Baigiamasis magistrinis darbas

Monika Gulbinaitė

GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ

ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į NEOPERACINIUS

ĖDUONIES GYDYMO METODUS

Darbo vadovas

Kaunas, 2020

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į NEOPERACINIUS ĖDUONIES GYDYMO METODUS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... (parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

TURINYS

1.1. Dantų ėduonies paplitimas ... 8

1.2. Aktyvaus dantų ėduonies etiologija ir emalio demineralizacijos procesai ... 8

1.3. Aktyvaus dantų ėduonies stabilizavimo mechanizmai ... 9

1.4. Asmeninės burnos higienos įgūdžių įtaka ėduonies atsiradimui ... 10

1.5. Mitybos ypatumų įtaka ėduonies atsiradimui ... 11

1.6. Produktų su fluoru efektyvumas ... 12

1.7. Silantų efektyvumas ... 13

1.8. Mineralų terapijos, „Icon”sistemos, ksilitolio terapijos gydymo metodų efektyvumas ... 14

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 16

2.1. Imties dydžio nustatymas ... 16

2.2. Tiriamųjų atranka ... 16

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 17

3. TYRIMO REZULTATAI ... 18 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24 5. PADĖKA ... 27 6. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 27 IŠVADOS ... 28 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29 PRIEDAI ... 35

SANTRUMPOS

ADĖ – aktyvus dantų ėduonis FA – fluorapatitas

HA – hidroksiapatitas FG – fluoro gelis FL – fluoro lakas

PSO – pasaulinė sveikatos organizacija TEGDMA - trietilenglikolio dimetakrilatas

GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ

POŽIŪRIS Į NEOPERACINIUS ĖDUONIES GYDYMO METODUS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Neoperaciniai dantų ėduonies gydymo metodai

yra pirmas žingsnis, kuris apsaugo aktyvaus dantų ėduonies pažeistus dantis nuo komplikacijų ar danties praradimo ateityje. Vis dėlto nėra nusistovėjusios vieningos gydytojų nuomonės dėl šių metodų naudojimo. Darbo tikslas - išsiaiškinti Lietuvos gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų odontologų požiūrį į neoperacinius dantų ėduonies gydymo metodus.

Medžiaga ir metodai. Tyrimo metu buvo dalijamos anoniminės apklausos anketos.

Surinkta 140 anketų – 40 gydytojų vaikų odontologų ir 100 gydytojų odontologų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 25“. Grafiniam duomenų pavaizdavimui naudota „Microsoft Office Word 2007“ programa. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai ribinis reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis apklausoje dalyvavusių gydytojų

dažniausiai naudoja šiuos konservatyvius ėduonies gydymo metodus: burnos higienos instruktažas (88,6 proc.), mitybos įpročių ir žalingų įpročių korekcija (77,1 proc.), silantai (75,7 proc.), fluoro lako aplikacijos (77,1 proc.), dantų pastos ir kremai su padidintu fluoro kiekiu (75,7 proc.). Nemaža dalis apklaustųjų teigė, kad dažnai naudoja konservatyvius gydymo metodus, o rečiau naudojantys išskyrė pagrindines to priežastis: daugumai pacientų reikia kitokių gydymo metodų; trūksta žinių apie jo taikymo metodus ir galimybes.

Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvoje gydytojai vaikų odontologai ir gydytojai

odontologai pakankamai dažnai naudoja konservatyvius dantų ėduonies gydymo metodus, tačiau gydytojai vaikų odontologai labiau nei gydytojai odontologai renkasi naujausių metodų naudojimą. Abiejų grupių specialistams rekomenduotina tobulintis ir vis atnaujinti žinias šioje srityje.

Raktiniai žodžiai: baltųjų dėmių pažeidimai; danties demineralizacija; remineralizacija;

THE ATTITUDE OF GENERAL PRACTITIONER DENTISTS AND

PEDIATRIC DENTISTS TOWARDS THE NON-OPERATIVE DENTAL

CARIES TREATMENT METHODS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Non-operative methods of treating tooth

decay are the first step that protects damaged tooth from complications or tooth loss in the future. However, there is no established unanimous opinion of dentists on the use of these methods. The purpose of the work is to clarify the attitude of Lithuanian general practitioners and pediatric dentists towards the non-operative dental caries treatment methods.

Material and methods. The survey included an anonymous survey. 140 questionnaires

were collected – 40 pediatric dentists and 100 general practitioner dentists. Statistical analysis of data was carried out using the IBM SPSS Statistics 25 software package. The Microsoft Office Word 2007 program was used to display the graphical representation of the data. The results were considered statistically significant when the marginal materiality level p<0.05.

Results. The study results showed that the majority of the dentists surveyed mostly use the

following conservative dental caries treatment methods: oral hygiene briefing (88,6 %), correction of eating habits and harmfulhabits (77,1 %), silants (75,7 %), fluorine lacquer applications (77,1 %), toothpaste and creams with increased fluorine (75,7 %). A significant proportion of those surveyed said that they often use conservative therapies, and that less frequent use identified the root causes of this: most patients need different treatments; knowledge of the methods and possibilities of its application.

Conclusions. The results of the study showed that in Lithuania, dentists often use

conservative methods of treating tooth decay quite often, but pediatric dentists prefer the use of the latest methods more often than general practitioner dentists. Specialists from both groups are recommended to improve and keep up-to-date knowledge in this area.

Keywords: white spot lesions, tooth demineralization, remineralization, non-operative

ĮVADAS

Dantų ėduonis yra pagrindinė ir dažniausiai sutinkama burnos ertmės liga visame pasaulyje, ypač vaikų amžiuje. [1] Negydomas dantų ėduonis komplikuojasi ne tik tokiomis dantų ligomis kaip pulpitas, periodontitas, bet gali turėti įtakos net ir kitoms mūsų organizmo sistemoms ir jų būklei. Naujausi tyrimai parodė galimas lėtinių burnos infekcijų ir diabeto, širdies ir plaučių ligų, insulto, mažo svorio ir priešlaikinių gimdymų sąsajas. Kitaip tariant, burnos priežiūra daro įtaką mūsų burnos sveikatai ir galiausiai palaiko ir atspindi viso kūno sveikatą. [1] Remiantis PSO teigimu, dantų ir burnos ligos, įskaitant ir aktyvų kariesą, yra tos ligos, kurios yra vienos iš labiausiai nulemiančių bendrą žmonių gyvenimo kokybę. [17]

Suprasdami dantų ėduonies ankstyvos diagnostikos ir gydymo svarbą, gydytojai odontologai renkasi tarp skirtingų gydymo metodų. Turėtume prisiminti, jog geriausia ligos valdymo strategija yra intervencija dar prieš kliniškai nustatant ligos požymius ir simptomus. Tačiau ir atsiradus emalio bei dentino pažeidimams, trikdant bakterijų veiklą, yra sustabdomas tolesnis tokių pažeidimų progresavimas. [2] Gydytojai odontologai ir gydytojai vaikų odontologai yra tie specialistai, kurie dažniausiai yra atsakingi už ankstyvą ėduonies diagnostiką, prevenciją bei gydymo metodų parinkimą bei taikymą. Todėl tiek vieni, tiek kiti specialistai turėtų suprasti neoperacinių ėduonies gydymo metodų svarbą ir laiku juos taikyti, siekiant išvengti tolimesnių komplikacijų. [3]

Hipotezė: Gydytojai vaikų odontologai ir gydytojai odontologai turi skirtingą požiūrį į

neoperacinius dantų ėduonies gydymo metodus.

Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti Lietuvos gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų odontologų

požiūrį į neoperacinius dantų ėduonies gydymo metodus bei su jais susijusius aspektus.

Tyrimo uždaviniai:

1) Išsiaiškinti, kokia dalis respondentų naudoja konservatyvius ėduonies gydymo metodus. 2) Išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių ne visada taikomi šie metodai.

3) Nustatyti, ar skiriasi gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų požiūris į neoperacinius ėduonies gydymo metodus ir jų panaudojimą savo praktikoje.

4) Nustatyti, gydytojų darbo stažo sąsajas su žiniomis apie neoperacinius dantų ėduonies gydymo metodus.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dantų ėduonies paplitimas

Aktyvaus dantų ėduonies (ADĖ) paplitimas yra nerimą kelianti sveikatos problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Jis pripažintas vienas iš dešimt visame pasaulyje labiausiai paplitusių lėtinių infekcinių ligų. [17] Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimu, 2016 metais Visuotiniame ligų žalos tyrime nustatyta, kad burnos ligos paveikė pusę pasaulio gyventojų (3,58 milijardo žmonių), o dantų ėduonis nuolatiniuose dantyse yra labiausiai paplitusi būklė. [18]

Tai patvirtina ir atskirose šalyse atliekami dantų ėduonies paplitimo nustatymo tyrimai. Remiantis atliktu tyrimu Kinijoje, kurio tikslas buvo ištirti ADĖ ir su juo susijusius veiksnius pagyvenusiems Kinijos žmonėms, ėduonies paplitimas tarp 65 ir 74 metų amžiaus buvo labai didelis. Pagal tyrimo rezultatus matyti, kad tarp pagyvenusių žmonių Kinijoje jis buvo net 98 proc. [17] Tyrimas atliktas pagal diagnostikos standartą, kurį pasiūlė PSO. [17] Tuo tarpu 2005 m. rugpjūčio mėn. išleisti JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenys taip pat rodo, kad vaikų ir suaugusių dantų ėduonis yra itin paplitęs: 27 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų, 42 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir net 91 proc. suaugusiųjų turi ėduonies pažeidimų. [19]

ADĖ yra viena iš labiausiai paplitusių burnos ertmės ligų tiek tarp suaugusių, tiek tarp vaikų ir Lietuvoje. Pagal 2016 metais Lietuvoje atliktą tyrimą, kuriame dalyvavo 1063 18-niolikmečiai paaugliai, buvo nustatyta, jog net 78,3 proc. tiriamųjų dantys buvo pažeisti ėduonies. Tyrimo tikslas buvo įvertinti ADĖ paplitimą ir sunkumą tarp 18 metų Lietuvos paauglių ir atskleisti galimus dantų ėduonies paplitimo ir sunkumo skirtumus, susijusius su lytimi, urbanizacija ir skirtingais Lietuvos administraciniais vienetais. [8]

1.2. Aktyvaus dantų ėduonies etiologija ir emalio demineralizacijos procesai

ADĖ etiologija susideda iš daug skirtingų faktorių. Daugelyje tyrimų buvo ištirtas ryšys tarp demografinės, socialinės ir ekonominės būklės, elgesio bei klinikinių veiksnių ir aktyvaus ėduonies atsiradimo bei vystymosi. Ėduonies atsiradimas, skausmas, ėduonies komplikacijos bei jo gydymas, kurie ateityje gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą, buvo nuolat siejami su žemesniu tėvų išsilavinimu, prastomis gyvenimo sąlygomis, skurdu, rasinėmis, etninėmis ypatybėmis. [20] Remiantis anksčiau minėtu 2016 metais atliktu tyrimu Lietuvoje, taip pat buvo padarytos išvados,

jog ėduonies paplitimui gali turėti įtakos socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp šalies gyventojų. [8]

Dantų ėduonies procesas vyksta dėl sudėtingos rūgštį gaminančių bakterijų ir fermentuojamų angliavandenių sąveikos su daugeliu makroorganizmo veiksnių, įskaitant danties struktūrą ir seilių sudėtį bei savybes. [8]

ADĖ susidaryme vyksta angliavandenių fermentavimas į organines rūgštis (pvz., pieno rūgštį), kurios mažina vietinį pH ir dėl to danties paviršius demineralizuojasi. Tai efektyviai skatina rūgštis gaminančių ir rūgštis toleruojančių bakterijų atranką - vyksta disbiozė. Biofilme dienos metu vyksta keli pH ciklai, dėl kurių prasideda emalio demineralizacija ir remineralizacija. Tik tada, kai yra per daug rizikos veiksnių (pvz., nepakankamas laikas pH neutralizavimui dėl per dažno užkandžiavimo, danties paviršiuje yra per mažai fluoro, kalcio ir fosforo jonų, mažas seilių kiekis), demineralizacija nusveria remineralizaciją ir dėl to susidaro pradiniai emalio pažeidimai. [9]

1.3. Aktyvaus dantų ėduonies stabilizavimo mechanizmai

Emalio remineralizacija yra tiriama jau apie 100 metų ir mokslininkai teigia, kad „neinvazinis ankstyvojo ėduonies pažeidimo gydymas remineralizacijos būdu gali būti svarbiausias progresas klinikiniame ligos valdyme“. [10]

Mineralų praradimas (demineralizacija) arba padidėjimas (remineralizacija) emalyje yra dinamiškas fizikinis ir cheminis procesas, vykstantis, kai burnos bakterijos emalio paviršiuje sudaro bioplėvelę ir ši bioplėvelė yra veikiama fermentuojamų dietinių angliavandenių (sacharozė yra pats kariogeniškiausias). Kai cukrus prasiskverbia į kariogeninį biofilmą ir bakterijų apykaitos dėka virsta rūgštimis, pradeda vykti demineralizacija. Tam tikrą laiką palaikomas kritiškai žemas dantų tirpimo pH, tačiau jis grįžta iki fiziologinių verčių, kai nutraukiamas cukraus poveikis. Taigi, padidinus pH ir atkuriant buvusias sąlygas, emalyje galima atstatyti tam tikrą prarasto mineralo kiekį. Šis procesas pavadintas remineralizacija. Mineralus, kuriuos praranda emalis, gali atkurti kalcio ir fosforo jonai. Tačiau gaunamas kalcio ir fosforo kiekis yra mažesnis nei prarastas, o rezultatas yra nedideli mineralų nuostoliai. [10]

Taigi, kaip aprašyta anksčiau, emalis tirpsta mažinant pH dantų apnašose dėl rūgšties susidarymo, kiekvieną kartą vartojant cukrų. Tačiau, jei biofilmo sudėtyje yra fluoro jonų, o pH nėra žemesnis kaip 4,5, tuo pačiu metu susidaro ir hidroksiapatitas (HA), ir fluorapatitas (FA). Rezultatas yra emalio tirpimo sumažėjimas. Šis mineralo, kaip FA, padidėjimas pH kritimo metu nebuvo laikomas remineralizacija, o greičiau demineralizacijos sumažėjimu, nes susidarantis mineralas skiriasi nuo prarasto. Be to, FA nusėda ant paviršinio emalio sluoksnio, o HA tirpsta iš gilesnio paviršiaus sluoksnio. [10]

Veikdamas ADĖ proceso dinamiką, fluoras yra labai efektyvus sulėtinti ėduonies pažeidimų progresavimą. Tačiau, kadangi jis neturi tiesioginio poveikio etiologiniams veiksniams, atsakingiems už ligos eigą (bioplėvelė ir cukrus), ligos progresavimas gali išlikti. Be to, net ir stabilizuota liga visada palieka jai būdingus požymius ant dantų, kliniškai matomus arba ne (stabilus ėduonis). [10]

Kitas svarbus veiksnys – seilės. Seilių vaidmuo burnos sveikatos būklei yra gerai įrodytas. Be to, kad palengvėja mastikacija, rijimas ir kalba, bei gerėja virškinimas, seilėse yra ir gyvybiškai svarbių fermentų ir baltymų, mikroorganizmų, kurie padeda palaikyti subalansuotą mikrobiotą. Daugybė seilių komponentų, įskaitant sekrecinį imunoglobuliną A, laktoferiną, laktoperoksidazę, lizocimą, stateriną ir histatinus, tiesiogiai ir netiesiogiai reguliuoja mikrobiomą, palaikydami ją pusiausvyroje. Hipotiocianitas turi tiesioginį antimikrobinį poveikį, slopindamas bakterijų glikolizę. Kitas antimikrobinį potencialą turintis seilių komponentas yra nitritai, kuriuos burnos bakterijos paverčia iš dietinių nitratų. Nitritas redukuojamas iki azoto oksido, kuris gali slopinti kariesogeninių bakterijų augimą, taigi gali padėti apsisaugoti nuo ėduonies. [9]

1.4. Asmeninės burnos higienos įgūdžių įtaka ėduonies atsiradimui

Dantų valymas su šepetėliu ir dantų pasta laikomas pagrindiniu asmeninės burnos priežiūros veiksniu, o pats dantų valymas du kartus per dieną tapo socialine norma. [5]

Dantų valymo dažnis yra vienas svarbiausių aspektų. Pacientai, kurie valosi dantis mažiau nei 2 kartus per dieną arba mažiau nei 1 kartą per dieną, turi aukštesnę karieso riziką nei pacientai, kurie valosi dantis 2 kartus per dieną ar dažniau. Pieniniuose dantyse ADĖ ir dantų valymo dažnio priklausomybė stebima didesnė nei nuolatiniuose dantyse. [5, 6]

Taisyklinga asmeninė burnos priežiūra ir jos įgūdžių formavimas turėtų būti jau nuo pirmojo pieninio danties išdygimo, siekiant išvengti ėduonies. Svarbiausia vaidmenį šiuo klausimu atlieka tėvai. Pagal atliktus tyrimus, matome, kad vaikai, kurių dantys buvo valomi nuo pirmųjų dantų išdygimo, turėjo statistiškai reikšmingai mažesnį pieninių dantų ėduonies rizikos laipsnį nei tie, kurie pradėjo valyti dantis po 1 metų amžiaus ir vėliau. [7]

Tarpdančių siūlo ir tarpdančių šepetėlio naudojimas vaikų amžiuje yra sudėtingas ir nėra daug tyrimų, įrodančių jų klinikinę reikšmę pieninių dantų ėduonies prevencijoje. Tačiau šių priemonių naudojimas ir vaikų pratinimas prie jų yra rekomenduotinas, siekiant ugdyti vaiko asmens burnos higienos įpročius. Vaikystėje įgyti įpročiai tęsiasi visą suaugusiojo gyvenimą ir turi daug naudos burnos sveikatai, taip pat ir nuolatinių dantų ėduonies valdyme. [4]

1.5. Mitybos ypatumų įtaka ėduonies atsiradimui

Žinios, kad saldumynai sukelia ADĖ, siekia tūkstančius metų, kai Aristotelis nurodo, kaip saldžiosios figos suardo dantis (Burgess 1988). XX amžiuje daugelis kontroliuojamų eksperimentų parodė, kad cukraus ribojimas reikšmingai sumažina ėduonies atsiradimą. Buvo nustatyta neginčijama tiesa: paprastas cukrus sukelia emalio dantų ėduonį. Vienas didžiausių kontroliuojamų dietos tyrimų vėliau parodė, kad net nedidelis papildomo cukraus kiekis dietoje gali sukelti dantų ėduonį (Gustafsson ir kt., 1954). [11]

Dabartiniai duomenys rodo, kad optimali mityba burnos sveikatai yra mažai angliavandenių turinti dieta, kurioje yra daug augalinių riebalų, daug mikroelementų ir pakankamai baltymų. Galima teigti, kad tokia dieta užkerta kelią dantų ėduoniui ir gerina burnos sveikatą. [11]

Vis garsiau skamba gydytojų bei mokslininkų, mitybos specialistų raginimai vartoti mažiau cukraus, siekiant sumažinti ėduonies atsiradimo riziką. Kyla klausimas, kaip sumažinti cukraus vartojimą kasdien įprastoje mityboje. Tai gali būti pasiekta ribojant saldžių užkandžių vartojimo dažnumą. Taip pat, siekiant pagerinti burnos ir dantų būklę, pacientams patariama nevalgyti produktų, kuriuose yra cukraus, daugiau kaip keturis kartus tarp pagrindinių valgymų. Kitas būdas yra cukraus keitimas nekaloringais saldikliais ar „naujaisiais angliavandeniais“. Įrodyta, kad nekaloringi saldikliai nėra kariogeniniai. [23] „Naujieji angliavandeniai“ vis dar intensyviai tiriami, kad būtų tiksliau nustatytas jų kariogeniškumo nebuvimas. [23]

Tam tikrą reikšmę turi ir vitamino D vartojimas. Buvo atlikta sisteminė klinikinių tyrimų, vertinančių vitamino D poveikį dantų ėduonies prevencijai, apžvalga. Ji parodė nedidelį teigiamą vitamino D papildų poveikį, tačiau akivaizdžiai nesiskyrė teigiamas poveikis tarp vitamino gavimo būdų, t. y. vitamino D2 forma, vitamino D3 forma ar ultravioletinių spindulių poveikiu [22].

Prisimenant, jog ėduonies atsiradimo procese vyksta emalio demineralizacija, svarbu, kad mitybos racione būtų pakankamas kiekis mineralų tokių kaip kalcis, fosforas, magnis, kurie sudaro didelę dalį dantų kietųjų audinių struktūrų. Ankstesni tyrimai parodė, kad tokių produktų kaip šviežias pienas, kuriame gausu mineralų ir kitų naudingų medžiagų, kasdienis vartojimas yra susijęs su mažesne ėduonies rizika. Vienas iš jų buvo Taivane atliktas tyrimas, kuriame buvo nustatyta, kad kasdienis pieno suvartojimas buvo susijęs su mažesne nuolatinių dantų ėduonies rizika moksleiviams. Kitas, italų mokslininkų atliktas tyrimas, parodė, kad 6–11 metų moksleiviams pieno vartojimas reikšmingai koreliavo su mažesne ėduonies patirtimi. Piene yra antikariogeninių medžiagų ne tik tokių kaip kalcis, fosforas, bet ir kazeinas, baltymai bei riebalai.

Schamschula ir kitų mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad kalcio, fosforo, magnio, ličio, stroncio ir fluoro koncentracijos apnašose yra atvirkščiai susijusios su DMFT indeksu. Be to, remiantis Kashket ir DePaola apžvalgomis, padidinus kalcio ir fosforo kiekį seilėse, turėtų padidėti

pakartotinis mineralizavimas. Taip pat nustatyta, kad kalcis ir fosforas palengvina remineralizaciją ankstyvuose karioziniuose pažeidimuose, todėl padidėja atsparumas ėduonies tolimesniam vystymuisi. [24]

Kitas daug diskusijų sulaukiantis mitybos aspektas yra vandens fluoravimas. Neseniai atliktas tyrimas (Vandens fluoravimo poveikis sveikatai: mokslinių įrodymų apžvalga) paneigė vandens fluoravimo pavojų, kai jis tinkamai naudojamas. Peržiūrėjus mokslinius duomenis nustatyta, kad tinkamo lygio vandens fluoravimas nekelia pavojaus sveikatai ir apsaugo nuo dantų ėduonies. Šią apžvalgą Auklande, Naujojoje Zelandijoje, miesto tarybos prašymu užsakė NZ premjero vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais seras Peteris Gluckmanas ir Naujosios Zelandijos prezidento sero Davido Skeggo karališkoji draugija. Mokslinę literatūrą vertino penkių ekspertų komisija kartu su nepriklausomu stebėtoju. Ataskaitą apžvelgė trys tarptautiniai ekspertai ir NZ Nacionalinio apsinuodijimų centro direktorius. [25] Buvo atkreipiamas ypatingas dėmesys į pagrindinius ginčus dėl galimos fluoro daromos žalos. Tai apėmė nepagrįstus fluoro priešininkų teiginius, kad tai gali padidinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių, medžiagų apykaitos, raumenų ir kaulų sistemos bei hormoninių sutrikimų riziką, taip pat turėti neigiamos įtakos smegenų vystymuisi. Buvo padarytos išvados, kad prieštaravimai dėl fluorinimo neparemti moksliniais įrodymais. Pranešta, kad keletas tyrimų, rodančių, kad vėžys yra susijęs su vandens fluorinimu bendruomenėje, turėjo netinkamą metodiką ir analizės klaidų. Vienintelis palaikomas šalutinis fluorinimo poveikis buvo nesunki dantų fluorozė, dantų emalio defektas. [25]

1.6. Produktų su fluoru efektyvumas

Nuo klasikinių Deano atliktų epidemiologinių tyrimų buvo žinoma, kad turėtų būti optimalus fluoro veikimo lygis, galintis užtikrinti maksimalią apsaugą nuo ėduonies ir kiek įmanoma apsisaugoti nuo dantų fluorozės. Empiriškai buvo nustatytas „optimalus“ vaikų dienos metu vartojamas fluoro kiekis (0,05–0,07 mg kilogramui kūno svorio), kuris vis dar yra priimtas visame pasaulyje. Atlikta mokslinių tyrimų apžvalga, kurioje aptariamos dabartinės rekomendacijos dėl fluoro vartojimo tinkamumo, atsižvelgiant į dantų jautrumą ėduoniui ir fluorozei, šiuolaikines fluoro vartojimo iš įvairių šaltinių tendencijas, individualius fluoro metabolizmo pokyčius ir naujausius epidemiologinius duomenis.

Pagrindinė išvada yra tokia, kad labai sunku sugalvoti griežtą rekomendaciją dėl „optimalaus“ fluoro suvartojimo diapazono individualiu lygmeniu. Reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų galima priimti tikslesnius būsimus sprendimus dėl rekomendacijų šioje srityje. [12]

Vienas iš fluoro naudojimo būdų yra fluoro gelis (FG). Pagal tyrimą, kurio metu viename Vokietijos regione pradinių klasių ir ikimokyklinių vaikų grupės reguliariai naudojosi fluoro geliu

kartu su intensyvia ėduonies prevencijos programa, galima įvertinti fluoro efektyvumą vaikams. Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar pradinių klasių vaikų dantų sveikatą galima pagerinti, parengiant grupinę prevencijos programą, pagrįstą FG naudojimu. Tiriamieji buvo paskirstyti į šešias grupes pagal įvairias prevencines priemones darželyje ir mokykloje. Ėduonies nustatymo ir ėduonies prieaugio skaičiavimo pagrindą sudarė dantų būklės išvados, surinktos antroje ir ketvirtoje klasėse. Tiems, kuriems buvo taikoma intensyvi dantų profilaktika darželyje, tiriant vaikus antroje klasėje, atitinkama karieso rizikos vertė buvo 19 proc. mažesnė. Taip pat ėduonies prieaugis buvo žymiai mažesnis tarp vaikų, kurių grupėje buvo atlikta intensyviausia prevencija (intensyvi prevencija darželyje ir FG programa mokykloje). Taigi, rezultatai rodo, kad intensyvesnės prevencinės programos, daugiausiai paremtos FG naudojimu ir kontroliuojamu dantų valymu darželiuose ir mokyklose, daro teigiamą poveikį pradinių klasių vaikų dantų sveikatai. [13]

Kitas fluoro panaudojimo būdas – fluoro lakas (FL). Atliktoje sisteminėje apžvalgoje, kurioje buvo įtraukta 200 tyrimų ir buvo daugiau nei 80 000 dalyvių, gauti duomenys patvirtina profesionaliai 2–4 kartus per metus taikomo FL veiksmingumą, užkertant kelią dantų ėduoniui tiek pieniniuose, tiek nuolatiniuose dantyse. Panašu, kad santykinė fluoro lako (FL) taikymo nauda atsiranda net ir neatsižvelgiant į pradinę ėduonies riziką, pradinį ėduonies sunkumą, dantų pastos su fluoru naudojimą ir ypatybes, tokias kaip ankstesnė profilaktika, fluoro koncentracija ar taikymo dažnis. Pagrindinis veiksnys, kuris gali palengvinti FL taikymą, yra tinkamas pacientų bendradarbiavimas su gydytojais odontologais. [26]

Ekspertų susitikime Atėnuose, Graikijoje, 2018 m. lapkričio mėn. buvo aptariamos visos fluoro turinčių produktų grupės: I fluoro dantų pastos, II fluoro geliai, skalavimo skysčiai ir lakai, III fluoro turintis pienas, fluorinta druska, tabletės / pastilės ir lašai, IV vandens fluoravimas. Buvo peržiūrėtos ir aptariamos sisteminės apžvalgos ir metaanalizės kiekvienai grupei. Ekspertai patvirtino fluoro naudojimą kaip reikšmingą bet kurios vaikų dantų ėduonies prevencijos ir kontrolės programos dalį. Tačiau buvo pabrėžiama, kad fluoro naudojimas turi būti subalansuotas įvertinant ėduonies riziką ir galimą neigiamą fluoridų poveikį.

Profilaktinės programos turėtų būti reguliariai vertinamos ir pritaikomos atsižvelgiant į paciento ar gyventojų poreikius ir rizikos veiksnius. Daugeliui šalių Europos vaikų odontologijos akademija kaip pagrindinę fluoro vartojimo schemą rekomenduoja tinkamai naudoti dantų pastą su fluoru kartu su gera burnos higiena. [27]

1.7. Silantų efektyvumas

Mokslininkai dantų silantus pristatė jau praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, siekiant išvengti ADĖ, daugiausia okliuzinių dantų paviršių giliose vagelėse. Silantai apsaugo nuo

bakterijų kaupimosi, kuris gali sukelti dantų ėduonį. Įrodymai rodo, kad silantai yra veiksmingi vaikų ir paauglių karieso prevencijai, kai lyginame vaikus, kurių dantys buvo su silantais ir kurių buvo be silantų. Apžvalgoje nustatant silantų efektyvumą buvo įtraukti 38 tyrimai, kuriuose dalyvavo 7924 vaikai. Penkiolikoje tyrimų buvo įvertintas silantų, kurių pagrindas yra derva, poveikis, lyginant su jos neturinčiais silantais (3620 dalyvių 14 tyrimų ir 575 dantų poros viename tyrime); trys bandymai su stiklo jonomeriniu hermetiku (905 dalyviai); ir 24 bandymai vertino vienos ir kitos rūšies hermetikus (4146 dalyviai). Dervos pagrindu pagaminti silantai efektyviausiai užkirto kelią ėduonies atsiradimui 5–10 metų vaikams nuo pirmojo nuolatinio moliaro išdygimo (po 24 mėnesių stebėjimo). Padarytos išvados, kad dervos pagrindu pagaminti hermetikai yra veiksmingiausi vaikų ir paauglių ėduonies prevencijai ir pradinių ėduonies procesų stabilizavimui. [14]

1.8. Mineralų terapijos, „Icon”sistemos, ksilitolio terapijos gydymo metodų efektyvumas

Neoperacinių ėduonies gydymo metodų atrandama vis naujų, bandant kartu naudoti skirtingas medžiagas. Buvo atliktas tyrimas, kuriame stebimas trijų skirtingų remineralizuojančių agentų poveikis, stabilizuojant baltųjų dėmių pažeidimus. Šiame klinikiniame tyrime dalyvavo vaikai, kurie turėjo bent vieną emalio ėduonies pažeidimą ant viršutinių ar apatinių priekinių dantų. Dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 4 grupes pagal gydymą: 1) kremas, kuriame yra kazeino fosfopeptido, amorfinio kalcio fosfato ir fluoro; 2) kremas, kurio sudėtyje yra hidroksiapatito ir fluoro; 3) 2 proc. natrio fluorido gelis; ir 4) įprasta priežiūra namuose (kontrolė). Gydymas buvo atliekamas 3 kartus per 10 dienų. Emalio pažeidimo plotas ir mineralų kiekis buvo matuojami pradiniame taške ir praėjus 1 dienai po gydymo. Taikant visus remineralizuojančius agentus, žymiai sumažėjo pažeidimo plotas ir žymiai padidėjo emalio mineralų kiekis, tuo tarpu kontroliniai pacientai reikšmingų pakitimų nepatyrė. Buvo padarytos išvados, kad „MI Paste Plus“ arba „Remin Pro“ pritaikymas buvo toks pat efektyvus kaip 2 proc. NaF, kad sumažintų emalio pažeidimo plotą ir padidintų mineralų kiekį. „MI Paste Plus“ ir „Remin Pro“ galėtų būti rekomenduojamos kaip tinkamos NaF alternatyvos aktyvaus emalio ėduonies valdymui. [15]

Viena naujausių neoperacinių ėduonies gydymo metodikų yra „Icon“ sistemos naudojimas. Ši sistema yra infiltracinės dervos gydymo alternatyva dantų baltųjų dėmių pažeidimams. Sudėtyje iš trietilenglikolio dimetakrilato (TEGDMA) monomerų tinklo, įsiskverbiančios dervos spalvos stabilumas ir mikrokietumas yra tinkamas baltųjų dėmių pažeidimams gydyti. [16]

Italų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame įvertinamas „Icon“ sistemos dervos infiltracijos efektyvumas baltųjų dėmių srityje po 6 mėnesinių, 1 ir 4 metų. Klinikinis ištyrimas ir nuotraukos

parodė, kad „Icon“ spalvos charakteristikos bei estetinis vaizdas po 4 metų nepakito ar nebuvo kliniškai reikšmingas. Be to, ankstyvieji karioziniai pažeidimai neprogresavo. [28] Taip pat Vokietijoje atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad „Icon“ derva žymiai padidina emalio mikrokietumą, nes penetracijos jėga danties struktūrose yra 67,1 proc., kai tuo tarpu, pavyzdžiui, silicio dioksido penetracijos procentas yra 54,5 proc. Šias vertes taip pat galima rasti atliktuose tyrimuose su konfokaline mikroskopija ir atliktuose „Vickers“ mikro kietumo testuose. [28]

Papildomas neoperacinis dantų ėduonies gydymo metodas gali būti kramtomosios gumos ar ledinukų su ksilitoliu be cukraus vartojimas. Padidėjęs stimuliuojamas seilių srautas skatina savaiminį apnašų apsivalymą ir padidina buferinės sistemos gebėjimą neutralizuoti apnašų pH. Tai lemia mažesnį karieso prieaugį. Nors ksilitolio mechanizmai nėra iki galo ištirti, yra tyrimų įrodančių jo naudą, kad ksilitolis pasižymi kariostatinėmis savybėmis. Vyksta diskusijos dėl veiksmingos dozės; klinikiniam poveikiui paprastai rekomenduojama vartoti nuo 3 iki 8 g ksilitolio paros dozės. Vaikams buvo svarstomas mažų ksilitolio dozių veiksmingumas karieso prevencijai. [29]

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Imties dydžio nustatymas

Prieš planuojant tyrimą buvo nustatytas minimalus tiriamųjų skaičius, kad tyrimo imtis būtų reprezentatyvi ir būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Tyrimo imtis apskaičiuota naudojantis Paniotto formule:

Δ2 – imties paklaida N – generalinė visuma

Kadangi šiuo tyrimu tiriamas gydytojų požiūris ir subjektyvūs pasirinkimai, o ne kiekybiniai parametrai, paklaida pasirinkta 0,1. Pagal Odontologų rūmų oficialius duomenis, 2019 metais Lietuvoje yra 67 gydytojai vaikų odontologai ir 3877 gydytojai odontologai. Apskaičiavus pagal Paniotto formulę imtis turėjo būti 40 gydytojų vaikų odontologų ir 97 gydytojai odontologai. Šio tyrimo imtis – 40 gydytojų vaikų odontologų ir 100 gydytojų odontologų yra pakankama.

2.2. Tiriamųjų atranka

Tyrimo duomenys buvo surinkti naudojant anoniminę apklausos anketą (1 priedas). Tiriamojo asmens informavimo forma buvo pateikta anketos pradžioje, tiriamojo asmens sutikimo formos nebuvo naudojamos, siekiant užtikrinti anonimiškumą. Anketa buvo parengta atsižvelgiant į šia tema publikuotą mokslinę literatūrą bei iškeltus tyrimo uždavinius. Anketą sudaro 19 klausimų. Pirmieji keturi klausimai skirti išsiaiškinti tiriamųjų lytį, specializaciją, darbo patirtį klinikinėje praktikoje ir darbo vietą. Penktas klausimas atskleidžia gydytojų domėjimąsi konservatyviais ėduonies gydymo metodais, nuo 6 iki 13 klausimai skirti nustatyti specialistų patirtį, taikant neoperacinius ėduonies gydymo metodus savo praktikoje, nuo 14 iki 16 klausimai skirti nustatyti gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų žinias ir gebėjimą diferencijuoti ankstyvuosius ėduonies pažeidimus bei taikyti konservatyvų gydymą pateiktose konkrečiose klinikinėse situacijose. 17 klausimas parodo, ar dažnai apklaustieji renkasi minėtus metodus. 18 ir 19 klausimai parodo, nuo ko priklauso gydytojų požiūris bei kas paskatintų konservatyvius gydymo metodus

rinktis dažniau. Prieš pradedant atlikti tyrimą, gautas LSMU bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-29 (2 priedas). Tyrimo metu anketos buvo dalintos privačiose ir valstybinėse odontologijos klinikose. Elektroninis anketos variantas buvo sukurtas tinklalapyje www.apklausa.lt ir patalpintas gydytojų odontologų socialinėse grupėse. Tyrimas buvo atliekamas 2019m. gruodžio mėn. – 2020m. kovo mėn.

2.3. Statistinė duomenų analizė

Duomenys apdoroti ir statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 25“. Kokybiniai dydžiai pateikti nurodant absoliutinius dydžius ir procentus. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamas gautų atsakymų dažnis, lyginami gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų atsakymai (chi kvadrato (χ2) kriterijus), taip pat buvo nustatomas ryšys tarp gydytojų darbo patirties, darbo vietos ir jų pasirinktų atsakymų (Spearmano koreliacija). Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai ribinis reikšmingumo lygmuo p<0,05. Grafiniam duomenų pavaizdavimui naudota „Microsoft Office Word 2007“ programa. Rezultatai pavaizduoti skritulinėmis ir stulpelinėmis diagramomis.

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 140 gydytojų, iš kurių 100 yra gydytojai odontologai ir 40 – gydytojai vaikų odontologai (1 pav.). 95 proc. visų apklaustųjų sudaro moterys (133 tiriamieji), vyrų – 5 proc. (7 tiriamieji).

Tyrime dalyvavę specialistai buvo suskirstyti pagal tai, kiek metų turi darbo patirties klinikinėje praktikoje. Visi tiriamieji pagal darbo patirtį buvo suskirstyti į tris grupes: mažiau nei 5 metai, nuo 5 iki 10 metų bei daugiau nei 10 metų (2 pav.).

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal specializaciją

2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek metų darbo patirties jie turi

71% 29%

Gydytojai odontologai Gydytojai vaikų odontologai

41%

28% 31%

Paklausus respondentų, kada paskutinį kartą dalyvavo mokslinėje konferencijoje ar patys nagrinėjo naujausią mokslinę literatūrą apie konservatyvius ėduonies gydymo metodus, šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų atsakė, jog prieš mažiau nei pusmetį (57,1 proc.). Mažesnė dalis apklaustųjų (30 proc.) teigė, jog prieš daugiau nei metus, o 12,9 proc. atsakė, jog prieš daugiau nei 5 metus ar tik savo studijų metais.

Dažniausiai pasirenkami gydymo metodai buvo burnos higienos instruktažas - 89,8 proc. pasirinkusiųjų respondentų, mitybos įpročių ir žalingų įpročių korekcija - 78,2 proc., silantai - 77,1 proc., fluoro lako aplikacijos - 74,2 proc., dantų pastos ir kremai su padidintu fluoro kiekiu - 75,1 proc. Mažesnė respondentų dalis pažymėjo, kad naudoja „Icon“ sistemą – 19,9 proc. arba kitus konservatyvius gydymo metodus - 3,6 proc. Gydytojai, pasirinkę, jog naudoja ir kitokius metodus, juos įvardino – tai burnos irigatoriai, ksilitolio preparatų, mineralų vietinės ir sisteminės terapijos.

Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti fluoro lako naudojimo dažnyje tarp skirtingų specialistų grupių. Skirtumai pastebėti, remiantis specialistų darbo patirtimi ir darboviete. Daugiausiai gydytojų, naudojančių šį metodą yra turintys iki 5 metų darbo patirties (87,7 proc.), o mažiausiai naudojantys yra turintys daugiausiai darbo patirties – virš 10 metų (tik 61,4 proc.). (p<0,05).

Remiantis darboviete, stebima tendencija, jog valstybinėse įstaigose šis metodas taikomas rečiau nei privačiose klinikose, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšmingi skirtumai.

Ryškus skirtumas tarp gydytojų, remiantis jų specializacija, buvo stebimas, renkantis „Icon“ sistemos naudojimą. Gydytojai vaikų odontologai dažniau renkasi šios sistemos naudojimą nei gydytojai odontologai (p<0,05). (3 pav.)

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokius konservatyvius ėduonies gydymo metodus jie naudoja (*p=0,004, χ2=8,376) 87,7 76,2 _74,6 79,5 76,2 12,3* 94,4 83,3 83,3 61,1 72,2 38,9* 0 20 40 60 80 100 Burnos higienos instruktažas Mitybos įpročių, žalingų įpročių korekcija

Silantai Fluoro aplikacijos Pastų, kremų su padidintu fluoro kiekiu skyrimas

"Icon" sistema

Paklausus respondentų, ar jų nuomone, nuolatinių dantų silantavimas yra efektyvi priemonė klinikinėje praktikoje, 83,6 proc. gydytojų atsakė teigiamai, o 16,4 proc. atsakė neigiamai. Statistiškai reikšmingi skirtumai stebimi tarp gydytojų, remiantis jų specializacija. Gydytojai vaikų odontologai geriau vertina silantų efektyvumą nei gydytojai odontologai (p<0,05). (4 pav.)

4 pav. Gydytojų nuomonė apie nuolatinių dantų silantavimo efektyvumą (p=0,02, χ2=5,264)

Į klausimą „Kaip manote, kokį poveikį turi fluoro aplikacijos danties audiniams?“ daugiausiaspecialistų pasirinko šiuos atsakymus – skatina remineralizacijos procesus (86,9 proc.), gali stabilizuoti aktyvų ėduonį dėmės/paviršinėje stadijoje (86,2 proc.). Mažesnė dalis apklaustųjų atsakė, jog gali stabilizuoti aktyvų ėduonį vidurinėje stadijoje (11,7 proc.) ar sudaro plėvelę, apsaugančią nuo apnašų (10,3 proc.). Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo pastebėti tarp skirtingą darbo patirtį turinčių specialistų atsakymų (p<0,05).(5 pav.)

5 pav. Gydytojų žinios apie fluoro aplikacijų poveikį, atsižvelgiant į darbo patirtį (*p=0,040, χ2=6,450; **p=0,035, χ2=6,689 ) 77 100 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Nuolatinių dantų silantavimo efektyvumas Gydytojai odontologai Gydytojai vaikų odontologai

96,5 _93* 12,3 10,5 0** 87,2 94,9* 7,7 _2,6 0** 84,1 79,5* 15,9 18,2 6,8** 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00% 120,00% Skatina remineralizacijos procesus Gali stabilizuoti aktyvų ėduonį dėmės/paviršinėje stadijoje Gali stabilizuoti aktyvų ėduonį vidurinėje stadijoje Sudaro plėvelę, kuri apsaugo nuo

apnašų

Nemanau, kad jos gali būti efektyvios

kasdieninėje klinikinėje praktikoje Mažiau nei 5 metai 5 - 10 metų Daugiau nei 10 metų

Klausime apie tai, kurioje iš pateiktų nuotraukų vaizduojamas aktyvaus ėduonies procesas, dauguma respondentų (87,1 proc.) atsakė teisingai ir pasirinko antrą nuotrauką. Tačiau buvo atsakiusiųjų ir neteisingai: pasirinko pirmą (stabilaus ėduonies) (23,6 proc.), trečią (emalio fluorozės) (11, 4 proc.) arba ketvirtą (dantų erozijų) (12,1 proc.) nuotraukas.

Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo stebimi tarp skirtingą darbo patirtį turinčių specialistų atsakymų (p<0,05).

Mažiausiai pasirinkusių pirmąją nuotrauką buvo tų, kurių darbo patirtis mažiau nei 5 metai (p<0,05).

Statistiškai reikšmingi rezultatai gauti tarp minėtų grupių specialistų, renkantis ir kitus neteisingus atsakymus. (p<0,05)

Taip pat statistiškai reikšmingi duomenys gauti pagal tai, kiek specialistų pasirinko teisingą variantą – antrąją nuotrauką. Didžiausia dalis atsakiusių teisingai buvo specialistai, kurių darbo patirtis mažiau nei 5 metai, turintys didesnę darbo patirtį šį atsakymą rinkosi mažiau (p<0,05). (6 pav.)

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kaip jie geba atpažinti aktyvų pradinį ėduonies procesą, atsižvelgiant į darbo patirtį(*p=0,045, χ2=6,216; **p=0,015, χ2=8,447; ***p=0,031,

χ2=6,924)

Paklausus, kaip dažnai respondentai taiko konservatyvų gydymą, 86,4 proc. apklaustųjų teigė, jog taiko visada, kada leidžia indikacijos, o 13,6 proc. teigė taikantys retai.

Buvo gauti statistiškai reikšmingi duomenys, lyginant specialistų atsakymus pagal jų darbo vietą (p<0,05) (7 pav.). 14* 96,5** 8,8 _5,3*** 35,9* 76,9** 10,3 23,1*** 25* 84,1** 15,9 _11,4*** 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Stabilus ėduonis Aktyvaus ėduonies dėmės

Dantų fluorozė Dantų erozijos

7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai jie naudoja konservatyvius ėduonies gydymo metodus, atsižvelgiant į darbo vietą(*p=0,019, χ2=7,908)

Klausime „Kaip dažnai taikote konservatyvų gydymą?“ buvo gauti statistiškai reikšmingi duomenys, lyginant specialistus pagal tai, ar teisingai jie pasirinko konservatyvių ėduonies gydymo metodų pritaikymą aprašytose klinikinėse situacijose 15 ir 16 klausimuose (p<0,05).

Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes pagal tai, kiek teisingų atsakymų variantų pasirinko minėtuose klausimuose. Pagal tai jiems buvo priskiriami 1-2 balai, 3 balai arba 4 balai.

Buvo nustatyta, jog, kuo prasčiau respondentai parinko gydymo metodus pateiktose situacijose ir kuo mažiau surinko balų, tuo rečiau šie specialistai renkasi konservatyvių ėduonies gydymo metodų taikymą savo praktikoje. Ir atvirkščiai – geriausiai atsakiusieji ir surinkę daugiausiai balų – šiuos metodus taiko dažniausiai (p<0,05). (8 pav.)

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai jie naudoja konservatyvų ėduonies gydymą, atsižvelgiant į teisingai parinktus gydymo metodus(p=0,002, χ2=12,331)

87,9 12,1 70,4 29,6 92,7 7,3 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00%

Visada, kada leidžia indikacijos Retai Privati klinika Valstybinė įstaiga Ir privati, ir valstybinė įstaigos

70 30 77,5 22,5 95 5 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00%

Visada, kada leidžia indikacijos Retai 1 - 2 balai 3 balai 4 balai

Paklausus gydytojų, kokios yra priežastys to, kad jie ne dažnai renkasi konservatyvius ėduonies gydymo metodus, 77 proc. teigė, jog konservatyvų gydymą pritaiko visada, kada leidžia indikacijos, 15,2 proc. apklaustųjų teigė, jog daugumai pacientų reikia kitokių gydymo metodų, 6,4 proc. atsakė, kad jiems trūksta žinių apie jo taikymo metodus ir galimybes, 1,4 proc. respondentų teigė abejojantys jų veiksmingumu.

Nustatyta, jog gydytojai vaikų odontologai konservatyvų ėduonies gydymą renkasi dažniau nei gydytojai odontologai. (9 pav.)

9 pav. Priežastys, dėl kurių gydytojai ne dažnai renkasi konservatyvų ėduonies gydymą

2 9 14,8 74,6 0 0 17,5 83,3 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00% Nes abejoju jų veiksmingumu

Nes trūksta žinių apie jo taikymo metodus ir

galimybes

Daugumai pacientų reikia kitokių gydymo

metodų

Konservatyvų gydymą pritaikau visada, kada

leidžia indikacijos Gydytojai odontologai Gydytojai vaikų odontologai

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atliktoje apklausoje dalyvavo 40 gydytojų vaikų odontologų ir 100 gydytojų odontologų. Kaip ir tikėtasi prieš atliekant tyrimą, gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų odontologų nuomonė ir požiūris apie neoperacinius ėduonies gydymo metodus tam tikrais aspektais išsiskyrė.

Apklausoje buvo pateiktas klausimas, kuriame yra keturios nuotraukos ir tik viena iš jų - aktyvaus ėduonies. Gydytojai turėjo atsakyti, kurioje nuotraukoje yra aktyvus ėduonis. Dauguma specialistų (87,1 proc.) atsakė teisingai. Nustatyta, kad geriausiai pradinius kariozinius pažeidimus diagnozavo gydytojai, turintys mažiau nei 5 metų darbo patirties. Mano nuomone, tokie rezultatai gauti todėl, kad LSMU odontologijos fakultete pastaraisiais metais ypač akcentuojami neoperaciniai ėduonies gydymo metodai bei tai, kad labai svarbu pradinius pažeidimus pastebėti kuo anksčiau ir stengtis išvengti invazivių priemonių. Todėl neseniai universitetą baigę specialistai šiuos metodus yra gerai įsisavinę. Taip pat ėduonies pažeidimų diagnostika ir kriterijai vis tobulėja, yra atnaujinami, o seniai studijas baigusių ir šioje srityje nesitobulinančių specialistų žinios tampa pasenusios. Nacionalinio odontologinės praktikos tyrimų tinklo atliktame tyrime „Sprendimų priemonės pradinių okliuzinių ėduonies pažeidimų gydymui“ buvo pateiktos klinikinės situacijos, kurias gydytojai turėjo įvertinti. Tyrimo tikslas buvo nustatyti odontologų sprendimų strategijas dėl ėduonies pažeidimų gydymo. 107 odontologai peržiūrėjo 16 klinikinių situacijų seriją, vaizduojančią visų 4 klinikinių požymių derinius: spalvą, blizgesį, pažeidimo šiurkštumą ir paciento karieso rizikos laipsnį. Kiekvienoje situacijoje buvo paciento anamnezės aprašymas ir danties, kuriame pavaizduoti 4 klinikiniai požymiai, nuotrauka. Gydytojų odontologų buvo paprašyta nuspręsti, ar įtariamas dentino pažeidimas. 86 proc. odontologų turėjo nuoseklų diagnostikos modelį, kuris apibrėžė jų sprendimų strategiją. Tačiau kiekvieno odontologo naudojami individualūs diagnozavimo kriterijai labai skyrėsi. Odontologų, akcentavusių skirtingus požymius, procentas buvo: blizgesys (58 proc.), spalva (48 proc.), šiurkštumas (36 proc.) ir ėduonies rizikos laipsnis (35 proc.). Šio tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad klinikinės sprendimų strategijos yra labai individualizuotos, o odontologai, priimdami šiuos sprendimus, nenaudoja visų jiems prieinamų metodų. Prieš šį tyrimą buvo mažai duomenų apie tai, kaip odontologai naudoja minėtus požymius (atskirai arba kartu), kai reikia įvertinti karieso progresavimo laipsnį. Tokios žinios būtų vertingos rengiant intervencijas, jos padėtų odontologams padidinti sprendimų dėl tinkamo gydymo tikimybę.[32] Taigi, galima daryti išvadą, kad specialistams reikalingas tikslus pradinių kariozinių pažeidimų diagnostikos modelis. Tai leistų tikslingiau pasirinkti ir pritaikyti galimus gydymo metodus.

Paklausus specialistų, kokius konservatyvius ėduonies gydymo metodus jie dažniausiai naudoja savo kasdieninėje praktikoje, jų pasirinkimai išsiskyrė, remiantis specialistų darbo patirtimi, darboviete ir specializacija. Ryškus skirtumas tarp gydytojų, remiantis jų specializacija,

buvo stebimas, renkantis „Icon“ sistemos naudojimą. Gydytojai vaikų odontologai dažniau renkasi šios sistemos naudojimą nei gydytojai odontologai. Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05). Galima manyti, kad tokie rezultatai gauti, nes gydytojai vaikų odontologai labiau nei gydytojai odontologai domisi naujai atsirandančiais konservatyvaus ėduonies gydymo metodais, nes labiau juose specializuojasi. Tuo tarpu gydytojų odontologų darbas aprėpia labai daug sričių ir konservatyvus ėduonies gydymas yra tik nedidelė dalis jų kasdieninio darbo. Todėl nemaža dalis šių specialistų apie kai kuriuos naujausius konservatyvaus gydymo metodus neturi pakankamai žinių. JAV atlikto tyrimo metu taip pat buvo įvertintas pradinių karieso pažeidimų paplitimas įvairiose odontologinės praktikos vietose ir pacientų populiacijose bei surinkta informacija apie gydytojų vaikų odontologų naudojamus gydymo metodus JAV. Buvo parengta keturiolika klausimų su atsakymų variantais ir elektroninė apklausa, skirta 6 092 aktyviems Amerikos vaikų odontologijos akademijos nariams. Trys dažniausiai pasitaikantys baltųjų dėmių pažeidimų gydymo būdai buvo dantų pasta su fluoru (5000 ppm), fluoro lako aplikacijos ir skalavimas fluoro turinčiais burnos skalavimo skysčiais. Maždaug 47 proc. respondentų teigė, kad jie „labai gerai“ vertina neoperacinius ėduonies gydymo metodus, o 31 proc. pasirinko atsakymą - „gerai“. Buvo padarytos išvados, kad pradinių karieso pažeidimų diagnostika ir gydymas skirtingose odontologinės praktikos vietose skyrėsi.

Gydytojai vaikų odontologai nėra vieningai sutarę dėl aktyvių baltųjų dėmių nustatymo laiko ir gydymo būdų. [31] Schwendicke, Foster Page, Smith ir kitų bendraautorių atliktame tyrime taip pat apklaustų gydytojų nuomonės dėl neoperacinių ar minimaliai invazivių ėduonies gydymo metodų naudojimo savo praktikoje išsiskyrė. Buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu, daugiausia dėmesio skiriant proksimaliniams ėduonies pažeidimams (rentgenografiškai apribotiems emaliu ar paviršiniu dentinu). Buvo apklausta dvylika odontologų iš Naujosios Zelandijos, 12 iš Vokietijos ir 20 iš Mičigano valstijos (JAV). Interviu vyko telefonu, naudojant apklausos anketą, pagrįstą teorine domenų sistema (TDS). Šio tyrimo metu specialistai išskyrė pagrindines priežastis, kodėl ne dažnai pritaiko neinvazyvius metodus: pacientų motyvacijos trūkumas laikytis burnos higienos nurodymų; nes tai finansiškai menkai apmokamos procedūros; motyvacijos trūkumas iš kolegų ir praktikos vadovų; profesinių žinių trūkumas ir nerimas, kad neatkurti pažeidimai progresuos.[30] Panašūs pasirinkimai stebimi ir tyrimo18tame klausime „Jei ne dažnai renkatės konservatyvų gydymą, tai dėl kokių priežasčių?“ Nustatyta, jog gydytojai vaikų odontologai konservatyvų ėduonies gydymą renkasi dažniau nei gydytojai odontologai. Didžioji dalis gydytojų teigė, kad konservatyvų gydymą pritaiko visada, kada leidžia indikacijos, nemaža dalis specialistų teigė, kad daugumai pacientų reikia kitokių gydymo metodų. Nedidelė grupė pasisakė, kad trūksta žinių apie jo taikymo metodus ir galimybes. Keli procentai specialistų teigė, kad abejoja jų veiksmingumu. Šie tyrimo rezultatai

parodo, jog Lietuvos specialistai įvardija panašias priežastis, kurios juos sulaiko nuo neoperacinių gydymo metodų taikymo, kaip ir kitų šalių specialistai.

Į klausimą apie nuolatinių dantų silantavimo efektyvumą gydytojai vaikų odontologai ir gydytojai odontologai atsakė skirtingai. Gydytojai odontologai šį gydymo metodą vertina skeptiškai - iš visų apklaustųjų 77 proc. sutinka, kad tai efektyvi priemonė. Tuo tarpu visi gydytojai vaikų odontologai (100 proc.) pažymėjo, kad tai efektyvu (p<0,05). Saudo Arabijos mokslininkai 2017 metais atliko tyrimą, kuriame apžvelgiama literatūra ir aptariami naujausi vagelių silantų naudojimo metodai, siekiant užkirsti kelią ėduoniui ir gydant ankstyvus kariozinius pažeidimus. [34] Palyginamas skirtingų hermetikų naudojimas ir jų indikacijos. Jame aprašoma silantų dengimo technika. Iš šios apžvalgos matyti, kad hermetikai yra veiksmingi karieso prevencijai ir užkirsti kelią pradinių pažeidimų progresavimui. Todėl, siekiant maksimalaus rezultato, vaikams, kuriems yra padidėjusi ėduonies rizika, rekomenduojama naudoti silantus. Tačiau ši technika reikalauja išlaikyti ypatingai sausą darbinį lauką. [34]

Klausime apie vieną pagrindinių konservatyvaus ėduonies gydymo priemonių - fluoro veiksmingumą, specialistų atsakymai išsiskyrė, remiantis jų darbo patirtimi. Dauguma mažiau nei 5 metus dirbančių specialistų (93 proc.) rinkosi atsakymą, jog fluoro aplikacijos gali stabilizuoti aktyvų ėduonį. Specialistai, dirbantys daugiau nei 10 metų, šį atsakymo variantą rinkosi mažiau (79,5 proc.). Galima spėti, kad tokie rezultatai buvo gauti, nes vyresniems specialistams, kurie jau seniai baigė studijas universitete, reikalingas žinių atnaujinimas šioje srityje. Brazilų mokslininkų atliktame tyrime taip pat akcentuojami klausimai šia tema. Šio tyrimo tikslas buvo patikrinti pediatrų ir gydytojų odontologų, dirbančių pirminiame sveikatos apsaugos lygyje, žinias apie fluorą, įvertinti su tema susijusius aspektus, pavyzdžiui, įvairius fluoro vartojimo būdus ir dantų fluorozę. [33] Buvo sudarytas klausimynas, susijęs su žiniomis apie fluoridus. Gauti rezultatai parodė, kad 95,95 proc. odontologų ir 38,46 proc. pediatrų turi pakankamai žinių, įgautų studijų metais, apie fluoro panaudojimo galimybes. 92 proc. odontologų ir 78,57 proc. pediatrų teigė žinantys dantų fluorozės klinikinius aspektus. Buvo padarytos išvados, kad reikalingas tęstinis specialistų tobulinimasis, kad pacientams būtų suteikta maksimali fluoro panaudojimo nauda be šalutinių efektų pasireiškimo. [33]

5. PADĖKA

Padėka mokslinio darbo vadovei doc. dr. Vilijai Andruškevičienei už nuoširdžią pagalbą bei rekomendacijas. Visiems gydytojams odontologams ir gydytojams vaikų odontologams už paskirtą laiką apklausos anketų pildymui.

6. INTERESŲ KONFLIKTAS

IŠVADOS

1. Didžioji dalis tyrimo respondentų (86,4 proc.) naudoja konservatyvius ėduonies gydymo metodus.

2. Pagrindinės priežastys, dėl kurių ne visada taikomi šie metodai: daugumai pacientų reikia kitokio gydymo; trūksta žinių apie jų taikymo metodus ir galimybes; abejojama veiksmingumu.

3. Respondentų nuomonė apie metodų pasirinkimą labiausiai išsiskyrė dviem aspektais – gydytojai vaikų odontologai dažniau renkasi „Icon“ sistemą ir kitus naujausius konservatyvius ėduonies gydymo metodus nei gydytojai odontologai; gydytojai vaikų odontologai visi pritaria silantų efektyvumui, priešingai nei dalis gydytojų odontologų. 4. Aktyvų ėduonį dažniauteisingai diagnozavo mažiausiai darbo patirties turintys specialistai.

Be to dalies specialistų teigimu, jiems trūksta žinių apie konservatyvius gydymo metodus. Taigi, gydytojams odontologams (ypač turintiems didesnį darbo stažą) reikalingas žinių atnaujinimas šioje srityje.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Bendradarbiaujant gydytojams vaikų odontologams ir gydytojams odontologams, organizuoti seminarus ir mokymus apie ankstyvuosius ėduonies pažeidimus ir konservatyvius jų gydymo metodus, aptarti naujausias metodikas ir vis naujus rinkoje atsirandančius produktus.

2. Parengti tikslias gaires apie atskirų konservatyvių ėduonies gydymo metodų taikymą, kurios padėtų gydytojams priimti sprendimą, kokį gydymo planą pasirinkti, ir paskatintų dažniau pritaikyti šiuos metodus kasdieninėje praktikoje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] VADM, USPHS Surgeon General. Oral Health: The Silent Epidemic; Public Health Rep. 2010 Mar-Apr; 125(2): 158–159.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2821841/

[2] Jo E. Frencken, Mathilde C. Peters, David J. Manton, Soraya C. Leal, Valeria V. Gordan and Ece Eden Minimal intervention dentistry for managing dental caries – a review; International Dental Journal 29 October 2012

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/idj.12007

[3] School of Medicine and Dentistry, Center for Oral Biology, University of Rochester Medical Center, Rochester, NY, USA. Dental caries - not just holes in teeth! A perspective.; Mol Oral Microbiol. 2016 Jun;31(3):228-33. doi: 10.1111/omi.12132. Epub 2015 Oct 12.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26343264

[4] de Oliveira KMH, Nemezio MA, Romualdo PC, da Silva RAB, de Paula E Silva FWG, Küchler EC.

Dental Flossing and Proximal Caries in the Primary Dentition: A Systematic Review. Oral Health Prev Dent. 2017.10.13.

URL: https://ohpd.quintessenz.de/index.php?doc=abstract&abstractID=38780/

[5] S. Kumar, J. Tadakamadla, N.W. Johnson

Effect of Toothbrushing Frequency on Incidence and Increment of Dental Caries: A Systematic Review and Meta-Analysis

Journal ofDental Research June 22, 2016

URL:https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0022034516655315?rfr_dat=cr_pub%3Dpubm ed&url_ver=Z39.88-2003&rfr_id=ori%3Arid%3Acrossref.org&journalCode=jdrb

[6] Centre for Oral Health Research, Newcastle University, Newcastle upon Tyne, UK. Tooth brushing frequency and risk of new carious lesions.

Evid Based Dent. 2016 Dec;17

[7] Xiangyu Sun, Eduardo Bernabé, Xuenan Liu, Jennifer E. Gallagher and Shuguo Zheng Early life factors and dental caries in 5-year-old children in China

URL: https://www.clinicalkey.com/#!/content/playContent/1-s2.0-S0300571217301525?returnurl=null&referrer=null

[8] Žemaitienė M., Grigalauskienė R., Vasiliauskienė I., Saldūnaitė K., Razmienė J., Slabšinskienė E. Prevalence and severity of dental caries among 18-year-old Lithuanian adolescents

Medicina (Kaunas). 2016 Jan 29.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X16000082?via%3Dihub

[9] Kilian M, Chapple IL, Hannig M, Marsh PD, Meuric V, Pedersen AM, Tonetti MS, Wade WG, Zaura E.

The oral microbiome - an update for oral healthcare professionals. British Dental Journal 2016 Nov 18

URL: https://www.nature.com/articles/sj.bdj.2016.865

[10] Jaime Aparecido Cury; Livia Maria Andaló Tenuta

Enamel remineralization: controlling the caries disease or treating early caries lesions? Brazilian Oral Research June 2009

URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1806-83242009000500005&lng=en&nrm=iso&tlng=en

[11] Hujoel PP, Lingström P

Nutrition, dental caries and periodontal disease: a narrative review Journal of Clinical Periodontology. 2017 Mar;

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/jcpe.12672

[12] Chen, Annie Y.; Wright, J. Timothy; Quiñonez, Rocio B.; Phillips, Ceib Appropriate Fluoride Toothpaste Application: Improving Caregiver Compliance

Pediatric Dentistry, Volume 40, Number 7, November-December 2018

URL:https://www.ingentaconnect.com/content/aapd/pd/2018/00000040/00000007/art00004%3bjse ssionid=rjwxcseqhsbj.x-ic-live-01

Effect of supervised brushing with fluoride gel during primary school, taking into account the group prevention schedule in kindergarten

17 November 2016

URL: https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00784-016-2000-3

[14] Ahovuo-Saloranta A, Forss H, Walsh T, Nordblad A, Mäkelä M, Worthington HV. Pit and fissure sealants for preventing dental decay in permanent teeth.

The Cochrane Database of Systematic Reviews, 31 Jul 2017, 7:CD001830 URL: http://europepmc.org/article/MED/28759120

[15] Ebrahimi M, Mehrabkhani M, Ahrari F, Parisay I, Jahantigh M.

The effects of three remineralizing agents on regression of white spot lesions in children: A two-week, single-blind, randomized clinical trial.

J Clin Exp Dent. 2017 May; 9(5): e641–e648.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5429475/

[16] M. Chen, J.-Z. Li, Q.-L. Zuo, C. Liu, H. Jiang, M.-Q. Du

Accelerated aging effects on color, microhardness and microstructure of ICON resin infiltration Eur Rev Med Pharmacol Sci 2019; 23 (18): 7722-7731

URL: https://www.europeanreview.org/article/18981

[17] Gao, Yi Bo / Hu, Tao / Zhou, Xue Dong / Shao, Rui / Cheng, Ran / Wang, Guo Song / Yang, Ying Ming / Li, Xue / Yuan, Bo / Xu, Ting / Wang, Xing / Feng, Xi Ping / Tai, Bao Jun / Hu, De Yu / Lin, Huan Cai / Wang, Bo / Si, Yan / Wang, Chun Xiao / Zheng, Shu Guo / Liu, Xue Nan / Rong, Wen Sheng / Wang, Wei Jian / Yin, Wei

Dental Caries in Chinese Elderly People: Findings from the 4th National Oral Health Survey Chin J Dent Res 21 (2018), No. 3 (15.10.2018)

URL: https://cjdr.quintessenz.de/cjdr_2018_03_s0213.pdf

[18] GBD 2016 Disease and Injury Incidence and Prevalence Collaborators.

Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 328 diseases and injuries for 195 countries, 1990-2016: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2016.

URL:https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/oral-health

[19] Edelstein B. The Dental Caries Pandemic and Disparities Problem BMC Oral Health 2006;6(S1):S2.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2147591/

[20] Foley MA1,2, Spencer AJ1, Lalloo R3, Do LG

A Causative Approach to Demographic and Socioeconomic Factors Affecting Parental Ratings of Child Oral Health.

JDR Clin Trans Res. 2020 Mar 16:2380084420914248 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/32176558

[21] Reynolds EC

Calcium phosphate-based remineralization systems: scientific evidence? Aust Dent J. 2008 Sep;53(3):268-73.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18782374

[22] Johanna Gyll,1 Karin Ridell,2 Inger Öhlund,3 Pia Karlsland Åkeson,4 Ingegerd Johansson,5 and Pernilla Lif Holgerson

Vitamin D status and dental caries in healthy Swedish children Nutr J. 2018; 17: 11.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5771062/

[23] C van Loveren

Preventive Dentistry 8. Diet and Caries

Ned Tijdschr Tandheelkd, 124 (10), 493-499 Oct 2017

URL: https://www.ntvt.nl/tijdschrift/editie/artikel/t/preventieve-tandheelkunde-8-voeding-en-caries

[24] Han-ShanLinaJia-RongLinbSuh-WoanHucHsiao-ChingKuodYi-HsinYang

Association of dietary calcium, phosphorus, and magnesium intake with caries status among schoolchildren

The Kaohsiung Journal of Medical Sciences Volume 30, Issue 4, April 2014, Pages 206-212

[25] Peter Howat, Colin Binns, Jonine Jancey

New international review supports community water fluoridation as an effective and safe dental health promotion measure

Health Promotion Journal of Australia, 2015, 26, 1–3

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1071/HEv26n1_ED

[26] Bonetti D1, Clarkson JE

Fluoride Varnish for Caries Prevention: Efficacy and Implementation Caries Res 2016;50(suppl 1):45-49

URL: https://www.karger.com/Article/FullText/444268

[27] K. J. Toumba, S. Twetman, C. Splieth, C. Parnell, C. van Loveren & N. Α. Lygidakis Guidelines on the use of fluoride for caries prevention in children: an updated EAPD policy document

European Archives of Paediatric Dentistry volume 20, pages507–516(2019) URL: https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs40368-019-00464-2

[28] Angela Pia Cazzolla1, Anna Rosa De Franco2, Mariagrazia Lacaita1, Vitantonio Lacarbonara1 Efficacy of 4-year treatment of icon infiltration resin on postorthodontic white spot lesions

BMJ Case Rep. 2018 Jul 18;2018.

URL: https://casereports.bmj.com/content/2018/bcr-2018-225639.long

[29] Fabio Cocco, Giovanna Carta, Maria Grazia Cagetti, Laura Strohmenger, Peter Lingström & Guglielmo Campus

The caries preventive effect of 1-year use of low-dose xylitol chewing gum. A randomized placebo-controlled clinical trial in high-caries-risk adults

Clinical Oral Investigations volume 21, pages2733–2740(2017) URL: https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00784-017-2075-5

[30] F. Schwendicke, L. A. Foster Page, L. A. Smith, M. Fontana, W. M. Thomson & S. R. Baker To fill or not to fill: a qualitative cross-country study on dentists’ decisions in managing non-cavitated proximal caries lesions

Implementation Science volume 13, Article number: 54 (2018)

[31] Saito T, Park JH, Bay C

A Survey of Pediatric Dentists on the Treatment Timing and Modalities for White Spot Lesions in the United States.

J Clin Pediatr Dent. 2019;43(1):27-33.

URL: https://jocpd.org/doi/10.17796/1053-4625-43.1.6?url_ver=Z39.88-2003&rfr_id=ori:rid:crossref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed

[32] Sonia K.MakhijaaMichael E.RobinsonbJames D.BadercDaniel A.ShugarscMark S.LitakeraHong R.ImdD.BradRindaleDaniel J.PihlstromfCyrilMeyerowitzgValeria

V.GordanbMeredith K.BuchberghGregg H.GilbertaNational Dental PBRNCollaborative Group1 Dentists’ decision strategies for suspicious occlusal caries lesions in a National Dental PBRN study J Dent. 2018 Feb;69:83-87.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0300571217302713?via%3Dihub

[33] Lima VV1, de Almeida Carrer FC2, Gabriel M2, Gonçalves F1, Michel-Crosato E2, Pedroso DS1, Gimenez T3,4, Moreira MS1,5.

Knowledge of primary care professionals about fluoride topics Minerva Stomatol. 2018 Oct;67(5):196-201.

URL: https://www.minervamedica.it/en/journals/minerva-stomatologica/article.php?cod=R18Y2018N05A0196

[34] Naaman R1, El-Housseiny AA2,3, Alamoudi N4 The Use of Pit and Fissure Sealants-A Literature Review Dent J (Basel). 2017 Dec 11;5(4).

PRIEDAI

1 priedas. Anketa

Anketa gydytojams odontologams

Esu LSMU Odontologijos fakulteto 5-ojo kurso studentė ir atlieku baigiamąjį magistrinį darbą apie gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų požiūrį į neoperacinius dantų ėduonies gydymo metodus. Ši anketa yra anoniminė. Tyrimo metu surinkti duomenys bus apibendrinti ir naudojami moksliniais tikslais

magistriniame darbe. Iškilus neaiškumams, galite kreiptis: monika.gulbinaitee@gmail.com. Teisingą atsakymą apibraukite.

1. Jūsų lytis:  Vyras  Moteris 2. Jūsų specializacija:

 Gydytojas odontologas  Gydytojas vaikų odontologas

3. Jūsų darbo patirtis klinikinėje praktikoje metais (įrašykite):_______ 4. Jūsų darbovietė:

 Privati klinika

 Valstybinė gydymo įstaiga

 Ir privati, ir valstybinė gydymo įstaiga

5. Kada paskutinį kartą dalyvavote mokslinėje konferencijoje ar pats nagrinėjote naujausią mokslinę literatūrą apie konservatyvius ėduonies gydymo metodus:

 Prieš mažiau nei pusmetį  Prieš daugiau nei metus  Prieš daugiau nei 5 metus  Kai studijavau universitete

6. Kuriuos konservatyvius ėduonies gydymo metodus taikote (galimi keli atsakymų variantai):  Burnos higienos instruktažas

 Mitybos įpročių, žalingų įpročių korekcija  Silantai

 Fluoro aplikacijos

 Pastų, kremų su padidintu fluoro kiekiu skyrimas  „ICON“ sistema

 Naudoju kitus metodus (įrašykite):...

7. Nuo ko paprastai pradedate vaiko gydymą pirmojo vizito metu, jei nėra nusiskundimų:  Giliausiai karieso pažeistos ertmės plombavimo

 Dantų vagelių silantavimo

 Pieninių dantų šalinimo (jei yra indikacijos)

8. Kaip manote, ar nuolatinių dantų silantavimas yra efektyvi priemonė klinikinėje praktikoje:  Taip

 Ne

9. Kaip manote, kokį poveikį turi fluoro aplikacijos danties audiniams (galimi keli atsakymų variantai):  Skatina remineralizacijos procesus

 Gali stabilizuoti aktyvų ėduonį dėmės/paviršinėje stadijoje  Gali stabilizuoti aktyvų ėduonį vidurinėje stadijoje

 Sudaro plėvelę, kuri apsaugo nuo apnašų

 Nemanau, kad jos gali būti efektyvios kasdieninėje klinikinėje praktikoje

10. Ką iš pateiktų variantų paprastai rekomenduojate savo pacientams, turintiems padidėjusį karieso rizikos laipsnį (keli atsakymų variantai):

 Šepetėlis minkštais, tankiais šereliais  Šepetėlis kietais šereliais

 Dantų siūlas

 Tarpdančių šepetėliai  Dantų valymas ryte ir vakare

 Dantų valymas kiek galima daugiau kartų per dieną  Burnos skalavimo skysčiai

 PBH kas kelis metus  PBH kas pusmetį/ metus

 Burnos higienos ypatumų neakcentuoju

11. Kaip manote ar mityba, gyvenimo būdas turi tiesioginės įtakos burnos sveikatos būklei:  Taip

 Ne

12. Kuriuos gėrimus bei maisto produktus rekomenduotumėt pacientui su aukšta dantų ėduonies rizika (gali būti keli atsakymų variantai):

 Vandenį  Sultis  Pieną

 Vieną puodelį per dieną arbatos ar kavos su šaukšteliu cukraus  Iki trijų puodelių per dieną arbatos ar kavos su šaukšteliu cukraus  Gazuotus gaiviuosius gėrimus

 Mėsą, žuvį

 Daug angliavandenių turinčius produktus

 Valgyti kelis kartus per dieną didesnį kiekį maisto  Valgyti kuo dažniau po nedaug

 Mitybos neakcentuoju

13. Kaip manote, kuris fluoro aplikacijų protokolas būtų tinkamiausias pacientui su aukšta dantų ėduonies rizika?

 Viena aplikacija pirmo vizito metu ir vėliau kas pusę metų  Dvi aplikacijos kas savaitę ir vėliau kas pusę metų

 Keturios aplikacijos kas savaitę ir vėliau kas tris mėnesius 14. Kuriose nuotraukose, Jūsų nuomone, yra aktyvus ėduonies procesas?









15. Kokį gydymą taikytumėt šioje situacijoje? Zonduojant ertmės dugnas šiurkštus, padengtas minkštomis apnašomis. Pacientui 6 metai, nusiskundimų neturi.

 Nedaryčiau nieko – palikčiau stebėjimui.  Atlikčiau fluoro lako aplikacijas.

 Naudočiau „ICON“ sistemą.

 Preparuočiau ir plombuočiau su SJC.  Preparuočiau ir plombuočiau su kompozitu.