Greta Keršytė
5 kursas, 3 grupėCIRKONIO IR TITANO IMPLANTŲ PANAUDOJIMAS
KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE. SISTEMINĖ LITERATŪROS
APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas
Lektorius, Gintaras Janužis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
CIRKONIO IR TITANO IMPLANTŲ PANAUDOJIMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas) Greta Keršytė, 5 kursas, 3 grupė Lekt. dr. Gintaras Janužis
2020 m. balandžio 28 d. 2020 m. balandžio 28 d.
DARBAS ATLIKTAS VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „CIRKONIO IR TITANO IMPLANTŲ
PANAUDOJIMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 28 Greta Keršytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 28 Greta Keršytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 28 Gintaras Janužis
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų atitikimas
.Nr BMD dalys BMD vertinimo aspektai ir įvertinimas
. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei 0,2 0,1 0 reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei 0,2 0.1 0 reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
(1 balas) tikslas ir uždaviniai?
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai
8 parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, 0,4 0,2 0 publikavimo būklė ir pan.)
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų
9 bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių 0,2 0,1 0
Straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos atrankos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti
kriterijai ir
10 (paieškos metai; paskutinės paieškos data; 0,4 0,1 0
paieškos raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų metodai bei straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
strategija Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (3,4 balai)
11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei 0,4 0,2 0 taikoma, meta-analizei)?
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių
12 procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, 0,4 0,2 0 analizuojami veiksniai, rodikliai)?
supaprastinimai buvo daromi?
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų
14 tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija 0,2 0,1 0 buvo panaudota apibendrinant duomenis?
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai(santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų,
16 įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis 0,6 0,3 0 kiekvienoje atmetimo stadijoje?
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų
17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimtiduomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo 0,6 0,3 0
sisteminimas laikotarpis, tiriamųjų tipas)? bei analizė
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų
(2,2 balo) rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys
18 kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir 0,4 0,2 0 pasikliautinumo intervalai?
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenyslentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jųreikšmė? 0,4 0,2 0
aptarimas
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
(1,4 balo)
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus 0,2 0,1 0
Išvados tikslus ir uždavinius?
24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal 0,4 0,2 0
reikalavimus?
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; 0,2 0,1 0
Literatūros ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
28 sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas 0,2 0,1 0
(1 balas) moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamątemą? +0,2 +0,1 0
Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
31 rekomendacij susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
os
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės
32 metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta- +1 +0,5 0 regresija)?
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta- +2 +1 0 analizės rezultatai?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 psl. <15 psl. 34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) (-5
(-2 balai)
balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas
raštingumo klaidų?
39 Bendri Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5
balo
reikalavimai
40 Plagiato kiekis darbe >20% (nevert.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapiųnumeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5
balo Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra
-0,5 42 logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių -0,2 balo
balo pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų irsantrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
TURINYS
SANTRAUKA... 10
SUMMARY... 11
SANTRUMPOS...…... 12
ĮVADAS……... 13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA.... 15
1.1.Protokolas ir bioetikos centro leidimas... 15
1.2.Pagrindinis klausimas... 15 1.3.Šaltiniai... 15 1.4.Paieška... 15 1.5.Atranka... 16 1.6.Įtraukimo/atmetimo kriterijai... 16 1.7.Duomenų analizė... 16
1.8.Sisteminių klaidų rizikos vertinimas... 17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ... 18
2.1.Duomenų paieškos rezultatai... 18
2.2.Sisteminių klaidų rizikos vertinimas... 18
2.3.Įtrauktų studijų populiacijos charakteristikos... 18
2.4.Įtrauktų studijų metodika... 18
2.5.Įtrauktose studijose naudoti vertinimo kriterijai... 19
2.6.Įtrauktų studijų rezultatų apžvalga... 19
REZULTATŲ APTARIMAS... 22
IŠVADOS... 24
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 25
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 26
CIRKONIO IR TITANO IMPLANTŲ PANAUDOJIMAS
KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE. SISTEMINĖ LITERATŪROS
APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Implanto medžiaga daro didelę įtaką osteointegracijai bei
klinikinių rezultatų ilgaamžiškumui. Šio darbo tikslas yra apžvelgti ir susisteminti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią implantacijos sėkmingumą naudojant cirkonio ir titano implantus.
Medžiaga ir metodai: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta PubMed (Medline) ir Embase duomenų
bazėse naudojant šiuos raktažodžius: ((„dental“) OR („oral“)) AND ((„implants“) OR („implantation“) OR („implantology“)) AND ((„zirconia“) OR („zirconium oxide“)) AND („titanium“). Ieškota tyrimų, publikuotų nuo 2009 rugsėjo 1 dienos iki 2019 rugsėjo 1 dienos, kuriuose lyginamas cirkonio ir titano implantų panaudojimas klinikinėje praktikoje.
Rezultatai: Į literatūros apžvalgą įtraukti 5 tyrimai, kurie atitiko įtraukimo/atmetimo kriterijus. Iš viso
įsriegti 537 implantai (296 cirkonio, 241 titano) 132 pacientams. Viename tyrime rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (P=0.046) tarp apnašų indekso reikšmių bei koreliacija tarp 4 citokinų (Il-1RA, Il-8, G-CSF, MIP-1β). Bakterijų Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Staphylococcus aureus kiekiai vagelėse aplink cirkonio ir titano implantus buvo laikomi neigiamais, nes jų buvo mažiau nei nustatyta reikšmė (Cq<35). Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp PES reikšmių (P=0.004), kas rodo, kad titano implantai gali keisti dantenų spalvą. 2 tyrimai rado statistiškai reikšmingus skirtumus tarp MBL reikšmių ir įrodė, kad kraštinio kaulo pokyčiai yra didesni cirkonio implantų grupėje.
Išvados: Naudojant cirkonio implantus nepastebimi spalvos pokyčiai ties dantenų kraštu, tačiau
kraštinio kaulo nutirpimas yra didesnis negu naudojant titano implantus. Patogeninių bakterijų kiekis vagelėje aplink implantą yra mažas ir tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė. Implantacijos sėkmės rodiklis titano grupėje yra aukštesnis negu cirkonio, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
CLINICAL PERFORMANCE OF ZIRCONIA AND TITANIUM
IMPLANTS. A SYSTEMATIC REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Implant material has an impact on osseointegration
and long-term clinical results. The aim of this study is to review scientific literature that analysed success of implantation when using zirconia and titanium implants.
Material and methods: The literature search was performed in PubMed (Medline) and Embase
databases using these keywords: ((„dental“) OR („oral“)) AND ((„implants“) OR („implantation“) OR („implantology“)) AND ((„zirconia“) OR („zirconium oxide“)) AND („titanium“). Studies, published between September 1st of 2009 and September 1stof 2019, were included. Clinical trials, where the clinical performance of zirconia and titanium implants was compared, were selected for the systematic review.
Results: 5 studies have met inclusion/exclusion criteria and were included in the study. In total 537
implants were placed (296 zirconia, 241 titanium) to 132 patients. One study has found statistically significant difference (P=0.046) between plaque index scores and correlation in the expression of 4 cytokines (Il-1RA, Il-8, G-CSF, MIP-1β). Levels of bacteria Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Staphylococcus aureus in sulcus around zirconia and titanium implants were considered negative because results were below the range of detection (Cq<35). There was statistically significant difference between PES score (P=0.004) which shows that titanium implants might change the colour of gingiva. 2 studies have found statistically significant difference in MBL score which proves that marginal bone level changes are bigger in zirconia group.
Conclusions: Zirconia implants do not cause colour changes near the gingiva margin, however marginal
bone level tends to decrease more than in titanium group. Level of pathogenic bacteria in the peri-implant sulci is low and there was no difference between the study groups. Success score of implantation is higher in titanium group than zirconia, however, the difference was not statistically significant.
SANTRUMPOS
PI – apnašų indeksas GI – dantenų indeksas PD – zondavimo gylis
BOP – kraujavimas zondavimo metu PV – implanto stabilumas
PES – dantenų rausvos spalvos estetikos balas MBL – kraštinio kaulo lygis
ĮVADAS
Dantų eilių defektų atkūrimas implantais - tai jau senai naudojamas gydymo metodas odontologijoje. Šiuo metu „auksiniu standartu“ yra laikomi iš titano pagaminti implantai, vis dėlto yra įrodymų, kad jie gali koroduoti, kai stebimas deguonies deficitas, žemas pH ar, kai yra veikiami mechaninės įtampos. Pacientai, kurie yra alergiški nikeliui, aliuminiui, kobaltui, turi didelę riziką netoleruoti ir titano [1]. Pagrindiniai nusiskundimai aprašomi literatūroje tai - eritemos veide, audinių hiperplazija, nespecifinės autoimuninės reakcijos [2 – 4]. Be to, dėl savo pilkos spalvos, titanas gali būti netinkamas naudojimui estetinėse zonose, ypač ten, kur stebimas plonas dantenų biotipas, nes gali matytis pilka metalo spalva [5]. Tad vis didėjant pacientų ir gydytojų susirūpinimui dėl titano trūkumų, imtasi ieškoti alternatyvų [6 – 10]. Manoma, kad cirkonis yra geras pasirinkimas dėl jo baltos spalvos, kuri yra panašaus atspalvio kaip dantis, tad šis metalas yra tinkamas naudoti priekinėse dantų grupėse. Keletas tyrimų taip pat įrodė, kad implantai, pagaminti iš cirkonio, gali atlaikyti dideles kramtymo jėgas [11 – 14], o tiriant jų naudojimą gyvūnų kauluose buvo pastebėta panaši pirminės osteointegracijos sėkmė kaip ir naudojant titano implantus [15, 16]. Osteointegracija – tai pagrindinis implantų sėkmės rodiklis, kuris priklauso nuo minkštųjų ir kietųjų audinių atsako į medžiagą [17]. Makrofagai ir kitos imuninės ląstelės produkuoja citokinus, kurie stimuliuoja kaulo remodeliacijoje dalyvaujančias ląsteles [18, 19]. Tad citokinai, esantys vagelės skystyje, parodo imuninį atsaką ir pokyčius audiniuose aplink implantą [20]. Citokinų išskyrimas, osteogeninių ląstelių proliferacija, diferenciacija, genų ekspresija priklauso nuo implantų paviršiaus modifikacijų bei cheminės sudėties [21, 22]. 2 tyrimai parodė, kad minkštuosiuose audiniuose aplink cirkonio implantus buvo rasta mažiau uždegiminių ląstelių negu aplink titano [23, 24]. Taip pat kitas tyrimas nagrinėjo bakterijų kiekius ant metalų diskų ir buvo įrodyta, kad cirkonio diskai turėjo mažesnį kolonizacijos potencialą lyginant su titano diskais [25]. Tad galima spręsti, kad uždegiminiai procesai ir bakterijos yra mažiau linkusios kauptis ant cirkonio, todėl jų sėkmės rodiklis turėtų būti didesnis. Apžvelgus šiuo metu turimas studijas, cirkonio implantų sėkmė svyruoja nuo 74 – 98% 12 – 56 mėnesių laikotarpyje [26]. Kaip ir ant dantų, susikaupęs apnašas ant implantų sukelia uždegimą minkštuosiuose audiniuose [27, 28] ir jei nėra kontroliuojamas, gali komplikuotis kaulo tirpimu [29 – 31]. Apskaičiuota, kad apie 20% pacientų, kuriems buvo įsriegti titano implantai, 5 – 10 metų laikotarpyje išsivystė periimplantitas [32]. Periimplantitas yra apibrėžiamas kaip patologinis uždegiminis procesas, kuris lemia minkštųjų ir kietųjų audinių praradimą aplink implantą [32, 33]. Būtent biofilmas ir yra vienas iš pagrindinių šios ligos etiologinių faktorių [34]. Tad mokslininkai stengiasi išsiaiškinti, kas lemia jų akumuliaciją ir kaip būtų galima sumažinti ligos atsiradimą. Yra tyrimų, kurie grindžia, kad bakterijų prilipimas prie medžiagos priklauso nuo implanto paviršiaus šiurkštumo ir paviršiaus laisvos energijos [35, 36], tačiau kiti teigia, kad medžiagos tipas ir cheminė
sudėtis daro įtaką biofilmo formavimuisi ant implantų paviršiaus [37]. Kaip galima matyti, šiuo metu yra nemažai atlikta tyrimų laboratorijose ir su gyvūnais, kurie grindžia cirkonio kaip metalo pranašumus lyginant su titanu. Tad šios sisteminės analizės tikslas ir yra išsiaiškinti, ar tikrai cirkonis yra geresnė medžiaga implantams gaminti, ir ar implantacijos sėkmės rodikliai yra aukštesni negu naudojant iš titano pagamintus implantus.
Darbo tikslas:
Apžvelgti ir susisteminti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią implantacijos sėkmingumą naudojant cirkonio ir titano implantus.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti titano ir cirkonio galimą įtaką kaulo ir minkštųjų audinių morfologiniams pokyčiams 2. Palyginti patogeninių bakterijų keliamą uždegimą greta titano ir cirkonio implantų
3. Išsiaiškinti, kaip skiriasi implantacijos rezultatai naudojant cirkonį ir titaną
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
1.1 Protokolas ir bioetikos centro leidimas
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-69 (1 paveikslas priede). Sisteminė mokslinės literatūros paieška ir duomenų analizė atlikta laikantis PRISMA kriterijų [38].
1.2 Pagrindinis klausimas
Pagrindinio klausimo formuluotė pagal PICO metodiką:
P (angl. Population): pacientai, kuriems buvo įsriegti cirkonio ir/ar titano implantai I (angl. Intervention): implantacija naudojant cirkonio ir/ar titano implantus
C (angl. Comparison): cirkonio ir titano implantų klinikiniai rezultatai O (angl. Outcome): cirkonio ir titano implantų osteointegracija
Pagrindinis klausimas: Ar cirkonio ir titano implantų sėkmės rodikliai yra vienodi?
1.3 Šaltiniai
Mokslinės literatūros paieška atlikta naudojant PubMed (Medline) ir Embase duomenų bazes. Papildomos literatūros ieškota atrinktų straipsnių literatūros šaltiniuose.
1.4 Paieška
Paieškos metu buvo naudojami šie raktiniai žodžiai: ((„dental“) OR („oral“)) AND
((„implants“) OR („implantation“) OR („implantology“)) AND ((„zirconia“) OR („zirconium oxide“)). Ieškota klinikinių tyrimų atliktų su žmonėmis, publikuotų anglų kalba nuo 2009 rugsėjo 1 dienos iki 2019 rugsėjo 1 dienos.
1.5 Atranka
Mokslinė literatūra buvo atrinkta 3 etapais: 1. Atlikta straipsnių atranka pagal pavadinimą 2. Perskaitytos atrinktų straipsnių santraukos
3. Perskaityti įtraukimo/atmetimo kriterijus atitinkančių straipsnių pilni tekstai
1.6 Įtraukimo/atmetimo kriterijai
Įtraukimo kriterijai:
• Klinikiniai tyrimai su žmonėmis
• Tyrime dalyvavusiems pacientams yra daugiau nei 18 metų • Sveiki pacientai, nesergantys bendrinėmis ligomis
• Tyrime naudojami dviejų rūšių implantai: cirkonio ir titano
Atmetimo kriterijai:
• Sisteminė literatūros apžvalga • Tyrimai atlikti su gyvūnais • Tyrimai laboratorijose • Atvejo analizė
• Į tyrimą įtraukti pacientai, turintys bendrinių ligų • Gydymui naudoti vienos rūšies implantai
• Rezultatuose nėra palyginimo su kita implantų rūšimi
1.7 Duomenų analizė
Informacija buvo susisteminta kaupiant šiuos kriterijus: • Autorius • Publikacijos metai • Tyrimo tipas • Imties dydis • Tiriamoji medžiaga • Matuoti kriterijai 16
• Įvertinimo metodas • Rezultatai
Rezultatų vertinimui bei lyginimui pagrindiniais kintamaisiais laikyti šie analizės duomenys: • Apnašų indeksas
• Dantenų indeksas • Zondavimo gylis
• Kraujavimas zondavimo metu
• 12 citokinų (Il-1β, Il-1RA, Il-6, Il-8, Il-17, FGF, G-CSF, GM-CSF, IFN-γ, MIP-1β VEGF, TNF-α)
• 3 bakterijų kiekiai (Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Staphylococcus aureus) • Sėkmės rodiklis
• Išlikimo rodiklis • Implanto stabilumas
• Dantenų rausvos spalvos estetikos balas • Kraštinio kaulo lygis
1.8 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Pagal Cochrane sisteminių apžvalgų ir intervencijų vadovą buvo atliktas sisteminių klaidų rizikos vertinimas [39]. Vertinimas atliktas pritaikius šiuos kriterijus:
• Atsitiktinio eiliškumo generavimas • Paskirstymo slėpimas
• Dalyvių ir personalo informavimas • Baigčių vertinimas
• Nepilni duomenys • Selektyvūs rezultatai • Kitos paklaidos
Atsižvelgiant į rezultatus straipsniai buvo suskirstyti į 3 sisteminių klaidų rizikos grupes: 1. Didelės
2. Vidutinės 3. Mažos
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Straipsnių paiešką atliko vienas tyrėjas Medline ir Embase duomenų bazėse, kuriose buvo rasti 1207 straipsniai. Aktyvavus filtrus, atrinkta 411 straipsnių, iš kurių 100 tiko pagal pavadinimą. Kito duomenų atrankos etapo metu buvo perskaitytos šių 100 straipsnių santraukos ir atrinkta 30 straipsnių. Perskaičius 30 tyrimų pilnus tekstus, atrinkti 5 straipsniai [40 – 44], kurie atitiko įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Duomenų paieškos procesas pavaizduotas 2 paveiksle priede.
2.2 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Straipsniai ir jų sisteminių klaidų rizikos vertinimo kriterijai pateikti 1 lentelėje priede. 1 straipsnis priklauso aukštai rizikos grupei [40], 2 straipsniai [41, 44] buvo priskirti vidutinei ir kiti 2 straipsniai [42, 43] - žemai rizikos grupėms. Analizuojant tyrimų metodikas nebuvo rasta informacijos apie duomenų slėpimą nuo gydytojų, kurie sriegė implantus. Tik 2 tyrimuose [42, 43] rezultatai buvo vertinami nepriklausomų asmenų. Be to, nei vienoje studijoje nebuvo nustatyto minimalaus pacientų imties skaičiaus prieš tyrimą.
2.3 Įtrauktų studijų populiacijos charakteristikos
Susumavus pacientų imtį, iš viso tyrimuose dalyvavo 132 pacientai, kuriems buvo įsriegti 537 implantai (296 cirkonio, 241 titano). Tyrimuose negalėjo dalyvauti žmonės, kurie sirgo sisteminėmis ligomis, daug rūkė ar turėjo kitą, komplikacijų riziką didinančią būklę. Vidutinė tyrimų trukmė buvo 62 savaitės (trumpiausia 24 savaitės, ilgiausia 96 savaitės). Studijų charakteristikos pateiktos 2 lentelėje priede.
2.4 Įtrauktų studijų metodika
2 tyrimuose [40, 42] cirkonio ir titano implantai buvo naudojami atkurti dalinius dantų eilių defektus. Pacientams, priklausomai nuo defekto, buvo įsriegti 1 arba keli implantai, ant kurių buvo
pricementuotos atramos ir uždėti pavieniai vainikėliai. 3 tyrimai [41, 43, 44] tyrė bedančius pacientus, kurie buvo protezuoti pilnais išimamais protezais. Šiuose tyrimuose buvo naudojami vienatūriai implantai su rutulio formos atrama, ant kurios buvo tvirtinamas protezas. Tyrimuose dalyvavusiems žmonėms iš viso buvo įsriegta po 7 implantus: 4 implantai buvo įsriegti viršutiniame žandikaulyje (3 alveolinėje ataugoje ir 1 gomuryje) bei 3 implantai - apatinio žandikaulio alveolinėje ataugoje.
4 tyrimuose [40, 41, 43, 44] naudotų titano implantų paviršius buvo išėsdintas rūgštimi ir apdirbtas smėliasrove (SLA). Šių implantų paviršiaus šiurkštumas buvo tarp 1-2 μm. Norbert Cionca ir bendraautoriai [40] tyrė 2 skirtingus cirkonio implantų paviršius: apdirbtą smėliasrove bei apdirbtą smėliasrove ir išėsdintą rūgštimi (SLA), o 3 studijos [41, 43, 44] naudojo cirkonio implantus, kurių paviršius buvo apdirbtas rūgštimi (šiurkštumas 0.5-0.8 μm). 2 studijose [41, 42] įsriegti itriu stabilizuoti cirkonio oksido implantai (Y-TZP), 1 studijoje [40] naudoti implantai buvo pagaminti iš cirkonio oksido (ZrO2-ATZ-Bio-HIP), o kitose [43, 44] - apie tikslią cirkonio implantų sudėtį nebuvo informacijos. Nei vienoje studijoje [40-44] nebuvo aprašyta tiksli titano implantų sudėtis. Tyrimuose naudotų implantų charakteristikos pateiktos 3 lentelėje priede.
2.5 Įtrauktose studijose naudoti vertinimo kriterijai
Cirkonio ir titano implantų lyginimui tyrimuose buvo naudoti klinikiniai ir laboratoriniai ištyrimai. Klinikinį vertinimą atliko 4 studijos [40, 42, 43, 44], o laboratorinį - 2 studijos [40, 41]. Tyrimuose naudoti vertinimo kriterijai ir jų interpretacijos pateiktos 4 lentelėje priede.
2.6 Įtrauktų studijų rezultatų apžvalga
Norbert Cionca ir bendraautorių tyrime [40] dalyvavo 36 pacientai, kuriems buvo įsriegti 36 cirkonio implantai. 9 žmonės (25%) jau turėjo po 1 titano implantą iš anksčiau, tad šie buvo panaudoti kaip palyginamoji grupė. Implantai buvo vertinami praėjus 2.2 ± 0.75 metų. Statistiškai reikšmingo
skirtumo nebuvo rasta lyginant dantenų indeksą, zondavimo gylį, kraujavimą zondavimo metu. Vidutinis apnašų indeksas cirkonio grupėje buvo 0.20 ± 0.29, o titano grupėje 0.81 ± 0.86. Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (P = 0.046). Tai rodo, jog cirkonis turi mažesnį polinkį kaupti apnašas. Lyginant 12 citokinų (Il-1β, Il-1RA, Il-6, Il-8, Il-17, FGF, G-CSF, GM-CSF, IFN-γ, MIP-1β VEGF, TNF-α), statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta tarp cirkonio ir titano grupių, tačiau 4 (Il-1RA,
Il-8, G-CSF, MIP-1β) citokinai reikšmingai statistiškai koreliavo.
Allauddin Siddiqi ir bendraautorių tyrimas [41] buvo skirtas nustatyti, ar patogeniniai organizmai egzistuoja bedančiame žandikaulyje praėjus 6 mėnesiams po implantacijos. Iš viso buvo tirti 72 mėginiai siekiant nustatyti Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Staphylococcus aureus kiekius: 25 mėginiai nuo liežuvio prieš implantų įsriegimą (12 cirkonio grupėje, 13 titano grupėje), 23 mėginiai nuo liežuvio praėjus 6 mėnesiams po implantų įsriegimo (11 cirkonio grupėje, 12 titano grupėje), 24 mėginiai iš vagelės aplink implantą praėjus 6 mėnesiams po implantacijos (12 cirkonio grupėje, 12 titano grupėje). Visi tirti mėginiai parodė, jog bakterijų lygiai buvo mažesni nei nustatyta reikšmė (Cq < 35), tad rezultatai buvo laikomi neigiamais. Apibendrinant duomenis, gauta išvada, jog praėjus 6 mėnesiams po implantacijos patogeninių mikroorganizmų kiekis burnoje yra labai mažas ir nei cirkonis, nei titanas neturi įtakos jų atsiradimui. Manoma, kad implantacija įpareigojo pacientus palaikyti gerą burnos higieną, todėl buvo gauti tokie rezultatai.
Michael Payer ir bendraautorių tyrime [42] dalyvavo 22 pacientai, kuriems buvo įsriegta 16 itriu stabilizuotų cirkonio implantų ir 15 titano implantų. Po 8 mėnesių buvo prarastas vienas cirkonio implantas. 2 metų laikotarpyje sėkmės rodiklis cirkonio implantų grupėje buvo 93.3%, o titano implantų grupėje 100%. Lyginant klinikinius parametrus, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta tarp apnašų indekso, kraujavimo zondavimo metu bei lyginant implantų stabilumą. Statistiškai reikšmingas skirtumas (P=0.004) buvo gautas vertinant PES, kas rodo, kad cirkonio implantai nekeitė rausvos dantenų spalvos, todėl yra labiau tinkami naudoti priekinėje dantų grupėje. Vertinant radiologinius parametrus, galima teigti, kad kraštinio kaulo lygis abejose grupėse statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo pradinių parametrų. Cirkonio implantų grupėje po 24 mėnesių kraštinio kaulo lygis buvo sumažėjęs 1.48 ± 1.05 mm, o titano implantų grupėje 1.43 ± 0.67 mm. Lyginant kraštinio kaulo pokytį tarp tiriamųjų grupių, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo.
Reham B. Osman ir bendraautorių tyrime [43] buvo išanalizuoti 129 implantai: 56 titano ir 73 cirkonio. Iš viso studijoje dalyvavo 24 žmonės, tačiau 5 pacientai nebaigė tyrimo, todėl buvo prarasti 35 implantai. Cirkonio implantų grupėje nesėkmingai osteointegravosi 21 implantas (28.7%), o titano implantų grupėje 10 implantų (17.8%), tad išlikimo rodikliai abejose grupėse buvo atitinkami 71.2% ir 82.1%. Šiame tyrime implantacijos rezultatas buvo vertinamas pagal 4 kriterijus: sėkmė, išlikimas, neįtraukti atvejai, nesėkmės. Sėkmingų atvejų skaičius tarp grupių beveik nesiskyrė (cirkonio implantų grupėje 57.5%, titano implantų grupėje 57.1%). Vertinant kaulo pokyčius po 24 mėnesių, mažesnis kraštinio kaulo praradimas buvo pastebėtas titano implantų imtyje 0.18 ± 0.47 mm negu cirkonio, kur reikšmė buvo 0.42 ± 0.40 mm. Šis skirtumas tarp tiriamųjų grupių buvo statistiškai reikšmingas (P =0.009).
Allauddin Siddiqi ir bendraautorių studijoje [44] dalyvavo 21 žmogus, tačiau tiktai 19 žmonių pabaigė tyrimą ir buvo sekami 48 savaites. Iš viso pacientams buvo įsriegta 150 implantų, tačiau dėl 3 pacientų pasitraukimo iš tyrimo, 21 implantas nebuvo įtrauktas į galutinius rezultatus. Į alveolinę ataugą iš viso buvo įsriegti 128 implantai (60 titano, 68 cirkonio). 40 (66.7%) titano implantų buvo laikomi sėkmingais, o 7 (11.7%) - nesėkmingais. Cirkonio implantų grupėje 46 (67.7%) atvejų buvo sėkmingi, o 16 (23.5%) implantų buvo prarasti. Šis skirtumas tarp tiriamųjų grupių nėra statistiškai reikšmingas. Gomuryje iš viso buvo įsriegti 22 implantai (10 titano, 12 cirkonio). 5 titano grupėje (50%) ir 6 cirkonio grupėje (50%) buvo laikomi sėkmingais. Apibendrinus duomenis iš viso cirkonio grupėje 21 implantas buvo laikomas nesėkmingu, o titano grupėje – 10 implantų. Taip pat pacientams buvo atlikti radiologiniai tyrimai, kurių metu buvo vertinamas kraštinio kaulo kiekis. Cirkonio implantų grupėje buvo prarasta 0.25 ± 0.22 mm, o titano implantų grupėje 0.22 ± 0.34 mm kraštinio kaulo praėjus 24 mėnesiams po implantacijos. Skirtumas tarp dviejų grupių buvo statistiškai reikšmingas (P=0.02). Be to, studijoje pastebėta, kad plonas kortikalinio kaulo storis daro neigiamą įtaką pirminei osteointegracijai. Šie rezultatai buvo pastebėti naudojant tiek cirkonio (rho=0.79, P=0.01), tiek titano implantus (rho=0.97, P<0.01).
REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus šią sisteminę apžvalgą galima teigti, kad cirkonio implantai gali būti laikomi alternatyva titano implantams ir yra tinkami naudojimui klinikinėje praktikoje. Norbert Cionca ir bendraautorių tyrimas [40] įrodė, jog PI reikšmės naudojant cirkonio implantus yra statistiškai reikšmingai mažesnės nei titano, tad galima manyti, jog cirkonis yra mažiau imlus mikroorganizmams. Visgi šiuos rezultatus paneigia Michael Payer ir bendraautorių tyrimas [42], kuriame statistiškai reikšmingo skirtumo tarp PI reikšmių nebuvo. Taip pat vienoje studijoje [40] buvo pastebėta koreliacija tarp citokinų ir įsriegtų implantų, kas reiškia, jog žmogaus organizme nepriklausomai nuo to, kokios medžiagos implantas buvo įsriegtas, vyko uždegiminė reakcija iškart po implantacijos. Yra tyrimų [45 - 47], kurie ankstyvą citokinų egzistavimą sieja su ateityje atsirandančiu periodontitu ir periimplantitu, tačiau norint daryti galutines išvadas, reiktų atlikti didesnį tyrimą, siekiant nustatyti, kurie citokinai iš tiesų dalyvauja uždegimo procese ir kaip tai susiję su implanto medžiaga, paviršiumi ir forma. Sąsajos su uždegiminiais procesais ieškojo ir Allauddin Siddiqi ir bendraautoriai [41], kurie tyrė mikrobiotos pasikeitimus bedančiame žandikaulyje. Vis dėlto rezultatas buvo neigiamas ir buvo įrodyta, kad nepriklausomai nuo to, koks implantas naudojamas, patogeninių bakterijų burnoje beveik nėra net ir praėjus 6 mėnesiams po implantacijos. Šio tyrimo trūkumas yra tas, kad pacientai buvo sekami trumpą laiką. Jei pacientai būtų buvę sekami 10 metų laikotarpyje, galbūt būtų atsiradę didesni mikrobiotos pokyčiai, nes yra autorių [48], kurie įrodė, kad bakterijų kolonizacija priklauso nuo implanto formos, medžiagos ir paviršiaus apdirbimo. Be to, keletas tyrimų [49, 50] nustatė ryšį tarp P. gingivalis, T. forsythia ir periimplantito. S. aureus nors ir nėra laikomas vienu iš pagrindinių periodontologinių ligų sukėlėjų, yra autorių [51, 52], kurie taip pat sieja šios bakterijos atsiradimą periimplantito metu.
Kaip buvo galima matyti iš Allauddin Siddiqi ir bendraautorių tyrimo [44], tiek cirkonio, tiek titano implantų išlikimo rodiklis gomuryje buvo 50%, o alveolinėje ataugoje sėkmės rodikliai buvo aukštesni – cirkonio implantų grupėje 67.6%, o titano implantų grupėje 66.7%. Iš visų šioje sisteminėje apžvalgoje analizuotų tyrimų [40 - 44], pastarajame rezultatai buvo prasčiausi, kam galėjo daryti įtaką implantacijos protokolas, gydytojų patirtis ir pacientų asmeninės higienos ypatumai. Michael Payer ir bendraautorių tyrime [42] sėkmės rodiklis siekė 93.3% cirkonio bei 100% titano implantų grupėse. Šiame tyrime statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant minkštųjų ir kietųjų audinių pokyčius tarp tiriamųjų grupių nebuvo. Vienintelis rodiklis, kuris statistiškai reikšmingai skyrėsi (P=0.004) – PES. Tai įrodo, kad cirkonio implantai yra labiau tinkami naudojimui priekinėse dantų grupėse ploną dantenų biotipą turintiems pacientams. Priešingai, naudojant titano implantus kartais stebimas patamsėjimas ties dantenų kraštu. Dar vienas svarbus skirtumas rastas tarp tiriamųjų grupių – tai kraštinio kaulo lygio pokyčiai. 2 tyrimuose [43, 44] buvo gautas vienodas rezultatas – naudojant titano implantus stebimas
mažesnis kaulo nutirpimas. Pagal AlFarraj ir kiti [53] tai yra susiję su medžiagos elastingumu: cirkonio rigidiškumas yra 220 GPa, o titano – beveik perpus mažesnis 104 GPa. Dėl mažesnio cirkonio elastingumo, kramtymo metu ties implantu atsiranda didesnė įtampa kraštiniame kaule, todėl stebima ryškesnė rezorbcija. Tačiau ne tik medžiaga, bet ir paties kaulo struktūra gali daryti įtaką šiems pokyčiams. Reham B. Osman ir bendraautorių tyrime [43] buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamųjų grupių analizuojant kraštinio kaulo pokyčius apatiniame žandikaulyje. Manoma, kad tai yra susiję su žandikaulių topografija, spongiozinio ir kompaktinio kaulo santykiu bei kraujotaka. Didesnis kompaktinio kaulo buvimas lemia geresnius rezultatus, pirminį stabilumą ir pirminę osteointegraciją. Tai patvirtino ir Allauddin Siddiqi ir bendraautorių atliktas tyrimas [44], kuriame net 50% implantų buvo prarasta gomurio srityje. Kai kurie autoriai [54] nesėkmes gomuryje sieja su lenkta viršutinio žandikaulio ataugos forma. Be to, implantams įsriegti dažnai naudojama belopė chirurginė technika. Tai didina audinių traumavimo riziką, nes vanduo tiesiogiai negali pasiekti kaulo, todėl įvyksta audinių perkaitinimas.
Reiktų pripažinti, kad atlikta sisteminė apžvalga turi nemažai trūkumų, tad išvados turėtų būti vertinamos kritiškai. Pirmiausia, apžvelgti tik 5 tyrimai, kurių metodika, vertinimo kriterijai ir sekimo periodai labai skyrėsi. Tiriamųjų grupės skyrėsi imtimi bei ne visi tyrimai suteikė informacijos apie tikslią implantų sudėtį, paviršiaus apdirbimą ir jo šiurkštumą. Taip pat trūksta duomenų apie tai, kaip implantai reaguoja į kramtymo jėgas po protezavimo 5 - 10 metų laikotarpyje ir kaip jų ilgaamžiškumas priklauso naudojant skirtingus kaulo pakaitalus ar kitas medžiagas implantacijos metu. Taip pat didelės reikšmės rezultatams turi priešingas dantų lankas, protezavimo metodai bei implantacijos vieta – viršutinis ar apatinis žandikaulis, priekinė ar šoninėje dantų grupė. Implantacijos sėkmė negali būti vertinama atsižvelgiant tik į vieno implanto sėkmę, tam tūrėtų būti pateiktas kompleksinis vertinimas. Norint pateikti gydytojams praktines rekomendacijas, reiktų atlikti daugiau klinikinių tyrimų siekiant palyginti cirkonio ir titano implantų naudojimą. Atsižvelgiant į gautus duomenis, galima teigti, kad cirkonio implantai gali būti naudojami klinikinėje praktikoje, tačiau jų naudojimas turėtų būti limituotas dėl stebimo kraštinio kaulo tirpimo. Visgi, jei žmogus turi alergiją titanui, cirkonis gali būti gera alternatyva.
IŠVADOS
1. Naudojant cirkonio implantus nepastebimi spalvos pokyčiai ties dantenų kraštu, tačiau kraštinio kaulo nutirpimas yra didesnis negu naudojant titano implantus
2. Patogeninių bakterijų kiekis burnoje 6 mėnesių laikotarpyje po implantacijos yra mažas. Taip yra dėl to, jog pacientai jaučiasi įpareigoti palaikyti gerą burnos higieną. Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Staphylococcus aureus kiekiai aplink titano ir cirkonio implantus statistiškai reikšmingai nesiskyrė
3. Implantacijos sėkmės rodiklis titano grupėje yra aukštesnis, tačiau skirtumas tarp tiriamųjų grupių nėra statistiškai reikšmingas
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Šios sisteminės apžvalgos rezultatai rodo, kad cirkonio implantai gali būti naudojami klinikinėje praktikoje, tačiau reiktų atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis norint išsiaiškinti šios medžiagos panaudojimo galimybes ir rezultatų ilgaamžiškumą. Šiuo metu „auksiniu standartu“ turėtų būti laikomi iš titano pagaminti implantai, kurių sėkmės rodiklis yra aukštesnis, o pokyčiai kraštiniame kaule yra mažesni. Cirkonis gali būti gera alternatyva tuo atveju, jei pacientas yra alergiškas titanui ar dėl tam tikrų priežasčių jo naudojimo atsisako. Taip pat jei jo burnoje stebimas plonas dantenų biotipas ir neįmanomos dantenų plastikos procedūros, reiktų apmąstyti implanto medžiagos pasirinkimo galimybes.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kim KT, Eo MY, Nguyen TTH, Kim SM. General review of titanium toxicity. Int J Implant Dent. 2019;5(1):10.
2. Yan H, Afroz S, Dalanon J, Goto N, Hosoki M, Matsuka Y. Metal allergy patient treated by titanium implant denture: A case report with at least 4-year follow-up. Clin Case Rep. 2018;6(10):1972–1977. 3. Christensen TJ, Samant SA, Shin AY. Making sense of metal allergy and hypersensitivity to metallic
implants in relation to hand surgery. J Hand Surg Am. 2017;42(9):737-746.
4. Hosoki M, Nishigawa K, Miyamoto Y, Ohe G, Matsuka Y. Allergic contact dermatitis caused by titanium screws and dental implants. J Prosthodont Res. 2016;60(3):213-9.
5. Ferrari M, Carrabba M, Vichi A, Goracci C, Cagidiaco MC. Influence of Abutment Color and Mucosal Thickness on Soft Tissue Color. Int J Oral Maxillofac Implants. 2017;32(2):393–399. 6. Sivaraman K, Chopra A, Narayan Al, Balakrishnan D. Is zirconia a viable alternative to titanium for
oral implant? A critical review. J Prosthodont Res. 2018;62(2):121-133.
7. Fage SW, Muris J, Jakobsen SS, Thyssen JP. Titanium: a review on exposure, release, penetration, allergy, epidemiology, and clinical reactivity. Contact Dermatitis. 2016;74(6):323-45.
8. Hosoki M, Nishigawa K, Tajima T, Ueda M, Matsuka Y. Cross-sectional observational study exploring clinical risk of titanium allergy caused by dental implants. J Prosthodont Res. 2018;62(4):426-431.
9. Prikrylova J, Prochazkova J, Podzimek S. Side Effects of Dental Metal Implants: Impact on Human Health (Metal as a Risk Factor of Implantologic Treatment). Biomed Res Int. 2019;2019:2519205. 10. De Graaf NPJ, Feilzer AJ, Kleverlaan CJ, Bontkes H, Gibbs S, Rustemeyer T. A retrospective study on titanium sensitivity: Patch test materials and manifestations. Contact Dermatitis. 2018;79(2):85– 90.
11. Mehl C, Zhang Q, Lehmann F, Kern M. Retention of zirconia on titanium in two-piece abutments with self-adhesive resin cements. J Prosthet Dent. 2018;120(2):214-219.
12. Bethke A, Pieralli S, Kohal RJ, Burkhardt F, von Stein-Lausnitz M, Vach K, Spies BC. Fracture resistance of zirconia oral implants in vitro. A systematic review and meta-analysis. Materials (Basel). 2020;13(3):562.
13. Cionca N, Hashim D, Mombelli A. Zirconia dental implants: where are we now, and where are we heading? Periodontol 2000. 2017;73(1):241-258.
14. Park CJ, Phark JH, Chee WW. Evaluation of fracture resistance of varying thicknesses of zirconia around implant abutment cylinders. J Oral Implantol. 2017;43(5):328-332.
15. Hafezeqoran A, Koodaryan R. Effect of zirconia dental implant surfaces on bone integration: a systematic review and meta-analysis. Biomed Res Int. 2017;2017:9246721.
16. Wancket LM. Animal models for evaluation of bone implants and devices: comparative bone structure and common model uses. Vet Pathol. 2015;52(5):842-50.
17. Najeeb S, Khurshid Z, Matinlinna JP, Siddiqui F, Nassani MZ, Baroudi K. Nanomodified peek dental implants: bioactive composites and surface modification a review. Int J Dent. 2015;2015:381759
18. Sheikh Z, Brooks PJ, Barzilay O, Fine N, Glogauer M. Macrophages, foreign body giant cells and their response to implantable biomaterials. Materials (Basel). 2015;8(9):5671-5701
19. Klopfleisch R. Macrophage reaction against biomaterials in the mouse model – phenotypes, functions and markers. Acta Biomater. 2016;43:3-13.
20. Correa MG, Pimentel SP, Ribeiro FV, Cirano FR, Casati MZ. Host response and peri-implantitis. Braz Oral Res. 2019;33(suppl 1):e066.
21. Kirmanidou Y, Sidira M, Drosou ME, Bennani V, Bakopoulou A, Tsouknidas A, Michailidis N, Michalakis K. New Ti-alloys and surface modifications to improve the mechanical properties and the biological response to orthopedic and dental implants: a review. Biomed Res Int 2016;2016:2908570.
22. Saghiri MA, Asatourian A, Garcia-Godoy F, Sheibani N. The role of angiogenesis in implant dentistry part I: Review of titanium alloys, surface characteristics and treatments. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2016;21(4):514-525.
23. Clever K, Schlegel KA, Kniha H, Conrads G, Rink L, Modabber A, Holzle F, Kniha K. Experimental peri-implant mucositis around titanium and zirconia implants in comparison to a natural tooth: part 1-host-derived immunological parameters. Int J Oral Maxillofac Surg. 2019;48(4):554-559.
24. Souza AB, Alshihri A, Kammerer PW, Araujo MG, Gallucci GO. Histological and micro-CT analysis of peri-implant soft and hard tissue healing on implants with different healing abutments configurations. Clin Oral Implants Res. 2018;29(10):1007-1015.
25. Lee DH, Mai HN, Thant PP, Hong SH, Kim J, Jeong SM, Lee KW. Effects of different surface finishing protocols for zirconia on surface roughness and bacterial biofilm formation. J Adv Prosthodont. 2019;11(1):41-47.
26. Sadowsky SJ. Has zirconia made a material difference in implant prosthodontics? A review. Dent Mater. 2020;36(1):1-8.
27. Hashim D, Cionca N, Combescure C, Mombelli A. The diagnosis of peri-implantitis: a systematic review on the predictive value of bleeding on probing. Clin Oral Implants Res. 2018;29 Suppl 16:276-293.
28. Natto ZS, Almeganni N, Alnakeeb E, Bukhari Z, Jan R, Iacono VJ. Peri-implantitis and peri-implant mucositis case definitions in dental research: a systematic assessment. J Oral Implantol. 2019;45(2):127-131.
29. Mameno T, Wada M, Onodera Y, Fujita D, Sato H, Ikebe K. Longitudinal study on risk indicators for peri-implantitis using survival-time analysis. J Prosthodont Res. 2019;63(2):216-220.
30. De Araujo Nobre M, Salvado F, Nogueira P, Rocha E, Ilg P, Malo P. A peri-implant disease risk score for patients with dental implants: validation and the influence of the interval between maintenance appointments. J Clin Med. 2019;8(2).pii:E252.
31. Galarraga-Vinueza ME, Tangl S, Bianchini M, Magini R, Obreja K, Gruber R, Schwarz F. Histological characteristics of advanced of peri-implantitis bone defects in humans. Int J Implant Dent. 2020;6(1):12.
32. Cosgarea R, Sculean A, Shibli JA, Salvi GE. Prevalence of peri-implant diseases – a critical review on the current evidence. Braz Oral Res. 2019;33(suppl 1):e063.
33. Lee CT, Huang YW, Zhu L, Weltman R. Prevalences of peri-implantitis and peri-implant mucositis: systematic review and meta-analysis. J Dent. 2017;62:1-12
34. Kaiser F, Scharnweber D, Bierbaum S, Wolf-Brandstetter C. Success and side effects of different treatment options in the low current attack of bacterial biofilms on titanium implants. Bioelectrochemistry. 2020;133:107485.
35. McConnell MD, Liu Y, Nowak AP, Pilch S, Masters JG, Composto RJ. Bacterial plaque retention on oral hard materials: effect of surface roughness, surface composition, and physisorbed polycarboxylate. J Biomed Mater Res A. 2010;92(4):1518-27.
36. Ferreira Ribeiro C, Cogo-Muller K, Franco GC, Silva-Concilio LR, Sampaio Campos M, de Mello Rode S, Claro Neves AC. Initial oral biofilm formation on titanium implants with different surface treatments: An in vivo study. Arch Oral Biol. 2016;69:33-9.
37. Roehling S, Astasov-Frauenhoffer M, Hauser-Gerspach I, Braissant O, Woelfler H, Waltimo T, Kniha H, Gahlert M. In vitro biofilm formation on titanium and zirconia implant surfaces. J Periodontol. 2017;88(3):298-307.
38. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG, The PRISMA Group (2009). Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: The PRISMA Statement. PLoS Med 6(6):e1000097. 39. Higgins JPT, Altman DG, Gotzsche PC, Juni P, Moher D, Oxman AD, Savovic J, Schulz KF, Weeks
L, Sterne JAC, Cochrane Bias Methods Group, Cochrane Statistical Methods Group. The Cochrane Collaboration's tool for assessing risk of bias in randomised trials. BMJ. 2011;343:d5928.
40. Cionca N, Hashim D, Cancela J, Giannopoulou C, Mombelli A. Pro-inflammatory cytokines at zirconia implants and teeth. A cross-sectional assessment. Clin Oral Investig. 2016;20(8)2285-2291. 41. Siddiqi A, Milne T, Cullinan MP, Seymour GJ. Analysis of P. gingivalis, T. forsythia and S. aureus levels in edentulous mouths prior to and 6 months after placement of one-piece zirconia and titanium implants. Clin Oral Implants Res. 2016;27(3):288-94.
42. Payer M, Heschl A, Koller M, Arnetzl G, Lorenzoni M, Jakse N. All-ceramic restoration of zirconia two-piece implants-a randomized controlled clinical trial. Clin Oral Implants Res. 2015;26(4):371-376.
43. Osman RB, Swain MV, Atieh M, Ma S, Duncan W. Ceramic implants (Y-TZP): are they a viable alternative to titanium implants for the support of overdentures? A randomized clinical trial. Clin Oral Implants Res. 2014;25(12)1366-77.
44. Siddiqi A, Kieser JA, De Silva RK, Thomson WM, Duncan WJ. Soft and hard tissue response to zirconia versus titanium one-piece implants placed in alveolar and palatal sites: a randomized control trial. Clin Implant Dent Relat Res. 2015;17(3):483-96.
45. Sukuroglu E, Baltacioglu E. Analyses of clinical and osteoimmunological parameters on keratinized mucosa around dental implants. Niger J Clin Pract. 2019;22(5):652-660.
46. Yakar N, Guncu GN, Akman AC, Pinar A, Karabulut E, Nohutcu RM. Evaluation of gingival crevicular fluid and peri-implant crevicular fluid levels of sclerostin, TWEAK, RANKL and OPG. Cytokine. 2019;113:433-439.
47. Akram Z, Vohra F, Bukhari IA, Sheikh SA, Javed F. Clinical and radiographic peri-implant parameters and proinflammatory cytokine levels among cigarette smokers, smokeless tobacco users, and nontobacco smokers. Clin Implant Dent Relat Res. 2018;20(1):76-81.
48. Grossner-Schreiber B, Teichmann J, Hannig M, Dorfer C, Wenderoth DF, Ott SJ. Modified implant surfaces show different biofilm compositions under in vivo conditions. Clin Oral Implants Res. 2019;20(8):817–26.
49. Cakal OT, Efeoglu C, Bozkurt E. The evaluation of peri-implant sulcus fluid osteocalcin, osteopontin, and osteonectin levels in peri-implant diseases. J Periodontol. 2018;89(4):418-423. 50. Robitaille N, Reed DN, Walters JD, Kumar PS. Periodontal and peri-implant diseases: identical or
fraternal infections? Mol Oral Microbiol. 2016;31(4):285-301.
51. Radunovic M, Petrini M, Vlajic T, Iezzi G, Di Lodovico S, Piattelli A, D’Ercole S. Effects of a novel gel containing 5-aminolevulinic acid and red LED against bacteria involved in peri-implantitis and other oral infections. J Photochem Photobiol B. 2020;205:111826.
52. Albertini M, Lopez-Cerero L, O’Sullivan MG, Chereguini CF, Ballesta S, Rıos V, Herrero-Climent M, Bullon P. Assessment of periodontal and opportunistic flora in patients with peri-implantitis. Clin Oral Implants Res. 2015;26(8):937-941.
53. AlFarraj AA, Sukumaran A, Al Amri MD, Van Oirschot AB, Jansen JA. A comparative study of the bone contact to zirconium and titanium implants after 8 weeks of implantation in rabbit femoral condyles. Odontology. 2018;106(1):37–44.
54. Prithviraj DR, Gupta V, Muley N, Sandhu P. One-piece implants: placement timing, surgical technique, loading protocol, and marginal bone loss. J Prosthodont. 2013;22(3):237–44.
PRIEDAI
1 pav. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas
2 pav. Literatūros šaltinių paieškos metodika ir atrankos kriterijai
Lentelė Nr. 1. Straipsnių sisteminių klaidų rizikos vertinimas Autorius, metai Atsitiktinio eiliškumo generavimas Paskirstymo slėpimas Dalyvių ir personalo informavimas Baigčių vertinimas Nepilni duomenys Selektyvūs rezultatai Kitos paklaidos Norbert Cionca et al. 2016 [40] ? - - - + - + Allauddin Siddiqi et al. 2016 [41] + ? ? ? - ? ? Michael Payer et al. 2015 [42] + + ? + + + + Reham B. Osman et al. 2014 [43] + + ? + + + + Allauddin Siddiqi et al. 2015 [44] + + ? ? - + + ”+” - žema rizika; “-“ - aukšta rizika; “?” - neaiški rizika. 32
Lentelė Nr. 2. Studijų imčių charakteristikos Autorius, metai Sekimo laikotarpis (savaitės) Pacientų imtis Įsriegtų cirkonio implantų skaičius Įsriegtų titano implantų skaičius Bendras tirtų implantų skaičius Norbert Cionca et al. 2016 [40] 84 36 36 9 45 Allauddin Siddiqi et al. 2016 [41] 24 26 91 91 182 Michael Payer et al. 2015 [42] 96 22 16 15 31 Reham B. Osman et al. 2014 [43] 52 24 73 56 129 Allauddin Siddiqi et al. 2015 [44] 52 24 80 70 150 Iš viso 132 296 241 537 33
Lentelė Nr. 3. Studijose naudotų implantų charakteristikos Autorius, metai Atkuriamo defekto tipas Implantų forma Cirkonio implantų paviršius (Ra, μm) Titano implantų paviršius (Ra, μm) Implantų skaičius vienam žmogui Norbert Cionca et al. 2016 [40] Daliniai dantų defektai Dviejų dalių 13 implantų: apdirbtas smėliasrove 23 implantų: apdirbtas smėliasrove ir rūgštimi (SLA) apdirbtas smėliasrove ir rūgštimi (SLA) ≥1 Allauddin Siddiqi et al. 2016 [41] Pilni dantų defektai Vienatūriai su rutulio formos atrama Apdirbtas rūgštimi (Ra 0.5 – 0.8) apdirbtas smėliasrove ir rūgštimi (SLA) (Ra 1 - 2) 7 (4 v/ž ir 3 a/ž) Michael Payer et al. 2015 [42] Daliniai dantų defektai Dviejų dalių Nežinoma Nežinoma ≥1 Reham B. Osman et al. 2014 [43] Pilni dantų defektai Vienatūriai su rutulio formos atrama Apdirbtas rūgštimi (Ra 0.5 – 0.8) apdirbtas smėliasrove ir rūgštimi (SLA) (Ra 1 - 2) 7 (4 v/ž ir 3 a/ž) Allauddin Siddiqi et al. 2015 [44] Pilni dantų defektai Vienatūriai su rutulio formos atrama Apdirbtas rūgštimi (Ra 0.5 – 0.8) apdirbtas smėliasrove ir rūgštimi (SLA) (Ra 1 - 2) 7 (4 v/ž ir 3 a/ž) 34
Lentelė Nr. 4. Tyrimų rezultatai ir jų reikšmės
Autorius,
metai Matuoti kriterijai
Rasti reikšmingi skirtumai tarp tiriamųjų grupių
Rezultatų reikšmės cirkonio implantų grupėje
Rezultatų reikšmės titano
implantų grupėje P reikšmės
Norbert Cionca et al.
2016 [40]
Klinikinis vertinimas:
PI, GI, PD, BOP
Laboratorinis vertinimas: 12 citokinų
(Il-1β, Il-1RA, Il-6, Il-8, Il-17, FGF, G-CSF, GM-CSF, IFN-γ, MIP-1β VEGF, TNF-α) vagelėje aplink implantą (PCF) PI Il-1RA Il-8 G-CSF MIP-1β PI = 0.20 (SD 0.29) Il-1RA = 61829.7 (SD 56396.1) Il-8 = 691.9 (SD 526.7) G-CSF = 378.5 (SD 604.9) MIP-1β = 17.6 (SD 9.7) PI = 0.81 (SD 0.86) Il-1RA = 73135.6 (SD 60864.4) Il-8 = 573.5 (SD 302.8) G-CSF = 643.6 (SD 1177.6) MIP-1β = 19.3 (SD 11.4) P (skirtumas) = 0.046 P (koreliacija) = 0.027 P (koreliacija) = 0.004 P (koreliacija) = 0.037 P (koreliacija) < 0.001 Allauddin Siddiqi et al. 2016 [41] Laboratorinis vertinimas: tirti P. gingivalis, T. forsythia, S. aureus kiekiai ant
liežuvio ir vagelėje aplink implantus
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp cirkonio ir titano grupių nebuvo. Abejose grupėse P. gingivalis, T. forsythia, S.
aureus kiekiai buvo laikomi neigiamais, nes jų lygis buvo mažesnis nei nustatyta reikšmė (Cq<35).
Michael Payer et al. 2015 [42]
Klinikinis vertinimas:
sėkmės ir išlikimo rodikliai, PI, BOP, PV, PES, MBL Sėkmės rodiklis PES 93.3% Po 1 val.: PES = 6.88 (SD 2.1) Po 6 mėn.: PES = 8.0 (SD 3.66) Po 12 mėn.: PES = 10.33 (SD 2.06) Po 18 mėn.: PES = 11.0 (SD 2.0) Po 24 mėn.: PES = 11.2 (SD 1.56) 100% Po 1 val.: PES = 2.43 (SD 1.27) Po 6 mėn.: PES = 6.5 (SD 4.3) Po 12 mėn.: PES = 9.0 (SD 3.54) Po 18 mėn.: PES = 8.14 (SD 3.58) Po 24 mėn.: PES = 10.75 (SD 0.71) P=0.004 Reham B. Osman et al. 2014 [43] Klinikinis vertinimas: išlikimo rodiklis, MBL, implantacijos rezultatas (4 kriterijai) Išlikimo rodiklis MBL (viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose) MBL (tik apatiniame žandikaulyje) Implantacijos rezultatas (4 kriterijai) 71.2% MBL = -0.42 mm (SD 0.40) MBL = -0.45 mm (SD 0.45) Sėkmė: 57.5% Išlikimas: 7.5% Neįtraukti: 8.7% Nesėkmės: 26.2% 82.1% MBL = -0.18 mm (SD 0.47) MBL = -0.15 mm (SD 0.47) Sėkmė: 57.1% Išlikimas: 8.5% Neįtraukti: 20.0% Nesėkmės: 14.2% P=0.009 P=0.024 Allauddin Siddiqi et al. 2015 [44] Klinikinis vertinimas: implantacijos rezultatas (3-4 kriterijai), MBL Implantacijos rezultatas alveolinėje ataugoje (4 kriterijai) Implantacijos rezultatas gomuryje (3 kriterijai) MBL Sėkmė: 67.6% Išlikimas: 0% Neįtraukti: 8.8% Nesėkmės: 23.5% Išlikimas: 50% Neįtraukti: 8.3% Nesėkmės: 41.7% MBL = -0.25 mm (SD 0.22) Sėkmė: 66.7% Išlikimas: 1.7% Neįtraukti: 2% Nesėkmės: 11.7% Išlikimas: 50% Neįtraukti: 20% Nesėkmės: 30% MBL = -0.22 mm (SD 0.34) P=0.02 35
