KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Vita Dumbliauskaitė
FARMACIJOS SPECIALISTO ĮTAKA PACIENTO PASIRINKIMUI ĮSIGYJANT VAISTINIUS PREPARATUS KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas (parašas) doc. dr. Vaidas Skyrius 2010 m. gegužės 12 d.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
FARMACIJOS SPECIALISTO ĮTAKA PACIENTO PASIRINKIMUI ĮSIGYJANT VAISTINIUS PREPARATUS KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE
Vita Dumbliauskaitė
Mokslinis vadovas doc. dr. Vaidas Skyrius
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. - Kaunas; 2010. 71p.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti vaistininko teikiamos farmacinės paslaugos įtaką pacientui pasirenkant vaistą, siekiant sumažinti farmakoterapijos kaštus.
Tyrimo metodika. 11 Kauno miesto seniūnijų visuomenės vaistinių buvo anonimiškai apklausti 312 farmacijos specialistai – vaistininkai ir farmakotechnikai, atlikta kompensuojamų vaistų receptų analizė. Pacientų apklausai buvo naudojamas sudarytas klausimynas. Klausimyno dalys leido išanalizuoti ir įvertinti generinės substitucijos taikymą vaistinėje, ištirti kokie motyvacijos veiksniai lemia vaisto parinkimą pacientui. Išanalizavus receptus nustatyta ar farmacijos specialistams yra palikta galimybė parinkti pigiausią išrašyto vaisto analogą.
Rezultatai. Respondentų vaistininkų amžiaus vidurkis – 39,64 metai, farmakotechnikų – 36,80 m.. Tyrimo metu buvo nustatyta statistiškai reikšmingas ryšys, kad farmakotechnikai dažniau informuoja pacientą apie turimą pigiausią vaistinėje analogą nei vaistininkai, nustatytas faktas, kad vaistininkai dažniau už farmakotechnikus pacientams parduoda pirmos pasiūlos vaistinį preparatą. Nustatėme, kokios priemonės farmacijos specialistus motyvuotų dirbti geriau ir efektyviau: dažniausiai pasitaikantis atsakymas darbo užmokesčio didinimas, finansinis stabilumas, minimi ir kursų organizavimai, teigiamas darbo vietos klimatas, geri santykiai su kolektyvų ir svarbiausiai su vaistinės vedėja.
Išvados. Analizuodami duomenis nustatėme, kad pacientą gydantis beveik visada palieka galimybę pacientui išrinkti vaistinį preparatą pagal veikliąją medžiagą. Vaistininkus geriausiai motyvuoja piniginiai paskatinimai. Nustatyta, kad vaistininkai dažnai gauna piniginį atlygį už parduotus tam tikrus vaistinius preparatus. Išanalizavus receptus nustatėme, kad pacientą gydantis gydytojas visada palieka vaistininkui galimybę išrinkti vaistinį preparatą. Paskaičiavus kaštus nustatyta, kad retais atvejais pacientui buvo parenkamas pigiausias rinkoje esantis to vaisto analogas.
SUMMARY
Management of Public Health
INFLUENCE OF PHARMACY SPECIALIST ON PATIENT’S CHOICE IN BUYING DIFFERENT TYPES OF DRUGS AT KAUNAS CITY PUBLIC PHARMACIES
Vita Dumbliauskaitė
Scientific supervisor doc. dr. Vaidas Skyrius
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of health Management. Kaunas, 2010. 71 pages.
The objective of present survey. To analyze and assess the influence of pharmacy services provided by pharmacist on patient’s choice in buying different types of drugs in order to reduce pharmacotherapy costs.
Methods applied in present survey. Anonymous questioning of 312 pharmacy specialists – pharmacists and pharmacy technicians from 11 public pharmacies of Kaunas city wards and an analysis of recompensed drugs prescriptions were performed. Patients were questioned using composed questionnaire. Particular parts of present questionnaire helped to analyze and assess generic substitution application in pharmacy, investigate what kind of motivation factors determine the choice of a drug for the patient. Analysis of drug prescriptions determined whether pharmacy specialists have a possibility to choose the cheapest analogue of prescribed drug or not.
Results. The average age of respondents pharmacists – 39.64 years, pharmacy technicians –
36.80 years. Present survey revealed the following statistically significant connections: pharmacy
technicians inform their patients about cheapest analogue available in their pharmacy more often than pharmacist; pharmacists sell primary supply drugs to their patients more often than pharmacy technicians. It was determined what kind of measures would motivate pharmacy specialists to work better and more efficiently: the most popular answer was wage increase, financial stability; respondents also mentioned organization of courses, positive workplace climate, good relationships with colleagues, especially with pharmacy manager.
Conclusions. Analysis of received data showed that treating doctor almost always leaves a
possibility to choose the most suitable drug for the patient according to active ingredient. The best
motivation for pharmacists is monetary encouragements. It was determined that pharmacists often receive monetary remuneration for particular drugs sold to patients. Analysis of drug prescriptions showed that treating doctor always leaves a possibility for pharmacist to choose the most suitable drug for the patient. Calculation of costs revealed the fact that only in rare cases the cheapest analogue of prescribed drug available in market was chosen for the patient.
TURINYS
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Farmacijos sektoriaus teisinis reglamentavimas ir farmacijos specialistų skaičius ... 9
1.1.1. Gera vaistinių praktika ... 11
1.1.2. Farmacinė rūpyba ... 12
1.2. Receptiniai vaistai ... 14
1.2.1. Referenciniai (etiniai) ir generiniai vaistai ... 18
1.2.2. Farmakoterapijos kaštų taupymai susiję su generiniais vaistiniais preparatais ... 22
1.3. Motyvacijos teorijos ... 27
1.3.1. Motyvacijos tyrimai ... 31
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ... 33
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 36
3.1. Generinės substitucijos siekiant taupyti pacientų išlaidas vaistams analizė... 36
3.2. Veiksnių lemiančių vaistų parinkimą pacientui analizė ... 47
3.3. Išrašytų receptų analizė ... 58
IŠVADOS ... 63
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 65
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga Gyv. – gyventojai
GVP – gera vaistinių praktika JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMU – Kauno medicinos universitetas LR – Lietuvos Respublika
m. – metai
Med. - medicininė
MPP – medicininės paskirties produktas Proc. – procentai
PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SA – Sveikatos apsaugos
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija Spec. - specialus
UAB – Uždaroji akcinė bendrovė
VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba VLK – Valstybinė ligonių kasa
SĄVOKOS IR TERMINAI
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą (26).
Generinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio (etinio) vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais (26).
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (26).
Referencinis (etinis) vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, įregistruotas bet kurioje EEE valstybėje pagal jos vidaus teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais, 6 straipsnio reikalavimais, taikant 8 straipsnyje numatytas nuostatas (26).
ĮVADAS
Sveikata – didžiausia visuomenės vertybė. Ji užtikrina asmens funkcionalumą ir naudingumą visuomenei. Vienas iš sveikatą išsaugančių ir ją atstatančių faktorių yra racionali
farmakoterapija.
Kasdien Lietuvoje ir visame pasaulyje daug žmonių apsilanko vaistinėse, norėdami įsigyti gydytojų paskirtų vaistinių preparatų. Būtent jie nurodo ir pataria, kokį vaistinį preparatą vartoti ar pasirinkti priklausomai nuo paciento individualių organizmo savybių, gydyti ūmias bei lėtines ligas, taip pat nepamirštant profilaktikos. Kita dalis vaistinės pacientų ieško jose nereceptinių vaistų, kurie padėtų savarankiškai gydyti įvairius negalavimus, dėl kurių, jų manymu, nebūtina kreiptis į gydytoją (6).
Paciento konsultavimas šiuo metu yra viena svarbiausių farmacinių paslaugų, suteikiamų visuomenės vaistinėje. Taip pat svarbu paminėti, kad vaistininkai yra lengviausiai prieinami sveikatos priežiūros specialistai, o vaistininko patarimai dažnai tampa lemiamu veiksniu, įtakojančiu vaistų įsigijimą.
Šiandien, svarbiausias vaistininko darbo objektas yra pacientas. Didėjant paciento poreikiams, vis svarbesnis tampa farmacijos specialisto vaidmuo parenkant vaistinius preparatus. Atsiranda būtinybė teikti tik kokybiškas paslaugas pacientams – tobulinant ir užtikrinant farmacinės paslaugos kokybę.
Aukščiausios kokybės farmacinė paslauga yra farmacinė rūpyba. Ji LR visuomenės vaistinės darbe dabar nėra privaloma. Farmacinių paslaugų kokybę galima tobulinti diegiant kokybės vadybos sistemas visuomenės vaistinėse (6).
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Išanalizuoti ir įvertinti vaistininko teikiamos farmacinės paslaugos įtaką pacientui pasirenkant vaistą, siekiant sumažinti farmakoterapijos kaštus.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti, kaip dažnai farmacijos specialistai (vaistininkai ir farmakotechnikai) vykdo generinę substituciją, siekiant taupyti pacientų išlaidas vaistams įsigyti.
2. Ištirti, kokie vaistinės darbuotojų (vaistininkų ir farmakotechnikų) motyvacijos veiksniai lemia vaisto parinkimą pacientui.
3. Išanalizuoti gydytojų išrašytus receptus siekiant nustatyti, ar farmacijos specialistams (vaistininkams ir farmakotechnikams) yra palikta galimybė parinkti pigiausią išrašyto vaisto analogą.
Temos aktualumas
Šiame darbe analizuojami ir kompleksiškai vertinami svarbūs motyvacijos veiksniai, kuriais vadovaujasi farmacijos specialistai, išduodantys vaistinius preparatus gyventojams, lyginant duomenis su išrašytais gydytojų receptais ir jų paliktomis galimybėmis parinkti pigiausius rinkoje esančius vaistų analogus. Pirmą kartą analizuojami gydytojų išrašyti receptai, bei vaistinės darbuotojų išduoti vaistiniai preparatai siekiant nustatyti vykdomą generinę substituciją, bei pacientų farmakoterapijos kaštų taupymą. Atliktas darbas turėtų atkreipti atsakingų institucijų, vaistinės vadovų bei darbuotojų dėmesį į mažmeninėje vaistų prekybos rinkoje susidariusią situaciją – pacientų lėšų, išleidžiamų vaistams, neracionalų panaudojimą. Svarbu paminėti kompensuojamų vaistų kainyno sudarymo tvarkos tobulinimą, bei vaistų įtraukimo į jį supaprastinimą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Farmacijos sektoriaus teisinis reglamentavimas ir farmacijos specialistų skaičius
Farmacijos sektorius yra Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos dalis, kuriai priskirtos įmonės vykdo vaistų gamybą, tiekimą ir pardavimą gyventojams. Lietuvoje vaistų politiką formuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Žinoma, kad visų sveikatos apsaugos sektorių kokybiškas bendradarbiavimas ir paslaugų teikimas įtakoja žmogaus sveikatą, gyvenimo kokybę ir visos valstybės socialinį gerbūvį (44).
SAM formuoja, įgyvendina politiką, rengia teisės aktus reglamentuojančius farmacinę veiklą, rengia projektus, teisės aktų projektus. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, šalies įstatymuose turi būti atspindėtos visos ES direktyvos. SAM rengia projektus, įteisinančius ES antrinės teisės nuostatas (45).
Pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis farmacinę veiklą Lietuvoje yra Farmacijos įstatymas, įsigaliojęs 2006 metų birželio 22 dieną. Šis įstatymas detalizuojamas Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės nutarimuose, SAM įsakymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose. Be abejo, teisės aktai reglamentuojantys farmacinę veiklą yra nuolat tobulinami, derinant juos su naujausiais ES pakeitimais, atspindint naujausius farmacijos mokslų pasiekimus. Siekiama užtikrinti farmacinės paslaugos kokybę, racionalų vaistų vartojimą – siekiant sumažinti savigydos problemas, gerinti vaistų prieinamumą, jų prieinamumą kaimo vietovėse (44 - 45).
Lietuvoje siekiama, kad bet kurio vaistinio preparato įtraukimas į kompensuojamų vaistų sąrašą būtų supaprastintas, vaistų kainodara būtų skaidri, būtų užtikrintas racionalus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų panaudojimas. Pasak farmacijos departamento atstovo, 2009 metais vaistų politika ir farmacijos sektoriaus plėtra buvo susiję su šalyje vykusiais politiniais ir socio – ekonominiais procesais: Lietuvos naryste ES, privataus kapitalo įsivyravimu bei laisva konkurencija, didėjančiu piliečių poreikiu gydytis kokybiškais vaistiniais preparatais. Šios priemonės leido užtikrinti palankias vaistų kainų formavimo ir kompensavimo sąlygas (46).
Vienas svarbiausiu vaistų politikos tikslų – užtikrinti, kad vaistai rinkoje būtų kokybiški, saugūs, bei veiksmingi. Lietuvoje farmacinę veiklą ir vaistų rinką kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM (VVKT) (51).
ES direktyvos, teisės aktai taip pat yra nuolatos tobulinami. ES institucijose svarstomi dokumentų projektai, siūloma stiprinti vaistų platinimo grandinėje dalyvaujančių asmenų veiklą, gamybos kontrolę, diskutuojama apie receptinių vaistų patekimą ir teikimą gyventojams (45).
Analizuojant farmacijos sektorių svarbu atsižvelgti į jame dirbančių žmonių skaičių, bei vaistinių skaičių Lietuvoje.
1 lentelė. Vaistinių skaičių pokytis Lietuvoje ir Kauno mieste 2004 – 2008 metais 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Lietuvos
Respublika
1218 1182 1497 1482 1515
Kauno miesto sav. 174 159 222 213 214
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2004 - 2008
Vaistinių skaičius Lietuvoje ir Kauno mieste nuolat augo, plėtėsi vaistinių tinklai, buvo atidaromos naujos vaistinės.
2 lentelė. Farmacininkų skaičių pokytis Lietuvoje ir Kauno mieste 2004 – 2008 metais
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Lietuvos
Respublika
2250 2398 2184 2743 2721
Kauno miesto sav. 629 690 624 797 773
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 2004 - 2008
Augant vaistinių skaičiui, specialistų poreikis taip pat kasmet augo. Duomenis palyginame su Jungtinės Karalystės farmacininkų skaičiumi:
3 lentelė. Farmacininkų skaičiaus pokytis Jungtinėje Karalystėje 2004 – 2008 metais
Metai Farmacininkų skaičius
2004 47007
2005 46787
2006 47206
2007 47971
2008 49633
Šaltinis: Royal Pharmaceutical Society 2009
Kaip matome iš pateiktos lentelės Jungtinėje karalystėje farmacininkų skaičius augo, lyginant 2004 m. ir 2008 m. farmacininkų skaičius paaugo – 2626 (62). Lyginant Lietuvos ir jungtinės Karalystės duomenis pastebima farmacijos specialistų skaičiaus augimo tendencija.
Taigi svarbiausias teisinis aktas Lietuvoje, kuris reglamentuoja farmacinę veiklą yra Farmacijos įstatymas. Žinoma, šis įstatymas yra nuolat tobulinamas, derinamas su naujais ES reikalavimais ir pakeitimais, siekiant atspindėti naujausius farmacijos mokslo laimėjimus.
Tačiau farmacinę veiklą Lietuvoje reglamentuoja ne tik šis įsakymas. Pacientams turi būti užtikrinta vaistinėje gaunamos paslaugos kokybė, vienas iš keliamų reikalavimų – Geros vaistinių praktikos įgyvendinimas, tobulinimas ir siekimas vaistinėse, nepamirštant svarbiausio – farmacinės rūpybos.
1.1.1. Gera vaistinių praktika
Kalbant apie teisinį vaistinių veiklos reglamentavimą svarbu paminėti geros vaistinių praktikos nuostatus. Gera vaistinių praktika – tai normos, nustatančios reikalavimus vaistinės veiklai, į kurias įeina farmacinės paslaugos teikimas ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimas. Svarbiausi geros vaistinių praktikos elementai yra farmacinė paslauga ir farmacinė rūpyba (43).
Gera vaistinių praktika ES direktyvose apibrėžiama, kaip garantuojanti, jog visi vaistiniai produktai yra tinkamai pagaminti, kontroliuojami kokybės standartų, kurie užtikrina tikslingą ir nežalingą jų naudojimą. ES farmacijos grupė yra nustačiusi kokybės standartus, kurie ir yra žinomi kaip gera vaistinių praktika. Vadovautis ir savo šalies teisinėje bazėje įtvirtinti ES direktyvas privalo kiekviena ES narė (56).
Geros vaistinių praktikos nuostatus Lietuvoje patvirtino SA ministras 2007-06-15 dieną. Šios praktikos tikslas - užtikrinti gyventojų ir visos visuomenės sveikatą. Norint įgyvendinti šį tikslą būtina aprūpinti gyventojus teisingai paženklintais, saugiais, kokybiškais vaistiniais preparatais ir medicininėmis prekėmis, suteikti jiems kokybišką farmacinę paslaugą ir vykdyti farmacinę rūpybą (6).
Remiantis Farmacijos įstatymu, išduodant vaistinius preparatus gyventojams, vaistininkas turi vadovautis šio įstatymo nuostatomis, kurios taip pat įtrauktos ir apibrėžtos Geros vaistinių praktikos nuostatuose (26).
Geros vaistinių praktikos nuostatuose yra nurodyta, kad vaistinius preparatus įsigyjantis pacientas turi gauti visą reikiamą informaciją apie vaistą (vartojimo būdą, tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas ir kt.). Kartu su vaistu turi būti pateikiamas pakuotės lapelis, spausdintas lietuvių kalba, ant pakuotės raštu turi būti pažymėta kaip ir kokiomis dozėmis vartoti vaistą (6).
Užtikrinant geros vaistinių praktikos nuostatų laikymąsi, vaistinėse privalu įdiegti kokybės vadybos sistemą – patvirtinti kokybės vadovą ir procedūras, šią veiklą nuolat tobulinti ir siekti aukštesnės teikiamų paslaugų kokybės.
1.1.2. Farmacinė rūpyba
Dažnai minima sąvoka - Farmacinė rūpyba – tai gydytojo, vaistininko ir paciento bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. Taip pat teisės aktuose reglamentuota paslaugos teikimo rūšis, kuri yra labai svarbi vaistinės pacientui gaunant kokybišką paslaugą vaistinėje. Farmacinės rūpybos tikslas – optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę bei siekti teigiamų klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis (6). Pasak J. W. Foppe van Mil, Nyderlandų farmacijos specialisto, farmacinė rūpyba yra apibrėžiama paprastai kaip „vaistininkas turi būti malonus pacientui“ (57).
Farmacinė rūpyba perspektyvi pagalbos priemonė siekiant įtvirtinti farmacinių paslaugų kokybę. Pirmą kartą farmacinės rūpybos terminas apibrėžtas 1975 metais kaip ,,pacientui suteikta rūpyba, užtikrinanti saugų ir racionalų vaistų vartojimą“. Po mokslinių tyrimų bei idėjų realizavimo praktikoje farmacinę rūpybą apibūdinti galime remdamiesi farmacinės rūpybos pradininkų amerikiečių L. Starnd ir Č. Heplerio apibrėžimu: ,,Farmacinė rūpyba – tai atsakingas gydymas vaistais, kurio tikslas – pasiekti neabejotinus rezultatus, pagerinančius paciento gyvenimo kokybę.“ Visą farmacinės rūpybos procesą galima išreikšti farmacinės rūpybos ciklu (1 pav.).
1 pav. Farmacinės rūpybos ciklas
Šaltinis: Skyrius V. 2006
Pateiktame paveiksle ciklas prasideda nuo problemos identifikavimo. Farmacinės rūpybos ciklas iliustruoja visą farmacinės rūpybos procesą. Vaistininko, teikiančio farmacinės
rūpybos paslaugas, darbas yra pradedamas nuo vaistų vartojimo problemos identifikavimo. Tik įvertinęs ir supratęs esamą ar galimą problemą vaistininkas gali pasiūlyti farmacinės rūpybos paslaugas pacientui (42).
Lietuvoje farmacinės rūpybos paslaugą gali teikti tik SA ministro nustatyta tvarka įvertintos vaistinės ir tobulinimosi kursą išklausę vaistininkai. Kompleksinį farmacinės rūpybos paslaugų teikimą sudaro duomenų apie gyventoją rinkimas, kaupimas ir tinkamas saugojimas, surinktų duomenų analizė ir tinkamas įvertinimas, gydymo vaistiniais preparatais plano sudarymas ir realizavimas, gydymo vaistiniais preparatais plano priežiūra, modifikacijos bei numatytų rezultatų siekimas Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Teikiant farmacinės rūpybos paslaugą, vaistininkui turi būti sudaryta galimybė laisvai naudotis farmacijos ir medicininių duomenų bazės informacija. Farmacijos ir medicininių duomenų bazėje gali būti kaupiami duomenys apie gyventojams gydytojo paskirtus ir savarankiškai įsigyjamus vaistinius preparatus (6).
Tarptautinėje farmacijos federacijos kongrese Nicoje (Prancūziją), 2002 metais buvo pristatytos farmacinės rūpybos programos, kuriose aktyviai dalyvauja ir vaistininkai. Farmacinės rūpybos pagrindas yra vertinti sveikatos pokyčius tarp ligonių sergančių lėtinėmis ligomis, stebėti jų gydymą, bei vertinti rezultatus (9).
2003 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 128 vaistinių vedėjai. Nustatyta, kad tik 2 proc. Lietuvos vaistinių įrengimas beveik atitinka farmacinės rūpybos keliamus reikalavimus. Buvo nustatyta, kad Lietuvos visuomenės vaistinės teikti farmacinės rūpybos paslaugų dar nepasirengusios, nes nė vienoje vaistinėje nesukurta duomenų bazė apie pacientų sveikatos būklės pokyčių monitoringą. Pažymima, kad keletas farmacinės rūpybos elementų, tokių kaip kraujospūdžio matavimas, rašytinės informacijos pacientui suteikimas buvo įgyvendinti beveik visose Lietuvos visuomenės vaistinėse (42).
Panaši situacija susijusi su farmacine rūpyba yra JAV, atlikti tyrimai JAV rodo, kad 25% farmacininkų niekada nesikalba su pirkėju, ir net 47% visų vaistinės pacientų niekada nėra gavę informacijos apie vaistą iš vaistinės personalo. Pacientai negauna žodinės informacijos iš vaistininko, visa reikiama informacija apie vaistą (vartojimo trukmė, veikimo laikas, galimas šalutinis poveikis) yra užrašoma ant lapelio ar ant vaisto pakuotės, 8% lankytojų negali perskaityti vaistininko rašto, dėl šios priežasties jie reikiamos informacijos neturi, vaistus vartoja savo nuožiūra. Iš visų apklaustųjų pacientų tik 48 % buvo paklausti vaistininko apie jau vartojamus vaistus, bei jiems buvo pasiūlyta kreiptis į gydytoją (52).
Tuo tarpu Kanadoje farmacinė rūpyba yra svarbus veiksnys farmacijos sferoje. Kaip pavyzdys galėtų būti, jog Kanadoje specialistai – farmacininkai apmokomi farmacinės
rūpybos programoje skirtoje pacientams sergantiems astma. Buvo palygintos įprastos paslaugos ir farmacinės rūpybos paslaugos rezultatai paciento gyvenimo kokybei. Tyrime dalyvavo 642 pacientai, jie stebėti vienerius metus. Tiekiant farmacinės rūpybos paslaugas 50 proc. pacientų palengvėjo astmos simptomai, 75 proc. rečiau kreipėsi skubios med. pagalbos, 75 proc. rečiau lankėsi pas gydytoją. Nedarbingumo dienų sumažėjo vidutiniškai 0,6 diena. Taigi galima teigti, kad vaistininkai teikdami farmacinės rūpybos paslaugą ženkliai pagerino gydymo vaistais rezultatus bei sumažino ekonominius kaštus sergantiems astma, bei pagerino jų socialinį gyvenimą (9).
Kaip pastebėta iš analizuotos literatūros, farmacinė rūpyba yra labai svarbus aspektas siekiant maksimalaus terapinio efekto minimalios ekonominėmis sąlygomis, kas Lietuvai yra ypač aktualu. Farmacinės rūpybos teigiami veiksniai yra savigydos mažinimo galimybė, visapusiškas ir kokybiškas bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros atstovų - gydytojo ir farmacijos specialisto, šių veiksnių teigiamus efektus turi pajusti pacientai.
1.2. Receptiniai vaistai
Šioje darbo dalyje apžvelgsime ir išanalizuosime tyrimui svarbų objektą - receptinius vaistus (etinius ir generinius). Atsižvelgsime į VVKT duomenis, pagal išleidžiamų pajamas receptiniams vaistams, taip pat pateiksime informaciją apie kompensuojamų vaistų bazinės kainos nustatymą.
Pagal Farmacijos įstatyme duotą apibrėžimą, receptiniai vaistai yra vaistiniai preparatai, kurių priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra. Šių preparatų receptų rašymo ir išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles tvirtina SAM. Įstatyme pažymima, kad šie preparatai ambulatoriškai besigydantiems pacientams išduodami (parduodami) tik pagal gydytojų receptus (26).
Receptiniai vaistai klasifikuojami pagal Farmacijos įstatymo 10 str., receptiniams vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną iš šių kriterijų:
1) vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;
2) dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;
3) jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau;
5) dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;
6) skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis);
7) skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti labai sunkius nepageidaujamos reakcijos padarinius, dėl kurių reikia gydytojo recepto ir specialaus paciento stebėjimo gydymo metu (26).
Informacija apie vaistinius preparatus pacientams gali būti teikiama tik farmacijos specialistų. Vaistiniai preparatai gali būti tiekiami LR rinkai tik kai yra įregistruoti LR vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše. Taip pat gali būti pateikti LR rinkai ir neregistruoti vaistiniai preparatai – vardinių vaistinių preparatų teikimo tvarka. Platinti juos gali tik didmeninio platinimo licenciją turintis asmuo, pardavinėti gyventojams – tik vaistinės veiklos licenciją turinti asmuo (39).
Receptas – nustatytos formos dokumentas, kurį išrašo gydytojas arba medicinos punktuose dirbantis bendruomenės slaugytojas, skirdamas vaistus ir/ar medicinos pagalbos priemones. Receptai yra 3 formų. Svarbu paminėti ir kompensuojamų vaistų paso sąvoką, tai iš 3 formos receptų sudarytas dokumentas, skirtas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kurių įsigijimo išlaidos arba jų dalis kompensuojamos iš PSDF biudžeto, išrašyti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (30). Vaistams išrašyti naudojami šių formų receptų blankai:
1. vaistams (išskyrus narkotinius ir kompensuojamuosius) – 1 formos blankas; 2. narkotiniams vaistams – 2 formos specialusis receptų blankas;
3. kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms –3 formos blankas. Jį sudaro du tuo pačiu eilės numeriu pažymėti receptų blankai, kurių antrasis spausdinamas ant savaiminio kopijavimo popieriaus. Minėtiems vaistams ir MPP išrašyti gali būti naudojamas ir 3 formos (išimties atvejams) seno pavyzdžio blankas. Tokį receptą gydytojas išrašo, jei apdraustasis neturi kompensuojamųjų vaistų paso, o vaisto neskyrimas gali sukelti grėsmę asmens gyvybei, arba jei kompensuojamieji vaistai ir MPP yra skiriami ES šalies narės piliečiui. Recepto 2 ir 3 formos blankai, gydytojo tapatybę patvirtinantys lipdukai bei kompensuojamųjų vaistų pasas yra griežtos apskaitos dokumentai. 3 formos receptų blankai pildomi vadovaujantis šių taisyklių:
a) Receptas rašomas lietuvių kalba, išskyrus gydytojo kreipimąsi į vaistininką dėl vaisto gamybos ir išdavimo, kuris rašomas lotyniškai.
b) Įrašus recepte taisyti draudžiama. Kitoje recepto blanko pusėje negali būti jokių įrašų, žymų, kitokių tekstinių ar grafinių ženklų.
c) Recepto dalyje – gydytojo kreipimesi (Rp.) – turi būti tiksliai nurodyta, vaisto forma, vaisto pavadinimas, stiprumas, dozuočių skaičius, taip pat vartojimo būdas, vienkartė dozė, vartojimo dažnumas, vartojimo laikas pagal šiuos reikalavimus:
d) vaistų pavadinimai: gatavi vaistai nurodomi prekiniais pavadinimais, tačiau nuo 2010 m. birželio 1 d., bus išrašomi tik tarptautiniais pavadinimais (recepte bus nurodoma tik veiklioji medžiaga). Jei kelių gamintojų vaistų prekiniai pavadinimai vienodi, nurodomas ir vaisto gamintojo pavadinimas. Vaistų pavadinimų trumpinti negalima;
e) vaisto stiprumas (vaistinės medžiagos kiekis) nurodomas: masės vienetais (gramais (g), miligramais (mg), mikrogramais (mcg)), tūrio vienetais (mililitrais (ml)), masės/tūrio vienetais (gramais/mililitre (g/ml)) ir veikimo vienetais;
f) dozuočių (vaisto vienetų) skaičius skiriamas atsižvelgiant į gydymo kursą, originalios pakuotės dydį ir šiomis taisyklėmis leidžiamą išrašyti kiekį;
g) vienkartinė dozė – vienu kartu vartojamas vaisto kiekis (pvz., po 1/2 tabletės, po 15 lašų, po 1 ampulę), vienkartinė dozė bei kiti nurodymai dėl vaisto vartojimo rašomi lietuvių kalba;
h) vartojimo būdas nurodomas tiksliai: gerti, tepti, švirkšti į raumenis ir t. t. Nepakanka nurodyti „išviršiniai“, „injekciniai“, „vartojimas žinomas“;
i) nurodomas vartojimo dažnumas: kiek kartų per dieną, kas kiek valandų ir pan. Jei gydytojas skiria kompensuojamųjų vaistų, kurių vartojimo dažnumas priklauso nuo ligos simptomų, arba kompensuojamųjų vaistų išorinių formų ar lašų, tai nurodo ir gydymo kurso trukmę;
j) nurodomas vartojimo laikas: prieš valgį, valgio metu, po valgio, prieš miegą ir kt. (30).
Kompensuojami vaistai ir jų kompensavimo suma priklauso nuo kompensavimo rūšies kurių, šiuo metu yra 12. (4 lentelė)
4 lentelė. Kompensacijų rūšys Kompensacijos
rūšies kodas
Kompensacijos rūšis Kompensacijos procentas
1 Vaikui 100
2 Neįgaliajam 100
3 Liga pagal sąrašą 100
4 Kita -
5 Vaikui -
6 Neįgaliajam 50
7 Pensininkui 50
8 Liga pagal sąrašą 80
9 Liga pagal sąrašą 50
10 Centralizuotai perkami vaistai 100 11 Centralizuotai perkami vaistai 80
12 Liga pagal sąrašą 90
Šaltinis: Radžiūnas R. ir kt. 2008
Lietuvoje gydymo įstaigos pirkdamos vaistinius preparatus privalo skelbti viešojo pirkimo konkursus. Siekdami skaidrinti ir racionalizuoti šia procedūrą SAM 2009 metais nusprendė centralizuotai pirkti vaistinius preparatus šalies ligoninėms per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) (28).
2007 m. pakeista kompensuojamų vaistų iš PSDF finansavimo tvarka. Kad būtų užtikrintas geografinis vaistų prieinamumas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 805 patvirtintos Gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais ir medicininės paskirties produktais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas taisyklės, nustatančios tvarką, kaip kaimo gyventojai turi būti aprūpinami vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas (7;36).
LR SAM 2009 liepos 24 įsakymu Nr. V – 620 (39) buvo patvirtintas 2009 metų kompensuojamų vaistų kainynas. Šis kainynas pradėjo galioti nuo rugsėjo 1 dienos, juo savo darbe ir vadovaujuosi. Nuo šios dienos vaistinėse pasikeitė mažmeninės ir bazinės kompensuojamų vaistų kainos bei svarbiausiai – paciento priemoka. Į šį kainyną buvo įtraukti 1673 vaistai prekiniais pavadinimais. Lyginant su ankstesniais metais – 2008 – sąrašas pasipildė 161 vaistu. Svarbu pažymėti, kad šis sąrašas buvo papildytas pigesniais generiniais vaistiniais preparatais, dėl kurių sumažėjo kitų (etinių) kompensuojamų vaistų bazinės kainos. Tačiau tai lėmė, kad kai kuriems vaistiniams preparatams įtrauktiems į ankstesnius kainynus, paciento priemoka didėjo. Tačiau kiekvienoje vaistų grupėje visada yra analogiškų (su ta pačia veikliąja medžiaga) generinių vaistų, kurių priemoka yra mažesnė. Kaip ir minėta, remiantis LR SAM 2002 m kovo 8 dieną įsakymu NR. 112 (30) gyventojas turi būti
informuotas apie nustatytas priemokas ir jam turi būti pasiūlytas pigiausias vaistinis preparatas tai reiškia vaistas kurio priemoka yra mažiausias. Pavyzdžiui, vaistų bendriniu pavadinimu Letrozolum grupė, lyginant 2008 m. ir 2009 m. kainynus, šios grupės vaisto Femara 2.5 mg plėvele dengtos tabletės N30 kompensuojamoji (bazinė) kaina sumažėjo nuo 457,28 Lt iki 272,73 Lt už pakuotę, nes šalia jo buvo įrašyti nauji generiniai vaistai. Todėl dabar paciento, kuriam skiriamas vaistas Letrozole Accord 2.5 mg plėvele dengtos tabletės N28, priemoka būtų gerokai mažesnė (4,37 Lt) negu Femara 2.5 mg plėvele dengtos tabletės N30 (191,96 Lt) (5 Lentelė ).
5 lentelė: Letrozolum grupės vaistai įtraukti į 2009 metų kainyną šaltinis Vaisto pavadinimas Mažm.
kaina Lt
2009 m. bazinė kaina Lt
Paciento priemoka 100% Letrozole Accord 2,5 mg plėvele dengtos
tabletės N28 258,92 254,55 4,37
Letrozolas Polpharma 2.5 mg plėvele
dengtos tabletės N30 295,95 272,73 23,22
Letrozol-ratiopharm 2.5 mg plėvele
dengtos tabletės N30 322,16 272,73 49,43
Femara 2.5 mg plėvele dengtos tabletės
N30 464,69 272,73 191,96
Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009
1.2.1. Referenciniai (etiniai) ir generiniai vaistai
Farmacijos sektoriaus pažanga ir plėtra labai priklauso nuo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros. Rinkos tiekėjų pusėje veikia dviejų rūšių įmonės. Referencinius vaistus kuriančios ir gaminančios kompanijos vykdo aktyvią veiklą pažangių vaistų mokslinių tyrimų, kūrimo, gamybos, rinkodaros ir tiekimo srityse. Tokiems vaistams paprastai taikoma patentinė apsauga, kurios reikia kaip atlygio už naujoves ir paskatų imtis naujų mokslinių tyrimų. Kai patentinė apsauga baigiasi, patentinių vaistų įmonės praranda išimtines teises gaminti ir parduoti šiuos vaistus, o generinių vaistų gamintojai gali pateikti rinkai savo vaistus, kurie yra lygiaverčiai patentiniams vaistams, bet dažniausiai kainuoja gerokai mažiau. Tai padeda neviršyti visuomenės sveikatai skirto biudžeto, prisideda prie vartotojų gerovės didinimo ir kuria paskatas tolesnei pažangai (11).
Patentinių arba etinių vaistų gamintojai – tai kompanijos, investuojančios į mokslinius tyrimus, tyrimo ir diegimo veiklą bei kuriančios naujo terapinio poveikio preparatus. Jų atradimai labai svarbūs medicinos mokslo raidai. Remdamiesi šių kompanijų darbu, generinių
vaistų gamintojai, pasibaigus vaisto patento galiojimo laikui, kuris šiuo metu ES šalyse bei Lietuvoje yra 20 metų, ir vaisto tyrimų duomenų apsaugos laikotarpiui, kuris yra nuo 6 iki 10 metų, kuria jau egzistuojančių preparatų kopijas. Generinio vaisto veiklioji medžiaga yra tokia pati kaip ir originalo, o neveiksmingosios pagalbinės medžiagos gali būti kitokios (1).
Patentiniai vaistai ypač svarbūs farmacijos sektoriuje, nes jais įmonėms kompensuojamos dažnai labai didelės jų investicijos ir atlyginama už pastangas kuriant naujoves. Preliminarūs tyrimo duomenys taip pat leidžia manyti, kad patentinių vaistų įmonės kuria ir taiko gynybines patentavimo strategijas visų pirma tam, kad sutrukdytų kurti naujus konkuruojančius produktus. Dėl to gali atsirasti kliūčių naujovių kūrimui – konkuruojančių farmacijos įmonių patiriamų didesnių išlaidų (pavyzdžiui, atsiskaitymams su patento savininku) ar vėlyvo produkto pateikimo rinkai pavidalu.
Naujo vaisto gyvavimo ciklą sudaro trys skirtingi etapai: 1) mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros etapas iki pateikimo rinkai; 2) laikotarpis nuo pateikimo rinkai iki išimtinių teisių galiojimo laiko pabaigos (pavyzdžiui, patento galiojimo pabaigos); 3) laikotarpis po išimtinių teisių galiojimo pabaigos, kai generinių vaistų bendrovės gali patekti į rinką. Pasibaigus išimtinių teisių galiojimo laikui, rinkai galima pateikti generinius vaistus. Generinių vaistų užimama rinkos dalis skirtingose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Pagal vertę didžiausią rinkos dalį generiniai vaistai užima Lenkijoje (56 proc.), Portugalijoje (32 proc.) ir Vengrijoje (32 proc.), o mažiausią Airijoje (13 proc.), Prancūzijoje (15 proc.) ir Suomijoje (16 proc.) (11).
Generiniai vaistai yra sukuriami pagrindu žinomų vaistų, kuriais buvo prekiaujama daugelį metų. Generiniai vaistai yra tokios pačios sudėties (sudedamosios dalys), dozuotės forma yra tokia pati kaip originalių patentuotų vaistų, tačiau jiems nereikalingi sudėtingi ir brangūs kūrimo darbai. Kompanija prekiaujanti ir gaminanti tokius preparatus yra Vokietijoje esanti ,,Ratiopharm“ kompanija. Generalinis šios kompanijos direktorius Claudio Albrechtas teigia, kad mokslinių tyrimų išlaidos gali sudaryti nuo 15 iki 20 procentų originalaus firminio vaisto kainos. Štai čia jiems ir atsiranda vieta rinkoje. Ši kompanija perka sudedamąsias dalis iš gerai žinomų gamintojų ir kuria vaistus, kurie yra biologiškai lygiaverčiai originalioms formulėms. Vartojant tokius vaistus gydomasis poveikis pacientui turi būti toks pats kaip originalaus vaisto. Būtent tai ekspertai vadina biologiniu lygiavertiškumu. Bioekvivalentiškumo principas užtikrina, kad nepatentuoti vaistai prilygsta originalui veiksmingumo ir saugumo prasme (40).
Generinių vaistų apibrėžimas yra įtrauktas į LR Farmacijos įstatymą. Jame generinis vaistas yra apibrėžiamas kaip vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais. Farmacijos įstatyme nurodyta, kaip generiniai vaistai gali patekti į Lietuvos rinką. Vaistą galima teikti kaip generinį nepateikiant ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų, jei referencinis vaistinis preparatas, kuriam yra arba buvo suteikta rinkodaros teisė bet kurioje ES valstybėje arba bendrijoje ne mažiau kaip 8 metus. Generinį vaistą rinkai galima teikti praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės rinkodaros teisės suteikimo dienos. 2 metų laikotarpis, skaičiuojamas po duomenų išimtumo laikotarpio ir yra suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato rinkos išimtumo laikotarpis. Biologinio įsisavinamumo tyrimų duomenų nereikia pateikti įrodžius, kad generinis vaistinis preparatas atitinka Europos Sąjungos institucijų skelbiamų specialių gairių nustatytus kriterijus (26).
Tarptautinės vaistų gamintojų asociacijų federacijos (International Federation of Pharmaceutical Manufacturers Asssociations – IFPMA) internetiniame puslapyje generiniai vaistai yra apibrėžiami kaip jau esančių vaistų kopijos, kurias galima parduoti firminiu (patentuotu) pavadinimu (dažnai dar vadinama “firminiais generiniais vaistais”) arba nefirminiu aktyviosios medžiagos pavadinimu (tarptautiniu nefirminiu pavadinimu – INN International Nonproprietary Name) (10).
Europos Bendrijos direktyvoje 2001/83/EB generinis vaistinis preparatas apibrėžiamas kaip tos pačios farmacinės formos vaistinis preparatas, pasižymintis ta pačia veikliųjų medžiagų kiekybine ir kokybine sudėtimi kaip referencinis vaistinis preparatas ir kurio biologinis atitikimas referenciniam vaistiniam preparatui buvo įrodytas, atlikus atitinkamus biologinio aktyvumo tyrimus. Veikliosios medžiagos skirtingos druskos, esteriai, eteriai, izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai arba junginiai laikomi ta pačia veikliąja medžiaga, nebent jos labai skirtųsi pagal saugumą ir (arba) efektyvumą. Tokiais atvejais pareiškėjas privalo pateikti papildomą informaciją, įrodančią veikliosios medžiagos, kuriai išduodamas leidimas, įvairių druskų, esterių arba junginių saugą ir (arba) efektyvumą. Įvairios greito atpalaidavimo farmacinės formos vartojamos per burną, laikomos viena ir ta pačia farmacine forma. Nereikalaujama, kad pareiškėjas atliktų biologinio aktyvumo tyrimus, jei jis gali įrodyti, kad generinis vaistinis preparatas atitinka esminius kriterijus, kaip nurodyta atitinkamose išsamiose rekomendacijose (13).
Ratiopharm tinklapyje (www2.ratiopharm.com) generiniai vaistai yra apibūdinami, kaip nepatentuoti medikamentai, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos kaip ir originaliame firminiame vaiste, ir kuriais yra prekiaujama pagal patentų teisę. Pastarieji yra identifikuojami savo firminiu pavadinimu arba pagal tarptautiniu mastu pripažintus patentuotus mokslinius pavadinimus tokius kaip, atitinkančius tokią pačią kokybę, veiksmingumą, saugumą, griežtą patikrinimą ar yra pigesni (40).
Generinių vaistų įmonės generinius vaistus pateikė rinkai vidutiniškai 25 proc. mažesne kaina, palyginti su patentinių vaistų kaina iki pasibaigiant jų išimtinių teisių galiojimo laikui. 2007 metais, Bendrijos duomenimis, praėjus dvejiems metams nuo pateikimo rinkai, generiniai vaistai buvo vidutiniškai 40 proc. pigesni už patentinius vaistus, palyginti su ankstesne jų kaina. Pirmųjų metų pabaigoje generinių vaistų įmonės užėmė apie 30 proc. rinkos (pagal parduotų vaistų kiekį), o po dvejų metų – 45 proc. Rinkose, kuriose pradėta pardavinėti generinius vaistus, praėjus vieneriems metams po pirmo generinio vaisto pateikimo rinkai sveikatos sistema sutaupė vidutiniškai beveik 20 proc. išlaidų, o po dvejų metų – apie 25 proc. (ES vidurkis). Tačiau tyrimas rodo didelius skirtumus pagal generinių vaistų pateikimo rinkai poveikį skirtingose ES valstybėse narėse ir pagal skirtingus vaistus. Remiantis duomenimis apie tyrimo imties vaistus, į kuriuos išimtinės teisės baigė galioti 2000 – 2007 m. ir kuriems per šį laikotarpį (17-oje valstybių narių), pasibaigus išimtinių teisių į juos galiojimo laikui, išleista apie 50 mlrd. eurų, parengtinėje ataskaitoje apskaičiuota, kad jei rinkai nebūtų pateikta generinių vaistų, šios išlaidos būtų maždaug 14 mlrd. eurų didesnės. Tačiau jei šie generiniai vaistai būtų pateikti rinkai be jokio vilkinimo, būtų sutaupyta dar apie 3 mlrd. eurų ir išlaidos sumažintos dar daugiau kaip 5 proc. (11).
2008 metų lapkričio 28 dienos Europos Sąjungos tinklaraščio straipsnyje, Europos Komisija paskelbė preliminarią konkurencijos farmacijos sektoriuje ataskaitą, kurioje prieita prie išvados, kad farmacijos pramonės sektoriuje konkuruojama netinkamai. Svarbu paminėti, kad yra įrodymų, kad referencinių vaistų gamintojai dalyvavo veikloje, vilkinant arba stabdant konkurentų pagamintų vaistų patekimą į rinką – veikla nukreipta prieš generinių vaistų gamintojus. Dėl tokios veiklos visuomenės sveikatos biudžetas, mokesčių mokėtojai ir pacientai patiria daug papildomų išlaidų, taip pat nelieka paskatų diegti naujoves (2).
Pasak Europos Komisijos narės Neelie Kroes, konkurencija farmacijos produktų rinkoje yra labai svarbi, kad žmonės galėtų palankiomis kainomis įsigyti naujoviškų vaistų ir būtų užtikrinta, kad mokesčių mokėtojai optimaliai naudotųsi sveikatos priežiūros sistemos paslaugomis (54).
Farmacijos pramonė yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje, lyginant kitas pramonės šakas. Šis sektorius yra strateginis dėl ekonominio ir visuomenės sveikatos aspekto. Europai derėtų išsaugoti stiprų farmacinės pramonės sektorių, jį plėsti ir skatinti tyrimus, taip būtų užtikrinamas aukštas visuomenės sveikatos apsaugos lygis (12).
1.2.2. Farmakoterapijos kaštų taupymai susiję su generiniais vaistiniais preparatais
Kaip ir minėta farmacijos sektorius yra labai svarbus ES ekonomikai. 2007 m. kiekvienas europietis vaistams vidutiniškai išleido 430 eurų, galima teigti, kad ši suma – skirta vaistams, kasmet didės senstant visuomenei (15).
Tendencija, kad gyventojų amžius Europoje, o ir Lietuvoje, nuolat ilgėja, pastebima, jog išlaidos kompensuojamiems vaistams nuolat auga, tai galima iliustruoti VLK pateikiamais duomenimis:
6 lentelė. Išlaidų pokyčiai kompensuojamiems vaistams 2005 – 2009 metais Metai Išlaidos kompensuojamiems vaistams, planas, tūks. Lt
2009 778 845
2008 693 567
2007 587 765
2006 507170
2005 439958
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas 2009
Kaip matome iš pateiktos lentelės, kiekvienais metais suma skiriama vaistų kompensavimui auga, lyginant 2005 m. ir 2009 m. skirtumas yra 338887 Lt (20).
Vartojimo prekių kainos 2009 m. sausio mėn., palyginti su 2008 m. gruodžio mėn., padidėjo 2,9, paslaugų – 2,2 procento. Sveikatos priežiūros grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui įtakos turėjo 14,3 procento pabrangę farmacijos gaminiai, šių gaminių kainų padidėjimą lėmė nuo 2009 m. sausio 1d. vaistams taikomas iki 21 procentų padidintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (išliko lengvatinis 5 proc. PVM tarifas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies
kompensuojamos LR sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka) (31;63). Tuo tarpu PVM
mokestis ES šalyse yra įvairuos nuo 0 iki 25 procentų. 0 procentu PVM taiko Airija, Kipras, Malta ir Jungtinė karalystė, didžiausias PVM mokestis yra Danijoje ir Švedijoje (55).
2 pav. PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicininės pagalbos priemonėms kompensuoti (mln. Lt)
Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa 2009
Iš pateiktų VLK duomenų matome, kad PSDF biudžeto išlaidų planas vaistams nuo 1998 iki 2007m. buvo viršijamas, tik 2008 ir 2009 m. planas nebuvo viršytas.
3 pav. Kompensuojamųjų vaistų receptų skaičius ir vidutinės recepto kainos pokytis
Kaip ir parodyta anksčiau, kompensuojamų vaistų poreikis auga nuo 2002 metų, vidutinė recepto kaina taip pat padidėjo, lyginant 2005 metus ir 2009 pokytis – 14 mln. lt. Recepto kainos augimui turėjo įtakos vaistinių antkainiai, nors rinkoje atsiradus generiniams vaistams suma turėjo mažėti.
4 pav. 2008/2009 vaistų ir MPP kompensuojama suma pagal kompensavimo lygius (mln. Lt)
Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa 2009
Kaip matome daugiausiai iš PSDF biudžeto kompensuojama 100 proc. vaisto ar MPP kainos. Kalbant apie kompensuojamų vaistų kainyną derėtų atkreipti dėmesį apie generinių vaistų įtraukimą į jį. Šių vaistų įtraukimo tvarka turi būti racionalesnė, kadangi yra naudojamos PSDF biudžeto lėšos. Jeigu į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną pirmą kartą įrašomas generinis vaistinis preparatas papildo jau esamą grupę, sudarytą tik iš vieno gamintojo vaistinių preparatų, įrašomo generinio vaistinio preparato gamintojo deklaruotos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė negu 70 procentų pigiausio jau esamo grupėje vaistinio preparato gamintojo deklaruotos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui. Kiti to paties bendrinio pavadinimo generiniai vaistiniai preparatai įrašomi į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną tik tada, kai jų veikliosios medžiagos kiekio bazinė kaina (formulė pateikta Priede Nr.1) yra ne didesnė negu jau esamos veikliosios medžiagos kiekio bazinė kaina ir neviršija 95 procentų referencinių (pasirinktų) šalių kainų vidurkio (37).
Praeina maždaug 7 mėnesiai, pasibaigus registruotą prekės ženklą turinčių vaistų patentų galiojimui, kol vartotojai gali įsigyti pigesnį generinį vaistą. Pagrindinė priežastis – vaistus gaminančios kompanijos naudoja įvairias priemones savo vaistų komercinio gyvavimo laikotarpiui tęsti. Tačiau, kaip patentiniai vaistai pradeda konkuruoti su generiniais
vaistais, kainos mažėja ir didesnė pacientų dalis gali jų įsigyti ir gydytis. Kainų pokyčiai gali būti ženklūs. ES Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad buvo atrinkti kelių rūšių vaistai ir apskaičiuota, kad būtų įmanoma sutaupyti 20 proc. biudžeto lėšų, jeigu generinis vaisto atitikmuo būtų pasirodęs rinkoje iš karto, tik pasibaigus patentinių vaistų patento galiojimui (15).
ES šalys yra raginamos imtis priemonių prieš klaidinančias informavimo kompanijas, kuriose abejojama generinių vaistų kokybe. Nustatyti tvarką, skirtą ypatingai pagreitinti generinių vaistų tvirtinimo procedūras, racionalizuoti bandymus, kuriais būtų tiriama papildoma vaistų nauda. Nustatyti priemones, kuriomis būtų skatinamas greitas generinių vaistų vartojimas ir didesnė kainų konkurencija. Šie pasiūlymai ypatingai naudingi ES piliečiams siekiant gauti naujų, saugių ir prieinamų vaistų (15).
ES yra žinoma „Skaidrumo“ direktyva (Tarybos direktyva 89/105/EEB), pagal kurią siekiama užtikrinti, kad nacionalinių kainų nustatymo ir išlaidų kompensavimo sprendimai būtų priimami skaidriai ir netrikdomi vidinės rinkos subjektų (14;56).
Vaistų kainodara ir kompensavimo sitemos, kurios yra parengtos valstybių narių paprastai yra labai sudėtingos. Kadangi kiekviena šalis naudoja skirtingas sistemas ir politikos kryptis, pritaikytas prie savo ekonomikos ir sveikatos poreikių. Šios sistemos yra reguliariai prižiūrimos, nors valstybės narės yra atsakingos už kainų nustatymą ir kompensavimo politiką, ES turi svarbų vaidmenį šioje srityje (56).
Atkreipiant dėmesį į generinių vaistų kainas pavyko rasti ,,Wall Street Journal“ atlikto tyrimo duomenis, kuriame buvo nustatyta, kad generinių vaistų kainos JAV gali kisti ir nebūti žemos. Pacientams, kuriems receptiniai vaistai yra kompensuojami, vaistų priemokos yra mažos, tačiau pacientams, kuriems receptiniai vaistai yra nekompensuojami, turi sumokėti nemažą vaisto kainą vaistinei. Apžvalgoje teigiama, kad bandant sumažinti išlaidas sveikatos priežiūrai, generiniai vaistai dažniausiai laikomi vienu geriausių sprendimų (16).
Generinių vaistų asociacijos (JAV) 2007 metų pranešime informuota, kad generiniai medikamentai – geras būdas mažinant sveikatos priežiūrai skiriamas išlaidas ir palengvinant kokybiško gydymo prieinamumą. 2007 metais generiniai vaistai sudarė 65 proc. JAV rinkos, o pastarųjų vaistų vartojimas išaugo nuo 40 iki 58 proc. Generinių vaistų gamybai išaugus 1 proc. kasmet JAV sutaupo 4 milijardus dolerių (60).
2005 metais lapkričio mėnesį buvo atliekamas Europos statistikos departamento tyrimas, kurio metu 37 Europos šalyse buvo lyginamos kainos tarp originalių (patentinių) vaistinių preparatų ir generinių. Sąrašą sudarė 181 produktas - 75 proc. originalių ir 25 proc. generinių vaistų – geriausiai parduodamų rinkoje. Informacija surinkta iš valstybėse esančių
informacinių sistemų, sveikatos apsaugos ministerijų, vadovaujančių farmacijos verslui asmenų, keliose šalyse kainos buvo renkamos aplankat vaistines.
5 pav. Vaistų kainų palyginimai tarp Europos šalių
Šaltinis: Konijn P. 2007
Šalys buvo suskirstytos į šešias grupes: 1 – dvi šalys – Šveicarija ir Islandija, kuriose kainos buvo žymiai aukštesnės už kitas Europos šalis, atitinkamai 60 proc. ir 87 proc. aukštesnės nei visų šalių vidurkis. 2 – šalyse kuriose kainos aukštesnės 15 ir 30 proc. lyginant su vidurkiu, tai 5 šalys. 3 – 0 – 15 proc. aukštesnės kainos nei Europos vidurkis, tai sekančios 7 šalys. 4 – 0 – 15 proc. žemesnės kainos nei Europos vidurkis tai dar 5 tyrime dalyvavusios šalys. 5 – didžiausia grupė, kuriose kainos yra žemesnės 68 – 80 proc. nei Europos šalių vidurkis, tarp šių šalių yra ir Lietuva (59).
Analizuojant kaštų sumas išleidžiamas vaistams ir MPP prekėms, pastebėta aiški tendencija – vaistų ir MPP poreikis kasmet auga, pavyzdžiui, dėl senstančios visuomenės ir ilgėjančio žmonių amžiaus. Farmakoterapija svarbus paciento gydymo būdas, tačiau jis ne visada ekonomiškai naudingai paskaičiuojamas ir vykdomas, pavyzdžiui, tai atsitinka dėl
komplikuoto Kompensuojamų vaistų kainyno sudarymo, taip pat neįtraukiant į kainyną naujų rinkoje esančių generinių vaistų, kurie savo veikimu ir terapiniu poveikiu nenusileidžia etiniams vaistams, nors yra kur kas pigesni.
Pacientas atėjęs į vaistinę įsigyti ar atsiimti išrašytų vaistų su kompensuojamų vaistų knygele privalo gauti farmacinę paslauga – jam turi būti suteikta visa informacija apie rinkoje esančius vaistinius preparatus, paaiškinta, kad jis gali išsirinkti iš kelių tą pačią veikliąją medžiaga turinčių preparatų jam labiausiai tinkantį, žinoma prieš tai išsiaiškinęs vartojamus vaistinius preparatus, alergijas ir kt.. Iš čia išplaukia klausimas: O kodėl farmacijos specialistas turi siūlyti pacientu vienokius ar kitokius vaistinius preparatus, aiškintis ir domėtis pacientu? Farmacijos specialisto darbo normos nurodytos įstatymuose ir GVP normose, tačiau ne visi jomis vadovaujasi, nes yra demotyvuojami teikti kokybišką paslaugą iš šalies. Savo darbe siekiu nustatyti motyvacines priemones, kurios padės vaistinės vadovybei, tinkamai motyvuoti farmacijos specialistus siekiant teikti kokybiškas paslaugas vaistinėje taip pat taupant paciento pinigus skirtus vaistams.
1.3. Motyvacijos teorijos
Analizuodama literatūrą pateikiu pagrindines motyvacijos teorijas, kuriomis gali būti naudojamasi farmacijos sektoriuje, motyvuojant vaistinės darbuotojus dirbti efektyviau – siekiant taupyti pacientų pinigus skiriamus vaistams – siūlant jiems išsirinkti vaistinius preparatus iš visų rinkoje (ar tuo metu vaistinėje turimų) vaistinių preparatų analogų, taip pat siekiant sumažinti žalą, kurią sąlygoja neteisinga savigyda vaistais..
Motyvacijos sąvoka gimė rinkodaros srityje, ją parėmė darbo psichologai ir sociologai, skatinami įmonių, kurios siekdamos sėkmingai vystytis, pajuto, kad reikia kitaip valdyti žmonių išteklius (5).
Motyvacijos žodžio kilmė siekia XX a. iki to laiko randama apie mokslininkų – psichologų minimus motyvus, kurie iššaukia tai ,,kas verčia veikti“. Tarptautinių žodžių žodyne, motyvacija apibūdinama kaip ,,elgesio, veiksmų, veiklos, skatinimo procesas, kurį veikia įvairūs motyvai ar jų visuma“. Motyvai - ,,veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu – aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai; materialūs arba idealūs tikslai; individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią suvokia pats žmogus“ taip apibrėžiami motyvai tarptautiniame žodžių žodyne (5;47).
Darbuotojai bus motyvuoti atlikti darbą tik tada, kai darbas bus kelias, vedantis prie jiems svarbaus poreikio patenkinimo. Kiekviena organizacija, siekdama savo tikslų, turi
užtikrinti žmonių poreikių stimuliuojantį patenkinimą. Poreikių tenkinimas skatina žmones dirbti, o kaip jie nepatenkinami, žlugdoma darbuotojų motyvacija. Vadovai, siekiantys efektyviai vadovauti žmonėmis, turi gerai suprasti jų poreikių prioritetus. Svarbu žinoti, kaip poreikiai gali būti geriausiai patenkinami darbe ir kokią įtaką žmogaus poreikiams turi įvairios motyvacijos formos (4). Svarbu išsiaiškinti vaistinės darbuotojų poreikius, kad būtų galima siekti tinkamos motyvacijos formos vaistinėse, kurios užtikrintų ne tik pacientams teikiamą kokybišką paslaugą, bet ir tinkamai motyvuotų vaistinės darbuotojus, kurie būtu patenkinti savo dirbamu darbu ir gaunamu atlygiu už jį.
Kaip ir minėta, motyvacija priklauso nuo skirtingų individų, aplinkos sąlygų, laiko, todėl ji nėra pastovi ir visiems pritaikoma, tai nuolat kintantis reiškinys (3). Analizėje pateiksiu tris pagrindines motyvacijos koncepcijas, kurios turi skirtingą požiūrį į individą, vertybes bei individų skatinimo priemones.
Geriausiu XX a. Motyvacijos kūrėju galima laikyti F. Taylor. Jis teigė, kad darbininkai užduotis atliks geriau, jeigu jų darbo užmokestis priklausys nuo darbo rezultatų. Geriausias darbuotojas – tiksliai vykdantis jam patikėtas užduotis ir už tai gaunantis atlygį. Darbo motyvacija tokioje aplinkoje apsiriboja tiksliu nurodymų vykdymu ir reikalavimu iš darbininko. Žmonių interesai menki: nori turėti darbą, kurio dėka jiems ir šeimoms būtų garantuotas pragyvenimas (3). Tačiau kalbant apie farmacijos sferą svarbu paminėti, kad ši teorija ne visada yra taikytina, ypač dabartiniais laikais, kai teisinė vaistų pardavimo ar išdavimo bazė nėra griežtai nustačiusi taisyklių, kuriomis siektina taupyti paciento išleidžiamus pinigus vaistams. Taylor idėja būtų galima panaudoti tuomet kaip vaistinės darbuotojas išduodamas geriausiai tinkančius ir pigiausius vaistus pacientui būtu motyvuotas paskatinimais. Taylor idėjos yra vertinamos ir šiais laikas, jis turi daug pasekėjų, tačiau vėlesni D. McGregor, F. Herdzberg, A. Maslow tyrinėjimai ir darbai įrodė, kad individas nėra mašina, motyvuojama tik komandomis, bausmėmis ir atlygiu.
Žinomiausi motyvacijos koncepcijų kūrėjų darbuose, A. Maslow ir D. McGregor, dažniausiai atrandama mintis, kad žmonės nėra ir negali būti vienodi, panašios gali būti jų savybės, kurias galima nustatyti ir sugrupuoti.
Žmonės visada trokšta saviraiškos, todėl jiems reikia suteikti autonomiją, skirti didelės atsakomybės reikalaujančias užduotis. Tai trečios kartos motyvacijos teorijos kurios apima ne tik išorinę, bet ir vidinę motyvaciją. Tačiau svarbu nustatyti organizacijoje dirbančių žmonių poreikius, kadangi yra nemažai dirbančiųjų, kurių pagrindinės motyvacinės priemonės išlieka – darbo užmokesti ir geros darbo sąlygos (3).
XX a. buvo ,,pelningiausias ir turtingiausias“ kuriant motyvacijos teorijas. Šio laikotarpio metu buvo suformuotos trys konkrečios ir šiuo metu labai paplitusios teorijos:
• X teorija ir Y teorija; • Hierarchijos teorija; • Dviejų veiksnių teorija.
D. McGregor teorijose X ir Y labai akivaizdžiai parodo du kraštutinius vadovo požiūrius į darbuotoją ir vadovo elgesį su jais. Remiantis teorija X vadovas turi keltą prielaidų, kuriomis vadovaujasi: a) darbuotojo prigimtis yra nekęsti darbo ir kaip įmanoma stengtis jo išvengti; b) kadangi darbuotojai nekenčia daro juos būtina bausti, versti, kontroliuoti ir gąsdinti bausmėmis, norint pasiekti pageidaujamų rezultatų; c) darbuotojai nenori atsakomybės, ir jiems yra geriau gauti atitinkamus nurodymus; d) darbuotojai labiausiai vertina saugumą ir nesistengia siekti ko nors daugiau (41).
Pagal teoriją Y vadovas nusistato sekančia prielaidas: a) jei žmonės įsipareigoja siekti kokių nors tikslų, jie patys save kontroliuos; b) darbuotojai laiko darbą natūraliu procesu, kaip pavyzdžiui poilsį; c) žmogus gali išmokti prisiimti atsakomybę ir jos siekti, jei yra sudaromos tinkamos sąlygos; d) daugelis žmonių geba priimti geru sprendimus; e) vidutinio žmogaus intelektinės savybės išnaudojamos tik iš dalies (41). Daugelyje atveju galiam teigti, kad vaistinėse turėtų būti paplitusi būtent Y teorija, kai specialistas prisiima visokeriopą atsakomybę už savo atliekamą darbą.
Analizuojant motyvacijos teorijas, literatūroje rasta informaciją apie Z teoriją, kuri yra pakankamai nauja ir paplitusi JAV. Z teorija, kurios pradininkas Japonų kilmės amerikiečių mokslininkas W. Ouchi. Z tipo modelis, kuriame suderinti labai skirtingi pagrindiniai valdymo JAV ir Japonijoje principai. Aukštos vidinės kultūros Z tipo organizacijoje buvo pritaikyti Japonijos šeimos pavyzdžiu besiremiančios valdymo filosofijos elementai. Vėlesniuose savo darbuose W. Ouchi pateikia organizacijos kaip klano modelį: darbuotojai, suvienyti organizacijos interesų, ištikimai ir pasiaukojančiai jai tarnauja; darbuotojai žino, kad jiems kada nors bus atlyginta, jų nereikia “pirkti” neatidėliotinu atlyginimu (18).
Taip pat labai žymus yra A. Maslow poreikių hierarchijos teorijos aiškinimas. Maslow teorija remiasi klinikiniais stebėjimais ir yra suformuotos dvi pagrindinės idėjos: a) Žmogaus poreikiai gali būti suskirstyti į grupes pagal 5 hierachijos lygius, kurie sudaro poreikių piramidę 6 pav. Poreikiai išsidėsto nuo žemiausio iki aukščiausio (žemiausias – fiziologiniai, aukščiausi – saviraiškos poreikiai) b) kol poreikis nėra patenkinamas jis yra motyvacijos šaltinis. Jei poreikis yra patenkinamas, motyvacijos šaltiniu tampa aukštesnio lygio poreikis (35).
6 pav. Maslow poreikių hierarchijos piramidė
Šaltinis: Maslow A. H. 2006
Maslow nurodo, kad kiekvienas žmogus turi 5 poreikių hierarchiją: fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, gyvenamoji vieta ir kt. kūno poreikiai), saugumo poreikiai (apsisaugojimas nuo fizinės ir emocinės žalos), socialiniai poreikiai – meilės ir priklausomybės (draugystė, prisirišimas, pripažinimas), pagarbos, savęs vertinimo poreikiai (savigarba, pripažinimas, dėmesys), saviraiškos poreikiai (siekimas tapti tuo kuo žmogus pajėgus tapti, tobulėjimas) (35). Įdomu paanalizuoti populiariausią ir ko gero labiausiai žinoma Maslow teoriją. Darbe atskleisime kokie veiksniai turi daugiausiai įtakos vaistinės darbuotojams, ar jiems svarbu tik fiziologiniai ir socialiniai poreikiai, ar vaistinės specialistai siekia saviraiškos.
F. Herdzberg buvo pasiūlyta dviejų veiksnių teorija, 1950 m. kartu su kolegomis jis apklausė 4000 įvairių sričių specialistų, prašydami detaliai apibūdinti dviejų tipų situacijas darbe: situacija sukėlusią pasitenkinimą ir nepasitenkinimą. Jis nustatė, kad darbuotojų nepasitenkinimą ar pasitenkinimą darbu lemia dvi skirtingos veiksnių grupės. Šie veiksniai buvo pavadinti higieniniais ir motyvaciniais (51;58).
Higieniniai veiksniai tai tokie veiksniai kurie yra susiję su aplinka – kuriai priskiriama vykdoma politika, darbo priežiūra, darbo sąlygos, organizacijos klimatas, atlyginimas ir kt. Jeigu higieninių veiksnių lygis nepakankamas, žmogus jaučia nepasitenkinimą darbu. Tačiau yra veiksnių, kurie neiššaukia nepasitenkinimo (pvz.: mokymai), kai jiems neskiriamas dėmesys, bet kai jei tinkamai panaudojami, tampa pasitenkinimo šaltiniu – tai motyvaciniai veiksniai (50;58). Savo darbe, anketinėje apklausoje specialistų klausėme, kokie veiksniai turi
įtakos jų darbo kokybei, ką jie norėtų pagerinti savo darbe, taip pat siekėme atskleisti kokie motyvaciniai veiksniai skatina juos dirbti efektyviau, gautus rezultatus pateiksime rezultatų aptarime.
1.3.1. Motyvacijos tyrimai
Tyrimų apie darbuotojų motyvaciją yra atlikta pakankamai nemažai, tiek analizuojant privataus sektoriaus dirbančių žmonių motyvacijas, tiek viešojo sektoriaus motyvaciją. Tačiau literatūroje nėra duomenų apie vaistinės darbuotojų motyvacijos priemones. Savo darbe sieksiu nustatyti, kokie pagrindiniai motyvacijos veiksniai motyvuoja vaistinėse dirbančius specialistus.
Motyvacija ar pasitenkinimas darbu nėra aiškūs ir išmatuojami dydžiai kaip, pavyzdžiui, kaina, dėl to tyrimai, siekiant nustatyti darbuotojų motyvaciją darbui, yra labai sudėtingi, reikia pasirinkti tinkamą instrumentą, norint pasiekti savo iškelto darbo tikslą (53).
Skirtingi tyrėjai naudoja individualias apklausos technikas (7 lentelė) 7 lentelė. Darbo motyvacijos matavimo instrumentai
Metodas Autoriai Metodo esmė
Darbo motyvacijos skalė Patchen, Pelz ir Allen Bandoma išsiaiškinti:
• Kiek žmonės įsitraukia į savo darbą; • Ar neprailgsta laikas darbe;
• Ar jei atlieka kokius papildomus darbus, kurie nėra privalomi;
• Kaip jei vertina savo darbą lyginant su kitais;
Įsitraukimo į darbą skalė
Lodah, Kejner Bandoma išsiaiškinti:
• Ar didžiausias žmonių pasitenkinimas susijęs su darbu;
• Ar svarbiausi gyvenimo momentai yra susiję su darbu;
• Ar žmonės siekia tobulumo darbe; • Ar žmonės pasišventę darbui;
• Ar žmonės asmeniškai įsitraukia į darbą; • Ar žmogui yra svarbesnių dalykų nei
darbas. Vidinės
motyvacijos skalė
Lawler, Hall Bandoma išsiaiškinti:
• Ar gerai atlikdami darbą žmonės jaučiasi kažką pasiekę;
• Ar gerai atlikdami darbus jaučia asmeninį augimą ir tobulėjimą;
• Ar gerai atlikdami darbą jaučia asmeninį pasitenkinimą;
• Ar geras darbo atlikimas padidiną savigarbą;
Metodas Autoriai Metodo esmė Lūkesčiai dėl
apdovanojimo
Rainey Bandoma išsiaiškinti:
• Ar gerai atlikdami darbą žmonės tikisi aukštesnio atlygio; Darbuotojo darbinės motyvacijos vertinimai iš kolegų perspektyvos
Guinon, Landy Bandoma išsiaiškinti kaip vertinamas asmens darbas:
• Iš komandos taško; • Užduoties koncentracija; • Savarankiškumas; • Indentifikacija su organizacija; • Smalsumas darbe; • Atkaklumas; • Profesinė indentifikacija. Šaltinis: Palidauskaitė J. 2007
Darbo motyvacija, įsitraukimo į darbą lygmuo, vidinė motyvacija, lūkesčiai siejami su darbo atlikimu bei kolegų vertinimai leidžia skirtingais rakursais pažvelgti į nagrinėjamą objektą. Išorinė motyvacija dažnai traktuojama kaip darbo užmokestis, paaukštinimas ir kiti atlygiai, o vidinė motyvacija apima pasiekimus, pagarbą sau, asmeninį tobulėjimą ir kt. Kitas vertinamas aspektas – organizacijos patrauklumas, skatinantis darbuotojų norą įeiti į konkrečią organizaciją, jai priklausyti (38).
Darbo klausimyne kompleksiškai vertinama vaistinės darbuotojų motyvacija atsižvelgiant į jau vykdomas motyvacijos programas vaistinėse ir siekiant nustatyti kokios priemonės geriau motyvuos vaistinės darbuotojus.
Nereiktų pamišti, kad farmacijos sektorius, ypač vaistinės, yra pelno siekiančios įmonės, tačiau kiekvienas vaistinės darbuotojas neturėtų pamišti profesinės etikos veiksnių, kurie turėtų būti vieni iš svarbiausių motyvuojančių veiksnių teikiant farmacinę paslaugą į vaistinę atėjusiam pacientui. Svarbu nustatyti tinkamas motyvacijos priemones, kad ir vaistinės vadovybė gautų tinkamą atsaką – pelną, ir vaistinės darbuotojai būtu patenkinti savo darbo, bei vaistinės pacientai – gautų kokybišką ir ekonomiškai patrauklią paslaugą.
