LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDRA
Veterinarijos fakultetas
Julija Mataitytė
Kiaulių plaučių patologijų morfologinė analizė
Morphological analysis of lung pathologies in swines
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: prof. dr. Alius Pockevičius
2
DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kiaulių plaučių patologijų morfologinė
analizė “:
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
Turinys ... 3 Santrauka ... 4 Summary ... 5 Santrumpos ... 6 Įvadas ... 7 1. Literatūros apžvalga ... 9 1.1. Anatomija, histologija ... 9 1.2. Patologijos ... 10 1.2.1. Plaučių atelektazė ... 10 1.2.2. Plaučių emfizema ... 101.2.3. Plaučių kraujotakos sutrikimai ... 11
1.2.4. Plaučių edema ... 11
1.3. Plaučių uždegimas ... 12
1.3.1. Bronchopneumonija ... 13
1.3.2. Intersticinė pneumonija ... 14
1.3.3. Pleuritas ... 15
1.4. Enzootinė mikoplazminė pneumonija ... 15
1.5. Aktinobacilinė pleuropneumonija ... 16
1.6. Kiaulių gripas ... 17
1.7. Kiaulių reprodukcinis ir kvėpavimo sindromas ... 17
1.8. Nujunkytų paršelių multisisteminis nykimo sindromas ... 18
1.9. Pastereliozė ... 19
2. Tyrimo medžiaga ir metodai... 20
3. Tyrimo rezultatai ... 22
3.1. Plaučių makroskopinio tyrimo rezultatai ... 22
3.2. Histopatologinio tyrimo rezultatai ... 28
4. Rezultatų aptarimas ... 35
Išvados ... 37
Rekomendacijos ... 38
4
SANTRAUKA
Kiaulių plaučių patologijų morfologinė analizė
Julija Mataitytė Magistro baigiamasis darbas
Visame pasaulyje kvėpavimo takų ligos kiaulininkystės sektoriuje lemia didžiulius ekonominius nuostolius. Dėl kvėpavimo ligų blogėja kiaulių augimas, gaunama mažiau produkcijos, išauga antimikrobinių preparatų sunaudojimas. Šių ligų atsiradimui turi įtakos kiaulių laikymo sąlygos fermose, jų mityba, gyvūnų kaita, vakcinacijos. Skerdyklose pagrindinės nustatytos plaučių patologijos, dėl kurių plaučiai išbrokuojami yra plaučių uždegimai, emfizema, atelektazė, hemoragijos ar kraujo aspiracija į plaučius, parazitozės bei generalizuotos ligų formos.
Šio darbo tikslas atlikti kiaulių plaučių patologijų morfologinę analizę. Makroskopiškai ištirti 76 paskerstų kiaulių plaučiai, kurie buvo išbrokuoti skerdykloje. Iš 22 plaučių paimta po vieną mėginį histopatologiniam tyrimui.
Pagrindinės patologinio anatominio tyrimo metu nustatytos patologijos buvo edema (88,2 proc.), hemoragijos (61,8 proc.), emfizema (56,6 proc.) bei pleuritas (51,3 proc.). Dažniausiai sutinkamas uždegimas buvo bronchopneumonija (26,3 proc.), intersticinė pneumonija (10,5 proc.), pleuropneumonija (7,9 proc.). Bronchopneumonija pasireiškė dažniau nei intersticinė pneumonija (p<0,05). Histopatologinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai sutikti pakitimai buvo edema, pleuritas, atelektazė, emfizema bei hiperemija. Remiantis atliktais tyrimų rezultatais nustatytos kiaulių kvėpavimo takų ligos: enzootinė mikoplazminė pneumonija, aktinobacilinė pleuropneumonija, kiaulių gripas, kiaulių reprodukcinis ir kvėpavimo sindromas.
5
SUMMARY
Morphological analysis of lung pathologies in swines
Julija Mataitytė Master’s Thesis
Respiratory tract diseases in swine farming sector are a subject of high economical loss all over the world. Respiratory diseases lead to decreased pig growth and lower production volumes, bigger consumption of antimicrobial substances. Main effects causing these diseases are living conditions in sty, swine nutrition, animal change and migration, vaccination. Main lung pathologies that are identified in abattoirs are pulmonary inflammation, emphysema, atelectasis, haemorrhage or blood aspiration, parasitosis and generalized form of diseases.
The purpose of this research is a morphological analysis of pathologies of swine lungs. In a pathological anatomical study, 76 pig lungs were culled at the slaughterhouse and examined pathoanatomically. A single sample was taken out from 22 lungs for histopathological examination.
The most common pathologies found in the pathonatomical study were oedema (88.2%), hemorrhage (61.8%), emphysema (56.6%) and pleurisy (51.3%). The most common inflammation was bronchopneumonia (26.3%), interstitial pneumonia (10.5%), pleuropneumonia (7.9%). Based on gross examination bronchopneumonia was also more common than interstitial pneumonia (p <0.05). The results of the histopathological examination revealed that the most commonly observed changes were oedema, pleurisy, atelectasis, emphysema and hyperaemia. The results of the study identified diseases such as mycoplasmal enzootic pneumonia, Actinobacillus pleuropneumonia, swine influenza, porcine reproductive and respiratory syndrome.
6
SANTRUMPOS
Vnt. - vienetas Proc.- procentai
KRKS - kiaulių reprodukcinis ir kvėpavimo sindromas
NPMNS - nujunkytų paršelių multisisteminis nykimo sindromas Sav. - savaičių
S. suis – Streptoccocus suis
M. hyorhinis - Mycoplasma hyorhinis
M. hyopneumoniae - Mycoplasma hyopneumoniae A. pleuropneumoniae - Actinobacillus pleuropneumoniae P. multocida - Pasteurella multocida
H. parasuis - Haemophilus parasuis
7
ĮVADAS
Kiaulininkystė Lietuvoje yra antra pagal mastą gyvulininkystės šaka. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pradžioje mūsų šalyje suskaičiuota 611 931 vnt. įvairaus amžiaus kiaulių. (1) Penimų kiaulių kvėpavimo sistemos ligos - aktuali problema daugelyje kiaulininkystės ūkių. Patiriami ekonominiai nuostoliai dėl atjunkytų ir penimų kiaulių sirgimo kvėpavimo sistemos ligomis ir gaišimo mažina kiaulininkystės ūkio pelningumą. Didelis gyvulių susitelkimas stambiuose kompleksuose, ypač uždarose patalpose, reikalauja gerų laikymo ir šėrimo sąlygų. (2, 3) (2) (3)
Kvėpavimo sistemos ligos laikomos vienomis pačių svarbiausių kiaulių auginime ir jų svarba didėja intensyvėjant šiai sričiai. Kiauliena sudaro 50 proc. visos gaunamos mėsos produkcijos Lietuvoje. Skersti mėsai galima kliniškai sveikus gyvulius. Dvi dažniausiai pasitaikančios būklės, išsiaiškinamos poskerdiminio tyrimo metu yra bronchopneumonija, kuri apima kranialines plaučių skiltis, ir pleuritas, pasireiškiantis kaudalinėse dalyse. (4) Tai ne tik gadina mėsos kokybę, bet ir sukelia ekonominius nuostolius, kol gyvūnas dar ruošiamas realizacijai. Dažniausiai diagnozuojamos kvėpavimo takų ligos, kurios turi didžiausią įtaką gyvūnų sveikatai bei produkcijos kokybei, yra sukeliamos virusų ir bakterijų bei mikoplazmų, tokios kaip: virusinės - kiaulių gripas, kiaulių reprodukcinis ir kvėpavimo sindromas; bakterijų ir mikoplazmų sukeliamos ligos: sisteminė cirkovirusinė liga, mikoplazminė enzootinė pneumonija, pastereliozė, Gleserio liga, aktinobacilinė pleuropneumonija. (3)
Poskerdiminio tyrimo skerdykloje tikslas - pateikti informaciją, kuri gali būti naudojama gyvūnų ligų kontrolei visuomenės sveikatos apsaugoje bei teikti visuomenei nerizikingus produktus. Dažniausiai skerdyklose pasitaikančios plaučių išbrokavimo priežastys: plaučių uždegimas, emfizema, hemoragijos, padidėję bronchų ir tarpuplaučio limfiniai mazgai, daugybiniai abscescai, parazitozės. (5, 6) Plaučių pažeidimų įvertinimas skerdyklose, suteikia labai svarbios informacijos apie kvėpavimo trakto ligas kiaulių populiacijoje. Gauti rezultatai padeda įvertinti esamą situaciją fermoje ir sekti jos kitimą. Remiantis gautais duomenimis, galima kurti strategiją, kaip pakeisti esamą situaciją, pvz.: taikyti naują vakcinacijų schemą ar koreguoti taikomas terapines priemones. Taip pat, tai leidžia daryti išvadas ar taikytos priemonės buvo veiksmingos. Todėl, labai svarbu ne tik kaupti, bet ir analizuoti gautus duomenis apie plaučių patologijas, jų pobūdį. Tai leidžia kontroliuoti veiksnius, kurie turi įtakos kvėpavimo takų ligų atsiradimui ir jų paplitimui. Taip pagerinsime bandos sveikatingumą bei sumažinsime ekonominius nuostolius. (7)
8
Darbo tikslas: atlikti kiaulių plaučių patologijų morfologinę analizę. Darbo uždaviniai:
1. Makroskopiškai įvertinti vyraujančias kiaulių plaučių patologijas, jų anatominę lokalizaciją
ir išbrokavimo priežastis;
2. Išanalizuoti kiaulių plaučių mikroskopinius pokyčius;
3. Remiantis makroskopinio ir mikroskopinio plaučių tyrimo rezultatais, įvertinti kiaulių kvėpavimo infekcinių ligų pasireiškimą.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Anatomija, histologija
Plaučiai - porinis kvėpavimo organas, kuriame nuolatos vyksta dujų apykaita. Tai elastiškas, oro pripildytas organas, kurio struktūrą sudaro parenchima ir stroma. Plaučiai užima ganėtinai nemažą krūtinės ertmės plotą ir iš išorės yra apgaubti pleuros. Pleura arba krūtinplėvė yra sudaryta iš plautinės (pleura pulmonalis) ir pasieninės (pleura parietalis) dalių. Tarp šių dalių yra siaura serozinio skysčio pripildyta ertmė, kuri sumažina pleuros lapelių trintį įkvėpimo ir iškvėpimo metu. (8) Kiekvienas plautis yra padalintas į kelias plaučių skiltis. Jų skaičius gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo gyvūno rūšies. Kiaulių plaučiai dalinami į kairę ir dešinę plaučių puses: kairė sudaryta iš kranialinės ir kaudalinės dalies, dešinė iš kranialinės, medialinės, kaudalinės ir aksesorinės (pridėtinės) skilties. (9) Dešinė plaučių pusė yra didesnė bei sunkesnė nei karioji. (10) Kiaulės respiratorinė arba kvėpavimo sistema yra sudaryta iš nosies ertmės, gerklų, trachėjos, plaučių, bronchų, bronchiolių ir alveolių bei pleuros. Trachėja yra ganėtinai trumpas organas ir krūtinės ląstoje baigiasi bifurkacija į dvejas dalis - pagrindinius bronchus: dešinįjį ir kairįjį. (11) Bronchai šakojasi nuo pagrindinių atšakų į skiltinius bronchus, jų diametras siaurėja, kuo toliau jie skverbiasi į plaučius. (12) Skiltiniai bronchai skyla į segmentinius, šie į bronchioles, o jos į terminalines bronchioles. Galiausiai terminalinės bronchiolės pereina į smulkiausią struktūrą- alveoles. Alveolės yra pagrindinis plaučių parenchimos vienetas, kuris atsakingas už dujų mainus. (13) Alveolės, kartu su alveoliniais latakėliais, maišeliais bei respiratorinėmis bronchiolėmis užima 85 proc. viso plaučių parenchimos ploto. Nuo 9 iki 10 proc. sudaro pleura, plaučių nervai ir kraujagyslės. Likusi procentą, tai yra maždaug apie 6 proc., sudaro bronchai bei bronchiolės. (14) Alveolės yra sferiškos formos, plonasienės, išklotos epiteliniu audiniu. Jos atsiveria į jau minėtus alveolinius maišelius, latakėlius, arba į respiratorines bronchioles. Jos viena nuo kitos atskirtos intraalveoline pertvara. Kraujotaką joms palaiko kraujagyslinis endotelis. Šios trys stuktūros - epitelis, endotelis ir pertvaros - sudaro „kraujo - oro“ barjerą. (15) Epitelinis alveolės sluoksnis susideda iš I tipo ir II tipo ląstelių. I tipo ląstelės, dar kitaip vadinamos respiratorinio epitelio ląstelėmis, yra plokščios formos ir turi centrinį branduolį, kelias mitochondrijas. Jas galime rasti bazinėje plokštelėje. Šios ląstelės sudaro maždaug apie 97 proc. intraalveolinės pertvaros paviršiaus visose gyvūnų rūšyse. II tipo ląstelės arba grudėtoji alveoliarinė epitelio ląstelė, yra kubo formos ir turi centrinį branduolį. Šios ląstelės taip pat turi mitochondrijų, Goldžio kompleksą. Jos yra atsakingos už alveolinių ląstelių paviršiaus įtempimo mažinimą, kadangi gamina surfaktantą, kuris neleidžia joms sulipti. II tipo ląstelės sudaro 3 proc. intraalveolinės pertvaros paviršiaus. (13, 14) (14)
10
1.2. Patologijos
1.2.1. Plaučių atelektazė
Atelektazė - alveolės negebėjimas prisipildyti oru. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Įgimta atelektazė pasireiškia, kai naujagimio plaučiai yra prisipildę vaisiaus vandenų ir dėl šios obstrukcijos negali įkvėpti oro. Įgyta atelektazė gali pasireikšti dvejopa forma: kompresine arba obstrukcine. Kompresine atelektaze vadinama tada, kai pleurą spaudžia susikaupę skysčiai, pavyzdžiui, esant pneumotoraksui, hemotoraksui, chilotoraksui, empiemai, ar esant neoplazijoms, abscesams. Taip pat, kompresinė forma išsivystys dėl prarasto neigiamo slėgio krūtinės ląstoje (esant kiaurinei žaizdai krūtinės ląstoje ar diafragmoje). Tai dar vadinamas plaučių kolapsu. (15)
Obstrukcinė atelektazė pasireiškia, kai yra kvėpavimo takų nepraeinamumas. Jį sukelia padidėjusi gleivių sekrecija ir taip susidaręs gleivių kamštis, neoplazijos, aspiruoti svetimkūniai, parazitų invazija. Taip aukščiau esantys bronchai, bronchiolės yra užblokuojamos, o alveolėse esantis oras reabsorbuojamas, todėl jos subliukšta. Ši forma gali atsirasti ilgų operacijų metu, kai stambus gyvūnas vienoje pozicijoje guli ilgą laiką, tokia atelektazė bus vadinama hipostatine. (15, 16) Tiriant plaučius makroskopiškai, matomos tamsiai raudonos spalvos plaučių dalys ar visa skiltis, plaučiai subliuškę, pažeistose vietose jaučiamas standus plaučių audinys. Pažeidimo išplitimas ir pasiskirstymas varijuoja priklausomai nuo vykusio proceso, dėl kurio susidarė atelektazė. Tiriant mikroskopiškai, matomos subliuškusios alveolės, dėl kurių susitraukimo sienelės atrodo arčiau viena kitos ar visai susiglaudusios. Būtent dėl šio susiglaudimo, atrodo, jog alveolių sienelės sustorėjusios, nors nėra jokio uždegiminio proceso. (11, 15)
1 pav. Atelektazė. A - nepaveikta alveolė, B - obstrukcinė atelektazė, C - kompresinė
atelektazė (17)
1.2.2. Plaučių emfizema
Plaučių emfizema pasireiškia, kai dėl perteklinio oro ar kitų dujų kiekio išsiplečia bronchiolės ir alveolės. Gyvūnams emfizema sutinkama tik kaip antrinis procesas dėl plaučiuose įvykusios obstrukcijos. Išsivysto esant pasikartojančioms bronchopneumonijoms, kai dėl uždegiminio proceso
11 išsiskiria gleivės bei sekretas. Jos užkemša bronchus, bronchioles ir sukelia oro srauto disbalansą, kai į plaučius patekusio oro kiekis viršija išeinančio oro kiekį. (15)
Plaučių emfizema skirstomą į:
1) Alveolinę emfizemą. Ši nusako negrįžtamus alveolių struktūros pažeidimus, kai alveolių pertvara pažeidžiama. Formuojasi įvairaus dydžio oro burbuliukai plaučių parenchimoje. 2) Intersticinę emfizemą. Šiuo atveju oras kaupiasi plaučių intersticiume.
Emfizemos apimtų plaučių darbinis pajėgumas yra sumažėjęs. Tai nutinka dėl alveolinių pertvarų pažeidimų, sumažėjus kvėpuojamajam paviršiaus plotui. (18) Makroskopiškai emfizeminiai plaučiai atrodo pabalę, padidėję, palpuojant juntama krepitacija. Tiriant histopatologiškai alveolės išsiplėtusios, plyšusios pertvarėles. (11, 16)
1.2.3. Plaučių kraujotakos sutrikimai
Plaučiai yra vienas iš labiausiai vaskuliarizuotų organų. Plaučių kraujotakos sutrikimai turi įtakos kitiems organizmo organams. (11)
Hiperemija gali būti arterinė ir veninė. Arterinė hiperemija – tai aktyvus procesas, kurį sukelia į plaučius pritekėjęs didesnis kraujo kiekis. Šis procesas yra ūmaus uždegimo dalis. Tuo tarpu veninė hiperemija – pasyvus procesas, kuris atsiranda dėl sumažėjusio veninio kraujo ištekėjimo. Veninė hiperemija dažniausiai vystosi esant širdies nepakankamumui, kuris sąlygoja veninio kraujo stazę plaučių kraujagyslėse, kuri iššaukia plaučių edemą bei eritrocitų difuziją į alveolės spindį. (15) Hemoragija - kraujo išsiliejimas iš kraujagyslių, dėl traumos plyšus kraujagyslėms ar dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo. Eritrocitai yra fagocituojami makrofagų. Esant intensyviam eritrocitų ekstravazavimui į alveolės spindį, histopatologinio tyrimo metu matysime didelį skaičių makrofagų su ruda citoplazma. Rudą spalvą jiems suteikia susikaupęs hemosiderinas. Hemoragijų dydis gali varijuoti nuo mažyčių petechijų iki didelių apimtų plotų, pasiskirsčiusių per keletą plaučių skilčių. (17)
Makroskopiškai, aktyvaus proceso metu, plaučiai atrodys sodriai raudoni, o mikroskopiškai- kraujagyslės išsiplėtusios, pripildytos kraujo. Pasyvios hiperemijos apimti plaučiai bus nusėti netolygiomis rudomis dėmėmis. (15)
1.2.4. Plaučių edema
Plaučių edema skirstoma į kardiogeninę (hidrostatinę ir hemodinaminę) ir ne kardiogeninės (uždegiminės) kilmės edemą. Plaučių edemą sukelia:
1. Padidėjęs hidrostatinis spaudimas;
2. Padidėjęs alveolės sienelės praeinamumas; 3. Sutrikęs limfinės sistemos drenažas. (18)
Kardiogeninė plaučių edema išsivysto dėl padidėjusio skysčių transudacijos greičio, kurį sukelia padidėjęs hidrostatinis slėgis kraujagyslėse arba sumažėjęs osmosinis slėgis kraujyje. Taip
12 gali nutikti, esant širdies kairės pusės nepakankamumui, hipoalbuminemijai. (17) Makroskopiškai plaučiai atrodo šlapi, sunkūs. Pjūvyje sunkiasi skysčiai. Trachėjoje, bronchuose randamas putotas skystis. Tiriant histopatologiškai matomi fagocituoti eritrocitai, hemosiderino sankaupos. (18)
Uždegiminės kilmės plaučių edema vystosi pažeidus endotelines ląsteles arba I tipo pneumocitus. I tipo pneumocitai labai jautrūs virusams (pavyzdžiui, kiaulių gripą sukeliančiam virusui), toksinams (pavyzdžiui, azoto dioksidui, vandenilio sulfidui), laisviesiems radikalams. Endotelinės ląstelės plaučiuose dažniausiai pažeidžiamos bakterijų toksinų, sepsio, histamino, ūmaus kvėpavimo nepakankamumo. Šio tipo edema yra neatskiriama ankstyvo uždegiminio proceso dalis. Tai sąlygoja uždegiminių mediatorių atsiradimas. (17) Edeminis skystis yra acidofilinis ir homogeniškas. Jis užpildo alveoles, taip pat yra randamas intersticiniame audinyje, aplink kraujagysles ir bronchioles bei tarpalveolinėje pertvaroje. Mikroskopiškai matomas padidėjęs alveolinių makrofagų skaičius. (18)
1.3. Plaučių uždegimas
Plaučių uždegimas yra kone dažniausiai sutinkama kvėpavimo sistemos patologija. Respiratorinė sistema yra puikiai apsaugota nuo įkvėpiamų patogenų. Šią funkciją atlieka dinaminė tarpusavyje susijusių sluoksnių sistema, kurią sudaro organų paviršius išklojęs epitelis, imuninės sistemos ląstelės ir jų išskiriami mediatoriai. Jei ši apsauginė sistema pažeidžiama - plaučiuose ima vystytis uždegimas. (19) Dažniausiai uždegimą sukelia bakterinės kilmės patogenai. Pirminio uždegimo tikslas - bandyti susidoroti su infekcijos šaltiniu ir atkurti pažeistus audinius. To pasekoje vykta šie procesai:
1. Vazodiliatacija ir padidėjęs kraujo pritekėjimas į išsiplėtusius kapiliarus;
2. Padidėjęs kapiliarų pralaidumas, kuris sąlygoja uždegiminio eksudato ir ląstelių infiltracija į plaučių audinį;
3. Fagocitų ir imuninių ląstelių antplūdis ir kaupimasis. Fagocitai ne tik naikina bakterijas, bet ir išskiria fermentus, chemokinus, kurie veikdami pažeidžia plaučių audinį, pritraukia imunines ląsteles, ir citokinus, kurie iššaukia didesnį uždegiminį procesą. (20)
Uždegiminiam eksudatui palaipsniui užpildant alveoles, bronchioles ir pakeičiant jose esantį orą uždegiminiu skysčiu, pasikeičia plaučių struktūrą: jie tampa sunkesni, pakinta jų tekstūra, pažeistos vietos sukietėja (dėl eksudato ir atelektazės). Šis procesas vadinamas hepatizacija. Ūmiais uždegimo atvejais ji vadinama raudonoji hepatizacija, kadangi jos metu pastebima aktyvi hiperemija, išsiplėtusios kraujagyslės, alveolių ir bronchiolių ribos neaiškios, matoma daug fibrino siūlų bei eritrocitų, tačiau nedidelis kiekis neutrofilų. Pilkoji hepatizacijos stadija pasireiškia įsisenėjus patologiniam procesui, todėl hiperemijos nebeaptinksime, bet bus žymiai didesnė koncentracija neutrofilų, limfocitų, fibroblastų ir makrofagų. (17)
13 Vykstant šiems procesams mažėja plaučių audinio gebėjimas vykdyti dujų apykaitą. Tai sudaro realią grėsmę gyvūno gyvybei. Uždegimas gali būti ūmus arba lėtinis. Tai priklauso nuo patogeno kilmės, paveiktų ląstelių ir imuninio atsako išskirtų specifinių ląstelių. Lėtinis uždegimas vystosi organizmui nesusidorojant su patogenu. (20)
Kiaulių plaučių uždegimai kiaulininkystės ūkiuose yra didžiulė problema šiuolaikiniame pasaulyje. Veiksniai, turintys įtakos uždegimo atsiradimui:
1. šeimininkas (jo amžius, imunitetas); 2. patogenas (virusas ar bakterija);
3. aplinkos veiksniai (drėgmė, temperatūra, amoniako koncentracija); 4. laikymo sąlygos (gyvūnų maišymas, oro kokybė, stresas, mityba).
Keli skirtingi pneumonijas sukeliantys patogenai gali egzsistuoti kartu viename organizme. Pavyzdžiui, kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromą sukeliantis Artevirus šeimos virusas, kiaulių Circo spp. virusai bei Corona spp. virusai dažnai randami vyraujantys kartu su Mycoplasma hyopneumoniae ir Pasteurella multocida mikroorganizmais. (17) Pastarieji du patogenai laikomi pagrindiniais bakterinės kilmės patogenais, kurie sukelia plaučių pažeidimus kiaulėms. (21, 22) Plaučių uždegimai, aktualūs kiaulininkystėje:
1. Bronchopneumonija 2. Intersticinė pneumonija
3. Embolinė ir granulomatozinė pneumonijos. (23)
1.3.1. Bronchopneumonija
Bronchopneumonijos pagrindinis bruožas yra tai, kad jos pažeidimas atsiranda bronchiolės ir alveolės perėjime bei tai, kad pagrindinis kelias užsikrėsti yra oro lašelinis būdas. Bronchopneumonijos pažeidimai lokalizuojasi plaučių kranioventralinėje dalyje. Manoma, kad tame plaučių regione organizmo apsaugos mechanizmas nėra toks efektyvus. (18) Bronchiolių, alveolių spindis yra užpildomas uždegiminiu eksudatu - neutrofilais, makrofagais, gleivėmis, kartais fibrinu, tačiau intraalveolinės pertvaros nėra pažeidžiamos. Būtent dėl to atsiranda dujų apykaitos sutrikimai, vystosi hipoksija, kvėpavimo sutrikimai. Jeigu imuninė sistema nepažaboja patogeno, tai pažeidimai apima vis daugiau alveolių, pažeidžia jų pertvaras, o procesui įsisenėjus apima visą skiltį. (24, 25) Bronchopneumonija skirstoma į pūlingą ir fibrininę, tačiau pastebėta, kad viena forma gali pereiti į kitą arba abi formos būti tame pačiame plautyje. Pūlinga bronchopneumonija gali atsirasti dėl patirtų traumų, patekus mikroorganizmams, pvz. Pasteurella multocida. Tiriant makroskopiškai, plaučiai atrodo margi, tamsiai raudonai rudos spalvos, su pilkai žalsvais židinėliais. Perpjovus židinėlius iš alveolių ir bronchų skiriasi pūlingas eksudatas. Tirdami histopatologinį mėginį matysime alveoles, bronchus nusidažiusius mėlyna spalva dėl susikaupusio pūlingo eksudato (žuvusių neutrofilų, bronchų epitelio ląstelių, alveolių epitelio ląstelių, jų branduolio nekrozės; pavienius limfocitus,
14 makrofagus, eritrocitus, fibroblastus). Rausvai nusidažęs fonas bus dėl susikaupusių kraujo plazmos baltymų. (16) Fibrininė pneumonija panaši į pūlingą bronchopneumoniją, tik pagrindinis skirtumas tai, kad vyrauja ne neutrofilinis eksudatas, o fibrininis. Šio tipo pneumonijai būdinga kranioventralinis pasiskirstymas, tačiau uždegiminis procesas juda greitai ir per trumpesnį laiką apima ir infiltruoja didesnį plaučių audinio plotą. Tirdami plaučius matysime hemoragijas, intersticinę edemą, dėl išsiplėtusių tarpalveolinių pertvarų plaučių paviršius primins marmuro raštą. (17) Bronchopneumonija pasireiškia spalvos ir audinio konsistencijos pakitimu. Nekomplikuoti uždegimo plotai, tiriant makroskopiškai, primena mėsos konsistenciją, yra kieti palpuojant, raudonai violetinio atspalvio, ribose pereinant į rausvai pilką spalvą. Esant žaibinei uždegimo formai, uždegimas pasiskirsto per visą plaučių skiltį, pasireiškia pleuritas (9, 18). Vienas pagrindinių patogenų, sukeliančių šią patologiją yra Mycoplasma hyopneumoniae. Dėl šios mikoplazminės bakterijos imunosupresinių savybių, sumažėja fagocituojančių neutrofilų bei yra pakeičiama gleivių cheminė sudėtis, taip palengvinant kelią vystytis antrinei infekcijai plaučiuose. Dėl vykstančios infekcijos galima rasti ir padidėjusius regioninius limfinius mazgus. (23, 26)
Veikiant Actinobacillus pleuropneumoniae bakterijai, bronchopneumonijos makroskopinis vaizdas šiek tiek kitoks: pažeistos plaučių skiltys kietesnės, sodriai raudonos spalvos (dėl hemoragijų), iškritęs fibrinas, ko pasekoje atsiranda fibrininės sąaugos tarp skilčių, krūtinės sienos, išsivysto pleuritas. Pažeistas plotas iškilęs auksčiau nei sveikasis, dažniau pažeidžiama kaudalinės plaučių dalis bei paveikiama tarpskiltelinė pertvara. Plaučių audiniui gyjant, jis perauga jungiamuojau audiniu (karnifikacija) ir matomi ryškūs randai. Šie byloja apie tai, kad uždegiminis procesas prasidėjo prieš daugiau nei 12 savaičių, kadangi tiek laiko užtrunka audinio gyjimas. (23, 27, 28)
1.3.2. Intersticinė pneumonija
Intersticinė pneumonija tai procesas, kurio metu uždegimas apima alveolines pertvaras, sukeldamas difuzinį alveolių pažeidimą. Priešingai nei bronchopneumonija, intersticinės pneumonijos pažeidimai pasiskirsto per visą plaučių plotą ir atrodo labiau išreikšti dorsokaudaliai. Uždegimas apima abi plaučių puses ir jų tekstūra tampa primenanti gumą. (23) Intersticinė pneumonija atsiranda dėl aerogeninės kilmės pažeidimų, veikiant alveolinį epitelį (I tipo ir II tipo pneumocitus) arba hematogeniniu keliu plintančių pažeidimų, paveikiant alveolinių kapiliarų endotelį arba alveolinę bazinę membraną. Alveolinį epitelį paveikia įkvėptos toksiškos dujos ar garai, virusai, pvz. kiaulių gripo virusas. Hematogeniniu keliu pažeidimai atsiranda dėl sepsio, diseminuotos intravaskulinės koaguliopatijos, parazitų lervų migracijos. (17)
Intersticinė pneumonija skirstoma į ūminę ir lėtinę. Ūmi forma prasideda pažeidus I tipo pneumocitus arba alveolinį kapiliarį endotelį, taip sutrikdant „kraujo - oro“ barjerą, ko pasekoje plazmos baltymai eksuduoja į alveolinę ertmę. Uždegiminė edema ir neutrofilų kaupimasis alveoliniame intersticiume sukelia alveolinės sienelės sustorėjimą. Vėliau seka proliferacinė fazė.
15 Joje vyksta II tipo pneumocitų proliferacija, pakeičiant nekrozuotus I tipo pneumocitus. Tai taip pat sustorina alveolines sieneles ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl palpacijos metu plaučių tekstūra primena gumą. (15)
1.3.3. Pleuritas
Pastaruosius keletą metų vis dažniau pastebimi pleurito požymiai kiaulininkystės kompleksuose. Pleurito paplitimas siekia nuo 14 proc. iki 41 proc. visų paskerstų kiaulių. Pleuritas skirstomas į pirminę ir antrinę formas. Pirminis pleuritas vystosi vyraujant Haemophilus parasuis, Streptoccocus suis, Mycoplasma hyorhinis, Actinobacillus pleuropneumonia bakterijoms. Ši forma pasižymi ryškiomis fibrininėmis sąaugomis tarp plaučių ir krūtinės sienos. Joms susiformuoti prireikia net keletos mėnesių. Antrinė forma siejama su plaučių uždegimu. Patologinis procesas prasideda plaučiuose, kai fibrininės sąaugos „sukabina“ plaučių skiltis vieną su kita, tęsiasi iki visceralinės pleuros dalies, ilgainiui uždegimo metu išskirti mediatoriai padidina kraujagyslių pralaidumą, to pasekoje ekstravazuojamas fibrinas, susidaro plaučių ir krūtinės sienos sąaugos. (24, 29, 30) Pleuritas, kartu su plaučių skilčių susijungimu, ypač kranioventralių dalių, sukelia didžiulius ekonominius nuostolius ūkiams. (21)
1.4. Enzootinė mikoplazminė pneumonija
Kiaulių enzootinė mikoplazminė pneumonija yra kompleksinė, ypač užkrečiama liga, pasižyminti bronchopneumonija. Pagrindinis sukelėjas - Mycoplasma hyopneumoniae, tačiau ne tik šis patogenas turi įtakos susirgimui, daug įtakos turi gyvūno imuninė sistema bei aplinkos ir laikymo sąlygos. Užsikrečiama oro keliu, sergančioms kiaulėms nusičiaudėjus, nusikosėjus. (31) M. hyopneumoniae patogenas kolonizuoja kvėpavimo takus, pirmiausiai prikibdamas prie trachėjos ir kranioventralinės plaučių bronchų zonos blakstienėlių, išskiria fermentą ciliostazę. Toliau seka neutrofilų antplūdis į tracheobronchalinę gleivinę, blakstienėlių atsisluoksniavimas, limfocitų hiperplazija, vienbranduolių ląstelių pritraukimas į alveolinį intersticiumą. (17) Makroskopiškai tiriami pažeidimai matomi kaip tamsiai raudonos, violetinės spalvos audinio pakitimai kranialinėje, vidurinėje ir aksesorinėje plaučių skiltyse. Sunkiais ligos atvejais būna apimta daugiau nei 50 proc. viso kranoventralinio plaučių ploto. Jeigu procesas yra lėtinis, tai pažeidimų spalva tampa blyškiai pilka, primenanti žuvies mėsą. Plaučiai pripildyti eksudato, esant antrinei infekcijai eksudatas pūlingas ar gleivinis. Būdingas bronchų ir tarpuplautinių limfinių mazgų padidėjimas. Tirdami mikroskopiškai, matome neutrofilų, makrofagų sankaupas bronchiolėse, alveolių spindyje, taip pat ir limfoidinio audinio hiperplaziją, intraalveolinės sienelės sustorėjimą. Susikaupęs tirštas eksudatas gali sukelti atelektazę. (9, 30) Bronchopneumoniją gali lydėti fibrininis pleuritas, ypatingai tuo atveju, jeigu organizme figuruoja ne tik M. hyopneumoniae, bet randama ir Mycoplasma hyorhinis,
16 Pasteurella multocida, ar Actinobacillus pleuropneumoniae. (16, 21) Yra duomenų, kad M. hyopneumoniae ir A. pleuropneumoniae veikia sinergiškai. (32)
1.5. Aktinobacilinė pleuropneumonija
Aktinobacilinę pleuropneumoniją sukelia Actinobacillus pleuropneumoniae. Tai viena pagrindinių bakterinių kvėpavimo takų ligų šalyse, kuriose klęsti kiaulininkystė. Kiaulės sirgdamos šia liga gali gaišti dėl sunkios formos pneumonijos. Ūmi klinikinė ligos forma gali tapti lėtine. Tai ypatingai svarbus susirgimas, kurį reikia kontroliuoti, kadangi tai sukelia didelius ekonominius nuostolius. (9)
Užkratas plinta tiesioginio kontakto metu arba oro lašeliniu būdu. A. pleuropneumoniae pažeidžia pleurą ir plaučių dorsokaudalines dalis, dažnai sukelia fibrininę pleuropneumoniją. Persirgęs gyvūnas visą gyvenimą lieka infekcijos nešiotoju. (16, 33)
Pažeistos epitelio ląstelės susibūria į ląstelių sankaupą ir atsidalina nuo epitelinio paviršiaus ir kartu su migruojančiais neutrofilais, „nusėda“ migdolinėse liaukose. Patogenas prisitvirtina prie I tipo pneumocitų. (34) Jeigu kiaulė yra infekcijos nešiotoja, mukociliarinis aparatas pašalina pavienes bakterijas iš respiratorinio trakto, taip neleisdamas A. pleuropneumoniae bakterijai prisitvirtinti alveolėje, sustabdomas jos replikavimas, o tai ir yra esminis žingsnis pleuropneumonijos vystymuisi. (23) Patekus patogenui į alveolę, virulentiškumo faktoriai bei šeimininko imuninė sistema nulemia: ar bakterija bus sunaikinama, ar sukels uždegiminį procesą. Lipopolisacharidai, esantys ant bakterijos paviršiaus, veikia kaip stiprūs makrofagų ir neutrofilų pritraukėjai bei stimuliuoja šeimininko alveolinius makrofagus išskirti uždegiminius citokinus. Šie aktyvuoja makrofagus, padidina kraujagyslių pralaidumą, taip pripildydami alveoles antibakteriniu baltyminiu serumu ir specifiniais antikūnais. (35)
Makroskopiniai pažeidimai: plaučių uždegimas apima vieną arba abi plaučių puses, dažniausiai apima dorsokaudalines plaučių skiltis, pasiskirsto difuziškai. Poūmėje stadijoje trachėja ir bronchai pripildyti putų su kraujo priemaiša, gleivėtu eskudatu. Uždegiminės vietos tamsiai raudonai violetinės spalvos, vidutiniško kietumo, randami pleurito požymiai. Paviršiaus pjūvio vietoje - difuzinė hemoragija, trapūs nekrozės židinukai. (11) Ūmioje ligos formoje fibrino apnašos pleuros paviršiuje aiškiai matomos, krūtinės ląstoje - kruvinas skystis. Pažeistos plaučių dalys kietos, tekstūra primena gumą, tamsiai raudonai violetinės spalvos su šviesiais intarpais, taip sudarant margumą, „marmurišką“ raštą. Iškritęs fibrinas įsilieja į tarpskiltelinę pertvarą. (4, 36, 37)
17
1.6. Kiaulių gripas
Kiaulių gripo viruso sukelta infekcija - viena iš dažniausiai sutinkamų respiratorinio trakto ligų, intensyviai kiaules auginančiose šalyse. Šiam susirgimui nėra sezoniškumo. Kiaulių gripą sukeliaOrthomyxoviridae šeimos H1N1 virusas. (38) Virulentiškiausios viruso atmainos pasižymi šiomis savybėmis:
1. Ilgiau užtrunkanti viruso replikacija; 2. Padidėjusi citokinų gamyba;
3. Viruso replikacija plaučių audinyje.
Kiaulės taip pat jautrios ir tiems gripo tipams, kurie būdingi žmonėms, paukščiams, to pasekoje kelių virusų genetinė informacija gali rekombinuotis, atsirasti nauji tipai, kurie gali būti itin pavojingi visuomenei. (39)
Virusas tarp kiaulių plinta artimo kontakto metu, aerogeniniu keliu. Net jei banda yra vakcinuota, gyvūnai gali susirgti sporadine forma arba besimptome forma. Kaip ir žmogus sergantis gripu, taip ir kiaulė, nepasireiškus ligos komplikacijoms, perserga šia liga per 7-10 dienų. (40, 41) Kiaulių gripas pasireiškia dideliu sergamumu, o mirtingumas siekia <5 proc. Atpažįstami šie klinikiniai požymiai: pireksija, anoreksija, svorio kritimas, letargija, išskyros iš akių ir šnipo, kosulys, dispnėja. (38) Kadangi virusas patenka į plaučius per kvėpavimo takus, makroskopiniai pakitimai pasireiškia kaip kranioventrali bronchopneumonija, sunkiais atvejais - bronchoalveoline pneumonija, paveikusi įvairų plaučių audinio plotą (jis gali kisti kiekvienu individualiu atveju). Pastebimi nuo vidutinio raudonumo iki tamsiai raudonos spalvos plaučių paviršiaus pakitimai, išsidėstę kranialinėse ir vidurinėje plaučių skiltyse, kartais ir kranioventralinėje kaudalinės plaučių skilties dalyje. Dažnai šios patologijos randamos ties plaučių skilčių sujungimu. Žaibinės formos atveju matysime edemą, putotą skystį trachėjoje bei bronchuose ir difuziškai pasiskirsčiusią intersiticinę pneumoniją. (39)
Histopatologinio tyrimo metu randama išplitusi bronchiolių epitelio ląstelių degeneracija ir nekrozė, alveolių spindis pripildytas eksudato, kuriame gausu atpleišėjusių epitelio ląstelių, neutrofilų, monocitų, limfocitų sankaupos, taip pat išryškėja šalia esančios kraujagyslės. Alveolių sienelės infiltruojamos uždegiminėmis ląstelėmis, todėl sienelės sustorėja. (38)
1.7. Kiaulių reprodukcinis ir kvėpavimo sindromas
Kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromą sukelia virusas, kuris priskiriamas Arteriviridae šeimos Arterivirus genčiai. Šio viruso sukeliama liga paplitusi beveik visose kiaules auginančiose šalyse. Europoje paplitusi šio viruso padermė - Lelystad virus. Kiaulių reprodukcinis ir kvėpavimo sindromas (KRKS) laikoma endeminiu susirgimu, o jo kontrolė vis dar sunkiai suvaldoma. Pavyzdžiui, JAV pastarųjų keletos metų tyrimų duomenys rodo, kad prarandama 668,58
18 mln. dolerių per metus būtent dėl KRKS, todėl drąsiai galima teigti, kad tai viena ekonomiškai nuostolingiausių ligų kiaulininkystėje. (23) Šis virusas pažeidžia kiaulaičių ir paršavedžių reprodukcijos organus, sukelia abortus, nujunkytų paršelių kvėpavimo sistemos patologijas. Ūmūs šios ligos protrūkiai 5–20 proc. sumažina kiaulių bandos produktyvumą, nes netenkama vidutiniškai nuo 1 iki 3,8 kiekvienos paršavedės paršelio, o kartais net 50 proc. visos vados. Gali nugaišti 75,6 proc. tik ką atvestų paršelių, dalis jų gaišta nujunkomi, kitiems pasireiškia kvėpavimo sistemos patologijos. (1) Virusas į organizmą patenka keliais būdais ir nuo to priklauso susirgimo pobūdis. Patekus aerozoliniu keliu, klinikiniai požymiai yra tachipnėja ar dispnėja, apsunkintas kvėpavimas, letargija, pakilusi temperatūra, kosulys, čiaudulys, chemozė.
Makroskopiniai plaučių pakitimai pasireiškia plaučių kolapsu, intersticine nekrozine pneumonija. Pažeidžiama kranialinė plaučių skiltis, plaučiai įgauna gumą primenančią tekstūrą, pasireiškia edema. Galima rasti padidėjusius tarpuplautinius limfmazgius. Tirdami mikroskopiškai, matome alveolinės pertvaros sustorėjimą dėl makrofagų, limfocitų susikaupimo, II tipo pneumocitų hiperplaziją. Alveolės spindyje gali būti eksudato, nekrotinių makrofagų, ląstelių “nuolaužų”. Limfocitai ir plazmos ląstelės suformuoja sankaupas prie bronchų ir šalia jų esančių kraujagyslių. (36) Penimos kiaulės infekuotos KRKS virusu yra jautresnės kitoms bakterinėms, virusinėms ligoms, kadangi bendras jų kompleksas sukelia intensyvesnę KRKS formą. (23)
1.8. Nujunkytų paršelių multisisteminis nykimo sindromas
Nujunkytų paršelių multisisteminiu nykimo sindromu (NPMNS) dar kitaip vadinama sistemine cirkovirusine liga (KCV-2), ryškiausiai pasireiškia 2-4 mėn. paršeliams, tačiau infekcija gali ir neturėti ypatingų klinikinių simptomų. (42) Šis sindromas yra multifaktorinis susirgimas, kuriam būtinas faktorius yra Circovirus II tipas, greta kitų infekcinių ligų patogenų, tokių kaip kiaulių respiratorinio koronos viruso, Parvoviridea šeimos viruso Porcine parvovirus kiaulių parvoviruso.
Virusai perduodami ir alimentiniu, ir aerogeniniu keliu. Dėl ligos gaišta iki 1-2, komplikuotais atvejais - iki 30 proc. kiaulių. (42)
Paršingoms kiaulaitėms pažeidžiami reprodukciniai organai, sukeliami abortai, priešlaikinis atsivedimas, gimsta mumifikuoti vaisiai. Sergantys gyvūnai labai prastai priauginėja svorį, yra pastebimai mažesni už savo sveikus gentainius, nes sutrinka normalus organizmo vystymasis, pasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai, gali viduriuoti. (23) Plaučiai pažeidžiami ir patologinio anatominio tyrimo metu randame nesubliuškusius, gumos tekstūrą primenančius plaučius, pažeidimai difuziški, raudonos spalvos, konsistencija primena mėsą. Tiriant mikroskopiškai matysime intersticinę pneumoniją. (3, 16)
19
1.9. Pastereliozė
Pastereliozę sukelia bakterija Pasteurella multocida. Šis patogenas yra labai reikšmingas kiaulininkystėje, nes sukelia progresinį atrofinį rinitą bei pneumoniją, o sunki ligos forma gali sukelti pleuritą ir abscesus. (30)
P. multocida bakterija sklinda tiesioginio kontakto keliu ir aplinkoje išlieka gyvybinga esant 4°C - 15°C temperatūrai. Bandoje bakterija plinta horizontaliai. Kiaulės gali būt nešiotojos metų metus ir neturėti jokių klinikinių simptomų. Kiti gyvūnai, tokie kaip šunys, katės, gali būti pastereliozės platintojais. Pasteurella multocida įsitvirtina jau pažeistoje gleivinėje. Tirdami makroskopiškai, matysime tipiškus šiam susirgimui pakitimus: plaučių spalva vyrauja nuo raudonos iki pilkos, pažeidžiamos priekinės plaučių skiltys. Gali būti sąaugų tarp plaučių skilčių, perikarditas, absescai plaučiuose. (18) Histopatologinio tyrimo metu būdingi šie pakitimai: pūlinė bronchopneumonija, nekroziniai pūlingi židinukai, pleuritas. (2)
20
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimai buvo atlikti LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centre 2016 – 2018 metais. Į Patologijos centrą buvo pristatyti 76, paskerstų, šešių mėnesių amžiaus kliniškai sveikų kiaulių iš X kiaulininkystės fermos, skerdykloje išbrokuoti plaučiai. Plaučiai tirti makroskopiškai, nufotografuoti bei sudokumentuoti jų pakitimai specialiai sudarytoje anketoje, kurioje nurodytos plaučių skiltys. Kiekvienam organui buvo skirtas numeris, kuris leido identifikuoti makroskopinius ir mikroskopinius mėginius. Plaučiai buvo palpuojami, apžiūrimas jų paviršius, pastebėti pakitimai surašomi į anketą. Tiriamieji plaučiai buvo kartu su trachėjomis, jos buvo perpjaunamos išilgai, atveriami stambieji bronchai, apžiūrimas jų spindis ir turinys. Taip pat apžiūrėti limfiniai mazgai. Histopatologiniam tyrimui mėginiai buvo imami pažeisto ir sveiko audinio riboje, dedama į plastikinius indelius ir fiksuojama su 10 proc. formalino tirpalu. Tokių mėginių paimta 22 iš 22 plaučių. Analizuojamas kiekvienas struktūrinis plaučio audinio vienetas, norint išsiaiškinti ar galima makroskopinio vaizdo pakitimus patvirtinti mikroskopiškai, detaliau suprasti kokie procesai vyko tiriamajame plautyje. Iš 22 mėginių, 12 buvo paimta iš priekinių plaučių skilčių, iš apatinių plaučių skilčių buvo imti 7 mėginiai, 2 mėginiai buvo imti iš vidurinės skilties, iš pridėtinės plaučių skilties imtas 1 mėginys. Histopatologiniai preparatai buvo paruošti LSMU VA Patologijos centre.
2 pav. Tyrimo schema
Patologinė medžiaga pjaustoma audinių paruošiamajame kabinete, taip kad kiekviename gabalėlyje būtų pažeisto ir sveiko audinio, sudedama į biopsines kasetes, surašomas identifikacinis numeris ir pamerkiama į šaltą, tekantį vandenį 24 valandoms, kad būtų išplautas 10 proc. formalinas iš patologinės medžiagos. Po to seka audinių dehidratavimas audinių įmirkymo procesoriumi “Shandon Pathcentre” (gamintojas Thermo Scientific, JAV), 2 - 3 valandas dehidratuojama 60 º, 80
21 º, 96 º etilo alkoholyje ir 1 - 3 valandas – izopropanolyje, o tada 1 - 3 valandas chloroforme mėginiai skaidrinami. Sekantis etapas po dehidratacijos ir skaidrinimo- tiriamų audinių impregnavimas parafinu, trunkantis 5 valandas, naudojamas 60° C temperatūros parafinas.
Praėjus 24 val. mėginiai iliejami į parafininius blokelius, naudojant „TES 99” (gamintojas Medite Medizintechnik, Vokietija) įrenginį. Parafininiai blokeliai su patologine medžiaga dedami atvėsinti (iki -9 ºC temperatūros) ant šalia esančio šaldomojo stalelio. Kitas žingsnis - mėginio pjaustymas 4 µm storio pjūviais, naudojant rotacinį mikrotomą „Leica RM2235” (gamintojas Leica BioSystems, Vokietija). Atpjautas mėginys perkeliamas į termostatinę vandens vonelę, kurioje palaikoma 37° C temperatūra. Mėginys įgavęs tiesią formą, perkeliamas ant objektinio stiklelio ir paliekamas džiūti 2 val. ant kaitinimo plokštelės “Hotplate” (gamintojas Thermo Scientific, JAV). Po to perkeliamas 24 val. į termostatą „B28” (gamintojas BINDER, Vokietija), kuriame palaikoma 37° C temperatūra, kad galutinai išdžiūtų.
Mėginys dažomas hematoksilino ir eozino (H&E) dažų deriniu. Taikant H&E dažymo metodą, hematoksilinas nudažo ląstelės branduolį mėlyna spalva, o eozinas- ląstelių citoplazmą raudona spalva. Buvo naudojamas automatinis dažymo aparatas „Tissue – Tek DRS“ (gamintojas Sakura, Japonija). Dažymo procesas prasideda parafino pašalinimu iš audinių ir tam naudojamas ksilenas. Tai atliekama naudojant ksileną I (6 min.) ir ksileną II (7 min.) Po to mėginiai dehidratuojami izopropanoliu (2 min.), 96° etilo alkoholiu I (2 min.) ir 96° etilo alkoholiu II (2 min.). Alkoholiui pašalinti skalaujama 3 min. vandeniu ir po to dažoma. Dažymas: hematoksilinas (10 min.), vanduo (5 min.), 96° etilo alkoholis (2 min.), vanduo (5 min.), eozino dažai (2 min.), plaunama vandeniu (1 min.). Po dažymo vėl dehidratuojami 96° etiloalkoholiu I (1 min.) ir 96° etiloalkoholiu II (1 min.), izopropanoliu (2 min.), skaidrinami ksilenu I (1min.) ir ksilenu II (1 min.), ir uždengiama dengiamuoju stikleliu. Dengiamasis stiklelis priklijuojamas su “Thermo Scientific Shandon Consul-Mount histology formulation”.
Mėginiai mikroskopuojami ir analizuojami naudojant “Olympus BX63” mikroskopą, vaizdai fiksuojami skaitmenine kamera “Olympus DP72“, kuri prijungta prie mikroskopo. Mikroskopuojant buvo apžvelgiami pakitimai alveolių sienelėse, jų spindyje, bronchų sienelėse ir spindyje, jų pakitimai, intersticiume vyraujančios ląstelės, pleuros mikroskopiniai pakitimai, apžvelgtos kraujagyslės, juose esančios ląstelės. Tyrimo rezultatuose panaudotos nuotraukos iš asmeninio autorės archyvo.
Gauti tyrimų rezultatai ir jų statistinai duomenys apdoroti, naudojant “Microsoft Office Excel” kompiuterinę programą. Paskliautiniam intervalui skaičiuoti taikytas Wilsono metodas, statistinis patikimumas skaičiuotas naudojant Chi kvadrato testą. Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,001, p<0,05.
22
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Plaučių makroskopinio tyrimo rezultatai
Makroskopiškai ištirti 76 plaučiai, iš kurių visuose (100 proc.) nustatyti patologiniai anatominiai pakitimai. Dažniausiai diagnozuota patologija buvo edema, kuri pasireiškė net 67 plaučiuose. 47-uose plaučiuose diagnozuotos hemoragijos, emfizema - 43, pleuritas - 39, plaučių uždegimas – 34, nekrozės židinėlių rasta 33-ose plaučiuose, fibrininės sąaugos tarp skilčių - 27, hiperemija - 22. 15-oje plaučių nustatyta aspiracija krauju, atelektazė, padidėję limfiniai mazgai. (3pav.)
Pritaikius Wilsono metodą pasikliautinis intervalas rodo, kad, remiantis imties duomenimis su 95 proc. patikimumu, galime teigti, jog edemos požymių turėjusių plaučių procentas svyruoja nuo 79,0 proc. iki 93,6 proc. (statistiškai patikima, nes p<0,001). Emfizema pasitaikė dažniau (2,8 karto) nei atelektazė (p<0,05). (3pav.)
3 pav. Diagnozuotų plaučių patologijų pasiskirstymas, proc. (n=76)
88.2% 61.8% 56.6% 51.3% 44.7% 43.4% 35.5% 28.9% 19.7% 19.7% 19.7% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Gau tų atv ej ų pr oce ntin ė iš raišk a Patologijos
23
4 pav. Edema. Patologinio anatominio plaučių tyrimo metu nustatytas baltas putotas skystis
trachėjoje
5 pav. Alveolinė edema. Alveolių spindyje susikaupęs transudatas (juodos rodyklės). Dažyta
hemotoksilinu ir eozinu, x400
Plaučių hiperemija ir hemoragija kartu pasireiškė 18 plaučių (23,7 proc). Visi šie plaučiai buvo pastebimai ryškiai raudonos spalvos, su tamsiai raudonos spalvos židiniais. Tokie plaučiai sunkūs, kietos konsistencijos. Mikroskopiškai esant hiperemijai matoma eritrocitų infiltracija ir sankaupa plaučių audinyje, kraujagyslėse.
24
6 pav. Kraujotakos sutrikimai. Plaučių hiperemija ir hemoragijos (tamsiai raudonos spalvos
židinėliai)
7 pav. Aktyvi hiperemija. Matoma eritrocitų infiltracija. Dažyta hemotoksilinu ir eozinu, x100
8-uose makroskopiškai tirtuose plaučiuose rasta emfizema kartu su atelektaze (10,5 proc.). Dėl plaučių atelektazės, audinys suglebęs, purpurinės spalvos, o jo gabaliukas vandenyje panardintas skęsta. Pasireiškus emfizemai plaučių paviršiuje matome skaidrias pūsleles. Tuo tarpu emfizema iš 22 histologinių mėginių aptikta buvo 14-oje plaučių (63,6 proc.), o atelektazė buvo aptikta 17-oje mėginių (77,3 proc.). Analizuojant histopatologinius mėginius, emfizema matoma kaip išsiplėtusios, oro pripildytos, plyšusios alveolės. Atelektazė matoma kaip subliuškusios alveolės, jų spindis ženkliai sumažėjęs.
25
8 pav. Emfizema. Juoda rodykle pažymėta skaidri emfizeminė pūslelė plaučių paviršiuje
26
10 pav. Atelektazė. Juodais apskritimais pažymėtos pažeistos skiltys
27 Pleuritas nustatytas 39 atvejais iš tirtų 76 plaučių (51,3 proc.). Tuo tarpu sąaugos nustatytos 27 atvejais. Pleuritas pasireiškė dažniau nei fibrininės sąaugos (p<0,05). Pastebima, kad sąaugos dažniau pasitaikė plaučiams, kuriems diagnozuotas pleuritas. 43,6 proc. pleurito atvejų buvo diagnozuotos sąaugos, tuo tarpu sąaugos buvo diagnozuotos 25,6 proc. plaučių, kuriems pleuritas aptiktas nebuvo.
Iš 76 tirtų plaučių, anatomiškai jų pažeidimai išsidėstė taip: priekinė plaučių dalis pažeista buvo 85,5 proc., kiek rečiau, 82,9 proc. pakitimai pastebėti galinėse (kaudalinėse) skiltyse. Buvo tokių plaučių, kuriuose pažeidimai, net ir minimalūs, pasireiškė visos skiltyse. Jų tyrime gauta 19,7 proc. Pagrindiniai nustatyti pakitimai nurodyti 3 paveiksle.
13 pav. Uždegimo tipų pasiskirstymas, proc. (n=76)
13 paveiksle paminėti uždegimai pasiskirstė: bronchopneumonija nustatyta 20-je plaučių, iš kurių nustatyta pūlinga bronchopneumonija buvo 13-oje, o fibrininė bronchopneumonija 7-iuose
65 63 51 28 15 0 10 20 30 40 50 60 70
Kranialinė skiltis Kaudalinė skiltis Medialinė skiltis Pridėtinė skiltis Pakitimai visose skiltyse Mė ginių s ka iči u s, v n t.
Patologijų anatominė lokalizacija
12 pav. Pažeidimų anatominė lokalizacija (n=76)
17.1% 10.5% 9.2% 7.9% 0% 4% 8% 12% 16% 20% Pūlinga bronchopneumonija Intersticinė pneumonija Fibrininė bronchopneumonija Pleuropneumonija G au tų a tv ejų p ro ce n tin ė iš ra iš ka
Uždegimo tipai
28 plaučiuose. Intersticinė pneumonija - 8, pleuropneumonija - 6. Bronchopneumonija pasireiškė dažniau nei intersiticinė pneumonija (p= 0,012, tai statistiškai patikima, nes p<0,05).
3.2 . Histopatologinio tyrimo rezultatai
14 pav. Histopatologinio tyrimo metu nustatyti būdingiausi pakitimai (n=22)
15 pav. Histopatologinio tyrimo metu nustatytų uždegimų tipų pasiskirstymas, proc. (n=22)
22-uose mikroskopiškai tirtuose mėginiuose dažniausiai diagnozuota pūlinga bronchopneumonija. Bronchointersticinės pneumonijos pasireiškimas buvo tik viename mėginyje. Histopatologinio tyrimo metu pleuritas pasireiškė 9 iš 22 tirtų mėginių (40,9 proc.), iš jų - infiltracija fibroblastais rasta 6 atvejais (66,7 proc.). 22 16 15 14 14 14 11 0 5 10 15 20 25 30 Uždegimas Intersticinė edema Pleuritas Alveolinė edema
Atelektazė Emfizema Hiperemija
Mė ginių s ka iči u s, v n t. Pakitimai
Histopatologinio tyrimo metu rasti pakitimai
22.7% 18.2% 18.2% 13.6% 13.6% 9.1% 4.5% 0% 5% 10% 15% 20% 25% Gau tų a tv ejų p ro ce n tin ė iš ra iš ka
Uždegimų tipai
29
16 pav. Pūlinga bronchopneumonija, x40. Dažyta hemotoksilino ir eozino dažais
17 pav. Bronchiolių spindį infiltravusios ląstelės (n=22)
17 paveiksle matomos ląstelės būdingos bronchopeumonijai.
63.6% 59.1% 40.9% 40.9% 27.3% 18.2% 13.6% 13.6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% G au tų a tv ejų p roce n tin ė iš raiš ka Nustatytos ląstelės
30
18 pav. Broncho spindis. A - broncho spindyje vyraujantys neutrofilai, limfocitai, x400; B -
broncho spindyje atsisluoksniavusios epitelio ląstelės, x400. Dažyta hemotoksilino ir eozino dažais
19 pav. Alveolės sienelę inflitravusių ląstelių pasiskirstymas (n=22)
18-oje, histopatologiškai tirtų plaučių, buvo nustatyta alveolių sienelės sustorėjimas. Alveolės sienelėje dažniausiai aptikti monocitai (n=15), limfocitai (n=13), makrofagai (n=8). Tai būdinga esant intersticinei pneumonijai. 83% 72% 44% 33% 28% 17% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Monocitai Limfocitai Makrofagai Eritrocitai Neutrofilai Plazmocitai
G au tų a tv ejų p ro ce n tin ė iš ra iš ka Nustatytos ląstelės
31
20 pav. Alveolių spindžio pakitimai (n=22)
20 paveiksle nurodoma, kokios ląstelės buvo infiltravusios alveolės spindį. Alveolių spindžio pakitimai nustatyti 17-oje iš tirtų 22 mėginių. Tyrimo metu alveolės spindyje dažniausiai buvo aptikta limfocitų (n=7), monocitų (n=6) ir neutrofilų (n=5). 16-oje plaučių rastas pakitęs intersticinis plaučių audinys (intersticinė edema rasta 16-oje mėginių, infiltracija makrofagais ir eozinofilais pasitaikė viename mėginyje).
21 pav. Intersticinio audinio edema (pažymėta juoda rodykle), alveoles užpildęs eksudatas;
hiperemija. Dažyta hemotoksilinu ir eozinu, x400
41% 35% 29% 24% 24% 18% 12% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% G au tų a tv ejų p ro ce n tin ė iš ra iš ka Nustatytos ląstelės
Pakitimai alveolių spindyje
32 Tiriant histopatologinius mėginius, 4 mėginiuose rasta riebalų lašelių. (22 pav.)
22 pav. Riebalinių ląstelių infiltracija, x40. Dažyta hemotoksilino ir eozino dažais
23 pav. Nustatytos kiaulių kvėpavimo takų ligos (n=76)
Remiantis mikroskopiniais ir makroskopiniais plaučių pakitimais nustatyta, kad 14-oje plaučių pakitimai būdingi enzootinei mikoplazminei pneumonijai, 6-uose plaučiuose – aktinobacilinei pleuropneumonijai. Kiaulių gripui būdingi pakitimai pasireiškė 2-uose plaučiuose, o KRKS – vieneriuose. Alveolių epitelio nekrozė, atelektazė, bronchų spindyje esantis eksudatas, kuriame gausu atpleišėjusių epitelio ląstelių, neutrofilų, monocitų ir limfocitų yra būdingi pakitimai kiaulėms sergant kiaulių gripu. Taip pat pasireiškia alveolių sienelės infiltracija uždegiminėmis ląstelėmis, todėl ji sustorėja. 14 6 2 1 4 2 0 2 4 6 8 10 12 14 16 En zo o ti n ė mik o p laz min ė p n eu mo n ija A kti n o b acil in ė p le u ro p n eu mo n ija Ki au lių g ri p as KR KS N PMN S Pa ste re lio zė Atv ejų s ka iči u s, v n t. Ligos
33
24 pav. Kiaulių gripui būdingi pokyčiai. Broncho spindyje matomas eksudatas su neutrofilais,
limfocitais, atsidalinusiomis epitelio ląstelėmis. Balta žvaigždute pažymėta alveolinių sienelių sustorėjimas, x100. Dažyta hemotoksilino ir eozino dažais
Histopatologiniai pakitimai būdingi KRKS – alveolinė pertvara išsiplėtusi dėl makrofagų, limfocitų ir plazmos ląstelių infiltracijos. Alveolių spindyje matomi makrofagai, ląstelių „nuolaužos“, išsivysto bronchopneumonija.
25 pav. Aktinobacilinė pleuropneumonija. Jai būdingi pokyčiai stebimi kaudalinėse plaučių skiltyse.
34
26 pav. Aktinobacilinė pleuropneumonija. A - matoma priaugusi kranialinė plaučių skiltis prie
aplinkinių struktūrų; B - fibrininio pleurito požymiai (juoda rodyklė)
27 pav. Enzootinė mikoplazminė pneumonija. Matomos uždegimo apimtos kranialinės plaučių
skiltys, taip pat dešinėje pusėje medialinė skiltis (juodos rodyklės). Plaučiai margi dėl komplikacijos - pūlingos bronchopneumonijos (pažymėta juodu apskritimu)
Pakitimai būdingi NPMNS ir pastereliozei (plaučių spalvos pakitimai dėl hiperemijos, hemoragijų, pažeidimų anatominė lokalizacija, sąaugos tarp skilčių, plaučių konsistencijos pakitimai bei histopatologiniai pakitimai, tokie kaip bronchopneumonija, intersticinė pneumonija, pleuritas) nustatyti, tačiau šias ligas tiksliai diagnozuoti galima tik atlikus virusologinį ir mikrobiologinį tyrimus.
35
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Ištyrus 76 kiaulių plaučius, juos įvertinus patologiniu anatominiu (makroskopiniu) tyrimu, visuose plaučiuose rasta bent po 1 patologiją, vadinasi visi plaučiai buvo pakitę (100 proc.). Atsirinkus 22 plaučius, iš jų buvo paimti mėginiai histopatologiniam tyrimui. Jo metu buvo tirta kiekviena plaučių audinio dalis (alveolė, bronchiolė, intersticiumas, kraujagyslės, pleura) ir vertinama jų pakitimai, juos infiltravusios ląstelės. Pagal makroskopinius ir mikroskopinius pakitimus, buvo nustatomas uždegimas, liga.
P. Jirawattanapong ir kt. (2010) tyrimo, atlikto Danijoje 2010 metais, duomenimis 45 proc. tirtų kiaulių plaučių pasireiškė lėtinis pleuritas. (29) M. S. Hansen ir kt. (2010) atlikto tyrimo duomenimis, 7 proc. tirtų plaučių pasižymėjo pūlingos bronchopneumonijos požymiais, o alveolių sienelių sustorėjimas pasireiškė 25proc. (43) Savojo tyrimo metu gavome, kad alveolių sienelių sustorėjimas pasireiškė 23,7 proc. plaučių, o pleuritas - 51,3 proc. Dažniau ir labiau pažeistos buvo kranialinės plaučių skiltys negu kaudalinės. L. Fraile ir kt. (2010) tyrimo metu nustatyta, kad kranioventraliai pažeidimai apėme net 55,7 proc. tiriamųjų plaučių. (21) O mūsų tyrimo metu nustatyta - 85,2 proc. L. Fraile ir kt. pateikė, jog enzootinės mikoplazminės pneumonijos sukeltų plaučių pakitimų, remiantis patologiniais pakitimais, buvo 46,4 proc. (44) Mūsų tyrime enzootinė mikoplazminė pneumonija buvo paplitusi 18,4 proc. Šių dviejų tyrimų rezultatai gali skirtis dėl nevienodų tiriamųjų imčių.
G. Merialdi ir kt. (2012) atlikto tyrimo duomenų aktinobacilinė pleuropneumonija nustatyta 25,1 proc. tirtų plaučių. (44) Pasak P. Jirawattanapong ir kt. tyrimo rezultatai atskleidė, kad pūlinga pneumonija sirgo 38 proc. tiriamųjų kiaulių. Taip pat, 14 proc. kiaulių pasireiškė pleuropneumonija.
V. Sereikos, R. Lelešiaus ir D. Zieniaus (2006) atlikto tyrimo metu, paaiškėjo, kad Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose KRKS nustatyta 72 proc. tirtų ūkių (n=22), o A. pleuropneumoniae sukeliamos pneumonijos 29 proc. (n= 21). (3) C. Fablet ir kt. (2012) bei T. Meyns ir kt. (2009) tyrimo duomenimis, 30-80 proc. paskerstų skerdyklose kiaulių plaučiai turi ryškius enzootinės mikoplazminės pneumonijos požymius. (4, 36) (4) (27)
Pasak Alejandro Nunez ir kt. (2018) tyrimo duomenų, eksperimentiškai kiaulių gripo virusu užkrėstoms kiaulėms (n=20), ketvirtąją dieną po užkrėtimo pasireiškė alveolinės sienelės sustorėjimas dėl infiltracijos monocitais ir neutrofilais, kapiliarų išsiplėtimas. Taip pat pastebėta, kad bronchuose vyravo vienbranduolės ląstelės. 9 dieną po užkrėtimo ne tik patologinio anatominio tyrimo metu, bet ir histopatologinio tyrimo metu aptikta hemoragijų bei intersticinė edema. (45)
H. Deping ir kt. (2014) atlikę tyrimą, kurio metu kiaulės buvo eksperimentiškai užkrėstos KRKS virusu, histopatologiniu tyrimo metu nustatė intersticinę pneumoniją, bronchopneumoniją, hemoragijas, intersticinę bei alveolinę edemą, uždegiminių ląstelių infiltraciją plaučių audinyje.
36 Praėjus 9 dienoms nuo užkrėtimo, pasireiškė ryškus klinikiniai simptomai – dispnėja, cianozė, tachikardija. (46)
S. Wilson ir kt. (2012) atliko vakcinavimo veiksmingumo tyrimą, kai ūkyje vyrauja kvėpavimo takų ligos, ypatingai mikoplazminė enzootinė pneumonija. Tyrimo rezultatai parodė, kad vakcinuojant paršelius 4-5 gyvenimo dieną komercine vakcina nuo M. hyopneumoniae, ženkliai sumažinami enzootinės mikoplazminės pneumonijos sukeliami plaučių pakitimai, juos lyginant su kontroline grupe bei taip pat, vakcinuotos kiaulės geriau priauginėjo svorį, lyginant su nevakcinuotomis kiaulėmis. (47)
Teoriškai kiaulės turi būti skerdžiamos tik joms esant kliniškai sveikoms, tačiau, remiantis užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimų duomenimis, matome, kad situacija yra kitokia. Taip pat ir savojo tyrimo gautais rezultatais galime tvirtinti, kad paskerstos kiaulės sirgo kvėpavimo takų ligomis.
Dažniausiai kraujo aspiracija į plaučius pasireiškia dėl neteisingai atlikto gyvulio nukraujinimo skerdykloje. Jei plaučiai pažeisti smarkiai, tai gali būti pakankama priežastis juos išbrokuoti. Skerdyklose dažniausiai plaučiai išbrokuojami dėl plaučių uždegimų, pleurito, abscescų. (5)
Savojo tyrimo metu buvo rasta riebalinių lašelių infiltracija plaučių audinyje. Remiantis literatūros šaltiniais, galima tokios patologijos priežastis - neseniai atsiradę kaulų lūžiai.
37
IŠVADOS
1. Patologinio anatominio tyrimo metu nustatyta, kad dažniausios paskerstų kiaulių plaučių patologijos, dėl kurių plaučiai išbrokuoti buvo edema, plaučių uždegimas, pleuritas, kraujosrūvos, emfizema, rečiau - kraujo aspiracija, atelektazė, nekrozės židinėliai, padidėję sritiniai limfiniai mazgai. Pažeidimai daugiausiai vyravo kranialinėse plaučių skiltyse. 2. Histologiškai vertinant makroskopiškai nustatytas patologijas, dažniausiai diagnozuota -
pūlinga bronchopneumonija, mišri ir intersticinė pneumonijos, kiek rečiau nustatyta židininė nekrozinė pneumonija, fibrininė bronchopneumonija, pleuropneumonija, taip pat nustatytos šios patologijos: edema, pleuritas, atelektazė, emfizema, hiperemija.
3. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, dažniausiai nustatyti pokyčiai būdingi enzootinei mikoplazminei pneumonijai, aktinobacilinei pleuropneumonijai ir NPMNS, rečiau – kiaulių gripui, pastereliozei ir KRKS.
38
REKOMENDACIJOS
1. Poskerdiminės ekspertizės metu atliekamas patologinis anatominis tyrimas yra labai informatyvus, nustatant kvėpavimo takų ligas. Surinkti duomenys, apie dažniausiai pasitaikančias patologijas, leistų analizuoti esamą epidemiologinę kvėpavimo ligų situaciją ūkyje ir padėtų ieškant sprendimo, iškilusioms problemoms spręsti bei stebėti besikeičiančią situaciją.
2. Makroskopinio tyrimo ne visada pakanka diagnozei nustatyti. Histopatologinis tyrimas padėtų patikslinti diagnozę bei įvertinti patologijos pobūdį ir priežastį.
3. Ligos sukelėjo nustatymui rekomenduotina papildomai atlikti mikrobiologinį arba virusologinį tyrimą. Tai ypatingai svarbu planuojant gydymo ar vakcinacijos schemas.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Stankevičienė, M., Stankevičius, A., Stankevičius, H., Liutkevičienė, V., Šakalienė, J., Petkevičius. Kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo paplitimas, veislių jautrumas virusui. Veterinarija ir zootechnika, 2008; 42(64);71-80. Kaunas.
2. Stockhofe-Zu, N., Jirawattanapong, P., Leengoed, L. van. Pleuritis in slaughter pigs: Relations between lung lesions and bacteriology in 10 herds with high pleuritis. Research in Veterinary Science. 2010; 88(1):11-15.
3. Sereika, V., Lelešius, R. and Zienius, D. Kai kurių infekcinių kiaulių ligų paplitimo Lietuvoje analizė. Žemės ūkio mokslai. 2006; Vol.1:54-61. Kaišiadorys.
4. Meyns, T., Steelant, J. V., Rolly, E., Dewulf, J., Haesebrouck, F., Maes, D. A cross-sectional study of risk factors associated with pulmonary lesions in pigs at slaughter. The Veterinary Journal. 2009; 187(3):388-392.
5. Zeryehun, T., Alemu, B. Major Gross Lesions of Lung in Cattle Slaughtered at Hawassa Municipal Abattoir, Southern Ethiopia. Journal of Veterinary Medicine. 2017; 2017:1702852.
6. Bueno, L. S., Caldara, F. R., Nääs, I. A., Salgado, D. D., García, R. D., Ibiara C.L. Almeida Paz, I. C. L. A. Swine Carcass Condemnation in Commercial Slaughterhouses. Rev.MVZ Córdoba. 2013; 18(3):3836-3842.
7. Krejci, R., Mazerolles, P. Lung lesions in slaughter pigs in 2017. www.pigprogress.net. 2018. [Cited: 12 01, 2018.] https://www.pigprogress.net/Health/Articles/2018/9/Lung-lesions-in-slaughter-pigs-in-2017-336267E/
8. Konig, H. E., Liebich, H.G. Veterinary Anatomy of Domestic Mammals: Textbook and Colour Atlas, Sixth Edition. Schattauer 2014 p. 393–398.
9. Straw, B. E., D'Allaire, S., Mengelling, W. L., Taylor, J. D. Diseases of swine Eighth Edition. Blackwell Science, 1999.
10. Pabijanskas, A. Žemės ūkio gyvulių anatomija. 1967. Vilnius.
11. Zachary, James F., McGavin, M. Donald. Pathologic basis of veterinary disease, Fifth Edition. Elsevier, 2012. St. Louis
12. Muirhead, Michael R., Alexander, JL. Thomas. Managing pig health. A reference to the farm, Second Edition. 5m Publishing, 2013. Sheffield.
13. Bacha, W. J., Bacha, L. M. Color atlas of veterinary histology. Lippincott Williams & Wilkins, 2000. Baltimore.
14. Eurell, J. A., Frappier, B. L. Dellmann's Textbook of veterinary histology, Sixth Edition. Blackwell Publishing, 2006. Iowa.
40 15. McGavin, M. D., C., William W., Zachary. J. F. Thomson's Special Veterinary Pathology. Mosby, 2001. St. Louis.
16. Vegad, J. L., Swamy. M. A textbook of veterinary systematic pathology. ibdc publishers, 2010. Lucknow.
17. Zachary, James F. Pathological basis of veterinary disease, Sixth Edition.Elsevier, 2017. St. Louis.
18. Maxie, M. G. Jubb, Kennedy, and Palmer's Pathology of domestic animals, Sixth Edition. Elsevier, 2016. St. Louis.
19. Caswell, J. L. Failure of Respiratory Defenses in the Pathogenesis of Bacterial Pneumonia of Cattle. Veterinary pathology. 2014; 51(2):393-409.
20. Thacker, E. L. Lung inflammatory responses. Veterinary research. 2006; 37(3): 469 - 486. 21. Fraile, L., Alegre, A., Lopez-Jimenez, R., Nofrarias, M., Segales, J. Risk factors associated with pleuritis and cranio-ventral pulmonary. The Veterinary journal. 2010; 184(3):326–333.
22. Opriessnig, T., Gimenez-Lirola, L. G. and Halbur, P. G. Polymicrobial respiratory disease in pigs. Animal Health Research Reviews. 2011; 12(2):133-148.
23. Zimmerman, Jeffrey J., Karriker, L. A., Ramirez, A., Schwartz, K. J., Stevenson, G. W. Diseases of swine, Tenth Edition. John Wiley & Sons, 2012. Iowa.
24. Meyerholz, D. K., Sieren, J. C., Beck, A. P., Flaherty, H. A. Approaches to Evaluate Lung Inflammation. Veterinary pathology. 2018; 55(1):42-52.
25. Pors, S. E., Hansen, M. S., Bisgaard, M., Jensen, H. E. Occurrence and associated lesions of Pasteurella multocida. Veterinary Microbiology. 2011; 150(1-2):160-166.
26. Hansen, M. S., Pors, S. E., Jensen, H. E., Bille-Hansen, V., Bisgaard, M., Flachs, E. M., Nielsen, O. L. An Investigation of the Pathology and Pathogens Associated with Porcine Respiratory Disease Complex in Denmark. Journal of Comparative Pathology. 2010; 143(2-3):120-131.
27. Fablet, C., Marois, C., Dorenlor, V., Eono, F., Eveno, E. Bacterial pathogens associated with lung lesions in slaughter pigs from 125 herds. Research in Veterinary Science. 2012; 93(2):627-630. 28. Simionatto, S., Marchioro, S. B., Maes, D., Dellagostin, O. A. Mycoplasma hyopneumoniae: From disease to vaccine development. Veterinary Microbiology. 2013; 165(3-4):234-242.
29. Jirawattanapong, P., Stockhofe-Zurwieden, N., Leengoed, L. van, Wisselink, H. Pleuritis in slaughter pigs: Relations between lung lesions and bacteriology in 10 herds with high pleuritis. Research in veterinary science. 2010; 88(1):11-15.
30. Brewstera, V. R., Maitib, H. C., Tuckerb, A. W., Nevel, A. Associations between EP-like lesions and pleuritis and post trimming carcass weights of finishing pigs in England. Livestock science. 2017; 201:1-4.
