Tautvydas Bradauskas
5 kursas, 4 grupėSkaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumas.
Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas lekt. Eglė Ivanauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
Skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumas. Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
Tautvydas Bradauskas, 5 kursas, 4 grupė lekt. Eglė Ivanauskienė (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO
BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ... Eil.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Nr. Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagristas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei
strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0 9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su
straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius?
0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš
straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir- kokios prielaidos ar
supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir- kaip ši
informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius?
0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?
0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai?
0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0 27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0 29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą?
+0,2 +0,1 0
31 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1 balas
-2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2 balai
-1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(never t.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
Recenzento vardas , pavardė
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA ... 13
2. REZULTATAI ... 19
3. DISKUSIJA ... 25
IŠVADOS ... 27
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 28
PRIEDAI ... 31
Skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumas. Mokslinės literatūros
sisteminė apžvalga.
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Tikslus atspaudas yra vienas svarbiausių veiksnių
protezuojant dantų protezais. Atliekant atspaudus nuo implantų labai svarbu kuo tiksliau atkurti protezinės ložės bei implantų padėtį burnos ertmėje. Šiam tikslui pasiekti buvo pasiūlyta daug įvairių technikų ir metodikų tačiau įprastos atspaudų nuo implantų metodikos turi trūkumų, kurie gali tiesiogiai lemti galutinio protezo tinkamuma ar adaptacija. Skaitmeninių technologijų atsiradimas ir tobulėjimas sukurė salygas protezuojantiems gydytojams kaip alternatyvą, tradiciniams atspaudų nuo implantų metodams, naudoti intraoralinius skenerius. Intraoraliniais skeneriais paprasta naudotis, skenavimo procedūra yra primtinesnė ir komfortabilesnė pacientams. Atspaudų nuo implantų skaitmenizavimas taip pat palengvina gautos informacijos transportavimą, sudaro gydytojams sąlygas naudotis trimatės (3D) diagnostikos įrankiais bei gali sumažinti gydymo išlaidas. Šio darbo tikslas - surinkti, išanalizuoti ir susisteminti informaciją iš mokslinių straipsnių apie skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo dantų implantų tikslumą.
Medžiaga ir metodai: Mokslinių publikacijų paieška buvo atlikta PubMed/Medline, Willey Online Library, ScienceDirect, Google Scholar duomenų bazėse nuo buvo atlikta nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio, remiantis PRISMA atrankos sistema. Remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais į šią sisteminę literatūros analize buvo įtraukti 13 publikacijų.
Rezultatai: Iš 13 mokslinių publikacijų įtrauktų į šią sisteminę literatūros analizę 5 tyrimai nustatė didesnį skaitmenių atspaudų tikslumą pagal vidutinę erdvine (3D) deviaciją. 8 tyrimai nustatė didesnį įprastų atspaudų naudojant elastines atspaudines medžiagas tikslumą iš kurių 4 tyrimai tai nustatė pagal vidutinę erdvinę (3D) deviacija, 3 pagal vidutinę linijinę deviaciją ir 1 tyrimas tokius pat rezultatus gavo pagal abu šiuos rodiklius.
Išvados: Remiantis tyrimų rezultatais galima teigti, kad įprastos atspaudų nuo implantų metodikos yra tikslesnės ir kliniškai patikimesnės protezų ant implantų gamyboje nei skaitmeninės.
Raktiniai žodžiai: „conventional" IR „digital" IR „implant impression" IR „accuracy"ARBA „precision" ARBA „three-dimensional accuracy"
Digital and conventional implant impression accuracy. A systematic review.
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Making an accurate impression is one of the most important factors in constructing an implant- supported prostheses. While taking implant impressions it's crucial to recreate the location and position of the implants and the tissues around it as accurately as possible. To achieve this, many techniques, approaches and methods have been suggested in the past, however no conventional implant impression is without flaws. The advent and recent advancement in the digital technologies created an opportunity for dentists to use intraoral scanners as an alternative to the conventional implant impression techniques. Intraoral scanners offer the advantages of simplicity, patient comfort and higher procedure acceptance. Also, it creates a rapid access to three-dimensional diagnostics tools and makes communication with patients and other professionals easier. The aim of this study was to give a comprehensive systematic review about the accuracy of digital and conventional implant impressions techniques.
Material and methods: PubMed/Medline, Willey Online Library, ScienceDirect, Google Scholar databases were searched from December 2018 to February 2019 to include articles according to the PRISMA Statement. Based on the inclusion and exclusion criteria 13 studies have been included in this systematic review.
Results: From 13 studies included in this systematic review 5 articles showed higher accuracy of the digital implant impressions compared to the conventional implant impressions and supported the use of intraoral scanners in clinical practice based on mean three - dimensional (3D) deviation. 8 studies showed higher accuracy of the conventional implant impression techniques compared to digital. 4 of these studies determined this based on mean three-dimensional (3D) deviation, 3 based on mean linear deviation and 1 article showed these result based on both of these characteristics.
Conclusions: According to the results of the included studies, the conventional implant
impression techniques appear to be more accurate and reliable in everyday clinical practice.
Keywords: „conventional" AND „digital" AND „implant impression" AND „accuracy" OR „precision" OR „three-dimensional accuracy"
10
ĮVADAS
Dantų atspaudas - tai negatyvus burnos minkštųjų ir kietųjų audinių atvaizdas išgaunamas naudojant atspaudines medžiagas ir naudojamas dantų protezams gaminti [1]. Tikslus dantų ar implantų padėties atsispindėjimas atspaude yra kritinis faktorius lemiantis galutinio protezo tinkamumą bei tikslumą. Netikslumai atspaude gali nulemti biomechanines komplikacijas tokias kaip implanto varžto atsisukimas, žandikaulio kaulinio audinio praradimas, keramikinių laminačių lūžiai [2]. Ilgą laiką fiziniai atspaudai išgaunami naudojant elastines atspaudines medžiagas buvo laikomi auksiniu standartu protezų ant implantų gamyboje. Intraoralinių skenerių atsiradimas sukūrė alternatyvą įprastiems atspaudams ortopedinėje odontologijoje. Nors pirmieji intraoraliniai skeneriai atsirado prieš du dešimtmečius, jų populiarumas stipriai išaugo tik pastaraisiais metais dėl labai padidėjusio tikslumo ir efektyvumo [3]. Atspaudai naudojant intraoralinius skenerius turi pranašumų lyginant su įprastais, nes panaikinamos procedūros, kurių atlikimas gali tiesiogiai lemti galutinio protezo tikslumą. Šios procedūros yra šaukšto parinkimas, atspaudinės medžiagos parinkimas, atspaudo metodikos parinkimas bei jos atlikimas, dezinfekcija, fizinio atspaudo transportacija į dantų technikų laboratoriją ir modelio gamyba. Taip pat svarbūs skaitmeninių atspaudų privalumai yra didesnis pacientų komfortas ir procedūros priimtinumas [4, 5]. Skaitmeniniai atspaudai taip pat suteikia atspaudų korekcijų galimybę, jie gali būti išsaugomi ir persiunčiami elektroninėje erdvėje, kas palengvina protezuojančiojo gydytojo bendradarbiavimą su dantų technikų laboratorija, padidina darbo efektyvumą bei sumažina išlaidas [6– 8].
Įprasti atspaudai atliekami ant implanto varžtu pritvirtinus specialią atramą (angl., impression
coping) kuri lieka atspaude (atviro šaukšto metodika) arba lieka ant implanto ir į atspaudą yra įdedama
išėmus šaukštą iš paciento burnos(uždaro šaukšto metodika) [9]. Atviro šaukšto metodika atliekama naudojant individualius šaukštus su perforacijomis implanto srityje. Užspaudus šaukštą su atspaudine medžiaga ant protezinės ložės pro perforacijas atsukami varžtai laikantys atramas (angl., impression
copings) ir šaukštas su atspaude esančiomis atramomis išimamas iš burnos. Prie atspaude esančių
atramų pritvirtinami implantų analogai. Dažnai ši metodika modifikuojama implantų atramas sujungiant tarpusavyje (angl., splinting) dantų siūlu ir/ar akriline derva ar greitai kietėjančia plastmase, tai padeda išvengti implantų atramų judėjimo atspaudinėje medžiagoje ir padidina atspaudo tikslumą [6, 8, 10–12]. Uždaro šaukšto metodika atliekama individualiais šaukštais be perforacijų. Atliekant šią metodiką šaukštus reikia padengti adhezyvine medžiagą norint išvengti atspaudinės masės atsidalinimo
11 nuo šaukšto. Išėmus šaukštą su atspaudine mase iš burnos, atsukami varžtai, atrama sujungiama su implanto analogu. Implanto atramos ir analogo konstrukcija tuomet įdedama į atspaudą [9].
Skaitmeniniai atspaudai yra sąlyginai naujas metodas užfiksuoti burnos minkštųjų ir kietųjų audinių bei dantų implantų padėtį [11]. Jie gali būti išgaunami dviem metodais: tiesioginiu ir netiesioginiu. Tiesioginiu metodu skaitmeniniai atspaudai išgaunami naudojant intraoralinius skenerius, o netiesioginiu skenuojant gipsinius modelius atpiltus iš įprastų atspaudų. Intraoraliniai skeneriai naudoja optines technologijas implantų padėties dantų lanke nustatymui, o gavus šiuos duomenis sukuriamas virtualus modelis [9]. Dažnai šiuo tikslu naudojamos specialios skenuojamosios atramos (angl., scan bodies) kurios padeda tiksliau atkurti implanto padėtį ir išvengti galutinės restauracijos netikslumų [13]. Taip pat priklausomai nuo naudojamos intraoralinės skenavimo įrangos gali būti naudojami magnio oksido ar titano oksido milteliai, kuriais padengiami implantų atramų ir dantų paviršiai siekiant išgauti didesnį atspaudo tikslumą [10, 14, 15]. Išgautas virtualus modelis naudojamas sukurti būsimo protezo virtualiai konstrukcijai, kurią gali realizuoti CAM(angl., computer aided
manufacturing) technologijos. Naudojant intraoralinius skenerius praleidžiami įprastų atspaudų
metodikoms reikalingi klinikiniai etapai, todėl sutrumpėja gydymo laikas, sutrumpėja vizitų laikas, sumažėja vizitų skaičius bei sumažėja išlaidos [6–9].
Nepaisant visų privalumų, nemaža dalis tyrimų rodo mažesnį skaitmeninių atspaudų nuo implantų tikslumą nei įprastų metodikų [8, 12, 15–17]. Taip pat yra ir nemažai įrodymų kad skaitmeniniai atspaudai yra tokie pat tikslūs arba tikslesni nei įprasti [2, 10, 11, 18].
Tikslumas (angl., accuracy) pagal ISO-5725‐1 yra vertinamas pagal tikrumą (angl., trueness) ir preciziją (angl., precision). Prezicija apibūdina pakartotiniu matavimų atitikimo laipsnį. Tikrumas apibūdina kaip arti tikrosios reikšmės yra gautas dimensinis matavimas [18]. Pagrindinė problema vertinant skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą in vivo yra ribotos galimybės kontrolinei grupei sukurti, todėl tyrimai atliekami tik lyginant skirtingas metodikas tarpusavyje. Dėl pažengusios CAD/CAM (angl., computer aided design/computer aided manufacturing) technologijos atsirado galimybė tikslumą vertinti ne tik mechaniškai, bet ir atliekant 3D superimpozicija - skaitmeninius erdvinius modelius perdengiant tarpusavyje ir vertinant erdvines (3D) deviacijas [10, 19].
Darbo tikslas: surinkti, išanalizuoti ir susisteminti informaciją iš mokslinių straipsnių apie skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo dantų implantų tikslumą.
12 Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti laboratorinių ir klinikinių tyrimų rezultatus vertinančius skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų metodikų tikslumą.
2. Palyginti skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą.
3. Palyginti skirtingų intraoralinių skenerių naudojamų skaitmeniniams atspaudams išgauti tikslumą
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Ši mokslinės literatūros sisteminė apžvalga buvo atlikta pagal PRISMA reikalavimus [20].Keturios elektroninės duomenų bazės (PubMed/Medline, ScienceDirect, Willey Online Library, Google Scholar) buvo panaudotos mokslinių publikacijų paieškai ir atrinkimui. Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėse atlikta pagal kiekvienai bazei pritaikytą paieškos strategiją įvedant šiuos raktinius žodžius: „conventional" IR „digital" IR „implant impression" IR „accuracy"ARBA „precision" ARBA „three-dimensional accuracy". Visose duomenų bazėse paieška buvo atlikta nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio. Paskutinė paieška atlikta 2019/02/19. Straipsnių atranką pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus atliko vienas nepriklausomas tyrėjas. Su straipsnių autoriais susisiekta nebuvo.
Straipsnių įtraukimo kriterijai:
1. Moksliniai straipsniai publikuoti ne seniau nei prieš 5 metus. 2. Publikacijos su pilno teksto prieiga.
3. Moksliniai straipsniai parašyti anglų kalba. 4. In vivo ir In vitro tyrimai.
5. Pilotiniai in vivo tyrimai.
6. Tyrimai kuriuose lyginamas skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumas vertinant 3D ir/arba linijinę deviaciją.
7. Tyrimai kuriuose tiriamas atspaudų tikslumas nuo implantų esančių bet kurioje žandikaulio srityje.
8. Tyrimai kuriuose atspaudai nuo implantu imami nuo dalinai ar pilnai bedančio viršutinio ar apatinio žandikaulio.
14 Straipsnių atmetimo kriterijai:
1. Tyrimų santrumpos, sisteminės literatūros apžvalgos, pavienių klinikinių atvejų publikacijos. 2. Tyrimai nagrinėję tik įprastų atspaudų tikslumą.
3. Tyrimai nagrinėje tik skaitmeninių atspaudų tikslumą. 4. Tyrimai kurių tiriamajame mėginyje nėra implantų. 5. Tyrimai kurių rezultatai pateikiami tik grafiškai.
Mokslinių straipsnių atrinkimo ir duomenų rinkimo strategija
Moksinių publikacijų atrinkimas buvo atliekamas trimis etapais. Pirmo etapo metu pritaikius duomenų bazių paieškos sistemose esančius filtrus (publikacijos ne senesnės nei 5 metai, pilno teksto prieiga) ir raktinius žodžius moksliniai straipsniai buvo atrenkami pagal pavadinimą. Straipsniai kurių pavadinime nebuvo frazių "conventional" IR "digital" IR " impression" buvo atmetami, taip pat buvo atmetami besidubliuojantys straipsniai. Antrojo etapo metu buvo nagrinėjamos publikacijų santraukos, straipsniai kurių santraukose nebuvo lyginami skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumas buvo atmetami.Atlikus paieška buvo identifikuoti 13710 straipsniai, atlikus atranka po pirmojo ir antrojo etapo buvo atmesti 56 besidubliuojantys straipsniai ir 13612 straipsnių neatitikusių pirmo atrankos etapo keliamų pavadinimo reikalavimų arba nenurodę skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumo palyginimo.Antrajame etape taip pat buvo atmesti du straipsniai kurių pilno teksto prieigos nepavyko gauti [21, 22]. 40 mokslinių publikacijų buvo atrinkta trečiajam atrankos etapui. Trečiojo etapo metu buvo nagrinėjami pilni publikacijų tekstai, atidžiai perskaičius straipsnius buvo įvertinta ar straipsniuose esanti informacija atitinka šio darbo tikslus ir uždavinius. Šio etapo metu buvo atmesta 27 mokslinės publikacijos (1 lentelė). Iš viso 13 mokslinių publikacijų atitiko visus kriterijus ir buvo įtraukta į šią sisteminę literatūros analizę. Straipsnių atrankos schema pavaizduota 1 pav.
15
Priežastis Mokslinių publikacijų skaičius
Tyriamajame mėginyje nėra implantų 10 Vertinamas tik skaitmeniniu atspaudų
tikslumas
4 Vertinamas tik įprastų atspaudų tikslumas 4 Vertinama tikslumo priklausomybė nuo
gydytojo patirties
1
Sisteminės apžvalgos 5
Vertinamas gydytojų atspaudų nuo implantų metodo pasirinkimas
1 Skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumas vertinamas ne 3D ar linijinės
deviacijos nustatymu
2
16
1 pav. PRISMA reikalavimus atitinkanti straipsnių atrankos schema.
Pašalinti dublikatai paieškos sistemose
(n=56) Paieška PubMed/Medline,
ScienceDirect, Willey Online Library, Google Scholar
(n=13710)
Straipsniai, atrinkti išsamesniam vertinimui
(n=42)
Pagal pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją atmesti
straipsniai (n=13612) Likę straipsniai
(n=13654)
Gauti viso teksto straispniai (n=40)
Negauti viso teksto straipsniai (n=2)
Tyrimai įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą (n=13)
Atmesti tyrimai kuriuose rezultatai pateikti tik grafiškai, tyrimai kurių tiriamajame mėginyje nėra
implantų. Taip pat atmesti tyrimai kurie nepalygina skaitmeninių ir įprastų atspaudų bei tyrimai kurie tiria tik skaitmeninių ar įprastų atspaudų tikslumą. (n=27)
Ide
nti
fikac
ij
a
Atr
anka
T
inkam
umas
Įtr
aukt
i
17 Duomenų rinkimui buvo panaudotas PICOS metodas. PICOS atitinka: "P - population/imtis", "I - intervention/intervencija", "C - comparison/palyginimas", "O - outcome/rezultatai", "S - study design/tyrimo tipas". Šiai sisteminei analizei reikiami duomenys buvo surašomi į dvi lentelių grupes. Grupės buvo sudarytos atsižvelgiant į tyrimų rezultatus. Mokslinių publikacijų, kuriose tikslumas buvo vertinamas pagal vidutinę 3D deviaciją, duomenys buvo surašomi lentelėse 2A, 2B ir 2C. Lentelėje 3 buvo surašyti duomenys iš mokslinių straipsnių kuriuose tikslumas vertinamas buvo pagal linijinę deviaciją (tarpimplantinio atstumo vidutinę deviaciją). Viena mokslinė publikacija įvertino tiek erdvinę (3D) deviaciją tiek linijinę deviaciją todėl joje esantys atitinkami duomenys buvo surašyti abiejose lentelių grupėse [16].
Lentelėse buvo surašomi šie tyrimu duomenys: autorius, publikacijos metai,tyrimo imtis, įprastų atspaudų nuo implantų tipai ir metodai, naudojamos atspaudinės medžiagos, skaitmeniniams atspaudams naudojama įranga(intraoraliniai skeneriai) ir skenavimui naudojamos pagalbinės priemonės, tyrime vertinamos dimensijos, atspaudo gylis (struktūros atsispindinčios atspaude), dantų eilių defekto tipas bei žandikaulis kuriame tas defektas yra, kontrolinių modelių ir modelių pagamintų naudojant įprastas atspaudus nuo implantų skenavimui naudojama įranga, tikslumui vertinti naudojama programinė įranga, implanto gamintojas bei implantų skaičius tiriamajame mėginyje,implantų padėtis. Pirminiai vertinami rezultatai - skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų erdvinės (3D) deviacijos vidurkis ir tarpimplantinio atstumo (linijinė) vidutinė deviaciją Antriniai rezultatai - skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų anguliacija - vidutinė implantų palinkimo deviacija.
Duomenų sintezės metodas - rezultatų aprašymas buvo naudojamas šios sisteminės literatūros analizės tyrimų intervencijos veiksmingumui įvertinti. Dėl tikslumo tyrimų metodų heterogeniškumo intervencijų rezultatai negali būti interpretuojami metaanalizei. Atliekant aprašomąją analizę, intervencijų veiksmingumas buvo grindžiamas vadovaujantis nustatytu statistiškai reikšmingu tyrimo rezultatų skirtumu tarp grupių, kai reikšmingumo lygmuo arba statistinis patikimumas buvo P < 0,05.
Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų in vivo tyrimų metodologinė kokybė ir šališkumo rizika buvo vertinama pagal Sarah H. Downs ir Nick Black [23]. In vitro eksperimentinių tyrimų metodologinė kokybė ir šališkumas nebuvo vertinami pagal šią metodika, šios mokslinės publikacijos buvo priskirtos didelei šališkumo rizikai/prastai studijų kokybei dėl nepakankamai reprezentuotų in
vivo sąlygų ir dėl neatlikto randomizavimo. In vivo tyrimų metodologinės kokybės ivertinimas
pateiktas 4 lentelėje. Remiantis šią tyrimų kokybės vertinimo metodika in vivo tyrimai buvo vertinami pagal 27 rodiklių kontrolinį sąrašą priskiriant atitinkamus balus. Galutinė balu suma nurodė tyrimo
18 metodologinę kokybę: 14 ir mažiau balų - prasta kokybė, 15-19 - pakankama, 20-25 - gera, 26-28 - puiki.
19
2. REZULTATAI
Pagal tyrimų tipus publikacijos buvo suskirstytos į dvi grupes: 10 tyrimų buvo in vitro [2, 6, 8, 10–12, 14, 15, 18, 24] ir 3 in vivo [16, 17, 25]. (5 lentelė)
Tyrimo tipas Mokslinių straipsnių skaičius
In vitro tyrimai 10
In vivo tyrimai 3
5 lentelė. Į sisteminė literatūros analizę įtraukti tyrimai.
Pagal įtraukimo kriterijus į sisteminę analizę buvo įtraukiami tyrimai nagrinėję atspaudų nuo implantų tikslumą nepriklausomai nuo tiriamo žandikaulio, implantų skaičiaus tiriamajame mėginyje bei dantų eilių defekto tipo. 7 tyrimai tyrė atspaudų nuo implantų tikslumą nuo apatinio žandikaulio [6, 8, 10, 11, 14, 17, 24], 3 tyrimai nagrinėjo atspaudų nuo implantų tikslumą nuo viršutinio žandikaulio [2, 12, 18], 1 tyrimas nagrinėjo atspaudų tikslumą nuo abiejų žandkaulių [25] ir 2 autoriai nenurodė tiriamojo žandikaulio [15, 16]. (6 lentelė)
Tiriamasis žandikaulis Tyrimu skaičius
Apatinis žandikaulis 7
Viršutinis žandikaulis 3
Viršutinis ir apatinis žandikauliai 1
Nenurodyta 2
6 lentelė. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukų tyrimų pasiskirstymas pagal tiriamajį žandikaulį. Atliekant duomenų rinkimą dantų eilių defektai žandikauliuose nuo kurių buvo imami atspaudai buvo išskirti į dvi grupes: dalinai bedančius ir bedančius. 6 tyrimuose buvo nagrinėjamas atspaudų nuo implantų tikslumas esant bedančiams žandikauliams [2, 8, 10–12, 15]. Likusiuose 7 tyrimuose atspaudai nuo implantų buvo imami nuo dalinai bedančiu žandikaulių [6, 14, 16–18, 24, 25]. (7 lentelė)
20
Dantų eilių defekto tipas Tyrimų skaičius
Bedantis 6
Dalinai bedantis 7
7 lentelė. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų pasiskirstimas pagal dantų eilų defekto tipą tiriamajame mėginyje.
8 ir 9 lentelėse pateikiami duomenys apie implantų skaičių ir padėtį tiriamajame mėginyje iš į sisteminę literatūros analizę įtrauktų straipsnių. dviejuose tyrimuose buvo tiriamas atspaudų nuo implantų tikslumas žandikaulyje esant 4 implantams [2, 10], 3 tyrimuose žandikaulyje buvo 1 implantas [17, 18, 25], 2 tyrimuose žandikaulyje buvo 5 implantai [8, 11], 2 tyrimuose žandikaulyje buvo 6 implantai [12, 15] ir likę 4 tyrimai nagrinėjo atspaudų nuo implantų tikslumą žandikaulyje esant dviems implantams [6, 14, 16, 24] (7 lentelė). Implantų padėtis tiriamuosiuose mėginiuose buvo apibūdinama kaip tiesi arba palinkusi (varijuojantis palinkimas nuo 15° iki 45°). 4 tyrimuose implantai buvo tiesioje padėtyje [8, 14, 15, 17], dviejuose tyrimuose implantai buvo tik palinkusioje padėtyje [16, 24], 4 tyrimuose implantai buvo ir tiesioje ir palinkusioje padėtyje [2, 6, 10, 12], likusiuose 3 tyrimuose autoriai nenurodė implantų padėties [11, 18, 25]. (8 lentelė)
Implantų skaičius žandikaulyje Tyrimų skaičius
1 3
2 4
4 2
5 2
6 2
21
Implantų padėtis Tyrimų skaičius
Tiesi 4
Palinkusi 2
Tiesi ir palinkusi 4
Nenurodyta 3
9 lentelė. Implantų padėtis tyrimuose.
Tyrimuose buvo naudojami įvairūs intraoraliniai skeneriai bei kelios įprastų atspaudų nuo implantų metodikos. Šie duomenys pateikti 10 ir 11 lentelėse. 4 tyrimuose buvo naudojamas daugiau nei vienas intraoralinis skeneris [6, 11, 24, 25]. Įprasti atspaudai nuo implantų tyrimuose buvo atliekami uždaro arba atviro šaukšto metodikomis. 4 tyrimuose buvo atliktos abi įprastų atspaudų nuo implantų metodikos [2, 10, 12, 16]. Siekiant didesnio tikslumo atliekant įprastus atspaudus, implantų atramos 6 tyrimuose buvo sujungtos tarpusavyje naudojant dantų siūlą, greit kietėjantčia plastmasę ar akrilinę dervą (angl., splinting) [6, 8, 10–12, 24].
Naudojamas intraoralinis skeneris Tyrimų skaičius
Trios 3Shape 5
i-Tero 2
True Definition Scanner 5
Omnicam 3
Lava COS 1
10 lentelė. Tyrimuose naudojami intraoraliniai skeneriai. Atliktos įprastų atspaudų nuo implantų
metodikos
Tyrimų skaičius
Atviro šaukšto metodika 6
Uždaro šaukšto metodika 3
Uždaro ir atviro šaukšto metodika 4
22 Tikslumo ivertinimas lyginant skaitmeninius ir įprastus atspaudus nuo implantų tyrimuose pateikiamas įvertinus vidutinę 3D deviaciją arba vidutinę linijinę deviaciją (tarpimplantinio atstumo vidutinę deviaciją). trys tyrimai tikslumą vertino nustačius tarpimplantinio atstumo vidutinę deviacija [12, 14, 15], 9 tyrimai vertino vidutinę erdvine(3D) deviaciją [2, 6, 8, 10, 11, 17, 18, 24, 25] ir vienas tyrimas vertino vidutinę tarpimplantinio atstumo deviaciją ir vidutinę erdvinę (3D) deviaciją [16]. Trys tyrimai taip pat ivertino anguliacija (implanto palinkimo vidutinę deviaciją) kaip pagalbinį tikslumo vertinimo metodą [2, 14, 16].(12 lentelė)
Tikslumo vertinimo metodas Tyrimų skaičius
Vidutinė erdvinė (3D) deviacija 9
Vidutinė linijinė deviacija 3
Vidutinė erdvinė(3D) ir vidutinė linijinė deviacija
1
Anguliacija(vidutinė implanto palinkimo deviacija)
3
12 lentelė.Tyrimuose naudojamos tikslumo vertinimo metodikos.
Tyrimų rezultatai pateikti 13 lentelėje. Svarbu pabrėžti, kad anguliacijos (vidutinės implanto palinkimo deviacijos) rezultatai nebuvo atskirai vertinami dėl nenurodytos informacijos apie šio rodiklio vertinimą bei mažos imties. 5 tyrimuose vertinant vidutinę erdvinę(3D) deviaciją buvo nustatytas didesnis skaitmeninių atspaudų tikslumas lyginant su įprastomis metodikomis. [2, 6, 10, 11, 18], 4 tyrimai vertinę vidutine erdvinę (3D) deviaciją nustatė didesnį įprastų atspaudų nuo implantų metodų tikslumą [8, 17, 24, 25]. Visi tyrimai vertinę atspaudų metodikų tiksluma pagal vidutinę linijinę deviaciją nustatė didesni įprastų atspaudų nuo implantų metodų tikslumą [12, 14, 15]. Tyrime, kuriame buvo vertinamas atspaudų nuo implantų tikslumas pagal vidutinę erdvinę (3D) ir linijinę deviacijas, nustatė didesnį įprastų atspaudų metodų tikslumą pagal abu rodmenis [16]. Didžiausias skaitmeninių atspaudų nuo implantų tikslumas ir mažiausia vidutinė erdvinė (3D) deviacija nustatyta Sang J. Lee et al., 2015 - vidutinė erdvinė (3D) skenavimo atramos deviacija 11µm. Rezultatas buvo gautas naudojant i-Tero intraoralinį skenerį [18]. Didžiausia vidutinė erdvinė (3D) deviacija buvo 360 µm nustatyta in
vivo tyrime atliktame Mohammed Hussein et al.,2018 naudojant TRIOS 3Shape intraoralinį skenerį
[16]. Vertinant liniję deviaciją tyrimuose vidutinė tarpimplantinio atstumo deviacija varijavo nuo 12,29 µm iki 220 µm. Tiksliausi skaitmeniniai atspaudai pagal linijinę deviacija buvo gauta naudojant Lava COS [14], o mažiausiai tikslūs pagal linijinę deviaciją buvo gauti naudojant TRIOS 3Shape intraoralinį
23 skenerį [16]. Naudojant intraoralinius skenerius anguliacijos (vidutinės implanto palinkimo deviacijos) rezultatai varijavo nuo 0,415° iki 6,77°.Mažiausia buvo gauta naudojant Lava COS intraoralinį skenerį, o didžiausia naudojant TRIO 3Shape [14, 16]. Atspaudus nuo implantų imant įprastu būdu vidutinė erdvinė (3D) deviacijos varijavo nuo 22 µm iki 389 µm [2, 26]. Įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą vertinant pagal vidutinę linijinę deviaciją nustatytas šio rodiklio varijavimas nuo 12,54 µm iki 110 µm [12, 16].
Nr. Tyrimo autorius, metai Tikslumo vertinimo metodika Anguliacijos vertinimas Rezultatas 1 Marzieh Alikhasi et al.,2018 Vidutinė erdvinė (3D) deviacija Skaitmeniniai atspaudai tikslesni nei įprasti Skaitmeniniai atspaudai tikslesni nei įprasti 2 Sang J. Lee et al., 2015 Vidutinė erdvinė (3D)
deviacija
Nevertinama Skaitmeniniai atspaudai tikslesni
nei įprasti 3 Paulo Ribeiro et al.,
2018 Vidutinė erdvinė (3D) deviacija Nevertinama Skaitmeniniai atspaudai tikslesni nei įprasti 4 Sarah Amin et al.,2017 Vidutinė erdvinė (3D)
deviacija
Nevertinama Skaitmeniniai atspaudai tikslesni
nei įprasti 5 Ye-Kyu Rhee et al.,
2015
Vidutinė erdvinė (3D) deviacija
Nevertinama Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai 6 Panos Papaspyridakos et al., 2016 Vidutinė erdvinė (3D) deviacija
Nevertinama Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai 7 Bahaa Alshawaf et al.,2018 Vidutinė erdvinė (3D) deviacija
Nevertinama Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai 8 Sven Mühlemann et al.,
2018
Vidutinė erdvinė (3D) deviacija
Nevertinama Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai
24 9 Amin Marghalani et al.,2018 Vidutinė erdvinė (3D) deviacija Nevertinama Skaitmeniniai atspaudai tikslesni nei įprasti 10 Mohammed Hussein et al.,2018 Vidutinė erdvinė (3D) ir vidutinė linijinė deviacija Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai 11 Hitoshi Ajioka et al.,2016 Vidutinė linijinė deviacija Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai 12 Rech-Ortega et al., 2019 Vidutinė linijinė
deviacija
Nevertinama Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai 13 Renata Vasconcellos Moura et al.,2018 Vidutinė linijinė deviacija
Nevertinama Įprasti atspaudai tikslesni nei skaitmeniniai
13 lentelė. Į sisteminė literatūros apžvalgą įtrauktų tikslumo tyrimų rezultatai.
25
3. DISKUSIJA
Pastaraisiai metais padaugėjo mokslinių publikacijų kuriose nagrinėjamas skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumas. Skaitmeninių atspaudų, kurie gauti naudojant intraoralinius skenerius, tikslumas ir klinikinės panaudojimo galimybės dar nėra visiškai aiškios. Kadangi atspaudai protezų gamyboje turi labai svarbų vaidmenį perkeliant intraoralinius protezinės ložės parametrus į dantų technikų laboratotoriją, jų tikslumas yra rodiklis apsrendžiantis jų panaudojimo galimybes bei klinikinę vertę [2, 9, 19]. Didžioji dalis į šią mokslinės literatūros sisteminę analizę įtrauktų tyrimų buvo atlikti in vitro (10 iš 13 įtrauktų mokslinių publikacijų) todėl jų rezultatai nėra pakankamai informatyvūs, kad apspręstų gydytojo pasirenkamą atspaudų nuo implantų metodiką. Nedidelį skaičių in vivo tyrimu, nagrinėjančių įprastų ir skaitmeninių atspaudų nuo implantų tikslumą galima paaiškinti sunkumais kylančiai dėl tyrimų kontrolinės grupės sudarymo bei dėl nesudaryto standartizuoto atspaudų tikslumo vertinimo protokolo. Kad būtų išgauti kontroliniai modeliai in vivo tyrimuose paprastai naudojamos įprastos atspaudų nuo implantų metodikos, kurių tikslumą lemia tokie faktoriai kaip naudojama metodika, atspaudinė medžiaga, atspaudiniai šaukštai, naudojamu medžiagų fizikinės savybės bei gydytojo patirtis. Dėl šių faktorių neišvengiamai susiduriama su netikslumais kontroliniuose modeliuose ko pasekoje sumažėja šių in vivo tyrimu patikimumas [9, 27]. Senesniuose
in vivo tyrimuose atspaudų tikslumas buvo vertinamas pagal kraštinę pagamintų protezų adaptacija,
tačiau šis metodas yra mažai informatyvus dėl galimų netikslumų kituose protezo galutinės konstrukcijos gamybos etapuose [28]. Pilotiniame in vivo tyrime atliktame Ye-Kyu Rhee et al.,2015 buvo pirmą kartą skaitmeninių intraoralinių atspaudų tikslumas palygintas su įprastomis metodikomis pagal vidutines erdvines (3D) deviacijas. Buvo padaryta išvada, kad intraoralinių skenerių tikslumas nėra pakankamas klinikiniam naudojimui, tačiau tyrimo metodika leido geriau įvetinti atspaudų tikslumą nei seniau naudotos metodikos [17]. Naujesniuose tyrimuose atliktuose Sven Mühlemann et al., 2018 ir Mohammed Hussein et al.,2018 taip pat buvo padarytos išvados, kad skaitmeniniai atspaudai gauti naudojant intraoralinius skenerius nėra pakankamai tikslūs ir patikimi protezų ant implantų gamybai [16, 25].
In vitro tyrimuose vertinant atspaudų nuo implantų tikslumą nekyla kontrolinės grupės
problema. Kontroliniai modeliai skaitmenizuojami naudojant labai didelio tikslumo koordinačių matavimo mašinas ar kitus industrinius didelio tikslumo skenuoklius ir yra naudojami kaip atskaitos taškas atspaudų tikslumui įvertinti. Nuo kontrolinio modelio paimti įprasti atspaudai yra atpilami gipsu
26 ir skaitmenizuojami naudojant ta pačia didelio tikslumo skenavimo įrangą, o tuo tarpu atspaudai paimt naudojant intraoralinius skenerius iškarto sukuriami virtualioje erdvėje.Gauta informacija yra palyginama tarpusavyje ir įvertinamas atspaudų metodikų tikslumas pagal kontrolinį modelį [2, 8, 9, 19]. Marzieh Alikhasi et al.,2018 ,Sang J. Lee et al., 2015, Paulo Ribeiro et al., 2018, Sarah Amin et al.,2017 ir Amin Marghalani et al.,2018 in vitro tyrimuose nustatė mažesnę vidutinę erdvinę(3D) deviacija rodančią didesnį skaitmeninių atspaudų tikslumą. Tyrimuose buvo padarytos išvados, kad intraoraliniai skeneriai in vitro sąlygomis gali atkurti protezinės ložės ir implantų reljefą tiksliau nei įprastos metodikos, tačiau šių rezultatų patvirtinimui būtini in vivo tyrimai, nes in vitro sukurtos sąlygos sumažina gautų rezultatų informatyvumą gydytojui [2, 6, 10, 11, 18].
Skaitmeniniai atspaudai nuo implantų ortopedinėje odontologijoje yra naujas ir didelį potencialą turintis įrankis galintis palengvinti klinikinius protezavimo darbus bei bendradarbiavimą su dantų technikų laboratorija, pagreitinti gydymą bei sumažinti gydymo išlaidas. Remiantis šiuo metu esančia moksline literatūra negalima sudaryti visapusiškai argumentuotų klinikinių rekomendacijų dėl intraoralinių skenerių taikymo klinikinėje praktikoje. Tačiau didesnis šios technologijos tikslumas nustatytas tyrimuose skaitmeninius atspaudus imant nuo tiesios padėties pavienių implantų. Taip pat remiantis duomenimis iš mokslinių straipsnių įtrauktų į šią sisteminę literatūros analizę galima teigti, kad norint šią technologiją pritaikyti kasdieniniame klinikiniame darbe atstatant įvairius dantų eilių defektus protezais ant implantų būtina atlikti daugiau klinikinių tyrimų nagrinėjančių ne tik intraoralinių skenerių tikslumą bet ir jų pritaikymo galimybes atsižvelgiant į skirtingas klinikines situacijas.
27
IŠVADOS
1. Skaitmeninių atspaudų tikslumas pagal vidutinę erdvinę (3D) deviaciją variavo nuo 11 µm iki 176,7 µm. Klinikiniuose (in vivo) tyrimuose skaitmeninių atspaudų nuo implantų tikslumas pagal vidutinę erdvinę(3D) deviaciją buvo nuo 57,2 µm iki 360 µm. Vertinant skaitmeninių atspaudų tikslumą pagal liniję deviaciją tyrimuose vidutinė tarpimplantinio atstumo deviacija variavo nuo 12,29 µm iki 220 µm Įprastų atspaudų tikslumas pagal vidutinę erdvinę (3D) deviaciją in vitro tyrimuose buvo nuo nuo 7,42 µm iki 389 µm. In vivo tyrimuose šie rezultatai variavo nuo 32,7 µm iki 210 µm. Vertinant pagal vidutinę linijinę deviaciją įprastų atspaudų nuo implantų tikslumas variavo nuo 12,54 µm iki 110 µm.
2. Nėra vieningos nuomonės, kuris atspaudas nuo implantų tikslesnis – skaitmeninis ar įprastas naudojant atspaudines mežiagas. Didžioji autorių dalis pripažįsta didesnį įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą. Skirtingomis klinikinėmis sąlygomis šie atspaudai turi skirtingą tikslumą. Didesnis skaitmeninių nei įprastų atspaudų tikslumas pasiekiamas atspaudus imant nuo tiesioje padėtyje pozicionuotų pavienių implantų ir atvirkščiai – esant didesnės apimties dantų eilių defektams bei implantams esant palinkusioje padėtyje didesnis tikslumas pasiekiamas naudojant įprastas atspaudų nuo implantų metodikas.
3. Tyrimuose buvo panaudoti 5 intraoraliniai skeneriai išgauti skaitmeninius atspaudus nuo implantų: Trios 3Shape, i-Tero, True Definition Scanner, Omnicam, Lava COS. Didžiausias skaitmeninių atspaudų nuo implantų tikslumas ir mažiausia vidutinė erdvinė (3D) deviacija nustatyta 11µm naudojant i-Tero intraoralinį skenerį. Didžiausia vidutinė erdvinė (3D) deviacija buvo 360 µm nustatyta in vivo tyrime naudojant TRIOS 3Shape intraoralinį skenerį.
28
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. “The Glossary of Prosthodontic Terms,” J. Prosthet. Dent., vol. 94, no. 1, pp. 10–92, Jul. 2005. 2. M. Alikhasi, H. Siadat, A. Nasirpour, and M. Hasanzade, “Three-Dimensional Accuracy of
Digital Impression versus Conventional Method: Effect of Implant Angulation and Connection Type,” Int. J. Dent., vol. 2018, pp. 1–9, Jun. 2018.
3. F. S. Andriessen, D. R. Rijkens, W. J. van der Meer, and D. W. Wismeijer, “Applicability and accuracy of an intraoral scanner for scanning multiple implants in edentulous mandibles: A pilot study,” J. Prosthet. Dent., vol. 111, no. 3, pp. 186–194, Mar. 2014.
4. B. Giménez, M. Özcan, F. Martínez-Rus, and G. Pradíes, “Accuracy of a Digital Impression System Based on Active Triangulation Technology With Blue Light for Implants,” Implant
Dent., vol. 24, no. 5, pp. 498–504, Oct. 2015.
5. E. Yuzbasioglu, H. Kurt, R. Turunc, and H. Bilir, “Comparison of digital and conventional impression techniques: evaluation of patients’ perception, treatment comfort, effectiveness and clinical outcomes,” BMC Oral Health, vol. 14, no. 1, p. 10, Dec. 2014.
6. A. Marghalani, H.-P. Weber, M. Finkelman, Y. Kudara, K. El Rafie, and P. Papaspyridakos, “Digital versus conventional implant impressions for partially edentulous arches: An evaluation of accuracy,” J. Prosthet. Dent., vol. 119, no. 4, pp. 574–579, Apr. 2018.
7. S. J. Lee and G. O. Gallucci, “Digital vs. conventional implant impressions: efficiency outcomes,” Clin. Oral Implants Res., vol. 24, no. 1, pp. 111–115, Jan. 2013.
8. P. Papaspyridakos, G. O. Gallucci, C.-J. Chen, S. Hanssen, I. Naert, and B. Vandenberghe, “Digital versus conventional implant impressions for edentulous patients: accuracy outcomes,”
Clin. Oral Implants Res., vol. 27, no. 4, pp. 465–472, Apr. 2016.
9. T. Flügge, W. J. van der Meer, B. G. Gonzalez, K. Vach, D. Wismeijer, and P. Wang, “The accuracy of different dental impression techniques for implant-supported dental prostheses: A systematic review and meta-analysis,” Clin. Oral Implants Res., vol. 29, pp. 374–392, Oct. 2018. 10. P. Ribeiro et al., “Accuracy of Implant Casts Generated with Conventional and Digital Impressions—An In Vitro Study,” Int. J. Environ. Res. Public Health, vol. 15, no. 8, p. 1599, Jul. 2018.
11. S. Amin, H. P. Weber, M. Finkelman, K. El Rafie, Y. Kudara, and P. Papaspyridakos, “Digital vs. conventional full-arch implant impressions: a comparative study,” Clin. Oral Implants Res., 2017.
29 12. R. V. Moura et al., “Evaluation of the Accuracy of Conventional and Digital Impression Techniques for Implant Restorations,” J. Prosthodont., vol. 28, no. 2, pp. e530–e535, Feb. 2019. 13. T. Fluegge, W. Att, M. Metzger, and K. Nelson, “A Novel Method to Evaluate Precision of
Optical Implant Impressions with Commercial Scan Bodies-An Experimental Approach,” J.
Prosthodont., vol. 26, no. 1, pp. 34–41, Jan. 2017.
14. H. Ajioka, H. Kihara, C. Odaira, T. Kobayashi, and H. Kondo, “Examination of the Position Accuracy of Implant Abutments Reproduced by Intra-Oral Optical Impression,” PLoS One, vol. 11, no. 10, p. e0164048, Oct. 2016.
15. C. Rech-Ortega, L. Fernandez-Estevan, M. Sola-Ruiz, R. Agustin-Panadero, and C. Labaig-Rueda, “Comparative in vitro study of the accuracy of impression techniques for dental implants: Direct technique with an elastomeric impression material versus intraoral scanner,”
Med. Oral Patol. Oral y Cir. Bucal, vol. 24, no. 1, pp. 0–0, Jan. 2018.
16. M. H. M. Alsharbaty, M. Alikhasi, S. Zarrati, and A. R. Shamshiri, “A Clinical Comparative Study of 3-Dimensional Accuracy between Digital and Conventional Implant Impression Techniques,” J. Prosthodont., Feb. 2018.
17. Y.-K. Rhee, Y.-H. Huh, L.-R. Cho, and C.-J. Park, “Comparison of intraoral scanning and conventional impression techniques using 3-dimensional superimposition.,” J. Adv.
Prosthodont., vol. 7, no. 6, pp. 460–7, Dec. 2015.
18. S. J. Lee, R. A. Betensky, G. E. Gianneschi, and G. O. Gallucci, “Accuracy of digital versus conventional implant impressions,” Clin. Oral Implants Res., 2015.
19. M. Alikhasi, M. H. M. Alsharbaty, and M. Moharrami, “Digital Implant Impression Technique Accuracy: A Systematic Review.,” Implant Dent., vol. 26, no. 6, pp. 929–935, Dec. 2017.
20. D. Moher et al., “Preferred reporting items for systematic review and meta-analysis protocols (PRISMA-P) 2015 statement,” Syst. Rev., vol. 4, no. 1, p. 1, Dec. 2015.
21. A. Gintaute, N. Papatriantafyllou, M. Aljehani, and W. Att, “Accuracy of computerized and conventional impression-making procedures for multiple straight and tilted dental implants.,”
Int. J. Esthet. Dent., vol. 13, no. 4, pp. 550–565, 2018.
22. “Accuracy of computer-assisted template-based implant placement using conventional impression and scan model or digital impression: a randomized controlled trial,” Clin. Oral
Implants Res., vol. 28, pp. 447–447, Oct. 2017.
23. S. H. Downs and N. Black, “The feasibility of creating a checklist for the assessment of the methodological quality both of randomised and non-randomised studies of health care
30 interventions.,” J. Epidemiol. Community Health, vol. 52, no. 6, pp. 377–84, Jun. 1998.
24. B. Alshawaf, H.-P. Weber, M. Finkelman, K. El Rafie, Y. Kudara, and P. Papaspyridakos, “Accuracy of printed casts generated from digital implant impressions versus stone casts from conventional implant impressions: A comparative in vitro study,” Clin. Oral Implants Res., vol. 29, no. 8, pp. 835–842, Aug. 2018.
25. S. Mühlemann, E. A. Greter, J.-M. Park, C. H. F. Hämmerle, and D. S. Thoma, “Precision of digital implant models compared to conventional implant models for posterior single implant crowns: A within-subject comparison,” Clin. Oral Implants Res., vol. 29, no. 9, pp. 931–936, Sep. 2018.
26. A. Marghalani, H.-P. Weber, M. Finkelman, Y. Kudara, K. El Rafie, and P. Papaspyridakos, “Digital versus conventional implant impressions for partially edentulous arches: An evaluation of accuracy,” J. Prosthet. Dent., vol. 119, no. 4, pp. 574–579, Apr. 2018.
27. P. Ahlholm, K. Sipilä, P. Vallittu, M. Jakonen, and U. Kotiranta, “Digital Versus Conventional Impressions in Fixed Prosthodontics: A Review,” J. Prosthodont., vol. 27, no. 1, pp. 35–41, Jan. 2018.
28. B. Gjelvold, B. R. Chrcanovic, E.-K. Korduner, I. Collin-Bagewitz, and J. Kisch, “Intraoral Digital Impression Technique Compared to Conventional Impression Technique. A Randomized Clinical Trial,” J. Prosthodont., vol. 25, no. 4, pp. 282–287, Jun. 2016.
31
PRIEDAI
Autorius, tyrimo metai Informacijos pateiktumas/pranešimas(angl. reporting) Išorinis tinkamumas/validiškumas (angl.external validity) Vidinis tinkamumas/validiškumas - šališkumas(angl. internal validity - bias) Vidinis tinkamumas/validiškumas - pasirinkimo šališkumas(angl.internal validity - selection bias)Galia (angl. powe r) Rezultatas (kokybės lygis) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 Ye-Kyu Rhee et al.,2015[17] 1 1 0 1 1 1 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 1 0 0 1 0 0 0 0 0 0 8(prasta) Mohammed Hussein et al., 2018[16] 1 1 0 1 2 1 1 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 1 0 1 1 0 0 0 0 1 0 12(prasta) Sven Mühlemann et al., 2018[25] 1 1 0 1 0 1 1 0 1 0 1 0 1 0 0 0 0 1 0 1 1 0 0 0 0 0 0 11(prasta)
32 Autorius, tyrimo metai Marzieh Alikhasi et al. , 2018 Sang J. Lee et al., 2015
Paulo Ribeiro et al., 2018
Sarah Amin et al.,2017
Tyrimo tipas In vitro In vitro In vitro In vitro
Imtis (n=) 30 30 10 10
Įprastų atspaudų nuo dantų implantų tipai/metodai Atviro šaukšto metodika ir uždaro šaukšto metodika Uždaro šaukšto metodika Uždaro šaukšto metodika ir atviro šaukšto metodika su implantų sujungimu(angl., splinting) ir be sujungimo Atviro šaukšto metodika su implantu sujungimu tarpusavyje (angl., splinting) Įprastiems atspaudams naudojama atspaudinė medžiaga Hidrokoloidinė Alginoplast; Heraeus Kulzer GmbH &Co.; Vinilo-polisiloksano atspaudinė medžiaga Polieterinė atspaudinė medžiaga Impregum Duosoft, 3M ESPE Polieterinė atspaudinė medžiaga, Impregum; 3M ESPE Skaitmeninių atspaudų nuo implantų tipai/metodai/ naudojama įranga
Trios 3Shape i‐Tero; 3M™ True Definition
Scanner 1. CEREC Omnicam 2. 3M™ True Definition Scanner Vertinamos dimensijos (3D ir/ar 2D) 2D ir 3D 3D 3D 3D Atspaudo gylis, struktūros atsispindinčios atspaude(impression level)
Nenurodyta Kaulo lygio Nenurodyta Kaulo lygio
Pagalbinės skenavimo priemonės Skenavimo atramos(Scan body) Skenavimo atrama(Scan body) Titano dioksido milteliai, skenavimo atramos(Scan body) Skenavimo atrama(Scan body) Dantų eilių defekto
tipas(bedantis, dalinai bedantis ir tt) Bedantis Dalinai bedantis( 1 danties defektas) Bedantis Bedantis Kontrolinių modelių ir modelių pagamintų naudojant įprastus atspaudus skenavimui naudota įranga Koordinačių matavimo mašina (ATOS Core 80; GOM GmbH, Germany) Lava Scan ST
Imetric IScan D104i, Porretruy, Switzerland Activity 880 scanner; Smart Optics, Bochum, Germany Tikslumui vertinti naudota programinė įranga GOM Inspect software (GOM GmbH, Germany) Geomagic Qualify 12.0; Geomagic; Geomagic Qualify 12, 3D Systems, Rock Hill, SC, USA Geomagic Control 2015, 3D systems
33
Morrisville, NC, USA
Implanto
gamintojas,tipas
Nobel Biocare AB, Brånemark System® Mk III, Nobel Biocare Straumann Bone level Klockner Implant System SA Straumann Implantų skaičius tiriamajame mėginyje 4 1 4 5
Implantų padėtis Tiesūs ir palinkę(45°
distalinis plalinkimas
Nenurodyta Tiesūs ir palikę(15°) Nenurodyta
Viršutinis ar apatinis žandikaulis Viršutinis žandikaulis Viršutinis žandikaulis
Apatinis žandikaulis Apatinis žandikaulis Rezultatai(3D deviacija) (µm): Skaitmeniniai Skaitmeniniai atspaudai su vidiniu sujungėju : 1.Tiesūs implantai – 134 2.Palinkę -103 Su išoriniu sujungėju : 1.Tiesūs – 158 2. Palinkę - 134 Skenavimo atrama: Horizontali deviacija – 11 Vertikali deviacija - 93 Tiesūs implantai - 128 Palinkę implantai(15°) - 177 CEREC Omnicam (46,41) True Definition(19,32)
Įprasti Atviro šaukšto
metodika: 1.Su vidiniu sujungėju: a) Tiesūs – 142 b)Palinkę – 228 2.Su išoriniu sujungėju: a)Tiesūs - 286 b)Palinkę – 231 Uždaro šaukšto metodika: 1.Su vidiniu sujungėju: a)Tiesūs - 389 b)Palinkę – 384 2.Su išoriniu sujungėju: a) Tiesūs - 351 b)Palinkę - 226 Skenavimo atrama: Horizontali deviacija – 34 Vertikali deviacija – -88 Tiesūs implantai: 1)Uždaro šaukšto metodika - 194 2)Atviro šaukšto metodika: a)Implantai sujungti tarpusavyje - 242 b)Implantai nesujungti - 163 Palinkę implantai: 1)Uždaro šaukšto metodika - 191 2)Atviro šaukšto metodika be sujungimo - 129 Atviro šaukšto metodika su implantų sujungimu(splintin g) (167,93)
34 Anguliacija(implant o palinkimo vidutinė deviacija)(°) Skaitmeniniai atspaudai su vidiniu sujungėju : 1.Tiesūs implantai – 0,585 2.Palinkę -0,364 Su išoriniu sujungėju : 1.Tiesūs –0,587 2. Palinkę – 0,366 Atviro šaukšto metodika: 1.Su vidiniu sujungėju: a) Tiesūs – 2,287 b)Palinkę – 4,765 2.Su išoriniu sujungėju: a)Tiesūs – 1,004 b)Palinkę – 1,098 Uždaro šaukšto metodika: 1.Su vidiniu sujungėju: a)Tiesūs – 4,096 b)Palinkę – 9,371 2.Su išoriniu sujungėju: a) Tiesūs – 4,851 b)Palinkę – 2,062 - - -
2A Lentelė. Surinkti duomenys iš į sisteminę literatūros analizę įtrauktų tyrimų, skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą vertinusių pagal vidutinę erdvinę (3D) deviaciją.
35 Autorius, tyrimo
metai
Ye-Kyu Rhee et al., 2015 Panos Papaspyridakos et al., 2016 Bahaa Alshawaf et al.,2018 Sven Mühlemann et al., 2018
Tyrimo tipas Pilotinis in vivo In vitro In vitro In vivo
Imtis (n=) 24 10 10 5
Įprastų atspaudų nuo dantų implantų tipai/metodai Uždaro šaukšto metodika naudojant „dual-arch tray“ ir „full-arch tray“ Atviro šaukšto metodika su ir be implantų sujungimo(angl., splinting) Atviro šaukšto metodika sujungus implantus tarpusavyje(angl., splinting) Uždaro šaukšto metodika Įprastiems atspaudams naudojama atspaudinė medžiaga Vinilo-polisiloksano atspaudinė medžiaga, Exafine putty ir Examixfine regular Polieterinė atspaudinė medžiaga, Impregum 3M ESPE Polieterinė atspaudinė medžiaga, Impregum 3M ESPE Polieterinė atspausidnė medžiaga; Permadyne polyether impression material, 3M Skaitmeninių atspaudų nuo implantų tipai/metodai/ naudojama įranga
TRIOS mono cart TRIOS; 3shape Active Wavefront Sampling technology IOS (True Definition)
white light IOS (CEREC Omnicam) iTero Cadent Lava True Definition TRIOS; 3shape Vertinamos dimensijos (3D ir/ar 2D) 3D 3D 3D 3D Atspaudo gylis, struktūros atsispindinčios atspaude(impression level)
Nenurodyta Implanto ir atramos lygio atspaudai Implanto lygio atspaudai Nenurodyta Pagalbinės skenavimo priemonės Skenavimo atrama(Scan body) ir magnio oksido milteliai Skenavimo atramos(Scan bodies RC; Straumann) Skenavimo atramos - Scan bodies (NT Trading) Skenavimo atramos (Straumann Scan Body, RN); Titano oksido milteliai (Lava True Definition) Dantų eilių defekto
tipas(bedantis, dalinai bedantis ir tt)
Dalinai bedantis Bedantis Dalinai bedantis Dalinai bedantis Kontrolinių modelių ir modelių pagamintų naudojant įprastus atspaudus 3D laser scanner (MyScan, Raphabio, Seoul, Korea)
IScan D103i; Imetric Activity 880 scanner; Smart Optics, Bochum,
Germany
D103i; Imetric 3D
36 skenavimui naudota įranga Tikslumui vertinti naudota programinė įranga Geomagic Qualify 12.0; Geomagic; Morrisville, USA Mimics; Materialise, Leuven, Belgium Geomagic Control 2015, 3D Systems; nQuery Advisor (version 7.0) Geomagic Verify v4.1.0.0; 3D Systems Inc. Implanto gamintojas,tipas
Nenurodyta Bone Level RC, Straumann Replace Select, Nobel Biocare Nenurodytas Implantų skaičius tiriamajame mėginyje 1 5 2 1
Implantų padėtis Tiesūs Tiesūs Palinkę(30⁰) Nenurodytas
Viršutinis ar apatinis žandikaulis
Apatinis žandikaulis Apatinis žandikaulis Apatinis žandikaulis Apatinis ir viršutinis žandikaulis Rezultatai(3D deviacija) (µm): Skaitmeniniai Skaitmeninių ir įprastų atspaudų naudojant „dual arch tray“ vidutinė
deviacija – 167,5
TRIOS(19.38) AWST technology IOS(True Definition) 120.39 WL IOS (CEREC Omnicam) 108.09 iTero Cadent 57,2 Lava True Definition 176,7 TRIOS 88,6
Įprasti Uždaro šaukšto
metodika:atspaudų naudojant „full arch tray“ ir „dual arch tray“ vidutinė deviacija – 60,9 Atviro šaukšto metodika: 1.Implanto lygio atspaudai: a)Implantai sujungti 7,42 b)Implantai nesujungti 17.65 2.Atramos lygio atspaudai: a)Implantai sujungti 13.05 b)Implantai nesujungti 8.23 Atviro šaukšto metodika 53.49 Uždaro šaukšto metodika 32,7 Anguliacija(implant o palinkimo vidutinė deviacija)(°) - - - -
2B Lentelė. Surinkti duomenys iš į sisteminę literatūros analizę įtrauktų tyrimų, skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą vertinusių pagal vidutinę erdvinę (3D) deviaciją.
37 Autorius, tyrimo metai Amin Marghalani et al.,2018 Mohammed Hussein et al.,
2018
Tyrimo tipas In vitro In vivo
Imtis (n=) 10 36
Įprastų atspaudų nuo dantų implantų tipai/metodai
Atviro šaukšto metodika sujungus implantus(angl.,
splinting)
Uždaro ir atviro šaukšto metodikos Įprastiems atspaudams naudojama
atspaudinė medžiaga Polieterinė atspaudinė medžiaga, Impregum 3M ESPE
Vinilo-polisiloksano atspaudinė medžiaga Skaitmeninių atspaudų nuo
implantų tipai/metodai/ naudojama įranga
Omnicam;
True Definition scanner;
TRIOS 3 Shape
Vertinamos dimensijos (3D ir/ar 2D)
3D 3D ir 2D
Atspaudo gylis, struktūros atsispindinčios
atspaude(impression level)
Implanto lygio Nenurodyta
Pagalbinės skenavimo priemonės Skenavimo atramos (RC; Straumann;RP; Nobel Biocare;)
Skenavimo atramos (Scan body)
Dantų eilių defekto tipas(bedantis, dalinai bedantis ir tt)
Dalinai bedantis Dalinai bedantis Kontrolinių modelių ir modelių
pagamintų naudojant įprastus atspaudus skenavimui naudota įranga
Activity 880 scanner; CMM (Dea Global Hexagon Metrology; Montoire,
France) Tikslumui vertinti naudota
programinė įranga
Geomagic software CATIA V5.21, 2011; Dassault Systèmes, Vélizy‐Villacoublay Cedex,
France Implanto gamintojas,tipas Nobel Biocare; Straumann; Implantium internal
connection; Dentium Implantų skaičius tiriamajame
mėginyje
2 2
Implantų padėtis Tiesūs ir palinkę(30°) Palinkę( ne daugiau 20°) Viršutinis ar apatinis žandikaulis Apatinis žandikaulis Nenurodyta Rezultatai(3D deviacija) (µm):
Skaitmeniniai
Omnicam:
1. Straumann 26 2. Nobel Biocare 20 True definition scanner:
1. Straumann 17
38 2. Nobel Biocare 15
Įprasti Atviro šaukšto metodika
sujungus implantus(with splinting):
1. Straumann 22 2. Nobel Biocare 39
Atviro šaukšto metodika: 160 Uždaro šaukšto
metodika:210
Anguliacija(implanto palinkimo
vidutinė deviacija)(°) - Skaitmeniniai 6,77
Uždaro šaukšto metodika 2.28
Atviro šaukšto metodika 2.01 2C Lentelė. Surinkti duomenys iš į sisteminę literatūros analizę įtrauktų tyrimų, skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą vertinusių pagal vidutinę erdvinę (3D) deviaciją.
39 Autorius, tyrimo
metai
Hitoshi Ajioka et al.,2016
Rech-Ortega et al.,2019 Renata Vasconcellos Moura et al., 2018 Mohammed Hussein M. et al.,2018
Tyrimo tipas In vitro In vitro In vitro In vivo
Imtis (n=) 10 20 5 36
Įprastų atspaudų nuo dantų implantų tipai/metodai Atviro šaukšto metodika Atviro šaukšto metodika Atviro šaukšto metodika sujungus implantus tarpusavyje (Splinting) ir uždaro šaukšto metodikos Uždaro ir atviro šaukšto metodikos Įprastiems atspaudams naudojama atspaudinė medžiaga Vinilo-polisiloksano atspaudinė medžiaga, 3M ESPE Polieterinė atspaudinė medžiaga, Impregum PentaSoft, 3M ESPE Vinilo-polisiloksano atspaudinė medžiaga,No va DFL, Rio de Janeiro, Brazil Vinilo-polisiloksano atspaudinė medžiaga Skaitmeninių atspaudų nuo implantų tipai/metodai/ naudojama įranga Lava COS: 3M ESPE
True Definition scanner (3M ESPE) Bench Scanner 3 series ,Straumann CAD software system TRIOS 3 Shape Vertinamoos dimensijos (3D ir/ar 2D) 3D ir 2D 3D ir 2D 2D 3D ir 2D Atspaudo gylis, struktūros atsispindinčios atspaude(impressio n level)
Nenurodyta Nenurodyta Nenurodyta Nenurodyta
Pagalbinės skenavimo priemonės Titano oksido milteliai ir skenavimo atramos(Scan body) Skenavimo atramos(Scan body) ir titano oksido milteliai
Skenavimo atramos(Scan body) Skenavimo atramos (Scan body)
40 Dantų eilių defekto
tipas(bedantis, dalinai bedantis ir tt)
Dalinai bedantis Bedantis Bedantis Dalinai bedantis
Kontrolinių modelių ir modelių pagamintų naudojant įprastus atspaudus skenavimui naudota įranga Computer Numerical Control Coordinate Measuring Machine (CNCCMM) CMM(Koordinačių matavimo mašina) Digital caliper Mitutoyo, Tokyo, Japan. Bench Scanner 3 series (optical system), Straumann Dental Wings, Basel, Switzerland CMM (Dea Global Hexagon Metrology; Montoire, France) Tikslumui vertinti naudota programinė įranga Computer Numerical Control Coordinate Measuring Machine (CNCCMM) software
CMM software Excel table (Microsoft Office 365; Microsoft Corp., Redmond, WA) CATIA V5.21, 2011; Dassault Systèmes, Vélizy Villacoublay Cedex, France Implanto gamintojas,tipas Novel Biocare, MkIII groovy RP Biomet 3i Implacil de Bortoli, Sao Paulo, Brazil Implantium internal connection; Dentium Implantų skaičius tiriamajame mėginyje 2 6 6 2
Implantų padėtis Tiesūs Tiesūs Tiesūs ir
palinkę (15°)
Palinkę( ne daugiau 20°) Viršutinis ar
apatinis žandikaulis žandikaulis Apatinis Nenurodyta žandikaulis Viršutinis Nenurodyta Rezultatai(tarpimp
lantinio atstumo deviacijos vidurkis) (µm):
41 Skaitmeniniai Lava COS:
(64.5)(trueness) True Definition scanner: 1) Gretimi implantai 123 2) Protarpiais (intermittently) pozicionuojami implantai) -109 3) Distaliniai -118 17-15 12,29 17-12 29,08 17-23 41,90 17-25 41,80 17-27 42,25 TRIOS 3 Shape 220
Įprasti Atviro šaukšto metodika (22.5)(trueness) Atviro šaukšto metodika: 1) Gretimi implantai 109 2) Protarpiais (intermittently) pozicionuojami implantai -46 3) Distaliniai 68 Uždaro šaukšto metodika: 17-15 12,54 17-12 28,41 17-23 41,48 17-25 41,53 17-27 41,51 Atviro šaukšto metodika: 17-15 12,57 17-12 28,37 17-23 41,20 17-25 41,27 17-27 41,47 Atviro šaukšto metodika: 90 Uždaro šaukšto metodika: 110 Anguliacija(implan to palinkimo vidutinė deviacija)(°) Skaitmeniniai: 0,415(trueness) Įprasti: 0,144(trueness) - - Skaitmeniniai 6,77 Uždaro šaukšto metodika 2.28 Atviro šaukšto metodika 2.01 3 Lentelė. Surinkti duomenys iš į sisteminę literatūros analizę įtrauktų tyrimų, skaitmeninių ir įprastų atspaudų nuo implantų tikslumą vertinusių pagal vidutinę linijinę deviaciją (tarpimplnatinio atstumo deviacijos vidurkį).
