LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS
UROLOGIJOS KLINIKA
KAROLIS LUKOŠEVIČIUS
Pacientų gyvenimo kokybė po perkutaninės nefrolitotripsijos
praėjus 5 - 10 metų
Baigiamasis magistro darbas Biomedicinos mokslai
Medicina
Mokslinis vadovas: Lekt. Dr. Ramūnas Mickevičius
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 6
3. PADĖKA ... 8
4. INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 9
5. SANTRUMPOS ... 10
6. SĄVOKOS ... 11
7. ĮVADAS ... 12
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
9.1 Inkstų akmenligė ... 14
9.2 Chirurginiai inkstų akmenligės gydymo būdai ... 15
9.2.1 Perkutaninė nefrolitotripsija ... 15
9.2.1.1 Pozicija atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją ... 15
9.2.1.2 Priėjimas atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją... 16
9.2.1.3 Kanalo išplėtimas atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją ... 16
9.2.1.4 Akmenų suskaldymas atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją ... 17
9.2.1.5 Operacijos užbaigimo strategijos atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją ... 17
9.2.1.5 Dažniausios komplikacijos atlikant perkutaninę nefrolitotripsiją ... 17
9.2.2 Atvira nefrolitotomija...18
9.3. Gyvenimo kokybė sergant inkstų akmenlige ... 18
10. TYRIMO METODIKA ... 20
11. REZULTATAI ... 22
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
15. PRIEDAI ... 33
Trumpa sveikatos apklausos forma (SF- 36 klausimynas) ... 33
SF-36 modelis ... 38
4
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Karolis Lukoševičius
Darbo pavadinimas: Pacientų gyvenimo kokybė po perkutaninės nefrolitotripsijos praėjus 5-10 metų. Tikslas: Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę praėjus 5-10 metų po perkutaninės nefrolitotripsijos.
Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę praėjus 5-10 metų po perkutaninės nefrolitotripsijos, pacientams, kuriems akmenligė pasikartojo ir kuriems nepasikartojo. 2. Palyginti pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklius tarp skirtingų grupių: lyčių ir amžiaus grupių. 3. Palyginti pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklius operuotų atviru ir uždaru būdu.
Metodai: Tiriami visi pacientai, kuriems atlikta perkutaninė nefrolitotripsija ar nefrolitotomija 2011-2016m. Tyrimui atlikti naudojama anonimiška tiriamųjų apklausa sudaryta iš dviejų klausimynų. Standartizuota su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui „Trumpa sveikatos apklausos forma“ (SF-36), kuri susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis. Taip pat papildomai mųsų pačių sudarytas klausimynas specifiniam akmenligės vertinimui.
Tyrimo dalyviai: Retrospektyvinis tyrimas atliktas remiantis LSMU KK Urologijos klinikos duomenimis. 2011-2016m. perkutaninė nefrolitotripsija atlikta 82 pacientams, anketiniai duomenys surinkti iš 51 paciento, o atvira inkstų šalinimo operacija atlikta dviem, gauti vieno paciento duomenys.
Rezultatai: Tyrimo duomenys atskleidė, kad pacientai kuriems akmenligė nepasikartojo, bendrą sveikatą (p = 0,047), energingumą ir gyvybingumą (p = 0,049) vertiną žymiai geriau, nei tie, kuriems inkstų akmenys susidarė pakartotinai. Fizinio aktyvumo (p = 0,039), veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų (p = 0,012), energingumo ir gyvybingumo (p = 0,015), socialinės funkcijos (p = 0,040) ir emocinės būklės (p = 0,043) srityse nustatyta reikšmingai geresnė gyvenimo kokybė vyrų tarpe lyginant su moterimis. Skirtingose amžiaus grupėse rezultatai rodo, kad veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų (p = 0,002), energingumo ir gyvybingumo (p = 0,000), veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų (p = 0,006) ir emocinės būklės (p = 0,001) poskalėse geriausia gyvenimo kokybe pasižymi žmonės iki 50m.
Išvados: 1. Pacientai, kuriems po PNL akmenligė nepasikartojo, pasižymi geresne gyvenimo kokybe. Labiausiai išsiskiria geresnis bendros sveikatos vertinimas ir energingumas/gyvybingumas. 2. Vyrai, kuriems atlikta PNL vertina savo gyvenimo kokybę geriau nei moterys: fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, energingumo ir gyvybingumo, socialinės funkcijos ir emocinės būklės
srityse. Respondentai iki 50m, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, geriau jaučiasi šiose srityse: veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, energingumo ir gyvybingumo, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų ir emocinės būklės. 3. Atviros inkstų operacijos yra išstumtos ir nebenaudojamos įprastoje LSMUL KK praktikoje.
6
2. SUMMARY
Author: Karolis Lukoševičius
Title: Quality of Life in Patients 5-10 Years Post Percutaneous Nephrolithotripsy
Aim: To assess patient’s quality of life in patients 5-10 years post percutaneous nephrolithotripsy.
Objectives: 1. To evaluate the quality of life of patients 5-10 years after percutaneous nephrolithotripsy in patients with recurrent and non-recurrent stone disease. 2. To compare patients' health-related quality of life indicators between different groups: gender and age groups. 3. To compare patients' health-related quality of life indicators in an open and closed manner.
Methods: All patients who underwent percutaneous nephrolithotripsy or nephrolithotomy in 2011-2016 are studied. The study uses an anonymous survey of subjects consisting of two questionnaires. Standardized for the Health-Related Quality of Life Assessment “Short Form of Health Survey” (SF-36), which consists of 36 questions covering eight areas of life. In addition, we developed our own questionnaire for the specific assessment of stone disease.
Research participants: A retrospective study was performed based on the data of the LSMU KK Urology Clinic. 2011-2016 percutaneous nephrolithotripsy was performed in 82 patients, questionnaires were collected from 51 patients, and open renal removal surgery was performed on two patients, data were obtained from one patient.
Results: The study data revealed that patients did not have recurrence of pancreatic disease, overall health (p = 0.047), energy and vitality (p = 0.049) rated significantly better than the tie, but also the recurrence of stone formation in other individuals. Clearer guides to better quality of life are needed for physical activity (p = 0.039), activity limitation due to physical ailments (p = 0.012), energy and vitality (p = 0.015), social functions (p = 0.040) and emotional states (p = 0.043) compared to women. The results for different age groups show that activity limitation due to physical ailments (p = 0.002), energy and vitality (p = 0.000), activity limitation due to emotional disorders (p = 0.006) and emotional states (p = 0.001) in the subscales of best quality of life people up to 50m.
Conclusions: 1. Patients who did not have recurrent stone disease after PNL have a better quality of life. The best stand out is the better assessment of general health and energy / vitality. 2. Men who undergo PNL rate their quality of life better than women. Statistically significant difference: in the areas of physical activity, activity limitation due to physical ailments, energy and vitality, social function and emotional
state. Respondents up to 50 years, compared to other groups of age, feel better in the following areas: activity limitation due to physical ailments, energy and vitality, activity limitation due to emotional disorders and emotional state. 3. Open kidney surgery is displaced and no longer used in normal LSMUL KK practice.
8
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo mokslinio darbo vadovui Lekt. Dr. Ramūnui Mickevičiui už kompetentingas konsultacijas, pagalbą ir patarimus rašant šį mokslinį magistrinį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Interesų konfliktas: Autoriui interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas: 2021-03-15 gautas bioetikos centro leidimas. Bioetikos centro leidimo Nr. BEC-MF-253.
10
5. SANTRUMPOS
1. SF-36 klausimynas (Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnair) – trumpa sveikatos apklausos forma.
2. PNL – perkutaninė nefrolitotripsija
3. OSD ( angl. one – shot dilatation ) – vieno etapo dilatacija
4. EUA (European Association of Urology) – Europos urologų asociacija 5. GK – gyvenimo kokybė
6. Pav. – paveikslas
6. SĄVOKOS
1. Šlapimo ekstravazacija – būklė, kurios metu dėl šlapimtakio vientisumo pažeidimo šlapimas gali kauptis kitose ertmėse nei įprastai.
2. Metabolinis sindromas – tai sudėtinga, kompleksinė patologija, sujungianti arterinę hipertenziją, nutukimą, hiperlipidemiją ir cukrinį diabetą.
3. Irigacija – kūno paviršiaus, ertmės gleivinės ar audinio vilgymas, plovimas gydomuoju tirpalu. 4. Poskalė – vienas iš vertinamų SF-36 anketos kriterijų.
12
7. ĮVADAS
Inkstų akmenligė – ūmiai skausmingas, dažnai pasikartojantis priepuolis, paveikianti bet kokio amžiaus, rasės ar lyties žmones [1][2]. Ši patologija viena iš labiausiai paplitusių urologinių ligų. Remiantis naujausiais vertinimais, 10,6% vyrų ir 7,1% moterų JAV serga šia liga . Be to, per pastaruosius keletą dešimtmečių rizika susirgti inkstų akmenlige smarkiai išaugo ir nuolatos didėja[3][4]. Maždaug 10– 20 procentų visų inkstų akmenų reikia pašalinti chirurginiu būdu, kuris pasirenkamas atsižvelgiant į simptomus ir akmenų dydį bei vietą [5]. Ši liga smarkiai pablogina pacientų gyvenimo kokybę, todėl labai svarbu ištirti sergančiųjų gyvenimo kokybės rodiklius. Šie duomenys gali būti naudingi renkantis gydymo būdą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis sveikata yra ne tik ligos nebuvimas, bet ir socialinė, psichologinė bei fizinė gerovė. Šie aspektai apibrėžia gyvenimo kokybės sąvoką. Siekiant kuo objektyviau įvertinti pacientų gyvenimo kokybę, po perkutaninės nefrolitotripsijos praėjus 5-10 metų, tiriamajame darbe naudojamas standartizuotas SF-36 klausimynas bei specifinis klausimynas akmenligei vertinti.
Šio darbo tikslas yra įvertinti pacientų gyvenimo kokybę praėjus 5-10 metų po perkutaninės nefrolitotripsijos.
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę praėjus 5-10 metų po perkutaninės nefrolitotripsijos. Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę praėjus 5-10 metų po perkutaninės nefrolitotripsijos, pacientams, kuriems akmenligė pasikartojo ir kuriems nepasikartojo
2. Palyginti pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklius tarp skirtingų grupių: lyčių ir amžiaus grupių.
3. Palyginti pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklius operuotų atviru ir uždaru būdu.
14
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Inkstų akmenligė
Inkstų akmenligė – liga, kurios metu inkstų geldelėse ir/ar taurelėse iš mineralinių arba organinių medžiagų formuojasi akmenys. Akmenų susidarymui įtakos gali turėti geografinė padėtis, klimatas, etninė grupė, mityba ir genetiniai faktoriai. Akmenų formavimąsi įprastai lemia kitos lydinčios ligos ar sutrikimai žmogaus organizme, pavyzdžiui metabolinis sindromas, paratiroidizmas, nefrokalcinozė, Dento liga, Lešo-Naijano (Lesch-Nyhan) sindromas ir daugelis kitų [6][7][8][9][10]. Remiantis literatūros duomenimis inkstų akmenligės paplitimas Šiaurės Amerikoje svyruoja tarp 7 - 13%, Europoje tarp 5 - 9%, o Azijoje nuo 1% iki 5% [11]. Pastebėta, jog aukšto ekonominio lygio šalyse, tokiose kaip Švedija, Turkija, Prancūzija ar JAV, šia liga sergančių skaičius itin aukštas: viršija 10% [3][12][11][13]. Literatūroje aprašytas ligos pasiskirstymas tarp lyčių pasauliniu mastu nurodo, kad vyrai serga dažniau nei moterys santykiu 2,5 : 1,5. Vis dėlto naujausi tyrimai susiaurino susirgimų skirtumą tarp lyčių, manoma, jog tai nulėmė pasikeitę mitybos įpročiai, didėjantis metabolinio sindromo atvejų skaičius kartu su nutukimu ir antro tipo diabetu. JAV akmenlige sergančių vyrų ir moterų santykis pasikeitė nuo 3:1 iki 1,3:1 per 30 metų (1970 – 2000m.). Šie duomenys rodo, kad kasmet moterų susirgimų skaičius auga 1,9%, o vyrų mažėja 1,7%[11][14].
Inkstų akmenligės patogenezėje itin svarbu iš kokių junginių formuojasi akmuo, nes tai lemia tolimesnę diagnostikos ir gydymo taktiką. Oksalatiniai, uratiniai, fosfatiniai ir karbonatiniai akmenys patys dažniausi, rečiau pasitaiko baltyminių, cistininių, ksantininių bei cholesterininių akmenų [15][16][17]. Akmenys gali būti ir mišrūs, sudaryti iš kelių rūšių medžiagų [14][15]. Ligos patogenezė nėra iki galo ištirta, tačiau neabejojama, kad labai reikšminga yra šlapimo sudėtis ir jo koncentracija. Akmenų formavimasis prasideda dėl per didelio šlapimo įsotinimo laisvaisiais jonais (pvz.: kalcio ir oksalato), kuris sukelia kristalų susidarymą, sumažėjusio šlapimo pH, lemiančio padidėjusią uratinių akmenų susidarymo riziką. Manoma, kad akmuo pradeda formuotis nuo branduolio, sudaryto iš heterogeninių medžiagų mišinio, tuomet susiformuoja kristalinė gardelė, aplink kurią akmuo auga prisijungiant kristalams. Vis dėlto, nepaisant panašaus laipsnio šlapimo įsotinimo laisvaisiais jonais, vieniems žmonėms akmenys susidaro, o kitiems - ne. Manoma, jog didelės įtakos tam turi kristalizacijos inhibitorių buvimas šlapime, tokių medžiagų pavyzdžiai yra magnis, citratas, pirofosfatas, glikoproteinas [18][19].
9.2 Chirurginiai inkstų akmenligės gydymo būdai
Inkstų akmenligė gali sukelti ne vieną gyvybei grėsmingą komplikaciją, iš kurių pavojingiausios: inkstų funkcijos nepakankamumas ar obstrukcijos sukeltas urosepsis [20]. Siekiant jų išvengti dažniausiai reikalinga skubi chirurginė intervencija. Šiame tyrime analizuojamos dvi inkstų akmenų šalinimui atliekamos procedūros: perkutaninė nefrolitotripsija ir atvira akmenų šalinimo operacija.
9.2.1 Perkutaninė nefrolitotripsija
Perkutaninė nefrolitotripsija (PNL) – standartinė procedūra, skirta didesnių nei 20 mm, koralinių bei didesnių nei 10 mm apatinio inksto poliaus akmenų gydymui. Nuo pat pirmo šio metodo panaudojimo 1976 metais ištobulėjo kiekvienas operacijos atlikimo etapas: naudojami vis mažesni instrumentai, taikomi patogesni priėjimo keliai, pasikeitė operacinio kanalo formavimas ir išplėtimas, akmenų skaldymas bei pašalinimas taip pat ir operacijos užbaigimo strategijos. Dėl nuolat gerėjančių perkutaninės PNL rezultatų, šis operacijos būdas praktikoje kardinaliai pakeitė atviras operacijas [20][21][22].
9.2.1.1 Pozicija atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją
Pradėjus klinikinėje praktikoje taikyti perkutaninę nefrolitotripsiją atsirado keletas skirtingų metodų jai atlikti. Pirmasis skirtumas – paciento pozicija. Šiuo metu naudojamos dvi pagrindinės pozicijos su įvairiomis variacijomis: veidu žemyn ir gulint ant nugaros. Padėtis, kuomet pacientas guli veidu žemyn, leidžia pasirinkti geriausią vietą perkutaniniam patekimui. Ji palankesnė kuomet atliekama užpakalinės apatinės taurelės punkcija ar reikalingi keli priėjimo keliai, taip pat užtikrina daugiau vietos nefroskopo ir litotriptorių manipuliacijai, patogesnis šlapimo surinkimo sistemos išplėtimas ir mažesnė rizika visceralinėms traumoms. Nors naudojant šią poziciją procedūros atliekamos sėkmingai, ji turi trūkumų susijusių su kardiopulmoninių komplikacijų rizika. Siekiant pašalinti šį trūkumą buvo pradėta taikyti pozicija gulint ant nugaros. Šioje padėtyje galima optimali širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo takų kontrolė, todėl ji labiau tinka sergantiems širdies nepakankamumu, nutukusiems pacientams. Papildomai atsiranda galimybė taikyti kombinuotą retrogradinį metodą, stebimas geresnis akmens fragmentų išplovimas dėl horizontalios suformuotos nefrostomos padėties ir mažesnė radiacijos ekspozicija chirurgo rankoms [20][21][23].
2015 m. D. Mak ir kitų atliktoje sisteminėje duomenų analizėje siekta išsiaiškinti, kuri pozicija pranašesnė. Tyrimo rezultatai parodė, jog nė viena pozicija nėra pranašesnė už kitą, todėl rekomenduojama, kad gydytojai gebėtų taikyti visus operavimo metodus ir pasirinkti tinkamiausią konkrečiam pacientui [24].
16 9.2.1.2 Priėjimas atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją
Tinkamas, tikslus ir atraumatinis perkutaninis priėjimas prie inksto yra pagrindinė sėkmingos PNL dalis. Tinkamai atlikta punkcija padidina tikimybę sėkmingai pašalinti visus akmenis ir sumažina komplikacijų riziką. Dauguma procedūrų atliekama naudojant vieną darbinį kanalą, pasitelkus lankstų nefroskopą. Daugiau nei viena punkcija operacijos metu susijusi su didesne kraujavimo, inkstų audinio pažaidos rizika [22][23][25]. Operacijos sėkmei didelę reikšmę turi ir punkcijos vieta: 2018 m. P. Vande Lune ir kiti atliko retrospektyvinį tyrimą įtraukusį 591 dalyvius, kuriame lygintos virš šonkaulinės (suprakostalinės) ir po šonkaulinės (infrakostalinės) punkcijos, kuomet akmenys buvo skirtinguose inkstų poliuose. Atliktos 375 suprakostalinės ir 216 infrakostalinės punkcijos, nustatyta 7,2% didesnė rizika reikšmingoms komplikacijoms atliekant dūrius virš šonkaulių [26].
Noras sumažinti komplikacijas ir mirtingumą, susijusius su kanalo dydžiu, paskatino urologus atlikti PNL naudojant mažesnio spindžio priemones. Šiuo metu galimi prietaisai, kurių spindžiai varijuoja nuo 5F iki 30F. Standartinė perkutaninė nefrolitotripsija (sPNL), kurios spindis 22-30F. Manoma, kad vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl reikėtų pasirinkti operavimo būdus, kurių metu suformuojami mažesni kanalai, nes padaroma mažesnė žala inkstų audiniui ir tuo pačiu sumažėja kraujavimas, skausmas ir hospitalizacijos laikas [27]. Mini-PNL – metodas, kurio metu naudojami 14-20F kanalai. Šio būdo pranašumas palyginus su kitomis minimaliai invazinėmis PNL - išlikusi galimybė naudoti lankstų nefroskopą. Dar mažesnio spindžio prietaisai (11-14F) naudojami atliekant ultramini-PNL. Lazerio pagalba akmenys suskaidomi į 2-3mm fragmentus, tačiau jų pašalinimui reikalingas papildomas kanalas[22][28]. Pats mažiausias prietaisas, kurio spindis 5F, naudojamas atliekant micro-PNL. Šios procedūros metu naudojama, adata, prie kurios jungiamas endoskopas. Šis prietaisas suteikia galimybę vaizdo kontrolėje tiesiogiai patekti į kolektorinę inksto sistemą ir lazerio pagalba susmulkinti akmenis. Pasitelkus per šlapimtakį įvestą stentą, akmenų likučiai pašalinami ir tuo pačiu sumažinamas intrarenalinis slėgis susidaręs procedūros metu[25][27].
9.2.1.3 Kanalo išplėtimas atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją
Kanalo išplėtimui dažniausiai naudojami keturi skirtingi prietaisai: metaliniai teleskopiniai plėtikliai, pavieniai (serijiniai) plėtikliai, balioniniai skėtikliai ir vieno etapo dilatacija (OSD). Kiekvienas iš šių metodų turi savų privalumų ir trūkumų, kurie aprašyti naujose atvejais grįstose analizėse [23]. Tiriant 132 pacientus palyginti vieno šūvio ir teleskopiniai plėtikliai, nustatyta reikšmingai mažiau nukritęs hemoglobino kiekis naudojant OSD [29]. Metaanalizėje, kurioje lygintas vieno etapo plėtimas su pavieniais plėtikliais, nesustatyta skirtumo tarp šių metodų [30]. Lyginant kraujo transfuzijų dažnį po kanalo plėtimo
teleskopiniu dilatatoriumi ir balioniniu plėtikliu, pastebėti prastesni rezultatai naudojant pastarąjį [31]. 9.2.1.4 Akmenų suskaldymas atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją
Svarbiausias PNL tikslas - likviduoti inkstų akmenis: mažesniuosius, kurie telpa per instrumento kanalą, galima pašalinti griebtuvais, kiek didesnius prieš tai reikia suskaldyti. Skaldymo metodo pasirinkimas priklauso nuo turimos įrangos, chirurgo pasirinkimo ir akmens sudėties. Naudojami nefroskopai būna lankstūs arba standūs. Su lanksčiais prietaisais naudojamas „Ho: YAG“ lazeris ar elektrohidraulinis litotriptorius. Su standžiais – balistiniai prietaisai, kurie įprastai varomi pneumatine energija ar ultragarsiniai litotriptoriai, kurie skaido akmenis vibruodami ultragarsiniais dažniais. Tiek standūs, tiek lankstūs prietaisai turi stipriųjų ir silpnųjų pusių. Jei procedūros metu yra prieinamos abi technologijos, chirurgas gali pasirinkti klinikiniam scenarijui tinkamiausią technologiją [23].
9.2.1.5 Operacijos užbaigimo strategijos atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją
Nefrostomos vamzdelio įvedimas operacijos pabaigoje vertinamas kaip saugiausias pasirinkimas. Šis metodas užtikrina inksto drenavimąsi, padeda išvengti šlapimo ekstravazacijos ir palengvina antrinės nefrostomos įvedimą esant indikacijoms. Vis dėlto taikant šį būdą prailgėja hospitalizacijos laikas ir padidėja pooperacinis skausmas, todėl urologai priversti ieškoti kitų variantų. Vienas iš alternatyvių metodų: nevesti nei nefrostomos vamzdelio į suformuotą pilvo sienos – inksto kolektorikos kanalą, nei stento [23]. 2017 m. Yang Xun ir bendraautorių bei 2019m. Qiubo Li ir kolegų metaanalizėse prieita išvados, kad palikus kanalą be vamzdelio ir naudojant biologinius klijus žymiai sutrumpėja buvimas ligoninėje ir paciento būklė atsistato greičiau, mažesnis pooperacinis skausmas lemia sumažėjusį medikamentinės analgezijos poreikį. Taip pat pastebėta, kad šlapimo nutekėjimas nepadidina kitų komplikacijų dažnio. Autorių manymu, šis būdas gali būti saugiai taikomas atlikus tinkamą pacientų atranką, o ateityje, atlikus daugiau tyrimų, pritaikomas vis dažniau [32][33].
9.2.1.6 Dažniausios komplikacijos atliekant perkutaninę nefrolitotripsiją
Kraujavimas. Su PNL susijęs kraujavimas - dažnas reiškinys, retai turintis klinikinę reikšmę. Įvairiose publikacijose kraujo perpylimo dažnis po intervencijos svyruoja tarp 0% ir 20%,. 2011m. C. Seith ir bendraautorių atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje apskaičiuotas 7% komplikacijos dažnio vidurkis [34][35].
Karščiavimas. Bendras šios pooperacinės komplikacijos dažnis 10.8%. Daugeliu atvejų konservatyvus gydymas intraveniniais antibiotikais pakankamas šio nepageidaujamo reiškinio gydymui. Priešoperacinė
18 pasėlis ir atitinkamas gydymas nustačius infekciją. Šios komplikacijos riziką taip pat didina ilga operacijos trukmė ir didelio kiekio irigacinio skysčio naudojimas [34][35].
Krūtinės ląstos komplikacijos. Akivaizdu, kad pleuros buvimas perkutaninės punkcijos kelyje didina riziką tokioms komplikacijoms kaip pneumotoraksas, hidrotoraksas, o išimtiniais atvejais ir hemotoroksas ar urinotoraksas. Tokio pobūdžio komplikacijos yra retos (dažnis <2 %) ir dažniausiai išsivysto punkciją atliekant virš dvylikto šonkaulio [31]. R. Munver ir kiti 2001 m. atlikus 240 PNL taikant suprakostalinę punkciją aprašė 8 pleuros pažeidimo atvejus [36]. B. Lojanapivat ir kiti 2006 m. įvertino 464 pacientų duomenis ir apskaičiavo, kad hidrotoraksas pasireiškė 15,3% pacientų, kuriems atlikta suprakostalinė punkcija, lyginant su subkostaline prieiga, kurią taikant ši komplikacija pasireiškė 1.4% pacientų [37]. 9.2.2 Atvira nefrolitotomija
Inkstų akmenligės chirurginis gydymas per pastaruosius kelis dešimtmečius kardinaliai pasikeitė: nors anksčiau daugeliui pacientų reikėjo atviros chirurginės intervencijos, minimaliai invazinės procedūros greitai užgožė šių intervencijų pritaikymą [38][39]. Remiantis EUA rekomendacijomis šiuo metu atvira nefrolitotomija galima tik retais atvejais, kai ekstrakorporinė litotripsija, retrogradinė ar anterogradinė ureteroskopija ir perkutaninė nefrolitotripsija neveiksminga. Operacijų galimybės sparčiai tobulėja, tačiau ne visos pasaulio šalys geba prisitaikyti prie naujausių tendencijų. 2010 m. S. Rizvi ir kiti retrospektyvinėje analizėje apžvelgus 3969 procedūrų atliktų 3053 vaikams Pakistane duomenis, rezultatai parodė, kad net 30% visų operacijų sudarė atviros nefrolitotomijos [40].
9.3. Gyvenimo kokybė sergant inkstų akmenlige
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apibrėžiama pacientų fiziniu, psichologiniu ir socialiniu funkcionalumu [41]. Sergant lėtinėmis ar dažnai pasikartojančiomis ligomis paciento pasitenkinimas gyvenimu mažėja: didelei daliai inkstų akmenlige sergančių pacientų pasireiškia skausminis sindromas, obstrukcija, infekcinės komplikacijos, diskomfortas, reikalingi dažni apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose, hospitalizavimas, chirurginės intervencijos. Be to, šiai patologijai būdingas pasikartojimas, todėl siekiant valdyti ligą reikalingas dietos pritaikymas, ilgalaikis medikamentų vartojimas [42].
Nors gyvenimo kokybės įvertinimas yra subjektyvus, medikų ir mokslininkų bendruomenė sukūrė įvairias skales siekdami kuo tiksliau įvertinti ligų poveikį žmogaus kasdienybei. Pavyzdžiui. F. New ir B. K. Somani atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje pastebėta, jog daugelyje biomedicininių tyrimų naudojamas įrankis yra SF-36 klausimynas, kurį sudaro 36 klausimai, vertinantys aštuonias sritis: kūno
skausmas, fizinė funkcija, vaidmens fizinė ir emocinė funkcija, judrumas, bendra sveikata, psichinė sveikata bei socialiniai veiksniai. Apibendrinus duomenis nustatyta, jog inkstų akmenlige sergantys pacientai savo gyvenimo kokybę įvertina prasčiau nei kontrolinė grupė, net jei nepasireiškia ligos paūmėjimo epizodas ar netaikomos gydomosios intervencijos. Tai atspindi jų ankstesnes patirtis bei baimę dėl tolesnio gydymo poreikio [43].
Ta pati skalė naudota K. Bensalah ir bendraautorių atliktame prospektyviajame kohortiniame tyrime, kuriame buvo apklausti 155 pacientai dėl inkstų akmenligės epizodo. Gauti atsakymai palyginti su bendrais JAV populiacijos rezultatais. Sergantieji savo gyvenimo kokybę įvertino prasčiau nei bendra populiacija penkiose iš aštuonių klausimyne apžvelgiamų sričių. Šiame tyrime taip pat pastebėta, jog didesnis kūno masės indeksas ir vyresnis amžius susiję su žemesniu gyvenimo kokybės rodikliu. Akmenligės epizodų skaičius neturėjo įtakos SF-36 balams [44].
Panašūs rezultatai paskelbti N. Patel ir kt. tyrime, kuriame naudotas PROMIS-43 klausimynas, susidedantis iš 43 klausimų, kuriais įvertinamos šios kategorijos: depresija/liūdesys, nerimas/baimė, miego sutrikimas, nuovargis, skausmo pasireiškimas bei fizinė funkcija. Sergantieji inkstų akmenlige nurodė dažnesnį skausmo pasireiškimą ir bei sumažėjusį fizinį funkcionalumą lyginant su bendra populiacija. Vis dėlto tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės statistiškai nereikšmingi buvo nerimo, nuovargio ar miego sutrikimai [45].
D. Di Mauro ir bendraautorių tyrime buvo siekiama įvertinti ligai specifinę ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, keliamą nerimą ir depresiją atlikus skirtingas intervencijas inkstų akmenims šalinti. Tyrime naudota Italijai pritaikytas Viskonsino gyvenimo kokybės klausimynas (WISQOL), sudarytas iš 28 klausimų, kuriuos įvertinus pagal 5 balų Likerto skalę galima įvertinti šias sritis: aktyvumą bei energijos lygį, miego kokybę, dalyvavimą socialinėje veikloje, gebėjimą laikytis paskirto gydymo, fizinius simptomus, šeimos gyvenimą, intymumą ir emocinę sveikatą. Lygintos dvi grupės: pirmojoje atlikta retrogradinė nefrolitotripsija, antroje perkutaninė nefrolitotripsija. Nustatyta, jog atlikus perkutaninę procedūrą pacientų nerimo lygis buvo didesnis, tai pat įvertinus WISQOL rezultatus pastebėti reikšmingai žemesni socialiniai ir gyvybingumo balai nurodantys žemesnę gyvenimo kokybę pooperaciniu laikotarpiu [46].
Apibendrindami apžvelgtus literatūros šaltinius matome, jog inkstų akmenligė bei su ja susijusios intervencijos turi neigiamos įtakos sergančiųjų kasdienybei. Šios žinios leidžia įvertinti taikomų gydymo metodų efektyvumą, tinkamumą konkrečiose situacijose ir taip įgalina individualizuoti gydymą siekiant didžiausios įmanomos naudos.
20
10. TYRIMO METODIKA
Retrospektyvinis tyrimas atliktas remiantis LSMU KK Urologijos klinikos duomenimis. 2011-2016m. perkutaninė nefrolitotripsija atlikta 82 pacientams, anketiniai duomenys surinkti iš 51 paciento, o atvira inkstų šalinimo operacija atlikta dviem, gauti vieno paciento duomenys. Tyrimas atliktas LSMU bioetikos centrui suteikus leidimą.
Tyrimo metu buvo prašoma užpildyti dvi anketas – su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo standartizuotą SF-36 klausimyną (1 priedas), kuriame vertinamos aštuonios gyvenimo sritys: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialiniai ryšiai, emocinė būsena, energingumas, skausmas ir bendrasis sveikatos vertinimas – ir mūsų pačių sudarytas specifinis akmenligės klausimynas (3 priedas), siekiant nustatyti ar akmenligė pasikartojo.
Su sveikata susijusios bendras gyvenimo kokybės įvertinimas naudojant “Lilly” kompanijos anketa SF-36 yra vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta. Kiekvienos srities skaitinė reikšmė yra nuo 0 iki 100 (100 balų rodo geriausią įvertinimą). Anketą sudaro 36 klausimai, kurie padeda įvertinti 8 gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą.
Specifinis akmenligės klausimynas susideda iš 5 klausimų. Respondentui atsakius, jog jam pasikartojo akmenligės priepuoliniai skausmai ar inkstų uždegimai, daroma prielaida, kad jam pasikartojo ir inkstų akmenligė.
Pacientai buvo supažindinti su tyrimo tikslu. Jiems buvo paaiškinta tyrimo atlikimo metodika. Pacientų duomenys rinkti anonimiškai, apklausos metu užtikrinus paciento privatumą. Pacientams buvo užduodami anketiniai klausimai išsiųsti laišku, esant reikalui duomenys patikslinti ir į klausimus atsakyta telefonu. Pacientų atsakymai naudojantis SF-36 modeliu (2 priedas) paversti į skaitines reikšmes.
Duomenų įvedimo, redagavimo, saugojimo ir grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota “Excel 2015” programa. Statistinei duomenų analizei buvo naudojama „SPSS/PC 23.0“ (Statistical Package for Social Sciences) programa.
Duomenų analizės pateikimas: analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės.
Intervaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuojami vidurkiai (M) ir standartiniai nuokrypiai (±). Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingose respondentų grupėse, buvo naudojami šie
statistiniai kriterijai:
a) Mann-Whitney U - testas – siekiant palyginti vidurkių skirtumus dvejose nepriklausomose imtyse.
b) Kruskalio-Valio H – testas (angl. Kruskal-Wallis) – siekiant palyginti vidurkių skirtumus trijose ir daugiau nepriklausomų imčių.
22
11. REZULTATAI
Analizuodami atskirus gyvenimo kokybės poskalių vidurkius (1 lentelė)(1 pav.), nustatyta, kad bendras PNL būdu operuotų pacientų fizinio aktyvumo (77,25), veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų (80,39) ir skausmo (74,95) įvertinimai gana aukšti. Mažiausiai balų surinkę GK kriterijai: bendras sveikatos vertinimas (64,51), energingumas ir gyvybingumas. Tai rodo, kad bendra sveikatos būklė bei energingumo bei gyvybingumo stoka labiausiai vargina pacientus ir mažina jų gyvenimo kokybę.
Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad akmenligė po operacijos pasikartojo 7 pacientams (14%) (2 pav.).
Palyginus GK poskalių vidurkius pacientų, kuriems inkstų akmenligė po operacijos pasikartojo su pacientais, kuriems akmenligė nepasikartojo (2 lentelė) nustatyta, kad vidurkiai reikšmingai skyrėsi dviem atvejais (p<0,05) – bendro sveikatos vertinimo, energingumo ir gyvybingumo srityse. Analizuojant šias poskales nustatyta, kad pacientai kuriems akmenligė nepasikartojo, bendrą sveikatą, energingumą ir gyvybingumą vertiną žymiai geriau, nei tie, kuriems inkstų akmenys susidarė pakartotinai.
24 Tyrimo metu siekta palyginti gyvenimo kokybę pagal lytį. Surinkti 29 moterų (57%) ir 22 vyrų (43%)duomenys (3 pav.)
Palyginus GK vidurkius vyrų ir moterų grupėse (3 lentelė) nustatyta, kad vidurkiai reikšmingai skyrėsi penkiose poskalėse (p<0,05) – fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, energingumo ir gyvybingumo, socialinės funkcijos ir emocinės būklės srityse. Analizuojant šias poskales nustatyta, kad visus statistiškai reikšmingus kriterijus geriau vertino vyrai.
Tyrimo metu lyginta gyvenimo kokybė pagal amžiaus grupes. Į grupę iki 50m. pateko 5 (10%), į 50-60m. grupę – 14 (27%), į 60-70m. grupę – 23 (45%), į grupę virš 70m. – 9 (18%) respondentai (4pav.).
Palyginus GK vidurkius skirtingose amžiaus grupėse (4 lentelė) nustatyta, kad vidurkiai reikšmingai skyrėsi (p<0,05): veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, energingumo ir gyvybingumo, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų ir emocinės būklės srityse. Analizuojant šias poskales nustatyta, kad senstant rezultatai ir gyvenimo kokybė prastėja.
26 Taip pat tyrimu norėta išsiaiškinti kaip skiriasi gyvenimo kokybė tarp pacientų operuotų PNL ir atvira nefrolitotomija. Per 2011-2016m. laikotarpį LSMUL KK atviru būdu operuota tik 2 kartus, duomenys gauti iš vieno paciento. Palyginus GK rodiklius tarp pacientų operuotų šiais skirtingais būdais (5 lentelė), nustatyta, kad nepavyko gauti statistiškai reikšmingų rezultatų.
12. REZULTATŲ APTARIMAS
2015 metais Ispanijoje D. A. Perez-Fentes ir kolegos atliko prospektyvinį tyrimą, kuriame naudojo SF-36 klausimyną, siekdami išsiaiškinti 2010-2012m. PNL metodu operuotų pacientų gyvenimo kokybę. Tyrime dalyvavo 40 respondentų, kurių gyvenimo kokybė įvertinta 2 savaitės iki operacijos, 3 mėnesiai po operacijos ir metai po operacijos. Statistiškai reikšmingas pagerėjimas susijęs su akmenų pašalinimu po 3 mėnesių nustatytas pagerėjimas pagal 4 kriterijus: fizinio aktyvumo (p= 0.013), veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų ( p= 0.004),skausmo( p = 0.000) ir emocinės būklės ( p = 0.031), o po metų pastebėtas pagerėjimas dar ir socialinėje funkcijoje( p = 0.004)[47].
D. Staios ir kiti 2007m. Londone atliko prospektyvinį tyrimą. Šio tyrimo tikslas - palyginti pacientų gyvenimo kokybę prieš PNL ir po procedūros praėjus šešioms savaitėms, naudojant SF-36 klausimyną. Tyrime dalyvavo 22 pacientai, tarp kurių nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas dviejose su gyvenimo kokybe susijusiose poskalėse: veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų ir bendrame sveikatos vertinime[48].
Mūsų atliktame retrospektyviniame tyrime dalyvavo 51 pacientas iš 82, kuriems 2011-2016m. atlikta PNL. Tyrimo duomenys atskleidė, kad pacientai kuriems akmenligė nepasikartojo, bendrą sveikatą (p = 0,047), energingumą ir gyvybingumą (p = 0,049) vertiną žymiai geriau, nei tie, kuriems inkstų akmenys susidarė pakartotinai. Fizinio aktyvumo (p = 0,039), veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų (p = 0,012), energingumo ir gyvybingumo (p = 0,015), socialinės funkcijos (p = 0,040) ir emocinės būklės (p = 0,043) srityse nustatyta reikšmingai geresnė gyvenimo kokybė vyrų tarpe lyginant su moterimis. Lyginant respondentus pagal amžiaus grupes rezultatai rodo, kad veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų (p = 0,002), energingumo ir gyvybingumo (p = 0,000), veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų (p = 0,006) ir emocinės būklės (p = 0,001) poskalėse geriausia gyvenimo kokybe pasižymi žmonės iki 50m, o kitose grupėse su didėjančiu amžiumi gyvenimo kokybė prastėja.
Dėl duomenų trūkumo, nepavyko palyginti atviros nefrolitotomijos ir PNL įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Tai, kad tirtame laikotarpyje šiuo būdu operuoti tik 2 pacientai, puikiai atspindi Lietuvos specialistų gebėjimą taikyti naujausius metodus ligos gydymui.
28
13. IŠVADOS
1. Pacientai, kuriems po PNL akmenligė nepasikartojo, pasižymi geresne gyvenimo kokybe. Labiausiai išsiskiria geresnis bendros sveikatos vertinimas ir energingumas/gyvybingumas.
2. Vyrai, kuriems atlikta PNL vertina savo gyvenimo kokybę geriau nei moterys. Statistiškai reikšmingas skirtumas: fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, energingumo ir gyvybingumo, socialinės funkcijos ir emocinės būklės srityse. Respondentai iki 50m, lyginant su kitomis grupėmis, geriau jaučiasi šiose srityse: veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, energingumo ir gyvybingumo, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų ir emocinės būklės.
3. Atviros inkstų operacijos yra išstumtos ir nebenaudojamos įprastoje LSMUL KK praktikoje, išskyrus atvejus, kuomet kiti metodai negalimi.
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] L. Mayans, “Nephrolithiasis,” Prim. Care - Clin. Off. Pract., vol. 46, no. 2, pp. 203–212, 2019, doi: 10.1016/j.pop.2019.02.001.
[2] E. M. Worcester and F. L. Coe, “Nephrolithiasis,” Prim. Care - Clin. Off. Pract., vol. 35, no. 2, pp. 369–391, 2008, doi: 10.1016/j.pop.2008.01.005.
[3] J. B. Ziemba and B. R. Matlaga, “Epidemiology and economics of nephrolithiasis,” Investigative and
Clinical Urology, vol. 58, no. 5. Korean Urological Association, pp. 299–306, Sep. 01, 2017, doi:
10.4111/icu.2017.58.5.299.
[4] E. Cicerello, “Uric acid nephrolithiasis: An update,” Urologia, vol. 85, no. 3, pp. 93–98, 2018, doi: 10.1177/0391560318766823.
[5] D. Y. Chung et al., “Comparison of stone-free rates following shock wave lithotripsy, percutaneous nephrolithotomy, and retrograde intrarenal surgery for treatment of renal stones: A systematic review and network meta-analysis,” PLoS One, vol. 14, no. 2, pp. 1–24, 2019, doi:
10.1371/journal.pone.0211316.
[6] T. Yasui et al., “Pathophysiology-based treatment of urolithiasis,” Int. J. Urol., vol. 24, no. 1, pp. 32– 38, 2017, doi: 10.1111/iju.13187.
[7] F. Praus and M. Schönthaler, “Modifiable and non-modifiable risk factors for urolithiasis,” Urol. , vol. 58, no. 11, pp. 1281–1288, 2019, doi: 10.1007/s00120-019-01031-9.
[8] S. Sharma et al., “Prevalence and predictors of primary hyperparathyroidism among patients with urolithiasis,” Endocr. Pract., vol. 23, no. 11, pp. 1311–1315, 2017, doi: 10.4158/EP171759.OR. [9] V. O. Edvardsson et al., “Hereditary causes of kidney stones and chronic kidney disease,” Pediatr.
Nephrol., vol. 28, no. 10, pp. 1923–1942, 2013, doi: 10.1007/s00467-012-2329-z.
[10] L. B. E. Shields, D. S. Peppas, and E. Rosenberg, “Xanthine calculi in a patient with Lesch-Nyhan syndrome and factor V Leiden treated with allopurinol: Case report,” BMC Pediatr., vol. 18, no. 1, pp. 5–9, 2018, doi: 10.1186/s12887-018-1197-5.
[11] I. Sorokin, C. Mamoulakis, K. Miyazawa, A. Rodgers, J. Talati, and Y. Lotan, “Epidemiology of stone disease across the world,” World J. Urol., vol. 35, no. 9, pp. 1301–1320, 2017, doi: 10.1007/s00345-017-2008-6.
[12] P. Wändell, A. C. Carlsson, X. Li, D. Gasevic, J. Sundquist, and K. Sundquist, “Urolithiasis in immigrant groups: a nationwide cohort study in Sweden,” Scand. J. Urol., vol. 53, no. 1, pp. 69–76,
30 2019, doi: 10.1080/21681805.2019.1593241.
[13] M. Courbebaisse, C. Prot-Bertoye, and M. Daudon, “Nephrolithiasis: From mechanisms to preventive medical treatment,” Nephrol. Ther., vol. 16, no. 1, pp. 65–75, 2020, doi: 10.1016/j.nephro.2020.01.001. [14] L. Beara-Lasic and D. S. Goldfarb, “Nephrolithiasis in women: How different from men?,” Curr. Opin.
Nephrol. Hypertens., vol. 29, no. 2, pp. 201–206, 2020, doi: 10.1097/MNH.0000000000000577.
[15] K. Sakhaee, N. M. Maalouf, and B. Sinnott, “Kidney stones 2012: Pathogenesis, diagnosis, and management,” J. Clin. Endocrinol. Metab., vol. 97, no. 6, pp. 1847–1860, 2012, doi: 10.1210/jc.2011-3492.
[16] M. T. Keddis and A. D. Rule, “Nephrolithiasis and loss of kidney function,” Curr. Opin. Nephrol.
Hypertens., vol. 22, no. 4, pp. 390–396, 2013, doi: 10.1097/MNH.0b013e32836214b9.
[17] D. Roberson, C. Sperling, A. Shah, and J. Ziemba, “Economic Considerations in the Management of Nephrolithiasis,” Curr. Urol. Rep., vol. 21, no. 5, 2020, doi: 10.1007/s11934-020-00971-6.
[18] J. Corbo and J. Wang, “Kidney and Ureteral Stones,” Emerg. Med. Clin. North Am., vol. 37, no. 4, pp. 637–648, 2019, doi: 10.1016/j.emc.2019.07.004.
[19] S. V. Wiener, S. P. Ho, and M. L. Stoller, “Beginnings of nephrolithiasis: Insights into the past, present and future of Randall’s plaque formation research,” Curr. Opin. Nephrol. Hypertens., vol. 27, no. 4, pp. 236–242, 2018, doi: 10.1097/MNH.0000000000000414.
[20] Z. Zhao, J. Fan, Y. Liu, J. de la Rosette, and G. Zeng, “Percutaneous nephrolithotomy: position, position, position!,” Urolithiasis, vol. 46, no. 1, pp. 79–86, 2018, doi: 10.1007/s00240-017-1019-5. [21] A. Ibrahim, D. Wollin, G. Preminger, and S. Andonian, “Technique of Percutaneous Nephrolithotomy,”
J. Endourol., vol. 32, no. May, pp. S17–S27, 2018, doi: 10.1089/end.2018.0047.
[22] K. R. Ghani et al., “Percutaneous Nephrolithotomy: Update, Trends, and Future Directions,” Eur. Urol., vol. 70, no. 2, pp. 382–396, 2016, doi: 10.1016/j.eururo.2016.01.047.
[23] T. Knoll et al., “Percutaneous nephrolithotomy: technique,” World J. Urol., vol. 35, no. 9, pp. 1361– 1368, 2017, doi: 10.1007/s00345-017-2001-0.
[24] D. K. C. Mak, Y. Smith, N. Buchholz, and T. El-Husseiny, “What is better in percutaneous
nephrolithotomy - Prone or supine? A systematic review,” Arab J. Urol., vol. 14, no. 2, pp. 101–107, 2016, doi: 10.1016/j.aju.2016.01.005.
[25] A. P. Ganpule, M. Vijayakumar, A. Malpani, and M. R. Desai, “Percutaneous nephrolithotomy (PCNL) a critical review,” Int. J. Surg., vol. 36, no. PD, pp. 660–664, 2016, doi: 10.1016/j.ijsu.2016.11.028. [26] P. L. Vande Lune et al., “Image-Guided Access for Percutaneous Nephrolithotomy: A Single-Center
Experience in 591 Patients,” Curr. Urol., vol. 12, no. 4, pp. 210–215, 2019, doi: 10.1159/000499304. [27] A. Heinze, A. S. Gozen, and J. Rassweiler, “Tract sizes in percutaneous nephrolithotomy: Does
miniaturization improve outcome?,” Curr. Opin. Urol., vol. 29, no. 2, pp. 118–123, 2019, doi: 10.1097/MOU.0000000000000574.
[28] J. Desai and R. Solanki, “Ultra-mini percutaneous nephrolithotomy (UMP): One more armamentarium,” BJU Int., vol. 112, no. 7, pp. 1046–1049, 2013, doi: 10.1111/bju.12193.
[29] D. Cao, L. Liu, H. Liu, and Q. Wei, “A comparison among four tract dilation methods of percutaneous nephrolithotomy: A systematic review and meta-analysis,” Urol. Res., vol. 41, no. 6, pp. 523–530, 2013, doi: 10.1007/s00240-013-0598-z.
[30] Y. Li et al., “One-shot versus gradual dilation technique for tract creation in percutaneous
nephrolithotomy: A systematic review and meta-analysis,” Urol. Res., vol. 41, no. 5, pp. 443–448, 2013, doi: 10.1007/s00240-013-0583-6.
[31] F. Wezel, C. Mamoulakis, J. Rioja, M. S. Michel, J. De La Rosette, and P. Alken, “Two contemporary series of percutaneous tract dilation for percutaneous nephrolithotomy,” J. Endourol., vol. 23, no. 10, pp. 1655–1661, 2009, doi: 10.1089/end.2009.0213.
[32] Y. Xun et al., “Tubeless versus standard percutaneous nephrolithotomy: An update meta-analysis,”
BMC Urol., vol. 17, no. 1, pp. 1–17, 2017, doi: 10.1186/s12894-017-0295-2.
[33] Q. Li, L. Gao, J. Li, Y. Zhang, and Q. Jiang, “Total tubeless versus standard percutaneous
nephrolithotomy: a meta-analysis,” Minim. Invasive Ther. Allied Technol., vol. 29, no. 2, pp. 61–69, 2020, doi: 10.1080/13645706.2019.1581224.
[34] I. Kyriazis, V. Panagopoulos, P. Kallidonis, M. Özsoy, M. Vasilas, and E. Liatsikos, “Complications in percutaneous nephrolithotomy,” World J. Urol., vol. 33, no. 8, pp. 1069–1077, 2015, doi:
10.1007/s00345-014-1400-8.
[35] C. Seitz et al., “Incidence, prevention, and management of complications following percutaneous nephrolitholapaxy,” Eur. Urol., vol. 61, no. 1, pp. 146–158, 2012, doi: 10.1016/j.eururo.2011.09.016. [36] R. Munver, F. C. Delvecchio, G. E. Newman, and G. M. Preminger, “Critical analysis of supracostal
access for percutaneous renal surgery,” J. Urol., vol. 166, no. 4, pp. 1242–1246, 2001, doi: 10.1016/S0022-5347(05)65745-X.
[37] B. Lojanapiwat and S. Prasopsuk, “Upper-pole access for percutaneous nephrolithotomy: Comparison of supracostal and infracostal approaches,” J. Endourol., vol. 20, no. 7, pp. 491–494, 2006, doi: 10.1089/end.2006.20.491.
[38] M. S. Borofsky and J. E. Lingeman, “The role of open and laparoscopic stone surgery in the modern era of endourology,” Nat. Rev. Urol., vol. 12, no. 7, pp. 392–400, 2015, doi: 10.1038/nrurol.2015.141. [39] Y. Chen et al., “Percutaneous nephrolithotomy versus open surgery for surgical treatment of patients
32 2019, doi: 10.1371/journal.pone.0206810.
[40] S. A. Rizvi et al., “Open surgical management of pediatric urolithiasis: A developing country
perspective,” Indian J. Urol., vol. 26, no. 4, pp. 573–576, Oct. 2010, doi: 10.4103/0970-1591.74464. [41] K. Megari, “Quality of life in chronic disease patients,” Heal. Psychol. Res., vol. 1, no. 3, p. 27, Sep.
2013, doi: 10.4081/hpr.2013.e27.
[42] S. R. Khan et al., “Kidney stones,” Nat. Rev. Dis. Prim., vol. 2, 2016, doi: 10.1038/nrdp.2016.8. [43] F. New and B. K. Somani, “A Complete World Literature Review of Quality of Life (QOL) in Patients
with Kidney Stone Disease (KSD),” Curr. Urol. Rep., vol. 17, no. 12, pp. 1–6, 2016, doi: 10.1007/s11934-016-0647-6.
[44] K. Bensalah, A. Tuncel, A. Gupta, J. D. Raman, M. S. Pearle, and Y. Lotan, “Determinants of Quality of Life for Patients With Kidney Stones,” J. Urol., vol. 179, no. 6, pp. 2238–2243, 2008, doi:
10.1016/j.juro.2008.01.116.
[45] N. Patel, R. D. Brown, C. Sarkissian, S. De, and M. Monga, “Quality of life and urolithiasis: The patient - reported outcomes measurement information system (PROMIS),” Int. Braz J Urol, vol. 43, no. 5, pp. 880–886, 2017, doi: 10.1590/S1677-5538.IBJU.2016.0649.
[46] D. Di Mauro, V. L. La Rosa, S. Cimino, and E. Di Grazia, “Clinical and psychological outcomes of patients undergoing Retrograde Intrarenal Surgery and Miniaturised Percutaneous Nephrolithotomy for kidney stones. A preliminary study,” Arch. Ital. di Urol. e Androl., vol. 19, no. 4, pp. 256–260, 2019, doi: 10.4081/aiua.2019.4.256.
[47] D. A. Pérez-Fentes, F. Gude, B. Blanco, and C. G. Freire, “Percutaneous nephrolithotomy: Short- and long-term effects on health-related quality of life,” J. Endourol., vol. 29, no. 1, pp. 13–17, 2015, doi: 10.1089/end.2014.0081.
[48] D. Staios, H. O. Andrews, T. Shaik, and N. N. P. Buchholz, “Quality of life after percutaneous
nephrolithotomy for caliceal diverticulum and secluded lower-pole renal stones,” J. Endourol., vol. 21, no. 5, pp. 515–519, 2007, doi: 10.1089/end.2006.0432.
15. PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Trumpa sveikatos apklausos forma (SF- 36 klausimynas)
Šiais klausimais norima išsiaiškinti Jūsų požiūrį į savo sveikatą. Ši informacija padės suprasti, kaip jaučiatės ir kaip Jums pavyksta užsiimti įprasta veikla. Prašome atsakyti į kiekvieną klausimą pažymint vieną langelį, geriausiai atitinkantį Jūsų atsakymą.
1. Apskritai, ar galite sakyti, kad Jūsų sveikata yra:
(Prašau pažymėti vieną atsakymą)
Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga Nebloga
2. Palyginus prieš 1 metus, kaip pasikeitė Jūsų sveikata dabar:
(Prašau pažymėti vieną atsakymą)
Žymiai geresnė, negu prieš 1 metus Truputį geresnė, negu prieš 1 metus Panaši, kaip ir buvo
Truputį blogesnė, negu prieš 1 metus Žymiai blogesnė, negu prieš 1 metus
34 3. Sveikata ir kasdieninė veikla
Šie klausimai yra apie veiklą, kurią Jūs atliekate kasdien. Ar Jūsų sveikata riboja šią veiklą? Jei taip, tai kiek?
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Taip, labai riboja Taip, truputį riboja Ne, neriboja visai a) Energinga veikla, tokia kaip bėgimas,
sunkių daiktų kėlimas, dalyvavimas įtemptame sporte
b) Vidutinio sunkumo veikla, tokia kaip stalo perstūmimas, valymas dulkių siurbliu
c) Kėlimas ir nešimas maisto prekių
d) Lipimas vieną aukštą
e) Lipimas keletą aukštų laiptais
Taip, labai riboja Taip, truputį riboja Ne, neriboja visai
f) Pasilenkimas, klūpojimas ar stovėjimas
g) Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro
h) Ėjimas pusę kilometro
i) Ėjimas 100 metrų
j) Prausimasis ir apsirengimas
4. Per pastarąsias 4 savaites, ar Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl fizinės sveikatos?
(Prašau atsakykite TAIP arba NE į kiekvieną klausimą)
TAIP NE
a) mažiau laiko praleidžiate darbe ar kitur
b) atlikote mažiau, negu Jūs norėtumėte
c) apribojote darbo rūšį ar kitą veiklą
d) iškilo sunkumai atliekant darbą ar kitą veiklą (pvz.: reikia žymiai daugiau pastangų)
5. Per pastarąsias 4 savaites, ar Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl kokių nors emocinių problemų (tokių kaip depresijos ar nerimo jautimas)
(Prašau atsakykite TAIP arba NE į kiekvieną klausimą)
TAIP NE
a) mažiau laiko praleidžiate darbe ar kitur
b) atlikote mažiau, negu norėtumėte
c) neatlikote darbo ar kitų užduočių taip rūpestingai, kaip paprastai
6. Per pastarąsias 4 savaites, kaip Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jums bendrauti su šeima, draugais, kaimynais ar grupėmis?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Ne, visiškai ne Nežymiai Vidutiniškai Gana nemažai Ypatingai
7. Kokio intensyvumo būdavo kūno skausmai per pastarąsias 4 savaites?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Nebuvo Labai silpni Silpni Vidutinio intensyvumo Sunkūs Labai sunkūs
36 8. Per pastarąsias 4 savaites, kaip skausmas pertraukė Jūsų normalų darbą (įskaitant namų ruošą ir
darbą ne namie)?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Ne, visai ne Labai nedaug Vidutiniškai Gana nemažai Ypatingai JŪSŲ JAUSMAI
9. Šie klausimai yra apie Jūsų savijautą ir kaip Jūs tai apibūdintumėte per paskutinį mėnesį. (Kiekvienam klausimui parinkite po vieną atsakymą).
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Visada Dažniau- siai
Kartais Retkarčiais Retai Niekada Kaip dažnai per pastarąjį
mėnesį: a) Ar Jūs jautėte gyvenimo pilnatvę? b) Ar Jūs buvote labai nervingas?
c) Ar Jūs jautėtės tokios blogos nuotaikos, kad niekas negalėjo Jūsų pralinksminti?
d) Ar Jūs jautėtės ramus ir taikus?
Visada Dažniau- siai Kartais Retkar- čiais Retai Niekada e) Ar Jūs turėjote daug energijos? f) Ar Jūs jautėtės nuliūdęs ir niūrus? g) Ar Jūs jautėtės išsisėmęs? h) Ar Jūs buvote laimingas žmogus? i) Ar Jūs jautėtės pavargęs? j) Ar Jūsų sveikata apribojo Jūsų socialinę veiklą (kaip draugų ar artimų giminių lankymas)?
BENDRA SVEIKATA
10. Prašau parinkti atsakymą, kuris geriausiai išreiškia teisingas ar klaidingas Jums yra kiekvienas iš šių tvirtinimų?
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Tiksliai teisingas
Dažniausiai teisingas
Nesu
įsitikinęs Dažniausiai klaidingas
Tiksliai klaidinga
s a) Man atrodo, kad aš labiau linkęs
sirgti negu kiti žmonės
b) Aš esu toks sveikas kaip ir kiti,
ką aš pažįstu
c) Aš manau, kad mano sveikata
blogės
d) Mano sveikata puiki
38 Priedas Nr. 2
SF-36 modelis
SF-36 klausimyno modelis
(Margarita Staniūtė Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną.
Priedas Nr. 3
Specializuotas akmenligės klausimynas
Anketoje užduodami klausimai, kuriais siekiama įvertinti Jūsų akmenligės po operacijos tolimesnė eiga. Jeigu Jūs nesate įsitikinęs, kaip atsakyti į kokį nors klausimą, prašom parinkite labiausiai tinkantį atsakymą ir jeigu norite, pateikite savo komentarus. Nepraleiskite per daug laiko atsakinėdami, nes greitas atsakymas dažnai ir būna teisingas.
1. Ar Jums pasikartojo akmenligės priepuolis?
(Prašau pažymėti vieną atsakymą)
TAIP NE
2. Ar Jums pasireiškė/kartojosi inkstų uždegimai?
(Prašau pažymėti vieną atsakymą)
TAIP NE
3. Kiek kartų pasikartojo inkstų uždegimai?
(Prašau pažymėti vieną atsakymą)
0 kartų 1-5 kartus Daugiau nei 5 kartus 4. Ar po operacijos konsultavotės su gydytoju urologu?
(Prašau pažymėti vieną atsakymą)
TAIP NE 5. Dėl kokios priežasties konsultavotės su gydytoju urologu?
( Prašau įrašyti atsakymą )
……… ………
