. Burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė pagal atskiras OHIP-14 klausimyno dalis
OHIP – 14 klausimynas Niekada Beveik niekada Kartais Gana dažnai Labai dažnai n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) Sunku ištarti žodžius 229 (79.8) 38 (13.2) 20 (7.0) 0 (0) 0 (0) Blogiau jaučiate skonį 221 (77.0) 46 (16.0) 20 (7.0) 0 (0) 0 (0) Skausmingai gelia burną 185 (64.5) 58 (20.2) 40 (13.9) 2 (0.7) 2 (0.7)
Nepatogu valgyti 192 (66.9) 65 (22.6) 26 (9.1) 2 (0.7) 2 (0.7) Drovitės 186 (64.8) 61 (21.3) 34 (11.8) 6 (2.1) 0 (0) Jaučiate įtampą 194 (67.6) 46 (16.0) 45 (15.7) 2 (0.7) 0 (0) Negalite valgyti mėgstamo maisto 206 (71.8) 52 (18.1) 23 (8.0) 4 (1.4) 2 (0.7)
Valgydami pajuntate diskomfortą 202 (70.4) 63 (22.0) 18 (6.2) 2 (0.7) 2 (0.7)
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Nei karto 1 kartą 2 kartus > 2 kartus Nei karto 1 kartą 2 -‐ 3
kartus > 3 kartus Kiek kartų per dieną valote dan@s? Kiek kartų per metus lankotės pas
odontologą? 1,4% 15.7% 76.7% 6.3% 7% 57.5% 31.4% 4.2%
22 ir negalite valgyti toliau
Sunku atsipalaiduoti 220 (76.7) 45 (15.6) 22 (7.7) 0 (0) 0 (0) Jaučiatės sutrikęs 230 (80.1) 41 (14.3) 14 (4.9) 2 (0.7) 0 (0) Esate irzlus, jus erzina aplinkiniai 220 (76.7) 35 (12.1) 26 (9.1) 6 (2.1) 0 (0) Sunku atlikti įprastus darbus 236 (82.2) 33 (11.5) 14 (4.9) 4 (1.4) 0 (0) Jaučiate, kad gyvenimas mažiau
jus džiugina
232 (80.8) 41 (14.3) 12 (4.2) 2 (0.7) 0 (0)
Visiškai nepajėgiate nieko daryti 248 (86.4) 31 (10.8) 8 (2.8) 0 (0) 0 (0)
Išanalizavus individualius ir grupinius burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės klausimyno OHIP-14 balus nustatyta, kad mažiausias individualus OHIP-14 balas nėščių moterų grupėje buvo 0, didžiausias – 26, bendras – 871; kontrolinėje grupėje: mažiausias balas – 0, didžiausias – 24, bendras – 534. Palyginus abiejų grupių bendro balo vidurkius statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05).
Tyrimo metu buvo analizuojama, kokie veiksniai yra susiję su burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybe tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje moterų imtyje. Išanalizavus burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės ir tiriamųjų amžiaus sąsajas, nustatyta, kad vidutinė burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybės reikšmė 18 – 29 m. ir 30 – 50 m. amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p >0,05) (2 lentelė).
Lentelė Nr. 2. Burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės ir amžiaus sąsajos Burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė Vidurkis Standartinis nuokrypis p Amžiaus grupės 18 – 29 m. 19,1 6,32 0,776 30 – 50 m. 18,8 6,74
Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė yra statistiškai reikšmingai susijusi su išsilavinimu, t.y., išsilavinimui didėjant burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė silpnai, tačiau statistiškai reikšmingai mažėja (p=0,003) (3 lentelė).
23 Lentelė Nr.3. Burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės ir išsilavinimo sąsajos
Išanalizavus burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės, dantų valymo ir apsilankymo pas gydytoją odontologą dažnio sąsajas, gauti rezultatai atskleidė, kad dantų valymo dažniui didėjant burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė mažėja (p<0,05). Tuo tarpu apsilankymo pas gydytoją odontologą dažnis su burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybe statistiškai reikšmingai susijęs nebuvo (p>0,05) (4 lentelė).
Lentelė Nr. 4. Burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės, dantų valymo dažnio ir apsilankymo pas gydytoją odontologą sąsajos
Toliau pateikiami skaičiavimai buvo atliekami tik tiriamojoje grupėje, nėščių moterų imtyje (n=188). 3 paveiksle matyti, kad 38,4 proc. moterų nurodė, kad jų dantenos paburkę, o 53,3 proc. moterų dantenos kraujavo (3 paveikslas).
Burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė
Išsilavinimas r -0,172
p 0,003
Dantų valymo
dažnis
Apsilankymo pas gyd. odontologą dažnis
Burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė
r -0, 252 -0,062 p <0,001 0,296
24
3 pav. Nėščių moterų pasiskirstymas pagal dantenų paburkimą ir kraujavimą
Analizuojant nėščių moterų apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnį nustatyta, kad beveik 59 proc. nėščių moterų pas gydytoją odontologą lankėsi tik 1 kartą per metus, o net 4,3 proc. nesilankė nė karto (4 paveikslas).
4 pav. Nėščių moterų apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnis
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Taip Ne Taip Ne
Dantenų paburkimas Kraujuojančios dantenos
38,4% 61.6% 53.5% 46.5% 4,3% 58,5% 31,9% 5,3% Nei karto 1 kartą 2 -‐ 3 kartus > 3 kartus
25 Nustatant nėščių moterų amžiaus ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnio bei dantenų paburkimo ar kraujavimo sąsajas, statistiškai reikšmingų skirtumų negauta (p>0,05) (5, 6 lentelės).
Lentelė Nr.5. Nėščių moterų amžiaus ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnio sąsajos Kriterijus Apsilankymų pas gyd. odontologą skaičius per 1 m. p
Nesilankyta 1 kartas 2 – 3 kartai >3 kartai
Amžius 18 – 29 m. 6,5 % 54.8 % 34.4 % 4.3 % 0.360 30 – 50 m. 2.1 % 62.1 % 29.5 % 6.3 %
Lentelė Nr.6. Nėščių moterų amžiaus ir dantenų paburkimo bei kraujavimo sąsajos
Kriterijus Dantenų paburkimas p Dantenų kraujavimas p
Taip Ne Taip Ne
Amžius 18 – 29 m. 30 % 40 % 0.085 33.3 % 66.7 % 0.170 30 – 50 m. 47, 4 % 52,6 % 43.2 % 56.8%
Statistiškai reikšmingų skirtumų negauta (p>0,05) ir ieškant nėščių moterų išsilavinimo sąsajų su dantenų paburkimu bei kraujavimu ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažniu (7 lentelė).
Lentelė Nr.7. Nėščių moterų išsilavinimoir dantenų paburkimo bei kraujavimo ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnio sąsajos
Požymis Dantenų paburkimas Dantenų kraujavimas Apsilankymų pas gyd. odontologą skaičius Iš si la vi ni m as Taip Ne p Taip Ne p r p Vidurinis 20% 80% 0.387 70% 30% 0.393 -0.015 0.401 Profesinis 41.7% 58.3% 58.3% 41.7% Aukštasis neuniversiteti nis 37.2% 62.8% 51.2% 48.8% Aukštasis universitetini s 40.2% 59.8% 50% 50%
26 8 lentelėje išanalizuotos nėštumo trimestro ir dantenų būklės sąsajos. Tarp nėštumo trimestro ir dantenų paburkimo statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05). O trečiame nėštumo trimestre tiriamųjų dantenos kraujavo statistiškai reikšmingai dažniau (p=0,002) (8 lentelė).
Lentelė Nr.8. Nėštumo trimestro, dantenų paburkimo ir kraujavimo sąsajos
Dantenų paburkimas Dantenų kraujavimas Nėštumo
trimestras
Trukmė Taip Ne p Taip Ne p
0 – 3 mėn 28,6% 71,4% 0,281 35,7% 64,3% 0,002 3 – 6 mėn. 35,1% 64,9% 45,5% 54,5%
6 – 9 mėn. 43,9% 56,1% 68,3% 31,7%
Statistiškai reikšmingas skirtumas gautas ir analizuojant burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės ir dantenų paburkimo bei kraujavimo sąsajas: dantenų paburkimas ar kraujavimas blogina burnos sveikatos nulemtą gyvenimo kokybę (p<0,001) ( 9 lentelė).
Lentelė Nr.9. Burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės ir dantenų paburkimo bei kraujavimo sąsajos
Kriterijus Būdingumas Burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė Vidurkis Standartinis nuokrypis p Dantenų paburkimas Taip 24,1 7,95 <0,001 Ne 15,4 2,59 Dantenų kraujavimas Taip 20,6 7,80 <0,001 Ne 16,4 4,34
27 Dantų valymo dažnis statistiškai reikšmingai įtakojo dantenų paburkimą: valant dantis tik vieną kartą per dieną vieną kartą dantenų paburkimas pasireiškė dažniau (p=0,024). Dantenų kraujavimas su dantų valymo dažniu statistiškai reikšmingai susijęs nebuvo (p>0,05) (10 lentelė).
Lentelė Nr.10. Dantų valymo dažnio ir dantenų paburkimo bei kraujavimo sąsajos Dantenų paburkimas Dantenų kraujavimas Dantų
valymas
Kartai per 1d. Taip Ne p Taip Ne p
1 kartą 61,5 % 38.5 % 0.024 69.2 % 30.8 % 0.222 2 kartus 33.3 % 66.7 % 51.1 % 48.9 %
28 4 REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktame tyrime apklausos būdu buvo ištirta ir įvertinta Vilniaus mieste gyvenančių nėščių moterų burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė, jos sąsajos su tiriamųjų amžiumi, išsilavinimu, higienos įpročiais, gauti rezultatai palyginti su kontroline grupe.
Pagrindinė tyrimo hipotezė buvo ta, kad nėščių moterų burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė bus blogesnė negu kontrolinės grupės moterų, nes 30 – 60 proc. nėščiųjų serga nėštuminiu gingivitu [2, 3, 4, 5]. Hipotezė nepasitvirtino ir mūsų tyrimo rezultatais statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nėščių ir nenėščių burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės negauta. Kitas netikėtas rezultatas buvo tai, kad burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė yra statistiškai reikšmingai susijusi su išsilavinimu, t.y. išsilavinimui didėjant burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė silpnai, tačiau statistiškai reikšmingai mažėjo. Galbūt šiems rezultatams turėjo įtaką tai, kad net 76 proc., apklausoje dalyvavusių moterų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Apie 60 proc. respondenčių buvo 18 – 29 metų amžiaus, tad galima daryti prielaidą, jog kai kurios jų šiuo metu dar studijuoja aukštojoje mokykloje ir nurodė savo išsilavinimą kaip vidurinį, todėl tikėtina, kad šis procentas galėtų būti kitoks. 2015 metais Izraelio mokslininkai taip pat tyrė burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės ir išsilavinimo ryšį [29]. Tyrime dalyvavo 192 tiriamieji, kurių amžiaus vidurkis siekė 32 metus, o aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo 33,3 proc. tyrimo dalyvių. Tyrimo duomenimis statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų išsilavinimo ir burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės negauta, o su tiriamųjų amžiumi tiesiogiai susijusi buvo tik socialinė gerovė ir fizinė negalia [29].
Mūsų tyrimo duomenimis apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnis sąsajų su burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybe neturėjo, bet dažniau valant dantis burnos sveikatos nulemta kokybė statistiškai reikšmingai mažėjo. Mokslinėje literatūroje nepavyko rasti panašių duomenų ar mokslinių straipsnių, kuriuose būtų ieškoma panašių sąsajų, bet nors mūsų tyrimo gauti duomenys yra prieštaringi, galime daryti prielaidą, kad dažniau negu du kartus per dieną valantis dantis, didėja asmens dėmesys ne tik burnos higienai, bet ir pojūčiams joje, tuo blogindamas burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės rodiklius.
Ištyrus nėščių moterų dantų valymosi įpročius ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnį, gauti rezultatai nudžiugino, nes net 80 proc. moterų teigė, jog valosi dantis 2 kartus per dieną, daugiau negu 50 proc. nurodė, kad reguliariai, kartą per metus apsilanko pas gydytoją odontologą, o 35 proc. teigė apsilankantys du kartus ir daugiau. Šio tyrimo duomenys apie burnos higienos įpročius sutapo su Y. Martinez-Beneyto ir bendraautorių 2018 metais atlikto tyrimo duomenimis [7]. Tirdami europietes
29 moteris mokslininkai nustatė, kad 91,2 proc. tiriamųjų nurodė, kad valosi dantis 3 kartus per dieną, o 47,8 proc. teigė, jog reguliariai lankosi pas gydytoją odontologą [7].
38 proc. mūsų tirtų nėščių moterų nurodė, kad jų dantenos buvo paburkusios, o net 53 proc. tiriamųjų dantenos nėštumo metu kraujavo. Mūsų tyrimo rezultatai sutapo su 2017 metais olandų mokslininko V. Stelmakh ir bendraautorių atliktu nėščių moterų burnos sveikatos tyrimas: kad jų dantenos paburkusios nurodė 40 proc. tiriamųjų, o dantenų kraujavimas valantis dantis dantų šepetėliu pasireiškė daugiau negu pusei respondenčių [30].
Mūsų tyrimo duomenimis dantenų kraujavimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis trečiame nėštumo trimestre, tai galima pagrįsti tuo, kad dantenų pokyčiai akivaizdžiausiai pasireiškia nuo antrojo nėštumo trimestro, bet aukščiausią lygį pasiekia aštuntą nėštumo mėnesį [7]. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad moterų, kurių dantenos nėštumo metu buvo paburkę ar kraujavo burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybe buvo statistiškai reikšmingai blogesnė. Tai geriausiai paaiškina faktas, kad nėščios moterys patiria dantenų uždegimo simptomus, dažniausiai skundžiasi dantenų paburkimu, stipriu paraudimu, kraujavimu, rečiau - skausmu [5, 14, 17, 26].
Nors mūsų tyrimas atliktas tik Vilniaus mieste ir neatspindi rezultatų visos Lietuvos populiacijos mastu, bet tikimės, kad gauti duomenys yra naudingi ir ateityje Lietuvoje bus skiriama daugiau dėmesio nėščiųjų burnos sveikatai ir gyvenimo kokybei.
30 IŠVADOS
1. Burnos sveikatos nulemta gyvenimo kokybė tarp tiriamosios (nėščių) ir kontrolinės (nenėščių) moterų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,005).
2. Burnos sveikatos nulemtai gyvenimo kokybei statistiškai reikšmingi veiksniai buvo asmens išsilavinimas (p=0,03) ir dantų valymo dažnis (p<0,001), dantenų paburkimas ir kraujavimas (p<0,001); analizuojant apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnį ir tiriamojo amžiaus poveikį burnos sveikatos nulemtai gyvenimo kokybei statistiškai reikšmingų skirtumų negauta (p>0,005). 3. 59 proc. nėščių moterų pas gydytoją odontologą lankėsi tik 1 kartą per metus, o net 4 proc. nesilankė
nė karto. Tiriant nėščių moterų amžiaus, išsilavinimo, dantų valymo ir apsilankymų pas gydytoją odontologą dažnio bei dantenų paburkimo ir kraujavimo sąsajas statistiškai reikšmingų skirtumų negauta (p>0,05).
4. 38 proc. nėščių moterų nurodė, kad jų dantenos buvo paburkusios, o net 53 proc. tiriamųjų dantenos nėštumo metu kraujavo. Trečiame nėštumo trimestre tiriamųjų dantenos kraujavo statistiškai reikšmingai dažniau (p=0,002).
31 LITERATŪRA
1. Soma-Pillay P, Nelson-Piercy C, Tolppanen H, & Mebazaa A. Physiological changes in pregnancy. Cardiovascular Journal of Africa. 2016; 27(2): 89–94.
2. Honkala S, Al-Ansari J. Self-reported oral health, oral hygiene habits, and dental attendance of pregnant women in Kuwait. J Clin Periodontol 2005; 32: 809–814.
3. Christensen LB, Jeppe-Jensen D, Petersen PE. Self-reported gingival conditions and self-care in the oral health of Danish women during pregnancy. J Clin Periodontol 2003; 30: 949–953.
4. Dinas K, Achyropoulos V, Hatzipantelis E et al. Pregnancy and oral health: utilization of dental services during pregnancy in northern Greece. Acta Obstet Gynecol Scand 2007; 86: 938–944. 5. Claas BM, Ellison-Loschmann L, Jeffreys M. Self-reported oral health care and access to oral
health information among pregnant women in Wellington, New Zealand. N Z Med J 2011; 124: 37–50.
6. Silveira ML, Whitcomb, BW, Pekow P, Carbone ET, & Chasan-Taber L. Anxiety, depression, and oral health among US pregnant women: 2010 Behavioral Risk Factor Surveillance System. Journal of Public Health Dentistry 2015; 76(1): 56–64.
7. Martínez-Beneyto Y, Montero-Martin J, Garcia-Navas F, Vicente-Hernandez A, Ortiz-Ruiz AJ & Camacho-Alonso F. Influence of a preventive program on the oral health-related quality of life (OHRQoL) of European pregnant women: a cohort study. Odontology. 2018; 107(1): 10-16. 8. PapaioannouWJ, OulisC, Yfantopoulos J. The oral health related quality of life in different
groups of senior citizens as measured by the OHIP-14 questionnaire. Oral Biology and Dentistry. 2015; 3(1): 2053-5775.
9. McNeil DW, Hayes SE, Randall CL, Polk DE, Neiswanger K, Shaffer JR, Marazita ML. Depression and Rural Environment Are Associated With Poor Oral Health Among Pregnant Women in Northern Appalachia. Behavior Modification 2015; 40(1-2): 325–340.
10. Mehmood A, Noor N, Shah Z, Irfan M. Physiological changes in 50 women during pregnancy. KJMS 2018; 11 ; 1.
11. Silva de Araujo Figueiredo C, Gonçalves Carvalho Rosalem C, Costa Cantanhede AL, Abreu Fonseca Thomaz ÉB & Fontoura Nogueira da Cruz MC. Systemic alterations and their oral manifestations in pregnant women. Journal of Obstetrics and Gynaecology Research 2017; 43(1), 16–22.
32 12. Fujiwara N, Tsuruda K, Iwamoto Y, Kato F, Odaki T, Yamane N, Noguchi M. Significant
increase of oral bacteria in the early pregnancy period in Japanese women. Journal of Investigative and Clinical Dentistry 2015; 8(1).
13. Fyrestam J, Bjurshammar N, Paulsson E, Mansouri N, Johannsen A & Östman C. Influence of culture conditions on porphyrin production in Aggregatibacter actinomycetemcomitans and Porphyromonas gingivalis. Photodiagnosis and Photodynamic Therapy 2017; 17, 115–123. 14. Naseem M, Khurshid Z, Khan HA, Niazi F, Zohaib S & Zafar MS. Oral health challenges in
pregnant women: Recommendations for dental care professionals. The Saudi Journal for Dental Research 2016; 7(2): 138–146.
15. Mínguez M, Ennibi OK, Perdiguero P, Lakhdar L, Abdellaoui L, Sánchez MC, Herrera
D. Antimicrobial susceptibilities of Aggregatibacter actinomycetemcomitans and Porphyromonas gingivalis strains from periodontitis patients in Morocco. Clinical Oral Investigations 2018; 23(3): 1161-1170.
16. Marchi KS, Rinki C, Shah M, Dove M, Terpak C, Curtis MP & Braveman P. Medical Provider Promotion of Oral Health and Women’s Receipt of Dental Care During Pregnancy. Maternal and Child Health Journal 2019; 1-13.
17. Oh J, Leonard L, Fuller D, Miller K. Less than optimal oral health care during pregnancy in Rhode Island women: oral health care as a part of prenatal care. Rhode Island department of health 2011; 94(5): 141-3.
18. Parihar AS, Katoch V, Rajguru SA, Rajpoot N, Singh P, Wakhle S. Periodontal Disease: A Possible Risk-Factor for Adverse Pregnancy Outcome. Journal of International Oral Health 2015; 7(7):137-142.
19. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Dantų valymo rekomendacija Lietuvos Respublikoje. 2004-2018. Žiūrėta 2019 balandžio 5d.: https://odontologurumai.lt/lt/apie-rumus/naujienos/170-dant%C5%B3-valymo-rekomendacija-lietuvos-respublikoje/
20. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Periodontito ligos, jų požymiai, profilaktika, gydymas ir ligų pasekmės. 2004-2018.
https://odontologurumai.lt/lt/pacientams/burnos-sveikata/82-periodonto-ligos
21. World Health Organization. Diet and oral health.
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0009/365850/oral-health-2018-eng.pdf?ua=1 22. World Health Organization. Data and statistics.
33 23. Širvinskienė O. Burnos higienos paslaugų poreikio įvertinimas Kauno miesto dantų protezavimo
klinikose. KMU, Kaunas, 2008.
24. Ausmanaite I. Odontologijos centrų pacientų nuomonė apie profesionalią burnos higieną. KMU, Kaunas, 2008.
25. Oghli I, List T, John M & Larsson P. Prevalence and oral health-related quality of life of self-reported orofacial conditions in Sweden. Oral Diseases 2016; 23(2): 233–240.
26. Johnson M, George A, Dahlen H, Ajwani S, Bhole S, Blinkhorn A,Yeo A. The midwifery initiated oral health-dental service protocol: an intervention to improve oral health outcomes for pregnant women. BMC Oral Health, 2015; 15(1).
27. Slade GD, Spencer AJ. Development and evaluation of the Oral Health Impact Profile. Community Dent Health 1994; 11(1): 3-11.
28. Marra R, Acocella A, Alessandra R, Ganz SD & Blasi A. Rehabilitation of Full-Mouth Edentulism. Implant Dentistry 2017; 26(1): 54–58.
29. Almoznino, G., Aframian, D., Sharav, Y., Sheftel, Y., Mirzabaev, A., & Zini, A. Lifestyle and dental attendance as predictors of oral health-related quality of life. Oral Diseases, 2015; 21(5), 659–666.
30. Stelmakh V, Slot D & van der Weijden G. Self-reported periodontal conditions among Dutch women during pregnancy. International Journal of Dental Hygiene. 2016 15(4); 9–15.
34
PRIEDAI
35 Priedas nr. 2
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslu universiteto Odontologijos fakulteto 5 kurso studentė Rasa Bagdanavičiūtė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti burnos sveikatos įtaką nėščiųjų moterų gyvenimo kokybei.
Tyrimo dalyviai :
Vilniaus Karoliniškių poliklinikos akušerijos ir ginekologijos skyriaus pacientės, Ginekologijos kabineto ,,G. Karpenko įmonė” pacientės.
Planuojamo tyrimo metodai: Anketa. Atranka:
Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
1. Turi suprasti lietuvių kalbą. 2. Turi būti nėščioji.
Galimi tyrimo nepatogumai:
Pacientų apklausa gali sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku. Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:
Studentę odontologę Rasą Bagdanavičiūtę Tel. Nr.: 862649300
Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketinė apklausa vykdoma anonimiškai. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Tiriamojo vardas, pavardė (parašas) Vardas, pavardė
Tyrėjas (parašas) Rasa Bagdanavičiūtė
36 Priedas nr. 3
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš,...(tiriamojo asmens vardas ir pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Odontologijos fakulteto 5 kurso studentės Rasos Bagdanavičiūtės atliekamoje anketinėje apklausoje skirtoje magistriniam darbui ,,Burnos sveikatos įtaka nėščiųjų moterų gyvenimo kokybei”.
Tiriamojo asmens vardas, pavardė_________________ (Parašas)
37 Priedas nr. 4 ANKETA 1. Amžius: … 2. Išsilavinimas: Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Profesinis Universitetinis
3. Ar Jūs nėščia? (jei Jūsų atsakymas ne, pereikite prie 8 klausimo) Taip
Ne
pagimdžiusi < negu prieš savaitę 4. Nėštumo trukmė:
0-3 mėn. 3-6 mėn. 6-9 mėn.
5. Ar nėštumo laikotarpiu jautėte dantenų paburkimą? Taip
Ne
6. Ar susidūrėte su kraujuojančių dantenų problema nėštumo laikotarpiu? Taip
Ne
7. Ar Jums buvo diagnozuotas nėščiųjų periodontitas? Taip
Ne
8. Kiek kartų per dieną valotės dantis? Nei karto
1 kartą ryte/vakare 2 kartus ryte ir vakare Dažniau negu 2 kartus Kita: …
9. Kiek kartų per metus lankotės pas gydytoją – odontologą? Nei karto
38 2-3 kartus
Daugiau negu 3 kartus
10. Ar Jums buvo diagnozuota sisteminė liga? Taip
Ne
11. Jei taip, kokia? ....
12. Ar pastoviai vartojate kokius nors vaistus? Taip
Ne
13. Jei taip, kokius? ....
14. Ar esate sirgusi onkologine liga veido/burnos srityje? Taip
Ne
Kaip dažnai dėl savo dantų, burnos, dantų protezų būklės jaučiatės ar elgiatės taip, kaip išvardyta toliau? Niekada Beveik niekada Kartais Gana dažnai Labai dažnai 1. Sunku ištarti žodžius
2. Blogiau jaučiate skonį 3. Skausmingai gelia burną
4. Nepatogu valgyti 5. Drovitės 6. Jaučiate įtampą
7. Negalite valgyti mėgstamo maisto 8. Valgydami pajuntate diskomfortą ir
negalite valgyti toliau 9. Sunku atsipalaiduoti 10. Jaučiatės sutrikęs 11. Esate irzlus, jus erzina aplinkiniai
12. Sunku atlikti įprastus darbus 13. Jaučiate, kad gyvenimas mažiau jus
džiugina
