LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS AKUŠERIJOS-GINEKOLOGIJOS KLINIKA Simona Andriuškevičiūtė VI kursas, 25 grupė
NUTUKIMO RYŠYS SU PORŲ VAISINGUMU
Magistrinis darbas
Darbo vadovas: Dr. Lekt. Tomas Biržietis
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
Interesų konflikto nebuvo. ... 5
SANTRUMPOS ... 6
SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 16
2.1. Tiriamųjų atranka ir grupių sudarymas ... 16
2.2. Tyrimo metodai ... 18 2.2.1 Apklausa ... 18 2.3. Tyrimo eiga ... 18 3. REZULTATAI ... 19 3.1. Bendrieji duomenys ... 19 3.2. Anketiniai duomenys ... 21 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25 5. IŠVADOS ... 27 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29 PRIEDAI ... 33
NUTUKIMO RYŠYS SU PORŲ VAISINGUMU
SANTRAUKA
Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio, tačiau mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys akivaizdžiai leidžia suprasti, jog labiausiai vaisingumui kenkia veiksniai, susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu, šiuo atveju ir nutukimu. Tyrimai įrodė, kad moterys, kurių KMI (kūno masės indeksas) yra didesnis nei 30 kg/m², pastoja sunkiau, yra didesnė persileidimo rizika. Vyrų, kurių KMI 25-30 kg/m2, judrių spermatozoidų skaičius sumažėjęs ir tai turi įtakos mažesnei savaiminio pastojimo galimybei.
Tikslas: Nustatyti partnerių KMI ryšį su poros vaisingumu.
Uždaviniai: 1) Palyginti normalios kūno masės moterų ir moterų, turinčių nutukimą,
savaiminio pastojimo galimybes. 2) Įvertinti moterų, turinčių nutukimą, persileidimo riziką. 3) Nustatyti vyrų KMI ryšį su poros vaisingumu.
Tyrimo metodai: Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo vieta: LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinika. Į tyrimą pateko 200 porų, kurios pagal partnerių KMI buvo suskirstytos į 4 tiriamųjų grupes: I – abu partneriai normalaus svorio; II – tik moteris nutukusi; III – tik vyras nutukęs; IV – abu partneriai nutukę. Šios grupės buvo lyginamos pagal ginekologinę anamnezę, KMI ir laikotarpį per kurį pastojo. Duomenys apdoroti IBM SPSS 20.0 programa.
Rezultatai: 1) Porose, kuriose moterys turėjo padidėjusį KMI, pastojimo trukmė vidutiniškai siekė 14,86 ± 14,9 mėn., kai poros, kurių abu partneriai turėjo normalią kūno masę, pastodavo vidutiniškai per 5,92 ± 7,88 mėn. Mūsų tyrimo duomenimis moterys su padidėjusiu KMI pastoja per 2,5 karto ilgesnį laiką ( p<0.05). 2) Moterys, turinčios nutukimą, persileidimą patiria 3,3 kartus dažniau nei normalios kūno masės moterys (OR 3,3; 95 proc. PI 1,98–4,55; p=0,0001; χ2=44,149). 3) Poros, kuriose vyras turi nutukimą, 1,875 karto dažniau pastoja tik po ilgesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio (OR 1,875; 95 proc. PI 3,08–9,05; p=0,017; χ2=5,727).
Išvados: Remiantis gautais tyrimo duomenimis: 1) Porose, kuriose moteris turėjo padidėjusį KMI, pastojimo trukmė buvo ilgesnė už porų, kurias sudarė normalaus svorio partneriai. 2) Moterys, turinčios nutukimą, persileidimą patiria 3,3 kartus dažniau nei normalios kūno masės moterys 3) Porose, kuriose vyras turėjo nutukimą, poros pastojimo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių buvo statistiškai reikšmingai dažniau, nei porose, kuriose abu partneriai buvo be antsvorio.
4
THE RELATION BETWEEN OBESITY AND COUPLES FERTILITY
SUMMARY
About 80% of couples infertility is of a medical / somatic nature, but the data from scientific literature clearly suggests that the main factors damaging fertility are related to the external environment, the way of living and, in this case, obesity as well. Studies have shown that women with a BMI (Body Mass Index) greater than 30 kg / m², have more difficulties in getting pregnant and have a higher risk of miscarriage as well. Men with a BMI of 25-30, have a decreased number of a motile sperm and this creates the possibility of diminished self-conception.
The aim of the study: To determine the connection between partners‘ BMI and fertility of a couple. Objectives: 1) To compare the self-conception possibilities between normal weighted over weighted woman. 2) To rate the risk of miscarriage of over weighted woman 3) To identify the connection between men BMI and the fertility of a couple.
Methods used: The anonymous questionnaire was conducted. Test site: LSMUL KK Obstetrics Gynecology. 200 couples have participated, who were divided (according to BMI) into 4 groups: I - both partners are normal weighted; II - woman is over weighted; III – man is over weighted; IV - both partners are over weighted. Those groups were compared by a gynecological history, BMI and the conception period. The data was processed with IBM SPSS 20.0 software.
Results: 1) Couples in which women had an increased BMI, had an average duration of getting pregnant of 14.86 ± 14.9 months. When couples with both partners had a normal body weight, getting pregnant took an average of 5.92 ± 7.88 months. In our study, for women with a higher BMI, it takes 2.5 times longer period to get pregnant (p <0.05) 2) Women with obesity are 3.3 times more likely to experience a miscarriage compared to normal weighted women (OR 3.3; 95 %. PI 1.98 - 4.55; p = 0.0001; χ2 = 44.149) 3) Couples in which the man has obesity are 1.875 times more likely to become pregnant only after longer than 12 months. (OR 1.875; 95 %. PI 3.08 - 9.05; p = 0.017; χ2 = 5.727)
Conclusions: 1) Couples where the woman had an increased BMI, duration of getting pregnant was longer than for couples, where partners were normal weighted. 2) Women with obesity are 3.3 times more likely to experience a miscarriage than normal weighted women 3) For couples where the man had obesity, conception period longer than 12 months was statistically significant more frequently than for couples where both partners had normal BMI.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
SANTRUMPOS
ART – pagalbinės reprodukcinės technologijos ; GnRH – Gonadotropinis hormonas ;
KMI – tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus svoris normalus, per mažas, ar yra antsvoris ar nutukimas [1] ;
LKS – liemens ir klubų santykis ; PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija ; PHL – Prolaktinas ;
PKS – Policistinių kiaušidžių sindromas ;
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ; ED – erekcijos disfunkcija ;
SĄVOKOS
1. Anovuliacinis ciklas – tai mėnesinių ciklas, kurio metu neįvyko ovuliacija.
2. Bioelektrinė impedanso analizė – tyrimo metodas, skirtas kūno riebalų-raumenų santykiui nustatyti.
3. Gelio elektroforezė – elektroforezės reiškinys, pagrįstas elektrinio lauko veikiamų elektringųjų koloidinių dalelių arba polimero molekulių pernešimu elektrolito tirpale, vieno ar kito elektrodo link. Tai metodas nukleorūgščių mišiniams (ypač RNR molekulėms) ir baltymams (tarp jų fermentams, izofermentams ir kt.) atskirti.
4. Gonadotropinis hormonas – tai peptidinis hormonas, kurį gamina ir išskiria pogumburis. Šis hormonas reguliuoja sudėtingus procesus organizme, tokius kaip folikulų augimas, ovuliacija, geltonkūnio susidarymas (pas moteris) bei spermatogenezė (pas vyrus).
5. Hiperandrogenizmas – tai endokrinopatija, kurios metu organizme padaugėja androgenų kiekis.
6. Mesomorfinis sudėjimas – kūno sandara, kuomet didžiąją dalį sudaro raumenų masė.
7. Metabolinis sindromas – tai grupė ligų, klinikinių požymių ir laboratorinių pakitimų, kurie dažnai pasitaiko kartu ir manoma skatina vienas kito progresavimą. Simptomai: centrinio tipo nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius (dažniausiai antro tipo cukrinis diabetas), dislipidemija, hiperinsulinemija ir kt.
8. Rentgeno absorbciometrija – tai dvigubos energijos rentgeno ir lazerio tyrimo metodas, kuriuo galima tirti kaulinį audinį bei nustatyti raumeninio ir riebalinio audinio santykį.
9. Sėklidžių fruktozė – tai spermos sudedamoji dalis, kuri skatina vystytis spermatozoidus ir suteikia jiems mobilumą bei gyvibingumą ir yra jų judėjimo energijos šaltinis.
10. Spermatogenezė - tai biologinis procesas, kurio metu iš spermatogonijų, sėklidės prielipe esančių ląstelių – pirmtakių, vystosi vyriškos lytinės ląstelės – spermatozoidai.
8
ĮVADAS
Nors milijonai žmonių miršta nuo bado, šiuolaikinėje visuomenėje turime įveikti iššūkius, kurie yra tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimo būdu. Netinkami mitybos įpročiai, stresas, greitas maistas lemia nutukimo problemos atsiradimą. Tuo tarpu vis daugiau atliekamų mokslinių tyrimų įrodė, kad nutukimas gali turėti neigiamos įtakos seksualiniam gyvenimui, spermos kokybei bei lemti porų nevaisingumą.
Europos kovos su nutukimu chartijoje pažymima, kad antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių XXI amžiaus problemų visuomenės sveikatai PSO Europos regione, kuriame nutukimo paplitimas per pastaruosius dešimtmečius išaugo tris kartus. ES šalyse kas antras gyventojas turi antsvorį, o kas trečias yra nutukęs, nes smarkiai kintanti socialinė ir ekonominė aplinka, sumažėjęs fizinis aktyvumas, padidėjęs didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumas galėjo sukelti gyventojų energijos disbalansą. Vien genetinis polinkis, kurį, be abejo, turi tam tikra gyventojų dalis, turbūt be tokių socialinių veiksnių pasikeitimo epidemijos nesukeltų [2]. Nustatyta, kad Europos sąjungos valstybėse 21–37 proc. moterų turi antsvorį ir 7–36 proc. yra nutukusios, o vyrai atitinkamai 35–54 proc. turi antsvorį ir 6–29 proc. yra nutukę [2]. Ir nors nutukimas gali turėti daug pasekmių vyresniame amžiuje, viena iš augančio susirūpinimo sričių yra sumažėjęs asmenų reprodukcinis pajėgumas ir porų nevaisingumas.
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Abiejų lyčių vaisingumą lemia daug genetinių ir išorinių veiksnių, dėl šių veiksnių įtakos Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra apie 15 proc. nevaisingų porų [3]. Vaisingumo mažėjimas visame pasaulyje skatina mokslininkus tyrinėti nevaisingumo priežastis, kad būtų galima kuo tiksliau nusakyti nevaisingumo problemos sprendimo būdus. Šeima nevaisinga gali būti dėl moters, vyro arba abiejų sutuoktinių negalėjimo turėti vaikų. Yra ir tariamo nevaisingumo atvejų, kai abu sutuoktiniai vaisingi, bet nesusilaukia vaikų dėl savojo vaisingumo ypatumų ir jų nežinojimo. Manoma, kad moterų nevaisingumas šeimoje yra dažnesnis – 40-60 proc., vyrų – apie 30 proc., abiejų – apie 15-20 proc. 10-15 proc. nevaisingumo priežasčių nepavyksta išaiškinti. Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio, tačiau mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys akivaizdžiai leidžia suprasti, jog labiausiai vaisingumui kenkia veiksniai, susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu, šiuo atveju ir nutukimu [4]. Tyrimai įrodė, kad moterys, kurių KMI yra didesnis nei 30 kg/m², pastoja sunkiau, yra didesnė persileidimo rizika. Vyrų, kurių KMI 25-30 kg/m2, judrių spermatozoidų skaičius sumažėjęs ir tai turi įtakos sumažėjusiai savaiminio pastojimo galimybei [5].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Nustatyti partnerių KMI ryšį su poros vaisingumu.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti normalios kūno masės moterų ir moterų, turinčių antsvorį, savaiminio pastojimo galimybes;
2. Įvertinti moterų, turinčių antsvorį persileidimo riziką. 3. Nustatyti vyrų KMI ryšį su poros vaisingumu.
Hipotezė:
Poros, kuriose abu partneriai arba vienas iš jų turi antsvorį ar yra nutukę, dažniau susiduria su nevaisingumo problema, lyginant su poromis, kuriose abiejų partnerių KMI neviršija 24,9 kg/m2.
DARBO NAUJUMAS IR AKTUALUMAS
Europos kovos su nutukimu chartijoje pažymima, kad antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių XXI amžiaus problemų visuomenės sveikatai PSO Europos regione, kuriame nutukimo paplitimas per pastaruosius dešimtmečius išaugo tris kartus. Viena iš augančio susirūpinimo sričių, susijusių su nutukimu, yra sumažėjęs asmenų reprodukcinis pajėgumas ir porų nevaisingumas. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Tuo tarpu antsvorį ar nutukimą turinčios poros turi didesnę riziką sunkiai pastoti. Jei abu partneriai yra nutukę, jie susiduria su dar didesne rizika turėti vaisingumo problemų nei jei poroje tik vienas partneris buvo diagnozuotas kaip nutukęs. Tai rodo, kad tiek moterų tiek vyrų nutukimas gali būti laikomas kaip veiksnys, kuris galėtų prisidėti prie nevaisingumo. Todėl šiuo tyrimu paliečiame dvi šiuo metu visuomenei labai aktualias problemas, tai nutukimą ir nevaisingumą, bei atkreipiame dėmesį į vyrų faktorius esant nevaisingumui.
O tokio pobudžio tyrimas Lietuvoje, kuomet siekiama nustatyti ryšį tarp abiejų partnerių KMI ir poros vaisingumo, atliekamas pirmą kartą.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Nutukimas
Tradiciškai, nutukimas buvo apibrėžiamas kaip svoris, ne mažiau kaip 20% viršijantis normalų asmens svorį, atitinkantį mažiausią mirtingumą pagal asmens lytį ir amžių [1]. Šiuo metu antsvoris ir nutukimas apibrėžiamas plačiau, kaip nenormalus arba pernelyg didelis riebalų susikaupimas, kuris gali pakenkti sveikatai. Tačiau yra ir kiti konkretūs reikalavimai, pagal kurios individas gali būti laikomas nutukęs. Pagrindinė nutukimo ir antsvorio priežastis yra energijos disbalansas, kuomet suvartojama energija viršija energijos išeikvojimą. Šiuolaikinė gyvensena yra kaip pagrindinė to priežastis. Pasauliniu mastu padidėjas antsvorių ir nutukimų skaičius siejamas su daugeliu veiksnių, tokių kaip : mitybos pokyčiai, kuomet suvartojama daug maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų ir angliavandenių, sumažėjęs fizinis aktyvumas, kaip sėdimo darbo rezultatas, taip pat įtakos turi ir besikeičiančios transporto rūšys bei didėjanti urbanizacija [2].
1.1.2 Nutukimo epidemiologija
Pasaulyje nutukimų skaičius beveik padvigubėjo nuo 1980 ir šiuo metu daugiau nei 10% pasaulio gyventojų yra nutukę. 2008 daugiau nei 1,4 mlrd. suaugusiųjų, 20 metų ir vyresnių, turėjo padidėjusį kūno masės indeksą (KMI) arba KMI buvo virš sveiko svorio ribos, dalis iš jų, tai daugiau nei 200 milijonų vyrų ir beveik 300 milijonų moterų buvo nutukę [3]. Maždaug 3,4 milijono suaugusiųjų kasmet miršta dėl sveikatos problemų, susijusių su nutukimu ir viršsvoriu. Iš jų, 44% dėl problemų, susijusių su cukriniu diabetu, 23% išemine širdies liga ir tarp 7% - 41% dėl kai kurių piktybinių navikų, siejamų su nutukimu ir antsvoriu [2].
1.1.3 Kaip įvertinamas nutukimas
Pamatuoti tikslią asmens kūno riebalų sumą nėra lengva. Pati tiksliausia priemonė yra pasverti asmenį po vandeniu arba naudoti rentgeno tyrimą, vadinamą dvigubos energijos rentgeno absorbciometrija. Šie metodai yra rutiniškai nenaudojami ir atliekami tik mokslinių tyrimų centrų su specialia įranga. Yra paprastesnių metodų kūno riebalų kiekiui paskaičiuoti, pavyzdžiui KMI, poodinio riebalinio audinio matavimai, liemens ir klubų santykis (LKS), liemens apimtis, taip pat
metodai, tokie kaip bioelektrinė impedanso analizė [4]. KMI ir liemens apimtis yra du dažniausiai naudojami tyrimo metodai, nustatyti nutukusiems pacientams. KMI, tai svorio-aukščio santykis, kuris yra dažniausiai naudojamas klasifikuojant antsvorį ir nutukimą suaugusių asmenų tarpe. Jis apskaičiuojamas asmens svorį (kg) padalinus iš ūgio (m) ir pakėlus jį kvadratu. KMI didesnis nei 25 kg/m2 yra laikomas antsvoriu, KMI didesnis nei 30 kg/m2 vertinamas kaip nutukimas (1 lentelė). Šio metodo trūkumu yra laikoma tai, kad asmenys, turintys didelį KMI gali būti mesomorfinio sudėjimo t.y. turėti didelį kiekį raumenų masės. Todėl KMI nėra pats tiksliausias žymuo viso kūno riebalų procentiniam apskaičiavimui ir dar mažiau tinkama priemonė įvertinti riebalų persiskirstymą organizme. Liemens apimtis yra šiek tiek mažiau paplitęs metodas diagnozuoti nutukimą, bet gali būti tikslesnis su nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti. Šiuo atveju moterų liemens apimtis 88 cm. ar didesnė yra laikoma virš normos ribų, tuo tarpu vyrų liemens apimtis neturėtų viršyti 102 cm. [5].
1 lentelė. PSO suaugusių svorio kategorijų klasifikacija ( pritaikyta iš PSO, 2010).
KMI KLASIFIKACIJA
KMI* < 18,5 Per mažas svoris
KMI* 18,5-24,9 Normalus kūno svoris
KMI* 25-29,9 Antsvoris
KMI* 30-34,9 I laipsnio nutukimas
KMI* 35-39,9 II laipsnio nutukimas
KMI* ≥40 III laipsnio nutukimas
*KMI – kūno masės indeksas ( kg/m2).
1.2 Nevaisingumas
Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip nesugebėjimas pastoti po 12 mėnesių nėštumo nevengimo [6]. Jis skirtomas į:
a) Pirminį ( kai prieš tai nėra buvę nėštumų)
12 1.2.1 Nevaisingumo epidemiologija
Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad yra 48.5 mln. nevaisingų porų visame pasaulyje [7]. Nevaisingumo paplitimas neturi etninių ar rasinių skirtumų, apie 15% pasaulio gyventojų yra nevaisingi, o nevaisingumo paplitimas per paskutinį dešimtmetį padidėjo 50% [8]. Pagal Sharlip ID ir kt., 2002 m. atliktą tyrimą, 50% nevaisingumo atvejų yra dėl moterų faktoriaus, vyriškojo faktoriaus nevaisingumas sudaro 20-30%, o likę 20-30% yra dėl vyrų ir moterų veiksnių kartu [9]. Šiandien nevaisingumas laikomas ne tik medicinine, bet ir socialine problema, dėl kurios poroms gali kilti psichologinių problemų, iškilti skyrybų ir santykių pertraukos problemų [10]. Atlikti tyrimai parodė kad tarp nutukimo, depresijos, žemos savigarbos ir vaisingumo problemos yra ryšys [11].
1.3 Kaip nutukimas veikia vyrų vaisingumą
Nutukimas yra sunkių, lėtinių ligių, tokių kaip nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas, tulžies pūslės ligos, aterosklerozė, širdies ligos, hipertenzija, insultas, psichologinė depresija, miego apnėja ir inkstų nepakankamumas viena iš priežasčių [12].
Daugelis duomenų rodo ryšį tarp nutukimo ir vyrų reprodukcinių sutrikimų, taip nutukimą vertinat kaip vieną iš nevaisingumo priežasčių. Nutukimas pažeidžia vyrų reprodukcinę sistemą ir vaisingumą per neigiamą poveikį erekcijai, sukeliant jos disfunkciją (ED) bei veikiant spermos parametrus [13].
1.3.1 Nutukimo poveikio vyrų nevaisingumui mechanizmas.
ED yra bendra nevaisingumo ar reprodukcinių sutrikimų tarp nutukusių vyrų piežastis. Keletas mokslinių tyrimų pranešė apie koreliaciją tarp nutukimo ir ED [14] . Tyrimuose buvo pateikti įrodymai, kad 96,5 proc. asmenų su metaboliniu sindromu, kuriam yra būdingas pilvinis nutukimas, pasireiškia ED. Nurodoma, kad yra tiesiogiai proporcingas ryšys tarp didėjančio nutukimo laipsnio ir ED sunkumo [15].
Antsvorį ar nutukimą turinčios poros turi didesnę riziką sunkiai pastoti. Jei abu partneriai yra nutukę, jie susiduria su dar didesne rizika turėti vaisingumo problemų nei jei poroje tik vienas partneris nutukęs. Tai rodo, kad tiek moterų tiek vyrų nutukimas gali būti laikomas kaip veiksnys,
kuris galėtų prisidėti prie nevaisingumo, o taip pat atkreipia dėmesį į vyrų faktorius esant nevaisingumui [16].
Pakitę spermos parametrai priskiriami prie nutukimo ir apima sumažėjusią spermatozoidų koncentraciją, nenormalią morfologiją, susilpnėjusį chromatino vientisumą ir nenormalų spermatozoidų judrumą. Nors daugelis tyrimų ir įrodė kūno riebalų pertekliaus neigiamą įtaką spermatogenezei, ne visi priėjo bendros išvados [ 17, 18 ].
Viename iš didžiausių tyrimų, atliktų su Danijos vyrais, Jensen ir kt., 2004 matatvao vyrų KMI ir vertino spermos kokybę bei reprodukcinius hormonus. Tyrimo metu buvo nustatyta keletas svarbių santykių tarp spermatozoidų koncentracijos ir KMI. Mažesnė spermatozoidų koncentracija buvo pastebėta tarp nutukusių ir antsvorį turnčių vyrų ir tai gali būti laikoma požymiu, kad vyro KMI turi įtakos normaliai spermatogenezei. Tuo tarpu dalyviai, kurių KMI buvo normos ribose, parodė didesnę spermatozoidų koncentraciją, taip pat didesnį bendrą spermatozoidų skaičių ir mažesnį procentą nenormalių spermatozoidų. Šiuo konkrečiu tyrimu, KMI nebuvo susijęs su prasta spermos morfologija ir mažu sprematozoidų judrumu, bet parodė, kad nutukimas gali įtakoti Danijos gyventojų nepakankamą reprodukcinę funkciją ir taip pat gali būti siejamas su Vakarų pasauliu [19]. Kitas Martini ir kt., 2010 tyrimas nustatė neigiamą ryšį tarp KMI ir spermatozoidų judrumo ir teigiamą ryšį tarp KMI ir sėklidžių fruktozės lygio. Asociacijos tarp KMI ir spermatozoidų koncentracijos ar testosterono lygio nebuvo rasta [17].
Hammoud ir kt., 2008 atliktas tyrimas ištyrė 526 pacientus ir nustatė, kad judrių spermatozoidų skaičius ir spermatozoidų koncentracija palaipsniui mažėja, didėjant vyrų KMI [20].
Naujausi laimėjimai gelio elektroforezėje buvo naudojami siekiant nustatyti su nutukimu susijusius pokyčius spermos proteomose. Spermos mėginiai iš nutukusių vyrų skyrėsi nuo normalaus svorio vyrų, o tai dar buvo vertinama ir kaip neinvazinė eksperimentinė priemonė, vyrų nevaisingumo diagnostikoje bei vertinat vaisingumo atkurimo terapiją tarp nutukusių vyrų. Ši informacija aiškiai rodė morfologinius skirtumus ir baltymų sudėtės pokyčius nutukusių vyrų spermoje [21].
14 1.4 Kaip nutukimas veikia moterų vaisingumą
Nors daugelis nutukusių moterų gali pastoti nepaisant jų nutukimo, tačiau visgi yra padidėjęs nevaisingumo paplitimas nutukusių moterų tarpe. Vahrati Smith ir kt., 2009 rašė, kad didesnę dalį moterų, kurios ieško medicininės pagalbos bandant pastoti, sudaro nutukusios pacientės [22]. Tyrimai parodė, kad trukmė, reikalinga norint spontaniškai pastoti, ilgėja, o reguliarų ovuliacijų skaičius mažėja nutukusių moterų tarpe [23, 24]. Keliuose tyrimuose buvo nustatyta, kad nevaisingumo rizika yra tris kartus didesnė nutukusioms moterims nei nenutukusioms [25]. Taip pat buvo parodyta, kad pastojimo tikimybė mažėja 5% su kiekvienu KMI dydžiu kai jis didesnis kaip 29 kg/m2 [26]. Buvo įrodyta ir tai, kad nutukimas ankstyvame amžiuje keičia reprodukcines funkcijas ir šios moterys dažniaus susiduria su menstruacinėmis problemomis bei nevaisingumu [25].
1.4.1 Nutukimo poveikio moterų vaisingumui mechanizmai
Nutukimas sukelia nevaisingumą įvairiais būdais, įskaitant sutrikusį kiaušidžių folikulų vystymąsi, sutrikusį embriono vystymąsi bei implantavimąsi. Nutukimo ir vaisingumo sąveika nėra visiškai aiški. Manoma, kad tiksli nevaisingumo priežastis yra siejama su nevykstančia ovuliacija dėl hiperandrogenizmo [27].
Pandey ir kt., 2010 nustatė, kad ovuliacijos sutikimų nulemtas nevaisingumas buvo dažnesnis tarp nutukusių ar antsvorį turinčių pacienčių, kurių KMI buvo nustatytas didesnis nei 26,9 kg/m2 [28]. Nutukimas lemia prolaktino (PHL) kiekio didėjimą, nes daugėja laisvo estrogeno dėl padidėjusios androgenų konversijos į estrogenus riebaliniame audinyje. Padidėjęs estrogenų kiekis sukelia neigiamą gįžtamą ryšį į Gonadotropinį hormoną (GnRH), kuris sumažėja. Todėl veikiant PHL, atsiranda nereguliarūs ar anovuliaciniai ciklai, o antsvorio turinčios ar nutukę moterys turi didesnę tikimybę susidurti su menstruaciniais sutrikimais ir nevykstančia ovuliacija. Aladashvili-Chikvaidze ir kt., 2010 nustatė, kad menstruacijų sutrikimai buvo keturis kartus dažniau tarp nutukusių moterų [29]. Kita situacija, susijusi su nevykstančia ovuliacija ir nutukimu yra policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Iki 35% - 60% pacientų, sergančių PKS yra nutukę, o menstruaciniai sutrikimai, nevykstanti ovuliacija ir nevaisingumas yra labiau paplitęs tarp nutukusių, PKS sergančių pacientų, nei tarp nenutukusių [30].
1.4.2 Nutukimo įtaka persileidimų dažniui
Tarp nutukimo ir persileidimo asociacija buvo pastebėta daugybės tyrimų, tiek bendroje populiacijoje [31], tiek tarp moterų, kurioms buvo taikomos pagalbinės apvaisinimo priemonės (ART) [32]. Bellver ir kt., 2003 nustatė savaiminio persileidimo atvejų didėjimą, didėjant pacienčių KMI. Buvo nustatyta, kad persileidimo rizika yra 38,1% nutukusių moterų tarpe, kuomet šis rodiklis pacientėms, su normaliu KMI buvo 13,3% [33]. Atliekant kitą tyrimą, iš 1644 nutukusių moterų suderinant su 3288 kontroline normalaus KMI grupe, Metwally ir kt., 2007 nustatė didesnę riziką anksti, vėlai ir pakartotinai patirti persileidimą nutukusių pacienčių grupėje [34].
Šiuo metu yra priimtas bendras sutarimas, apie mechanizmą, kuris sukelia nutukusioms moterims persileidimą. Manoma , kad nutukimas gali neigiamai paveikti embrioną, gimdos gleivinę arba abu, taip įtakodamas persileidimo vystymąsi [34]. Nutukimas siejamas su dažnesniais ankstyvaisiais persileidimais, kuriuos galimai nulemia hiperestrogenemija, skatinanti endometriumo išvešėjimą ir sudarydama nepalankią aplinką embriono implantacijai. Nutukusioms moterims dažnesni ir pakartotiniai persileidimai [35].
Kai kurie endokrininiai sutrikimai, tokie kaip Policistinių kiaušidžių sindromas, hipotiroidizmas ir atsparumas insulinui, siejami su nutukimu taip pat gali lemti didesnį persileidimų dažnį. Tačiau tyrimai parodė, kad nutukimas gali ir vienas sukelti persileidimą. Atliekant tyrimą, Landres ir kt.2010 nustatė didesnį persileidimų dažnį nutukusioms moterims, nepriklausomai nuo išvardytų sutrikimų [36].
16
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tiriamųjų atranka ir grupių sudarymas
Tyrime buvo pakviesta dalyvauti neseniai vaikelio susilaukusios poros, kuriose vienas ar abu partneriai turėjo antsvorį ar nutukimą bei poros, kuriose abiejų partnerių KMI neviršijo 24,9. Iš viso pakviesta dalyvauti 321 pora. Remiantis literatūros apžvalga, nustatyti atrankos kriterijai kiekvienai grupei.
I grupė - abu partneriai be antsvorio ar nutukimo: Įtraukimo kriterijai:
1. Poroje abiejų partnerių KMI neviršija 24,9. Atmetimo kriterijai:
1. Asmenys, kurių KMI viršija 24,9; 2. Moterys vyresnės nei 35 metų;
3. Asmenys turintys žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis, rūkymas, narkotikai; 4. Moterys sergančios genetiniais sindromais (Ternerio, Swyerio);
5. Moterys turinčios lytinių organų vystymosi sutrikimai (nepakankamai susiformavę; lytiniai takai, pertvaros, įvairūs kiti struktūriniai pokyčiai);
6. Moterys turinčios endokrininių liaukų ar jų gaminamų hormonų pokyčių.
II grupė – poroje tik moters KMI viršija 24,9 Įtraukimo kriterijai:
1. Poroje tik moters KMI viršija 24,9;
2. Moteris ne vyresnė kaip 35-39 m. kadangi šioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti per 1 mėn. yra 42 proc. mažesnė nei 20-24 m. grupėje.
Atmetimo kriterijai:
1. Asmenys turintys žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis, rūkymas, narkotikai; 2. Moterys sergančios genetiniais sindromais (Ternerio, Swyerio);
3. Moterys turinčios lytinių organų vystymosi sutrikimų (nepakankamai susiformavę lytiniai takai, pertvaros, įvairūs kiti struktūriniai pokyčiai);
4. Moterys turinčios endokrininių liaukų ar jų gaminamų hormonų pokyčių; 5. Moteris vyresnė nei 35 metų.
III grupė – poroje tik vyro KMI viršija 24,9 Įtraukimo kriterijai:
1. Poroje tik vyro KMI viršija 24,9. Atmetimo kriterijai:
1. Asmenys turintys žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis, rūkymas, narkotikai; 2. Vyrai, kurių KMI mažesnis nei 25;
3. Poroje moters KMI didesnis nei 24,9.
IV grupė – poroje tiek moters, tiek vyro KMI viršija 24,9 Įtraukimo kriterijai:
1. Poroje abiejų partnerių KMI viršija 24,9;
2. Moteris ne vyresnė kaip 35-39 m. kadangi šioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti per 1 mėn. yra 42 proc. mažesnė nei 20-24 m. grupėje.
Atmetimo kriterijai:
1. Asmenys turintys žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis, rūkymas, narkotikai; 2. Moterys sergančios genetiniais sindromais (Ternerio, Swyerio);
3. Moterys turinčios lytinių organų vystymosi sutrikimai (nepakankamai susiformavę lytiniai takai, pertvaros, įvairūs kiti struktūriniai pokyčiai);
4. Moterys turinčios endokrininių liaukų ar jų gaminamų hormonų pokyčių; 5. Moteris vyresnė nei 35 metų.
18 2.2. Tyrimo metodai
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Akušerijos-ginekologijos klinikoje (LSMU Bioetikos komisijos leidimas (priedas Nr. 2 ) Nr. BEC-MF-293 išduotas 2015 m. sausio 6 d.)
Tyrimas vykdytas 2015 m. sausio – gruodžio mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketa (priedas Nr. 1). Tiriamiesiems paaiškintas tyrimo tikslas, supažindinta su anketoje pateiktais klausimais.
Gautų duomenų suvestinės atliktos ir diagramos sudarytos maudojant Microsoft Excel 2013 programinį paketą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS ( SPSS 17.0 for Windows) programų paketą. Aprašomoji statistika pateikta vidurkių – standartinių nuokrypių pavidalu ir procentais. Vertinant parametrų skirtumus tarp grupių naudotas ManoWitnio (Two Independent Sample and Mann-Whitney U) testas. Apdorojant kategorinius duomenis, buvo naudojamas Chi kvadrato testas. Vertinant statistinį reikšmingumą naudota Michelin guide skalė: p < 0,05 – skirtumas reikšmingas, p < 0,01 – labai reikšmingas, p < 0,001 – nepaprastai reikšmingas.
2.2.1 Apklausa
Tyrimo metu poroms pateikta anoniminė anketa, sudaryta iš atvirų ir uždarų klausimų. Pateikti klausimai apie žalingus įpročius, klausimynas, įvertinantis porų KMI : „Koks jūsų ūgis ir svoris prieš pastojant?“, „Koks jūsų partnerio ūgis ir svoris?“, „Kiek kg priaugote šio nėštumo metu?“ Akušerinei anamnezei įvertinti parinkti klausimai: „Kiek savaičių truko nėštumas?“, „Naujagimio svoris?“, „Ar buvo komplikacijų nėštumo metu?“, ,,Ar tai pirmas nėštumas, ankstesnių nėštumo eiga“?
2.3. Tyrimo eiga
LSMU MA Akušerijos-Ginekologijos klinikoje asmenims atitikusiems atrankos kriterijus buvo pateiktos anoniminės apklausos anketos. Pagal partnerių KMI poros paskirstytos į 4 grupes.
3. REZULTATAI
3.1. Bendrieji duomenys
Išanalizuota 321 anketa. Dėl žalingų įpročių turėjimo į tiriamųjų grupę buvo neįtraukti 64 asmenys, 2 tyrime dalyvauti atsisakė. Asmenų įtraukimas į grupes pagal atrankos kriterijus pateiktas 1 pav.
KMI vidurkis tiriamųjų grupėse: I gr. - Mot. 20,58 ± 2,22 , Vyr. 22,43 ± 1,73. II gr. - Mot. 30,08 ± 4,02, Vyr. 23,06 ± 1,26, III gr. - Mot. 21,5 ± 1,69, Vyr. 29,92 ± 3,10. IV gr. - Mot. 29,71 ± 4,05, Vyr. 29,13 ± 3,35. Pasiskirstymas pagal KMI pateiktas 2 pav.
75% 24%
1%
Įtraukti Neįtraukti Atsisakė
1pav. Asmenų įtraukimas į tiriamųjų gupę pagal atrankos kriterijus
20 2 pav. Pasiskirstymas grupėse pagal KMI.
Nutukimo ir antsvorio pasiskirstymas pagal lytį visoje tiriamųjų imtyje, parodė, kad antsvoris ir I⁰ nutukimas dažniau pasitaiko vyrų tarpe, tuo metu II⁰ ir III⁰ nutukimas dažnesnis tarp moterų. Nutukimo - antsvorio pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 3 paveiksle.
3 pav. Nutukimo-antsvorio pasiskirstymas visoje imtyje pagal lytį.
0 5 10 15 20 25 30 35 I gr. II gr. III gr. IV gr. 20.58 30.08 21.5 29.71 22.45 23.06 29.92 29.13 Mot. Vyr. 0 5 10 15 20 25 30
Antsvoris I ⁰ nutukimas II ⁰ nutukimas III ⁰ nutukimas 26.6 16.6 5 0.5 28.1 20.1 1.5 Mot. Vyr.
3.2. Anketiniai duomenys
Atlikus anketinę apklausą, nustatyta, kad vidutinis moterų KMI yra 25,45 ± 5,45.
Vidutinis savaiminio pastojimo laikas visoje imtyje 12,89 ± 5,68 mėn., moda 1 mėn, nuo 1 iki 240 mėn.
Naudojant Chi – kvadrato kriterijus, Man – Whitney U kriterijus, nustatyta, kad nutukusių moterų pastojimo trukmė yra statistiškai reikšmingai ilgesnė nei normalų svorį turinčių moterų (p < 0,05). Poros, kuriose abu partneriai normalios kūno masės, pastoja vidutiniškai per 5,92 ± 7,88 mėn, tuo tarpu porose, kuriose moterys turėjo antsvorį ar nutukimą, savaime pastoti pavyksta per 14,86 ± 14,9 mėn. Tyrimas parodė, kad moterys su padidėjusiu KMI, pastoja per 2,5 karto ilgesnį laiką ( p<0.05). Pastojimo trukmės pasiskirstymas tiriamųjų grupėse pavaizduotas 4 paveiksle.
4 pav. Pastojimo vidutinė trukmė tiriamųjų grupėse.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 I gr. II gr. III gr. IV gr. 5.92 14.86 17.12 19.96 Pastojimo vidurkis mėn.
22 Įvertinus persileidimų dažnį bendroje imtyje, nustatyta, kad 43,02 % (n=86) 1,53±0,81 apklausoje dalyvavusių porų yra patyrusios persileidimą. O moterys, turinčios nutukimą, persileidimą patiria 3,3 kartus dažniau nei normalios kūno masės moterys (OR 3,3; 95 proc. PI 1,98–4,55; p=0,0001; χ2=44,149). Persileidimų dažnio pasiskirtymas tiriamųjų grupėse pateiktas 5 paveiksle.
5 pav. Persileidimo dažnio pasiskirstymas tiriamųjų grupėse.
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% I gr. II gr. III gr. IV gr. 16% 44% 24% 32.80%
Atlikus tyrimą, nustatyta, kad nutukimas yra susijęs su rimtomis akušerinėmis komplikacijomis, įskaitant nėščiųjų hipertenziją, gestacinį diabetą bei priešlaikinį gimdymą. Gestacinis diabetas nutukusių moterų tarpe pasireiškia 10,1% nėščiųjų, tarp normalaus svorio moterų- 6,5% nėščiųjų (p<0,05). Arterinė hipertenzija atitinkamai tarp nutukusių nėščiųjų pasireškia 9,1%, tarp nenutukusių - 3%, priešlaikinis gimdymas tarp nutukusių nėščiųjų pasireiškia 2% nėščiųjų, tarp nenutukusių – 0,5% (p<0,05). Komplikacijų pasiskirstymo dažnis tiriamųjų grupėse pateiktas 6 paveiksle.
6 pav. Akušerinių komplikacijų pasiskirstymas tiriamųjų grupėse.
0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% I gr. II gr. III gr. IV gr. 5% 10% 8% 10.20% 4% 6% 2% 12.20% 1% 2% 0% 2% GD nėščiųjų AH Priešlaik. Gimd.
24 Atlikus anketinę apklausą nustatyta, kad vidutinis vyrų KMI yra - 26,12 ± 4,23
Vertinant vyro KMI įtaką poros vaisingumui, naudojantis Mannn – Whitney U kriterijų, buvo nustatyta, kad porose, kuriose vyras turėjo nutukimą, poros pastojimo trukmė statistiškai reikšmingai ilgesnė, nei porose, kuriose abu partneriai buvo be antsvorio ( p <0,05). Tyrimo duomenimis porose, kuriose vyras turi nutukimą, 1,875 karto dažniau pastoja tik po ilgesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio (OR 1,875; 95 proc. PI 3,08–9,05; p=0,017; χ2=5,727).
Taip pat nustatyta, kad kuo didenis vyrų nutukimo laipsnis, tuo dažniau tokios poros pastoja ilgiau nei per 12 mėnesių. Pvz. : jei porose, kuriose vyro svoris normalus, pastojimas ilgiau nei per 12 mėnesių sudaro 16 %, tai kai vyras turi II laipsnio nutukimą, net 66,7 % visų porų, nesugeba pastoti per 12 nesisaugojimo nuo nėštumo mėnesių. Rezultatai pateikiami 7 paveiksle.
7 pav. Porų, pastojusių ilgiau nei per 12 mėn. dažnis, priklausomai nuo vyro svorio.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Normalus svoris
Antsvoris I ⁰ nutukimas II ⁰ nutukimas 16% 17.90%
45%
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Daugiau nei pusė vaisingo amžiaus moterų Jungtinėse Valstijose turi antsvorio arba yra nutukę. Ši situacija kelia daug sveikatos problemų, tačiau daugiausia susirūpinimo yra dėl jaunų moterų sutrikusios reprodukcinė funkcijos, dažniausiai pasireiškiant nevykstančia ovuliacija bei nevaisingumu. Dağ ZÖ ir kt, 2015 atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, kad nevaisingumo rizika yra tris kartus didesnė nutukusioms moterims nei nenutukusioms [25]. Mūsų tyrimas taip pat parodė, kad porose, kuriose moterys turėjo padidėjusį KMI, pastojimo trukmė vidutiniškai siekė 14,86 ± 14,9 mėn., kai poros, kurių abu partneriai turėjo normalią kūno masę, pastodavo vidutiniškai per 5,92 ± 7,88 mėn. Mūsų tyrimo duomenimis moterys, su padidėjusiu KMI, pastoja per 2,5 karto ilgesnį laiką ( p<0.05) ir 2,2 karto dažniau susiduria su nevaisingumu, lyginant su normalaus svorio moterimis ( p<0,01).
Taip pat, nutukimas yra susijęs su rimtomis akušerinėmis rizikomis, įskaitant nėščiųjų hipertenziją, gestacinį diabetą bei priešlaikinį gimdymą [37]. Kalifornijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame nurodoma, kad normalų KMI turinčioms moterims rizika susirgti nėštumo sukelta hipertenzija yra 4,2%, nutukusioms – 9,1% [38]. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad hipertenzija nutukusių moterų tarpe pasireiškė taip pat 9,1% nėščiųjų, normalios kūno masės moterų tarpe - 3% (p<0,05).
Gestacinis diabetas yra dažniausias nėščiųjų medžiagų apykaitos sutrikimas. Europoje nustatomas 0,15-4 proc., JAV – 3-5% visų nėščiųjų [39], Lietuvoje – apytikriai 1,5 proc. Mūsų tyrimas parodė, kad nutukimas yra rizikos faktorius sirgti gestaciniu diabetu. Nutukusios moterys 1,55 karto dažniau serga gestaciniu diabetu, lyginant su normalų KMI turinčiomis nėščiosiomis.
Taip pat daugybės tyrimų metu buvo pastebėta nutukimo ir persileidimo asociacija, tiek bendroje populiacijoje [31], tiek tarp moterų, kurioms buvo taikomos pagalbinės apvaisinimo priemonės (ART) [32]. Bellver ir kt., 2003 nustatė savaiminio persileidimo atvejų didėjimą, didėjant pacienčių KMI. Buvo nustatyta, kad persileidimo rizika yra 38,1% nutukusių moterų tarpe, kuomet šis rodiklis pacientėms, su normaliu KMI buvo 13,3% [33]. Atliekant kitą tyrimą, iš 1644 nutukusių moterų suderinant su 3288 kontroline normalaus KMI grupe, Metwally ir kt., 2007 nustatė didesnę riziką anksti, vėlai ir pakartotinai patirti persileidimą nutukusių pacienčių grupei. [34]. Žinoma buvo ir tyrimų, teigiančių, kad asociacijos tarp nutukimo ir persileidimo nėra [40].
26 Mūsų tyrimo rezultatai visgi patvirtino ryšį tarp nutukimo ir persileidimo dažnio. Buvo nustatyta, kad moterys, turinčios nutukimą, persileidimą patiria 3,3 kartus dažniau, nei normalios kūno masės moterys (OR 3,3; 95 proc. PI 1,98–4,55; p=0,0001; χ2=44,149).
Lygiagrečiai su pasaulyje sparčiai didėjančiu nutukimų skaičiumi, nuolat pranešama apie sumažėjusį vyrų vaisingumą bei seksualinę funkciją [41]. Įrodyta, kad vyrai,su padidėjusiu KMI, žymiai dažniau gali susidurti su nevaisingumu nei normalaus svorio vyrai, atsižvelgiant į tyrimo, atlikto Nacionalinio Aplinkos sveikatos mokslų instituto rezultatus [42]. Mūsų tyrimo metu, taip pat nustatyta, kad vyrų nutukimas turi įtaką porų vaisingumui. O kuo didenis vyrų nutukimo laipsnis, tuo dažniau tokios poros pastoja ilgiau nei per 12 mėnesių. Pvz. : Jei porose, kuriose vyro svoris normalus, pastojimas ilgiau nei per 12 mėnesių sudaro 16 %, tai kai vyras turi II laipsnio nutukimą, net 66,7 % visų porų, nesugeba pastoti per 12 nesisaugojimo nuo nėštumo mėnesių. Tyraimai parodė, kad poros, kuriose vyras turi nutukimą, 1,875 karto dažniau pastoja tik po ilgesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio (OR 1,875; 95 proc. PI 3,08–9,05; p=0,017; χ2=5,727).
5. IŠVADOS
Remiantis gautais tyrimo duomenimis:
1. Porose, kuriose moteris turėjo padidėjusį KMI, pastojimo trukmė buvo 2,5 karto ilgesnė už porų, kurias sudarė normalaus svorio partneriai, taip pat tokios poros 2,2 kartus dažniau susidurdavo su nevaisingumu ;
2. Moterys, turinčios nutukimą, persileidimą patiria 3,3 kartus dažniau, nei normalios kūno masės moterys bei dažniau susiduria su akušerinėmis komplikacijomis, įskaitant nėščiųjų hipertenziją, gestacinį diabetą bei priešlaikinį gimdymą ;
3. Porose, kuriose vyras turėjo nutukimą, pastojimo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių buvo 1,875 karto dažniau, nei porų, kuriose abu partneriai buvo be antsvorio. O kuo didenis vyrų nutukimo laipsnis, tuo dažniau poros, kuriose vyrai nutukę, pastoja ilgiau nei per 12 mėnesių.
28
6. REKOMENDACIJOS
1) Moterys su nevaisingumu, turinčios antsvorio ar nutukusios, turėtų būti informuojamos apie antsvorio ar nutukimo žalingą poveikį vaisingumui t.y. apie mažesnę pastojimo tikimybę bei padidėjusią persileidimų riziką .
2) Nėščiosios su nutukimu turėtų būti supažindintos su rimtomis akušerinėmis komplikacjomis: nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija, gestaciniu diabetu bei padidėjusia cezario pjuvio tikimybe.
3) Nutukusioms moterims turi būti patarta, kad svorio netekimas prieš pastojant gali pagerinti vaisingumą ir sumažinti komplikacijų riziką.
4) Moterys su nevykstančia ovuliacija turėtų būti informuojamos, kad paprastai svorio korekcija pagerina ovuliacijos atsinaujinimą ir todėl laikoma pirmąja nevaisingumo gydymo linija.
5) Poros turėtų būti informuojamos, kad ne tik moters, bet ir vyro nutikimas gali turėti neigiamą poveikį poros vaisingumui.
6) Turėtų būti vykdomas visuomenės švietimas apie nutukimą ir dėl jo padidėjusią riziką sirgti cukriniu diabetu, išemine širdies liga bei kai kuriai piktybiniais navikais, siejamais su nutukimu ir antsvoriu.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Haslam DW, James WP. Obesity. Lancet. 2005;366:1197–09. URL :http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(05)67483-1.
2. World Health Organization WHO Technical Report: Diet, Nutrition and the Prevention of Chronic DiseaseWHO2003. Retrieved from www.who/int/en.
3. Davidson LM, Millar K, Jones C, Fatum M, Coward K. Deleterious effects of obesity upon
the hormonal and molecular mechanisms controlling spermatogenesis and male fertility. Hum Fertil (Camb). 2015 Jul 24:1-10.
4. Kyle UG, Bosaeus I, De Lorenzo AD, Deurenberg P, Elia M, et al. Composition of the ESPEN Working Group. Bioelectrical impedance analysis–part I: review of principles and methods. Clin Nutr.2004;23:1226–43.
5. Cabler S, Agarwal A, Flint M, du Plessis SS. Obesity: modern man’s fertility nemesis.Asian J Androl. 2010 Jul;12(4):480-9.
6. Zegers-Hochschild F, Adamson GD, de Mouzon J, Ishihara O, Mansour R, Nygren K, et al. International Committee for Monitoring Assisted Reproductive Technology (ICMART) and the World Health Organization (WHO) revised glossary of ART terminology. Fertil Steril. 2009;92:1520–1524.
7. Agarwal A, Mulgund A, Hamada A, Chyatte MR. A unique view on male infertility around the globe. Reprod Biol Endocrinol. 2015 Apr 26;13:37.
8. Ashraf DM, Ali D, Azadeh DM. Effect of infertility on sexual function: a cross-sectional study. J Clin Diagn Res. 2015 May;9(5):QC01-3.
9. Sharlip ID, Jarow JP, Belker AM, Lipshultz LI, Sigman M, Thomas AJ, et al. Best practice policies for male infertility. Fertil Steril. 2002;77:873–82.
10. Farahani MN. Psychological aspects of coping and adjustment of infertility and role of psychologist. J Reprod Infertil. 2001;2:52–59.
11. Carpenter KM, Hasin DS, Allison DB, Faith MS. Relationships between obesity and DSM-IV major depressive disorder, suicide ideation, and suicide attempts: results from a general population study. Am J Public Health. 2005;90:251–257.
12. Jungheim ES, Travieso JL, Carson KR, Moley KH. Obesity and reproductive functions. Obstet Gynecol Clin North Am. 2012;39:479–93.
URL:http://dx.doi.org/10.1016/j.ogc.2012.09.002.
13. Callaway LK, Prins JB, Chang AM, McIntyre HD. The prevalence and impact of overweight and obesity in an Australian Obstetric population. Med J Aust. 2006;184:56–9.
30 14. Traish AM, Feeley RJ, Guay A. Mechanisms of obesity and related pathologies: androgen deficiency and endothelial dysfunction may be the link between obesity and erectile dysfunction. FEBS J. 2009;276:5755–67.
15. Corona G, Mannucci E, Schulman C, Petrone L, Mansani R, et al. Psychobiologic correlates of the metabolic syndrome and associated sexual dysfunction Eur Urol 2006;50:595–604. 16. Ramlau-Hansen CH, Thulstrup AM, Nohr EA, Bonde JP, Sorensen TI, et al. Subfecundity
in overweight and obese couples. Hum Reprod. 2007;22:1634–7.
17. Martini AC, Tissera A, Estofan D, Molina RI, Mangeaud A, et al. Overweight and seminal quality: a study of 794 patients Fertil Steril 2010. Jan 5.
18. Smit M, Romijn JC, Wildhagen MF, Weber RF, Dohle GR. Sperm chromatin structure is associated with the quality of spermatogenesis in infertile patients Fertil Steril 2009.
19. Jensen TK, Andersson AM, Jorgensen N, Andersen AG, Carlsen E, et al. Body mass index in relation to semen quality and reproductive hormones among 1,558 danish men. Fertil Steril. 2004;82:863–70.
20. Hammoud AO, Wilde N, Gibson M, Parks A, Carrell DT, et al. Male obesity and alteration in sperm parameters. Fertil Steril. 2008;90:2222–5.
21. Kriegel TM, Heidenreich F, Kettner K, Pursche T, Hoflack B, et al. Identification of diabetes- and obesity-associated proteomic changes in human spermatozoa by difference gel electrophoresis. Reprod Biomed Online. 2009;19:660–70.
22. Vahratian A, Smith YR. Should access to fertility-related services be conditional on body mass index? Hum Reprod. 2009;24:1532–37.
URL: http://dx.doi.org/10.1093/humrep/dep057.
23. Gesink Law DC, Maclehose RF, Longnecker MP. Obesity and time to pregnancy. Hum Reprod.2007;22:414–20.
URL :http://dx.doi.org/10.1093/humrep/del400.
24. Wise LA, Rothman KJ, Mikkelsen EM, Sørensen HT, Riis A, Hatch EE. An internet-based prospective study of body size and time-to-pregnancy. Hum Reprod. 2010;25:253–64. URL : http://dx.doi.org/10.1093/humrep/dep360.
25. Dağ ZÖ, Dilbaz B. Impact of obesity on infertility in women. J Turk Ger Gynecol Assoc. 2015 Jun 1;16(2):111-7.
26. Van der Steeg JW, Steures P, Eijkemans MJ, Habbema JD, Hompes PG, Burggraaff JM, et al. Obesity affects spontaneous pregnancy chances in subfertile ovulatory women. Hum Reprod. 2008;23:324–8.
27. Jungheim ES, Travieso JL, Hopeman MM. Weighing the impact of obesity on female reproductive function and fertility. Nutr Rev. 2013;71:3–8. URL:http://dx.doi.org/10.1111/nure.12056.
28. Pandey S, Pandey S, Maheshwari A, Bhattacharya S. The impact of female obesity on the outcome of fertility treatment. J Hum Reprod Sci. 2010 May;3(2):62-7. [ PubMed]
29. Aladashvili-Chikvaidze N, Kristesashvili J, Gegechkori M. Types of reproductive disorders in underweight and overweight young females and correlations of respective hormonal changes with BMI. Iran J Reprod Med. 2015 Mar;13(3):135-40.
30. Al-Azemi M, Omu FE, Omu AE. The effect of obesity on the outcome of infertility management in women with polycystic ovary syndrome. Arch Gynecol Obstet. 2004;270:205–10.
URL:http://dx.doi.org/10.1007/s00404-003-0537-2.
31. Lashen H, Fear K, Sturdee DW. Obesity is associated with increased risk of first trimester and recurrent miscarriage: matched case-control study. Hum Reprod. 2004;19:1644–6. URL:http://dx.doi.org/10.1093/humrep/deh277.
32. Fedorcsak P, Dale PO, Storeng R, Ertzeid G, Bjercke S, Oldereid N, et al. Impact of overweight and underweight on assisted reproduction treatment. Hum Reprod. 2004;19:2523–8.
URL:http://dx.doi.org/10.1093/humrep/deh485.
33. Bellver J, Rossal LP, Bosch E, Zuniga A, Corona JT, Melendez F, et al. Obesity and the risk of spontaneous abortion after oocyte donation. Fertil Steril. 2003;79:1136–40. URL:http://dx.doi.org/10.1016/S0015-0282(03)00176-6.
34. Metwally M, Tuckerman EM, Laird SM, Ledger WL, Li TC. Impact of high body mass index on endometrial morphology and function in the peri-implantation period in women with recurrent miscarriage. Reprod Biomed Online. 2007;14:328–34. URL:http://dx.doi.org/10.1016/S1472-6483(10)60875-9.
35. Ruager-Martin R, Hyde MJ, Modi N. Maternal obesity and infant outcomes. Early Hum Dev. 2010;86(11):715-22.
36. Landres IV, Milki AA, Lathi BR. Karyotype of miscarriages in relation to maternal weight. Hum Reprod.2010;25:1123–26.
URL :http://dx.doi.org/10.1093/humrep/deq025.
37. Sabounchi NS, Hovmand PS, Osgood ND, Dyck RF, Jungheim ES. Anoovle system
32 38. Yu C, Teoh TG, Robinson S. Obesity in pregnancy. BJOG: An International Journal of
Obstetrics and Gynaecology, 2006;113:1117-1125
39. Bellamy L, Casas JP, Hingorani AD, Wiliams D. Type 2 diabetes Melitus after gestational diabetes: a systematic review and meta-analysis. Lancet 2009;373:1173-79
40. Lashen H, Ledger W, Bernal AL, Barlow D. Extremes of body mass do not adversely affect the outcome of superovulation and in-vitro fertilization. Hum Reprod. 1999;14:712
41. Swan SH, Elkin EP, Fenster L. The question of declining sperm density revisited: an analysis of 101 studies published 1934–1996.Environ Health Perspect.2000;108:961–6. 42. Sallmen M, Sandler DP, Hoppin JA, Blair A, Baird DD. Reduced fertility among
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
ANKETA
1. Ar Jūs/Jūsų partneris turi žalingų ypročių, jei taip, kokiu?
_______________
2.Jūsų svoris prieš pastojant ____kg 3. Jūsų ūgis pastojant ____cm 4. Kiek svorio priaugote nėštumo metu____kg
5. Jūsų partnerio svoris ____kg 6. Jūsų partnerio ūgis ____cm 7. Kiek savaičių truko nėštumas? ______sav.
8. Naujagimio svoris ____kg
9. Ar nėštumo metu buvo komplikacijų?
kita– įrašyti ____
10. Ar tai pirmasis Jūsų nėštumas? taip
ne
11. Anksčiau buvusių nėštumų baigtys:
12. Kiek laiko bandėte pastoti planuodami ši nėštumą? _____mėn. 13. Ar buvote gydyta dėl nevaisingumo?
taip ne
14. Jei taip, kiek laiko? _____mėn. 15. Ar Jūsų vaiko tėvas buvo gydytas dėl nevaisingumo?
taip ne
16. Jei taip, kiek laiko? _____mėn. 17. Ar šis nėštumas yra sėkmingo nevaisingumo gydymo rezultatas?
taip ne
18. Ar prieš šį nėštumą Jūsų mėnesinių ciklas buvo reguliarus?
taip ne
19. Αr iki pastojant saugojotės nėštumo? taip
ne
20. Jei taip, kokias apsisaugojimo priemones ir kiek laiko naudojote ?
-kalendorinis metodas ___mėn.
mėn.
kita– įrašyti ____________ ___mėn. 21. Ar pastojote dar tebenaudodami apsaugos priemones?
taip ne
34
