Cemento storio įtaka stiklo pluošto kaiščių elastingumui Baigiamasis magistrinis darbas Darbo vadovas

(1)

Vytautas Sakavičius

5 kursas, 4 grupė

Cemento storio įtaka stiklo pluošto kaiščių elastingumui

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Doc. Jonas Junevičius

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Cemento storio įtaka stiklo pluošto kaiščių elastingumui

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ...

(parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas...

(parašas) ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

(3)

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas, pavardė)

Recenzavimo data: ... Eil

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų

.N atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?

2 Santrauka Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį (0,5 balo) 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, _{aktualumas ir reikšmingumas?} 0,4 0,2 0 5

tikslas _{Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,}

0,4 0,2 0

uždaviniai

hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

6 (1 balas) Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

0,6 0,3 0

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų

rezultatai ir išvados?

apžvalga

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra

0,2 0,1 0

(1,5 balo) _{pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama}

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0 sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, _{ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?} 0,6 0,3 0

metodai

12 _{(2 balai)} Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos

(4)

kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos

0,4 0,2 0 ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

ir pan.)?

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos,

0,4 0,2 0 naudotos duomenų analizei, formulės,

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą _{tikslą ir uždavinius?} 0,4 0,2 0 16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

Rezultatai reikalavimus?

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4

(2 balai)

informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

0 0,2 0,3 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar 0,2 0,1 0

(0,5 balo)

atitinka tyrimų rezultatus?

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0

pagal reikalavimus? 28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

0,2 0,1 0

Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami _{literatūros šaltiniai?} sąrašas

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0

(1 balas)

tinkamas moksliniam darbui? 30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

0,2 0,1 0 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

(5)

32

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

+0,4 +0,2 0

rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15–20 <15 psl. psl. (–5 (–2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? –2 balai –1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo –1 balas –2 balai rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, _{moksliškai, logiškai, lakoniškai?} –0,5 balo –1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio _{raštingumo klaidų?} –2 balai –1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, –0,2 balo –0,5 struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo 39 Plagiato kiekis darbe

>20%

Bendri (nevert.

reikalavimai )

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

–0,2 balo –0,5

puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

balo yra tikslus?

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

–0,2 balo –0,5 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos –1 balas komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir –0,2 balo –0,5 santrumpų paaiškinimai? balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

–0,2 balo –0,5 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

(6)

(7)

TURINYS

ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 16 3. REZULTATAI ... 18 4. DISKUSIJA ... 23 PADĖKA ... 26 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 26 IŠVADOS ... 27 PRIEDAI ... 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29

(8)

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS

KTU – Kauno Technologijos Universitetas m. – metai

(9)

CEMENTO STORIO ĮTAKA STIKLO PLUOŠTO KAIŠČIŲ

ELASTINGUMUI

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Metaliniai kultiniai kaiščiai dėl savo trūkumų

danties restauravimui yra pasirenkami vis rečiau. Šiomis dienomis labiau populiariais tampa geresnėmis savybėmis pasižymintys stiklo pluošto kaiščiai, kurie dažnai būna cementuojami derviniais cementais. Nėra vieningos nuomonės kokio storio turi būti cementas, kad neigiamai nepaveiktų stiklo pluošto kaiščio elastinių savybių. Darbo tikslas – nustatyti cemento storio įtaką stiklo pluošto kaiščio elastingumui.

Medžiaga ir metodai: Tyrimui buvo naudojama Pentron Fibre Kleer 4X stiklo pluošto

kaiščiai, savaime surišantis, dvigubo kietėjimo Breeze dervinis cementas. Bandiniai buvo presuojami žemyn, naudojant universalią bandymo mašiną Tinius Olsen H10KT KTU mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete. Fiksuota spaudimo jėga niutonais iki bandinio lūžio buvo išgaunama, naudojant bandymo mašinos programinę įrangą. Atlikta rezultatų analizė „Microsoft Excel“ programa, rezultatų patikimumas įvertintas atlikus dispersinę duomenų analizę.

Rezultatai: Gauti duomenys patvirtinta nulinę hipotezę, statistiškai reikšmingas elastingumo

pakitimas nustatytas bandiniuose su 120 mikronų cemento storiu.

Išvados: cemento storis daro įtaką stiklo pluošto kaiščio elastingumui. Rekomenduotinas

cemento storis neturi viršyti 120μm

Raktiniai žodžiai: stiklo pluošto kaištis, dervinis cementas, elastingumo modulis,

(10)

CEMENT LAYER THICKNESS INFLUENCE ON THE ELASTICITY OF

GLASS FIBER POSTS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: due to existing disadvantages of tooth

restoring metal posts are chosen more and more rarely. Nowadays modern fiber glass posts, which consists of better properties are becoming more popular. Posts are usually luted with resin cement. There are no unified opinion in literature about thickness of cement layer, that would not affect fiber glass post features negatively. The aim of this study – to investigate elastic modulus dependence on cement layer thickness.

Material and the methods: The components used for this study were: Pentron Fibre Kleer

4X glass fiber posts; self adhesive, dual cured Breeze resin cement. Samples were pressed down by using universal testing machine Tinius Olsen H10KT in Kaunas university of technology. The force was fixed in newtons until the break of the sample, using testing machine software. Data analysis was done using “Microsoft Excel” program, trustworthiness of the results was evaluated by analysis of variance.

Results: Obtained data confirms null hypothesis, elastic modulus alteration was statistically

significant in samples with 120microns cement layer.

Conclusions: cement layer thickness has influence on elastic modulus of glass fiber post.

Recommended thickness of cement should not exceed 120μm.

(11)

ĮVADAS

Dantys būna stipriai pažeisti dantų ėduonies, traumos ar netgi prieš tai buvusių didelių restauracijų. Esant ryškiam vainiko defektui, dantys yra nepakankamai tvirti, kad atlaikytų kramtymo jėgas be papildomos atramos ir yra per mažai likusių audinių, kad restauracija laikytųsi. Tokiu atveju yra naudojami stiklo pluošto kaiščiai. Pastebėta, kad stiklo pluošto kaiščių elastinės sąvybės yra pranašesnės negu metalinių kaiščių. Didesnis stiklo pluošto kaiščių elastingumas nei metalinių kaiščių lėmė, kad šiais laikais stiklo pluošto kaiščių sistema yra plačiai priimtina ir naudojama [1].

Stiklo pluošto kaiščių sistemos pagrindinė funkcija yra restauruoto danties stabilizacija, tolygiai paskirstant kramtymo jėgas per visą danties struktūrą [2]. Ši sistema yra priimtina, nes naudojamų medžiagų elastingumo modulis yra panašus į šaknies dentino. Ši savybė leidžia palaikyti tolygesnį jėgų pasiskirstymą danties struktūroje ir taip sumažina šankies lūžio riziką [3]. Kuo didesnė elastingumo modulio reikšmė, tuo medžiaga yra rigidiškesnė [4]. Cementas, naudojamas surišti stiklo pluošto kaištį su šaknies kanalo sienomis, yra pagamintas iš dervų. Šis adhezyvinis cementas tinkamai perduoda ir paskirsto funkcines jėgas per danties struktūrą. Cemento integracija kartu su kaiščiu sudaro monobloko tipo restauraciją, susidaro vientisa sutvirtinamoji medžiaga. Tai leidžia dar efektyviau paskirstyti funkcines kramtymo jėgas ir išlaikyti danties stabilumą [5].

Kartu su didesniu stiklo pluošto kaiščių, naudojimu, taip pat pastebimasdidėjantis publikacijų šia tema skaičius, išbandant skirtingus cementavimo protokolus, sistemas ir cementus bei aptariant kaiščių naudojimo indikacijas ir klinikinėje praktikoje nustatytas problemas. Šie duomenys turėtų būti apibendrinti, kad gydytojai odontologai būtų informuoti apie dabartines stiklo pluošto kaiščių naudojimo koncepcijas ir protokolus, tokiu būdu galėtų būti pasiekiami geriausi šios gydymo technikos rezultatai [6]. Tačiau autoriai sako, kad komplikacijų rizika naudojant stiklo pluošto kaiščius vis dar išlieka. Nesilaikant protokolo galimas nekokybiškas sistemos surišimas ir taip pat išlieka šaknies lūžio rizika [7]. Naudojant stiklo pluošto kaiščius, priklausomai nuo situacijos, pašalinamas tam tikras kiekis šaknies dentino, dėl to kartais prireikia sukurti storą cemento sluoksnį, kad stiklo pluošto kaištis laikytųsi. Dėl šios priežasties cementas taip pat gauna didelę apkrovą kramtymo metu ir yra galimas kaiščio atsicementavimas. Iš visų cemento savybių, kurios gali lemti atsicementavimą, svarbiausias yra elastingumo modulis. Autoriai mano, jog didėjant cemento storiui, atitinkamai didėja ir stiklo pluošto kaiščio su cementu elastingumo modulis, galintis lemti restauracijos rigidiškumą, atsicementavimą, dėl funkcinių jėgų neatlaikymo [8].

(12)

Taigi, manoma, jog išlaikant minimalų cemento storį, galima pasiekti panašiausią intrakanalinės restauracijos elastingumo modulį į šaknies dentino, taip išvengiant komplikacijų [8].

Tyrimo tikslas:

Nustatyti stiklo pluošto kaiščių elastingumo modulio priklausomybę nuo cemento storio.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti kokios jėgos reikia sulaužyti 1,25mm diametro Pentron Fibre Kleer 4X stiklo pluošto kaištį

2. Nustatyti kokios jėgos reikia sulaužyti 1,25mm diametro Pentron Fibre Kleer 4X stiklo pluošto kaištį su 60𝜇m storio dvigubo kietėjimo Breeze derviniu cementu.

3. Nustatyti kokios jėgos reikia sulaužyti 1,25mm diametro Pentron Fibre Kleer stiklo pluošto kaištį su 120𝜇m storio dvigubo kietėjimo Breeze derviniu cementu.

(13)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Odontologinėje praktikoje stiklo pluošto kaiščiai yra naudojami endodontiškai gydytų dantų atstatymui tiesioginėmis ir netiesioginėmis restauracijomis. Iki 1980 m. metaliniai kaiščiai buvo standartinė opcija danties vainiko atstatymui. Šiomis dienomis, dėl metalinių kaiščių rigidiškumo labiau naudojamos yra kitų medžiagų kaiščių sistemos, pavyzdžiui, stiklo pluošto [2]. Pluoštiniai kaiščiai pakeitė endodontiškai gydytų dantų atkūrimo metodiką ir tapo lietų metalinių kaiščių pakaitalu. Daugelis gydytojų odontologų renkasi stiklo pluošto kaiščius, nes jie yra praktiški, estetiški, nėra brangūs ir nereikalauja papildomo sveikų audinių preparavimo dėl vietos paruošimo kaiščiui. Atliktuose tyrimuose gauti rezultatai, kad metaliniai kaiščiai turi gerą retenciją, tą patį galima pasakyti ir apie stiklo pluošto kaiščius. Jie cementuojami derviniais cementais, atsižvelgiant į šaknies dentino hibridizaciją ir pluoštinio kaiščio paviršiaus apdorojimą [9]. Pagrindinė stiklo pluošto kaiščio savybė yra suteikti vainikui ir jo restauracijai stabilumą ir apsaugoti dantį tolygiai paskirstant funkcines kramtymo metu veikiančias jėgas išilgai danties. Bemetaliai, fiziochemiškai homogeniškos medžiagos kaiščiai, kurie naudojami endodontiškai gydytų dantų restauravimui turi panašias elastines savybes į dentino. Stiklo pluošto kaiščių naudojimas sumažino šaknies lūžių riziką iki minimumo [2].

Aktualiausia fizinė savybė lėmusi, jog stiklo pluošto kaiščių naudojimas išplito yra elastingumas, kurį apsprendžia elastingumo modulis. Dėl stiklo pluošto kaiščių sistemos elastingumo modulio panašumo į dentino, yra atstatomos danties biomechaninės savybės ir paskirstomos kramtymo jėgos [8]. Kaiščio elastingumo modulio skirtumas nuo dentino yra veiksnys, kuris lemia kaiščių atsicementavimą, o tai netiesiogiai padidina šaknų lūžių riziką [10].

Elastingumo modulis (fizikinis dydis, nusakantis medžiagos atsparumą gniuždymui ar tempimui) yra labai naudingas ir pagrindinis parametras vertinant dantų restauracijoms naudojamų medžiagų mechanines savybes. Atsicementavimo rizika, kai restauracijas veikia funkcinės kramtymo jėgos yra susijęs su atskirų naudojamų medžiagų mechaninėmis savybėmis. Mažas elastingumo modulis lemia tai, kad cementas yra atsparus lūžiams, nuolatinei deformacijai ir įtampai, kurią sukelia funkcinės jėgos [11].

Stiklo pluošto kaiščių sistemai yra būdinga tvirta jungtis tarp atstatytos kulties iš cemento ir danties audinio. Sukuriamas vienalytis kaiščio-cemento monoblokas, kuris paskirsto dančiui tenkančias spaudimo jėgas visoms monobloko dalims ir apkrovą tolygiai pasiskirsto per dantį ir restauraciją [12]. Monoblokas yra kelių dalių kompleksinė sistema. Jos viduje veikia kelių krypčių, netolygiai išsidėstančios, bei priklausančios nuo išorinio krūvio dydžio ir krypties, stresinės laužimo

(14)

jėgos [13]. Veikiant dantį jėga, stiklo pluošto skaidulų įsitempimas yra tolygus ir vienodas iki jų lūžio taško, o panaikinus veikiančią jėgą, skaidulos sugrįžta į savo pradinę būseną [12].

Norint pasiekti ilgalaikį gydymo rezultatą, tvirtinant dantį stiklo pluošto kaiščiu, yra būtina kiekybiškai įvertinti, kaip cemento storis gali daryti įtaką kaiščio prisitvirtinimui. Atsicementavimas yra viena pagrindinių gydymo klaidų, naudojant stiklo pluošto kaiščius. Cemento sluoksnyje yra stebima didelė kramtymo jėgų apkrova, kuri gali lemti stiklo pluošto kaiščio atsicementavimą [8].

Rekomenduojamos medžiagos įcementuoti pluoštinius kaiščius yra derviniai cementai. Yra skirstomos trys skirtingos cemento rūšys pagal kietinimą – savaime kietėjantys, šviesa kietinami ir dvigubo kietinimo. Savaime kietėjančių dervinių cementų naudojimas užtikrino patikimesnį intraradikulinių kaiščių cementavimą, nes yra įrodymų, kad šviesa netinkamai polimerizuoja cementą šaknyje, ypač gilesnėse vietose. Atsižvelgiant į skirtingas cementavimo metodikas ir cemento rūšis, dvigubo kietėjimo dervinis cementas kliniškai reikalauja mažiau įgūdžių, jį lengviau pritaikyti nei įprastą dervinį cementą. Šis cementas yra perspektyvi itraradikulinių pluoštinių kaiščių cementavimo alternatyva [14].

Iš visų cemento fizikinių savybių, elastingumo modulis taip pat yra pats svarbiausias faktorius, kuris lemia kramtymo jėgų paskirstymą restauracijose. Buvo pastebėta, kad didesnis cemento sluoksnis lemia didesnį jo rigidiškumą. Didesnė lūžio tikimybė arba sukibimo su dentinu stiprumas, buvo stebimas, kur cemento sluoksnis yra storesnis [8]. Paruošus kanalą, tikimasi, kad kaiščiai atitikts dentino sieneles ir neprireiks storo cemento sluoksnio, likusių tarpų užpildymui ir adhezijai. Kita vertus yra atvejų, kai kanalai būna skirtingų formų, dėl to dervinio cemento storis gali didėti. Storam cemento sluoksnyje taip pat gali atsirasti ir oro burbuliukų, tuštumų [15]. Taip pat vienas iš pagrindinių probleminių storo cemento sluoksnio faktorių yra didelis polimerizacinis susitraukimas, kuris gali sukelti didelę kompresinę apkrovą stiklo pluošto kaiščiui ir duoti neigiamą efektą jungties stiprumui [8]. Kaip žinoma, šaknies kanalo C faktorius (kuris apibrežiamas kaip su cementu surištų ir nesurištų kanalo sienų santykis) yra daug didesnis gydant stiklo pluošto kaiščiais. Faktoriaus indekso reikšmė viršija 200, tad susitraukimo stiprumas gali viršyti jungties stiprumą ir tai gali sukelti atsicementavimą. Autoriai siūlo, kad naudojamo cemento elastingumo modulio reikšmė patektų į intervalą tarp dentino elastingumo modulio ir stiklo pluošto kaiščio elastingumo modulio. Tokiu atveju būtų gaunama optimali deformacija krūvio metu. Kadangi šaknies dentino modulis yra 12-20 GPa [11], stiklo pluošto kaiščių elastingumo modulis yra apie 40 GPa [16], atitinkamai cemento elastingumo modulis turėtų būti tame intervale [11].

Derviniai cementai, kurių elastingumo modulis yra panašus kaip ir kaiščio ar dentino, paprastai naudojami stiklo pluošto kaiščių cementavimui į šaknį. Kitų autorių atliktuose tyrimuose

(15)

pastebima, kad stiklo pluošto kaiščiai, kurie yra įcementuoti naudojant dervinį cementą yra atsparesni lūžiams. Pačių kaiščių skersmuo jokios įtakos gydymo sėkmei neturėjo, tačiau nustatyta, kad optimalus cemento sluoksnio storis turėtų būti apie 120 μm. Nei dervinio cemento, nei stiklo pluošto kaiščio gamintojų autoriai nenurodė [17].

Svarbu nustatyti cemento sluoksnio storio įtaką stiklo pluošto kaiščių retencijai šaknų kanaluose. Tyrimų šia tema vis dar yra mažai ir jie yra prieštaringi. Kai kurie iš autorių pasisako už tai, kad plonesnis cemento sluoksnis suteikia didesnį jungties stiprumą, kiti autoriai šių išvadų nepastebėjo. Be to, kai kurie autoriai tvirtino, kad storesnis dervinio cemento sluoksnis kliniškai geriau sutvirtina stiklo pluošto kaiščius. Be retencijos, yra būtina atsižvelgti į kitus aspektus kaip restauracijos rezistentiškumas ir ilgaamžiškumas. Reikia išsiaiškinti, ar cemento sluoksnio storis turi įtakos dantų, kurių šaknyse yra įcementuoti stiklo pluošto kaiščiai, atsparumui šaknies lūžiams. Atliktame autoriaus tyrime rezultatai buvo tokie, kad plonas cemento sluoksnis lėmė tai, kad kaiščio prikibimo stiprumas buvo didžiausias [9]. Kiti autoriai teigia, kad storesnio cemento sluoksnio sukūrimas sumažina įtampos koncentraciją jame. Esant plonam dervinio cemento sluoksniui tarp cemento ir dentino gali susidaryti didesnė trintis, kuri apsaugo nuo kaiščio poslinkio esant apkrovai ir susidaro didesnė įtampa. Priešingai, storame dervinio cemento sluoksnyje cemento sluoksnio deformacinė galia yra didesnė, nes jo elastingumo modulis yra mažesnis, todėl įtampos koncentracija yra mažesnė. Kita vertus, autorius taip pat nustatė, kad cemento sluoksnio storis neturi reikšmingos įtakos įtampos koncentracijai cemento sluoksnyje, o teigė, kad cemento sluoksnio elastingumo modulis yra svarbesnis apkrovos koncentracijai nei cemento sluoksnio storis [18].

Kiti autoriai taip pat pastebėjo cemento elastingumo modulio priklausomybę nuo cemento storio. Autoriai teigė, kad cementai, kurių elastinis modulis yra artimas dentinui, pagerina šaknų apkrovos jėgų pasiskirstymą, o tai savo ruožtu sumažina šaknų lūžių dažnį. Kai restauracijos buvo cementuojamos naudojant cementus, kurių elastingumo modulis buvo mažesnis nei dentino, cementai ir šaknies dentinas tuo pačiu metu negalėjo deformuotis. Esant tokioms sąlygoms, apkrova dentine buvo didesnė. Autoriaus tyrimo rezultatai atskleidė, kad cementas, kurio elastingumo modulis yra panašus į dentino, gali sustiprinti susilpnėjusias šaknis ir sumažinti apkrovą dentinui. Dervinis cementas, turintis aukštą elastingumo modulį, žymiai padidino apkrovą cemento sluoksnyje, todėl padidėjo atsicementavimo rizika. Taip pat buvo pastebėta, kad padidinus cemento sluoksnio storį nuo 200 μm iki 300 μm, apkrova dentinui smarkiai padidėja, dėl to galima daryti prielaidą, kad restauracijos elastingumo modulis taip pat tampa didesnis [8].

Atsižvelgiant į nepakankamus ar prieštaringus literatūros duomenis apie anksčiau pateiktas temas, buvo suformuota nulinė hipotezė, kad dervinio cemento sluoksnio storis turi įtaką stiklo pluošto kaiščio elastingumui.

(16)

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimui buvo naudojama 45 1,25 mm diametro Pentron Fibre Kleer 4X stiklo pluošto kaiščiai, savaime surišantis, dvigubo kietėjimo Breeze dervinis cementas, geležies lydinio 8 mm storio plokštelė, kurioje atitinkamai pagal stiklo pluošto kaiščių diametrus yra išgręžtos skylės, einančios kiaurai plokštelę 45 laipsnių kampu, universali bandymo mašina Tinius Olsen H10KT (1 pav.). Viena bandinių grupė, kurią sudarė 10 stiklo pluošto kaiščių buvo padengta 60 μm storio cementu, antra bandinių grupė, kurią sudarė 10 stiklo pluošto kaiščių buvo padengta 120 μm storio cementu, trečia bandinių grupė cementu buvo nedengiama, ją taip pat sudarė 10 stiklo pluošto kaiščių. Norint pasiekti maksimaliai tikslius rezultatus, buvo naudojamas stormatis. 15 kaiščių buvo atmesti, dėl cementavimo klaidos (cemento sluoksnis buvo per plonas). Paruošti kaiščiai buvo įstatomi į 45 laipsnių kampu išgręžtas ertmes geležinėje plokštelėje (2 pav.). Siekiant standartizuoti bandinius, stiklo pluošto kaiščiai buvo įstatomi konusu žemyn. Bandiniai buvo presuojami žemyn, naudojant universalią bandymo mašiną Tinius Olsen H10KT (3 pav.) Kauno Technologijos Universiteto (KTU) mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete. Fiksuota spaudimo jėga niutonais iki bandinio lūžio buvo išgaunama, naudojant bandymo mašinos programinę įrangą. Atlikta rezultatų analizė „Microsoft Excel“ programa, rezultatų patikimumas įvertintas atlikus dispersinę duomenų analizę.

(17)

2 pav. Bandinių schematinis vaizdas, įstačius stiklo pluošto kaištį į geležinę plokštelę.

(18)

0 5 10 15 20 25 30 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2 2.2 2.4 Jė ga, N Poslinkis, mm

Kaiščių be cemento lenkimo jėgų diagrama

Nr1 Nr2 Nr3 Nr4 Nr5 Vidut.

3. REZULTATAI

Kiekvienos bandinių grupės rezultatai gavosi skirtingi, kiekvienai grupei reikėjo skirtingos spaudimo jėgos (N) norint sulaužyti bandinį (Lent. Nr. 1).

Lentelė Nr. 1. Visų bandinių lūžių reikšmės

4 pav. Kaiščių be cemento lenkimo jėgų diagrama Lentelė Nr. 2. Vertinimas pagal didžiausią vertę

Pirmoje bandinių grupėje (kaiščių be cemento) didžiausios vertės aritmetinis vidurkis 23,92 N, rezultatų sklaida buvo nedidelė (4 pav.) (Lent. Nr. 2).

Kaiščių grupė Be cemento 60 μm 120𝛍𝐦

Spaudimas, prie kurio bandiniai lūžo (N) 22,725 26,04 26,48 25,2 28,04 28,04 25,32 25,8 28,84 19,74 28,5 37,4 25,2 26,5 30,16

Vertinimas pagal didžiausią vertę

Aritmetinis vidurkis: 23.91583 23,92±2,54

Atsitiktinė paklaida: 2.544873

Rezultatų sklaida nedidelė

(19)

0 5 10 15 20 25 30 35 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2 2.2 2.4 Jė ga, N Poslinkis, mm

Kaiščių su 60𝜇𝑚 storio cementu lenkimo jėgų diagrama

5 pav. Kaiščių su 60𝜇𝑚 storio cementu lenkimo jėgų diagrama

Lentelė nr. 3. Vertinimas pagal didžiausią vertę

Antros bandinių grupės (stiklo pluošto kaiščiai su 60 μm storio cementu) didžiausios vertės artimetinis vidurkis buvo didesnis negu pirmosios grupės. Kaiščiams su 60 μm cementu prireikė daugiau jėgos juos sulaužyti. Rezultatų sklaida buvo nedidelė. Aritmetinis vidurkis 26,35 N (5 pav.) (Lent. Nr. 3).

Aritmetinis vidurkis: 26.345 26,35±4,25

(20)

6 pav. Kaiščių su 120𝜇𝑚 storio cementu lenkimo jėgų diagrama

Lentelė nr. 4. Vertinimas pagal didžiausią vertę

Trečiosios bandinių grupės (stiklo pluošto kaiščiai su 120 𝜇𝑚 storio cementu) didžiausios vertės artimetinis vidurkis buvo didžiausias iš visų bandinių grupių. Reikėjo daugiausiai jėgos (N) norint sulaužyti stiklo pluošto kaiščius. Rezultatų sklaida buvo nedidelė, aritmetinis vidurkis 26,345 N. (6 pav. ) (Lent. Nr. 4). 0 5 10 15 20 25 30 35 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2 2.2 2.4 Jė ga, N Poslinkis, mm

Kaiščių su 120𝜇𝑚 storio cementu lenkimo jėgų diagrama

Aritmetinis vidurkis: 29.66 29,66±5,21

(21)

0 5 10 15 20 25 -0.1 0.1 0.3 0.5 0.7 0.9 1.1 1.3 1.5 1.7 Vi d u tinė jė ga, N Poslinkis, mm

1,25 mm skersmens kaiščų be ir su cementu suvidurkinta

lenkimo jėgų diagrama

1,25 mm kaiščiai be kaklelio ir be cemento 1,25 mm kaiščiai be kaklelio su cementu

0 5 10 15 20 25 30 -0.1 0.1 0.3 0.5 0.7 0.9 1.1 1.3 1.5 1.7 Vi d u tinė jė ga, N Poslinkis, mm

1,25 mm skersmens kaiščų be ir su cementu suvidurkinta

lenkimo jėgų diagrama

1,25 mm kaiščiai be kaklelio ir be cemento 1,25 mm kaiščiai be kaklelio su cementu

7 pav. Kaiščių be ir su 60𝜇𝑚 storio cementu suvidurkinta lenkimo jėgų diagrama

(22)

9 pav. Visų bandinių suvidurkinta lenkimo jėgų diagrama

Gauti rezultatų vidurkiai visose grupėse buvo skirtingi. Pirmoje grupėje (bandiniai be cemento) jėga reikalinga sulaužyti kaištį buvo mažiausia lyginant su kitomis grupėmis, 2,6 N skyrėsi nuo antrosios grupės (bandiniai su 60𝜇𝑚 storio cementu) (Lent. Nr. 3) (Lent. Nr. 4). Tarp antros ir trečios (bandiniai su 120𝜇𝑚 storio cementu) grupių stebimas 3,3 N skirtumas, trečioje bandinių grupėje buvo reikalinga didžiausia jėga iki kaiščio lūžio (Lent. Nr. 4) (Lent. Nr. 5). Atlikus duomenų analizę, patvirtinta nulinė hipotezė – yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp visų grupių rezultatų. Nagrinėjant diagramas yra matomas skirtumas tarp skirtingų bandinių grupių kreivių. Didesnis kampas tarp X ir bandinių grupių kreivės lemia didesnį elastingumo modulį. Pirmos grupės ir antros grupės kreivės persidengia, kampas yra panašus (7 pav.). Trečioji kreivė labiausiai pakilusi į viršų, didžiausias kampas (8 pav.) (9 pav.).

(23)

4. DISKUSIJA

Šis in vitro tyrimas parodė cemento storio įtaką elastingumo moduliui. Gauti rezultatai buvo statistiškai reikšmingi. Vertinant gautus rezultatus, reikia nepamiršti tai, kad in vitro tyrimai neatitinka tikros klinikinės situacijos burnos ertmėje. Tyrimo metu stiklo pluošto kaištį veikė įstrižinė 45° danties išilginei ašiai jėga, tuo tarpu burnos ertmėje dantis veikia ne tik įstrižinės, bet ir šoninės bei išilginės krypties jėgos [2].

Gauti tyrimo rezultatai parodo, kad esant 60 µm cemento storiui, stiklo pluošto kaiščio ir cemento kompleksas – monoblokas neįgauna statistiškai reikšmingo didesnio rigidiškumo, negu kaištis be cemento. Tačiau esant cemento storiui 120 µm buvo reikalinga didesnė jėga sulaužyti kaištį. Monobloko elastingumas sumažėjo. Yra šaltinių, kurie teigia, kad optimalus cemento storis yra 120µm [17]. Mūsų tyrimo metu tiriamus stiklo pluošto kaiščius veikė tolygus, vienkartinis, maksimalus spaudimas, o kliniškai natūraliai dantį veikiančios kramtymo jėgos yra pasikartojančios ir silpnesnės. Tačiau anot autorių, danties atsparumas lūžiui dar labiau sumažėja po pakartotinos danties apkrovos. Taip atsitinka todėl, kad endodontiškai sugydytas dantis yra netekęs audinių, turi įtrūkimų. Tai dar labiau padidina apkrovą stiklo pluošto kaiščiui ir jį supančiam cementui, kas gali lemti danties šaknies lūžį [19]. Taip pat vertinant in vitro tyrimus, reikia nepamiršti kad yra tikimybė gamyklinio stiklo pluošto kaiščio broko, galima cementavimo klaida, stiklo pluošto kaiščio nestabilumas metalinėje plokštelėje.

Elastingumo modulis yra naudingas parametras apsprendžiantis dantų restauracijų mechanines savybes. Restauracijų atsicementavimo atvejai esant kramtymo jėgoms yra siejami su atskirų komponentų mechaninėmis savybėmis. Elastingumo modulis yra svarbi cemento savybė, atspindinti kaip cementas priima apkrovą, negrįžtamai deformuojasi ar net gi lemia šaknies lūžį. Teoriškai dervinio cemento elastingumo modulio skaitinė vertė turėtų būti tarp dentino ir restauracinės medžiagos elastingumo modulio. Savybių skirtumai restauracijos komponentuose gali daryti įtaką funkciniam efektyvumui [20].

Kadangi elastingumo modulis gali daryti įtaką atkurto danties funkcijai, šaknies lūžio tikimybei, dėl to svarbu įvertinti skirtingų kaiščių su skirtingu cemento storiu elastingumo modulį [21].

Spazzin AO ir kitų bendraautorių atliktame tyrime cemento storis nedarė reikšmingos įtakos elastingumo moduliui, esant apkrovai kaištyje. Tačiau naudojant cementą, kurio elastingumo modulis yra didelis, apkrovos dydis padidėjo nepriklausomai nuo to, kokio diametro kaištis buvo naudotas. Stiklo pluošto kaiščių ir cemento gamintojo autorius nenurodė. Cemento storis taip pat darė įtaką elastingumo moduliui, tačiau statistiškai reikšmingas pokytis buvo pastebėtas esant 200 µm cemento

(24)

storiui. Rekomenduojama išvengti didesnio negu 200 µm cemento storio, nes dėl to gali vystytis didelės apkrovos zonos. Taip pat autoriai teigė, kad 100 µm ir 120 µm cemento storis yra optimaliausias cementuojant kaiščius, o esant storesniam sluoksniui yra didesnė tikimybė susidaryti oro burbuliukams ir kitoms cementavimo klaidoms. Taip pat, polimerizacinio susitraukimo jėga yra didesnė ten, kur cemento storis yra didesnis [22]. Stipriausias pricementavimas pasiekiamas, kai cemento sluoksnis yra kuo plonesnis [23]. Mūsų atliktame tyrime bandinių su 120 µm storio Breeze derviniu cementu elastingumo modulis buvo padidėjęs.

Įvertinant mūsų tyrimo rezultatus, reikia taip pat nepamiršti, kad stiklo pluošto kaištis kliniškai būna apgaubtas šaknies dentinu. Metalinė plokštelė, į kurią buvo įstatyti stiklo pluošto kaiščiai neperteikia klinikinės situacijos burnoje. Taip pat fiziologiškai danties šaknis yra apsupta periodonto raiščiu, kuris palaiko dantį kaule, sugeria dančiui tenkančias kramtymo jėgas [24]. Mūsų tirtiems bandiniams nebuvo imituotas danties šaknies dentinas, periodontas ir alveolinis kaulas. Atstatytų dantų šaknų tvirtumui turi įtakos gerodontologiniai pokyčiai, temperatūros pokyčiai burnoje, dantų nusidėvėjimas, drėgmė, antagonistai [2]. Mums buvo svarbu, kad tyrimo metu būtų gautos vienodos sąlygos kiekvienam bandiniui ir tyrimas gautųsi standartizuotas.

Atstačius endodontiškai sugydytą dantį stiklo pluošto kaiščiu, jį rekomenduojama protezuoti. Taigi tiriant dantų atsparumą lūžiui tikslinga yra atkurti ir vainikėlį, norint imituoti sąlygas, kuo panašesnes į klinikines, tuo tarpu šiame tyrime vainikėlis nebuvo atkurtas.

Taneja S. ir kitų bendraautorių tyrime iš visų cemento savybių, svarbiausias faktorius, kuris veikė apkrovos pasiskirstymą restauracijose buvo elastingumo modulis. Buvo naudojami PermaCem, Variolink II, ParaCore derviniai cementai, stiklo pluošto kaiščio gamintojas nebuvo nurodytas. Apkrovos jėgos į šaknies dentiną pereina dviem keliais: vienas kelias, kai apkrova perduodama tiesiai iš danties vainiko į šaknies dentiną, antras kelias, kai iš stiklo pluošto kaiščio ir cemento perduodama į šaknies dentiną. Cementai, kurių elastingumo modulis yra artimas dentino, didina apkrovos jėgų pasiskirstymą šaknyje ir neleidžia susidaryti perkrovos sritims, kur tikėtina, kad gali įvykti šaknies lūžis. Derviniai cementai, kurių elastingumo modulis yra didelis, gauna didelę apkrovą. Tai padidina atsicementavimo riziką. Buvo pastebėta, kad cemento sluoksnio storiui didėjant nuo 200 iki 300 µm apkrova danties šaknies dentine drastiškai padidėja. Pagrindinė to priežastis yra didelis polimerizacinis susitraukimas. Šis reiškinys sukelia didelę kompresinę apkrovą stiklo pluošto kaiščiui [8]. Mūsų tyrime cemento storis padidėjo nuo 60 iki 120 µm. Buvo pastebėtas elastingumo modulio reikšmės padidėjimas, tai lemia padidėjusią apkrovą danties šakniai. Taip pat tyrimuose teigiama, kad cemento didesnis cemento storis nepagerina adhezijos prie šaknies dentino [25].

(25)

Prado ir kitų bendraautorių tyrime buvo pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp cemento storio, stiklo pluošto kaiščio ir danties audinių ir jungties stiprumo. Buvo naudojamas RelyX™ U100 dervinis cementas ir WhitePost DC stiklo pluošto kaiščiai [26]. Jų tyrime buvo užfiksuotos stiklo pluošto kaiščio-cemento jungties su dantimi mažiausios reikšmės (7,68 ± 6,14 MPa), kuomet buvo didžiausias cemento storis (248.78 𝜇m), bei didžiausios reikšmės (14,62 ± 5,15 MPa), kai buvo cemento sluoksnis ne ploniausio (110.16 𝜇m), o vidutinio storio (185.92 𝜇m) [27] Aksornmuang ir kiti šiuos rezultatus aiškina tuo, kad esant pernelyg plonam cemento sluoksniui išauga C-faktoriaus įtaka stiklo pluošto kaiščio-cemento jungties su dantimi stiprumui [28].

Elbanna K. Tyrime teigiama, kad esant ovalo formos kanalams, kurie yra tiesūs kaiščiai būna pricementuojami tvirtai. Tinkamos formos šaknų kanalai lemia tai, kad cemento storis aplink kaištį yra panašus, nebūna drastiškų cemento sluoksnio sustorėjimų. Buvo naudojamas Rely X Unicem 2 dervinis cementas ir 3 M rely x stiklo pluošto kaiščiai [29].

Taip pat kitų autorių tyrimuose yra manoma, kad dėl skirtingų elastinių savybių ir storio, cementas apkrovos metu deformuojasi labiau negu kaištis ir dentinas. Tai padidina šaknies lūžio tikimybę. Buvo naudojami WhitePost DC stiklo pluošto kaiščiai, Rely-X ARC dervinis cementas [9]. Šiame Han T. ir kitų autorių tyrime cemento savybės buvo tiriamos ultragarsu. Gauti rezultatai parodė, jog cemento apkrova yra didesnė, jeigu cemento elastingumo modulis yra didesnis, tačiau apkrova sumažėjo, esant storesniam cemento sluoksniui. Buvo spekuliuojama, kad apkrova sukeliama ultragarso neatitinka fiziologinės apkrovos kramtymo metu, dėl to rezultatai yra vertinami kritiškai. Cemento gamintojas nebuvo nurodytas [30]. Mūsų atliktame tyrime rezultatai gavosi kitokie. Didesnis elastingumo modulis buvo stebimas esant didesniam cemento storiui, elastingumo modulis nepakito esant 60 µm cemento storiui.

Monticelli F ir kitų bendraautorių tyrime pastebėta, kad cheminio kietėjimo dervinių cementų elastingumo modulis yra mažiausias, atmetus faktą, kad polimerizacinis susitraukimas cheminio kietėjimo ir šviesa kietinamo cemento yra panašus [31]. Mūsų tyrime buvo naudojamas dvigubo kietėjimo dervinis cementas.

Apžvelgus ir palyginus tyrimus galima teigti, kad rekomenduotinas dervinio cemento storis yra kuo plonesnis. Didelis cemento storis padidina stiklo pluošto kaiščio elastingumo modulį, skirtumas tarp dentino gaunasi didesnis. Esant 120 𝜇m storiui atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad monobloko rigidiškumas padidėjo, dėl to rekomenduojamas plonesnis cemento sluoksnis.

(26)

PADĖKA

Dėkoju darbo vadovui docentui Jonui Junevičiui, KTU docentui Sauliui Diliūnui, laborantui Tomui Simonaičiui už pagalbą ir rekomendacijas ruošiant baigiamąjį magistrinį darbą.

Gražvydui Petrauskui ir Dainiui Mitrulevičiui už metalinės plokštelės, į kurią buvo įstatomi kaiščiai, pagaminimą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

(27)

IŠVADOS

1. Pentron Fibre Kleer 4x 1,25mm diametro stiklo pluošto kaiščiai su Breeze derviniu cementu, kurio storis buvo 60𝜇m buvo tokie pat elastingi (nereikalavo daugiau jėgos, N, kad juos sulaužyti), kaip ir stiklo pluošto kaiščiai be dervinio cemento cemento.

2. Pentron Fibre Kleer 4x 1,25mm diametro stiklo pluošto kaiščiai su Breeze derviniu cementu, kurio storis buvo 120 𝜇m buvo rigidiškesni, negu stiklo pluošto kaiščiai be dervinio cemento. Jų elastingumo modulis buvo didesnis.

3. Rezultatai buvo statistiškai reikšmingi, taigi patvirtinta pradinė hipotezė – cemento storis daro įtaką stiklo pluošto kaiščių elastingumui. Rekomenduotinas storis neturėtų viršyti 120 𝜇𝑚

(28)

PRIEDAI

(29)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lamichhane A, Xu C, Zhang F. Dental fiber-post resin base material: a review. J Adv

Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2014 m. vasario [žiūrėta 2021 m. sausio 16 d.];6(1):60–5. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3942529/

2. Makade CS, Meshram GK, Warhadpande M, Patil PG. A comparative evaluation of fracture resistance of endodontically treated teeth restored with different post core systems - an in-vitro study. J Adv Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2011 m. birželio [žiūrėta 2021 m. sausio 16 d.];3(2):90–5.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3141125/

3. Gomes G, Gomes O, Reis A, Gomes J, Loguercio A, Calixto A. Effect of Operator Experience on the Outcome of Fiber Post Cementation With Different Resin Cements. Oper Dent [Prieiga per internetą]. 2013 m. rugsėjo 1 d. [žiūrėta 2021 m. sausio 16 d.];38(5):555–64.

URL: https://doi.org/10.2341/11-494-L

4. Rodrigues RV, Sampaio CS, Pacheco RR, Pascon FM, Puppin-Rontani RM, Giannini M. Influence of adhesive cementation systems on the bond strength of relined fiber posts to root dentin. J Prosthet Dent. 2017 m. spalio;118(4):493–9.

URL: https://doi.org/10.1016/j.prosdent.2017.01.006

5. Kaur J, Sharma N, Singh H. In vitro evaluation of glass fiber post. J Clin Exp Dent [Prieiga per internetą]. 2012 m. spalio 1 d. [žiūrėta 2021 m. sausio 18 d.];4(4):e204–9.

6. de Moraes AP, Cenci MS, de Moraes RR, Pereira-Cenci T. Current concepts on the use and adhesive bonding of glass-fiber posts in dentistry: a review. Appl Adhes Sci [Prieiga per internetą]. 2013 m. gruodžio 23 d. [žiūrėta 2021 m. sausio 18 d.];1(1):4.

URL: https://doi.org/10.1186/2196-4351-1-4

7. Mobilio N, Borelli B, Sorrentino R, Catapano S. Effect of fiber post length and bone level on the fracture resistance of endodontically treated teeth. Dent Mater J. 2013 m.;32(5):816–21. URL: https://www.jstage.jst.go.jp/article/dmj/32/5/32_2013-069/_article

8. Taneja S, Kumar P, Gupta N, Khan R. Influence of type of cement and their thickness on stress distribution at dentin-cement interface of computer-aided designed glass fiber post: A three-dimensional finite element analysis. J Conserv Dent JCD [Prieiga per internetą]. 2019 m. [žiūrėta 2021 m. sausio 18 d.];22(3):228–32.

9. Penelas AG, Piedade VM, Borges ACO da S, Poskus LT, da Silva EM, Guimarães JGA. Can cement film thickness influence bond strength and fracture resistance of fiber reinforced composite posts? Clin Oral Investig [Prieiga per internetą]. 2016 m. gegužės 1 d. [žiūrėta 2021 m. vasario 6 d.];20(4):849–55.

(30)

10. Ona M, Wakabayashi N, Yamazaki T, Takaichi A, Igarashi Y. The influence of elastic modulus mismatch between tooth and post and core restorations on root fracture. Int Endod J. 2013 m. sausio;46(1):47–52.

URL:https://www.researchgate.net/publication/229007579_The_influence_of_elastic_modulus_mis

match_between_tooth_and_post_and_core_restorations_on_root_fracture

11. Saskalauskaite E, Tam LE, McComb D. Flexural Strength, Elastic Modulus, and pH Profile of Self-etch Resin Luting Cements. J Prosthodont [Prieiga per internetą]. 2008 m. [žiūrėta 2021 m. vasario 7 d.];17(4):262–8.

URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1532-849X.2007.00278.x

12. Parčina I, Amižić, Baraba A. Esthetic Intracanal Posts. Acta Stomatol Croat [Prieiga per internetą]. 2016 m. birželio [žiūrėta 2021 m. vasario 7 d.];50(2):143–50.

13. Upadhyaya V, Bhargava A, Parkash H, Chittaranjan B, Kumar V. A finite element study of teeth restored with post and core: Effect of design, material, and ferrule. Dent Res J [Prieiga per internetą]. 2016 m. [žiūrėta 2021 m. vasario 7 d.];13(3):233–8.

14. Morgan LFDSA, Pinotti MB, Ferreira FM, Gomes GM, Silva GC, Albuquerque RDC, ir kt. Influence of light transmission through fiber posts: Quantitative analysis, microhardness, and on bond strength of a resin cement. Indian J Dent Res [Prieiga per internetą]. 2018 m. sausio 1 d. [žiūrėta 2021 m. vasario 6 d.];29(1):74.

URL:

https://www.ijdr.in/article.asp?issn=0970-9290;year=2018;volume=29;issue=1;spage=74;epage=80;aulast=Alves;type=0

15. Rocha AT, Gonçalves LM, Vasconcelos AJ de C, Matos Maia Filho E, Nunes Carvalho C, De Jesus Tavarez RR. Effect of Anatomical Customization of the Fiber Post on the Bond Strength of a Self-Adhesive Resin Cement [Prieiga per internetą]. T. 2017, International Journal of Dentistry. Hindawi; 2017 [žiūrėta 2021 m. sausio 30 d.]. p. e5010712.

URL: https://www.hindawi.com/journals/ijd/2017/5010712/

16. Meira J, Espósito C, Quitero M, Poiate I, Pfeifer C, Tanaka C, ir kt. Elastic modulus of posts and the risk of root fracture. Dent Traumatol Off Publ Int Assoc Dent Traumatol. 2009 m. birželio 1 d.;25:394–8.

URL:https://www.researchgate.net/publication/24444084_Elastic_modulus_of_posts_and_the_risk

_of_root_fracture

17. Mirmohammadi H, Salameh Z, Wesselink paul. Optimal resin cement thickness for fiber post cementation. 2011.

URL:https://www.researchgate.net/publication/266765693_Optimal_resin_cement_thickness_for_fi

ber_post_cementation

18. Novais VR, Rodrigues RB, Simamoto Júnior PC, Lourenço C-S, Soares CJ, Novais VR, ir kt. Correlation between the Mechanical Properties and Structural Characteristics of Different

(31)

Fiber Posts Systems. Braz Dent J [Prieiga per internetą]. 2016 m. vasario [žiūrėta 2021 m. vasario 7 d.];27(1):46–51.

URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_abstract&pid=S0103-64402016000100046&lng=en&nrm=iso&tlng=en

19. Comparative Evaluation of Fracture Resistance under Static and Fatigue Loading of Endodontically Treated Teeth Restored with Carbon Fiber Posts, Glass Fiber Posts, and an Experimental Dentin Post System: An In Vitro Study- ClinicalKey [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2021 m. kovo 25 d.].

URL:

https://www-clinicalkey-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/#!/content/playContent/1-s2.0-S0099239912007273?returnurl=https:%2F%2Flinkinghub.elsevier.com%2Fretrieve%2Fpii%2 FS0099239912007273%3Fshowall%3Dtrue&referrer=https:%2F%2Fpubmed.ncbi.nlm.nih.go v%2F

20. Guimaraes DDS, MSc, PhD I, Murillo DDS, MSc F, De Goes DDS, MSc, PhD M. Effect of Activation Mode on Flexural Strength and Elasticity Modulus of Dual Cure Resin Cements. Odovtos - Int J Dent Sci [Prieiga per internetą]. 2016 m. kovo 17 d. [žiūrėta 2021 m. kovo 25 d.];18(1):61.

URL: http://revistas.ucr.ac.cr/index.php/Odontos/article/view/23556

21. Marchionatti AME, Valli V, Wandscher VF, Monaco C, Baldissara P. Influence of elastic modulus of intraradicular posts on the fracture load of roots restored with full crowns. Rev Odontol UNESP [Prieiga per internetą]. 2017 m. rugpjūčio [žiūrėta 2021 m. kovo 24 d.];46(4):232–7.

URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1807-25772017000400232&lng=en&tlng=en

22. Spazzin AO, Galafassi D, de Meira-Júnior AD, Braz R, Garbin CA. Influence of Post and Resin Cement on Stress Distribution of Maxillary Central Incisors Restored with Direct Resin Composite. Oper Dent [Prieiga per internetą]. 2009 m. kovo 1 d. [žiūrėta 2021 m. kovo 24 d.];34(2):223–9.

URL: https://meridian.allenpress.com/operative-dentistry/article/34/2/223/107322/Influence-of-Post-and-Resin-Cement-on-Stress

23. Gopal S, Irodi S, Mehta D, Subramanya S, Govindaraju VK. Fracture Resistance of

Endodontically Treated Roots Restored with Fiber Posts Using Different Resin Cements- An In-vitro Study. J Clin Diagn Res JCDR [Prieiga per internetą]. 2017 m. vasario [žiūrėta 2021 m. kovo 25 d.];11(2):ZC52–5.

24. Sahin C, Ayyildiz S. INFLUENCE OF BONE LEVEL, POST LENGTH AND FERRULE HEIGHT ON FRACTURE RESISTANCE OF METAL AND GLASS-FIBER POSTS. Clin Dent Res. 2015 m. sausio 1 d.;3:87–94.

URL:https://www.researchgate.net/publication/294087972_INFLUENCE_OF_BONE_LEVEL_PO

ST_LENGTH_AND_FERRULE_HEIGHT_ON_FRACTURE_RESISTANCE_OF_METAL_AND _GLASS-FIBER_POSTS

(32)

25. Marcos R, Kinder G, Alfredo E, Quaranta T, Correr G, Cunha L, ir kt. Influence of the Resin Cement Thickness on the Push-Out Bond Strength of Glass Fiber Posts. Braz Dent J. 2016 m. spalio 1 d.;27:592–8.

URL: https://www.quintessence-publishing.com/deu/en/article/843109

26. Prado NAS, Ferreira R de S, Maurício MH de P, Paciornik S, de Miranda MS. Influence of the Cement Film Thickness on the Push-Out Bond Strength of Glass Fiber Posts Cemented in Human Root Canals. Int J Dent [Prieiga per internetą]. 2016 m. [žiūrėta 2021 m. kovo 25 d.];2016.

27. Ertas H, Kucukyilmaz E, Ok E, Uysal B. Push-out bond strength of different mineral trioxide aggregates. Eur J Dent [Prieiga per internetą]. 2014 m. [žiūrėta 2021 m. kovo 25 d.];8(3):348– 52.

28. Aksornmuang J, Nakajima M, Senawongse P, Tagami J. Effects of C-factor and resin volume on the bonding to root canal with and without fibre post insertion. J Dent. 2011 m.

birželio;39(6):422–9.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S030057121100073X

29. Elbanna K, Emam Z, El Sayed S. Assessment of Push Out Bond Strength and Cement Thickness for Oval Root Canals Restored with Different Post Techniques. Egypt Dent J [Prieiga per internetą]. 2019 m. spalio 1 d. [žiūrėta 2021 m. kovo 25 d.];65(4):3855–70. URL: https://edj.journals.ekb.eg/article_76034.html

30. Han T, Chen K, Cao R, Zheng T, Chen Z, Zhang X, ir kt. Influence of post-core material and cement peculiarities on stress of post-cores under ultrasonic vibration: a three-dimensional finite element analysis. Int Endod J [Prieiga per internetą]. 2020 m. [žiūrėta 2021 m. kovo 25 d.];53(12):1696–704.

URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/iej.13388

31. Monticelli F, Ferrari M, Toledano M. Cement system and surface treatment selection for fiber post luting. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2008 m.;8.