Baigiamasis magistrinis darbas

Eglė Apalainytė

NEĮGALIŲ VAIKŲ BURNOS LIGŲ INDIKATORIŲ ANALIZĖ.

JŲ TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS ERTMĖS

SVEIKATĄ IR PRIEŽIŪRĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Mokslinis vadovas

Doc. Eglė Bendoraitienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

NEĮGALIŲ VAIKŲ BURNOS LIGŲ INDIKATORIŲ ANALIZĖ. JŲ TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS ERTMĖS SVEIKATĄ IR PRIEŽIŪRĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil BMD reikalavimų

.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0

bei reikalavimus?

Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, _{aktualumas ir reikšmingumas?} 0,4 0,2 0

tikslas

5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

(1 balas)

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

8

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų _{rezultatai ir išvados?} 0,6 0,3 0 apžvalga

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra

(1,5 balo)

9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, _{ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?} 0,6 0,3 0

metodai

12 (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos

kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

13 ir pan.)? 0,4 0,2 0

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

14 naudotos duomenų analizei, formulės, _{kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant} 0,4 0,2 0

statistinio patikimumo lygmenį?

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0

tikslą ir uždavinius?

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

reikalavimus?

Rezultatai

17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0

reikšmingumas?

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

iškeltus tikslus ir uždavinius?

Išvados

25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0

pagal reikalavimus?

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?

sąrašas

29 (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0 tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl.

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai

rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas

raštingumo klaidų?

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

>20% 39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.

reikalavimai )

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

-0,5

40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

-0,5

41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas

komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

-0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________

TURINYS

SANTRAUKA ... 8

SUMMARY ... 9

ĮVADAS ... 10

LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Neįgalių vaikų burnos ertmės sveikata ... 12

1.2. Neįgalių vaikų mitybos ir vartojamų medikamentų įtaka burnos sveikatai ... 12

1.3. Burnos ertmės sveikatos įtaka viso kūno sveikatai ... 14

1.4. Neįgalių vaikų dantų ėduonis ... 14

1.5. Neįgalių vaikų periodonto ligos ... 15

1.6. Neįgalių vaikų burnos priežiūra namuose ... 16

1.7. Neįgalių vaikų burnos ertmės priežiūra sveikatos priežiūros įstaigoje ... 16

1.8. Neįgalių vaikų ir jų tėvų psichologinė būsena ... 18

1.9. Neįgalių vaikų burnos ligų profilaktika ir švietimas ... 19

1.10. Burnos ir dantų priežiūros paslaugų prieinamumas neįgaliems vaikams ir gydytojų odontologų pasiruošimas ... 20 MEDŽIAGA IR METODAI ... 22 REZULTATAI ... 23 REZULTATŲ APTARIMAS ... 40 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 43 PADĖKA ... 43 IŠVADOS... 44 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46 PRIEDAI ... 49

NEĮGALIŲ VAIKŲ BURNOS LIGŲ INDIKATORIŲ ANALIZĖ. JŲ TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS ERTMĖS SVEIKATĄ IR PRIEŽIŪRĄ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Vaikų, turinčių negalią, dantų priežiūra nuolat

pateikiama kaip vienas iš pagrindinių neįgaliųjų medicininių poreikių, o sunkumai, susiję su įvairiomis negaliomis, gali būti kliūtis tinkamai burnos priežiūrai ir turėti įtakos didelei burnos sveikatos problemų atsiradimo rizikai. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti Lietuvoje gyvenančių neįgalių vaikų burnos ligų indikatorius, atliekant šių vaikų tėvų anoniminę anketinę apklausą.

Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. sausio

mėn. Apklausoje dalyvavo 380 neįgalius vaikus auginančių tėvų, kurie atsakė į anketos klausimus. Pirmoji anketos dalis buvo sudaryta iš 12 bendrosios informacijos klausimų, antroji dalis sudaryta iš 31 odontologinės informacijos klausimo. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantSPSS R v3.4.3 programą.

Rezultatai. Iš visų 380 tyrime dalyvavusių respondentų daugiausiai augino vaikus turinčius ir

fizinę, ir protinę negalią arba psichikos ir elgesio sutrikimus. 63,2 proc. gydymui rinkosi valstybines įstaigas, beveik pusei vaikų dantys buvo gydomi ambulatoriškai, dažniausiai buvo lankomasi pas odontologą kartą per metus – 41,8 proc., o 78,2 proc. respondentų negauna pagalbos nuvykti pas odontologą. Reguliari PBH buvo atliekama tik 11proc. vaikų, o namuose dantys dažniausiai buvo valomi tėvų su įprastu dantų šepetėliu ir pasta, 57 proc. tai darė ryte ir vakare. 58 proc. vaikų, kurie valė dantis ryte ir vakare, rečiau kraujavo dantenos. Vaikams, vartojantiems vaistus nuo epilepsijos, keturis kartus dažniau kraujuodavo dantenos nei nevartojantiems (p<0,05). Miesteliuose gyvenantys respondentai buvo geriausiai apmokyti prižiūrėti neįgalaus vaiko dantis, informaciją apie dantų priežiūrą dažniausiai gaudavo iš interneto ir gydytojo odontologo. Beveik visi respondentai nurodė, kad jiems reikalinga švietimo programa apie neįgaliojo dantų priežiūrą.

Išvados. Dauguma negalią turinčių vaikų ir jų tėvų susiduria su problemomis, susijusiomis su

dantų ir burnos priežiūra. Jiems trūksta informacijos apie burnos ligų profilaktiką, per retai lankomasi pas gydytoją odontologą. Dantų priežiūra tiek namuose, tiek odontologo kabinete šiems vaikams kelia stresą. Reikalingas didesnis šiuos vaikus auginančių tėvų ir gydytojų odontologų švietimas apie neįgalių vaikų dantų priežiūrą ir burnos ligas.

THE ANALYSIS OF ORAL CAVITY DISEASE INDICATORS OF DISABLED CHILDREN. KNOWLEDGE AND ATTITUDE OF THE PARENTS TOWARDS

HEALTH AND CARE OF THEIR CHILDREN‘S ORAL CAVITY

SUMMARY

Relevance of the problem and goal of the thesis. Dental care for children with special needs is

regularly presented as one of the main medical needs of people with disabilities, and difficulties associated with various disabilities can be an obstacle to proper oral care and may have a significant impact on risk of developing oral health problems. The goal of the thesis is to analyze the indicators for oral diseases of disabled children residing in Lithuania, performing anonymous questionnaire survey with parents who have such children.

Material and methods. The survey was conducted from October, 2017 to January, 2018. Three

hundred and eighty parents of disabled children participated in the survey and responded to the questionnaire. The first part of the questionnaire consisted of 12 general information questions; the second part included 31 questions on dentistry information. Statistical analysis of data was performed using SPSS R v3.4.3 program.

Results. The majority of all 380 respondents surveyed had children with physical and mental

disabilities or mental and behavioral disorders. 63.2 percent of the respondents chose state institutions for teeth treatment, almost half of the children had their teeth treated outpatient and the majority visited a dentist once a year, i.e. 41.8 percent; 78.2 percent of respondents do not get help to reach dentist’s office. Regular professional oral hygiene was performed to only 11 percent of the children, and at home their teeth were usually brushed by parents with an usual toothbrush and toothpaste; 57 percent brushed their teeth in the morning and evening. 58 percent of children who brushed their teeth in the morning and evening had less likely to bleeding gums. Among the children taking antiepileptic drugs it appeared more than four times likely to bleed gums than among non-users (p <0.05). Residents living in townships were best trained to take care of a disabled child's teeth; parents were often informed about dental care from the internet and their dentist. Almost all respondents indicated that they needed an educational program about dental care for people with special needs.

Conclusions. Most children with disabilities and their parents face problems with dental care and

oral care. They lack information on the prevention of oral diseases and attend a dentist too rarely. Dental care at home and in the dentist's office places stress on these children. It is necessary to raise parents’ and dentists’ perception about dental care and oral diseases of disabled children.

10

ĮVADAS

Gera burnos sveikata yra labai svarbi bendravimui, mitybai, pasitikėjimui savimi. Yra įrodymų, kad egzistuoja ryšys tarp specialiųjų poreikių, nelygių galimybių naudotis dantų priežiūros paslaugomis, prastos dantų priežiūros bei sveikatos ir nepakankamos dantų gydymo paslaugų kokybės, ypač negalią turintiems vaikams [11]. Veiksniai, prisidedantys prie šios situacijos, apima negalios pobūdį, tėvų išsilavinimą, socioekonominį statusą, vaiko negebėjimą pasirūpinti savimi, bendradarbiavimo nepilnavertiškumą, tinkamai paruoštų gydytojų trūkumą [11;14]. Burnos sveikata yra bendros žmogaus sveikatos dalis, o jos priežiūra turi būti įprastas medicinos priežiūros neįgaliems vaikams komponentas [4].

Vaikai, turintys tiek fizinę, tiek protinę negalią, dėl fizinių ar intelektinių trūkumų, trukdančių įprastoms funkcijoms atlikti, reikalauja daugiau aplinkinių priežiūros visuose gyvenimo atvejuose, įskaitant ir su burnos ertme susijusios sveikatos priežiūroje [14]. Remiantis atliktais tyrimais, vaikai su negalia turi daugdaugiau burnos ligų ir jiems yra sunkiau prieinamos burnos ir dantų priežiūros paslaugos nei vaikams, neturintiems negalios. Užtikrinti, kad šie vaikai turėtų gerą burnos ertmės higieną ir sveikatą yra iššūkis, atsižvelgiant į daugybę problemų, su kuriomis jie susiduria [2; 14]. Pacientams su negalia burnos sveikatos sutrikimai dažniausiai susiję su prasta burnos higiena, kuri lemia padidėjusią ėduonies ir gingivito riziką. Bloga burnos higiena iš esmės yra dėl per mažai skiriamo laiko kasdienėms burnos higienos procedūroms, apsunkinto kramtymo, kariesogeninės dietos ir medikamentų vartojimo [5]. Prasta burnos sveikata gali sukelti valgymo, miego, kalbos sutrikimus, skausmą burnoje, praleistas dienas ugdymo įstaigoje, sumažėjusią savivertę, dėl ko galiausiai atsiranda neigiamas poveikis bendrai kūno sveikatai ir gyvenimo kokybei [1].

Tėvai, auginantys vaikus su negalia, susiduria su daugybe problemų, susijusių su burnos sveikata. Dažnai jiems sudėtinga atlikti įprastas burnos higienos procedūras vaikams namuose, vizitai pas gydytoją odontologą yra sudėtingi, reikalaujantys tiek vaiko, tiek pačių tėvų psichologinio pasiruošimo. Taip pat jiems sunkiau prieinamos odontologinės paslaugos dėl dažno gydytojų nenoro ir nepakankamų įgūdžių gydyti neįgalius vaikus. Daugelis tėvų ir gydytojų odontologų neturi pakankamai žinių apie tokių vaikų burnos ir dantų priežiūrą, todėl burnos ir dantų ligos tarsi nustumiamos į antrą planą ir neužima svarbios vietos neįgaliųjų sveikatos palaikyme [1; 2; 4; 5].

Lietuvoje nėra atliktų studijų, kuriose būtų ištirtos neįgalius vaikus auginančių tėvų žinios apie burnos ir dantų priežiūrą tokiems vaikams, nėra aiški situacija šalyje, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria negalią turintys vaikai ir jų tėvai. Kyla klausimas, ar šiems vaikams ir jų tėvams pasiekiama informacija ir paslaugos, susijusios su burnos sveikata.

11

Tyrimo tikslas:

Išanalizuoti Lietuvoje gyvenančių neįgalių vaikų burnos ligų indikatorius atliekant šių vaikų tėvų anoniminę anketinę apklausą, skirtą įvertinti jų žinias ir požiūrį į vaiko burnos ertmės sveikatą ir priežiūrą.

Tyrimo uždaviniai

1. Remiantis apklausos duomenimis išsiaiškinti tėvų, auginančių neįgalius vaikus, gaunamos odontologinės pagalbos ypatumus.

2. Išsiaiškinti tėvų žinias apie dantų ėduonies ir periodonto ligų profilaktiką neįgaliems vaikams.

3. Išsiaiškinti, kaip negalią turinčiam vaikui atliekama individuali burnos higiena, kas ir kaip tuo rūpinasi.

4. Išsiaiškinti apie neįgalių vaikų ir jų tėvų emocinę būseną, susijusią su dantų priežiūra.

12

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Neįgalių vaikų burnos ertmės sveikata

Odontologijoje terminas „asmuo, turintis specialiųjų poreikių“, pirmiausia reiškia asmenį, turintį fizinį, vystymosi, psichinį, jutimo, elgesio, kognityvinį, emocinį sutrikimą arba ribojančią būklę, dėl kurios reikalinga medicininė priežiūra, sveikatos priežiūros paslaugos ir/arba specializuotos paslaugos ar programos [8; 21].

Vaikų su specialiaisiais poreikiais gydymas reikalauja papildomų pastangų ir laiko, siekiant atlikti tinkamą burnos higieną ir reikalauja specializuotos profesinės dantų priežiūros dėl vaikų elgesio ir jautrumo, trukdančių įprastam dantų valymui, vizitų pas odontologą netoleravimo, problemų, susijusių su sąkandžiu ir dantenų hiperplazija dėl medikamentų vartojimo. Tėvai, auginantys vaikus su negalia, susiduria su sunkumais prižiūrint vaikų burnos ir dantų sveikatą, atlikdami įprastas burnos higienos procedūras namuose, dėl ko neįgalūs vaikai turi aukštą ėduonies rizikos laipsnį. Tėvams auginantiems neįgalius vaikus labiausiai trūksta dantų priežiūros paslaugų jų vaikams ir jie teigia, kad paslaugos yra brangios [7; 10; 11; 16].

Dantų ėduonis, sutrikęs sąkandis ir dantų traumos išlieka pagrindinės problemos vaikams ir yra daug dažnesnės tarp vaikų su negalia. Burnos sveikatos specialistai atlieka svarbų vaidmenį ne tik rūpindamiesi šių vaikų burnos sveikata ir suteikdami jiems gydymą, bet ir mokydami tėvus bei vaikus apie tinkamą burnos higieną ir skatindami juos higieną palaikyti [26]. Taigi, dėl daugybės veiksnių, su kuriais susiduria neįgalūs vaikai, jų burnos ertmės sveikata yra gerokai prastesnė ir reikalauja specifinės priežiūros.

1.2. Neįgalių vaikų mitybos ir vartojamų medikamentų įtaka burnos sveikatai

Vaikai, turintys negalią, dažnai valgo daugiau angliavandenių turintį maistą, geria saldžius gėrimus ir vartoja medikamentus, turinčius cukraus arba mažinančius seilių išsiskyrimą. Tiek fizinę, tiek protinę negalią turinčių vaikų motorika būna sutrikusi, jie negali tinkamai sukramtyti maisto, jų mityba būna nepilnavertė, dažniau yra maitinami kreminės ar skystos konsistencijos maistu arba per gastrostomą, kas dar labiau padidina dantų ligų atsiradimo riziką [23; 17]. Vitaminų A ir C trūkumas gali sukelti blogą žaizdelių gijimą ir padidėjusį dantenų kraujavimą. Vitamino D trūkumas turi įtakos dantų kietųjų audinių būklei. Nepakankama mityba gali turėti įtakos imuninei sistemai ir sukelti paūmėjusį gingivitą bei kitas burnos infekcijas. Minkštų maisto produktų pasirinkimas gali prailginti maisto adheziją prie dantų [7; 17]. Vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, dažnai reikalauja didesnį kalorijų kiekį turinčių maisto

13 produktų, kad palaikytų optimalų kūno svorį, o jų naudojami papildai turi daug pridėtinio cukraus, kuris turi žalingą poveikį burnos sveikatai. Todėl nenuostabu, kad vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, burnos sveikatos būklė yra prastesnė [29]. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai atsisako valgyti tam tikrą maistą dėl jiems nepriimtinos maisto tekstūros, spalvos, kvapo ar skonio, taip dar labiau sumažindami mitybos racioną [17]. Vaikams, kurie negali patenkinti skysčių ir mitybos poreikių per burną, yra maitinami per gastrostomą, yra žymiai padidėjusi blogos burnos ertmės sveikatos rizika, ypač dėl labiau besikaupiančių dantų apnašų, greičiau besiformuojančių dantų akmenų ir vėliau sekančio gingivito. Greitesnis akmenų formavimasis vaikams, maitinamiems per gastrostomą, yra sumažėjusio savaiminio burnos apsivalymo, kuris vyksta natūraliai, kai yra kramtomas maistas ir išsiskiria seilės, rezultatas [17; 23].

Tiek fizinę, tiek protinę negalią turintys vaikai dažnai yra kankinami epilepsijos ir vartoja vaistus traukulių dažniui ir sunkumui sumažinti [2; 20]. Šia liga sergančių pacientų burnos sveikatos būklė yra blogesnė nei sveikų žmonių, o vaistų nuo epilepsijos vartojimas turi didelę įtaką problemų atsiradimui. Be to, burnos ertmės sveikata pablogėja, kai paaštrėja epilepsija [14; 17]. Pavyzdžiui, vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, gali pasireikšti įvairūs neurologiniai ir metaboliniai sindromai, kurie gali būti susiję su traukuliais, o vaistai, skirti kontroliuoti traukulių priepuolius, dažnai būna su cukrumi, kad būtų skanesni. Tokie vaistai sumažina seilių išsiskyrimą, todėl vaiko dantys tampa labiau pažeidžiami dantų ėduonies [6; 14; 19; 28]. Antiepileptinių vaistų vartojimas susijęs su dantenų hiperplazijos atsiradimu ir progresavimu ir tai yra dažniausia šių vaistų sukeliama patologija burnos ertmėje. Didesnė vaistų dozė ir ilgesnė vartojimo trukmė lemia didesnį dantenų hiperplazijos sunkumą. Dantenų hiperplazijai būdingas dantenų subepitelio, jungiamojo audinio ir epitelio augimo pagreitėjimas, kuris išsivysto maždaug per 1-3 mėnesius nuo vaistų nuo epilepsijos vartojimo pradžios. Pati dantenų hiperplazija nėra skausminga, tačiau dantenų audiniai, kurie yra traumuojami kramtymo metu, gali tapti skausmingi. Taip pat dantenų hiperplazija sukuria sąlygas lengvam apnašų kaupimuisi, o tai sukelia uždegimą ir kraujavimą. Šie veiksniai pacientui sukelia sunkumų palaikant tinkamą burnos higieną, taip dar labiau pablogindami burnos ertmės sveikatą [14]. Alok Dubey ir kt. 2004 m. atlikto tyrimo, kurio metu buvo ištirti 150 vaikų, sergančių epilepsija ir vartojančių vaistus nuo jos, duomenimis, kserostomija, gingivitas ir dantenų hiperplazija buvo dažniausiai pasireiškę vasitų nuo epilepsijos šalutiniai poveikiai. Keletas vaikų netgi turėjo vaistų sukeltą glositą. Taigi, neįgalių vaikų specifinė mityba, maisto medžiagų ir vitaminų trūkumas, vartojami medikamentai nuo epilepsijos daro didelę įtaką burnos minkštųjų ir kietųjų audinių pažeidimų atsiradimui.

14

1.3. Burnos sveikatos įtaka viso kūno sveikatai

Burnos ertmės sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis ir turi didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Kramtymas, rijimas, kalba, ūmus ar lėtinis skausmas yra gyvenimo kokybės aspektai, kuriems turi įtakos burnos ertmės pakitimai, tokie kaip dantų ėduonis ir periodonto ligos. Tai gali daryti įtaką psichologiniams veiksniams: išvaizdai, pasitikėjimui savimi, nerimui, laimės pojūčiui, taip pat socialinio gyvenimo sričiai – intymumui, bendravimui

ir socialinei veiklai. Tėvai, auginantys vaikus su negalia, gali skirti mažiau dėmesio jų burnos

sveikatai, turint omenyje sudėtingą jų būklę, tačiau toks elgesys gali sukelti vaikui skausmą, diskomfortą, nebuvimą mokykloje, prastą mitybą dėl bemiegių naktų ir valgymo sutrikimų [3]. Dėl atsiradusių sutrikimų burnos ertmėje, vaikams pasireiškia skausmas, kurio dažnai negalią

turintieji nesugeba tinkamai išreikšti dėl verbalinės kalbos trūkumo.Daugeliui vaikų yra būdingas

savaiminis elgesys skausmo metu, pvz.: vaitojimas, niurnėjimas, kriokimas, dėl kurio skausmas gali būti pervertintas arba įvertintas nepakankamai. 2014 m. Muthukali Shanmugam ir kt. atlikto tyrimo metu, dantų skausmo nustatymas ir interpretavimas sunkių pažintinių, bendravimo ir motorinių sutrikimų atveju buvo sudėtingas. Įvertinę 111 intelekto negalią turinčių vaikų skausmą iš jų globėjų perspektyvos, tyrėjai padarė išvadą, kad yra didelis dantų skausmo ir gydymo poreikio paplitimas, tačiau šie poreikiai nėra patenkinami. Nepaisant tėvų ir globėjų

išsilavinimo, dantų skausmas retai buvo suprantamas ir gydomas. Vaikų dantų skausmas tampa

nepastebėtas ir jie nėra atvedami pas gydytoją odontologą įprastam patikrinimui. Paprastai globėjai supranta dantų skausmą iš pasikeitusio vaiko elgesio ir praneša apie tai sveikatos priežiūros specialistui. Taigi, dažniausiai intelekto negalią turintys vaikai pasiekia odontologą tik esant ūmiam skausmui, paliekant nedaug galimybių išsaugoti dantis, prie ko prisideda ir vaiko bendradarbiavimo stoka [21].

1.4. Neįgalių vaikų dantų ėduonis

Dantų ėduonis – polietiologinis susirgimas, kuris žymiai dažniau pasireiškia vaikams su negalia, o pieniniai dantys yra labiau pažeidžiami ėduonies ir odontogeninių infekcijų, nei nuolatiniai [23; 8; 5].Dėl specialių poreikių, tokiems asmenims gali būti sunku arba neįmanoma palaikyti tinkamą burnos higieną, todėl padidėja profesionalios priežiūros poreikis. Taip pat vaikai su negalia dažniau susiduria su ankstyvosios vaikystės ėduonimi, dėl kurio prireikia gydyti dantis labai ankstyvame amžiuje [5; 24]. Maisto konsistencija, cukraus turintys gėrimai ir ilgą laiką geriami vaistai, galintys sukelti seilėtekio sutrikimus, oromotorinė disfunkcija, taip pat sunkumai palaikant kasdieninę burnos higieną gali paaiškinti, kodėl cerebriniu paralyžiumi

15 sergantiems žmonėms pasireiškia didelis ėduonies ir periodonto ligų paplitimas [17; 23].Didesnis ėduonies paplitimas vaikams su intelekto sutrikimais ir cerebriniu paralyžiumi dažniau gali būti susijęs su komplikacijomis (regėjimo sutrikimais, klausos sutrikimu, traukuliais ir motoriniais sutrikimais ir kt.), kurios gali sumažinti fizinius gebėjimus ir trukdyti tinkamai asmeninei burnos higienai. Tyrėjai taip pat pranešė, kad cerebrinis paralyžius gali sukelti nenormalius liežuvio ir veido raumenų judesius, taip pat mažą seilių kiekį, pH ir buferinę talpą, o tai gali padidinti dantų ėduonies riziką [20; 31]. Vaikams su raidos sutrikimais ir ribotu intelektu, kaip pavyzdžiui turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra didesnė ėduonies rizika dėl sumažėjusio arba riboto gebėjimo suprasti ir prisiimti atsakomybę už jų dantų sveikatą ir bendradarbiauti su jais besirūpinančiais asmenimis ir specialistais, dėl specifinės mitybos ir ilgesnio maisto užlaikymo burnoje [24; 13; 17]. Taip pat dažnai šiems pacientams reikalingas dantų ėduonies gydymas bendrinėje nejautroje, ypač tais atvejais, kai gydymas ambulatoriškai neįmanomas arba sudėtingas dėl ribotų bendravimo galimybių ir/ar nekontroliuojamų judesių [8].

1.5. Neįgalių vaikų periodonto ligos

Vaikai, turintys specialiųjų poreikių, dažnai susiduria su burnos gleivinės ir periodonto ligomis. Pagrindinis dantenų ir periodonto ligų faktorius neįgaliems vaikams yra nepakankamas apnašų pašalinimas nuo dantų [33]. Jiems dažnai reikia pagalbos prižiūrint dantis ir burnos ertmę, jų burnos higiena būna nepakankama dėl per mažos motyvacijos, ribotų motorikos įgūdžių ir vartojamų antiepileptinių vaistų. Fizinio aktyvumo sumažėjimas gali turėti įtakos burnos sveikatai dėl manualinių įgūdžių stokos, dėl kurių sunku naudotis dantų šepetėliais [8]. Visi veiksniai gali žymiai padidinti periodonto ligų šioje populiacijoje dažnį, kuris rodo aukštą apnašų lygį, gingivito, dantų akmenų, halitozės paplitimą ir nuolat burnos ertmėje užsiliekančio maisto likučių problemą [6].Keli tyrimai parodė, kad dantenų hiperplazija ir dėl jos atsirandantis kraujavimas dažniau pasitaiko vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi [32]. Palikta negydyta dantenų hiperplazija gali sukelti dantų iškrypimą arba dantenos gali uždengti visą danties vainiką [14].

1.6. Neįgalių vaikų burnos priežiūra namuose

Tėvai, auginantys vaikus su negalia, susiduria su sunkumais prižiūrint vaikų burnos ir dantų sveikatą ir atlikdami įprastas burnos higienos procedūras namuose, dėl ko neįgalūs vaikai susiduria su daugiau burnos ertmės problemų [16]. Tėvai linkę daugiau dėmesio skirti pagrindinėms vaiko ligoms ir dažnai atideda dantų priežiūrą ir vizitus pas gydytoją odontologą

16 [9]. Bloga neįgaliųjų burnos higiena iš esmės yra dėl to, kad paciento kasdienėms burnos higienos procedūroms skiriama nepakankamai laiko [5].

2013 m. JAV atliktas tyrimas parodė, kad vaikų funkcionavimo lygis, ypač jų gebėjimas klausytis, suprasti ir kalbėti buvo susiję su burnos sveikata. Kuo aukštesnis vaiko funkcionavimo lygis, tuo komfortiškiau jaučiasi juos prižiūrintys asmenys, atlikdami vaiko burnos priežiūros ritualus. Jei vaikų funkcionavimo laipsnis didėja, jų tėvų komfortas mokyti ir pagelbėti vaikui valytis dantis irgi didėja [2]. Asmenims su silpnesnėmis intelekto sutrikimų formomis dažnai reikia mažiau pagalbos ir dažniausiai jie labiau bendradarbiauja atliekant procedūras.Maži vaikai su fizine negalia gali būti motyvuojami savarankiškai išsivalyti dantis, taip skatinant savarankiškumo ugdymą ir ribotų rankos įgūdžių treniravimą [8].

Belgijoje L.A.Marks atlikto tyrimo metu 50 proc. tėvų teigė, kad vaikas valo dantis kartą per dieną, 43 proc. - du kartus, 6 proc. kartą per savaitę. 58 proc. tėvų turi padėti vaikams atlikti kasdienės burnos higienos procedūras. 12 proc. tėvų teigė niekada nepadedantys valytis vaikui dantis, nes mano, kad vaikas pats sugeba tai atlikti savarankiškai ir dauguma tyrime dalyvavusių vaikų naudojo įprastą dantų šepetėlį. 59 proc vaikų, pasak jų tėvų, susiduria su problema skalauti burną po dantų valymo [9].

Taip pat, 2015 m. JAV Huebner ir kt. atliko tyrimą, kurio metu 88 iš 90 tėvų teigė, kad bent kartą yra bandę valyti vaikui dantis. Iš visos grupės, 7 proc. valydavo vaikui dantis mažiau nei kartą per dieną arba išvis nevalydavo, 44 proc. valė kartą per dieną ir 49 proc. teigė valantys du kartus per dieną arba daugiau kartų ir šie rezultatai yra labai panašūs į tyrimo, atlikto Belgijoje. 60 proc. teigė valantys su pasta, turinčia fluoro, kiti valė su pasta be fluoro arba tik su nesupratimo apie procedūrų reikalingumą, todėl dažniausiai tokių vaikų burnos higiena būna nepakankama.

1.7. Neįgalių vaikų burnos ertmės priežiūra sveikatos priežiūros įstaigoje

Negalią turintys vaikai ir jų tėvai susiduria su sunkumais odontologijos klinikose. Fizinę negalią turintiesiems nepatogu sėdėti kėdėje, kuri dažnai būna nepritaikyta specialiems poreikiams, dėl sutrikusios motorikos jiems sudėtinga ramiai išlaikyti pražiotą burną, nevaldomi judesiai dažnai apsunkina gydymą. Psichinę negalią turinčių vaikų gydymas dar sudėtingesnis, nes dėmesio, neigiamos reakcijos ir elgesio sunkumų gali sukelti kvapai, garsai, netikėti, netoliese esantys triukšmai [22]. Stereotipiniai ir pasikartojantys vaiko veiksmai gali apsunkinti odontologo gebėjimą saugiai ir veiksmingai suteikti burnos ertmės priežiūros procedūras. Be to, elgesio sutrikimai, kuriuos dažnai demonstruoja autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai, gali sudaryti kliūtis dantų gydytojui ir daryti įtaką sėkmingai vaiko dantų gydymo patirčiai [1]. Dėl

17 sudėtingų medicininių kliūčių ar paciento negebėjimo bendradarbiauti, daugeliui pacientų su fizine/protine negalia ar sergantiems sisteminėmis ligomis gali reikėti dantų gydymo bendrinėje nejautroje [5].

Dr. Stein 2011 m. JAV atliktas tyrimas parodė, kad 38 proc. autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų tėvų paskutinę vaiko patirtį odontologo kabinete įvardijo kaip neigiamą ir įvertino nuo vidutiniškai iki ekstremaliai sudėtingo gydytojo odontologo ar burnos higienisto darbo nuvalant vaikui dantis. Žymiai daugiau tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus nei normalaus vystymosi teigė, kad kabinete vaikas labiausiai bijo, skundžiasi ar nemėgsta: gręžimo, ryškios šviesos, stiprių garsų, instrumentų burnoje, atlenktos/gulimos padėties kėdėje ir kvapų. Daugiau nei 50 proc. autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų grupės tėvų sutiko, kad jų vaikų elgesio sutrikimai ( šaukimas, atsisakymas išsižioti, jautrumas šviesai, garsams, nauji taktiliniai ir skonio jutimai) pavertė apsilankymus iššūkiu [1].

2004 m. JAV Dr. Al. Agili ir kt. neįgalių vaikų tėvų apklausos metu išsiaiškino, kad beveik 73 proc. šių vaikų turėjo vizitus pas odontologą einamaisiais metais, 26 proc. lankydavosi kartą per metus, trys ketvirčiai - du ar daugiau kartų per metus. Dažniausiai vaikai pirmą kartą pas odontologą apsilankydavo būdami trejų metų amžiaus. Apie 15 proc. tėvų teigė, kad jų vaikai negauna reguliarios dantų priežiūros. Pagrindinė priežastis, kodėl taip yra, buvo tai, kad gydytojas odontologas nenorėjo gydyti vaiko su negalia. 41 proc. nurodė kitas priežastis – transporto nebuvimas, draudimo neturėjimas ir sunkios vaiko sveikatos būklės. Dauguma tėvų turėjo laukti vizito klinikoje nuo 15 minučių iki kelių valandų, nors atvyko tolimą kelią ir jų vaikams su negalia toks laukimas sukėlė nuovargį, irzlumą, nerimą, nekontroliuojamą elgesį, kas lėmė vaiko nenorą bendradarbiauti, tėvų nepasitenkinimą ir pyktį bei nepatogumus klinikoje [4].

Literatūroje teigiama, kad muzikos, ypač klasikos ir džiazo, pasitelkimas gydymo metu buvo sėkimingai išbandytas kaip efektyvi priemonė, nes tokia muzika yra kūrybiška ir spontaniška, todėl pritraukia dėmesį ir skatina pacientų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, atsipalaidavimą. Priešingai, kvapai ( akrilo ir fluoro) ir garsai (gręžimo, siurbimo) gali sukelti nepageidaujamas paciento elgesio reakcijas, tokias kaip agresyvumas, hiperaktyvumas, neigiama reakcija į dantų gydymą [6].Rekomenduojama taikyti keletą pagrindinių elgesio rekomendacijų, siekiant pritaikyti dantų gydymą autistams vaikams, įskaitant tėvų buvimą kartu, naudoti sakau-rodau-darau techniką, trumpas, aiškias komandas ir aiškų žodinį užtvirtinimą procedūros metu [22].

18

1.8. Neįgalių vaikų ir jų tėvų psichologinė būsena

Tėvai, auginantys vaikus su negalia, nuolat atsiduria stresinėse situacijose. Ne išimtis ir dėl vaikų dantų priežiūros ir gydymo atsiradę keblumai, kurie dažniausiai pasitaiko vaikams su inetelekto negalia ir raidos sutrikimais. Vaikai su autizmo spektro sutrikimu ir jų tėvai susiduria su daug iššūkių ir streso, susijusių su burnos priežiūra namuose ir vizitais pas odontologą [13].

Vaikai su intelekto sutrikimais taip pat nesupranta burnos priežiūros reikalingumo, yra linkę nebendradarbiauti ir netgi priešintis dantų valymui, o tai yra dar viena kliūtis tėvų sėkmei, padedant jų vaikams palaikyti burnos sveikatą [30]. Tokie vaikai dažniausiai patiria daugiau skausmo, jiems sunku apibūdinti jo pobūdį. Dėl baimės ir nerimo, kuriuos sukelia patalpinto svetimkūnio jausmas burnoje, šiems vaikams sunkiau išsivalyti dantis [21].

Faktoriai, dėl kurių autizmo spektro sutrikimų turintis vaikas nebendradarbiauja gydant dantis, yra bendravimo sunkumai, pasikeitimai įprastoje vaiko dienotvarkėje, sensorinių jutimų paaštrėjimas, dantų gydymo baimė ir nerimas. Nebendradarbiavimas ir agresyvus elgesys dantų gydymo metu trukdo gydytojui tinkamai atlikti procedūras [25].

Literatūros apžvalga atskleidžia patiriamą stresą, daugiau psichologinio nuovargio ir depresinių požymių, pablogėjusią asmeninio gyvenimo kokybę ir didesnį skaičių fizinių ir psichinių sveikatos problemų autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų globėjams [22].

Reguliarūs gydymo vizitai ir įvairios programos namuose išnaudoja tėvų laiką ir energiją. Susidūrus su tokiu stresu, dantų ir burnos priežiūra atsiranda prioritetų sąrašo pabaigoje. Tėvai teigia, kad vaiko burnos priežiūros procedūroms lieka per mažai energijos [13]. 81 proc. tėvų, kurie valydavo savo vaikams dantis, apibūdino procedūrą kaip tam tikrą vaiko pasipriešinimą ar „kovą“ su dantų valymu [16; 9].

Taigi, neįgalių vaikų dantų ir burnos priežiūra namuose reikalauja didelių tiek vaiko, tiek juo besirūpinančio asmens pastangų, laiko ir tinkamo nusiteikimo šioms procedūroms. Dėl prastesnės burnos higienos ir didesnės rizikos, šių vaikų kasdienės burnos higienos procedūros turi būti ypatingai kruopščiai atliktos, tačiau tai yra labai sudėtinga dėl laiko stokos, dažno neadekvataus vaiko elgesio ir priešinimosi procedūroms, sutrikusios vaiko motorikos.

1.9. Neįgalių vaikų burnos ligų profilaktika ir švietimas

Burnos sveikata ir ligų prevencija yra ypač svarbi neįgaliems vaikams, nes jie gali būti visiškai priklausomi nuo savo tėvų ar globėjų, todėl jiems turi būti prieinamos dantų gydymo ir ligų profilaktikos paslaugos. Skatinti tėvų/globėjų sąmoningumą šiais klausimais yra ypač svarbu dėl jų įgūdžių gerinimo burnos sveikatos priežiūroje ir supratimo apie burnos higienos svarbą jų vaikų gerovei [2].

19 Ankstyvos burnos ertmės valymo procedūros rekomenduojamos visiems kūdikiams ir gali būti ypač naudingos vaikams, turintiems negalią [16]. Dantų valymas du kartus per dieną neįgaliems vaikams yra rekomenduojamas Amerikos Odontologų Asociacijos ir yra žymiai efektyvesnis,siekiant išvengti dantų ėduonies ir periodonto ligų, nei valymas vieną kartą per dieną [12]. Dauguma tėvų žino, kad yra rekomenduojama valyti dantis 2 kartus per dieną, tačiau tik dalis žino, kad reikia naudoti tik nedidelį kiekį dantų pastos ir tik dalis moka taisyklingai valyti dantis vaikams [18].

Tėvai turi žinoti, kad atsirandus problemai, susijusiai su burnos ir dantų sveikata, negalima atidėlioti gydymo. Rekomenduojama, kad dantų problemos būtų gydomos iškart joms atsiradus, o jeigu odontologas turi per mažai žinių ar įgūdžių, pacientas turėtų būti nukreipiamas pas kitą specialistą, kuris galėtų išspręsti kilusią problemą [9; 21].

Neįgaliems pacientams turėtų būti taikomos papildomos profilaktinės priežiūros programos, tokios kaip vagelių silantai, fluoro geliai ir lakai, taip pat reguliarūs burnos sveikatos patikrinimai.Vaikams su negalia pirmasis vizitas pas odontologą turėtų būti numatytas per pirmuosius gyvenimo metus, vėliau turi būti planuojami reguliarūs apsilankymai kas 4-6 mėnesius [5]. 2015 m. JAV atliktame tyrime, pasak neįgalius vaikus auginančių tėvų, 21 proc. vaikų pastaruosius 12 mėnesių neturėjo nei vieno profilaktinio vizito pas odontologą, 32 proc. – vieną vizitą, 47 proc. – du ar daugiau profilaktinių patikrinimų [16].

L.A.Marks Belgijoje atlikto tyrimo metu išsiaiškino, kad 70 proc. tėvų gauna informaciją apie burnos higieną iš gydytojo odontologo, 10 proc. iš mokyklos mokytojo, 20 proc. niekada negavo jokios informacijos apie burnos higieną neįgaliems vaikams [9]. Kito tyrimo, atlikto 2011 m. JAV, tėvų atsakymai parodė, kad tiek tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, tiek odontologams, reikia daugiau informacijos apie šį sutrikimą turinčių vaikų burnos priežiūrą. Šių vaikų šeimoms reikia daugiau informacijos apie tinkamos burnos higienos užtikrinimo ir mokymo strategijas namuose [1]. Dr. Huebner 2010 m. JAV atliktame tyrime dalyvavo 45 tėvai ir 48 proc jų nurodė, kad jų niekas nemokė, kaip vaikui valyti dantis ir jie tai darė savaip. Keletas paminėjo, kad dėl įgūdžių stokos jie nežino, kaip valyti dantis nepažeidžiant kūdikio burnos [18].

Odontologai gali atlikti svarbų vaidmenį pirminėje odontologinių problemų prevencijos srityje mažiems vaikams, pasitelkdami profilaktinį gydymą, rizikos įvertinimą, patarimus tėvams atsižvelgiant į vaiko burnos vystymąsi, ėduonies paplitimą ir visos burnos ertmės sveikatos palaikymą [18]. Taip pat labai svarbu skatinti odontologus gydyti vaikus, turinčius negalią [5].

20

1.10. Burnos ir dantų priežiūros paslaugų prieinamumas neįgaliems vaikams ir gydytojų odontologų pasiruošimas

Dažnai gydytojai odontologai susiduria su sunkumais ir žinių stygiumi, gydydami vaikus su negalia, todėl dažnai atsisako tokius pacientus gydyti. Daugybė autistų vaikų tėvų pastebėjo, kad sunku rasti odontologą, norintį dirbti ir rūpintis vaiko dantų ir burnos sveikata. Taip pat daugiau autizmo spektro sutrikimą turininčių vaikų tėvų teigė, kad odontologas atsisakė gydyti jų vaiką, lyginant su įprastai besivystančiais vaikais [1].

Dr. Al. Agili ir kt. apklausus 714 tėvų, 35 proc. jų teigė, kad susidūrė su sunkumais randant odontologą, kuris norėtų gydyti vaiką su negalia. Barjeras taip pat buvo odontologo žinių, kaip gydyti tokius vaikus, stygius. 77 proc. tėvų teigė susiduriantys su problemomis dėl reguliarios dantų priežiūros, o jų priežastys buvo: odontologų užimtumas pusei metų į priekį; ilgas laukimas laukiamąjame – 50 proc. tėvų teigė visada turintys laukti daugiau nei 15 minučių už durų. Gydytojai odontologai susiduria su tokiomis problemomis gydydami vaikus su negalia: žinių apie gydymą trūkumas, nežinojimas, kiek laiko užtruks vizitas ir kiaip jį suplanuoti, kritinės būklės rizikos ir atsakomybės baimė [4].

Specialiųjų poreikių pacientų atveju, specialistai turi turėti platesnes žinias, atsižvelgiant į kai kurias problemas, su kuriomis susiduria neįgalūs vaikai, tokias kaip bruksizmas, sutrikęs sąkandis, gingivitas ir ėduonis [7]. Tyrimai parodė, kad kuo labiau apmokyti burnos priežiūros specialistai apie negalią turinčių vaikų gydymą, tuo labiau tikėtina, kad jie gydys tokius vaikus savo praktikoje [26]. 2006 m. Rich nustatė, kad odontologai, kurie nurodė, jog studijuodami gavo pakankamai žinių apie neįgalių vaikų dantų gydymą, jautėsi komfortiškiau atlikdami procedūras ir turėjo daugiau žinių nei tie, kurie nurodė, jog jų studijų programos nepakankamai paruošė juos šių vaikų gydymui. Dauguma neseniai baigusių studijas neketino gydyti vaikų su negalia [27].

Ne tik gydytojai odontologai , bet ir neįgaliųjų priežiūros institucijos turėtų vykdyti burnos higienos programas šiems vaikams, kad sumažintų ėduonies ir periodonto ligų indeksus, atsižvelgiant į tai, kad šie vaikai organizacijose praleidžia daug valandų ir neturi jose galimybės tinkamai burnos higienai [7].

21

MEDŽIAGA IR METODAI

Imties dydžio nustatymas buvo atliktas naudojantis formule:

𝑛 =

𝜀2_{∗(𝑁−1)+1,96}2_{∗𝑝∗𝑞}

N – populiacijos dydis

Reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį

p – numatoma įvykio baigties tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje, p=0,5

q – tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje, q=1-p=0,5 ε - pageidautinas tikslumas, ε=0,05

2016 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šeimos ir bendruomenių departamento duomenimis Lietuvoje buvo 14 829 negalią turintys vaikai.

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad tyrimo imtis turi būti ne mažesnė nei 374 respondentai. Tyrimui vykdyti buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (1 priedas). Tyrimas buvo vykdomas nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. Tiriamiesiems buvo tiesiogiai įteiktos anketos Vaikų ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriuje „Saulutė“ Druskininkuose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninėje „LOPŠELIS“, taip pat anketa buvo patalpinta internete. Anketa anoniminė, ją sudaro dvi dalys, kurios pirmoji sudaryta iš 12 bendrosios informacijos klausimų, o antroji sudaryta iš 31 odontologinės informacijos klausimo. Respondentai informuoti, jog pasirašydami sutikimo formą sutinka dalyvauti tyrime, garantuotas jų atsakymų anonimiškumas, duomenų panaudojimas tik šio tyrimo tikslu (2 priedas).

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS R v3.4.3 programą. Panaudotas Chi-kvadrato (χ 2) kriterijus, atlikta regresinė analizė, dažnių lentelės ir stulpelinės diagramos.

22

REZULTATAI

Bendra informacija

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir gyvenamąją vietą

Iš viso tyrime dalyvavo 380 neįgalius vaikus auginančių ar globojančių asmenų. Trečdalį vaikų sudarė mergaitės, o dažniausia respondentų gyvenamoji vieta buvo miestas (61,9%) (1 pav.)

1 pav. Vaikų pasiskirstymas imtyje pagal lytį ir gyvenamąją vietą

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal vaiko amžių

Tyrime dalyvavo tik tie respondentai, kurie tyrimo metu augino ar globojo negalią turinčius vaikus nuo 1 m. iki 18 m. amžiaus. Daugiausiai vaikų buvo nuo 3 m. iki 10 m. amžiaus grupėje (2 pav.)

Bendras

skaičius

380

23

2 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal amžių.

Vaiko negalios pobūdis ir gretutinės ligos

Daugiausiai vaikų turėjo ir fizinę ir protinę negalią kartu, antroje vietoje pagal negalios rūšį buvo psichikos ir elgesio sutrikimai. Iš visų neįgalių vaikų, gretutinėmis ligomis sirgo 164 vaikai (43,2%) (3 pav.)

.

3 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal negalios pobūdį

1,10% 4,20% 8,20% 9,20%9,50% 7,60% 6,80%7,60% 8,70% 6,30% 3,40% 4,50% 5% 2,40% 3,40%4,20% 4,70% 3,20% 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Vaiko amžius

Vaiko negalios pobūdis

Protinė

Fizinė ir protinė

Psichikos ir elgesio sutrikimai

24

Odontologinė informacija

Lankymosi pas gyd. odontologą dažnis

Iš visų apklaustųjų, 36,8 % respondentų savo vaikų dantų gydymui ir profilaktikai renkasi privačias odontologinės priežiūros įstaigas, likusieji 63,2 % vyksta į valstybines gydymo įstaigas. Nors šie negalią turintys vaikai yra padidintos rizikos grupėje sirgti dantų ir burnos ertmės gleivinės ligomis, daugiausiai jų pas gydytoją odontologą lankosi tik kartą per metus. Reguliariai arba kas 3-4 mėnesius pagal rekomendacijas pas gydytoją odontologą lankosi tik labai maža dalis respondentų.

4 pav. Neįgalių vaikų lankymosi pas gydytoją odontologą dažnis

Priežastys dėl kurių nesilankoma/retai lankomasi pas gyd. odontologą

Atsakydami į klausimą, dėl kokių priežasčių nesilanko arba retai lankosi pas gyd. odontologą, respondentai galėjo pasirinkti keletą atsakymo variantų, todėl grafike nepateikiama procentinė atsakymų variantų išraiška, nes tokiu būdu gauname iškreiptus rezultatus. Nagrinėjant atsakymų pasiskirstymą, nustatytas statistiškai reikšmingas rezultatas, kad dažniausia nesilankymo pas gyd. odontologą priežastis yra baimė (p< 0,001) ir dėl jos vizitų vengdavo net 179 respondentai. Taip pat dažnai tyrime dalyvavusieji atidėdavo vizitą vėlesniam laikui ar nesilankė pas odontologą dėl laiko stokos (5 pav.)

7,10% 14,20% 41,80% 21,10% 2,40% 13,40%

Reguliariai Kai skauda Kartą per metus Kas pusę metų Kas 3-4 mėnesius Niekada

Lankymosi pas odontologą dažnis

25

5 pav. Nesilankymo/ reto lankymosi pas gydytoją odontologą priežastys

χ2_{=269,2, l.l.sk=6, *p=0,0001}

Vaiko reakcija į vizitus pas gyd. odontologą

Penktadalis negalią turinčių vaikų noriai lankosi pas gydytoją odontologą, tačiau likusiems vizitai yra daugiau ar mažiau nemalonūs. (6 pav.)

6 pav. Neįgalių vaikų reakcija į vizitus pas gydytoją odontologą

179

42 42

87

51

5 * Baimė Aukštos kainos Gyd.

odontologas toli nuo gyvenamosios

vietos

Laiko stoka Ilgas laukimas prie kabineto

Odontologas nekelia pasitikėjimo

Priežastys, dėl kurių nesilankoma/retai

lankomasi pas gyd. odontologą

21%

36% 26%

17%

Vaiko reakcija į vizitus pas gyd.

odontologą

Noriai lankosi

Nenoriai lankosi

Tai jam kelia stresą Priverstinai lankosi

26

Vaiko dantų gydymo pobūdis

Beveik pusei negalią turinčių vaikų, dalyvavusių tyrime, dantys gydymo įstaigoje yra gydomi ambulatoriškai, tačiau dėl mažo amžiaus, problemų nebuvimo ar kitų priežasčių, trečdaliui vaikų dantys dar nebuvo gydyti jokiu būdu. (7 pav.)

7 pav. Neįgalių vaikų dantų gydymo pobūdis

Pagalbos rūšys nuvykti pas gyd. odontologą

Iš tyrime dalyvavusių 380 respondentų, 21,8 proc. teigė gaunantys pagalbą nuvykti pas gyd. odontologą, tuo tarpu 78,2 proc. apklaustųjų nesuteikiama jokia pagalba nuvykti į gydymo įstaigą. Iš gaunančiųjų pagalbą, daugiau nei pusei statistiškai reikšmingai (p<0,001) ji suteikiama artimųjų žmonių, tuo tarpu valstybė nuvykti pas odontologą padeda tik 3 proc. negalią turinčių vaikų. Pagalbos rūšių pasiskirstymas pateiktas diagramoje (8 pav.)

48%

20% 32%

Vaiko dantų gydymo pobūdis

Ambulatoriškai Bendrinėje nejautroje Dar nebuvo gydyti

27

8 pav. Pagalbos nuvykti pas gydytoją odontologą rūšys

χ2_{=77,73; l.l.sk=3; *p=0,0001}

Profesionalios burnos higienos atlikimo dažnis vaikams nuo 12 m. iki 18 m.

Nors negalią turintys vaikai yra padidintos rizikos grupėje, dėl vartojamų įvairių vaistų, kurie dažnai sukelia sumažėjusį seilių išsiskyrimą, nekokybiškos asmeninės burnos higienos, mitybos ypatumų ir kitų priežasčių jiems dažniau vystosi dantų ėduonis ir burnos gleivinės ligos, kaupiasi apnašos ir formuojasi dantų akmenys, tyrimo rezultatai parodė, kad net 41% tyrime dalyvavusiam vyresniam nei 12 metų vaikui niekada nebuvo atlikta profesionali burnos higiena, o reguliariai šią procedūrą atlikdavo tik 11 proc. minėto amžiaus vaikų(9 pav.)

9 pav. PBH atlikimo dažnis vaikams nuo 12 m. iki 18 m. amžiaus

3%

63% 27%

7%

Kas suteikia pagalbą nuvykti pas

gyd. odontologą?

PBH atlikimo dažnis vaikams nuo 12

m. iki 18 m.

reguliariai 1 kartą per metus kas pusę metų kas 3 mėnesius niekada

28

Vaiko dantų valymo dažnis

Analizuojant anketas paaiškėjo, kad 75 proc. respondentų niekada neatideda vaiko dantų valymo vėlesniam laikui, o iš likusio ketvirtadalio, kurie dažnai atidėdavo vaiko dantų valymo procedūras, dažniausia priežastis buvo įvardinta stresas. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad vaikui dantys yra valomi ir ryte, ir vakare, taip pat dažnai dantys buvo valomi tik vakare (10 pav.)

10 pav. Vaiko dantų valymo dažnis paros intervale

Priemonės, naudojamos vaiko dantų valymui

Anketoje respondentams buvo pateiktas klausimas, kokias priemones jie renkasi vaiko dantų valymui, o atsakant į klausimą buvo galima pasirinkti kelis variantus, todėl atsakymai nepateikiami procentine išraiška dėl rezultatų iškraipymo. Dažniausiai neįgalių vaikų dantų valymui buvo pasirenkamas įprastas dantų šepetėlis ir dantų pasta, nors iš rezultatų matyti, kad nemaža dalis naudojo tik dantų šepetėlį be pastos. Neįgaliesiems pritaikytą šepetėlį naudoja tik 15 vaikų, nemaža dalis respondentų apie tokią specialią priemonę nebuvo girdėję. Kitos dantų valymo priemonės kaip papildomos dažniausiai buvo naudojamos kartu su įprastomis (11 pav.)

4% 26% 57% 1% 10% 2%

Vaiko dantų valymo dažnis

Tik ryte Tik vakare Ryte ir vakare Po kiekvieno valgio Kartą per dieną Kita

29

11 pav. Priemonės, naudojamos negalią turinčio vaiko dantų valymui namuose

Tėvų emocijos prižiūrint vaiko dantis

Nors neįgalius vaikus auginantys ir prižiūrintys asmenys dažnai susiduria su sunkumais ir neigiamomis emocijomis atliekant vaiko kasdienes higienos procedūras, prižiūrėti vaiko dantis net 78% respondentų buvo įprasta ir normalu ir nekėlė sunkumų (12 pav.)

12 pav. Tėvų emocijos prižiūrint negalią turinčio vaiko dantis

Įprastas dantų šepetėlis; 352 Neįgaliųjų dantų šepetėlis; 15 Dantų pasta; 302 Burnos skalavimo skystis; 37 Dantų krapštukai; 8 Tarpdančių šepetėlis, siūlas; 35 78% 7% 13% 2%

Tėvų emocijos prižiūrint vaiko dantis

Įprasta/normalu Tai darau nenoriai Tai kelia stresą Kita

30

Tėvų žinios apie periodonto ligų profilaktiką

Tyrimo metu buvo tikrinamos tėvų žinios apie periodonto ligų profilaktiką ir buvo pateikti keli klausimai susiję su periodonto audinių pakitimais. Daugiau nei 20 proc. vaikų kraujuodavo dantenos, tačiau trečdalis juos auginančių tėvų nežinojo, kad kraujavimas reiškia dantenų ligą (13pav.) ir net 121 negalėjo įvardinti, kaip išvengti dantenų paraudimo (14 pav.)

13 pav. Vaiko dantenų kraujavimas ir žinios apie kraujavimo reikšmę

14 pav. Priemonės siekiant išvengti dantenųuždegimo

Ar vaikui kraujuoja dantenos? Ką reiškia kraujas valant dantis?

Nekraujuoja 77,60%

Kraujuoja valgant 0,50%

Kraujuoja valant dantis 19,50%

Kraujuoja savaime 2,40% Dantenų ligą 70,30% Dantų ėduonį 3,70% Nežinau 26,10% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% 90,00%

Ar vaikui kraujuoja dantenos ir ką reiškia

kraujavimas?

Minkštas maistas Vitaminas C Nežinau

31

Tėvų žinios apie dantų ėduonies profilaktiką

Anketavimo metu taip pat siekta išsiaiškinti tėvų žinias apie dantų ėduonies profilaktiką. Pildydami anketą, 72 proc. respondentų nurodė, kad žino apie fluorido naudojimą dantų priežiūrai, tačiau ne visi iš jų žinojo, kad pagrindinė fluorido funkcija yra apsauga nuo dantų ėduonies, nes šį atsakymą pasirinko 67 proc. respondentų (15 pav.)

15 pav. Pagrindinė fluorido funkcija

Dauguma respondentų žinojo kaip galima panaudoti fluoridą ir atsakydami į klausimą apie panaudojimo būdus rinkosi keletą variantų, kurių pagrindinis buvo dantų pasta su fluoridu ir jį pažymėjo 315 respondentų, tačiau dalis respondentų neturėjo žinių apie fluorido panaudojimą dantų priežiūroje. Beveik visi respondentai teisingai teigė, kad dantų ėduonį sukelia gausus cukraus vartojimas, tačiau ketvirtadalis respondentų pasirinko klaidingus atsakymo variantus (mėsa, riebus maistas, šviežios daržovės) ir manė, kad šie produktai sukelia ėduonį (16 pav.).

5%

67%

13,60% 14,40%

Balina dantis Apsaugo nuo ėduonies

Apsaugo nuo dantenų ligų

Nežinau

32

16 pav. Fluorido panaudojimas ir maistas, sukeliantis dantų ėduonį.

Gyvenamosios vietos ryšys su dantų priežiūros mokymu

Nagrinėjant duomenis buvo palyginta, kaip skirtingose vietose gyvenantys žmonės yra apmokyti prižiūrėti neįgalaus vaiko dantis, atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas grafike (17 pav.).

Kaip gali būti naudojamas fluoridas?

Koks maistas sukelia dantų ėduonį?

Geriamasis vanduo 46

Dantų pasta su fluoridu 315

Odontologinės aplikacijos 54 Nežinau 59 Daug mėsos 18 Daug cukraus 375 Riebus maistas 66 Šviežios daržovės 10

Švieži ir džiovinti vaisiai 58

0 50 100 150 200 250 300 350 400 res pondent ų sk ai či us

Kaip gali būti naudojamas fluoridas? Koks maistas sukelia dantų ėduonį?

33

17 pav. Respondentų mokymas prižiūrėti vaiko dantis

Žemiau esančioje lentelėje pateikti duomenys apie respondentų, gyvenančių skirtingose vietose, atsakymų pasiskirstymą. Palyginus mieste gyvenančių respondentų apmokymą su kaimo ir miestelio gyventojais, gautas statistiškai reikšmingas rezultatas (p=0,04) rodo, kad miesteliuose gyvenantys respondentai yra geriausiai apmokyti prižiūrėti neįgaliojo dantis – jie du kartus dažniau žino apie dantų priežiūrą nei kaimo ar miesto gyventojai (OR=2) (Lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1 Respondentų apmokymo prižiūrėti vaiko dantis priklausomybė nuo gyvenamosios

vietos

Faktorius Koeficientas F P OR 95% PI

Kaimas -0,3865 -1,5229 0,1278 0,6794 0,4129-1,119

Miestelis 0,6931 2,0134 0,0441 2 1,0434-4,062

Faktorius- miestas

Koeficientas - sukonstruoto logistinės regresijos modelio svertinis koeficientas F – statistinė reikšmė, kuria galime apskaičiuoti p reikšmę iš atitinkamų skirstinių. P – reikšmingumo lygmuo p<0,05

OR – šansų santykis, kuris šiuo atveju rodo, kiek kartų dažniau tėvai buvo mokomi prižiūrėti vaikui dantis kaime ir miestelyje negu mieste.

PI – 95 proc. pasikliautinasis intervalas 61,76% 52,33% 76,36% 38,24% 47,67% 23,64%

Miestas Kaimas Miestelis

Ar kas nors moko/mokė, kaip vaikui prižiūrėti dantis?

34

Procedūrų sudėtingumas tėvams, auginantiems neįgalius vaikus

Antrojoje anketos dalyje tėvai buvo paprašyti įvertinti trijų procedūrų sudėtingumą: valyti vaikui dantis, padėti vaikui pačiam valytis dantis, vykti su vaiku pas gyd. odontologą. Prie kiekvienos procedūros buvo palikta vieta įrašyti balą, kuris tėvams atrodė priimtiniausias. Lentelėje pateikiami rezultatai, kurie atspindi tėvų skaičių vertinant skirtingas procedūras (Lentelė Nr. 2). Iš atsakymų matyti, kad visos trys procedūros respondentams dažniausiai nėra sudėtingos. Tiesinės regresinės analizės pagalba buvo palyginta, ar patikimai skiriasi respondentų skaičius tarp įvardintų balų ir gautas statistiškai reikšmingas rezultatas p=0,0001, kad dažniausiai pasirinktas balas buvo 4 - nesunku. Atlikus analizę taip pat paaiškėjo, kad tėvai su pagrindiniu išsilavinimu nurodo mažiausiai sunkumų padėti vaikui valytis dantis

Lentelė Nr. 2 Respondentų procedūrų sunkumo įvertinimo pasiskirstymas

Įvertinimo balas

Procedūra

1 2 3 4 5

Valyti vaikui dantis 45 55 35 198 47

Padėti vaikui pačiam valytis dantis

50 65 48 170 47

Vykti su vaiku pas gyd. odontologą

66 98 53 121 42

Balų reikšmės buvo nurodytos prie klausimo: 1 - labai sunku, 2 – truputį sunku, 3 – neutralu, 4 – nesunku, 5 – labai komfortabilu.

Tėvų išsilavinimo ryšys su informacijos šaltiniais apie dantų priežiūrą, švietimo programos reikalingumu ir vaiko burnos skalavimu po valgio.

Šiam uždaviniui išspręsti pirmiausia buvo nustatytas respondentų gaunamos informacijos apie vaiko dantų priežiūrą šaltinių pasiskirstymas pagal tėvų išsilavinimą, kurio duomenys pateikti lentelėje (Lentelė Nr.3). Duomenys pateikti ne procentine išraiška, nes buvo galima pasirinkti keletą tinkamų variantų. Chi kvadrato testo Pearsono metodu buvo nustatyta, kad yra statistiškai reikšminga priklausomybė (p<0,0001) tarp tėvų išsilavinimo ir informacijos gavimo priemonių.

35

Lentelė Nr.3 Skirtingą išsilavinimą turinčių respondentų informacijos šaltinių pasirinkimas

Informacijos šaltinis Tėvų išsilavinimas In fo rm acijo s n egau n u Šeim o s gyd yt o jas Gyd. o d o n to lo gas Te le viz ija In te rn et as Sp au d a Žm o n ės Pagrindinis 2 5 12 0 6 2 6 Vidurinis 17 7 40 2 31 8 23 Aukštasis neuniversitetinis 40 19 32 8 70 * 12 9 Aukštasis universitetinis 20 11 83** 24 84 *** 26 33 χ2_{=71,46, l.l.sk= 18} *p<0,0001; **p<0,0001; ***p<0,0001

Vertinant švietimo programos reikalingumą apie neįgaliųjų dantų priežiūrą ir jos sąsają su tėvų išsilavinimu, buvo pasitelktas Chi kvadrato testo Post-hoc metodas ir rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai (p<0,001) respondentai su pagrindiniu išsilavinimu jaučia mažesnį poreikį odontologinio švietimo programai vaikams su negalia nei turintys kitus išsilavinimus, o aukštąjį neuniverstitetinį išsilavinimą turintys respondentai 100% manė, kad jiems toks švietimas reikalingas (4 lentelė). Palyginus respondentų su viduriniu, aukštuoju neuniversitetiniu ir universitetiniu išsilavinimais ir pagrindinio išsilavinimo respondentų atsakymus, visiem statistiškai reikšmingai labiau reikėjo švietimo programos apie neįgalių vaikų burnos priežiūrą.

Lentelė Nr.4 Švietimo programos reikalingumas skirtingą išsilavinimą turintiems respondentams

Ar reikalinga švietimo programa? Tėvų išsilavinimas TAIP NE Pagrindinis 73,91% 26,09% Vidurinis 94,2% * 5,8% Aukštasis neuniversitetinis 100,0% ** 0,0% Aukštasis universitetinis 93,23% *** 6,77% χ2_{=29,03, l.l.sk=3} *p<0,0411; **p<0,0001; ***p<0,0349

Burnos skalavimas po valgio turi reikšmės burnos ir dantų sveikatai. Neįgalūs vaikai dažniausiai neišsivalo dantų po kiekvieno valgymo, todėl svarbu bent jau išskalaujant burną pašalinti maisto likučius ir taip sumažinti bakterijų kaupimąsi, apnašų ir dantų akmenų susidarymą. Analizuojant apklausų rezultatus paaiškėjo, kad tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis

36 vaikų skalauja burną po kiekvieno valgio. Vaiko burnos skalavimo priklausomybė nuo tėvų išsilavinimo atlikus Chi kvadrato testo Pearsono metodo skaičiavimą pasirodė statistiškai reikšminga – gautas p=0,0025 (p<0,01). Vaikai, kurių tėvai turėjo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, dažniau skalaudavo burną po valgio nei kitokį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai (5 lentelė)

Lentelė Nr.5 Vaiko burnos skalavimo priklausomybė nuo tėvų išsilavinimo

Skalauja burną po kiekvieno valgio Tėvų išsilavinimas TAIP NE Pagrindinis 26,1% 73,9% Vidurinis 22,1% 77,9% Aukštasis neuniversitetinis 6,6% 93,4% Aukštasis universitetinis 12,8% 87,2% χ2_{=14,29, l.l.sk=3}

Dantenų kraujavimo ryšys su dantų valymo dažniu ir asmeniu, valančiu vaikui dantis

Siekiant išsiaiškinti dantenų kraujavimo ryšį su dantų valymo dažniu, naudojant daugianarę logistinę regresiją, buvo palygintas dantenų kraujavimo ryšys vaikams, valantiems dantis tik ryte su tais, kurie valė dantis kitu paros metu ar dažniu. Gauta tendencija, jog vaikams, kurie valė dantis ryte ir vakare, 58 proc. rečiau kraujuoja dantenos negu vaikams, kurie valo dantis tik ryte (šansų santykis 0,4153) (lentelė Nr.6)

Lentelė Nr.6 Dantenų kraujavimo ryšys su dantų valymo dažniu

Dantų valymas tik ryte OR p Std.

error

Estimate 95% PI

Tik vakare 1,0885 0,8553 0,4648 0,0848 0,4502-2,8426

Ryte ir vakare 0,4153 0,0547 0,4574 -0,8787 0,1744-1,0706

Po kiekvieno valgio 1,3320 0,7316 0,8360 0,2867 0,2373-6,6063

Kartą per dieną 1,7405 0,2823 0,5154 0,5542 0,6477-4,9705

Kita 0,8321 0,7890 0,6870 -0,1838 0,2077-3,1737

OR- šansų santykis, p-reikšmingumo lygmuo (p<0,05), Std.error – standartinė paklaida, estimate - balų pokytis, PI – pasikliautinasis intervalas

Diagramoje (18 pav.) pavaizduota, kaip vaikams skirtingose amžiaus grupėse valomi dantys. Tiek vaikams iki 8 m., kuomet dantis turėtų valyti kitas asmuo, nes vaikas pats dar nesugeba teisingai atlikti šios procedūros, tiek vyresnių vaikų grupėje, dažniausiai dantys buvo valomi tėvų/globėjų. Iš 178 vaikų iki 8 m. amžiaus ir iš 202 vaikų nuo 8 m. amžiaus daugiau

37 nei pusei (atitinkamai 54,5 proc. ir 57,9 proc.) dantis valė tėvai, taip pat daug vaikų abiejose grupėse dantis valėsi patys su priežiūra ir/ar pagalba, atitinkamai 35,4 proc. ir 33,7 proc.. Savarankiškai be jokios pagalbos ar priežiūros dantis vaikai valėsi retai, net ir tie, kurie buvo vyresni nei 8 m., tačiau tai yra normalu ir suprantama žinant, kad visi šie vaikai turi vienokią ar kitokią negalią ir net tokia paprasta procedūra kaip dantų valymas jiems gali būti labai sudėtinga (18 pav.).

Pasitelkus logistinę regresiją buvo palyginta, koks dantenų kraujavimo ryšys vaikams, kurių dantų valymu nesirūpinama su vaikais, kurie valė dantis su pagalba, priežiūra ar be jos, arba dantis jiems valė kitas asmuo. Rezultatai rodo, kad visose grupėse, kuriose dantų valymu buvo rūpinamasi, šansų santykis kraujuojančioms dantenoms sumažėja, tačiau reikšmingas rezultatas nustatytas tik vaikams, kurie valo dantis patys su priežiūra (lentelė Nr.7)

18 pav. Vaiko dantų valymas

Lentelė Nr.7 Dantenų kraujavimo ryšys su asmeniu, valančiu dantis

Dantų valymu nesirūpinama

OR p

Valo tėvai/globėjai, auklė 0,3796 0,2392

Valo pats be priežiūros 0,2409 0,1035

Valo pats su priežiūra 0,1552 0,0261

Gydymo/slaugos personalas 0,0000 0,9726 97 13 63 3 2 117 13 68 2 2

Tėvai/globėjai Pats vaikas savarankiškai, be priežiūros Pats vaikas savarankiškai, su priežiūra Vaiko dantų valymu nesirūpinama Gydymo/slaugos personalas

Kas vaikui valo dantis?

38

Vaistų nuo epilepsijos vartojimo ryšys su dantenų kraujavimu

Siekiant sužinoti, ar yra ryšys tarp dantenų kraujavimo ir vaistų nuo epilepsijos vartojimo, buvo atlikta logistinė regresija ir gautas statistiškai reikšmingas (p<0,001) rezultatas, kad vaikams, kurie vartoja vaistus nuo epilepsijos, atsižvegiant į šansų santykį (OR=4,39), daugiau nei keturis kartus dažniau kraujuoja dantenos nei tiems, kurie šių vaistų nevartoja. Dantenos kraujavo daugiau nei pusei vaikų (51,76 proc.), vartojusių vaistus nuo epilepsijos, kai tuo tarpu nevartojantiems šių vaistų dantenos kraujavo tik penktadaliui.

19 pav. VNE vartojimo ryšys su dantenų kraujavimu

80,34% 48,24% 19,66% 51,76% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% 90,00%

Nevartoja VNE Vartoja VNE