Kumelės veislės, folikulo dydžio ir apsivaisinimo sąsaja

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vitalija Matvejenko

Kumelės veislės, folikulo dydžio ir apsivaisinimo

sąsaja

Comparison of mare‘s follicle size, breed and fertility

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: prof. Vytuolis Žilaitis

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kumelės veislės, folikulo ir apsivaisinimo sąsaja“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

prof. Vytuolis Žilaitis

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) dr. Arūnas Rutkauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

TURINYS

6. 1.1.Žirgininkystė Lietuvoje ir žirgų veislės ... 9

7. 1.2.Kumelių lytinė sistema ir reprodukcijos ypatumai ... 11

8. 1.2.1.Kumelių lytiniai organai ... 11

9. 1.2.2.Lytinio ciklo endokrinologija ... 13

10. 1.2.3.Lytinio ciklo etapai ... 14

11. 1.3.Rujos vertinimas pagal folikulo dydį ... 17

12. 1.4.Nesėkmingo apsivaisinimo priežastys (abortai) ... 18

13. 1.4.1. Infekcinės abortų priežastys ... 18

14. 1.4.2. Neifekcinės abortų priežastys ... 19

15. 2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21

16. 2.1. Tyrimo metodas ir eiga ... 21

17. 3. TYRIMO REZULTATAI ... 25 18. 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32 19. IŠVADOS ... 34 20. PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 35 21. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36 22. PRIEDAI ... 39

SANTRAUKA

Kumelės veislės, folikulo ir apsivaisinimo sąsaja Vitalija Matvejenko

Magistro baigiamasis darbas

Tyrimo tikslas: nustatyti kumelių folikulo dydžio kaitą rujos metu ir sąsają su kumelės veisle. Tyrimo uždaviniai: nustatyti folikulo dydžio kitimą skirtingų kumelių veislių rujos metu, nustatyti skirtingų kumelių veislių rujos trukmę, bei nustatyti folikulo dydį sėklinimo metu ir sąsają su apvaisinimu.

Tyrimas atliktas Vilniaus raj. esančiame žirgyne X, ištiriant 47 kumeles. Kumelės buvo atsirinktos dviejų veislių – arabų ir Lietuvos senojo tipo žemaitukų. Kumelės buvo laikomos panašiomis sąlygomis, suteikiant vienodą pašarą, vandenį, mineralus. Kumelės tiriamuoju laikotarpiu nebuvo veikiamos hormoniniais preparatais. Panaudojant SLE 101P (Medelkom, Vokietija) ultragarso aparatą, buvo nustatomi skirtingų veislių kumelių folikulų parametrai skirtingą rujos parą. Duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel 2010 programą.

Tyrimas parodė, kad arabų veislės kumelių folikulo dydis tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnis 8 proc. nei žemaitukų veislės kumelių, arabų veislės patelių ruja truko 2 paromis ilgiau nei žemaitukų veislės patelių. Arabų veislės kumelės apsivaisino 5,95 proc. geriau nei žemaitukų veislės kumelės. Abiejų veislių kumelės apsivaisino geriau, jei visu tiriamuoju laikotarpiu jų folikulo dydis buvo mažesnis.

SUMMARY

Comparison of mare‘s follicle size, fertility and breed

Master‘s Thesis

The aim of the present study is to evaluate follicle size during mare estrous cycle and compare it between different breed mares.

Tasks of the research were to determine follicle size of different breed mares during their estrous cycle, evaluate different breed mares estrous lenght and identify influence of follicle size in breeding success.

The study was carried out in stables X, located in Vilnius area. 47 Mares were divided in two different breed groups of Arabian breed and Lithuania‘s oldest native horse breed žemaitukai. Study groups were kept under the same condition, were given the same pasture, water and minerals. No hormone injections were used during the study.

SLE 101P (Medelkom, Germany) ultrasonic machine was used to determine follicle parameters in each group. Results were counted and evaluated by using Microsoft Excel 2010 program.

In conclusion the research showed that Arabian breed horses tend to have 2 days longer estrous cycle than žemaitukai breed. Arabian breed mares had 8 % bigger follicle size during estrous cycle. Arabian breed mares fertilized 5.95 % better than žemaitukai breed mares. Follicle size has influence on both horse breeds – they fertilized better if follicle size stayed smaller during the heat period.

SANTRUMPOS

Proc. – procentas

GnRH – gonadotropinis atpalaiduojantis (releasing) hormonas FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas

LH – liuteinizuojantis hormonas PGF2α – prostaglandinas F2α

EHV-1 – angl. Equine Herpes virus - 1 – arklių herpes virusas - 1 EAV – angl. Equine Arteritis virus – arklių virusinis arteritas

ĮVADAS

„Šiais laikais retai kur pamatysi laukus dirbantį arklį. Jis tampa nepaprastai gražaus ir vis labiau populiarėjančio žirgų sporto, mėgstamo turizmo, kultūringo poilsio dalimi“ – M. Bertašius (1). Žirgų sportas ir žirgininkystė yra populiarūs visame pasaulyje. Tai sritys, kurios atneša pelną, tačiau reikalauja ir nemažai investicijų. Žirgų augintojai turi gerą stimulą – stengtis, kad jų išaugintas žirgas laimėtų prizų ir paskui jį brangiai parduoti. Taigi žirgininkystė įgavo ir komercinį atspalvį.

Lietuvoje išaugintais žirgais domisi ir juos perka ne tik Rytų ir Vakarų Europos, bet ir Amerikos žirgininkai (1). Žirgo, kuris turi gerus fiziologinius duomenis, charakterį, bei yra pasiekęs puikių karjeros rezultatų, palikuonys visuomet bus patrauklūs rinkoje. Žirgininkams ypač svarbu būsimo kumeliuko kraujo linija, tėvų duomenys, nes tai turi įtakos jo sportinei ateičiai. Todėl tikslinga kumelių rujos priežiūra ir kontrolė, tinkamai surinkta eržilo reproduktoriaus sperma, bei laiku ir kokybiškai atliktas kumelės apvaisinimas yra ypač svarbu tiek veterinarui, tiek žirgų sportu užsiimančiam asmeniui. Teisingai sėklinant ir veisiant žirgus gali būti išvengiama lytiniu būdu plintančių ligų, kontroliuojamas jų plitimas, taip pat eliminuojamos genetinės ligos (2).

Kumelės rujai ir tinkamo kergimo ir sėklinimo laikui nustatyti nepakanka stebėti vien tik išorinius rujos požymius ar atlikti rektinį tyrimą. Šiuo metu ypač svarbią reikšmę efektyviam žirgų veisimui turi ultragarsas. Šio įrenginio pagalba veterinarijos gydytojas gali tiksliai nustatyti kumelės lytinio ciklo fazę, patikrinti kiaušidžių būseną, ieškoti subrendusių folikulų, juos išmatuoti, taip pat pamatyti ar įvykęs apsivaisinimas ir zigotos susiformavimas. Ultragarso pagalba gydytojas gali nustatyti ovuliacijos laiką ir laiku sukergti ar apsėklinti kumelę. Tuo pat metu ultragarso tyrimo metodas naudingas nustatant lytinių organų anomalijas ir susirgimus, tokius kaip cistos, navikai, lytinių organų patologijos. Ultragarso aparatai gali būti nedideli ir nešiojami, todėl labai patogūs, leidžia atlikti tyrimo metodą veislynuose, žirgynuose ir privačiuose ūkiuose – kumelės nebūtina transportuoti į kliniką, taip bereikalingai sukeliant stresą.

Kumelės rujoja sezoniškai, ruja prasideda ilgėjant šviesiam paros periodui ir trunka nuo pavasario iki rudens.Tai sudėtingas neurohumoralinis procesas, kurį reguliuoja ne tik fotoperiodas, bet ir endokrininės liaukos, bei jų išskiriami hormonai, kurie skiriasi tam tikru lytinio ciklo metu.

Kumelės lytinis ciklas skirstomas ir pradedamas skaičiuoti nuo rujos (oestrus), kuri tęsiasi ilgiausiai iš visų naminių gyvulių patelių, apie 3 – 7 paras, porujo (metestrus), tarprujo (diestrus) – ramybės periodas tarp rujų, tęsiasi 15 – 21 parą ir priešrujo (anoestrus). Normaliai, kumelės žiemos laikotarpiu būna priešrujo (laukimo) fazėje. Po jo seka pereinamasis periodas, kuris veda link normaliai pasireiškiančios rujos. Pereinamojo periodo metu, pasireiškia nereguliari ar neįprastai ilga ruja, užsitęsianti net iki mėnesio (3). Tai ypač apsunkina sėklinimo ir tikslios ovuliacijos nustatymo sąlygas. Dažnai pereinamojo laikotarpio metu, kumelės nerodo stipraus susidomėjimo eržilu, išoriniai

rujos požymiai neryškūs. Pasitaiko, kad pirmosios rujos metu dar nesusiformuoja dideli folikulai, tiriant rektiškai kiaušidėse jaučiami smulkūs folikulai, gimda neturi tonuso, o kartais ovuliacija net neįvyksta (4). Tačiau, vos tik įvykus pirmajai ovuliacijai, pasireiškia ir reguliarūs lytiniai ciklai (3).

Lytinis ciklas kartojasi maždaug kas 21 para, o ovuliacija įvyksta tikrosios rujos fazės pabaigoje. Iki ovuliacijos kiaušidėje bręsta dominuojantis folikulas, kuris ovuliuoja 24 – 48 valandos iki tikrosios rujos pabaigos.

Pasitaiko atvejų, kai kumelės nesurujoja numatytu laikotarpiu. Kumelių nesugebėjimas surujoti, subrandinti folikulus kiaušidėse gali reikšti svarbius patologinius pakitimus ir ligas (5).

Ultragarso tyrimo panaudojimas yra ypač svarbus šiuolaikinėje veterinarinėje medicinoje sėkmingam kumelių sėklinimui ir apvaisinimui. Tyrimas turi daug privalumų ir leidžia lengviau bei sėkmingiau atlikti veterinarinį darbą, pasiekti geriausių rezultatų.

Darbo tikslas

Nustatyti folikulo dydžio kaitą rujos metu ir sąsają su kumelės veisle.

Darbo uždaviniai

1. Nustatyti kumelių rujos trukmę, priklausomai nuo veislės

2. Nustatyti folikulo dydžio kaitą skirtingų veislių kumelių rujos metu 3. Nustatyti folikulo dydį sėklinimo metu ir sąsają su apsivaisinimu

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. ŽIRGININKYSTĖ LIETUVOJE IR ŽIRGŲ VEISLĖS

Žirgininkystė Lietuvoje turėjo savo pakilimų ir nuopolių, ypač buvo suprastėjusi sovietmečiu. Tačiau atgavus nepriklausomybę, Lietuvoje pradėta veisti vis daugiau žirgų veislių, nepamirštant ir Lietuvos arklių veislės atstovų – žemaitukų. Lietuvos arabų veislės žirgų augintojai 1994 metais buvo priimti kaip lygiateisiai nariai į Pasaulinę arabų arklių organizaciją. Lietuvoje išauginti šios veislės arkliai vertinami visame pasaulyje. Trakėnų žirgų augintojai 2000 metais kaip dukterinė organizacija priimti į Rytų Prūsijos trakėnų kilmės žirgų augintojų ir draugų sąjungą. Šie faktai rodo, kad Lietuvos žirgų augintojai ir veisėjai pripažįstami (1).

Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikiamus duomenis, Lietuvoje 2017 metais gruodžio mėnesį registruoti 15742 arkliai. Jų skaičius lyginant nuo 2014 metų kito, lyginant 2014 m. gruodžio mėnesio ir 2017 m. gruodžio mėnesio statistinius duomenis, žirgų skaičius Lietuvoje sumažėjo 2322 žirgais (1 priedas). Daugiausiai žirgų auginama Vilniaus, Alytaus, Pagėgių, Šiaulių, Klaipėdos, Zarasų rajonuose (1 pav.)

1 pav. Arklių skaičius pasiskirstymas Lietuvoje iki 2017 m. gruodžio 1 d. (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) (6)

2007 metų statistikos duomenimis Lietuvos žirgynuose, veislynuose ir veislinėse bandose iš viso auginami 1672 lietuviškų veislių veisliniai žirgai: 81 žemaitukas – veislyne, 89 žemaitukai – veislinėse bandose. 91 stambusis žematukas – veislynuose, 94 stambieji žemaitukai – veislinėse bandose. 533 trakėnai – veislynuose, 137 trakėnai – veislinėse bandose. 175 Lietuvos sunkieji arkliai – veislynuose, 472 arkliai – bandose (7).

ŽEMAITUKAI

Žemaitukai – tai labai sena ir unikali Lietuvos arklių veislė. Labiausiai ši veislė išgarsėjo lietuviams kovojant su kryžiuočiais. Tai universalūs ponių (mažųjų arklių) klasės žirgai. Jų ūgis ties gogu yra nuo 128 cm iki 142 cm, svoris 360 – 420 kg. Žemaitukų veislės žirgai gali būti stambinto tipo, senojo tipo.

Būdingi eksterjero požymiai: galva maža, sausa, žemyn smailėjanti, su plačia kakta, tiesaus profilio, akys išraiškingos, mažos, stačios, judrios ausys. Kaklas trumpas ar vidutiniškai ilgas, neaukšta ketera, krūtinė plati ir gili. Nugara tiesi ir plati, juosmuo tvirtas ir platus, strėnos gražiai apvalios ir normaliai nuleistos. Eisena lengva, plaukianti, judesiai elegantiški, grakštūs, gera risčia ir šuolis. Žemaitukų embrioninis laikotarpis tęsiasi 332 – 334 paras, kumelės lengvai kumeliuojasi, yra rūpestingos ir pieningos (1).

TRAKĖNAI

Trakėnai pradėti veisti Mažojoje Lietuvoje. Ši veislė buvo tobulinama ir saugoma tiek lietuvaičių, tiek vokiečių. Arkliai buvo tiek stambinami tiek lengvinami, priklausomai nuo to, koks būdavo poreikis. Iš grynakraujų jojamųjų arklių trakėnai paveldėjo aukštą ūgį, tvirtą konstituciją ir gerą darbingumą, o arabų žirgai perdavė eleganciją ir judesių grakštumą, kūno grožį, proporcijas bei ištvermę (1).

Ūgis siekia nuo 160 iki 170 cm, turi sausą išraiškingą galvą, dideles akis, gražios formos raumeningą kaklą. Judesiai tikslūs, ritmingi, simetriški, lankstūs ir energingi (8). Trakėnų veislės kumelių embrioninis laikotarpis trunka 338 – 370 paras. Dėl unikalių išorės savybių bei judesių kokybės jau daugelį metų gana plačiai naudojami įterptiniam poravimui, kitų Vakarų Europos jojamųjų arklių veislių gerinimui (9).

ARABAI

Jau nuo senų senovės kai kurios arabų gentys augino arklius. Turėti grynaveislį žirgą – tai didžiausia kiekvieno beduino svajonė. Yra trys šios veislės tipai: kuchailan, saklavi ir muniki, jie

vėliau susiskaldė į vienuolika genčių ir daugiau kaip du šimtus šeimų (8). Galva trumpa, sausa, tačiau proporcinga, plati kaktos srityje gerokai susiaurėjanti ties snukiu, dažnai įlenktu profiliu. Didelės, kiek išsprogusios akys, plačios, išraiškingos šnervės. Nugara vidutinė, dažnai minkštoka, juosmuo trumpas, raumeningas, strėnos tiesios, nežymiai nuleistos. Graži ir ypatingai funkcionali išvaizda, tvirta konstitucija. Aukštis ties gogu 149 – 151 cm. Embrioninis periodas tęsiasi 320 – 360 parų. Kuriamojo ir įterptinio poravimo būdas buvo ir yra naudojamas daugelio arklių veislių sūkurimui ir gerinimui visame pasaulyje (9).

1.2. KUMELIŲ LYTINĖ SISTEMA IR REPRODUKCIJOS YPATUMAI

1.2.1. Kumelių lytiniai organai

Kumelių lytinę sistemą sudaro kiaušidės, kiaušintakiai, kurie jungia kiaušides su gimda, makštis, prieangis ir išoriniai lytiniai organai. Vidiniai lytiniai organai yra išsidėstę dubens ertmėje. Dubens ertmę formuoja trys dubens kaulai, gaktikaulis, klubakaulis, sėdynkaulis kartu su kryžkauliu. Visi šie kaulai susiformavę panašaus dydžio ir išsidėstę taip, kad dubens ertmė panaši į sferą (10).

Kiaušidės tai pupelės formos moteriškų lytinių ląstelių reprodukcijos organas, bei tuo pačiu endokrininė liauka, išskirianti lytinius hormonus (11). Kiaušidžių ilgis varijuoja tarp 4 – 8 cm, plotis 3 – 6 cm. Kiaušidės – parenchiminis organas, kurios yra „vidum į išorę“ - vidinė kraujagyslinė zona

yra išorėje, o folikulinė zona yra kiaušidės viduje. Žievinis audinys siekia paviršių tik per įdubimą

apatinėje arba laisvojoje sienoje. Kiaušidėje taip pat yra intersticinių ląstelių, pradinių oocitų iš kurių

vystosi antriniai oocitai, folikulai, Grafo folikulai, atreziniai ir degeneruojantys folikulai, taip pat vystosi, bręsta ir degeneruoja geltonasis kūnas. Kumelės kiaušidės išsidėsčiusios 5 – 7,5 cm dorsolateraliai gimdos ragų. Abejose kiaušidėse būdingi keli 1,3 – 6,3 cm diametro besivystantys folikulai. Artėjant ovuliacijai vienoje iš kiaušidžių subręsta net iki 10 cm dydžio Grafo folikulas, kuris ypač padidina pačią kiaušidę.

Kiaušialąstė ovuliuoja tik ovuliacinėje duobutėje. Ovuliacinė duobutė yra sudaryta iš trumpų

daugiakampių ląstelių sluoksnio, kuris yra likutis nuo primityvaus germinatyvinio epitelio. Ovuliavus

kiaušialąstei ir jai patekus į kiaušintakį, folikulo vietoje susidaro kraujo krešulys, dar vadinamas hemoraginiu kūnu, kuris vėliau virsta geltonuoju kūnu. Geltonasis kūnas esti 2 – 3 cm dydžio, kriaušės formos, kepenų konsistensijos. Storas, tankus ir tvirtas kiaušidės baltasis dangalas neleidžia geltonajam kūnui iškilti aukščiau kiaušidės ribų (10).

Kiaušintakiai tai apie 30 cm ilgio, 1,5 – 3,0 mm skermens organai, kurie jungia kiaušides su gimdos ragais. Tai vingiuoti, kieti, standūs, liečiami atrodo tarsi kremzlinio audinio struktūros dariniai. Tačiau tiriant kumeles rektaliai aptikti kiaušintakius ir juos išpalpuoti yra labai sunku. Apatinė kiaušintakio dalis, kuri jungiasi su gimdos ragu vadinama sąsmauka. Kranialinė kiaušintakio

dalis praplatėja, sudaro tarsi piltuvėlio formą aplink kiaušidę ir yra vadinama kiaušintakio piltuvėliu. Tarp kiaušintakio piltuvėlio ir sąsmaukos – kiaušintakio ampulė. Kiaušintakis atsiveria į gimdą speneliu (10).

Gimda – parenchimis, raumeningas organas, kuriame vystosi vaisius. Gimda apsaugo ir maitina vaisių, taip pat dalyvauja išstumiant vaisių gimdymo metu. Kumelės gimda yra T formos. Gimdos ragai proporcingo dydžio kaip gimdos kūnas. Gimda kabo ant ilgųjų raiščių dubens ir pilvo ertmėje, dorsaliau šlapimo pūslės. Gimda neliečia dubens kaulų, išskyrus tuomet, jei kumelė yra nėščia. Gimdoje formuojasi ir placenta, kuri yra difuzinio tipo, visas jos paviršius padengtas mikrokotiledonais, gaureliais ir mikrogaureliais (10).

Gimdos kaklelis tai žiedinis raumeninis organas tarp gimdos ir makšties. Jo sienelės kietesnės, tvirtesnės, standesnės nei gimdos ar makšties. Kaklelis 2,5 – 5 cm išsikiša į makštį. Gimdos kaklelis rujos metu esti atsipalaidavęs, minkštas, lengvai išsiplečiantis – palengvina eržilo varpos patekimą. Ne rujos metu gimdos kaklelis esti tvirtas, susitraukęs, tam, kad nepatektų pašalinė patogeninė mikroflora ir nebūtų sukeltos ligos (10).

Makštis tai raumeningos struktūros organas, esantis dubens ertmėje, dorsaliau šlampimo pūslės. Tai kopuliacijos organas, kuris taip pat yra gimdymo takas, gebantis labai plačiai išsiplėsti. Makštis taip pat turi ir makšties prieangį, kuris skiria pačią makštį nuo vulvos. Vulva susideda ir dviejų lytinių lūpų ir klitorio. Kranialinėje ventralinėje makšties prieangio dalyje atsiveria šlaplė. Lytinės lūpos yra vienodos formos, lygiai susiliečia nepalikdamos tarpo ir esti 90o _{kampu gaktikaulio atžvilgiu.}

Makšties ir vulvos raumenų susitraukimai pakelia klitorį ir iškiša jį lauk pro lytines lūpas – tai vadinama žaibavimu (ang. winking) (10).

Kumelės lytinė sistema pavaizduota 2 paveiksle.

1.2.2. Lytinio ciklo endokrinologija

Svarbu suprasti, kad patelių lytinis ciklas tai sudėtingas neurohumoralinis organizmo procesas. Visi hormonai tarpusavyje susiję ir įtakoja vienas kitą, ir nesvarbu, tai įvyksta natūraliai ar žmogaus įtakoje, pokyčiai vistiek įvyks ir tai įtakos lytinį ciklą (13).

Hormonų valdymas, visų pirma, yra reguliuojamas pagumburio liaukoje, kuri išskiria lytinius (ir ne tik) hormonus reguliuojantį Gonadotropinį hormoną (GnRH). Kartu su šviesos faktoriumi, GNRH stimuliuoja hipofizę ir ji pradeda sekretuoti folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH) (13, 14).

FSH stimuliuoja folikulų brendimą kiaušidėse, o LH – geltonkūnio susidarymą. LH hormono didžiausia koncentracija kraujyje būna kelios dienos prieš ir po įvykusios ovuliacijos. Tai reiškia, kad LH hormonas reikalingas kiaušialąstės sprogimui Grafo folikule. FSH tai kontrastinis hormonas LH, tačiau lytinis ciklas negali vykti be jų abiejų. FSH didžiausia koncentracija kraujyje būna vėlyvajame tarprujo (diestrus) cikle (13).

Estrogenai tai moteriški lytiniai hormonai, kuriems priglauso estradiolis ir progesteronas. Estradiolį sekretuoja bręstantys folikulai. Šis hormonas įtakoja lytinį potraukį, atpalaiduoja gimdos kaklelį, kad būtų lengvesnė kopuliacija. Progesteronas priešingai – slopina lytinį aktyvumą, neleidžia pasireikšti rujai. Jį gamina geltonkūnis, kuris atsiranda ovuliavusios kiaušialąstės vietoje (13).

Hormonų balansas kumelės kraujyje grafiškai pavaizduotas 3 paveiksle.

3 pav. Kumelės normali hormonų kaita lytinio ciklo metu (C. Taylor-MacAllister, D.W. Freeman) (15)

1.2.3. Lytinio ciklo etapai

Kumelių lytinį ciklą reguliuoja endokrininės liaukos ir jų išskiriami hormonai. Tai cikliškai, reguliariai pasikartojantis fiziologinis procesas, kuris pasireiškia kumelei subrendus lytiškai. Lytinė branda pasireiškia 10 – 24 mėnesių, vidutiniškai 18 mėnesių, tačiau pilnas kumelės organizmo subrendimas įvyksta jai sulaukus 3 metų. Lytiškai subrendusias jaunas kumeles jau galima apvaisinti, tačiau toks būdas yra nepriimtinas, nes lėtėja pačių kumelių augimas, o atvesti jaunikliai būna prastos kokybės (9).

Kumelės lytinį cikliškumą reguliuoja ne tik hipofizės, lytinių liaukų išskiriami hormonai, kurie sinergiškai ar inhibitoriškai veikia vienas kitą, taip pat stimuliuoja ir išoriniai dirgikliai, tokie kaip eržilo kvapas, jo buvimas šalia, eržilo žvengimas, dienos šviesa, pilnavertė mityba, aplinkos temperatūra, stresas (10, 16).

Kumelės laikomos sezoniškai rujojančiais gyvūnais, jų ruja prasideda vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį, kuomet pradeda ilgėti dienos, ir tęsiasi iki vėlyvo rugsėjo (5). Žiemos metu kumelės nerujoja ir jų lytinis ciklas būna ne rujos statijoje (anestrus). Tai natūralus, gamtos sukurtas apsisaugojimo procesas, kad kumeliukas nebūtų atvestas esant nepalankioms oro sąlygoms (14). Maždaug 10 proc. kumelių gali rujoti ištisus metus (16).

Pradėjus ilgėti šviesiajam paros laikui, kumelės pereina iš anestrus ciklo į pereinamąjį ciklą (transitional cycle). Pereinamuoju laikotarpiu kiaušidėse gali pradėti bręsti ir išryškėti keletas folikulų, gimda ir gimdos kaklelis praranda tonusą, pasireiškia rujos požymiai, bet ovuliacija neįvyksta. Ovuliacijai paskatinti gali padėti eržilo bandytojo pavedžiojimas aplink kumeles arba jo buvimas netoliese, kad kumeles dirgintų jo kvapas. Taip pat greičiau sugrįžti į reguliarų lytinį ciklą padeda ganiava, šiltas pavasaris. Ovuliacijai sukelti galima panaudoti ir medikamentinius preparatus, tokius kaip progestogonas. Vos tik įvyksta pirmoji ovuliacija, lytinis ciklas tampa reguliarus (4, 16). Kumelių lytinis ciklas trunka 19 – 23 paras, vidutiniškai 21 parą ir skirstomas į folikulinę ir liuteininę fazes. Folikulinei fazei yra priskiriamas priešrujis (proestrum) ir tikroji ruja (estrum). Liuteininei fazei priskiriama porujis (metestrum) ir tarprujis (diestrus) (10).

Priešrujis tai periodas, kurio metu adenohipozifė išskiria folikulus stimuliuojantį hormoną FSH, kiaušidės – moterišką hormoną estradiolį ir jų pagalba vienoje iš kiaušidžių pradeda bręsti keli 1 – 3 cm folikulai (3). Tuo pačiu lytiniuose takuose ima vyrauti tąsios, permatomos, šviesios gleivės. Geltonasis kūnas ima regresuoti, įvyksta jo vakuolizacija. Kumelės kraujyje galima aptikti sumažėjusį progesterono kiekį ir didėjantį estrogeno kiekį (10).

Tikroji ruja (estrum) – trunka 5 – 9 paras, vidutiniškai 7 paras (14). Kiaušidėje vyksta antroji folikulo brendimo banga, išryškėja dominuojantis Grafo folikulas. Jo dydis gali siekti nuo 3 cm iki 5,5 cm skersmens ar netgi daugiau. Tikrajai rujai einant į pabaigą, maždaug 24 – 48 val iki ciklo pabaigos Grafo folikulas ovuliuoja ir kiaušialąstė išstumiama į kiaušintakį. Ovuliacija – tai

sudėtingas, biocheminių, endokrininių, citologinių pokyčių kompleksas (17). Ovuliaciją galima nuspėti atliekant rektinį tyrimą ir čiupinėjant kiaušidę su bręstančiu folikulu. Prieš pat ovuliaciją folikulo sienelės nebebūna tokios įsitempusios, galima jausti fliuktaciją. Taip pat galima pastebėti ir kumelės reakciją į kiaušidės palpaciją – po ovuliacijos kiaušidė būna jautresnė, patelė jaučia diskomfortą. Po ovuliacijos, kiti tuo pačiu brendę folikulai regresuoja ir nebūna didesni nei 1 cm (3). Tikrosios rujos metu kumelė dairosi eržilo, riečia uodegą, tampa žaismingesnė, priartėjus eržilui nurimsta, jį prisileidžia, leidžiasi uostinėjama, šlapinasi (4 pav.). Lytiniai takai pilnai pasiruošę kopuliacijai ir vaisiaus išnešiojimui (18).

4 pav. Kumelės ir eržilo tipiškas elgesys rujos metu (S. Brinsko) (18)

Porujis (metestrum) trumpas poovuliacinis periodas, kurio metu vyksta geltonojo kūno augimas dėl liuteinizuojančio hormono išskiriamo hipofizės. Šio ciklo metu sumažėja lytinių takų liaukų sekrecija, gimda tampa minkšta ir vos jaučiama. Porujis trunka maždaug tiek, kiek kiaušialąstei užtrunka nukeliauti iki gimdos, apie 3 – 6 paras (10).

Tarprujis (diestrus) tai ilgiausiai ir stabiliausiai trunkanti lytinio ciklo fazė (14). Šiuo metu ovuliacinėje duobelėje, kur ovuliavo kiaušialąstė, pilnai susiformuoja geltonasis kūnas, kuris išskiria hormoną progesteroną. Jei kumelė sėkmingai apvaisinama, geltonkūnis visą nėštumo laikotarpį išskiria progesteroną, jis stabdo kitų folikulų vystymąsi kiaušidėje, bei rujos pasireiškimą. Jei kumelė nebuvo apvaisinta, gimda išskiria prostaglandiną F2α. PGF2α atsakingas už geltonojo kūno regresiją,

vyksta jo vakuolizacija ir pradeda formuotis pirmosios folikulų brendimo fazės folikulai. Tačiau jie nesubręsta tiek, kad galėtų ovuliuoti, todėl atrezuoja (10, 4, 15). Po pirmosios fazės seka antroji

folikulų brendimo eiga, kuri pereina į tikrosios rujos periodą, tai reiškia, kad lytinis ciklas vėl kartojasi iš naujo iki kol patelė bus apvaisinta.

Pastebėta, kad folikulų augimo bangos skiriasi tarp skirtingų veislių kumelių. Kumelės, skirtingai nei kitų rūšių patelės, gali ovuliuoti tarprujo metu, veikiant progesteronui. Smulkesnių veislių ir ponių klasės kumelių antroji, dominantinė folikulų augimo banga pradeda vystytis tarprujo pabaigoje ir folikulo ovuliacija įvyksta tikrosios rujos pabaigoje. Grynakraujų, arabų kumelių folikulinė banga prasideda tarprujo pradžioje, todėl ovuliacija gali įvykti anksčiau nei prasideda tikroji ruja, kas lemia Grafo folikulo atreziją ir nesėkmingą apvaisinimą (14). Folikulai kurie auga ir ovuliuoja tarprujo fazėje, nesukelia tikrajai rujai būdingų elgesio požymių, dėl supresyvios progesterono įtakos. Tarprujo metu įvykus ovuliacijai yra prailginama liuteininė fazė ir atitolinama tikroji ruja (19).

Tarprujo fazės metu kumelė nebeprisileidžia eržilo, tampa agresyvi jo atžvilgiu, žviegia, kanda bei spardosi (5 pav.)

5 pav. Nerujojančios kumelės negatyvi reakcija į šalia esantį eržilą (S. Brinsko) (18)

Ypač svarbu nustatyti, kurioje brendimo fazės stadijoje yra folikulai. Pasitaiko, kad pirmosios stadijos metu yra apčiuopiamas folikulas, tačiau kumelė nerodo aiškių rujos požymių. Jei

nusprendžiama sėklinti, tikėtina, kad apsivaisinimas neįvyks, todėl, kad gyvūno kraujyje dominuoja progesteronas labiau nei estradiolis.

Kumelės lytinio ciklo trukmė grafiškai pavaizduota 6 paveiksle.

6 pav. Kumelės lytinis ciklas (C. Taylor-MacAllister, D.W. Freeman) (15)

1.3. Rujos vertinimas pagal folikulo dydį

Pagrindiniai kriterijai vertinant kumelių rują ir artėjančią ovuliaciją yra pasireiškiantys išoriniai rujos požymiai, rujos diena, gimdos gleivinės edemiškumas, gimdos kaklelio atsipalaidavimas, dominuojančio folikulo dydis, forma, konsistensija, ultragarso tyrimo metu nustatyta dominuojančio folikulo sienelės storis, bei skystis. Kumelės vaisingajam periodui einant į pabaigą, gimdos edemiškumas gimdos ir kaklelio atsipalaidavimas mažėja (18).

Vienas iš svarbiausių kriterijų vertinant artėjančią kumelės ovuliaciją yra dominuojančio folikulo dydis (2). Prasidėjus antrai folikulų augimo fazei vienoje iš kiaušidžių išryškėja dominuojantis Grafo folikulas, kurio dydis jau rujos pradžioje gali siekti iki 30 mm. Tačiau tai nevisuomet reiškia, kad folikulas pilnai subrendęs ovuliacijai.

Pastebėta, kad mažesnių veislių kumelių folikulai ovuliacijai pribręsta iki 40 – 50 mm, o stambesnių veislių kumelių iki 70 mm. Pasitaiko atvejų, kai dominuojantis folikulas pasiekia ir 10 cm dydį. Folikulo dydžiui taip pat turi įtakos ir sezono laikas – anksti pavasarį folikulų dydis būna didesnis palyginti su tais, kurie subrendo pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje. Subrendusio folikulo ovuliacija įvyksta maždaug 7 rujos parą, tačiau priklausomai nuo kumelės varijuoja keleto dienų eigoje (18).

Ovuliacija tai greitas procesas, kurio metu, maždaug 5 minučių bėgyje, išteka folikulo skystis ir išleidžiama subrendusi kiaušialąstė. Kiaušialąstės apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje, todėl būtina, kad į kumelės lytinius takus spermatozoidai patektų anksčiau nei įvyksta ovuliacija. Pastebėta, kad kumelės, kurios ilgiau nei metus nebuvo sėklintos, ir tos, kurios neseniai apsikumeliavo, žymiai geriau apsivaisina nei tos, kurios praėjusiais metais buvo nesėkmingai apsėklintos, abortavo ir kurių sėklinime buvo padaryta pertrauka iki vienerių metų (18).

1.4. Nesėkmingo apsivaisinimo priežastys (abortai)

Abortais laikomi vaisiaus išsimetimai iki 300 nėštumo paros (20). Dažniausiai abortai siejami su vaisiaus sutrikimais ir vaisiaus dangalų infekcijomis (21). Nors kumelės organizmas turi natūralius apsaugos barjerus, tokius kaip vulva, vestibiulovaginalinis sfinkteris, gimdos kaklelis, infekcija vistiek sugeba patekti vidun ir sukelti neigiamus padarinius (22).

Abortus gali sukelti tiek infekcinės, tiek neinfekcinės priežastys. Dažniausiai tarp ligas sukeliančių patogenų pasitaiko E.coli, ß-hemoliziniai streptokokai bei grybeliai (23).

1.4.1. Infekcinės abortų priežastys

Abortų infecinėmis priežastimis gali būti bakterijos, virusai ir grybai (20). Žuvęs vaisius sukelia žaibišką placentos išskiriamą progesterono sumažėjimą ir tai sukelia staigų vaisiaus išmetimą iš gimdos. Kumelėms labai retai pasitaiko, kad vaisius mumifikuojasi (24).

VIRUSINĖS KILMĖS ABORTAI

Arklių herpes viruso (EHV-1) sukeliama infekcija pavojinga ir lengvai užkrečiama. Ją perduoda naujai į bandą, žirgyną atvežti ir nekarantinuoti arkliai, kurie būna infekcijos nešiotojai. Užsikrečiama kontakto būdu ar per personalą (22). Dažniausiai šis susirgimas pasitaiko iki 7 nėštumo mėnesio (20). Tačiau jei infekcija įvyko trečiajame nėštumo periode, vaisius gims gyvas, tačiau infekuotas ir žūna kelių valandų bėgyje. Nepaisant sukurtų vakcinų ir prevencijos priemonių, visuomet lieka infekcijos ir susirgimo tikimybė (22). Predisponuojantys faktoriai gali būti kumelės imuminės sistemos tvirtumas, apsikrėtimo stiprumas, virulentiškumas, vakcinos pajėgumas. Dažniausiai abortavimas įvyksta greitai be jokių požymių. Kartais gali būti matomi kvėpavimo sistemos sutrikimai. Tai sporadiški nutikimai, retai pasitaikantys. Po abortavimosi, kumelės paprastai neturi problemų atsivesti sveiką kumeliuką kitais metais, tačiau reinfekcijos galimybė visuomet išlieka (22, 21).

Arklių virusinis arteritas (EAV) – virusas, kuris sukelia venerines ligas (22). Tai liga, kuri sukelia didelius ekonominius nuostolius arklių reprodukcijoje (25). Ligos sukėlėjas gali būti aptiktas eržilo spermoje, perduodama lytiniu būdu arba aerozoliniu būdu nuo infekuoto žirgo (3). Kumelei sukeliamas karščiavimas, letargija, nosies išskyros, odos bėrimai ir edema. Abortai įvyksta nuo 3 iki 10 nėštumo mėnesio. Abortuotas vaisius, skirtingai nei EHV-1 atveju, būna apimtas autolizės (22). Infekuotos kumelės dažniausiai pasveiksta, tačiau eržilai gali likti viruso nešiotojais ir jų sperma lieka užkrėsta (3). Patikimiausia ligos prevencija – vakcinacija, kuri atliekama tiek kumelėms, tiek eržilams reproduktoriams (25).

BAKTERINĖS KILMĖS ABORTAI

Galima priskirti tokių bakterinių patogenų kaip E. coli, Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Pseudomonas spp., Leptospira spp. sukeliamus susirgimus. Šie patogenai sukelia endometritą, placentitą (24).

Placentitas viena dažniausių kumelių abortavimo priežasčių. Dažniausiai šį susirgimą sukelia patogenai į gimdos kaklelį atkeliavę nuo išorinių lytinių organų. Placentitą gali sukelti ir sepsis. Ryškiausi placentito požymiams priskiriamas ankstyvas tešmens išdidėjimas, makšties išskyros (24). Leptospirozės sukelti abortai dažniausiai pasitaiko nėštumo viduryje ar pabaigoje. Dažniausi leptospirozės požymiai būna karščiavimas, anoreksija, nuovargis. Užsikrečiama per stovintį, užterštą vandenį (22).

E. coli ir Streptococcus spp. patogenai sukelia ir kitą gan dažną ligą – endometritą. Endometritu

kumelės susirgti gali, kuomet patogenai į lytinius takus patenka tiek kergimo, tiek sėklinimo metu. Patogenai sukelia stiprų uždegimą, neutrofiliją, nepalankias sąlygas vystytis embrionui. Endometritui vystymuisi taip pat turi įtakos ir eržilo sperma, kaip ji pateko į kumelės lytinius takus. Gimdos uždegimas dažniau pasireiškia, jei kumelė sėklinama nepakankamai gerai atšildyta sperma (26).

GRYBINĖS KILMĖS ABORTAI

Aspergillus spp., Candida spp. – grybinės kilmės infekciniai agentai, kurie sukelia grybinės

kilmės endometritą ir placentitą (3). Kumelės, kurioms išsivystė grybinės kilmės endometritas, tikėtina, kad tuo pačiu turės lytinio trakto sutrikimų (pneumovagina, urovagina, gimdos kaklelio defektai) (27). Kumelių, kurios užsikrėtusios Aspergillus spp. patogenais, lytniai takai būna pasidengę baltomis, pilkomis gleivėmis. Užsikrėtus grybine infekcija, kumelės sunkiai pagyja, jų vaisingumas sumažėja (22).

1.4.2. Neifekcinės abortų priežastys

Neinfekcinėms priežastims galima priskirti kumelės amžių, gimdos plyšimą, gimdos arterijos plyšimą, distokiją, priešlaikinį placentos atsiskyrimą, placentos nepakankamumo sindromą, dvynių susiformavimą, virkštelės užsisukimą ir plyšimą (3, 21).

Virkštelės užsisukimas dažniausiai pasitaiko pagal laikrodžio rodyklę. Užsisukus virkštelei padidėja kraujo spaudimas, išryškėja trombozė, placentizė perfuzija kas lemia vaisiaus autolizę ir abortavimą. Virkštelė gali būti ir per trumpa, todėl ji plyšta, tuo pačiu plyšta ir vaisiaus dangalai, o tai lemia vaisiaus asfiksiją.

Priešlaikinis placentos atsiskyrimas nėra pilnai išaiškintas, tačiau manoma, kad tai įtakoja stresas. Jei placentos atsiskyrimas įvyksta prieš pat gimdymą, placenta neplyšta ties kaklelio raukšle,

kur normaliai tai turėtų įvykti, todėl įvyksta taip vadinamas raudono maišo gimdymas (red-bag

delivery). Kumeliukas patiria hipoksiją, kuri sukelia naujagimių kumeliukų neišsivystymo sindromą

HIE (3).

Dvyniai pasitaiko apie 10 proc. kumelių. Dažniausiai vienas iš dvynių būna autolizuotas, o kitas sveikas ir švarus. Kumelės gimda nėra prisitaikiusi išnešioti du vaisius, todėl pasireiškia placentos nepakankamumas, atrofuojasi placentos gaureliai ir vaisiai abortuojami (3). Abortas šiuo atveju gali įvykti bet kada, bet dažniausiai įvyksta po 7 nėštumo mėnesio (24). Šiuo atveju ypač gelbsti ultragarso technikos panaudojimas. Jei dvynių formavimąsis aptinkamas iki 16 nėštumo paros, vieną iš dvynių galima mechaniškai pašalinti, taip išsaugant kitą embrioną (24, 27).

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo metodas ir eiga

Tyrimui pradėta ruoštis ir susipažinta su metodika, darbo atlikimo eiga nuo 2016 metų vasario mėnesio galo. Duomenys tyrimui pradėti rinkti nuo 2017 metų pavasario. Tyrimas atliktas Vilniaus rajone esančiame žirgyne X.

Tyrimo bazė. Žirgyne laikomi ir veisiami trakėnų, arabų, senojo tipo žemaitukų, stambiųjų žemaitukų veislių žirgai. Jaunos kumelės, kumelės skirtos veisimui, eržilai reproduktoriai laikomi atskiruose arklidžių pastatuose. Kiekvienas žirgas laikomas atskirame garde, nepririštas ir nesuvaržytas. Arkliai šeriami geros kokybės šienu, koncentratais, kiekvieno gyvūno garde įrengti druskos laižalai ir švaraus vandens girdyklos.

Aplink arklides įrengtos plačios levados, kuriose žirgai išleidžiami mociono.

Prasidėjus ganiavai, veisimui skirtos kumelės išginamos į ganyklas visam sezonui ir parginamos atgal rudenio pabaigoje.

Žirgynui teritorijoje įrengta ir laboratorija, kurioje yra atskira patalpa eržilų reproduktorių ejakuliato ėmimui. Laboratorija aprūpinta mikroskopu, dezinfekcinėmis priemonėmis, šaldytuvu, taip pat yra atskira patalpa, kurioje stovi kriokonservuotos spermos šiaudelių talpykla.

Tyrimo grupės. Tyrimui buvo pasirinktos dvi labiausiai veisiamos arklių veislės žirgyne – senojo tipo žemaitukų ir arabų veislės žirgai.

Visos kumelės vyresnės nei 5 metų amžiaus, tačiau tikslių amžiaus ribų nebuvo nustatyta. Iš viso buvo ištirtos 47 kumelės. Arabų veislės grupėje buvo pasirinkta 20 kumelių, žemaitukų veislės grupėje 27 kumelės.

Tyrimui pasirinktos kumelės nebuvo stimuliuojamos papildoma dirbtina šviesa, neturėjo jokių lytinių organų pakitimų ir išliko sveikos tiriamuoju laikotarpiu.

Kumelės nebuvo veikiamos jokiais hormoniniais preparatais. Kergimo sezonas prasideda vasario mėnesio gale ir tęsiasi iki birželio mėnesio pradžios.

7 pav. Metodo schema

Tyrimo eiga. Atsižvelgiant į kumelės išorinius rujos požymius, panaudojant rektinį tyrimą ir ultragarsą, nustatinėjamas kiaušidės folikulo dydis, sprendžiama apie artėjančią ovuliaciją ir tinkamą kergimo laiką.

Kumelės stebimos kasdien, tikrinamos ne rečiau nei kas trys dienos iki kol nustatomas tinkamas laikas apvaisinimui. Kiekvienos kumelės apžiūra, folikulo dydis, rujos diena, paskutinė ovuliacijos diena pažymima darbo plano knygoje, pagal kurią lengviau atsekti atliktus tyrimus ir veiksmus. Jei kumelė neapsivaisino po pirmojo bandymo, laukiama antrosios rujos pasireiškimo ir bandoma sėklinti dar kartą. Planus, kaip kumelės bus apvaisinamos – kergiamos ar sėklinamos kriokonservuota sperma, eržilo reproduktoriaus parinkimą nustato žirgyno vadovybė.

Kumelių patikrinimas atliekamas ryte. Tos dienos patikrinimo sąraše esančios kumelės po vieną atvedamos ir fiksuojamos staklėse. Kumelės, visų pirma, ištiriamos rektiškai. Pagalbinis darbuotojas stovi ties kumelės galva, esant reikalui ją ramina, prilaiko. Kumelės uodegos šaknis apjuosiama elastiniu bintu, kad būtų išvengiama užteršimo nuo uodegos plaukų. Kumelės išoriniai lytiniai organai apiplaunami šiltu vandeniu. Tiriant rektiškai naudojama akušerinė vienkartinė pirštinė, ją sutepama vazelinu ar kitu nedirginančiu lubrikantu. Arklių tiesioji žarna yra ypač jautri, tiriant reiktiškai reikia tai atlikti švelniai, naudoti daug lubrikanto, nes žarnos sienelė plonesnė nei kitų žemės ūkio gyvulių, todėl išlieka žarnos plyšimo pavojus (18). Rektinio tyrimo pradžioje būtina pašalinti tiesiojoje žarnoje

esančias išmatas, stengiantis išvengti oro įleidimo į žarnos vidų. Jei tiriant artėja žarnų judėjimo banga, kumelė stanginasi, svarbu nesipriešinti ir nestumti rankos giliau, stengtis išvengti žarnų plyšimo pavojaus. Rektiškai palpuojamos kiaušidės, įvertinama jų topografija, dydis, konsistensija, stengiamasi aptikti folikulus, pajausti jų konsistensiją. Palyginami kiaušidės dydžiai tarpusavyje. Taip pat įvertinama gimdos ir gimdos kaklelio padėtis, bei konsistensija.

Išpalpavus rankomis, pasitelkiamas ultragarso aparatas. Žirgyne naudojamas ultragarso aparatas SLE 101P (Medelkom, Vokietija) (8 pav.). Ultragarso aparatas susideda iš portatyvinio skenerio ir linijinio daviklio. Aparatas palaiko nuo 3,5 iki 7,5 Hz bangas. Tyrimas atliktas naudojant 6,5 Hz bangas.

8 pav. Ultragarso aparatas naudojamas žirgyne X

Suteptas lubrikantu ultragarso daviklis kišamas į tiesiąją žarną, vaizdiškai ištiriamos abi kiaušidės, gimda. Aptinkamas dominuojantis folikulas, jei jis ovuliavo – geltonasis kūnas. Išmatuojamas dominuojančio folikulo ilgis ir plotis, išvedamas dydžių vidurkis. Folikulas artėjantis link sprogimo, keičia savo formą, panašėja į kriaušę ar sferą, jo sienelė tampa storesnė ir matyti ryškesnė balta sienelės linija. Apžiūrima gimdos sienelė, išmatuojamas sienelės storis ir pagal edemiškumo stiprumą taip pat sprendžiama apie artėjančią ovuliaciją.

Glaudžiamas daviklis perduoda vaizdus į ultragarso aparato skenerio ekraną, esant reikalui vaizdas gali būti sustabdytas, išmatuotas folikulo dydis, gimdos sienelės storis, edemiškumas. Jei

reikia – atspausdinamos sustabdyto vaizdo nuotraukos. Baigus tyrimą kumelės anusas ir išoriniai lytiniai organai švariai nuvalomi, kad neliktų perteklinio lubrikanto ir nebūtų sukeltas dirginimas.

Kumelė, kuriai nustatyta, kad ovuliacija įvyks per artimiausias 48 valandas, paruošiama kergimui. Kumelė išvedama iš staklių į lauką, pagalbinis darbuotojas kordą, prikabintą prie apynasrio, fiksuoja prie metalinės tvoros. Fiksuojama ne per griežtai, tam, kad kumelė galėtų judėti, pasukti galvą ir matyti, kas vyksta. Iš gretimų arklidžių atvedamas ir kordu prilaikomas eržilas. Artėdamas link kumelės, eržilas būna energingas, trypčioja, žvengia, išriečia kaklą ir pakelia uodegą. Atvedus eržilą prie kumelės, leidžiama jam apsiuostyti, apsiprasti. Vos pajutusi, kad eržilas yra netolise, kumelė nurimsta, šlapinasi, tuštinasi, „žaibuoja“ klitoriu. Eržilas, užuosdamas kumelės skleidžiamus feromonus užriečia viršutinę lūpą ir užverčia galvą, tam kad kumelės feromonai pasiektų vomeronasalinį (Jakobsono) organą, įvyksta Flehmeno reakcija. Stimuliuojant tiek kvapais, tiek vaizdu, eržilo varpa išvedama iš apyvarpės ir pradeda laipsniškai kietėti. Sustandėjus varpai eržilas šoka ant kumelės, prisilaikydamas priekinėmis kojomis įveda varpą į makštį. Ejakuliacija įvyksta eržilui atlikus 4 – 7 smūginius judesius. Įvykus kopuliacijai ir išleidus ejakuliato į kumelės lytinius takus, eržilas atsipalaiduoja ir nurimsta, nuleidžia galvą ir lieka „gulėti“ ant kumelės keletai sekundžių. Po kergimo žirgai nuvedami atgal į savo gardus arklidėse.

Kumelė laikoma kumelinga, jei po 14 parų nuo apvaisinimo, ultragarso aparatu aptinkamas geltonkūnis ir besiformuojantis embrionas.

Naudojant ultragarso tyrimo būdą išmatuotas kiaušidėje bręstančio folikulo ilgis, plotis, diametras. Visi surinkti duomenys suvesti į Excel 2010 programą ir apdoroti.

Patikimumas apskaičiuotas naudojant Stjudento kriterijaus formulę TTEST. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.

3. TYRIMO REZULTATAI

1 lentelė. Kumelių folikulo dydžio skirtumai nuo veislės įtakos Rujos

para Kumelės veislė M Sd SE p

1 para Arabų veislė 3,28 0,18 0,04 0,0004 Žemaitukų veislė 2,99 0,12 0,02 2 para Arabų veislė 3,66 0,21 0,05 0,0002 Žemaitukų veislė 3,30 0,15 0,03 3 para Arabų veislė 4,08 0,21 0,05 0,0008 Žemaitukų veislė 3,70 0,18 0,03 4 para Arabų veislė 4,50 0,22 0,05 0,0007 Žemaitukų veislė 4,15 0,21 0,04 5 para Arabų veislė 5,04 0,31 0,07 0,0003 Žemaitukų veislė 4,74 0,21 0,04 6 para Arabų veislė 5,69 0,30 0,07 0,0003 Žemaitukų veislė 5,42 0,25 0,05 7 para Arabų veislė 6,31 0,28 0,07 0,0008 Žemaitukų veislė 5,89 0,18 0,04

Pirmoje lentelėje pateiktas arabų ir žemaitukų veislės kumelių folikulų aritmetinis dydžio vidurkis skirtingą rujos parą. Iš lentelės duomenų matyti, kad arabų veislės kumelių folikulo dydis tyrimo metu buvo didesnis nei žemaitukų veislės kumelių. Pirmąją parą folikulo dydis buvo didesnis 8,84 proc., antrąją parą – 9,84 proc., trečiąją – 9,31 proc., ketvirtąją – 7,78 proc., penktąją parą – 5,95 proc., šeštąją – 4,75 proc., septintąją parą – 6,66 proc. Labiausiai folikulai skyrėsi trečiąją rujos parą. Skirtumai statistiškai patikimi (p<0,05).

9 pav. Kumelių folikulo dydžio kaita pavaizduota grafiškai (p<0,05)

Devintajame paveikslėlyje grafiškai išreikštas folikulo didėjimas nuo pirmosios rujos pasireiškimo dienos iki paskutiniosios. Matyti, kad abiejų veislių kumelių folikulai didėja rujai einant į pabaigą. Arabų veislės kumelių folikulai išliko didesni nei žemaitukų veislės kumelių visą tiriamąjį laikotarpį. Skirtumai statistiškai patikimi (p<0,05).

2,99 3,30 3,70 4,15 4,69 5,36 5,89 3,28 3,66 4,08 4,50 5,04 5,69 6,31 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 1 2 3 4 5 6 7 F o lik ulo dy dis , cm Rujos para

Folikulo dydis rujos periodu

2 lent. Arabų veislės kumelių folikulo augimas mm per parą. Rujos para 1 2 3 4 5 6 7 Folikulo dydis (mm) 3,28 3,66 4,08 4,50 5,04 5,69 6,31 Folikulo augimas mm/parą - 0,38 0,42 0,42 0,54 0,65 0,62

2 lentelėje išskirtas arabų veislės kumelių folikulo augimas milimetrais per parą. Antrąją rujos parą folikulas paaugo 0,38 mm, trečiąją 0,42 mm, ketvirtąją 0,42 mm, penktąją 0,54 mm, šeštąją 0,65 mm, septintąją 0,62 mm per parą. Labiausiai folikulas paaugo šeštąją rujos parą.

3 lent. Žemaitukų veislės kumelių folikulo augimas mm per parą

Rujos para 1 2 3 4 5 6 7 Folikulo dydis (mm) 2,99 3,30 3,70 4,15 4,74 5,42 5,89 Folikulo augimas mm/parą - 0,31 0,40 0,45 0,59 0,68 0,47

3 lentelėje pateiktas žemaitukų veislės kumelių folikulo augimas milimetrais per parą. Antrąją rujos parą folikulas paaugo 0,31 mm, trečiąją 0,40 mm, ketvirtąją 0,45 mm, penktąją 0,59 mm, šeštąją 0,68 mm, septintąją 0,47 mm per parą. Daugiausiai folikulas paaugo penktąją ir šeštąją rujos parą.

10 pav. Vidutinis dominuojančio folikulo dydis rujos metu

10 paveikslėlyje grafiškai pavaizduotas skirtingų kumelių veislių folikulo raida ir dydžio pokyčiai skirtingą rujos parą.

Matyti, kad arabų veislės kumelių folikulai rujos pradžioje yra didesni nei žemaitukų veislės kumelių. Matomas abiejų kumelių veislių folikulų augimas link rujos pabaigos. Arabų veislės kumelių ruja trunka ilgiau ir ovuliacija įvyksta 7 – 8 parą. Žemaitukų veislės kumelių folikulai tiriamuoju rujos laikotarpiu išlieka mažesni nei arabų veislės, žemaitukų veislės kumelių ruja tęsiasi trumpiau ir ovuliacija įvyksta 5 – 7 parą.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 1 2 3 4 5 6 7 8 F o lik ulo dy dis , cm Rujos para

11 pav. Arabų veislės kumelių apsivaisinimo sėkmingumas pagal kumelingumą (proc.)

11 paveikslo grafike pateiktas kumelių kumelingumo sėkmingumas išreikštas procentais. Pagal grafiką matyti, kad kumelės iš tiriamosios arabų veislės grupės apsivaisino 85,95 proc., o neapsivaisino 19,05 proc.

12 pav. Žemaitukų veislės kumelių apsivaisinimo sėkmingumas pagal kumelingumą (proc.)

12 paveiksle pateiktas žemaitukų veislės grupės kumelių kumelingumo sėkmingumas procentine išraiška. Paveiksle matyti, kad tiriamosios grupės kumelių apsivaisinimo sėkmingumas yra 75 proc. Nesėkmingai apsivaisinusių žemaitukų veislės kumelių 25 proc.

Kumelingumo procentas tarp skirtingų veislių kumelių nėra didelis, skiriasi 5,95 proc. 80,95 proc.

19,05 proc.

75 proc. 25 proc.

4 lentelė. Žemaitukų veislės kumelių apsivaisinimas priklausomai nuo folikulo dydžio

4 lentelėje palygintas žemaitukų veislės kumelių apsivaisinimo sėkmingumas. Lentelėje suskirstytos žemaitukų veislės kumelės pagal apsivaisinimą, palyginti kumelingų ir nekumelingų kumelių folikulų aritmetiniai vidurkiai skirtingą rujos parą. Kumelės apsivaisino geriau, jei tiriamuoju rujos laikotarpiu, jų folikulo dydis buvo mažesnis. Pirmąją rujos parą folikulų skirtumai skyrėsi 1,65 proc., antrąją – 1,20 proc., trečiąją – 0,80 proc., ketvirtąją – 0,48 proc., penktąją – 0, 21 proc., šeštąją parą – 0,56 proc., septintąją parą – 4,13 proc. Duomenys statistiškai nepatikimi, todėl vertinami kaip polinkis.

Rujos para Apsivaisinimo

sėkmė M Sd SE p 1 para Kumelinga _{2,98 0,11 0,023} 0,178 Nekumelinga _{3,03 0,15 0,061} 2 para Kumelinga _{3,29 0,16 0,033} 0,250 Nekumelinga _{3,33 0,12 0,049} 3 para Kumelinga _{3,70 0,20 0,042} 0,329 Nekumelinga _{3,73 0,12 0,049} 4 para Kumelinga _{4,15 0,23 0,048} 0,432 Nekumelinga _{4,17 0,12 0,049} 5 para Kumelinga _{4,69 0,24 0,050} 0,465 Nekumelinga _{4,70 0,17 0,068} 6 para Kumelinga _{5,35 0,24 0,052} 0,376 Nekumelinga _{5,38 0,13 0,054} 7 para Kumelinga _{5,80 0,16 0,0447} 0,001 Nekumelinga _{6,05 0,08 0,034}

5 lentelė. Arabų veislės kumelių apsivaisinimas priklausomai nuo folikulo dydžio

Rujos para Apsivaisinimo

sėkmė M Sd SE p 1 para Kumelinga _{3,15 0,24 0,12} 0,114 Nekumelinga _{3,31 0,16 0,04} 2 para Kumelinga _{3,65 0,31 0,16} 0,941 Nekumelinga _{3,78 0,19 0,045} 3 para Kumelinga _{4,05 0,21 0,05} 0,791 Nekumelinga _{4,19 0,26 0,13} 4 para Kumelinga _{4,49 0,23 0,06} 0,954 Nekumelinga _{4,61 0,22 0,11} 5 para Kumelinga _{5,03 0,34 0,08} 0,697 Nekumelinga _{5,20 0,22 0,11} 6 para Kumelinga _{5,67 0,33 0,08} 0,650 Nekumelinga _{5,75 0,17 0,09} 7 para Kumelinga _{6,29 0,32 0,09} 0,629 Nekumelinga _{6,38 0,13 0,06}

Iš 5 lentelėje pateiktų duomenų, matyti arabų veislės kumelių apsivaisinimo sėkmė nuo folikulo dydžio. Lentelėje yra pateiktas kumelingų ir nekumelingų kumelių folikulų aritmetinis vidurkis skirtingą rujos parą. Kumelės tapo kumelingomis, jei tiriamuoju rujos laikotarpiu folikulo dydis buvo mažesnis. Folikulų dydis tarp kumelingų ir nekumelingų kumelių pirmąją parą skyrėsi 4,83 proc, antrąją parą – 3,44 proc., trečiąją parą – 3,34 proc., ketvirtąją parą – 2,60 proc., penktąją parą – 3,26 proc., šeštąją parą – 1,39 proc., septintąją – 1,41 proc. Duomenys statistiškai nepatikimi, todėl vertinami kaip polinkis.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Visų skirtingų veislių ir tipų kumelių vaisinguoju lytinio ciklo metu pasireiškia dvi folikulų augimo bangos, kur antrosios bangos metu susiformuoja du 20 – 23 mm dydžio folikulai. Apie 16 parą (kuomet skaičiuojant pirmoji para – ovuliacija), vienas iš folikulų ima labiau bręsti, padidėja vidutiniškai iki 6 mm per parą ir tampa dominuojantis, o antrasis folikulas ima mažėti ir regresuoja (27).

Artėjant tikrąjai rujai į pabaigą pasireiškia gimdos kaklelio atsipalaidavimas, gimdos sienelės vaskuliarizuotos, lytiniai takai sudrėkinti gleivėmis. Pagal šiuos pirminius požymius, kuriuos patikslinama naudojant ultragarso aparatą, galima spręsti apie artėjančią kumelių ovuliaciją ir tinkamą kergimo laiką. Dėl to, geriausia kumeles sėklinti likus 48 – 24 val. iki ovuliacijos (18).

Neigiamai kumelių apsivaisinimą veikia neteisingai, neatsakingai parinktas kergimo planas, netiksli vadyba, kumelės amžius, lytinių organų patologijos. Dažniausiai pasireiškiančios lytinių organų ligos įtakojančios neapsivaisinimą yra įvairios kilmės endometritas, placentitas, įgimtos lytinių organų ydos.

Dominuojantys folikulai taip pat gali ir neovuliuoti, ko priežastimi gali būti laikomi gimdos sutrikimai (pvz. sutrikusi PGF2α sekrecija endometriume), nepakankamas LH išskiriamas kiekis ar

LH receptorių kiekio sumažėjimas. LH pokyčiai ir sutrikimai dažniausiai pastebimi pereinamuoju laikotarpiu vėlyvą žiemą. Folikulų brendimui įtaką taip pat turi ir sumažėjusi kiaušidžių funkcija, jos nebeišskiria reikiamo hormonų kiekio (18).

O. J. Ginther teigimu (2016), antrosios folikulų augimo fazės metu, susiformavus dviems folikulams didesniems nei 20 mm skersmens, pasireiškia vieno, dominantinio folikulo staigus padidėjimas ir antrojo folikulo atrezija. Tikėtina, kad folikulas, kuris greitai auga ir tampa dominantiniu, ovuliuos. Autoriaus teigimu, folikulai per parą padidėja apie 3 mm, kito autoriaus S. Brisko, teigimu nuo 5 mm per parą. Savo tyrimo metu pastebėjau, kad kumelių folikulai per parą padidėja nuo 3 mm iki 6 mm. (28, 18).

S. Brisko (2010) taip pat paminėjo skirtingą folikulų subrendimo dydį tarp veislių. Smulkesnių veislių kumelių folikulai ovuliuoja esant 30 – 50 mm dydžio, o stambesniųjų veislių kumelių folikulai ovuliuoja pasiekę didesnį nei 50 mm dydžio skersmenį. Savo tyrimo metu, taip pat pastebėjau, kad arabų kumelių folikulų dydžiai visu tiriamuoju rujos periodu buvo didesni nei žemaitukų veislės kumelių (18).

H. M. Warriach (2014) tyrė ir nustatė, kad arabų veislės kumelės apsivaisina geriau nei kitų veislių kumelės. Atlikusi tyrimą taip pat pastebėjau, kad arabų veislės kumelės apsivaisino geriau nei žemaitukų veislės kumelės 5,95 proc. Mūsų manymu, tokį polinkį galėtų lemti arabų veislės grynakraujiškumas, geresnis prisitaikymas prie aplinkos sąlygų, dėl to padidėjęs jų vislumas. Be to,

arabų veislės panaudojimas ir „įliejimas“ į kitas arklių veisles duoda teigiamus pokyčius arklių fiziologijoje ir reprodukcijoje. Arabų veisle yra gerinamos trakėnų, grynakraujų jojamųjų ir kt. veislės (29).

Ch. Aurich (2011) pastebėjo, kad mažųjų veislių kumelių ruja trunka dvejomis dienomis ilgiau nei didesniųjų veislių kumelių. Atlikto tyrimo metu, matyti priešingai – arabų veislės kumelių ruja truko viena diena ilgiau nei žemaitukų veislės kumelių. Tai galėjo įtakoti kiti tyrime netirti faktoriai, pavyzdžiui FSH ir LH žemas koncentracijų kiekis kraujyje, tai įtakoja lėtesnį folikulų vystymąsį (30). Ultragarso aparato panaudojimas arklių reprodukcijoje atlieka svarbų vaidmenį norint nustatyti kaip auga folikulai, padeda spręsti ir numatyti ovuliacijos laiką, stebėti rujos eigą, taip pat nustatyti kumelingumą. Ultragarso aparatu taip pat nustatomos kiaušidžių cistos, dviguba ovuliacija ir dvynių nėštumas, todėl galimas metodo panaudojimas kaip prevencinė priemonė. Norint užtikrinti tinkamą kumelių reprodukcijos eigą, būtina jas įvertinti tiek palpacijos būdu, tiek panaudojant ultragarso tyrimo būdą. Panaudojus abu metodus, nustatomas tikslus folikulo plyšimo laikas ir sėkmingas folikulo apvaisinimas.

IŠVADOS

1. Arabų veislės kumelių folikulo dydis buvo didesnis 8 proc. nei žemaitukų veislės kumelių visu tiriamuoju rujos laikotarpiu.

2. Arabų veislės kumelių ruja truko 2 paromis ilgiau nei žemaitukų veislės kumelių (p<0,05) 3. Abiejų veislių kumelės, tapo kumelingomis 80 proc. dažniau, jei tiriamuoju laikotarpiu jų

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS

1. Žemaitukų veislės kumeles sėklinti penktąją rujos parą, kai folikulo dydis 47 mm skersmens.

2. Arabų veislės kumeles sėklinti šeštąją rujos parą, kai folikulo dydis 57 mm skersmens. 3. Kumelių reprodukcijai didelę įtaką turi hormonų balansas, stresas ir tinkama veisimo vadyba. Svarbu suprasti, kad kiekviena kumelė į ją veikiančius faktorius reaguoja individualiai ir savitai, sutrikus organizmo pusiausvyrai sutriks ir kumelės lytinis ciklas ir tai paveiks jos vaisingumą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. M. Bertašius, V. Girininkienė, L. Klimka, V. Macijauskienė, T. Petreikis, S. Svetlauskas, R. Šveistienė. Lietuviški žirgai. Vilnius : UAB Baltos Lankos, 2008. p. 25, 34, 101. ISBN:9955231806. 2. Detection of Preovulatory Follicle Size and Early Pregnancy by Using Ultrasonography in

Thoroughbred Mares During Foal Heat. R. W. Arbal, M.V. Ingawale, S.G. Deshmukh, S.W. Hajare.

1, Nagpur : Indian Journal of Animal Reproduction, 2015 m., T. 36. p. 42–44

3. David E. Noakes, Timothy J. Parkinson, Gary C. W. England, [mont.]. Veterinary

Reproduction and Obstetrics. 9th. Philadelphia : Saunders Elsevier, 2010. p. 12–14.

ISBN:978-0-7020-2887-8.

4. Patricia L. Sertich. MSD Veterinary Manual. Reproductive Cycle in Horses. [Tinkle] Merck & Co., Inc., 2016 m. [Cituota: 2017 m. 11 mėn.10 d.] http://www.merckvetmanual.com/management-and-nutrition/management-of-reproduction-horses/reproductive-cycle-in-horses.

5. McCue, Patrick M. Colorado State University, Equine Reproduction Laboratory. Failure to

Cycle. [Cituota: 2017 m. 11 mėn. 10 d.]

http://csu-cvmbs.colostate.edu/Documents/Learnmares43-reprodprob-failcycle-apr09.pdf.

6. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Statistinė informacija.

Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyrius. 2017 m. 12 mėn. [Cituota: 2017 m. 12 10 d.]

https://www.vic.lt.

7. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai. 2007 m., II tomas.

8. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimas. 2005 m., I tomas.

9. Kanapeckas, Algirdas. Žirgininkystė. Mokomoji knyga. Girionys, 2008. p. 43, 93, 95-96. 10. Roberts, Stephen J. Veterinary Obstetrics and Genital Diseases (Theriogenology). Vermont : s.n., 1986. p. 3 – 11, 24 – 26, 44, 398 – 427 . ISBN:19572202570.

11. Ginther, O. J. Ultrasonic Imaging and Animal Reproduction. Horses. s.l. : Equiservices, 1995. p. 23. ISBN:978-0-9640-0724-6.

12. Sendel, Tania. Ontario Ministry of Agriculture, Food and Rural Affairs. Anatomy,

Physiology and Reproduction of the Mare. [Cituota: 2017 m. 11 mėn. 20 d.]

http://www.omafra.gov.on.ca/english/livestock/horses/facts/10-099.htm.

13. Mottershead, Jos. Equine Reproduction. The Mare's Estrous Cycle. 2001 m. [Cituota: 2017 m. 11 mėn. 21 d.] http://www.equine-reproduction.com/articles/estrous.htm.

14. A Review of the Estrous Cycle and the Neuroendocrine Mechanisms in the Mare. K. Satué, J.C. Gardón. 2, Valencia : Steroids and Hormonal Science, 2013 m., T. 4. ISSN:2157-7536. p. 1–8

15. C. Taylor-MacAllister, D.W. Freeman. Oklahoma State University. Reproductive

Management of the Mare. 2013 m. [Cituota: 2017 m. 11 mėn. 19 d.] http://pods.dasnr.okstate.edu/docushare/dsweb/Get/Document-2092/ANSI-3974web2013.pdf.

16. Sellnow, Les. American Association of Equine Practitioners. Regulating Estrus. 2016 m. [Cituota: 2017 m. 11 mėn. 19 d.] https://aaep.org/horsehealth/regulating-estrus.

17. Prediction of the Day of Ovulation in Mares Through Physiological Parameters Measured

During Estrous. J. Miro i Roig, F. Muñoz, J. Piedrafita, A. Quintero-Moreno. 1, Barcelona : Revista

Scientifica, 2004 m., T. 14. p. 55–57

18. Steven Brinsko, Terry Blanchard, Dickson Varner, James Schumacher, Charles Love.

Manual of Equine Reproduction. s.l. : Saunders Elsevier, 2010. p. 10–14. ISBN:978-0-3230-6482-8.

19. A preliminary study on the induction of dioestrous ovulation in the mare - a possible method

for inducing prolonged luteal phase. Y. Hedberg, Anne-Marie Dalin, M. Santesson, H. Kindahl.,

Uppsala : Acta Veterinaria Scandinavica, 2006 m., T. 48. p. 3–5

20. Frank G. R. Taylor, Tim. J. Brazil Mark H. Hillyer. Diagnostic Techniques in Equine

Medicine. 2nd. s.l. : Sauders Elsevier, 2010. p. 77–131. ISBN:978-0-7020-2792-5.

21. Archer, Dabra. Handbook of Equine Emergencies. Liverpool : Saunders Elsevier, 2013. p. 159. ISBN:978-0-7020-4545-5.

22. Debra C. Sellon, Maureen T. Long. Equine Infectious Diseases. 2nd. s.l. : Saunders Elsevier, 2014. p. 85, 151-181, 265-283. ISBN:978-1-4557-0891-8.

23. Uterine Microbiology and Antimicrobial Susceptibility in Isolated Bacteria from Mares

with Fertility Problems. A.Albihn, V. Båverud, U. Magnusson., Uppsala : Acta Vet. Scandinavica,

2003 m., T. 44. p. 121–127

24. Smith, Bradford P. Large Animal Internal Medicine. s.l. : Sounders Elsevier, 2009. p. 204– 205. ISBN:978-0-3230-4297-0.

25. Equine viral arteritis: A respiratory and reproductive disease of significant economic

importance to the equine industry. U. B. R. Balasuriya, M. Carossino, P. J. Timoney. Michigan :

Equine Veterinary Education, 2016 m. p. 1–4

26. Oestrous Cycle-dependent Equine Uterine Immune Response to Induced Infectious

Endometritis. Ch. D. Marth, S. M. Firestone, L. Y. Glenton, G. F. Browning, N. D. Young.

Melbourne : Veterinary Research, 2016 m., T. 47.p. 2–3

27. Kim A. Sprayberry, N. Edward Robinson. Equine Medicine. s.l. : Saunders Elsevier, 2015. p. 668-670. ISBN:978-7-4557-4555-5.

28. Follicle selection in mares: 90 years from observation to theory. Ginther, O. J. Wisconsin : Journal of Equine Veterinary Science, 2016 m. T.54. p. 24–28

29. Reproductive Performance of Arabian and Thoroughbred Mares under Subtropical

Conditions of Pakistan. H. M. Warriach, M. A. Memon, N. Ahmad, S. T. Norman, A. Ghafar, M.

Arif. 7, Pakistan : Asian-Australasian Journal of Animal Sciences, 2014 m., T. 27.

30. Reproductive Cycle of Horses. Aurich, Christine. Vienna : Animal Reproduction Science, 2011 m., p. 220-221.

PRIEDAI