1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
RADIOLOGIJOS KLINIKA
PETIES TRAUMINIO NESTABILUMO RADIOLOGINĖS
DIAGNOSTIKOS GALIMYBĖS
Magistrinis darbas
Darbą atliko: LSMU MA MF VI k., 26 gr. Studentas: Martynas Drakšas Darbo vadovė: Bijūnė Aldona Dobkevičiūtė Konsultantas: prof. Algidas Basevičius
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 6
7. ĮVADAS ... 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
9.1 Peties nestabilumo klasifikacija ... 9
9.2 Peties sąnario išnirimai ... 9
9.3 Peties sąnario stabilumas ... 10
9.4 Pažeidimai susiję su peties nestabilumu ... 11
9.5 „Clockface“ metodas ... 12
9.6 Išnirimų radiologinė diagnostika ... 13
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 14
11. REZULTATAI ... 15
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
13. IŠVADOS ... 27
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28
3
1. SANTRAUKA
Martynas Drakšas. Peties trauminio nestabilumo radiologinės diagnostikos galimybės.
Tikslas. Įvertinti peties trauminio nestabilumo radiologinių tyrimų galimybes ir diagnostinę vertę. Uždaviniai. 1. Įvertinti pacientų pasiskirstymą pagal amžių ir lytį. 2. Įvertinti svarbiausius atliekamus radiologinius tyrimus peties trauminio nestabilumo priežastims nustatyti. 3. Nustatyti dažniausiai aptinkamus peties sąnario patologinius pakitimus ir jų apimtį. 4. Palyginti radiologinių tyrimų duomenis tarpusavyje. 5. Palyginti peties trauminio nestabilumo radiologinių tyrimų duomenis su pooperaciniais duomenimis.
Dalyviai ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame analizuoti ligos istorijų duomenys. Tyrimo objektas - pacientai, kuriems 2016 – 2017 metais LSMU KK Ortopedijos – traumatologijos klinikoje atlikta peties stabilizacija ar peties artroskopinė stabilizacija. Analizuoti duomenys: lytis, amžius, rentgeninio tyrimo, KT, MRT aprašai, operacijos duomenys. Duomenys susisteminti ir analizuoti naudojant Microsoft Office Excel 2016 ir SPSS 25.0 programas.
Rezultatai. Tyrimo metu išanalizuotos 132 ligos istorijos. Statistiškai reikšmingai dažniau operuoti vyrai, nei moterys, vyrų 86%, moterų 14% (p<0,05). Pacientai buvo 14 – 59 metų amžiaus. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 30,03 (11,70) metų. Peties rentgenogramos atliktos 11% atvejų. Peties KT atlikta 3% atvejų. Peties MRT buvo atliktas 86% atvejų. Dažniausiai peties MRT rasti pažeidimai: sąnarinės lūpos pažeidimas - 93%, Hill-Sachs pažeidimas – 21%, glenoido kaulinis defektas – 7%. MRT tyrimo jautrumas nustatant sąnarinės lūpos pažeidimus lyginant su operacijos rezultatais yra 95,6 %, specifiškumas – 27,27 %, teigiama prognostinė vertė – 91,58 %, neigiama prognostinė vertė – 42,86 %, tikslumas – 88,24 %. Dažniausiai buvo nustatomi sąnarinės lūpos pažeidimai: priekinės sąnarinės lūpos – 33%, užpakalinės sąnarinės lūpos – 16%, priekinės – užpakalinės apatinės sąnarinės lūpos – 9%, Bankart – 9%, priekinės viršutinės sąnarinės lūpos – 8%. Ties 2, 7-8 ir 11-12 valandomis sąnarinės lūpos paviršiuje rastų pažeidimų lokalizacija statištikai reikšmingai skiriasi tarp MRT tyrimo ir operacijų rezultatų (p<0,05).
Išvados. Statistiškai reikšmingai dažniau peties trauminiu nestabilumu sirgo vyrai. Peties MRT buvo dažniausiai atliekamas radiologinis tyrimas. Dažniausiai peties MRT rasti pažeidimai: sąnarinės lūpos pažeidimas, Hill-Sachs pažeidimas, glenoido kaulinis defektas. Dažniausiai nustatomi sąnarinės lūpos pažeidimai: priekinės sąnarinės lūpos, užpakalinės sąnarinės lūpos, priekinės – užpakalinės apatinės sąnarinės lūpos, Bankart, priekinės viršutinės sąnarinės lūpos. Ties 2, 7-8 ir 11-12 valandomis sąnarinės lūpos paviršiuje rastų pažeidimų lokalizacija statistiškai reikšmingai skiriasi tarp MRT tyrimo ir operacijų rezultatų.
4
2. SUMMARY
Martynas Draksas. Possibilities of Radiology Diagnostics in Traumatic Shoulder Instability. Aim of the study. To compare the diagnostic possibilities and diagnostic value of imaging modalities in traumatic shoulder instability.
Objectives. 1. To evaluate the distribution of patients with traumatic shoulder instability according to sex and age. 2. To assess the most important imaging modalities in diagnosing the causes of traumatic shoulder instability. 3. To identify the most common shoulder abnormalities and their extent. 4. To compare the different imaging modalities. 5. To compare radiological and postoperative data.
Materials and methods. The retrospective study included patients who had undergone shoulder stabilization or arthroscopic shoulder stabilization surgery at the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos (LSMUL KK) during 2016-2017. The patients’ age and sex as well as X-ray, CT and MRI scan results and surgery records were analyzed. The data were structured and analyzed using Microsoft Office Excel 2016 and SPSS 25.0 software packages.
Results. In total, 132 patients’ cases were reviewed. Of these, 86% were males, and 14% were females. Patients were 14-59 years old, the mean age being 30.03 (11.70) years. Shoulder X-ray was applied in 11% of the patients, 3% of the patients were examined by using shoulder CT, and 86% of the patients underwent shoulder MRI. The most commonly detected shoulder injuries on MRI were the following: labral tear was detected in 93% of cases, Hill-Sachs lesion – in 21%, and glenoid bone loss – in 7% of cases. Compared to postoperative findings, the sensitivity of MRI was 95.6%, specificity – 27.27%, positive predictive value – 91.58%, negative predictive value – 42.86%, and accuracy – 88.24%. The most commonly detected labral tears were the following: anterior labral tear was detected in 33% of cases, posterior labral tear – in 16%, anterior-posterior inferior labral tear – in 9%, Bankart tear – in 9%, and anterior superior labral tear – in 8% of cases. A statistically significant difference was found between MRI data and postoperative results of labral tears in 2, 7-8, and 11-12 o’clock positions according to the Clockface scheme (p<0.05).
Conclusions. Statistically significantly more patients were males. Shoulder MRI was the most common imaging modality. The most common findings of shoulder MRI were labral tear, Hill-Sachs lesion, and glenoid bone loss. The most common labral tears were anterior labral tear, posterior labral tear, anterior-posterior inferior labral tear, Bankart tear, and anterior superior labral tear. A statistically significant difference was found between MRI findings and postoperative results of labral tears in 2, 7-8, and 11-12 o’clock positions according to the Clockface scheme.
5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, Nr. BEC-MF-35, 2018-11-02.
6
5. SANTRUMPOS
1. GLAD – (ang. glenolabral articular disruption) – glenolabrinis sąnarinis pažeidimas
2. ALPSA – (ang. anterior labro-ligamentous periosteal sleeve avulsion) – ALPSA pažeidimas 3. HAGL – (ang. humeral avulsion of glenohumeral ligaments) – HAGL pažeidimas
4. GHR (GHL – ang. glenohumeral ligament) – lūpiniai žastikaulio raiščiai
5. SLAP (ang. superior labrum anterior posterior) plyšimas – peties viršutinės sąnarinės lūpos priekinis – užpakalinis plyšimas
6. LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
7. ACHI – (ang. Australian Classification of Health Interventions) – Australijos medicininių intervencijų klasifikacija
8. KT tyrimas – kompiuterinės tomografijos tyrimas
9. MRT tyrimas – magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas
6. SĄVOKOS
1. Bankart pažeidimas – priekinės – apatinės mentės sąnarinės duobės sąnarinės lūpos plyšimas 2. Hill – Sachs pažeidimas – žastikaulio galvos užpakalinio-šoninio krašto įspaustinis lūžis
3. Kaulinis Bankart pažeidimas – mentės sąnarinės duobės krašto kremzlės bei pokremzlinio kaulo lūžis 4. Perthes pažeidimas – Bankart pažeidimo variantas, priekinės sąnarinės lūpos pažeidimas kuomet
atplyšus priekinės sąnarinės lūpos daliai, mentės antkaulis išlieka nepažeistas ir sieja atplyšusį fragmentą su mente
5. Teigiama prognostinė vertė – tai rodiklis, rodantis tikimybę, kad žmogus serga, jei diagnostinis testas yra teigiamas. Neigiama prognostinė vertė – tai rodiklis, rodantis tikimybę, kad žmogus yra sveikas, jei diagnostinis testas yra neigiamas
6. Tyrimo metodo jautrumas – tai rodiklis, apibūdinantis diagnostikos metodo tikslumą ir rodantis tikimybę, jog sergančio žmogaus tyrimo duomenys patvirtina ligą
7. Tyrimo metodo specifiškumas – tai rodiklis, apibūdinantis diagnostikos metodo tikslumą ir rodantis tikimybę, kad sveiko žmogaus tyrimo duomenys patvirtina, jog jis tikrai yra sveikas
8. Tyrimo metodo tikslumas – teisingų diagnostinių testų (teisingai teigiamų ir teisingai neigiamų) ir visų diagnostinių testų santykis
7
7. ĮVADAS
Peties nestabilumas yra apibrėžiamas kaip patologinė būklė, kuri pasireiškia skausmu, susijusiu su per dideliu žastikaulio galvos judėjimu mentės sąnarinėje duobėje aktyvių judesių metu [2]. Tai būklė, kai dėl pasikartojančių žastikaulio išnirimų įvyksta peties sąnario viduje esančių raiščių plyšimas, mentės sąnarinės dalies ir žastikaulio galvos kremzlės bei kaulo įvairaus laipsnio pažeidimai [1]. Kad būtų galima išvengti pakartotinių žastikaulio išnirimų ir tolimesnio peties sąnario traumavimo labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti peties nestabilumą ir nustatyti jo priežastis.
Kadangi įvairių autorių duomenimis peties skausmu skundžiasi 6,9-26% bendrosios populiacijos [3], o viena dažniausių peties skausmo priežasčių yra peties nestabilumas ir žastikaulio išnirimas yra dažniausiai patiriamas išnirimas, nusprendėme atlikti darbą, kurio tikslas įvertinti peties trauminio nestabilumo radiologinių tyrimų galimybes ir diagnostinę vertę.
Magistro baigiamajame darbe bus išnagrinėti dažniausiai aptinkami peties sąnario patologiniai pakitimai, kurie lemia peties trauminį nestabilumą, ir atliekama jų diferenciacija. Planuojama palyginti skirtingų radiologinių metodų, skirtų peties sąnario pakitimų diagnostikai, duomenis tarpusavyje, atliekant tyrimų rezultatų koreliacijos testus. Planuojama nustatyti tiesioginę tyrimų rezultatų priklausomybę tarpusavyje bei lyginant pacientų tyrimų rezultatus prieš operaciją bei po operacijos.
8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti peties trauminio nestabilumo radiologinių tyrimų galimybes ir diagnostinę vertę Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti peties trauminiu nestabilumu sirgusių pacientų pasiskirstymą pagal amžių ir lytį
2. Įvertinti svarbiausius atliekamus radiologinius tyrimus peties trauminio nestabilumo priežastims nustatyti
3. Nustatyti dažniausiai aptinkamus peties sąnario patologinius pakitimus (lemiančius peties trauminį nestabilumą) ir jų apimtį
4. Palyginti radiologinių tyrimų (rentgeninio tyrimo, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimo) duomenis tarpusavyje
5. Palyginti peties trauminio nestabilumo radiologinių tyrimų duomenis su pooperaciniais duomenimis
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Peties nestabilumo klasifikacija
Peties nestabilumas anatomiškai klasifikuojamas pagal kryptį: priekinis (lot. anterior), užpakalinis (lot. posterior), visų krypčių (ang. multidirectional) [4]. Priekinis nestabilumas yra dažniausiai pasireiškiantis vienos krypties nestabilumas, apimantis 90% visų atvejų. Šis nestabilumo tipas dažniausiai yra vienkartinio petį žalojančio epizodo, dažniausiai išnirimo, kai petys yra abdukcijoje ir išorinėje rotacijoje pasekmė. Užpakalinis nestabilumas yra daug retesnis, apimantis tik nuo 2 iki 10% atvejų ir susijęs ašine apkrova peties sąnariui esant addukcijoje. Dažniausios priežastys sukeliančios šio tipo nestabilumą yra elektros srovės traumos ar traukuliai. Nestabilumas visomis kryptimis siejamas ne su trauminiais epizodais, bet su įgimtu ar įgytu sąnarinės kapsulės laisvumu [5, 6]. Peties nestabilumas taip pat gali būti klasifikuojamas pagal etiologiją: trauminis ar atrauminis; pagal klinikinę eigą: ūmus ar lėtinis; pagal nestabilumo laipsnį: panirimas ar išnirimas [7].
9.2 Peties sąnario išnirimai
Peties sąnarys dėl savo anatomijos ir biomechanikos yra vienas nestabiliausių ir dažniausiai išnyrančių žmogaus sąnarių [8]. Skaičiuojama, kad peties sąnarys sudaro apie 50% visų išnirimų ir pasitaiko 2% bendrosios populiacijos [9]. Rizikos faktoriai peties sąnario išnirimams, bei lemiantys jų pasikartojimo galimybę yra amžius, grįžimas į kontaktinį ar kolizinį sportą, padidėjęs peties sąnario laisvumas ir esami reikšmingi mentės sąnarinės duobės ar žastikaulio galvos kauliniai defektai [10,11].
Reikšmingi peties sąnario anatominių struktūrų sužalojimai įvyksta jau pirmojo išnirimo epizodo metu. Papildomi minkštųjų audinių, kremzlinio audinio ir kaulų sužalojimai gali įvykti kiekvieno sekančio išnirimo metu. Laikui bėgant, dėl pasikartojančių išnirimų ar panirimų šių pažeidimų stiprumas didėja. Esant potrauminiam peties nestabilumui sąnarinės lūpos pažeidimų stiprumas taip pat didėja. Susiję pažeidimai gali sąlygoti ilgalaikes pasekmes [12].
Manoma, kad vieno „pagrindinio“ pažeidimo atsakingo už visus pasikartojančius peties išnirimus nėra. Šio iš esmės nestabilaus sąnario stabilumas priklauso nuo pusiausvyros tarp statinių ir dinaminių mechanizmų darančių įtaką judesiams ir stabilumui [10].
10 9.3 Peties sąnario stabilumas
Peties sąnario stabilumas priklauso nuo statinių ir dinaminių mechanizmų [13].
Statinį stabilumą lemia: kaulinės struktūros – žastikaulio galva ir mentės sąnarinis paviršius; sąnarinė lūpa ir sąnarinė kapsulė [13].
Daugiau nei 20% mentės sąnarinio paviršiaus praradimas lemia kaulinį nestabilumą ir padidina išnirimų pasikartojimų riziką, kai atliekant plačius judesius žastikaulio galva siekia trūkstamą sąnarinės duobės kraštą [14, 15].
Sąnarinė lūpa pagilina mentės sąnarinį paviršių 50%, taip padidindama kontaktą su žastikauliu 75% [10]. Sąnarinė lūpa taip pat atlieka statinio stabilizatoriaus vaidmenį suteikdama intarpą priekiniam apatinio lūpinio raiščio pluoštui ir ilgajai bicepso galvai [13].
Sąnarinė kapsulė teikia statinį stabilumą daugumoje plokštumų ir palaiko sąnario sinovinę aplinką. Taip pat yra skiriami tarpusavyje atskiri kapsulės sustorėjimai – viršutinis, vidurinis ir apatinis lūpiniai žastikaulio raiščiai (lot. lig. glenohumerale superius, medius, inferius) [13]. Viršutinis lūpinis žastikaulio raištis riboja žastikaulio galvos užpakalinę ir apatinę dislokaciją. Vidurinio lūpinio žastikaulio raiščio pagrindinė funkcija yra apsaugoti nuo priekinės žastikaulio dislokacijos. Apatinis lūpinis žastikaulio raištis yra storiausias, svarbiausias peties raištis ir pagrindinis statinis stabilizatorius abdukcijos metu. Jis susideda iš trijų sričių, kurios sudaro taip vadinamą apatinio lūpinio žastikaulio raiščio kompleksą - du pluoštus (priekinį ir išorinį) ir užpakalinį ašies maišelį, esantį tarp abiejų pluoštų. Šis išdėstymas panašus į hamaką, kuriame guli žastikaulio galva [16]. Taigi, apatinio lūpinio žastikaulio raiščio kompleksas apsaugo nuo žastikaulio galvos priekinės, užpakalinės ir apatinės dislokacijos, kai žastikaulis yra daugiau nei 45o
abdukcijoje [17].
Pirminiams dinaminiams stabilizatoriams yra priskiriami: rotatorių manžetės raumenys, deltinis raumuo (lot. m. deltoideus) ir ilgoji dvigalvio žasto raumens galva. Rotatorių manžetę sudarantys raumenys: antdyglinis (lot. m. supraspinatus), podyglinis (lot. m. infraspinatus), mažasis apvalusis (lot. m. teres minor) ir pomentinis (lot. m. subscapuliaris). Antriniai dinaminiai stabilizatoriai apima didįjį apvalųjį raumenį (lot. m. teres major), platųjį nugaros raumenį (lot. m. latissimus dorsi) ir didįjį krūtinės raumenį (lot. m. pectoralis major). Veikiant šiems raumenims pasiekiama pusiausvyra ir atsvara ir taip užtikrintas peties sąnario stabilumas [18].
Pomentinis raumuo palaiko priekinę kapsulės dalį, ypač, kai ranka yra arti kūno. Mažasis apvalusis raumuo ir podyglinis raumuo padeda stabilizuoti užpakalinę peties sąnario dalį. Antdyglinis raumuo stabilizuoja viršutinę peties sąnario dalį. Apatinė peties sąnario dalis nėra sustiprinama raumenų ar kapsulės raiščių, todėl yra silpniausia sritis [19].
11 Jėgos veikiančios į žastikaulio galvą yra skirtingos – skirtingų stiprumų ir krypčių. Šios jėgos yra sukuriamos deltinio raumens, žasto dvigalvio raumens ir raumenų sudarančių rotatorių manžetę. Raumens kryptis yra raktas apibrėžiant jėgos kryptį. Nuo raumenų krypties taip pat skiriasi jėga į petį. Šių jėgų vektorių suma sudaro tinklinės reakcijos jėgą. Jei ji yra nukreipta į mentės sąnarinį paviršių, sąnarys išlieka stabilus. Kuo didesnės jėgos nukreiptos link mentės sąnarinio paviršiaus, tuo didesnis yra sąnario stabilumas. Kai yra bet kurio iš šių raumenų jėgos trūkumas, išsivysto tinklo jėgų nesuderinamumas, padidinantis išnirimų galimybę, nes suminė jėga gali būti nukreipta ne į mentės sąnarinį paviršių [16].
9.4 Pažeidimai susiję su peties nestabilumu
Pažeidimai susiję su trauminės kilmės priekiniu peties nestabilumu yra skirstomi į sąnarinės lūpos ir kremzlinio audinio pažeidimus (Bankart, GLAD, ALPSA, HAGL), lūžius ir kaulinio audinio defektus (kaulinis Bankart, Hill-Sachs, didžiojo gumburo lūžis, mažojo gumburo lūžis), nervų sužalojimus, ir rotatorių manžetės sužalojimus [20].
1 pav. Bankart pažeidimo variantų klasifikacija
a Bankart pažeidimas, b kaulinis Bankart pažeidimas, c Perthes pažeidimas, d ALPSA, e GLAD, f HAGL. (LLC (ang. antero-inferior labro-ligamentous complex) – priekinis – apatinis lūpos – raiščių
kompleksas, P (ang. scapular periosteum) – mentės antkaulis, HH (ang. humeral head) – žastikaulio galva, AC (ang. articular cartilage of glenoid) – mentės sąnarinė kremzlė, IGHL (ang. inferior
12 9.5 „Clockface“ metodas
Lokalizuojant sąnarinės lūpos pažeidimus ji yra padalijama prilyginus laikrodžio paviršiui: nuo 11 iki 1 valandos – viršutinė lūpos dalis (lot. superior), nuo 1 iki 3 valandos – priekinė viršutinė dalis (ang. anterosuperior), nuo 3 iki 5 valandos – priekinė apatinė dalis (ang. anteroinferior), nuo 5 iki 7 valandos – apatinė dalis (lot. inferior), nuo 7 iki 9 valandos – užpakalinė apatinė dalis (ang. posteroinferior), nuo 9 iki 11 valandos užpakalinė viršutinė dalis (ang. posterosuperior). Laikrodžio paviršius taikomas taip, kad pagal susitarimą, trečios valandos padėtis sagitalinėje plokštumoje visada yra priekyje (lot. anterior) tiek dešiniame, tiek ir kairiajame petyje [22].
2 pav. Sąnarinės lūpos padalijimas
Sąnarinė lūpa prilyginama laikrodžio paviršiui ir padalijama į 6 sritis. Adaptuota pagal [23] Kiti autoriai sąnarinę lūpa dalija į keturias sritis: viršutinė sritis (lot. superior) yra ties 12 valanda, o apatinė (lot. inferior) ties 6 valanda. Pagal susitarimą priekinė sritis (lot. anterior) yra ties 3 valanda, o užpakalinė (lot. posterior) ties 9 valanda abiejuose pečiuose [24].
13
3 pav. Sąnarinės lūpos padalijimas į 4 sritis
Sąnarinė lūpa padalinta į 4 sritis: viršutinę, apatinę, priekinę ir užpakalinę. Adaptuota pagal [24]
9.6 Išnirimų radiologinė diagnostika
Įtariant žastikaulio išnirimą, atliekamos trijų krypčių peties sąnario rentgenogramos: priekinė, šoninė ir ašinė. Vėliau, atstačius žastikaulį į vietą, teisingos gydymo taktikos parinkimui atliekami MRT ir KT tyrimai, kurių metu tiksliai įvertinami plyšę raiščiai, sąnario lūpa, kauliniai mentės duobės krašto ir žastikaulio užpakalinės–šoninės dalies kaulo ir kremzlės defektai (Hill-Sachs ir kaulinio Bankart defektai). Tiksliausiai šie kaulo ir kremzlės pažeidimai įvertinami peties sąnario artroskopinės operacijos metu [1].
14
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame analizuoti ligos istorijų duomenys. Tyrimo objektas - 132 pacientai, 2016 – 2017 metais gydyti LSMU KK Ortopedijos – traumatologijos klinikoje. Pacientų grupė buvo atrinkta ieškant pagal šiuos ACHI sisteminio intervencijų sąrašo kodus: 48957-00 (peties artroskopinė stabilizacija) – 97 pacientai, 48930-00 (peties stabilizacija) – 35 pacientai. Šios dvi operacijos yra pagrindinės, kuriomis gydomas peties nestabilumas.
Tyrimo metu analizuoti duomenys: lytis, amžius, rentgeninio tyrimo, KT, MRT aprašai, operacijos duomenys.
Duomenys susisteminti ir analizuoti naudojant Microsoft Office Excel 2016 ir SPSS 25.0 programas. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui vertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs ir procentiniai dažniai. Kiekybiniai duomenys pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai su standartiniu nuokrypiu. Požymių priklausomybei nustatyti sudarytos susijusių požymių lentelės, skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus, kai duomenys aprašomi keturlauke (2x2) dažnių lentele. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Tyrimų diagnostinė vertė vertinta pagal tyrimo metodo jautrumo, specifiškumo, teigiamos prognostinės vertės, neigiamos prognostinės vertės ir tikslumo formules.
Jautrumas (%) = A
A + C× 100 Specifiškumas (%) = D
D + B× 100 Teigiama prognostinė vertė (%) = A
A + B× 100 Neigiama prognostinė vertė (%) = D
D + C× 100 Tikslumas (%) = A + D
A + B + C + D× 100
Formulėse: A – teisingai teigiami atvejai, B – klaidingai teigiami atvejai, C – klaidingai neigiami atvejai, D – teisingai neigiami atvejai.
15
11. REZULTATAI
Tyrime analizuota 132 pacientų ligos istorijos. 14 atvejų atmesti, nes pacientai buvo gydomi dėl atrauminio peties nestabilumo, nebuvo patyrę žastikaulio išnirimų bei traumų. Toliau analizuojami 118 atvejų, kuriuose pacientai buvo gydomi dėl trauminio peties nestabilumo. Iš jų 16 pacientų - moterys (14%) ir 102 vyrai (86%). Sergamumo trauminiu peties nestabilumu pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Jauniausiam pacientui buvo 14 metų, vyriausiam – 59 metai, moterų amžiaus vidurkis 31,44 (11,51) metų, vyrų amžiaus vidurkis 29,81 (10,55) metų, bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 30,03 (10,70) metų. Sirgusių moterų amžiaus vidurkis ir sirgusių vyrų amžiaus vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05). Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį ir amžių 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
Amžius Vyrai Moterys Iš viso
Iki 18 8 2 10 18-27 45 5 50 28-37 26 6 32 38-47 15 1 16 48-57 8 1 9 58-67 0 1 1 Iš viso 102 16 118
13 pacientų prieš operacinį gydymą, be kitų radiologinių tyrimų buvo atliktos ir peties rentgenogramos (11%), 9 atvejuose nustatyta peties patologija (69%). Raktikaulio petinio galo išnirimai rasti 5 atvejuose (38%), glenoido kaulinis defektas - 3 atvejuose (23%) . Žastikaulio priekinis išnirimas – 1 atvejyje (8%), Hill-Sachs pažeidimas – 1 atvejyje (8%). 73 pacientams taip pat atliktos peties rentgenogramos po operacinio gydymo.
3 pacientams, prieš operacinį gydymą, be kitų radiologinių tyrimų buvo atlikta ir peties KT (3%). Žastikaulio išnirimas rastas 1 atvejyje (33%), Hill-Sachs pažeidimas – 2 atvejuose (67%), glenoido kaulinis defektas – 2 atvejuose (67%).
102 pacientams, prieš operacinį gydymą, buvo atliktas peties MRT (86%). 95 pacientams MRT nustatyti sąnarinės lūpos pažeidimai (93%), Hill-Sachs pažeidimas – 21 atvejyje (21%), glenoido kaulinis defektas – 7 atvejuose (7%), paralabrinė cista – 5 atvejuose (5%), antdyglinio raumens plyšimas – 4
16 atvejuose (4%), pomentinio raumens sausgyslės plyšimas – 3 atvejuose (3%), kaulinis Bankart – 3 atvejuose (3%), antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas – 2 atvejuose (2%), bicepso ilgosios galvos sausgyslės plyšimas – 2 atvejuose (2%), rotatorių manžetės plyšimas – 1 atvejyje (1%), lūpinių žastikaulio raiščių (GHR) plyšimas – 1 atvejyje (1%), vidurinio lūpinio žastikaulio raiščio plyšimas – 1 atvejyje (1%). Rezultatai pavaizduoti 4 paveiksle, o jų procentinis pasiskirstymas 5 paveiksle.
4 pav. Pažeidimai nustatyti peties MRT
Y ašyje – pažeidimo tipas, x – atvejų skaičius
5 pav. Pažeidimų nustatytų MRT procentinis pasiskirstymas
Y ašyje – pažeidimo tipas, x – procentai 1 1 1 2 2 3 3 4 5 7 21 95 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Vidurinio GHR plyšimas GHR plyšimas Rotatorių manžetės plyšimas Bicepso ilgosios galvos sausgyslės plyšimas Antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas Kaulinis Bankart Pomentinio raumens sausgyslės lyšimas Antdyglinio raumens plyšimas Paralabrinė cista Glenoido kaulinis defektas Hill-Sachs pažeidimas Sąnarinės lūpos pažeidimas
1 1 1 2 2 3 3 4 5 7 21 93 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Vidurinio GHR plyšimas GHR plyšimas Rotatorių manžetės plyšimas Bicepso ilgosios galvos sausgyslės plyšimas Antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas Kaulinis bankart Pomentinio raumens sausgyslės lyšimas Antdyglinio raumens plyšimas Paralabrinė cista Glenoido kaulinis defektas Hill-Sachs pažeidimas Sąnarinės lūpos pažeidimas
17 Pažeidimai buvo suskaičiuoti ir peržiūrėjus 102 pacientų, kuriems atliktas peties MRT, operacijų aprašus. Duomenys pateikiami 6 paveiksle.
6 pav. Pažeidimai nustatyti remiantis operacijų aprašais
Y ašyje – pažeidimo tipas, x – atvejų skaičius 1 1 1 1 1 2 2 2 6 7 9 16 31 91 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Kapsulės plyšimas Priekinio GHR plyšimas Podyglinio raumens sausgyslės plyšimas Viršutinio GHR plyšimas Didžiojo krūtinės raumens plyšimas Bicepso ilgosios galvos sausgyslės plyšimas Antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas Vidurinio GHR plyšimas Glenoido kaulinis defektas Paralabrinė cista Pomentinio raumens sausgyslės plyšimas Kaulinis Bankart Hill-Sachs pažeidimas Sąnarinės lūpos pažeidimas
18 Buvo palyginti 102 atvejų MRT nustatyti peties sąnario pažeidimai su tų pačių atvejų peties sąnario pažeidimais nustatytais remiantis operacijų aprašais. Rezultatai pateikiami 7 paveiksle.
7 pav. Peties pažeidimai
Mėlyna spalva remiantis peties MRT, oranžinė – pažeidimai operacijų aprašų duomenimis. Y ašyje – pažeidimo tipas, x – atvejų skaičius
0 0 0 0 0 1 1 1 2 2 3 3 4 5 7 21 95 1 1 1 1 1 2 0 0 2 2 16 9 0 7 6 31 91 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Kapsulės plyšimas Priekinio GHR plyšimas Podyglinio raumens sausgyslės plyšimas Viršutinio GHR plyšimas Didžiojo krūtinės raumens plyšimas Vidurinio GHR plyšimas GHR plyšimas Rotatorių manžetės plyšimas Bicepso ilgosios galvos sausgyslės plyšimas Antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas Kaulinis Bankart Pomentinio raumens sausgyslės plyšimas Antdyglinio raumens plyšimas Paralabrinė cista Glenoido kaulinis defektas Hill-Sachs pažeidimas Sąnarinės lūpos pažeidimas
19 Peties MRT diagnostinės vertės sąnarinės lūpos pažeidimams nustatyti apskaičiavimo parametrai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Peties MRT diagnostinės vertės sąnarinės lūpos pažeidimams apskaičiavimo parametrai
Operacijų duomenys Sąnarinės lūpos pažeidimas nustatytas Sąnarinės lūpos pažeidimas nenustatytas MRT duomenys Sąnarinės lūpos pažeidimas nustatytas 87 8 Sąnarinės lūpos pažeidimas nenustatytas 4 3
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog peties MRT jautrumas nustatant sąnarinės lūpos pažeidimus lyginant su operacijos rezultatais yra 95,6 %, specifiškumas – 27,27 %, teigiama prognostinė vertė – 91,58 %, neigiama prognostinė vertė – 42,86 %, tikslumas – 88,24 %.
Toliau bus aprašomi peties MRT nustatyti 95 sąnarinės lūpos pažeidimo atvejai, analizuojama sąnarinės lūpos pažeidimų lokalizacija. Remiantis pacientų MRT aprašų duomenimis priekinė viršutinė (ang. anterosuperior) sąnarinės lūpos dalis buvo pažeista 8 atvejais, priekinė (lot. anterior) – 31 atveju, Bankart - 9 atvejais, apatinė (lot. inferior) - 2 atvejais, priekinė - užpakalinė apatinė – 9 atvejais, užpakalinė (lot. posterior) - 15 atvejų, priekinė ir užpakalinė (lot. anterior et inferior) – 5 atvejais. 10 atvejų buvo nurodyta esant sąnarinės lūpos pažeidimui, bet nenurodyta, kuri sąnarinės lupos dalis pažeista. Taip pat buvo pavienių pažeidimo atvejų: SLAP pažeidimas, Bankart pažeidimas nusitęsęs į viršų (SLAP V) [23], atvirkščias (ang. reverse) Bankart, užpakalinės ir viršutinės dalies (lot. posterior et inferior), viršutinės dalies (lot. superior), viršutinės ir priekinės dalies (lot. superior et posterior). Rezultatai pavaizduoti 8 paveiksle, o sąnarinės lūpos pažeidimų procentinis pasiskirstymas 9 paveiksle.
20
8 pav. Sąnarinės lūpos pažeidimų lokalizacija MRT aprašų duomenimis
Y ašyje – atvejų skaičius, x – pažeidimų lokalizacija
9 pav. Sąnarinės lūpos pažeidimų nustatytų MRT procentinis pasiskirstymas
Y ašyje – pažeidimo tipas, x – procentai 6 10 5 15 9 2 9 31 8 0 5 10 15 20 25 30 35 ir kt. nenurodyta priekinė ir užpakalinė užpakalinė priekinė-užpakalinė apatinė apatinė Bankart priekinė priekinė viršutinė 6 11 5 16 9 2 9 33 8 0 5 10 15 20 25 30 35 ir kt. nenurodyta priekinė ir užpakalinė užpakalinė priekinė-užpakalinė apatinė apatinė Bankart priekinė priekinė viršutinė
21 Kad būtų galima apibendrinti šiuos skirtingai įvardintus pažeidimus, o vėliau ir palyginti su operacijų metu rastais pažeidimais, buvo pasinaudota „Clockface“ metodu, kuris išsamiau aprašytas literatūros apžvalgoje. Pažeidimų lokalizacija buvo prilyginta valandoms laikrodžio paviršiuje. Priekinės viršutinės (ang. anterosuperior) dalies pažeidimas prilygintas pažeidimui ties 1-3 valanda, priekinės (lot. anterior) dalies pažeidimas – 3 valanda, Bankart – 3-6 valanda [25], apatinės (lot. inferior) – 6 valanda, priekinės-užpakalinės apatinės – 3-9 valanda, užpakalinės (lot. posterior) 9 valanda, priekinės ir užpakalinės (lot. anterior et posterior) – 3 ir 9 valanda. Pavieniai pažeidimai: SLAP – 11-1 valanda [26], Bankart pažeidimas nusitęsęs į viršų (SLAP V) – 11-5 valanda [23], atvirkščias (ang. reverse) Bankart – 6-10 valanda [25], užpakalinės ir viršutinės dalies (lot. posterior et inferior) – 9 ir 12 valanda, viršutinės dalies (lot. superior) – 12 valandai, viršutinės ir priekinės dalies (lot. superior et posterior) – 12 ir 3 valandai. Rezultatai pavaizduoti 10 paveiksle.
10 pav. Sąnarinės lūpos pažeidimų atvejų lokalizacija MRT aprašų duomenimis, vaizduojama prilyginus 1-12 valandoms naudojantis „Clockface“ metodu
Y ašyje – atvejų skaičius, x – pažeidimų lokalizacija
Kad būtų galima statistiškai palyginti sąnarinės lūpos pažeidimų lokalizaciją MRT aprašų duomenimis su pažeidimų lokalizacija operacijų aprašų duomenimis, buvo atskirai analizuojami 95 atvejų, kuriuose MRT aprašų duomenimis nustatytas sąnarinės lūpos pažeidimas, operacijų aprašų duomenys.
10 9 64 19 19 21 10 10 31 1 2 5 0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
22 Įvertinus šių atvejų operacijų aprašų duomenis, iš 95 atvejų 87 atvejuose buvo nustatytas sąnarinės lūpos pažeidimas. Sąnarinės lūpos pažeidimų lokalizacijos pasiskirstė taip: priekinės viršutinės dalies pažeidimas 2 atvejuose, priekinės dalies – 29 atvejų, priekinės ir užpakalinės dalių – 3 atvejuose, priekinės, užpakalinės ir viršutinės – 2 atvejuose, Bankart – 17 atvejų, Bankart ir užpakalinės dalies – 2 atvejuose, užpakalinės dalies – 16 atvejų, užpakalinės ir viršutinės dalies – 3 atvejuose, SLAP – 3 atvejuose, viršutinės dalies – 2 atvejuose, 2 atvejuose tiksli pažeidimo lokalizacija nenurodyta. Pavieniai pažeidimai: Bankart ir SLAP pažeidimas; Bankart, užpakalinės dalies, ir SLAP pažeidimas; priekinės dalies ir SLAP pažeidimas; priekinės, užpakalinės dalies ir SLAP; užpakalinės apatinės dalies pažeidimas; užpakalinės viršutinės dalies pažeidimas. Rezultatai pavaizduoti 11 paveiksle.
11 pav. Sąnarinės lūpos pažeidimų atvejų lokalizacija operacijų aprašų duomenimis
Y ašyje – atvejų skaičius, x – pažeidimų lokalizacija 6 2 2 3 3 16 2 17 2 3 29 2 0 5 10 15 20 25 30 35 ir kt. nenurodyta viršutinė SLAP užpakalinė ir viršutinė užpakalinė Bankart ir užpakalinė Bankart priekinė, užpakalinė, viršutinė priekinė ir užpakalinė priekinė priekinė viršutinė
23 Kad būtų galima apibendrinti šiuos skirtingai įvardintus pažeidimus, taip pat ir čia buvo pritaikytas „Clockface“ metodas. Pažeidimų lokalizacija buvo prilyginta valandoms laikrodžio paviršiuje. Priekinės viršutinės dalies pažeidimas prilygintas pažeidimui ties 1-3 valanda, priekinės dalies – 3 valanda, priekinės ir užpakalinės dalių – 3 ir 9 valanda, priekinės, užpakalinės ir viršutinės – 3, 9, 12 valandomis, Bankart – 3-6 valandomis, Bankart ir užpakalinės dalies – 3-6 ir 9 valanda, užpakalinės dalies – 9 valanda, užpakalinės ir viršutinės dalies – 9 ir 12 valanda, SLAP - 11-1 valanda, viršutinės dalies – 12 valanda. Pavieniai pažeidimai: Bankart ir SLAP pažeidimas – 3-6 ir 11-1 valandomis, Bankart, užpakalinės dalies, ir SLAP pažeidimas – 3-6, 9 ir 11-1 valandomis, priekinės dalies ir SLAP pažeidimas – 3 ir 11-1 valandomis, priekinės, užpakalinės dalies ir SLAP – 3, 9 ir 11-1 valandomis, užpakalinės apatinės dalies pažeidimas – 7-9 valandomis, užpakalinės viršutinės dalies pažeidimas – 9-11 valandomis. Rezultatai pavaizduoti 12 paveiksle.
12 pav. Sąnarinės lūpos pažeidimų atvejų lokalizacija operacijų aprašų duomenimis, vaizduojama prilyginus 1-12 valandoms naudojantis „Clockface“ metodu
Y ašyje – atvejų skaičius, x – pažeidimų lokalizacija 9 2 59 21 21 21 1 1 30 1 8 14 0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
24 Palyginus 95 atvejų sąnarinės lūpos pažeidimų lokalizaciją MRT aprašų duomenimis su pažeidimų lokalizacija operacijų aprašų duomenimis rezultatai pavaizduoti 13 paveiksle.
χ2= 76,64, lls = 11, p < 0,05
* - p < 0,05, lyginant su operacijų aprašų duomenimis
13 pav. Sąnarinės lūpos pažeidimų lokalizacijos palyginimas
Vaizduojama prilyginus 1-12 valandoms naudojantis „Clockface“ metodu. Mėlyna spalva – MRT aprašų duomenimis, oranžinė – operacijų aprašų duomenimis. Y ašyje – atvejų skaičius, x – pažeidimų
lokalizacija 10 9 64 19 19 21 10 10 31 1 2 5 9 2 59 21 21 21 1 1 30 1 8 14 0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
25
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad dėl peties nestabilumo statistiškai reikšmingai dažniau operuoti vyrai, nei moterys, vyrų 86%, moterų 14% (p<0,05). Pacientai buvo 14 – 59 metų amžiaus, bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 30,03 (11,70) metų. Daugiausiai pacientų buvo 18-27 metų amžiaus grupėje (42%). Tiriamųjų amžiaus vidurkis tarp moterų ir vyrų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Užsienio autorių duomenimis, peties sąnario stabilizacija dažniau atliekama vyrams, vyrų 82%. Pacientų amžiaus vidurkis 24 metai, pacientų amžius svyruoja tarp 12-63 metų, daugiausiai pacientų 10-29 metų amžiaus grupėje [27]. Taigi, mūsų apskaičiuoti demografiniai duomenys yra labai panašūs kitų autorių aprašytiems duomenims.
Peties rentgenogramos atliktos 13 atvejų (11%). Peties rentgenogramose nustatyti kauliniai defektai: glenoido kaulinis defektas - 3 atvejuose (23%), Hill-Sachs pažeidimas - 1 atvejyje (8%). Peties KT atlikta 3 atvejuose (3%). Glenoido kaulinis defektas rastas 2 atvejuose (67%), Hill-Sachs pažeidimas rastas 2 atvejuose (67%). Užsienio autorių duomenimis, prieš operacinį gydymą peties rentgenogramos atliekamos 94% pacientų. Rentgenogramose glenoido kaulinis defektas randamas 24% atvejų, Hill-Sachs pažeidimas randamas 26% atvejų. Peties KT atliekama 12% pacientų. Glenoido kaulinis defektas randamas 93% atvejų, Hill-Sachs pažeidimas randamas 90% atvejų [27]. Taigi, tiek peties rentgenogramos, tiek peties KT mūsų imtyje, palyginus su kitų autorių duomenimis, buvo atliekamos labai retai. Šių tyrimų rezultatai turi panašią tendenciją, tačiau jie nepalyginti, dėl per mažo duomenų kiekio mūsų imtyje. Spėjame, kad mūsų tirtiems pacientams buvo iškart atliekamas MRT, kurio rezultatų užtekdavo diagnozei nustatyti ir dėl to daugumai pacientų nebuvo atlikta nei peties rentgenogramų, nei peties KT, arba rentgeniniai tyrimai buvo atliekami, bet juose neradus patologijų, jie nebuvo įtraukiami į ligos istorijas, nes dauguma mūsų imties pacientų radiologinių tyrimų buvo atliekama ambulatoriškai.
Peties MRT buvo atliktas 102 atvejais iš 118 atvejų (86%). Dažniausiai rasti pažeidimai: sąnarinės lūpos pažeidimas nustatytas 95 atvejuose (93%), Hill-Sachs pažeidimas – 21 atvejyje (21%), glenoido kaulinis defektas – 7 atvejuose (7%). Užsienio autorių duomenimis, prieš peties sąnario stabilizaciją atliemuose peties MRT dažniausiai randami pažeidimai: sąnarinės lūpos pažeidimai (priekinės sąnarinės lūpos pažeidimas 66% atvejų, užpakalinės sąnarinės lūpos pažeidimas 30% atvejų, SLAP - 18%, ALPSA - 6%, GLAD - 3%), Hill-Sachs pažeidimas 21% atvejų, glenoido kaulinis defektas 16%. Taigi šiame tyrime gauti pažeidimų dažniai yra panašūs užsienio autorių duomenims, o trys dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - sąnarinės lūpos pažeidimas, Hill-Sachs pažeidimas, glenoido kaulinis defektas - sutampa.
26 Iš visų MRT tirtų pacientų sąnarinės lūpos pažeidimas nustatytas 93% atvejų. MRT tyrimo jautrumas nustatant sąnarinės lūpos pažeidimus lyginant su operacijos rezultatais yra 95,6 %, specifiškumas – 27,27 %, teigiama prognostinė vertė – 91,58 %, neigiama prognostinė vertė – 42,86 %, tikslumas – 88,24 %. Užsienio autorių duomenimis, MRT tyrimo jautrumas lyginant su operacijos rezultatais yra 83,3%, specifiškumas – 100%, teigiama prognostinė vertė – 100%, neigiama prognostinė vertė – 16,7% [28]. Taigi mūsų apskaičiuoti diagnostinės vertės parametrai, išskyrus specifiškumą, yra panašūs kitų autorių duomenims. Mūsų nuomone, mes nustatėme mažesnį specifiškumą, dėl nedidelės imties, kurioje galėjo atsitiktinai pasitaikyti daugiau klaidingai teigiamų MRT tyrimo rezultatų (8 iš 102 atvejų).
Buvo atskirai nagrinėjama sąnarinės lūpos pažeidimų lokalizacija peties MRT atvejuose, kuriuose peties MRT nustatytas sąnarinės lūpos pažeidimas, siekiant nustatyti, kaip skiriasi MRT diagnostinės galimybės nustatyti sąnarinės lūpos pažeidimus skirtingose sąnarinės lūpos srityse. Dažniausiai buvo nustatomi sąnarinės lūpos pažeidimai: priekinės sąnarinės lūpos – 31 atvejyje (33%), užpakalinės sąnarinės lūpos – 15 atvejų (16%), priekinės – užpakalinės apatinės sąnarinės lūpos – 9 atvejuose (9%), Bankart – 9 atvejuose (9%), priekinės viršutinės sąnarinės lūpos – 8 atvejuose (8%). Jau minėtame Kraeutler ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame buvo analizuojami MRT radiniai esant peties nestabilumui, o sąnarinės lūpos pažeidimams esant dažniausiam nustatytam pažeidimui, priekinės sąnarinės lūpos pažeidimas buvo pats dažniausiais pažeidimas nustatytas 66% atvejų, antras dažniausias sąnarinės lūpos pažeidimas – užpakalinės sąnarinės lūpos pažeidimas nustatytas 30% atvejų. Kitos sąnarinės lūpos pažeidimų lokalizacijos buvo daug retesnės. Tokie dažniai atitinka mūsų tyrimo rezultatus.
Kad būtų galima statistiškai palyginti MRT tyrimo metu nustatus rezultatus su pooperaciniais duomenimis ir apimti visus atvejus, o ne tik nustatyti dažniausiai pasitaikančius, buvo pasinaudota „Clockface“ metodu. Pagal moksliniuose straipsniuose aprašytas taisykles kiekvienas skirtingai įvardintas pažeidimas buvo prilygintas valandoms laikrodžio paviršiuje. Tai buvo atlikta tiek su MRT tyrimo rezultatais tiek su duomenimis iš operacijų aprašų, gauti rezultatai buvo palyginti tarpusavyje, atlikta statistinė duomenų analizė. Patikrinus dviejų polinominių skistinių lygybės hipotezę, nustatyta, kad jie statistiškai reikšmingai skiriasi p<0,01. Taip pat buvo pasinaudota χ2 kriterijumi, norint patikrinti požymių priklausomumą (homogeniškumą). Apskaičiuota χ2 reikšmė 76,64 yra didesnė už kritinę (esant laisvės laipsnių skaičiui 11, kritinė χ2 reikšmė 19,675, P=0,95), todėl nustatyta, kad populiacijos yra nehomogeniškos priklausomai nuo metodo, t. y. sąnarinės lūpos pažeidimai buvo pasiskirstę nevienodai sąnarinės lūpos paviršiuje. Taip pat pasinaudojus χ2 kriterijumi, nustatyta, kad ties 2, 7-8 ir 11-12 valandomis sąnarinės lūpos paviršiuje rastų pažeidimų lokalizacija statištikai reikšmingai skiriasi tarp MRT tyrimo ir operacijų rezultatų (p<0,05).
27
13. IŠVADOS
1. Sergamumas trauminiu peties nestabilumu tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05), dažniau sirgo vyrai. Daugiausiai dėl trauminio peties nestabilumo operuoti 18-27 metų amžiaus grupėje esantys pacientai (42%). Tiriamųjų amžiaus vidurkis tarp moterų ir vyrų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 30,03 (11,70) metų.
2. Peties MRT buvo dažniausiai atliekamas radiologinis tyrimas (86% atvejų).
3. Dažniausiai peties MRT rasti pažeidimai: sąnarinės lūpos pažeidimas - 95 atvejuose (93%), Hill-Sachs pažeidimas – 21 atvejyje (21%), glenoido kaulinis defektas – 7 atvejuose (7%). Dažniausiai nustatomi sąnarinės lūpos pažeidimai: priekinės sąnarinės lūpos – 31 atvejyje (33%), užpakalinės sąnarinės lūpos – 15 atvejų (16%), priekinės – užpakalinės apatinės sąnarinės lūpos – 9 atvejuose (9%), Bankart – 9 atvejuose (9%), priekinės viršutinės sąnarinės lūpos – 8 atvejuose (8%).
4. MRT tyrimo jautrumas nustatant sąnarinės lūpos pažeidimus lyginant su operacijos rezultatais yra 95,6 %, specifiškumas – 27,27 %, teigiama prognostinė vertė – 91,58 %, neigiama prognostinė vertė – 42,86 %, tikslumas – 88,24 %.
5. Sąnarinės lūpos pažeidimai buvo pasiskirstę nevienodai sąnarinės lūpos paviršiuje (p<0,05). Ties 2, 7-8 ir 11-12 valandomis sąnarinės lūpos paviršiuje rastų pažeidimų lokalizacija statistištikai reikšmingai skiriasi tarp MRT tyrimo ir operacijų rezultatų (p<0,05).
28
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Kliniškai įtariant trauminį peties nestabilumą ir ruošiantis operaciniam peties nestabilumo gydymui, rekomenduojamas pirmo pasirinkimo radiologinis tyrimo metodas yra peties MRT tyrimas. MRT tyrimo jautrumas ir specifiškumas yra pakankamai didelis, todėl esant teigiamam tyrimo rezultatui, yra didelė tikimybė, kad pacientas serga peties trauminiu nestabilumu, ir kad nustatyti patologiniai pakitimai bus taip pat randami operacijos metu.
2. Peties sąnario sąnarinės lūpos pažeidimai, esantys ties 2, 7-8 ir 11-12 valandomis nėra pakankamai tiksliai nustatomi peties MRT tyrime, reikėtų analizuoti šių netikslumų priežastis ir ieškoti būdų, kaip tiksliau diagnozuoti sąnarinės lūpos pažeidimus esančius minėtose lokalizacijose.
29
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Smailys A, Kubilius R. Atraminio - judamojo aparato ligos. Kaunas: Vitae Litera, 2017.
2. Tzannes A, Paxinos A, Callanan M, Murrell GAC. An assessment of the interexaminar reliability of tests for shoulder instability. The journal of Shoulder and Elbow Surgery. 2004;13:18-23.
3. Prevalence and incidence of shoulder pain in the general population; a systematic review. Luime JJ, Koes BW, Hendriksen IJM, Burdorf A, Verhagen AP, Miedema HS, Verhaar JAN. Scand J Rheumatol. 2004;33:73–81.
4. Shoulder Instability: Anterior, Posterior, Multidirectional, Arthroscopic Versus Open, Bone Block Procedures. Katherine JC, Arciero RA. Sports Med Arthrosc Rev. 2018;26(4):168-170.
5. Brotzman B, Manske R. Clinical Orthopaedic Rehabilitation: An Evidence-Based Approach. 3rd ed. Philadelphia (Pa.): Elsevier Mosby; 2011.
6. Shoulder Instability in Patients with Joint Hyperlaxity. Johnson SM, Michael Robinson CM. The Journal Of Bone and Joint Surgery. 2010;92(6):1545-1557.
7. Jana M, Shivanand G. Magnetic resonance imaging in glenohumeral instability. World J Radiol. 2011;3(9):224-232.
8. Recurrent anterior shoulder instability: Review of the literature and current concepts. Sofu H, Gürsu S, Koçkara N, Öner A, Issın A, Çamurcu Y. World J Clin Cases. 2014;2(11): 676-682.
9. Acute first-time shoulder dislocation. Rumian A, Coffey D, Fogerty S, Hackney R. Orthopaedics and Trauma. 2011;25(5):363–368.
10. Canale ST, Beaty JH, Azar FM. Campbell's Operative Orthopaedics. 14th ed. Philadelphia, PA: Elsevier; 2017.
11. Risk factors which predispose first-time traumatic anterior shoulder dislocations to recurrent instability in adults: a systematic review and meta-analysis. Olds M, Ellis R, Donaldson K, Parmar P, Kersten P. Br J Sports Med.2015;0:1–11.
12. Yiannakopoulos CK, Mataragas E, Antonogiannakis E. A Comparison of the Spectrum of Intra-articular Lesions in Acute and Chronic Anterior Shoulder Instability. Arthroscopy: The Journal of Arthroscopic and Related Surgery. 2007;23(9):985–990.
13. Gasbarro G, Bondow B, Debski R. Clinical anatomy and stabilizers of the glenohumeral joint. Ann Joint. 2017;2:58-65.
14. Burkhart SS. Partial repair of massive rotator cuff tears: the evolution of a concept. Orthopedic Clinics of North America. 1997;28:125-132.
30 15. Diagnosis and Management of Humeral Head Bone Loss in Shoulder Instability. Skendzel JG, Sekiya
JK. The American Journal of Sports Medicine. 2012;40(11):2633–2644.
16. Cuellar R, Ruiz-Iban MA, Cuellar A. Anatomy and Biomechanics of the Unstable Shoulder. The Open Orthopaedics Journal. 2017;11:919-933.
17. Hayes K, Callanan M, Walton J. Shoulder instability: Management and rehabilitation. JOSPT. 2002;23(10):497-509.
18. Guerrero P, Busconi B, Deangelis N, Powers G. Congenital Instability of the Shoulder Joint: Assessment and Treatment Options. JOSPT. 2009;39(2):124-134.
19. Donatelli RA, Wooden MJ. Orthopaedic Physical Therapy. 3rd ed. New York: Churchill Livingston; 2001.
20. Traumatic Anterior Shoulder Instability (TUBS). [Internet] [cited 2019 Feb 09] Available from: https://www.orthobullets.com/shoulder-and-elbow/3050/traumatic-anterior-shoulder-instability-tubs. 21. Woertler K, Waldt S. MR imaging in sports-related glenohumeral instability. Eur Radiol.
2006;16:2622–2636.
22. Modarresi S, Motamedi D, Jude CM. Superior labral anteropos-terior lesions of the shoulder: part 1, anatomy and anatomic variants. AJR. 2011;197:596–603.
23. Mohana-Borges AVR, Chung CB, Resnick D. Superior Labral Anteroposterior Tear: Classification and Diagnosis on MRI and MR Arthrography. AJR. 2003;181:1449–1462.
24. Jarraya M, Roemer FW, Gale FI, Landreau P, D’Hooghe P, Guermazi A. MR-arthrography and CT-arthrography in sports-related glenolabral injuries: a matched descriptive illustration. Insights Imaging. 2016;7(2):167-177.
25. De Coninck T, Ngai SS, Tafur M, Chung C. Imaging the Glenoid Labrum and Labral Tears. RadioGraphics. 2016;36:1628–1647.
26. Chang D, Mohana-Borges A, Mohana-Borges M, Chung C. SLAP lesions: Anatomy, clinical presentation, MR imaging diagnosis and characterization. European Journal of Radiology. 2008;68:72– 87.
27. Kraeutler MJ, McCarty EC, Belk FW, Wolf BR, Hettrich CM, Ortiz SF, Bravman JT. Descriptive Epidemiology of the MOON Shoulder Instability Cohort. The American Journal of Sports Medicine. 2018;46(5):1064-1069.
28. Bartolome A, Pirogova T, Bartolome MJ, Sanchez R, Garcia de Lucas F. Glenohumeral instability: Validity of low-field MRI for diagnosis of labral tears. The Egyptian Journal of Radiology and Nuclear Medicine. 2016;47:1521–1528.
